Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 10 prej 10
  1. #1
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    A po realizohet teoria e konspiracionit hebre?

    Megi Ajtyresa, ēifutja nė krye tė FRESSH


    Nga Kastriot Myftaraj

    Kur nė shkurt tė vitit 2006, nė njė artikull timin tė botuar nė njė gazetė dhe nė njė dalje nė emisionin “Zonė e Lirė“ tė Arian Ēanit dhashė alarmin pėr njė skemė qė po zbaton George Soros nė Shqipėri pėr tė ngritur nė lidershipin politik, fillimisht tė sė majtės, kriptohebrejtė, ose njerėzit paraardhėsit e tė cilėve kanė pasur identitet hebre dhe qė e kanė rigjetur atė, shumėkush e shpėrfilli kėtė si njė teori konspiracioni. Megjithėse kurrkush nuk arriti tė hedhė tė kundėrshtojė argumentet e mia pėr mbėshtetjen e posaēme qė iu jepte Soros disa njerėzve si Edi Rama dhe Erion Veliaj, tė cilėt bėjnė gjithēka pėr tė treguar se janė beniaminėt e qarqeve tė fuqishme hebreje nė botė. Ata qė kishin qoftė edhe njė dyshim tė vogėl se ato qė kam thėnė unė nuk kanė qenė tė vėrteta, tash me ēėshtjen “Ajtyresa“ besoj se u ėshtė zhdukur ēdo dyshim dhe janė bindur pėrfundimisht se nė politikėn shqiptare ka njė konspiracion sorosian pėr tė krijuar njė elitė sunduese kriptohebreje. Kryetarja e re e FRESSH, qė tashmė meriton tė quhet Forumi Rinor Ebreo Socialist Shqiptar, Megi Ajtyresa, ditėn e premte nė 20 tetor 2006 doli nė “Zonė e Lirė” tė Arian Ēanit, nė Tv Klan, nė njė intervistė ku argumenti kryesor qė u diskutua, siē ka ndodhur qė nga dita qė ajo u pėrfol se do tė dilte nė krye tė FRESSH, u bė mbiemri i saj i qė do tė qe krejt normal nė Izrael, por qė ngjan krejt i ēuditshėm nė Shqipėri. Zonjushės simpatike 18 vjeēare i kishin mėsuar njė pėrrallė tė bukur pėr t’ ia treguar publikut, qė nė kėtė rast merrej si auditor fėmijėsh qė dėgjojnė gjyshen. Arian Ēani, me mėnyrėn e vet pėr t’ i thėnė gjėrat drejtpėrdrejt, e pyeti pėr kuptimin e mbiemrit tė saj dhe se mos ky mbiemėr i ēuditshėm ishte ēifut, siē po qarkullojnė fjalė. Zonjusha tha se mbiemri i saj nuk kishte asnjė kuptim dhe se ai nuk ishte hebre, por njė fjalė pa asnjė kuptim. Sipas pėrrallės qė i kishin mėsuar ajo tha se mbiemri i familjes sė saj kishte qenė “Gjini“ dhe se familja e saj ishte me origjinė nga Mirdita (fshatin nuk e tha) dhe se nė kohėn e regjimit komunist, nė vitet shtatėdhjetė, familja e saj e ndryshoi mbiemrin e detyruar nga regjimi pėr shkak se ishte tepėr kristian. Zonjusha kėtė pėrrallė mund t’ ua thotė tetėmbėdhjetėvjeēarėve nė pub, mes tė cilit dhe zyrės tha se e ndan kohėn, por jo atyre qė e kanė pėrjetuar nė njė moshė tė rritur regjimin komunist dhe e dijnė mirė se si kanė shkuar gjėrat atėherė. Shkodra, Mirdita dhe gjithė Shqipėria, nga Veriu nė Jug atėhere qenė tė mbushura me mbiemra kristianė: “Pjetri“, “Gjoni“, “Pali“, “Zefi“, “Shtjefni“, “Marashi“, “Kristo“, “Stefani“, “Mihali“, “Vangjeli“ etj., madje edhe “Gjini“, i cili qe njė mbiemėr i pėrhapur si nė Veri ashtu dhe nė Jug. Mbiemra tė tillė i gjeje madje deri nė nivelet e larta tė regjimit komunist, ku gjeje mbiemra kristianė si “Stefani“, “Gjoni“, “Mihali“ dhe kurrkush nuk u kėrkoi kėtyre qė ta ndėrronin mbiemrin dhe as nuk e ndėrruan. Nė vitet shtatėdhjetė doli njė udhėzim zyrtar qė tė bėheshin me procedurė tė pėrshpejtuar ndryshimet e mbiemrave tė njerėzve qė mbanin mbiemra me kuptim fyes dhe qė donin ta bėnin njė gjė tė tillė. Por mbiemri “Gjini“ nuk ėshtė i tillė. Prandaj kėtė pjesė tė pėrrallės qė tregoi Megi nuk e beson kush. Por, jo mė pak e pabesueshme qe pjesa tjetėr e pėrrallės, ajo se pėrse pasi familja e saj e ndryshoi mbiemrin, mori mbiemrin e ēuditshėm “Ajtyresa“. Megi tha se gjyshi i saj donte tė kishte njė mbiemėr qė nuk do ta ketė askush pėr njėmijė vjet, prandaj zgjodhi kėtė mbiemėr qė ishte njė fjalė e shpikur prej tij. Me kėtė Megi nuk ka bėrė gjė tjetėr veēse na ka thėnė njė rrenė qė nuk do ta thotė kush pėr njėmijė vjet nė politikėn shqiptare. Sė pari, sepse edhe kur lejohej ndryshimi i mbiemrit, nuk lejohej shpikja e mbiemrave, por mund tė merrje njė mbiemėr qė e kishte pasur familja tėnde, ose tė zgjidhje nga njė listė mbiemrash qė tė ofronte shteti. Sė dyti, sepse mbiemrin e saj vėrtet qė nuk e ka dhe nuk do ta ketė kush nė Shqipėri, por atė e gjen nė Izrael. Qė e gjithė kjo histori ėshtė e dyshimtė, kuptohet nga fakti qė Megi, deri ditėn qė u bė kongresi i FRESSH njihej me mbiemrin “Ajtyresa“ dhe qė tė nesėrmen e kongresit nė mbiemrin e saj ndryshoi dy gėrma, duke u bėrė “Ayteresa“. Me sa duket dikush ka dashur qė nė mbiemrin e saj pa kuptim tė krijojė fjalėn “Teresa“ pėr ta bėrė tė duket paksa kristian. Kėshtu qė, ironikisht, mbiemri “Ajtyresa“, qė nuk do ta kishte kurrkush pėr njėmijė vjet, ndryshoi shumė shpejt pėrsėri. Ėshtė e qartė se zonjusha Megi Ajtyresa ėshtė njė nga kriptohebrejtė qė ka zbuluar Soros nė Shqipėri dhe po i promovon pėr t’ u ngjitur nė majė tė elitės politike dhe pėr tė marrė pushtetin. Mbiemri i saj ėshtė edhe mė hebre se ai i gjyqtarit izraelit tė ndeshjes Shqipėri-Holandė dhe fjalėt e saj janė po aq tė besueshme sa gjykimi i kėtij bashkėkombasi tė saj, i cili kishte vendosur qė t’ i lejonte holandezėt tė luanin volejboll nė njė ndeshje futbolli. Nė Shqipėri Soros dhe ata qė qėndrojnė pas tij prej disa vitesh janė duke eksperimentuar marrjen nėn kontroll tė politikės sė njė vendi nga kriptohebrejtė. Sigurisht qė Shqipėria ėshtė vendi ku tradicionalisht janė bėrė eksperimente dhe ku ato mund tė bėhen mė lehtėsisht. Nė vitet para rėnies sė komunizmit, njerėzit e Sorosit hulumutuan nė arkivat osmane dhe nė ato tė lėna nga komunitetet hebreje tė ardhura nė Imperinė Osmane dhe ndėrtuan njė dosje tė plotė mbi hebrejtė e konvertuar nė fenė islame dhe nė atė kristiane nga hebrejtė sefarditė qė erdhėn nė Imperinė Osmane pas dėbimit nga Spanja nė fund tė shekullit XV. Pas rėnies sė komunizmit kėta njerėz u gjetėn dhe u bėnė beniaminėt e Sorosit nė Shqipėri. Prej kėtyre njerėzve, Edi Rama, Erion Veliaj dhe edhe tė tjerė si Megi Ajtyresa janė zgjedhur pėr tė bėrė njė karrierė tė madhe politike. Pėr tė larguar ēdo keqkuptim, dua tė saktėsoj se pėr mua kjo ndėrmarrje e Sorosit nuk ka tė bėjė me njė konspiracion gjithėhebre pėr sundimin e botės, sipas mitit tė Protokolleve tė Zionit. Kėtu kemi tė bėjmė me veprime tė grupimeve ekstremiste hebreje tė llojit tė Sorosit. Tekefundit nuk ėshtė ndonjė ēudi e madhe qė, ashtu sikur ka pasur dhe ka ekstremistė arianė, fashistė dhe nazistė, tė ketė dhe ekstremistė hebrej tė llojit tė Sorosit. Tė pretendosh se hebrejtė janė tė privuar nga ekstremizmi ėshtė naive dhe e pabesueshme. George Soros, miliarderi i cili nė vitin 1992, krijoi nė Republikėn e Shqipėrisė Fondacionin “Shoqėria e Hapur pėr Shqipėrinė”, ka ndėrmarrė njė fushatė globale tė manipulimit njerėzor. Eksperimenti i tij mė i avancuar tashmė ėshtė duke u zhvilluar nė Shqipėri. Megi Ajtyresa ishte nė entourage tė Edi Ramės, kur ai e priti Sorosin nė Bashkinė e Tiranės, vitin e kaluar gjatė vizitės qė bėri Sorosi nė 17-19 nėntor nė Shqipėri. Ēfarė donte maturantja 17 vjeēare nga Shkodra, qė vetėm para njė muaji kishte marrė teserėn e PS-sė, nė takimin qė kryetari i porsazgjedhur i PS-sė dhe i Bashkisė sė Tiranės bėnte me miliarderin hebre? Ėshtė e qartė se prania e saj atje kishte si shkak prezantimin qė do t’ i bėhej tek Sorosi “yllit“ (kuptohet me gjashtė cepa si Ylli i Davidit) tė ri qė pritej tė ngjitej nė politikėn shqiptare, me sponsorim tė njerėzve tė Sorosit nė PS. Zonjusha Ajtyresa, e recitoi shumė bukur nė “Zonė e Lirė“ pėrrallėn qė i kishin mėsuar. Por, atė e tradhėtoi veten vetėm me njė detaj, qė e bėri tė zbulojė origjinėn e saj hebreje. Kur Arian Ēani i tha se qarkullojnė fjalė qė ju jeni ēifute, ajo i tha: “Ndoshta duhet thėnė hebreje“. Nė Shqipėri mund tė numėrohen me gishtat e dorės njerėzit qė e dijnė dallimin mes fjalėve “ēifut“ dhe “hebre“. Fjala “ēifut“ ėshtė njė fjalė fyese e gjuhės osmanishte, me tė cilėn muslimanėt e Imperisė Osmane quanin “hebrejtė“. Fjala “ēifut“ ka kuptimin e tė pėgėrės dhe pėrkthimi mė i saktė nė shqip ėshtė “bajgė“. Tė gjithė hebrejtė qė kanė jetuar nė Imperinė Osmane e njohin mirė kėtė fjalė dhe ajo ėshtė trashėguar nė kujtesėn familjare si pjesė e arsenalit tė fyerjeve qė u janė bėrė hebrejve. Nė Shqipėri fjala “ēifut“ pėrdoret rėndom pėr hebrejtė, edhe kur nuk ka konotacion tė keq, madje edhe kur flitet nė favor tė tyre. Madje edhe nė fjalorėt e shqipės, fjalėt “jeės“ dhe “hebre“ pėrkthehen “ēifut“, duke u konsideruar kjo e fundit si fjalė e gjuhės shqipe pėr hebrejtė. Deri edhe nė librin e Paul Johnson “Kohėt moderne“, tė pėrkthyer dhe botuar nė shqip me ndihmėn e Qendrės Amerikane tė Kulturės, nė vitin 1996, njė libėr ky ku dėnohet antisemtizmi, gjendet me qindra herė fjala “ēifut“ pėr tė shėnuar hebrejtė. Sigurisht qė kjo ėshtė bėrė pa tė keq, por gjithsesi kjo tregon se sa pak njerėz e dijnė nė Shqipėri tė vėrtetėn e fjalės “ēifut“. Atėhere si shpjegohet qė dallimin midis fjalės “ēifut“ dhe fjalės “hebre“ e dinte 18 vjeēarja Megi Ajtyresa (Ayteresa siē i pėlqen), qė nuk la pėrshtypjen e njė njeriu me erudicion (qė nuk pėrbėn tė metė intelektuale pėr moshėn qė ka) dhe qė tregoi me shumė naivitet gjėra qė dihet mirė se nuk janė tė vėrteta. Nga vjen kjo diskrepancė (mospėrputhje) nė intelektin e zonjushės. Sigurisht nga fakti qė kuptimin e fjalės “ēifut“ dhe refuzimin e kėsaj fjale, ajo e ka mėsuar nė familje, si pjesė tė kujtesės familjare. Pra, zonjusha tradhėtoi identitetin e vet hebre. Zbatimi i planit tė Sorosit pėr tė nxjerrė njė elitė hebreje tek e majta shqiptare, qė mė pas do tė jetė njė elitė nė pushtet, po shkallėzohet nė mėnyrė tė rrezikshme, siē e tregoi dhe rasti “Ajtyresa“. Zonjushės Ajtyresa, ashtu si Erion Veliajt, mund t’ i duket e gjithė kjo ngjitje nė karrierė si njė fat i madh qė i erdhi papritur dhe qė do t’ i sigurojė njė jetė luksoze me tė ardhura tė mėdha, me udhėtime jashtė, frekuentim restorantesh tė klasit tė lartė, shoping nė dyqane luksoze, veshje firmato dhe shtėpi e makina luksi, shkollim tė shtrenjtė privat etj. Ajo mundet qė edhe mos t’ i kuptojė gjithė implikimet qė vijnė nga loja ku ajo ėshtė njė puppet strings (kukull e komanduar me fije). Por, ata qė i kuptojnė kėto gjėra nė qendrat ndėrkombėtare duhet ta dijnė se eksperimenti i Sorosit nė Shqipėri me kriptohebraizmin politik po shkallėzohet rrezikshėm dhe historia ka treguar se reagimet qė vijnė ndaj lojėrave tė tilla janė gjithmonė ekstreme dhe nė kėtė rast pėrgjegjėsinė e kanė ata qė i bėjnė kėto lojėra. Lojėra tė tilla si kjo qė po bėn Soros nė Shqipėri me kriptohebraizmin politik nuk mund tė kundėrshtohen me liturgjinė e rėndomtė se ata qė thonė gjėra tė tilla janė antisemitė, veē nė rast se sipas sė njėjtės logjikė antihitlerizmi dhe antinazizmi nuk shihen si antigjermanizėm. Sorosizmi pėrdor tė njėjtat metoda si nazizmi dhe pėr kėtė dėshmitar jam vetė. Ashtu si nazistėt pėrhapnin dokumenta tė falsifikuar pėr hebrejtė duke u atribuar atyre autorėsinė e tyre, ashtu edhe pėr mua, qė nga koha qė e kam kritikuar pėr herė tė parė Sorosin dhe veprimtarėt e vet nė Tiranė, para disa vjetėsh, ka filluar njė fushatė e pėrhapjes sė shpifjeve nga mė tė ēuditshmet nė emrin tim, nė Internet, pas tė cilės qėndrojnė sorosianėt shqiptarė, edhe me bashkėfajėsinė e disa njerėzve qė mbajnė poste shtetėrore dhe pėrgjegjėsia e tė cilėve ėshtė e vėrtetuar, pavarėsisht mohimeve qė mund tė bėjnė. Gjithsesi, pėr t’ u kthyer tek argumenti qendror i kėtij artikulli, Sorosi dhe sorosianėt nė PS dėshtuan me rastin “Ajtyresa“, apo “Ayteresa“, siē duan ta quajnė tash, dhe nė kėtė ēėshtje zonjusha e ēorri “gjethen e fikut“, duke zbuluar lakuriqėsinė e konspiracionit sorosian. Socialistėt shqiptarė janė tė parėt qė kanė detyrimin qė t’ i japin fund kėsaj maskarade sorosiane. Por, pėrgjegjėsi kanė edhe ndėrkombėtarėt, tė cilėt, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, e kanė toleruar Sorosin qė ta shndrrojė Bashkinė e Tiranės nė njė qendėr tė madhe pastrimit tė pareve tė pista sorosiane, ashtu si Kuraēaon ku Soros i ka bėrė tradicionalisht pjesėn mė tė madhe tė kėtyre punėve, me perspektivė qė ta bėjė tė tillė gjithė Shqipėrinė kur tė vijė nė pushtet. Kjo fillimisht shqiptarėve mund t’ u ngjajė si e dobishme, por historia tregon se qytetet dhe vendet qė pėrdoren nė kėtė mėnyrė pėsojnė njė fund shumė tė keq kur pėrfundon pėrdorimi i tyre. Dhe kjo ditė vjen mė shpejt nga sa mendohet dhe kostoja ėshtė mė e madhe nga sa mendohet. Por sigurisht jo pėr Edi Ramėn, Erion Veliajn, Megi Aytiresėn (Ayteresėn), qė atėhere nuk do tė jenė nė Shqipėri por nė vende tė tjera, duke bėrė jetė luksoze.

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime

    shkrime nga kastriot myftaraj..

    Te lexojme se cthot ki miftaraj..

    ----


    Nga Kastriot Myftaraj


    Titulli i plotė: Manifesti i Edi Ramės nė 1991 kundėr Konferencės sė Pezės, Kongresit tė Pėrmetit, dėshmorėve partizanė (“gjaku i rremė pėr pushtet”) dhe kundėr ekzistencės sė PS, pa dalė jashtė ligjit PPSH, si organizatė kriminale

    Nė librin “Refleksione“, me autorė Edi Rama dhe Ardian Klosi, tė botuar nė vitin 1992, nė Tiranė nga shtėpia botuese “Albania“, Tiranė gjendet edhe njė manifest, qė daton nė shtator 1991, nė tė cilin Edi Rama dhe Ardian Klosi paraqesin pikėpamjet e tyre pėr ēėshtje tė historisė dhe tė sė tashmes sė Shqipėrisė.Tashmė qė Edi Rama ėshtė kryetar i PS, ky shkrim fiton njė vlerė tė jashtėzakonshme si njė doikument historik. Ėshtė pėr t’ u habitur se si deputetėve tė mazhorancės nuk u shkoi ndėrmend qė ta pėrdornin kėtė dokument nė debatin pėr krimet e komunizmit nė Kuvend kohėt e fundit. Disa fragmente nga ky dokument do ta kishin vėnė nė pozitė tė vėshtirė opozitėn e majtė, qė praktikisht do tė duhej tė bėnte debat me kryetarin e saj dhe jo me pozitėn.
    Edi Rama, i cili qė nga koha kur ėshtė bėrė kryetar i Bashkisė sė Tiranės organizon ēdo vit festė me rastin e Konferencės sė Pezės tė vitit 1942, qė nė manifestin e vitit 1991 Rama e quan si mbledhjen ku u hodhėn bazat e regjimit tė ardhshėm komunist. Atė qė pėr PS-nė ėshtė zyrtarisht “Lufta Nacional-Ēlirimtare”, Edi Rama e quan nė kėtė dokument si Luftė Civile tė pėrgjakshme shkaktare e sė cilės ishte Partia Komuniste Shqiptare e drejtuar nga jugosllavėt. Enver Hoxha pėrmendet me emėr si pėrgjegjėsi kryesor pėr luftėn civile, me synim marrjen e pushtetit.
    Kongresi i Pėrmetit quhet si legalizim i fitores sė komunistėve nė luftėn civile dhe qė i mohoi tė drejtat popullit shqiptar. Nė kėtė libėr tė Edi Ramės dhe Ardian Klosit ata qė pėr PS-nė qė sot e drejton Edi Rama janė dėshmorėt e Luftės Antifashiste Nacional-Ēlirimtare dhe nė nder tė tė cilėve Edi Rama ve kurora me lule ēdo 5 maj dhe 29 nėntor, quhen gjaku i rremė nė themel tė kolltuqeve tė pushtetarėve komunistė. Nė hyrjen e librit tė tyre “Refleksione“ Edi Rama dhe Ardian Klosi shkruajnė: “U ulėm tė zbėrthenim mitologjinė e 28 mijė dėshmorėve. Gjaku i rremė nė themel tė kolltuqeve nisi tėrmetin“. (Edi Rama dhe Ardian Klosi, “Refleksione“, Shtėpia botuese “Albania“, Tiranė 1992, f. 7)
    Pėr shprehjen e kėtyre ideve nė vitin 1991, Edi Rama pretendon se ka marrė dhe njė kėrcėnim me jetė nga njė organizatė terroriste komunistė e quajtur “Dragonjtė e Kuq”, me qendėr nė Smokthinė tė Vlorės. Ja teksti siē e sjell vetė Edi Raman ė libėr(gabimet nė shkrim janė tė vetė tekstit):

    “Mer Edi Rama
    Petagog nė Institutin e lartė tė arteve
    Tiranė

    Dėrgon Dragan Kuqo
    Smokthin
    Vlorė

    Ultimatum
    Zoti Edi Rama ju njoftojmė se organizata “Dragojt e Kuq”, me qendėr nė Smokthin tė Vlorės, ju paralajmėron se nė qoftė se vazhdoni tė kėrkoni qė tė shikohet figura e Enver Hoxhės atėhere organizata jonė do tu dėnoj me vdekje pa tė paralajmėruar mė!
    Organizata jon e krijuar nė Smokthinė tė Vlorės ėshtė e destinuar tė mbrojė me ēdo ēmim emrin dhe veprėn e themeluesit tė Shqipėrisė sė re Enver Hoxhės. Organizata jonė si fillim ka nė gjirin gjirine saj 2011 veta. 20% e saj ndodhen nė Tiranė. Ne pėrdorim metoda bashkėkohore si aksident automobilistik, thika, leva prapa koke, verbim me HCL, Cianur Potasi, Revolver Beret ose rembim fėmije. Mos guxoni ta hapni gojėn sepse pas pak ditėsh do tė vdisni.
    Me nderime
    Organizata
    “Dragojt e Kuq”
    Smokthin
    Viti 1908
    Kur lindi
    Trimi me fletė
    Do t’ ju qėrojmė njė e nga njė”
    (Edi Rama dhe Ardian Klosi, “Refleksione“, Shtėpia botuese “Albania“, Tiranė 1992, f. 122-123)
    A thua leva qė Edi Rama pretendon se mori kokės nė fillim tė vitit 1997 ėshtė njė hakmarrje e vonuar e kėsaj organizate?
    Por “qershia mbi tortė” nė manifestin e Edi Ramės tė vitit 1991 ėshtė sigurisht ky paragraf: “Denoncimi pa kompromis i veprimtarisė kriminale tė PPSH-sė deri nė nxjerrjen e saj jashtė ligjit ėshtė i vetmi shteg nga duhet tė kalojė PSSH-ja pėr tė fituar tė drejtėn e qytetarisė nė shoqėrinė e ardhshme shqiptare dhe e vetmja mundėsi pėr opozitėn qė atdheun e mbetur nė duart e rrugaēėve tė qosheve tė errėta tė nomenklaturės apo tė kriminelėve ordinerė t’ ua kthejė miliona njerėzve tė ndershėm qė kanė humbur besimin. Pėr sa kohė PS nuk ka bėrė denoncimin e plotė tė origjinės dhe historisė sė saj, ajo s’ mund ta ketė tė drejtėn pėr tė qenė njė parti e ligjshme”.
    Pra, Edi Rama del kundėr mėnyrės se si u bė transformimi i PPSH nė PS, duke u ndryshuar emri, dhe kėrkon qė PPSH tė nxirret jashtė ligjeit si organizatė kriminale dhe pastaj tė krijohet PS si njė parti e re e majtė. Pse Edi Rama i shkruante kėto gjėra nė vitin 1991? Pas tė gjitha gjasave se e lanė jashtė skemave politike. Nė gazetėn “Zėri i Popullit” tė datės 27 janar 1991, ėshtė botuar artikulli “Pse ēuditet Edi Rama?”, me autor A.A (pseudonim i Musa Ulqinit), ku thuhet pėr Edi Ramėn: -“I shkreti! E gėnjen mendja se historia i ka hapur portat pėr tė, se piedestalin e ka gati dhe… mjafton qė tė ngjitet mbi tė. Por lavdia nuk ėshtė si gripi qė t’ i kujtdo”. Ky artikull ėshtė ribotuar dhe tek libri i Edi Ramės dhe Ardian Klosit “Refleksione“, Shtėpia botuese “Albania“, Tiranė 1992, f. 116-117.
    Nė manifestin e vet, Edi Rama i qorton dy partitė e mėdha se nė maj 1991 kanė ndaluar krijimin e njė partie politike, por nuk e thotė se pėr ē’ parti bėhet fjalė. Nė prill 1991 Edi Rama doli si anėtar i komisionit nismėtar pėr krijimin e njė partie me emrin e ēuditshėm Kristian-Islamike,. Shumė vetė e mbajnė ende mend mbledhjen e komisionit nismėtar tė Partisė Kristian-Islamike nė katin e tretė tė Pallatit tė Kulturės, ku nė tribunė, nė krah tė Edi Ramės qenė Ardian Klosi dhe Spartak Ngjela.
    Por ja se cili ėshtė teksti i plotė i manifestit tė Edi Ramės dhe Ardian Klosit nė vitin 1991, sipas librit tė Edi Ramws dhe Ardian Klosit “Refleksione“, Shtėpia botuese “Albania“, Tiranė 1992, f. 179-185)


    “Kundėr ngushtimit tė nocionit opozitė“


    Nga Edi Rama, Ardian Klosi

    Disa herė kemi shprehur mendimet tona politike nė publik, qoftė nė takimet me studentė, me intelektualė ose nė biseda apo shkrime pėr shtypin e huaj. Megjithatė kėta 9 muaj, qyshkurse nė Shqipėri u pėrvijua njė lėvizje masive antikomuniste, shumė gjėra u kthjelluan mė tej dhe kėtu na jepet rasti tė shprehim thjesht dhe drejtpėrdrejt mendimet tona pėr opozitėn shqiptare.
    Jemi lidhur natyrshėm me lėvizjen e studentėve, demonstratat, refleksionet, mė vonė me kėrkesat e sindikatave tė pavarura. Gjatė kėtyre muajve nuk u bashkuam me ndonjė nga partitė e reja politike, pėr arsyen e thjeshtė qė nuk arritėm tė identifikoheshim me to. Nuk e gjetėm dot veten as te Partia Demokratike, as te Partia Republikane, as te Partia Ekologjike. Mendojmė se deri kėtu nuk ka asgjė tė pazakontė, meqė diēka e ngjashme u ka ndodhur edhe tė tjerėve, shumė njerėzve me mentalitet antikomunist, qė nuk janė pajtuar me pika tė ndryshme tė veprimtarive ose programeve tė partive qė pėrmendėm apo tė ndonjė partie tjetėr kėsodore. Nga ana tjetėr ėshtė ndoshta edhe natyra e krijuesit qė e bėn tė vėshtirė disiplinimin nė njė parti tė caktuar.
    Dhe rezervat ose kritikat tona i kemi shprehur hapur, nė publik, kur kemi mundur, nė kushtet e njė censure tė pashpallur qė ekziston- nė forma tė reja- sot e gjithė ditėn. Kemi menduar se kėshtu pasurohet dhe jo dėmtohet njė lėvizje e gjerė opozite kundėrkomuniste, ashtu si ēdo lidhje demokratike ka kudo nė botėn e zhvilluar edhe fraksionet e saj.
    Ka vlerė pra tė theksohet sot, nė muajin gusht, ajo qė duhej thėnė qysh nė dhjetor tė vitit tė kaluar. Skuadra e opozitės zyrtare (nė tė vėrtetė ėshtė e ēuditshme qė njė forcė e cila merr pjesė nė koalicionin qeveritar dhe nė pushtet lokale tė vazhdojė tė quhet gjithė ditėn opozitė) dhe trajnerėt e saj e ndėrlikojnė shumė nė rrjetėn e paragjykimeve komuniste atė qė ishte e thjeshtė qė nė fillim:
    -Opozita demokratike jo-komuniste ka lindur shumė mė herėt sesa dhjetori i 1990-ės. Ajo ka lindur bashkė me lindjen dhe pėrhapjen e komunizmit nė Shqipėri. Kemi parasysh kėtu tė gjithė ata nacionalistė, intelektualė, klerikė njerėz tė thjeshtė qė e parandjenė qysh me Konferencėn e Pezės , ashtu si dhe tė tjerė qė pranuan aleancėn nė frontin Nacional-ēlirimtar, rrezikun qė i kanosej Shqipėrisė po tė vendosej pas lufte njė regjim komunist.
    Ndėrmjet atyre qė morėn pjesė nė Luftėn Civile si front antikomunist dhe u vranė, u arratisėn ose u burgosėn mė pas, dallohen plot demokratė, ashtu siē dallohen tė tillė edhe nė frontin partizan-komunist. Pajtimi Kombėtar, pėr tė cilin po flitet kaq shumė, pikėrisht aty duhet tė fillojė, tė Lufta Civile. Kjo ėshtė njė ide fisnike qė e kanė hedhur vetė ish-pjesėmarrės nė luftėn ēlirimtare dhe nė atė vėllavrasėse. Kushdo qė do t’ u shpėtojė hijeve tė sė kaluarės duhet ta mbėshtesė pa asnjė ngurim kėtė ide. Duhet pranuar mė nė fund hapur qė lufta kundėr okupatorit degjeneroi nė njė luftė tė pėrgjakshme civile, njėkohėsisht duhet shuar ēdo ndjenjė revanshi prej ngadhnjimtari ose tė munduri. Prandaj nuk sjell ndonjė fryt tė madh pajtimi midis Partisė Demokratike me atė socialiste ose Ekologjike, por nė rradhė tė parė pajtimi midis ish-palėve nė Luftėn Civile (dhe trashėgimia e tyre), shkaktare e sė cilės ishte Partia Komuniste Shqiptare e drejtuar nga emisarėt jugosllavė.
    Histeria e luftės pėr pushtet qė kishte projektuar gjenerali Enver Hoxha dhe marrja e pushtetit me dhunė qė ka qenė thelbi i ēdo lėvizjeje komuniste, ėshtė shkaku i vetėm qė ajo luftė kundėr okupatorit degjeneroi nė luftė civile. Pra ēėshtja e pushtetit ėshtė argumenti qė zbulon edhe shkakun e tradhėtisė qė komunistėt i bėnė demokracisė dhe kombit shqiptar. Prandaj dhe nuk kanė asnjė kuptim thirrjet pėr harresė dhe pėr mbyllje dosjesh, kur nuk janė zgjidhur problemet kardinale si Lufta Civile, terrori ndaj inteligjencies e ndaj klerit menjėherė pas luftės dhe nė faza tė mėvonėshme, terrori ndaj rezistencės sė organizuar antikomuniste deri nė periudhėn 1952-1953, qėndrimi ndaj emigracionit politik. Rishikimi i dokumentacionit pėr kėto nyje tė rėndėsishme tė historisė sonė do t’ i kthente Shqipėrisė figurat e demokratėve, do t’ i kthente nė jetėn normale njerėzit e ndershėm dhe do t’ u tregonte vendin inkuizitorėve, qė na e bėnė atdheun tė pabanueshėm dhe qė sot bashkojnė zėrin e tyre hipokrit me koret e pėrbotshme pėr demokraci.
    Shifrat e terrorit komunist janė jashtėzakonisht tė mėdha nė krahasim me popullatėn e Shqipėrisė dhe nė krahasim me vende tė tjera ish-komuniste tė Europės, prandaj edhe mė e pamundur ėshtė harresa tek ne. Ėshtė pikėrisht ndrydhja e kujtesės kombėtare, siē e takojmė ēdo ditė nė shtypin zyrtar, ajo qė na bėn tė mos ndahemi dot nga e kaluara. E kaluara do tė na mbajė tė gozhduar nė rrethin e saj vicioz pėr sa kohė nuk kemi bėrė katarsisin e vėrtetė historik.
    Pėr kėto arsye nuk mund tė ishim dakord qė nė fillim me faktin qė nė opozitėn e ligjėruar nuk pėrfaqėsohej as opozita e hershme shqiptare, as opozita e mėvonshme e kalbur nėpėr burgje dhe kampe pune, as pėrfaqėsues tė emigracionit politik. Mendojmė se shkak pėr kėtė ishte organizimi i mbyllur i tipit partiak-komunist qė i drejtohej vizionit tė ngushtė pėr demokracinė tė intelektualėve tė establishmentit, shumica disidentė tė dhjetorit ’90. Ky vizion i ngushtė pėr partinė e drejtuar nga ish-komunistėt ėshtė me sa duket i pashmangshėm, sepse ėshtė fryma kolektiviste ajo qė ka infiltruar tashmė dhe ka zėnė vend nė inkoshientin e gjithė komunistėve. (Do tė mjaftonte si provė e vetme pėr kėtė sektarizėm jo-demokratik, edhe vetėm fakti qė organet opozitare tė shtypit deri mė tani kanė botuar deri nė lodhje dhe kskluzivisht kujtimet e figurave tė njohura komuniste. Vetėm komunistė ka pasur Shqipėria? Humanizmi ndaj bashkėpunėtorėve tė pafat tė Enver Hoxhės e nderon demokracinė shqiptare, por kurrsesi nuk mund ta pėrfaqėsojė atė.)
    Gjithė ata qė diktatura komuniste i detyroi tė braktisnin atdheun qė nė orėt e para tė vendosjes sė saj, ata qė i detyroi tė kapnin pushkėn e tė rezistonin nėpėr male, aty qė i ndryu nė burgje e internime- qė nga figurat e ndritura tė kombit e deri te anonimėt- si dhe mė tė rinjtė qė shpresonin njė kthesė rrėnjėsore, prisnin njė akt tė madh patriotik nga liderėt e rinj: hapjen e dyerve tė partisė sė tyre pėr tė gjithė opozitarėt brenda dhe jashtė vendit dhe jo ngutjen pėr tė dalė nė krye e pėr tė kultivuar unitetin partiak- kėtė ēelės tė ndryshkur fitorjesh.
    Pranimi i zgjedhjeve tė pabarabarta, jodemokratike, shuarja e lėvizjes punėtore nė shkurt, braktisja qė shqiptarėt i bėnė nė masė atdheut, premtimet pėr fitore nė zgjedhje dhe zhgėnjimi qė shkaktoi humbja, e mbi tė gjitha ndalimi i krijimit tė partive tė reja (PD nė bashkėpunim me PPSh) nė maj janė rrjedhimet logjike tė dobėsive tė opozitės zyrtare.
    Le tė ndalemi pak te pranimi i zgjedhjeve tė pabarabarta, pa dashur tė luajmė pjesėn e atij qė jep gjykimin pasi njihet rezultati, por pėr hir tė njė analize qė mund tė na ndihmojė nė vlerėsimin e sė ardhmes:
    Ē’ pėrfaqėsonin Partia e Punės, presidenti i saj Ramiz Alia dhe Sigurimi i Shtetit pėrpara zgjedhjeve? Nga ato qė njiheshin pak a shumė prej tė gjithėve, dilte se kishim tė bėnim me trinitetin e krimit ndaj kombit dhe- nė kohėn kur lėvizja komuniste nga poshtė kėrkonte shtetin ligjor- duhej tė luftohej me tė gjitha mjetet demokratike pėr nxjerrjen e dy tė parėve jashtė ligjit dhe pėr pezullimin e menjėhershėm tė Sigurimit tė Shtetit, pėr tė cilin nuk ka pasur kurrė asnjė dekret apo ligj. Ky trinitet organizoi mė 21 shkurt njė grusht shteti qė i dha fund shpėrthimit demokratik tė njė dite mė parė dhe vendosi nė fuqi Kėshillin Presidencial, ose mė saktė Kėshillin e Regjencės. Megjithėse regjentėt nxorrėn tanket nė rrugėt e Tiranės (u dhanė ndoshta frymėzimin edhe puēistėve mediokėr tė Kremlinit), ata pėrsėri morėn miratimin e opozitės zyrtare qė vetiu e njohu “ligjshmėrinė“ e tyre. Tani qė pamė se ē’ ndodhi nė rrugėt e Moskės pyesim: A nuk do tė kishte qenė burrėria e vėrtetė e liderėve tė opozitės qė tė hipnin nė tanke ashtu siē kėrkonte populli dhe jo t’ i dėrgonin njerėzit e zhgėnjyer nėpėr shtėpi? Nė tribunat qė u takonin qytetarėve hipėn, hipėn pėr pasojė vullnetarėt e Milloshit. Edhe njė herė fitoi psikoza e frikės nga njė gjoja luftė civile, psikozė qė e ushqeu muaj me rradhė Partia e Punės me papagallin e vet “Zėrin e Popullit“.
    Demokracia nuk lufton komunistėt, por komunizmin; duke hyrė nė zgjedhje (pavarėsisht nga fitorja apo jo nė to), opozita demokratike zyrtare i dha legalitet komunizmit nė Shqipėri, legalizoi njė president, prania e tė cilit ėshtė nėnqeshja cinike e Enver Hoxhės mbi demokracinė, dhe njohu organizatėn ilegale tė Sigurimit tė Shtetit- Ēetėn Plakė tė Koēi Xoxes.
    Ngjarjet e shkurt-marsit duhet tė na japin shumė mėsime pėr gjendjen aktuale, sepse pėrsėri “opozita“ gjendet pėrpara disa udhėkryqeve parimore. Pėrsėri nė Shqipėri drejton njė forcė antidemokratike qė nuk lejon tė hyjė ligjshmėria nė jetėn tonė tė pėrditshme.
    Ngjarjet e Shkodrės nuk kanė gjetur asnjė lloj zgjidhjeje dhe as nuk kanė pėr tė gjetur nė klimėn e procedurave antidemokratike qė po ndiqen. Farsa juridike hyri nė tė gjitha ekranet tona pėr t’ u kėmbyer me rubrikėn “Sot nė Kuvendin Popullor“.
    Amnisti apo pafajėsi? (ėshtė fjala pėr debatin parlamentar i vitit 1991 pėr amnistinė apo pafajsinė e ish-tė persekutuarėve politikė- K. M.)- Parlamenti mbeti i mbėrthyer nė kėtė gozhdė qė e ngul gjithmonė ajo forcė qė kėrkon t’ i japė ligjshmėri njė tė kaluare anti-ligjore. Duhet tė pranosh qė ka pasur procese juridike pėr tė kėrkuar amnisti ose pafajėsi- kur dihet se ka pasur vetėm despotizėm dhe mafia shtetėrore.
    Eksodi- provoi edhe njė herė qė qeveria e koalicionit nuk e ka gjendjen nė dorė dhe se turbullirat nė Shqipėri i krijojnė forca jashtėligjore. Partia Demokratike, Republikane etj., edhe njėherė bėnė zhurmėn e rastit dhe gjithēka u kthye atje ku ishte, gati pėr shpėrthimin tjetėr.
    Denoncimi pa kompromis i veprimtarisė kriminale tė PPSH-sė deri nė nxjerrjen e saj jashtė ligjit ėshtė i vetmi shteg nga duhet tė kalojė PSSH-ja pėr tė fituar tė drejtėn e qytetarisė nė shoqėrinė e ardhshme shqiptare dhe e vetmja mundėsi pėr opozitėn qė atdheun e mbetur nė duart e rrugaēėve tė qosheve tė errėta tė nomenklaturės apo tė kriminelėve ordinerė t’ ua kthejė miliona njerėzve tė ndershėm qė kanė humbur besimin. Pėr sa kohė PS nuk ka bėrė denoncimin e plotė tė origjinės dhe historisė sė saj, ajo s’ mund ta ketė tė drejtėn pėr tė qenė njė parti e ligjshme.
    Edhe fakti qė Socialistė dhe Demokratė bashkarisht po i kthehen me njė rreptėsi tė paparė kujtimit tė monarkisė dhe disa zgjatimeve tė saj sot, po e shtrijnė periudhėn e diktaturės nė Shqipėri nga 47 nė 65 vjet, tregon se mungon dėshira pėr tė folur hapur mbi tė gjitha ēėshtjet e historisė dhe tė sotshmes sonė. Tregon njėkohėsisht njohje tė pėrciptė tė historisė dhe inkoshientin e birėrisė komuniste. Kemi mendimin se pėr kėtė problem po ndodhemi sėrish te njė dėshirė e pakontrolluar pėr pushtet; pikėrisht tek ajo qė siē thamė mė lart i shtyu komunistėt nė 1942-43 tė nxisnin luftėn civile. Nisur nga kjo, me tė drejtė ēdo demokrati i mbetet tė denoncojė rrezikun e njohur tė degjenerimit tė demokracisė nė demagogji.
    Nė qoftė se deklarohemi pėr demokracinė pa kufij, atėherė sigurisht kemi parasysh respektimin e pakufishėm tė sė drejtės. Pėr ata qė mund ta kenė harruar historinė e Shqipėrisė, kujtojmė se nė Konferencėn e Pezės ėshtė vendosur qė ēėshtja e formės sė shtetit shqiptar do tė zgjidhet me njė referendum pas lufte. Kurse Kongresi i Pėrmetit me fitimin e Luftės Civile nga komunistėt, ia mohoi popullit shqiptar me dhunė kėtė tė drejtė politike.
    Nė regjimin despotik tė Enver Hoxhės nuk njohėm se ē’ ishte as monarkia kushtetuese as republika. Prandaj kjo ēėshtje na lė tė ftohtė. Por pėr arsyet qė pėrmendėm, nuk lejohet t’ i heqėsh askujt tė drejtėn, qė pas njė regjimi tė dhunshėm tė vendosė nė mėnyrė demokratike pėr formėn e shtetit tė tij. Njė referendum i tillė ėshtė mbajtur edhe nė shtetet fqinje mė tė vjetra nė demokraci sesa ne, si nė Itali e nė Greqi. Mendojmė se referendumi nuk e kėrcėnon spektrin e demokracisė, por pėrkundrazi prezumon nė vetvete rritjen e spektrit tė demokracisė; sepse demokraci do tė thotė qė secila shtresė sociale, ēdo grup individėsh, bile edhe ēdo individ i veēantė duhet tė ketė tė drejtė pėr tė gjetur te fryma demokratike mendėsinė e tij.
    Si intelektualė tė pavarur, tė prirur vetvetiu tė pėrkrahim forcat mė pėrparimtare, kėmbėngulim nė idenė e debatit tė hapur demokratik dhe e pėrsėrisim me keqardhje qė nė Shqipėri ende nuk ėshtė krijuar mundėsia pėr njė debat tė tillė.
    Pėr kėtė qėllim mendojmė tė hedhim nė kėtė artikull idenė e krijimit tė njė Forumi tė gjerė demokratik nė tė cilin duhet tė marrin pjesė tė gjitha forcat antikomuniste, pėrkatėsisht antikolektiviste, duke pėrfshirė kėtu partitė ekzistuese politike dhe ato qė do tė krijohen, shoqata, grupe dhe individė tė veēantė qė kanė kėtė tendencė; sepse vetėm kėshtu bėhet e mundur qė lufta kundėr komunizmit, e cila s’ ėshtė e thjeshtė, tė organizahot nė mėnyrė radikale. Asnjeri s’ duhet tė harrojė se ende janė tė gjitha mundėsitė qė PSSh tė marrė sėrish pushtetin nė zgjedhjet e ardhshme. Ose edhe mė keq, qė Ēeta Plakė tė provojė njė grusht tjetėr shteti. Prandaj kjo e bėn detyrė imperative krijimin e Forumit tė gjerė antikomunist, i cili do tė zgjeronte kufijtė gjithnjė e mė tė ngushtė tė opozitės zyrtare.
    (Edi Rama dhe Ardian Klosi, “Refleksione“, Shtėpia botuese “Albania“, Tiranė 1992, f. 179-185)
    Siē shihet, ky tekst e justifikon komplimentin qė Shpėtim Nazarko i bėri Edi Ramės nė “Zonė e Lirė”, nė Tv Klan se ai ėshtė njė nga tre njerėzit nė hapėsirėn shqiptare (dy tė tjerėt janė Arbėr Xhaferri dhe Rexhep Qosja), qė shkruan mė bukur. Ironia ėshtė se kėtė manifest tė njeriut qė sot ėshtė kryetar i PS-sė, nė tė ardhmen mund ta marrė dikush nga krahu tjetėr dhe ta zbatojė pikė pėr pikė, duke u justifikuar se nuk po bėn gjė tjetėr vecse po zbaton ato qė ka thėnė edhe njė nga liderėt mė tė spikatur tė sė majtės.
    < Para Tjetri >

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime
    prap me myftarajn..

    --

    Megi Ajtyresa, ēifutja nė krye tė FRESSH

    Grada e perdoruesve-ve: / 35
    I varferI mire
    Monday, 23 October 2006

    Nga Kastriot Myftaraj

    Kur nė shkurt tė vitit 2006, nė njė artikull timin tė botuar nė njė gazetė dhe nė njė dalje nė emisionin “Zonė e Lirė“ tė Arian Ēanit dhashė alarmin pėr njė skemė qė po zbaton George Soros nė Shqipėri pėr tė ngritur nė lidershipin politik, fillimisht tė sė majtės, kriptohebrejtė, ose njerėzit paraardhėsit e tė cilėve kanė pasur identitet hebre dhe qė e kanė rigjetur atė, shumėkush e shpėrfilli kėtė si njė teori konspiracioni. Megjithėse kurrkush nuk arriti tė hedhė tė kundėrshtojė argumentet e mia pėr mbėshtetjen e posaēme qė iu jepte Soros disa njerėzve si Edi Rama dhe Erion Veliaj, tė cilėt bėjnė gjithēka pėr tė treguar se janė beniaminėt e qarqeve tė fuqishme hebreje nė botė. Ata qė kishin qoftė edhe njė dyshim tė vogėl se ato qė kam thėnė unė nuk kanė qenė tė vėrteta, tash me ēėshtjen “Ajtyresa“ besoj se u ėshtė zhdukur ēdo dyshim dhe janė bindur pėrfundimisht se nė politikėn shqiptare ka njė konspiracion sorosian pėr tė krijuar njė elitė sunduese kriptohebreje. Kryetarja e re e FRESSH, qė tashmė meriton tė quhet Forumi Rinor Ebreo Socialist Shqiptar, Megi Ajtyresa, ditėn e premte nė 20 tetor 2006 doli nė “Zonė e Lirė” tė Arian Ēanit, nė Tv Klan, nė njė intervistė ku argumenti kryesor qė u diskutua, siē ka ndodhur qė nga dita qė ajo u pėrfol se do tė dilte nė krye tė FRESSH, u bė mbiemri i saj i qė do tė qe krejt normal nė Izrael, por qė ngjan krejt i ēuditshėm nė Shqipėri. Zonjushės simpatike 18 vjeēare i kishin mėsuar njė pėrrallė tė bukur pėr t’ ia treguar publikut, qė nė kėtė rast merrej si auditor fėmijėsh qė dėgjojnė gjyshen. Arian Ēani, me mėnyrėn e vet pėr t’ i thėnė gjėrat drejtpėrdrejt, e pyeti pėr kuptimin e mbiemrit tė saj dhe se mos ky mbiemėr i ēuditshėm ishte ēifut, siē po qarkullojnė fjalė. Zonjusha tha se mbiemri i saj nuk kishte asnjė kuptim dhe se ai nuk ishte hebre, por njė fjalė pa asnjė kuptim. Sipas pėrrallės qė i kishin mėsuar ajo tha se mbiemri i familjes sė saj kishte qenė “Gjini“ dhe se familja e saj ishte me origjinė nga Mirdita (fshatin nuk e tha) dhe se nė kohėn e regjimit komunist, nė vitet shtatėdhjetė, familja e saj e ndryshoi mbiemrin e detyruar nga regjimi pėr shkak se ishte tepėr kristian. Zonjusha kėtė pėrrallė mund t’ ua thotė tetėmbėdhjetėvjeēarėve nė pub, mes tė cilit dhe zyrės tha se e ndan kohėn, por jo atyre qė e kanė pėrjetuar nė njė moshė tė rritur regjimin komunist dhe e dijnė mirė se si kanė shkuar gjėrat atėherė. Shkodra, Mirdita dhe gjithė Shqipėria, nga Veriu nė Jug atėhere qenė tė mbushura me mbiemra kristianė: “Pjetri“, “Gjoni“, “Pali“, “Zefi“, “Shtjefni“, “Marashi“, “Kristo“, “Stefani“, “Mihali“, “Vangjeli“ etj., madje edhe “Gjini“, i cili qe njė mbiemėr i pėrhapur si nė Veri ashtu dhe nė Jug. Mbiemra tė tillė i gjeje madje deri nė nivelet e larta tė regjimit komunist, ku gjeje mbiemra kristianė si “Stefani“, “Gjoni“, “Mihali“ dhe kurrkush nuk u kėrkoi kėtyre qė ta ndėrronin mbiemrin dhe as nuk e ndėrruan. Nė vitet shtatėdhjetė doli njė udhėzim zyrtar qė tė bėheshin me procedurė tė pėrshpejtuar ndryshimet e mbiemrave tė njerėzve qė mbanin mbiemra me kuptim fyes dhe qė donin ta bėnin njė gjė tė tillė. Por mbiemri “Gjini“ nuk ėshtė i tillė. Prandaj kėtė pjesė tė pėrrallės qė tregoi Megi nuk e beson kush. Por, jo mė pak e pabesueshme qe pjesa tjetėr e pėrrallės, ajo se pėrse pasi familja e saj e ndryshoi mbiemrin, mori mbiemrin e ēuditshėm “Ajtyresa“. Megi tha se gjyshi i saj donte tė kishte njė mbiemėr qė nuk do ta ketė askush pėr njėmijė vjet, prandaj zgjodhi kėtė mbiemėr qė ishte njė fjalė e shpikur prej tij. Me kėtė Megi nuk ka bėrė gjė tjetėr veēse na ka thėnė njė rrenė qė nuk do ta thotė kush pėr njėmijė vjet nė politikėn shqiptare. Sė pari, sepse edhe kur lejohej ndryshimi i mbiemrit, nuk lejohej shpikja e mbiemrave, por mund tė merrje njė mbiemėr qė e kishte pasur familja tėnde, ose tė zgjidhje nga njė listė mbiemrash qė tė ofronte shteti. Sė dyti, sepse mbiemrin e saj vėrtet qė nuk e ka dhe nuk do ta ketė kush nė Shqipėri, por atė e gjen nė Izrael. Qė e gjithė kjo histori ėshtė e dyshimtė, kuptohet nga fakti qė Megi, deri ditėn qė u bė kongresi i FRESSH njihej me mbiemrin “Ajtyresa“ dhe qė tė nesėrmen e kongresit nė mbiemrin e saj ndryshoi dy gėrma, duke u bėrė “Ayteresa“. Me sa duket dikush ka dashur qė nė mbiemrin e saj pa kuptim tė krijojė fjalėn “Teresa“ pėr ta bėrė tė duket paksa kristian. Kėshtu qė, ironikisht, mbiemri “Ajtyresa“, qė nuk do ta kishte kurrkush pėr njėmijė vjet, ndryshoi shumė shpejt pėrsėri. Ėshtė e qartė se zonjusha Megi Ajtyresa ėshtė njė nga kriptohebrejtė qė ka zbuluar Soros nė Shqipėri dhe po i promovon pėr t’ u ngjitur nė majė tė elitės politike dhe pėr tė marrė pushtetin. Mbiemri i saj ėshtė edhe mė hebre se ai i gjyqtarit izraelit tė ndeshjes Shqipėri-Holandė dhe fjalėt e saj janė po aq tė besueshme sa gjykimi i kėtij bashkėkombasi tė saj, i cili kishte vendosur qė t’ i lejonte holandezėt tė luanin volejboll nė njė ndeshje futbolli. Nė Shqipėri Soros dhe ata qė qėndrojnė pas tij prej disa vitesh janė duke eksperimentuar marrjen nėn kontroll tė politikės sė njė vendi nga kriptohebrejtė. Sigurisht qė Shqipėria ėshtė vendi ku tradicionalisht janė bėrė eksperimente dhe ku ato mund tė bėhen mė lehtėsisht. Nė vitet para rėnies sė komunizmit, njerėzit e Sorosit hulumutuan nė arkivat osmane dhe nė ato tė lėna nga komunitetet hebreje tė ardhura nė Imperinė Osmane dhe ndėrtuan njė dosje tė plotė mbi hebrejtė e konvertuar nė fenė islame dhe nė atė kristiane nga hebrejtė sefarditė qė erdhėn nė Imperinė Osmane pas dėbimit nga Spanja nė fund tė shekullit XV. Pas rėnies sė komunizmit kėta njerėz u gjetėn dhe u bėnė beniaminėt e Sorosit nė Shqipėri. Prej kėtyre njerėzve, Edi Rama, Erion Veliaj dhe edhe tė tjerė si Megi Ajtyresa janė zgjedhur pėr tė bėrė njė karrierė tė madhe politike. Pėr tė larguar ēdo keqkuptim, dua tė saktėsoj se pėr mua kjo ndėrmarrje e Sorosit nuk ka tė bėjė me njė konspiracion gjithėhebre pėr sundimin e botės, sipas mitit tė Protokolleve tė Zionit. Kėtu kemi tė bėjmė me veprime tė grupimeve ekstremiste hebreje tė llojit tė Sorosit. Tekefundit nuk ėshtė ndonjė ēudi e madhe qė, ashtu sikur ka pasur dhe ka ekstremistė arianė, fashistė dhe nazistė, tė ketė dhe ekstremistė hebrej tė llojit tė Sorosit. Tė pretendosh se hebrejtė janė tė privuar nga ekstremizmi ėshtė naive dhe e pabesueshme. George Soros, miliarderi i cili nė vitin 1992, krijoi nė Republikėn e Shqipėrisė Fondacionin “Shoqėria e Hapur pėr Shqipėrinė”, ka ndėrmarrė njė fushatė globale tė manipulimit njerėzor. Eksperimenti i tij mė i avancuar tashmė ėshtė duke u zhvilluar nė Shqipėri. Megi Ajtyresa ishte nė entourage tė Edi Ramės, kur ai e priti Sorosin nė Bashkinė e Tiranės, vitin e kaluar gjatė vizitės qė bėri Sorosi nė 17-19 nėntor nė Shqipėri. Ēfarė donte maturantja 17 vjeēare nga Shkodra, qė vetėm para njė muaji kishte marrė teserėn e PS-sė, nė takimin qė kryetari i porsazgjedhur i PS-sė dhe i Bashkisė sė Tiranės bėnte me miliarderin hebre? Ėshtė e qartė se prania e saj atje kishte si shkak prezantimin qė do t’ i bėhej tek Sorosi “yllit“ (kuptohet me gjashtė cepa si Ylli i Davidit) tė ri qė pritej tė ngjitej nė politikėn shqiptare, me sponsorim tė njerėzve tė Sorosit nė PS. Zonjusha Ajtyresa, e recitoi shumė bukur nė “Zonė e Lirė“ pėrrallėn qė i kishin mėsuar. Por, atė e tradhėtoi veten vetėm me njė detaj, qė e bėri tė zbulojė origjinėn e saj hebreje. Kur Arian Ēani i tha se qarkullojnė fjalė qė ju jeni ēifute, ajo i tha: “Ndoshta duhet thėnė hebreje“. Nė Shqipėri mund tė numėrohen me gishtat e dorės njerėzit qė e dijnė dallimin mes fjalėve “ēifut“ dhe “hebre“. Fjala “ēifut“ ėshtė njė fjalė fyese e gjuhės osmanishte, me tė cilėn muslimanėt e Imperisė Osmane quanin “hebrejtė“. Fjala “ēifut“ ka kuptimin e tė pėgėrės dhe pėrkthimi mė i saktė nė shqip ėshtė “bajgė“. Tė gjithė hebrejtė qė kanė jetuar nė Imperinė Osmane e njohin mirė kėtė fjalė dhe ajo ėshtė trashėguar nė kujtesėn familjare si pjesė e arsenalit tė fyerjeve qė u janė bėrė hebrejve. Nė Shqipėri fjala “ēifut“ pėrdoret rėndom pėr hebrejtė, edhe kur nuk ka konotacion tė keq, madje edhe kur flitet nė favor tė tyre. Madje edhe nė fjalorėt e shqipės, fjalėt “jeės“ dhe “hebre“ pėrkthehen “ēifut“, duke u konsideruar kjo e fundit si fjalė e gjuhės shqipe pėr hebrejtė. Deri edhe nė librin e Paul Johnson “Kohėt moderne“, tė pėrkthyer dhe botuar nė shqip me ndihmėn e Qendrės Amerikane tė Kulturės, nė vitin 1996, njė libėr ky ku dėnohet antisemtizmi, gjendet me qindra herė fjala “ēifut“ pėr tė shėnuar hebrejtė. Sigurisht qė kjo ėshtė bėrė pa tė keq, por gjithsesi kjo tregon se sa pak njerėz e dijnė nė Shqipėri tė vėrtetėn e fjalės “ēifut“. Atėhere si shpjegohet qė dallimin midis fjalės “ēifut“ dhe fjalės “hebre“ e dinte 18 vjeēarja Megi Ajtyresa (Ayteresa siē i pėlqen), qė nuk la pėrshtypjen e njė njeriu me erudicion (qė nuk pėrbėn tė metė intelektuale pėr moshėn qė ka) dhe qė tregoi me shumė naivitet gjėra qė dihet mirė se nuk janė tė vėrteta. Nga vjen kjo diskrepancė (mospėrputhje) nė intelektin e zonjushės. Sigurisht nga fakti qė kuptimin e fjalės “ēifut“ dhe refuzimin e kėsaj fjale, ajo e ka mėsuar nė familje, si pjesė tė kujtesės familjare. Pra, zonjusha tradhėtoi identitetin e vet hebre. Zbatimi i planit tė Sorosit pėr tė nxjerrė njė elitė hebreje tek e majta shqiptare, qė mė pas do tė jetė njė elitė nė pushtet, po shkallėzohet nė mėnyrė tė rrezikshme, siē e tregoi dhe rasti “Ajtyresa“. Zonjushės Ajtyresa, ashtu si Erion Veliajt, mund t’ i duket e gjithė kjo ngjitje nė karrierė si njė fat i madh qė i erdhi papritur dhe qė do t’ i sigurojė njė jetė luksoze me tė ardhura tė mėdha, me udhėtime jashtė, frekuentim restorantesh tė klasit tė lartė, shoping nė dyqane luksoze, veshje firmato dhe shtėpi e makina luksi, shkollim tė shtrenjtė privat etj. Ajo mundet qė edhe mos t’ i kuptojė gjithė implikimet qė vijnė nga loja ku ajo ėshtė njė puppet strings (kukull e komanduar me fije). Por, ata qė i kuptojnė kėto gjėra nė qendrat ndėrkombėtare duhet ta dijnė se eksperimenti i Sorosit nė Shqipėri me kriptohebraizmin politik po shkallėzohet rrezikshėm dhe historia ka treguar se reagimet qė vijnė ndaj lojėrave tė tilla janė gjithmonė ekstreme dhe nė kėtė rast pėrgjegjėsinė e kanė ata qė i bėjnė kėto lojėra. Lojėra tė tilla si kjo qė po bėn Soros nė Shqipėri me kriptohebraizmin politik nuk mund tė kundėrshtohen me liturgjinė e rėndomtė se ata qė thonė gjėra tė tilla janė antisemitė, veē nė rast se sipas sė njėjtės logjikė antihitlerizmi dhe antinazizmi nuk shihen si antigjermanizėm. Sorosizmi pėrdor tė njėjtat metoda si nazizmi dhe pėr kėtė dėshmitar jam vetė. Ashtu si nazistėt pėrhapnin dokumenta tė falsifikuar pėr hebrejtė duke u atribuar atyre autorėsinė e tyre, ashtu edhe pėr mua, qė nga koha qė e kam kritikuar pėr herė tė parė Sorosin dhe veprimtarėt e vet nė Tiranė, para disa vjetėsh, ka filluar njė fushatė e pėrhapjes sė shpifjeve nga mė tė ēuditshmet nė emrin tim, nė Internet, pas tė cilės qėndrojnė sorosianėt shqiptarė, edhe me bashkėfajėsinė e disa njerėzve qė mbajnė poste shtetėrore dhe pėrgjegjėsia e tė cilėve ėshtė e vėrtetuar, pavarėsisht mohimeve qė mund tė bėjnė. Gjithsesi, pėr t’ u kthyer tek argumenti qendror i kėtij artikulli, Sorosi dhe sorosianėt nė PS dėshtuan me rastin “Ajtyresa“, apo “Ayteresa“, siē duan ta quajnė tash, dhe nė kėtė ēėshtje zonjusha e ēorri “gjethen e fikut“, duke zbuluar lakuriqėsinė e konspiracionit sorosian. Socialistėt shqiptarė janė tė parėt qė kanė detyrimin qė t’ i japin fund kėsaj maskarade sorosiane. Por, pėrgjegjėsi kanė edhe ndėrkombėtarėt, tė cilėt, nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, e kanė toleruar Sorosin qė ta shndrrojė Bashkinė e Tiranės nė njė qendėr tė madhe pastrimit tė pareve tė pista sorosiane, ashtu si Kuraēaon ku Soros i ka bėrė tradicionalisht pjesėn mė tė madhe tė kėtyre punėve, me perspektivė qė ta bėjė tė tillė gjithė Shqipėrinė kur tė vijė nė pushtet. Kjo fillimisht shqiptarėve mund t’ u ngjajė si e dobishme, por historia tregon se qytetet dhe vendet qė pėrdoren nė kėtė mėnyrė pėsojnė njė fund shumė tė keq kur pėrfundon pėrdorimi i tyre. Dhe kjo ditė vjen mė shpejt nga sa mendohet dhe kostoja ėshtė mė e madhe nga sa mendohet. Por sigurisht jo pėr Edi Ramėn, Erion Veliajn, Megi Aytiresėn (Ayteresėn), qė atėhere nuk do tė jenė nė Shqipėri por nė vende tė tjera, duke bėrė jetė luksoze.
    < Para Tjetri >

    gazeta sot..

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime
    prap myftaraj..

    ...

    O formalizim nė Kushtetutė "Republikė gjysėm-presidenciale", o tė restaurohet republika parlamentare

    Grada e perdoruesve-ve: / 27
    I varferI mire
    Wednesday, 27 September 2006

    Nga Kastriot Myftaraj

    Kur u miratua Kushtetuta qė sot ėshtė nė fuqi, nė vitin 1998, gjatė diskutimit pėr tė u tha se Presidenti i Republikės nė Shqipėri ėshtė vetėm njė post honorifik, qė ka kompetenca tė vogla.Por, konflikti i fundit Berisha-Moisiu po tregon se e kundėrta ėshtė e vėrtetė. Nė kėtė krizė, sė pari zbulohen pėrmasat e vėrteta tė pushtetit qė ka Presidenti. Tashmė ėshtė bėrė e qartė se nė Kushtetutėn e Shqipėrisė gjendet njė President shumė i fuqishėm, me shumė kompetenca, por qė ėshtė i mbuluar me «gjethen e fikut» tė nenit 92, ku Presidentit i njihen vetėm kompetenca tė vogla, tė denja pėr njė kryetar shteti honorifik. Por, nė Kushtetutė janė shpėrndarė, sipas njė skeme kamuflimi dhe kompetenca tė tjera tė shumta dhe tė rėndėsishme. Kėshtu, duket sikur Presidenti, nė sferėn e pushtetit gjyqėsor, ka vetėm postin honorifik tė Kryetarit tė Kėshillit tė Lartė tė Drejtėsisė (KLD), qė i jep atij vetėm njė votė, ndėr 15 votat e anėtarėve tė kėtij institucioni. Por, gjėrat nė tė vėrtetė duken ndryshe po t’ i shohim nė pikėpamjen e rolit qė ka Presidenti nė fatin e anėtarėve tė KLD. Tė gjithė anėtarėt e KLD, me pėrjashtim tė ministrit tė drejtėsisė dhe tre anėtarėve tė zgjedhur nga Kuvendi, e kanė fatin e tyre tė varur nga njė mekanizėm juridik qė kontrollohet nga Presidenti. Sė pari, Kryetari i Gjykatės sė Lartė dhe nėntė anėtarėt e KLD qė janė gjyqtarė, emėrohen nga Presidenti. Nėse tė nėntė anėtarėt, qė janė gjyqtarė, nuk i binden Presidentit, ai nė ēdo kohė mund tė inicojė shkarkimin e tyre duke vėnė nė lėvizje mekanizmat e kontrollit tė KLD, qė administrohen nga nėnkryetari i Kėshillit qė emėrohet nga KLD me propozim tė kryetarit (Presidentit), pra qė ėshtė njeriu i besuar i Presidentit. Moisiu ka prirjen pėr tė interpretuar nė mėnyrė uzurpuese procedurėn e fuqizimit prej tij tė vendimeve tė KLD, nėpėrmjet dekretimit. Presidenti e interpreton kėtė sikur ai mund ta shtyjė sa tė dojė dekretimin, ēka praktikisht e bėn fiktiv vendimin e KLD. Shumė tė gjera janė kompetencat e Presidentit edhe nė lidhje me Gjykatėn e Lartė dhe atė Kushtetuese, anėtarėt dhe kryetarėt e tė cilave emėrohen nga Presidenti me pėlqimin e Kuvendit. Kėtu ka njė nonsens juridik pėr njė Kushtetutė qė nė nenin njė e pėrcakton shtetin si njė republikė parlamentare. Nė njė republikė parlamentare fuqia e parlamentit nuk cėnohet nė kėtė mėnyrė. Pastaj, c’ ėshtė ky term «me pėlqimin», qė nuk ėshtė term juridik dhe qė do t’ i shkonte mė tepėr njė jurie nė njė konkurs bukurie ose mode, se sa njė Kuvendi. Ē’ do tė thotė «me pėlqimin»? Po sikur shumėsia e parlamentarėve tė thonė thjesht se nuk u pėlqen personi nė fjalė?! Dhe nuk ėshtė pėr t’ u habitur qė Gjykata Kushtetuese nė disa konflikte juridike mes ekzekutivit apo parlamentit, nga njėra anė dhe Presidentit nga ana tjetėr, pėr tė cilat ėshtė thirrur tė arbitrojė, ka dhėnė vendime nė favor tė Presidentit, duke e interpretuar Kushtetutėn nė njė mėnyrė tė tillė qė i jep Presidentit tė drejtėn qė tė merret me pėrmbajtjen e ēėshtjeve tė cilat parlamenti ia paraqit pėr dekretim dhe jo vetėm me anėn proceduriale tė tyre. Kėtu kemi tė bėjmė me njė dhunim tė nenit 1 tė Kushtetutės. Edhe nė konfliktin mes mazhorancės parlamentare dhe Presidentit pėr ēėshtjen e Prokurorit tė Pėrgjithshėm reflektohet njė anomali nė Kushtetutė, sipas sė cilės Prokurori i Pėrgjithshėm emėrohet dhe shkarkohet nga Presidenti me pėlqimin (nė rastin e shkarkimit me propozimin) e Kuvendit. Pėrsėri kemi njė nonsens se nė njė shtet qė, me Kushtetutė definohet si republikė parlamentare. Presidenti emėron Prokurorin, duke pėrcaktuar dhe personin, ndėrsa parlamenti jep vetėm pėlqimin?! Pėrsėri «pėlqimi», sikur parlamenti tė jetė juri e njė konkursi bukurie! Me kėtė krijohen situata absurde si kjo e tashmja kur Kuvendi ia ka hequr pėlqimin Prokurorit prej dy muajsh dhe ai vazhdon qėndron nė kėtė post, duke mos u shprehur Presidenti as shkarkimin dhe as pėr kundėrshtimin e vendimit tė Kuvendit?! Argumenti se Presidenti po e shqyrton ēėshtjen ėshtė absurd. Tė gjitha ēėshtjet pėr tė cilat kėrkohet shkarkimi janė ēėshtje tė bujshme dhe Presidenti qė ka detyrimin kushtetues tė informohet pėr veprimtarinė e institucioneve tė ndryshme, duhet tė qe nė dijeni pėr to. Konflikti Berisha-Moisiu ia bėn tė qartė ēdo Prokurori nė tė ardhmen se fati i tij ėshtė nė dorėn e Presidentit dhe se ky fat do tė jetė sipas bindjes qė ai do tė tregojė ndaj Presidentit. Prokuroria tashmė mund tė konsiderohet si njė instrument presidencial. Kjo dhe pėr faktin se edhe prokurorėt e tjerė emėrohen dhe shkarkohen nga Presidenti me propozim tė Prokurorit tė Pėrgjithshėm. Por, kur ėshtė e qartė se fati i Prokurorit tė Pėrgjithshėm ėshtė nė dorėn e Presidentit, atėhere ėshtė e qartė se Presidenti nuk e ka tė vėshtirė ta detyrojė Prokurorin e Pėrgjithshėm qė tė propozojė pėr emėrim ose shkarkim nė institucionin e akuzės njerėzit qė do Presidenti. Pėr t’ u bėrė anomalia kushtetuese mė e thellė, skema e emėrimit nga Presidenti me pėlqimin e Kuvendit pėrmbyset nė rastin e Kryetarit tė Kontrollit tė Lartė tė Shtetit qė sipas Kushtetutės zgjidhet dhe shkarkohet nga Kuvendi me propozim tė Presidentit. Pra, nuk ruhet njė standard nė emėrimin dhe shkarkimin e drejtuesve tė institucioneve kryesore tė shtetit. Gjithsesi, edhe kėtu Presidenti ka kompetenca tė mėdha, krejt tė papranueshme pėr njė republikė parlamentare. Por, anomalia nė Kushtetutė bėhet skandaloze nė rastin e emėrimit dhe shkarkimit tė drejtorit tė shėrbimit sekret, qė e emėron Presidenti me propozim tė Kryeministrit. Ky wshtė njė absurditet pėr njė republikė parlamentare, kur parlamenti ėshtė krejtėsisht i pėrjashtuar nga atributet mbi njė institucion kryesor tė shtetit nė lidhje me tė cilin ka atribute Presidenti. Por, nuk ruhet i njėjti standard. Skema e emėrimit nga Presidenti me pėlqimin e Kuvendit, pėrmbyset nė rastin e Guvernatorit tė Bankės sė Shqipėrisė, qė zgjidhet nga Kuvendi me propozim tė Presidentit. Por, pėrsėri, ėshtė Presidenti ai qė pėrcakton personin qė do tė marrė postin e guvernatorit tė bankės qendrore tė shtetit. Presidenti ka kompetenca tė gjėra edhe sa i pėrket procesit elektoral. Presidenti emėron drejtpėrdrejt sipas vullnetit tė vet dy nga shtytė anėtarėt e KQZ, Por, Presidenti ka rol edhe nė zgjedhjen e tre anėtarėve tė tjerė tė KQZ, qė sipas kėsaj dispozite zgjidhen nga KLD ku Presidenti ėshtė kryetar. Duke konsideruar se fati i njėmbėdhjetė nga pesėmbėdhjetė anėtarėt e KLD ėshtė nė dorėn e Presidentit, ėshtė e kuptueshme qė ky do tė arrijė t’ u imponojė atyre vullnetin e vet pėr emėrimin e njerėzve qė do. Pra, sipas Kushtetutės nė fuqi, Presidenti ka nė dorė zgjedhjen e pesė nga shtatė anėtarėt e KQZ. Edhe pėr kompetencat honorifike qė ka Presidenti sipas nenit 92 tė Kushtetutės, Moisiu ka prirjen qė t’ i interpretojė nė mėnyrė zė zgjerimit tė pushtetit tė vet, nė sens antikushtetues. Interpretimi i dispozitave tė njė kushtetute supozohet tė bėhet sipas frymės nė tė cilėn ėshtė ndėrtuar ajo. Dhe interpretimi i dispozitave tė Kushtetutės sė Shqipėrisė duhet bėrė nė sens tė nenit 1 tė saj ku thuhet: «Shqipėria ėshtė republikė parlamentare». Nė njė republikė parlamentare ėshtė parlamenti ajo qendėr pushteti qė prevalon dhe Presidenti ka njė rol honorifik, mė sė shumti atė tė njė noteri tė republikės. Gjatė Presidencės Moisiu, posaēėrisht pas ardhjes sė PD-sė nė pushtet, ėshtė parė prirja, pėr t’ i interpretuar kompetencat e Presidentit nga pikėpamja e njė republike presidenciale. Dispozita pėr emėrimin e pėrfaqėsuesve diplomatikė tė shtetit shqiptar nė vendet e tjera, qė Presidenti e bėn me propozim tė kryeministrit, ėshtė interpretuar sikur Presidenti ka tė drejtė tė shqyrtojė aspektet e ndryshme tė figurės sė tė propozuarve, duke u bėrė praktikisht Presidenti bashkėkrijues me qeverinė i politikės sė jashtme tė vendit, kompetencė e cila Presidentit nuk i njihet nga Kushtetuta. Nė kėtė sens shkon dhe prirja e Presidentit pėr tė vonuar pa fund pėrgjigjet pėr propozimet e kryeministrit, duke u justifikuar me argumentin se Kushtetuta nuk i ve ndonjė limit kohor pėr tė dhėnė pėrgjigje. Kjo nuk ėshtė njė gjuhė prej shtetari. Presidenti Moisiu e paraqet veten si garant i zbatimit tė Kushtetutės dhe opozita e majtė i kėrkon qė ta luajė kėtė rol, tė cilin edhe mazhoranca ėshtė shprehur se ia njeh ex officio. Kjo ėshtė antikushtetuese, pasi Presidenti mund tė pretendojė qė ta luajė kėtė rol vetėm kur kjo gjė ėshtė e fiksuar nė Kushtetutė. Nė Shqipėri Presidenti ka pasur atributin e garantit tė zbatimit tė Kushtetutės sipas Dispozitave Kryesore Kushtetuese tė miratuara nė vitin 1991. Neni 28 i kėtyre Dispozitave thoshte se Presidenti: «Siguron respektimin e kėtij Ligji, tė ligjeve tė tjera dhe tė drejtave e lirive tė shtetasve». Por, nė atė kohė nuk kishte Gjykatė Kushtetuese qė normalisht duhet t’ i ketė kėto atribute nė njė republikė parlamentare dhe Shqipėria nuk pėrcaktohej literalisht si republikė parlamentare. Nė Projekt-kushtetutėn qė u kundėrshtua me referendumin e vitit 1994, Presidenti pėrcaktohej si garant i zbatimit tė kushtetutės nė nenin 84 qė thoshte: «Presidenti i Republikės garanton respektimin e kushtetutės dhe tė ligjeve». Por, sipas Kushtetutės qė ėshtė nė fuqi nė Shqipėri, asaj tė miratuar nė vitin 1998, Presidenti nuk pėrcaktohet si garant i zbatimit tė Kushtetutės, pėr ēka ai nuk mund ta pretendojė kėtė atribut. Presidenti Moisiu i ka njohur vetes tė drejtėn pėr t’ u bėrė interpret i Kushtetutės me atributet e njė lloj paragjykate kushtetuese, nė raport me parlamentin, duke kthyer mbrapsht ligje pėr mospajtim me Kushtetutėn, siē bėri nė rastin e ligjit pėr legalizimet, nė fillim tė kėtij viti. Kėtu kemi njė uzurpim tė kompetencave tė Gjykatės Kushtetuese. Nė rast se Presidenti paska kompetencė (tė pashkruar) pėr t’ u shprehur pėr pajtimin ose jo tė ligjeve me Kushtetutėn, atėhere ē’ kuptim ka qė nė nenin 134 tė Kushtetutės Presidenti pėrcaktohet si i pari nga subjektet qė mund tė venė nė lėvizje Gjykatėn Kushtetuese pėr tė shqyrtuar njė ēėshtje? Moisiu ka prirjen pėr tė bėrė interpretimin e Kushtetutės, sipas interesit tė vet, me anė tė njė kėshilli «orakujsh» tė quajtur konstitucionalistė, qė pėrgjithėsisht janė disa dinozaurė tė jurisprudencės komuniste. Kushtetuta, qė ėshtė ligji themeltar i njė vendi, aq mė tepėr kur ėshtė miratuar me referendum popullor, duhet tė jetė njė tekst i shkruar qartė dhe i kuptueshėm dhe jo njė tekst ezoterik, qė duhet interpretuar sipas njė kabalistike juridike. Moisiu ka prirjen pėr tė uzurpuar kompetenca nė sferėn e politikės sė jashtme, sic qe rasti i fundit kur shkoi nė sesionin vjetor tė OKB-sė, ku mbajti njė fjalim. Kushtetuta e Shqipėrisė nuk i ka pėrcaktuar Presidentit asnjė atribut nė sferėn e politikės sė jashtme, madje nė kompetencat e tij nuk ėshtė futur as shprehja e pėrgjithshme, merr pjesė nė pėrcaktimin e drejtimeve kryesore tė politikės shtetėrore, qė do t’ i mundėsonte Presidentit tė vepronte nė sferėn e politikės sė jashme. Neni 100 i Kushtetutės tė drejtėn e pėrcaktimit tė politikės sė shtetit ia njeh vetėm Kėshillit tė Ministrave, kur thotė: «Kėshilli i Ministrave pėrcakton drejtimet kryesore tė politikės sė pėrgjithshme shtetėrore». Nė anėn tjetėr, neni 94 i Kushtetutės thotė se Presidenti nuk mund tė ushtrojė kompetenca tė tjera pėrveē atyre qė i njihen shprehimisht me Kushtetutė dhe qė i jepen me ligje tė nxjerra nė pajtim me tė. Nė rastin e konfliktit Berisha-Moisiu kemi tė bėjmė me njė konflikt mes dy qendrave kryesore tė pushtetit, atij ekzekutiv dhe madje parlamentar, nga njėra anė, si dhe Presidentit tė Republikės, nga ana tjetėr. Kryeministri dhe mazhoranca parlamentare vijnė nė pushtet me anė tė votės dhe sjellja e tyre me Presidentin do tė jetė pjesė e njė fature elektorale qė ata do t’ ia paguajnė publikut shqiptar, nė cilėsinė e elektoratit, duke filluar qė nga zgjedhjet e ardhme vendore dhe nė zgjedhjet e rradhės parlamentare. Pra, kryeministri dhe mazhoranca parlamentare nė pushtet janė efektivisht nėn sovranitetin e popullit shqiptar dhe do t’ i nėnshtrohen gjykimit tė tij, herėt a vonė. Nė fakt, ky ėshtė vetė qėllimi i demokracisė. Por, nuk mund tė thuhet e njėjta gjė pėr Presidentin, nė kėtė rast Moisiun. Ai nuk ėshtė zgjedhur me votėn e popullit, por si rezultat i njė kompromisi qė arrin nė limitet e intrigės politike. Moisiu do tė largohet nga pushteti, ose pėr shkak tė mbarimit tė afatit kushtetues tė mandatit tė tij, ose pėr shkak se nuk do tė realizohet njė tjetėr intrigė politike qė do tė synojė rizgjedhjen e tij, nė po tė njėjtėn mėnyrė si herėn e parė. Gjithsesi, Presidenti nuk do t’ i nėnshtrohet gjykimit tė popullit, me tė vetmen mėnyrė qė njeh demokracia, atė tė votės. Argumenti me tė cilin mbrohet ky zgjerim kompetencash i Presidentit nė raport me ekzekutivin dhe parlamentin ėshtė ai i balancimit tė pushteteve. Por, kėtu ka njė anomali kushtetuese qė konsiston nė njė paradoks. Kryeministri, qė ėshtė njėherėsh dhe kreu i mazhorancės parlamentare, qė ka marrė me anė tė votės mandatin e popullit pėr tė zgjidhur probleme qė, nė njė vend si Shqipėria, nė njė masė tė madhe kanė tė bėjnė me luftėn kundėr korrupsionit dhe krimit, ėshtė nė situatėn qė nuk i ka mjetet (kompetencat) pėr ta pėrmbushur misionin qė ka marrė pėrsipėr. Paradoksi ironik ėshtė se, sipas Kushtetutės sė Shqipėrisė, mjetet, qė nė kėtė rast janė atributet mbi institucionet qė veprojnė nė kėto fusha (gjykatat, prokurorinė, Kontrollin e Shtetit, shėrbimin sekret) i ka Presidenti, i cili nuk zgjidhet fare me votėn popullore, pra nuk ka mandat legjitim popullor pėr kėto kompetenca tė gjėra dhe nuk ka pėrgjegjėsi elektorale. Njė nga Etėrit themelues tė SHBA-ve, Alexandre Hamilton, nė kohėn qė diskutohej mbi hartimin e Kushtetutės sė SHBa-ve. Nė njė letėr drejtuar popullit tė shtetit tė New York, nė 18 dhjetor 1787, Hamilton u shpreh pėr mėnyrėn e ndėrtimit tė sistemit shtetėror: «Mjetet duhet t’ i pėrgjigjen qėllimit; personat nga tė cilėt pritet arritja e njė qėllimi duhet tė kenė nė dorė mjetet me tė cilat ai duhet tė arrihet». (cituar sipas: «Letrat e federalistit», USIA regional Program Office, Vol. I, f. 23) Kushtetuta e Shqipėrisė ėshtė ndėrtuar mbi njė parim krejt tė kundėrt: Personat nga tė cilėt pritet arritja e njė qėllimi (ata qė marrin votėn e popullit) nuk i kanė nė dorė mjetet qė pėrdoren nė kėtė fushė. Kėto mjete janė praktikisht nė dorėn e njė personi qė nuk vjen nė pushtet nga vota e popullit, siē ėshtė Presidenti, pėr ēka prej tij nuk pritet ndonjė gjė si pėrgjegjėsi elektorale. Dhe sa mė mė i kufizuar supozohet qė tė jetė sipas Kushtetutės pushteti i Presidentit, siē ėshtė e natyrshme pėr njė republikė parlamentare, aq mė shumė ka prirjen qė tė zgjerohet ky pushtet nė praktikė. Shqipėria sot virtualisht ėshtė shndrruar nė njė republikė me prirje presidenciale, madje nė disa pika edhe superpresidenciale, gjė qė ėshtė krejt iliegjitime pėr shkak se Presidenti, jo vetėm qė nuk zgjidhet me votė popullore, por madje pėr pamundėsi tė zgjedhjes sė tij, pėr mosarritje kuorumi, shpėrndahet katėr herė parlamenti, gjė qė ėshtė kuintesenca e absurditetit nė njė republikė qė definohet si parlamentare. Nė kėto rrethana mbetet qė, ose tė amendohet Kushtetuta, duke u definuar vendi si njė republikė me prirje presidenciale dhe Presidenti tė zgjidhet me votė popullore, ose tė ndalohet ky uzurpim dhe tė restaurohet republika parlamentare.
    < Para Tjetri >

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime
    prap myftaraj..

    Poezia e Kadaresė “Pashallarėt e kuq“, thirrje PPSH pėr terror polpotist kundėr intelektualėve

    Grada e perdoruesve-ve: / 7
    I varferI mire
    Tuesday, 14 November 2006

    Nga Kastriot Myftaraj


    Poezia e Ismail Kadare, e ashtuquajtur “Pashallarėt e kuq“ u ndalua si manifest i terrorit polpotist kundėr intelektualėve

    Nga Kastriot Myftaraj - Mbi poezinė e Ismail Kadaresė “Nė mesditė Byroja Politike u mblodh“, pas vitit 1990 ėshtė ngritur njė mit sikur kjo poezi u ndalua nė vitin 1975 nga regjimi komunist i Enver Hoxhės dhe Kadare u kritikua ashpėr nė zyrat e larta partiake, pėr shkak se nė tė autori kishte dėnuar diktaturėn komuniste. Fillesėn e kėtij miti e ka ndėrtuar vetė Ismail Kadare, duke filluar qė nga titulli i rremė i poezisė, duke e mbiquajtur atė “Pashallarėt e kuq“, kur titulli i vėrtetė qe tjetėr, siē e thashė mė lart dhe deri tek pretendimi se pasi iu ndalua kjo poezi Kadare u ēua pėr ndėshkim, pėr disa kohė, nė njė fshat tė Lushnjės. Ky mit ėshtė vazhduar tė ndėrtohet nė njė libėr tė Maks Velos me titull “Zhdukja e pashallarėve tė kuq“ (2002) dhe mė tutje nė librin e Shaban Sinanit “Njė dosje pėr Kadarenė“ (2005).
    Por deri mė sot nuk ka pasur njė analizė serioze tė ēėshtjes sė kėsaj poezie. Njė analizė serioze e kėsaj ēėshtjeje ka si parakusht paraqitjen e kuadrit tė ngjarjeve politike tė kohės nė tė cilėn u ēua pėr botim dhe ndalua kjo poezi. Poezia “Nė mesditė Byroja Politike u mblodh“ u ēua pėr botim nė fillim tė tetorit 1975 nė gazetėn letrare “Drita“ dhe qe planifikuar qė tė botohej nė numrin e datės 12 tetor 1975. Pikėnisja pėr tė shkuar tek e vėrteta e kėsaj ēėshtjeje duhet tė jetė mbledhja e Byrosė Politike pėr tė cilėn bėn fjalė poezia e Kadaresė. Duke lexuar poezinė e kupton se ajo nuk bėn fjalė pėr njė mbledhje hipotetike, por pėr njė mbledhje famėkeqe pėr kohėn tė Byrosė Politike tė Komitetit Qendror tė PPSH, atė tė 27 qershorit 1975. Nga kjo mbledhje doli i ashtuquajturi “Vendim i Byrosė Politike tė Komitetit Qendror tė PPSH mbi disa masa pėr luftėn kundėr burokratizmit veēanėrisht pėr thjeshtimin e organikave“. Nė kėtė vendim thuhet:
    “Organet dhe organizatat e partisė, organizatat e masave dhe organet shtetėrore ekonomike problemin e luftės kundėr burokratizmit tė mos e konsiderojnė tė pėrfunduar, tė mos e konceptojnė ngushtė vetėm me punėn e zhvilluar deri tani dhe me disa rezultate nė shkurtimin e organikave tė aparateve administrative. Ėshtė e nevojshme tė bėhet njė punė e pandėrprerė edukative, e organizuar dhe sistematike pėr kuptimin e pėrmbajtjes politike dhe ideologjike tė tė gjitha problemeve dhe aspekteve qė lidhen me luftėn kundėr burokratizmit, me shfaqjet e tij, me intelektualizmin dhe teknokratizmin etj. Komitetet dhe organizatat e partisė tė shpjegojnė thellė rrezikun real qė u kanoset diktaturės sė proletariatit dhe socializmit nė vendin tonė nga burokratizmi dhe tė kujdesen qė ky t’ u ngulitet thellė nė mendje dhe nė ndėrgjegje njerėzve, ēdo komunisti, punonjėsi e kuadri. Tė kuptohet dhe tė realizohet nė praktikė se lufta kundėr burokratizmit ėshtė luftė klasash qė do tė vazhdojė derisa tė ekzistojnė klasat, derisa tė ekzistojė shteti“. (cituar sipas: “Dokumete kryesore tė PPSH“, Shtėpia botuese “8 nėntori“, Tiranė 1978, Vol. VI, f. 467-469)
    Paraqitja e tezės se lufta kundėr burokratizmit qe aspekt i luftės sė klasave qe njė gjė mjaft ogurzezė, pasi lufta e klasave nėnkuptonte terrorin e kuq, represionin nė formėn e arrestimeve, burgimeve, internimeve, deri edhe tek dėnimet me vdekje. Nė kėtė represion e pėsonin jo vetėm ai qė deklarohej fajtor, por edhe familja dhe tė afėrmit e tij, pa pėrjashtuar rrethin shoqėror, tė cilėt qenė kontigjenti i parapėlqyer pėr t’ u ndėshkuar, pasi supozohej se me ta kishte punuar “armiku“. Teza se lufta kundėr burokratizmit ėshtė aspekt i luftės sė klasave ishte njė skemė e re pėr tė ushtruar terror masiv. Kjo pasi nė fushatėn e ashtuquajtur “lufta kundėr burokratizmit“ fjala “burokrat“ ishte njė etiketė qė mund t’ i vihej kujtdo qė punonte nė administratė dhe nė rradhė tė parė intelektualėve. Kuptohet se tė ashtuquajturit burokratė qenė tė shumtė. Nė 26 mars 1975, vetėm disa muaj para se Kadare tė ēonte pėr botim poezinė e vet, Enver Hoxha pati mbajtur nė Sekretariatin e Komitetit Qendror tė PPSH njė fjalim me titull “Kuadrot kanė rolin e tyre, por jo tė bėjnė ligjin mbi Partinė“, ku u shpreh:
    “Njerėzit qė sėmuren, qė i mbulon burokratizmi, intelektualizmi, zor se mund t’ i shohin dhe t’ i pranojnė me lehtėsi tė metat, gabimet dhe shtrembėrimet. Njerėz tė tillė duhet tė dimė se borgjezohen dhe kur bėhen tė tillė, duan tė punojnė mė pak, tė krijojnė organizma mbi organizma, qė t’ u kryejnė punėt pa kokėēarje tė madhe nga ana e tyre, tė krijojnė nėn vete dhe pėrreth sa mė shumė vartės pėr tė ndarė ose pėr tė hequr fare pėrgjegjėsinė, pėr tė shtuar autoritetin e tyre si “gjeneralė” tė njė ushtrie tė madhe dhe pėr tė shitur mend mė shumė. Nė kėto pikėpamje, nė presionin e teknokratėve e tė tjera rrethana, e kanė burimin tė famshmet listorganika tė krijuara nė kundėrshtim me vendimet e Byrosė Politike. Ne e dimė se ajo vendosi tė shkurtohen organikat e aparateve shtetėrore dhe ato u shkurtuan nė masėn 5 mijė veta. Mirėpo mė pas, nėn pretekstin e ‘listorganikės’, ata qė dėbuam nga dera, na hynė gjashtėfish mė tepėr nga dritarja, domethėnė organikave iu shtua nė fakt edhe ‘listorganika’ me rreth 30 mijė veta. Ē’ janė kėta 30 mijė dhe si konsiderohen? Kėta janė nėpunės, rrogėtarė, inxhinierė, teknikė etj. dhe tė gjithė, pėr t’ u maskuar, jo vetėm qė nė organikė nuk konsiderohen nėpunės, siē janė nė fakt shumica dėrrmuese, por duke qenė nė ‘listorganika’ cilėsohen ‘punėtorė’ ata qė nė fakt s’ janė punėtorė.
    Deri atje tė ēon burokratizmi sa tė bėsh edhe gabime tė rėnda ideologjike revizioniste dhe inxhinierėt e nėpunėsit t’ i klasifikosh si klasė punėtore. Nė kėtė mėnyrė, me njė akt legal, ėshtė ligjėruar njė parim illegal, revisionist, janė integruar shtresa tė tjera nė klasėn punėtore, ėshtė konfonduar kjo, i ėshtė humbur nė kėtė mėnyrė klasės punėtore tėrėsia dhe hegjemonia dhe ėshtė bėrė heterogjene, derisa t’ i merret pushteti”. (cituar sipas: Enver Hoxha: “Pėr pushtetin popullor”-pėrmbledhje veprash, “8 nėntori”, Tiranė 1984, f. 542-543.)
    Kėshtu, sipas Enver Hoxhės, del se nė Shqipėri kishte sė paku 30 mijė burokratė, kundrejt tė cilėve, sipas vendimit tė Byrosė Politike tė qershorit tė po atij viti, duhej bėrė lufta e klasave. Nė fakt e gjithė fushata e luftės kundėr burokratizmit, qė rifilloi me vrull nė vitin 1975, pasi qe reduktuar nė njė realitet retorik nė fund tė viteve ’60, qe njė expedient qė po e pėrdorte regjimi pėr tė kryer shkurtime nė administratė pėr shkak se pas uljes nė minimum tė ndihmave nga Kina, regjimi nuk mund ta mbante mė administratėn shtetėrore nė nivelet e deriatėhershme. Lufta kundėr burokratizmit u zhvillua me anė tė qarkullimit tė zyrtarėve nga administrata nė prodhim, nė ndėrmarrjet nė qytet dhe nė fshat. Por u vėrejt se njerėzit i rezistonin qarkullimit duke nxjerrė njėmijė e njė arsye. Prandaj, pėr t’ u bėrė presion qė mos t’ i rezistonin qarkullimit u pėrpunua direktiva kėrcėnuese se lufta kundėr burokratizmit qe aspekt i luftės sė klasave.
    Duke qenė se vendimi i Byrosė Politike i 27 qershorit 1975 vinte nė atmosferėn e terrorit tė shkallėzuar dhe tė ankthit tė rritur qė ishte krijuar pas plenumeve famėkeqe tė vitit 1974 qė spastruan ushtrinė me “fshesė tė hekurt“, si dhe tė mbledhjeve pėrgatitore pėr plenumin tė majit 1975, qė do tė spastronte “sabotatorėt“ nė ekonomi, njerėzit duhet prisnin qė kjo direktivė e re tė ēonte nė njė shkallėzim tė represionit, nė njė shkallė shumė mė tė gjerė se spastrimet e vitit 1974 dhe tė fillimit tė vitit 1975.
    Nė kėtė atmosferė Ismail Kadare, duke e marrė trukun e regjimit pėr diēka serioze dhe duke , shkroi dhe ēoi pėr botim poezinė e vet “Nė mesditė Byroja Politike u mblodh”, nė fillim tė tetorit 1975, ku ai e letrarizoi formulėn e terrorit masiv “Lufta kundėr burokratizmit ėshtė luftė e klasave“. Poezia u bėnte jehonė vendimit tė fundit tė Byrosė Politike pėr luftėn kundėr burokratizmit, duke u konsideruar tė ashtuquajturit burokratė si armiq klasorė:
    «Pėr armiqtė kemi topat, himnet, vallet,
    Ambasadat qė rrėfejnė diēka pėr ta.
    Pėr burokratizmin ē’ kemi vallė?
    Topat s’ pijnė ujė dhe konsuj atje s’ ka!

    Midis shkresash, telefonėsh, letėrthithėsesh,
    Ata skenat mbushin gjithnjė.
    Mjaft me kėtė qeshje dashamirėse!
    Burokratėt janė tjetėr gjė!»
    (cituar sipas: Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 231.)
    Por, ēfarė janė burokratėt sipas Ismail Kadaresė? Ismail Kadare, i frymėzuar nga direktiva e Byrosė Politike se burokrati ėshtė i barabartė me armikun e klasės, avancon edhe mė tej duke i parė burokratėt si kriminelė duarpėrgjakur nė luftėn klasore:
    «Jo me bojė pelikan pėrjargur,
    Si tuafė tė kėndshėm: ho-ho-ho!
    Por tė kobshėm, me duar tė pėrgjakura,
    Gjer nė bėrryle unė i shoh ata».
    (cituar sipas: Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 231.)
    “Tė kobshėm me duar tė pėrgjakura”. Ky ėshtė me tė vėrtetė njė pėrcaktim utraekstremist komunist pėr njė zyrtar qė etiketohej si “burokrat”. Nė vazhdim tė poezisė sė vet, Ismail Kadare ndėrton njė skenė makabre, sadiste:
    “I shoh atje thellė tek rrėmojnė,
    Nė themelet e revolucionit pikėrisht.
    Ē’ bėjnė ashtu pse trupat e dėshmorėve,
    Kthejnė majtas, djathtas, pėrmbys?!

    Pa shiko, trupat sikur i lajnė,
    Nė themelet gjakun duan tė fshijnė shpejt;
    Dhe pas gjakut amanetet qė ata lanė,
    Idealet dhe parimet krejt!

    Dhe vulėn e gjakut pasi ta zhdukin,
    Oh, e dinė se lehtė ėshtė pastaj,
    Tė ndryshojnė revolucionin, diktaturėn
    E punėtorėve-thelbin e saj!

    Ja, kėshtu, atje nė gjunjė tė ulur,
    Lajnė e shplajnė gjakun pa pushim”.
    (cituar sipas: Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 231-232.)
    Ismail Kadare, duke i quajtur burokratėt si pėrdhosės, profanues tė gjakut tė dėshmorėve partizanė tė Luftės sė Dytė Botėrore, i ngarkon ata me dhunimin mė tė rėndė pasi gjaku i dėshmorėve komunistė pėrbėnte nė mistikėn ateiste komuniste, njė gjė tė shenjtė, po aq sa gjaku i martirėve nė mistikėn fetare. Akuza pėr pėrdhosjen e gjakut tė dėshmorėve u bėhej simbolikisht atyre qė regjimi komunist i akuzonte pėr komplote pėr pėr pėrmbysjen e PPSH nė pushtet. Ismail Kadare, tek poema «Shqiponjat fluturojnė lart», e botuar nė vitin 1966, pra 9 vite para poezisė “Nė mesditė Byroja Politike u mblodh“ shkruante kėshtu duke kėrkuar tė tregonte forcėn e PPSH, por edhe atė qė bėjnė ata qė duan tė pėrmbysin PPSH nga pushteti:
    “Qė tė tė shkulin ty, duhet qė tė pėrmbysin
    Tėrė kėtė tokė tė lashtė e tė rėndė,
    Tė pėrmbysin
    Kėshtjellat,
    malet,
    kėngėt
    Tė ngrenė nga balta e tė rivrasin
    tė rėnėt.
    (Ismail Kadare: “Vepra”, Vol. 2., “Naim Frashėri”, Tiranė 1981, f. 150.)
    Tash Kadare e imagjinoi njė situatė tė tillė, duke paraqitur si armiq…burokratėt. Por, sipas kodit tė regjimit komunist profanimi i gjakut tė dėshmorėve ėshtė njė faj qė mund tė shlyhet vetėm me gjakun e atij qė e ka bėrė kėtė faj. Ismail Kadare e dinte mirė kėtė gjė, kur i shkruante kėto vargje. Atėhere pėrse Kadare ua bėn kėtė akuzė burokratėve? Sepse Kadare nė kėtė vjershė donte qė ta barazonte burokratizmin me komplotizmin, dmth burokratin me komplotistin kundėr regjimit komunist. Kėtė nuk e them unė. Nė autokritikėn qė bėri Ismail Kadare kur poezia e tij u diskutua nė njė mbledhje tė zgjeruar nė Sekretariatin e Komitetit Qendror tė PPSH, nė 25 tetor 1975, mbledhje qė u kryesua nga sekretari i KQ tė PPSH pėr ideologjinė, Ramiz Alia, Ismail Kadare u shpreh:
    “E gjithė vjersha, qė nga kreu gjer nė fund, ėshtė ndėrtuar gabim. Ajo ėshtė nisur shtrembėr dhe ka mbaruar shtrembėr. Ēdo gjė nė tė ėshtė e keqe dhe armiqėsore. Ngatėrrimi i burokratizmit dhe komplotizmit, qė nė fillim m’ u duk si gabim i falshėm, ishte fatal. Me njė mendjelehtėsi tė pafalshme unė arsyetova: si burokratizmi, si komplotizmi, janė aty-aty; komplotizmi ėshtė njė stad mė i lartė i burokratizmit, pra mund tė trajtohen nė njė plan, aq mė tepėr qė jemi nė terrenin e poezisė. Mirėpo ky i ashtuquajtur “gabim i falshėm” mė ēoi mua nė krijimin e kėsaj vjershe tė zezė”. (Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 238.)
    Shikoni pra sesi shprehet Ismail Kadare. Ai kur shkrojti poezinė e vet me vetėdije e pati barazuar burokratin me komplotistin! Dhe Kadare e dinte mirė se komplotistin regjimi komunist e dėnonte me vdekje. Shikoni se ēfarė cinizmi dhe sadizmi tė skajshėm ka pasur nė mendimin e kėtij njeriu: Burokratizėm=komplotizėm!
    Pra, burokrat=komplotist. Kadare po ua vinte kėtė etiketė kobndjellėse (burokrat=komplotist) sė paku 30 mijė vetėve, aq sa ē’ qe shpallur nga Enver Hoxha ushtria e burokratėve (kjo ushtri mund tė shtohej dhe me tė tjerė njerėz), ēka nė atė kohė do tė thoshte qė ta pėsonin 30 mijė familje. Koncepti burokratizėm=komplotizėm ėshtė njė koncept ultrastalinist, madje me thėnė tė drejtėn ėshtė njė koncept metastalinist (tejstalinist), pasi tek ky koncept nuk arriti as vetė Stalini dhe as Enver Hoxha. Kėtij koncepti iu afrua vetėm Pol Poti, i cili pikėrisht nė vitin 1975 kur Kadare shkrojti dhe ēoi pėr botim kėtė poezi, pati ardhė nė pushtet nė Kamboxhia, ku brenda katėr viteve ushtroi njė genocid tė paparė, duke zhdukur njė tė katėrtėn e popullsisė dhe pjesėn mė tė madhe tė inteligjencės. Ismail Kadare pra kishte shkruar njė poezi polpotiste, njė manifest tė terrorit polpotist dhe fakti qė poezia e tij u kritikua dhe u ndalua nga regjimi enverist nuk nderon Kadarenė, por paradoksalisht nderon...Enver Hoxhėn, pasi ndalimi i kėsaj poezie dhe kriticizmi i regjimit pėr poezinė e Kadaresė dhe vetė kėtė tė fundit shpreh diferencėn midis polpotizmit (nė anėn e tė cilit nė kėtė rast ėshtė Kadare) dhe enverizmit. Dhe dallimi mes polpotizmit dhe enverizmit ėshtė ai midis mė tė keqes dhe mė pak tė keqes.
    Por, kulmi nė poezinė-manifest tė Ismail Kadare ėshtė se ai krijon njė atmosferė lufte tė vėrtetė, duke dashur qė luftėn kundėr burokratizmit ta shndrrojė nė luftė tė armatosur:
    “Si dikur patrullat partizane,
    shtegtojnė ekipet e kontrollit punėtor,
    Qė tė mos i marrim ministritė me topa
    Nesėr. Sot i marrim me kontroll.

    Diktaturė e klasės s’ ėshtė veē nė vjersha,
    dhe nė ditėlindjen e veteranit tornitor.
    Je pėr socializėm? Vrapo nė rrjeshta!
    Shpall kudo dhe mbi kėdo kontroll punėtor!

    Bjeri ditė e natė burokratizmit,
    Klasėn qė u pėrmbys nėn kėmbė e mbaj!
    Nėse s’ do qė nesėr skuadėr e pushkatimit
    Tė tė vejė nė mur tek bulevard i madh!”
    (cituar sipas: Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 235.)
    Duket se Ismail Kadare e ka marrė shumė seriozisht atė metaforėn qė bėn Enver Hoxha duke i krahasuar burokratėt me njė ushtri qė kanė dhe gjeneralėt e tyre. Ismail Kadare kėrkon qė burokratėt tė perceptohen si njė ushtri armike komplotistėsh, qė do tė marrin pushtetin dhe pastaj do tė fillojnė terrorin masiv, duke i pushkatuar njerėzit tek Bulevardi “Dėshmorėt e Kombit” (pasi tė kenė pėrfunduar me dėshmorėt do tė fillojnė me tė gjallėt). Dilema pėr Kadarenė paraqitet kėshtu: Ose t’ i biem burokratizmit, ose ai do tė vejė para skuadrės sė pushkatimit. Por me ēfarė i duhet rėnė atij qė kėrkon t’ i vejė tė tjerėt para skuadrės sė pushkatimit? Me armė, sigurisht. Edhe ai duhet nxjerrė para skuadrės sė pushkatimit. Sipas tablosė makabre qė krijon Kadare, ushtria e burokratėve duhet asgjesuar fizikisht, pasi ajo pati profanuar gjakun e dėshmorėve. Dhe ky qe njė dėm qė kėrkonte shpagim gjaku. Derisa regjimi enverist e luftonte burokratizmin, me anė tė sė ashtuquajturit “qarkullim”, duke i ēuar ata qė etiketoheshin si burokratė nė prodhim, nė ndėrmarrje, ose nė fshat, Kadare kėrkonte qė ta luftonte burokratizmin duke i asgjesuar fizikisht burokratėt.
    Ismail Kadare e dinte se poezia e tij qe njė apel pėr terror masiv polpotist nė Shqipėri, nė njė shkallė tė tillė qė, duke konsideruar pėrmasat e vendeve pėrkatse, as Stalini nuk e kishte kryer nė Bashkimin Sovjetik. Regjimi komunist i Enver Hoxhės, gjatė 47 viteve (1944-1991) shkaktoi vdekjen e 7000 kundėrshtarėve politikė, prej tė cilėve 6000 tė ekzekutuar dhe 1000 tė vdekur nė burgje nga keqtrajtimet. Nė rast se do tė zbatohej formula e Kadaresė (burokrat=komplotist) atėhere duhej qė regjimi komunist shqiptar tė ekzekutonte 30 mijė vetė qė i pati shpallur si burokratė, ēka natyrisht qė do tė shoqėrohej dhe me internimin e familjeve tė tyre. Kėshtu qė genocidi i regjimit tė Enver Hoxhės do t’ i afrohej atij tė Pol Potit dhe Shqipėria e vitit 1975 dhe e viteve nė vazhdim duhet qė tė ecte nė genocid pari passu me Kamboxhian polpotiane, duke u bėrė Kamboxhia nė mes tė Europės.
    Nėse do tė zbatohej formula e Kadaresė (burokrat=komplotist) atėhere numri i tė ekzekutuarve (tė vrarėve) nga regjimi komunist do tė qe katėr herė mė i lartė dhe numri i tė internuarve, qė gjatė 47 viteve arriti nė 60 mijė vetė, do tė qe gjithashtu katėr herė mė i lartė. Derisa Enver Hoxha e pėrdorte fushatėn e ashtuquajtur lufta kundėr burokratizmit pėr tė zvogėluar numrin e nėpunėsve tė administratės (ēka qe e domosdoshme pas zvogėlimit tė ndihmave kineze), duke i kaluar nėpunėsit nė prodhim, ose duke i ēuar nga qyteti nė nė fshat, Ismail Kadare i propozonte praktikisht diktatorit njė zgjidhje mė tė thjeshtė, nė stilin e spastrimeve tė mėdha staliniane, asgjesimin fizik tė burokratėve, praktikisht tė intelektualėve!
    Duke paraqitur konceptin e mėsipėrm tė terrorit masiv, Ismail Kadare me siguri ka menduar se ai qe duke artikuluar nė vargje fjalėt e Enver Hoxhės pėr funksionin gjakatar tė diktaturės sė proletariatit. Enver Hoxha nė diskutimin e vet me titull “Shteti ynė u ngrit me gjak pėr tė qenė i popullit”, mbajtur nė mbledhjen e Sekretariatit tė Komitetit Qendror tė PPSH, nė 11 prill 1975, u shpreh: “shteti ynė qė u ngrit nga njė luftė e pėrgjakshme, nuk u krijua qė tė shndrrohet nė njė aparat burokratik borgjez, ai lindi mbi gėrmadhat e shtetit tė vjetėr, qė u shemb me luftė dhe me gjak pėr tė qenė dhe pėr tė mbetur pushteti i popullit punonjės, pėr tė qenė njė armė e proletariatit nė luftėn e tij tė klasės, pėr tė qenė siē thotė Lenini njė ‘dajak’ i veēantė dhe i ashpėr pėr tė gjithė ata qė do tė duan ta dobėsojnė, ta deformojnė dhe ta shkatėrrojnė”. (cituar sipas: Enver Hoxha: “Pėr pushtetin popullor”-pėrmbledhje veprash, “8 nėntori”, Tiranė 1984, f. 554.)
    Por, Ismail Kadare kėrkonte qė enverizmi tė avanconte nė polpotizėm, ēka pėr fat tė mirė nuk u bė.
    Dhe qė ta bėjė fajin e burokratėve mė tė rėndė, duke e bėrė asgjesimin e tyre tė sigurt, Ismail Kadare i paraqet gjėrat sikur ata profanimin e gjakut tė dėshmorėve e bėjnė pėr shkak se janė duke ndjekur traditėn e klasave tė pėrmbysura:
    “Po ē’ patėn papritur, pse u ndalėn,
    Tek njė yrt i shkretė, tek njė djerrinė?
    Kėtu janė varrosur tė pėrmbysurit,
    Pashallarė, bejlerė, familje tė mėdha,
    Ata sulen, trupat kthejnė pėrmbys e nisin
    Qė t’ i veshin me njė vrull hata!
    Dhe mėngjesi erdh. Tė zbehtė, tė ngrirė,
    Nėn mantelet me nishane e kurorė
    Ata shkojnė nė zyra, ministrira,
    Madje ngjiten gjer nė Komitet Qendror.
    Pashallarė tė kuq, bejlerė me tesera partie,
    Baronė-sekretarė, bosė tė naftės varg,
    Nė kortezh tė zymtė, nėn himne liturgjie,
    Ēojnė tabutin e revolucionit pėr nė varr”.
    (cituar sipas: Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 232-233.)
    Ismail Kadare i shikon tė ashtuquajturit burokratė si njė lloj vėllezėrish siamezė tė pjestarėve tė vdekur dhe tė gjallė tė klasave tė pėrmbysura borgjezo-feudalo-kulake, ndėrsa tė ashtuquajturit nga regjimi komunist si puēistė nė ushtri dhe sabotatorė nė ekonomi, i shikon si krerėt e ushtrisė armike tė…burokratėve, qė kėrcėnon pushtetin komunist nė Shqipėri. E gjitha kjo ėshtė e frymėzuar nga fjalėt e Enver Hoxhės. Origjinėn e togfjalshit tė Ismail Kadaresė “bejlerė me tesara partie“ mund ta gjesh tek njė thėnie e Enver Hoxhės. Nė 28 mars 1975, Enver Hoxha qe shprehur se mund «tė borgjezohesh duke u maskuar me parulla komuniste, duke pasur edhe teserėn e partisė nė xhep». (Enver Hoxha: “Raporti e fjalime 1974-1975“. f. 144.)
    Origjinėn e togfjalėshit tė Ismail Kadaresė “pashallarė tė kuq” me tė cilin ai pėrcakton ushtarakėt e lartė, tė cilėt nė dhjetor 1974 qenė arrestuar dhe vetėm pak javė pas paraqitjes pėr botim tė poezisė nga Kadare do tė dėnoheshin me vdekje, e gjen gjithashtu tek njė thėnie e Enver Hoxhės. Enver Hoxha, nė fjalėn me titull «Tė spastrojmė me fshesė tė hekurt veprimtarinė armiqėsore tė Beqir Ballukut, tė nxjerrim mėsime pėr forcimin e mėtejshėm tė punės sė partisė nė ushtri», qė mbajti para ushtarakėve tė lartė, nė Durrės, nė 14 tetor 1974, u shpreh pėr ministrin e mbrojtjes, Beqir Balluku: «Ai ishte kthyer nė njė Esat Pashė Toptani i dytė». (Enver Hoxha: “Pėr ushtrinė popullore“, “8 nėntori“, Tiranė 1984, f. 98.)
    Nėse do tė kėrkosh tė gjesh se nga ėshtė frymėzuar Ismail Kadare pėr tė krijuar termin me konotacion “borgjez”, “bosė tė naftės”, duhet t’ i referohesh fjalėve tė Enver Hoxhės. Nė diskutimin e vet me titull “Kuadrot kanė rolin e tyre, por jot ė bėjnė ligjin mbi Partinė”, mbajtur nė mbledhjen e Sekretariatit tė Komitetit Qendror tė PPSH, nė 26 mars 1975, Enver Hoxha u shpreh: “Ja ē’ na ngjau nė naftė, njė sabotim dhe njė punė armiqėsore e e theksuar nga njė grup nėpunėsish, si Lipe Nashi, Beqir Alia e ndonjė tjetėr…Ministria e Industrisė dhe e Minierave me Koēo Theodhosin nė krye, nė fakt e kishin shkėputur krejt Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Naftės nga ministria dhe ajo ishte bėrė ‘njė trust qė vetėadministrohej’. Ajo kishte buxhetin e saj, fondet e saj nė devizė, ajo mund tė shiste tejkalimin e planit dhe dollarėt t’ i merrte vetė mbi kuotat e caktuara, tė blinte me ta ē’ tė donte, jashtė planit. Me fjalė tė tjera kjo u ngjiste ndėrmarrjeve vetadministruese jugosllave. Kėtė farė ndėrmarrjeje Ministria e Industrisė dhe e Minierave e jepte si shembull pėr krijimin e ndėrmarrjeve tė tjera, siē i krijoi. Drejtoria e Pėrgjithshme e Naftės ishte bėrė edhe bankė. Me fondet e saj dhe me materialet e naftės ajo ndėrtonte ura, rrugė nė qytete, blinte, shiste, pajiste me aparatura spitale e ndante edhe peshqeshe, automobila, televizorė etj., ku kishte qejf Lipe Nashi i mbuluar, i ndihmuar, i mbrojtur nga Pirro Gusho.
    Pra e shikoni, shokė, ē’ do tė thotė tė mungojė vigjėlenca, tė besohet qorrazi, tė merren vendime delikate me njė lehtėsi, sikur blen njė palė kėpucė? Kuadri ėshtė i vlefshėm kur punon mirė, por ai bėhet i keq, kur del nga binarėt e Partisė, vret e prźt dhe ua hipėn Partisė dhe klasės nė zverk”. (cituar sipas: Enver Hoxha: “Pėr pushtetin popullor”-pėrmbledhje veprash, “8 nėntori”, Tiranė 1984, f. 543-544.)
    Por, nė rast se gjėrat janė kėshtu siē thotė Enver Hoxha, atėhere Koēo Theodhosi, Lipe Nashi, Piro Gusho dhe Beqir Alia duhen quajtur komunistė me prirje reformatore, ndėrsa Ismail Kadare njė stalinist konseguent qė denoncon dhe lufton ēdo devijim nga dogma staliniste, duke kėrkuar qė devijuesit ta paguajnė me gjak guximin e vet.


    Si u frymėzua Kadare nga fjalimi i Enver Hoxhės nė plenumin e VI tė PPSH-sė nė poezinė “Pashallarėt e kuq”

    Nėse do tė kėrkosh origjinėn e figuracionit tė Kadaresė pėr ēuarjen e tabutit tė revolucionit nė varr, pra pėr tentativėn pėr eliminimin e atij qė quhej roli udhėheqės i partisė, mund ta gjesh nė njė thėnie tė Enver Hoxhės. Enver Hoxha, nė fjalimin e mbylljes nė Plenumin VI tė KQ tė PPSH, nė 17 dhjetor 1974, fjalim qė mbante titullin «Tė thellohemi mė tej nė analizėn e komplotit tė Beqir Ballukut, Petrit Dumes, Hito Ēakos dhe tė nxjerrim mėsime pėr punėn e Partisė nė ushtri e nė terren», u shpreh:
    “Partia drejtonte nė teori, pse nė realitet udhėheqja e saj, me format organizative nė fuqi ia kishte dorėzuar ēelėsat Drejtorisė Politike dhe diktatura e proletariatit, pushteti, ia kishte dorėzuar ēelėsat komandės, me Beqir Ballukun nė krye, domethėnė ministėr dhe anėtar i Byrosė Politike, nė praktikė komandė unike... Partia dhe Komiteti Qendror e humbėn kėshtu drejtimin dhe kontrollin dhe kėta armiq e izoluan kėtė pjesė tė Partisė nga gjithė pjesa tjetėr e saj». (Enver Hoxha: “Pėr ushtrinė popullore“, “8 nėntori“, Tiranė 1984, f. 239.)
    Vargjet e mėposhtme tė Ismail Kadare u bėjnė jehonė fjalėve tė Enver Hoxhės, qė do tė citoj pas tyre:
    «Kurse pamja e jashtme ėshtė ndryshe:
    Buzėqeshje, tundje grushti nė miting,
    Thjeshtėsi te xha Kamberi, tek iks gjyshe,
    dhe fjalėt “Enver, Parti, autokritikė
    Kėshtu ishte ditėn, kurse natėn.
    Zbrisnin nė themel ata sėrish,
    Por revolucioni s’ ish kala e Rozafatit,
    Qė duronte: ditėn ngre e ngre e natėn prish».
    (cituar sipas: Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 233.)
    Enver Hoxha nė diskutimin e vet me titull “Shteti ynė u ngrit me gjak pėr tė qenė i popullit”, mbajtur nė mbledhjen e Sekretariatit tė Komitetit Qendror tė PPSH, nė 11 prill 1975, u shpreh: “Prandaj Partia dhe klasa duhet tė jenė sidomos vigjėlente ndaj armiqve tė ēdo ngjyre dhe tė ēdo kalibri, qė, me formula gjoja partie, gjoja leniniste, gjoja parimore, fshehin luftėn qė bėjnė nė favor tė restaurimit tė kapitalizmit. Nė punėn e kėtyre armiqve Partia dhe klasa nuk duhet tė shohin vetėm lustrėn e jashtme, fjalėt bombastike dhe rrahjen me grushte tė gjoksit, por tė shikojnė dhe tė gjykojnė me vigjilencė edhe ‘veprimet e mėdha tė tyre, edhe veprimet e vogla’ pse veprimet sabotuese tė mėdha mbėshtillen shumė herė me njė iluzion euforik tė rremė, qė u del boja nė veprimet e vogla tė tyre”. (cituar sipas: Enver Hoxha: “Pėr pushtetin popullor”-pėrmbledhje veprash, “8 nėntori”, Tiranė 1984, f. 556.)
    Dhe nė momentin dramatik, nė skenė shfaqet si “deus ex machina“, vetė shpėtimtari, kurrkush tjetėr veē Enver Hoxhės:
    «Enver Hoxha, syri i tij i mprehtė,
    Ishte i pari qė dyshoi pėr ta.
    Dhe atėhere nė themelet e shtetit
    Zbriti, si nė baladat e mėdha.

    Njė pishtar tė kuq mbante nė dorė,
    Dheu dridhej: flaka mbi ta ra!
    Dhe i pa tek prishnin gjakun e dėshmorėve,
    Tek ndanin mantelet seē i pa!

    “Ja ku qenkeni!“-ata u ngrinė:
    “Oh, shoku Enver, hm, rroftė, oj!“
    Po ai, i mvrenjtur, me dhimbjen nė ēdo thinjė
    Si njė mal me dimėr bubulloi.

    Krisht ai nuk ishte qė t’ i dėbonte,
    Nga pushteti me kamzhik dhe stap,
    ai klasėn ngriti tė punėtorėve,
    Pėr ta bėrė burokratizmin zap».
    (cituar sipas: Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 234-235.)
    Ismail Kadare, me siguri qė ka menduar se qe duke i bėrė kulmin e lavdėrimit Enver Hoxhės duke e paraqitur atė si njė “Mesia“ tė mistikės ateiste komuniste, qė me aftėsitė e veta tė veēanta arrin tė zbulojė bartėsit e sė keqes, ushtrinė e burokratėve me nė krye “puēistėt“ dhe “sabotatorėt“, nė kohėn qė ata qenė duke bėrė “tė keqen e madhe“, pra kur qenė duke e marrė “kėshtjellėn“ marksiste-leniniste, ēka qe Shqipėria enveriane, duke pėrmbysur themelet e saj, pra duke shkaktuar pėrmbysjen e regjimit komunist dhe rikthimin e kapitalizmit. Por, Enver Hoxha, ashtu si kryekėshtjellari nė romanin “Kėshtjella“ tė Kadaresė qė zbuloi tunelin qė qenė duke gėrmuar turqit pėr tė hyrė nė kėshtjellė, u tregua njė kryekėshtjellar i denjė i shqipėrisė-kėshtjellė komuniste, duke i zbuluar tradhėtarėt, duke dhėnė alarmin, qė tė ngrihej ushtria e klasės punėtore pėr tė sulmuar ushtrinė tradhtare tė burokratėve.
    Duke dashur qė ta glorifikonte sa mė shumė Enver Hoxhėn, Kadare, pati bėrė njė gabim fatal. Ai pati dhunuar tabunė komuniste sipas sė cilės autokracia e Sekretarit tė Parė duhet mbuluar me “gjethen e fikut“ retorike tė “Partisė“. Kjo gjė qe veēanėrisht e domosdoshme dhe konvenuese pėr diktatorin kur bėhej fjalė pėr ushtrimin e terrorit tė kuq, pasi Sekretari i Parė-diktator nuk donte tė dilte si kryegjakatari, por thjesht si njė faktotum(pėrmbushės) i vullnetit tė Partisė. Pėr kėtė arsye, Enver Hoxha, ashtu si Stalini, e kishte zakon qė nė kohėn kur bėnte spastrimet e pėrgjakshme t’ i kritikonte bashkėpunėtorėt e vet pėr atė se e kishin tepruar me lartėsimin e personit tė tij, duke u kujtuar se parėsore qe partia.
    Enver Hoxha, nė fjalėn e mbylljes nė Plenumin V tė Komitetit Qendror tė PPSH, nė 26 korrik 1974, me titull “Forca e udhėheqjes sė Partisė qėndron tek uniteti“, u shpreh: «Mė mėnyrė tė veēantė pėr veten time, e kam shtruar shumė herė ēėshtjen e kultit tė personit, shokė, dhe ju lutem qė kėto qė po them mos m’ i merrni thjesht pėr modesti. Unė ju bėj thirrje edhe njė herė qė kėtė ēėshtje ta vemė si duhet nė rrugė tė drejtė pėr tė gjithė, pse kėshtu do tė veprojmė nė interesin e Partisė, nė interesin e madh tė popullit ndryshe do tė na krijohen situata tė rėnda. Shprehjet e dashurisė sė popullit pėr mua janė shprehje tė dashurisė pėr Partinė, duke qenė se unė jam Sekretar i Parė i Komitetit Qendror tė saj. Mua, natyrisht mė prek sė tepėrmi kjo dashuri dhe luftoj vazhdimisht qė tė punoj, me tė gjitha forcat qė kam, pėr ta merituar atė plotėsisht, por, mbi cilindo udhėheqės, sado merita qė tė ketė, qėndron Partia, ajo ėshtė e duhet tė mbetet nė ēdo kohė forca e vetme udhėheqėse dhe e pavdekshme». (Enver Hoxha: “Pėr ushtrinė popullore“, “8 nėntori“, Tiranė 1984, Vol. II. f. 39.)
    Ėshtė e qartė pra se Enver Hoxha nuk mund t’ i pranonte komplimentat e Kadaresė. Shkrimtari i parė i oborrit kishte bėrė njė gabim pėr tė cilin tė tjerėve mund tė pėrfundonin nė burg, duke u ushqyer kėshtu miti se shoku Enver nuk e do kultin e personit dhe i ndėshkon rėndė ata qė duan ta tėrheqin dinakėrisht nė linjėn e kultit tė personit. Por, shėrbimet e shkuara tė shkrimtarit tė parė, qenė aq tė mėdha dhe pėr mė tepėr shėrbime edhe mė tė mėdha priteshin prej tij, saqė ky gabim mund t’ i falej, pėr mė tepėr kur ai qe njė gabim i bėrė nga zelli i tepruar pėr tė shėrbyer.
    Ismail Kadare poezinė e vet e mbyll kėshtu:
    “Ditėt ikin. Vorbullat e ngjarjeve,
    Nėpėr stinė e vite shtjellin furi.
    Vijnė plenumet e Partisė posi ushtarėt
    E revolucionit nė stuhi!

    Ecėn klasa pas Partisė nė ditė epike,
    Populli pas klasės derdhet oqean.
    Dhe n’ u mbledhtė prapė Byroja Politike,
    Mesditė a mesnatė, aty gjithė janė”.
    (cituar sipas: Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 236.)
    “Plenumet e Partisė si ushtarėt e revolucionit!” E bukur ide! Nė kohėn kur shkruante Kadare kėto vargje ishin bėrė 5 plenume rresht, qė nga Plenumi IV i qershorit 1973 dhe deri tek Plenumi VIII i tetorit 1975, qė kishin rrėzuar shumė koka njerėzish. Kadare, me formulėn e vet (burokrat=komplotist) kėrkonte edhe shumė plenume tė tjera tė tilla vrasės, qė do ta vinin Shqipėrinė nėn njė terror polpotian.
    Poezia e Kadaresė duhej tė botohej nė numrin e gazetės “Drita” qė do tė dilte nė 12 tetor 1975. Por, zėvendėskryeredaktori i gazetės “Drita” qė zėvendėsonte kryeredaktorin qė atė ditė qe me shėrbim, hezitoi ta botonte, me gjasė pėr shkak se redaksia kishte orientim qė krijimet me frymė ultraekstremiste, pra qė kapėrcenin enverizmin duke shkuar nė polpotizėm, tė ndaloheshin. Mė pas kryeredaktori ia pėrsolli poezinė kryetarit tė Lidhjes sė shkrimtarėve dhe artistėve, Dritėro Agolli. Nė 16 tetor 1975, kryetari i Lidhjes sė shkrimtarėve dhe artistėve, Dritėro Agolli, ia dėrgon poezinė Pirro Kondit, atėhere sekretar i komitetit tė PPSH pėr Tiranė, me kėtė shėnim pėrsjellės:
    «Shoku Pirro,
    Po tė dėrgoj njė vjershė tė Ismail Kadaresė. Unė e lexova. Kam kėto vėrejtje:
    1)Ėshtė tepėr alarmante. Duket sikur ka ndodhur njė kob i madh e njė gjėmė e madhe apo njė kundėrrevolucion dhe Byroja Politike mblidhet papritur pėr ta shtypur.
    2. Jepet pėrshtypja sikur ky kundėrrevolucion ka pushtuar ministritė dhe punėtorėt po i rrimarin ato. Dhe Partia duket sikur nuk sundon.
    3)Identifikohen komplotistėt me burokratėt.
    4. Nė fund, ne nuk mund ta botojmė dhe pėr arsye se Partia akoma nuk ka dalė publikisht nė shtyp kundėr komplotistėve politikė e ekonomikė as nė “Zėri i Popullit“ dhe as nė organe tė tjera. Edhe redaksia e „Dritės“ nuk mund t’ ia botojė. Ishte nė shtyp, por u hoq. Poezia ka edhe njė ankth tė mad, duket sikur kushedi ē’ ka ndodhur».(Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 217-218.)
    Siē shihet Dritėro Agolli e ka kapur saktė problematikėn qė krijonte poezia e Kadaresė: Ajo identifikonte burokratėt me komplotistėt dhe e konsideronte burokracinė si kryengritje kundėr regjimit qė duhet shtypur me forcėn e armėve, pra poezia qe polpotiste. Kritika e Dritėro Agollit pėr Ismail Kadarenė nė kėtė rast ėshtė kritika e njė enveristi pėr njė polpotist.
    Pas kėsaj ēėshtja sigurisht qė shkoi deri tek Enver Hoxha, me urdhėrin e tė cilit poezia u analizua nė njė mbledhje tė Sekretariatit tė Komitetit Qendror tė PPSH pėr t’ u kritikuar autori i saj. Poezia u diskutua nė njė mbledhje tė Sekretariatit tė Komitetit Qendror tė PPSH, tė drejtuar nga Ramiz Alia, sekretar i KQ tė PPSH pėr ideologjinė, qė u mbajt nė 25.10. 1975. Nė mbledhje morėn pjesė veē Ismail Kadaresė, edhe Dritėro Agolli, si dhe zyrtarė tė Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe artistėve, komitetit tė PPSH pėr Tiranėn, ministrisė sė Arsimit dhe Kulturės, redaksisė sė gazetės “Drita”.
    Nė librin e Shaban Sinanit “Njė dosje pėr Kadarenė” ėshtė botuar pjesėrisht proces-verbali i mbledhjes nė Sekretariatin e Komitetit Qendror tė PPSH, ku u diskutua poezia e Kadaresė dhe ky i fundit u kritikua dhe bėri autokritikė, por janė hequr emrat e diskutuesve, kėshtu qė nuk kuptohet kush i ka thėnė fjalėt. Shaban Sinani, nė librin e vet tenton qė me publikimin e kėtyre kritikave dhe tė autokritikės sė Kadaresė, ta bėjė Kadarenė tė kapitalizojė disidencė. Gjithsesi, nga fjalėt e tė gjithė diskutantėve kuptohet pėrēmimi i madh dhe urrejtja e madhe qė kanė ata pėr poezinė e Kadaresė. Nė rast se diktatori do tė zbatonte formulėn e paraqitur nga Kadareja tė barazimit tė burokratizmit me komplotizmin, atėhere secili nga njerzit qė ishin tė pranishėm nė atė mbledhje mund tė bėheshin viktima tė njė fushate spastruese tė terrorizmit jo mė enverist por polpotist.
    Ismail Kadare thotė se kritiku i tij mė i ashpėr nė kėtė mbledhje qe Ramiz Alia. Nė librin e vet “Nga njė dhjetor nė tjetrin“ Ismail Kadare e pėrshkruan kėshtu kėtė episod: “Kritika e tij ndaj meje pėr shkak tė vjershės qė u quajt ’Pashallarėt e kuq’ (kjo nuk del fare nė proces-verbal-K.M.), ishte aq e ashpėr (dhe kjo pėrpara njėzet zyrtarėve qė mbanin shėnime midis njė heshtjeje varri), sa qė unė e kisha ndėrprerė me pyetjen:
    -Sipas kėtyre qė thoni ju, mendoni se unė jam njė armik i kėtij vendi?
    -Atė do tė na e thuash ti, qe pėrgjigjur ai.
    -E pra, po jua them qė tani, unė nuk jam armik”. (Ismail Kadare: “Nga njė dhjetor nė tjetrin”, “Fayard”, Paris 1991, f. 26.)
    Ramiz Alia, si tė gjithė liderėt komunistė enverianė qe njė vrasės politik, por jo njė vrasės i pėrmasave polpotiane. Kritika e Ramiz Alisė pėr Kadarenė qe njė kritikė e enveristit pėr polpotist. Nė kėtė rast Kadare qe armik i regjimit enverist nga pozitat e polpotistit. Nė fjalėt qė ka thėnė Ramiz Alia nė kėtė mbledhje, kuptohet qartė pėrbuzja e njė enveristi joekstremist pėr njė polpotist:
    «Ti, Kadare, je anėtar partie, por ti nuk e kupton disiplinėn e Partisė. Vendose tė dalėsh me kėtė poezi si zėdhėnės i Komitetit Qendror. Por a mendove: pse Partia nuk ka dalė hapur? Partisė i intereson qė gjithė populli tė dijė se ēfarė kanė bėrė komplotistėt dhe cilėt janė kėta. Dhe pėr kėtė, nė rrugė tė ndryshme, i madh e i vogėl ėshtė vėnė nė dijeni. Por Partia nuk shkel nė dėrrasė tė kalbur qė t’ u japė material fashistėve, reaksionarėve, borgjezėve e revizionistėve, pėr tė ngritur fushata shpifėse kundėr vendit e Partisė sonė, sikurse pėrpiqen tė bėjnė kur mėsojnė ndonjė gjė tė vogėl. Tani nuk flasin se nuk kanė dokumente. Kurse ne pėr armiqtė komplotistė do tė flasim kur tė duhet. Kurse Kadare shkruan e ngul kėmbė tė botojė pa u kėshilluar me askėnd. Disiplinė partie ėshtė kjo? Jo, kjo ėshtė sensacion!» (Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 226.)
    Ramiz Alia, me intelektin qė e shquante nga pjesa mė e madhe e liderve komunistė, ka arritur tė rrokė gjendjen shpirtėrore tė Kadaresė kur e shkrojti poezinė. Kadare nė atė kohė kishte arritur deri atje sa ta konsideronte veten njė lloj bashkėsundimtari me Enver Hoxhėn, njė bashkėlider shpirtėror tė regjimit, njė gardian tė regjimit, qė vigjėlon nė kufijtė e mistikės pėr tė zbuluar rreziqet qė e kėrcėnojnė regjimin dhe vetė diktatorin.
    Kritikat e tė tjerėve janė tė arsyeshme, po ta konsiderojmė tė arsyeshėm enverizmin nė krahasim me polpotizmin dhe shprehin pėrēmimin dhe urrejtjen pėr kėtė trakt polpotist, ēfarė qe poezia, qė ftonte diktatorin pėr njė fushatė tė padėgjuar terrori qė mund tė pėrfshinte vetė tė pranishmit dhe tė afėrmit e tyre. Ja disa nga kritikat:
    -“Po tė botohej, kėtė vjershė armiqtė do ta pėrdornin si armė pėr tė goditur regjimin tonė dhe gjithēka tė shtrenjtė qė ne ngremė dhe mbrojmė nė vendin tonė”. (Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 238.)
    -“Kadare pėrmend figurėn e shokut Enver dhe kėtė e bėn pėr tė treguar se kėto nuk kanė tė bėjnė me udhėheqėsin e Partisė. Por si e paraqet kėtė? Sė pari, ai del pa Partinė, pa udhėheqjen, ai vetė bėn ēdo gjė, sepse ai zbret nė themele, ai bubullon dhe i bėn thirrje klasės punėtore. Sė dyti, pse ai bubullon si njė mal? Nė poezi paraqitet se ai vetė bėn ēdo gjė, vendos vetė pėr ēdo gjė, pra, kėshtu paraqitet si kult i tij. Kadare ka njė koncept shumė tė gabuar pėr Partinė dhe udhėheqjen e saj. Kėto janė koncepte tė tė tjerėve, tė tė huajve”. (Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 224.)
    -“Dihet se Hrushovi e gjithė armiqtė revizionistė e borgjezė na akuzojnė pėr regjim stalinian, qė mbahet me terror e me gjak. Poezia i bėn jehonė kėtij koncepti reaksionar e armiqėsor”. (Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 222.)
    Ja sė fundi dhe njė kritikė ku shprehet hapur kundėrshtimi pėr frymėn polpotiste tė vjershės, gjithherė nga pozitat e enverizmit: -«Kadare nuk ka koncepte marksiste-leniniste pėr diktaturėn e proletariatit. Ajo ėshtė dhunė, kėrbaē e plumb mbi armiqtė e klasės. Jo gjak mbi popull!» (Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 225)
    Mė nė fund Ismail Kadare u bind qė tė bėnte njė autokritikė, pėr tė cilėn ai nuk duhet tė jetė krenar sot, pasi nė autokritikėn e vet ai pranoi se pati devijuar nga enverizmi, por duke shkuar nė pozita polpotiste: “Unė kam shkruar dhe kam ēuar pėr botim njė vjershė armiqėsore, kundėrrevolucionare, tė drejtuar kundėr vijės sė Partisė, kundėr regjimit tonė, kundėr diktaturės sė proletariatit, kundėr popullit tim. Kjo vjershė ėshtė e drejtuar kundėr gjithēkaje qė unė kam besuar nė jetė”. (Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 237.)
    Ironikisht kjo ėshtė e vėrtetė. Nėse idea qė qe nė qendėr tė poezisė sė Kadaresė do tė bėhej vijė e partisė, atėhere populli shqiptar do tė mbytej nė gjak. Dhe mė tutje, nė autokritikėn e Kadaresė thuhet: “Me vjershėn time tė fundit unė bėra fajin mė tė rėndė ndaj Partisė: armėn tė cilėn Partia mė kishte besuar pėr tė goditur borgjezinė dhe revizionizmin, e ktheva kundėr saj. Pavarėsisht se kėtė nuk e bėra me qėllim, arma, edhe e shkrehur pa dashje, tė vret”. (Shaban Sinani: “Njė dosje pėr Kadarenė”, “Omsca-1”, Tiranė 2005, f. 243.)
    Shikoni sesi Kadare kėtu vazhdon tė zbulojė sesi e pati ngritur mekanizmin e terrorit nė idenė e poezisė sė vet. Burokratėt ai ai pėrcaktonte si borgjezė dhe revizionistė, pra si armiq, sipas standardeve tė regjimit, i cili borgjezėt dhe revizionistėt i ēonte nė burg, madje edhe mė keq nė pushkatim. Poezia e Kadaresė u ndalua sepse Shqipėria e Enver Hoxhės, edhe pse qe njė diktaturė e pėrgjakshme, megjithatė nuk qe Kamboxhia e Pol Potit. Prandaj u vu nė lėvizjer mekanizmi i regjimit pėr ta detyruar Kadarenė qė tė bėnte autokritikė. Ndalimi i poezisė dhe kritika ndaj Kadaresė ėshtė njė ndėr rastet e pakta kur regjimi komunist ka bėrė diēka tė drejtė dhe tė mirė.
    Ismail Kadare, nė librin “Nga njė dhjetor nė tjetrin” shkruan pėr mbledhjen e Sekretariatit tė Komitetit Qendror ku u mor nė analizė poezia e tij: “Pjesmarrės tė asaj seance, mė kanė thėnė mė pas: Tani qė po e kujtojmė na duket si njė makth. Kjo duhet tė jetė kritika mė e egėr qė i ėshtė bėrė ndokujt nė kėtė vend“. (Ismail Kadare: “Nga njė dhjetor nė tjetrin“, “Fayard“, Paris 1991, f. 27.)
    Por, siē kam shkruar mė lart, kjo qe njė kritikė nga pikėpamja enveriste, kundėr polpotizmit. Dhe nė kėtė pikė nuk mundet mos tė bėhet pyetja: Atėhere si shpjegohet qė Kadare shpėtoi pa u ndėshkuar, pra pa pėrfunduar nė burg, kur kritika mė tė buta shkrimtarėve tė tjerė u sollėn si dhuratė prangat? Mosndėshkimi i Kadaresė nuk erdhi vetėm pėr faktin se diktatori nuk donte qė tė humbte vepra e Kadaresė, e cila i konvenonte atij dhe tashmė qe bėrė pjesė e ideologjisė sė regjimit, por edhe pėr njė arsye tjetėr. Nė kohėn e sundimit tė PPSH, e cila qe njė parti ekstremiste e majtė, ultraekstremistėt e majtė janė kritikuar, por gjithherė janė trajtuar me indulgjencė, si zelltarė tė tepruar. Todi Lubonja nė librin e vet “Nėn peshėn e dhunės“ i pėrshkruan kėshtu ekstremistėt e majtė nė PPSH: “A ishin ortodoksė tė vėrtetė (fjala ’ortodoks’ kėtu ėshtė nė sensin e atij qė pretendon se ndjek parimet e vėrteta-K.M.) a rrufjanė tė vėrtetė qė e kishin ngulur mirė nė kokė se nė Partinė tonė arkitekt i sė cilės ėshtė Enver Hoxha nuk e kanė pėsuar zakonisht sektarėt, pėr kėtė nuk di ē’ tė them. Por duket e sigurt se kėta nuhatnin dhe e ndjenin se ishte mė mirė, qė kurdoherė tė mbanin nga e majta, se kėshtu ruanin bythėt e tyre“. (Todi Lubonja: “Nėn peshėn e dhunės“, “Progresi“, Tiranė 1993, f. 143.)
    A ka qenė Kadare, po tė shprehem nė termat e Todi Lubonjės komunist ortodoks apo rrufjan, kjo mbetet pėr t’ u zbuluar. Njė gjė ėshtė e sigurt. Ironikisht, nė disa raste Enver Hoxhės, diktatorit stalinist eksremist, kryegjakatarit tė regjimit gjakatar, i duhej tė merrte pozitėn e njė lloj moderatori pėr tė frenuar ultraekstremistėt, qė kėrkonin ta ēonin regjimin nė polpotizėm. Kėshtu, Enver Hoxha u detyrua qė ta frenonte nė tetor 1975, shkrimtarin e parė tė oborrit pasi ai mori revan si kalė i tėrbuar, duke dashur qė ta tėrhiqte karrocėn e regjimit ku ishte mbrehur, nė humnerėn e pėrgjakshme tė polpotizmit.
    Ismail Kadare nuk ka asnjė arsye pėr tė cilėn mund tė krenohet me kėtė poezi tė vetėn. Poezia ėshtė njė hymn i terrorit tė kuq, madje i versionit mė ekstremist tė tij, polpotizmit. Unė nuk besoj qė nė tė gjithė letėrsinė e vendeve komuniste tė ketė patur njė poezi tjetėr qė tė pėrmbajė njė apel kaq tė egėr pėr terror masiv tė kuq, njė poezi ku grupime tė mėdha njerėzish tė pafajshėm tė shenjohen si kriminelė dhe tė kėrkohet nė njė gjuhė kaq sadiste dhe makabre asgjesimi i tyre fizik. Ėshtė sigurisht njė shprehje cinizmi dhe korrupsioni moral nė shkallėn mė tė lartė qė njė poezi tė tillė-manifest dhe hymn tė terrorizmi masiv polpotist ta paraqesėsh nė vitin 2005 si njė poezi disidente, siē bėn Shaban Sinani.
    Kjo poezi e Kadaresė ka vlerė sot vetėm nė njė aspekt dhe madje njė vlerė universale. Poezia mund tė shihet si monologia nė vargje e Dekretit tė qeverisė bolshevike tė 5 shtatorit 1918 “Mbi terrorin e kuq“. Vetėm nė kėtė dekret terrorizmi masiv i kuq hymnizohet kaq hapur dhe nė mėnyrė cinike dhe sadiste. Gjithashtu, poezia e Kadaresė me siguri do tė qe duartrokitur nėse do tė qe lexuar nė tubimet e khmerėve tė kuq tė Pol Potit, qė patėn ardhur nė pushtet nė Kamboxhia pikėrisht nė vitin 1975 dhe qė patėn filluar nė Kamboxhia njė terror tė llojit qė propozohej nė poezinė e Kadaresė.
    Ismail Kadare ka pretenduar se pas kritikės qė iu bė pėr kėtė poezi ai u ēua pėr ndėshkim nė njė fshat tė Lushnjės. Por e vėrteta ėshtė se vajtja e tij nė Lushnjė nė 1975 u bė nė kuadrin e fushatės sė qarkullimit qė filloi Enver Hoxha, gjatė sė cilės edhe anėtarė tė Byrosė Politike u ēuan nė rrethe dhe Kadare zgjodhi Lushnjėn pėr tė shkruar njė novelė pėr luftėn kundėr sabotatorėve nė industrinė e naftės (“Emblema e dikurshme“, 1976), ku “sabotatorėt“ e zbuluar nga Enver Hoxha i nxjerr si vazhdues tė njė tradite historike, duke letrarizuar akuzėn e Enver Hoxhės. Qė Kadare nuk u ndėshkua kuptohet nga fakti se nė 28 dhjetor 1976 ai qe nė vendin e vet si deputet nė parlamentin komunist (Kuvendin Popullor) ku ngriti kartonin pėr tė miratuar Kushtetutėn e vitit 1976, qė ėshtė Kushtetuta mė monstruoze nė historinė e jurisprudencės botėrore, njė dokument juridik i terrorizmit, e cila e artikuloi nė maksimum juridikisht mekanizmin e krimit dhe tė terrorit komunist, duke u bėrė burimi i tė gjithė legjislacionit terrorist tė regjimit, me tė cilin kryhej genocid kundėr asaj pjese tė popullsisė qė shihej si armike nė luftėn e klasave.
    Poezia e Ismail Kadaresė “Nė mesditė Byroja Politike u mblodh“ duhet tė pėrfshihet nė “Libri i zi i komunizmit“ si njė traktat-apel pėr genocid masiv. Ismail Kadare, vetėm pėr faktin qė ėshtė autor i kėsaj poezie, nuk meriton qė tė mbajė titullin “Nderi i Kombit“.

    < Para Tjetri >

    --



    konkluzioni..

    nuk eshte e lehte ti bec mune qoses e enverave.. ata te qepen si m.uti pas kepuce..

    nejse..

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e joss
    Anėtarėsuar
    15-09-2005
    Postime
    312
    Faleminderit
    1
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ēa thu ti Den se je shkodran, ti duhet me dhane mendje i pari??!

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime
    me vjen cudi pse myftaraj nuk permend ne kte muhabet.. agim isakun.. pefaqsuesin e miljonave te sorosit.. ne shkiperi..
    dihet se isaku i sorosit dhe i nanos njekohesisht.. patjater dhe i edvinos.. ishte nje nga nxitesit e 97-tes.. dhe portretin e tij te asaj kohe e ben merua shum bukur ne shkrimet e tije..

  8. #8
    ilir-arb
    Anėtarėsuar
    23-02-2006
    Postime
    733
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Heu, bre, po hapet loja gjane e gjate!

    Tash duhet me e gjete anmikun e radhes, e ashtu si n'koh te laverit, mos me i besue as kmishes n'shtat.

    Dikush ven cifuta, dikush strehon te dyshuem per terrorista, e na po rrijme te kqyr njani-tjetrin, e tuj ba hamendje nga ma te ndryshme, e do te perdorim bagazhe prej gjithandej, por kryesisht ate qe e kemi trashigim per dy breza prej laverit.

    A ka ndonji gjylpane, mor, me i ba ni antidot asaj murtaje?

  9. #9
    Femme Fatale Maska e Poison_Ivy
    Anėtarėsuar
    01-07-2006
    Postime
    121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nuk di c'te them. Edhe mundet te jete e vertete, por per mendimin tim, te kesh nje emer hebre dhe t'a ndryshosh ate disa dite pas hapit te madh ne karriere dhe pas daljes ne tv, nuk me duket si pjese e nje konspiracioni hebre. Hebrejte, nese do ta benin nje gje te tille, mendoj se do te ishin shume here me te kujdesshem per keto detaje, sikurse edhe te tjera.
    So the **** whaaaat??!!

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Akili-A
    Anėtarėsuar
    06-11-2006
    Postime
    2,976
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    Citim Postuar mė parė nga DEN_Bossi
    ēifutja nė krye tė FRESSH
    MOS U TREMB NGA CIFUTET PLAKO,,,SE TE GJITHA ZAKONET DHE TRADITAT E 12 FISEVE TE LASHTA CIFUTE I KE NE KURAN...

Tema tė Ngjashme

  1. Teoria Makiaveliste
    Nga beko nė forumin Filozofi-psikologji-sociologji
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 09-01-2007, 02:53
  2. Tė dhėnat fosile hedhin poshtė evolucionin
    Nga monarku nė forumin Shkenca dhe jeta
    Pėrgjigje: 17
    Postimi i Fundit: 02-11-2006, 10:34
  3. Teoria e mekanizmit
    Nga Fiori nė forumin Filozofi-psikologji-sociologji
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 06-08-2006, 14:51
  4. Teoria dhe praktika
    Nga StormAngel nė forumin Filozofi-psikologji-sociologji
    Pėrgjigje: 10
    Postimi i Fundit: 08-01-2005, 17:56
  5. Teoria e Inteligjencave te Shumta (Theory of Multiple Intelligences)
    Nga Cupke_pe_Korce nė forumin Filozofi-psikologji-sociologji
    Pėrgjigje: 17
    Postimi i Fundit: 07-03-2004, 22:09

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •