Close
Faqja 10 prej 11 FillimFillim ... 891011 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 181 deri 200 prej 210
  1. #181
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,408
    Viti i elefantėve




    Mėkėmbėsi i sundimtarit tė Abisinisė nė Jemen, Ebrehe, duke parė se arabėt pelegrinojnė Ka'ben, e ndėrton njė kishė tė madhe nė san'a. Dėshironte qė haxhilerėt tė kthehen nė san'a, nė vend tė Mekės.

    Kur njėri nga fisi ken'aneh dėgjon pėr kėtė ndodhi, hyn natėn nė kėtė kishė dhe ndyn ballinėn e saj me fėlliqėsirė. Kur Ebrehe dėgjon pėr kėtė hidhėrohet shumė, mbledh njė ushtri prej 60 mijė luftėtarėsh dhe niset nė mekė pėr ta rrėnuar Ka'bėn.

    Pėr vete zgjodhi elefantin mė tė madh, tė cilit i hip dhe niset pėr nė Mekė. Ushtria i kishte 9 ose 13 elefantė, qė atė kohė ishin si tanket e sotėm dhe kur arriti nė vendin Mugammese, ndaloi tė pushojė dhe tė pėrgatitej pėr tė hyrė nė Mekė. Ebrehes i ishin errur sytė aq keq, sa qė i tha me habi Abdulmuttalibit, gjyshit te Profetit a.s, qė kishte dalė pėrpara pėr t'i kėrkuar prapa devetė e grabitura jashtė mureve tė Mekės, kėshtu: "Unė erdha ta shemb Qaben, kurse ti e ke mendjen te devetė !"

    Kurse Abduylmuttalibi I tha: "Qabeja e ka tė Zotin qė e mbron!.."

    Ebrehe i nervozuar tejmase, ia ktheu: "Nuk ka kush qė ta mbrojė atė pėrballė meje!.."

    Atėherė ndodhi ajo ngjarja e jashtėzakonshme qė i vuri vitit emrin e Elefantėve. Kur Ebrehe nė luginėn Mehser i dha urdhėr ushtrisė tė marshonte, ndėrmjet Muzdelifes dhe Minnes, elefanti u ndal dhe u shtri, duke refuzuar pėr tė shkuar drejtė Ka'bes. Thuhet se janė munduar ta ngrenė me zor, por nuk kanė mundur dot, e kur e tėrhiqnin nė ndonjė anė tjetėr ai ngrihej menjėherė.

    Gjersa Ebrehe dhe ushtria e tij kishin kokėēarje me elefantin, Allahu dėrgoi mbi ta zogjtė Eba-Bil, tė cilėt gjuanin mbi ushtarėt e Ebrehes copa nga balta e pjekur, dhe (Allahu i bėri) ata porsi gjethe tė brejtura nga krimbat. Zogjtė kishin pamje tė ēuditshme sikur dallėndyshe tė balsamosura. Secili nga zogjtė bartte nga tre gurė - njė nė sqep dhe dy nė kthetra. Kur e qėllonte dikė me kėtė masė nuk shpėtonte dot, i shkapėrderdhej trupi dhe vdiste nė vend. Nuk qenė tė goditur tė gjithė ushtarėt e Ebrehes. Disa filluan tė ikin, por gjatė rrugės shumica prej tyre pėsuan, andaj u shpėrndanė nė tė gjitha anėt.

    Allahu tregon kėshtu pėr kėtė ngjarje nė Kur'an:

    "Ti nuk e ke parė se ē'bėri Zoti yt me tė zotėt e elefantėve! A nuk bėri qė tė dėshtojnė planet e tyre? Lėshoi mbi ta shpendė tufa-tufa qė i qėllonin me gurė prej balte tė ngurtėsuar; dhe bėri ata si gjeth i bluar!.." (Fil, 1-5)

    Ebrehe u ndėshkua me njė sėmundje nga e cila i ranė majat e gishtėrinjve. U kthye nė San'a me kraharor tė qarė ku vdes sė shpejti.

    Kurejshitėt e Mekės, duke parė se Meka do tė sulmohej nga njė ushtri e madhe, ikėn nėpėr kodra. Vetėm kur kaloi rreziku ata u kthyen tė sigurt nė shtėpitė e tyre. Kjo ngjarje ka ndodhur nė muajin muharrem, 50 ose 55 ditė para lindjes sė Muhamedit a.s qė i pėrgjigjet fundit tė shkurtit ose fillimit tė marsit tė vitit 571, sipas kalendarit.

    Qaben dhe kiblėn nė Mekė nuk ka mundur ta pushtojė askush, edhe pse banorėt e Mekės ishin jobesimtar. Kurse ndėshkimi i dhėnė veprimit tė Ebrehesė kundėr saj, bartė cilėsinė e njė kėrcėnimi ndaj tė gjitha veprimeve tė ngjashme gjer nė kiamet

    Pėr kėtė ngjarje nė Mekė, sė shpejti dėgjuan, jo vetėm vendet fqinjė, por edhe fuqitė udhėheqėse e qytetėruese tė asaj kohe.

    .
    Shkroi : Kerim Gashi


    www.islamgjakova.net
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 12-02-2010 mė 13:21
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  2. #182
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,408
    Mrekullitė e Muhamedit salallahu alejhi ue selem



    Mrekullitė janė konsideruar si vepra tė Zotit, qė nė ēfarėdo mėnyre i thyejnė ligjet e natyrės ose ndėrhyjnė tek ato pėr tė shkaktuar disa ndodhi mahnitėse. Njerėzit e devotshėm synojnė qė tė kenė njė besim tė fortė nė mrekullitė mbi bazėn se Allahu mund tė bėjė ēfarė tė dėshirojė dhe mund tė ndėrhyjė dhe tė shkėpusė ligjet e natyrės si tė dojė Ai.
    Njėri ndėr qėllimet kryesore tė mrekullive ishte pėr tė vėrtetuar se mesazhi i atij Pejgamberi ėshtė i vėrtetė nga Allahu i Lartėsuar.

    Mrekullitė e Muhamedit salallahu alejhi ue selem janė tė shumta, numri i tyre ėshtė mė shumė se njė mijė, por ne do tė pėrmendim disa prej tyre.

    1- Kurani Kerim: Ėshtė mrekullia ma e madhe e Muhamedit salallahu alejhi ue selem, siē thotė Allahu pėr tė nė Kuran: ”Atij nuk mund t'i vishet e pavėrteta nga asnjė anė ėshtė i zbritur prej tė Urtit, tė Lavdishmit.” (Fusilet: 42) Gjithashtu Allahu i Lartėsuar pėr kėtė libėr thotė duke treguar pėr madhėrinė e tij: “Thuaj: "Edhe sikur tė bashkoheshin njerėzit dhe xhinėt pėr tė sjellė njė Kuran tė tillė, ata nuk do tė mund tė bėnin si ky, sado qė do ta ndihmonin njėri-tjetrin." (Isra: 88)
    Kurani ėshtė mrekulli deri nė Ditėn e Kiametit.

    2 – Ndarja e Hėnės: Pasi mushrikėt kurejshė kėrkuan nga Muhamedi salallahu alejhi ue selem ndonjė mrekulli, Muhamedi salallahu alejhi ue selem bėri me dorė nga Hėna, kur Hėna ishte e plotė, e rrumbullakėt, ajo u nda nė dy pjesė; njėra pjesė shkoi nė njė anė tė horizontit kurse pjesa tjetėr shkoi nė anėn tjetėr dhe pėrsėri u bashkuan, siē e pėrshkruan kėtė mrekulli Allahu i Lartėsuar nė Kuranin Famėlartė: "Momenti (i katastrofės sė pėrgjithshme) ėshtė afruar, e Hėna ėshtė ēarė (nė dysh).” (Kamer: 1)
    Nė librat e historisė nė Indi ėshtė pėrmendur kjo ngjarje, se si ata e kanė parė Hėnėn se si ėshtė ndarė nė dy pjesė dhe ėshtė bashkuar pėrsėri.

    3 – Tkurrja e Tokės: Allahu i Lartėsuar ia tkurri tokėn Muhamedit salallahu alejhi ue selem para syve tė tij dhe e pa atė nė tėrėsi prej lindjes e deri nė perėndim. Allahu i tha se sundimi i tij do tė mbėrrinte deri atje ku e kishte parė.

    4 – Vajtimi i trungut tė palmės sė hurmės: Pasi Muhamedi e kishte zakon qė kur ju ligjėronte sahabėve ngrihej mbi atė trung tė palmės sė hurmės, qė tė shihej e tė dėgjohej sa mė mirė, kur i ndėrtuan njė minber dhe e braktisi trungun e hurmės e u ngrit mbi minber, atėherė trungu filloi tė qajė me zė tė lartė derisa e dėgjuan tė gjithė ata qė ishin nė xhami, derisa Muhamedi salallahu alejhi ue selem zbriti nga minberi dhe vendosi dorėn e tij mbi tė, e pastaj u ndal dhe vetėm dėneste nga mėrzia e largimit tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem nga ai.

    Hasan Basriu, Allahu e mėshiroftė, kur mbante ders, u thoshte njerėzve se trungu i hurmės i ngurtė e donte Muhamedin salallahu alejhi ue selem e qante pėr tė, kurse se ju me gjak e mish e shpirt nuk po qani pėr tė e nuk po nxiteni qė sa mė shumė tė mėsoni historinė e tij, Sunetin e tij e ta praktikoni.

    5 – Burim i ujit ndėrmjet gishtėrinjve tė tij: Kėtė hadith e shėnon Imam Buhariu.

    6 – Tesbihu i guralecėve nė dorėn e Muhamedit salallahu alejhi ue selem.

    7 – Tesbihu i ushqimit kur e vendosėn pranė tij. E shėnon Buhariu.

    8 – Selami nga gurėt dhe drunjtė pėr tė.

    9 – Tė folurit e kofshės sė helmuar, qė e lajmėroi se ishte e helmuar. E shėnon Buhariu.

    10 – Ankesa e devesė te Muhamedi salallahu alejhi ue selem. Deveja kishte shkuar tek Muhamedi salallahu alejhi ue selem dhe ishte ulur pranė tij dhe kishte filluar tė qante me lot. Muhamedi salallahu alejhi ue selem tha: “Ku ėshtė pronari i kėsaj deveje?” Pasi ai erdhi, Muhamedi salallahu alejhi ue selem i tha: “Mua kjo deve po mė ankohet se ti e mundon shumė dhe e lė shumė tė uritur.” E shėnon Buhariu.

