A RIPOSO
da L'ALLEGRIA - IL PORTO SEPOLTO
Chi mi accompagnerą pei campi
Il sole si semina in diamanti
di gocciole d'acqua
sull'erba flessuosa
Resto docile
all'inclinazione
dell'universo sereno
Si dilatano le montagne
in sorsi d'ombra lilla
e vogano col cielo
Su alla volta lieve
l'incanto si č troncato
E piombo in me
E m'oscuro in un mio nido
Nė prehje
Nga Gjallėria Porti i varrosur
Kush do tmė shoqėrojė ndėr fusha
Dielli shpėndahet nė diamante
Pikėzash uji
Mbi barin e lakueshėm
Mbetem i dėgjueshėm
Para pėrkuljes
Sė universit tė kulluar
Zgjerohen malet
Nė gllėnjka hijeje ngjyrė vjollcė
E lundrojnė bashkė me qiellin.
Atje lart nė harkun e lehtė
Magjepsja u cungua
E u rrėzua mbi mua
E mė errėsoi nė njė fole timen.
----------------------
SONO UNA CREATURA
da L'ALLEGRIA - IL PORTO SEPOLTO
Come questa pietra
del S. Michele
cosģ fredda
cosģ dura
cosģ prosciugata
cosģ refrattaria
cos' totalmente
disanimata
Come questa pietra
č il mio pianto
che non si vede
La morte
si sconta
vivendo
Jam njė krijesė
Nga Gjallėria Porti i varrosur
Si ky gur
I Sh. Mikelit
Kaq i ftohtė
Kaq i ngurtė
Kaq i pėrtharė
Kaq i pandjeshėm
Gjė tėrėsisht
Jo e gjallė
Si ky gur
ėshtė vajtimi im
qė nuk shihet
Vdekja
Shlyhet
Duke jetuar.
---------------------
LA MADRE
da SENTIMENTO DEL TEMPO - da LEGGENDE
E il cuore quando d'un ultimo battito
Avrą fatto cadere il muro d'ombra
Per condurmi, Madre, sino al Signore,
Come una volta mi darai la mano.
In ginocchio, decisa,
Sarai una statua davanti all'Eterno,
Come gią ti vedeva
Quando eri ancora in vita.
Alzerai tremante le vecchie braccia,
Come quando spirasti
Dicendo: Mio Dio, eccomi.
E solo quando m'avrą perdonato,
Ti verrą desiderio di guardarmi.
Ricorderai d'avermi atteso tanto,
e avrai negli occhi un rapido sospiro.
Quando eri ancora in vita.
Alzerai tremante le vecchie braccia,
Come quando spirasti
Dicendo: Mio Dio, eccomi.
E solo quando m'avrą perdonato,
Ti verrą desiderio di guardarmi.
Ricorderai d'avermi atteso tanto,
e avrai negli occhi un rapido sospiro.
Nėna
Nga Ndjenjė e kohės Legjenda
Dhe kur zemra mbas njė rrahje tė fundme
Do ta ketė bėrė murin e hijes tė bjerė
Pėr tė mė udhėhequr, Nėnė, deri tek Zoti,
Si dikur dorėn do tė mė japėsh.
Gjunjėzuar, e vendosur
Do tė jesh statujė para pėrjetėsisė,
Ashtu sikur tė shihte
Kur ti ende nė jetė ishe.
Duke u dridhur krahėt e moēėm do tė ngresh,
Si atėherė kur u shuajte
Duke thėnė: Zoti im, ja ku mė ke.
E vetėm kur tė mė ketė falė
Do tė vijė dėshira pėr tė mė parė.
Ndėr mend do tė tė vijė qė mė ke pritur gjatė,
Dhe nė sy do te kesh njė psherėtimė tė shpejtė.
--------------------
RISVEGLI
da l'ALLEGRIA - IL PORTO SEPOLTO
Ogni mio momento
io l'ho vissuto
un'altra volta
in un'epoca fonda
fuori di me
Sono lontano colla mia memoria
dietro a quelle vite perse
Mi desto in un bagno
di care cose consuete
sorpreso
e raddolcito
Rincorro le nuvole
che si sciolgono dolcemente
cogli occhi attenti
e mi rammento
di qualche amico
morto
Ma Dio cos'č?
E la creatura
atterrita
sbarra gli occhi
e accoglie
gocciole di stelle
e la pianura muta
E si sente
riavere
Rizgjime
Nga Gjallėrimi Porti i varrosur
Ēdo moment timin
e kam jetuar
njė tjetėr herė
nė njė epokė tė hershme
jashtė vetes sime.
Gjendem me kujtesėn time larg
Nė kėrkim tė atyre jetėve tė humbura
Zgjohem nė njė banjė
Gjėrash tė dashura tė zakonshme
I befasuar e i qetėsuar
Ndjek nga pas retė qė shkrihen butėsisht
Me sytė e vėmendshėm
E kujtohem
Pėr ndonjė mik
Tė vdekur.
Po Zoti ēėshtė?
Dhe krijesa
E tmerruar
Sytė zgurdullon
E pret
Pikėza yjesh
E rrafshinėn e shurdhėr
Dhe ndjen
Ta marrė veten pėrsėri.
-----------
Pershendetje!
Dita
Pėrgjigju Duke Cituar
Krijoni Kontakt