Nga vėndroja
Natėn e mir atdheu im.
Veē hėna mė buzėqesh.
Freskija e natės e kėnga e bulktheve,
Nė ēdo hap mė ndjek.
Nga vėndroja tpėrshėndes,
Atdheu im i mirė.
Tshof bukurin e agut me vesė,
Shpejtohu errėsirė.
D. Cana
Duke kėrkuar kėngėn
Kėrkova kėngėn tėnde,
i dashur Atdhe.
Kėngėt e zemrės time,
qė forcat pesh mi ngre.
Agimeve me vesė brodha,
trėndafil kėputa,
Ėmbėlsia e kėngės tėnde,
mė erdhi tek buza.
Vazhdova rrjedhės sė lumit,
u ngjita gjer nė mal.
Dėgjova kėngėn tėnde,
kėndonte njė ujvarė.
Sa bukur,sa bukur,
entusiazmohesha unė.
Kur shihja ujėt qė binte ,
e kthehej nė shkumė.
Kėputa njė degė gėshtėnje,
tė lagur na ujvara.
Tingull i kėngės tėnde,
oi shpirtin ēma ngjallka.
Gėshtėnjkė moj gjėmbaēe,
vallė ēfar fsheh brėnda?
Lulet tundnin thekėt,
kishte ēelur kėnga.
Cana Danel
PISAZH NATYROR
Mėngjes i freskėt, i bukur.
Dielli i zjarrt, del me pėrtesė.
Hap qepallat prapa majave me borė,
E rrezet lėshon, mbi tokėn me vesė.
***
Mjegulla gjumashe e rėnduar,
Zvarritet bregut tė lumit.
Fushat shtrihen si qylym i blertė,
Dhe grurin era pėrkundi.
***
-Hej male...O male!
- Sa vite lufte duruat?
-Me trupin tuaj, gjith plagė!
-E prap ju...male qėndruat.
Danel Cana
Mamaja tė foli
Tė foli Mamaja,
zemra m'u coptua.
Ajo ty tė do,
por dhe unė tė dua.
Nė dritare rrija,
ishim pėrkrashi.
Mė pe, a smė pe,
kėtė nuk e di.
Ēgabim bėre vallė?
Tė qortoi sot.
Mos fjalėt e botės?
E kan nxehur kot?
Zemra mu kėput,
kur pashė sytė me lotė.
Ti me zė nuk qave,
po, nė heshtje po.
Syri nė lotim,
nė zemėr mė preki.
Ndaj dhe shpirti im,
bėhet shpirt poeti.
Smund tė rri pa shkruar,
dy vargje pėr ty.
Tė qeshur t'i pafsha,
gjithmonė ata sy.
Danel Cana
Adhuroj
Adhuroj njė vajzė
Nė kantier e kam.
Ndodh shpeshher qė bashkė,
Punojmė krah pėr krah.
Unė shkarkoja kovėn,
Ajo e pastronte,
Dhe duke kėnduar,
Niste tė kėndonte.
Bėheshim dy zėra,
Vinin dhe tė tjerė.
Sa e bukur jeta,
Aty nė kantjer.
Pėr ty Rini
Mė lindi mendimi tė shkruaj,
e nisa ktė poezi,
Do shkruaj me shpirt tė kulluar,
se mė vlon gjaku i ri.
Shkruaj kėshtu, se ky ėsht frymėzimi.
Kėtu i gjej fjalėt e mija.
Dashurinė dhe gėzimin,
qė mund tė shpreh poezija.
Tė tėra ti mbledh, e ti radhisė,
tia marr kėngės, me zė tė lartė.
Ju, iso mė mbani vėllezėr,
ashtu, labēe do ja marė.
Pa ta shihni si do vejė,
do gurgulloi si gurrė,
Si ujėt e njė burimi, tė pastėr,
qė sshteron kurrė.
Hej rini...si lule je.
si manushaqe qė porsa ēel.
Je e bukur, je e freskėt,
pėr kėdo je tėrheqės.
Po ti qeshu, zbukurohu,
hapi ato fletė.
Nėn ktė diell e qet rritu,
gėzohu nė jetė.
Gjersa bota stė kan marė,
netėve pa hėnė,
Tė kėpusin, tė tė vyshkin,
tė tė lėn pa nėnė.
Gjersa buza jote e qeshur.
ska njohur mėrzinė,
Kėshtu do tė jesh pėr jetė,
vetėm me lirinė.
D. Cana
Mėngjes dashurije
(poemė)
Hėna zuri tė venitej, prapa majės malit, tlartė.
Muzgu nisi dalngadalė, grykės lumit tė rėshqasė.
Poshtė fshatit, anės lumit, rridhte ēurkė e njė burimi.
Aty ndalem tė pi ujė, e lė ēantėn prej meshini.
Kur papritur, veshėt kapėn, njė si tingull prej metali.
Vjen njė vajz tė mbush ujė, mė e bardhė se kristali.
Mbeta njė ēast i hutuar, sdi si mbeta i habitur !
Para vashėzės sė bukur, gjirin mbushur, shtatin rritur.
Syri saj, si drit e hėnės, buza si qershi e ardhur.
Si nargjėnt qafa e derdhur, flokėt gjer mbi mesė varur.
Dhe ul kokėn i hutuar dhe ajo shikon pėrdhe.
Dashuri e flakėruar, furishmi zėmrėn ma rreh.
Matem qė ti them diēka, lėviz buzėt me ngadalė
Nanurit edhe ajo, por sdėgjohet asnjė fjalė.
Dorėn i hedh, lehtė-lehtė, pėr mbi sup, pėr mbi flokė.
Por ajo e drithėruar, i mban sytė gjith pėrtokė.
Pastaj i ngre sytė ngadalė, edhe mua zė vėshtron.
Nė sy drejt, me mall e zjarrė, drejt nė buzė mė shikon.
Kroi, ujėt shushurit, cėrkat pėrmbi gurė bien.
Porsi lotė shkasin pastajė, si njė vajzė qė ngashėrehet.
Fresku nėpėr trup na hyn . Mėllėnja kėngės ja merr.
Era ėmbėl pėrkėdhelte, pemė e lule, ēka mbi dhetė.
D. Cana
Vajzat ushtare
Perėndoi dielli i nxehtė
Dhe dita e pėrvėluar.
U afrua nata e qetė
Dhe hėna e gėzuar.
Vajzat kthehen nga fush e stėrvitjes,
Tė lodhura nga udhėtim i gjat.
Prap, nė sy nuk duket lodhja,
Ato jan tė qeta, si kjo natė.
D. Cana
Vajz e Valėve
(Pėrpunuar me motive popullore)
Mbi njė gur anės sė detit,
qan e zeza, qan.
Syri i saj, qerpiku i ngritur,
lotin nuk ja mban.
Dhe njė djal qė dashuroi,
pėrtej detit shkoi.
Njerz tė tjer, para e huaj,
e bėn ta harroi.
Lotė derdh , e qan e gjora,
brengėn kush ja njeh?
Ike dhe mė le e gjora,
vetėm nė ktė jetė.
E shkretuam jetėn tonė,
jam rritur jetim.
Rroba tė zeza, mė veshe
tani nė tė ri.
Ah kurbet, kurbet i shkretė
mbylle sa shtėpi.
Plagė hape, more njerz,
pikė djalėri.
Shkuan vite qė kur ike,
njė letėr sdėrgove.
Ku tkėrkoj, ah un e mjera?
Zemrėn ma helmove.
Danel Cana
I BURGOSURI
(kushtuar dajos tim dhe gjith
atyre qė vdiqėn,si tė dėnuar politik)
O qeli! O varr i tė gjallėve!
Ēkėrkojn nėn strehėt e tua,
njerzit qė duan tė vėrtetėn?
Mos vallė, hipokrizia dhe gėnjeshtra,
Mban nė brez ēelsat e qelive,
e mbyll nė to jetėn?!
O kunja! O hekura!
Sa shum i kushtoni kėsaj bote!
Ndrydhni zemrat e njerzve.
Pėr lirinė ini gllabėronjėse.
D. Cana 1978
Krijoni Kontakt