    Pėrzgjodhi: Hevzi Kadriu
    klubikulturor.com
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  3. #183
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    10-05-2009
    Vendndodhja
    ........
    Postime
    309
    Vlahovic: Kam vrarė 100 myslimanė


    BARCELONE- Serbi Veselin Vlahovic i ka deklaruar policisė spanjolle se ka vrarė “mbi 100 myslimanė dhe ka djegur trupat e tyre”- shkruan e pėrditshmja spanjoll El Pais.
    Vlahovic u arrestua nga autoritetet e rendit nė Spanjė pasi akuzohet pėr krime lufte. Vllahovic u vendos nė Spanjė, pasi u arratis nga njė burg nė Podgoricė nė vitin 2001.

    Ai akuzohet nga drejtėsia boshnjake pėr vrasje, dhunime dhe tortura ndaj joserbėve gjatė kohės sė luftės nė Bosnjė.

    Mediat spanjolle e kanė cilėsuar Vlahovicin si "monstra e Gėrbavicės".
    (e.n/rel/BalkanWeb)

  4. #184
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,408
    Citim Postuar mė parė nga i/regjistruar Lexo Postimin
    ka dhe nje version tjeter per ate SHPATEN, qe pak a shume eshte ky: Feja Muslimane eshte perhapur me Lufte

    duke llogaritur qe profeti Mohameti ka qene dhe Luftetar i Devotshem, ku ka vrare e prere (s'diskutohet) une i mbeshtetem ketij VERSIONIT.
    Kjo qe thua ti, ska bazė dhe eshte vetem interpretim i joti sepse fakti thotė se Muhamedi a.s ne luftra ka sherby vetem si strateg i luftes, d.m.th ka dhene urdhera nga distanca dhe ne fushbetej rrall eshte gjendur.

    Mirpo ajo shpata, bashk me ato vargjet (me sa di une kuranore) qe gjenden ne flamur, ka kuptimin e Xhihadit (luftes ne rrugen e Zotit).

    Sepse Islami faktikisht edhe at lufte qe ka bere, ka qen plani "dh", pas planeve te paqes qe me pare kishin deshtuar. Shembull kemi lufterat qe jan zhvillu ne Bedr dhe Uhud, kan qen luftera qe u jan be vetembrojtje, pasi qe ushtria idhujtare e mekkes i kercenonte dhe i sulmonte ushtrin e muslimaneve qe gjendeshin ne medine - d.m.th ishte lufte ne vetembrojtje.

    Ndersa lufterat qe jan udhehequr ne dinastin e 4 khalifateve te famshme, kan qen thjesht: Nese do te existosh, duhet te luftosh, sepse Perandoria Romake/bizantine dhe perandorit tjera, e kercenonin vazhdimisht ushtrin muslimane dhe ne kete rast eshte perdorur formula qe perdoret ehde ne futboll: "Mbrojtja me e mire eshte sulmi".
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 22-03-2010 mė 06:23
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  5. #185
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,408

    Prej shenjave te medha te kijametit!!

    Dalja e shtazės


    Kjo shtazė do tė paraqitet nė fund tė kohės. Ajo ėshtė njė nga mrekullitė e Allahut dhe do tė paraqitet kur tė shtohen sherri dhe fesadi. Kėtė shtazė Allahu e pėrmendi nė Kuran, ku thotė: "E kur fjala (Ime) u bie (njerėzve), Ne do t'u nxjerrim atyre njė shtazė nga toka qė do t'u flasė atyre (njerėzve): se, njėmend, njerėzit nuk ishin tė bindur nė argumentet (dhe Kuranin) Tona." (Neml: 82)


    Fotoja nuk ka lidhje me shtazen ne fjal, eshte vetem nje pershtatje


    Transmetojnė Imam Ahmedi dhe Buhariu nga Ebu Umame, se Muhamedi alejhi selam tha: "Do tė dalė shtaza dhe do t'u vėrė shenja njerėzve nė hundėt e tyre dhe jetojnė ata nė mesin tuaj. Dhe kur njeriu blen devenė, pyet: “Nga kush e bleve?” E thotė: “E bleva nga njė njeri me shenjė nė hundė."


    Transmetoi Talha nga Ibni Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, njė hadith tė gjatė e tha: “E pėrmendi Muhamedi alejhi selam shtazėn e tha: "Ajo gjatė tėrė kohės ka tri dalje. Njė herė ajo del larg nė shkretėtirė dhe nuk pėrmendet nė Mekė. Fshihet njė kohė tė gjatė e pastaj del edhe njė herė dhe pėrmendet ajo nė fshatra dhe nė Mekė." Tha Muhamedi alejhi selam: "Pastaj, derisa njerėzit janė nė xhamitė mė tė mėdha tė Zotit e mė e ndaluara dhe mė fisnikja nė mesin e tyre El-Mesxhidul-Haram (Qabja), nuk ėshtė larg ata kur ajo fillon tė pėllet mes ruknit dhe mekamit (brenda nė Qabe) e shkund kokėn e saj, e njerėzit ikin nga ajo nė ēdo anė, pėrveē njė grupi besimtarėsh qė e kishin tė qartė se nuk mund t'i ikin Allahut. Ajo fillon me ata dhe ua ndrit fytyrat e i bėn ato sikurse ylli ndriēues, pastaj fillon tė lėvizė nėpėr tokė, nuk mund ta zėrė atė ai qė e kėrkon dhe nuk i shpėton asaj ikėsi, saqė njeriu lutet nė namaz kundėr saj e ajo i vjen mbrapa e i thotė: “O filan, a tani falesh?!” I afrohet ai asaj e i vė ajo njė shenjė nė fytyrėn e tij, pastaj largohet. Njerėzit bėjnė tregti dhe shoqėrohen nė qytetet e tyre, njihet besimtari nga jobesimtari e thonė: “O besimtar, ma jep hakun tim…”


    Kjo shtazė do tė paraqitet para Ditės sė Kiametit dhe do t’u vėrė shenja nė hundė jobesimtarėve e mė pas do tė dallohen ata qė besuan dhe ata qė mohuan.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 29-04-2010 mė 13:32
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  6. #186
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,408

    Shenjat e Vogla te realizuara te Kijametit

    Shtimi i policёve dhe i ndihmёsve tё tiranёve.



    Nё lidhje me kёtё hadith Neueuiu ka thёnё: "Ky hadith nё vetvete ёshtё njё mrekulli prej mrekullive tё profecisё. Ajo pёr tё cilёn ka paralajmёruar Muhamedi a.s. tashmё ёshtё bёrё realitet, sepse njerėzit me shkopinj nё duar janё tё rinjtё e shefit tё policisё."[1]



    I Dёrguari i Allahut a.s. i ka thёnё Ebu Hurejres: "Nёse do tё jetosh mё gjatё ka mundёsi tё shohёsh disa njerёz, tё cilёt shkojnё nё zemёrimin e Allahut dhe kthehen nё mallkimin e Tij. Ata mbajnё nё duart e tyre diēka qё u ngjet bishtave tё lopёve."[2]



    Nga Ibn Abasi na pėrcillet se i Dёrguari i Allahut a.s. ka thёnё: "Juve kanё pёr t'ju sunduar disa prijёsa, tё cilёt janё mё tё kёqinj se Mexhusёt."[3]




    [1] Shpjegimi i Sahihul Muslim nga Neueuiu 17/190.

    [2] Sahihul Muslim bashkё me shpjegimin e Neueuiut 17/190, tema: "Xhehenemi, Allahu na ruajtё prej tij."

    [3] Kёtё hadith e ka transmetuar Taberaniu dhe transmetuesit e tij janё transmetuesit e Sahihut, pёrveē Muemil ibn Ihab, i cili gjithёsesi ёshtё i besueshёm. Shih: "Tubuesi i shtesave" 5/235.
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  7. #187
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,408
    Kur'ani mė i madh nė botė



    Ali Akbar Ismaili, profesor iranian dhe mjeshtėr i kaligrafisė, shkruan kopjen mė tė madhe tė Kur'anit nė botė.

    Ai ka vendosur qė kopjet e Kur'anit t'i shkruaj nė faqet me dimension 2.5 X 1,75 metra. Nė kėtė projekt, qė pritet tė pėrfundoj brenda tre vjetėsh, marrin pjesė edhe 35 mjeshtėr tė cilėt i dekorojnė faqet e tij.

    Kur'ani mė i madh nė botė, faqet e tė cilit peshojnė 2,5 kilogramė, pas pėrfundimit tė shkrimit do tė peshoj rreth shtatė ton. Aktualisht profesor Ismaili ka pėrfunduar tre xhuze tė Kur'anit.
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  8. #188
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,408

    Shenjat e Kijametit te cilat priten te realizohen!

    Gadishulli Arabik ishte dhe do kthehet nė kullosa dhe lumej


    "Nuk do tė bėhet kijameti pėrderisa tė shtohet pasuria deri nė atė shkallė sa qė njeriu i pasur del me pasurinė e tij qė t'a jep zeqatin dhe nuk gjen askėnd qė ta pranon prej tij, dhe pėrderisa tė kthehet toka e arabėve nė kullosa dhe lumej."



    Ky ėshtė njėri nga shkencėtarėt mė tė shquar tė Biologjisė, i specializuar nė zonėn qė gjendet mes Arikės dhe Gadishullit Arabik. Ky shkencėtar u takua me njė dijetar musliman.


    Shkencėtari musliman e pyeti atė:


    "A posedon ndonjė argument qė dėshmon se toka e arabėve ka qenė kopshte dhe lumej? Tha: Kjo ėshtė e njohur tek ne, dhe kėtė gjė e dijnė shkecėtarėt e specializuar..


    Tha: Cili ėshtė argumenti?


    Shkencėtari tha: Nė gadishullin arabik ka fundėrri lumjesh tė cilat vėrehen nė shumė vende, siē ėshtė gjetur njė fshat i groposur nėn shkretėtirat e Rub'ul Hali. Nė tė ka zona tė forta, me gurrė. Poashtu janė gjetur zona tjera tė forta, dhe kur u kontrolluan, kur ja dolėn rrėnjė tė drunjve tė mėdhej.


    E gjithė kjo dėshmon se kėto vende dikur kanė qenė kopshte, kullosa dhe lumej.


    Zona e Rub'ul Halit, kjo shkretėtirė e shkretė dhe e thatė dikur ka qenė kopshte dhe lumej. Kjo ėshtė njė gjė e vėrtetuar tek shkencėtarėt e Biologjisė, tė cilėt gjėtėt argumente me tė cilat vėrtetojnė njė gjė tė tillė.


    Pastaj e pyeti njė pyetje tjetėr. I tha: Por posedon ndonjė argument se toka e arabėve do tė kthehet nė kullosa dhe lumej?


    Shkencėtari tha: Edhe kjo poashtu ėshtė e njohut tek ne. Tha: Cili ėshtė argumenti?


    Tha: Copat e mėdha tė ujit tė ngrirė janė kthyer kah Jugu. Ky fenomen shkaktoi qė para disa viteve dimėr shumė tė acaruar nė Evropė dhe nė Amerikė. Tė drejtuarit e kėtyre copave tė mėdha tė ngrira kah Jugu do ta ndryshon klimėn e tokės. Ndėrsa me ndryshimin e klimės sė tokės do tė ndryshohen vijat e shiut dhe patjetėr do tė vijė njė ditė nė tė cilėn toka e arabėve do tė kthehet ashtu siē ishte, me kullosa dhe lumej.


    Dijetari musliman i tha shkencėtarit biolog:


    Ē'mendim ke pėr njė njeri i cili para 1400 viteve ka thėnė:


    "Nuk do tė bėhet kijameti pėrderisa tė shtohet pasuria deri nė atė shkallė sa qė njeriu i pasur del me pasurinė e tij qė t'a jep zeqatin dhe nuk gjen askėnd qė ta pranon prej tij, dhe pėrderisa tė kthehet toka e arabėve nė kullosa dhe lumej."


    Pėrsosmėria dhe elokuenca e hadithit qėndron nė fjalėn "tė kthehet" qė domethėnė se ajo ka qenė dikur, dhe se do tė jetė pėrsėri ashtu si ka qenė me kullosa dhe lumej.


    Sepse sikur tė kishte thenė "derisa tė bėhet" do tė kuptonim se ajo nuk ka qenė ashtu nė tė kaluarėn. Pra fjala e pėrshtatshme ėshtė "tė kthehet." qė ta pėrfshin kohėn e kaluar dhe tė ardhmen.


    Ky hadith ėshtė i vėrtetė. U habit ky shkencėtar i huaj nga hadithi i Muhamedit a.s. sepse femomenet e tilla i ka zbuluar nė dhjetė vitet e fundit.


    Muhamedi a.s. e dinte kėtė fenomen qė para 1400 viteve, pėr tė cilit fenomen duhet njė studim tė gjatė, udhėtime tė vėshtira nė thellėsitė e shkretėtirave, studim tė natyrės sė motit nė tokė etj.


    Ky ėshtė njė argument mė shumė i cili e vėrteton profetėsinė e Muhamedit a.s. i cili nuk flet nga mendja e tij, por tė gjitha fjalėt e tij janė fjalė tė shpallura nga Allahu Famėmadh.


    Allahu thotė nė Kur'an:


    "Dhe ai (Muhamedi) nuk flet nga hamendja. Por ajo ėshtė shpallje qė i shpallet." (Nexhm 3-4)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 29-11-2010 mė 13:31
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  9. #189
    Citim Postuar mė parė nga fisniku-student Lexo Postimin
    Gadishulli Arabik ishte dhe do kthehet nė kullosa dhe lumej


    "Nuk do tė bėhet kijameti pėrderisa tė shtohet pasuria deri nė atė shkallė sa qė njeriu i pasur del me pasurinė e tij qė t'a jep zeqatin dhe nuk gjen askėnd qė ta pranon prej tij, dhe pėrderisa tė kthehet toka e arabėve nė kullosa dhe lumej."



    Ky ėshtė njėri nga shkencėtarėt mė tė shquar tė Biologjisė, i specializuar nė zonėn qė gjendet mes Arikės dhe Gadishullit Arabik. Ky shkencėtar u takua me njė dijetar musliman.


    Shkencėtari musliman e pyeti atė:


    "A posedon ndonjė argument qė dėshmon se toka e arabėve ka qenė kopshte dhe lumej? Tha: Kjo ėshtė e njohur tek ne, dhe kėtė gjė e dijnė shkecėtarėt e specializuar..


    Tha: Cili ėshtė argumenti?


    Shkencėtari tha: Nė gadishullin arabik ka fundėrri lumjesh tė cilat vėrehen nė shumė vende, siē ėshtė gjetur njė fshat i groposur nėn shkretėtirat e Rub'ul Hali. Nė tė ka zona tė forta, me gurrė. Poashtu janė gjetur zona tjera tė forta, dhe kur u kontrolluan, kur ja dolėn rrėnjė tė drunjve tė mėdhej.


    E gjithė kjo dėshmon se kėto vende dikur kanė qenė kopshte, kullosa dhe lumej.


    Zona e Rub'ul Halit, kjo shkretėtirė e shkretė dhe e thatė dikur ka qenė kopshte dhe lumej. Kjo ėshtė njė gjė e vėrtetuar tek shkencėtarėt e Biologjisė, tė cilėt gjėtėt argumente me tė cilat vėrtetojnė njė gjė tė tillė.


    Pastaj e pyeti njė pyetje tjetėr. I tha: Por posedon ndonjė argument se toka e arabėve do tė kthehet nė kullosa dhe lumej?


    Shkencėtari tha: Edhe kjo poashtu ėshtė e njohut tek ne. Tha: Cili ėshtė argumenti?


    Tha: Copat e mėdha tė ujit tė ngrirė janė kthyer kah Jugu. Ky fenomen shkaktoi qė para disa viteve dimėr shumė tė acaruar nė Evropė dhe nė Amerikė. Tė drejtuarit e kėtyre copave tė mėdha tė ngrira kah Jugu do ta ndryshon klimėn e tokės. Ndėrsa me ndryshimin e klimės sė tokės do tė ndryshohen vijat e shiut dhe patjetėr do tė vijė njė ditė nė tė cilėn toka e arabėve do tė kthehet ashtu siē ishte, me kullosa dhe lumej.


    Dijetari musliman i tha shkencėtarit biolog:


    Ē'mendim ke pėr njė njeri i cili para 1400 viteve ka thėnė:


    "Nuk do tė bėhet kijameti pėrderisa tė shtohet pasuria deri nė atė shkallė sa qė njeriu i pasur del me pasurinė e tij qė t'a jep zeqatin dhe nuk gjen askėnd qė ta pranon prej tij, dhe pėrderisa tė kthehet toka e arabėve nė kullosa dhe lumej."


    Pėrsosmėria dhe elokuenca e hadithit qėndron nė fjalėn "tė kthehet" qė domethėnė se ajo ka qenė dikur, dhe se do tė jetė pėrsėri ashtu si ka qenė me kullosa dhe lumej.


    Sepse sikur tė kishte thenė "derisa tė bėhet" do tė kuptonim se ajo nuk ka qenė ashtu nė tė kaluarėn. Pra fjala e pėrshtatshme ėshtė "tė kthehet." qė ta pėrfshin kohėn e kaluar dhe tė ardhmen.


    Ky hadith ėshtė i vėrtetė. U habit ky shkencėtar i huaj nga hadithi i Muhamedit a.s. sepse femomenet e tilla i ka zbuluar nė dhjetė vitet e fundit.


    Muhamedi a.s. e dinte kėtė fenomen qė para 1400 viteve, pėr tė cilit fenomen duhet njė studim tė gjatė, udhėtime tė vėshtira nė thellėsitė e shkretėtirave, studim tė natyrės sė motit nė tokė etj.


    Ky ėshtė njė argument mė shumė i cili e vėrteton profetėsinė e Muhamedit a.s. i cili nuk flet nga mendja e tij, por tė gjitha fjalėt e tij janė fjalė tė shpallura nga Allahu Famėmadh.


    Allahu thotė nė Kur'an:


    "Dhe ai (Muhamedi) nuk flet nga hamendja. Por ajo ėshtė shpallje qė i shpallet." (Nexhm 3-4)

    Kjo eshte shume e vertete.

    Isha kete vit ne haxh, edhe ne shume pjese shihje qe ka fillu te gjelbrohet vendi aty, shume interesante edhe midis gurve shihje qe kishte mbi ndonje barishte.
    Paqė

  10. #190
    i/e regjistruar Maska e artaa
    Anėtarėsuar
    07-03-2008
    Vendndodhja
    Gjermani
    Postime
    67
    1. Nje lloj u krijuan me logjike dhe pa epshe. Keto jane engjejt.

    2. Nje lloj tjeter u krijuan pa logjike dhe me epshe. Keto jane kafshet.

    3. Dhe lloji i trete qe u krijuan me logjike dhe epshe. Keto jane njerezit.

    Ai qe ve logjiken mbi epshet e tij, ngjan me engjejt, ndersa kush i ve epshet mbi logjiken, ngjan me kafshet . "

    Allahu i Madheruar u zbriti te derguarve te Tij 100 fletushka dhe kater libra. Prej ketyre, Ai zgjodhi kater librat dhe prej tyre veqoi Kuranin. Prej Kuranit zgjodhi suren El fatiha. Pra, surja El Fatiha eshte me e perzgjedhura, eshte surja qe hap Kuranin, eshte thesari dhe themeli i tij.

    --------------------------------------------------------------------------------

    Muslimanet e pare te devotshem es selefus salih Allahu i meshirofte, atij qe pyeste per kaderin ( Caktimin e Allahut,apo thene ne gjuhen e perditshme fatin), i pergjigjeshin, duke i thene" Kaderi eshte, ta dish se ajo qe te ka ndodhur do te ndodhte gjithsesi dhe ajo qe nuk ka ndodhur nuk kishte per te ndodhur kurrsesi."

    Nje njeri e pyeti Imam Aliun rreth kaderit, por imami nuk iu pergjigj. E pyeti per se dyti e per se treti, por ai perseri nuk iu pergjigjj. Heren e katert imam Aliu iu afrua dhe i tha: " Kur Allahu te krijoi ty, te ti krijoi sic deshi vete apo sic deshe ti ?

    Pyetesi: Sic deshi vete,
    Imam Aliu: Kur te dha jeten, ta dha si deshi vete, apo sic deshe ti ?



    Pyetesi: Sic deshi Ai vet,

    Imam Aliu: Po kurr te ta marr jeten, do ta marre sic do vete apo sic do ti ?

    Pyetesi: Sic do vete,

    Imam Aliu: Kur te te ringjalle diten e kijametit, do te te ringjalle sic do vete apo sic do ti ?

    Pyetesi: Sic do vete,

    Imam Aliu: Po kur te te marre ne llogari , do te te pyese sic do vete apo sic do ti ?

    Pyetesi: Sic do vet,

    Imam Aliu: Ateher ik, se ti nuk ke gje ne dore."


    Kaloi nje djalosh qe zvarriste rroben e tij dhe shoket e Sila Ibn Eshim deshen ta shanin fort. Sila i tha : Maleni mua te merrem me te. Pastaj Tha : O biri i vellaut tim kam nevoj per ty. Ai tha : Cila eshte ajo? Ai tha: Dua te ngresh rroben tende. Ai tha: PO, ne mbyllem syte dhe ai ngriti rroben e tij. Sila i tha shokeve te tij: Kjo ishte me e mire se ajo qe donit pasi ju nese e shani dhe e demtoni ate edhe ai do tju shante ju.
    Kush Meret me Vetveten e Tij,Nuk Ka Koh te Meret me Te Tjeret.

  11. #191
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-01-2009
    Postime
    3,262
    Zoti ju shperblefte per keto qe keni sjellur.
    Jetė e rėndė.......!!!

  12. #192
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    15-08-2009
    Postime
    16
    Allahu ju shperblefte te gjithve per mundin qe keni dhene per ti sjelle kto gjera kaq interesante. Selam alejkum e Zoti ju ruajt.

  13. #193
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-01-2011
    Vendndodhja
    Mitrovicė
    Postime
    283
    [QUOTE=fisniku-student;1951576][B]



    -Nė Romė ndodhet xhamia mė e madhe nė Evropė.



    Mos harro se edhe Turqia gjendet nė Europė.

  14. #194
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-11-2005
    Postime
    27
    Shkencėtarėt hutohen: Foshnja me ngjyrė tė bardhė dhe flokė bionde nga dy prindėr me ngjyr

    http://albavizion.net/forum/showthread.php?t=20766

  15. #195
    SubhanAllah.

  16. #196
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,408
    KURANI MĖ I VJETĖR NĖ BOTĖ



    Nė njė qoshe tė fshehtė tė kryeqytetit Uzbek, Tashkent, gjendet njė nga kujtimet mė tė lashta tė Islamit – Kurani mė i vjetėr nė botė. Ėshtė njė shenjė qė tregon pėr rolin tė cilin Azia Qendrore dikur e ka luajtur nė historinė Islame – njė fakt shpesh i pa vėnė re pas shtatė dekadave tė ateizmit tė imponuar Sovjetik.


    Nga: Ian MacWilliams

    Nė njė qoshe tė fshehtė tė kryeqytetit Uzbek, Tashkent, gjendet njė nga kujtimet mė tė lashta tė Islamit – Kurani mė i vjetėr nė botė. Ėshtė njė shenjė qė tregon pėr rolin tė cilin Azia Qendrore dikur e ka luajtur nė historinė Islame – njė fakt shpesh i pa vėnė re pas shtatė dekadave tė ateizmit tė imponuar Sovjetik.

    Biblioteka nė tė cilėn ruhet Kurani ndodhet nė njė zonė tė vjetėr tė Tashkentit e njohur si Hast-Imam, njė shteg goxha i rrahur nga vizitorėt e shumtė. Ajo shtrihet poshtė ca rruginave tė pluhurosura, pranė varrit tė dijetarit tė shekullit tė dhjetė, Kaffel-Shashit. Myftiu i Uzbekistanit, lideri mė i lart fetar i shtetit, ka zyrėn e tij aty, nė oborrin e njė medreseje tė vjetėr. Matanė rrugės qėndron njė xhami e pa pėrshkueshme si dhe medreseja e veēantė Mui-Mubarek, apo ‘Floku i Shenjtė’, e cila strehon njė flokė rrallė tė parė tė Profetit tė Myslimanėve Muhamedit, si dhe njė nga koleksionet mė tė rėndėsishėm tė veprave historike tė Azisė Qendrore.

    Pėrafėrsisht 20.000 libra e 3000 dorėshkrime ruhen nė kėtė bibliotekė, thotė Ikram Ahmedov, njė asistent i ri nė zyrėn e myftiut. ‘Ato kanė tė bėjnė me historinė mesjetare, astronominė dhe mjekėsin. Ka gjithashtu komentime rreth Kuranit dhe librave tė ligjit’. Por libri mė i vjetėr kėtu ėshtė padyshim Kurani i Osmanit r.a. i cili daton qė nga shekulli i shtatė.

    Versetet e shenjta


    Kurani i Osmanit r.a. ishte tubuar nė Medine nga Osmani r.a., kalifi apo lideri i tretė mysliman. Pėrmbledhja e tij ėshtė bėrė nė vitin 651, vetėm 19 vjet pas vdekjes sė Profetit. Ky Kuran i ēmuar mbahet nė njė kube qelqi e futur nė murin e njė dhome tė brendshme. Rreth njė e treta e origjinalit ka mbijetuar – afėr 250 faqe – njė volum i madh i shkruar me njė shkrim tė zi arab.

    Kurani ishte shkruar mbi lėkurė dreri, thotė Z. Ahmedovi. ‘Ishte shkruar nė Hixhaz nė Arabinė Saudite, kėshtu qė shkrimi ėshtė i Hixhazian, i ngjashėm me atė Kufian.

    Transmetohet se kalifi Osmani r.a. ka bėrė pesė kopje tė Kuranit origjinal. Njė Kuran i pjesshėm i cili gjendet nė Pallatin Topkapi nė Stamboll thuhet se ėshtė njėri nga kėto kopje origjinale.

    Historiku i tij

    Osmani r.a. ishe vrarė nga njė turmė kryengritėsish pėrderisa po lexonte kėtė Kuran. Njė njollė e zezė nė faqet e tij mendohet tė jetė gjaku i kalifit. Ishte vrasja e Osmanit r.a. e cila pėrshpejtoi ndarjen nė Shia-Sunni e cila ka ndarė botėn Myslimane qysh atėherė.

    Tregimi se si Kurani i Osmanit r.a. arriti nė Tashkent ėshtė i mrekullueshėm. Pas vdekjes sė Osmanit r.a. besohet se kalifi Ali r.a. e kishte sjellė atė nė Kufe, nė Irakun e sotėm. Shtatė qind vjet mė vonė, pushtuesi i Azisė Qendrore, Tamerlani, e kishte gjetur atė dhe kishte vendosė qė ta sjellė nė shtėpi pėr ta hijeshuar kryeqytetin e tij madhėshtor, Samerkandin.

    Aty qėndroi pėr mė sė katėr shekuj, deri sa Rusėt pushtuan Samerkandin mė 1868. Mė pas guvernatori rus e ēoi Kuranin e Osmanit r.a. nė Bibliotekėn e Madhe tė St Petersburgut.

    Pas revolucionit Bolshevik, Lenini ndihej i paqetė derisa tė fitonte mbi Myslimanėt e Rusisė dhe Azisė Qendrore. Fillimisht ai dėrgoi Kuranin nė Ufa nė Bashkortostanin e Sotėm.

    Por mė nė fund, pas apelimeve tė njėpasnjėshme nga myslimanėt e Tashkentit, nė vitin 1924 ai u kthye edhe njė herė nė Azinė Qendrore. Qysh atėherė ka mbetur nė Tashkent. Njerėz me zė nga Bota Myslimane shpesh kthehen pėr tė parė Kuranin e Osmanit r.a. nė thellėsi tė Tashkentit tė vjetėr, kėshtu qė duket e ēuditshme pėrse akoma mbahet nė njė lokacion matanė rruge.

    Por autoritetet qeveritare Uzbeke kanė trashėguar njė mosbesim tė epokės Sovietike ndaj Islamit, andaj akoma shikojnė shumicėn e trashėgimisė sė tyre Islame me dyshim. Institucioni zyrtar fetar i Muftisė pėrcillet nga afėr dhe ėshtė nė pėrkujdesje qė tė mos tėrheq shumė vėmendje kah vetvetja.

    Si rezultat, thesari mė i madh i tyre, Kurani mė i vjetėr nė Botė, vazhdon tė qėndroj qetė nė lagjen mesjetare tė Tashkentit tė vjetėr.

    Pėrktheu Jeton Mehmeti
    Kuala Lumpur
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  17. #197
    i/e regjistruar Maska e K.i EPERM
    Anėtarėsuar
    09-03-2009
    Postime
    924
    Nė njė Ankand publik ku bėhėt shitja e shumė orendive shtepiake (kuptohet tė vjetra)librave tė ndryshem ,javėn e kaluar ndodhi njė ēudi e madhe tė cilėn askush se kishte parashikuar.
    Ishin 23 vellime mė dorėshkrime tė Kuranit tė shkruara gjatė shek. tė VII nė Mekė dhe Mėdinė dhe
    ato ishin ruajtur nga njė person nė Francė dhe nuk ishin ruajtur mirė ,sepse ishin tė djegura dhe tė grisura .
    Ēmimi fillestar ishte 15 mijė € derisa ato u shiten mbi 1 milion e 400 mijė € ishte pra njė shitje e cila ju solli perfitime tė mėdhaja kur dihet se organizatori perfiton 10% nga kėto shitje.

    Kjo ndodhi nė qytetin Rennes nė Francė

    P.S-besohet se kėto dorėshkrime tė Kuranit do tė vendosen nė Muzeun Abou Dhabi.
    marrė nga gazeta e pėrditshme Ouest-France
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga K.i EPERM : 24-09-2011 mė 19:06

  18. #198
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-12-2011
    Vendndodhja
    N'sprova
    Postime
    17
    “Dėshmia Islame (Shehadeti) qė kur shkruhet nė arabisht ėshtė nė formė shpate, ėshtė ajo qė i ka kėputur idhujt e rremė tė injorancės dhe tė padijes nė zemrat e atyre qė e kanė pranuar tė vėrtetėn hyjnore. Goditja e parė e saj ka qenė fatale pėr tė gjitha ideologjitė dhe tė gjitha fetė qė ishin korruptuar dhe kishin humbur origjinalitetin e tyre”. (Sejid Naser)

    “Shpata e Islamit nuk ėshtė shpatė prej ēeliku. E di kėtė nga eksperienca, sepse shpata e Islamit goditi thellė brenda nė zemrėn time. Ajo nuk solli vdekje, por njė jetė tė re, njė vetėdijesim dhe njė zgjim se kush jam unė dhe pėr ēfarė jam kėtu”. (anglezi Ahmed Holt)

  19. #199
    i/e regjistruar Maska e Tipiku
    Anėtarėsuar
    08-08-2005
    Postime
    3,950

    Stjerner er dom som lyser i Mųrke

  20. #200

    Anėtarėsuar
    08-02-2003
    Postime
    1,794
    42. Ty tė pyesin pėr kijametin: "Kur do tė ndodhė ai?!"
    43. Po, nė ēfarė gjendje je ti t'ua pėrkujtosh atė?
    44. Vetėm te Zoti yt ėshtė dijenia pėr tė.

    [Naziat]

Faqja 10 prej 11 FillimFillim ... 891011 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •