Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 1
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Bani gjk
    Anėtarėsuar
    06-01-2005
    Postime
    550

    Uniteti islam: Fetva: Sheltuti (sunni) dhe Khomeini (shiia)

    Uniteti islam

    S. N. Abadi
    11.03.2007


    Asnjė musliman nuk ėshtė i dhimbsur, as nuk ka keqardhje pėr Islamin nėse nuk e di dhe nuk e do unitetin islam. Po ashtu, asnjė musliman nuk e ka kuptuar madhėshtinė e dinjitetin e Islamit nėse nuk kupton madhėshtinė e unitetit. Uniteti ėshtė flamuri i tė gjitha medh’hebeve dhe nėn hijėn e unitetit ato mund tė ecin pėrpara e tė pėrballen me kėdo!


    Si ta kuptojmė Unitetin

    Qėllimi ynė nga ky unitet nuk ėshtė qė shi’itėt tė kthehen nė sunni e as sunnitėt nė shi’itė. As nuk pretendojmė qė tė gjithė muslimanėt nė tė gjitha punėt dhe ritet qė ndjekin tė jenė njėlloj. Kjo nuk ėshtė e mundur e as qėllimi ynė nuk qėndron nė kėtė pikė.
    Por uniteti dhe flamuri ynė i pėrbashkėt ėshtė se tė gjithė besojmė nė njė Zot, nė njė Profet, nė njė Kur’an, nė njė Kib'leh, tė cilat janė pikat mė kryesore qė na lidhin. Sa pėr mendimet, ritet, ndjekėsit, imitimet etj ato nuk duhet tė jenė e as tė bėhen shkak largimi nga njėri tjetri e aq mė pak pėr t’u ndarė nga njėri tjetri.
    Por duhet qė tė dy medh’hebet e mėdha islame t’i pėrshkruajnė qartė mendimet e tyre dhe ta kuptojnė njėri tjetrin e tė tolerohen ndėrsjelltasi. Dhe nė tė njėjtėn kohė pėr ēdo diskutim tė kenė argumente e pėr tė gjetur tė vėrtetėn tė pėrpiqen tėrė jetėn. Dhe, pėr tė mirėn e unitetit islam, tė pėrqendrohen nė dy pika e pėr t’i arritur ato tė pėrpiqen me ēdo kusht.

    Sikurse fjala Teuhid (Njėshmėria e Zotit) ėshtė e pėrmbledhur nė dy elemente, principe mohuese dhe pohuese. Duke pėrshkruar elementet, parimet e (la’I’la’he) pėrbėhet kuptimi i Teu’hidit. Fjala Teu’hid gjithashtu ka dy elment negative (mohues) dhe pozitiv (pohues). Elmentet dhe principet negative janė tė pėrbėra ose tė kombinuara nga ēdo mendim i keq dhe ndarje qė, pėr arsye tė ndryshme nė shekuj mes dy medh’hebeve tė mėdha shi’itė dhe sunni ka ndodhur ndarja.

    Kėta vllezėr i kanė ndarė nga njėri tjetri; puna ka arritur gjer aty sa kjo pėrēarje ėshtė bėrė sėmundje, ka bėrė qė t’i kundėrvihen njėri tjetrit me shkrime e libra tė ndryshme e fjalė ofenduse. Kurse elementi pozitiv qėndron nė krijimin e shoqėrisė sė mirė dhe afrimin e zemrave vėllazėrore nė ēdo shtyllė, qė mes vėllezėrve nė tė vėrtetė dhe jo nė sipėrfaqe tė krijohet afrimitet dhe drejtues i tyre tė jetė feja islame.



    Domosdoshmėria e unitetit:

    Ndoshta askush nuk e mendon se gjėja principale dhe parėsore me gjithė muslimanėt kudo nė botė ėshtė domosdoshmėria e unitetit. Mirėpo ēdo musliman duhet tė ndjejė keqardhje dhe tė bashkohen me njėri tjetrin, duke parė se na kanosen shumė rreziqe.



    Qėndrimi nėn hijen e flamurit tė unitetit ėshtė domosdoshmėri.

    Mė sipėr theksova se na kanosen shumė rreziqe. Le tė shohim nė njė lajm pėr fenė Islame. Luixhi Rosto, ekspert amerikan i rajonit tė lindjes sė mesme, nė njė libėr me titull “Rrugėt dhe mendimet politike pėrballė Amerikės” shkruan: “Qėllimi i islamit forca e agresionit e dhunės qė i ka vėnė vendet e Perėndimit nė lėvizje e nė armiqėsi me kulturėn e Lindjes. Dhe nėse kėtė forcė ne nuk e kontrollojmė nuk do tė ketė siguri nė kėtė vend.”

    Pėr tė kuptuar politikėn e Amerikės nė ēėshtjet fetare qė ajo ndėrhyn nė Iran gazeta franceze Liberation shkruan: “Politika e Amerikės nė Iran ėshtė qė tė vendosė ndarje mes shi’itve dhe sun’nive dhe gjithashtu stimulimin e tyre nė kufinj...” Pėr tė kuptuar politikėn angleze pėr pėrhapjen e zjarrit tė ngatėrresave mes sun’nive dhe shi’itėve nė Iran, lexoni kėtė informacion: Nė njė nga kanalet televizive te BBC po trasmetonte pamje nga Gordestani. Njė nga pamjet tregonte njė fėmi tė plagosur nė spital, me komentin: “Ja ēfarė bė regjimi i pashpirt shi’it i Komit dhe Tehranit ndaj sunnive tė ngratėt qė i kanė ēuar nė spitale.”



    Fjala e imam Khomeinit pėr unitetin:

    Duke vėnė nė plan tė parė unitetin islam dhe duke parė sė si armiqtė pėrpiqėn qė tė na ndajnė me njė dhėmbshmėri tė jashtzkonshme pėr Umetin e Muhammedit (s) ja se si flet Ajetullah Khomeini:

    “Nėse ndarja, grindja e keqkuptimi do tė jetė i pranishėm mes vėllėzėrve sunni dhe shi'itė kjo gjė ėshtė nė dėm tė tė gjithėve ne dhe ato qė duan tė pėrhapin kėtė grindje, ndarje, ngatėrrese nuk janė as sun'ni e as shi'itė. Ata janė persona qė punojnė nė anė tė armikut e jo nė anė tė Islamit. Ato pėrhapin thashetheme dhe duan qė vėllezėrit t’i ndajnė e t’i pėrēajnė nga njėri tjetri. Muslimanėve t’ua shesin armiqėsinė e vetė tė dalin pastė... Ata qė duan qė tė gjitha tė mirat e kėsaj bote t’i vėnė nė xhepat e tyre dhe pushtetin e tyre ta pėrhapin kudo nė botė, ata pra janė qė dhe ngatėrresat i zhvillojnė e i nxisin mes vėllezėrish shi'itė e sunni e nėse ne bijmė prehė e kėtyre nxitjeve ato do dalin fitues, po kėshtu ėshtė nėse vėllezėrit iranianė me vėllezėrit pakistanezė tė kenė nxitje ngatėrresa ata pėrsėri dali fitimtarė.
    Ne duhet tė rrimė zgjuar dhe ta dimė mirė se ky ligj qė Zoti ka zgjedhur pėr nė qė besimtarėt janė vėllezėr, ata asgjė tjetėr veē vėllazėrisė nuk kanė dhe janė tė detyruar qė tė sillen si vėllezėr me njėri tjetrin. Ky ėshtė njė ligj politik qė ju o popull musliman prej njė miliardi tė jeni vėllezėr e tė silleni me njėri tjetrin si vėllezėr. Nėse silleni kėshtu agjė e keqe nuk ju kanoset dhe asnjė shtet nuk ju sulmon as nuk ju pushton. Kėtė urdhėr vėllazėrie qė Zoti e ka dėrguar pėr ju o besimtarė nuk e ka urdhėruar vetėm pėr iranianėt nuk ka tė bėjė me njė shtet po pėr tė gjithė muslimanėt. Nėse ruhet vėllazėria mes shtetesh, thashethemet dhe nxitjet nuk do tė ndikojnė aspak nė pėrēarje. Duhet qė kjo vėllazėri besimi tė jetė aq e fortė nė mėnyrė qė njė shtet mė shtetin tjetėr tė mos kėnė kundėrshti dhe shtetet islame tė jenė miq me njėri tjetrin.”



    Nė fjalėn e Aj. Khomeinit janė theksuar dy pika:
    Nė fjalėn e imamit pėrsa i pėrket ajetit 10 tė sures Huxherat: S’ka dyshim se besimtarėt janė vėllezėr, pra bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj dhe kini frikė Allahun, qė tė jeni tė mėshiruar (nga Zoti)

    Pika e parė, qė: “Kėta me njėri tjetrin nuk kanė asgjė tjetėr veē vėllazėrisė” do tė thotė se fjala (I'nema) nė ajetin e mesipėrm tregon njė kufizim ose cak, dhe ky kufizim ose cak, quhet kufizim i shtuar (mbiemėr) relativ ose i shkallėzuar, dhe jep tė kuptosh qė besimtarėt nga ana e lidhjes sė tyre mund tė kenė kėto tri gjėndje: vėllazėri, armiqėsi, indiferencė.

    Lidhja mes besimtarėve duhet tė jetė vėllazėrore, dhe jo armiqėsore dhe as indiferentizėm, pra kufizimi nė kėtė ajet tregon se besimtarėt janė vėllezėr me njėr tjetrin, dhe kuptimi i dy gjėndjeve tė tjera pra armiqėsia dhe indiferentizmi nė kėtė ajet tregojnė se besimtaret nuk duhet tė kenė armiqėsi dhe indiferentizėm ndaj njėri tjetrit.
    E nėse lindin mosmarrveshje ose veprime te pa ligjshme duhet qė mes tyre tė vendoset paqja.
    Pika e dytė:
    Fjala e imamit: “Vėllazėria qė Zoti i Madhėruar ka vendosur pėr besimtarėt.” Synimi dhe qėllimi nga kjo fjali lajmėreuse ėshtė urdhėrore dhe nuk lexohet vetėm si lajm (qė besimtarėt tė jenė vėllezėr). Ajtei kur’anor thotė: “Besimtarėt me njėr tjetrin janė vėllezėr” dhe duhet qė vėllazėrinė ta ruajnė me njer tjetrin. Pra ėshtė njė urdhėr pėr besimtarėt qė tė jenė si vėllezėr dhe tė sillėn si vėllezėr mė njėr tjetrin.

    Duhet thėnė se: qėllimi dhe synimi i kėsaj fjalie ka kuptim dhe nėse kjo fjali ka pėr qėllim lajmėrimin ne na lajmėron qė nėse zemrat e besimtarėve janė tė larguara duhet tė bashkohen.



    Uniteti i jashtėm sipėrfaqsor nuk ėshtė i mjaftueshėm.

    Duhet tė dihet diēka: nėse e pėrdorim vetėm si moto fjalėn unitet mes njėri tjetrit dhe tė dy medh'hebet kėtė moto e kanė vetėm ne paraqitje tė jashtme dhe thellė nė zemėr njėri tjerin e quajnė tė huaj dhe tė panjohur, kjo moto nuk ėshtė zgjidhje e asnjė pune. Pėr kėtė arsye popujt Islam duhet tė pėrpiqen qė nė zemrat e tyre tė burojė bashkimi i sinqertė, dhe kjo gjė ėshtė e mundur nėse pėrpiqen me sinqeritet. Pėr tė arritur nė kėtė qėllim duhet nė radhė tė parė tė mendojmė se nėse njė sun'ni dhe njė shi'it ndodhen nė xhamin haram dhe po falin namaz, e nė krah tė njėrit ndodhet njė shi'it Afganistani ose Irani dhe nė tjetrin njė sunni Sudani mos tė mendojnė e mos ta quajnė njėri tjetrin tė xhehenemit por ta konsiderojnė njėri tjetrin si vellezėr qė duan tė shkojnė sa mė lart dhe tė kenė dashur pėr njėri tjetrin.

    E nėse vėllazėria ėshtė vetėm nė paraqitje tė jashtme dhe njė sunni e quan njė shi'it kafir dhe nėse njė shi'it e quan njė sun'ni tė paudhėzuar dhe larg mėshirės sė Allahut. Nėse ēdonjėri nga sun'nit dhe shi'itė tė mendonjė me vete qė tani pėr tani nė moton tonė jemi tė bashkuar nė sy tė armikut por nė fakt njėri tjetrin e quajmė tė humbur nė xhehenem. Nė ditėn e Kiametit ne do shkojmė nė xhenet dhe ata qė vėllezėrit e tyre i quanin tė xhehenemit. Ky unitet i jashtėm nuk mundet qė njė miliard popullsi islame qė mbahet e fortė ta forcoj mė shumė, qė tė nesėrmėn tė thotė ‘unė e bėra punėn si duhej’.

    Por nėse dijetarėt islamė me diturinė kėrkimet e tyre tė vėrtetojnė se tė dy grupet sunni dhe shi'itė janė nga tė xhenetit nėse veprojnė sipas jurisprudencės sė tyre pranė Allahut.
    E nėse kjo gjė u mėsohet tė gjithėve qė tė gjithė muslimanėt tė mėsojnė dhe tė kuptojnė, nė kėtė mėnyrė unitėti i vėrtetė mes dy medh'hebeve shi'itė dhe sunni do tė jetė i sinqertė dhe ata do tė jenė tė pamposhtur.



    Uniteti i vėrtetė ėshtė i mundshėm.

    Duhet tė dihet sė Kur’ani i nderuar na fton nė unitet islam dhe nė ajetin 103 tė sures Al-i Imran thotė: Dhe kapuni qė tė gjithė pėr litarin e Allahut, e mos u pėrēani!...... Dhe nė njė sure tjetėr ajeti 10 sure Huxherat: S’ka dyshim se muslimanėt janė vėllezėr, pra bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj...
    Nga kjo thirrje qė Allahu na bėn nė Kur’anin e nderuar pėr unitetin tregon se uniteti i vėrtetė dhe i sinqertė mes shkollave tė ndryshme tė Islamit ėshtė i mundur, sepse po tė mos ishte i tillė Allahu nuk do ta sillte atė thirrje nė Kur'an.
    Ėshtė e dukshmė se Kurani nuk fton nė njė unitet tė jashtėm, qė nga njėra anė ta quaj vėlla dhe nga ana tjetėr ti quaj si tė dalė nga rruga, ky lloj uniteti nuk quhet unitet dhe Allahu kėtė lloj uniteti nuk e pranon sepse quhet unitet munafikėsh.

    Eshtė e nevojshme qė tė dy medhhebet sunni dhe shi'it ti analizojmė me ajete e mėsipėrme dhe tu vėmė njė vėmėndje mė tė madhe e me saktėsi dhe tė kuptojmė qė Allahu unitetin mes sunnive shi'itėve e cilson si unitet tė vėrtetė dhe tė sinqertė. Nė mėnyrė qė sunitė nė zemrat e tyre tė jenė tė bindur se nėse njė shi'it e praktikon detyrat e fesė qė ai i ka pėrcaktuar tė drejta dhe nėse i vepron ai ėshtė i dashur te Allahu. Dhe shi'itė tė jėnė tė bindur nė zemrat e tyre nėse njė sunni ėshtė i bindur nė atė qė ai vepron dhe nė atė qė juristėt dhe dijetaret e tij kanė vendosur tek Allahu janė tė pranuara dhe janė tė dashur tek Allahu.

    Nėse dijetarėt tė dy ajetet e lartpėrmendura i shikojnė me shpirt, vėmėndje dhe hulumtojnė nė kuptimin e kėtyre dy ajeteve do ta pranojnė qė uniteti i vėrtet mes dy medh'hebeve shi'itė dhe sun'ni ėshtė i mundur dhe do ta besojnė se Allahu muslimanėt i ka ftuar nė unitet tė vėrtetė e tė sinqertė. Dhe tė dy medh'hebet tė ndjejnė dashuri mes njėri tjetrit e kjo dashuri tė jetė e sinqetė e jo e jashtme sipėrfaqėsore ose lajkė, qė mos tė quhen munafikė me punėn qė bėjnė: Vėllezėr dhe nė zemra e ēdo njėrit “hė… ty do tė vijė ndėshkimi i Allahut” po ky unitet tek Allahu kurrė nuk pranohet.
    Gjithashtu duhet tė keni vėmėndjen qė nga dy ajetet e mėsipėrme pėrcaktohet pjesa e jetės nė kolektiv dhe ėshtė e kuptushme se mund tė lindin grindje mes dy vėllezėrve musliman, por ėshtė detyrė pajtimi mes tyre dhe pajtimi tė jetė i sinqertė dhe jo nė sipėrfaqe.

    Urdhėrohen muslimanėt qė tė luftojnė kundėr atyre qė hapin ngatėrresa dhe tė pėrballen me ta e ndėrmjet vėllezėrve tė caktohet uniteti i vėrtetė dhe i sinqertė e kėshtu ta forcojnė sa mė shumė Islamin. Dhe nga ana tjetėr: Nga kėta dy ajete kuptohet qė (me urdhėr tė besimit islam) pika e parė ėshtė qė mes muslimanėve tė kėtė vėlazėri dhe sinqeritet, e nėse nga jashtė nė sipėrfaqe padisin dhe mes dy vėllezėrve musliman lind grindja kjo ėshtė njė gjėndje e veēantė qė muslimanėt e kanė pėr detyrė qė ta sqarojnė atė dhe me ndėrgjegjėsim ta zgjidhin. Dhe tė dy vėllezėrit t’i pajtojnė e tė jenė si mė parė vėllezėr e tė bashkuar.



    Eshtė i nėvojshėm njė kėrkim i guximshėm.

    Gjatė gjithė kėtyrė shekujsh qė e kanė pėrfshirė botėn Islame, ka patur shumė faktorė tė ndryshėn qė i janė kanosur Islamit - qė nga mendimet e ngushta, fanatizmi, gjėndja politike etj.
    Dy medh’hebet e mėdha sunni dhe shi'itė i larguan nga njėri tjetri pa asnje fjalė dhe duhet thėnė: Njė pjesė shumė e madhe tek dy shkollat e lartpėrmėndura njėri tjertin e quajnė tė dėnuar te Allahut, edhe pse ata i kryejnė detyrat dhe obligimet e Allahut dhe mendojnė se janė tė sakta! E pėr sa kohė qė mes miliona njerzish nga ummeti Islam pa pėrjashtim, tė jetė ky mendim, nuk do tė jetė e mundur uniteti i sinqertė dhe i vėrtetė mes gjithė muslimanėve.

    Dhe pėr kėtė arsye pėr tė hapur rrugėt e mendimit, mes muslimanėve dhe atyre personave qė e shikojnė me pėrēmim punėn dhe obligimet qė kryejnė, qė tė ndėrrojnė mendim nga ai pėrēmim. Ėshtė e nevojshme njė kėrkim dhe hulėmtim jurisprudence (Fikh’hi) i guximshėm nga dy ana e medh’hebeve: A ėshtė e mundur qė ēdo njėri nga sunnitė dhe shi'itė nėse i veprojnė siē duhet detyrat e tyre nga ixhtihadi dhe nga ndjekėsi i sheriatit janė vėrtetuar dhe ai vepron ashtu. A ėshtė borxhli tek Allahu apo jo? Nėse dijetarėt e tė dy medh’hebeve munden ti japin pėrgjigje tė saktė pyetjes se lartpėrmėndur nė kėtė mėnyrė ata kanė hapur rrugėt e tė menduarit pėr tė krijuar njė unitet tė sinqertė.



    Fetvja e guximshe e Sheltutit:

    Dijetari dhe juristi i nderuar Mahmud Sheltuti, qė ishte vetė thirrės nė unitetin islam, nė vitin 1378 hixhri hėnor si drejtues i universitetit (el-Ez’her) ishte i pari person qė mori njė guxiim pėr Fetvanė (verdiktin ligjor), qė ėshtė i pėrbėrė nga tre parime:
    1. Nuk ėshtė i detyruar asnjė musliman qė patjetėr tė jetė ndjekės i katėr shkollave juridike tė Ehli sun'netit ( Hanefi, Shafi’i, Maliki, Hanbeli); ēdo musliman nė ndjekjen e medhhebit juridik ėshtė i lirė.

    2. Kalimi nga njė medh’heb juridik nė medh’hebin tjetėr juridik ėshtė i lejuar.

    3. Ēdo musliman edhe nėse eshtė sunni ėshtė i lejuar tė ndjekė medh’hebin juridik shi'it.

    Kur Shaltuti e paraqiti fetvanė e mėsipėrme me firmėn e tij, ai shtoi pėr mėsuesin e pėrgjithshėm dhe drejtusin e Fondacionit daru’ul takrib: “Unė e kam bėrė medhhebin juridik shi’it tė lejueshėm, ua dėrgova ju qė kėtė firmė nga dora time, tė ruhet nė dokumentat e Fondacionit daru’ul takrib.
    Ne do ta sjellim nė kėtė tekst verdiktin ligjor tė Shalutit sė bashku me letrėn e tij qė ia drejtoi drejtorit tė Fondacionit daru’ul takrib .

    Siē e vėrejtėm dijetari i madh Mahmud Shaltuti pyetjes qė ne bėmė i dha njė pėrgjigje pozitive: Ēdo person sun’ni mund tė ndjekė medh'hebin juridik shi'it.
    Po kėtu lind pyetja: A janė tė pranura punėt e njė shi'iti tek Allahu qė kryen sipas shkollės juridike qė ka hulumtuar, edhe nėse ėshtė nė kundėrshtim me rregullin e vėrtetė tė Allahut, po kėshtu pėr njė sunni nėse i kryen veprat sipas shkollės juridike qė ka hulumtuar e nėse nė tė vėrtetė rregulli i Allahut nuk ėshtė ashtu si i kryen ?

    Ne kėsaj pyetje i japim njė pėrgjigje pozitive :
    Pėrveē pėrgjigjes sė pyetje qė ėshtė pozitive, ne duam tė vėrtetojmė se nėse njė musliman sun'ni vepron sipas shkollės juridike dhe sipas kėrkimeve qė ai ka kryer pėr atė rrugė qė ndjek dhe e zbaton atė shkollė juridike, puna e tijė ėshtė e pranuar tek Zoti nėse e ka vepruar mire ka dhe shpėrblim pėr tė, e nėse tek Allahu ajo punė nuk ėshtė e rregullt prapė ai ėshtė i justifikuar pėr atė ē’ka ka vepruar. Dhe pėr ta vėrtėtu ne kemi sjellė disa arsytime:
    Arsyetimi i parė: verdikti ligjor (fetva) nga Imam Muhammed Bakir:
    Nė njė hadith sahih nga Imam Muhammed Bakir mbi detyrimet (Farzet) e mėdha tė islamit janė thuhet: Feja islame ėshtė e ngritur nė kėta pesė shtylla:

    Namazi
    Zeqati
    Haxhi
    Agjėrimi
    Kujdestaria/Autoriteti (wilajeh) me kuptimin aftėsi drejtuese shpirtėrore, fetare dhe politike (sikurse namazi, haxhi dhe agjėrimi janė tė detyruara dhe kujdestaria e prijėsia po ashtu eshtė nga detyrimet e Islamit dhe njerėzit duhet tė kenė rolin e tyre, dhe autoriteti e atij qė pėrshkruan kufinjtė dhe rregullat e Allahut dhe tė dėrguarit (s) pranojeni dhe binduni atij, dhe punėt i kryeni sipas udhėheqjes sė tij) transmetusi i hadithit Zurare e pyet Imamin nga kėta pesė detyrime kush ėshtė mė mbizotėruesi mė i lartė? Tha: Wilajeti eshtė mė i larti e mė i miri, sepse ai ėshtė ēelsi i atyre katėr detyrimeve tė para dhe ai ėshtė udhėheqėsi dhe drejtusi qė njerėzve popujve ua mėson katėr detyrimet e lartpėrmėndura.

    Dhe mė pas Imami tha: Kulmi, maja e urdhėrit fetar dhe ēelsi i saj dhe dyert e tė gjitha gjėrave ėshtė njohja e Imamit dhe bindja ndaj tij. Dhe nėse ndokush nuk e njeh kujdestarin udhėheqėsin e tjė punėt janė nėn udhėheqjen e vetė pėrsonit, kėta pesona nėse kanė falur mė shumė Namaz dhe kanė agjėruar dhe kanė dhėnė sadaka dhe kanė kryer haxhin pranė Allahut nuk kanė shpėrblim dhe mė pas thotė: Ata qė i kryejnė punėt pa njohur Imamin dhe drejtuesin e Zotit nėse janė punė tė mira Allahu me mėshirėn e tijė e ēon nė xhenet.

    1. Fjala Muhsin nė Kur'anin Kerim ėshtė pėrdorur pėrballė fjalės Dhalim.

    Zoti thotė pėr familjen e Profetit Ibrahim (a.s), dhe Is’hakut (a.s) Kur’an sure Safat ajet 113: Dhe ne i dhuruam bekim atij dhe Is’hakut dhe prej pasardhėsve tė tyre dyve do tė ketė punėmirė e tė ndershėm, e edhe dėmtues tė hapėt tė vetvetes.
    Nė kėtė ajet pėrcaktohet fjala Muhsin punė mirė e tė ndershėm me fjalėn
    Dhalim dėmtues tė hapur tė vėtvetės, dhe nė ajetin 91 nė suren Teube: Nuk eshtė ndonjė mėkat pėr tė dobėtit, as pėr tė sėmurėt e as pėr ata qė nuk kanė me ēka tė pėrgatiten, kur janė tė siqertė ndaj Allahut dhe tė dėrguarit tė Tijė, pra pėr tė mirėt nuk ka rrugė qortimi. Allahu fal shumė ėshtė mėshirues.
    Nga hadithi i Imam Bakir (as) qė e lartpėrmėndėm mund tė pėrdorim disa pika.
    Pika e parė: Sipas urdhėrit tė hadithit tė parapėrmėndur pėr (Wilaje) kujdestaria ėshtė detyrim dhe nė (furu’ed-din) degėt e fesė si: Namazi ,Zeqati, Haxhi, Agjėrimi.

    Pika e dytė: Urtėsia mėnēuria e Imamit ka njė rrugė, nuk ka temė, dhe ėshtė e rėndėsishmė njohja e imamit sepse nėpėrmjet tijė ne njohim rrugėn e fesė, dhe nuk ėshtė sikur besimi nė mead qė kėrkon njė temė.

    Pika e tretė: Nėse ka persona qė rregullat e fesė i mėsojnė nga njė rrugė tjetėr pra jo nga rruga e Imamėve qė pėr shi'itė Imami ėshtė argumenti i Allahut pėr njerzit nė tokė, dhe nėse nga kėrkimt dhe mėsimet qė ai ka zbatuar i ka kuptuar gabim dhe e ka zbatuar gabim kėta lloj personash ndahen nė dy grupe: 1- Punė mirė: 2-Punė keq: punė miri pėr punėn qė ka kryer shkon nė xhenet. Pra ne shohim nga Imam Muhammed Baker (as) pėr personat qe i kanė marrė rregullat e fesė jo nga Imami qė ėshtė argument i Zotit nė tokė po nga rrugė tė tjera, nėse ėshtė punė mirė shkon nė xhenet. Kėtu kuptohet se nėse puna eshte e mire (Muhsin) dhe jo e keqe (dhalim), vetėm nė kėtė rast ka shpėrblim dhe ėshtė i justifikuar personi. E njėjta gjė ėshtė dhe pėr njė person shi'it qė nė kėrkimet e tijė pėr tė zbardhur njė ēėshtje nga Ajetet Kur’anore dhe hadithet e Imamėve gabon nė tė kupuarin e saj, i falet dhe quhet punė e mirė. Nuk ka asnjė ndryshim mes njė juristi sun'ni me njė jurist shi'it qė nė kėrkimet e tyre pėr zbardhjen e njė ēėshtje juridike gabojnė, por duke e ditur se nuk kanė gabuar nuk kanė asnjė faj dhe kanė shpėrblim, gjithashtu dhe ndjekėsit e tyre nuk kanė faj dhe ata shpėrblehėn pėr punė qė kryejnė.



    Njė shėmbull juridik:

    I ndjeri Sejid Murteda nė njė libėr pėr verdiktet ligjore nė ēėshtjet e Abdesit: Nėse duart i lajmė nga poshtė lart Abdesi ėshtė i rregullt 1
    Cfarė ndryshimi ka Sejid Murteda jurist i verdiktit ligjor shi'it qė jep njė verdikt ligjor pėr Abdesin me juristėt sun'ni qė dhe ata po kėtė verdikt ligjor japin?

    E zėmė se ky verdikt ligjor qė ėshtė dhenė nga tė dy juristėt si sun'ni dhe shi'it nė tė vėrtetė pranė Zotit ėshtė gabim dhe e zėmė se kushtet dhe kėrkimet e tė dy juristėve janė tė njėjta pra:

    Qė tė dy pėr ta zbardhur kėtė rregull tė Allahut kanė punuar me pastėrti deri sa kanė arritur tė kuptojnė atė qė u tha mė lart pėr abdesin.
    Qė tė dy nė kėrkimet juridike nuk patėn gabuar me njė fjalė: qė tė dy qenė punė mirė e jo punė keq.
    Qė tė dy kėtė kėrkim kėtė verdikt ligjor e kanė zbardhur nga Kur'ani dhe hadithi.
    Qė tė dy nė kėtė punė kanė punuar me pastėrti pėr hir tė Allahu dhe pėr kėnaqėsi tė Allahut kanė zbardhur kėtė verdikt ligjor.
    Me kėta kushte ėshtė e thėnė qė njėri tė marrė shpėrblimin e Allahut dhe tjetri jo? A ėshtė e rregullt qė imituesi i Sejid Murteda tė marrė shpėrblim pėr abdesin qė kryen pra larjen e duarve nga posht lart, dhe initusi sun'ni mos tė ketė as shėrblim e as dėnim?

    Pra kjo ishte arsyeja e parė dhe shpjegimi dhe komentimi i saj me pak fjalė: Imam Muhammed Bakir thotė: Sunnitė, si juristi, si imituesi nėse nė fillimet e verdiktit ligjor nuk kanė patur faj. Pra: nėse puna e tyre ėshtė e mirė dhe jo e keqe pranė Allahut kanė shpėrblim dhe janė tė justifikuar dhe me mėshirėn dhe madhėshtinė e Allahut do shkojnė nė xhenet.



    Arsyeja e dytė: verdikti ligjor i Imam Aliut
    Imam Aliu, pas luftės sė devesė iu drejtua popullit tė Kufes qė ishin ndjekės tė mėdhenj tė khalifeve dhe nė luftėn e devesė e ndihmuan atė:
    Imami nė kėtė letėr kėrkoi nga Allahu qė t’u dhurojė shpėrblimin mė tė mirė atyre qė e ndihmuan nė luftėn e devesė. Dhe pėr kėtė arsye sipas Imam Aliut puna e njė sunniu qė bėhet me pastėrti pranė Allahut ka shpėrblim, e nėse nuk do kishte shpėrblim puna e sunive dhe do ishte e gabuar nuk do kishte kuptim qė imam Aliu t’i pėrgėzonte me shpėrblim nga Allahu.
    Duhet ditur se nė kohėn qė Imam Aliu kishte nė dorė udheheqjen, shumica e muslimanėve u besonin udhėheqesve tė tyre dhe Imam Aliu ishte udheheqėsi i Katėrt i muslimanėve. Dhe ishte normale qė tė rinjtė tė mėsonin pėr udheheqėsit e tyre ne ligjėratat qė u mbanin pėr ta. Dhe pėr njė ēerek shekulli nė namazin e xhumasė dhe nė shumė raste tė tjera qė u mblidhnin udheheqėsit e musimanėve Imam Aliu ulej me ta dhe zgjidhnin problemet politike, arsimore, ushtarake dhe shoqėrore qė hasnin.
    Imam Aliu gjithmonė i ka ndihmuar udhėheqėsit, dhe fėmijėt e tijė i ka dėrguar nė luftrat qė ata zhvilloin, nė iran dhe nė afrikėn jugore. Dhe pėr kėtė arsye ishte krejt normale qė tė rinjtė tė rriteshin mė besimin tek udhėheqėsit e tyre.
    Dijetari mu’tezili Ibn Ebi?l-Hadidi transmeton nga profesori i tij Ebu Xhafer Nekib pėr popullin e Irakut qė ishin As'habė dhe miq tė Imam Ali’ut (as):

    Arsyetimi i tretė nga Kur’ani:
    Nė Kur'anin Kerim nė suren Bekare ajeti 62 dhe Maide ajeti 69:
    “Vėtretė ata qė besuan, ata qė ishin jehudi, krishterė sabejėt ,kush beson prej tyre Allahun”… 62
    “ S’ka dyshim se kush beson Allahun (sinqerisht) e beson ditėn e gjykimit dhe bėn vepra tė mira, qoftė prej atyre qė besuan, prej jehudive, prej sabiinėve prej tė krishterėve, pėr ta nuk do tė ketė frikė as pikėllim”.69


    Duhet ditur se fjala : Amenu ėshtė vendosur pėrballė jehud dhe krishterė dhe sabiinė dhe duhet marrė me kuptimin e pėrgjithshėm tė muslimanėve si sunni dhe shi’itė e nuk mund t’i marrim tė ndarė si njė medh’heb sepse personat qė njihen me njė fe pėrball jehudėve dhe krishterve dhe sabiinėt tė gjithė janė njerėz qė kanė besuar nė Profetin Islam jo njė shkollė tė veēantė muslimanėsh.
    Sikurse pėr tė krishterėt nė ajetin e mėsipėrm qė vlen pėr tė gjithė tė krishterėt, nuk mund tė themi se ėshtė pėr katolikėt e as tė themi se ėshtė pėr protestantėt.

    Nė kėtė ajet Allahu ua ndan nė tre pika kushtin e shpėtimit muslimanėve, jehudėve, tė krishterėve dhe sabiinėve:
    1- Besimin nė Zot.
    2- Besim nė bitėn e kiametit.
    3- Punė tė pastėr dhe tė mirė.
    Allahu nė kėtė ajet muslimanėt, jehuditė dhe sabiinėt me kusht qė tė zbatojnė ato tre pika nė Ahiret do tė shpėrblehen.
    Si pėrfundim nė ajetin e lartpėrmėndur ėshtė pėrcaktusr verdikti ligjor i Allahut nė ajetin kur'anor , ajeti ėshtė udhėrrėfyesi ynė pėr punėt dhe shpėrblimet e muslimanėve sun’ni dhe shi’it.
    Dhe verdikti ligjor i imam Muhammed Bakir dhe Imam Aliut qė i pėrmėndėm mė lart janė tė rregullta mė verdiktin ligjor tė Allahut.



    Arsyeja e katėrte ėshtė drejtėsia e Allahut (Adl-i' Ilahi):
    Drejtėsia e Allahut pėrqėndrohet nėse njė pėrson qoftė sun'ni ēdo punė e kryen me pastėrti, sipas juristit dhe imitimi i tijė tė jetė i rregullt, ai ka shpėrblim dhe shpėrblimi i tijė varet nė fillimet e kėrkimit tė juristit dhe imitimi qė ai kryen.
    E nėse ai e shformon diturinė e tijė me urdhrin e Zotit, nuk ka qėnė nė dėshir tė tijė ky shformim.

    Njė musliman afrikan qė ka lėkurė tė zezė dhe zemėr tė bardhė e buzėqeshje plot besim ndodhet praėn Qabes duke bėrė Tavaf, pėrveē Tavafit nė njė gjėndje kur sytė i rrjedhun lotė nga frika dhe nga mallėngjimi i Allahut dhe nė lutjet e tijė me Zotin thotė: "Shtėpija ėshtė e jotja dhe krijesat janė tė tuat, O Zot mė pėrfshi nė mėshirėn Tėnde".

    Ky musliman me njė ndėrgjegje tė pastėr, qė kaq bėrė mira kilometra dhe ka kursyer nga lekėt e tij, e ka hequr keq ne rrugtim vetėm e vetėm pėr tė shlyer njė obligim. Dhe duke duruar cdo gjė i drejtohet Zotit me zemėr tė djegur dhe me lot nė sy i kėrkon Zotit qė ditėn e llogarisė ditėn e kijametit ta mėshirojė dhe thotė:

    “O Zot! Nė ditėn e dhėnjes sė llogarisė nuk ka anjė hije veē hujės sė mėshirės Tėnde, mua mė pėrfshi nė hijėn e mėshirės tėnde mė mėshiro.”

    A ėshtė e drejtė qė njė sun'niu mos ti pranohet haxhi pėr arsye se ai ėshtė kulturu nga sun'nitė.

    Zoti Haxh'xhin e kėtij muslimani tė ndėrgjegjshėm mos ta pranojė? Haxh'xhi I kėtij muslimani tė devotshėm qė nė punėn e tijė nuk ka patur asnjė faj, A ėshtė e drejtė qė nė ditėn e kijametit tė dėnohet se nuk e ka kryer nė rregull haxh'xhin?

    Cfarė dhune mė tė madhe se kjo do kishte kur dikush tė dėnohet pėr njė gjė qė se ka bėrė , ndėrkohė qė ai person me ndėrgjegjėn e tijė dhe me devotshmėrinė e tijė i ka kryer tė gjitha e nė fund ta quajnė ditė zi?!

    Drejtėsia e Allahu qė ne njohim dhe qė feja islame ka prezantuar kurrė sdo ta bėntė kėtė dhunė. E pėr kėtė arsye drejtėsia e Allahut e pranon punen e kryer me ndergjegje dhe me devotshmėri dhe ajo punė ka shpėrblim. Kjo ishte dhe arsyeja e katėrt.



    Arsyeja e pestė
    Ne e dimė se tė gjitha ligjet hyjnore e sherijati janė rrugė qė ne na ndihmojnė qė tė arrimė pėrsosmėrinė njerzore si dhe tė adhurojmė Allahun dhe tė jemi sa mė afėr mė Allahun. Po pėr tė arritur nė njė pėrsosmėri njerzore dhe pėr tė qėnė pranė Allahut dhe me nijetin pėr tju bindur Allahut pėr atė qė ne e kuptojmė qė ėshtė urdhėr dhe ligj i Allahut nė kėtė mėnyrė cilėsitė e brėndshmė dhe afrimiteti me Allahun japin rendimentin e duhur.

    Kur'ani kerim pėr urdhėrin e kurbanit, dhe filozofinė e kurbanit thotė:

    ((Tek Allahu nuk mbėrin as mishi as gjaku i tyre, por tek Ai arrin bindja juaj... ))

    Pra urdhėri qė ju ėshtė dhėnė pėr prerjen e kurbanit ėshtė qė tė shikohet sa e zbatoni ju urdhėrin qė Allahu ju ka dhėnė e sa tė devotshėm jeni, pse me tė vėrtetė tek Allahu nuk shkon nuk arrin agjė vec bindjes tuaj.
    Sikurse pėr urdhėrin e kurbanit, qėllimi i Allahut ėshtė qė njeriu tė vishte me rrobat e devotshmėrisė dhe me dritėn hyjnore,dhe drita hyjnore dhe devotshmėria arrihe duke ju bindur Allahut edhe nėse ėshtė nė kundėrshtim me urdherin e saktė tė Allahut psh: pėr Sejid Murteza qė verdiktin ligjor e zbaton sipas asaj qė ai vetė ka zbuluar dhe nė abdes i lan duart nga poshtė lart me nijeti e plotėsimit tė urdhėrit tė Allahut nga kjo bindje kjo dritė hynore janė cilėsi e devotshmėris. Sikurse dhe pėr Shejh Tusiun qė zbaton verdiktin logjorė qė vetė ai ka zbuluar dhe qė tė dy i kanė zbatuar rregullat e parathėna si: Qė tė dy pėr tė vėrtėtuar dhe zbuluar urdhėrin e Allahut kanė punuar me pastėrti shpirtėrore. Qė tė dy pėr tė vėrtėtuar verdiktin ligjor nuk kanė vpru gabim. Qė tė dy verdiktin ligjorė e kanė zbėrthy dhe zbatu pėr tju bindur plotėsisht Allahut. Nė kėtė mėnyrė ėshtė e qartė dhe normale qė ndikimi virtual shprtėror i tė dyve ėshtė i njėjtė. Edhe pse njėri prej tyre mos tė jetė i pėrputhur me rrerullin e saktė tė Allahut, por kjo pėrputhje nuk ka qėnė ne dorė tė tyre, e pėr kėtė arsye nuk do tė ketė ndikim nė shpėrblimin e Allahut.
    Urdhėri pėr Kurbanin e fėmijės pėr Hazreti Ibrahimin ishtė njė urdhėr i vėrtetė dhe pėr ta vėnė nė punė atė urdhėr mjaftoi vetė nisma e tijė qė ai ndėrmori, vetėm nisma qė mori i dha Atijė shpėrblimin e Allahut, nisma e tijė ishte afrimi me Allahun dhe me madhėshtinė e njeriut pėr Ibrahimin.

    Cfarė ndryshimi ėshtė mes Ibrahimit (as) qė dituria e tij ishte pėr tė zbatuar urdhėrin e Allahut, ishte kundėr tė vėrtetės dhe cfarė ndryshimi ka mes njė muslimani sun'ni qė diturija e tijė e kėrkimeve ose jurisprudence ose imitim i tijė tė ishte e kundėrt pra jo ai urdhėr qė Allahu ka dėshiruar pėr ta, dhe ai e zbaton me pastėrti dhe ndėrgjegje?

    Ne nuk shohim asnjė ndryshim mes tyre. Nėse urdhėri i Allahut ėshtė qė ne tė arrimė sa mė lart dhe tė kemim shpėrblimin e Allahut, duhej qė puna e Ibarahmit (as) tė mos kishtė anjė shpėrblim sepse dituria e tijė me ēka ai kishte kuptuar shkoi dėm pra ai nuk e kuptoi se ēfarė dontė nė tė vėrtėtė Allahu nga Ai. Por Ibrahimi (as) vetėm nismėn fillimin e punės e kreu, por nė kėtė ēėshtje nuk ka asnjė ndryshim mes fillimit nismės dhe vetė punės.



    Njė shėmbull juridik.
    Muhakik Hili dhe Alame e Sahebul'l Mealm intelektin e pranojnė si tė drejtė dhe pėr fakt juridik dhe kėrkimi kanė Kuranin dhe Hadithin si argument ligjor.
    Supozoni sikur Muhakik Hili njėqind urdhėra juridik t’i ketė nxjerrė nga arsytimi i shkakut dhe vetė dhe imitusit e tijė t’i kenė vepruar ato, e zėmė se Seijd Murteza arsytimin e din tė gabuar dhe kėta njėqin ēėshtje juridike i ka tė ndryshme nga verdikti ligjor i Muhakek Heli. A janė punėi e Muhakik Hiliut dhe tė ndjekėsve imitusėve tė tij tė rregullta - pra kėto njėqind ligje juridike qė ai i ka zbuluar nga arsytimi i shkakut apo janė tė pa rregullta?
    Supozojmė sikur Muhakik Hili arsytimin e shkakut mes vetes dhe Allahut e di argument tė drejtė dhe nė kėta njėqin ligje juridike ka vepruar me argumentin juridik dhe nė punėn e tijė paraprake tė kėrkimeve nuk ka bėrė anjė gabim.
    A ėshtė e drejtė qė njė pjesė e dijetarėve shi'itė qė arsytimin e shkakut e dinė tė pa rregullt (ba'til) Muhakik Hili ta quajnė i deformuar nga rruga dhe njėqind ligjet juridike tė tijė dhe tė imitusėve tė tijė ti dinė si tė parregullta dhe tė thonė se ata do dėnohen pranė Allahu?!
    Ne e dimė se ligji juridik (sher'ri) ka njė rrugė e nuk ka njė subjekt dhe qėllimi ėshtė qė ligji juridik tė derivohet dhe krijesat e Allahut duke zbatuar kėta ligje juridike tė jenė sa mė pranė Zotit.
    Muhakik Hili keto njėqind ēėshtje juridike arsyetimi i ka zbuluar pėr tė plotėsuar pėlqimin e Allahut dhe pėr tė arritur sa mė pranė Allahut vetė dhe imituesit e tijė, pa dyshim, Muhakek Heli dhe imituesit e tijė pranė Allahut kanė shpėrblim edhe pse tek Allahu ata njėqind ligje juridike mund tė jenė tė gabura pra ai mos ta ketė kuptuar ligjigjin e vėrtėtė tė Allahut.

    Cfarė ndryshimi ka mes Muhakik Hili dhe juristit sun'ni qė me pastėrti t’i ketė zbuluar nga arsyetimi kėto njėqind ligje juridike dhe vetė ai dhe imituesit e tij t’i veprojnė kėta njėqind ēėshtje? Ne nuk shikojmė asnjė ndryshim mes tyre sepse qė tė dy kanė pas qėllim afrimitetin e Allahut dhe qė tė dy kanė marrė argument atė qė kanė ditur mes vetit dhe Allahut dhe qė tė dy pranė Allahut kanė shpėrblim. Sikurse dhe Muhakik Hili ka tė drejtė qė kėta njėqind ēėshtje t’i zbatojė bashkė me imitusit e tij, dhe dijetarėt sunni kanė tė drejtė tė zbatojnė verdiktet ligjore qė nė ta nuk knė faj.
    Pėrmbledhja e diskutimit dhe bereqeti i pesė argumentėve qė ne sollėm kėtu dhanė kėtė pėrfundim:
    Njė sunni nė kėrkimet ose imitimet e tyre nuk kanė faj dhe sipas thėnies sė Imam Muhammed Bakir: Nėse janė punė mirė dhe jo punė kėqinj punėt e tyre janė tė pranuara dhe kanė shpėrblim.

    Gjithashtu sikurse dhe Sheltut qė dha verdiktin ligjor qė punėt e medh'hebit Imami janė tė rregullta dhe dha njė verdikt ligjor qė kryerja e punėve sipas medh'hebit sunni pėr vetė ata ėshtė e lejuar dhe ka shpėrblim pranė Allahut dhe nėse njė kėrkues shiitė nė punėt e medh'hebit tė tijė e shikon si tė drejtė duhet qė nė atė ēėshtje tė veprojė sipas verdiktit ligjor tė medhhebit sunni.

    Dijetari ' madh dhe me mendime tė lira Sheltut pėr unitetin islam hodhi hapat e para dhe kėta janė hapat e dyta qė ne pas Sheltutit i hedhim pėr unitetin islam.
    Ne presim nga dijetarėt Shii'tė qė kėtė artikull ta shikojnė me mendje tė hapur e nėse nė origjinal ata shikojnė se ėshtė diēka qė vlen, tė bėjnė kėrkime tė mėtejshme qė uniteti islam tė jetė i vėrtetė dhe i thellė mes gjithė muslimanėve.

    Gjėja mė e rėndėsishme e muslimanėve kudo nė botė nė kėtė kohė ėshtė uniteti dhe kjo gjė ėshtė detyrė pėr tė gjithė ne qė e quajmė veten tonė musliman. Dhe ėshtė e nevojshme qė ne tė lidhemi pas flamurit tė Kuranit me sinqeritet dhe mos tė jetė njė moto uniteti islam po mes zemrave te miljardave muslimanė tė kėtė unitet tė sinqertė dhe tė lidhen fort me njėri tjetrin.
    Paqė pastė mes tė gjithėve motrave dhe vėllezėrve musliman qė nga lindja nė perendim dhe bekimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi ta kurdoherė.



    Pėrktheu: Rajmonda Feza
    © dielli.net
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Bani gjk : 08-04-2007 mė 15:16 Arsyeja: nje gabim i vogel

Tema tė Ngjashme

  1. Kisha ėshtė Njė
    Nga Albo nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 29-05-2010, 11:25
  2. Kasimis pėr PBDNJ e OMONIA: Rėndėsi ka uniteti
    Nga _AuLoNa_ nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 15-08-2009, 16:47
  3. Uniteti me Krishtin i Orthodhoksėve
    Nga Albo nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 05-02-2005, 17:18

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •