Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 34 prej 34
  1. #21
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi

    https://www.youtube.com/watch?v=T0AZHWEm6xE

    Karriera mė e lehtė nė Shqipėri apo jashtė?

    Opinion - Prill 2022

  2. #22
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi



    Histori/ Vajza qė braktisi Kanadanė pėr tė krijuar punishten e qeramikės nė Shqipėri

    24 Maj, 2022


    Mes paragjykimeve dhe njė profesioni nė zhdukje, historia e Klodianės qė braktisi Kanadanė pėr zejtarinė nė Shqipėri

    https://www.lexo.al/2022/05/mes-para...e-ne-shqiperi/
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga sirena_adria : 24-05-2022 mė 06:24

  3. #23
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi

    https://gazetasi.al/pas-30-vjetesh-l...n-dhe-njeriun/

    Pas 30 vjetėsh lė Parisin pėr Tiranėn - Ismail Kadare rrėfen shkrimtarin dhe njeriun

  4. #24
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi

    Ismail Kadare tregon arsyen pse u kthye nga Parisi pėr tė jetuar nė Shqipėri

    Shkrimtari i madh, Ismail Kadare, ka vendosur ta lėrė Parisin, ku ka jetuar dhe punuar pėr dekada, pėr t’u vendosur nė Shqipėri.

    I pyetur nėse i sheh sot shqiptarėt mė tė mirė, shkrimtari pėrgjigjet: “Disa herė besoj se jemi, disa herė jo. Por koha do ta tregojė”.

    Ai ka treguar edhe pse e ka marrė vendimin pėr t’u rikthyer nė atdhe.

    “Nuk ka qenė njė zgjedhje e atypėratyshme. Ka qenė njė zgjedhje e ngadaltė, e padallueshme mirė. Kėshtu ka qėlluar. Mė ėshtė dukur se kėtu do ta them mė mirė atė qė mund tė thosha pėr ēdo rast, pėr rastet e lumtura ose tė dėshpėruara tė jetės. Nė tė gjitha rastet mė ėshtė dukur se do tė isha i pėrshtatshėm nė kėtė formė qė jam”, ka thėnė Kadare nė njė intervistė pėr A2 CNN.

    Gjeniu i letrave shqipe ka rrėfyer se lexon vepra nga mė tė ndryshme tė autorėve tė huaj, dhe pranon se po kaq shumė autorė kanė ndikuar nė formimin e tij si shkrimtar.

    “Sot Kadare lexon gjithēka qė mund tė lexojė njė lexues, gjithkund, nė ēdo gjuhė, nė ēdo popull nė ēdo vend. Janė shumė, dhe ėshtė lumturi pėr ne qė janė shumė”.


    /KultPlus.com

    https://www.kultplus.com/lajme/ismai...r-ne-shqiperi/



  5. #25
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi

    https://www.youtube.com/watch?v=prTOcDHTMKo

    30 vite larg Shqipėrisė kthehet tė jetojė me partnerin italian, Ejona: Mė thonė ...

    Vizioni i Pasdites - Maj 2022
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga sirena_adria : 04-06-2022 mė 19:12

  6. #26
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi

    https://www.youtube.com/watch?v=lfS_soI6JDc

    Pas 30 viteve nė Itali kthehet nė Shqipėri, Diana: Ja arsyeja...

    Vizioni i Pasdites - Qershor 2022

  7. #27
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi

    https://www.youtube.com/watch?v=yFF8WNIPv-I

    Nė Amerikė nė pension ndryshon jeta totalisht. Rikthimi nė Tiranė pėr tė zhvilluar brezin e ri

    4 Korrik, 2020

  8. #28
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi

    “Bota po merr mė tė mirėt ndėr ne”, Frederik Ndoci: Do kthehem pėrgjithmonė, tė kėndoj nė vendin tim

    Kėngėtari Frederik Ndoci ka zbuluar se pas shumė vitesh nė emigrim do tė kthehet pėrfundimisht pėr tė jetuar nė Shqipėri.

    https://liberale.al/frederik-ndoci-d...ne-vendin-tim/

  9. #29
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi



    E la Luksemburgun, pėr tė jetuar nė atdhe

  10. #30
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi



    Unė e lashė Beverly Hills pėr Ali Demin!


    Shqip nga Rudina Xhunga (29.09.2022)

  11. #31
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi



    Shėngjergj, lė Italine pėr tė hapur bujtinė

    Histori Shqiptare nga Alma Ēupi - 9 Tetor 2022
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga sirena_adria : 12-10-2022 mė 20:54

  12. #32
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi



    Vladimiri & Katerina kthehen pas 17 vitesh emigracion: Shtėpia e tyre tashmė ėshtė e gjithė turistėve

    Histori Shqiptare nga Alma Ēupi - 23 Tetor 2022

  13. #33
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi



    Njė fermė kėrminjsh nė Vlorė, Danieli rikthehet nė atdhe pas 32 vitesh: Investim 50 mijė euro

    Report TV - Nėntor 2022



    https://shqiptarja.com/lajm/nje-ferm...ortoj-ne-itali

    Njė fermė kėrmijsh nė Vlorė

  14. #34
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,422

    Pėr: Kthimi ne Shqiperi

    Personazh: “Neomalsorja” qė la Evropėn pėr rrėnjėt e saj

    Nga Jetmira Deliaj Kaci REL


    As Tirana, as disa prej kryeqendrave evropiane nuk e bindėn Marjana Koēekun tė niste karrierėn e saj, pas diplomimit me rezultate tė shkėlqyera pėr shkenca politike dhe marrėdhėnie ndėrkombėtare.

    Njė zė i fortė brenda saj thotė se e thirri pėr t’u kthyer te “rrėnjėt e saj” te kulla - trashėgimi e gjyshit dhe babait nė fshatin Nanplepa tė Dukagjinit, nė veri tė Shqipėrisė.

    “Kujtimet e fėmijėrisė dhe mėnyra se si mė kishte rritur nėna ime, mė bėnin tė mendoja se askund nuk do tė ndihesha ashtu si nė vendin tim tė lindjes, por ende nuk e kisha atė qė doja”, thotė Marjana pėr Radion Evropa e Lirė.

    E diplomuar nė Tiranė, 22-vjeēarja jetoi pėr njė vit nė Gjenovė, Frankfurt e Stokholm. Thotė se kishte disa mundėsi punėsimi nė profesionin e saj, por qė nuk e tėrhiqnin dhe vendosi tė kthehej nė Shqipėri, tetė muaj mė parė.

    “Shkėndija qė mė bėri tė kthehem te rrėnjėt, erdhi derisa udhėtoja nė Suedi. Po udhėtoja me transport publik, kur drejtuesi i autobusit vuri njė kėngė shqip. Iu afrova dhe bisedova me tė, ishte nga Dukagjini. Mė befasoi shumė fakti se sa shumė jemi tė shpėrndarė nėpėr botė ne, shqiptarėt”, rrėfen Marjana.

    E reja nga Malėsia e Dukagjinit thotė se kjo histori, iu shtua shumė tė tjerave qė gjenden nė blogun e saj online pėr shqiptarėt qė ka takuar nėpėr Evropė, kudo ku ka shkuar.

    Thotė se ka histori pa fund, tė bukura, tė dhimbshme, e qė secila pėrshkohet nga malli pėr vendin, pėr rrėnjėt shqiptare.

    Ajo thotė se, prej kohėsh, kishte menduar t’i publikonte ato, me qėllim qė pėrmes tyre tė ndikonte sadopak te bashkėmoshatarėt e saj, dhe jo vetėm pėr tė mos e lėnė Shqipėrinė.

    “Doja t’i publikoja pėr shumė njerėz qė mendoj se duhet tė shkėputen nga modele iluzionale qė kanė krijuar, pėr t’i bėrė tė mendojnė se njė tė ardhme mė tė mirė mund ta gjejnė pikėrisht nė vendin e tyre. Kjo mė mundonte gjithnjė, por ende nuk kisha gjetur njė emėr pėr blogun tim, njė emėr qė tė mė pėrfaqėsonte mua dhe vendin tim. Blogun e quajta Neomalsore”.

    “Historitė qė hodha nė tė, shkaktuan ndikim tė madh, aq sa nuk e prisja, por kuptova se tė rinjtė kanė nevojė pėr kėtė nostalgji, kėtė kėrcitje mendimesh dhe ndjenjash, qė na bėjnė tė kujtojmė se kush jemi dhe nga vijmė, pėr kėtė kthim te rrėnjat tona”, shprehet Marjana.


    U ktheva nė Shqipėri sepse askund nuk je mė e lirė se nė shtėpinė tėnde

    E lodhur nga zhurma dhe kaosi i qyteteve tė mėdha evropiane, nė prill tė kėtij viti, Marjana u kthye te “rrėnjėt e saj” te kulla nė breg tė Liqenit tė Komanit, nė hyrje tė Lumit tė Shalės.

    Tani ishte koha pėr njė tjetėr hap - pėr “Neomalsore agroturizėm”.

    Familja e Marjanės kishte pėrvojė nė turizėm.

    Nė vitin 2010, vėllezėrit e saj hapėn shtigjet e Lumit tė Shalės, duke ofruar udhėtime me varka pėr nė fshatrat turistikė tė kėsaj zone.

    Por, Marjana kėrkonte diēka qė lidhej me tokėn e tė parėve. Ajo vendosi t’i hapte dyert e kullės sė trashėguar pėr turistėt, pėr ta bėrė tė njohur historinė shekullore tė kėsaj zone, traditat, zakonet, ushqimet, qė pėr tė janė “magjike”.

    Kulla tėrheq vėmendjen e personaliteteve tė politikės evropiane

    Marjana tregon se kulla e familjes sė saj ėshtė e para dhe e vetmja qė pret turistė nė kėtė zonė, qė ka njė bukuri tė rrallė, por ka mungesė tė energjisė elektrike prej gati 30 vjetėsh.

    Familja e saj e ka gjetur vetė zgjidhjen me gjenerator dhe panele diellore.

    Ky ėshtė njė element qė thotė se i ēudit jo pak turistėt e huaj, por ata, mbi tė gjitha, mrekullohen me peizazhin, me natyrėn e egėr dhe tė bukur, me ushqimet, me historitė.

    E reja thotė se ka mbetur e befasuar qė kulla ka tėrhequr vėmendjen e personaliteteve tė politikės evropiane. Atė e kanė vizituar ministri holandez i Transporteve, Mark Harbers, ambasadori i Francės nė Lindjen e Mesme, Xavier Chatel, etj.

    “Ajo qė ofrohet ėshtė shumė atraktive pėr tė huajt. Kulla ėshtė ashtu siē ėshtė ndėrtuar. U shtrojmė sofrėn pranė oxhakut me ushqimet bio dhe kjo ėshtė pėrvojė e pazakontė pėr ta, sepse ėshtė autentike. E vlerėsojnė ushqimin qė thonė se nė Evropė nuk gjendet mė. Pėrveē kėsaj, i tėrheq lumi, liqeni, lundrimi me varkė, mali, bjeshkėt, shtigjet ku ecin, duan t’i njohin fėmijėt me tokėn, me mėnyrėn se si rritet bima, kafsha, si ėshtė cikli jetėsor, si duhet tė jetosh nė paqe me natyrėn”, thotė Marjana.

    Sipas saj, turistėt vijnė nga vendet skandinave, nga Austria, Zvicra, Holanda etj.

    “Shumica nuk e dinė se nga vjen molla pėr shembull, qė e blejnė nė supermarkete. Kjo duket absurde pėr ne, por pėr ta ėshtė mbresėlėnėse”, tregon Marjana pėr Radion Evropa e Lirė.

    Ushqime “tė varfra”, por tė pasura nė shije dhe histori

    Ajo flet me shumė pasion pėr secilin prej ushqimeve tė kėsaj zone dhe historinė qė qėndron pas tyre.

    “Unė jam rritur me kėto ushqime tė varfra, por qė, nė fakt, janė tė pasura nė histori dhe shije. Secili prej tyre ka njė histori shekullore qė lidhet me jetėn e njerėzve, me territorin, me vetė Malėsinė. Pėr shembull, kryelana vjen nga stanet e bjeshkėve tė larta. Kur banorėt e kėtyre zonave dilnin nė bjeshkė nė dimėr, nuk e kishin luksin tė gatuanin bukė pėrditė”.

    “Pėr ta bėrė tė konsumueshme bukėn e misrit, ata gjetėn njė zgjidhje, siē nė fakt u duhej ta gjenin pėr ēdo gjė. Bukėn e fortė tė misrit e kanė zbutur me gjalpė tė shkrirė. Pėr ta bėrė tė shijshme, i kanė hedhur mjaltė. Tre pėrbėrės tė thjeshtė nė njė ushqim me shije dhe histori nga pas. Tė gjitha ushqimet kanė zbritur prej bjeshkėve, prej staneve te ne dhe kanė histori tė veēanta shpirtėrore”, tregon Marjana, e cila ka mbledhur me shumė kujdes historitė e tė moēmėve tė zonės sė Dukagjinit.

    Marjana thotė se edhe buka e misrit ka tjetėr shije nė vendin e saj. Ajo piqet nė ceremė, qė ėshtė njė tepsi e bėrė me baltė tė kuqe, dhe mbulohet me kaki, apo saē.

    Kėshtu, elementi i tokės dhe zjarrit i jep shijen e veēantė edhe bukės sė misrit, thotė ajo.

    Njė tjetėr ushqim ėshtė flija, qė pėrdoret edhe nė Kukės, Pukė, apo nė Kosovė, por flija e Dukagjinit thotė se ėshtė e veēantė.

    “Flija dikur ėshtė bėrė si sakrificė pėr ditė festash, pėr njė dėshirė tė malėsorit, pėr njė gėzim, dhe pėrgatitja e saj ėshtė vėrtet sakrificė. Ajo do katėr orė tė pėrgatitet. Ndryshe nga zonat e tjera, te ne, flija ėshtė e ėmbėl, secila prej petave - pėrveē gjalpit - lyhet edhe me mjaltė”.

    “Ushqime tė tjera janė leqeniku, kulaēėt e misrit qė piqen mbi kakinė tė mbuluar me prush, fasulet qė gatuhen nė enė balte me ujė tė kroit dhe mendėr tė egėr, supa me hithra apo bimė tė tjera tė egra, dhe sigurisht gjithēka ėshtė bio nga ferma dhe toka jonė”, thotė Marjana.

    Sigurimi i lėndės sė parė, nėse mungon nga ferma apo toka e familjes Koēeku, sigurohet ashtu siē malėsorėt e kanė siguruar gjithmonė: duke shkėmbyer mallra me njėri-tjetrin.

    Marjana thotė se misrin nuk e kultivojnė vetė, por miellin e sigurojnė nė fshatrat pėrreth dhe nė kėtė mėnyrė ndihmojnė ekonomikisht njėri-tjetrin.

    Mesazhi i Marjanės pėr tė rinjtė: Mos u largoni, provoni tė ktheheni te rrėnjėt

    Nė biznesin familjar “Neomalsore agroturizėm”, veē Marjanės, janė pėrfshirė edhe nėna e saj, qė Marjana e quan “yll tė kuzhinės”, dy vėllezėrit dhe kunata e saj.

    Marjanės i duhet tė ecė rreth gjysmė ore pėr t’u ngjitur nė majėn e maleve pėr tė pasur valė telefonike, pėr tė postuar nė rrjetet e saj sociale pamjet e rrėnjėve tė saj, ku thotė se ka gjetur paqen dhe ndihet e plotėsuar.

    Ēdoherė qė ngjitet atyre shtigjeve tė egra, lidhet mė shumė me tokėn e saj, me vendin e saj qė e cilėson tė bekuar pėr atė qė natyra i ka falur. Marjana ka njė mesazh pėr tė rinjtė nė Shqipėri, ikja e tė cilėve ėshtė shndėrruar nė fenomen tash e sa vite.

    “Mos u largoni pa provuar deri nė fund se ēfarė mund tė bėni nė vendin tuaj! Unė them se fokusin kryesor duhet ta keni tek identiteti, qė na bėn unikė dhe jo tė nxitojmė pėr t’u unifikuar me gjithēka tė re qė vjen. Ka disa vlera qė i ka vendi ynė, kryesisht malėsitė e egra. Bota i ka humbur prej zhvillimit, ose nuk i ka pasur. Janė disa vlera qė edhe pse nuk pėrqafohen mė nga masa, duhen ruajtur me shumė dashuri dhe fanatizėm. Nė kryeqytete ka modele pa esencė dhe iluzionale, duhet tė kthehemi te rrėnjėt”, thotė Marjana pėr Radion Evropa e Lirė.

    Ajo mendon se Shqipėria ka shumė potencial tė pashfrytėzuar natyror dhe njerėzor, andaj e ka edhe njė apel pėr politikėn:

    “Unė uroj qė tė ndėrmerren politika mbėshtetėse pėr qytetarėt, por, mbi tė gjitha, uroj qė tė ndėrgjegjėsohemi pėr pasuritė e jashtėzakonshme natyrore qė i kemi. Parajsa nuk ėshtė nė Evropė, por ėshtė kėtu ku kemi rrėnjėt. Ato na presin t’i ushqejmė”. Nė muajin dhjetor, Marjana mori ēmimin “I riu i muajit” nga Ministria e Shtetit pėr Rininė.


    Gazeta Tema

    https://www.gazetatema.net/sociale/p...-e-saj-i371512

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Tema tė Ngjashme

  1. A ka konspiracion kundėr Shqipėrisė?
    Nga BARAT nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 42
    Postimi i Fundit: 10-05-2011, 09:36
  2. 200 tė shumėkėrkuarit shqiptarė nė tė gjithė Botėn
    Nga Albo nė forumin Nė kėrkim tė personave tė humbur
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 04-02-2011, 10:52
  3. Pėrgjigje: 21
    Postimi i Fundit: 13-12-2010, 10:02
  4. Pėrgjigje: 15
    Postimi i Fundit: 06-12-2008, 14:08
  5. Guerilasit e LANC
    Nga Tannhauser nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 28
    Postimi i Fundit: 21-04-2007, 14:12

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •