Close
Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 22
  1. #1
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Postime
    11,956

    Branko Merxhani

    “Ēdo njeri, ēdo popull, qė tė rrojė dhe tė tregojė veten, mė parė nga tė gjitha duhet tė organizojė Kaosin, qė gjendet brenda nė “Unin” e tij”. (Niēe)

    Branko Merxhani

    Dy pjesė tė mendimtarėve tė viteve ’30 mjaftojnė qė tė iluminojnė sot nė ditėt tona shqiptarėt e pasditeve 2000. “Pėrralla pellazgjike ėshtė njė hipotezė xhaba. Njė absurditet. Kėtė sofizmė duhet ta neveritim. Sot s’ka mbetur asnjė turk i ditur qė tė ėndėrrojė pėrrallat turanike. Asnjė grek, me mendje tė shėndoshė, sot nuk mburret se ėshtė stėrnipi i Periklidit. Edhe Romanėt e sotėm e kanė harruar prej shumė kohe origjinėn e tyre: jeta e popujve nuk ėshtė veēse Mrekullia e Zhvillimit, qė rregullon valėt e mėdha tė shekujve”, shprehet Branko Merxhani...

    Shqipėria jonė e sotme ėshtė njė Botė kaotike e vogėl. Nė rrembat tona rrjedhin shumė hidhėrime dhe helme, gjurmė tė prishjes, tė robėrisė, tė njė tronditjeje historiko-shoqėrore tė pakapshme. Trazimi dhe anarkia, qė mbretėrojnė sot nė gjuhėn tonė, nuk janė veēse vetėm njė pjesė, njė pamje, njė fazė e prishjes sonė historiko-shoqėrore. Gjithė ky trazim, gjithė kjo anarki mbretėrojnė edhe nė tė gjitha shfaqjet e tjera tė dinamizmit tonė qytetėronjės. Nė idetė dhe tendencat tona shoqėrore, ca mė shumė nė kuptimet tona mbi formėn dhe esencėn e instituteve tona shoqėrore. Ėshtė njė anarki, e cila ka thėthitur tė gjithė pothuaj jetėn tonė. Ideale s’kemi. Racionalizmi ynė ėshtė pothuaj si i djemve. Dispozita pėr njė gjurmim tė ngulur shkencor dhe sistematik na mungon krejt. Ku e ka rrėnjėn e saj kjo e keqe? A ka vallė arsye historike? Nga pikėpamja e kuptimit sociologjik cili ėshtė shkaku i kėsaj gjendjeje?

    Ja disa pyetje qė Neo-Shqiptarizma pėrpara Djalėrisė sonė intelektuale dhe idealiste. I vė dhe shton: pa dhėnė pėrgjigje nė kėto pyetje, s’mund tė bėhet asnjė hap pėrpara! Ka shumė kohė qė shkoi ajo epokė nė tė cilėn Nacionalizma ishte shoqe e Romantizmės. Nacionalizma e sotme e ēmon kryesisht realitetin. Ėshtė shprehja e gjallė e Sociologjisė si shkencė, njėfarė toke zbatimi tė Higjienės Shoqėrore, njė Laborator i sėmundjeve psikologjike-shoqėrore. Si vlerė pozitive ka vetėm gjurmimin. Zbulimin e rrėnjės sė tė keqes. Kėrkimi themelor i Neo-Shqiptarizmės nga Djalėria – nga ajo Djalėri e cila, e ndritur me fenerin e mendjes, ndjen pa dyshim pėrkundrejt fatit historik tė Atdheut njė respekt tė thellė dhe ėshtė vėnė me mish e me shpirt nė rrugėn e fatit dhe tė sė ardhmes ėshtė ky: Tė ndjekė njė formė shkencore nė gjurmimet dhe nė pėrkufizimet, si dhe njė kuptim filozofik tė plotė dhe tė tanishėm nė idealizmin kombėtare.

    Njė intelektual shikon rrezikun mė tė madh dhe mė tė tmerrshėm: tė bjerė nė hendekun e gabimit dhe tė vetėgėnjimit, po tė dojė tė bėjė njė udhėtim nė sferėn e pasosur dhe kaotike tė fantazisė sė tij. Kjo sferė pėrmban vetėm botė tė rreme, vlera tė vdekura, qė bien vetėm gjumė dhe “utopistė gjenialė”. Drita ėshtė Shkenca, bota e realiteteve. Jetėn politike nuk duhet ta pėrcaktojmė pėrmes romanticizmit dhe fantazisė. Problemi i jetės, misteri i sė ardhmes, kanė nevojė pėr kėtė dritė. Jetėn nuk duhet ta shohim pėrmes prizmės sė fantazisė sonė. Vėshtrimin tonė duhet ta kthejmė pėrkundrejt jetės, d.m.th ta shohim jetėn ashtu siē ėshtė dhe jo siē e duam ne tė jetė. Jeta do njė zgjidhje. Kjo zgjidhje nuk gjendet lart nė qiellin kombėtar, po ėshtė e fshehur thellė nė shpirtin kombėtar.

    Ja pika nga e cila nisemi. Tė ndriēojmė shkaqet e thella tė anarkisė sonė shoqėrore, qė na la trashėgim e shkuara, me fenerin e shkencės sociologjike. Dhe ja pika e drejtimit tonė: Pėrmbi germa dhat e Shqipėrisė sė djeshme, tė prishur dhe tė robėruar, tė krijojmė njė Shqipėri tė nesėrme, tė mbaruar, tė ndritur, tė qytetėruar – njė Shqipėri jo historike, po qytetėronjėse.
    My silence doesn't mean I am gone!

  2. #2
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Postime
    11,956
    Qėllimi i luftės: Idealizmi i jetės.

    Shqipėria e ndjenjės, Shqipėria e mendimit, po pret krijonjėsit e saj. Dritė pėrmbi fantazinė e sė shkuarės. Nuk jemi as stėrnipėr bonjakė tė Pellazgėve mitologjikė, as gėrmadhat e Ilirianėve: jemi shqiptarė – Njė kombėsi e re.
    Pėrralla pellazgjike ėshtė njė hipotezė xhaba. Njė absurditet. Kėtė sofizmė duhet ta neveritim. Sot s’ka mbetur asnjė turk i ditur qė tė ėndėrrojė pėrrallat turanike. Asnjė grek, me mendje tė shėndoshė, sot nuk mburret se ėshtė stėrnipi i Periklidit. Edhe Romanėt e sotėm e kanė harruar prej shumė kohe origjinėn e tyre: jeta e popujve nuk ėshtė veēse Mrekullia e Zhvillimit, qė rregullon valėt e mėdha tė shekujve.

    Po! Jemi Shqiptarė dhe pėrbėjmė njė kombėsi tė re. Mėma e Nacionalizmės, mallėngjimi kombėtar i shekullit XX, nxorri nė dritė njė pjellė tė re. Kjo pjellė jemi ne. Si Neo-grekėt e sotėm, si turqit e sotėm tė Azisė sė Vogėl, kėshtu edhe neve na ka pjellė njė natė magjike vere, dinamizmi krijonjės i freskėt dhe pėrjetėsisht i ri i natyrės, nė gjirin qė nuk duket dhe misterioz tė Perėndisė sė krijesave. Jemi akoma djem. Ndėrgjegjja jonė nuk e ka njohur akoma fytyrėn krejt tė ndritshme tė Krijonjėsit. Sytė tanė nuk janė mėsuar akoma tė shohin me simpati Diellin e Intelektit. Ku janė krijimet tona tė shoqėrisė? Ku ėshtė Uniteti ynė sentimental? Ku ėshtė Poezia, Leteratura, qė pėrfaqėsojnė racėn tonė, farėn tonė? Ku ėshtė shpirti kombėtar i pastėr dhe i zhvilluar? Ku ėshtė gjuha jonė? Ku ėshtė kultura jonė?

    Shqipėria nuk e ka ngrehur akoma Faltoren e saj...
    Lindėm nė errėsirė, po kėrkojmė dritė. Dhe misioni i brezit tė sotėm ėshtė qė tė na shpjerė nga errėsira nė dritė.

    Rreziqe na kanė rrethuar nga tė gjitha anėt. Me gjithė kėtė, nuk ka asnjė rrezik. Mjafton ta kuptojmė. Ai qė rron, rron se pse e pa dhe e mundi rrezikun. Edhe Grekėt e Vjetėr, nė hapat e para tė zhvillimit tė tyre, luftonin kundėr po kėtij rreziku. Bile luftuan njė shekull tė tėrė. Po u pėrpoqėn si gjigantė. Me gjithė kėtė, me zor tė madh shpėtuan nga rreziku qė tė mbyten nė rrymėn e tmerrshme qė kish shkaktuar hyrja e influencave tė huaja, qė u kish lėnė trashėgim e shkuara.

    “Mania e Historizmės” mend e prishi atė statujė madhėshtore tė mendjes njerėzore, bile edhe para se tė ngrehet. Dhe jo sepse nuk kish zbuluar akoma rrugėn e jetės, qė ēelet brenda nė pastėrtinė dhe flakėn e ndėrgjegjies kombėtare. Pėr njė kohė tė gjatė qytetėrimi i tyre nuk ishte gjė tjetėr veēse njė trazim konceptesh tė pakuptuara semitike, babiloniane, indiane dhe egjiptiane. Feja e tyre ishte njė shesh anarkik dhe i nxehtė lufte midis njėri-tjetrit, shesh mbi tė cilin mbretėronin tė gjitha Perėnditė e Azisė. Me gjithė kėtė Kaos, qytetėrimi grek lindi, rroi dhe mbretėroi mbi fronet e tė gjitha epokave tė paskėtajme. Greqia e Platonit mundi pak e nga pak t’i zhdukė influencat e huaja, tė dėbojė nga Falėtorja e Mendimit Perėnditė e Barbarėve, d.m.th tė organizojė Kaosin, qė gjendej brenda nė Unin e saj. Mysteri i qytetėrimit grek ka qenė Perėndia e Delfit, e cila tha:
    “Gnėdi santon”!...
    “Neo – Shqiptarizma”, 1, 1930
    My silence doesn't mean I am gone!

  3. #3
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Postime
    11,956
    Oriental apo Okcidental

    Kristo Mėrtiri

    Sa pėr okcidentalizmėn shqiptare āsht fort zor me bā fjalė nėr ne; sepse shqiptarėt e sotshėm – (pėrjashtimet e vėrtetojnė rregullėn!) – gjinden aq larg nga okcidentalizma e vėrtetė sa do tė na duheshin gjuhėnat e meleq-ve apo edhe burizanat e Jeriho-s qė tė na kuptonte pak a shumė bota arbnore. Vet djelmnia e shkollueme e ka gabim kur kujton se okcidentalizma pėrmbahet vetėm nėr veshje e mbathje evropiane, apo nė tė ndenjurit plot kotėsi nėr sallona, ner danse e “me kafe shantanta e balerina” (si thotė Pater Fishta), apo edhe me kryemjen e ndonjė detyre pro forma sa me rrėmbye njė rrogė tė majme, etj, etj... (Na kėtu, helbetč, po flasim me popullin xhahil dhe jo me engjikllopedistat e patentuam – dalun zoras nga ndonjė deriēkė universiteti “bon pour l’Orient!”)...

    E prandej po i sjellkemi edhe popullit dhe po i themi se okcidentalizma e vėrtetė diftohet piksėpari me kryemjen e njė detyre tė ndershme – fund e majė pėr hatėr t’asaj detyre dhe pa me qenė i shtyem nga zori, nga ndonjė dishir i prujtun apo nga shkėlqimii ndonjė fitimi material. Bilč okcidentali i vėrtetė karakterizohet nėpėr mėnyrėn se si aj i ngarkon vetes – fare vetdashas – detyrė tė randa, jashta detyrave ordinare e tė domosdoshme. Heroizėm s’kėrkohet prej askujt, porse lartėsia morale e njė okcidentali matet me gradėn e vetėmohimit dhe vetėflijimit rreth njė ideje sė naltė...rreth njė ideje qė s’ka punė me kolltukė, me llokma e me meashe...

    Si thotė gjermani Emanuel Kant? – “Vepro gjithmonė nė njė mėnyrė t’atillė qė sjellja jote tė jetė shembull dhe rregull mbarėvajtjeje pėr tė gjithė!”. Kėshtu flet imperativi kategorik, neni i parė i detyrės sė pėrditshme tė njė okcidentali...

    Anglezi e lartėson veten me njė sjellje gentleman like kundrejt t’tjerėve dhe me parimin: alėays fair play!, d.m.th pranon, nderon dhe ēmon ēdo njeri a priori si tė njė grade me vetveten...pa qėllime e prapamendime orientale...
    Francezi shtyhet edhe mā tej dhe kėrkon pėr ēdo njeri: liberté, égalité, fraternité!...

    Dhe kėto tė gjitha kėrkohen dhe detyrohen tek ēdo njeri – i madh a i vogėl, pasanik apo i vorfėn, shkollar apo bilmez – jo nėpėr premtime materialiste apo nėpėr friksime tė ndonjė gogoli teologjik, por vetėm e pėrvetėm n’emėn tė njė njerzimi tė nalt (höheres Menschentum), i cili pushtetet mbi njato tė drejta hyjnore (ius divinum sive natyrale) qė kanė mbijė nė zemrėn e ēdo njeriu – pak a shumė normal...

    Dhe karakteristika mā e flakshme e ndjenjave tė njė okcidentali āsht mu njajo dhimbje mėshire dhe flijėplotė qė drejtohet kundrejt ēdo kreatore nevojare – qoft kjo: njeri, shtazė, zog apo edhe njė pėrdheskė e shkretė – por sidomos kundrejt ēdo njeriu fatmjer, kundrejt ēdo populli varfanjak... e mā sė forti kundrejt kombit tė vet nė rrezik. Shpirti fisnik (der Adel) i njė okcidentali (=njeriu) tė vėrtet rrėfehet kryekėput nė mėnyrėn se si merr aj pjesė nėr dhimbje e brenga tė botės pėranė!...

    Si thotė njė Goethe pėr njeriun e vėrtet? – “Edet sei der Mensch, hilfreich und gut; denn das allein unterscheidet in von allen Ėesen, die ėir kennen!...”.
    Por nuk qe vetėm njė Goethe e nuk qenė shokėt e tij, idealista e poetė, e nuk qenė as religjionet evropiane vetėm qė predikuen pėr njat shpirt fisnik e tė pėrdhimbshėm. Jo, qysh para Goethe-s ka qenė anglezi David Hume, i cili larg ēdo sentimenti fetar, kėrkonte pėrhapjen e ndjenjave shoqnore-njerzore, i cili kėrkonte njė “felloė-feeling” ndėrmjet tė madhi e tė vogli e ndėrmjet zengjini e fukaraje. Mbas tij erdhi prap njė Adam Smith, njė Saint Simon, njė Charles Fourrier, njė Robert Oėen, etj, etj., qė tuj u pshtetė mbi tė drejtat hyjnore njerėzore (les droits des hommes) kėrkuen me e pėrhapė njat felloė-feeling edhe nė sheshin mā materialistin e jetės sonė; nė politikėn ekonomike...
    Mjerisht historia e ka dashtė ndryshe... dhe ēereku i saj mur aty kah fillimi i shekullit tė kaluem njė rrokullisje tė prapshme. Me zmadhimin e industrisė dhe me hovin e tregtisė sė pakufishme u njallėn nė njerzinė evropiane sa e sa dėshire e epshe orientale, u pėrmbysėn Zotat e nderit e tė pafajnisė dhe bota okcidentale u pėrmbyt nga valėt e kapitalizmit tė “naltė” (Hochkapitalismus) , tė pashpirt e plot grykėsi... Dhe pasojat e asaj prapavajtje i ndjen sot ēdokush dhe bilé fėmija nė barkun e s’amės...

    Dhe s’āsht ēudi qė nė kohėn e fundit kanė fillue me u pėrhap anekėnd ideologji kolektiviste apo edhe etatiste-diktatoriale, tė cilat duhet ta bājn shtetasin me pahir okcidental, ēka don me thanė: tė vlefshėm pėr vete e pėr tė gjithė!

    Sepse kjo asht e saktė: okcidentalizma e vėrtetė pėrmblidhet nė kryemjen e pėrplotė tė njė detyre tė pėrshtatshme shejtnisht me vetėflijimi pėr nji ide tė naltė shoqnore...

    Nga kjo pikėpamje asht ma okcidental xhandari shqiptar i detyrės, ushtari biles i rojės kufitare dhe bujku i shkretė dhjetarak...sesa nėnpunėsi e zyrtari kafehaneve me njė ēarēaf diplome “bon pour l’Orient”.
    Prandaj e kanė gabim – bile gabim tė trashė – kur thonė disa se shkolla evropiane tė ban okcidental medoemos.

    Jo, kurrsesi! Duhet ditė de edhe n’Evropė nuk janė tė gjithė okcidenta e tė kulturuam. Mana n’Evropė ka njerėz (evropian tė lindun!), tė cilėt me gjithė shkolla tė kryme, me dėftesa, e doktorata, me diploma e dekorata shkencėtare...janė (njerz) tė poshtėr e edepsėza, janė vagabonda e mashtrimtarė, e janė kriminela tė dorės sė parė. Bile-bile statistika kriminalistike na difton se krimet ma tė rafinueme e ma tė poshtra janė krye deri mė sot nga njerz me shkollė dhe jo aq nga populli i pakėnduem e xhahil...
    Tė gjithė kėto kuptohen nga fakti se shkolla – a ma mirė: mėsimi i shkencave – e zhvillon shumė ma fort intelektin se karakterin. Dhe meqenėse edhe n’Evropė lindin njerz me karaktere tė dobėt, dhe meqenėse intelekti tėrhiqet gjithmonė nga karakteri...ka edhe evropianė qė janė mjaft tė zot me shkenca e shkrime publike... por edhe mjaft tė zot pėr ēdo krim e poshtėrsi orientale...
    Dhe ngjanė edhe n’Evropė qė shumė herė diploma universitare paraqet vetėm njė qyrk deleje okcidentale mbi trup tė njė ujku oriental!...

    Nga libri “Oriental apo Okcidental”, Tiranė, 2003
    ABC nr.32-Branko Merxhani
    My silence doesn't mean I am gone!

  4. #4
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Organizimi i Kao-sit

    Branko MERXHANI

    Shqipėria jonė e sotme ėshtė njė Botė kaotike e vogėl. Nė rumbat t'ona rrjedhin shumė hidhėrime dhe helme, gjurma tė prishjes, tė robėrisė, tė njė tronditjeje historike-shoqėrore tė pakapėshme. Trazimi dhe anarkia, qė mbretėrojnė sot nė gjuhėn t'onė, nuk janė vecc se vetėm njė pjesė, njė pamje, njė fazė e prishjes s'onė historiko-shoqėrore. Gjithė ky trazim, gjithė kjo anarki mbretėrojnė edhe nė tė gjitha ēfaqjet e tjera tė dynamismės s'onė qytetėronjėse. Nė idetė dhe tendencat t'ona shoqėrore, ca mė shumė nė kuptimet t'ona mbi formėn dhe esencėn e institutevet t'ona shoqėore. Ėsht njė anarki, e cila ka thėthitur tė gjithė po thua jetėn t'onė. Ideale s'kemi. Racionalisma e jonė ėshtė po thua si e djemvet. Dispozita pėr njė gjyrmim tė ngulur shkencor dhe sistematik na mungon krejt. Ku e ka rrėnjėn e saj kjo e keqe? A ka vallė arėsye historike? Nga pikėpamja e kuptimit sociologjik cili ėshtė shkaku i kėsaj gjendjeje?
    Ja disa pyetje qė vė Neo-Shqiptarizma pėrpara Djalėrisė s'onė intelektuale dhe idealiste. I vė dhe shton: Pa dhėnė pėrgjigje nė kėto pyetje, s'mund tė bėhet asnjė ēap pėrpara!....

    ***
    Ka shumė kohė qė shkoi ajo epokė nė tė cilėn Nacionalisma ishte shoqe e Romantismės. Nacionalisma e sotme ēmon kryesisht Realitetin. Ėshtė shprehja e gjallė e Sociologjisė si shkėncė, njė farė tokė sbatimi tė Hygjienės Shoqėrore, njė Laboratorium i sėmundjevet psikologjike-shoqėrore. Si vlerė pozitive ka vetėm gjyrmimin. Sbulimin e rrėnjės tė sė keqes.
    Kėrkimi themelor i Neo-Shqiptarismės nga Djalėria- nga ajo Djalėri e cila, e ndritur me fenerin e mėndjes, ndjen pa dyshim pėrkundrejt fatit historik tė Atdheut njė respekt tė thellė dhe ėshtė vėnė me mish eme shpirt nė rugėn e fatit dhe tė sė ardhmes- ėshtė ky: Tė ndjekė njė formė shkencore nė gjyrmimet dhe nė pėrkufizimet, si edhe njė kuptim filozofik tė plotė dhe tė tanishmė nė idealismėn kombėtare.

    ***
    Njė intelektual shkon rezikun mė tė math dhe mė tė tmerėshmė: tė bjerė nė hendekun e gabimit dhe tė vetėgėnjimit, po tė dojė tė bėjė njė udhėtim nė sferėn e pasosur dhe katotike tė fantasisė sė tij. Kjo sferė pėrmban vetėm botėra tė rrema, vlera tė vdekura qė bien vetėm gjumė, dhe "utopistė gjenialė".
    Drita ėshtė Shkėnca. Bota e Realiteteve. Problemi i jetės, mysteri i sė ardhmes, kanė nevojė pėr kėtė dritė. Jetėn nuk duhet t'a shohim pėrmes prismės sė fatnasisė s'onė. Vėshtrimin t'onė duhet t'a kthejmė pėrkundrejt jetės, d.m.th. t'a shohim jetėn ashtu siē ėshtė dhe jo ashtu siē e duam ne tė jetė.
    Jeta do njė zgjidhje. Kjo zgjidhje nuk gjendet lart nė qiellin kombėtar, po ėshtė e fshehur thellė nė shpirtin kombėtar.
    Ja pika nga e cila nisemi. Tė ndriēojmė shkaket e thella tė anarkisė s'onė shoqėrore, qė na la trashėgim e shkuara, me fenerin e shkėncės sociologjike.
    Dhe ja pika e drejtimit t'onė: Pėrmbi gėrmadhat e Shqipėrisė sė djeshme, tė prishur dhe tė robėruar, tė krijojmė njė Shqipėri tė nesėrme tė mbaruar, tė ndritur, tė qytetėruar- njė Shqipėri jo historike, po qyetėronjėse.

    * * *
    Qėllimi i luftės: Idealizimi i jetės.
    Shqipėria e ndjenjės, Shqipėria e mendimit, po pret krijonjėsit e saj. Dritė pėrmbi fantasinė e sė shkuarės. Nuk jemi as stėrnipėt bonjakė tė Pellasgėvet mythollogjikė, as gėrmadhat e Ilirianėvet: Jemi Shqipėtarė- Njė Kombėsi e re.
    Pralla pellasgjike ėshtė njė hypothezė xhaba. Njė absurditet. Kėtė sofismė duhet t'a neveritim. Sot s'ka mbetur asnjė Turk i ditur qė tė ėndėrojė prallat turanike. As njė Grek, me mėndje tė shėndoshė, sot nuk mburet se ėshtė stėrnipi i Perikleut. Edhe Romanėt e sotmė e kanė haruar prej shumė kohe origjinėn e tyre. Jeta e popujve nuk ėshtė veē se Mrekullia e Shvillimit, qė regullon valat e mbėdha tė shekujvet.
    Po! Jemi Shqipėtarė dhe pėrbėjmė njė Kombėsi tė re. Mėma e Nacionalismės, Mallėngjimi Kombėtar i shekullit XX, nxori nė dritė njė pjellė tė re. Kjo pjellė jemi ne. Si Neo-Grekėt e sotmė, si Turqit e sotmė tė Asisė sė Vogėl, kėshtu edhe neve na ka pjellor njė natė magjike verore, dynamisma krijonjėse e freshkėtė dhe pėrjetėsisht e re e natyrės, nė gjirin qė nuk duket dhe misterioz tė Perėndisė sė Krijesavet. Jemi akoma djem. Ndėrgjegja jonė nuk e ka njohur akoma fytyrėn krejt tė ndritshme tė Krijonjėsit. Sytė t'ona nuk janė mėsuar akoma tė shohin me sympathi Diellin e Intelektit. Ku janė kujtimet t'ona tė shoqėrisė? Ku ėshtė Uniteti ynė sentimental? Ku ėshtė Poezia, Leteratura, qė pėrfaqėsojnė racėn t'onė, farėn t'onė? Ku ėshtė shpirti kombėtar i pastėr dhe i zhvilluar? Ku ėshtė gjuha jonė? Ku ėshtė kultura jonė?
    Shqipėria nuk e ka ngrehur akoma Falėtoren e saj...

    ***
    Lindėm nė errėsirė, po kėrkojmė dritėn. Dhe misioni i brezit tė sotmė ėshtė qė tė na shpjerė nga erėsira nė dritė.
    Reziqe na kanė rrethuar nga tė gjitha anėt. Me gjithė kėtė, nuk ka as ndonjė rezik. Mjafton t'a kuptojmė. Ai qė ron, ron se pse e pa dhe e mundi rezikun. Jeta nuk ka tjetėr vlerė, tjetėr kuptim. Jetė do tė thotė tė mundėsh rezikun. Edhe Grekėrit e Vjetėr, nė ēapet e para tė zhvillimit tė tyre, kishin tė luftonin kundėr po kėtij reziku. Bile luftuan njė shekull tė tėrė. Po u pėrpoqėn si gjigandė. Me gjithė kėtė, me zor tė math shpėtuan nga reziku qė tė mbyten nė rrymėn e tėmerėshme qė kish shkaktuar hyrja e influencave tė huaja, qė u kish lėnė trashėgim e shkuara.
    "Mania e historismės" mėnjė e prishi atė Statujė madhėshtore tė Mėndjes Njerėzore, bile edhe para se tė ngrehet. Dhe jo se pse nuk kish sbuluar akoma rrugėn e jetės, qė ēelet brenda nė pastėrtinė dhe flakėn e ndėrgjegjies kombėtare. Pėr njė kohė tė gjatė qytetėrimi i tyre nuk ishte gjė tjetėr veē se njė trazim konceptesh tė pa-kuptuara semitike, babyloniane, indiane dhe egjiptiane. Feja e tyre ishte njė shesh anarkik dhe i nxehtė lufte midis njėri-tjetrit, shesh mbi tė cilin mbretėronin tė gjitha Perėnditė e Asisė. Me gjithė kėtė Kaos, qyeteėrimi grek lindi, roi dhe mbretėroi mbi fronet e tė gjitha epokave tė paskėtajme. Greqia e Platonit mundi pak e nga pak t'i ēdukij influencat e tyre, tė dbojė nga Falėtoria e Mendimit Perėnditė e Barbarėvet, d.m.th. tė organizojė Kaos-in, qė gjendesh brenda nė Unėn e saj.

    Botuar mė 1 korrik 1930

  5. #5
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Kurajo!

    Branko Merxhani

    Si qėllim tė pėrfundėshmė tė pėrpjekjevet kombėtare-shoqėrore tė Tendencės Neo-Shqiptare, qė pėrkrahim ne, mundemi tė pranojmė kėtė princip.
    Krijimi i njė Shqipėrie brenda tė pa-kufishme, jashtė tė kufizuar.
    Krijimi i njė Shqipėrie! Ėshtė lodhje, dėshpėrim dhe pa qėllim tė kthejmė sytė nė gėrmadhat e skllavėrisė dhe nė mjerimet qė na la trashėgim e shkuara. Ky vėshtrim nga prapa ėshtė njė gjė monstruoze. Syt t'ona, tė drejtuara nga prapa, nuk do tė takojnė veē se njė gjurmė tepėr tė madhe shkatėrrimi, shenja tė pa-numėrta kalbėsimi, britma tė dėshpėruara njerėzish dhe epokash. Dhe tė gjitha kėto tė mbėshtjellura gjithėmonė brenda nė njė mjergullė tė trashė. S'ka gjėkundi as pikė jete dhe shprese.
    Po ka dhe njė drejtim tė pėrkundėrtė. Drejtim qė zė tė Vjetėrėn me tė Renė. E Arthmja!
    E vetmja rreze shprese dhe shpėtimi pėr fatin shqiptar. Mundet qė njė ditė tė shkėlqejė me takimin e njė agimi plot gėzime, agim i cili do tė faqet bashkė me sgjuarjen e Jetės sė Re. Po vetėm sy guximtarė, shpirtra plot dashuri dhe ballėra tė ndritura e tė gėzuara do tė mundin tė gėzojnė kryelartėsinė dhe madhėrinė e kėsaj jete. Shqipėria e mendimit dhe e ndjenjės, Shqipėria e vėrtetė nuk gjendet nga prapa, po pėrpara neve!...
    Dhe nė qoftė se nuk do tė mundemi tė shtiem sytė t'ona nė kėtė drejtim, nė qoftė se nuk do tė marrim dot vesh thellė-thellė kuptimin e kėtij orientimi krijonjės; domethėnė, nė qoftė se nuk e ndjejmė realitetin e jetės kombėtare-ahere ėshtė e humbur ēdo pėrpjekje, ėshtė e kotė ēdo dėshirė qė tė qėndrojmė si njė unitet shoqėror i lirė dhe i lumtur brenda nė sukseset pėrparimtare fantastike dhe tė pa-arritshme tė qytetėrimit tė shekullit tė sotmė!

    ***
    Shėnja shquarėse e Neo-Shqiptarismės, kondita e parė e ekzistencės sė saj ėshtė kurajua mendore. Pėr kėtė them se Djalėria, e cila ka pėr detyrė tė japė shėrbimet e saj nė luftėn e lartėsimit shoqėror dhe tė zhvillimit qytetėronjės tė vendit duhet qė pikė-sė-pari tė tregojė fuqin e superioritetit mendor dhe tė ketė kurajėn tė pėrballė tė vėrtetėn e jetės kombėtare ashtu siē ėshtė nė realitet dhe t'u a ēfaqė tė tjerėve krejt lakuriq.
    Lamė tė shkojė shumė kohė, duke pėrgėzuar ambiciet historike me fluturat prallore. Po kombet qė na kanė rrethuar nga tė gjitha anėt dhe me tė cilėt na lith afro po njė fat historik, na kanė lėnė tė paktėn njė shekull prapa. Me gjithė kėtė as nonjė nga ne s'ka treguar gjer sot kurajo mendore, qė tė na shpjegojė arsyet e vėrteta dhe shkencore qė shkaktuan kėtė fakt tė hidhur. Nuk janė tė paktė ata qė shohin, si tė vetme arsye historike tė fatkeqėsisė s'onė tė sotme, periodat e gjata tė sundimit tė huaj, qė kaloi populli ynė. Pėr fat tė keq, ky shpjegim nuk ėshtė njė shkak, ėshtė njė pėrfundim..
    Mos jemi vallė nė botė i vetmi popull, i cili, nė peripetin e udhėtimit tė tij historik, ra nga skllavėria nė skllavėri, nga tirani nė tiran?
    Ja, krahas me neve njė botė e tėrė, e cila shpėtoi dhe u tregua pėr hir vetėm tė shkeljes turke!...Themelonjėsi i shkollės Evrasiatike Princi rus Troubeskoi, qė sot quhet si njė nga hegjemonėt e shkėncės, thotė diku:
    "Sundimi i huaj pėrbėn pėr popujt njė shkollė".
    Kjo ėshtė e vėrteta. Historia jonė nuk ėshtė veē se njė vazhdim besnik i peripecive tė ēfarėdosojme tė sundimit tė huaj. Po ne u treguam nxėnės tė keq. Nuk kemi mėsuar as letrėn A!...
    ***
    Nga organizma jonė shoqėrore mungon njė gjė e doemosme, le t'a emėroj sot: Faktori kryesor i shpiritės shoqėrore, idealizma krijonjėse, kuraja mendore, devocioni pėr realitetin kombėtar!
    Kurajua ėshtė arma mė e ēmuar e pėrparimit. Gjurmimi i sė vėrtetės, Shkenca, nuk kuptohet pa kurajon. Brėnda nė luftėn e vrazhdė dhe tė pamėshirėshme tė jetės sė sotme jemi tė ekspozuar nė njė rrezik tė math. Dhe vetėm kur tė kuptojmė gjithė tmerrin dhe gjithė shkatėrrimin qė do tė shkaktojė ky rezik, ahere vetėm do tė mundemi tė themi se hodhėm tė parin ēap tė shėndoshė pėrpara, pėr shpėtimin.
    Nė "Gotzendammerung" Nietzche shkruan:
    "Kombet, qė kishin njė farė vlerė ose fituan njė farė vlere, kėtė gjė s'e arritėn me Institucionet Liberale. Reziku i math i lartėsoi kombet. Reziku, tė cilit i detyrojmė mirėnjohsi, i shton mjetet e rezistencės s'onė, ēfaq viruset t'ona, shpėrndan nė zėmrat t'ona kurajo, jep armė nė duart t'ona dhe sbulon pėrnjėherėsh vlerat e pa-njohura mendore, qė flėnė brenda nesh. Reziku na shtrėngon tė jemi tė fortė".
    Megjithė fuqin e zėrit t'im dua tė flas brenda shpirtrat e Djemve t'onė kėto fjalė tė arta tė krijonjėsit tė "Ubmerensh"-it. Para gjithash tė gjurmojmė shkaket historike dhe sociologjike tė dekadencės s'onė shoqėrore. Me kurajo. Dhe ahere do t'i hapin sytė popullit t'onė. Dhe do tė faqet reziku i math i gjallė. Reziku, qė breth reth e rotull nesh, nė krah t'onė, brenda nesh, si nonjė shtazė e uritur!...

    Botuar mė 1929

  6. #6
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Europa dhe ne tė tjerėt

    Branko MERXHANI,

    Koha jonė, kohė pleonasmash dhe produksioni tė tepėr, ėshtė mbushur edhe nga Profetė, qė profetizojnė "Fundin e Evropės". Vallė? Kaq shpejt? Po kur u-plak dhe po jep shpirtin djali i djeshmė? Gjurmat e para tė jetės sė saj nuk e kapėrcejnė shekullin XII. Po dita e vėrtetė e lindjes sė saj ėshtė mė e afėrme. Mund tė na e kallėzojė edhe fantAzia mė e varfėr e brezit mė tė parė. Besimi i "Perėndisė-Njeri" qė erdhi dhe iku si ndonjė "VISION"
    kėtu e njėzet shekuj mė parė, po mbretėron akoma edhe sot. Byzanti, ky emėr mizor dhe pėr tė qarė, qėndroi mė se njėmijė vjet. Vetėm hija e tij rrojti pesė shekuj. Po Evropa? Mbaroi? - E rreme! Nė rrezat e Uraleve po gjėmon zėri i saj. Shpirti i saj sapo arriti nė fushat mėkatare tė Azis sė harruar. Evropa hyri nė Azi kėtu e njė shekull e gjysmė mė parė. Tani qė ikėn, qė ecėn praptazi, tani pikėrisht hyn nė 'tė. Evropa u-fut thellė nė kryet, nė gjakun, nė shpirtin e robėrvet tė saj tė djeshmė. Atje ku ata hynė horizonti ndroi menjėherė. Nė stepat e thata pa an'e krye po mbijnė pemė qė shtien hije aq sa qielli i kaltėrt i vendit tė prallės dhe tė ėndėrės po mbushet me tym tė zi, qė lėshon njė Perėndi e re: MAQINA.
    Njė shekull e gjysmė Azia plakė, ky djep i feve dhe i Theokrative, po lozte me shakat e saj. Dora e saj, e hollė dhe sentimentale po shkruante vjersha dhe bėnte lodra. Nuk deshi tė ndrojė me fuqin e Maqinės. Trembesh nga armėt mė tė mbaruara dhe nga dituria mė e lartė e zaptonjėsit si nga ndonjė mėkatė. Kėrkoi shpėtimin e saj nga mohimi i duruar dhe i pambaruar i Theokratisė. Atje brenda e kishte burgosur shpirtin e saj. Po turpi i saj mbeti jashtė. Kėshtu, duke fshehur shpirtin dhe duke lėnė jashtė trupin, pandehte se do tė shpėtonte. Shpėtoi sa mund tė shpėtojė edhe ai zog i varfėr qė fsheh vetėm kryet brenda nė rėrė qė tė shpėtojė nga plumbat e gjahtarit!...
    Shtrenjt e pagoi Azia verbėrinė e saj. U bė skllave.

    Njėqind e pesėdhjetė vjet shkuan sa tė sgjohet Azia. Ballėt e saj i ndriti tej-pėr-tej nga njė flakė e bardhė. Pasioni i saj ėshtė pa fre, i egėr, hakmarrės. Po Theokratėt u-vogėluan. Tashmė ajo kėrkojn Maqinėn, beson Maqinėn - me atė dashuri, me atė pasion qė besonte gjer dje hallet e saj tė mėndafshta dhe vazot e saj t'ergjenta. Merr pastaj maqinismėn idololatrike dhe e shkrin mirė-e-mirė brenda nė flakėn e tė dhėmburavet tė saj njėqind e pesėdhjetė vjet me rradhė. Ka edhe ajo nostalgji pėr Qytetėrimin dhe pėr Teknikėn e madhe tė sotme, jo vetėm me syrin e dobisė, po sidomos me vendimin e ēlirimit kombėtar. Nė Rusi, nė Turqi, nė Persi, nė Hind, po zien nostalgjia e shpėtimit tė Aziarit. Azia vjen nė vehte - pėr hir tė Evropės.
    "EVROAZIA" bredhėse e Trubeckoj-it, kjo copė dhe nė mes tė Evropės dhe Azisė, ē'bėhet? - Popujt e saj po marin frymė thellė. Demokratitė e saj po shtohen. Ėshtė shenjė qė edhe ata hynė nė periodėn e zierjes sė brėndėshme. Karta shoqėrore dhe ekonomike e popujve tė vegjėl tė ndryshmė, qė nga ujrat e shqetėsuara tė Egjeut gjer nė buzėdetin e vėrtetė tė Filandisė, po sillte gjer dje tė nxirat e njė rėnieje tė heshtur. Mirėpo arritėn nė periodėn mė karakteristike tė mundimeve tė tyre tė gjata: nė periodėn e REALITETEVET KOMBĖTARE. - Tė huajt u-hoqėn pothua vetė, pasi humbėn robet e tyre tė verbėr. Po djemt e robėrvet, tė ritur nė pikėllim dhe nė mizori, pėrpiqen tė ngulin flamurin e jetės sė re mbi gėrmadhat e errėta tė kullės sė neveritur. Sepse besojnė nė dynamismėn dhe nė produktivitetin e popujve tė tyre.
    Evropa na sbrazi xhepin, po na mbushi shpirtin.

    Botuar nė vitin 1934

  7. #7
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Bardh' e zi

    Branko MERXHANI,

    I. Gjendja politike
    Nė polemikat politike tė ditėve tė fundit u pėrmendėn shumė emėra dhe mbiemėra, u bė shum zhurmė mbi persona, mirė po na u ēfaqėn shum pak njohje e kuptime, nuk u bė po thua asnjė sqarim objektiv rreth gjendjes. Me gjithė qė kaluan muaj tė tėrė dhe me gjithė se bisedimet muarėn njė zgjėrim tė madh dhe zhurmonjės, me gjith'atė nuk u tha po thua asgje deri sot n' emrin e mendimit kėtė herė. Sa u pėrmendėn, kanė qenė kaq tė kufizuara, tė trubullta dhe tė varfėra, qė ėsht krejt' e pamundur pėr njerin tė kuptoje se ē'bėhet dhe pėr ku shkojmė pikėrisht. Nuk na pėlqen aspak tė mbarim zhurmėn e polemikės politike tė gazetave tė pėrditshme nė shtyllate njė reviste kulturore. Sepse na shohim dhe ndjekim nga njė pikė-vėzhgimi shum tė ndryshme gjith'atė skenė tė pa-shijėshme tė sharjeve personale dhe tė retoris antopathike qė nuk ka asnjė pėrmbajtje tė sinqertė substance. Pėrkundrejt rrymės sė shvillimit tė jetės politike-shoqrore tė vendit tonė, rėndėsija e katėr a pesė personave dhe jetėshkrimet e tyre ėshtė hiē.
    Pika e vėzhgimit t' onė ėsht e vendosur mbi njė majė ndėrmjet njė dheu tė rrėnuar tej e pėr tej, i cili fillon tė mbrunjė kallėpe tė reja dhe kemi pėr kundruall gjat' e gjerė njė horizont tė hapet me gjithė thellėsinė e tij tė pa njohur e me gjithė mysteret e veta. Pėr kėtė shkak themi se ndjekim me njė farė ēqetėsimi polemikėn politike personale qė zhvillohet nėpėr shtyllat e shtypit tė pėrditshėm, polemik' e cila me tendencėn qė ka marrė sot nuk kontribuon aspak nė ndriēimin e shenjavet t' errta t'epokės, tė cilat mundojnė ndėrgjegjen t' onė dhe kanė tė bėjnė drejtė pėr drejtė me interesat mė jetike tė kombit. Dhe hidhėrohemi sepse asaj polemike politike i mungojnė pikėrisht kuptimet e thella, qė ēfaqin ndryshimet bazale nė systemin e njohjes dhe se pse pjesa kryesore e zhurmės thėthitet prej njė demonstrate tė disa heroizmave dhe shėrbimeve tė kaluara, shpjegimi dhe vėrtetimi i tė cilavet nuk ėsht punė e ditės sė sotėshme, por ėsht vepėr e historis.
    Duke menduar politikish, d.m.th. duke menduar si njė njeri qė merr fenomenin e jetės politike shqiptare tė 1936-ės si njė ngjarje shoqrore qė zhvillohet gjallėrisht dhe jo si njė marrėdhėnje e thjeshtė midis personit a tė mirė e atij b tė lig, nuk shohim tė bėhet njė gjė tjetėr veēse njė falsifikim i nxitur i disa parimeve tė varfėra, qė munden, mbase, tė krijojnė njė enthuziasėm tė pėrciptė dhe pa themel nė njė vend ku fryma e zemėrimit dhe e dėshpėrimit ka arritur nė kulm, por kurr nuk ėsht nė gjendje tė ndihmojė nė zbulimin e shkaqeve, nė pėrcaktimin e qėllimeve dhe tė na japė nji drejtim tė ndritur dhe shpėtimtar qė tė dalim nga gjendja kaotike e gabimeve dhe e mėkateve tė pa numėrta qė u bėnė deri dje. Ėshtė nevoja pėr njė pėrpjekje mendore, tė sinqertė dhe tė rėndėsishme qė tė lindė mė sė fundi pakėz dritė dhe nji fare ndriēimi mbrėnda nė kėt errėsinė.
    Epoka e jonė nuk ėsht e vetė-kuptuarshme. Ka nevojė pėr analyzė dhe pėr ndriēim qė tė kuptohet", shkruanim pak kohė pėrpara nė kėto shtylla. A jemi duke kaluar vallė njė krizė? Dhe ē'lloj krize ėshtė kjo vallė? Qė epoka e jonė nuk ėsht e kuptuarshme, kjo mjafton tė dėftojė gjendjen e njė krize dhe bile tė njė krize shum tė rėndė. Epokėn nė tė cilėn rrojmė, dhe gjendjen e re tė silės i detyrohet veprimi i ynė ose mohimi i ynė ose edhe njė trashėgim, e ndjejmė si njė gjė tė huaj dhe qė ndodhet jashtė nesh, dhe ndėrsa ajo ėsht shprehja reale e jetės s' onė, me gjith atė na jep pėrshtypjen e njė parasiti.
    N' epokėn t' onė dhe eksistenca e ides akoma, quhet paradoks. Ēdo gjė qė nuk analyzohet, d.m.th. ēdo gjė qė nuk gjendet pėr mbi logjikėn e ditės dhe qė nuk pėrgjigjet nė kėrkimet e jetės sė pėrditėshme, cilėsohet jo vetėm si njė gjė e tepėrt, po edhe si njė gjė qė nuk eksiston fare. Ėshtė sikur t'a kemi bėrė zakon tė rrojmė mbrenda n' errėsirėn dhe e lemė vehten t' onė tė tėrhiqet verbėrisht dhe pa vullnet, nga dallga e pa sigurimit, nga kaosi i marrėzis qė mbytė mbrėnda nė labirynthin e anestezis dhe ushqen pa rreshtur krymbin e shqetėsimevet t' ona.
    Dhe kėshtu nga njėra anė politika u shkėmbye nė njė letėraturė autobiografike banale dhe nga ana tjetėr ideologjia rrezikohet tė katandisė e tė bėhet politikė!...
    * * *
    Epoka e jonė ka nevojė pėr analyzė dhe pėr ndriēim. Njė epokė qė nuk kuptohet vet-vetiu, njė krizė qė nuk kapet dot, po kalojmė pa dyshim. Dhe ka dy faza te veēanta, dy fronte tė ndryshme kjo epokė. E para ėsht faza qė shpreh nevojat e njė paraqitjeje shtėtrore mė tė drejtė dhe mė pėrparimtare tė tėrėsisė s'onė politike, ėshtė d.m.th. faza thjesht politik, nga e cila kthehen gjith energjit, gjithė pasionet, pikėrisht sepse kėrkojnė tė japin njė bazė, sidoqoftė, mė normale dhe njė pėrmbajtje, sidoqoftė mė substancjale n' organizimin t'onė si Shtet. Kėrkojmė tė kthehemi nė normalitetin e marrėdhėnjes midis pushtetit e popullit duke kapėrcyer taktikėn gjysmė-demokratike tė pėrgjėgjėsis sė mbyllur qė u zbatua deri tani. Kjo tendencė, nė qoftė se ėsht e sinqertė dhe nė qoftė se buron me tė vėrtetė siē pandehim, nga dėshira tė kontribuojė nė shvillimin normal t'organizimit t'onė politik, atėherė mund tė na shpjerė nė dy lloj pėrfundimesh:
    1) Ne stabilizimin e njė Autokracije pa mbulesė, me kuptimin modern oksidental tė kėsaj fjale, si mbas sė cilės Autoriteti drejtonjės vjen nga vullneti i ēfaqur i popullit, me ēdo mėnyrė tė pėrshtatshme.
    Nė kėtė rast systemi i sundimit gjendet nė hasje tė drejtė pėrdrejtėshme e tė pėrditėshme me popullin pa qėnė nė mes njė trup ndėrmjetės i ushqyer si parasit. Kjo zgjidhje kėrkon njė fare pregatitje ėshtė komplekse, por tė paktėn ėshtė e sinqertė.
    2) Nė afrimin dhe adaptimin, por tė qėndrueshėm drejt sundimit tė punės demokratike tė vėrtetė. Nė rasė tė tillė duhet tė pranohet si bazė zbatimi i plotė i i Statutit qė cilėson regjimin t'onė si njė regjim Monarki kostitucjonale parlamentare dhe demokratike. Ky adaptim supozon natyrisht. Zgjedhje tė lira dhe Qeveri qė buron nga Parlamenti dhe qė bazohet mbi tė. Kjo zgjidhje ėshtė formalisht me normale, veē duhet liri shtypi serioze dhe e ndėrgjegjshme, vullnet i plotė, guxim dhe drejtim me mėnt Dhe pėrpara ēdo gjėje tjetėr duhet: Dritė!
    Kėto janė vijat e pėrgjithėshme tė problemit politik qė bisedohet natyrisht nėpėr gazetat - dhe qė duhet tė marrė formė tė prerė pėr sė shpejti. Dhe mbrėnda kornizės sė njė bisedimi tė tillė nuk ka gjė kaq pa vend dhe pa mėnd sa ėsht dallimi qė bėhet midis tė "Rinjve" dhe "Pleqve': Politika nuk do tė thotė ideologji.
    Politikė d.m.th thjesht pajtim me Realitetin. Politika nuk bėn ideologji. Bėn Psykologji. Dhe i pėrdorė ideologjirat simbas nevojave qė ndjen pėr realizimin mė tė shpejtė e mė tė sigurtė tė qėllimit tė saj pajtimtar dhe praktik. Ata qė nė politikė skllavėrohen nė ideologjira dhe nuk zotėrojnė spontanitetin qė t'i pėrdorin lirisht, simbas rrethanave dhe bile nė ēaste tė caktuara t'i shuajnė krejt nga radhori i veprimit tė tyre, ata ngrehin kėshtjell n'erė, bėhen viktima tė thjeshtėsis sė vet ose rrinė ndėr ditėt si tė sotėshmet, tė qetė nė shtėpin e vet dhe kėndojnė gazetat vetėm e vetėm qė tė kėnaqin kureshten e vet
    II. Gjėndja Shoqėrore
    Faza e dytė e epokės qė po kalojmė ėsht' ajo fazė qė shprehė problemacitetin e njė fenomeni krejt shoqėror, faktorėt mė kryesorė e sė cilės janė konditat fysiko-teknike dhe socjologjike tė jetės s'onė kolektive. Fenomeni shoqėror i Shqiptarizmės ėsht njė fenomen i ri qė pėrpiqet tė gjejė udhėn e historizimit tė tij, mbas dukjes sė tij nė formė Shteti, krejt tė kundėrt nga fenomenet shoqėrore nacjonaliste t'origjinės perėndimore. U bėmė Shtet para se tė mrrijmė tė plotsojmė formimin t'onė si Shoqėri. Ky ėshtė shkaku qė shteti ynė ka njė shfaqje njė-anėse paradoksale, dhe ky ėshtė kuptim i "Neo-s" qė dhamė na nė shprehjen shkencore "NeoShqiptarisma" kėtu edhe tetė vjet pėrpara. Kėtu gjendemi n'altarin e kulturės dhe jo nė skenėn e politikės. Deri nė ē'pike mundet tė stabilizohet njė marrėdhėnje midis kėtyre dy kuptimevet? Kjo ėsht njė ēėshtje tjetėr. Ėsht ēėshtja e s'ardhėshmes dhe jo ēėshtje e ditės sė sotėshme, e cila mbushet po thua kryekėput nga nevoja e formimit politik, detyra e parė e tė cilit ėsht tė krijojė njė takim tė sinqertė dhe reciprok midis Shteti dhe Shoqėris dhe pushon t'interesohet pėr shvillimin e njė pike afrimi midis kulturės dhe politikes. E para (Shteti) ėsht vepra e njerėzve tė veprimit, e dyta (Shoqerija = kultura), ėsht vepra e njerėzve tė mendimit. Dhe pikėrisht rreth kėsaj del pyetja e madhe: Pa ndihmėn dhe bashkėpunimin e njerėzvet tė mendimit, a janė vallė nė gjendje njerėzit e veprimit vetė tė ngrehin jetėn kombtare mbi themele tė shėndosha? Jo! Duhet tė gjendet mėnyra pėr njė bashkėpunim tė lirė dhe pėr njė shvillim tė pa-pengimit midis kėtyre dy funksioneve qė tė kryqzohen pėrfundimet e tė dy lėvizjeve nė njė njėsi praktike, dhe tė gjallė, nga e cila duke filluar do t'ecim drejte formės sė re shoqėrore tė jetės kombtare, do t'ecim d.m.th. drejt ndryshimit shoqėror. Nga formimi i Fisit nė formimin e Popullit dhe kėtej pastaj n'atė tė Kombit. Duke u frymzuar nga kėto parime siē kemi shkruar edhe tetė vjetė mė parė nė "Demokratin" neve nuk na intereson forma e regjimit, por na intereson systemi i sundimit. Le tė jetė nė fuqi ēdo Qeveri qė tė dojė mjafton tė jetė Qeveri idealistėsh qė kanė si program tė ndihmojnė me gjithė fuqin e vet nė veprimin dhe shvillimin e lirė tė fenomenit nacjonalist tė ri, d.m.th., tė "Neo-Shqiptarismės" dhe tė marrim aktivisht pjesė nė kristalizimin e ides sė Kombit.
    Kėtu ėsht vendi ku dallimi i 'ri" dhe i "vjetėr" ka njė kuptim. Kėtu mbi lėmin e fenomenit shoqėror zotron tej e pėr tej, frym' e kundėrshtimit, e heterogjenejtetit dhe i objektivitetit. Kėtu kanė ngrefur pėr kundruall llogoret e tyre antarėt e traditės mė njanė, dhe antarėt e pėrparimit dhe tė ndryshimit m'anė tjatėr. Na s'kemi tradita nacjonaliste. Traditat t'ona janė tradita tė Familjes, tė Fisit dhe mė socjale nga tė gjitha janė traditat fetare. As njėra nga kėto as dhe tė gjitha bashkė nė grumbullimin e tyre, nuk pėrfshijnė asnjė bazė synthetike qė tė kontribuojnė nė realizimin e ides sė Kombit. Kėto vlera tė pėrēarjes s'onė morale duhet tė ndryshojnė formė dhe pėrmbajtje simbas nevojavet qė ēfaq Shoqėrija e jonė kombtare qė mund tė themi deri nė njė pikė se gjindet sot nė shpargėnjt e vet.
    Ky ėsht qėllimi i pėrpjekjes s'onė. Puna, pra, ėsht pėr njė evolucjon dhe jo pėr njė revolucjon. Pėrparimi i formimit t'onė shoqėror mvaret nga ndryshimi i koncepsionit, tė systemit dhe jo nga shkėmbimi i thjeshtė personavet. Mvare't nga reforma e institucjonevet t'ona politike si mbas nevojavet tė reja tė jetės. Nji person moralisht mė i mirė shpesh here nuk ėsht i tillė dhe politikisht. Dhe detyra e jonė nuk ėsht tė pohojmė gjitheēka qė t'arrijmė nė fund nė njė Nihilizm politik, por ėsht tė krijojmė njė mekanismė transformonjėse midis Kaosit tė shoqėrive shqiptare tė vogla dhe tė shpėrndara dhe tė jetės sė shoqėris shqiptare tė madhe dhe tė bashkuar midis tė tanishmes dhe t' ardhėshmes, midis tė "vjetrit" e tė 'riut': Njeriu vetėm mbi historin mundet tė punojė, pa marrė parasysh nė se historija ėsht nji gėrmadhė. Pėrmbi at themel historik, qė ėsht detyr' e jonė t'a ndriēojmė nga gjith'anėt, e tij dhe t'a lajmė moralisht dhe materjalisht, kemi brezat e djemve qė jeta i sjellė nė shoqėri, dhe kėta do t'i transformojmė nė gjeni tė rea shoqėrore ashtu siē kėrkojmė parimet e rilindjes shoqėrore neoshqiptare.
    * * *
    Burri i sotshėm ėsht i lidhur ngusht me tė shkuarėn e vet. Dy vese themelore te temperamentit te tij, kryelartsija dhe pertacija, u bashkuan midis tyre dhe e skllaveruan ne vlerat e vjetra qe ka krijuar per personin e vet. Kėto gjėra qė kutėrbojnė kalbėsirė dhe qė shpėrndajnė mikrobin e prishjes e tė pėrēarjes, duken si dėshmonjėsit e vetėm tė qėnjes sė tij. I gjenė tė dukura, tė qeta, t'ujdisura, dhe pandeh se vlen njė botė tė tėrė. Dhe ashtu shikon punėn e vet. Nuk ēfaq asnjė dėshirė qė tė fitojė cilėsira tė reja, tė krijoje vlera tė reja. Kjo punė do nji pėrpjekje dhe fundi i fjalės, kjo pėrpjekje nuk beson se vlen mundimin. Rri i shtruar dhe i qetė mbrėnda nė burgun e sė shkuarės sė vet, dhe aspak s'i shkon nga mėndja mendimi pėr t'ardhėshmen. Pėr kėtė vetėm e tanishmja ekziston. Por harron se pėr jashta atyre burgjevet t'ėrrta lindin gjenerata tė tėra djemsh, qė njė e vetme prej tyre ėsht shum mė e vlefshme edhe nga grumbullimi i gjithė brezave tė kaluar.
    Fuqia qė do tė drejtojė rrymėn e ngjarjeve t'ona shoqėrore ėshtė Rinija e tyre. Do tė rrėmbejnė ata ndonjė ditė fuqin e kontrollimit tė mjeteve tė erės prej duarve tė prindėrve tė tyre. Shumica e burrave qė rrojnė sot janė pleq nga sa tregon mosha e tyre. Por djem janė edhe ata qė lindin vonė pėr t'u rritur mbrėnda nė nji qark nacjonalist tė thjeshtė. Kėtu gjendet burimi i thellė i kaosit tė sotshėm. Kėtu gjendet fusha e vėrtetė e luftės mbi tė cilėn na sot ēajmė vijat mbrėnda tė cilavet do tė luftojnė nesėr brezat qė vijnė pas nesh...

    Botuar mė 1936

  8. #8
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Shteti dhe bursistėt

    Branko MERXHANI,

    Shtet. Ja njė fjalė e shkurtėr, e cila simbolizon githė kuptimin e independencės kombėtare tė vėrtetė. Shtet do tė thotė shoqėri e organizuar. Po ėshtė njė veprė arti e njė pune njerėzore shumė tė gjatė. Do punojmė shumė vjet. Do tė mundohemi pėr shumė breza. Do dėrmojmė shumė armiq. Do tė ēdukim influencėn e shumė tė metave anitshoqėrore dhe trashėgimore. Vetėm pas njė lufte guximtare, vetėm pas njė periode tė tėrė heroizmi spiritual do vijė dita e bukur nė tė cilėn do tė ndritij edhe nė horizontin e Atdheut t'onė dielli i Qyetetėrimit: Shteti...
    Pėr tė arritur kėtė gjė, duhet tė zgjidhen disa probleme. Probleme tė cilat duket dhe mundemi t'i zgjidhim, bile dhe nė mėnyrė mė tė kėnaqėshme. Ėshtė e vėrtetė se gjer para pak kohe nuk i ishte dhėnė rėndėsia e duhur kėsaj ēėshtjeje prej autoriteteve kompetente tė Ministris sė Arėsimit. Po Monarkia edhe kėsaj ēėshtje i dha njė shtytje tė re. Dhe interesimi i Monarkut tė Math nė favor tė arsimit jep mjaft kurajo pėr pėrparimin e arthmė tė Atdheut t'onė. Edhe si njė rezultat i parė i kėtij interesimi tė vėrtetė mbretėror pat-qėnė emėrimi i tre inspektorėvet nėpėr kryeqytetet evropiane pėr tė pasuar mė rregullisht jetėn dhe punėn e studentėvet t'onė. Po kujdesi shetėror nuk duhet tė qėndrojė kėtu...
    E ardhmja e vendit varet nga misioni i lartė qė mori pėrsipėr tė realizojė djalėria studenteske e shpėrndarė nėpėr qytetet e ndryshme tė Evropės. Ajo do tė jetė Sjellėsi i Qytetėrimit. Frymėzuesit e Shqipėris sė nesėrme. Punėtorėt e botės sė re Shqiptare. Po ėshtė njė detyrė e Qeveris sė sotme tė vendit t'i japė djalėrisė studenteske tė gjitha mjetet e nevojshme qė tė mundet ajo tė plotėsojė veprėn e saj.
    Po ē'bėhet sot? Kemi njė grusht studentėsh jashtė, tė cilėt janė po thua krejt tė neveritur nė fatin e tyre....
    Shteti i sotmė Turk u paguan studentėve tė tij tė jashtmė bursa tė shėndosha tė pėrmuajshme. Dhe ē'shumė merni me mėnd pak a shumė? Njėzet e pesė No.25 lira sterlina ar. Po Shqipėria vetėm shtatė No.7 napolona pėr studentėt e Italisė, nėntė No.9 pėr ata tė Austrisė e kėshtu tutje.
    Kjo shumė ėshtė krejt e pamjaftė. Me qėnė se me bursėn e sotme shumė tė varfėr, qė disponon Shteti, sigurohen mezi vetėm shpenzimet e ushqimit. Domethėnė tė fjetur e tė ngrėnė.
    Pa tjetėr mban mėnd i ndershmi dhe sympathik Sekretari i Pėrgjithshmė i Ministris s'Arėsimit se, kur ishte student nė Francė dhe bursist i Qeverisė Ottomane, merte afro 15 lira turke ar nė muaj. Dhe kėtė nė njė kohė nė tė cilėn jeta ishte shumė e lirė dhe e lumtur. Pėrpara Luftės sė Pėrbotėshme...
    Me njė ēudi pėrmbysėse ēdo gjė u-ndrua nė botė. Dhe spenzimet e jetės u-shtuan nė mėnyrė kolosale. Dhe mė parė nga ēdo gjė spenzimet e jetės intelektuale. Po studenti ka nevojė pėr libra. Pėr revista. Pėr jetė. Dhe duhet tė jetė nė pozitė tė pasojė tė gjitha edisionet shkencore mė tė ra. Po gjėja mė me rėndėsi ėshtė ēėshtja e jetės. Sjellėsi i Qytetėrimit mund tė quhet ai student i varfėr, i cili banon nė lagjen mė tė varfėr tė njė qyteti tė sotmė tė math dhe i cili mund tė vijė nė kontakt vetėm me klasa mė tė ulėta?..
    Qyetetėrimi i sotmė lyp shumė shpenzime. Ka bibliotekat e tij. Theatrot. Klubet intelektuale. Dhe ka nevojė pėr kontakt, ka nevojė pėr njohje me qarqet e aristrokracisė intelektuale. Dhe tė gjitha kėto lypin tė holla. Shteti ka detyrė tė kujdeset pėr gjendjen e tyre.
    Nuk ėsht i drejtė mendimi se jemi njė Shtet i varfėr dhe se para nuk mundemi t'u paguajmė studentėvet ato qė u duhen. Se pse, po t'a dojė nevoja, mundemi shumė bukur tė kufizojmė numrin e tyre dhe bile tė bėjmė njė zgjedhje tė drejtė dhe pozitive midis tyre. E vėrteta ėshtė se systemi i sotmė dhe bursa e sotme nuk mund tė sjellėn as nonjė rezultat tė dobishmė: Ėshtė njė mundim i kotė dhe njė shpresė e humbur.

    Botuar mė 1928

  9. #9
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Ministria e Edukatės Fillore

    “Reformoj shkollat e katundeve.
    Po duhen lart nga tridhjetė vjet,
    Qė mundimet e mia tė sotme tė japin pemė”


    Frederiku i Math

    Kjo ėshtė java e tretė qė u pre vazhdimi i Formulavet. Po kjo prerje nuk u shkaktua as nga nonjė deziluzion personal, as nga nevojat e nonjė prehjeje makar dhe mė tė vogėl. Jemi nė kulmin e moshės dhe ndjejmė thellėsisht pėrgjegjėsinė qė kemi marrė pėrsipėr pėrkundrejt djalėrisė sė kulturuar, kur filluan nga kėto Formula pėr tė ēfaqur iderat ‘tona reth vijave tė pėrgjithshme mbi tė cilat duhet tė mpėshteet aktiviteti pėrtėritės i brezit t’onė. ME tė vėrtetė Shtypi Kombėtar nuk i vuri re aspak gjer sot pėrpjekjet e kėsaj gazete tė vogėl provinciale. Ky mos interesim ndofta tė ketė edhe arsyet e tij. Dhe kėto arsye ndofta tė kenė njė vend tė shpjeguarshėm brenda nė studimin analistik tė psyko-synthezės sė sotme tė vendit t’onė. Ky mos interesim nuk na influencon aspak.
    E quajmė vetėhen t’onė tė lumtur dhe tė kėnaqur plotėsisht , bile qė nė minutėn nė tė cilėn Kryeministri i parė i Mbretėrisė s’onė ēfaqi hapėt dhe pa kufi sympathin e tij pėr pėrpjekjen e kėsaj gazete dhe u rekomandoi botėrisht intelektualėvet qė edhe kėta tė interesohen pak pėr pėrhapjen dhe zhvillimin e lėvisjes neo-shqiptare qė kemi krijuar ne. Dhe pikėrisht ky trazim i papandehur po shumė i bukur i kryeministrit ka qėnė shkaku i prerjes sė Formulave, me qėnė se vėndi i ngushtė i “Demokratisė” nuk merte dot tė gjithė lėndėn e pregatitur. Bile kėto ditė kemi marė shumė letra nga njerės tė njohur e tė panjohur tė cilėt na shtynė tė vashdojmė veprėn tonė tė rėndė. Kėto letra janė pėr ne njė burim kėnaqėsie dhe kurajoje.
    * * *
    Po vashdojmė sot ēfaqjen e pikė-pamjevet tė pėrgjithėshme tė Ideologjisė Neo-Shqiptare rreth ēėshtjes arėsimore. Ndofta me botimet e gjersotme rreth kėsaj ēėshtje tė kemi kapėrcyer kufijt e ngushtė tė Formulavet dhe me sgjerimin e ēėshtjes tė jemi larguar nga shtrati i tyre. Mirėpo kėtė sugjerim mbi problemin arėsimor e gjejmė mjaft tė justifikuar. Ne themi se ēėshtja arsimore ėshtė ēėshtja mė me rėndėsi e vėndit dhe pėrbėn gurin filosofal tė tė gjithė dynamismės rilindėse tė brezit tė sotmė. Kemi bindjen e thellė se, qė tė shpėrndahen retė e zeza qė mbulojnė sot horizontin t’onė, Shlqipėria duhet tė transformohet an’e mban’anė nė njė Fabrikė Pedagogjike me njė aktivitet produktiv e tė pa reshtur, i vetmi qėllim i sė cilės duhet tė jetė pregatitja sa tė jetė e mundur mė mirė e brezit tė nesėrmė. As mballomat burokratike, as ligjat e nxituara, po edhe as tė gjitha mrekullit e botės mund tė sjellin kėtu ndryshime dhe pėrfundime. “Duhen lart nga tridhjetė vjet qė mundimet e mia tė sotme tė japin pemė”, thoshte Mbreti filosof i Prusisė.
    * * *
    Nė numrin e 20 Korrikut theksonim se organizimi i arsimit t’onė popullor duhet tė fillojė nga mosha para-shkollore e djalit dhe se artikulli i parė i pllanit t’onė arsimor duhet tė pėrmbajė kėtė pretendim: Largimi i djalit sa tė jetė e mundur mė shpejt nga qarku anakronistik i dėshpėruar i familjes dhe i shoqėrisė tij. Qė nga viti i tretė i moshės sė tyre, djemtė duhet t’i mbledhim nė vende pedagogjike qė janė tė pregatitura posaēėrisht pėr ta- “Kindergarten”, domethėnė qeverisje pedagogjike para-shkollore. Kjo ėshtė pika e parė, fillimi i politikės s’onė arsimore.
    * * *
    Organizimi i brėndėshmė i Shkollės fillore. Ja pika e dytė- dhe sot pė rsot e fundit – e pllanit arsimor tė Neo-Shqiptarismės. Kemi bindje se shkolla fillore e Shqipėrisė sė sotme nuk ka vetėm misionin dhe vlerėn qė tė kontribuojė nė luftimin e analfabetismės. Jo. Shkolla fillore ėshtė shkolla e vetme dhe e vėrtetė e popullit shqiptar. Pėr shumė vjetė akoma shkalla qytetėronjėse e sheshit t’onė shoqėror do tė matet vetėm e vetėm me vlerėn krijonjėse tė shkollės fillore. Vetėm njė shkollė fillore e organizuar plotėsisht ėshtė nė shkallė tė lartėsojė sheshin e shoqėrisė s’onė, nė qoftė se marim parasysh seriozisht ligjat dhe konditat biogjenetike dhe sociologjike, pėrmbledhja e tė cilave cakton vlerėn e sotme tė qytetėrimit t’onė. Ėshtė akoma larg epoka nė tė cilėn gjimnazi shqiptar do tė mund tė loz njė rol tė vėrtetė nė zhvillimin ekonomiko-shoqėror tė vėndit.
    Shkolla fillore, pėr tė cilėn detyrohemi tė derdhim dhe tė kufizojmė gjithė vėrejtjen t’onė- dhe bile gjer nė shkallėn sa qė Ministria e Arėsimit tė marė titullin “Ministria e Edukatės Fillore”- i ka akoma tė pazgjidhura tė gjitha ēėshtjet e tij. Ja, p.sh, disa pyetje nė tė cilat mė nė fund duhet tė hidhet pak dritė:
    1) Kush mund tė na thotė sot se sa djem kemi nė vendin t’onė, nga ku varen- qoftė nėnė kuptimin e ngushtė tė Statutit t’onė- pėr sa shikon detyrimin shkollor?
    2) Sa nga kėta djem venė sot nė shkollė?
    3) Sa nuk venė akoma?
    4) Goditat e sotme shkollore a janė tė mjafta qė tė pėrmbajnė tė jgithė djemtė qė para-shikon detyrimi shkollor?
    Para se tė zgjidhen kėto ēėshtje nuk mundet tė bėhet as njė fjalė pėr politikė arėsimore. Edhe nė njė vėnd, nė tė cilin me tė tilla ēėshtje nuk meret as njeri, Ministria e Arėsimit ėshtė e kotė.
    Shkolla fillore, shkolla e popullit shqiptar, duhet tė jetė e plotė dhe mė vetėhe. Dhe duhet tė jetė tė paktėn shtatė vjetė. Dhe tė paraqiti njė lidhje harmonike tė kulturės sė pėrgjithėshme dhe profesionale. Domethėnė flasim jo pėr njė shkollė fillore tė “rountines” po pėr njė shkollė fillore tė jetės dhe tė punės, tė mėndjes dhe tė dorės, pėr njė shkollė tė njė aktiviteti qė buron vet-vetiu. Pėr organizimin e brėndėshme tė kėsaj shkolle do tė bėjmė fjalė nė numrin qė vjen.

    Branko MERXHANI,
    Botuar mė 1929

  10. #10
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Mėma dhe djali

    Branko MERXHANI,

    Cili ėshtė koncepsioni i sotmė i shoqėrisė s'onė pėr kėtė fenomen dublė psykologjiko-sociologjik? Kaq Mėma sa edhe Djali, brėnda nė qarkun e koncepsionevet tė sotme shoqėrore, c'tjetėr pėrfaqėsojnė pėrveē se vetėm vdekėsinė e njė mysteri tė heshtur? Nė hiet e errėsirės s'onė mendore po pėlcasin dallgat e njė padijeje tė tmerėshme. Dhe brenda nė njė botė tė tillė, plot mjergullė, myk dhe shkretėtirė, krijesa e sa-polindur, qė nga djepi akoma, po pėrball errėsirėn e parė tė qėnies: Djali ėshtė i dėnuari mė i pafajėshmė i shoqėrisė s'onė...
    Vjen nė jetė pa nonjė ndihmė, mirė po instiktet naturale e shtyjnė pėrpara njė nevojė tė madhe: Tė orientohet me jetėn rreth e rrotull tij. Tė gjithė janė tė ra, tė panjohura, tė pakuptuarshme pėr 'tė. Pikėrisht nė vitėret e para po pėrball vėshtirėsitė mė tė mbėdha. Po kush do t'i japij kurajo? Cili do tė kuptojė nevojat e tij dhe kush do t'a udhėheqij qė tė sgjidhij vėshtirėsit e para dhe dyshimet e para?
    Pozita e tij brėnda nė familjen t'onė tė sotme ėshtė krejt e ēlumtur. Mėma s'i jep gjė tjetėr pėrveē dashurisė naturale. Tė mbėdhenjtė, qė e rrethojnė, e shohin vetėm me syrin e superioritetit. As nonjė nga ne nuk mban mėnd mė vitėret e tij tė foshnjėrisė. Po askush nuk e studjoi kurrė Psykologjin e Djalit. Djali, brėnda nė shtėpin e prindėrvet tė tij, sheh tė gjitha fuqitė, tė gjitha zotėsitė, tė gjitha meritat nė pushtetin e tė mbėdhenjvet. Marja e tij pjesė nė kėto kondita tė rrethit (milieu) ėshtė pothua e asgjėshme. Kjo gjėndje e bėn mė tė pazotė, mė tė dobėt nga ē'ėshtė. Dhe e vetmja gjė qė i fal ky qark familjar ėshtė i pari rėzim shpirtėror, qė psykologjikisht thuhet Sensi i lnferioritetit. Po kjo ėshtė e padurueshme dhe e shtyn nė njė shpėtim me pahir. Djali pėr kėtė sens kompensohet me njė aktivitet real, gjer sa gjen rast pėr kėtė gjė, ose shtyhet pėr njė kompensim fenomenik, pėr njė forcim fiktif tė vetė-vlerės sė tij, zakonisht me inatin, me padėgjimin, me rebelimin. Kėshtu rjedhin "tė metat fizike gjoja tė moshės foshnjore", siē thotė populli, kur se nė realitet tė gjitha kėto anomalira nuk janė tjetėr veē se mjete qė pėrdor djali qė tė shpėtojė nga shtypja e padurueshme qė i bėn sensi i inferioritetit. Bile shumė herė trazohen edhe shumė faktorė tė tjerė kurajonjės, p.sh. Inferioriteti i Organevet, qė kontribuojnė gjithėmonė nė ndjenjėn mė tė thellė tė inferioritetit tė, tij dhe paraqitin gjithėmonė trazime shpirtėrore dhe anomalira mė tė mbėdha nė veprėn e edukatės sė tij: Psykologjia e sotme nė kėto kondita tė jetės familjare gjen shkaket e origjinės tė sė gjitha po thua typevet neurastenike dhe thymopathike si edhe tė karakterevet kriminale.
    Me formėn e sotme tė shoqėrisė dhe nė gradėn e tanishme tė organizimit arėsimor, Familja zė vendin e parė nė rritjen e djemvet dhe Mėma ėshtė personi kryesor nė jetėn e Djalit. Lidhjet e Djalit tek Mėma pėrbėjnė periodėn e parė tė marėdhėnievet tė tij njerėzore dhe dashuria e mėmės sgjuan brėnda tij ndjenjėn e lidhjes sė tij me botėn e jashtme. Kur mungon dashuria e mėmės, d.m.th. kur grada e interesit tė mėmės nuk ėshtė e mjaftė qė tė sgjuajė brėnda nė shpirtin e Djalit ēfaqjet e para tė sensit shoqėror, ahere Djali e ndjen vetėhen e tij brėnda nė njė vėnd armik dhe shvillohet nė njė misanthrop. Po mėma duhet tė ketė shumė mėndjen qė tė mos e tepėrojė nė dashurinė e saj. Pėrkėdheljet e tepėrta tė mėmės, "dashuria e madhe" , shton gjer nė njė pikė tė rezikėshme monotoninė shpirtėrore tė Djalit, provokon nė djemtė femėrėzimin e tyre, pengon sgjerimin e sensit shoqėror, e bėn mėmėn tė doemosme pėr ēdo gjė e pėrherė dhe krijon njė izolim tė fortė me botėn e jashtėme.
    Tė gjithė karakteret sociale janė viktima tė ngatėrimevet psyqike tė moshės foshnjore, sidomos rjedhje "tė dashurisė sė madhe".
    Mirė po edhe rreptėsia e mėmės ėshtė e dėmėshme. Prindėrit, qė pėrdorin djemt e tyre si kuklla tė stolisura me pėrkėdhelje pa fund, ose si shėrbėtorė tė vegjėl qė rrihen dhe goditen pėr ēdo ēqetėsim pa rėndėsi, nuk bėjnė gjė tjetėr pėrveē se pregatitin njerėzit e dėshtuar tė jetės sė pastajme, klientė pėr psykiatrėt, pėr ēmėndinat, pėr burgjet. Nuk ka dėnim qė tė mos jetė shumė a pak i dėmėshmė. Shumė mėma, kur dėnojnė djemt e tyre, pandehin se diē bėjnė. Po dėnimi nuk sjell veē njė pėrmirėsim tė jashtmė. Po dėmi, qė provokon brėnda nė shpirtin e djalit, ėshtė i pallogaritėshmė. Dėnimi ėshtė ai qė lėron tek djali inatin, reaksionin, tė cilat luftojnė kryesisht kurdoherė me mjete negative: Bindje fenomenike, rėndim i fantasisė, tė rrema, dynakėri, vjedhje e rafinuar etj.
    Dashuria e mėmės duhet tė jetė kaq e matur, llogjike dhe pa pasion, sa qė tė mos e bėjė djalin tė pazotė edhe pėr dashurira tė tjera. Njė lidhje konfidence. Vetėm me kėtė lidhje do tė mundij mėma tė largojė nė ēastin e duhur djalin e saj, pa nonjė tronditje, dhe do tė mundij mė lehtazi t'a udhėheqij pėr te babai, vėllezėrit, miqtė, shkolla, profesioni, martesa - pėr te Shoqėria.
    Njė nga konstatimet mė serioze tė Psykologjisė sė re ėshtė edhe ky: Rolin mė tė madh nė formimin e karakterit dhe nė trajtimin e personalitetit e lozin vjetet e para tė jetės sė djalėrisė!. Fati i djalit gjėndet nė duart e prindėrvet. Sigurisht nė ēėshtjet e edukatės lot njė rol me rėndėsi edhe rrethi shoqėror: "Edukata ėshtė gjithėmonė dhe kudo njė fonksion i shoqėrisė. Shoqėria, me tė gjitha fenomenet e saj historike, psyqike dhe ideologjike, ushtėron njė shtypje kolosale mbi trajtimin e karakterit tė njeriut': thotė Durkheim-i.
    Atavisma ėshtė fakt. Djali ėshtė njė krijesė, qė sjell me vetėhe njė formė tė caktuar inteligjence dhe njė typ sentimental jete. Psykologjia e re nuk mohon se instiktet janė tė bashkėlindura (innes). Njė instikt nuk ēduket. Mirė po "ngjarjet dhe peripetitė e jetės sė ēdo njeriu caktojnė edhe shvillimin e instiktevet. Ėshtė nė dorėn tonė tė permetojmė ose jo punimin dhe shvillimin e lirė tė imtiktevet, d. m. th po tė duam, mundemi tė pengojmė veprimin e tyre tė lirė dhe tė hapėt brėnda nė ndėrgjegjen t'onė. Mundemi shumė bukur tė pėrpiqemi ti! realizojmė SUBLIMASIONIN e instiktevet"
    Po vjetet e para tė moshės sė djalėrisė, ndėshtypjet e para tė jetės, japin drejtimin positif a negatif nė shvillimin e kėtij sublimasioni moralizonjės. Nė kėtė fazė tė jetės mbillen rrėnjat e karakterit dhe sigurohet shvillimi normal i qėnies shpirtėrore sė njeriut: Nga edukata e mėmės varet fati i Kombėsisė dhe njerėzimit t'onė.
    Sot nuk dimė vetėm kėto gjėra. Nuk dimė vetėm se shvillimi shpirtėror i jetės sė djalit ndryshon dhe vjen mė parė nga perioda nė tė cilėn fillon shvillimi i personalitetit mendor tė tij (nė moshėn 6 vjeē). Pėr hir tė punės sė Sigmund Freud-it, dihet sot se djali i vogėl nuk ėshtė pa seksualitet. Pas Freud-it, Hovi Seksual, ky element afrodisiak, lot rolin mė me rėndėsi nė zhvillimin e jetės shpirtėrore tė njeriut.
    Pėr fat tė keq nuk mė permetohet tė vazhdoj mė tepėr nė njė analizė mė tė gjerė tė parimevet tė shkollės psyko-analitike, se pse kuptimi i parimevet shkencore tė kėsaj shkolle lyp njė thellim shumė tė specializuar nė problemet e psykologjis sė re. Tash-pėr-tash ne nuk kemi tjetėr qėllim pėrveē se tė shtyjmė njerėzit e paktė t'onė me kulturė pėr studime psykologjike. Po ajo qė mund t'u kujtohet kėtu mėmavet ėshtė rėndėsia kryesore e ēėshtjes sė gjumit nė moshėn e djalėrisė. S'i merrni dot me mėnd pėrfundimet e tmerėshme dhe konsekuencat katastrofale, qė shkakėtojnė nė rrugėn shpirtėrore dhe mendore pėrgjithėsisht tė peripetisė njerėzore dhe nė trajtimin e karakterit shpirtėror, ndėrshtypjet e moshės sė djalėrisė, kur nė dhomėn e fjetjes sė prindėrvet krijesa e vogėl bėhet dėshmonjės i njė skene bashkėshortore. Hidhėrohem shumė qė edhe nė kėtė kaptinė me shumė rėndėsi tė mos sgjatem dot. Po kam tė jap njė kėshillė:
    Mėma! Mos i mėsoni djemt tė flėnė nė folenė e dashurisė!
    Mėma ka pėr detyrė tė vėjė re dhe tė ndihmojė shvillimin e jetės shpirtėrore tė djalit tė saj. Nė qoftė se nuk ėshtė nė pozitė t'a bėjė kėtė gjė, tė paktėn duhet tė jetė kaq e rezervuar dhe kaq e hollė sa qė tė mos shkakėtojė pengime dhe dėme nė dispozitat shpirtėrore tė njeriut tė vogėl. Po djali, qė tė mundij tė shvillojė, pa pengime dhe pa ndėrhyrje tė huajė, entitetin e tij, mė parė nga tė gjitha ka nevojė pėr njė qark tė lirė aktiviteti dhe lėvizjeje. Vetėm mėma mundet tė pregatitij kėtė qark. Ēdo ndėrhyrje nė veprat dhe lėvizjet e djalit, ēdo zėvendėsim i zotėsisė individuale dhe spontaneitetit tė tij, ēdo ndihmė dhe pėrkrahje e kotė, janė gjėra tė rezikshme dhe antipedagogjike. "Systemi pedagogjik mė i mirė - thotė Maria Mantessori - ėshtė ai sistem qė ka si bazė dhe parim lirinė.
    Mirė po pėr fat tė keq ngjau krejt e kundėrta. Prindėrit mė tė shumtė i pėrdorin djemt si skllevėr tė vegjėl. Mėmat t'ona duhet tė kenė kurdoherė para sysh se edukata e djalit nuk nus nga shkolla. Fillon nga djepi. Di shumė prindėr, qė dėrfejnė me skercot e djemvet tė tyre, si djemtė me kukllat e tyre. Kam takuar prindėr, jo dhe fare pa kulturė, tė cilėt vetėm e vetėm qė tė kėnaqin vizitorėt e tyre u japin cigare djemvet sapo trivjeēarė dhe kur krijesa gracioze, nga njė imitim semplė, nga zakon ose dhe nga korrupsion trashėgimor, e pi duhanin si burrat, pashė babanė dyzetvjeēar tė humbasij brenda nė njė det gėzimi dhe dėfrimi!...
    Natyrisht, nė thembrėn e kufizuar tė njė artikulli, nuk ėshtė e mundur tė vė brėnda as tė gjitha marėdhėnjet midis mėmės dhe djalit, po as edhe vijat e pėrgjithėshme tė psykologjis sė djalit. Pastaj edhe qėllimi im nuk ėshtė ky. Po nga sa shkrova gjer kėtu mundemi lehtazi tė nxjerim pėrfundimin e parė se edukata familjare lot njė rol shumė mė me rėndėsi nė shvillimin e karakterit dhe tė personalitetit tė njeriut, shumė mė me rėndėsi nga ē'e marim me mend, dhe sa pėr njė edukatė familjare tė mirė, mė parė nga tė gjitha, duhen mėmat e mėsuara. Ja ku duhet tė qėndresojnė pėrpjekjet e tyre, tė marim pėrsipėr rolin e ndriēimit dhe tė propagandės, themelonjėset e inspiruara tė Organizatės sė mirė qė quhet "Gruaja Shqiptare".
    Problemi i edukatės sė Djalit ėshtė lidhur ngusht me problemin e edukatės sė prindėrvet. Besoj tė mė jepet rast tė shkruaj edhe mbi kėtė themė disa radhė. Po ajo qė dua tė theksoj edhe njė herė kėtu ėshtė: Kurrė nuk do tė mundim tė hedhim bazat e rilindjes s'onė shoqėrore, pa ndihmėn dhe basbkėpunimin e botės femėrore. Dhe kurrė nuk do tė mundim tė krijojmė elementė shoqėrorė mė tė mira, njerės me njė kulturė tė vėrtetė dhe me njė njerėzim dhe qytetėrim me tė lartė, nė qoftė se nuk do tė derdhim njė pėrpjekje intensive qė tė japim baza psykologjike nė formėn dhe jetėn e brėndėshme tė shkollės s'onė fillore, dhe nė qoftė se nuk sjellin njė ndryshim shpirtėror nė konditat e sotme tė edukatės s'onė familjare...

    Botuar nė vitin 1930

  11. #11
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Politika dhe intelekti

    Branko MERXHANI,

    S'ka njeri, me pak tru nė kokė, qė tė mundij tė mohojė, na duket, se kalojmė njė periudhė me njė rėndėsi tė madhe dhe bile tė jashtėzakonshme tė jetės s'onė kombėtare. Njė periudhė decizive ndryshimi dhe transformimi nė tė cilėn jeta e jonė kolektive hedhė hapat e para pėr formimin e ndėrgjegjes sė bashkėt tė Shqiptarismės nacionaliste. Njė periudhe e tillė ka nevojė pėr dritė; bile pėr shum dritė.
    Gjendja e pėrparėshme ka qenė njė gjendje e errėt. Nuk ishte e
    vetėkuptuarshme. Kishte nevojė pėr analyzė dhe pėr ndriēim qė tė kuptohet. Rreth e rrotull Pushtetit u krijuan gardhe tė pa-kuptuarshme dhe nga ky shkak gjendja e pėrparėshme kishte humbur po thuaj ēdo kontakt me Mendimin e Pėrgithėshmė. Njė cipė mysteri ishte hapur nė ēdo pikė tė horizontit shqiptar. Brėnda nė disa lagėshtira tė rėnda ushqehesh krimbi i zemėrimit dhe i dėshpėrimit. Mendimi i Pėrgjithėshmė kishte et pėr dritė. Nuk i drejtohet ndjenjės po logjikės. Mendimi i Pėrgjithėshmė orientohet pėr nė kritere logjike - pėr nė tė drejtėn dhe pėr nė tė dukurėn...
    * **
    Duke analyzuar pak vjet mė parė nė shtyllat e njė Reviste njė nga veprat kritike mė me rėndėsi tė shkrimtarit tyrk tė njohur Aga Oglu Ahmet, shkruanim: "...Shtet dhe Qeveri, qytetrimi europian kėto gjėra i ka tė ndara. Atje Qeveri nuk do tė thotė Shtet. Shtet ėshtė emėri i dytė i Popullit. Shtet do tė thotė Komb-Nasion. Kur kėto tė dyja kuptime trazohen, kur Shteti ēduket nėn formėn e Qeverisė dhe Qeveria e poshtėron kuptimin e Shtetit, ahere lind, si pėrfundim natyral i kėsaj anarhije shoqrore dhe mendore Absolutisma (Neo-Shqiptarisma, 1930. Tre Qytetėrime, f.47)
    Pėr neve njė nga shkaqet mė tė thella tė krizės sė periudhės sė pėrparėshme, ishte edhe mos-shquarja e kėtyre dy njohjeve sociologjike. Organisma e jonė politike mbajti po thua vazhdimisht karakterin e vet gjenetik, pa qė tė mundij tė shvillohet e tė perfeksionohet, duke mbaruar pak e nga pak qėndrėn e mbėshtetjes sė saj nė sheshe mė shoqėrore, dhe pa qė tė kėrkojė tė marij jetė tė re e dritė tė re drejtė-pėr-drejtė nga burimet e fjeshta tė ndėrgjegjes kombėtare, qė ėsht duke u formuar me kohė. Kėshtu pas lindjes s'Organismės s'onė politike tė qėndruar, Pushteti, nė vėnd qė tė ndėret nė tė gjitha shtretet e jetės popullore, t'afrohet mė shumė, mbeti i rrethuar nga ngushtėsija nisėse e origjinės gjenetike, i krijoi vetėhes njė gjėndje tė koklavitur, njė udhė tė verbėr tragjike, dhe dita-ditės e kufizoi mė tepėr ēdo gjė tė gjallė, tė drejt-pėr-drejtė, tė sinqertė, tė vėrtetė. Oportuniteti e shpėrnguli nevojėn e brėndshme. Nėn tė tilla kondita nuk ishte e mundur qė Shteti dhe Pushteti t'i afrohet idealit Shtetror tė math, domethėnė tė refuzojė formimin e tij logjik..
    * * *
    Kėtu e shumė vjet mė parė njė nga sociologėt mė tė vjetėr, qė e pėrdori nė mėnyrė tė veēantė kuptimin e Mendimit tė Pėrgjithėshmė, shkruante: "Vetėm me anėn e Mendimit tė Pėrgjithėshmė sundon edhe mė i forti i Monarkėvet" (Herbert Spencer, "Principles of Sociology", f.264)
    Njė nga mėsuesit mė tė fortė tė sociologjisė gjermane tė sotme shkruan: "Marrėdhėnja midis Politikės dhe intelektit nuk varet nga forma e Regjimit; kjo marrėdhėnje mund t'eksistojė ose tė mos eksistojė nėn ēdo Regjim" (Alfred Weber, "Geist und Politik", f.337)
    Duke u mbėshtetur mbi kėto parime fare tė drejta, krizėn tragjike qė po shkon marrėdhėnja midis Politikės dhe Intelektit ndėr neve, ne ia ngarkojmė kėtij shkaku kryesor: Vėndi i ynė nuk ka asnjė klasė tė formuar e tė caktuar intelektualėsh, klasė qė tė pėrbėjė burim mendimi shoqnor tė math jetik. Vėndi i ynė s'i ka ato idera nė tė cilat mishėrohen, nė mėnyrė simbolike, elementet e njė jete intelektuale qė influencon shoqėrisht.
    Pra pėr neve problemi vazhdon tė mbajė formėn qė i dhamė me njė artikull t'onė tė vjetėr, kėtu e shtatė vjet pėrpara:
    "Nevojė pėr tė krijuar njė jetė intelektuale!" (Demokratia, 8 Dhjetor, 1928).
    Pa jetė intelektuale s'ėshtė e mundur tė punohet as nonjė ide shoqėrore; dhe pa idera, as nonjė jetė kolektive, as nonjė pėrpjekje reformonjėse, as nonjė Shtet. Idea i konditon faktet. Idetė false ose tė falsifikuara, na kanė shpurė nė faliment. Idetė e drejta do tė na ndihmojnė tė rindėrtojmė, dhe tė rindėrtojmė fort. Tėrė problemi ėsht njė problem qėndre- njė problem i organizimit tė fuqive intelektuale tė vendit me njė drejtim tė caktuar dhe me njė ndriēim tė mjaftuar!

    Botuar mė 1935

  12. #12
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Reformat

    Branko MERXHANI,

    Njė vjershėtor i math gjerman, i cili ishte edhe fillosof i math, fillosof i jetės dhe i natyrės, tha afro njė shekull mė parė: "Natyra krijon pa-rreshtur forma tė ra. Ato qė ka sot nuk kanė qenė kurrė mė parė. Dhe ato qė kish tjetėr herė, sot nuk jane mė".
    Natyra krijon pa-rreshtur forma tė ra. - Ja, pra, Ligji i pa-shkelshmė, gjithmonė i fortė, gjithmonė i mrekullueshmė, Ligji i jetės, Ligji i qėnies njerėzore. Kaq pėr njerėzit, sa dhe pėr popujt. Po para sė gjithash pėr popujt. Popujt qė duan tė rrojnė, popujt qė duan tė mbajnė gjithmonė lart emrin e historisė sė tyre, tė ruajnė sheshin e Qytetėrimit tė tyre dhe t'a shvillojnė, kėta popuj pothua nė ēdo periodė tė jetės sė tyre rrėmbehen nga njė dallgė reformonjėse shumė e madhe. Dhe pėrpiqen gjithnjė tė regullojnė konditat e jetės sė tyre shoqėrore sipas nevojave tė realitetit. Sipas shvillimit tė frymės sė kohės dhe mendimevet tė ra. Gjithė jeta nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė lėvizje e paprerė. Dhe ai qė ne quajmė "Pėrparim" nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė "Ndryshim".
    Kėsisoj ėshtė njė gjė e natyrėshme qė ēdo epokė historike tė ketė dhe nga njė tok njerės tė dėshpėruar. Njerės tė ndjenjės, tė nostalgjisė, po, nė njė kohė e sipėr, edhe tė reaksionit. Po Ligji i natyrės zotėron kurdoherė. Dhe njė mėngjes tė bukur, kur njė diell paraveror, si symbol i fitorės sė ideve tė ra, pėrēan befas njė re tė dendur, kėta njerės tė mirė i gjejmė tė bredhin si hije tė heshtura brenda nė kopshtin e prishur tė ėndrave dhe tė nostalgjive tė tyre. Po jeta jashtė vashdon vijėn e saj. Dhe bota ka ndruar prej shumė kohė forme dhe shpirt...
    Kjo ėshtė historia e njerėzisė. Fillosofia e jetės shoqėrore. Dhe nuk gjendet as njeri qė tė na bėjė pyetjen:
    - Ju pėlqeu, Zotėri?
    * * *
    Qė nga dita e proklamimit tė Monarkisė fryn edhe nė vendin t' onė njė erė reformonjėse. Pėr fat tė mirė pjesa e madhe e popullit e ka kuptuar thellėsisht nevojėn e riorganizimit tė jetės shoqėrore mbi baza tė ra. Ky popull, i cili mrekullisht mundi tė ruajė shpirtin e tij kombetar, ky popull, i cili luftoi trimėrisht shekuj me radhė kundėr fatit tė tij tė keq dhe shpėtoi krenarinė dhe prestigjin e tij nga rreziku i poshtėrimit dhe i ēdukjes, ky popull do t' a ketė edhe zotėsinė, edhe dynamismėn e tij pėr tė rikrijuar jetėn e tij shoqėrore sipas nevojavet tė kohės, qė tė mundet njė ditė tė tregohet i math e i fortė edhe nė lėmin e qytetėrimit tė tij kombėtar.
    Po tė jenė Shqipėtarėt, pa ndryshim feje, tė bashkuar rreth e rrotull Fronit, brezi i sotmė do pėrpiqet qė tė zotėrojė korrentin reformonjės kombėtar qė tė rojė Shqipėria, qė tė lavdohet emri i racės dhe qė tė valojė njė ditė Flamuri heroik i Skėnderbeut lart dhe me krenari, lart mbi altarin e sakrificės kombėtare, mbi altarin e virtutės kombėtare. Krijimi mė i ndritshme i kėtij korrenti do jetė fuqia e rilindjes se njė Shqiperie tė re, sė njė Shqipėrie tė synkronizuar...
    Shqiptari nuk do tė mbetet aspak nė luftėn e Qytetėrimit. Nė luftėn e rrėnjosjes sė themeleve kombėtare, nė luftėn e fitimit tė vlerave morale, nė luftėn, mė nė fund, tė pasurimit tė shpirtit kombėtar me krijimin e idealeve shoqėrore tė ra.
    Shqiptari po e bėri ēapin e parė. Brenda nė pak kohė do vihet nė sbatim Kodi Civil i ri. Ligji i fundit mbi organizimin e komuneve do t' a ndrojė nga rrėnja systemin e sotmė administratif tė vėndit dhe do japė shkak qė populli tė merret mė shumė me punėrat administrative nė mėnyrė qė tė njihet me ligj bashkėpunimi i ngushtė midis Shtetit dhe Popullit pėr tė lartėsuar sheshin mendor tė shoqėrisė.
    * * *
    Po ēapi mė me rėndėsi pėrpara ėshtė vendimi i Musulmanėvet pėr synkronizimin e instituteve dhe tė bazave tė jetės fetare. Kjo ėshtė njė ēėshtje qė ka rėndėsi shoqėrore tepėr tė madhe. Duhet tė pohojmė se ēpallja e Kryemuftiut, qė botuam nė numurin e shkuar tė gazetės, nuk na kėnaqi as pak. As, tė paktėn, na dha kurajo. Kjo gazetė, e cila ėshtė pėrpjekur gjithmonė pėr sbatimin e metodhve shkencore tė ra sa nė systemin administratif aq dhe nė organizimin e jetės fetare sė popullit t'onė, ėsht e mendjes sė njė reforme fetare e vėrtetė, e cila tė ketė pėr qėllim synkronizimin e fesė, nuk mund tė arrihet pa njė shpirt liberal tė gjerė, pa njė njohje tė thellė tė essencės sė vėrtetė dhe tė vlerės shoqėrore tė fesė, pa kurajo, pa frymė krijonjėse.
    Le tė hedhim njė sy nė lėvizjen e sotme reformonjėse, qė ka kapur pothua pjesėn mė tė madhe tė botės musulmane. Ē'bėhet nė Turqi? Ē’bėhet dhe nė thellėsi akoma tė Azis? Ē'bėhet brenda nė Afganistan? Pėr Musulmanin e vėrtetė fe do tė thotė fisnikėrimi dhe idealizimi i jetės. Turqia e sotme mundi tė bėjė mrekullira, me qenė se pati forcėn tė dėrmojė ēdo pėrpjekje reaksionare. Turqia e sotme provoi, nė mėnyrėn mė tė shkėlqyer, se dhe njė Shtet Musulman mundet fare bukur tė lartesohet nė sheshin e qytetėrimit evropjan. Arrin, po tė dojė!
    Turqia e sotme institutet fetare i pastroi nga hoxhallarėt e paditur, i dha fesė njė ekzistencė pothua autonome, tė ndarė nga Shteti, dhe atje ku mė parė mbretėronte padija dhe errėsira, sot triumfoi shkenca dhe puna, triumfon idea kombėtare dhe dashuria njerėzore, qė janė edhe essenca e vėrtetė e Islamismės.
    Njė shkencėtar i shquar Svicran, pedagogu dhe psykologu me famė zoti A.d. Ferriere, i cili vizitoi kėto ditė Turqinė dhe admiroi pėrparimet e saj kolosale, shkruan: "Shted Turk do tė bėhet model qė, ndofta njė ditė, do t'i kenė zili edhe shumė popuj tė qytetėrimit tė vjetėr".
    Kjo ėshtė e vėrteta e kohės dhe nevoja e minutės. Rreth neve po rikrijohet njė botė e re. Dhe do jetė tragjik fati i atyre njerėzve, qė nuk do jenė tė zotė tė ēmojnė korrentin e kohės, vlerėn e qytetėrimit, tė gėzojnė pėrparimin njerėzor kolektif. Mjene skllevėr tė paragjykimevet, zuzarė tė errėsirės, gėrmadha tė sė shkuarės....
    Natyra krijon pa-rreshtur forma tė ra.

    Botuar mė 1928

  13. #13
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Individualismi

    Branko MERXHANI,

    Kėtu e disa vjet mė parė njė Filosof frėng mjaft i dėgjuar nė kohėn e vet, duke studjuar Psykologjin e popullit italian t'atėhershėm, paraqiti njė ndarje tė re pėr kuptimin e Individualismit. E ndante nė dy pjesė: Nė njė Individualisėm tė lart (individualisme superieure) dhe nė njė Individualisėm tė ulėt (individualisme inferieure}. Dhe simbas gjykimit tė kėtij mendimtari, Individualismi qė karakterizonte jetėn shoqėrore italiane t' atėherėshme, mbante vulėn e Individualismit tė pjesės sė dytė. Qė nga koha e Fouillee-it e gjer mė ditėt t' ona kaloi mė tepėr se njė e katėrta e shekullit dhe brenda kėtij kalimi tė kohės, psykologjia e popullit italian bėri, natyrisht disa pėrpjekje lartėsonjėse dhe s'ka dyshim se shėnoi edhe disa shvillime dhe transformime pėr t'u pėrmendur. Italia pas triumfit tė Bashkimit tė saj kombėtar nė lėmin e organizimit dhe tė moralitetit shoqėror, mundi tė matet me mjaftė meritė me popujt mė tė fortė tė kohės dhe bile duke patur edhe disa fitime tė dukėshme, qė kohe mbas kohe kanė tėrhequr habitjen dhe zilin e Botės sė qytetėruar. Pėrveē kėsaj ne sot duke u bazuar mbi gjyrmime dhe pėrfundime tė reja tė Psykologjisė sė popujve, si edhe tė Sociologjisė, d.m.th. mbi njė seri punimesh shkencore positive qė u vėrtetuan qė nga gjysma e dytė e shekullit tė kaluar gjer n' epokėn t'onė, s'kemi arsye tė pranojmė klasifikimin e Fouiltee-it pėr t'i dhėnė njė pėrcaktim shum' a pak tė sakt kuptimit tė Individualismit. Per Individualismin e ulėt tė kohės sė Filosofit frėng sot themi lndividualizėm e aq. Individualismin e lartė tė tij e quajmė me njė tjetėr terme "Personnalismė". Por nėse ne bėjmė njė ndreqje tė tille rreth kėtyre temave, kėtė nuk e bėjmė vetėm pėr hatėrin e Terminologjisė filosofike. Jo.
    E bėjmė kėtė ndreqje apo ndryshim edhe pėr njė shkak krejt praktik. Duke vėrejtur disa nga ēfaqjet e jetės s'onė shoqėrore, shohim se rryma e individualismit t'ulėt, ashtu siē e pėrshkruante dikur Fouillee-i ėshtė duke u shtuar e duke u pėrgjithėsuar ndėr ne, bile gjer me njė shkallė mjaftė tė trubulltė e tė shqetėsuar. Pėr jetėn t'onė shoqėrore Individualismi i lartė, ashtu siē e ēfaqin dhe e provojnė b.f. Anglosaksonėt ose Gjermanėt, ėshtė njė fjalė qė s'ka asnjė kuptim dhe ėshtė njė vlerė qė nuk ka filluar tė duket as edhe si njė fantasi filosofike. Nėn tė tilla kushte kaotike ėshtė e udhės qė tė pėrcaktojmė mirė kuptimin e fjalėve qė pėrdorim para se tė hyjme nė bisedimin e njė theme...
    * * *
    Ku e ka shkakun e saj varfėria morale qė karakterizon sot me ngjyra kaq tė dukėshme ēfaqjet e shumta dhe tė ndryshme tė jetės s' onė shoqėrore?..
    "Shoqėria" e jonė vėrtetė kalon njė fazė transitive t' ecjes sė sajė pėrpara. Procesi qė bėn kjo ecje ėshtė ky: U gjėndėm tė ēkėputur njė ditė befas nga bota e jonė e vjetėr, nga bota e Orientalizmit byzantino-otomane dhe vetėm nevoja e thjeshtė e jetės, ose mė mirė, fuqia brutale e njė ngjarjeje politike, pa asnjė po thua kuptim sociologjik, na shtyri, ndofta pa dashur, nėpėr valat e kėrkimit tė drejtimeve tė reja. Por... pa ditur se nga vijmė, pa ndier e pa gjyrmuar "si-n" dhe "pėrse-n" e gjendjes sė krijuar, a ėshtė e mundur tė mendojmė dhe tė kuptojmė se pėr ku shkojmė? Pėr mua njė nga shkaqet mė kryesore tė andrallės morale qė paraqet po thua nė ēdo ēfaqje tė sajė jeta e jonė shoqėrore e tanishme, ėshtė edhe kjo "periodė transitive' tė sė cilės i mungon kryekėput. Ndėrgjegja e Mendimit. Nė njė "shoqėri" qė kalon nga njė etapė e tillė dhe me brume e burime tė tilla vetėm Individualismi i ulėt, ose fundi i fundit, vetėm njė Personalisėm mohonjės mund tė ketė fjalėn.
    Individualismi qė prodhon gjendja historike e jetės s'onė shoqėrore, ėshtė njė fuqi mohonjėse pa njė gjurmė ndėrgjegje. Ėshtė njė egėrsirė qė mbahet dhe ushqehet lirisht dhe vazhdimisht prej typeve tė shuarė tė rretheve tė trashėguarė. Pjella e historise s' onė. Tė gjitha fuqit shkatėrimtare tė 5, 6, 10 shekujve me radhė dhe me vazhdim, punuan pa reshtur e pa mėshirė pėr tė prishur dhe pėr tė prurė nė njė shkallė tė tillė "Strukturėn t'onė shoqėrore". Nė t'atillė vend, historikisht tė mjerė, vetėm typa tė lirė dhe krejt tė pa mvarurė nga influencime kontraste tė vlerave tė perėnduara, do tė mundin tė krijojnė njė atmosferė morale lartėsonjėse pėr tė shpėtuar shpirtin shoqėror tė Kombit nga katakombet e kėsaj pathologjie historike.
    Po si mund tė krijohen kėto type?
    ***
    Nuk jemi nė gjendje sot, ose - le te themi edhe kėshtu - nuk jemi tė pregatitur mjaft tani sa qė t'i japim njė pėrgjigje t'urtė pyetjes sė sipėrme. Por njė gjė ėshtė nė shesh: Rryma e Individualismit (tė ulėt) ėshtė duke u pėrhapur, ėshtė duke u pėrgjithėsuar dita-ditės mė tepėr ndėr ne. Pėrse vallė? Ja njė pikėpyetje tjetėr, rreth sė cilės vlen tė qėndrojmė njė ēast dhe tė mendojmė thellė-thellė. Shkaqe me njė rėndėsi themelore, qė shpesh herė na duken si tė pa kapėshme, fshihen nė brendėsirėn e kėtij fenomeni. Nga njė qėndrim gjyrmonjės pėrpara kėsaj pike kemi pėr tė nxjerrur dy fitime mendore themelore:
    A. Do t'arrijmė tė marrim vesh (shumė mė mirė nga sa mundemi sot), pėrmbajtjen e Individualismit t'onė;
    B. Do tė gjejmė shkak pėr tė bėrė pak filosofi rreth krizės morale qė po na rrethon...
    E para: "Shoqėria" e jonė nuk mundi tė fitojė ende njė bazė morale. Shum'a pak tė qėndruarshme, mbi tė cilėn do tė mund tė mbėshtetej njė veprim shoqėror me tė vėrtetė pėrtėritės. Morali i ynė i gjertanishem, morali i njė "Shoqėrie" tė pa synthetizuar, ose tė synthetizuar krejt negativisht, hem si lėndė, hem si shpirtė, d.m.th. sociologjikisht tė njė "Shoqėrie tė pa qenė" - ka qenė vetėm njė "moral asketik". Jeta e jonė shoqėrore e ndarė dhe e pėrēarė, jashtė kėtij Asketisimi, nuk ka pėr tė paraqitur as njė fije tjetėr moraliteti shoqėror. Sot e humbėm edhe kėt! Nė kohėt e shkuara, nė kohėt qė nuk kanė se si tė kthehen dhe tė pėrsėriten edhe njė herė tjetėr, ky lloj Morali hynte nė punė, gjer me njė pikė, sepse pakėsonte mjaft shkatėrimet e veseve t'ona primitive dhe ndalonte, prapė gjer me njė pikė, sundimin e pa fre t'ambicievet t'ona vehtiake. E humbėm, themi, kėtė bazė morale dhe nuk mundemi t'a zėvendėsojmė, gjer mė sot, me njė bazė morale tjetėr. Shkaku? "Faza transitive" qė u dukė befas dhe e cila vazhdon edhe sot tė vėrtitet pa drejtime midis rugėve zik-zake...
    E dyta: Faza transitive ėshtė njė fazė shvillimi d.m.th. ėshtė njė proces shkatėrimi ose rindėrtimi shoqėror - simbas kushteve brenda sė cilėve lėviz e ritet. Me fjalė tė tjera hymė pak nga pak dhe ndofta pa e ndier fare, nė njė faze tė Qytetėrizimit modern, nė fazėn e ashtuquajtur "ndarja e punės shoqėrore". Nėpėr tė tilla faza ndryshimi, morali askerik, ka shkuar kudo duke u pakėsuar dhe influenca e rij u kufizua dal nga dalė vetėm mbi njė grup tė caktuar, mbi grupin e asketėvet, tė cilėt me gjithė rrėzimet tronditėse qė shkakton ndryshimi i epokės, vazhdojnė edhe kėtej e tutje, edhe kundra rrymės t'adhurojnė dhe tė mbajnė lartė vlerėn e karakterit dhe kultin e virtytit. Mirė po sa mė tepėr thellohen dhe zgjerohen trazimet kontraste qė krijon etapa e parė e "ndarjes sė punės shoqėrore" edhe sasia e asketėvet tė vėrtetė dhe si pėrfundim tė natyrshėm tė kėtij procesi transitiv, kemi poshtėrimin e karakterit, si dhe ēvleftėsimin e virtytit. Kemi, d.m.th. fillesat e njė "krize morale".
    E treta: Pėrhapja e ngadalėshme e periodes sė "ndarjes sė punės" ēfaq edhe disa trubullime dhe eksagjėrime tė tjera. Ndryshimi i drejtimit shoqėror shkakton tronditje psyhike tė veta, tronditje tė cilat shkojnė gjer nė rrėzat e strukturės sė "shoqėrisė". Njė nga kėto tronditje, ndofta ajo qė ka rėndėsi mė tė madhe, sidomos pėr kushtet t'ona orientale tė vonuarė, ėshtė adhurimi i tepėruar e po thua mimik, qė rrėfejmė pėr ēdo gjė qė ka tė bėjė me "iden e qytetėrimit europjan". Por sido kudo tė gjithė kėta faktorė, edhe ata tė mėparshėm edhe kėta tė fundit, tė gjithė bashkė pėrfundojnė nė ēdukjen e krejtėshme tė moralit asketik, gjė e cila, nga shkaku i paformimit tė "Moralit tė ri", le ndėrgjegjet t'ona krejt tė zbrazėta nga ēdo lloi kuptimi e ēqetėsimi sociologjikisht njerėzor..
    * * *
    Mua mė duket se brenda nė tė tilla rrethe komplekse rrėzimesh morale tė pa zėvendėsuarė ende, jemi duke ecur e duke u vėrtitur tė gjithė sot. Rryma e Individualismit qė sundon haptazi e pa asnjė kufizim mbi sasinė mė tė madhe tė ēfaqjeve tė "jetės s'onė shoqėrore", ėshtė njė mohim dhe njė rebelizėm i pėrgjithshėm ndaj ēdo farė parimi moral. Hovet e ulėta t'ambicjevet vehtjake, nga shkaku i mungesės sė plot tė njė "organizimi shoqėror" tė disiplinuar, si edhe tė njė "Jete mendore" pak a shumė tė kristalizuar, gjetėn fushė tė lirė veprimi dhe njė herė qė shpėtuan nga shtypja e "moralit asketik", pa u futur nėn kontrollin e njė "morali shoqėror", u ngrenė nė kėmbė si disa shtazė tė lėna tė lirė nėpėr ara tė gjėra e tė pazotė. Faza transitive ėshtė njė fazė ndryshimi i trumbulltė ku ēdo farė lloi detyrimesh morale kanė falimentuar. Njerėz qė jetojnė nėpėr epoka tė tilla ndryshimesh shoqėrore, rrojnė vetėm simbas ambicjevet tė tyre vehtiake, rrojnė pas dėfrimevet, qejfevet, kumarevet dhe shumė-shumė formojnė njė "Shoqėri lojrash" pėr tė shkuar kohėn ose pėrmblidhen rreth njė tryeze kafeneje, kur nuk gjejnė mundėsinė ose kur nuk kanė zotėsinė pėr tė bėrė diēka mė tė mirė e mė tė lartė.

    Botuar mė 1937

  14. #14
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Jeta dhe ligjat

    Branko MERXHANI,

    "Nuk do tė ketė kurrė njė konstitusion tė mirė dhe tė fortė pėrveē atij ku ligja do tė mbretėrojė mbi zemrat e qytetarėve; gjer sa forca legjislative nuk do tė vejė gjer atje, ligjat do tė shkelmohen kurdoherė".
    J.J. ROUSSEAG

    Monarkia jonė e re hodhi njė ēap legjislatif me rėndėsi nė udhėn e riorganizimit tė jetės s'onė shoqėrore mbi baza tė ra. Pėrshtatja e Kodit t'onė Civil nga e Drejta Evropjane ėshtė pa dyshim vepra mė e shkėlqyer e punės legjislative, qė ėshtė bėrė gjer sot. Paragjithash ndalimi me ligjė: polygamisė, qė ishte edhe trashėgimi mė i rezikshėm i influencavet tė vjetėruara Semitike, hap pėr herė nė anėn e kalives s'onė shoqėrore tė shkatėruar njė tė ēarė tė madhe, njė dritare tė gjerė qė sheh nga Perėndimi. Kėtej do tė hyjė, me njė hov tė pambajtėshme, ryma e jetės sė Re, qė do tė lirojė nga skllavėria gratė t'ona, do tė fshijė mykun e konvencionevet t' ona, do tė forcojė damarėt qytetėronjės tė brezit t'onė, do tė na armatosė me tė gjitha mjetet e rezistencės dhe tė aktivitetit, qė na duhen pėr tė realizuar qėllimet e Neo-Shqiptarismės. Me ligjėn e re pranuam Monogaminė. Njė shkencėtar gjerman i cili afro dy vjet mė parė u muar me kėtė themė tė rėndėsishme tė shoqėrisė sė re, shkruan: "Sa pėrpiqen me kurajo dhe me vetėbindje pėr RILINDJEN MORALE tė popujvet, nuk mund veēse tė pranojnė qė monogamia, domethėnė FAMILJA, ėshtė baza e organismės shoqėrore qė thuhet Shtet".
    * * *
    Po ja edhe njė pėrvėshtrim tjetėr. Ne, qė pėrpiqemi tė kqyrim mėnyrėn e kėnaqėsimit tė nevojavet shpirtėrore dhe shoqėrore tė popullit t'onė, duke u mpėshtetur gjithėnjė mbi principet kqyrėse e kritike tė Sociologjisė dhe tė Psykologjisė Shoqėrore, ėshtė e natyrėshme tė mos e pranojmė si njė element tė mjaftė kėtė aktivitet pėrparimtar tė Legjislatorit, bile kur ėshtė puna pėr tė sabotuar nė vendin t'onė njė System tė ri iderash shoqėrore.
    Edhe ligjat akoma mė tė menēura nuk kanė zotėsin e mrekullueshme tė transformojė nė mėnyrė aksiomatike formimin biogjenetik tė njė turme shoqėrore, domethėnė nuk kane fuqinė dhe shkathtėsinė tė krijojnė vlera shoqėrore tė ra pa qė tė derdhet mė parė e me kohė edhe njė pėrpjekje mendore, qėllimi i sė cilės ėshtė qė Ligjat tė shkruhen jo vetėm mbi faqen e Kodit, po kryesisht brenda nė zemrat e qytetarėvet.
    Sa nuk besojnė nė kategorinė e njohur tė "gjysmė tė vėrtetave" (demiverites) tė Tainet-it dhe nė influencimin efektsjellės tė "Fatalismės Historike", kaq nuk besojmė edhe nė mirėsin origjinare dhe tė paēronjėsėshme tė njeriut, as edhe nė atė qė njė popull mundet tė presė marėdhėniet me tė shkuarėn e tij me njė herė dhe pa arėsye. Po as qė ėshtė e mundur qė njė shoqėri tė transformohet vetėm me masa legjislative - qė janė me "tė dhėna" ("donnes") shkencore tė caktuara, tė cilat kaq bukur na i mėsoi Gustave Le Bon-i nė veprėn e tij tė shkėlqyer "La Revolution Francaise et la Psychologie des Revolutions".
    Vlerat shoqėrore, ndryshimet dhe kryengritjet, qė tė jenė tė fjeshta dhe tė sinqerta duhet qė tė lindin nga shpirti i popullit. Kėtė na e shkruan pėrsėri Le Bon-i, i cili siē dihet, nuk i sympathizon as pak theorit e "Sovranitetit Popullor" dhe i cili shvillimet pėrparimtare tė Qytetėrimit ia ngjit rezultatit tė energjivet tė "fuqive tė fshehta" tė njė populli dhe qė vetėm njė "Elitė" e vogėl ėshtė nė shkallė t'i realizojė.
    Pra, agonia e pėrhapjes sė idevet shoqėrore tė ra, agonia, me shumė, e krijimit tė njė jete shoqėrore tė re, me gjithė Ligjat e ra dhe me gjithė Syncronizimin dhe Liberalismėn e Legjislarorit t'onė, duhet tė ketė njė nga vendet e para nė programin e aktivitetit mendor tė djalėrisė dhe tė jetė njė nga vėshtrimet kryesore tė Neo-Shqiptarismės.

    Botuar mė 1929

  15. #15
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17
    Liria dashurore

    "Kemi lindur pėr dashurinė dhe vetėm me anėn e saj njohim njėri-tjetrin. Kemi nevojė pėr dashurinė si lulja qė ka nevojė pėr diell"

    WILLIAM PLATT

    Branko MERXHANI,

    Tė mos ju gėnjejė titulli i sotmė. Do tė bėj fjalė pėr FAMILJEN ashtu siē paraqitet brenda nė pėrpjekjen moderniste tė shoqėrisė s'onė dhe ashtu siē e do Neo-Shqiptarisma.
    Nuk shkruaj studime. Jap semplėrisht disa Formula, qė pėrmbajnė vijat e pėrgjithėshme tė mendimevet tė mia - mendime tė derdhura brėnda nė kallėpe tė ngushta. Pėr kėtė nuk mė intereson kėtu as shvillimi historik e filosofik i Familjes pėrgjithrisht, as influencat e saj positive ose negative mbi qytetėrimet e vjetėra, as edhe lėvizja e sotme kryengritėse kundėr institucioneve shoqėrore, lėvizje e cila passi siguroi kaq lirira politike e shoqėrore nė favor tė gravet nė Evropė e nė Amerikė, sot pėrpiqet tė arrijė edhe Lirinė Seksuale tė botės sė bukur. Tendenca narcistike e Qytetėrimit Europeo-Amerikan ndofta njė ditė do t'a shuajė krejt institusionin monogamik tė shoqėrisė sė sotme, t'i japė gruas ato tė drejta dashurore qė ka edhe burri, tė legjitimojė produktet e mėmavet tė pamartuara, djemt e dashurisė dhe tė dėfrimit. Libra e famėshme e gjykatėsit amerikan tė dėgjuar Ben Lindsey mbi "Kryengritjen e djalėrisė moderne", ėshtė libra mė e goditur e epokės. Anėtarėt e "compagnonate marriage", domethėnė e "Martesės miqėsore" shtohen dita me ditė. Qytetėrimi Europeo-Amerikan shtroi nėnė bisedim vlerėn e formės sė sotme sė martesės dhe ėshtė e vėrtetė se ata qė dyshojnė nuk janė tė paktė…
    Po tė gjitha kėto janė hypotheza, dėshira dhe pėrpjekje tė njė bote, Qytetėrimi partikolarist i sė cilės ka njė tė shkuar tė paktėn dhjetė shekujsh. Pastaj kėtė pikė e kam theksuar shumė herė: Intelektualėt t'onė duhet qė mendimet dhe vėshtrimet e tyre shoqėrore t'i puthitin, sa tė jetė e mundur mė shumė, nė sheshin e Socialitetit tė popullit t' onė. Tendencat e pėrparuara dhe ekstremiste tė Europeo-Amerikanismės janė shumė tė rėnda pėr supet t'ona. Ne kemi tė tjera kujdesje, tė tjera detyra. Sot-pėr-sot "le tė punojmė kopshtin tonė". S'jemi akoma tė pregatitur qė tė zėmė as vendin mė tė vogėl brėnda nė Pallatet e mendimit shoqėror...
    Pėrgjegjėsia realiste e peripetisė s'onė historike, domethėnė pamundėsia qė nuk patėm dot njė Shtet tė vėrtetė, me vethe dhe tė vazhduar nė as nonjė periodė tė sė shkuarės s'onė kombėtare, rrjeth kryesisht nga tė shterpuarit e shpirtit t'onė shoqėror, nga anarkia dhe panjoftėsia shoqėrore e cila mė tepėr nga ēdo gjė tjetėr dėmtoi dhe prishi Institutin Familjar. Nė kėtė s'kanė faj as vazhdimi historik i shkeljevet tė huaja influencat fataliste tė Dogmatismės pseudo-Islamike. Burimi i sė keqes ėshtė shumė mė thellė. Nė vėnd qė tė hedhim sytė t'ona nga jashtė me shpresėn dhe ngushėllimin se vetėm atje do tė sbulojmė shkakėt e sė keqes, ėshtė mė mirė tė hedhim sytė nė vetėhen t'onė brenda nesh, brenda nė Unėn t'onė shoqėrore...
    Shkaku i parė i anarkis s'onė Familjare ėshtė forma e jetės, qė ka rojtur populli ynė shekuj me radhė, domethėnė shumė pėrpara jo vetėm tė sundimit turk, po edhe pėrpara sundimit romak-byzantin. Dhe ėshtė njė rjedhje natyrale e konditavet sociologjike dhe psykologjike tė kėsaj jete, e cila e ēveshi krejt entitetin t'onė shoqėrorė nga ēdo gjurmė Ideologjie shokėrore. Nuk duhet tė harrojmė kurrė se jemi stėrnipėrit e njė populli, miku i vetėm edhe armiku i vetėm i tė cilit ka qėnė shekuj me radhė dyfeku, qė mbante nė krah. Kjo ėshtė arsyeja pėr tė cilėn, me gjithė egoismėn tonė karakteristike dhe me gjithė Heroismėn t'onė, ulėm kokėn pėrpara forcės sė zaptonjėsvet. Jo vetėm ulėm kokėn, po edhe u shėrbyem interesavet tė tyre me gjakun t'onė. Kjo prapė ėshtė arsyeja - dhe ėshtė njė gjė shumė karakteristike nga pikėpamja e psykologjisė shoqėrore - pėr tė cilėn njė nga Intelektualėt t'onė qė zė njė vėnd tė shkėlqyer nė Historinė e Leteraturės sė njė popullit tė huaj dhe zaptonjės, shkruan se "perioda mė e pasur dhe mė e lumtur e Historisė s'onė" ka qėnė pikėrisht perioda e hidhur dhe e errėt e robėrimit t'onė nga Turqit. Dhe kjo me qėnė se nė atė epokė stėrgjyshėrit t'onė tė gjorė pėrpiqeshin me zėmėr trime nė vijat e luftės sė zaptonjėsit, po njė ditė ktheheshin, nė vatėrėn atėrore tė shkretuar, tė ngarkuar me flori boll, me plaēka tė shumta dhe me "kuaj tė bukur" tė fushavet tė largme tė Arabisė, Misirit dhe Hungarisė!...
    Po paraja, dyfeku, "kuajt e bukur" dhe gjithė epopeja e plaēkavet me se u shpėrblyen? U shpėrblyen me sakrificėn dhe pėrbuzjen e atdheut, tė familjes dhe tė Djalit. Kjo sakrificė, ky harim janė pamja e sbėrthimit tė njėzet shekujve shqiptare...
    Tė gjitha anėt e kalives s'onė shoqėrore qėndrojnė mbi themele tė kalbura. Mbi kėtė prishje ėshtė e pamundur tė ngrihet njė godinė e re. Pėr kėtė detyra kryesore e brezit t'onė ėshtė qė tė hedhim themele tė ra tė forta pėr njė shoqėri tė re. Gjith pėrpjekja jonė qytetėronjėse nuk mundet veē se tė ketė pėr qėllim puthitjen systematike tė dispozitavet dhe energjirat kombėtare me nevojat e realitetit tė sotmė dhe me kėrkimet e Qytetėrimit t'onė tė nesėrmė.
    Kemi nevojė pėr njė bazė pėr Korporatėn t'onė Shoqėrore tė re. Kemi nevojė pėr njė Familje shqipėtare nacionaliste. Vetėm kjo ėshtė e zonja tė krijojė njė karakter moral tė ri dhe tė na falė njė formė tė re jete. Djalėria Neo-Shqiptare do tė hidhet nė fushėn e luftės shoqėrore me bindjen e patundur se vetėm ahere do tė triumfojnė Idealet e saj kur do tė vijė ajo ditė e madhe, dita e Shqipėrisė sė Re nė tė cilėn nuk do tė ketė me as njė pengim jo vetėm legjislatif po edhe preventif qė tė bashkojnė zemrat e tyre Djemtė dhe Vajzat tė atdheut shqipėtar pa ndryshim dipendence fetar. Domethėnė kėrkojmė edhe ne njė farė Liri Dashurore. Po me ndryshimin qė, kur po bota e industrializuarė ka kryesisht pėr qėllim reformėn e tipit Romak tė Familjes, ne pėrkundrazi duan tė krijojmė njė vatrė familjare tė typit Romak, vatrė e cila do tė ēdukė pėr herė edhe gjurmat e fundit tė influencave fetare tė huaja, do tė marė vesh shpirtrat e popullit t'onė, do t'a nacionalizojė shtėpinė t'onė, do t'a shqiptarėsojė Shqipėrinė t'onė. Kėtej e tutje fillon ruga e emancipimit tė Shqipėtares...

    Botuar nė vitin 1929

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e abica
    Anėtarėsuar
    28-08-2009
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    220
    Postimet nė Bllog
    1

    Vizionari Branko Merxhani

    Njerėz si filozofi dhe sociologu Branko Merxhani janė tė rrallė dhe ata janė si ato meteorėt,por qė nuk zhduken pa lėnė gjurmė. Merxhani la gjurmė nė kohėn kur jetoi,janė shkrimet e tij nė Shqipėri,nė shtypin shqiptar tė kohės por sidomos tek revista e tij “Pėrpjekja Shqiptare” ,po dhe nė Turqi ku jetoi e shkruajti pėr gati katėr dekada tė tjera,pasuri tjetėr kjo qė nuk njihet fare dhe qė meriton studime tė tjera nė tė ardhmen.
    Fati i tij ėshtė i kundėrt me atė tė mendimtarit tjetėr tė viteve 30-tė Nebil Ēika i cili punoi nė Turqi fillimisht dhe pastaj nė vitet 20-30 e gjysmės sė parė tė viteve 40-tė tė shekullit XX, punoi nė Shqipėri Njė gjė mund ta themi qė ai me siguri ka zėnė e do tė zėrė njė vend nderi nė themelet e sociologjisė shqiptare .Kjo temė diploma nuk ėshtė ,veēse njė nderim i thjeshtė qė ne i bėjmė kėtij sociologu tė hershėm nė letrat shqipe, qė pothuajse ėshtė i pastudiuar nga ato qė e meriton tė studiohet , nga specialistėt shqiptarė tė sociologjisė. Gjurmėt e Brankos i hasim nė Shqipėri dhe vepra e tij e botuar flet mė sė miri pėr kėtė. Veten e tij ai e vuri nė shėrbim tė Shqipėrisė, tė kombit tė vet,tė shqiptarizimit e tė neoshqiptarizmit pėr tė cilin ai flet nė shkrimet e veta nė gazetėn “Demokratia” tė Gjirokastrės e pastaj tek “Pėrpjekja Shqiptare” tė Tiranės.
    Branko Mexhani qė ishte njė ortodoks nga Ēamėria, siē na tregon nė kujtimet e veta Dhimitėr Shuteriqi, ishte dhe njė vizionar i madh. Se sa shumė e se sa larg shihte ky bir i Shqipėrisė e tregojnė edhe fjalėt qė shkruajti me rastin e 300 vjetorit tė botimit tė veprės sė Dekartit “Bisedė pėr metodėn”, qė e solli nė shqip nė vitin 1937 miku i tij Vangjel Koēa, i ndėrgjegjshėm pėr rolin qė po luante ai dhe miqtė e tij nė fushėn e filozofisė e tė sociologjisė ai bėri kėtė vlerėsim pėr Vangjel Koēen dhe rėndėsinė e tij.
    Dekarti shkroi tė parin libėr filozofik nė gjuhėn frėnge, (Vangjel Koēa) mbushi faqen e parė tė librės filozofike nė gjuhėn shqipe. Faqet e tjera u takon t’i shkruajnė brezit tė ri tė filozofėvė dhe sociologėve sot e nė tė ardhmen.


    Disa pėrfundime

    Sė pari, pavarėsisht nga opinionet e kohės kritikat qė iu bėnė pikėpamjeve tė tij mbi shoqėrinė si nga bashkėkohėsit ashtu dhe nga ato qė erdhėn mė pas, mendimi i pėrgjithshėm mbizotėrues edhe sot e kėsaj dite ėshtė se Ogyst Konti ėshtė dhe mbetet jo vetėm ai qė i dha emrin po edhe babai i sociologjisė. Bashkė me Durkheimin e ndonjė tjetėr ato hodhėn themelet e sociologjisė.

    Sė dyti, nė fushėn e filozofisė me ecurinė e Ogyst Kontit nė mesin e shekullit XIX, lidhet lindja e njė prej rrymave mė tė rėndėsishme nė filozofinė moderne asaj tė pozitivizmit. Konti u mbėshtet fort nė shkencat e ndryshme veēanėrisht nė ato natyrore,nė dijet pozitive qė sillnin ato, nė faktet qė zbulonin ato dhe kėtu del pozitivizmi si njė rrymė qė iu kundėrvu pikėpamjes mbizotėruese tė deri-atėhershme se filozofia ishte “shkencė e shkencave”,”mbretėreshė e shkencave”, dhe ka meritėn se e hodhi poshtė si tė gabuar dhe tregoi se filozofia dhe shkenca duheshin ndryshuar krejt. Lindja e zhvillimi i pozitivizmit ėshtė e lidhur me pėrparimin e vrullshėm tė shkencave pikėrisht nė mesin e shekullit XIX e mė pas.

    Sė treti ,Ogyst Konti,Emil Durkheim, Maks Weber,e shumė e shumė sociologė tė tjerė nė fund tė shekullit XIX e sidomos gjatė shekullit tė XX dhanė kontribut tė jashtėzakonshėm si nė konstatimin e sociologjisė ashtu dhe nė zhvillimin e pėrparimin e hovshėm tė saj.Nga kjo lartėsi e arritur ne kuptojmė mė mirė e mė shumė vlerėn e madhe tė veprės sė Kontit dhe sociologėvė klasikė qė jo vetėm hodhėn themelet e njė shkence tė re por kjo i dha karakter shkencor kėrkimeve nė fushėn e studimeve pėr shoqėrinė. Sot sociologjia nuk ėshtė vetėm njė shkencė thjesht klasike por frutet e arritjeve tė saj kanė vlerė praktike dhe shoqėria i pėrdor nė interes tė saj.

    Sė katėrti,Branko Merxhani pėrfaqėson njė pasues tė Ogyst Kontit dhe tė Emil Durkheimit nė mendimin shqiptarė. Ndikimet kontiane duken nė mėnyrėn se si ai analizon shoqėrinė shqiptare tė kohės tė viteve 20-30 tė shėkullit XX. Nė analizėn qė i bėn me syrin e sociologut shoqėrisė shqiptare ai na jep njė pasqyrė mjaft tė plotė me tė mirat dhe mungesat e saj.

    Sė pesti,interesante dhe me njė kėndvėshtrim mjaft origjinal janė mendimet e Branko Merxhanit pėr sociologjinė si shkencė dhe pėr krijuesin e saj pėr Ogyst Kontin. Nė artikullin e gjatė tė Merxhanit pėr Kontin spikat si njohja e thellė prej tij e njė figure si e Kontit, po ashtu dhe nderimi,respekti dhe vlerėsimi i lartė qė ka pėr sociologun francez Ogyst Kont.

    Sė gjashti,nuk ka rėndėsi se me cfarė fushe merret, qoftė arsimi, kultura, historia apo dicka tjetėr tė themi problemi i gruas kur Merxhani e fut nė fokusin e analizės sė tij sociologjike del nė pah si aftėsia e tij e tė parit tė shoqėrisė ashtu dhe mprehtėsia e kapjes sė problemeve dhe synimi pėr zgjidhjen e tyre. Ai u kundėrvihet dogmave, tabuve, mendėsive qė pretendojnė qė janė tė pandryshueshme dhe tregon se shqyrtimi sociologjik u krijon njerėzve mundėsinė t’i njohin mė mirė dukuritė shoqėrore, tė hynė nė thelbin e tyre e mbi kėtė bazė t”u japin zgjidhjen e duhur problemeve qė nxjerr koha para njerėzve.

    Sė shtati,Branko Merxhani ka padyshim vendin e vet nė mendimin shqiptar tė shekullit XX, por sidomos nė mendimin sociologjik e jo vetėm filozofik. Ai ėshtė njė personalitet i shquar i letrave tė viteve 30-tė dhe nė pararojė tė kohės sė vet sidomos nė fushėn e sociologjisė. Emri i tij lartėsohet duke qenė nė krah tė shokėve tė tij tė mendimit si Vangjel Koēa, Nebil Ēika, Ismet Toto dhe mė gjerė me njė Kristi Maloki apo dhe shumė e shumė tė tjerė.

    Sė fundi, padyshim figura e Branko Merxhanit ėshtė njė figurė mjaft komplekse, e gjithanshme,e rrallė, enciklopedike, iluministe, nacionaliste etj. Modeli qė krijoi ai si njė ideologji pėr shqiptarėt jo thjesht shqiptarizmi por neoshqiptarizma, nuk i ka humbur vlerat e tij. Merxhani me tėrė personalitetin e tij, me veprėn e tij edhe tani nga largėsia e gati njė shekulli na imponohet me figurėn e veprės sė tij dhe ėshtė njė model se si duhet tė jetė sociologu dhe mėnyrėn si ai ka vėnė shkencėn e sociologjisė nė shėrbim tė popullit tė vet.
    BibliografiaLiteratura e shfrytėzuar)

    1.Lekė Sokoli,Themeluesit e Sociologjisė,2000.Tiranė,”Rinia”,(fq.31-35)
    2.Lekė Sokoli,Hyrje nė Sociologji,2008.Tiranė,”Kristal”(fq.98-108)
    3.Sunaj Raimi,Sociologjia,2004.Tiranė,”Eqerem Cabej”,(fq.22,54-55,658-661
    4. Ekrem Myrtezani,Fjalor i Filozofisė,2007.Tiranė,”Toena”,(fq.441-443)
    6. Prof.Servet Pėllumbi,Fjalor Filozofik,2011.Tiranė,”Edfa”,(fq.89,239)
    6.1 Prof. Servet Pėllumbi “Gjurmime sociologjike” Tiranė 2002:
    7. Zhanė Hersh,Habia Filozofike,Tiranė,”Dituria”,(fq.192-197)
    8.Lekė Sokoli,Sociologjia,1995.Tiranė,”Elia”,(fq.57-75)
    9.Samuel Enoch Stumph, Filozofia,Historia e Problemet,Tiranė,”Toena”,(fq.326-334)
    10.Edmund Jacoby,Filozofėt,2006.Tiranė,”Mat”,(fq.210-213)
    11.Ali Pajaziti,Fjalor i Sociologjisė,2009.Shkup,”Logos”,(587-589)
    12. Danko Gėrliq ,Leksikoni i Filozofėve ,1986.Prishtinė,”Rilindja”,(fq.97-101,231)
    13.Branko Merxhani,Vepra,2003.Tiranė,”Plejad”,(fq.9-15,83-85,309-317,428-431,465-476)
    14.Ndricim Kulla,Antologji e Mendimit Shqiptar,2003.Tiranė,”Plejad”,(331-332,564-565,756-757,816-817)
    15. “Sociological Analysis” (North Carolina, USA), 1998, Vol. 1, No. 2.

    16. “Sociological Analysis” (North Carolina, USA), 1998, Vol. 1, No. 3.

    17. “Sociological Analysis” (North Carolina, USA), 1998, Vol. 1, No. 4.


    NURIJE SHEHI
    sociologe

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-08-2008
    Postime
    1,280

    Pėr: Branko Merxhani

    Branko Merxhani: Pse nuk jam marksist!


    Shkruar nga Branko Merxhani



    Njė nga miqtė e mi duke parė paragrafin e vogėl qė shkrova nė numrin e dhjetorit rreth surprizės qė deshi tė na bėnte zoti drejtor i zyrės sė shtypit, ndofta pa patur paramendime ndaj nesh, por vetėm, le tė themi, nga zelli i tepėrt pėr plotėsimin e detyrės qė i ngarkuan nė njė nga letrat e tij tė fundit mė shkruan:

    “…Mirė, qė ti nuk je marksist pėr princip, ėshtė njė gjė qė nuk mund t’a mohoj kurkush. Bile vėrehet haptazi. Midis njerėzve qė merren me sociologji, rrallė janė ata qė simpatizojnė in globo parimet doktrinare tė shkollės marksiste. Sidomos, kur kemi tė bėjmė me njė Durkheim, njė gjė e tillė as qė na shkon nga mendja fare. Mirė po, pse kufizohesh vetėm duke shėnuar se teorikisht nuk je anėtar i kėsaj shkolle dhe nuk na shpjegon edhe arsyet e kėtij qendrimi t’ėnd? A nuk tė duket qė vlen tė shkruhen disa rrathė rreth kėsaj theme- sidomos sot? Shteti, pėr arėsye qė i di vet, shpalli luftė tė tmerrėshme ndaj komunizmit dhe ėshtė rrezik se mos merr nė qafė (gabimisht) edhe disa njerėz krejt tė pafajshėm dhe bile shumė tė vlershėm (nė se do t’i lėnin tė lirė tė punonin) qė tė kontribuojnė diēka nė shvillimin normal tė kėtij vėndi.

    Kam frikė se mos krijohet ndonjė confusion i dėmshėm vetėm e vetėm nga shkaku i meritavet foshnjarake tė disa (pėr fat tė mirė) shumė tė pakėt, gjoja intelektualė ose edhe nga shkaku i konsepsionit shumė tė ngushtė (pėr fat tė keq) qė dėftejnė zakonisht nė tė tilla raste funksionarėt e shtetit. Mua mė duket se njė pun’ e tillė ka vlerėn e sajė dhe ėshtė tamam aktuale. A thua se nuk ėshtė njė nga detyrat e intelektualėvet tė ndriēojnė nga njėra anė opinionin public dhe nga ana tjetėr tė pėrpiqen me sa u jepet qė edhe Shteti tė mos bije nė gabime nė zbatimin e vendimeve qė mer pėr njė ose pėr tjetrin shkak?…”

    Nuk kam as njė kundėrshtim, as njė pengim qė tė mos pranoj kėtė thirrje aq interesante dhe me vend tė kėtij miku tė shqetėsuar aq shumė. Unė jo vetėm se nuk jam anėtar i parimeve doktrinare tė shkollės Marksiste, por jam edhe anti-kumunist. Hem si njeri mendimtar, hem, dhe bile shumė mė tepėr, si njeri – shqiptar. Jo vetėm nė lėmin e shkoqitjevet theorike, por edhe nė pikpamjet politico- shoqėrore tė zhvillimit ndėrkombėtar, unė nuk jam nga ata qė pranojnė thezėn se gjoja bota e qytetėruar e sotėshme ėshtė ndarė nė dy fronte ideollogjike qė luftojnė njėri tjetrin gjer nė pikėn e fundit.

    Bota e sotėshme, ashtu siē e shoh unė, ėshtė ndarė jo nė dy, por nė tre fronte ideologjike; pjesa e tretė, pjesa mė e madhe, mė e shėndoshė, mė impozante, mbeti besnike ndaj parimeve tė Demokracisė pėrparimtare dhe kapėrcen me fuqi dhe me vullnet gjithė tronditjet dhe tėrė nervozitetet qė shkaktoi lufta ndėrkombėtare e periodės 1914-1918 nė struktura shoqėrore tė popujve tė mėdhenj qė muarnė pjesė n’atė ndeshje mė tė tmerrėshme tė sė gjithė historisė sė njerėzimit. Dhe jam i bindur se popujt e qytetėruar, popujt e mbrumbur dhe tė ritur brenda njėj tradite tė gjatė zhvillimi cultural, nuk mund t’i sakrifikojnė pėr hirė tė njė aksidenti katasrofal, siē ėshtė ēdo ndeshje luftarake. Lirit tė tyre tė shtrenta dhe tė shenjta pėr fitmin e tė cilave derdhėn pjesėn mė fisnike tė gjakut tė tyre bres pas brezi botėra tė tėra. Kjo ėshtė bindja e ime e pa tundur.

    Njė nga pretendimet e marksismit, ndofta jo nga mė themeloret, por nga mė tė pėrshtatshmet pėr tė rekrutuar anėtarė, ėsht ky:

    -Dy tė tretat e fitimevet tė popullit shkojnė nėpėr duart e njė tė pestės sė popullsisė sė njė vėndit.

    Shkenca ekonomike dhe statistikat provuan qė nė krye gabimin e kėtij pretendimi. Statistikat qė janė bėrė me metodėn shkencore mė tė pėrsosur nė kėto kohė tė fundit nxuarrnė nė shesh analogjin e shtimit tė pasuris sė tė varfėvet nė rast se fitimet e tė pasurve do tė pėrndaheshin popullit. Kjo llogari nuk ėshtė njė pun‘ e lehtė. Por pėrfundimi i saj ėshtė kaq i hapėt dhe kaq kategorik sa qė edhe ato pika tė pakta qė mund tė bisedohen nuk kanė pasur fuqin qė tė influencojnė gjykimin t’onė tė fundėm.

    P. sh. Sociologu gjerman Reiners shumė kohė mė parė provoi se nė qoftė se fitimet qė kapėrcejnė 8000 mark nė vit do tė shpėrndaheshin midis atyreve qė janė tė shtrėnguarė tė punojnė pėr bukėn e gojės, fitimi i pėrditshėm i kėtyre tė fundit nuk do tė shtohej mė tepėr se vetėm me njė pėrqindje minimale e 0,19 mark. Me kėtė rast shumė nė Gjermani nuk mund tė blehen as edhe katėr cingare. Pra Marksismi nuk ka gjetur aspak “ilaēin pėr tė zhdukur nga mesi varfėrin”…

    Nga ana tjetėr prapė statistikat na mėsojnė, me njė mnyrė qė nuk lė as edhe dyshimin mė tė vogėl, se nė ēėshtjen e sigurimit tė miravajtjes sė njė populli, njė nga faktorėt qė lozin rolin e parė ėshtė pėrdorimi dhe pėrparimi i Teknikės. B. f. nė Shtetet e Bashkuara t’Amerikės, ku Teknika ka arritur kulmin, qė nga viti 1919, prodhimi kombėtar ėsht shtuar 42%. Influenca e madhe dhe kategorike qė ka organizimi teknik mbi shtimin dhe mbi rregullimin mė tė mirė tė pasuris sė njė populli mund tė mirret vesh edhe nga disa krahasime tė vogla tė tjera. Simbas statistikave gjermane -jo tė kohės hitleriane- prodhimi mekanik vjetor qė bie pėr ēdo frymė n’Amerikė ėshtė 99 RM. Kurse nė Kinė, vend primitiv dhe pa farė teknike, ėshtė vetėm 0, 20 RM. Nė Shqipėri po thua 0.

    Njė argument tjetėr i Marksismit, nga ata qė ka marrė nė qafė dhe qė ka sjellur verdall mendjen e shumė njerėzvet, ėshtė ky:

    -Regjimi mė i fortė i kėsaj theorije ka qenė i famėshėmi Kautzky. Mirė po statistikat provuan tė kundėrtėn. Industria e vogėl kudo dhe kurdoherė mundi tė mbrojė vehten e vet dhe bile shumė bukur. Me njė mėnyrė tė pėrgjithėshme mund tė themi se industria e madhe ėshtė e vendosur kurdoherė pranė industries sė vogėl, kudo qė ndodhej njė industri e tillė. Industria e madhe ėshtė njė ēpikje e kohėravet tė reja: ėshtė njė burim i ri pėr pasurin kombėtare. Asgjėkundi nuk u zhdukėn sipėr -marrjet e vogla. Pastaj ē’rėndėsi ka pėr Ekonominė kombėtare tė njė populli nė se industria ėshtė e madhe apo e vogėl? Puna qėndron gjetiu: Pėr makinavet, njė punė kjo qė mvaret jo nga kadrua formal i veprimit industrial, por nga disa kushte tė veēanta, se bie fjala lloi dhe shkalla e organizimeve tregtare dhe teknike. Kėto kushte ndryshojnė simbas kategoris s’industries.

    Kurse Filosofia marksiste nuk lė asnjė ēėshtje pa e future nėn klishen e saj tė pėrgjithėsimit. Kėrkon qė disa formula ndėrkombėtare, qė paska ēpikur, tė zbatohen njė lloi nė tėrė ngjarjet dhe ēėshtjet. Studime krahasore ekonomike dhe pėrfundime tė gjyrmimeve tė bėra mbi zbatimin e Theorisė sė Analogjis kanė mposhtur gjithė kėto “zgjidhje shpėtimtare” tė marksismit si kėrpudha tė dobėta dhe t’ushqyera mangut tė arės ideologjike tė njerėzimit. Shifrat qė do tė shohim nė paragrafin qė vijon do tė na e mbushin kokėn.

    Ja edhe njė tjetėr pretendim marksist dhe bile njė nga mė themelorėt:

    -Fitimet e kapitalistėve shtohen gjithėnjė; kurse mėdijet e punėtorėvet ulen.

    Ja si e pėrmbledh edhe gjendjen e vitit 1932, Hekner- i, prapė njė nga shkencėtarėt me autoritet. “Pretendimet se gjoja grumbullimi i kapitalit nė njėrėn anė, shkakton shtimin e mizerjes s’anės tjetėr”, ėshtė njė gjė krejt absurde dhe bie nė kundėrshtim flagrant me ngjarjet e rjedhėshme. E vėrteta ėshtė kjo: Sa mė tepėre pėrparon koncetrimi i kapitalit aq mė tepėr pėrmirėsohet edhe gjėnja e puntoris”.

    Theorisienėt qė mbrojnė thezėn marksiste thonė: “Njė punėtor ka tė drejtė tė mendojė se nga puna e tij pasurohet vetėm kapitalisti dhe nė qoftė se nuk shtohet edhe mėditja e tij analogjikisht me shtimin e fitimit tė kapitalistit etj., e tjera” Mirė po gjithė kjo leteraturė kryengritėse nuk beri pothua asnjė efekt mbi shpirtin e punėtorit. Punėtori amerikan dhe evropian sot ėshtė nė gjėndje tė ēmojė mė mirė nga ēdo kush tjetėr gjėndjen e vet ecėn mirė nuk merr vesh asgjė nga kontrastet shoqėrore qė i pėrshkruan me ngjyra kaqė tė tmerrėshme theorisieni marksist dhe nuk ndjen asnjė dėshirė qė tė shkojė pas thirrjeve kryengritėse tė tij. Nė qoftė se punėtori ndodhet me tė vėrtetė nė njė gjėndje miserable, atėhere vetėm njė efekt mund tė ketė kjo ndodhje: Mizerja do tė bėhet Ideologji dhe rryma revolucionare e proletariatit do tė shkojė duke u shtuar. Mirė po njė proletar mizerablė si do tė jetė nė gjendje tė realizojė detyrat e larta qė i ngarkon Marxi? Nga mizerja vetėm njė gjė del: Mizerje!…

    Tani le tė flasim pak dhe mbi shėmbėllėn e Rusis sovjetike. Rusia e kohės sė Carėve ka qenė njė vend qė ndodhej jashtė kuadros evropjan. Ronte ende nė epokėn feodale dhe sepotike, epokė nga e cila Evropa evropiane kishte dalė dhe kishte shpėtuar tė paktėn dy shekuj mė parė. Prandaj njė krahasim midis Rusis cariste dhe Rusis bolshevike s’ka asnjė vleftė pėr njė kritikė reth parimeve doktrinare tė Marksismit. Marksismi lindi n’Evropė bashkė me njė tokė theorirash tė tjera, dhe fati i tij do tė provohet prapė nė vėnd-lerjen e vet. Njė shkrimtar frėng Charles Louis- Philippe, pritėka ardhjen e Barbarėve. Rrugat qė kryqėzohen midis Petersburgut carist dhe Moskės bolshevike, si dhe stepet e pafundėshme qė shtrihen nė tė dy anėt e Uralėvet, janė grykat e kalimit nga ku shkuan tufa- tufa ēeta aventurierėsh qė plaēkitnin ēdo gjė qė u dilte pėrpara.

    Udhėtarėt qė sot kalojnė nėpėr kėto rruga s’kanė asgjė me vehte qė bie ndėr mend fytyrėn e shokėve tė tyre tė vjetėr. Kohėt ndryshuan. Ata qė pritėn dikur n’Evropė ardhjen e Barbarėve mbetėn gojė-hapėt. Nga asnjė anė nuk u dukėn Barbarėt. Pėrkundrazi nėpėr stepet ruse u hapėn rrugat, u shtruan vija hekuri, dhe kėtej futėn nė thellėsit e Asis tej-pėr-tej ēpikjet mekanike, tymet e fabrikavet dhe bashkė me ‘to edhe karavane iderash tė tėra qė mbajnė me vehte palēkat e tepėruara, skartat, tė super-produksionit ideologjik tė popujve t’Evropės. Drejtimi i rrugės shkon nga Perėndimi nė Lindje. Nuk ėshtė Asia Perėndia e dheut qė cakton typin e qytetėrimit tė Botė. Ndofta kėshtu ka qenė dikur. Nė kohė shumė tė lashta. Sot nuk ėshtė mė. Siē duket kėtu kanė pėr t’arritur mė sė fundit punėt: Asia do tė evropaizohet- si b. f. janė duke e evropaizuar, simbas tempėrameteve tė veēanta tė popujve tė tyre, Turqia, Persia, Kina edhe… Rusia vet !

    Sido kudo Bolshevizmi ėshtė njė prodhim rus dhe s’mund tė ketė veē se edhe njė shvillim rus. Atje, kush e di, mund tė kenė ndryshuar shumė gjėra. Por Dhespotismi mbeti. Dhe gjer sa nuk do tė ēkulet nga vendi i tij ky armik i tmershėm i ēdo pėrparimi dhe i sė vėrtetės, nuk do tė jet’e mundur tė mėsonjė diēka tė sigurt mbi gjėndjen e atij vendi. Atje ēdo gjė ėshtė edhe njė eksperiment dhe ēdo eksperiment ėshtė njė problem i s’ardhmes. E ardhmja! Ja gogoli Bolshevik! Thonė disa: “Qeveria bolshevike pėr hirė tė lumturis tė brezave t’ardhėshme sakrifikon jetėn dhe lumturin e brezave tė tanishėm”. Mirė po kėta harrojnė se Marksistė kanė qenė prapė ata qė kritikuan ashpėrsisht kapitalistėt e pafajshėm? Se u sakrifikuan breza tė tėra punėtorėsh qė tė sigurojnė t’ardhmen e punėtorėvet tė sotshėm t’Anglisė ?…

    “Nėnpunsat e njė Qeverie dhespotike, thonė Marksistėt, kanė njė zotsi teknike mė tė lartė dhe janė nė gjendje ta mendojnė mė mirė jetėn dhe lumturin e punėtorėve”.

    Prrallė! Qytetrimi i Evropės ka 2000 vjet qė provoi me fakte dhe argumenta qė s’mund tė rrėzohen se zotsia nuk ėshtė njė vlerė e prerė. Ėshtė njė vlerė shum’e veēantė dhe shumė relative. Qysh prej kohės sė Sokratit mėndja njerėzore njeh se te njė kapitan i njė anije, te njė mjek, te njė makinist, gjenden veē e veē vlerat dhe sotėsit e ndara dhe tė ndryshme. Nėnpunsat e shtetit janė jo vetėm nėnpunsa tė shtetit, dhe aq. Qė tė bėhesh njė reformator i shkėlqyer, veē zotėsive teknike tė mėdha, duhet tė kesh edhe njė fuqi imagjinare tė vrullshme, por edhe diēka tjetėr. Zotėsin qė tė mos rrėmbehesh shpejt e shpejt nga gjėrat fantastike dhe nga ėndėrrimet sentimentale!…

    Regjimi Bolshevik paska si qėllim kryesor tė zhdukė regjimin kapitalist t’Evropės. Ėndėr! Bolshevizmi rus s’ėshtė gjė tjetėr veēse njė mėnyrė zbatimi ruse qė ka si qėllim tė futij nė Rusi metodat kapitaliste t’Evropės. Ndryshimi nė mes ėshtė nė mėnyrėn me tė cilėn zhvillohet ky proces, i cili atje kėrkon rrugat qė tė pajtohet me temperamentin e vėndit. Bolshevizmi qė tė vėrė nė dorė mjetet e punimit qė pėrdor kapitalizmi evropian dhe gjer mė sot viktima tė tmershme dhe therorizoi me miliona frymė njerėzish. Nė realitet Marksismi nuk mohon aspak vlerėn e regjimit kapitalist.

    Vetėm pretendon se methodat e tij shtojnė rrymėn e papunėsis. Pse? Regjimi kapitalist nuk paska qėnė i zoti tė sigurojė ekuilibrin midis prodhimit dhe nevojės; vetėm Marksismi qėnka nė gjėndje tė bėjė kėtė gjė; nė qoftė se nė Rusi nuk u sigurua ende, do tė sigurohet brėnda 4, 5 ose 30 vjetėve me doemos! – Ka kush qė do tė na kallėzojė dikur prallėn e kėtyre profetiave: Historia.

    A doni qė t’ju thom edhe njė gjė tjetėr? Dėgjoni: Unė nuk e pranoj se gjithė faji dhe pėrgjegjėsia e turbullimeve qė sot kalon bota dhe gjithė krizat ekonomike, tė mėdha e tė vogla, ėshtė e drejtė t’i ngarkohet kurrizit tė qytetėrimit evropian ose edhe vetėm regjimit kapitalist. Tė tilla trubullmie ngjajnė edhe nė prehrin e Natyrės sė lirė dhe janė shumė mė tė rėndėsishme. Jeta e shtazėve t’egra ėshtė njė luftė e pambaruar ndaj fuqive tė Natyrės. Ndryshimet trubullonjėse, tronditjet, vuajtjet dhe krizat nė historin e Evropės nuk filluan tė ēfaqen vetėm atėherė kur doli nė shesh sistemi i tanishėm, as edhe kur u dėgjua pėr herė tė parė emėri “kapitalist”.

    Kapitalismi arriti nė kulmin e tij mė tė lartė brėnda nė kėtė 150-vjetorin e fundit. Periodat e mėparėshme b. f. gjithė epoka mesjetare, kush mund tė na thotė se kaluam pa trubullime? Historia ėshtė e hapėt dhe mjafton tė krahasojmė ngjarjet: Nė kohėt mesjetare popujt e Evropės pėsuan njė tok rrėzime dhe vuajtje dhe bile shumė mė tė tmerrėshme nga ato tė sotėshmet. Gjithashtu edhe historia e popujve t’Asisė ėsht’e mbushur krejt me njė tok ndryshime, qoftė shkatėrimtare qoftė ndėrtonjėse, qė u shkaktuan nga njė varg tė tėrė kushtesh natyrale ose edhe temporale. Qytetėrimi evropian, nė krahasim me epokat e vjetra tė qytetėrimeve, mundi tė gjejė mjete mė tė pėrsosura dhe tė realizojė pėrparime kolosale mė pemė-dhėnėse pėr tė luftuar me mė tepėr fitime kėto rryma shkatėronjėse ose edhe ndaj pėrfundimeve tė kėqija tė kėtyre trubullimeve.

    Kėtu, rreth kėsaj pike themelore, pėrmblidhet tėrė rėndėsia e problemit. Midis botėkuptimit evropian dhe botėkuptimit Marksist ka njė ndryshim nė themel. Tė dy kėta pika botėkuptime nuk ndahen vetėm nė punė e pėrshkrimit tė historis ose edhe tė komentimit tė pėrfundimeve tė qytetėrimeve tė ndryshme, por ndahen nė njė pikė shumė tė mėparėshme, ndahen nė parimet qė shėrbejnė si bazė studimi rreth problemave tė jetės dhe rreth fatit tė botės. Nėse Marskistėt pandehin se kanė zgjidhur problemin e ekuilibrit brėnda nė shtet ose nė se predikojnė se paskan zbuluar ēelsin e ēuditshėm tė parrajsit t’ardhshėm, mua mė duket se tėrė kėto trumbetime dhe paralajmėrime s’janė tjatėr veē se vjellja e injorancės sė tyre. Ose shumė-shumė bėjnė gabimin e pafalshėm tė lėnė krejtė mėnjanė pjesėn me tė madhe tė faktorėve qė shkaktojnė dhe pėrfundojnė zhvillimin e ngjarjevet njerėzore.

    Ideali i Evropės, methodat e punimit t’Evropės frymėzohen nga parimet e liris, tė personaliteti tė varietetit dhe pėrmbi ēdo gjė tjetėr nga parimi i “ndarjes sė punės shoqėrore”. Dhe nga ky shkak tė gjithė problemat qė paraqet jeta shoqėrore evropiane ose edhe e evropianizuar, pa pėrjashtuar edhe problemin tė ekuilibrit nė Shtet, janė probleme tė koklaviturė qė s’mund t’ zgjidhen menjėherė. Njė filosof engles shkruante pak kohė mė parė: “Nė se kohėt janė tė kėqija, nė se njerėzit mbetėn pa punė, nė se djemt nuk gjejnė gjė pėr tė shuar urinė e tyre, njerėzimi ėshtė sėmur. Emėri i vėrtetė i kėsaj sėmundjeje ėshtė injoranca”…

    Ndryshimet shoqėrore nuk mund tė parashikohen as tė shmangen. Gjithashtu edhe sėmundjet Kjo ėshtė njė nga tė vėrtetat e para qė njeh bota. Tė paktėn Evropa ka disa shekuj qė provoi trupin e vet qėnien dhe vuajtjen e kėsaj sė vėrtete. Rusia u mundua shumė tė pėrhapij gjėmimin revolucionar ndėrkombėtar qė prej kufivet tė sajė perėndimore gjer nė bregdetet e Atlantikut. S’bėri gjė. Ose bėri vetėm kėtė: Thelloi mė tepėr hendekun e ngatresavet midis popujvet, madhėroi dallgėn e mizerjes dhe nė disa vėnde tė perėndimit shkaktoi njė kthim – qoftė edhe tė pėrkohshėm – nė kohėt mesjetare.

    Por a nuk do tė ishin njohur dhe do tė kishin arrijtur nė njė marrėveshje popujt e tyre mė lehtė nėse rryma demokratike e Evropės do tė kishte ndjekur rrugėn e saj pa patur vėshtirėsirat qė duallnė mu nė gjirin e vet? Tė paktėn kemi para nesh njė shėmbėll mjaftė me rėndėsi qė na jep besimin se popujt mund tė kuptojnė shumė mė mirė njė Evropė tė ēliruar prej idherave tė huaja: Asia sot arriti tė kuptojė se methodat e punimit evropian mund tė zbatohen nė ēdo kėnd tė botės dhe qė pėrdoren prej tėrė popujvet; kudo qė janė pranuar kėto methoda suallnė pėrfundime tė mira dhe tė shkėlqyera. Kjo ėshtė e majaftuarshme sot pėr sot. Ėshtė njė ēapė pėrpara.

    Njė ēapė qė s’mund tė mbetet e mbėrthyer atje ku arriti. Do tė vazhdojė edhe mė pėrpara. Do tė vijė dita tė cilėn bota mbarė do tė kuptojė mė mirė parimet e Fesė sė Lirisė, atė gjė qė njė Kanti e quajti “Feja e Vėrtetė”. Dhe ata nga bėshkatdhetarėt t’anė qė kanė nėpėr dejt e tyre disa pika gjaku fisnik dhe nė shpirt ambicjen tė punojnė dikur qė tė nxjerrin gėrmadhėn t’onė nga pellgu i varfris mendore dhe i mizerjes lėndore, le tė pėrpiqen tė mėsojnė pėrmėnē dhe tė ēajnė nė thellėsit e zemrave tė tyre me njė dorė qė nuk dridhet para punės sė tmerėshme qė i pret, kėtė varg tė pavdekshėm tė Goethe-s:

    “We immer strebend sich bemuht,

    Den konnen wir erlosen”!

    Pa njė pėrpjekje tė tillė nuk ka Shqipėri! Ndryshe le tė pėrgatitim qė tani trasat t’ona. Toka e Evropės u ngushtua shumė. Pėr parasitėt vetėm njė fat ėshtė shkruar: Pas prishjes primitive historike vjen katastrofa moderne historike. Dhe atėhere plaēkat nė krah dhe mbeē t’u mirė o Vatan!

    *Botuar mė 1937

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    2,642

    Gjeniu i harruar. Lindi nė Nish, vdiq nė Stamboll

    Ai lindi ne Nish ne Serbine e sotme dhe i mbylli syte ne Stamboll. Gjeresisht njihej si Branko Merxhani, por emrin e vertete e kishte Aleksander. Shume mistere e rrethojne jeten e tij…

    Programi "Gjurmė Shqiptare" pėrfshin njė audience tė tė gjitha moshave. Pėrfshirja e temave historike, zbulimi i zonave tė ndryshme, brenda dhe jashtė Shqipėrisė, promovimi i pjesėve tė fjetura, shpalosja e kulturės, trashėgimisė, ndėrthurur me tė sotmen bėn qė audienca e pėrthithur tė jetė e konsiderueshme dhe gjithėpėrfshirėse. Njė pjesė e temave historike apo edhe e zonave qė trajtohen nė Gjurmė Shqiptare nuk njihen ose janė trajtuar pėrciptazi nė historiografinė shqiptare.




    Gjeniu i harruar. Lindi nė Nish, vdiq nė Stamboll - Gjurmė Shqiptare
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 24-02-2024 mė 20:53

  19. #19
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,327
    Postimet nė Bllog
    17

    Pėr: Branko Merxhani

    Branko merxhani 1936-1937

    Emri:  Screenshot 2024-02-24 at 8.04.18 PM.jpg

Shikime: 134

Madhėsia:  71.4 KB

    Emri:  Screenshot 2024-02-24 at 8.05.21 PM.jpg

Shikime: 131

Madhėsia:  73.2 KB

    Emri:  Screenshot 2024-02-24 at 8.06.35 PM.jpg

Shikime: 133

Madhėsia:  77.0 KB

    Emri:  Screenshot 2024-02-24 at 8.07.31 PM.jpg

Shikime: 131

Madhėsia:  72.2 KB

    Emri:  Screenshot 2024-02-24 at 8.08.17 PM.jpg

Shikime: 131

Madhėsia:  80.3 KB

    Emri:  Screenshot 2024-02-24 at 8.09.13 PM.jpg

Shikime: 132

Madhėsia:  78.1 KB

    Emri:  Screenshot 2024-02-24 at 8.10.38 PM.jpg

Shikime: 130

Madhėsia:  80.0 KB

    Emri:  Screenshot 2024-02-24 at 8.11.22 PM.jpg

Shikime: 130

Madhėsia:  56.9 KB

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    7,508

    Pėr: Branko Merxhani

    Albo nga cila faqe e ke mare kete pjesen e Branko Merxhanit ? Ku mundet ta gjej se qenka interesant ?

Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Mentaliteti i gabuar i shoqerise shqiptare
    Nga Edvin83 nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 25-03-2009, 10:12
  2. Ndodhitė nė Maqedoni
    Nga babadimri nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 1075
    Postimi i Fundit: 16-10-2007, 12:25
  3. Guerilasit e LANC
    Nga Tannhauser nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 28
    Postimi i Fundit: 21-04-2007, 14:12
  4. Branko Crvenkovski - president i Maqedonisė
    Nga StterollA nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 11-05-2004, 00:38

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •