Close
Faqja 1 prej 7 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 127
  1. #1
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    In Your Mind!
    Mosha
    41
    Postime
    2,289
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime

    Lightbulb KADAREJA mbi Fene ne Shqiperi !!

    KADAREJA MBI FENE NE SHQIPERI

    Ekstremistėt islamė e qarqet greke rrezikojnė tolerancėn
    Pėrse ekzistenca mes tri feve nė Shqipėri nuk ka sjellė probleme. Arsyet e njė bashkėjetese tė rrallė, qė sė fundi i kanosen disa rreziqe tė reja.


    TIRANE


    Ky takim ndėrkombėtar bėhet nė njė kohė kur njė shqetėsim i ri, ose mė saktė njė shqetėsim i vjetėr, i rikthyer me njė forcė tė re ėshtė shfaqur nė botė: marrėdhėniet midis besimeve. Ėshtė kjo arsyeja qė teza e Samuel Hantigtonit, se pas rėnies sė utopive totalitare shekulli i 21-tė do tė jetė shekulli i pėrplasjes sė qytetėrimeve, ka zgjuar dhe vazhdon tė zgjojė shumė interesim nė kahun e pranimit ose tė kundėrshtimit tė saj. E pranuar terėsisht ose pjesėrisht, e glorifikuar ose e hedhur poshtė, kjo tezė gjithsesi mund tė injorohet. Ka kohė qė diēka shumė e rėndėsishme po ndodh nė botėn tonė, diēka qė vėmendjes sonė pėr njė kohė tė gjatė i ka shpėtuar. Do tė quhet pėrplasje ose jo e qytetėrimeve, do tė cilėsohet katastrofė e pashmangshme ose e shmangshme, kjo ėshtė e vėshtirė tė parashikohet. Ajo qė mund tė thuhet me bindje ėshtė se shumica e popujve tė botės janė tė pėrzier drejtpėrdrejt ose tėrthorazi me kėtė problem. Rrjedhimisht, miliona miliona njerėz kudo nė botė kanė bashkuar mendjet, pasionin dhe vullnetet e tyre, pėr t'i dalė pėrpara sė keqes. Kam bindjen se mbledhja jonė kėtu nė Tiranė bėn pjesė nė mozaikun e kėtij shqetėsimi tė pėrgjithshėm njerėzor. Pėr njė ndėrthurje fatkeqe tė rrethanave, acarimi midis besimeve ka pėrkuar dhe shpesh ėshtė bėrė amalgam me njė zezonė tjetėr planetare: terrorizmin. Terrorizmi, ashtu si konfliktet, ashtu si luftėrat, ashtu si urrrejtja qė i pjell, ėshtė mė i vjetėr se tė gjitha besimet e mėdha tė sotme: krishtėrimi, islamizmi, judaizmi dhe budizmi. Terrori nė tė gjitha trajtat e tij, me gjithė rekuizitėn e maskat e veta, e ka shoqėruar historinė njerėzore nė tė gjitha fazat e saj. Terrorizmi nuk ka fe. Terrorizmi nuk ka sistem vlerash ku mbėshtetet. Terrorizmi nuk ka atdhe. Ashtu si qyqja qė nuk ka ēerdhen e vet dhe uzurpon ēerdhet e tė tjerėve, terrorizmi kėrkon popuj, vende, ideologjira, besime fetare, kauza politike, konflikte racore, acarime etnike, mjerime shoqėrore e kėshtu me radhė, pėr tė lėshuar nė to vezėt e veta, pėr tė pjellė pastaj racėn e vet: terrorin. Identifikimi i terrorizmit me njė popull ose me njė grup popujsh, me njė ēėshtje madhore, me njė besim fetar, ėshtė njė keqkuptim tragjik. Pėr fat tė keq ky keqkuptim po ecėn dhe po kthehet nė faktor tė parė, pėr t'i dhėnė terrorizmit atė qė nuk e ka: njė bazė, njė truall, njė besim. Terrorizmi e bashkė me tė acarimi midis popujve me besime tė ndryshme, janė kthyer, siē u tha mė lart, nė njė problem dramatik planetar. Kontinenti ynė europian ėshtė i prekur drejtpėrdrejt nga ky shqetėsim. E kur pėrmendim Europėn, e marrim me mend se gadishulli ynė ballkanik ėshtė dyfish i prekur. E nė kėtė gadishull vendi ynė, vend i rrallė nė Europė me tre besime fetare, pėrbėn njė rast tė veēantė, ashtu sikurse dhe cilėsohet me tė drejtė nė programin e kėtij forumi.

    Pėrse kemi tolerancė mes tri feve

    Ne qė jemi shqiptarė, ndonėse na vjen keq, jemi tė ndėrgjegjshėm se imazhi i vendit dhe i popullit tonė nė botėn e sotme nuk ėshtė pėr t'u lakmuar. Ne jemi tė ndėrgjegjshėm, gjithashtu, se ky imazh nuk ndreqet as me mllefe, as me psherėtima revanshiste, por me punė dhe me emancipim tė gjithanshėm. E pėrmenda imazhin e dėmtuar tė Shqipėrisė pėr tė ardhur tek njė e vėrtetė tjetėr, dhe pikėrisht tek ideja se dhe nė kėto kushte tė vėshtira, kur ne ndodhemi nėn prozhektorėt e kritikės edhe nė kushtet, pra, kur cenet tona kanė dalė nė plan tė parė, ka diēka qė mbarė bota na e njeh pėr meritė. Dhe kjo diēka, pėr fat tė mirė, nuk ėshtė gjė e vogėl. Pėrkundrazi, ajo ėshtė diēka e madhe, e ēmuar veēanarisht sot. Kjo ėshtė toleranca, harmonia fetare. Ka kohė qė kjo tolerancė, pėrmendet si njė gjė proverbiale. Dhe ka arsye pėr kėtė. Njė popull jo i madh ballkanik, njė komb me tre besime dhe katėr komunitete fetare, nė njė zonė tė famshme pėr grindje dhe pezm. Njė popull aspak i urtė, madje do tė thosha i prirur, si pjesa mė e madhe e ballkanasve, pėr acarim. E megjithatė, ndonėse me tri fe, kusht ideal pėr pėrēarje, shqiptarėt gjatė historisė sė tyre nuk i kanė njohur konfliktet fetare.
    Shpjegimi pėr njė harmoni fetare, qė ka zgjatur me shekuj nė Shqipėri, nuk duhet kėrkuar nė ndonjė paradoks, nė ndonjė sistem edukimi e emancipimi tė njė niveli shembullor, e aq mė pak nė cilėsi moralo-etike tė veēanta tė kėtij populli. Shqiptarėt janė si gjithė tė tjerėt. Harmonia fetare e tyre ėshtė pjellė e vetė jetės, rrjedhojė e natyrshme e kushteve dhe e rrugėtimit tė tyre nėpėr histori.


    Historiku i bashkėjetes

    Konvertimi, kthimi i njė pjese tė shqiptarėve nga feja e parė e tyre, katolicizmi, nė besimin ortodoks, e mė pas kthimi i njė pjese tjetėr nė fenė myslimane, ka qenė, me sa duket, edhe shkolla e parė e tolerancės. Gjatė kėtij procesi pėr shqiptarėt u bė e zakonshme qė njė pjesė e familjes tė ruante besimin e parė katolik, e tjetra tė ishte ortodokse apo myslimane. Raste tė shumta dėshmojnė qė dy vėllezėr, njėri katolik e tjetri mysliman, tė jetonin nėn njė pullaz, e kėshtu me radhė kjo ndodhte me fise e krahina tė tėra. Eshtė e kuptueshme se kur njeriu mėsohet tė jetojė me besime tė ndryshme nė tė njėjtin fis, madje nėn tė njėjtin pullaz, ai vetvetiu mėsohet me tolerancėn e me harmoninė. Njė njeriu tė tillė urrejtja midis feve i duket e huaj dhe absurde. Kur nė shekullin e 19-tė nė Ballkanin e shqetėsuar shqiptarėt po pėrpunonin edhe ata strategjinė e tyre tė shkėputjes nga Perandoria osmane, rilindasit shqiptarė, filozofėt, poetėt, politikanėt, e kuptuan se harmonia fetare ishte njė thesar i paēmuar. Ata e kuptuan se njė pėrēarje fetare e shqiptarėve do tė vinte nė rrezik vetė ekzistencėn e Shqipėrisė. Ndaj ata u kapėn pas idesė sė harmonisė fetare, me thonj e me dhėmbė, pėr ta ktheyr atė nė njė antidot, nė njė flamur krahas flamurit tė lirisė. Pėr fat tė mirė vizioni liberal pėr fenė, pėr pranimin e tjetrit, do tė rrezatonte njėfarėsoj njė tolerancė nė mos tė njėjtė, sė paku tė ngjashme, kur ishte fjala pėr kombėsinė ose racėn tjetėr. Toleranca ndaj "tjetrit", ndaj atij qė kishte jo vetėm tjetėr fe, por edhe tjetėr kombėsi, u vėrtetua nė njė shembull tė madh e tė shkėlqyer, qė nuk ka qenė aq i shpeshtė nė historinė e njerėzimit: qėndrimi i shqiptarėve ndaj hebrejve. Shqiptarėt u shfaqėn si komb filosemit jo vetėm nė jetėn e tyre tė pėrditshme. Filosemitismi i tyre pėrballoi provėn mė tė vėshtirė: holokaustin. Ėshtė njė e vėrtetė e njohur, e megjithatė, mė lejoni ta pėrsėris, se nė mbarim tė luftės sė Dytė Botėrore numri i hebrejve, ndėrsa pakėsohej kudo, nė Shqipėri u rrit gati 10 fish. Mė lejoni ta pėrsėris kėtė, sepse popujt kanė nevojė pėr modelet e mira dhe ne jemi mbledhur sot kėtu qė t'i inkurajojmė ato. Botimi kohėt e fundit i dokumenteve tė qeverisė dhe aleatėve tė vet gjermanė, qė tė hiqnin dorė nga pėrndjekja e hebrejve nė Shqipėri ngaqė do tė krijoheshin probleme me popullsinė vendase, dėshmon gjer nė ēfarė shkalle mbrojtja e hebrejve ishte unanime nė Shqipėri.

    Arsyeja e dytė

    Pėr tė kuptuar mė mirė se si harmonia midis tre besimeve dhe katėr komuniteteve fetare, nė njė vend kaq tė ngushtė si Shqipėria, nga njė program moral, nga njė filozofi, etikė ose strategji shqiptare, u ndesh me realitetin e ashpėr historik dhe nga kjo pėrplasje doli e padėmtuar gjer mė sot, mė lejoni qė t'u kujtoj fare shkurt ato qė kanė ndodhur nė kėtė vend lidhur me fenė. Feja e parė e shqiptarėve, katolicizmi, e vjetėr pothuaj sa ajo e Romės, ishte e vetmja nė kėtė vend pėr gati 1000 vjet. Ndarja e kishės romane nga ajo bizantine, ndarje kufiri i sė cilės kalonte pėrafėrsisht nė Shqipėri, do tė sillte konvertimin e parė tė njė pjese tė katolikėve shqiptarė nė ortodoksė. Disa shekuj mė pas, pushtimi i krejt Ballkanit nga Perandoria osmane do tė sillte, bashkė me ushtrinė dhe administratėn, njė besim tė ri: islamin. Nuk ishin vetėm njė pjesė e shqiptarėve qė u konvertuan. Dukuria ishte e gjerė nė gadishull. U kthyen nė myslimanė njė pjesė e sllavėve dhe e grekėve. Katolikėt shqiptarė ishin e para popullsi e madhe katolike qė ra nėn sundimin otoman. Ata u pėrpoqėn tė mbanin lidhjet me botėn e krishterė europiane. Merret me mend se njė kalvar i gjatė e njė martirizim i pafund i priste katolikėt shqiptarė, kėta tragjikė tė vetmuar, nė perandorinė qė ishte krejt e huaj pėr ta. E megjithatė, ata e mbajtėn pėr t'u kujtuar shqiptarėve atė qė kishin humbur: atdheun dhe Europėn. Ortodoksėt shqiptarė, ndonėse tė ndarė fetarisht nga katolikėt, u pėrpoqėn, ashtu si ata, tė mbanin ndezur flakėn e lirisė dhe tė shqiptarizmit. Njė ndėrlikim i ri u shfaq nė jetėn e ortodoksėve shqiptarė nė shekullin e 19-tė e 20-tė, pas ēlirimit tė Greqisė nga zgjedha osmane. Njė ide groteske, e pjellė nga qarqe panheleniste, ideja se ortodoksėt ballkanas janė grekė dhe s'mund tė kenė tjetėr kombėsi, i helmoi marrėdhėniet midis tė krishterėve grekė dhe shqiptarė. Ortodoksėt shqiptarė me veprat e tyre, me aktet, disa herė me flijimin e jetės sė tyre, e dėshmuan se ishin ortodoksė tė njė kombėsie tjetėr. Ka kaluar kaq kohė e, pėr fat tė keq, njė ide e tillė absurde vazhdon tė gjellojė nė Greqinė e sotme, anėtare e Bashkimit Europian.
    Myslimanėve shqiptarė, ithtarėt e besimit tė ri, do t'u duhej ndoshta tė kalonin nėpėr provėn mė tė vėshtirė. Duke marrė fenė islame, besimin zyrtar tė perandorisė, myslimanėt shqiptarė, tė tunduar nga favoret, kishte rrezik t'i pėrēmonin e tė ndaheshin nga vėllezėrit e tyre tė krishtertė. Ky do tė ishte fundi i harmonisė fetare nė Shqipėri dhe ndoshta fundi i Shqipėrisė.
    Myslimanėt shqiptarė nuk e bėnė kėtė. Dhe jo vetėm kaq. Si pėr tė treguar qartė se ata ndėrruan fenė por nuk ndėrruan kombin, ata, ashtu si edhe mė parė, morėn pjesė nė tė gjitha aksionet kombėtare bashkė me tė krishterėt. Ata morėn pjesė nė besėlidhjet e hapta ose tė fshehta, nė komitetet, nė kryengritjet kundėr shtetit osman. Ashtu si tė krishterėt, u flijuan edhe ata, madje shpesh me dėnime mė tė rrepta, ngaqė, kur ishte fjala pėr fatet e kombit, midis tij dhe fesė zgjodhėn kombin. Pavarėsia e gjeti Shqipėrinė nė njė kaos tė plotė. Megjithatė, edhe midis kėsaj rrėmuje ballkanike tė paparė, edhe midis principatave tė pėrēara, midis programeve, flamurėve, peshkopėve, imamėve, feudalėve, poetėve e banditėve, shkurt, edhe nė ditėt kur dukej sikur shqiptarėt nuk kėrkonin veēse shkaqe pėr t'u kacafytur, pėrēarja fetare, me ndonjė pėrjashtim tė rrallė, nuk u shfaq.
    Njė nga shpjegimet, si tė thuash, njė nga sekretet pėrse pas kaosit mbretėria e Zogut arriti nė njė kohė tė shkurtėr tė vendoste rregullin nė Shqipėri ka qenė edhe legjislacioni pėr marrėdhėniet e tė tri feve me shtetin shqiptar. Ndonėse i pėrpiluar treēerek shekulli mė parė, ky legjislacion ėshtė mė i miri gjer mė sot nė historinė e Shqipėrisė dhe njė ndėr mė tė mirėt nė Europė. Ai ėshtė i tillė ngaqė bazohet nė traditėn pėr tė cilėn folėm mė lart. Pėrfitoj nga rasti pėr t'u sugjeruar autoriteteve shqiptare qė, lidhur me problemet e sotme tė ngjashme, do tė bėnin mirė tė kėshilloheshin me atė legjislacion.

    Arsyeja e tretė

    Historia e harmonisė fetare nė Shqipėri nuk ėshtė njė histori idilike. Nė thelb ajo ka qenė dhe mbetet dramatike. Nuk e kam fjalėn pėr episode tė tilla si farsa tragjikomike e ndalimit tė besimeve prej regjimit komunist. As pėr mallkimin qė, nė emėr tė fesė, iu bė alfabetit shqiptar dhe ortodoksėve shqiptarė qė e lexonin atė. E as pėr rebelimin proturk tė Haxhi Qamilit. Historia ka qenė nė thelb dramatike, sepse ka qenė pėrherė e mbarsur me rreziqe tė mėdha. Sot, nė Shqipėrinė demokratike, tė gjitha rreziqet e kapėrcyera janė prapė tė mundshme. Ato janė tė tilla, siē u tha nė Europė, e, pa dyshim nė botė. Nė fund tė fundit, ngaqė janė tė tilla, tė mundshme, ne jemi mbledhur tė flasim e tė shqetėsohemi pėr to. Harmonia fetare, sa ē'ėshtė madhėshtore si ngrehinė, aq ėshtė edhe e brishtė. Mjafton e ēara e parė serioze, mjafton radikalizimi i njėrit prej besimeve, qė ngrehina tė shembet. Nė rastin e Shqipėrisė tė tre besimet, ashtu siē e pamė, janė tė lidhura me kombin, me vetė ekzistencėn e tij. Neve nuk na lejohet asnjė sjellje e papėrgjegjshme, asnjė harresė, asnjė pakujdesi nė mirėmbajtjen e kėsaj ngrehine. Aq mė pak na lejohen pasionet meskine, anėsitė, pėr tė mos pėrmendur provokimet dhe provokatorėt. Sė pari ne duhet tė jemi tė qartė pėr gjėrat themelore, pėr ato qė jeta dhe historia i kanė vendosur njė herė e pėrgjithmonė e qė nuk kanė nevojė tė vihen nė dyshim. Tė gjithė popujt e qytetėruar e bėjnė kėtė. Asnjė vend qė quhet i tillė nuk i shkul e i ngul themelet e tij ēdo vit e ēdo stinė, si nomadėt. Themeli i themeleve nė ēėshtjen fetare nė Shqipėri ėshtė qė tė tre besimet kryesore janė tė tria barazisht tė rėndėsishme e barazisht tė ligjshme. Katolikėt, pavarėsisht se janė mė tė paktė nė numėr, pėrfaqėsojnė fenė e parė tė shqiptarėve. Si tė tillė ata kanė njė zbritje vertikale nė historinė dhe kulturėn shqiptare tė pashembullt. Si tė tillė, ata i kanė dhėnė kombit shqiptar simbole dhe shenja themelore, nga Gjergj Kastrioti te Nėnė Tereza. Shkurt, ata janė ura mė e vjetėr, asnjėherė e shembur, qė lidh Shqipėrinė me Europėn.
    Myslimanėt shqiptarė, ndonėse feja mė e re nė Shqipėri, kanė tė njėjtin legjitimitet. Ai sigurohet jo vetėm nga prania e tyre e fuqishme numerike, por nga kontributi rrjedhimisht i fuqishėm nė gjithė rrugėtimin e popullit shqiptar drejt lirisė dhe emancipimit. Ortodoksėt shqiptarė, ashtu si katolikėt, ashtu si myslimanėt, kanė qenė pjesė e pandarė e korpusit kombėtar nė tė gjitha stuhitė qė ai ka pėrballuar. Keqkuptimit tė pafalshėm, lidhur me kombėsinė, ata i kundėrvunė kontributin e tyre kolosal nė Rilindjen Kombėtare Shqiptare, krahas vėllezėrve katolikė e myslimanė. Ky drejtpeshim midis tre besimeve kryesore, duke mos harruar kėtu edhe komunitetin e katėr, bektashizmin, nuk ėshtė njė dėshirė e marrė pėr realitet. Dhe as retorikė poetike, ose psikozė pajtuese, e tillė qė kėrkon drejtpeshimin dhe harmoninė atje ku ajo nuk ekziston. Ky drejtpeshim e ky legjitimitet janė njė realitet, njė thelb. Shqipėria ėshtė njė vend me tri fe. Ajo nuk mund tė identifikohet me asnjėherėn prej kėtyre feve. Nė qoftė se ne nuk besojmė nė kėtė, ne nuk besojmė nė arsyen tonė tė tė qenit, nė arsyen e tė qenit tė vetė Shqipėrisė. Si rrjedhojė e kėsaj, ne jemi tė bindur se respekti i ndėrsjelltė midis besimeve duhet tė jetė i shenjtė nė kėtė vend. Asnjė ngacmim a provokim nuk mund tė lejohet midis vetė besimeve. Asnjė ngacmim i laikėve kundėr fetarėve. Asnjė ngacmim i fetarėve kundėr laikėve. Sė fundi, asnjė ngacmim i tė tre besimeve kundėr shtetit. Tundimet pėr tė kundėrtėn janė vėrejtur, pėr fat tė keq, kohėt e fundit, nė periudhėn e demokracisė.

    Rreziqet e reja

    Keqkuptimet mė tė ndjeshme janė ato qė lidhen me raportet komb-fe. Pėrkundėr traditės shekullore, janė shfaqur prirjet pėr ta vėnė fenė kundėr kombit. Lidhur me ndėrlikimin e qarqeve fetare greke pėr t'u mohuar ortodoksėve shqiptarė kombėsinė, ky ėshtė njė problem i rėndė, qė nuk ndihmon pėr asgjė tė mirė nė Ballkan. Shpresojmė qė qeveria greke tė ushtrojė aq sa mundet ndikimin e saj nė kėto rrethe pėr tė ndrequr njė keqkuptim. Shfaqja e njė rryme radikale midis myslimanizmit shqiptar e ka shqetėsuar kohėt e fundit jo vetėm opinionin, por, siē ėshtė dėshmuar nė shtyp e nė TV, edhe vetė komunitetin mysliman. Mendoj se konflikti del nga kuadri i brendshėm fetar qysh nė ēastin kur prek raportet me kombin. Nė shkrime dhe deklarata, vėrtet tė rralla, por shpesh tė qarta, nė shtyp dhe nė internet, janė hedhur ide qė e mohojnė haptas kombin shqiptar, nė emėr tė njė kombi tjetėr, atij islamik. Jemi tė sigurtė se njė shpallje e tillė nuk mund tė ketė pėrkrahje midis shumicės sė islamistėve tė rinj shqiptarė, njė pjesė e tė cilėve kanė kryer studimet nė vendet arabe. Si nė rastin e panhelenizmit, shoqėruar me proselitizmin e emigrantėve shqiptarė, ashtu dhe nė rastin e panarabizmit, kemi tė bėjmė me njė pėrpjekje pėr tkurje tė kombit shqiptar. Thėnė ndryshe, kemi tė bėjmė me njė version "soft" tė copėtimit tė vendit. Njė dhunim tjetėr i rėndė, i ndeshur sidomos nė propagandat antishqiptare, ka qenė pėrēudnimi i idesė sė lirisė e tė drejtave tė njeriut, duke u identifikuar vetėm me ato fetare. Pėr njė kohė tė gjatė propaganda e Millosheviēit u pėrpoq t'i mbushte mendjen botės se lufta pėr liri e shqiptarėve tė Kosovės nuk ishte gjė tjetėr veēse njė luftė fetare e myslimanizmit shqiptar kundėr krishtėrimit serb. Nuk ėshtė e vėshtirė tė pėrfytyrohet sot se sa tragjike do tė ishte pėr Kosovėn po tė binte nė kėtė kurth dhe, nė vend tė lirisė sė mirėfilltė, tė kėrkonte lirinė fetare. Kurse nė vend tė kriminelėve serbė t'i shpallte luftė krishtėrimit fqinj. Njė vend i largėt nė malet e Kaukazit, Ēeēenia, po e paguan shtrenjtė njė ngatėrresė tė ngjashme. Njė tjetėr problem qė lidhet me trysninė radikale fetare ėshtė pėrpjekja pėr tė shfrytėzuar historinė e vendit. Nga acarimet midis fondamentalistėve rrezikohet pėrēudnimi i historisė shqiptare gjer nė atė shkallė aq sa pėr pezm kundėr krishtėrimit tė mohohen rrėnjėt, tė mohohet autoktonia e popullit shqiptar nė trojet e tij. Ne e dimė se si ndodh nė Ballkan kur teza tė tilla dalin nga skajimi kinse historik, pėr t'u shndėrruar aty pėr aty nė tragjedi njerėzore. Mbėshtetur nga teza tė tilla, popullsia ēame u dėbua nga trojet e veta gjashtėdhjetė vjet mė parė. Mbėshtetur prej tyre, 300.000 shqiptarė tė Kosovės u dėbuan nė Turqi prej Jugosllavisė sė Rankoviēit. Sė fundi, ne pamė me sytė tanė dėbimin e gati njė milion shqiptarėve tė Kosovės nė prag tė shekullit tė 21-tė. Duke iu rikthyer idesė sė ruajtjes sė drejtpeshimit fetar nė Shqipėri, mendoj se ėshtė koha qė shteti shqiptar t'i sigurojė njė bazė kushtetuese e ligjore kėtij drejtpeshimi. Institucionet fetare, vendet e kultit, shkollat, fondacionet, financimet e brendshme ose tė jashtme, tė gjitha kėto nuk mund t'i lihen rastėsisė, por duhet tė rregullohen me ligj.

    Shteti laik

    Si rrjedhojė e kėsaj, shteti shqiptar duhet tė marrė masat pėr tė njėmendėsuar autoqefalinė e kishės ortodokse shqiptare. Gjithmonė nė kėtė vazhdė, si rrjedhojė e faktit qė kombi shqiptar ka tre besime dhe katėr komunitete fetare shteti shqiptar duhet tė sigurojė me Kushtetutė ndalimin e pjesėmarrjes sė Shqipėrisė nė aleanca ose liga fetare, ngaqė ēdo aleancė e tillė bije ndesh me parimin bazė tė laicitetit tė Republikės dhe vė nė pozitė diskriminuese dhe pėrjashtuese besimet e tjera.
    Shteti shqiptar duhet tė ritheksojė parimin e laicitetit tė Republikės, duke e bėrė tė qartė se feja ėshtė e ndarė nga shteti dhe nga politika. Vendi ynė ka zgjedhur rrugėn dhe orientimin e vet drejt familjes sė tij natyrale, familjes sė popujve europianė. Ai bėn pjesė sot nė aleancėn dhe luftėn kundėr terrorizmit, kėsaj flame qė ėshtė e drejtuar kundėr gjithė botės dhe kundėr gjithė besimeve. Vendi ynė modest ndodhet, tani pėr tani, nė atė zonė qė quhet si oborri i jashtėm i Europės. Vendet qė ashtu si ne janė nė pritje, i ofrojnė kontributet e tyre shtėpisė europaine. Kontributi ynė, harmonia fetare, ėshtė mesazhi mė i qartė i miqėsisė e i mirėkuptimit qė Shqipėria i dėrgon sot familjes sė popujve.

    Fjalimi i mbajtur nga Ismail Kadare nė konferencėn e organizuar nga Qendra pėr tė drejtat e Njeriut dhe Presidenca.


    ************************************************** *****

    ps. .....mendoi se ky fjalim eshte shume vendimtar ne kete kohe te pa kohe qe gjendet populli shqiptar ne pergjithesi, ne kohen kur rryma te rrezikshme nga lindja vershojne kulturen dhe kombin shqiptar....

    ps2. marre nga albmuzika.com.


    me respekt,
    NoName

  2. #2
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    38
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    AL-KADARAJDA


    “Mbyllet konferenca pėr harmoninė fetare”, njoftoi gazeta “Korrieri” ( dhe disa tė tjera) nė mėngjesin e datės 16 nėntor 2003. Vetėm njė ditė mė parė gazetat kishin njoftuar se nė Tiranė kishte filluar mė 14 nėntor punimet e saj Konferenca ndėrkombėtare ( disa thonin seminari , takimi) dyditor , 14-15 nėntor 2003, me temėn “Fetė dhe qytetėrimet nė mijėvjeēarin e ri. Rasti i Shqipėrisė”. Sipas gazetave dhe emisioneve televizive tė Tiranės kjo Konferencė u organizua “nėn patronazhin e lartė” tė kryetarit tė shtetit tė Shqipėrisė, Alfred Moisiu, nga njė Komision i kryesuar nga shkrimtari Ismail Kadare dhe me bashkėpunimin e UNESCO-s, me qendėr nė Paris.


    Ne, pjesėmarrėsit nga jashtė Konferencės


    Pėr pėrgatitjet e kėsaj konference ėshtė bėrė punė e zhurmė me kohė. Kemi qenė tė detyruar qysh nė muajin qershor tė kėtij viti tė hynim nė debat pėr synimet dhe mėnyrėn si po pėrgatitej Konferenca qė sapo u mbajt. Nė gazetėn “Rimėkėmbja” tė datave 10, 17 dhe 24 qershor ėshtė botuar shkrimi “Harmonia fetare tė mos pėrdoret si maskė e anti-myslimanizmit. Drejt “harmonisė fetare” me qerren e islamofobisė sė Ismail Kadaresė e tė Pirro Mishės”.

    Ky shkrim diktohej nga fakti se me pėrgatitjen e kėsaj Konference ishin ngarkuar dy intelektualė shqiptarė nga mė tė njohurit pėr shkrime me frymė tė theksuar islamofobie. Kėtė pėrzgjedhje tė organizatorėve e shihnim si “sfidė ndaj arsyes” nė pėrgatitjen e njė konference tė tillė. Nė atė shkrim janė trajtuar ēėshtje tė tilla si : “Protagonizmi i Kadaresė nga “Pajtimi Kombėtar” i Ramiz Alisė tek “Harmonia Fetare”e Moisiut, “Demonizuesit e Islamit nuk mund tė pranohen pėr shenjėtorė e mėsues tė harmonisė fetare”, “Frymėzimet danteske, mllefet e Falaēit dhe vegimet sioniste nė islamofobinė e Kadaresė” , “Shkrimtarėt qė kėrkojnė kisha nė vend tė xhamive”, “Inatosja e Kadaresė me ndėrtimin e xhamive i shkon pėr shtat kristosllavizmit e janullatizmit”, “Presidenca nuk ka pėrse hyn nė vallen e atyre qė pėrēajnė myslimanizmin nė Shqipėri”, “Harmonia fetare tė mos na verbojė para dukurive shqetėsuese qė po shtohen”.

    Kėto nėntema janė trajtuar nė katėr faqe gazete, pra diēka mė shumė se referatet mė tė gjata qė u mbajtėn tani nė Konferencė. Edhe pse njė shkrim si ky nuk gėzon privilegjin ( jo dhe aq tė dėshiruar nga ne) tė jetė pjesė e ndihmesės nė punimet e kėsaj Konference, pėr tė gjithė ata qė janė tė interesuar nė ndjekjen e debatit pėr kėto tema, ato mbeten tė shkruara si njė mendim ndryshe nga ato referate e kumtesa qė gėzojnė status zyrtar tė materialeve tė Konferencės pėr harmoninė fetare nė Shqipėri. Madje disa shkrime nė “Rimėkėmbja” kanė meritėn se u kanė dhėnė studiuesve mė seriozė mundėsinė qė tė dinė se ku mund tė pėrplasen me “mendimin ndryshe”. Kėshtu qė ne tė “Rimėkėmbjes” edhe pse ishim pėrsėri “tė bojkotuarit e mėdhenj” tė njė veprimtarie akademike e politike pėr njė problem ku ne jemi tė angazhuar prej vitesh nė mėnyrė intensive dhe “heretike” mbetemi protagonistė tė kėtij debati dhe do ta vazhdojmė atė pas Konferencės.


    Konferenca pėr “harmoninė fetare” ishte intolerancė pėrjashtuese nė debatin intelektual


    Kėshtu qysh nė fillim kemi tė drejtė tė themi se “Konferenca pėr harmoninė fetare” e organizuar nėn kontrollin e rreptė intolerant e pėrjashtues tė atyre qė mburren se punojnė nė kuadrin e “shoqėrisė sė hapur”. Ajo ishte veprimtari e shoqėrisė sė mbyllur nė fushėn e mendimit. Mė shkoqur Konferenca e zhvilluar nėn patronazhin e lartė tė kryetarit tė shtetit, nėn hijen e rėndė e direktivat inatēore tė Ismail Kadaresė dhe njė bashkėpunimi tė UNESCO-s, ishte njė veprimtari e sektarizmit politik dhe akademik pėr njė temė ku duhet tė shfaqej mė shumė se nė ēdo rast “toleranca” me tė cilėn shqiptarėt mahnitkan botėn, aq sa Veton Surroi me njė mburrje tė pazakontė e pėrmblodhi nė “fjalė lapidare” : “kush lind shqiptar, lind tolerant”.

    Mirėpo po tė gjykojmė nga mėnyra sesi ata qė organizuan e drejtuan Konferencėn pėr harmoninė fetare duhet tė themi se ajo nuk paska qenė organizuar e drejtuar nga shqiptarė, sepse ishte njė veprimtari me hije tė madhe intolerance pasi nuk kishte lėnė vend pėr tė paraqitur edhe mendime ndryshe nga ata qė kėrkonte raporti i mbajtur nga Ismail Kadare.

    Gazeta “Albania”e datės 15 nėntor fjalėn e hapjes sė presidentit Moisiu e kishte botuar nėn titullin “Tė promovojmė jetėsėn e pėrbashkėt”. Pyesim : kėshtu a promovohet “jetesa e pėrbashkėt” nė fushėm e mendimit, duke monopolizuar vetėm pėr disa mundėsitė e shprehjes sė mendimit nėpėrmjet veprimtarive e mjetevet publike dhe duke vėnė karantinėn e heshtjes e tė diskriminimit pėr ata qė pėrpunojnė e mbrojnė edhe mendimin ndryshe pėr problemet e fesė nė Shqipėri? Doni apo nuk doni ju qė organizuat “Konferencėn pėr harmoninė fetare” mendimi ndryshe nga ai i juaji ekziston, do tė pėrhapet pavarėsisht se sa embargo e “kadareiada” do tė organizoni, sa mjete tė mėdha materiale e propagandistike ju vihen nė dispozicion , kurse “mendimi ndryshe” kavėrdiset me dhjamin e vet tė pakėt, por shumė tė shėndetshėm.


    “Konferenca e Kadaresė” shėmbėlltyrė e forumit tė dikurshėm tė Frontit Demokratik


    Gazetat shkruajnė se “mbyllet konferenca pėr harmoninė fetare”. Por tani hapet debati edhe mė i gjėrė pėr kėtė konferencė. Do tė flasin e tė shkruajnė edhe ata qė nuk ishin aty tė rrasur kokė mė kokė nė “mrizin politiko-propagandistik” tė bariut Kadare. Njė “manar” i Kadaresė para gati njė viti , mė saktė mė 24 dhjetor 2002, botoi nė paēavuren e katolikocentrizmit “Shqipėria Etnike” qė del nė Shkodėr njė shkrim me titull “Abdi Baletės sė “madh” i zė “diellin” Ismail Kadareja “ i vogėl”!. Ky titull shkrimi mė sugjeroi tani idenė tė pėrdor dhe unė termat “Mrizi i Kadaresė”.

    Nga pamjet televizive krijohej njė pėrshtypje se nė sallėn ku u bluan mendimet pėr harmoninė fetare kishte shumė nga ata qė vapėn e debatit nė mendimin politik pėr fenė e politikėn pėrpiqen ta kalojnė vetėm duke rrasur kokėn si delet nė bishtin e njėra tjetrės nė “mrizin e Kadaresė”. Kishte natyrisht edhe zyrtarė qė ishin aty sa pėr prani jo pėr pjesėmarrje nė debat. Kishte dhe mjaft intelektualė qė pėr 5 ose 6 dekada nuk u janė ndarė sallave ku bėhen veprimtari tė tilla me pretendim shkencor, por me karakter ekspozues e ceremonial. Pamjet e asaj salle, komentet qė dėgjuam nė emisionet televizive, sidomos afishimi shpėrpjestimor i Kadaresė tė krijonin mė shumė pėrshtypjen se mė 14 e 15 nėntor 2003 nė sallėn e Tirana Internacional ishte mbledhur Kėshilli i Pėrgjithėshėm i Frontit Demokratik tė Shqipėrisė dhe ku nėnkryetari i kėtij Kėshilli, Ismail Kadare, nė mungesė ndoshta tė justifikuar tė kryetares Nexhmije Hoxha, po mbante njė raport mbi njė temė tipike qė trajtohej dikur nga Fronti Demokratik “Mbi unitetin revolucionar nė gjirin e popullit dhe detyrat tona nė t’ardhmen”.

    Raportin e Kadaresė mbi “harmoninė fetare tė shqiptarėve dhe shėmbullin qė pėrbėn kjo pėr botėn” ( “fener ndriēues i socializmit si dikur) disa gazeta tė Tiranės e botuan tė plotė mė 15 nėntor, kurse fjala e Moisiut mezi kishte gjetur vend jo tė dukshėm nė gazetėn “Albania” ( prandaj humoristėt e ” Fiks Fare” na zbavisin ēdo mbrėmje me britmat “Moisiu, Moisiu” duke kėrkuar e mos e gjetur fotografinė e tij nė faqet e para tė gazetave). Gazeta “55”, e cila ia ka rėmbyer simotrės saliste “Tema” privilegjin pėr tė reklamuar Kadarenė, tekstin e Raportit e ka botuar nėn titullin shumė serioz “Harmonia fetare nė Shqipėri”. “Gazeta Shqiptare” tekstin gjithashtu tė plotė e ka vėnė nėn njė titull mė problemor “Ekstremistėt islamė e qarqet greke rrezikojnė tolerancėn’. “Koha Jonė” ka theksuar aspektin direktivėdhėnės tė Raportit me titullin: “Si ta ruajmė harmoninė e ēmuar fetare”. “Tema” nuk ka shkuar mė larg se njė pėrmbledhje nėn titullin “Harmonia fetare pėrmes historisė dramatike”. “Al bania” qė pėr shumė kohė ka qenė propagandistja mė e zellshme dhe mė e pėlqyer e Kadaresė e kishte ulur dhe mė shumė nivelin e pasqyrimit me njė reportazh tė rėndomtė nėn njė titull qė nuk ka tė bėjė shumė me temėn e Raportit “Kadare: terrorizmi njė zezonė planetare”. ‘Zėri i Popullit” ka mbajtur njė heshtje tė plotė sikur nė Tiranė tė mos ishte bėrė fare kjo veprimtari. Duket “Zėri i Popullit” ėshtė tani mė i shqetėsuar kur nė Tiranė bėhen veprimtari politike ose shoqėrore qė u ēojnė njerėzve mallin e sė kaluarės, siē ua ēoi mallin e mbledhjevet tė Frontit Demokratik kjo Konferenca pėr harmoninė fetare.

    Mjafton njė lexim i shpejtė i atyre qė tha Kadareja pėr tė provuar menjėherė shijen e njė raporti nė Frontin Demokratik “ mbi unitetin e popullit” dhe kujdesin qė duhet treguar qė armiqtė tė mos gjejnė tė ēara nė tė.

    Kadareja ka zbatuar njė skemė tė njohur raportesh tė kohės sė komunizmit. E fillon shtjellimin me njė tabllo tė shkurtėr tė situatės ndėrkombėtare ku vihen nė dukje rreziqet e ēastit. Kadare kėtė pjesė ia ka kushtuar rrezikut kryesor, “terrorizmit ndėrkombėtar” (qė pėr Pėrėndimin kapitalist zėvendėson “komunizmin bolshevik” ndėrsa pėr komunistėt lindorė do tė zėvendėsonte imperializmin amerikan). Kadare e ka theksuar se terrorizmi ėshtė pa fe e pa atdhe, pa din e pa iman, pa shtėpi e pa kufi por qė kėrcėnon botėn me kataklizėm. Kėshtu ėshtė thėnė edhe pėr komunizmin e imperializmin.

    Pastaj si nė raportet e dikurshme Kadare pėrcakton pozitėn ndėrkombėtare tė Shqipėrisė e tė shqiptarėve, duke vėnė nė dukje se kemi miq, po dhe armiq qė po ia nxijnė imazhin shqiptarit dhe se pėr tė pėrmirėsuar kėtė imazh duhet tė ndreqen tė metat e tė afirmohen vlerat. Kėshtu e kishte ndėrtuar skemėn Enveri pėr raportet. Mė tej ia mėsyn derėn historisė sė shqiptarve, nxjerr nė pah vlerat e saj mė tė mira. Nė kėtė rast ėshtė “harmonia fetare”. Pastaj trajton sipas skemave tė njohura se ka dhe nga ata qė duan ta prishin kėtė harmoni ( unitetin e dikurshėm ideologjik nė gjirin e popullit) dhe propozon masa shtrėnguese shtetėrore e ligjore qė kėtyre t’u ndalet dora, mė shumė t’u lidhet gjuha.Kadare dha direktivėn qė rrezikun mė tė madh pėr harmoninė fetare nė Shqipėri ta shohin tek “Shfaqja e njė rrymėė radikale midis myslimanizmit shqiptar”. Pra u mor vesh pėrse duhej kjo Konferencė. Kadare ka shpalosur me marifet trillet e tij politiko-fetare tė ambalazhuar edhe me trillimin letrar pėr tė mos u dukur shumė subjektivist nė trajtimin e problemit. Kadare ėshtė munduar tė hiqet sikur nuk ėshtė ai qė gjatė 12 viteve tė shkuara ka bėrė ngacmime e provokime tė forta pėr prishjen e pėrpjestimeve e tė harmonisė midis feve tė vendosura historikisht nė Shqipėri. Kadare nga fillimi e deri nė fund tė raportit tė tij ka folur pa iu referuar ndonjė force tė caktuar politike e fetare, ndonjė grupi, apo individi qė prish punė dhe ka pėrdorur metodėn e tij tė lėshimit tė qortimit e akuzės nė global, por gjithmonė larg mėkatevet ku ėshtė zhytur edhe ai vet ose rryma e mendimit qė pėrfaqėon. Kadare nuk citon asnjė libėr, asnjė dokument, nuk pėrmend asnjė mendimtar, me pėrjashtim tė rilindasve nė pėrgjithėsi. Sepse nuk do qė as tėrthorazi tė identifikojė qėndrimet e tij.


    Disa teza tė Kadaresė qė ngjallin kundėrshtim


    Nga njė vėshtrim i shpejtė i parė dallohet se ka njė sėrė tezash nė Raportin e Kadaresė me tė cilat mund e duhet tė bėhet polemikė. Edhe pse Konferenca ishte pėr t,i thurur lėvdata tolerancės sė shqiptarėve, harmonisė sė shqiptarėve dhe nė kushtet e besimeve tė ndryshme, Kadare pėrdor pėr shqiptarėt termat “ njė popull aspak i urtė, madje do tė thoshnja i prirur si pjesa mė e madhe e ballkanasve pėr acarim” Sipas Kadaresė jo gjithė ballkanasit e kanė kėtė prirje.Nuk besojmė se Kadare e ka bėrė nga padijenia kur shtrembėron tė vėrtetėn historike dhe thotė se “katolicizmi ėshtė feja e parė e shqiptarėve”. U pėrket historianėve tė pėrpiqen dhe angazhohen nė radhė tė parė t’ia hedhin poshtė kėtė tezė dhe t’i mėsojnė mirė Kadaresė se feja e parė e shqiptarėve kanė qenė besimet pagane, kurse nga fetė monoteiste ka qenė “Krishterizmi” e jo katolicizmi, sepse pėr katolicizėm e ortodoksi sikur nuk mund tė flitet para Skizmės sė madhe tė Kishės sė krishterė nė vitin 1054 dhe pas kėsajSkizme shqiptarėt ishin nė masėn mė tė madhe ortodoksė e jo katolikė. Prandaj kemi tė drejtė tė dyshojmė se Kadare vepron sipas oreksit tė katolikocentrizmit me tezėn e tij tė gabuar.

    Kadare lėshon tezėn se “ shqiptarėt u shfaqėn si komb filosemit” dhe se “Filosemitizmi i tyre pėrballoi provėn mė tė vėshtirė, holokaustin”. Kadare mund tė ketė nė vetvete ndjesi tė ēuditėshme qė nuk do t’i shprehė mė qartė dhe pėrdor mėnyra tė tilla pėr tė qenė nė paqe me vetveten, por nuk bėn aspak mirė qė hidhet nė tė tilla spekulime nė njė Konferencė pėr harmoninė fetare nė Shqipėri. Kadare mundt tė ketė detyrim ndaj qarqesh tė caktuara, ose tė kėrkojė t’u hyjė nė zemėr qarqeve apo individėve tė caktuar duke sajuar “kombin filosemit” nė Shqipėri, por kjo ėshtė gafė e rėndė dhe provokim ndaj shqiptarėve. Tė jesh kritik ndaj disa tipareve tė politikės e tė sjelljes sė hebrenjėve nė botė ose politikės sė Izraelit nuk do tė thotė se je antisemit. Tė jesh njerėzor ndaj vuajtjeve tė hebrenjėve nė vende e periudha tė caktuara nuk do tė thotė se je “filosemit”. Shqiptarėt mbajtėn qėndrimin qė mbajtėn ndaj hebrenjėve nė vitet e holokaustit pėr njerėzillėk dhe jo pėr filosemitizmin e sotėm tė Kadaresė, apo qė tė sajojė Kadareja njė “komb filosemit”.

    Kadare spekulon nė mėnyrė tė vrazhdėt e provokuese kur konvertimin e shumicės sė shqiptarėve nė myslimanė e shpjegon vetėm me njėrin nga shkaqet , madje jo me shkakun kryesor tė kėsaj dukurie, me “ tundimin nga favoret”, duke pėrjashtuar gjithė shkaqet e tjera pėr tė cilat ėshtė folur e shkruar shumė nga tė huaj e shqiptarė. Por, u dashka shkruar edhe mė shumė se Kadareja nuk heq dorė nga shtrembėrimet e tė vėrtetės. Ismaili me kėtė tezė po na i paraqet paraardhėsit tanė qė u bėnė myslimanė si njerėzit mė pa karakter, mė qelepirxhi tė Ballkanit, pa ndjenjėn e duhur fetare. Po si do ta shpjegojė Kadareja qė jo tė gjithė shqiptarėt u bėnė myslimanė? Apo do tė dalė tek teza e katolikocentristėve se vetėm ata qė mbetėn nė fenė e krishterė ishin shqiptarė tė vėrtetė dhe pėr rrjedhojė vetėm tė krishterėt e sotėn shqiptarė janė tamam shqiptarė? Nėse shqiptarėt u bėnė myslimanė vetėm nga tundimi pėr favore, atėherė pse nuk u tunduan dhe ata qė mbetėn tė krishterė?! Apo mos vallė ata ishin mė tė afėrt me popujt e tjerė qė nuk binin pre e kėtij tundimi?! Ja pra si Kadareja nė Raportin e “Konferencės pėr harmoninė fetare” ka futur spica qė i shtyjnė tė tjerėt tė polemizojnė me tė nė kėtė mėnyrė. Dhe kėto spica Kadareja nuk i ka futur nė ndonjė intervistė tė shpejtė, por nė njė dokument qė e ka pėrpunuar me kujdesin mė tė madh, prandaj edhe duhet gjykuar me rreptėsinė mė tė madhe nė ēdo rresht.

    Pajtohemi me Kadarenė se : “Harmonia fetare sa ē’ėshtė madhėshtore si ngrehinė, aq ėshtė edhe e brishtė. Mjafton e ēara e parė serioze, mjafton radikalizmi i njėrit prej besimeve qė ngrehina tė shembet”. Por, ama duhet tė polemizojmė edhe mė tej fort me Kadarenė se ēfarė quan ai “radikalizim tė besimit”, se tek cili besim janė shfaqur shenjat mė shqetėsuese tė radikalizimit nė Shqipėri, se ēfarė qėndrimesh ka mbajtur vetė ky Kadare ndaj fushatės pėr “kryqzata nė Shqipėri”, ndaj pohimve se nė Shqipėri po bėhet e duhet tė bėhet “Rikonkuistė spanjolle” si para 500 vitesh, duhet tė bėhet prozelitizėm dhe se njė pjesė e madhe e shqiptarėve duhet tė hidhen nė apostazi?

    Qėndrimet e shkrimet publike tė Kadaresė janė tė njohura e janė qortuar shpesh nga shumė njerėz nė Shqipėri e nė Kosovė. Kadare duhet tė thotė diēka pėr kėto qortime para se t’i besojmė se i ka me sinqeritet disa gjėra tė mira qė ka parashtruar nė raportin e tij.

    Gėzohemi qė mė nė fund dėgjojmė nga Ismail Kadare se disa gjėra “jeta e historia i kanė vendosur njėherė e pėrgjithmonė e nuk kanė nevojė tė vihen nė dyshim”. Por, ama kemi tė drejtėn tė kėrkojmė prej tij tė na qartėsojė se kujt ia drejton kėto qortime e kėshilla, kush janė ata qė kanė tentuar tė venė nė dyshim historinė, tė pėrmbysin 555 vite histori, tė ndryshojnė atė fizionomi qė ka marrė kombi shqiptar gjatė kohės qė u ngjiz dhe u afirmua si komb mė vete. Kadare nuk u shpėton dot me heshtje kėrkesave pėr tė sqaruar disa pozicione tė tij tė mėparshme qė kanė ngjallur shqetėsim pėrsa i pėrket ribėrjes sė historisė fetare e kombėtare tė shqiptarėve. Kadare nuk mund tė ēlirohet lehtė nga pėrgjegjėsitė qė ka pėr disa teza ta mbrapshta qė ka hedhur nė bisedat e tij me francezin Alen Boske vite mė parė.


    Kadare ka pėrgjegjėsi tė rėndė dhe pėr spekulimet qė bėjnė tė frymėzuarit prej tij


    Nėse Kadare ende nuk e ka marrė vesh duhet t’i kujtojmė se nė Shqipėri ėshtė arrestuar njė javė njė zhgarravitės palolibrash qė kėrkon “rikonkuistė spanjolle” nė vendin tonė, qė mohon shqiptarizmin, qė kėrkon tė tjetėrsojė toskėt, pra edhe Kadarenė, se nuk qenkan shqiptarė. Ky zhgarravitės, ndėr tė tjera, ėshtė denoncuar dhe arrestuar sepse e ka pėrēmuar fenė islame, si besim, duke e quajtur atė “fe tė poshtėėrimit njerėzor”. Pavarėsisht se ky nuk ėshtė mėkati mė i rėndė nė palolibrat e tij pėrsėri kjo diēka tregon.

    Pas lirimit nga paraburgimi pėr t’u hetuar nė gjendje tė lirė, ky zhgarravitės ka dhėnė njė intervistė fodulle ku ndėr tė tjera ka theksuar : “ Nė vitin 1998 kam nxjerrė botimin tim tė parė ”Njė shenjtore pėr Rikonkuistan (shqiptare)”. Me kėtė libėr kam dashur tė tregoj se islamizmi duhet tė kthehet nė kristianizėm...Unė thjesht bėj pjesė nė krahun e studiuesve qė besojnė se islamizmi e ka penguar Shqipėrinė tė ecė pėrpara, por nuk jam inicuesi i parė pėr kėtė ide. Njė debat tė tillė e ka bėrė edhe Ismail Kadare mė 3 mars 1992 nė “Lė Figaro”. Kadare thotė nė kėtė debat se “islamizmi ėshtė fatkeqėsi kombėtare e shqiptarėve. Nė lidhje me kėtė shqiptarėt nė Nju Jork kėrkuan qė Kadareja tė shpallej njė Selman Ruzhdi”. ( shih gazeta “Shekulli “ 25 tetor 2003 shkrimi “Autori i li brave anti-islam :s’jam terrorist”).

    Pra ky zhgarravitėsi, Kastriot Myftaraj, pėr tė shfajsuar veten rikujton njė gjė tė njohur se Ismail Kadare ka tė paktėn njė dekadė qė ėshtė frymėzuesi i njė rrymėė tė mendimit tek shqiptarėt qė islamizmin e ka shpallur mėkatin fillestar tė kombit, qė ka lėshuar klithmat pėr denigrim tė Islamit dhe pėr konvertim masiv. Njė tjetėr dishepull letrar i Kadaresė dhe i pėrkėdheluri nga Kadareja, Neshat Tozaj, pas kthimit nga Parisi nė janar tė vitit 1995 kėrkoi qė nė Shqipėri besimi mysliman tė shuhej nėpėrmjet njė rregjistrimi tė popullsisė ku shqiptarėt tė shėnoheshin tė gjithė si tė krishterė. Kadare ėshtė frymėzues i asaj rrymėė islamofobe qė e kanė trumbetuar shumė nė fillim tė kėtij viti nė Shqipėri nėpėr gazeta e ekrane televizive Pirro Misha, Mustafa Nano, Enkel Demi dhe qė paralajmėroi e nxiti me propagandė atė dukuri tejet tė shėmtuar qė e ka kthyer Bashkėsinė Myslimane tė Shqipėrisė nė arenė kacafytjesh tė tipit mafioz pėr pasurira dhe krimi tė rėndė qė ende nuk pa sqarohet. Kadare ka kėmbėngulur pėr tė falsifikuar dhe pėrpjestimet fetare nė Shqipėri.

    I frymėzuari prej Kadaresė, Kastriot Myftaraj mburret : “Unė nė librin tim vė nė dyshim dhe vet shqiptarizmin. Sipas mendimit tim shqiptarizmi ėshtė pasardhės i albanizmit. Po kur shqiptarėt u myslimanizuan ata u zhdukėn si tė tillė”. Teza se shqiptarė duhen quajtur vetėm ata qė mbetėn nė besimin katolik, apo se myslimani i Shqipėrisė pėr t’u bėrė shqiptar duhet tė ndėrrojė fenė ėshtė trumbetuar shumė nė Shqipėri e nė Kosovė. Kadare nė raportin e tij ka heshtur pėr kėtė. Atėherė kujt ia drejton Kadareja direktivėn : “Asnjė ngacmim a provokim nuk mund tė lejohet midis vet besimeve”. Nėse Konferenca nuk ėshtė ndalur nė atė se kush provokon e kush provokohet atėherė pėrse shėrben ajo?!


    Kadareja edhe nė Raportin e Konferencės ka vazhduar ngacmimet provokuese


    Po Kadareja vet a ka bėrė veprime ngacmuese e provokuese? Ka bėrė dhe shumė , madje ka bėrė dhe nė Raportin qė mbajti nė Konferencė. A duhej qė kėtė Konferencė ta organizonte, frymėzonte dhe ta drejtonte pikėrisht njeriu qė ka bėrė veprime tė tilla kundėr harmonisė fetare dhe kundėr njė realiteti shekullor?! Kėtė pyetje ne e kemi shtruar shumė kohė para se tė lindin debatet e tanishme.

    Pėrsėri duke iu referuar pa adresė tė saktė shkrimeve qė u botuakan nė Internet, Kadareja bubullin : janė hedhur ide qė mohojnė haptazi kombin shqiptar, nė emėr tė njė kombi tjetėr, atij islamik”. Pse nuk i saktėson gjėrat Kadareja? Si nuk e ditka Kadareja se nuk ka komb islamik, se Islami ėshtė njė fe universale qė pėrqafohet e praktikohet nga shumė kombe e kombėsi tė ndryshme? Mos vallė ngaqė Kadare i trajton gjėrat si propagandist tendencioz dhe jo si studiues ai bie nė gabimin konceptual qė Ummetin mysliman ta marrė pėr “komb islamik?! Apo Kadareja pa e thėnė qartė ėshtė konsumues i etur i pėrrallave qė shkruajnė tė frymėzuarit prej tij si Kastriot Myftaraj e Skėnder Shkupi se dikush nė Shqipėri dashka tė bėjė njė “komb islamik”, madje tashmė paska krijuar “nacionalizmin islamik”?! Pse nuk ka tentuar t’i qartėsojė ose shtrojė pėr debat nė Konferencė edhe gjėra tė tilla Kadareja, po lėshon nga njė tymėse nė Raportin e tij?!

    Pse Kadare nuk shprehet se tek kush i ka parė ai tendencat fatkeqe nė Shqipėri pėr ta vėnė fenė mbi kombin? A ėshtė nė gjendje Ismail Kadareja tė na vėrtetojė se rreziku i panarabizmit pėr shqiptarėt qenka nė tė njėjtin nivel me rrezikun e panhelenizmit, sikurse ka tentuar ta lėshojė kalimthi nė Raport kėtė tezė helmuese?! Ėshtė njė shpikje kadareiane se paska njė prirje pėr t’i ngushtuar tė drejtat e njeriut tek shqiptarėt vetėm nė tė drejta fetare
    Sa budalla eshte "Odisea"

  3. #3
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    38
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Zgjohu bre, Kadare!

    (Reagim rreth sprovės,shkrimit-vėshtrimit: “Identiteti evropian i shqiptarėve” tė Ismail Kadares, botuar nė “.... "


    “Respektoj vetėm ata qė mė rezistojnė mua,
    por nuk mund t’i toleroj ata.”
    -
    Sharl de Gol


    Ende pa pėrfunduar fushata e sėmurė pėr ”identitentin e ri tė kosovarėve”, ēohet Ismail Kadare e rifillon fushatėn pėr identitetin evropian tė shqiptarėve! Ēka dėshmojnė kėto fushata pėr identitet? Kėto fushata dėshmojnė se kemi tė meta, sepse ende nuk po e kuptojmė se kush jemi, se cila ėshtė e vėrteta! E Vėrteta, ashtu si Dielli, mund tė mjegullohet, tė errėsohet, mund tė pengohet, por jo tė agjėsohet… Qė nė kohėt e lashta njerėzit e ditur kėshillonin si terapi shėruese: Njohjen e vetvetes. Njohja e vetvetes ėshtė ēelėsi pėr ta njohur Krijuesin, Zotin. Zoti, sipas B. Pascal-it, ėshtė i qartė vetėm nė paqartėsinė e botės. Ai ėshtė njė sferė e pafund, qendra e tė Cilit ėshtė gjithkund dhe perimetri asgjėkundi… I pranishėm gjithkund je, por asgjėkundi nuk je, z.I. Kadare! Ju bre, Kadare, qė nuk e dini ende se kush jemi ne! Ne jemi ata qė jemi! Ju qė shkruani pėr identitet, dėshmon se keni njė siklet! Kjo po dėshmon se identiteti iu mungon! Ju mungon e ju mundon! Kjo vėrehet kur fyen, kur akuzon pse shumica e shqiptarėve janė myslimanė…! Kombi shqiptar, edhe pse vonė i zgjuar, ėshtė komb i formuar…! Shqiptarėt kur me shumicė u islamizuan- atėherė shpėtuan. Shpėtuan sepse nuk u asimiluan… Nuk u asimiluan, sepse, nė fjalėn e Tij, Zoti e ka dhėnė dijen e nevojshme pėr shpėtim… Zgjohuni tė pėrgjumur! Zgjohu bre, Kadare, kudo qė je! Duke shkruar pėr identitet, ju po dėshmoni se prej dhunės ideologjike aq banale, keni kaluar te injoranca profesionale…! Zoti i ka dhėnė dijetarėve, atdhetarėve, mjaft dritė qė tė mund t’i zbulojnė kurthet kundėr shqiptarėve. Dituria dhe burrnija e akademik Rexhep Qoses, rreth identitetit, ia ēeli sytė krejt botės…! Kur e pyetėn Fishtėn diplomatėt evropianė rreth fesė, ai tha: “Jemi popull me dy fe, por s’jemi popull me Shėn Bartolome” Shqiptarėt, pra, nuk janė popull, komb, me Shėn Bartolome falė tolerancės sė Fesė Islame, qė i pėrkasin shumica e shqiptarėve. Tė mos e njohėsh kėtė tolerancė, tė mos e njohėsh Fenė Islame, kur nuk ke patur mundėsi, nuk ėshtė turp. Por, turp ėshtė tė ngulėsh kėmbė me kryeneqėsi nė injorancėn tėnde, edhe pasi e ke patur mundėsinė tė mėsosh. E keni patur mundėsinė tė mėsoni se Konica tha: “ Tė mos ishte Feja Islame, populli shqiptar do tė ishte shumė mė tepėr nė numėr, por jo shqiptar.” Kur e pyetėn diplomatėt e huaj nė Washington Faik Konicėn, qė ishte ambasador i Mbretėrisė Shqiptare (1926-1939) se cila ėshtė feja e shqiptarėve, ai tha: “ Dielėn shkojnė nė kishė, tė premtėn nė xhami…” E keni patur mundėsinė tė mėsoni se Stavro Skendi nė “Historinė e Rilindjes Kombėtare” shkruan:”Shqiptarėt myslimanė e pėrbėnin shumicėn dhe pa ata nuk mund tė kishte Shqipėri.” E keni pasur mundėsinė tė mėsoni se: Koncili i Dytė i Vatikanit, me 25 tetor 1965, ka pėrcaktuar qėndrimin e Kishės Katolike ndaj Myslimanėve, ku thuhet: ”Myslimanėt adhurojnė, si ne, njė Zot tė vetėm, tė Mėshirshėm, qė do tė gjykojė njerėzimin nė ditėn e fundit.” E keni patur mundėsinė tė mėsoni se nė librin “Tė kapėrcehet pragu i shpresės”, Papa Gjon Pali i Dytė thotė: “ Fetaria e myslimanėve meriton nderim.” Meritojnė nderim fetaria e myslimanėve shqiptarė si Myderriz Ymer Prizreni, Myderriz Haxhi Zeka, qė ishin fetarė dhe atdhetarė tė devotshėm dhe udhėheqės tė Lidhjes sė Prizrenit (1878-1881) dhe Lidhjes sė Pejės “Besa –Besėn” (1899), Myderriz Vehbi Dibra, nėnkryetar i Qeverisė sė Vlorės, (1912), Hoxha Kadri Prishtina, i Kongresit tė Lushnjės, (1920) ku iu vuan themelet Shqipėrisė, si edhe qindra e mijėra fetarė dhe atdhetarė tė tjerė, deri te Shaban Jashari me familjėn e tij, qė u flijuan pėr Kosovė, pėr Shqipni… Shqiptarėt e pranuan dhe e trashėguan Krishterimin, sikur qė e pranuan dhe e trashėguan Islamin, qė tė dyja janė nga Lindja…Por, nuk mjafton qė tė trashėgosh Krishterimin apo Islamin, por ėshtė e domosdoshme qė me meritė tė fitosh. Duhet tė meritosh trashėgimin tėnde, thoshte Gėte, qė tė posedosh. Shumica e shqiptarėve myslimanė e meritojnė kėtė dhe janė tė kėnaqur me besimin qė trashigojnė, qė posedojnė. Po ju ēka trashėgoni, ēka posedoni z.Kadare? Trashėgoni atė qė e mohoni …! Veprat qė i posedoni pse po i ritushoni? Ndoshta ato iu mallkojnė, iu akuzojnė, sikur nė poemėn “Pėrse mendohen kėto male” kur akuzoni dhe dėnoni Kryqin e Krishtin, gjysmėhėnėn e Islamit, turqishten e Kur’anit, fyeni, dėnoni e poshtėroni logjiken latine e arabe, mallkoni priftėrinjt e hoxhallarėt, minaretė e kambanaretė …Nė poezinė me titull “Nė Kishė” shkruar me 1958, shkruani:”Vėrtet s’jam i krishter… dhe tallesh me Ungjillin, Librin Hyjnor… Nė poezitė “Perėndimi” dhe “Interpejshazhi” tallesh, fyen, e akuzon Perėndimin, Evropėn, qė sot e lavdon,:”Romat, Samarkandėt, Vashingtonėt, Moskėt, fituan shpesh toka, flamurė, vota. Por, shekujt kurrė s’i fituan ata.” Evropėn e mallkon, kurse sot e dashuron, dje u talle me kulturėn, zhvillimin e saj, i pėrqeshe qytetet me kulla, me kambanare, me kryqa, me kapitalistė plot dhjamė dhe mbi ”Shėn Mėrinė e Parisit” u krenove qė vure qeleshe, edhe kėtu gjete vend dhe u pėrqeshe…! A keni harruar ēka keni shkruar? Keni shkruar, qė jeni krenuar, se nė gjoks mban ”Nė metal tė distinktivit, fytyrėn e dashur tė Leninit”! “Qindra vite kaluan duke i ndjekur krimet e vegjėl, por bota nuk e zbuloi dot krimin e madh, po nė botė ja u ngrit, me mjekėr tė gjatė gjer nė retė. Parathėnėsi mė i madh me emrin Marks”, nga poezia “Te Kėshtjella e Hamletit nė Danimarkė” A jeni penduar pėr gjithė ato ēka keni shkruar? A jeni penduar qė keni fyer, akuzuar, poshtėruar, dėnuar librat hyjnorė-Ungjill e Kur’an, keni sharė priftėrinj e hoxhallarė, minare e kambanare, keni dashuruar komunizmin, keni urrejtur kapitalizmin, Evropėn, Perėndimin, Romėn e Bonin, Parisin e Washingtonin… A jeni penduar qė keni dashuruar dhe jeni krenuar me fytyrėn e dashur tė Leninit, me mjekrrėn e Marksit, tė cilin e queni “profeti mė i madh i njerėzimit dhe zbulues i rrugės sė krimit…”! Nėse jeni penduar, pėr ato qė keni shkruar, atėherė, unė s’kam pse me vazhduar. Prej sotit je dorė tė Zotit…! Por, jetėn politike, fetare dhe kombėtare nuk duhet shikuar pėrmes imagjinatės, iluzioneve dhe fantazisė. Vėshtrimin tonė duhet ta kthejm kah vetja jonė, drejt jetės, drejt sė vėrtetės. E vėrteta ėshtė se sistemi i vlerave qė e ka ndėrtuar strukturėn tradicionale tė Perėndimit buron nga filozofia antike greke, kultura romake, trashėgimia pagane e popujve barbarė, feja e krishterė, tė cilėn Evropa e ka interpretuar nė njė mėnyrė specifike tė veten, e ndikuar pjesėrisht nga Hebraizmi dhe Islamizmi…Por, Evropa e sotme vjen nga Iluminizmi… Iluminizmi nė vend se tė ndriēojė ndodhi shpesh qė ai errėsoi…! Sot, tipari mė i veēant i qytetėrimit perėndimor ėshtė sekularizmi. Kuptimi i termit sekularizėm nė rrafshin praktik ėshtė nxerrja e fesė jashtė jetės. Kristianizmi, sot, nė Evropė, nuk ka funkcion politik, ekonomik, kulturor, shoqėror…Ka mbetur njė lidhshmėri sipėrfaqėsore emocionale dhe njė dekor me ngjyrė sociale…. Nė projekt-kushtetuten e Bashkėsisė Evropiane nuk hyri trashėgimia kristiane. U mundua Papa, u mundua Vatikani, por nuk iu shkonte zani…! Nė kėtė projekt-kushtetutė, edhe sot, mungon fjala Zot…! Identiteti evropian i shqiptarėve ėshtė njė pėrshtatje e re. Ēdo pėshtatje e re, thoshte, Erih Hofer-i, ėshtė krizė e vetėvlerėsimit. Ne kemi kriza tė tjera, si tė mirėbesimit, mirėkuptimit…, por jo tė vetėvlerėsimit…! Zgjohu bre, Kadare, kudo qė je…!
    (Autori ėshtė studiues i religjioneve.
    Nė dhjetė vitet e fundit ka botuar dhjetė libra)
    Sa budalla eshte "Odisea"

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e buki19
    Anėtarėsuar
    20-09-2005
    Postime
    313
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kadareja mund te flet per shum gjera tjera dhe te kete te drejt dhe ti besohet,perveq kur eshte ne pyetje feja dhe besimet nder shqiptare sepse me qendrimete dhe shkrimet e tija te me hershme shum qart eshte treguar jo objektiv dhe jo i pa anshem.Edhe ne kete shkrim vetem pjeserisht ka te drejt.
    Natyrisht qe disave i pelqen ky qendrim i tij,sidomos ateisteve dhe jo muslimaneve se i bien fyllit ne te njejten vrime.Nese dikush me autoritet dhe name te Kadares publikisht deklaron se : "emrat si Ismail,Ibrahim...nuk i perkasin kultures shqiptare" as qe ia vlen qe te lexohet ky carcaf,prandaj.

    Sa i perket tolerances nderfetare tek shqiptaret,kur te mirren parasysh nje numer jo i vogel i shkrimeve,mendimeve dhe qendrimeve ketu ne F.SH.mund te arrihet vetem ne nje konkludim,qe toleranca fetare ndershqiptar ekziston vetem e vetem nga nje arsye : qe shumica e shqiptareve jan te - fese islame.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga buki19 : 04-04-2006 mė 09:42

  5. #5
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    38
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga buki19
    Kadareja mund te flet per shum gjera tjera dhe te kete te drejt dhe ti besohet,perveq kur eshte ne pyetje feja dhe besimet nder shqiptare sepse me qendrimete dhe shkrimet e tija te me hershme shum qart eshte treguar jo objektiv dhe jo i pa anshem.Edhe ne kete shkrim vetem pjeserisht ka te drejt.
    Natyrisht qe disave i pelqen ky qendrim i tij,sidomos ateisteve dhe jo muslimaneve se bien fyllit ne te njejten vrime.Nese dikush me autoritet dhe name te Kadares publikisht deklaron se : "emrat si Ismail,Ibrahim...nuk i perkasin kultures shqiptare" as qe ia vlen qe te lexohet ky carcaf,prandaj.

    Sa i perket tolerances nderfetare tek shqiptaret,kur te mirren parasysh nje numer jo i vogel i shkrimeve,mendimeve dhe qendrimeve ketu ne F.SH.mund te arrihet vetem ne nje konkludim,qe toleranca fetare ndershqiptar ekziston vetem e vetem nga nje arsye : qe shumica e shqiptareve jan te - fese islame.
    Gjenerali i tezave tė vdekura

    Nga Redi Shehu

    Ndėrhyrjet nė media tė pretendentit pėr ,fronin- e Nobelit, I.Kadare, kėto vitet e fundit tė lėnė pėrshtypjen e njė shkrimtari qė ka braktisur profesionin. Pėrpjekjet pėr tė diskutuar identitetin e bashkėkombasve te tu dhe kėtė nė mėnyrėn e ēuditshme tė kthimit prapa, ėshtė njė rast i veēantė krahasuar me popujt e tjerė tė shumė vendeve ku diskutimet pėr identitetin pothuaj janė vulosur dhe pėr mė tepėr insinuata tė transformimeve inverse tė identiteteve duke glorifikuar ato tė shkuarin nė raport me atė aktual, nuk ekzistojnė. Jemi dakort se identitetet e popujve ndėrrojnė nė rrjedhat e historisė kjo si pasojė e njė sėrė faktorėve, por shohim se Kadare e pranon lėvizshmėrinė e identitetit me kahje tė kundėrt me historinė ku edhe kėrkon pastaj stampimin njėherė mirė tė saj.
    Lėvizje tė tilla mekanike duke lėnė anash faqe tė historisė tė ngėrthyera me ndjenjat e shqiptarėve nė shekuj, duan ta paraqesin Shqipėrinė dhe shqiptarėt e kėtyre 5-6 shekujve tė fundit, jo vetėm si tė paaftė nė pėrzgjedhjen e identitetit tė tyre por edhe si ,viktima- tė pazotė tė kėsaj ,nate- tė zezė. Identiteti evropian i shqiptarėve ėshtė njė fakt qė mė shumė se ideologjik ėshtė faktor gjeografik dhe se evropianizmi nuk pėrbėn pėrkatėsi fetare. Nė kėtė logjikė atėherė ne duhet tė thonim se identiteti i spanjollėve jugore apo i siēilianėve ėshtė ai islam pėr arsye tė 8-9 shekujve tė civilizimit islam tė Kordovės apo Siēilisė, qė pėr nga gjatėsia ėshtė pothuaj i njėjtė me atė kristian tė shqiptarėve.
    Mėnyra se si ai e sheh historinė dhe identitetin e shqiptarėve me syzet e veta qe edhe pse tė bardha, pėr nga fotokromatizmi, errėsohen, na lėnė tė kuptojmė se influenca qė si rrėnjė kanė bolshevizmin e verbojnė atė. Shkarja e Kadaresė nga balanca e gjykimit tė njė intelektuali tė vėrtetė, nė njėanshmėrinė e dukshme tė tifozllėkut, njėkohėsisht dhe fatkeqėsisht shėnon edhe shkarjen e njė miti. Tomas Arnold nuk do tė ishte dakort me Kadarenė kur thotė : ,Ƌshtė e mjerueshme ajo qė autorė tė ndryshėm flasin qė shqiptarėt janė detyruar tė ndėrrojnė fenė me presione tė dhunės e haraēeve tė paligjshme. Pėr kėtė shpesh pėrdorin shprehje tė pėrsėritura (tautologjike). Kėta autorė nuk japin tė dhėna se a janė tė argumentuara akuzat e tyre apo jo.- (Thomas W. Arnold:-Pėrhapja e Islamit nė Shqipėri- Farlati vell. VII fq.31)
    Po ashtu historiani i famshėm H. Gibbon nuk do tė ishte dakort me Kadarenė nė qasjen qė ai i bėn perandorisė osmane kur flet se kjo e fundit ka pasur si qėllim zhdukjen e Evropės. Gibbon thotė :-Nuk janė turqit ata qė kanė pushtuar tokat evropiane. Njė kombėsi e re e pėrbėrė nga elementė turq dhe nga mjaft pėrfaqėsues tė popujve tė krishterė kanė bėrė tė mundur krijimin e perandorisė sė pafundme osmane- (H. Gibbon ,Themelimi i Perandorisė Osmane Oxford 1916 fq.80-81).
    Koloneli anglez Link nė veprėn e tij ,Udhėtim nėpėr Shqipėri- tė vitit 1804 shkruan: -Shqiptarėt bėheshin muslimanė sepse kjo fe pajtohej me natyrėn e tyre dhe nuk toleronte pėruljen, martirizimin, servilizmin dhe ofendimin-. Po ashtu as Arsitidh Kola nė veprėn e tij ,Arvanitėt- tė vitit 1985 nuk do tė ishte dakort me Kadarenė kur thotė : , Nuk ka ekzistuar absolutisht asnjė rast kthim feje me dhunė nga ana e turqve.- Identiteti shqiptar qė njėkohėsisht ėshtė edhe identitet evropian pikėrisht u ruajt dhe mbijetoi nė sajė tė islamizimit tė shqiptarėve, fenomen ky qė ndaloi njėherė e mirė asimilimin e kombit nga presioni shumė shekullor sllavo-grek .
    ,Realisht feja islame me vetitė e saj toleruese, kulturės shqiptare nuk ia mbylli perspektivėn e zhvillimit evropian, por i la mundėsi tė mėdha pėr tu zhvilluar mbi shtratin e traditės etnike, pėr t'i kultivuar mė tutje, vlerat e seleksionuara tė kulturės shqiptare..... Islami nuk ishte fe turke dhe as fe e pushtuesit, por ishte sa fe e turqve aq edhe e shqiptarėve dhe e tė tjerėve, dhe se turqit muslimanė osmanė, paraqitnin vetėm pakicėn sunduese.- (Dr. M. Pirraku ,Roli i Islamit nė integrimin e Shqipėrisė Etnike dhe tė kombit shqiptar- fq. 83)
    Nuk mund tė shpėrfillet dhe poshtėrohet nė kėtė mėnyrė njė bosht civilizues dominues pėr tė gjithė botėn pėr 5 shekuj siē ishte Perandoria osmane. Historiografisė komuniste zėdhėnės i sė cilės bėhet Kadare, i kundėrvihet studiuesi i nderuar Prof dr. Petrika Thėngjilli kur thotė: -Qytetėrimi islam nė kuptimin e gjerė tė fjalės nuk pėrfshin vetėm anėt kulturore dhe arsimore, siē kuptohet shpesh por edhe jetėn ekonomike, politike dhe gjyqėsore. Nga kjo pėrvojė mund nxjerrim vlera pozitive qė mund t'i shėrbejnė sė tashmes dhe tė ardhmes dhe tė bėjė pjesė nė fondin e artė tė qytetėrimit botėror-. (Prof.Dr. P. Thėngjilli , Pushteti gjyqėsor nė shtetin osman nė shekujt XVII-XVIII).
    Vlerat kombėtare siē ėshtė edhe rasti i letėrsisė shqipe nė shekuj duhen ruajtur sepse janė identiteti ynė kulturor, Ky parim baze ėshtė themeli nė kulturėn e njė kombi. Denigrimet e *ēfarėdo lloji pėr mė tepėr kur thuhen nga ata tė ashtuquajturit baballarė tė letrave shqipe nuk lėnė njė shije tė mirė, pėr mė tepėr edhe kur vėrtetohet ekzistenca brilante e letrave shqipe edhe nė tė ashtuquajturėn epokė e ,errėt-.
    ,Letėrsia e njohur si letėrsi e bejtexhinjve, alhamida shqiptare e shkruar me njė sintaksė shqipe tė mirėfilltė dhe e pėrhapur nė tė gjitha viset shqiptare nuk ka qenė me ndikim tė kufizuar siē pretendohet nė disa histori letėrsie, por ishte pranė jetės sė shqiptarėve. Ajo qė e shpuri pėrpara dhe qė e mbajti nė jetė deri mė sot, ėshtė fryma e saj universale dhe shoqėrore arsimuese shqiptare, sociale revolucionare tej mase pėr kohėn kur qe shkruar, lirike anakronike, kritike kastiane, arsimuese, romantike dhe liridashėse. Pjesa mė e madhe e kėsaj letėrsie u shkrua nė vargun tetė rrokėsh tė poezisė popullore, e ndihmoi poezinė popullore veēanėrisht lirikėn dhe pėrgatiti rrugėn pėr letėrsinė e Rilindjes Kombėtare. Qė nė mesin e shekullit XIX u bė objekt i studimit tė albanologėve mė nė zė themelues tė albanistikės si Hahni etj. (Dr. M. Pirraku po aty fq. 85. ,Ƈėshtje tė studimeve albanologjike, II 1987. ,Gjurmė tė shkrimeve shqipe nė Kosovė-. ,Gjurmė albanologjike IX- 1979. J.G.Hahn -Albanische studienė II Jena 1854 fq. 123-150).
    Historia nuk ėshtė dakort me pohimet tė tilla pėr errėsirė, lėtyrje prapambetje, mbyllje shkollash, luftė kundėr shqiptarėve kristianė, qė paskan shoqėruar shqiptarėt dhe historinė e tyre gjatė 5 shekujve. Nė Arkivėn Qėndrore tė Shtetit Shqiptar gjenden dokumenta tė rėndėsishme tė cilat katėrcipėrisht hedhin poshtė tezat e vdekura tė Kadaresė pėr intolerancė. Mė poshtė po japim disa nga shumė shembujt tė historisė sė pushtetit osman tė ilustruara me fermane origjinale tė Sulltanėve tė asaj kohe. Origjinalet secili mund t'i kėrkojė nė Arkivėn e Shėtit.
    - Ferman i Sulltanit pėr lejimin e rindėrtimit tė kishės sė rrėnuar tė Shėn Harallambit nė Kamenicė tė Sarandės (viti 1862 AQSH F140D17 fl.1)
    - Ferman i Sulltanit qė urdhėron tė mos ndėrhyhet nė ullishtėn pas ankimit tė bėrė nga i krishteri Naum (viti 1736 AQSH f128.d213 fl2).
    - Ferman i Sulltanit pėr tė drejtat e zotėrimit tė pronave nga priftėrinjtė e Delvinės. (viti 1712 AQSH f140 d6 fl.1).
    - Ferman i Sulltanit qė u ndalon spahinjve qė tė lypin taksa arbitrare priftėrinjve tė kishės sė Delvinės pėr pronat kishtare. (viti 1680 AQSH f.140 d3 fl.1).
    - Ferman i Sulltanit pėr ndėrtimin e shkollės sė Nokovės (v.1902 AQSH f.39 d47 fl.1)
    - Ferman i Sulltanit dėrguar prefektit tė Beratit ku njeh tė drejtat e Metropolitit tė Beratit (viti 1853 AQSH f128 d50 fl.55)
    - Ferman i Sulltanit pėr meremetimin e kishės sė Shėnkollit Elbasan (viti 1849 AQSH f143 d128 fl.1)
    - Ferman i Sulltanit ku tė parit tė Mirditės i jepet grada e gjeneralit tė brigadės dhe dekorohet (viti 1856 AQSH f10 d1 fl.5)
    - Ferman i Sulltanit ku thuhet ,Mbasi katolikėt e Durrėsit nuk kanė njė faltore dhe janė lutur qė tė ndėrtojnė njė kishė nė njė vend tė pėrshtatshėm, dhe pasi dėshira ime ėshtė qė tė gjithė shtetasit tė gėzojnė qetėsi tė plotė, dhashė leje qė tė ndėrtohet kjo kishė e re dhe urdhėrova qė tė mos bėhet asnjė pengesė apo ndalim dhe tė mos i merren asnjė para. (viti 1856 AQSH f 131 d 1 fl.1)
    - Ferman i Sulltanit dėrguar priftit dhe kadiut tė Delvinės mbi marrjen e masave ndaj personave qė ndėrhyjnė nė pronat e kishės, (viti 1699 f140 d5 fl.1)
    - Ferman i Sulltanit pėr ndėrtimin e kishave nė lagjet Goricė dhe Mangalem tė Beratit (viti 1842 AQSH f128 d55 fl61)
    - Dorėshkrim origjinal nė gjuhėn shqipe tė ,Divanit tė Mezin Frakullėsė (viti 1730 f43 d2 )
    Nė kėtė valė tolerancė mund tė pėrmendim e Kuvendi osman i Shqipėrisė kishte edhe deputetė kristianė si:
    - Anxhelo Efendiu Deputet i Shkodrės 1876 (Reslim Kitap vell.1 fq 321)
    - Filip Efendiu Deputet i Shkodrės 1876 (Reslim Kitap vell 1 fq 321
    - Mishel Efendiu Deputet i Korēės 1908 (Osmanli Mebushar Albumu).
    Duhet tė jetė njė lapsus i Kadaresė kur koalicionin ushtarak tė Aleancės Atlantike (NATO) e quan ,krahu i armatosur i qytetėrimit tė krishterė perėndimorėduke harruar se pjesė shumė e rėndėsishme e saj ėshtė Turqia pasardhėse e civilizimit otoman . Pastaj kjo logjikė do tė na conte tė mendonim se ndėrhyrjet ushtarake tė kėsaj aleance nė Lindjen e Mesme paska qene thellsėsht me sfond fetar. Nėse NATO nuk e ka bėrė kėtė as me deklarata e as me vepra, atehėrė zėdhėnės i kujt ėshtė Kadare? I sollėm kėta shembuj pėr tė treguar se kur nuk arrin tė kuptosh popullin tėnd atėherė definicionet nuk mund tė jepen tė sakta dhe se tė jesh shkrimtar i mirė nuk do tė thotė domosdoshmėrisht tė jesh historian apo vėzhgues i mirė.
    Historia, realiteti ndjenja kombėtare, shpirti i popullit tėnd nuk ėshtė thjesht njė roman.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Arrnubi : 04-04-2006 mė 09:42
    Sa budalla eshte "Odisea"

  6. #6
    i vetlarguar Maska e Arcimedes
    Anėtarėsuar
    26-12-2005
    Vendndodhja
    Holland
    Mosha
    43
    Postime
    591
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Un kam takuar edhe besimtar kristiane qe kane patur simpati shume te madhe per fene Islame, por ketu ne forum eshte veshtire qe ti gjesh, sepse ata ose jane kundra, ose heshtin dhe i lene te tjeret me heshtjen e tyre ne balt, prandaj. Keshtu heshten edhe disa besimtare 'te vertete' kristiane me papat e tyre ne Vatikan kur Nazistat e Hitlerit vrane me mijra e miljona Jude.

    ................................ .................................................. ....... .........................

    Persa i perket Kadarese. Ai ate pune ka, sepse eshte intelektuel: te hapi debate dhe ta veje popullin ne mendim. Kadareja ketu flet per ekstrimistat dhe jo per njerezit paqesor muslimane.

    Keshtu qe ju lutem: mos ngatrroni fundamentalistin dhe ektremistin me nje njeri te fese muslimane.

    Ata qe e bejne kete gje tregojne ate veten e tyre dhe tregojne qe nuk jane aspak besimtare, intelektuele dhe njerez te rritur e te zgjuar. Dhe do te vij koha kur keta njerez qe ngatrrojne fene muslimane me terrorizmin dhe fundamentalizmin do te pergjigjen para Zotit, apo para njeriut per mungesen morale qe paten dikur, ashtu sikur u pergjigj edhe Papa i Romes me shume njerez 'besimtare' dhe 'intelektuel' mbas luftes se dyte boterore.

    Ne duhet qe te mesojme nga lufta e dyte boterore, (Hitleri, raca syperiore e tij dhe Judet) dhe duhet qe te tregojme pak moral dhe rrespekt per njerezit me nje fe, apo bindje tjeter.

    Un thashe ate mendimin tim, sepse e ndjeva te domosdoshme per me e thene, prandaj

    Kalofshi mire
    I vetlarguar per arsyje fshirje shkrimesh nga moderatore arrogante si puna e Dariusit me shoke....

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e buki19
    Anėtarėsuar
    20-09-2005
    Postime
    313
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Arcimedes
    Un kam takuar edhe besimtar kristiane qe kane patur simpati shume te madhe per fene Islame, por ketu ne forum eshte veshtire qe ti gjesh, sepse ata ose jane kundra, ose heshtin dhe i lene te tjeret me heshtjen e tyre ne balt, prandaj. Keshtu heshten edhe disa besimtare 'te vertete' kristiane me papat e tyre ne Vatikan kur Nazistat e Hitlerit vrane me mijra e miljona Jude.

    ................................ .................................................. ....... .........................

    Persa i perket Kadarese. Ai ate pune ka, sepse eshte intelektuel: te hapi debate dhe ta veje popullin ne mendim. Kadareja ketu flet per ekstrimistat dhe jo per njerezit paqesor muslimane.

    Keshtu qe ju lutem: mos ngatrroni fundamentalistin dhe ektremistin me nje njeri te fese muslimane.

    Ata qe e bejne kete gje tregojne ate veten e tyre dhe tregojne qe nuk jane aspak besimtare, intelektuele dhe njerez te rritur e te zgjuar. Dhe do te vij koha kur keta njerez qe ngatrrojne fene muslimane me terrorizmin dhe fundamentalizmin do te pergjigjen para Zotit, apo para njeriut per mungesen morale qe paten dikur, ashtu sikur u pergjigj edhe Papa i Romes me shume njerez 'besimtare' dhe 'intelektuel' mbas luftes se dyte boterore.

    Ne duhet qe te mesojme nga lufta e dyte boterore, (Hitleri, raca syperiore e tij dhe Judet) dhe duhet qe te tregojme pak moral dhe rrespekt per njerezit me nje fe, apo bindje tjeter.

    Un thashe ate mendimin tim, sepse e ndjeva te domosdoshme per me e thene, prandaj

    Kalofshi mire
    Arcimedes,shum kam konsiderat per,ty per shkrimet dhe qendrimet tua.Te falenderoj.
    Sa i perket Kadares, si letrar, ka qene i te gjithe shiptareve,mirepo gradualisht eshte duke e ngushtuar rrethin e atyre qe do t'ju takoj si i tille ne te ardhmen.Nese nje Kadare ose kush do qoft ai nuk e pelqen emrin tim i cili edhe e shpreh se ciles fe i perkas une,faktikisht mu s'ka cka me bene,se nuk kam nder mend per hir te tij,a te dikujt tjeter te ndrroj emrin a besimin,mirepo i bene vetem autoritetit te vet dhe rrenjeve te tija.Nami eshte si bumerang,nese nuk e kanalizon si duhet ,nje dite do te kthehet ne fillim dhe do te behet si "Dasma", gjgj.barak prej pupuliti.

  8. #8
    i vetlarguar Maska e Arcimedes
    Anėtarėsuar
    26-12-2005
    Vendndodhja
    Holland
    Mosha
    43
    Postime
    591
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga buki19
    Arcimedes,shum kam konsiderat per,ty per shkrimet dhe qendrimet tua.Te falenderoj.
    Sa i perket Kadares, si letrar, ka qene i te gjithe shiptareve,mirepo gradualisht eshte duke e ngushtuar rrethin e atyre qe do t'ju takoj si i tille ne te ardhmen.Nese nje Kadare ose kush do qoft ai nuk e pelqen emrin tim i cili edhe e shpreh se ciles fe i perkas une,faktikisht mu s'ka cka me bene,se nuk kam nder mend per hir te tij,a te dikujt tjeter te ndrroj emrin a besimin,mirepo i bene vetem autoritetit te vet dhe rrenjeve te tija.Nami eshte si bumerang,nese nuk e kanalizon si duhet ,nje dite do te kthehet ne fillim dhe do te behet si "Dasma", gjgj.barak prej pupuliti.

    Neqoftese Kadareja i fut te gjithe ne nje thas: si fundamentalistin, ashtu edhe muslimanin, atehere edhe Kadareja do te pergjigjet nje dite para Zotit, ose para njeriut, ashtu sikur u pergjigjen edhe shume 'intelektuele' mbas luftese se dyte boterore per mungese morali.

    Kalofshi mire.
    I vetlarguar per arsyje fshirje shkrimesh nga moderatore arrogante si puna e Dariusit me shoke....

  9. #9
    Manitu Maska e kiniku
    Anėtarėsuar
    08-07-2005
    Vendndodhja
    Mos tė na vijė cudi se cdo frymor nga vete natyra priret tė kerkoj ushqim; Lukreci
    Postime
    870
    Faleminderit
    33
    12 falenderime nė 10 postime
    -- Zgjohu KADARE--
    (Autori ėshtė studiues i religjioneve)
    Uh, pėr njė cast mendova se mos Autori ėshtė neutral\objektiv ...

    Simptomi i parė i ndonjė diagnozė latine ėshtė tė mendosh se cdo rresht i yti ėshtė i dėrguar nga Allahu, Krishti, Buda, Jupiteri, apo mesazh i transmetuar nga Alfa - Kentaur.

    Pytja e Kadaresė ėshtė shume legjitime, do ta parafrazoja kėshtu:

    A doni minifunde apo cka?
    (nuk bėn edhe minifunde edhe tė agjerosh).

    A doni sex para marteses?

    A doni art\filozofi\shkence apo religjion?

    A doni 8 Mars?

    A doni njė grua apo 7 gra?

    Cfare po mė shtireni thuajse nuk po e kuptoni Kadarene???

    Flisni; cfarė dėshironi?
    Where have all the good men gone
    & where are all the gods?

  10. #10
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    In Your Mind!
    Mosha
    41
    Postime
    2,289
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Citim Postuar mė parė nga Arcimedes
    Neqoftese Kadareja i fut te gjithe ne nje thas: si fundamentalistin, ashtu edhe muslimanin, atehere edhe Kadareja do te pergjigjet nje dite para Zotit, ose para njeriut, ashtu sikur u pergjigjen edhe shume 'intelektuele' mbas luftese se dyte boterore per mungese morali.

    Kalofshi mire.

    Ēka tė pritet tjetėr nga nje kokė e kombit, pos kėsaj?!
    Askush nga kultura shqiptare nuk i dha botės mė shumė, dhe pėrsėri ky ėshtė, dhe mbetet njė Vullkan qė nuk pushon kurrė!

    Prandaj ec e mbushju koken njerezve te veshur me " fustana" e me mjekrra si ata te Talibanit, se cka ka thane Kadare. Njerez te tille shetiteshin para disa viteve midis Tiranes dhe Tetoves, dhe cka eshte me e keqja shoqeria shqiptare i pate pranuar si te tille. E pabesueshme.

    Nuk do te me befasonte aspak ndonje attentat edhe ne Tirane apo Durres, sikur ato ne Turqi e ne vendet tjera.

    p.s: Shqiponja ka dy koka!
    Njera eshte Gjergj Kastrioti, tjetra Kadare!


    me nderime
    NoName

  11. #11
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    38
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    p.s: Shqiponja ka dy koka!
    Njera eshte Gjergj Kastrioti, tjetra Kadare!
    Mos e ngatarro Ismail Qemalin me Ismail Kadaren.
    Sa budalla eshte "Odisea"

  12. #12
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    20-02-2003
    Postime
    1,042
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    A di kush ne shkon Kadareja te dielave ne meshe?

    Nese jo, atehere s'qenka katolik i devotshem...



    P.S. E dija per shkrimtar, e jo per misionar.

  13. #13
    Curva Sud Milano Maska e niku-nyc
    Anėtarėsuar
    20-03-2005
    Vendndodhja
    With God...
    Postime
    3,333
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 5 postime
    Edhe Kadaren do ta quni armik te popullit sic bet me Nene Terezen sepse nuk jane Muslimane?

    Kadare eshte shkrimtar dhe ajo eshte puna e tij te shkruaj dhe te japi mendimet e tij dhe sdo te thot qe eshte gabim sepse nuk eshte Myslimane.


    Sado qe ta urreni per ate qe thot ka te drejte...dhe kot e urreni me shume, se bojen po ja nxjerni vetes dhe jo Kadareja juve! Gjith bota e adhuron Kadaren vetem Myslimanet Shqiptare e urrejn...Edhe Serb qe kam njofur e duan dhe a adhurojn Kadaren me shume sesa Shqiptari Myslimane!

  14. #14
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    20-02-2003
    Postime
    1,042
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga niku-nyc
    Edhe Serb qe kam njofur e duan dhe a adhurojn Kadaren me shume sesa Shqiptari Myslimane!
    Kete s'e paskam ditur... Sigurisht serbet do ta kene ndonje arsye te forte qe po e dashkan shume, se me aq sa i njoh serbet (e i njoh prejse kam lindur), ata nuk e respektojne (lere me ta duan apo adhurojne) asnje shqiptar pa pasur interes te forte, tejet te forte.

    Keshtu qe... z. niku-nyc, keto pune po me duken disi si shume te dyshimta.

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    16-02-2006
    Postime
    182
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dikur ai shqiptareve hallexhinj qe emigruan i quajti "jashteqitja e kombit".
    Pak me vone u be jashteqitje edhe vete

    E veshtire te besosh nje njeri qe i vjen era.

  16. #16
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    In Your Mind!
    Mosha
    41
    Postime
    2,289
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Citim Postuar mė parė nga Shiu
    A di kush ne shkon Kadareja te dielave ne meshe?

    Nese jo, atehere s'qenka katolik i devotshem...



    P.S. E dija per shkrimtar, e jo per misionar.

    Vajza dhe bashkeshortja Elena jane pagezuar,
    ndersa Kadare pritet qe te pagezohet shume shpejt.


    ps. Pra kthim ne identitet dhe ne rrenjet e meparshme.



    me respekt,
    NoName

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    16-02-2006
    Postime
    182
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Atehere mos na shese pallavra ne emer te asnjanesise intelektuale. Por te mesoje historine dhe te jape mendimin e tij si katolik.
    Megjithate veshtire se i japin cmim Nobel atyre qe nuk e njohin identitetin e tyre dhe per me teper atyre qe e humbasin ate.

  18. #18
    Shqiperia eshte Evrope Maska e iliria e para
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Vendndodhja
    Cunami ne Indonezi zgjati per disa minuta, kurse ne trojet tona 500 vjet.
    Postime
    4,964
    Faleminderit
    141
    234 falenderime nė 190 postime
    Nder muslimanet e Bosnjes, Kusturica....
    Nder shqiptaret ne Maqedoni, Xhaferi..
    Nder shqiptaret ne Kosove, Rugova,...
    Nder shqiptaret ne Shqiperi, Kadare,.....
    E ju disa ketu, i kritikoni dhe i shani si keta, si perkrahsit e tyre!
    Pse? A keni ju me shume mencuri se keta, a por eshte ne pyetje dicka tjeter?
    Lumi ka ujin e paster ne burim


    Kombi mbi te gjitha

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e buki19
    Anėtarėsuar
    20-09-2005
    Postime
    313
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga iliria e para
    Nder muslimanet e Bosnjes, Kusturica....
    Nder shqiptaret ne Maqedoni, Xhaferi..
    Nder shqiptaret ne Kosove, Rugova,...
    Nder shqiptaret ne Shqiperi, Kadare,.....
    E ju disa ketu, i kritikoni dhe i shani si keta, si perkrahsit e tyre!
    Pse? A keni ju me shume mencuri se keta, a por eshte ne pyetje dicka tjeter?
    Eshte ne pyetje dicka tjeter !

  20. #20
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    In Your Mind!
    Mosha
    41
    Postime
    2,289
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Citim Postuar mė parė nga buki19
    Eshte ne pyetje dicka tjeter !

    Gjithashtu duhet te shprehet haptasi edhe URREJTJA
    qe kane arabet-shqipfolesa per vellezerit shqiptare dhe shtetet demokratike.

Faqja 1 prej 7 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Esse dhe artikuj të muslimanëve
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 35
    Postimi i Fundit: 09-12-2010, 08:31
  2. Misioni Amerikan Nė Shqipėri (1946)
    Nga DriniM nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 30-07-2010, 21:39
  3. "Dr. dituria"
    Nga Sabriu nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 20
    Postimi i Fundit: 18-12-2008, 05:32
  4. Dosja antishqiptare e Greqisė, 1912-2007
    Nga BARAT nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 645
    Postimi i Fundit: 15-10-2007, 19:27
  5. Debat mes anti liberalėve dhe liberalėve
    Nga liridashes nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 22-03-2005, 18:26

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •