Close
Faqja 3 prej 20 FillimFillim 1234513 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 395
  1. #41
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,463
    Ismail Kadare: Nė diktaturė kam shkruar mė me kurajė se tani


    Beteja mė e madhe e njė shkrimtari ėshtė ajo me kohėn. Kadare prej vitesh e ka fituar kėtė betejė. Veprat e shkruara nė fillimet e karrierės dhe nėn diktaturė edhe sot arrijnė tė joshin publikun e huaj. Dhe jo njė publik qė joshet nga bestseller, por njė vend si Anglia, ku shkrimtarėt e huaj nuk pranohen lehtė. Nė Londėr ėshtė botuar pėrkthimi i ri i librit "Kėshtjella", njė vepėr e shkruar nė vitin 1963. Por si nė ēdo eveniment, ku ėshtė i pranishėm Kadare, nuk mungojnė surprizat pėr krijimtarinė e tij.

    Kėtė herė ėshtė vet shkrimtari i madh qė zbulon njė pjesė tė tė pathėnave tė krijimtarisė sė tij. "Nė diktaturė kam shkruar mė me kurajė se tani", thotė Kadare, njė meritė kjo jo vetėm e shkrimtarėve tė mėdhenj, por edhe e njerėzve tė mėdhenj.

    Kadare paraqet "Kėshtjellėn" (The Siege) nė Londėr. Shkrimtari i njohur shqiptar, Ismail Kadare, ėshtė bėrė njė vizitor pothuajse i pėrvitshėm i Britanisė sė Madhe kėto tri vitet e fundit. Ai ishte nė Londėr kėto ditė pas njė viti, pėr tė prezantuar dhe promovuar botimin e librit tė tij tė fundit nė gjuhėn angleze nga shtėpia botuese "Cannongate".
    Bėhet fjalė pėr romanin "Kėshtjella", qė tregon historinė e rrethimit turk dhe tė qėndresės shqiptare ndaj tij nė njė kėshtjellė nė Shqipėri nė kohėn e Skėnderbeut. Por nė botimin anglisht nga pėrkthyesi David Bellos, romani mban titullin "The Siege". Dhe kritika letrare kėtu ka bėrė interpretimin e veprės duke hequr paralele mes veprės sė Kadaresė dhe "Kėshtjellės" shqiptare tė komunizmit qė i bėri qėndresė pushtimit turk, apo mes "rrethimit" tė Shqipėrisė sė diktaturės qė ashtu si kėshtjella e Kadaresė, nė fund jepet. Tė mėrkurėn nė mbrėmje, nė njė nga sallat e qendrės kulturore "Mbretėresha Elizabeth" nė Londėr, Kadare foli pėr "Kėshtjellėn" dhe veprėn e tij letrare para njė audience shqiptarėsh qė jetojnė nė Britani dhe admiruesish anglezė tė veprės sė tij.

    Pėrkthim pas 40 vjetėsh

    "Kėshtjella" ishte njė nga romanet e fillim-karrierės pėr Kadarenė, emrit mė tė njohur tė letrave shqipe nė Perėndim, qė shėnoi njė start tė suksesshėm nė Shqipėri nė 1963-shin me "Gjeneralin e Ushtrisė sė Vdekur" dhe dy vjet mė pas nė Francė me pėrkthimin e tij. Por "Kėshtjella" botohet nė Britaninė e Madhe 40 vjet pas botimit nė gjuhėn shqipe.
    Kjo ka ardhur pak si e papritur pėr shkrimtarin, qė nė hotelin ku qėndroi gjatė ditėve nė Londėr, thotė se romani ishte zgjedhur me ngulm pėr t'u botuar nga botuesi i tij.
    Jo se pėr tė ka shumė rėndėsi qė ajo botohet pas njė periudhė kaq tė gjatė apo se interpretohet nė mėnyra tė ndryshme nga kritika.
    "Shkrimtari kur shkruan, mendimi kryesor ėshtė tė shkruajė, tė bėjė letėrsi tė vėrtetė. Vėshtirė ėshtė qė ta mendojė se kjo do tė ketė kėtė kuptim, pastaj do t'i japė edhe kėtė kuptim simbolik. Ato gjenden mė vonė, pėrgjithėsisht i gjen kritika ose njerėzit", tha Kadare.
    "Shkrimtari me intuitė e kupton kur ajo qė shkruan ka vlerė tė vėrtetė si letėrsi, si art dhe ai e ndjen kur ajo qė shkruan do tė jetojė gjatė, sikurse e ndjen ngandonjėherė se ajo qė shkruan nuk do tė jetojė gjatė".
    Botime nė dy kohė
    "Kėshtjella" pason pas rreth njė viti, nė botimin nė anglisht tė romaneve "Pasardhėsi" dhe "Vajza e Agamemnonit", veprat e krijimtarisė sė viteve tė fundit tė shkrimtarit 72-vjeēar.
    Romani i parė ėshtė shkruar nga autori nė epokėn e komunizmit, i dyti nė vitet e demokracisė nė Shqipėri.
    Brenda kėtyre katėr dhjetėvjeēarėve nė Shqipėri ka ndryshuar shumėēka. Kadare thotė se dhe ai ka ndryshuar, por ndoshta dhe jo.
    "Ēdo gjė nė botė ka njė ndryshim, njė evolucion. Dhe shkrimtari pėson ndryshimet e veta si qenie njerėzore. Por e mira e letėrsisė ėshtė se ndryshimet nuk i krijon ndryshimi i regjimit politik. Ndryshimet krijohen nė bazė tė ligjeve tė letėrsisė dhe prandaj ato janė pėr mirė, pėr mė mirė, pėr keq", thotė shkrimtari.
    Ai pėrmend faktin se ka nga ata qė mendojnė se veprat e tij tė periudhės sė komunizmit janė mė tė mira se ato tė epokės sė postkomunizmit.
    "Pėr shkrimtarėt...gjithkush jep mendimin e vet.... Por ėshtė po ai autor qė ka bėrė dhe tė mirėn dhe mė pak tė mirėn. Punė e madhe! E tij ėshtė dhe ajo mė e mira, dhe ajo mė pak e mira", thotė ai duke qeshur.
    "Tek unė nuk ka ndryshuar asgjė jashtė asaj qė ndryshon jeta vetė tek njeriu. Tek veprat qė kam shkruar mė vonė pasi ka rėnė komunizmi, qė janė mė tė pakta nga ato qė kam shkruar pėrpara, nuk kam shprehur ndonjė kurajė mė tė madhe nga ē'kam thėnė nė atė kohė. Dhe kjo mua mė jep gėzim".
    E megjithatė, duke krijuar njė situatė imagjinare dhe duke bėrė njė analogji, ai e pranon se epoka e diktaturės mund t'i ketė dhėnė diēka tė veēantė krijimtarisė sė tij.
    "Ne kėtu ndodhemi nė njė hotel nė Londėr qė unė po jap kėtė intervistė. A mund tė pėrfytyroni ju qė njė klient i kėtij hoteli tė hapė njė tunel pėr tė dalė nga hoteli? Ka me dhjetėra shembuj kur njė i burgosur a dy, kanė hapur njė tunel pėr tė dalė", thotė ai dhe shton:
    "Energjitė qė zbėrthehen nė njė pengesė janė shumė tė mėdha, janė tė tilla qė e mposhtin pengesėn".
    Krijimtari nė dy qytete
    Kadare thotė se ai ende ndjek rutinėn e dikurshme tė punės, duke kaluar mėngjesin dhe paraditen duke shkruar.
    Pėr tė pranvera dhe vjeshta nuk janė frutdhėnėse, prandaj shkruan mė shumė nė dy stinėt e tjera: Nė dimėr nė Paris, nė verė nė Tiranė.
    Por ai thotė se kėto ditė nuk shkruan me tė njėjtin intensitet si vite mė parė. "Unė punoj mė pak sepse ka shumė gjėra tė cilat i kam thėnė. Nuk kam ndonjė ngut tė them tė tjera".
    "Nuk kam ndonjė panik qė po mė ikėn koha, se ka ikur kjo apo ajo gjė. Nuk kam absolutisht asnjė panik tė tillė", thotė ai me njė ton jashtėzakonisht tė qetė.

    Marrė nga "BBC"

    Gjuhėt nė tė cilat ėshtė pėrkthyer vepra e Kadaresė

    1. Frėngjisht
    2. Anglisht
    3. Gjermanisht
    4. Greqisht
    5. Holandisht
    6. Portugalisht
    7. Spanjisht
    8. Italisht
    9. Rumanisht
    10. Suedisht
    11. Katalanisht
    12. Turqisht
    13. Norvegjisht
    14. Maqedonisht
    15. Danisht
    16. Bullgarisht
    17. Polonisht
    18. Hungarisht
    19. Kroatisht
    20. Arabisht
    21. Koreisht
    22. Finlandisht
    23. Rusisht
    24. Japonisht
    25. Hebraisht
    26. Kinezisht
    27. Serbisht
    28. Euskere
    29. Flamandisht
    30. Ēekisht
    31. Sllovakisht
    32. Sllovenisht
    33. Vietnamisht
    34. Esperanto


    T.O
    Sui generis

  2. #42
    i/e regjistruar Maska e klaus fisher
    Anėtarėsuar
    29-04-2008
    Vendndodhja
    aty ku mbaron hapesira
    Postime
    254
    Bravo per temen e hapur !Gjithcka qe ka lidhje me Kadarene duhet te dale ne drite sepse eshte fat imadh per tere kombin qe kemi nje gjigand te tille te letrave.Propozoj te krijohet nje rebrike e hapur rreth veprave dhe jetes se tij.

  3. #43
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616
    Une jam i pajtimit per njė rubrike speciale kushtuar Kadares.
    Sa per sqarim, une japi mundesi qe t'iu ofroje video nga emisionet franceze per kadaren si dhe nje numer temadh me video ekskluive te cilat i podeoj si arshiva ku shkrimtari yn ka marrur pjese ne shume tubime ne Paris qe nga viti 1993 deri 2000...
    Se pari keto video dua t'ia dergoj familjes se tij e pastaj me autorizim mund te bejmi edhe nje film dokumentar mbi jeten e Kadares ne mergim.

    Kadare dhe Vrioni 1994
    Kadare ne Akademin internacionale
    Kadare e besnike Mustafa
    Kadare ekspozita...1995
    Kadare e Vrioni 1994
    Kadare e Rugova 1994
    Kadare e Qosja 1993
    Kdare ne panairin e librit paris 2000
    e tjera filmime personale...



    shendet

    http://video.google.fr/videoplay?doc...02519811845591
    http://video.google.fr/videoplay?doc...96237069786998

  4. #44
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-09-2007
    Vendndodhja
    rendesi ka qe jetoj
    Mosha
    33
    Postime
    22
    Citim Postuar mė parė nga klaus fisher Lexo Postimin
    Bravo per temen e hapur !Gjithcka qe ka lidhje me Kadarene duhet te dale ne drite sepse eshte fat imadh per tere kombin qe kemi nje gjigand te tille te letrave.Propozoj te krijohet nje rebrike e hapur rreth veprave dhe jetes se tij.
    oooo!
    calm down i dashur.
    te dale ne drite gjithcka... haha.
    thone: vdekja mbulon gjera te medha...thjesht mu kujtua si shprehje
    une kam shkruar tek tema kadare i madh apo i famshem, (shkrimi i parafundit)nese nuk e gjen me thuaj ta risjell ktu.

  5. #45
    i/e regjistruar Maska e klaus fisher
    Anėtarėsuar
    29-04-2008
    Vendndodhja
    aty ku mbaron hapesira
    Postime
    254
    Une dhashe nje mendim per shqiptarin me te njohur ne bote ne aspektin pozitiv. Di qe njeri te perkruer nuk ka,por une ju referova shkrimtarit Kadare.Ne te gjithe boten , ne cdo komb njerezve te tille u behen P I E D E S T A L E ! Kur une isha ne moshen qe ti deklaron ne forum ,ne ato 28000km katrore qe quhet Atdhe ,ishte i vetmi qe lexohej.... Thua qe ke shkruar tek tema.....-bravo te qofte (nese ke shkruar dicka qe ia vlen) Sa per``haha-te`` qe shkruan CALM DOWN i / e dashur !

  6. #46
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    63
    Postime
    2,690
    Kadareja? Shkrimtar i padiskutueshem. Permasat e krijimtarise se tij rriten me kohen, sikurse dhe zilia e mediokerve. Pena e Kadarese ka patur dhe ka force magjike ne ndjesine dhe logjiken e lexuesit.

  7. #47
    Pasioni pėr shkencėn Maska e KILI MERTURI
    Anėtarėsuar
    23-01-2008
    Vendndodhja
    evropė
    Postime
    1,838
    Kėto ditė u pėrkthye "Kėshtjella" nė gjuhen angleze ("The Siege") e cila ka zgjuar interes tė madh nė ishullin britanik.

    Kadare ėshtė inpresionues gjat gjith kohės pėr njerzimin.

    Kili

    SHQEIPĖRIA ĖSHTĖ GJAKU IM QĖ NUK FALET!
    Nė dreq tė mallkuar tė gjithė antishqiptarėt dhe tradhtarėt e kombit!

  8. #48
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,463
    Ismail Kadare nuk kurorėzohet me ēmim

    Oviedo – Shkrimtarja kanadeze Margaret Atwood e fitoi ēmimin letrar spanjoll “Princi nga Asturia”, i cili parasheh pėr fituesin njė dhuratė prej 50.000 euro. Shkrimtarja 68 vjeēare ishte kandidate edhe para disa viteve, por kėsaj radhe arriti tė kurorėzohet me ēmimin nė fjalė nė konkurrencėn e spanjollit Juan Goytisolo, britanikut Ian McEwan dhe shkrimtarit tė madh shqiptar Ismail Kadare. Juria e arsyetoi ndarjen e ēmimit tė mėrkurėn, nė qytetin verior spanjoll Oviedo, duke e cilėsuar kanadezen si luftėtare tė denjė pėr tė drejtat e femrės nė shoqėri me literaturėn e saj tė pasur. Nė veprat e saja, ajo e akuzon shoqėrinė pėr tė padrejtat sociale qė i shkaktohen femrės bashkėkohore. Pėr kėtė ēmim kanė konkurruar gjithsej 32 kandidatė nga 24 vende tė botės. Ky ēmim ndahet ēdo vit nė tetė seksione dhe njihet si “verzioni spanjoll i ēmimit Nobėl”.



    (INA)
    Sui generis

  9. #49
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,318
    Si mer fitoi Kanadaja. Dhe une qe e lexova Kadareja... Boh
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  10. #50
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827
    ku behet hysamedin ferraj e me se merret tani?

  11. #51
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,463
    "New York Times": Jemi provincialė pėrballė Ismail Kadaresė

    Mbretėresha e shtypit tė shkruar shkruan pėr mbretin e letėrsisė. Gazeta “New York Times” i ka kushtuar njė analizė tė gjatė nė numrin e datės 30 shtator shkrimtarit tė madh, Ismail Kadare. Plot lavde, plot cilėsime pozitive dhe plot fjalė tė zgjedhura, pėr atė qė e quan njė botė antimaterie. Gjithēka ėshtė bėrė pėr daljen nė SHBA tė romanit “Gjenerali i ushtrisė sė vdekur” me 264 faqe dhe qė kushton 25 dollarė. Gazetari kritik, Richard Eder, e ndien veten provincial pėrballė kulturės, narrativitetit dhe gjithēkaje qė shqiptari rrezaton nė kėtė roman, fama e tė cilit matanė Atlantikut po shkon kaq vonė. Kritikut amerikan i bėn pėrshtypje gjithēka.

    I bėn pėrshtypje fabula e gjeneralit, ushtria italiane qė ka lėnė kockat nė Shqipėri, por edhe sjellja e shqiptarėve. Habitet me kėtė pėrcaktim tė Kadaresė: Nė paqe, shqiptarėt bėhen grindavecė dhe gjysmė tė gjallė, si gjarpri nė dimėr. Vetėm atėherė kur lufton vitaliteti ėshtė i shpalosur plotėsisht. “Nuk ėshtė pak, - thotė Eder, - tė lexosh librat e Kadaresė, do tė thotė tė hysh nė njė makth ku s’mund tė banojmė, por ndiejmė se Kadare banon me ne”. Njė vlerėsim ekstra pėr njė shkrimtar qė i ka marrė tė gjitha vlerėsimet e mundshme dhe ndoshta “Nobeli” i shumėpritur tashmė ėshtė zhvlerėsuar po aq sa kritikat qė janė bėrė ndaj tij. Mė poshtė po botojmė tė plotė shkrimin e gazetės “New York Times”.

    Richard Eder

    Bota e Ismail Kadaresė ėshtė pak a shumė si antimaterie. Ajo shkatėrron tonėn. Me pėrjashtim tė kėsaj, ndryshe nga shembulli i grimcave elementare tė fizikės, nė tė njėjtėn kohė plotėson tonėn me efektin e zymtė. Pėr tė lexuar romanet e kėtij shkrimtari tė madh shqiptar, “Pallati i ėndrrave”, “Piramida”, “Ura me tre harqe”, do tė thotė tė hysh nė njė makth ku s’mund tė banojmė, por ndjejmė se ai banon me ne.

    Provincializmi ynė i madh kulturor kėrkon korrigjues. “Shkrimtari i madh shqiptar” mund tė na sjellė njė gogėsimė vetvetiu. Por botėt e tij tė vogla mbushin ato tė mėdhatė: shoqėria e fshatit tė Jane Austen, Misisipi me baltė i Mark Twain, Manēa e dremitur e Servantesit. Pėr kėtė shkak, “Ferri” i Dantes ėshtė i populluar nga zėnkat gjakatare tė disa qytet-shteteve tė vogla.

    Shqipėria ka jetuar e izoluar, e varfėr, e shkretuar, gati si njė mendim i mėvonshėm nga marshet dhe kundramarshet e Lindjes dhe Perėndimit, dhe e qėndrueshme nė kokėfortėsi, me kodin antik tė dhunės sė raprezaljeve dhe armiqėsinė e gjakut. Zoti Kadare na tėrheq nė ēuditshmėrinė e saj dhe ne dalim si tė ēuditshėm pėr veten.
    Gjenerali i ushtrisė sė vde
    kur” e bėn njė kėmbim tė tillė mė tė qartė se veprat e fundit tė zotit Kadare, tė cilat e arrijnė atė pėrmes ndėrlikimit tė tmerrshėm. Kėtu, nė kėtė pėrkthim tė kohėve tė fundit nga versioni francez, hyrja e Perėndimit tė pėrparuar nė errėsirėn shqiptare dhe morali i tij qė ēmontohet, fjalė pėr fjalė rrėfen vetė historinė.

    Njėzet vite pas Luftės sė Dytė Botėrore, gjenerali italian dėrgohet nė Shqipėri tė gjurmojė dhe tė kthejė me mijėra ushtarė italianė, tė vrarė nga pushtimi famėdashės dhe shkatėrrues i Musolinit. Ata janė varrosur nė dhjetėra vende tė shpėrndara dhe tė paemėrtuara nė tė gjithė fshatin e rrezikshėm.

    Misioni reklamohet si nderi i kombit; gjenerali niset me siguri tė tepėrt nė vetvete, por nuk kalon gjatė para se tė ndihet i pushtuar. Ai ka vetėm shoqėrinė e njė prifti italian, tė njė eksperti shqiptar dhe njė grupi pune, pėr tė pėrfunduar punėn e mundimshme tė konsultimit tė fshatarėve pėr tė gjetur vendndodhjen e grumbujve tė kockave, pėr t’i gėrmuar ato, pėr t’i zgjedhur dhe pėr t’i futur nė ēanta tė vogla neljoni, mė pas pėr tė kėrkuar nė tė dhėnat e zbehta pėr t’i identifikuar ato.

    Ai ruan sigurinė e tij kryelartė. Hartat e shkėlqyera dhe listat e pėrgatitura mirė pėr tė vdekurit janė shumė mė superiore se mjetet e plogėta tė njė gjenerali shqiptar i ngarkuar me njė mision tė ngjashėm, dhe kaq tė pasuksesshme sa shqiptarėt pėrvetėsojnė disa eshtra italiane pėr t’ia shtuar zbulimeve tė tij tė varfra.
    Dhe mė pas zoti Kadare
    pėrparon i sforcuar dhe pa emocione nė errėsirė. Besimi i lumtur i gjeneralit italian gradualisht minohet. Prifti, i cili e njeh vendin, e paralajmėron se lopatat e punėtorėve po dhunojnė njė tabu. Ėshtė hera e dytė nė 20 vite qė njė ekspeditė e huaj ushtarake ka pushtuar Shqipėrinė. Heshtja e fshatit nuk ėshtė pranim i heshtur, por kėrcėnim; pėr shekuj me radhė kodi ka kėrkuar njė reprezalje tė vdekur pėr ēdo ofendim ndaj nderit. “Hakmarrja e tyre ėshtė si njė pjesė e kompozuar nė pėrputhje me tė gjitha ligjet e tragjedisė”, paralajmėron prifti. “Natyra e tyre kėrkon luftė, thėrret pėr luftė”, thotė ai. “Nė paqe, shqiptarėt bėhen grindavecė dhe gjysmė tė gjallė, si gjarpri nė dimėr. Vetėm atėherė kur lufton vitaliteti ėshtė i shpalosur plotėsisht”.

    Zoti Kadare nuk bėn mesazhe; ai i sjell ato nė jetėn vdekjeprurėse. Njė fshatar i jep zė rrymės sė errėt qė ekspedita lėshon. Pėr tė nxjerrė eshtrat e pushtuesve italianė dhe bashkėpunėtorėve tė tyre shqiptarė, do tė thotė tė pėrforcosh armikun, ankohet ai. Ushtarėt e vdekur janė ushtarė.

    Gradualisht, ashtu si tek “Zemra e errėsirės” sė Kurtz, njė frymė primitive e vendit infekton tė huajin nė dukje superior. Gjenerali fillon tė mendojė pėr grumbujt e kockave ashtu si mendon edhe njė fshatar. “Kam njė ushtri tė tėrė nėn komandėn time tani”, mendoi ai. Vetėm se nė vend tė uniformave kanė veshur ēanta nejloni. Ēanta blu me dy shirita tė bardhė dhe cepa tė zinj, tė bėra me porosi nga firma “Olimpia”. Dhe, “tani na mbetet tė pėrfundojmė regjimentet dhe divizionet”. Menjėherė fillon tė imagjinojė kėtė ushtri, nėn lidershipin e tij, qė fiton nė Normandi, Kore, Vietnam. “Ai ishte njė gjeneral qė e dinte ē’do tė thotė tė komandosh”.

    Ushtria e vdekur pushtuese ėshtė luftarake tek ai, ashtu si vendet e fshehta tė shpirtit shqiptar, ku edhe 20 vite mė vonė lėndimet thėrrasin pėr hakmarrje. Nė tė njėjtėn kohė, pėr arsye se zoti Kadare ėshtė shkrimtar shumė i mprehtė pėr tė ndjekur njė linjė tė vetme, gjenerali shkund atė qė e trazon nė brendėsi, edhe pse ajo e trazon edhe sė jashtmi. I sigurt nė arrogancė, ai insiston tė marrė pjesė nė njė dasmė fshati i paftuar, me gjithė paralajmėrimet e priftit. Vėzhgime tė errėta dhe heshtja i pėrshėndesin ata, edhe pse kreu i shtėpisė e pret me mirėsjellje. Atje s’mund tė ketė kėrcėnim, i mburret ai priftit; shih respektin. “Vdekja urdhėron respekt”, i pėrgjigjet prifti.

    Njė skenė trullosėse vjen pas kėsaj; drama shpėrthen si njė ulėrimė pas heshtjes sė gjatė. I turpėruar, gjenerali pėrballet me atė qė superioriteti perėndimor kishte shpėrfillur. Ka vdekje, por zoti Kadare e di se vdekja transmetohet mė fuqishėm kur nuk zbulohet e tėra.
    Nė pjesėn e fundit tė librit, protagonisti, misioni i tij ėshtė nė pėrfundim, pi nė njė hotel me kolegun pjesėrisht-perėndimor, gjeneralin shqiptar. Muhabeti ėshtė qėllimisht, topitės dhe pafundėsisht i parėndėsishėm. Antiklimaksi ėshtė klimaksi i fshehur. Vdekja e zotit Kadare kishte nevojė vetėm pėr njė ēast qė tė tregonte fytyrėn e tmerrshme para se tė fundosej nė banalitet.

    T.O
    Sui generis

  12. #52
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616
    Kadare: Takimi im me Enver Hoxhėn
    "Enveri mė ka mbrojtur, pasi shkrimtari e ka me vete mbrojtjen. Mbrojtja ime ngjan me atė qė Hitleri i bėri Jungerit"
    Intervistoi Eni Vasili
    Shtune, 29 Nentor 2008 08:14:00

    "Enveri mė ka mbrojtur, pasi shkrimtari e ka me vete mbrojtjen. Mbrojtja ime ngjan me atė qė Hitleri i bėri Jungerit"
    Nė panairin e librit dolilibri juaj mė i ri"Darka e gabuar". Sipas informacioneve, ky libėr ka shėnuar njė rekord shitjesh, gjė qė hedh poshtė edhe idenė qė lexuesit shqiptarė nuk janė mė lexues tė mirė?
    Mendoj se ky ėshtė njė mendim i gabuar. Pėrgjithėsisht ėshtė njė paragjykim planetar qė lexuesi i sotėm ka pėsuar njė degradim, bashkė me tė edhe lexuesi shqiptar. Ky mendim bie ndesh me realitetin. Sot mė shumė se kurrė ka libra qė botohen, ka letėrsi qė botohet dhe pėr pasojėmė shumė se kurrė ka lexues. Ka ndodhur njė ndryshim nė ish botėn ish -lindore, ish-komuniste, ku leximi ka qenė mė i zhvilluar pėrpara, pėr arsye tė kufizimit tė jetės, pėr arsye fatkeqe. Tani lexohet mė pak, sepse lexuesi ka mundėsi pėr tė ndjekur njė zhvillim kulturor normal, jo vetėm me leximin. Por lexuesi shqiptar mbetet siē ka qenė, unė e kam thėnė gjithmonė, njė nga lexuesit mė tė mirė nė Evropė, me njė bonsens tė zhvilluar. Por pas njė traumatizimi kaq tė gjatė tė njė izolimi tragjik, leximi pėsoi njė humbje drejtpeshimi. Tani ai ėshtė duke u rikthyer ngadalė. Janė gjėra qėnuk ndodhin menjėherėsh, por varet edheēfarė i ofrohet lexuesit. Me kėtė libėr pata pak a shumė lexuesin e mėparshėm, pra njė lexues tė konsiderueshė m. Kuptova qė bonsensi vazhdon dhe lexuesit nėse i ofrohen gjėra me vlerė, ai do tė rikthehet: pra nuk ka kokėfortėsi apo braktisje tė letėrsisė.
    "Darka e Gabuar" si vepra mė e arrirė. Keni kulminacion nė mjeshtėrinė e shkrimit. Ju vetė e keni ndjerė kėtė nė procesin e shkrimit?
    Zakonisht ndodh njė gjė e tillė, qė shkrimtari ēdo vepėr tė fundit kur e fillon, kujton se po bėn njė kulminacion, pastaj shumė shpejt e qorton kėtė mendim dhe e ndjen shumė shpejt vendin qė ka vepra e fundit, nė kuadrin e veprės sė tij. Kėshtu qė nė fillimnuk ka vlerė vlerėsimi qė i bėn shkrimtari veprės sė tij, e fundit ėshtė e favorizuara nė kokėn e tij. Tani qė ka kaluar njėfarė kohe qė ėshtė botuar vepra, vėrtet ėshtė njė nga librat e mi mė tė mirė.
    Ēfarė ndodh nė fillesėn e shkrimit tuaj? E keni ngjarjen nė kokė nga fillimi nė fund, si lindin personazhet?
    Kjo ėshtė njė pyetje nga ato qė quhen profesionale. Zakonisht pėrgjigja ėshtė e ndryshme, pėr shkrimtarė tė ndryshėm, sepse ashtu ėshtė e vėrteta, por unė do tė bėja njė ndarje tjetėr. Pėr zona tė ndryshme tė letėrsisė pėrgjigja ėshtė e ndryshme, sepse nė zona tė ndryshme tė letėrsisė, pra, letėrsisė sė rėndomtė, letėrsisė serioze mbi seriozen, letėrsisė sė madhe, shpjegimet janė tė ndryshme. Ligjet e letėrsisė ndryshojnė, sipas kėtyre qė unė i quajta zona tė saj. Ēka ėshtė ligj pėr njėrėn zonė, nuk ėshtė pėr tjetrėn. Ligjet absolute janė tė asaj qė quhet letėrsi e madhe. Sa mė e thjeshtė tė jetė letėrsia, sa mė e rėndomtė, aq mė e shpjegueshme ėshtė. Sa mė e ndėrlikuar tė jetė letėrsia, sa me vlera tė mėdha, aq mė pak e shpjegueshme ėshtė. Prandaj ēdo shpjegim qė do japė shkrimtari ėshtė i pasaktė, pėr tė mos thėnė qė duke folur para publikut, ai do tė thotė me mendjen e tij "o zot ē'po them, nuk po them tė vėrtetėn. Sepse e vėrteta e krijimit ėshtė shumė e vėshtirė pėr t'u shprehur, pėr t'u treguar. Dhe e kam pėrsėritur nė njė ese, ėshtė e patregueshme dhe prandaj ėshtė mendimi qė kam shprehur dhe unė se ēėshtjet e laboratorit, shkrimtari s'ka pse pėrpiqet t'i tregojė. Sepse laboratori ka lindur pėr tė dhe do tė vdesė bashkė me tė.
    Nė fakt "Darka e gabuar" ka dhe personazhe qė kanė ekzistuar vėrtet...
    Po, ėshtė e vėrtetė, po baza nė letėrsi nuk ka asnjė rėndėsi. Nisesh nga njė fakt krejtesisht i rrokshėm i jetės, nisesh nga njė fakt i shpikur prej teje. Letėrsia pėrfundon qė pjesa mė e bukur e saj dhe mė me vlerė ėshtė ajo ēka trillon shkrimtari nė mendjen e vet. Edhe kur bazohet nė njė fakt tė vėrtetė, ka qindra fakte tė vėrteta tronditėse nė historinė e botės, qė nuk kanė dhėnė letėrsi, sepse nuk janė trajtuar nga shkrimtarėt.. Ka fakte mė tė thjeshta qė kanė dhėnė letėrsi tė madhe, sepse janė trajtuar.
    Ēfarė ndodh me procesin e shkrimėsisė sė Kadaresė, pas njė kulminacioni tė tillė, siē e quajtėm dhe mė parė, qė ėshtė "Darka e gabuar". Ēfarė ndodh me veprėn mė pastaj?
    Mendimi i parė ėshtė qė tashmė unė duhet tė shkruaj njė vepėr sė paku si kjo, po jo mė pak tė mirė ose s'do shkruaj. Pėr shumė shkrimtarė, mendimi i parė ėshtė se ndoshta kjo ėshtė vepra e fundit.
    Ju e keni menduar kėtė?
    Po.
    Keqardhje do tė ishte, nėse vėrtet "Darka e gabuar" do tė ishte vepra e fundit, tė paktėn pėr mua personalisht, po dhe pėr shumė lexues do tė ishte. Pėr juve, ndjeni keqardhje nėse kjo do tė ishte e vėrtetė?
    Jo, derisa ajo mund tė kthehej nė veprėn e fundit, le tė kthehet: ashtu e kėrkonte...Kjo botė ėshtė shumė e egėr, bota e letėrsisė. Bota e letėrsisė ėshtė nga mė tė ashprat, sepse seleksionimi i saj ėshtė mizor, ajo nuk ka mėshirė. Letėrsia s'ka mėshirė, nuk mund tė bėsh tolerancė me tė. Ajo qė nuk duhet tė ekzistojė, le tė mos ekzistojė, s'ka asgjė tė keqe.
    Ju vazhdoni tė shkruani nė kafene. Ėshtė njė pyetje mė tepėr pėr tė shuar njė kuriozitet. Ėshtė njė mani, supersticion, njė komoditet?
    Keni tė drejtė t'i pėrdorni tė gjitha epitetet: mani, supersticion, trill, kapriēo, megalomani, budallallėk, vanitet, tė gjitha janė pėrdorur pėr shkrimtarėt qė punojnė nė kafene. Nė tė vėrtetė, nuk ėshtė ashtu, mund tė ketė shkrimtarė qė venė nė kafene, nuk i shtyn asgjė, venė se kėshtu kanė shkuar tė tjerėt para tyre dhe kanė qenė shkrimtarė interesantė dhe kanė krijuar njėfarė legjende qė punojnė nė kafene. Kryesisht ca ka krijuar Parisi, Vjena, kryeqytetet e para tė Evropės. Tani ky universi i kafeneneve po pėrhapet dalėngadalė nė botė, po pushton vende qė s'e kanė njohur, por kjo ėshtė... ata qė janė mėsuar ose ata qė kanė shkuar mė parė nė kafene tė punojnė, ėshtė njė nga vendet mė komode pėr tė punuar. Nuk ėshtė problemi thjesht siē thuhet, jo nė shtėpi tė pengon telefoni, tė mungon dikush qė hyn ose del. Jo. Kafeneja ėshtė njė lloj posti i luftės, atje shkon si ushtari qė shkon nė luftė, s'ka punė tjetėr: do tė bėjė luftė ose jo. Atje shkrimtari shkon pėr tė punuar, mendja e tij zhvishet mė mirė se nė ēdo mjedis tjetėr nga trysnia e kotė e jetės, atje stereotipet janė tė gatshme, aroma e kafenesė ku hyn kamarieri qė tė njeh pa tė pyetur: "Zotėri ēfarė doni", e di fare mirė, ta sjell atje, ti punon. Krijohet njė gjendje pune qė nė njė mjedis tjetėr, do tė kėrkonte disa dhjetėra minuta ajo qė quhet e famshmja e ardhur nė formė, ose nė mėnyrė mė vulgare frymėzim, qė pėr mua ėshtė shumė e dyshimtė si shprehje. Ėshtė njė tjetėr gjė qė quhet frymėzim, sigurisht. Ėshtė diēka po ashtu siē mendohet,jo qė doli hėna, iku hėna u frymėzua shkrimtari, kėto janė gjėra shumė ..
    I keni shkruar tė tėrė librat tuaj atje?
    Jo. Nė Shqipėri pėr shembull, nuk punoj dot nė kafene, sepse meqėnėse ėshtė vend i vogėl dhe njohja ėshtė e tillė, kjo gjė bėhet e pamundur, nuk punohet. Njerėzit nuk tė shqetėsojnė sigurisht, po mjafton qė tė shikojnė nė dritė tė syrit dhe nuk shkruhet.
    Zoti Kadare, a mund tė ndajmė sonte sė bashku mendime pėr dashurinė, pėr vdekjen pėr pavdekėsinė e njė shkrimtari. Ju tremb vdekja ju pėr shembull?
    Jo. Zakonisht unė mendoj se shkrimtarėt nuk i tremb vdekja, zakonisht. Sigurisht si grup shoqėror si njė kastė, si t'i quajmė njė shoqėri komuniteti njerėzor, shkrimtarėt janė mė pak tė ndjeshėm, ose krijuesit pėrgjithėsisht nga vdekja, sepse punojnė me tė, janė mėsuar, shkruajnė pėr tė. Vetė letėrsia ėshtė njė art qė njė pjesė tė trupit tė saj e ka nė vdekje. Vetvetiu ėshtė shumė e lidhur me mosjetėn, mos tė pėrdorim fjalėn vdekje. Kėshtu qė derisa punon me kėtė lėndė, derisa i ke futur duart nė kėtė lėndė, vetvetiu je mėsuar me tė, vetėvetiu.
    Flasim pėr dashurinė. Po me dashurinė, a mėsohet shkrimtari. Sa dashuri kanė veprat e Kadaresė?
    Mua disa herė mė kanė bėrė vėrejtjen qė s'para ka dashuri shumė. Nuk ėshtė e vėrtetė, unė mendoj se ka, por ėshtė shumė e vėshtirė pėr t'u pėrcaktuar ka a s'ka dhe tė bėsh njė gjė jo fort e nevojshme, nė kuptimin qė tė diskutohet njė gjė e tillė. Unė mendoj se mė kanė kritikuar disa herė qė ka pak femra qė zėnė vend, ose dhe kur zėnė vend, janė si tė thuash tė pakta, disa janė me defekte, nuk e di si. Po unė nuk mendoj kėshtu. Mendoj se ka aq sa duhet, unė s'e kam menduar fare kėtė pėrqindje se sa duhet tė ketė, sepse letėrsia nuk ėshtė si tė thuash filxhan kafeje: disa e duan me pak sheqer, disa me shumė. Letėrsia ėshtė tjetėr gjė. Por pėr shembull, ky libri i fundit pėr fat tė keq ėshtė pėlqyer nga lexuesi shumė. Po e mendoja njė ditė: ky nuk ka dashuri ose ka pak, ka shumė pak. Pėr ēudi kėshtu ka qėlluar. Nė librat e tjerė, unė kam personazhe femėrore, kam histori dashurie, nuk janė zotėruese siē ndodh, po janė pėrsėri zonat e letėrsisė, zonat e poshtme tė letėrsisė kanė shumė mė tepėr dashuri ose kujtojnė se kanė.
    Zonat e larta bėhen gjithmonė e mė tė vėshtira.
    Tė flasim pėr letėrsinė. Ēfarė ėshtė letėrsia pėr juzoti Kadare, ėshtė realitet i gjithėhershėm apo mė tepėr se kaq, mė pak se kaq?
    Letėrsia ėshtė pėr mua njė lloj jete paralele. Disa herė i ngatėrroj me jetėn, quhet vlerė e letėrsisė sa e pasqyron ose jo jetėn. Unė mendoj se ėshtė pak e kundėrta, letėrsia nuk ka merak sa e pasqyron ose jo jetėn. Ajo mund tė jetė e fuqishme, duke e pasyruar jetėn, po dhe aq e fuqishme duke mos e pasur aspak. Me njė fjalė, marrėdhėniet e saj me jetėn, janė shumė tė ndėrlikuara. Unė njėherė, diku e kam shkruar: "Jeta sa ē'ėshtė mikja mė e madhe e letėrsisė, aq dhe armikja mė e madhe e saj. Sepse ajo kur hyn nė mėnyrė tė dhunshme nė letėrsi, kur e ka pjesėn e vet mė shumė se ē'duhet ta ketė, e dėmton letėrsinė. Ashtu sikurse mungon, e dėmton letėrsinė. Letėrsia ėshtė njė jetė paralele, sepse po tė ishte pasqyrim i jetės, njerėzit s'do kishinshumė nevojė pėr tė.
    Le tė flasim pėr regjime tė ndryshme dhe marrėdhėniet e shkrimtarit. Zoti Kadare, nė regjime tė ndryshme si ėshtė ky raport, si ėshtė kjo marrėdhėnie?
    Kėtu ka shumė diskutime pėr kėtė gjė. Zakonisht unė kam mendimin qė letėrsia nuk duhet asnjėherė ta quajė veten, ose tė pranojė tė quhet viktimė. Letėrsia botėrore ka njohur veē regjime tė egra zakonisht. Letėrsia ka 3 mijė vjet qė ekziston, ndėrsa historia moderne e njerėzimit ka 2 mijėvjeēarė. Ajo zakonisht ka njohur periudha tepėr tė vėshtira, tepėr tė errėta, ėshtė mėsuar me to. Letėrsia nuk ka frikė nga regjimet qoftė dhe diktatoriale. Ėshtė ndryshe nga ē'thuhet qė njė ide qė ne do tė ishim shkrimtarė tė shquar, tė mėdhenj, po ne na qėlloi njė kohė e keqe. Zakonisht ka qenė kohė e keqe pėr letėrsinė, nuk ka qenė kohė e mirė, zakonisht. Prandaj letėrsia nuk ka frikė nga kjo, letėrsia nuk ėshtė viktimė. Letėrsia ėshtė po aq e ashpėr sa tirania. Dhe ky ėshtė fakti qė ajo mund tė luftojė me tė.
    A i keni bėrė ju retushime veprės tuaj? Retushime politike?
    Ėshtė njė nga spekulimet qė zakonisht bėhen ndaj shkrimtarėve. Janė disa klishe, njėra nga klishetė qė bėhet sė paku me mua, ėshtė kjo ēėshtja e retushimeve. Ėshtė njė gjė e pavėrtetė absolutisht nė thelb. Parimi i parė qė ėshtė absolut pėr tė gjithė shkrimtarėt ėshtė qė shkrimtari ėshtė zot i veprės, bėn ē'tė dojė me veprėn e vet, po ndėrkaq ka njė parim moral, qė nuk ėshtė i pari, po qė vjen paralel me to, ose pak mė poshtė qė epoka historike kur ka kalime dramatike nga njė epokė nė tjetrėn, sidomos nga njė tirani nė njė demokraci, asnjė shkrimtar serioz nuk retushon veprėn e tij pėr qėllime politike. Ajo vepėr qė ka nevojė pėr retushime politike, ajo zakonisht ėshtė e dobėt. Ajo nuk ka nevojė, bie vetė. Kurse vepra e vėrtetė nuk ka nevojė edhe kur ka mendimetė gabuara politike. Ashtu ishin mendimet. Shkrimtari ashtu e ka shkruar veprėn dhe nuk ka pse ta retushojė veprėn, sepse moralisht ėshtė e dėnueshme. Shkrimtari veprėn e ka publike. Ēdo lexues mund ta krahasojė dhe asnjė shkrimtar nukdo qė tė thotė lexuesi kėtu paska patur njė mendim prodiktatorial dhe e ka bėrė kundėr. Asnjė nuk e bėn kėtė gjė. Dhe nė veprėn time nuk ka tė tilla. Por retushime artistike shkrimtari bėn gjithė jetėn, kur ka mundėsinė ēdo rast tė botojė veprėn e tij ose ta ribotojė. Nuk ka shkrimtar, vetėm tė jetė ndonjė budalla qė tė mos ta dijė se ka paragrafė tė dobėt nga ana e teknikės sė tė shkruarit dhe tė mos i shmangė me rastin e ribotimit. Kėtu janė dy probleme qė janė tė ndryshme nga njėra-tjetra. Nė veprėn timė ka retushe artistike gjuhėsore dhe nuk ka retushe politike.
    Keni vėllimin e pestė mė duket, ėshtė "Dimri i vetmisė sė madhe". Unė nuk mund tė them atje se me Hrushovin nė sallė, nuk hyri Enver Hoxha, por hyri Enver Prifti. Ai ishte siē ka qenė. Nuk mund tė ndryshojė asgjė. As nuk mund tė ndryshoj fjalėt qė janė kėmbyer, janė historike.Pra unė kur lė personazhin e atij qė quhet diktator, pėrse do tė kem frikė nga ngjyrime tė tjera tė kohės. Ėshtė fare pa kuptim, ėshtė nė radhė tė parė njė mashtrim. Ē'do t'i ndryshoja unė "Prillit tė thyer", qė ėshtė njė vepėr me gjakmarrje. Do t'i ndryshoja kėndin e pushkės kur qėllon ai, apo ku di unė, peisazhin e malit ku ecėn, ose "Kush e solli Doruntinėn". Ēfarė do tė ndryshoja, ēfarė mund tė ketė, ku janė ndryshimet politike. Kur nė kėto vepra ka ngjyrime politike tė theksuara, nuk ka ndryshime si "Dimri i Vetmisė sė Madhe" ose romani im i famshėm pėr tė keq"Dasma", qė ka marrė namin tani si vepra ime mė e dobėt. Kur unė botoj veprėnmė tė dobėt, ia jap publikut, nuk i heq asnjė presje, sepse e kam botuar si njė model. Ja njė vepėr qė quhet e dobėt e imja dhe nuk ka asgjė tė ndryshuar, as teknike dhe as gjuhėsore. Dhe ka disa vepra dhe romani im i parė "Qyteti pa reklama" nuk ka asnjė presje tė ndryshuar. Sepse ėshtė romani im i parė, kur unė isha student 23 vjec. Pra ėshtė i gjithi problem fiktiv i kotė dhe i pavėrtetė nė thelbin e tij.
    Ju pėrmendet pak mė parė Enver Hoxhėn. Cila ka qenė marrėdhėnia juaj me tė. Ju e keni takuar atė?
    Njėherė nė jetėn time, midis klisheve qė thuhen se Kadareja hynte dhe dilte tek shtėpia e Enver Hoxhės. Kam hyrė njėherė nė jetėn time, nė vitin '71, gati 40 vjet pėrpara. Dhe kjo ka qenė e para dhe e fundit. Mund ta kem takuar kur vinte tek Kongresi i Shkrimtarėve apo nė ditėlindjen e tij, kur shkonin 30 shkrimtarė dhe i jepnim dorėn tė gjithė.
    Mundtė na thoni diēka mė shumė pėr kėtė takim?
    Takimin e kam pėrshkruar nė njė si mund ta quaj kujtim- ese. Edhe pėr kėtė ka patur spekulime. Enver Hoxha, para se tė vdiste, jo ai vetė, ndoshta ai vetė, por Instituti i Marksizmit i kėrkoi njerėzve qė kishin takuar Enver Hoxhėn tė pėrshkruanin takimin me tė. Ishte e ēuditshme se tė tėrė ata qė do tė pėrshkruanin takimin, e dinin se ai tė tėra do t'i lexonte vetė. Dhe kuptohet se si tė gjithė ranė nė njė gjendje jokomode. Tė shkruash, tė bėsh njėfarė portreti ose njė reportazh tė asaj qė ka ndodhur dhe tė bėsh portretin e tij si e ke parė ti, duke e diturqė ai do ta lexojė.. Dhe unė kam shkruar takimin me tė dhe ėshtė botuar pas vdekjes dhe kėtu ka qenė pabesia, se u kėrkua para vdekjes dhe e botuan pa u dhėnė sqarimi se kur ėshtė shkruar. Mirėpo ky fakt ėshtė i njohur dhe mund tė verifikohet plotėsisht. E kam pėrshkruar mė duket saktėsisht takimin. Nuk ka elozhe, ka njė pėrshkrim tė saktė, duke thėnė kryesisht pėrshtypjen e mirė, mund tė them se pėrshtypja ashtu ka qenė. Nuk mund tė them se pata nga ky takim njė pėrshtypje tė keqe. Takimi ishte dy orė e gjysmė, ku unė kam folur disa minuta dhe ai ka folur dy orė e gjysmė. Po, ėshtė e vėrtetė.
    Ēdo tė thotė kjo, se raporti ėshtė kaq shumėfish sa sigurisht duhet tė ketė edhe njė domethėnie?
    Nėse do kėrkohej njė domethėnie, ėshtė kjo qė ai kėrkoi tė linte njė pėrshtypje tė mirė, tregoi pėr mbledhjen e Moskės, njė sėrė detajesh shumė interesante, bėri portretizime tė personazheve, tregoi gjendjen e vet shpirtėrore, trazimet e tij. Tregoi kujtime nga Gjirokastra, dmth foli, foli vazhdimisht, duke dashur kryesisht, jam i sigurt qė njė shef shteti, partie, epoke qė do tė merrte emrin e tij, do tėdėshironte tė linte njė pėrshtypje tė mirė ndaj shkrimtarit. Tani lind pyetja: por shkrimtari ndaj tij? Fakti qė unė fola shumė pak, do tė thotė se mesa duket, pėrshtypjen e kisha dhėnė me librat e mia dhe ndoshta nuk e kisha nė dorė tė flisja ose jo, se dhe nuk mund t'i prisja fjalėn, por edhe mund tė ndėrhyja. Njėherė i thashė: jam dakord me ju shoku Enver dhe aty pėr aty thashė qė ky njeri ėshtė mėsuar tė dėgjojė kėtė: jam dakord. Njė gjė qė ne e themi nė jetėn e pėrditshme dhe thashė mė mirė ta kufizoj fare tė folurin dhe e kam dėgjuar.
    Ka njė debat shumė tė madh pėr rishkrimin e historisė, sidomos duke pėrfshirė periudhėn e komunizmit nė Shqipėri. Si mendoni se ėshtė parė kjo periudhė 18 vite pasi e kemi lėnė?
    Diskutimi ėshtė farė i qartė. Sigurishtqė njė epokė e caktuar, qė quhet plotėsisht e gabuar nė jetėn e njė kombi ėshtė shkruar gabim, sepse ėshtė shkruar nga fitimtari. Natyrisht qė historia e komunizmit do tė rishihet. Tė gjitha fazat e komunizmit janė shpjeguar nė mėnyrė tė gabuar dhe e vėrteta duhet rivėnė nė vend. Forcat shoqėrore qė kanė luftuar nė Shqipėri, lėvizjetkomuniste, antikomuniste, lėvizja balliste, ajo mbretėrore, tė gjitha kėto janė shkruar gabim dhe e vėrteta kėrkon qė ato tė rishihen. Prandaj mė duket....... ......... ......... ......... .... kėmbėngulja qė tė mos rishkruhet historia. Cila histori? Kjo pjesė e historisė natyrisht qė do tė rishkruhet.Pjesa e mbretėrisė ka disa variante, ajo qė ėshtė shkruar nė kohėn e mbretėrisė. Ndoshta dhe ajo kėrkon retushim. Historia gjithmonė kėrkon saktėsime tė mėvonshme, nuk ka asgjė tė keqe. Por ajo ka mė pak nevojė, e aq mė pak ka nevojė historia mijėvjeēare e Shqipėrisė, qė pėrgjithėsisht nuk e kemi bėrė vetėm. Mė tepėr e kanė bėrė tė huajt se ne, pėrgjithėsisht ėshtė e saktė. Prandaj kėtu ėshtė spekullimi qė ngatėrrohet termi: rishkrim i historisė. Thuhet nė mėnyrė mjegullore dhe nuk kuptohet,dikush kupton njėrėn fazė, dikush tjetrėn. Rishkrimi ėshtė i nevojshėm pėr njė pjesė dhe i panevojshėm pėr njė pjesė tjetėr dhe rishkrim ėshtė disa herė skandaloz, siē ėshtė debati qė po bėhet tani, qė unė do ta quaja tė turpshėm, debati pėr revizionimin e Skėndėrbeut. Nuk kuptohet qėllimi ku ėshtė. Ėshtė shumė i errėt si qėllim.Nuk kuptohet pse. Nuk kuptohet si dhe cili ėshtė shkaku themelor qė e shtyn kėtė gjė, nė mos qoftė njė shkak tepėr banal, por i shėmtuar.
    Cili ėshtė qėndrimi qė sipas jushpo mban shoqėria shqiptare pėr regjimin e kaluar?
    Qėndrimi duhet tė jetė i qartė, ende nuk ėshtė. Ėshtė e kuptueshme. Ėshtė kėrkuar nga tė gjitha vendet ish- komuniste tė dėnojnė krimet e komunizmit, si njė proces qė do tė ēojė kėto vende pėrpara. Ne jemi ndėr mė tė fundit pėr tė mos thėnė i fundit, prandaj shoqėria shqiptare duhet ta zgjidhė kėtė problem.
    Mė lejoni nėse jam korrekte, tė bėj dhe njė lloj paralelizmi. Ju thatė pak mė parė se keni takuar Enver Hoxhėn dhe raporti i bisedės suaj ka qenė 2 orė e gjysmė. A mos ėshtė pasqyrim pak a shumė i tė njėjtit fenomen?
    Do tė ishte njė mendjemadhėsi nga ana ime, por njė tolerancė e tepruar ishte dhe shpesh kjo ėshtė folur nė publik: pėrse Kadaresė i janė lejuar ca gjėra qė nuk i janė lejuar tė tjerėve. Kjo ėshtė e vėrtetė dhe ka dalė njė pėshpėrimė, njė mendim, qė Kadare ėshtė mbrojtur nga Enver Hoxha. Unė nuk e kam mohuar njė gjė tė tillė. Ndoshta vjet ose mė parė kam dhėnė intervistė ku mė ėshtė bėrė direkt pyetja nė televizion dhe kam thėnė: "Po mė ka mbrojtur". Kam shtuar dhe atė: po nga kush mė ka mbrojtur, nga regjimi i vet, nga besnikėt e vet, nga vetė Enver Hoxha, nga pjesa e ashpėr e tij, nga pjesae keqe e tij, po kėshtu ėshtė fakti. Dikush shkruante njė shkrim para ca kohe qė si ėshtėe mundur qė nė "Pallatin e ėndrrave"hapur del Tirana dhe iu fal kėtij shkrimtari kjo, iu ndalua vepra sigurisht, po u fal. Pėr kėto gjėra shkojenė pushkatim.
    Pyetja sot ėshtė pse ju ka mbrojtur?
    Mė ka mbrojtur sepse mesa duket, shkrimtari e ka me vete mbrojtjen. Kjo ėshtė pak a shumė jo nė atė shkallė si Hitleri me Jungerin, por nė njė farė mėnyrė ngjan, ėshtė njė farė pasqyrimi, dmth qė njė shkrimtar mund tė ketė mbrojtjen me vete, shumė mė tepėr se dikush tjetėr. Jam i sigurtė se koha do ta tregojė kur tė hapen dokumentacionet, ēfarė kishte nė dokumentacion ai pėr mua dhe sa mė ka toleruar. Mesa duket ka toleruar shumė dhe kjo thuhet tani dhe nga ithtarėt e tij, si njė gjė qė sa zemėrgjerė ka qenėshoku Enver me Kadarenė dhe sa mosmirėnjohės ėshtė shkrimtari.. Nuk ėshtė punė mosmirėnjohje kėtu, unė jam shkrimtar do e them atė qė mendoj. Dhe nė qoftė se jam mbrojtur prej tij, mė ka mbrojtur pėr interesin e tij dhe jo pėr sytė e bukur tė shkrimtarit.
    Ju thatė pak mė parė, nėse do tė hapet dokumentacioni. Nė fakt, ju jeni pro apo kundėr kėtij debati qė vjen herė pas here nė Shqipėri pėr hapjen e dosjeve?
    Absolutisht. Ėshtė barbare tė thuash qė tė jemi kundėr hapjes sė tė vėrtetės, sido qė tė ketė ndėrlikime ajo. Ėshtė mė mirė gjithmonė ajo tė hapet, sesa tė rrijė e mbyllur. Tė propozosh mbylljen, ėshtė njė gjė si tė propozosh vdekjen, dua errėsirėn, dua vdekjen.
    Le tė flasim pėr njė moment tjetėr shumė tė rėndėsishėm. Pėr shumė shqiptarė, s'e di sa e rėndėsishme ėshtė pėr ju marrja e ēmimit Nobel. Njė nobel i munguar deri tani pėr ju. Sa e rėndėsishme ėshtė pėr vlerėsimin e veprės suaj?
    Po ju them njė gjė tė sigurtė: ėshtė mė shumė e rėndėsishme pėr ju se pėr mua. Ju, nė kėtė rast jeni shoqėria shqiptare dhe ėshtė e natyrshme. Popujt e vegjėl,popujt qė kanė vuajtur nga mosnjohja, nga izolimi i japin njė dramacitet mė tė madh siē duket kėtij ēmimi. Dhe gati- gati e tragjedizojnė ndonjėherė dhe festa bėhet tepėr e madhe nė rastin pozitiv. Tė them qė shkrimtari vetė nuk e ka plotėsisht atė qė ka shoqėria, ndoshta duket e pabesueshme, por ėshtė e vėrtetė. Unė jam profesionist, unė e di se ē'ėshtė letėrsia qė do tė rrojė, qė nuk do tė rrojė. Sa rol lot ēmimi Nobel nė kėtė gjė dhe sa nuk lot rol. Pėr shkrimtarin ka gėzime tė tjera tė mėdha qė ju garantoj qė janė mė tė mėdha se ēdo ēmim qė mund tė marrė. Kush janė kėto gėzime qė mos tė flasim nė mėnyrė mistike. Gėzimet mė tė mėdha nė jetėn e njė shkrimtari janė gjetjet e tij, ato qė quhen gjetje. Xhojsi i ka quajtur epifani, njė gjendje eksitante mendore, kur ai ėshtė i aftė, truri i tij me njė lehtėsi tė habitshme bėn zbulime ose struktura veprash tė ardhshme. Sigurisht, ēmimi Nobel ėshtė trill tė them qė aq mė bėn mua, punė e madhe, ėshtė njė kėnaqėsi tepėr e madhe, ėshtė si tė thuash kurorėzim, po dihet ndėrkaq qė ka shkrimtarė nobelistė qė kanė qenė shkrimtarė tė mirė, me fat dhe ai e ka shtuar fatin. Ka qenė shkrimtar jo shumė me fat dhe ai nuk e shton kollaj fatin. Pas ca kohe, pėrsėri shkon nė statusin e mėparshėm.
    Nė fakt, ka ata qė e kanė refuzuar, ka nga ata qė e kanė vlerėsuar vetėm pėr paratė qė sjell?
    Refuzime ka pasur shumė shumė pak, Sartri e ka refuzuar vetėm, Pastėrnakue ka refuzuar i detyruar nga shteti sovjetik, por nuk ėshtė ajo. Ėshtė kjo mė tepėr qė ju kujtoj, njė shkrimtar kinez e mori para 4 vjetėsh. Ju siguroj, nuk ia di njeri emrin atij dhe unė e dija dhe e harrova. Kina nuk e pranoi, e quajti kot, Franca e quajti shkrimtarfrancez, pastaj doli qė ai vetė tha: nuk jam francez edhe ju nuk e dini, besoj. E mori njė kinez, i cili nuk u pranua nga asnjė vend, se si e mori njė zot e di, pa dyshim nuk ishte shkrimtar i keq.
    Sė fundmi, keni deklaruar nė shtyp se pėr mosmarrjene ēmimit "Nobėl" ka kontribut tė drejtpėrdrejtė ambasadori i Shqipėrisė nė Suedi asokohe. Duket e pabesueshme, porse pėr kėtė kemi edhe dėshminė publike tė shkrimtares Natasha Lako. Mund tė na tregoni diēka pėr kėtė?
    Njėherė po ju them mebindje, kėshtu ėshtė e vėrteta, se kėtė gjė nuk e kam marrė ndonjėherė seriozisht dhe fakti qė kjo ka ndodhur nė '94, 14 vjet pėrpara dhe unė nė intervistat e panumėrta qė kam dhėnėnuk e kam kujtuar kurrė dhe ra rastėsisht fjala nė Gjirokastėr, tregon se unė vėrtet nuk i kam dhėnė ndonjė rėndėsi. Jo se dua tė hiqem se qė unė nuk ēaj kokėn pėr gjėra tė tilla. Akti ėshtė shumė i shėmtuar si dukuri, dukuri shqiptare ku ne nuk duam, nuk kemi dėshirė tė vlerėsojmė atė qė duhet tė vlerėsojmė, qė ėshtė normale pėr ēdo popull. Sa mirė shtetet, popujt ēmenden pėr futbollin: ėshtė e drejtė, ėshtė normale ca thonė ē'janė kėtė tė ēmendur. Jo, nuk ka gjė, do qė tė fitojė vendi i vet. Ndjenja ėshtė e shėndetshme, ėshtė njerėzore. Kur vjen puna, nė disa tė tjera nuk duan njė pjesė, dhe aq mė keq, kur njė pjesė e shtetit nuk do. Prandaj nė rastin e njė ambasadori, ai nuk mund tė ndikonte veēse nė qoftė seShqipėria sa kishte pėrmbysur regjimin dhe mund tė merrej parasysh mendimi shtetėror, mendim i njė tė vėrtete tė munguar.
    Njė fenomen i ngjashėm i ka paraprirė, ėshtė marrja e njė ēmimi prestigjioz nga ana juaj, "International Booker Priser"? Nė faqen e internetit vinin pėr jukomente negative tė vetė shqiptarėve?
    Ky ka qenė shembull mė i shėmtuar. Ky ėshtė ēmimi mė i madh qė jep Britania e Madhe, i dyti pas Nobelit. Pati kėtė tipar qė ēmimi u shpall nė internet, u shpallen 18 kandidatėt, tre muaj pėrparadhe njerėzit jepnin mendime pėr ta, ndryshe nga Nobeli qė ėshtė sekret.Isha nė listė, e cila ishte shumė e zgjedhur, me shkrimtarėt mė tė shquar nga gjithė bota dhe i vetmi shkrimtar qė kishte komente negative nga vendi i vet isha unė. Sulme tė shėmtuara shumė dhe ėshtė fati im qė ishin aq tė shėmtuara, sepse ishin tė pabesueshme dhe unė e mora ēmimin. Ndoshta ka ndikuar pėr tė kundėrtėn. Ai site u ndoq nga mijėra lexues nė botė dhe ajo u komentua shumė keq pėr popullin shqiptar. Kjo i bėri keq imazhit shqiptar nė mėnyrė tė padrejtė. Ē'faj ka kombi shqiptar qė dalin ca zuzarė atje, por nuk mund t'ua sqarosh tė tjerėve. Nuk doli askush ta kundėrshtonte dhe e mori Shqipėria atė njollė.
    Sė fundmi, pas botimit tė monografisė "Skėnderbeu" tė Oliver Jens Schmitt ėshtė hapur njė debat pro dhe kundėr figurės sė Skėndėrbeut. Sipas jush, pse tani ky debat dhe ēfarė synon?
    Debati ėshtė krejtėsisht i gabuar, turpėrues pėr Shqipėrinė, pėr kombin shqiptar pėr dinjitetin e kombit shqiptar. Do tė kujtohet si njė gjė e neveritshme mė vonė, siē kujtohen barbaritė e Haxhi Qamilit ose tė Esat Toptanit. Ky ėshtė njė debat qė pėrsėritet nėpėr shekuj. Problemi ėshtė shumė i thjeshtė. Ėshtė njė mashtrim kolosal nė radhė tė parė. Skėndėrbeu ėshtė njė figurė qė nuk ka ē'ti qortohet. Ka figura kundėrthėnėse nė botė, siē ėshtė Napolon Bonaparti. Ka lavdi, ka dhe vėrejtje tė shumta. Megjithatė e ka zėnė vendin e tij nė historinė e Francės, nė qytetet franceze me bustet e tij.Tė kthehemi nė Ballkan, tek i famshmi Drakula i rumunėve. Ka qenė njė prijės rumun qė ka luftuar nė perandorinė osmane, por duke qenė tepėr i egėr, e liga, mizoritė e tij e errėsuan figurėn ndėrsa rumunėt mundohen mėkot ta mbrojnė. Disa natyrisht e kanė mohuar, Evropa e ka hedhur poshtė me pėrēmim dhe ai ėshtė bėrė simbol i sė keqes. Pra komuniteti evropian ka qenė i pamėshirshėm me figurat, qė ndonėse kanė kryer njė rol heroik nga ana e jashtme, kanė qenė tė papranueshėm, saqė janė mohuar. Tani ēfarė ka bėrė ky Skėnderbeu tė keqe, qė ne shqiptarėt duhet ta vėmė nė diskutim.Dhe del njė gjerman, nė mėnyrė tė papritur, kur ka nja njėmijė e pesėqind libra pėr tė dhe ne duhet si servilė tė ulim kokėn tė gjithė dhe tė shohim ē'thotė ky gjerman, kur kemi qindra e qindra libra dhe vlerėsim tė padiskutueshė m pėr Skėndėrbeun. Ka qenė njė kohė kur ai ishte mė i njohur nė Evropė se nė Shqipėri. Figura e tij ėshtė zbėrthyer nga tė gjitha anėt. Ēfarė i qortohet Skėndėrbeut? Ėshtė vėrtet pėr tė vėnė duart nė kokė.. Si ėshtė e mundur qė kjo ēmenduri tė ndodhė nė Shqipėri. Ose kjo lidhet me njė shėmti mė tė madhe, qė neve sot nuk e kuptojmė, por qė do tė dalė mė vonė. Ėshtė njė lloj pėrpjekjeje pėr destabilizim psikotik tė brendshėm tė vendit. Se ēfarė ka, ku e gjetėn tė keqen tek Skėnderbeu. Disa e qortojnė se tradhtoi Turqinė. Del shqiptari, avokat i perandorisė osmane qė vetė Turqia e ka hedhur poshtė. Ē'ėshtė kjo Shqipėri e sotme? Disa kėrkojnė heqjen e tij nga historia e Shqipėrisė dhe vendosjen e Ballaban Pashės nė vend tė tij: shikoni pra njė kthim kokėposhtė, njė tallje me kombin shqiptar. Kjo i bėn keq Shqipėrisė, i bėn mirėtė gjithė atyre qė dua ta shohin mundėsisht kombin shqiptar tė pėrmbysur edhe jashtė Evropės. Ėshtė debat antishqiptar dhe antievropian. Skėnderbu nuk ėshtė vetėm njeri i shpatės, por edhe i vizioneve tė mėdha pro-evropiane. Ėshtė vizionari mė modern, jo vetėm i Shqipėrisė, por edhe i Ballkanit. Ē'ėshtė Ballkani sot, po psherėtin mezi po pret tė hyjė nė Europė. Kush nga tė parėt prijės tė Ballkanitktheu sytėnga Evropa. Nuk ka tjetėr si Skėndėrbeu.
    Marrė nga Alsat
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  13. #53
    Pasioni pėr shkencėn Maska e KILI MERTURI
    Anėtarėsuar
    23-01-2008
    Vendndodhja
    evropė
    Postime
    1,838
    Sot nė emisionin "E Diell" ishte njė intervist me tė madhin Ismail Kadare.

    Ai edhe njėher dha shumė pososit tė vlefshma pėr cdo shqiptarė.


    Kili

    SHQIPĖRIA ĖSHTĖ GJAKU IM QĖ NUK FALET!
    Nė dreq tė mallkuar tė gjithė antishqiptarėt dhe tradhtarėt e kombit!

  14. #54
    jom mo i bukri katunit Maska e TikTak
    Anėtarėsuar
    26-04-2005
    Postime
    1,633
    un e njof kadaren nga shum burime. ka qen shkrimtar i madh, e padiskutushme. librat e tij mezi priteshin te dilshin ka kominoti poligrafik. ka qen i perkedhelur i regjimit, e padiskutushme. ka qen karierist, e padiskutushme. i ka sherbyer rregjimit komunist, e padiskutueshme
    me i llaf ai qendro ne maj te olimpit si shkrimtar dhe si njeri rradhitet me gjith ata qi i lepin kepucet regjimit te para '90 per kariere dhe pozite.
    no glove no love

  15. #55
    i/e regjistruar Maska e saura
    Anėtarėsuar
    07-09-2008
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    3,499
    Kryetari i Frontit Demokratik,ēa i boni te dashurit goces ,pu pu gjynof ,po noi liber per Elenen ,ka shkrujte (kshu thojshin atehere librat qe botonte ajo ,ja shkrunte ky).

  16. #56
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-11-2008
    Postime
    2,899
    Citim Postuar mė parė nga saura Lexo Postimin
    Kryetari i Frontit Demokratik,ēa i boni te dashurit goces ,pu pu gjynof ,po noi liber per Elenen ,ka shkrujte (kshu thojshin atehere librat qe botonte ajo ,ja shkrunte ky).
    Duket qarte qe sharlatan eshte Ismail Kadareja ndersa niveli yt intelektual e social mund te barazohet vetem me ate te shitses.

  17. #57
    Restaurator Orbis Maska e Baptist
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Postime
    8,680
    Citim Postuar mė parė nga lisjana Lexo Postimin
    oooo!
    calm down i dashur.
    te dale ne drite gjithcka... haha.
    thone: vdekja mbulon gjera te medha...thjesht mu kujtua si shprehje
    une kam shkruar tek tema kadare i madh apo i famshem, (shkrimi i parafundit)nese nuk e gjen me thuaj ta risjell ktu.
    Po kush je ti se?
    Vdekja e kujte mbulon gjera te medha oj shkurre? Po c'po ia fut gazera...,
    "calm down e dashur", nuk eshte jeta e njeriut real, telenovele spanjolle..
    Aeneas Dardanus
    Lavdi, pasthirrme fosilesh, germadhash e rrenojash vershelluese. -Eja pas meje!...

  18. #58
    Si shume prej jush dhe une jam nje person qe lexoj shume, bile ne disa gjuhe. Mund te them se Kadareja persa i perket rrefimit eshte i paarritshem. Rrefimi i tij ne proze eshte magjik, por si gjithmone ylli qe qendron lart adhurohet dhe urrehet. Se prej kujt urrehet nuk eshte nevoja as te behet perqasje, sepse ata vecse zvariten. Kadareja do ti veshtroje perhere nga lart gjithe zvaraniket.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga dias10 : 01-12-2008 mė 22:59
    e verteta dhe e drejta jane miq me te mire se edhe vete Platoni, miku im

  19. #59
    Restaurator Orbis Maska e Baptist
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Postime
    8,680
    Kadare, eshte shume me shume se c'e pandeh intelekti submedioker i elites shqiptare.
    Kush prej tyre ka arritur ta lexoje kuptimisht titullin e vepres "Dosja X" kur sheh se ai ate e ka titulluar (literalisht) "Dosja H"?

    Vetem titulli i vlen sa gjysma e veprave te shkruara shqip ne 30 vjeteshin e fundit. Vetem emertimin e saj kemi aq narracion sa c'mund te kete nje veper 100, 200, 500 faqesh. Aty kemi misterin perbrenda misterit qe presim te na shpaloset ne menyre ilustrative para syve. Por jo aty figuron "H", -njėri mund te thote se e beri me qellim qe t'i shmanget trivialitetit te tepruar qe ka fituar kuptimi i simbolit X prej kicit, perfshire emri i plote (Dosja X) qe eshte eksploatuar pa karar per dekada. Por jo, sepse aty vazhdon te na fanitet hija e tij, ne ate e shohim. Por perse na duket si "H" kur fare sigurt kjo "H" duket sikur na tingellon "X" serish! Apo mos eshte e kunderta? "H" eshte tingellima "X" te nje dosje te mbytur, te fshehur e te varrosur larg syve tane? - Perse nuk do te ishte kjo "Dosja D", apo cilado shkroje tjeter qe nuk eshte "X" sa per ate qeshtje? Per cfare arsye "X" kerkon te tingellonje "H" ne veshin e autorit dhe per syte tane si nje imponim i natyrshem dhe i mundshem?

    Kete mund ta gjeni vet!
    Aeneas Dardanus
    Lavdi, pasthirrme fosilesh, germadhash e rrenojash vershelluese. -Eja pas meje!...

  20. #60
    i/e regjistruar Maska e saura
    Anėtarėsuar
    07-09-2008
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    3,499
    Citim Postuar mė parė nga javan Lexo Postimin
    Duket qarte qe sharlatan eshte Ismail Kadareja ndersa niveli yt intelektual e social mund te barazohet vetem me ate te shitses.
    ēa thu ore debil,une e them ne aspektin human ,nje njeri i mire,nuk i ben tjetrit keq deri ne ate pike sa tia marren sigurimsat dhe ta ēmenin, ta ēojne ne psiqiatri ēunin shiteses.
    Pastaj goca e tij me ēunin e shiteses bente dashni.
    Di ta ndash ti shkrimtarin nga personi ,qe na del si i zgjut ktu.
    Te gjith shkrimtar dhe doktora ,nuk do te jene , e rendesishmia eshte qe para profesionit dhe talentit , te jesh njeri i mire .
    Dmth mamaja jote mund te jete nje shtepiake ,i ti nuk ke asnje vlere se je djali i shtepijakes,bravo ēfare vlerash dhe parime na sjell ketu.
    Nuk tha njeri qe Kadareja eshte Sharlatan,Per mua vlera qe ka ai si shkrimtar eshte zoterimi i ndjeshmerise ndaj gjuhes dhe fjales .
    Per vlerat dhe edukimin qe solli ajo lloj letersie(realizmi socialist) dihet nga te gjithe,puna ,partia,,shoku enver,pushka ,mitet legjendave komuniste ,qe ndertonin njeriun e ri shqiptar.
    Realiteti ishte krejt tjeter, liria individuale,nuk kishte asnje vlere .Per shkrimtaret thuhet se jane ndergjegja e kombit .po ēfare bene shkrimtaret tane per ta pershkruar realitetin me vertetesi dhe te na emanciponin neve si popull?
    Asgje ,vetem se i sherbyen pushtetit ,e ti ma quan mua shkrimtar te madh Kadaren kur bota komuniste ishte mbushur me disident si Havel,Adam Miēniketj etj

Faqja 3 prej 20 FillimFillim 1234513 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Premisa tė gabuara
    Nga Arrnubi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 30-04-2012, 18:25
  2. Pėrgjigje: 10
    Postimi i Fundit: 06-10-2011, 14:03
  3. Leter drejtuar Ismail Qemal bej Vlores
    Nga Brari nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 28-11-2006, 14:14
  4. A po realizohet teoria e konspiracionit hebre?
    Nga DEN_Bossi nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 20-11-2006, 12:27
  5. Historia fetare pėrmes historisė dramatike (nga Ismail Kadare)
    Nga macia_blu nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 24
    Postimi i Fundit: 13-01-2004, 12:15

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •