Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 14 prej 14

Tema: Plani"B"...

  1. #1
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,284
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime

    Plani"B"...

    PLANI "B" NĖ LOJĖ?

    Ndoshta plani "B" pėrkatėsisht rikthimi te opcioni i "kundėrndarjes territoriale", do t'i imponohet Kosovės nė javėt qė vijnė. Kjo do tė thotė qė nėse Serbia e imponon ndarjen e Kosovės, ai veprim do tė shkaktonte edhe shkėputjen e Luginės sė Preshevės nga Serbia.

    Dr. Milazim KRASNIQI

    Nėse gjendja faktike nė terren do tė ketė ndikim nė fatet e ardhshme tė Kosovės mė shumė se sa letrat e Marti Ahtisarit, atėherė e ardhmja mund tė jetė me shumė probleme dhe paqartėsi, pavarėsisht se ēfarė do tė shkruhet edhe nė rezolutėn e ardhshme eventuale tė Kėshillit tė Sigurimit.Kosova tash tetė vjet ėshtė e ndarė nė pjesėn veriore, e cila efektivisht qeveriset nga Beogradi, ndėrsa formalisht nga UNMIK-u dhe nė pjesėn jugore, e cila efektivisht dhe formalisht qeveriset nga UNMIK-u, ndėrsa virtualisht edhe nga institucionet e pėrkohshme tė vetėqeverisjes. Pra, ndarja nė terren pėr kėto tetė vjet tė adminsitrimit civilo-ushtarak ndėrkomėbar mbi Kosovėn, ka qenė faktike. Nė pjesėn veriore tė Kosovės, qė pėrfshinė qytetin e ndarė tė Mitrovicės, Zveēanin, Leposaviqin, Leshakun e Zubin Potokun, tash tetė vjet kanė vazhduar tė funksionojnė ligjet serbe, ka qarkulluar monedha serbe dhe kanė vepruar organet serbe tė sigurisė. KFOR-i, duke qenė korniza e sigurimit tė jashtėm tė Kosovės, ka qenė kornizė e sigurisė edhe pėr strukturat paralele serbe. Ndėrsa, UNMIK-u ka qenė nė rolin e procesmbajtėsit, i cili ka shėnuar ngjarjet qė kanė bėrė vaki nė territor.

    Ndėr tė tjera, UNMIK-u ka mbajtur shėnime tė pėrpikėta edhe pėr plagosjen e pjesėtarėve tė policisė sė vet nga bandat serbe, por para drejtėsisė nuk ka arritur ta dėrgojė askend. (UNMIK-u e mban nė burg Albin Kurtin, pėr organizimin e njė proteste, nė tė cilėn janė vrarė protestuesit, ndėrsa paramilitarėt serbė qė patėn organizuar sulme me bomba ndaj policisė sė UNMIK-ut, janė tė lirė.)

    Komisioni faktembledhės i OKB-sė, i ngritur sipas kėrkesės sė Rusisė, nė tė vėrtetė ėshtė ngritur dhe vjen nė Kosovė, pėr ta afirmuar ndarjen e Kosovės, ashtu si ajo ėshtė nė terren. Nėse shkojnė nė veri, ata do tė shohin se atje vėrtet ėshtė bėrė Serbi, dhe se e tillė ėshtė bėrė nėn administrimin e organizatės qė ata e pėrfaqėsojnė. Ata nuk do tė kenė asnjė mundėsi tė hartojnė njė raport korrekt e tė mos e pranojnė faktin qė Kosova nė terren ėshtė e ndarė. Ndėrsa, njė raport i tillė do ta kontestojė planin e Marti Ahtisarit dhe do tė mund tė legjitimojė shpalljen e ndarjes sė pjesė veriore tė Kosovės nga shteti i ri nė formim. Atėherė do tė fillojė periudha e "riintegrimit", me negociata tė veēanta me palėn serbe e me Serbinė, me ndihmėn dhe ndėrmejtėsinė ruse. Kjo ndėrmjetėsi ruse do ta rikthjeė rolin e Rusisė nė Ballkan dhe do ta rrisė rolin e Putinit nė radhėt e nacionalistėve rusė. Ndėrsa, ai rol i rritur nė sytė e nacionalistėve, i duhet Putinit, qė tė sigurojė kontinuitetin e pushtetit me Sergej Ivanovin nė zgjedhjet presidenciale tė vitit tė ardhshėm. Nėse kriza edhe shpėrthen, si pasojė e ndarjes sė Kosovės, Putini mund t'i fėrkojė duart qė e ka mbajtur NATO-n edhe pėr njė kohė tė preokupuar nė Ballkan, larg kufijve tė vet.

    Drejtuesit shqiptaro-vendorė tė Kosovės, qė nga presidenti e deri te zėdhėnėsja e kryeministrit, nuk ua kanė ngenė kėtyre cikėrrimave tė terrenit. Ata po e kryejnė me shumė sukses detyrėn e zėdhėnėsve tė administratės amerikane, duke na treguar atė qė e dimė tė gjithė. Ata tėrė kohėn po na tregojnė se ēka po mendon administrata e Bushit pėr Kosovėn. Por, ata po e harrojnė njė fakt logjik: administrata amerikane po flet nga pozicioni i vet, qė do tė thotė se nuk e pėrfaqėson pozicionin e Serbisė. Po tė ishte pėr administratėn amerikane, pavarėsia e Kosovės do tė pranohej moti, por pengesė e pranimit tė saj ėshtė Serbia. Ndėrsa, Serbia edhe mė tutje, po thotė haptas dhe me arrogancė tė shtuar, se nuk do ta pranojė pavarėsinė e Kosovės, aniqė janė nė dijeni tė qėndrimit amerikan.

    Nėse mbahet kjo politikė refuzuese, dhe duket se do tė mbahet, atėherė varianti mė logjik i politikės serbe ėshtė ndarja e Kosovės. Edhe pse SHBA-tė dhe NATO-ja janė kundėr ndarjes, ndarja nė terren ėshtė faktike. Deklaratat nuk e ndėrrojnė kėtė gjendje, ndėrsa larg logjikės ėshtė qė mund tė pėrdorėn armėt e NATO-s pėr ta ndryshuar gjendjen faktike nė terren. E kjo do tė thotė se ndarja mund tė jetė njė fakt ndėrkombėtarisht i njohur. Ajo nuk do tė pranohet si e atillė, por do tė jetohet me tė.

    Riintegrimi i Luginės sė Preshevės, e cila nė njė variant mė tė butė se veriu i Kosovės, ishte rebeluar ndaj Beogradit, ka ndodhur mė lehtė pėr shkak se Kosova nuk ka mbajtur qėndrim nė favor tė rezistencėssė tyre. Pacifikimi i Luginės sė Preshevės, i bėrė edhe me ndihmėn e Prishtinės e tė Tiranės, i ka hapur rrugė inkurajimit tė Serbisė pėr tė luajtur pa frikė me letrėn e ndarjes sė Kosovės. Pėrndryshe po tė ishte ruajtur aktive ajo vatėr krize, e ndėrlidhur me statusin e Kosovės, Lugina e Preshevės do tė mund tė fitonte vetė mė shumė e edhe do tė bėhej pengesė e ndarjes sė imponuar tė Kosovės. Ndoshta bash pėr ta nxjerrr jashtė loje kėtė rol tė saj, u nxitė rebelimi i atjeshėm, kur nuk e kishte kohėn e duhur.

    Shtrohet dilema: ēka mė tutje? Ndoshta plani "B" pėrkatėsisht rikthimi te opcioni i "kundėrndarjes territoriale", do t'i imponohet Kosovės nė javėt qė vijnė. Kjo do tė thotė qė nėse Serbia e imponon ndarjen e Kosovės, ai veprim do tė shkaktonte edhe shkėputjen e Luginės sė Preshevės nga Serbia. Edhe ashtu Leposaviqi e Leshaku i janė ndajmbathur Kosovės nė vitin 1953, si kompensim pėr marrjen nga Serbia tė Luginės sė Preshevės. Prandaj, nėse Serbia luan me kartėn e ndarjes sė Kosovės, mund tė rifutet nė lojė projekti i rikthimit tė gjėrave nė vendin e vet: territoret shqipare tė Luginės tė Preshevės, (Kosova Lindore) t'i kthehet trungut tė vet dhe terrritoret e bashkėngjitura serbe t'i kthehen Serbisė. Nė atė rast, nuk do ta kishte vetėm Serbia planin B tė ndarjes sė Kosovės, por edhe Kosova do ta kishte planin B tė ndarjes sė Serbisė. Ky ekuilibėr pastaj do tė mund tė ftohte gjakrat e ekstremistėve serbė, qė duan tė zhvatin territore, pa u hyrė ferrė nė kėmbė. Ose do t'i detyronte ta paguajnė edhe ata me territore ēmimin e aventurizmave tė vet.

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e RTP
    Anėtarėsuar
    26-03-2004
    Postime
    1,756
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime
    Kuku,kuku..Shih kush jep analize!
    Milazimi arapi qe kerkon vajzat me u mbulue me ferexhe neper shkolla te Kosoves.
    Po kush e lexon mendimin e Milazimit, o daj?

  3. #3
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,284
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    Citim Postuar mė parė nga RTP
    Kuku,kuku..Shih kush jep analize!
    Milazimi arapi qe kerkon vajzat me u mbulue me ferexhe neper shkolla te Kosoves.
    Po kush e lexon mendimin e Milazimit, o daj?
    Ja nje shkrim tjeter teze




    Rreziku pėr shtyrjen e definimit tė statusit
    Bajrush BEHRAMI




    Faktmbledhėsit e KS tė OKB-sė qė do tė takohen me serbėt do tė bombardohen dhe do tė aktrojnė viktimėn nė marshin e tyre drejt Kosovės. Kjo kolonė e organizuar nga politika e Beogradit nė vete pėrmban rrezikun e shtyrjes, apo zvetėnimin e Pakos sė Ahtisarit dhe qė rrjedhimisht fillimi i dhunės sė pakontrolluar nė Kosovė. SHBA-tė janė ato qė sė bashku me partneret tjerė duhet qė ta evitojnė kėtė.

    Tashmė kur pėrfundimi i statusit politik tė Kosovės ėshtė nė fazėn pėrfundimtare, pozicionimi dhe retorika e ashpėr e palėve kundėrshtare ėshtė rritur shumė. Rusia si mbrojtėse tradicionale e Serbisė nė njėrėn anė dhe politika mė parimore SHBA-ve me shtetet tjera perėndimore nė anė n tjetėr si mbėshtetėsit kryesor tė Kosovės nė rrugėtimin drejt pavarėsisė sė mbikėqyrur, mund tė themi se ėshtė klima qė po i karakterizon kėto dy tabor nė arenėn ndėrkombėtare. Rusia si njė fuqi mė shumė se regjionale qė donė tė respektohet nė arenėn ndėrkombėtare ka ngritur njė klimė tė "papėrshtatshme", siē cilėsohet nga analist dhe komentator tė ndryshėm, lidhur me Kosovėn: Shumė sish kėtė e shohin si acarimin mė tė madh tė klimės politike pas sė ashtuquajturės fazės sė luftės sė ftoftė qė pat ekzistuar me decenie nė mes ish BRSS-sė dhe perėndimit nė tė kaluarėn.

    Faktmbledhėsit qė do tė vijnė nė Kosovė kėto ditė, do tė informohen ashtu siē janė informuar radhazi shtetet anėtare tė KS nga misioni i OKB-sė nė Kosovė, i cili mision i emėrtuar si UNMIK dhe qė faktikisht e ka mandatin dhe pushtetin nė Kosovė. Fakti se nė pėrbėrje tė kėtij grupi do tė jenė po kėta pėrfaqėsues tė KS tė cilėt shumica e tyre e pėrkrahin Planin e Ahtisarit, po natyrisht qė po aty do tė jetė edhe pėrfaqėsuesi i Rusisė, e cila ka kėrkuar qė pėr kėtė mision "faktmbledhėsish", por qė pesha e tij realisht do tė duhet qė tė humb nė shumėsinė e vendeve tė pėrfaqėsuara nė kėtė mision. Dhe ky ėshtė njė fakt qė duhet pėrshėndetur. Por fakti tjetėr dhe me plot rrezik ėshtė paralajmėrimi i serbėve pėr njė 'marshim" tė tyre pikėrisht nė ditėn kur faktmbledhėsit do tė jenė nė Kosovė. Thuhet se pjesėmarrja do tė jetė e madhe. Madje pėrmendet shifra deri mbi 100 mijė qė thuhet se janė tė zhvendosur nga Kosova. Organizatorėt e tėrė kėsaj kanė qėllimin e caktuar politik, nė mėnyrė qė tė ushtrojnė trysni sa mė tė madhe mbi faktorin ndėrkombėtar se gjoja kthimi i kėtyre serbėve ėshtė i pamundshėm nė kėtė kohė dhe po aq i pamundshėm do tė bėhet kthimi i tyre, sipas kėsaj politike, nėse Kosova e fiton pavarėsinė e mbikėqyrur sipas Planit tė Ahtisarit, dhe qė mundėsisht tė diskualifikohet misioni ndėrkombėtar nė Kosovė qė siē e kualifikojnė kėta zėra si "pėrkrahės tė shqiptarėve". Natyrisht se faktori ndėrkombėtar nė krye me SHBA-tė nuk do tė duhej qė tė bien pre e kėtij "karnevali", sepse tashmė tė gjithė i kanė tė njohura ato ēfarė ka zier kuzhina e Beogradit pėr njė periudhė tė gjatė sa janė ndėrkombėtarėt nė Kosovė dhe sa ka hequr faktori ndėrkombėtar me Serbinė e cila me luftėrat e shumta ka bėrė njė kasaphane tė vėrtetė nė Ballkan. Agjenda e faktmbledhėsve nė Kosovė qė tė vizitojnė veriun e Kosovės dhe enklavat serbe nuk ėshtė njė punė e menēur e KS, sepse ky ėshtė njė rrezik se "tregimet e serbėve" mund tė kenė peshė dhe shtyrja e definimit tė statusit do tė jetė nė agjendėn e KS pėrderisa tė kthehen tė zhvendosurit tė cilėt nuk do tė kthehen kurrė, sepse ata janė vetėm objekt nė duar tė politikės sė Beogradit pėr tė arritur qėllimet e kėsaj politike anti moderne pėr kohėn.

    Nė njė vend qė ende nuk e ka tė definuar statusin siē ėshtė Kosova, ėshtė normale se droja nga shpėrthimet ėshtė e madhe dhe nėse statusi i saj nuk definohet sipas kompromisit tė Grupit Negociator lidhur me decentralizimin, tė pėrshkruar nė Pakon e Ahtisarit, ku serbėt kanė njė qeverisje tė lartė nė Kosovė. Atėherė dhuna dhe gjakderdhja ėshtė e pa evitueshme. Pėr kėtė kanė menduar mire edhe organizatat qė merren me problemet e refugjatėve, siē ėshtė UNHCR. Kjo organizatė ndėrkombėtare ka njė vit qė ka pėrgatitur njė kamp pėr refugjat afėr trekėndėshit tė rrugės, Prishtinė-Mitrovicė-Kastriot. Sipas shumė njerėzve ky kamp ėshtė krijuar pėr serbėt tė cilėt do tė aktrojnė viktimėn nė rast se Kosova e fiton statusin e saj sipas Pakos sė Ahtisarit. Gjendja jo e mirė mbisundon edhe nė Luginėn e Preshevės, sepse edhe atje shqiptarėt nuk janė as pėrafėrmi tė fitimit tė tė drejtave tė tyre legjitime qė u takojnė, krahasuar me serbėt e Kosovės. Prandaj vatrat e krizės ende janė prezentė nė kėtė pjesė tė Ballkanit dhe kėto vatra mund tė eliminohen njė herė e mire vetėm nėse merret parasysh vullneti i shumicės dhe ky vullnet merr legjitimitetin e duhur para KS tė OKB-sė.

    Ėshtė me rėndėsi qė fqinjėt e Kosovės, Maqedonia dhe Mali I Zi kanė pak a shumė njė qėndrim tė njėjtė sa i pėrket Kosovės tė cilat dikur ishin nė kuadėr tė ish federatės jugosllave dhe qėndrimi i tyre dikur nuk dallonte nga ai i Serbisė.

    |Serbia ėshtė duke i qitur nga fyti i saj kafshatat e fundit qė dikur i pat pushtuar me forcėn e armėve, sepse edhe elita politike e saj e ka shumė tė qartė se ēdo gjė ka marr fund sa i pėrket kthimit tė Kosovės dhe kontrollimit tė saj. Qartėsia e kėsaj teze ėshtė dukur nė horizont me ndėrhyrjen e NATO-s nė Kosovė. Perėndimi nuk guxon qė tė tėrhiqet prapa dhe ta humb atė qė ka investuar.

  4. #4
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,284
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    SERBIA PO DO LUFTĖ, PO DO NDARJE TĖ KOSOVĖS SHQIPTARE, JO KOMPROMIS POLITIK AS ME SHQIPTARĖT, AS ME AMERIKĖN (!)

    Prof.Dr.Mehdi HYSENI
    Paraqet:Sabri Selmani



    "Talk of the wolf and his tail appears"!
    "Kujto qenin e bėj gati shkopin"!



    Serbia, si rrjedhim i "ndėrsyerjes" dhe i mbėshtetjes direkte dhe indirekte tė Rusisė sė Vladimir Putinit, mund tė provokojė ndonjė konflikt ushtarak kundėr Kosovės, por Kosovėn shqiptare kurrė mė nuk ka asnjė gjasė minimale qė ta rikthejė nėn sovranitetin e saj kolonial, sepse, tani, Kosova ėshtė nėn mbrojtjen e ligjshme dhe tė sigurt ushtarako-politike dhe diplomatike nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare (SHBA, NATO, OKB dhe BE). Kėtė fakt, duhet ta kenė parasysh edhe Rusia, edhe Serbia, ndryshe, siē ka deklaruar para ca kohėsh ish-ambasadori amerikan nė OKB, Richard Hollbrook: " Nėse Rusia do tė vėrė veto-n kundėr planit tė emisarit special tė KB-sė pėr Kosovėn, Marti Ahtisari ose i prolongon negociatat lidhur me kėtė plan, do tė shkaktojė vale tė re tė dhunės, e eventualisht, edhe luftė. Nėse Rusia e bllokon planin e Ahtisarit, pėr kaosin e shkaktuar, do tė mbajė pėrgjegjėsi Moska, e cila po i kurajon tė tė gjitha tendencat e gabuara brenda Serbisė, gjė qė kjo do tė
    ndikojė negativisht, edhe nė aspekte tė tjera tė Rusisė me Perėndimin.Serbia, duhet tė ketė parasysh faktin se e ka humbur Kosovėn, pėr shkak tė politikės sė kryetarit tė saj, Slobodan Milosheviq. Ardhmėria e Serbisė ėshtė nė BE, me kusht qė, ajo t'i ketė tejkaluar mitet e saj paralizuese historike."(www. washingtonpost.com, 13.03.2007).

    1. Metoda ruse versus pavarėsisė sė Kosovės shqiptare

    S'ka dilemė se pėrzierja e Rusisė nė zgjidhjen e statusit tė Kosovės (ashtu siē i konvenon sferės sė interesave tradicionale ruso-serbe-sllave nė Ballkan), ėshtė sinjal zerioz pėr SHBA-nė, se diplomacia dhe politika e jashtme e Rusisė sė Vladimir Putinit, po bėn pėrpjekje qė tė "ringjallė" imazhin, rolin dhe ndikimin e saj tė BRSS-sė sė dikurshme si "partner i barazvlershėm" me SHBA-nė si superfuqi botėrore nė zgjidhjen e problemeve dhe tė konflikteve nė relacione ndėrkombėtare, sė kėndjemi edhe nė zgjidhjen e ēėshtjes pėrfundimtare tė Kosovės, si dhe tė problemeve tė tjera nė Ballkan, tė cilin historikisht e konsideron si sferė tė paprekshme tė interesit ruso-sllav.

    Kėtė kurs pretencioz dhe negativ me pasoja tė paparashikuara pėr sigurinė, pėr paqen dhe pėr stabilitetin e marrėdhėnieve globale ndėrkombėtare, kohėve tė fundit e ka bėrė tė ditur edhe kritika e ashpėr e presidentit tė Rusisė, Vladimir Putin, i cili nė fjaleminin e tij tė fundit, tė paraqitur nė sesionin e rregullt tė Parlamentit Rus, direkt e akuzoi Amerikėn dhe aleatet e saj tė NATO-s pėr "pėrzierje nė ēėshtje tė brendshme tė Rusisė dhe, si rrezik potencial pėr sigurinė botėrore"(Reuters, 26,04.2007).

    Duhet tė mbajmė parasysh faktin se kjo kritikė e V. Putinit nė adresė tė Uashingtonit zyrtar, tė NATO-sė dhe tė BE-sė, nuk ėshtė kurrfarė novus-i diskursit tė Moskės zyrtare, por vazhdim i observimeve tė kritikės sė mėparshme, tė bėrė nė Konferencėn e Munihut pėr sigurinė politike, mė 10 shkurt 2007, ku ndėr tė tjera, politikėn e jashtme amerikane e quajti " rrezik pėr sigurinė botėrore ngase i ka tejkaluar kufijtė e saj nacionalė, duke krijuar lėshtu pasiguri nė pėrmasa botėrore." (Reuters,10.02.2007).

    Gjithashtu, nė kuadrin e zhvillimit tė punimeve tė kėsaj kconference, presidenti rus, Vladimir Putin, me theks tė posaēėm, vuri nė dukje edhe problemin e Kosovės, zgjidhja e tė cilit, sipas "versionit" kritik tė presidentit Vladimir Putin, do tė duhej tė jetė favor tė dy palėve. Ndryshe, po qe se "plani i Marti Ahtisarit pėr Kosovėn, do t'i imponohet nė mėnyrė tė njėanshme Beogradit, atėherė, Rusia , do tė jetė e gatshme tė pėrdorė veto-n e saj, me rastin debatimit tė Rezolutės sė re nė kuadrin e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara.

    Ia vlen tė theksojmė se, edhe pas pėrfundimit tė vizitės sė Grupit Faktmbledhės nė Kosovė tė KS tė Kombeve tė Bashkuara, Moska zyrtare sėrish qėndron nė tė njėjtat pozicione, duke rikonformuar qėndrimin e saj se "Plani i Marti Ahtisarit nuk mund tė jetė kurrfarė platforme pėr hartimin e rezolutės sė re tė KS tė KB-sė, si zgjidhje pėrfundimtare tė statusit tė Kosovės, sepse esenca e pėrmbajtjes sė tij cenon tė drejtėn e njėrės nga shtetet anėtare tė KB-sė, gjė qė kjo ėshtė nė kundėrshtim me tė drejtėn ndėrkombėtare, me Kartėn e Kombeve tė Bashkuara dhe se mund tė ketė pasoja negative pėr sigurinė dhe stabilitetin rajonal dhe ndėrkombėtar."(Tanjug,30.04.2007).

    Ky konstatim zyrtar i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Federatės Ruse nuk ėshtė i qėndrueshėm as mbi bazėn e sė drejtės sė sotme ndėrkombėtare, as me mbi atė tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara, sepse Kosova ėshtė problem kolonial i Serbisė qė nga viti 1912. Prandaj, si i tillė, edhe duhet tė zgjidhet nė frymėn e sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė dispozitave tė Kartės sė Kombeve tė Bashkuara nė favor tė Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike, e jo tė Serbisė, as tė serbėve. Mėpastaj, siē pohon ky burim i politikė sė jashtme ruse, ėshtė e vėrtetė se Serbia ėshtė anėtare e OKB-sė, por ky status i saj ėshtė i dyshimtė dhe i disktueshėm ligjėrisht sipas sė drejtės ndėrkombėtare dhe Kartės sė Kombeve tė Bashkuara ngase shtrohet pyetja e pashmangshme, si ka qenė e mundur qė pas kryerjes sė tre agresioneve dhe luftėrave gjenocidale kundėr Kroacisė, Bosnjės dhe Kosovės, (me qėllim qė t'i rizgjeronte kufijtė ekzistues tė Serbisė sė Madhe nė kurriz tė popujve kroat, boshnjak
    mysliman dhe shqiptar, 1992-1999), t'i rikethehet nė OKB, pa dhėnė llogari ligjore sipas sistemit juridik pozitiv ndėrkombėtar, kur mirėfilli dihet se nga praktika e derisotme e OKB-sė, shtetet agresore dhe gjenocidale siē janė Serbia dhe Mali i Zi nuk mund tė jenė anėtare legjitime tė OKB-sė, as tė BE-sė, as tė NATO-s e as tė OSBE-sė. Ky ėshtė gabimi drastik i OKB-sė, tė cilin sot, pas pėrfundimeve tė tre agresioneve pushtuese dhe gjenocidale, Serbia e ka kapitalizuar nė favor tė interesave tė saj neokolonialiste, duke u kthyer prapė, pa asnjė tė drejtė nė strukturat e bashkėsisė ndėrkombėtare si "shtet paqėsor" dhe si "shtet demokratik-integres" nė procesin e reformimit dhe tė demokratizimit tė "Ballkanit Perėndimor"(!?).

    Pikėrisht, pėr shkak tė njė gabimi tė kėtillė fatal tė OKB-sė nė mosndėshkimin ligjor dhe nė kohėn e duhur tė Serbisė agresore gjenocidale, tani vetė OKB-ja, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, NATO-ja dhe aleatėt e saj tė evroperėndimorė po ballafaqohen me kėrcėnimet, me sulmet, me kundėrshtimet, me kushtėzimet cinike dhe me diktatin e Serbisė "demokratike" tė Boris Tadiqit, tė Vojislav Koshtunicės dhe tė Kisdhės Ortodokse Serbe, tė "ndėrsyerė" nga Rusia e Vladimir Putinit, se nuk do tė pranojnė kurrfarė tipi pavarėsie tė Kosovės, pėrpos rikthimit tė saj nėn sovranitetin kolonial tė Serbisė, qoftė edhe duke e pėrdorur luftėn dhe aggressionin e tyre gjenocidal pushtues, si mjetin mė tė preferuar tradicional tė Serbisė sė Madhe tė Ilia Garashaninit (1844), pėrkatėsisht tė Slobodan Milosheviqit (1992-1999) dhe tė Kishės Ortodokse Serbe pėr copėtimin dhe kolonizimin e trojeve indigjene tė shqiptarėve dhe tė Shqipėrisė Etnike.


    2. Si, dhe kush do tė fillojė luftėn nė Kosovė?!

    Shikuar retrospektivėn e hidhur dhe, jo mė tė largėt se njė dekadė(1989-1999), tė fillimit tė agresionit luftarak gjenocidal nė Kosovė nga ana e Serbisė militariste tė Slobodan Milosheviqit dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, edhe kėsaj radhe (nėse Kosovės i njihet pavarėsia e saj nga ana e Amerikės dhe e aleatėve tė saj evro-perėndimorė), luftėn nė Kosovė, do ta provokojnė sėrish mbeturinat paramilitare, militare dhe policore ēetniko-fashiste serbe tė harangave dhe fallangave tė soldateskės vrastare tė regjimit tė mbijetuar tė Slobodan Milosheviqit, tė stacionuara dhe tė barrikaduara nė pjesėn veriore tė Mitrovicės "sereb" dhe pėrgjatė kufirit verilindor tė Kosovės.

    Kuptohet, kriminelėt barbarė serbomėdhenj, luftėn nė Kosovė, do ta provokojnė sipas tė sė njėjtės metodologji strategjike dhe taktike sikurse mė 1989 (frikėsim, terror, represalie, plaēkitje, djegje dhe dėbim tė popullsisė civile shqiptare nga vatrat e tyre etnike. Kjo mund tė ndodhė, pikėsėpari nė rajonin e pambrojtur shqiptar tė Anamoravės: Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė, jo pėrbrenda kufijve veriorė tė Kosovės, siē ka paralajmėruar "kollovogja", organizatori kryesor i "Gardės sė shenjtit car Llazari", Zhelko Vasileviq), me rastin e rikujtimit tė 600-vjetorit tė disfatės sė serbėve nė Betejėn e Kosovės mė 1389, po nė tė njėjtin vend, nė Gazimestan, Kisha Ortodokse Serbe, e bekoi "referatin" kėrcėnues luftarak tė Slobodan Milosheviqit, se pėr disfatėn e tyre nga turqit nė Betejen e Kosovės, 600 vjet mė pas, do t'iu hakmirreshin shqiptarėve, pėr shkak se ata, sipas "teftereve" tė falsifikuara tė Kishės Ortodokse Serbe dhe tė historigrafisė mitologjike serbomadhe,
    ishin ngulitur "me dhunė" (tė "favorizuar" nga Perandoria Otomane) nė "Kosovėn e shenjtė serbe"(!?)

    Mirėpo, nėse vjen deri te shpėrthimi i luftės nė Kosovė,siē ka paralajmėruar themeluesi dhe kryeorganizatori i "gardės car Llazar", Zhelko Vasilveiq, promovimi i sė cilės pritet tė bėhet mė 5 maj 2007 nė Krushevac tė Serbisė, ajo luftė nuk do tė ketė karakter paramilitarist ēetniko-fashist serb: " masakro, dhuno, vraj gra, femijė, pelqė civilė tė pambrojtur shqiptarė nė Kosovė, por do tė jetė e intensitetit mė tė lartė, ku do tė digjen edhe paramilitarėt, edhe arsenali i tyre i armatimit klasik dhe i armėve kimike-biologjike, tė depozituara nė Krushevac, nė Lluēani, nė Vinēa afėr Beogradit etj., para se tė shkelin nė territorin e Kosovės shqiptare.

    Si kreu shtetit serb (Boris Tadiq, Vojislav Koshtunica), ashtu edhe kėshilltarėt e tyre neonacistė me prirje dhe me veprim antishqiptar dhe antiamerikan, ashtu edhe "kokat politike" tė Kishės Ortodokse Serbe sė bashku me strukturat e tyre ushtarake, paraushtarake dhe policore etj., duhet ta kenė tė qartė se,ēdo provokim luftarak nga ana e tyre, me qėllim qė tė infiltorhen nė Kosovėn shqiptare, do tė jetė me pasoja katastrofike pėr vetė Serbinė dhe serbėt, sepse kėsaj radhe shqiptarėt sė bashku me forcat e pranishme ushtarake mbrojtėse tė NATO-s nė Kosovė nuk do t'i presin "me lule" dhe me "lutje paqėsore" tė rugovizmit tė dėshtuar pacifist pasiv nipėrit-kasapėt paramilitarė ēetniko-fashistė dhe neonacistė tė Drazha Mihailoviqit, tė Slobodan Milosheviqit, tė Vojislav Sheshelit, tė Zhelko Razhnjatoviq-Arkanit, tė Vuk Drashkoviqit.etj., por me hekur dhe me zjarr, ku do tė digjen tė gjithė ata, qė mėsyjnė rrugėn pėr tė ndezur luftėn agresive dhe pushtuese serbe nė Kosovėn
    shqiptare.

    Nė njė hap tė tillė eventual tė ndėrhyrjes ushtarake tė Serbisė nė Kosovėn shqiptare, tė kopjuar nga plani strategjiko-taktik nacioanalshovinist imperialist dhe gjenocidal i Serbisė sė Madhe tė Slobodan Milosheviqit dhe i Kishės Ortodokse Serbe pėr "zgjidhjen" e statusit tė Kosovės, pa dyshim se kanė ndikuar premtimet dhe qėndrimet e njėanshme tė politikės dhe tė diplomacisė sė Rusisė, e cila haptazi ka marrė anėn e mbrojtjes sė Serbisė, nė rast se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, OKB-ja, BE-ja dhe NATO-ja, do tė njohin pavarėsinė e Kosovės.

    Kėrcėnimet Serbisė pėrmes propagandės sė saj luftarake kundėr njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės dhe Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės si inicuese dhe mbrojtėse e saj, me tė drejtė dhe nė mėnyrė kosntruktive janė kritikuara edhe nga senatorėt amerikanė: John Mc Cain (republican) dhe Joe Lieberman (democrat), i cili kritikat e Vladimir Putinit nė adresė tė
    gabimeve dhe tė metave "unilaterizmit amerikan", i cilėsoi si "rikthim nė retorikėn e luftės sė ftohtė."

    Duke qenė se, tanimė sikruse Amerika, OKB-ja, NATO-ja dhe BE-ja sė bashku me Marti Ahtisarin e tyre nė rolin e emisarit special ndėrkombėtar pėr zgjidhjen e statusit politike me mjete paqėsore, janė dijeni tė plotė se Serbia dhe Rusia e kanė "varrosur" Planin e Marti Ahtisarit si tė "papranueshėm" pėr interesat e Serbisė nė Kosovė, atėherė, duhet tė veprojnė fuqishėm dhe, sa mė parė tė jetė e mundur qė tė thirret mbledhja e KS tė Kombeve tė Bashkuara, nė mėnyrė qė t'u vihet pike grackave tė rrezikshme zvarritėse, kėrkesave dhe planeve tinėzare tė Rusisė dhe tė Serbisė pėr vazhdimin e dialogimit tė ri (me muaj dhe me vjet) tė dy palėve nė konflikt. Praktikisht, bisedimet me palėn serbe dhe ruse pėr statusin e Kosovės kanė marrė fund me hudhjen poshtė tė Plani tė Ahtisarit.

    Nė favor tė konstatimit tonė, ėshtė edhe kjo deklaratė e kėshilltarit tė premierit tė Serbisė, Dr. Slobodan Samarxhiq, i cili, pas pėrfundimit tė vizitės sė Grupit Faktmbledhės tė KS tė KB-sė nė Beograd dhe nė Prishtinė, ka nėnvizuar se Nėse "plani i Ahtisrait ėshtė i vdekur" siē ka deklaruar Slobodan Samarxhiq (kėshilltar i kryeministrit Vojislav Koshtunica) Samardziq, duke nėnvizuar se :" Plani i Ahtisarit tanimė ka dėshtuar, gjė qė kėtė nuk e pohon vetėm Serbia, por edhe Rusia... Kėshtu qė, nė bazė tė njė plani tė kėtillė tė vdekur, nuk mund tė miratohet njė vendim ose rezolutė e re pėr Kosovėn, pa pėlqimin e Beogradit dhe tė Moskės..." (Tanjug,29.04.2007), atėherė, nuk do tė thotė se "ka vdekur" alternativa tjetėr-e drejta e vetėvendosjes, e cila do t'i njihet Kosovės automatikisht me procedurė tė shkurtėr dhe unilaterale nga ana e Amerikės dhe nga shtetet e tjera tė bashkėsisė ndėrkombėtare.

    Vetėm armiqtė qėllikėqinj dhe politikanėt infantilė dhe tė verbėr,qė "nuk shohin pėrtej hundės sė tyre", tė cilėt nuk e njohin apo duan ta shtrembėrojnė historinė e Kosovės, pėrkatėsisht tė Shqipėrisė Etnike dhe, qė nuk dijnė se ē'ėshtė politika dhe diplomacia ndėrkombėtare, mund tė nxjerrin pėrfundime iracionale, apolitike, komike dhe absurde se "Plani i Ahtisarit nuk ka alternativė tjetėr, apo "ėshtė i vdekur", siē pohon propaganda dhe diplomacia serbo-ruse"?!

    Alternativa e vetme, e bazuar dhe e justifikueshme moralisht, politikisht, ligjėrisht dhe historikisht pėr zgjidhjen e statusit kolonial 100-vjeēarė tė Kosovės, ėshtė zbatimi i sė drejtės ndėrkombėtare tė vetėvendosjes qė nėnkupton shkolonizimin e Kosovės nga Serbia e Madhe kolonialiste dhe gjenocidale.

    Ndryshe, nga ēdo vonesė dhe nga kalkulimet e panevojshme nė disfavor tė njohjes sė vetėvendosjes sė Kosovės, ekziston rreziku qė tė pėrfitojė "plani i autonomisė sė mbikėqyrur serbe", qė si antitezė e Planit tė M.Ahtisarit, kryeministri i Serbisė, Vojislav Koshtunica, nė emėr tė arritjes sė "kompromisit politik" me palėn shqiptare, ua propozoi anėtarėve tė Misionit Fakymbledhės nė Kosovė tė KS tė Kombeve tė Bashkuara, me rastin e vizitės sė tyre Beogradit, mė 26.04.2007.

    Ja, ky ėshtė "progresi historik" i bisedimeve tė palės shqiptare dhe tė mediatorėve ndėrkombėtarė lidhur me statusin e ardhshėm tė Kosovės, pas dy vjet bisedimesh, sė fundi, Beogradi zyrtar ka gjetur "formulėn magjike" tė zgjidhjes sė problemit kolonial tė Kosovės: "Pavarėsi" nėn saēin e kuq tė sovranitetit kolonial serbomadh. Ja, ky ėshtė "kompromisi politik" rreth tė cilit nuk duhet tė humbasin asnjė minutė kohė as Amerika e as shqiptarėt, por tė marrin hapa vendimtarė tė drejtė dhe tė justifikueshėm (historikisht, juridikisht, moralisht, politikisht dhe demokratikisht) qė Kosovės t'i njihej cilėsia e plotė e subjektit juridik ndėrkombėtar si shtet i pavarur dhe sovran brenda kufijve tė vet etnikė shqiptarė, i pėlqeu apo jo ky vendim me peshė historike dhe ligjore aleancės serbo-ruse sllave.

  5. #5
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,284
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    PĖRGJIGJE RADIKALĖVE TĖ SHESHELIT

    Ēetnikėt serb po e krijojnė Gardėn e Car Lazarit me 5 mijė veta "pėr tė mbrojtur Kosovėn"

    Gazeta "DANAS" e datės 28-29 prill 2007 njofton mbi krijimin e Gardės sė Car Lazarit nė shkrimin me titull: Vasileviq: I kemi pesė mijė vullnetar!

    Sa herė qė Serbia pėrgatitet pėr tė ushtruar masakra e gjenocid ndaj popujve tjerė, ajo atė nuk e nisė me forcat e rregullta ushtarake e policore tė kazermave shtetėrore, por gjoja me vullnetar serb qė mobilizohen nė oborret e kishave serbe tė cilat janė kazerma paramilitare tė elitave tė krimit! Ato reparte tė pa rregullta i marrin pėrsipėr kryerjen e masakrave tė popullatės civile pėr pastrimin etnik tė territoreve dhe kėshtu mendojnė se e hequr pėrgjegjėsinė e Shtetit dhe tė forcave tė rregullta ushtarake e policore para tė Drejtės Ndėrkombėtare. Deri me tani kjo taktikė provizore edhe ka funksionuar nė dobi tė Shtetit Serb!

    Edhe pse botėrisht dihet se tėra luftėrat e fundit nė ish RSFJ, me pasoja gjenocidale, janė udhėhequr nga Qeveria e Serbisė dhe nga Shtabi Qendror i Armatės Jugosllave, Gjykata e Hagės nuk e bėri pėrgjegjės Shtetin Serb as pėr gjenocidin e Serbernicės dhe as pėr krimet tjera tė ushtrisė dhe policisė serbe, dhe kėshtu Serbia u lirua edhe nga pėrgjegjėsia e krimeve tė njėjta ndaj Popujve: Slloven, Kroat e Shqiptar! Derisa nė gjykatėn e Hagės vinė tė dėshmojnė oficerėt ushtarak e policor okupator serb kundėr ēlirimtarėve tė UĒK, nė vend se ata tė janė vet nė bankėn e zezė pėr masakrat qė i kanė bėrė nė Kosovė! Absurdi nuk ka kufi!

    Ne. njerėzit thjeshtė jemi tė bindur se po tė i kishin bėrė kėto krime Myslimanėt e Bosnjės apo Shqiptarėt e Kosovės ndaj serbėve Gjykata nė Hagė do tė merrte njė qėndrim tė kundėrt me kėtė qė e morri duke e liruar shtetin Serb nga pėrgjegjėsia pėr gjenocidin nė Serbernicė.

    Vendimi i Gjykatės sė Hagės pėr lirimin e Shteti Serb nga pėrgjegjėsia juridike pėr masakra e gjenocid, ėshtė njė vendim politikė i cili ka edhe pėrmasa tė urrejtjes fetare ndaj Myslimanėve tė Bosnjės dhe kjo tregon mė sė miri fundamentalizmi antimysliman institucional tė atyre qė e kanė themeluar njė gjykatė tė tillė politike edhe pse kjo provohet tė maskohet me akuza kundėr
    "fundamentalizmin islamik"! Politikė kjo e cila i detyron njerėzit qė tė marrin vendim pėr vetėvrasje si mundėsi e fundit pėr mbrojtje nga terrorizmi shtetėror qė zhvillohet me dekada ndaj tyre!

    Zhelko Vasileviqi nuk ėshtė njė qytetar i thjesht por ėshtė deputete i Parlamentit tė Serbisė nga Partia Radikale e Vojisllav Sheshelit, i cili aktualisht ėshtė duke mrizuar nė burgun e Hagės, nga ku po qeverisė me politikėn serbe. Vasileviqi flet pėr gard vullnetare ēetnike e cila po qėndron nė gjendje gatishmėrie nė kazermat e ushtrisė dhe tė policisė tė shtetit Serb nėn prirjen e oficerėve serb e rus mė me pėrvojė tė cilėt formalisht shpallen pensionist, por qė janė 24 orėn nė ditė aktiv. Oficerėt serb jo rrallė herė i kanė veshur edhe rrobat e UĒK e dikur edhe rrobat kombėtare shqiptare dhe kanė bėrė keqpėrdorime tė ndryshme. Pėr kėto veprime ka patur dhe ka edhe sot dėshmi e dėshmitar!

    Tani kemi informacione se vullnetarėt e Zhelko Vaseileviqit kanė grumbulluar disa mijėra uniforma tė Ushtrive dhe Policive tė shteteve pjesėmarrėse nė NATO, kanė armatimin dhe mjete transportuese me shenja tė NATO-s dhe tė Policisė ndėrkombėtare. E dimė edhe se tė gjitha Kishat serbe nė Kosovė janė mbushur me armatim dhe municion dhe aty janė vendosur shtabet ēetnike, qendrat e radio lidhjeve dhe qendrat koordinuese dhe ku ka edhe burgje tė improvizuara.

    Pra, dihet botėrisht se nė atė momentin kur nė Kishė apo ndonjė objekt tjetėr fetar apo privat shndėrrohet nė objekt ushtarak apo policore nė shėrbim tė njė vendi armik ai mė nuk qėndron nėn mbrojtjen e kurrfarė normave ndėrkombėtare! Kjo vlen edhe pėr tė gjithė ata persona qė vihen nė shėrbime tė natyrės ushtarake e policore, pavarėsisht se maskohen me rroba civile apo me ato fetare!

    Zhelko Vasileviqi si edhe Vuk Drashkoviqi-Brankoviqi, Koshtunica etj., duhet ta dinė se nė Kosovė, pos NATO-s, janė gjysmė milioni armė nė duar tė shqiptarėve, dhe nėse pėr nė Kosovė niset Garda e Car Lazarit, nga ajo gardė do tė e mbarojmė njė govegji-gullash serb dhe do t’ ua qesim qenve tė rrugėve!

    Pra, Car Lazari i pat lėnė eshtrat nė fushėn tonė nė Betejėn e parė tė Kosovės, dhe ju e humbėt edhe Betejėn e dytė tė Kosovės nė vitin 1999 dhe si duket po bėhen gati tė humbni edhe njė Betejė tė tretė tė Kosovės! Pra, e treta e vėrteta! Ne do tė ua urojmė njė mirėseardhje tė zjarrtė! Aq tė zjarrtė sa edhe eshtrat e Car Lazarit e tė Carica Milicės kanė me nis me kja me za! Dhe pėrsėri poetėt serbė do tė gjejnė frymėzimin tė recitojnė atė vargun famoz: "...nė Kosovė varr pranė varrit kėrkon nėna Millovanin..., kush tė vije nė tokėn e Kastriotit, s’ ndahet mirė qe besa e zotit...!"

    Nė oborrin e Kishės sė Lazaricės nė Kryshefc me 05 Maj 2007, Priftėrinjtė Fetarė mirė do tė ishte tė predikojnė paqe e miqėsi mes popujve tanė, sepse jemi fqinjė dhe do tė mbesim edhe nė tė ardhmen pavarėsisht nga ajo se a e duam nė kėtė apo jo! Kisha Ortodokse Serbe nėse e do me tė vėrtetė Serbinė dhe Popullin Serb atėherė ajo duhet tė e zhvesh popullin e vet nga iluzionet dhe nga gėnjeshtrat mitologjike se ai mundet tė jetė sundimtar mbi tokat Shqiptare. Kisha duhet tė thotė tė vėrtetėn se Serbia duhet tė kthehet nė kufijtė e vet real tė Pashallėkut Serb tė Beogradit. Sanxhaku e Vojvodina janė nė rrugė drejt pavarėsisė nga Serbia, ndėrsa Kosova ka dalė nga okupimi serb nė vitin 1999 . Sa ma parė tė zgjohet nga gjumi populli serb, aq mė shpejtė ai do tė e gjen rrugėn e vet tė jetesės nė paqe e harmoni me vetveten dhe edhe me tė tjerėt nė Ballkan! Nėse Serbia vazhdon armiqėsitė me popujt fqinjė, e vetmja rrugė e shpėtimit tė popullit Serb do tė ėshtė kthimi nė atdheun e vjetėr nė Karpate!

    Por, as Shqiptarėt nuk mund tė flenė tė qetė pėrderisa Garda e Car Lazarit po behet gati me u kthye nė fushėn e betejave tė humbura tė tyre nė Kosovė. Prandaj pa humbur kohė duhet vendosur rojet dhe vėzhguesit nė ēdo lagje e nė ēdo fshehtė si nė zonat kufitare si nė brendėsi. Duhet pėrcjellė me kujdes lėvizjet e patrullave tė policisė ndėrkombėtare dhe asaj lokale si dhe ēfarėdo lėvizje tė reparteve te ushtrive tė huaja si dhe lėvizjet e forcave ushtrive tė ish republikave jugosllave rreth kufijve tan si nė tokė si nė hapėsirėn ajrore. Nė lėvizjen mė tė vogėl tė forcave armike duhet tė reagojmė menjėherė dhe energjikisht! Pa humbur kohė duhet verifikuar pėrgatitjen mbrojtėse tė tė gjitha njėsive. Jemi nė luftė!

    1 Maj 2007

    KUSHTRIM JANINA

  6. #6
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,284
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    Alternativa e vetme, e bazuar dhe e justifikueshme moralisht, politikisht, ligjėrisht dhe historikisht pėr zgjidhjen e statusit kolonial 100-vjeēarė tė Kosovės, ėshtė zbatimi i sė drejtės ndėrkombėtare tė vetėvendosjes qė nėnkupton shkolonizimin e Kosovės nga Serbia e Madhe kolonialiste dhe gjenocidale.

  7. #7
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Citim Postuar mė parė nga RTP
    Kuku,kuku..Shih kush jep analize!
    Milazimi arapi qe kerkon vajzat me u mbulue me ferexhe neper shkolla te Kosoves.
    Po kush e lexon mendimin e Milazimit, o daj?
    RTP a edhe me themeluesit e LDK/LKJ-se koke prisha ?!
    Qitash po e di qe koke ra ne braz

  8. #8
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,284
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    KOSOVA NĖ PRAG TĖ PAVARĖSISĖ - POR EDHE TĖ GJENDJES SĖ JASHTĖZAKONSHME


    Shkruan: Bashkim MAZREKU, ish-i burgosur politik

    Cilat janė dy skenarėt - qė mund tė gjenerojnė kriza tė reja edhe
    pas statusit tė Kosovės (!?!)

    Zgjidhja e statusit tė Kosovės po ofrohet, por ēfarė do tė jetė dhe si do tė arrihet deri nė finalizim, akoma nuk dihet ēartė. Ajo ēka dihet tashmė nga tė gjithė e qė gjendet nė tavolinėn Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, ėshtė propozimi i M. Ahtisarit pėr Pavarėsi tė Mbikėqyrur. Ky propozim deri mė tash ėshtė i vetmi dhe sipas diplomacisė botėrore, (pėrjashto kėtu Rusinė), mendohet tė jetė mė i miri i mundshėm, qė do tė siguroj njė zgjidhje optimale.
    Nuk dua tė pėrsėrisė ato qėndrime, pėr tė cilat shumė u shkrua dhe po shkruhet kėto ditė, lidhur me kėtė ēėshtje kapitale. Nuk dua tė pėrsėrisė as pikėpamjet dhe optimizmin e vazhdueshėm tė politikanėve kosovarė, qė duket tė jetė i parakohshėm dhe i pa bazė.
    Me kėtė rast, dua tė pėrqendrohem nė dy skenarė tė mundshme tė zgjidhjes sė problemit, e qė nuk janė risi e tė pa thėna, por mendoj jo aq shumė tė pėrsėritura. Ky shkrim pra ka pėr qėllim pėrsėritjen edhe njė herė tė kėtyre skenarėve dhe tėrheqjen e vėmendjes nė to.

    Skenari i parė

    Kėshilli i Sigurimit aprovon njė Rezolutė tė re pėr Kosovėn, pa vėnė veto kundėr, nga anėtarėt e pėrhershėm, (kėtu kam parasysh Rusinė dhe Kinėn), tė cilat nė kėtė rast mund tė abstenojnė.
    Sigurohen 9 vota pro dhe Rezoluta votohet.
    Parlamenti i Kosovės aprovon Kushtetutėn e Kosovės dhe shpallė pavarėsinė, e cila do tė njihet nga shtetet veē e veē.
    Ardhja e njė misioni tė ri nga BE-ja pėr tė mbikėqyrė procesin e zbatimit tė marrėveshjes nė Kosovė, bazuar nė propozimin e M. Ahtisarit, siē thonė shumica e politikanėve tė Kosovės, apo siē do tė thoja unė pėr tė qeverisur nė mėnyrė virtuale me Kosovėn, ngase de fakto kėtė qeverisje do ta kishin vendorėt. Kjo qeverisje duale do tė zgjasė aq sa do tė donte misioni mbikėqyrės, nėse nuk pėrcaktohet ndryshe me rezolutė tė OKB-sė.

    Pasojat e kėtij skenari

    Problemet me veriun e Kosovės, ku serbėt nė shenjė revolte do tė manifestonin nė tė gjitha mėnyrat pakėnaqėsinė e tyre. Gjendje e jashtėzakonshme nė veri tė Kosovės, gjendje e lehtė e jashtėzakonshme nė enklavat serbe, tė cilat do tė kėrkonin mbrojtje mė tė madhe e ndoshta edhe tėrheqje nga vendet e tyre, pėr t“u shpėrngulur atje ku mund tė gjejnė mbrojtje mė tė mirė.
    Mobilizim i KFOR –it nė shkallėn e parė tė rrezikshmėrisė. Kufijtė administrativ tė Kosovės mbesin tė paprekur, por jo funksional ashtu siē i kemi tani, e veēanėrisht nė veri, ku askush (pos serbėve) nuk do tė ketė kontroll. Kosova do tė njihet si shtet i pavarur nė kufijtė ekzistues, por assesi nuk do tė mund tė kontrollojė kufijtė e saj verior.
    Ky skenar do tė kundėrshtohet nga Serbia, e cila mund tė mobilizojė forcat e veta deri nė kufi me Kosovėn, pėr tė ndikuar tė paktėn nė aspektin psikologjik te serbėt dhe pėr tė treguar njėkohėsisht, se ata janė pėrsėri tė gatshėm tė luftojnė pėr Kosovėn. Kjo gjendje mund tė zgjas me javė e muaj deri sa tė krijohet njė realitet i ri dhe ai ėshtė funksionimi i mirėfilltė i shtetit tė Kosovės, nė fushėn e judikaturės, mbrojtjes sė pakicave, (kryesisht serbe), dhe ngritjen e nivelit social pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės, tė paktėn pėr njė shkallė me tė lartė se nė shtetet fqinje.
    Pėr zbutjen e kėsaj gjendje, Serbisė do t“i ofrohen benificione tė mira e ndoshta edhe aderim tė shpejt nė UE, para tė gjitha vendeve tjera tė Ballkanit perėndimor. Por, bashkė me Serbinė do t“i hapet rruga padyshim edhe Kosovės drejt njė perspektive tė ngadalshme por tė mirėfilltė, nė gjirin e UE-s. Ndarja e Kosovės me kėtė skenar mbetet e mundshme por jo edhe e pashmangshme...

    Skenari i dytė

    Mos aprovimi i Rezolutės nė Kėshillin e Sigurimit tė OKB-sė pėr shkak tė vetos sė Rusisė.
    Ky skenar nuk e pengon pėrsėri Parlamentin e Kosovės qė tė aprovojė Kushtetutėn dhe tė shpallė pavarėsinė, e cila sikurse nė skenarin e parė do tė filloj tė njihet nga shtete tė ndryshme veē e veē.
    Dallimi esencial i kėtij skenari nga skenari i parė ėshtė se: derisa skenari i parė ka Rezolutėn e OKB-sė bazuar mbi Propozimin e marrėveshjes sė M. Ahtisarit, si bazė legale pėr misionin mbikėqyrės tė Unionit Evropian, skenari i dytė nuk pėrjashton mundėsinė e pavarėsimit, por nuk ka asnjė bazė legale pėr ndėrhyrje ndėrkombėtare nė cilėsinė e mbikėqyrjes. sepse do tė mungonte materia e mbikėqyrjes, pra marrėveshja. Mungesa e kėsaj marrėveshje do tė detyronte Parlamentin e Kosovės t“i bėj thirrje bashkėsisė ndėrkombėtare pėr ndėrhyrje nė cilėsinė e mbikėqyrjes ( por nė ēfarė baze kur s“kemi marrėveshje ??).
    Nė kėtė situatė, "de jure" Misioni i UNMIK-ut do tė vazhdoi tė qėndroj edhe mė tej nė Kosovė. Pra, Kosova e pavarur me Misionin e UNMIK-ut dhe KFOR-in nė Kosovė. Misioni i UNMIK-ut mbi bazėn e rezolutės 1244 nuk do tė shfuqizohet nga OKB-ja, por nga vetė parlamenti i Kosovės dhe nga njohja e pavarėsisė nga shtete tė ndryshme. UNMIK-u nuk do tė ketė dalje legale nga Kosova, sepse nuk do urdhėrohet nga KS i OKB-sė pėr njė gjė tė tillė. Nuk do tė qėndroj ky mision mė nė Kosovė, sepse ky mision nė Kosovėn e pavarur ėshtė i pakuptimtė. Misioni i ri i UE-sė nuk do tė mund tė hyjė nė Kosovė, sepse nuk ka bazė legale nga OKB-ja, por as qė do tė mund tė qėndroj anash (indiferent). Nė fakt me kėtė skenar bie nė ujė plani pėr marrėveshje - sipas propozimit tė M. Ahtisarit, andaj as Misioni i ri Evropian s“ka pėrse tė vijė nė Kosovė. Vetėm gjendja e jashtėzakonshme (nė prag tė luftės) do tė mund tė krijonte njė alibi pėr misionin evropian, tashmė me qėllime tė papėrcaktuara nė zbatim tė ndonjė marrėveshje, por vetėm pėr tė menaxhuar krizėn e re dhe pėr tė mėnjanuar kėshtu eksplodimin e kėsaj bombe tė kurdisur qė quhet Kosovė.

    Pasojat e kėtij skenari

    Kosova e pavarur me UNMIK-un brenda por pa kompetenca e pa Mision tė UE-sė. Me KFOR i cili do tė pėrballet me njė gjendje tė jashtėzakonshme, por tanimė me pėrmasa mė tė mėdha se sa nė skenarin e parė. Kufijtė e Kosovės nuk do tė mund tė kontrollohen, sidomos kufiri verior. Serbėt do tė marshojnė drejt veriut tė Kosovės (tanimė deri nė lumin Ibėr) e cila edhe ashtu ėshtė nėn kontroll tė tyre dhe ata do tė kėrcėnojnė me luftė tė re. Poashtu edhe serbėt e pjesėve tjera tė Kosovės (nėpėr enklava) do tė fillojnė shpėrnguljen masive nė drejtim tė veriut. Dhe kėsisoj, Kosova do tė pėrballet me njė gjendje tė jashtėzakonshme dhe me njė eskalim tė situatės, tė ngjashme me atė tė pragut luftės. Ky eskalim i situatės, do tė varet shumė nga vendosmėria e KFOR-it dhe institucioneve tė Kosovės, e sidomos nga SHPK, TMK etj.

    Ndarja e Kosovės e pashmangshme!

    Siē vihet nė dukje, tė dy skenarėt tregojnė se pjesa e veriut tė Kosovės ėshtė njė ēėshtje shumė e ndjeshme dhe do tė vazhdojė tė jetė e tillė. Asnjė institucion, as civil as ai ushtarak nuk do tė ketė kurajė ta zgjidhė kėtė problem nė rrugė paqėsore, sepse serbėt nuk pranojnė njė zgjidhje tė tillė, tė mėsuar me agresivitet, e tė lidhur emocionalisht me prenė e vet (Kosovėn), qė mbi njė shekull e mbajtėn nėn sundim.
    Pra, Kosovėn nė tė ardhmen pritet ta kaploi njė gjendje e jashtėzakonshme. Kosova do tė paguan edhe njė ēmim tė pavarėsisė. Sa do jetė i lartė ky ēmim dhe pėr sa kohė do tė paguhet ai, do tė varet shumė nga vendosmėria e vendorėve dhe nė radhė tė parė nga forcat ushtarake vendore dhe ndėrkombėtare qė janė prezentė nė Kosovė.
    Sė kėndejmi mund tė thuhet se Pavarėsia e Kosovės nuk ėshtė ēėshtje e kryer siē propagandojnė politikanėt shqiptarė, nė veēanti super parlamenti i Kosovės i quajtur Grup i Unitetit, i cili duket se e ka humbur busullėn nė kompetencat qė i ka marrė, e tė cilat askush nuk ja ka dhėnė as legjitimuar.
    Se ėshtė koha tė pėrgatitemi pėr mė tė keqen (edhe nėse del mirė) nuk ka dyshim, por realiteti po tregon, se ne po pėrgatitemi pėr festim - pa menduar nė flijime tė reja, qofshin ato edhe vetėm ėndrrat tona, se Kosova po bėhet shtet i pavarur me tėrė territorin e saj dhe se s“do tė ketė ndarje tė saj! Disa po bazohen nė Parimet e Grupit tė Kontaktit pėr mosndarjen e Kosovės, por duket qė po harrojnė se ato janė parime dhe hiq mė shumė. Dhe, parimet janė relative.
    Misioni Evropian mund tė vijė nė Kosovė me rezolutė apo me gjendje tė jashtėzakonshme. Por, ai mision si edhe lidershipi vendorė, duhet ta kenė parasysh, se zgjidhja paqėsore dhe njohja e Pavarėsisė sė Kosovės pa konflikte tė reja nuk do thotė asgjė mė shumė as mė pak se Kosova do tė mbetet edhe me tej fuqi baroti. Njė zgjidhje stabile dhe njė menaxhim optimist tė gjendjes pas statusore do tė jetė zgjidhje qė unė do ta quaja: Program. Pra, misioni evropian zgjidhjen e Kosovės duhet ta sheh si program menaxhimi dhe zhvillimi.
    Pikat mė tė ndjeshme tė kėtij programi duhet tė jenė: siguria, ekonomia dhe aspekti social.
    Kosova, pėr tetė vite me radhė ka pėrparuar mjaftė, krahasuar me gjendjen e luftės nėpėr tė cilėn fatkeqėsisht kaloi. Ndėrsa po tė krahasohet me njė gjendje normale ajo ka vendnumėruar. Qytetarit tė varfėr i ėshtė shpėrlarė mendja, ngase ai nuk guxonte tė bėj asgjė gjatė kėsaj kohe tė pritjes sė pavarėsisė, dhe prandaj duhet ta duroj varfėrinė e skajshme edhe mė - duke pritur pavarėsinė!
    Pas pavarėsisė, qytetarit i duhet mbushur mendja dhe barku!
    E para me optimizėm, bazuar nė sigurinė, funksionimin e shtetit juridik, pa korrupsion e kriminalitet, liri tė fjalės dhe procese vėrtet demokratike.
    E dyta, me ndihma tė mirėfillta sociale dhe programe zhvillimi nė ekonomi, vende tė reja pune, rrymė e ujė pa ndėrprerje... dhe menaxhim tė vetė njeriut ashtu siē do dhe meriton ai, e jo ashtu siē mundet dhe do shteti. Buxheti i Kosovės nuk krijohet mbi kurrizin e qytetarit, por mirėqenia e qytetarit krijohet mbi kurrizin e shtetit. Shteti kėrkon tatime, qytetarėt paguajnė aq sa munden, ndėrsa ato abuzohen dhe qytetari pėrsėri pretė (ta zėmė) me orė tė tėra pėr njė dokument, s“ka punė, s“ka shkollim cilėsor etj., dhe nga kjo gjendje qytetari s“ka as shpresė pėr tė nesėrme mė tė mirė.
    Pėr tė arritur sukses, (kuptohet ngadalė e jo pėr njė natė), shteti i Kosovės me ndihmėn e misionit tė ri, fillimisht duhet tė menaxhoj aspektin social dhe tė sigurisė, pėr tė vazhduar pa vonuar edhe zhvillimin e ekonomisė.
    Nėse prezenca e re ndėrkombėtare kufizohet tė ndihmoj nė kėto parametra dhe vendorėt kufizohen nė funksionimin e shtetit tė ri tė Kosovės pėr tė mirėn e qytetarėve, (e jo tė kėrkojnė prej tyre pritje e heshtje pėr tė mirėn e vet pushtetarėve), Zgjidhja tė jetė – Program, Pavarėsia – Program..., atėherė mund tė shpresohet jo vetėm pėr njė mirėqenie tė qytetarėve, por edhe pėr zgjidhje racionale tė konflikteve ndėretnike. Ngritja e standardit nė Kosovė krahasuar me shtetet fqinje do tė ndryshoi dioptrinė e rrymave nacionaliste. Kosova duhet tė arrijė njė zhvillim tė shpejt sa tė zgjoj xhelozinė e fqinjėve, nė tė kundėrtėn Kosova edhe pėr shumė kohė do jetė vatėr e pashuar krizash, vendi mė i varfėr qė do tė gjenerojė vetėm dhunė e urrejtje, qoftė ndėretnike qoftė qytetare nė raport me shtetin. Pra, ndarja e Kosovės do tė pengohet, pos me ushtri e vendosmėri edhe me kėtė logjikė tė zhvillimit.
    Nėse Kosova e pas statusit dhe misioni evropian dėshtojnė nė zgjidhjen – program dhe emitojnė UNMIK-un, kjo do tė paraqes njė shkas tė ri pėr vazhdim tė gjendjes sė jashtėzakonshme mbi baza ushtarake, do tė krijojė njė shtet policor dhe kėshtu festimi i pavarėsisė sė Kosovės do tė zgjas shkurt, sepse vendin do ta zėnė orėt policore, manifestimet e ndryshme nė rrugė dhe anarkia, tė cilėn askush nuk e dėshiron, nė kėtė kohė tė pritjes sė gjatė tė pavarėsisė. Nėse ndodh mė e keqja, atėherė kosovarėt pėr tė kaluar nė Serbi, pasaportat e tyre duhet t“i tregojnė “te ura” mbi lumin Ibėr!

    Mė 02.05.2007, Bernė

  9. #9
    E dua letėrsinė Maska e Ali Baba Tepele
    Anėtarėsuar
    15-03-2007
    Vendndodhja
    Greqi
    Postime
    1,510
    Faleminderit
    3
    38 falenderime nė 36 postime
    Serbėt kėrkojnė tė kthejnė kohėn mbrapsht! Ajo nuk ndodh kurrė.Pėrndryshe do tė prisnim tė dukeshin Dinosaurėt e parė.Car Nikollėn qė kėrkojnė Serbėt,edhe ai po tė ishte gjallė do bindej se u kishte borxh njė kurban tė madh Kosovės dhe Arbėrisė!
    Populli na mėson:"Hodhi njė budalla njė gur nė pus dhe mblidhen 100 tė mėnēur dhe se nxierrin dotė." Nga kjo lindėn dy pyetje qė nuk kan kurrė pėrgjigje;
    1- A ishte vėrtet budalla ai qė e hodhi gurin?
    2- A ishin vėrtet tė mėnēur ata qė u mblodhėn mė pas?
    Shpiegimin mė mbrapa.

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Jimmi_1978
    Anėtarėsuar
    09-11-2006
    Vendndodhja
    Larg
    Mosha
    41
    Postime
    443
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga Llapi
    RTP a edhe me themeluesit e LDK/LKJ-se koke prisha ?!
    Qitash po e di qe koke ra ne braz
    Themeluesit e LDK-se sot e kane djalin udheheqes te PDK-se
    Barca

  11. #11
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Citim Postuar mė parė nga jimmychrist
    Themeluesit e LDK-se sot e kane djalin udheheqes te PDK-se
    A e ke ndegjue ate fjalen popullore qe thoin prej beteri del Skendeeri.

  12. #12
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,284
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    TĖ LUTEM QEVERI MĖ BĖJ NJĖ VARR !

    Shkruan : Abaz Pllana

    Tė premtėn, mė 20 prill 2007, nė Lyon tė Francės tragjikisht humbi jetėn 28 vjeēari B.H. nga Prishtina. Duke mos qenė nė lidhje me shqiptarėt e Lyonit, ishte vetėm komisiariati i policisė sė Lyonit qė merr kontakt me kryetaren e Shoqėrisė Shqiptare ILIRIA, zonjėn Rina ēela, tė mėrkurėn mė 25 prill 2007 pėr t’i kumtuar lajmin e rėndė. Tashmė shtroheshin dy mundėsi: qė trupi i bashkatdhetarit tonė tė varrosej nė varrezat e pėrbashkėta tė endacakėve dhe tė atyre pa emėr ose tė procedohej me riatdhesimin e tij. Pėr riatdhesim, familja e varfėr nuk kishte mjete tė siguronte, ndėrsa zyra franceze nė Prishtinė edhe pėrkundėr vullnetit shumė tė mirė nuk kishte mundėsi tė financonte kėtė veprim. Mundėsia e vetme mbeti vetėorganizimi i shqiptarėve tė Lyonit, Saint Julienit dhe Annemasit pėr t’i dalė nė ndihmė pėr tė fundit herė bashkatdhetarit tė tyre. Nisma del nga Shoqėria Shqiptare ILIRIA dhe lajmi shkoi deri te secili mėrgimtar. Bashkatdhetarėt tanė nga tė gjitha trojet shqiptare u bėnė krah pėr krah pėr tė mbledhur ndihmat qė tė sigurojė riatdhesimin e tė riut tė ndjerė nga Prishtina. Agjensioni turistik Reisburo Prishtina nga Gjeneva, mori pėrsipėr transportin pa para tė tė ndjerit dhe ēėshtja ngeli vetėm tek dikush qė duhej patjetėr ta shoqėrojė arkivolin deri nė Prishtinė pėr shkak tė ēėshtjeve administrative. Azizi, njė punėtor nga Vitia, me leje e lė punėn dhe paraqitet vullnetar pėr tė kaluar edhe kėtė pengesė. Tė premten, mė 27 prill 2007, u arrit qė tė mblidhet shuma qė duhej paguar morgut tė Lyonit, pagesa pėr arkivol, transporti deri nė aeroportin e Gjenevės dhe taksat tjera nė aeroport. Tė premten nė orėt e para tė pasditės, trupi i pajetė i bashkatdhetarit tonė arriti nė aeroportin e Gjenevės pėr t’u nisur nė udhėtimin e tij tė fundit, pėr nė Kosovė tė nesėrmen e hershme. Ai varroset tė shtunėn nė Kosovė, ku do tė pushojė pėrjetėsisht pranė nėnės sė tij.
    Ju shpreh ngushėllimet e mia mė tė sinqerta familjes me rastin e humbjes tė birit tė tyre. I qoftė i lehtė dheu i Kosovės !

    Kjo ishte nė pika tė shkurtėra kronologjia e kėsaj ngjarje tė dhimbshme. Do tė kisha dashur qė familja e tė ndjerit tė mos lexojė shkrimin tim nga kėtu e tutje pėr shkakun e vetėm se biri i tyre u bė shkak pėr refleksione dhe mendime tė tjera tė ngacmuara nga ky rast.

    Ėshtė hera e tretė qė nė Lyon ndodhin ngjarje tė tilla dhe duke u lutur qė tė mos ketė tjera, prapė mendoj se do tė jenė tė pėrsėritshme. Dhe ēdo herė mėrgimtarėt tanė duhen tė vetėorganizohen siē dinė dhe siē munden. Dikush mund tė thotė se shumė mirė qė arrijnė ta bėjnė kėtė. Por ēėshtja ėshtė se ē’bėhet aty ku nuk mund tė vetėorganizohen? Si do venin punėt po qė se nuk do tė kishte njė komisioner policie si Kristensen apo zonjat Masson dhe Landra nga morgu i Lyonit? Si mund tė lihen tė vetėorganizohen mbi 700 mijė shqiptarė tė diasporės pa gėzuar mbėshtetjen ose ndihmėn e qeverive tė Tiranės, Prishtinės, Shkupit ose Podgoricės qė u dalin nė pritje tė qyetetarėve tė tyre pėrgjatė kufirit pėr tė mbledhur kursimet e tyre sa herė qė ata kthehen nė atdhe? Si ka mundėsi qė qeveritė tona tė mos qajnė kokėn pėr fatin e gati njė milionė mėrgimtarėve qė marrin pjesė aktivisht nė ekonominė vendase? Deri kur qeveritė tona do t’i duan bashkatdhetarėt e tyre nė mėrgim vetėm sa tė jenė tė gjallė, dhe posa tė ndalojė zemra e tyre se rrahuri, do tė ndalojė edhe "dashuria" pėr ta? Qeveritė tona qė harxhojnė kohėn, paranė dhe mundin e tyre pėr koncerte apo manifestime tė tipit "miss", "mister", "top bukuria" e tė tjera si kėto dhe nuk mund tė gjejnė mundin, kohėn dhe paranė nė rastet e riatdhesimit tė bashkatdhetarėve tė tyre nė kohėn kur ata nuk mund ta bėjnė vetė sepse nuk janė mė nė mesin e tė gjallėve? Pse duhet tė presin bashkatdhetarėt tanė nė arkivole pėr katėr javė (rasti i tė riut nga Tirana) , tre javė (rasti i tė riut nga Shkodra) dhe njė javė (rasti i fundit) pėr t’u kthyer nė atdhe. Mė duket se qeveritarėve dhe institucioneve tona, nuk iu bėhet vonė as edhe pėr katėr vjet se njė familje shqiptare nuk ka apo nuk pati mundėsi ta marrė trupin e familjarit tė tyre nga vendi i largėt ku e gjeti vdekja.

    Shtroj pyetjen se si do tė vepronte njė qeveri tjetėr e botės kur njė qytetar i saj do prekej nga vdekja? Me siguri se nuk do tė shprehte njė moskokėqarje si qeveritė tona. Jo, jo. Kėtė nuk e bėjnė as qeveritė e vendeve mė tė varfėra se qeveritė nė tokat shqiptare. Kjo ēėshtje nuk ėshtė e lidhur me varfėrinė apo me paranė. Kjo ēėshtje ėshtė e lidhur me njerėzinė qė qeveritarėt tanė nuk e kanė. Fatkeqėsisht, ne nuk kemi atė ē’kanė tė tjerėt.

    Mėrgimtarėt e Lyonit, Saint Julienit dhe Annemassit, deri tė shtunėn nė mėngjes arritėn tė paguajnė 2100 euro pėr morgun e Lyonit, 160 euro nė aeroportin e Gjenevės dhe biletėn e shoqėruesit e pagoi vetė Azizi. Pra, tė gjitha kėto nuk kalojnė shumėn 2500 euro. Shqiptarėt u treguan edhe mė afėr familjes sė tė ndjerit duke iu dhėnė edhe 1000 euro dhe 100 franga zvicerane pėr ditėn e varrimit. Ata ndoshta do tė mund tė u dėrgojnė familjes edhe ndonjė ndihmė tjetėr nė tė ardhmen, por, kjo nuk ka rėndėsi sa ka rėndėsi varrimi i mėrgimtarit pranė nėnės sė tij nga familiarėt e tij. A mund ta marrė me mend lexuesi se ēfarė lehtėsimi i dhembjes pėr familjen ka qenė arritja e arkivolit tė birit tė tyre nė Prishtinė, kur deri tė premten nė ora 11 nuk dihej se ē’fat e priste trupin e bashkatdhetarit tonė dhe familjarit tė tyre.

    Zyrtarėt e qeverive tona shkojnė deri nė tre herė mbrenda ditės nė ambasadat apo zyrat ndėrlidhėse tė vendeve perėndimore pėr tė siguruar njė vizė pėr vete apo pėr familjarėt e tyre pėr ikur pėr turizėm apo biznes jashtė atdheut. Si nuk mund tė shkojė asnjėri prej tyre pėr njė javė, dy javė apo me muaj tė tėrė nė kėto zyra, pėr ēėshtje si kjo qė ndodhi kėtė javė me bashkatdhetarin tonė? Si mund tė jenė aq moskokėqarėse qeveritė tona pėr familjet dhe pėr ata qė vdesin jashtė vendit duke siguruar bukėn e gojės, atė qė nuk mundėn t’ua sigurojnė qeveritė e vendit?

    Tė premten kur shkova nė aeroportin e Gjenevės tė paguaj fakturėn e fundit, pėrgjegjėsi i ndėrmarrjes mė pyet pėr emrin e bashkatdhetarit tonė tė vdekur. I pėrgjigjem, sepse atė na kishte thėnė komisioneri i policisė. Mė pyet pėr adresėn e tij nė Kosovė. I them se nuk e di dhe se nuk e njoh dhe nuk kam pasur rastin ta njoh asnjėherė. Mė thotė se do tė ishte mirė qė tė kontaktoj Azizin, ai qė do tė shoqėronte arkivolin pėr tė marrė informatėn qė kėrkonte. I them se as ai nuk e njeh. Ndoshta nė fillim e ka marrur edhe si tallje nga ana ime, por kur i them se fakturat e riatdhesimit paguhen nga mėrgimtarėt shqiptarė qė nuk e kishim pasur rastin ta njohin asnjėherė pėr sė gjalli bashkatdhetarin tonė, me shef me habi duke mė thėnė se "solidaritet tė tillė nuk mund tė haset diku tjetėr nė botė". Nė vend qė t’i them se gjithkush nė botė ka qeverinė e vet, e ne nuk kemi qeveritė qė i ka bota, mjaftohem tė ngris supet qė tė mos e zgjas mė shumė kėtė dialog. Merr grumbullin e letrave qė kishin ardhur nga Lyoni dhe nga aty ndau dy fleta dhe duke mbajtur nė dorė mė drejtohet : "Mė lejoni qė edhe unė tė marr pjesė nė dhembjen e familjes sė bashkatdhetarit tuaj. Dua qė edhe unė tė bėj pjesė nė kėtė solidaritet tuaj". Zemra e kėtij zvicerani derdhi dy lot pėr fatin e njė shqiptari, tė njė shqiptari me fat tragjik. Nė fakturėn e re tė gjitha shpenzimet qė do tė duheshin fakturoheshin nga ndėrmarrja e tij Transit’air (rreth 60 euro) u dhanė dhuratė pėr humanizmin dhe solidaritetin e njerzve qė nuk kishin qeveri tė tyre. Si mund qė njė zviceran qė jetėn dhe fitimin e tij e ka nė tė ardhurat e kėsaj pune, tė heq dorė pėr njė moment pėr tė ndihmuar njė njeri qė nuk do ta shohė kurrė mė, pėr njė njeri qė nuk do tė presė kurrė nga ai t’ia kthejė njė tė mirė pėr kompensim, njė njeriu qė do ikte nga sipėrfaqja e tokės pėrgjithmonė? Pse nuk mund tė gjykojnė e veprojnė qeveritarėt dhe institucionet tona si njeriu qė unė e quaj zviceran? Por pėrgjigjen mund ta jap edhe vetė qė besoj ėshtė e saktė. Unė takova njė njeri, njė krijesė humane, qė mentaliteti i tij ndryshon nga ai i qeveritarėve tanė.

    Zvicerani, Rina, unė, zyra franceze nė Prishtinė, Azizi dhe tė gjithė bashkatdhetarėt tanė qė ndihmuan qė B.H. tė varroset nė vendin e tij, ndjenė njė lumturi nė shpirtin e tyre. Ata bėnė njė vepėr humanitare, ata lehtėsuan dhimbjen e familjes dhe treguan se janė qenie njerzore. Prandaj, edhe njėherė nė emrin e familjes falenderoj tė gjithė ata qė bėnė qė kjo ēėshtje u mbyll kėshtu e nuk u la nėn mėshirėn e qeverive dhe institucioneve tona.

    Do tė kisha dashur shumė qė ky shkrim tė mos shihet nga ndonjė prizėm tjetėr siē kanė qejf ta shohin disa "rraxhagji" por njė ide e re pėr punėn e qeverive nė Tiranė, Prishtinė, Shkup e Podgoricė. Ata duhet tė mendojnė tė krijojnė organizmat pėrkatės pranė ambasadave apo zyrave pėrkatėse tė vendeve ku qytetarėt e tyre kanė emigruar pėr tė sjellur njė kafshatė bukė pėr familjarėt e tyre nė atdhe. Nėse nuk mund tė "sjellin" pėr sė gjalli qytetarėt e vet nė vend, sė paku tė bėjė njė gjest tė vogėl qė ata tė pushojnė tė qetė pėrjetėsisht nė dheun e tyre. Nėse nuk mund t’ua ndalin vdekjen edhe nga sėmundjet e "lehta" sė paku t’ua lehtėsojė dhimbjen familjes duke riatdhesuar pėr sė vdekuri tė afėrmit e tyre.

    Qeveri tė lutem, mė gjej njė varr, nuk ėshtė njė thirrje dėshpėrimi. As njė thirrje revolte. Kjo ėshtė thirrje e mėse 700 mijė shqiptarėve anėkėnd Evropės dhe botės qė edhe fundin e jetės sė tyre e lidhin me tokėn mėmė. Prandaj, Qeveri tė lutem, mos na leni pa varr...

    28 prill 2007

  13. #13
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,284
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    LLOGARIA E GABUAR E KOHĖS SĖ VAMPIRĖVE PARAMILITARĖ TĖ “CAR LLAZARIT” PĖR TĖ RIMARSHUAR NĖ KOSOVĖ!


    BAROMETRI DIPLOMATIK
    Prof.Dr.Mehdi HYSENI

    * TEODOSIJE SIBALIQ (peshkopi i Lipjanit):“ Nuk mund tė ketė trup tė pashpirt: Kosova do tė jetė serbe derisa ajo tė jetojė nė shpirtin e popullit serb dhe, derisa serbėt tė jenė tė gatshėm pėr tė jetuar nė tė, pavarėsisht nga tė gjitha vėshtirėsitė tė cilat na rrethojnė sot…” (NS,nr.485, 8.01.2005).
    * BILANA SĖRBLANOVIQ:“KOSOVO VISE NIKADA SRPSKO”! “KOSOVA KURRĖ MĖ SERBE.”(B92,4.05.2007).

    Ky pohim i vonuar pėr mė se 1 shekull, ėshtė objektiv, sepse mbėshtet tė vėrtetėn historike dhe legjitime se Kosova kurrėnjėherė nuk ka qenė territor i ligjshėm i Serbisė, e as “shpirt, as zemėr i trupit”, e as “djep” i serbėve dhe i Serbisė, por i shqiptarėve dhe i Shqipėrisė Etnike. Mirėpo, kur serbomėdhenjtė paranoidė, barbarė dhe gjenocidalė janė nė gjendje t’i lėnė kockat dhe kokėn e tyre tė molepsur hegjemoniste pėr koloninė e tyre tė dikurshme 100-vjeēare, atėherė, pse edhe ne shqiptarėt tė mos vdesim pėr Kosovėn tonė dardane(ilire). Pse me tė gjitha forcat dhe me gjithė potencialin tonė kombėtar dhe shtetėror, tė mos e mbrojmė Kosovėn tonė shqiptare, kur historia dhe bashkėsia ndėrkombėtare janė nė anėn tonė. Nuk ka fare rėndėsi numri “5000 a 50.000” i kriminelėve paramilitarė ēetniko-fashistė gjenocidalė serbomėdhenj, tė cilėt me ndėrsyrjen dhe me mbėshtetjen e shėrbimeve, tė organeve dhe tė instituciuoneve tė ndryshme sekrete a publike serbe dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, mė 5 maj 2007 janė “kunguar” dhe “bekuar” nė kishėn “Lazarica”tė Krushevcit se do tė pėrsėrisin luftėn, agresionin, plaēkitjen, terrorin gjenlocidal (ashtu sikurse kanė vepruar nė intervalin kohor 1989-1999 , duke e djegur Kosovėn dhe, duke i masakruar shqiptarėt, tė cilėt nė atė kohė ishin tė pambrojtur nga preventiva diplomatike dhe ushtarake e bashkėsisė ndėrkombėtare), me qėllim qė ta “kthejnė Kosovėn nė Serbi” , po qe se ajo do tė njihet ndėrkombėtarisht si shtet i pavarur nga ana e Amerikės dhe e aleatėve tė saj.
    Me gjithė kėrcėnimet e propagandės subversive dhe luftarake tė “ushtrisė” paramilitare serbe, tė quajtur me emrin “car Lazar” , nėn komandėn e Zhelko Vasileviqit (deputet i parlamentit te Serbisė dhe “kollovogjė” i kasapėve paramilitarė ēetnikė), ne kėsaj radhe jemi mė tė fuqishėm dhe mė pėrgatitur se kurrė, qė t’i pėrgjigjemi ēdo sulmi dhe ēdo provokimi, qė do tė shfaqej nga harangat dhe nga bandat “profesionale” (pėr tė shuar etjen e tyre ataviste me gjakun e pafalshėm tė shqiptarėve, duke torturuar, duke dhunuar, duke vrarė, duke therur nė bajonetat e ndryshkura ēetnike foshnja, fėmijė, gra shtatėzana, pleqė dhe tė rinj civilė shqiptarė nė Kosovė) terroriste gjenocidale ēetniko-fashiste serbomėdha. Si ata, ashtu edhe “mėsuesit” e dobėt tė tyre qeveria dhe Kisha Ortodokse Serbe, duhet ta mbajnė parasyh faktin se nė Kosovė mė nuk kanė asnjė gjasė mė tė vogėl pėr tė depėrtuar, sepse kohėt dhe rrethanat politike dhe ushtarake kanė ndryshuar nė themel, edhe pse paranoja kolektive serbe ėshtė verbuar dhe nuk po sheh se Kosova qe 8 vjet nuk ėshtė nėn sovranitetin kolonial serbomadh, as nėn “mėshirėn” e regjimit gjenocidal terrorist paramilitar, militar dhe policor tė Serbisė sė kriminelit Slobodan Milosheviq, por nėn juridiksionin politik dhe ushtarak paqėsor tė bashkėsisė ndėrkombėtare (UNMIK dhe KFOR) dhe tė frocave tė TMK-sė, si dhe tė forcave tė tjera tė armatosura, tė organizuara gjithėpopullore shqiptare, jo vetėm nė Kosovė, por nė mbarė hapėsirat e Shqipėrisė Etnike. Kjo do tė thotė se, popullata civile shqiptare nė Kosovė dhe jashtė saj (Anamoravė, Iliridė, Malėsi e Madhe e Mbishkodrės) ėshtė nėn preventivėn e plotė tė faktorit mbrojtės shqiptar dhe tė forcave ndėrkombėtare ushtarake, tė instaluara nė Kosovė, qė njihen me emrin KFOR. Mė konkretisht, ēdo fallangė (e madhe apo e vogėl) terroriste paramilitare a militare ēetniko-serbe, pavarėsisht nga mbėshtetja e tyre e brendshme apo e jashtme, qė do tė mėsyjė pėr tė kryer asksione inkursive terroriste nė Kosovė, do tė ndeshet me thyerje qafe dhe koke nga forcat mbrojtėse shqiptare dhe ndėrkombėtare e jo me lutjet mėshiruese tė popullatės sė pambrojtur dhe tė pafuqishme civile, si dhe tė pedagogjisė sė paqes pasive tė rugovizimit, sikurse nė krimin gjenocidal tė tyre,tė kryer gjatė viteve 1998-1999.

    Prandaj, ēdo tentim i Serbisė dhe i serbėve terroristė qė, ushtarakisht tė ndėrhyjnė nė Kosovė, do tė jetė fatal jo vetėm pėr aktorėt e atij “aksioni invadues”, por edhe pėr vetė minoritetin kolonial serb nė Kosovė, edhe pėr vetė Beogradin, i cili mė nuk do tė bombardohej (nėn pėrkujdesjen e kamerave tė “fotoreporterėve” frengo-ruso-serbė dhe tė aleatėve tė tyre antiamerikanė) “ vetėm me avionėt luftarakė tė forcave ajrore, por edhe nga ato tokėsore dhe detare tė NATO-s. Pėr mė tepėr, ēdo ndezje dhe pėrflakje e ndonjė konflikti ushtarak pėrbrenda kufirit tė territorit tė Kosovės shqiptare nga ana e invaduesve kriminelė ēetniko-fashistė serbė,tė shtytur dhe tė pėrkrahur nga regjimi militarist i Beogradit dhe i politikės sė ndyrė tė KOS-it, do tė ketė pėr shkak dhe pėr pasojė qė “epiqendra e termetit” tė luftės sė intensitetit tė lartė tė zhvillohet jo nė Kosovė, por nė thellėsinė mė tė madhe tė Serbisė, duke pėrfshirė nė plan tė parė Beogradin dhe objektivat streategjike ushtarake tė Serbisė, si dhe bazat e saj tė arsenalit tė armatimeve dhe tė armėve kimiko-biologjikle nė Krushevac, nė Lluēani dhe nė Vinēa etj., tė cilat kanė neglur, tė padėmtuara nga bombardimet 78-ditėshe tė forcave luftarake tė Aleancės sė Atlantikut Verior- NATO (24 mars-10 qershor 1999). Me njė fjalė, ēdo tentativė e konfliktit tė armatosur terrorist invadues nė Kosovė qoftė nė formė sporadike individuale apo tė organizuar nga ana e Serbisė sė Boris Tadiqit(kryetar) dhe tė Vojsilav Koshtunicės(kryeministėr), do tė jetė njė aventurė e reprizuar e regjimit tė dėshtuar gjenocidal dhe nazifashist e kasapit tė Ballkanit, Slobodan Milosheviq, mirėpo, pėr ndryshim, do tė ketė katastrofėn e Serbisė, jo tė Kosovės, sepse ajo nuk do tė ketė kapacitet, as forcė ushtarake pėr tė pėrballuar fuqinė e luftės sė drejtė mbrojtėse tė NATO-s dhe tė Amerikės nė Kosovė.

    (1) Alternativa e vetme e Serbisė, njohja e pavarėsisė sė Kosovės!

    Pėr t’iu shmangur konfrontimit ushtarak me forcat e NATO-s dhe tė shqiptarėve nė Kosovė, si dhe pėr tė shpėtuar dhe siguruar gjithanshmėrisht ekzistencėn dhe ardhmėrinė e pakicės serbe nė Kosovė, nė vend tė deklaratave kėrcėnuese luftarake antishqiptare, se do tė pėrdorė forcėn, (nė rastė se Kosovės do t’i njihej statusi i pavarėsisė nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare, me qėllim qė, Kosovėn sėrish ta kthejė nėn sovranitetin e saj kolonial), ndėr shtetet e para nė Ballkan, do tė duhej ta njihte pavarėsinė e Kosovės, sepse kjo, pikėsėpari, do tė ishte nė interes tė pakicės serbe nė Kosovė dhe tė normalizimit tė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore tė Serbisė me shtetin e ardhshėm tė Kosovės. Ndryshe, ēdo bllokadė dhe pėrzierje e Serbisė nė ēėshte tė brendshme tė Kosovės, thjesht, do tė thotė fundin e minoritetit serb nė Kosovė, si dhe izolimin e serbėve dhe tė Serbisė jo vetėm nė relacionet rajonale ballkanike, por edhe nė shkallė evropiane dhe ndėrkombėtare.

    Nė rast se Serbia do tė provokojė luftėn nė Kosovė, me qėllim qė atė ta copėtojė sipas Planit tė saj “A”, duke u mbėshtetur nė instruksionet dhe nė ndihmėn direkte tė Rusisė, atėherė, do tė jetė e sigurt se ajo do tė pėsojė sanksione edhe mė drastike sesa regjimi gjenocidal i Slobodan Milosheviqit. Pėr tė mos ndodhur diē e tillė, serbėt dhe Serbia, duhet tė marrin parasysh, edhe opinionet dhe kėshillat e vlefshme tė forcave dhe subjekteve pėrparimtare serbe, siē ėshtė edhe ky mesazh i saktė dhe tejet realist i shkrimtares serbe, Bilana Sėrblanoviq, “ Serbėt duhet zgjuar nga gjumi dhe, t’u thuhet se Kosova kurrė mė nuk do tė jetė serbe.Tani, duhet tė mbrohen vetėm pakica serbe dhe monumentet e kulturės nė Kosovė, asgjė mė shumė.”(B92,04.05.2007), drejtuar jo vetėm shpirtėrve tė zinj meskin tė peshkopit serb tė Lipjanit, Teodosije Sibaliq, tė peshkopit Artemije Radosavleviq, tė patriarkut Pavle tė Kishės Ortodokse Serbe, Boris Taditiq (kryetar), Vojislav Koshtnicės (kryeministėr), Vuk Drashkoqivit (ministėr i Jashtėm) dhe Sanda Rashkoviq-Iviq (krryetare e Qendrės Koordinuese pėr Kthimin e Serbėve nė Kosovė) tė Republikės sė Serbisė, por edhe gjithė popullit serb, se njėherė e pėrgjithmonė duhet tė heqin dorė nga politika paranoide e ndyrė mitologjike, mashtruese dhe falsifikatore e kuazishkencės dhe e politikės kishtare dhe qeveritare serbomadhe, se Kosova nuk ėshtė serbe, por shqiptare.

    Kjo pėrgjigje me bazė tė qėndrueshme morale, historike, politike dhe tė ligjshme si pėr Beogradin zyrtar, politikėn kishtare tė KOS-it, ashtu edhe pėr “ushtrinė e re” paramilitare-vampirizuese tė “car Llazirt”, tė promovuar nė kishėn “Lazarica” nė Krushevac, mė 5 maj 2007, ėshtė paralajmėrimi i fundit me interes gjithėserb se mė nė Kosovė nuk kanė shans tė marshojnė kurrfarė bandash, harangash, njisitesh, eskadronėsh paramilitarė, policorė vrastare pėr tė masakruar fėmijė, gra shtatėzana, pleqė e tė rinj...,etj., dhe, pėr tė plaēkitur dhe vjedhur pasuri, pėr tė djegur dhe rrėnuar shtėpia, banesa dhe vendbanime tė shqiptarėve, duke shndėrruar Kosovėn nė hirin kishtar mesjetar dhe nė varreza masive, krim dhe gjenocid ky, i kryer mė 1998-1999 po nga kėta tė njėjtit paramilitarė-vampirė-vrasės tė “car Llazarit”-Slobodan Milosheviqit,tė Vojislav Sheshelit, tė Zhelko Razhnjatoviq-Arkanit, tė Vuk Drashkoviqit dhe tė Kishės Ortodokse Serbe, sepse nė Kosovė nė vend tė “markave gjermane”..., etj., tė plaēkitura me dhunė dhe me terror gjenocid nga popullata civile shqiptare, kėsaj radhe do t’i presin plumbat dhe raketet e forcave ndėrkombėtare tė NATO-s (KFOR-it) dhe tė forcave mbrojtėse shqiptare.

    (2) Cila ėshtė struktura e gardės paramilitare “Car Llazar”?

    Me gjithė njohurinė tonė tė deritashme lidhur me kryerjen e krimeve monstruoze gjenocidale tė formacioneve private-shtetėrore-kishtare-patologjike paramilitare tė ēenikėve fashistė serbė, tė cilėt kanė shkaktuar me dhjetra, qindra dhe mijėra viktima nė n jerėz tė tė gjitha moshave kundėr popullatės civile nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė(1991-1999), sipas kallėzimit penal tė Prokurorisė sė Tribunalit tė Hagės, struktura organiztave e tyre ishte kjo: [“Ato grupe, vėrtet, ishin ushtri private, shumica e tė cilave ishin kriminelė, por, pavarėsisht nga kjo, kanė qenė tė toleruara dhe tė mbėshtetura nga pushteti serb, posaēėrisht nga Ministria e Mbrojtjes. Ndėr mė famėkeqet kanė qenė ēetnikėt e PRS-sė sė Vojislav Sheshelit, tė njohur si “Beli orlovi”, tė drejtuara nga Dragoslav Bokan dhe Mirko Joviq i Ripėrtritjes Popullore Serbe”, si dhe “Dushan Silni” dhe “Srpska garda” e Lėvizjes sė Pėrtėritjes Serbe tė Vuk Drashkoviq. Mirėpo, ndėr formacionet paramilitare mė tė njohura dhe mė tė fuqishme (nė kryerjen e krimeve dhe tė mizorive gjenocidale ndaj popullatės civile tė pambrijtur nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė – vėrjetje –mh) nė hapėsirat e theksuara, gjithėsesi, kanė qenė “Crvene beretke” dhe “Srpska dobrovoljacka garda-SDG e Zhelko Razhnjatoviq-Arkan. Mirėpo, nga tė gjitha formacionet paramilitare, tė cilat,prej vitit 1991
    e deri mė sot, vetėm njėra prej tyre ėshtė rasformuar, ajo e Milan Paroshkit.” (Shih:www.dnevnik.com,05.05.2007)].

    Si nė kuptimin moral, politik dhe jurdik, ashtu edhe nė atė tė demokratik e paqėsor, ēfarė do tė thotė “mbijetesa” 17-vjeēare e RECIDIVIT tė njėsitive dhe efektiveve private-paramilitare ēetniko-fashiste serbe pėr Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Hagės dhe pėr vetė sistemin gjyqėsor dhe tė drejtėsisė sė Serbisė nėn drejtimin e Boris Tadiqit (kryetar) dhe tė Vojislav Koshtunicės(kryeministėr)? (1) – Do tė thotė se, Serbia ėshtė shkėputur dhe distancuar nga zinxhiri i politikės paramilitare terroriste tė regjimit militarist tė Slobodan Milosheviqit? –Jo! (2) – Do tė thotė kjo, se Serbia ėshtė reformuar dhe noveluar nė kuptimin e demokracisė dhe tė demokratizimit tė saj, sipas standardeve tė BE-sė, tė OSBE-sė dhe tė OKB-sė?- Jo! (3) – Do tė thotė kjo, se Serbia i ka “pastruar” obligimet dhe pėrgjegjėsinė e saj para Gjykatės Ndėrkombėtare tė Hagės nė ekstradimin e tė gjithė kriminelėve me nė krye Ratko Mladiqin dhe Radovan Karaxhiqin, tė cilėt mbajnė pėrgjegjėsi penale ndėrkombėtare pėr kryerjen e akteve tė krimit tė gjenocidit nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė? – Jo! (4) – Do tė thotė kjo, se Serbia me tėrė kėtė bagazh tė pashlyer nga skena politike dhe shoqėrore e formacioneve ekzistuese terroriste paramilitare, tė cilat, pothuajse,edhe pas dy dekadash ende nuk janė nxjerrė nė bagėn e zezė tė drejtėsisė ndėrkombėtare dhe vendore pėr tė dhėnė llogari sipas peshės sė veprave tė tyre kriminale tė luftės gjenocidale, tė kryer nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė?-Jo! – Andaj, si ėshtė e mundur qė njė Serbi e kėtillė-“dele e zezė” pėr humanizimin, drejtėsinė, demokracinė, paqen,bashkėpunimin dhe sigurinė ndėrkombėtare, tė jetė kthyer nė OKB, nė OSBE, si dhe nė strukturat e tjera tė Bashkimit Evropian? – Ky ėshtė rast precedent dhe turpi mė i madh i faktorėve dhe institucioneve ndėrkombėtare,qė kanė pranuar rikthimin e Serbisė gjenocidale nė OKB, pa dhėnė asnjė llogari ligjore as materiale pėr zhdėmtimin e viktimave tė gjenocidit dhe tė agresionit pushtues tė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit, tė shkaktuara nė Kroaci, nė Bosnjė dhe nė Kosovė.

    Si pėr “regjimin demokratik” tė Serbisė, ashtu edhe pėr institucionet demokratike tė BE-sė, e nė veēanti tė OKB-sė, tė SHBA-sė dhe tė NATO-s, duhet tė jetė i qartė fakti se, pa eliminimin e forcave ekzistuese paramilitare dhe terrosite serbe (prej tė cilave njė kontingjent i tyre, i stacionuar nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, qe 8 vjet radhazi nuk pushuar sė vepruari me aksionet e tij subversive terroriste nė pėrndjekjen dhe terrorizimin e shqiptarėve dhe tė boshnjakėve nga shtėpitė dhe banesat e tyre), si dhe tė arsenalit ushtarak konvencioal dhe kimiko-biologjik tė Serbisė, nuk mund tė llogaritet, as tė shoresohet pėr arritjen e ndonjė paqe tė qėndrueshme dhe sigurie tė garantuar pėr popujt e Ballkanit, nė veēanti pėr shtetet fqinje siē janė Kroacia, Kosova, “Maqedonia”, Hungaria etj.

    Krahas karakterit me pėrmbajtje negative, armiqėsore, antihumane dhe antiligjore tė formacioneve paramilitare nė kurriz tė viktimave tė gjenocidit serbomadh, tė kryer nė Kroaci kundėr kroatėve, nė Bosnjė kundėr myslimanėve dhe nė Kosovė kundėr shqiptarėve(1990-1999), [“Marko Lapushina (gazetar dhe ekspert policor i gazetės javore serbe tė Beogradit “Ndeljni telegraf” ka pasqyruar edhe kėto karakteristika negative tė paramilitarėve tė “Gardės Car Llazar”, tė formuar nė vendlindjen e car Llazarit nė Krushevac, mė 5 maj,2007:” Ato janė forca tė rrejshme nacionale, tė cilat veten e quajnė si forca mbrojtėse gjithėserbe.Ato nuk kanė lidhje me car Llazarin, por pėrfaqėsojnė patriotizimin e rrejshėm, duke u pėrpėlitur qė vetes sė tyre t’ia atribuojnė ndonjė aurolė tė heroit kombėtar dhe tė trimave tė rinj legjendarė tė Serbisė.”(www.dnevnik.com,05.05.2007)].

    Sa mė sipėr prania dhe ekzistenca e sistemit paralel paramilitarist nė Serbi provon sheshit se nė cilėn pjesė tė Ballkanit, ende nuk ėshtė fituar lufta kundėr terrorizmit ndėrkombėtar, kundėr pritivizmit barbar tė egėr, kundėr mbeturinave fashiste dhe kundėr fundamentalizmit serbomadh, faktorė kėta, tė rrezikshėm pėr paqen dhe sigurinė ndėrkombėtare.


    Paraqet:Sabri Selmani

  14. #14
    E dua letėrsinė Maska e Ali Baba Tepele
    Anėtarėsuar
    15-03-2007
    Vendndodhja
    Greqi
    Postime
    1,510
    Faleminderit
    3
    38 falenderime nė 36 postime
    SHQIPĖTAR ! KUJDES !

    Shqipėtar kudo qė jeni,kujdes.Hapni sytė dhe tregohuni tė vendosur para ēdo provokimi tė botės! Evropa plakė dhe skile e vjetėr i nxori pėrsėri dhėmbėt e mprehtė pėr tė ndukur trojet Shqiptare.Kėtė herė ėshtė mė e rėndė goditja sepse Kosovėn kėrkon jo ta shkėpusė, por ta zhdukė nga historia si komb.Mos kujtoni se kėto qė jan arritur deri mė sotė, na i ka falur kush! Ēdo gjė ėshtė arritur me gjak.Ajo qė ka frikė nga derdhja e gjakut, ėshtė Evropa.Le ti pėrgjigjemi mashtrimit tė saj me mėnyrėn qė dimė.Me shpatėn tė zhveshur.Mos harroni se janė armiqtė e kombit Shqiptarė ata qė investojnė kėtė ndėrrmarrje makabre, nė kurriz tė kombit Shqiptar.
    Vėllezėr kujdes! Mos lejoni qė tė hiqen simbolet tona Shqiptare nga Flamuri ynė kombėtar.Kjo ėshtė njė dredhi e djallėzuar e radhės e Evropės Skile tė vjetėr.
    Ne do njihemi nė Evropė siē jemi nė tė vėrtetė.si Shqiptar.............................
    .................................................. ..............

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •