Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 4
  1. #1
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Postime
    6,846

    Ndal! Punes Dhe Trafikut Te Femijeve Ne Shqiperi

    PUNA DHE TRAFIKU I FEMIJEVE NE SHQIPERI


    Qendra per Mbrojtjen e te Drejtave te Femijeve ne Shqiperi - CRCA, qe prej krijimit te saj ne vitin 1997 ka pasur ne fokus te saj kryesor asistencen ndaj femijeve qe punojne si dhe ndalimin e punes se femijeve. Per kete qellim CRCA pergatiti projekt-ligjin "Per te drejtat e femijeve ne Shqiperi", publikoi raportin per situaten e femijeve qe punojne te quajtur "Rrethi Vicioz", si dhe ka organizuar cdo vit fushata kombetare kunder punes se femijeve. Kete vit CRCA ne bashkepunim me ILO-IPEC kane nisur nje program te ri nje vjecar qe i dedikohet femijeve qe punojne.


    PROGRAMI "NDAL PUNES SE FEMIJEVE NE SHQIPERI"

    Gjate vitit 2001-2002 Qendra per Mbrojtjen e Femijeve ne Shqiperi (CRCA) me financim te Programit Nderkombetar per Eleminimin e Punes se Femijeve i Organizates Nderkombetare te Punes do te zbatoje ne Shqiperi programin e ri "Ndal Punes se Femijeve ne Shqiperi".

    Programi synon:

    - Hapjen e 5 klubeve te Femijeve kunder Punes se femijeve ne rrethet e Tiranes, Kucove. Malesi e Madhe, Korce dhe Shkoder.

    - Trainimin e personelit te ministrive, pushtetit lokal dhe OJQ-ve per ceshtjen e punes se femijeve.

    - Nje fushate kombetare ne mass media kunder punes se femijeve ne Shqiperi.

    - Nje studim baze mbi trafikun e femijeve shqiptare jashte vendit.


    FORMAT ME TE RENDA TE PUNES SE FEMIJEVE JANE …

    · Skllaveria, shitja e femijeve, puna e detyrueshme, lypja, etj.

    · Perdorimi i femijeve per te prodhuar apo transportuar droge.

    · Prostitucioni dhe pornografia e femijeve.

    · Ēdo lloj pune qe demton edukimin, shendetin, apo moralin e femijes.


    NESE NE NUK PUNOJME ATEHERE NE MUND TE …

    · Shkojme ne shkolle.

    · Ne mund te mesojme te shkruajme dhe te lexojme.

    · Ne mund te luajme me femije te tjere.

    · Ne mund te mesojme profesione te tjera.

    · Ne mund te jetojme femijerine tone.

    http://www.crca.org.al/shqip/ndal.htm
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    5,970
    12 fėmijė shqiptarė tė zhdukur"




    "Urrej tė gjithė rreth meje. Nuk dua tė jetoj mė. Dua tė vras veten. Urrej veten time. Ju drejtova pėr ndihmė njė kleriku. Pedofil dhe ai..".

    Kėto fjalė prekėse dhe tronditėse, tė njė 15- vjeēari shqiptar, viktimė e pedofilisė dhe pėrdhunimit, ishin tė vendosura me gėrma tė mėdha nė sallėn ku u organizua konferenca njėditore ndėrkombėtare me temė "Dhuna ndaj fėmijėve dhe grave", e cila u zhvillua nė kryeqytetin grek Athinė. Si ky fat i hidhur i kėtij 15-vjeēari e kanė provuar me mijėra bashkėkombės tė tij, tė cilėt nė kėto 13 vitet e fundit u gjendėn tė pambrojtur nga askush dhe pėrfunduan nė kthetrat e rrjeteve trafikante. Kėshtu pohoi edhe drejtuesja e kėsaj konference Mata Kaludhaqi ,duke hapur kėshtu edhe seminarin. "Rreth 12 mijė fėmijė shqiptarė janė zhdukur nga Shqipėria kohėt e fundit dhe nuk dihet se ku kanė pėrfunduar", theksoi nė raportin e saj, Kryetarja e Shoqatės sė Grave tė Pavarura Greke Mata Kaludhaqi.

    Nė kėtė simpozium sė bashku me shoqata tė ndryshme tė Ballkanit si rajoni mė i prekur nga ky fenomen, mori pjesė dhe Shoqata e Grave tė Vlorės si dhe organizma tė rėndėsishėm tė vendeve tė BE-sė, si Gjermania, Hollanda, Finlanda dhe Anglia. Nga raportet e ndryshme qė u mbajtėn nė kėtė konferencė njėditore u trajtua gjendja aktuale qė ka mbėrthyer Shqipėrinė, e cila dita-ditės sa vjen e bėhet mė kritike. Sipas referuesve tė ndryshėm, thuhet se shteti shqiptar nuk ka marrė asnjė masė konkrete parandaluese qė tė luftojė kėtė fenomen tė rrezikshėm. Tregtia e fėmijeve shqiptarė u tha nė takim, varion nga mosha 0-16. Njė nga zonat mė tė prekura janė zonat verilindore shqiptare si rrjedhojė e varfėrisė sė madhe dhe pastaj vijnė zonat jugore si vende ku strehohen rrjetet mafioze tė trafikut tė fėmijėve dhe tė prostitucionit. Nė kėtė simpozium ndėrkombėtar u dha njė apel tė gjthė grave shqiptare, tė cilat duhet tė sensibilizojnė pėr kėtė fenomen tė rrezikshėm.

    "Njė nėnė qė jeton nė mjerim nuk mund tė rrisė njė fėmijė tė lumtur". Kėshtu u shpreh pėrfaqėsuesja e Shoqatės sė Grave tė Vlorės Pranvera Bazaj. Sipas saj gruaja shqiptare duhet tė fitojė pavarėsi ekonomike, sepse duke qenė e varur ekonomikisht qoftė dhe nga bashkėshorti i saj, ajo do tė jetė gjithmonė e pėrulur.

    "Nė kėtė tregti 10 mijė fėmijė shqiptarė janė shkėputur nga duart e nėnave tė tyre dhe kanė pėrfunduar si viktima tė trafikantėve, ku shumica janė pėrdorur pėr transplantimin e organeve nė klinikat e Evropės dhe njė pjesė tjetėr janė shfrytėzuar nė semaforėt e Evropės si lypėsa dhe nė abuzimet seksuale." tha nė raportin e saj Lilian Zelu, pėrfaqėsuese e "Lidhjes Europiane tė Grave", pranė Parlamentit Europian. "Fėmijėt shqiptarė janė viktimat mė tė mėdha nė keqtrajtimin ndaj tyre. Qeveritė e fundit duke u mbajtur si demokratike nuk kanė marrė asnjė masė nė ndalimin e kėtij fenomeni tė rrezikshėm dhe kriminal ndaj kombit shqiptar", tha mė tej parlamentarja e Europės, grekja Lilian Zelu.

  3. #3
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Postime
    6,846
    Ja nje artikull i cili me ka zgjuar kureshtje te madh,besoj qe edhe juve do ju merr pak kohe te lexoni,po do kuptoni shume sende:

    Dossier
    Servetja, vajza e trafikuar dhe e vrarė nė Gjenova

    Premtime pa fund, pėrgjėrime dashurie qė s'kanė tė sosur, dasmė e harbuar, nuse sot dhe zi nė mot. Endrra nis nė familje mes krahėsh dhe pėrfundon nė trotuaret e Italisė, Greqisė, Gjermanisė... Industria e semaforėve merr jetė vajzash e grash...Kėshtu e nisi edhe Servetja ėndrrėn e saj kur sapo kish mbushur 18-tė mote.

    “Vajzėn Xhaferr Hysės ia fala qė ajo tė kalonte jetė me tė birin e tij e jo me ma shitė e me ma vra"- thotė i pėrlotur, por dhe gjaknxehtė Masar Kulla, babai i Servete Kullės, tė vrarė me 24 prill 2002. "Hysajt mė kanė tre gjaqe borxh", thekson babai i viktimės, tė cilit familja e Hysajve nuk ia dorėzoi as trupin e masakruar tė sė bijės, pėr ta varrosur nė vendin e tij

    Raporti i Stejt Departamentit pėr tregtinė me njerėz pėr Shqipėrinė:

    Bėhen pėrpjekje, por mbetet edhe shumė pėr tė bėrė

    Nė raportin e sivjetėm tė Stejt Departamentit pėr tregti me njerėz Shqipėria ėshtė vendosur nė grupin e dytė (TIER 2), qė do tė thotė se qeveria shqiptare nė tėrėsi nuk i realizon standardet minimale, por bėn pėrpjekje pėr ta bėrė atė.

    Nė raport Shqipėria ėshtė pėrmendur si vend burim, prej ku gra dhe fėmijė tregtohen pėr shkak tė eksploatimit seksual ose detyrohen tė punojnė. Mė sė shumti janė tregtuar nė Greqi dhe Itali, ndėrsa nė njė numėr mė tė vogėl edhe nė Britaninė e Madhe, Francė dhe Holandė. Fėmijėt, veēmas tė bashkėsisė rome dhe egjiptiane, tregtohen jashtė vendit dhe detyrohen tė lypin. Ekspertėt rajonalė dhe ndėrkombėtarė konsiderojnė se ėshtė vėrejtur zvogėlim i konsiderueshėm nė shfrytėzimin e Shqipėrisė si vend tranzitor pėr tregti me njerėz drejt Evropės Perėndimore.

    Rastet e arrestimeve dhe padive pėr vepra tė cilat janė tė ndėrlidhura me tregtinė me njerėz po ashtu janė rritur nė masė tė konsiderueshme, ndėrsa Qeveria vazhdon me aksionet pėr parandalimin e tregtisė me njerėz me anije tė shpejta pėrmes Adriatikut. Qeveria e pėrmirėsoi ndjekjen e nėpunėsve qeveritarė pėr tė cilėt e di se janė tė involvuar nė kėtė biznes, por siē rekomandon raporti ende nuk ndėrmerren aksione pėr hetim dhe padi ndaj kėtyre nėpunėsve shtetėrorė. Po ashtu duhet tė pėrmirėsohen programet pėr preventivimin dhe riintegrimin e viktimave nga tregtia me njerėz.

    Hetimi

    Ligji shqiptar ndalon tregtinė me njerėz pėr eksploatim seksual ose punė tė detyrueshme dhe dėnimi arrin deri nė 15 vjet burgim, me atė qė ka mundėsi edhe pėr burg tė pėrjetshėm pėr maltretime tė rėnda. Nė vitin 2003, pushteti ka arrestuar 317 persona tė dyshuar pėr kriminalitet qė ndėrlidhet me tregtinė me njerėz; me dėnim burgimi janė dėnuar 75 prej 102 gjykimeve, prej tė cilėve dy me dėnime mbi dhjetė vjet burgim. Njė pjesė e kėtyre rasteve janė rezultat i pjesėmarrjes qeveritare nė aksionin Mirazh 2, operacion i koordinuar multietnik pėr parandalimin e tregtisė me njerėz. Megjithatė, disa gjykata i kanė liruar trafikantėt e akuzuar tė cilėt kanė parashtruar ankesa ndaj akuzave pa u ofruar ēfarėdo mbrojtje dėshmitarėve dhe viktimave.

    Problem ėshtė edhe korrupsioni i ndėrlidhur me rastet e tregtisė me njerėz. Qeveria ka arrestuar katėr policė dhe ka hetuar 11 raste ku ka pėrzierje policore nė tregtinė me njerėz.

    Gjatė aksionit tė pėrbashkėt italiano-shqiptar kundėr tregtisė me fėmijė qeveria ka arrestuar dhe paraburgosur 16 tė dyshuar, nė mesin e tė cilėve ka edhe nėpunės tė lartė tė doganės dhe policisė.

    Qeveria e sulmoi kėtė biznes pėrmes Grupit tė posaēėm pėr luftimin e kriminalitetit tė organizuar, tė pėrbėrė prej policėve tė posaēėm tė selektuar dhe prokurorėve. Kufiri shqiptar edhe mė tutje mbetet lehtė i kalueshėm, por janė bėrė pėrpjekje tė konsiderueshme pėr sigurimin dhe pėrforcimin e porteve kryesore nė vend pėr hyrje dhe dalje. Qendra pėr antitrafiking nė Vlorė (VATC) sivjet u bė operative pėr grumbullimin e informatave dhe krijimin e pėrgjigjes rajonale antitrafikingut.

    Mbrojtja

    Qeveria siguroi lokale dhe personel pėr t`u ofruar ndihmė viktimave nga tregtia me njerėz. Nė korrik tė vitit 2003 Qeveria e filloi aksionin pėr Qendėr nacionale pranimi pėr tė moshuar dhe fėmijė viktima, i njohur paraprakisht si Linza Qendėr. Policia viktimat i dėrgonte nė qendrėn e pranimit tė organizatės joqeveritare nė Vlorė, qė u ndihmoi 231 viktimave tė tregtisė nė vitin 2003. Nė shumicėn e rasteve, policia sė pari i ka marrė nė pyetje viktimat nė polici e pastaj i ka drejtuar nė qendrėn. Sipas sistemit tė ri tė centralizuar pėr dėrgimin e kėtyre viktimave policia tani sė pari i dėrgon nė zyren e IOM-it, ndėrsa prej atje dėrgohen nė qendra adekuate pranimi.

    Pėrderisa pritet adaptimi i ligjit tė ri pėr mbrojtjen e dėshmitarėve, Qeveria ka nėnshkruar memorandum me OSBE-nė dhe disa organizata joqeveritare pėr mbrojtjen e dėshmitarėve nė tregtinė me njerėz. Nė vitin 2003 pesė dėshmitarė janė relokuar nė tė trija vendet nėn kėtė marrėveshje.

    Parandalimi

    Qeveria zbatoi disa programe pėr parandalim nė bashkėpunim me OJQ-tė dhe organizatat ndėrkombėtare. Ministria e Arsimit bashkė me IOM-in krijuan dy doracakė pėr parandalimin e tregtisė me njerėz, dedikuar pėr gjimnazistėt. Nė fazėn e parė tė kėtij programi si grup dedikimi ishin caktuar 36 shkolla nė rajone tė rrezikshme. Qeveria formoi njė grup punues pėr parandalimin e tregtisė me fėmijė, i cili hartoi Strategji nacionale pėr tregtinė me njerėz
    Premtime pa fund, pėrgjėrime dashurie qė s'kanė tė sosur, dasmė e harbuar, nuse sot dhe zi nė mot. Endrra nis nė familje mes krahėsh dhe pėrfundon nė trotuaret e Italisė, Greqisė, Gjermanisė...Industria e semaforėve merr jetė vajzash e grash...Kėshtu e nisi edhe Servetja ėndrrėn e saj, kur sapo kish mbushur 18-tė motet e saj. Zė pas zėri dhe nė derėn e shtėpisė trokitėn ata. Miqtė e djeshėm, armiqtė e sotėm.

    Symbushur me lot, pa turpin e moshės qė ia mposhte dhimbja, 50-vjeēari Masar Kulla rrėfen historinė dramė, atė qė e lė pa gjumė prej dy vitesh. Unė, nis ai zėmekur, njė ditė, nė e dhashtė zoti... Ēfarė Masar?

    “Po, mor burrė, vajzėn Xhaferr Hysės ia fala qė ajo tė kalonte jetė me tė birin e jo me ma shitė e me ma vra".

    I pėrlotur, por dhe gjaknxehtė Masar Kulla, babai i Servete Kullės, tė vrarė me 24 prill 2002 nė Xhenova tė Italisė, denoncon krimin qė i mori tė bijėn. Kėrkon drejtėsi me ēdo kusht.

    "Genci Hysa, Kujtim Dani, Teuta Lika dhe Drita Lika duhet tė mė tregojnė se ēfarė ka ndodhur me time bijė, pse e vranė?" - fshin faqet burri me njė shami.

    "Dua qė varrin e vajzės sė vrarė ta kem pranė shtėpisė. Tė kemi ku tė qajmė pėr fėmijėn tonė".

    Ata, Masari dhe Sanija, burrė e grua flasin tė dy njėherėsh. E nė kėtė mbetje pa fėmijė nga krimi, telash tjetėr i ka rėnė mbi krye Masar Kullės, nga Ishmi i Durrėsit. Krushqit, Hysajt, u kanė kėrkuar :"Na lironi djalin t'ju japim vajzėn qė ta varrosni".

    Se, e bija pasi ėshtė masakruar e hedhur nė koshin e plehrave, ėshtė varrosur(groposur) te varret nė fshatin e shtėpisė sė burrit, tutorit, trafikantit.

    Masar Kulla dhe Sanije Kulla, nėna e Servetes sė vrarė nė Itali, tregojnė se si erdhi nė shtėpinė e tyre, nė fshatin Gjoricaj, Xhaferr Hysa. Xhaferri, babai i Gencit, kėrkonte qė ne tė shkonim nė varrim nė Borizanė. Ose, pohojnė prindėrit, ai donte qė ta sillte trupin e vajzės sė vdekur nė fshat e ata tė vinin nė varrim te ne. Masari nuk pranoi asnjė nga variantet e krushkut. Vajza ka qenė nusja e djalit tėnd dhe ti e di se ē’duhet tė bėsh, i ka thėnė babai i vajzės. Tė zbardhet e vėrteta. Unė, ndėrhyn e ėma Sanija, nuk e kam rritur gocėn qė ta therrė djali i Xhaferr Hysės. Genci, Kujtim Dani, Teuta dhe Drita Lika tė mė gjejnė se pėrse ma kanė therur vajzėn e pastaj e kanė hedhur nė njė kosh plehrash. Duam si prindėr, thonė Masari dhe Sanija, qė varrin e vajzės ta kemi kėtu nė fshat, qė tė shkojmė e tė qajmė aty pėr fatin e saj.

    Si u bėtė miq me familjen e Genci Hysės?

    - Unė kam qenė i shtruar nė spital. Vinte ime shoqe dhe fėmijėt me mė pa. Genci i ndiqte. Ai kishte dhe njė motėr tė martuar nė Gjoricaj, nė fshatin tonė, dhe vinte pastaj kėtej. Ai takon njė mbesėn time dhe ajo mė vjen e mė thotė: Ke tė fala nga baba dhe Xhaferr Hysa se duam tė bėhemi miq. S'kam qenė dakord qė ime bijė tė merrte Gencin. Por mbesa, Sadetja, ia mbushi mendjen dhe ajo iku.

    Pasi iku vajza, ēfarė bėtė?

    - I kam ēuar fjalė Xhaferr Hysės se po e pate marrė vajzėn nuse pėr djalė e gėzofsh, por po e pate marrė pėr me e lanė rrugėve, mė mirė lėre, se ta di shtėpinė.

    Iu pėrgjigj fjalės suaj Xhaferri, babai i Gencit?

    - Po, ai mė dėrgoi haber e mė tha se "djali im ta gėzojė vajzėn. Nėse djali bėn gabim, fisheku ėshtė i imi, vrite djalin dhe pastaj eja e pi kafe tek unė". Kjo ka ndodhur tre vjet mė parė.

    U pajtuan tė dy familjet?

    - Xhafer Hysa mė ka ardhur me 14 veta nė shtėpi dhe kemi pi kafet, e i kemi thėnė pėr hair njėri-tjetrit. Pastaj, sipas zakonit, kam shku unė me 16 veta nė shtėpinė e tij dhe kėshtu u bėmė miq. Vajza dhe dhėndri donin tė iknin nga Shqipėria. Shkuan nė Itali. Servetja ka folur me vėllezėrit. Djemtė e mi mė kanė ēuar 650 mijė dhrahmi dhe ua kam dhėnė vajzės e burrit tė saj pėr tė ikur nė Itali.

    Kur mbėrritėn nė Itali, keni komunikuar?

    - Flisnim nė telefon, por gjithnjė ata ishin tė dy bashkė, asnjėherė nuk ishte vetėm vajza. Kisha dyshime se ajo thoshte jam mirė nga frika. Me 22 prill 2002 folėm me Gencin dhe Serveten dhe ai i ka thėnė vajzės se pas kėsaj dite ti do tė flasėsh vetėm me njerėzit e mi, ndėrsa unė do tė flas me njerėzit e tu. Kjo mė dogji dhe mė lindėn dyshime. Nė orėn 11 tė natės marr nė telefon dhe mė del Genci. E pyes se ku je dhe ai mė thotė jam nė njė lokal, po pi kafe me njė italian, Servetja ėshtė nė shtėpi.

    Ju kishit frikė se po i ndodhte diēka e keqe vajzės suaj?

    - Me 24 prill dy ditė mė vonė, afėr orės 7.30 tė darkes vajza na del nė telefon e shqetėsuar. Ajo na tha se kam ngrėnė njė gjysėm pule, por nuk e di se ēfarė kam ngrėnė. Kjo na bėri tė dyshojmė se mos e kanė droguar. Atė natė nė orėn tre tė mėngjesit e kanė gjetur tė therur me shtatė thika nė shpinė e me fyt tė prerė nė njė kosh plehrash.

    Reagimi: Krushku mė ka tre gjaqe borxh

    Masar Kulla i dėshpėruar kthehet te ngjarja e dhimbshme.

    "Hysajt mė kanė tre gjaqe borxh", thotė ai."Unė nuk do t'i pėrziej tre djemtė e mi nė kėtė histori. Ata janė nė emigracion dhe le tė punojnė pėr familjet e tyre. Tė ma kishte bėrė im bir kėtė qė mė bėnė mua me vajzėn, unė do ta kisha vrarė vetė me duart e mia. Tre gjaqe. Po ja njė se mė kanė vrarė vajzėn, tjetrėn sepse ma kanė poshtėruar dhe dhunuar rrugėve tė Italisė dhe tjetra se nuk mė japin trupin e saj pėr ta varrosur".

    Kjo punė, shton mė tej Masar Kulla, do tė zgjidhet, nuk do tė mbetet kėshtu. Por kam besim se shteti do tė dėnojė ata qė mė vranė time bijė, mbase do tė bėhet drejtėsi qė tė dėnohen njerėzit qė vunė dorė mbi vajzėn, pėrlotet Kulla. Gjyqi ka pėr t'u bėrė sė shpejti dhe tė shohim se mos na i lirojnė dhe kėtė herė, pastaj do tė bėj gjyq unė vetė me duart e mia, pėrfundon babai i Servetes.

    Tani gjyqi vazhdon nė Gjykatėn e Krimeve tė Rėnda nė Tiranė dhe shpresa pėr drejtėsi i ėshtė rikthyer babait fatkeq.

    Fakte pėr historinė e kėsaj tragjedie

    Vrasja

    Me 24 prill 2002 ekzekutohet nė Itali Servete Kulla, gruaja e Genci Hysės, qė gjendet e therur nė njė kosh plehrash.

    Braktisja e sė vrarės

    Genci Hysa, Kujtim Dani, dy tė akuzuar pėr kėtė vrasje, pas ngjarjes kthehen fshehurazi nė Shqipėri.

    Kallėzimi nga familjarėt nė prokurori

    Nė Krujė denoncojnė familjarėt e Servetes sė vrarė dhe arrestohen Genci Hysa dhe ndalohet Kujtim Dani.


    Lirimi i njėrit prej tė akuzuarve pėr vrasjen

    Gjykata e Krujės me 10 dhjetor 2003 liron Kujtim Danin me garanci pasurore 700 mijė lekė.

    Arresti pas ankimit tė akuzės

    Riarrestohet i liruari pas apelit tė Prokurorisė sė Pėrgjithshme dy javė mė vonė.

    “Kanun”- operacioni i majit 2002

    Operacioni "Kanun" u bė me 24 maj 2002, ku u firmosėn 1004 urdhėrarreste pėr shqiptarėt, nėn akuzėn e trafikut tė femrave dhe tė lėndėve narkotike.

    Nė maj 2002, 104 shqiptarė janė pėrfshirė nė listėn e tė kėrkuarve dhe tė arrestuarve gjatė njė operacioni tė mbiquajtur “Kanun”, tė drejtuar nga policia e Gjenovas, i cili ka nisur qė nė orėt e para tė mėngjesit. Sipas policisė italiane, bėhet fjalė pėr njė supergrup me akuza tepėr tė rėnda, prej tė cilėve 70 janė arrestuar, ndėrsa tė tjerėt janė nė kėrkim. Disa mendohet se fshihen po nė Shqipėri. Kapoja i tyre dyshohet se ėshtė shqiptari Haki Aleksi, 37 vjeē. Tė gjithė janė tė akuzuar pėr vepra penale mafioze dhe pėr favorizimin e emigracionit klandestin. Por ka edhe akuza pėr shfrytėzimin e prostitucionit tė vajzave tė reja, mes tė cilave ka edhe minorene. Ndėrsa akuzat e tjera qė janė edhe mė tė rėnda kanė tė bėjnė me trafik ndėrkombėtar lėndėsh narkotike, lėvizje ilegale armėsh e municionesh. Tė arrestuarit kanė kryer vrasje, pėrdhunime mbi vajzat-prostituta dhe akte tė tjera dhune, duke i detyruar tė abortojnė disa prej vajzave. Tė akuzuarit trafikonin edhe heroinė dhe kokainė. Kapo i kėsaj bande ėshtė zbuluar se jetonte nė Arezzo, ndėrkohė qė bashkėpunėtorėt e tij mė tė ngushtė i kishte nė zonėn e Ligurias. Por kishte lidhje nė gjithė Italinė si nė Lombardi, Toscana, Veneto, Friuli, Emilia Romagna, Campania dhe Marche. Organizata shfrytėzonte rreth 60 prostituta nė qytete tė ndryshme, secila prej tyre 20-25 vjeēe dhe i siguronin nga 10-12 milionė nė muaj pėr secilėn.

    Kapoja Haki Aleksi, 37 vjeē

    Janė sekuestruar 10 kg heroinė dhe kokainė, janė trafikuar 50 vajza, 10 prej vajzave kanė bashkėpunuar me policinė.

    Akuzohen pėr katėr vrasje ku 3 janė nė Itali dhe 1 nė Shqipėri qė

    ėshtė vajzė 12-vjeēare . Ruhen nė masa tė rrepta. Nė kėrkim 70 tė tjerė.

    Kapo i tyre ka qenė Haki Aleksi, 37 vjeē.

    Janė firmosur 104 urdhėrarreste

    Akuza kryesore: Krim i organizuar nė fushat mafioze, shfrytėzim prostitucioni, rrėmbim e pėrdhunim vajzash tė mitura, favorizim tė trafikut tė klandestinėve, lėvizje ilegale ndėrkombėtare armėsh, municionesh dhe lėndėsh eksplozive, trafik lėndėsh narkotike,vrasje e tortura dhe detyrim pėr abort.

    2

    Historia e trafikut qė tronditi dy ministri

    Orgjia nė bazėn ushtarake detare te Bisht-Pallės me 16-vjeēaren e trafikuar
    ----------------------------

    Njė vajzė e dhunuar, njė minorene e masakruar, njė femėr e trafikuar, njė njeri i shitur, njė skllave nė vitin 2003, qė ndėrron padron muaj pas muaj, vit pas viti. E shpėrfytyruar, nė prag mjerimi. Pas vitesh e dėrrmuar, e dhunuar seksualisht, e keqtrajtuar, e braktisur nga familja, tė afėrmit, e lėnė nė mes tė rrugėve, njė 16-vjeēare shtėrngon dhėmbėt dhe grushtet. Nė javėn e parė tė dhjetorit ajo gjendet nė Durrės. E frikėsuar. U kujtua, i thanė, apo s'kishte rrugė tjetėr, ajo ēapitet gjithė ankth, pranė Drejtorisė sė Policisė sė Durrėsit. Mbase ėshtė kėtu, ndoshta kėta mund tė mė shpėtojnė, ka menduar e mitura dhe nuk ėshtė se ka pritur gjatė. Ka trokitur…Pa ditur se sherri qė do mbajė emrin e saj do sjellė pranga, furtunė, shkarkime, pa ditur se nė tė vėrtetė, prostituimi mė i madh, ishte, ėshtė, morali i grisur i shoqėrisė...Ku denoncohet ka pyetur policin roje, e pas marrjes sė adresės, ajo e ka parė veten nė zyrėn e antitrafikut.

    Denoncimi

    "Mė kanė mbajtur dy muaj nė bazėn ushtarake tė Bisht-Pallės. Dy muaj dhunė. 60 ditė pėrdhunime dhe orgji..." Sė pari vajza ka folur se ėshtė joshur nga njė premtim dashurie, ka besuar se do tė martohej. Baza ushtarake ėshtė ndjerė e "prerė nė besė" nė kėtė histori, apo skenar si do ta quanin ata mė pas. Hetuesit mbanin tėrė nxitim shėnim fjalėt e sė miturės, duke u habitur hera-herės dhe duke u ndjerė keq nė disa episode tė rrėfimit. Policia, prokuroria, gjykata, baza ushtrake. Emra, marinarėsh, tregtarėsh, pronarėsh hotelesh dhe motelesh, janė shndėrruar nė tutorė, trafikantė, dhe sė fundi kanė marrė siglėn e fletarresteve.

    Katėr rrethe, nė Kosovė dhe nė…

    Ndėrsa nėna tha: "Ime bijė pėr mua ka vdekur, unė e kam hedhur atė te im-shoq, Agroni, nuk dua t'ia di mė pėr tė". Mira Limaj, nėna e vajzės sė dhunuar, shitur e trafikuar, e mitura e skandalit tė bazės sė Bisht-Pallės, e ka mohuar vajzėn e saj.

    Nxitimi

    Policia dhe prokuroria pasi kanė mbajtur 15 faqe shėnim, kallėzimin e sė miturės, nuk kanė ngurruar. Kanė firmosur menjėherė urdhėrarrestet pėr emrat e pėrmendur nga e pėrdhunuara. Policia mėsyn bazėn ushtarake dhe arrestohen shtatė marinarė. Kryerje tė marrėdhėnieve seksuale me tė mitur, trafikim, shfrytėzim prostitucioni. Akuzohen se kanė pėrdhunuar sistematikisht 16-vjeēaren. Ndėrsa akuzat e pėrdhunimit, shfrytėzimit dhe trafikimit rėndojnė ndaj Llukanit, Burbuqit, nga Korēa, Manes, nga Pogradeci dhe Hersit, pronarė lokalesh hotelesh dhe motelesh. Forcat e rendit mbushin furgonin me tė arrestuar nė bazėn ushtarake. Ministria e Mbrojtjes tronditet. Skandali ka marrė udhė. Dikush fėrkon duart, ndėrsa vajza e dhunuar trembet mė tepėr, braktiset mė tepėr, mbase sė afėrmi, njė ditė mund ta lėnė tė qetė.

    Si nisi trafikimi i tė miturės

    Ka nisur vite mė parė historia e pėrdhunimit, e trafikut tė minorenės. Vlonjatja ėshtė pėrdhunuar qė nė moshėn fėminore 13-vjeēare. Pastaj nė vitin 2003 nė Durrės tortura zė fill nė qershor pėr tė pėrfunduar nė dhjetor nė javėn e parė kur 15 vetė pėrfunduan nė qeli dhe u shkarkuan nga detyra 12 ushtarakė, pėrfshirė dhe kreun e bazės. Sipas rrėfimit tė vajzės nė polici dhe prokurori, ajo nė qershor 2003 njihet me ushtarin Gjergj Tuma i cili i premton martesė dhe e merr me vete brenda ditės. Ushtari e strehoi nė repart, ku mė pas e pėrdhunuan shumė marinarė. Nė korrik 2003 thuhet se gjatė natės e nxirrnin si prostitutė nėpėr lokale nė Durrės. Gjatė ditės e mbanin tė fshehur nė repart, ku e shfrytėzonin edhe vetė. Njė muaj mė pas, nė gusht, e mitura 16-vjeēare shitet te korēari Ilir Burbuqi, i cili e shfrytėzoi si prostitutė nė lokalet e Korēės pėr 1 muaj. Padroni i ri, Burbuqi, e shet te njė durrsak i cili mė pas e kalon nė duart e 2 kosovarėve. Ata me dokumente fals e dėrgojnė nė rrugė.

    Baza, seksi dhe skandali

    Nė Bisht-Pallė, pas seks-skandalit, zbret pothuaj e gjithė Ministria e Mbrojtjes. Majko firmos shkarkime dhe lirime nga detyra tė oficerėve tė lartė, duke pėrfshirė dhe Vladimir Bajramin, drejtuesin e deriatėhershėm tė bazės ushtarake. Kapiteni i liruar nga detyra nis tė flasė. Nuk ėshtė e vėrtetė qė vajza ka qėndruar nė bazė 2 muaj. Hetimet e policisė ushtarake, sipas Bajramit kanė nxjerrė se e mitura nuk ka ndenjur mė shumė se dy ditė nė bazėn detare. Policia ėshtė ngutur, thotė kapiteni. Ajo nė kėtė ēėshtje ėshtė tendencioze. Kjo, sipas ushtarakut, nuk ėshtė vetėm se njė goditje qė na jep trafiku, kapot e kontrabandės, qė pasi kanė ndjerė goditjet, kanė reaguar. Trafiku godet me trafik. Mbase sulmi i trafiknatėve si dhe premton tė saktėsojė Bajrami, ka zgjedhur kėtė rrugė. Tė zgjedhė njė viktimė tė tarfikut, qė tė hapė rrugėn e trafikut. Anije klandestinėsh janė ndaluar nga baza, pasi dilnin nga porti i Durrėsit. Policia ngulmon dhe arreston pothuaj ēdo ditė nga njė marinar, nga njė tregtar, pronar hoteli dhe lokali, pa lėnė mėnjanė skandalin seksual qė nisi diku gjetkė dhe u mbyll nė bazėn ushtarake. Tani vajzėn e kanė strehuar nė njė qendėr reabilitimi nė Tiranė dhe beteja vė nė front ushtrinė dhe policinė.

    Finalja e seks-skandalit tė Bisht-Pallės

    Tė arrestuarit: Ervis Kaēuli, 20 vjeē, nga Durrėsi, Agush Hakani, 20 vjeē, nga Katund-Sukth, Florian Brozi, 20 vjeē, nga Katund-Sukth, Gjergj Tema 20 vjeē, nga Durrėsi, Robert Shahini, 20 vjeē, Seal Llukani 18 vjeē dhe Ilir Burbuqit, 46 vjeē, nga Korēa, Renato Manes, 24 vjeē nga Pogradeci, Eduart Hersi, 37 vjeē, pronar i lokalit “Benito” nė Durrės, Pėllumb Hasbardhi, 20 vjeē nga Qerret Durrės, Vasil Dushku, 20 vjeē, nga Durrėsi, marinar, Shkėlqim Sheta 35 vjeē, pronar lokali Durrės, Remzi Zaolli, 35 vjeē, lindur dhe banues nė Vranisht tė Korēės.

    Nė kėrkim ėshtė 25-vjeēari Ergert Pepa.

    Mbėshtetur nė bazė tė provave, janė liruar kapiteni i bazės, Vladimir Bajrami dhe 11 oficerė tė bazės.

    Arrestime, shkarkime dhe lirime

    7 dhjetor 2003

    Denoncimi: Oltiana Limaj denoncon nė komisariatin e Durrėsit afro 17 persona qė e kanė pėrdhunuar e trafikuar pėr tre vjet radhazi.

    9 dhjetor 2003

    Arrestim 1:Policia kryen nė Durrės 9 arrestime, 7 nė bazėn ushtarke tė Bisht-Pallės dhe dy tregtarė e pronarė hotelesh.

    10 dhjetor 2003

    Arrestim 2: Policia arreston tre persona nė Vlorė qė janė tė akuzuar pėr pėrdhunim dhe trafikim tė tė miturės Limaj.

    11 dhjetor 2003

    Vendimi: Gjykata e Durrėsit vendos pėr 9 tė arrestuar masėn e sigurisė burg pa afat mes tyre dhe marinarėt e bazės ushtarake.

    13 dhjetor 2003

    Shkarkimi: Ministria e Mbrojtjes shkarkon nga detyra drejtuesin e bazės ushtarke, kapitenin e parė, Vladimir Bajrami dhe 11 vartės tė tij.

    3.

    Unė, trafikanti, ju rrėfej mafien shqiptare

    Dėshmia e Bledar Manes qė pėr 9 vjet punoi nė dy grupe

    -------------------

    Ish-ambasadori amerikan nė Tiranė, Xhejms Xhefri, nė njė deklaratė tė tij denoncon njohjen e trafikantėve, baronėve tė krimit dhe pohon se qeveria amerikane, ajo shqiptare dhe partnerėt evropianė, u janė vėnė pas pėr t’i ndėshkuar. Njė ditė mė pas ėshtė Bledar Mane, pjesėtar i njė grupi tė mafies shqiptare tė trafikut tė njerėzve, qė ka marrė pėrsipėr tė flasė e tė denoncojė. Ai bėn denoncimin publik. Sipas Manes, trafiku i drogės dhe i klandestinėve ka emra. Janė tė paktėn katėr grupe qė kanė sunduar nė Tiranė, prej tė cilėve dy kanė mbijetuar ende. Bledar Mane, 30 vjeē, lindur nė Pėrmet e banues nė Tiranė. Diplomuar pėr media dhe komunikim nė Londėr nė vitet 1994-97. Ai rrėfen historinė e implikimit nė rrjetet e trafikut tė qenieve njerėzore, pėr afro 9 vjet radhazi.

    Nga lindi dėshira pėr tė rrėfyer pėr trafikun?

    - Ėshtė njė mllef prej 9 vjetėsh, dhuna fizike, burgosja, poshtėrimet, kontrata tė pashkruara me mafien, pushtetarė, politikanė, zyrtarė qė majmen e dhjamosen dita-ditės duke lejuar vetė trafikun.

    Detyrat e para?

    - Mė dėrgonin qė tė udhėtoja me klandestinėt deri nė adresėn ku do tė shkonin, isha shoqėruesi i tyre, si nė Holandė, Francė, Danimarkė.

    Sa u merrnit personave pėr rrugė?

    - Nė vitet e para ishte lirė, merrnim afėr 1500 dollarė pėr njeri pėr nė Evropėn Perėndimore dhe nė Amerikė 5 mijė dollarė.

    Filluat tė bėheshit i besueshėm pėr trafikantėt?

    - Po, fitimet u shtuan, rrugėt ishin mė tė shpeshta.

    Kalonit nga Rinasi?

    - Pajiseshim me pasaporta tė huaja qysh nė Tiranė, unė bashkė me njerėzit qė do shoqėroja, tė cilėt nuk flisnin rrugės. Ndėrsa unė flisja frėngjisht dhe anglisht.

    Si funksiononte mekanizmi?

    - Dokumentacioni bėhej i gjithi i falsifikuar te lokalet te Piaza. Paratė i merrnin eprorėt e trafikut, ose i mbante njė i tretė. Nė Rinas nė vitet 1992-93 kalimi ishte pa probleme, me njė pagesė modeste qė shkonte te 50 deri nė 100 dollarė. Pas Rinasit nė Romė ose nė Vjenė, e nė Cyrih. Udhėtonim me kompani tė ndryshme "Suiser", "Alitalia", “Austrien",

    Si i kalonit doganat jashtė?

    - Atėherė ishte kollaj, kontrolli mė i pakėt. Kėshtu vazhdova deri nė korrik tė vitit 1994. Nxirrnim viza dhe nga ambasadat, duke pėrshirė dhe atė amerikane.

    Udhėtimi i fundit?

    - Nė '94-ėn shkova nė Amerikė, shoqėrova dy djem nga Korēa deri nė destinacion, ku paguhesha me dyfishin e asaj qė merrja nė Evropė. Nė aeroport nė Amerikė prisnin njerėzit e klandestinėve.

    Probleme nė aeroporte?

    - Na kanė ndaluar dy herė nė Amsterdam dhe nė Bruksel. Po shoqėroja njė ēift nga Tirana. Tentuam tė kalonim me pasaporta greke. Por njė shtetasi grek i nevojitet njė vizė pėr tė hyrė nė SHBA. Na kthyen menjėherė nė Rinas pasi u tregova se jemi shqiptarė.

    Ku vajtėt nė '94-ėn?

    - Shkova nga Amerika nė Londėr. Mė urdhėruan nga Tirana qė tė qėndroj nė Londėr sepse do shėrbeja si ndėrmjetės nė Angli drejt Amerikės. Nėse s'realizohej, atėherė klandestinėt do qėndronin nė Britani ku qeveria e atjeshme i pranonte. U regjistrova si emigrant, mbaja lidhjet me Tiranėn dhe prisja dėrgesat qė vinin nga Shqipėria. Qėndrova 3 vjet e gjysmė pa ardhur, ku punoja pėr punėdhėnėsin e trafikut. Ishte mė e lehtė. Pėrcillja mė tepėr pėr Amerikė, afėr tetė veta nė muaj me njė pagesė 7 mijė USD.

    Pas '97-ės?

    - U ktheva nė Tiranė, ku gjėrat ishin vėshtirėsuar. Me ardhjen nė pushtet tė PS-sė, grupi pėr tė cilin punoja pėr kaq vite mė kalun tė punoj te njė grup tjetėr, ishin njerėzit e njė funksionari tė lartė nė Ministrinė Rendit Publik.

    Lėvizėn ēmimet?

    - Sigurisht qė po, u rritėn shumė ēmimet dhe kėrkesat. Persona qė kishin bėrė krime, vrasje, ikur nga burgjet, biznesmenė qė donin tė iknin, pothuaj zinin radhėn pėr tė ikur nga Shqipėria.

    Procedura ndryshoi?

    - Tani ikej ma pasaporta shqiptare. Kėtė herė nė veri tė Afrikės, nė Egjipt, Tunizi, Marok. Nga kėtu i pėrcillja nė tė gjitha vendet. Grupet ishin shumė mė tė mėdha, deri nė 15 veta. Udhėtimet bėheshin gjoja turistike. Amerika kishte arritur nė 10 mijė dollarė pėr person, ndėrsa nė Evropė 2500 dollarė.

    Kalimet nė pikat e kontrollit ?

    - Titullarėt njoftoheshin se sa njerėz do kalonin dhe sa do tė paguheshin. Paratė herė ua dėrgoja unė, e herė ua ēonin eprorėt e mi. Lekėt ua jepnim kryekontrollorit ose shefit tė komisariatit, qė njoftonte se nė cilėn kabinė duhej tė futeshe pėr kontroll, vulosjen e pasaportave. Aty ishin marrė masat. Ishte njė organizim perfekt.

    Mund tė pėrmendni emra?

    - Meqė kam kaluar rregullisht, tė paktėn njė herė nė javė, njihesha me tė gjithė kryekontrollorėt. Nga '97-ta deri nė vitin 2002 kryekontrollorėt dhe shefa komisariatesh nė Rinas janė pjesė e lidhjeve tė trafikut. Ata merrnin pjesėn e tyre qė varionte 300 dollarė pėr ēdo person qė shkonte nė Evropė dhe 900 dollarė atij qė udhėtontė pėr nė Amerikė.

    Historia

    Gjithēka nisi pas deklaratės sė ambasadorit amerikan nė Tiranė, Xhejms Xhefri. Ish-trafikanti Bledar Mane dėrgon nė redaksi njė letėr tė hapur, ku denoncon grupet e trafikut qė fitojnė miliona dollarė e qė kanė pėrkrahje nga shteti.

    Emri: Bledar

    Mbiemri: Mane

    Lindur: Pėrmet

    08/03/ 1973

    Banues: Tiranė

    Diplomuar: Media dhe Komunikim nė Londėr

    Dėnuar: Dy herė me 10 dhe 5 muaj burg

    Sa para jepeshin

    400 USD kontrollori pėr nė Evropė.

    900 USD kontrollori pėr USA dhe Kanada.

    10.000 USD bileta udhėtimi nė muaj.

    10.000 USD ministritė pėr viza nė njė muaj.

    100.000 USD fitimi rekord nė njė muaj nė '99-ėn.


    Zbardhja e trafikimit tė klandestinėve me data


    27 tetor 2003

    Ambasadori amerikan Xhejms Xhefri u dėrgon mesazh baronėve tė drogės dhe tė krimit nė njė fjalim tė mbajtur te Shkolla e Magjistraturės.

    28 tetor 2003

    Bledar Mane akuzon nė gazetė emra zyrtarėsh policie tė implikuar nė trafikun e klandestinėve. Ai i shkruan njė letėr ambasadorit amerikan nė Tiranė, Xhejms Xhefri.

    17 nėntor 2003

    Bledar Mane arrestohet nė njė lokal nė Tiranė nga krimi ekonomiko-financiar i Drejtorisė sė Policisė sė Tiranės. I gjenden njė pasaportė dhe disa certifikata.

    Linjat

    Nisja nga Tirana nė aeroportin e Rinasit ku paguheshin kryekontrollorėt dhe shefat e komisariatit me nga 400 USD dhe 900 USD pėr ēdo klandestin.

    Pėr nė Evropė itinerari pas Tiranės vijonte nė Athinė, Kajro, Londėr. Linja tjetėr e Evropės nga Tirana nė Romė, Tuniz, e mė pas Paris.

    Nė kohėn e krizės kosovare nė vitin 1999 funksionoi linja Tiranė, Frankfurt, Rekjavik, Londėr, ose Tiranė, Stamboll, Kuala-Lumpur-Tokio-Kanada.

    Pėr nė Amerikė linja niste me Rinas, Cyrih, Madrid, Santa-Domingo, Majami, ose Tiranė, Frankfurt, Xhamajkė, Nju-Jork, ose Majami.

    Pagesat sipas viteve

    92-97: Evropė- 1500 USD pėr person, Amerikė - 5000 USD pėr person.

    1997-2002: 2500 USD Evropa, 12.000 USD Kanada dhe Amerikė, 6000 USD pėr nė Angli dhe Irlandė.

    Pėr vitin 2003: 2500-3000 euro Evropė, 6500 euro pėr Angli dhe Irlandė dhe 13. 000 deri 15 000 euro Amerika dhe Kanadaja.

    4

    Nė shtėpitė e tė mbijetuarve tė tragjedisė sė 9 janarit

    Papunėsia dhe varfėria na ēuan nė gomone

    Familjarėt: Zoti na dhuroi pėrsėri jetėn e fėmijėve

    --------------------

    Errėsirė, ftohtė, breshėr, borė, shi, pothuaj nė tėrė Shkodrėn. Drita, na bijnė sa me i lėpi, e ikin fill. Festivali i gjeneratorėve nėpėr rrugė e trotuare, vetėm zgjat. “Gomonet! A pėr besė tani mė mirė tė nisen nga Pesė Heronjtė e Vigut”- bėn shaka dikush. Skafet ikėn, gomonet u mbytėn. Ata janė mbushur shumė herė me njerėz, me klandestinė, me armė, me gjithēka, madje dhe me vdekje, nė rrugėn drejt brigjeve italiane e mė tej. “Pėr ne lind dielli andej nga perėndon”. Fjala e urtė e poetit Frashėr, ėshtė shpresa qė i ka shtyrė mijėra vetė tė mundin detin, e tė mposhten prej tij, duke e paguar shpeshherė me jetėn. Pas 9 janarit tė 2004, dallga e mortes ėshtė zbrapsur pak metra, pėr tė mėsyer sėrish, pa ditur se kur, por si e pabesė pret diku.

    “Ka pak ditė, qė e kemi marrė veten”, thonė disa nga tė mbijetuarit e tragjedisė. “Kemi filluar tė ecim. Po ku tė shkojmė. A do tė ikim prapė? Patjetėr! Me skaf, me gomone, me avion, a me traget? Me ēfarė tė mundim, ndoshta dhe me not, a me komerdare. Derisa s’na japin viza. Kėtu nuk kemi pse rrimė, sepse nuk kemi asgjė pėr tė bėrė. Punė nuk ka, familjet duhen mbajtur”.

    Nė Gurin e Zi, njė komunė afėrsisht 10 kilometra nga Shkodra, banon Aleks Guraziu, njė nga tė mbijetuarit e tragjedisė sė Karaburunit. Sapo afrohesh te dera tė ftojnė gjithė bujari brenda. “Aleksi ka dalė”, thotė e jėma, “por hajdeni brenda. Ka dalė me Ndocin, tė atin, pėr tė punuar, pėr ta ndihmuar. Nuk ka punė kėtu, mor bir”, thotė nėna e Aleksit, “asnjė lloj pune. Besoj se jemi komuna mė e varfėr nė kėtė zone. Dikur kishte ndonjė punė, apo ndonjė tregti tė vogėl, por tani kanė marrė fund tė gjitha”. Pas pak vjen Ndoc Guraziu dhe i biri Aleksi. “Ajo qė ka ndodhur me ne ėshtė njė mrekulli”, thotė babai i tė mbijetuarit. “Kjo ėshtė njė dhuratė e Zotit”, flet Ndoci. Ndėrsa Aleksi nuk ka fort dėshirė tė kujtojė 9 janarin, natėn e ferrit qė kanė kaluar nė gomonen e vdekjes. Aq mė tepėr qė pėrveē tmerrit nė skaf, i kanė vjedhur nė spitalin e Vlorės pasaportėn, telefonin dhe 300 euro qė ka pasur nė xhep. Pa punė. Guraziu, i riu 27-vjeēar, ende nuk ėshtė shėruar plotėsisht nga plagėt, nga djegia dhe pėrsėri ka humbur mundėsinė pėr tė kaluar nė Itali ku shpresonte tė ndryshonte diēka.

    Shpresa

    Mė dhėmbin kėmbėt, dje jam ēuar e kam dalė pėr tė ecur kėtej rrotull. Prapė ndjej dhimbje. Paulin Lleshi nga Laēi i Vaut tė Dejės ende nuk e beson se si ka shpėtuar natėn e tmerrshme tė 9 janarit 2004. Ditėt me furtunė, me shi, me tė ftohtė, me varfėri, me papunėsi janė kthyer. Gruaja dhe vajza janė jashtė nė Itali. Pėrpjekja e tij pėr t’u bashkuar ka dėshtuar, por fatmirėsisht ka shpėtuar nga vdekja, ėshtė ende gjallė dhe shpreson pėrsėri se do tė shkojė pranė familjes. Nė njė tjetėr fshat, nė Grishė, ėshtė njė tjetėr i mbijetuar, Edmir Sykaj. Nuhi, babai i tij, punon nė njė karburant pranė shtėpisė. “Djali? Ku tė shkojė mor burrė, nė shtėpi ėshtė-thotė ai. Hajdeni, tė shkojmė, aty e gjejmė. Na ka ndihmu Zoti, ėshtė dora e Zotit, thotė babai, kjo qė ma shpėtoi djalin. Kemi njė dhėndėr kėtu nė fshat qė ka humbur, ėshtė zhdukur atė natė, ka mbetur nė atė gomone, ka lėnė gruan dhe njė fėmijė tė vogėl. Janė tė varfėr e tė kėputur, thotė babai i Edmirit. Pa punė pa gjė”. Errėsira, shiu, breshėri, tė ftohti, janė mysafirė qė po rrinė gjatė nė Shkodėr. Ishalla kemi drita, thotė babai i Edmirit. Djali ėshtė aty. Kėmbėt tani janė pėrmirėsuar. Dritat vijnė, qėndrojnė pak sekonda dhe fiken prapė. Qirinjtė janė nė gatishmėri vazhdimisht.

    Unė, pohon i mbijetuari, nuk kam se ēfarė tė bėjė kėtu nė fshat. Punė nuk ka, prandaj u nisėm, morėm rrugėn me gomone, qė tė ndryshonim diēka, tė punonim jashtė, mbase krijonim njė ekonomi, e ndihmonim dhe familjen. “Unė nuk kam asnjė problem, nuk kam pasur espuls, apo probleme me ligjin nė Itali, ndoshta tani pas kėsaj tragjedie ata duhet tė na japin njė mundėsi qė tė shkojmė me viza. Mjaft mė nėpėr det duke udhėtuar me vdekjen”. Sepse dhe kostoja, bileta ujore e paligjshme drejt mollės sė ndaluar, brigjeve fqinje ėshtė shtrenjtuar disi. Tė paktėn 1500 euro pa e ditur se me to ke paguar udhėtimin, apo vdekjen.

    Lleshi: Kemi shpėtuar pėr pak minuta nga vdekja

    Dhe dhjetė minuta apo njė ēerek ore mė shumė tė kishte vonuar anija, ndihma, ndoshta do tė kisha vdekur unė dhe tė tjerėt. Paulin Lleshi kujton tmerrin e natės sė tragjedisė sė Karaburunit me 9 janar 2004.

    Skafistėt, pohon i mbijetuari Lleshi, janė pėrpjekur qė tė shpėtojnė njerėzit qė ishin nė gomone. Unė i kam parė vetė, pohon ai, duke fėrkuar njerėzit qė tė mos ngrinin, qė tė mos i merrte gjumi, dhe tė pėrpiqeshin tė shpėtonin. Ata nuk kishin se ēfarė tė bėnin tjetėr, nė atė rast ishin si tė gjithė ne pasagjerėt. Sipas Paulinit, nė mėngjes kanė vdekur shumica e njerėzve. I merrte gjumi nė ujė. Njerėzit kanė vdekur mė tepėr nga frika dhe nga tė ftohtėt. I mbijetuari, pohon se po tė ishin vonuar ata tė anijes edhe disa minuta, e vėshtirė se do tė kishin gjetur tė gjallė nė gomone. Lleshi ka pohuar se deti ėshtė egėrsuar afėrsisht 4 orė pasi janė nisur, atėherė ka filluar furtuna e madhe.

    5

    Operacioni “KOMPAS”

    Arrestimi nė aeroportin e Nju-Xhersit

    Ėshtė arrestuar me 26 korrik 2004 nga policia amerikane shtetasi Fatmir Sadri Kuēi, i shpallur nė kėrkim nga Gjykata e Krimeve tė Rėnda Tiranė, pėr veprėn penale tė trafikut tė lėndėve narkotike. Arrestimi i kėtij shtetasi nga policia amerikane vjen si rezultat i punės sė bėrė nga Interpol Tirana nė dhėnien e informacionit pėr shtetasit nė kėrkim dhe nė shkėmbimin informacionit mes Interpol Tiranės dhe strukturave tė saj homologe.

    Arrestimi i Kuēit vjen pas arrestimeve tė pjesėtarėve tė tjerė tė njė rrjeti trafiku tė lėndėve narkotike, pėr arrestimin e tė cilėve u zhvillua pak kohė mė parė operacioni “Kompas”. Fatmir Kuēi ėshtė lindur me 22.09.1960 nė Fier. U largua nga Shqipėria gjatė zhvillimit tė operacionit “Kompas” nė drejtim tė Zvicrės, prej nga shkoi pėr nė Amerikė, ku dhe ėshtė arrestuar pėr arsye esktradimi.

    Me 26 korrik nė aeroportin e Nju-Xhersit nė Amerikė, shqiptari Fatmir Kuēi me pasaporte dhe vizė amerikanė nė xhep, tėrė siguri, pasi ishte i pajisur dhe me Green Card, bėhej gati tė futej nė tokėn e premtuar. Por detaji ka mbėrritur nė momentin e fundit, pėr udhėtarin qė vinte nga Shqipėria. Fieraku ishte nė kėrkim nėn akuzėn e trafikut ndėrkombėtar tė lėndėve narkotike. Agjentėt e FBI-sė kanė paraqitur mandatin dhe i kanė hedhur hekurat. I kėrkuari nuk kishte venė re se ishte nėn vėzhgim tė ekspertėve gjatė gjithė rrugės sė tij tė largėt. Ndėrkohė, afro njė muaj mė parė nė Tiranė, Fier, Vlorė, Durrės, operacioni kishte dėrguar nė qeli emra tė tjerė tė organizatės. Dosja, sipas prokurorisė, ka afro 15 mijė faqe. Pjesa mė e madhe e materialit ka ardhur nga Italia. Janė mijėra pėrgjime telefonatash, si dhe pėrgjime mjedisore, tė cilat janė nė dosje dhe shėrbejnė si prova fajėsie pėr tė pandehurit, kur ēėshtja tė dėrgohet nga prokuroria pėr nė gjykatė. Zyrtarė tė hetimit nė Ministrinė e Rendit Publik, thonė se janė bėrė shoqėrime nė Fier, Vlorė, Durrės, Tiranė dhe njėkohėsisht janė bėrė kontrolle banesash, ku janė sekuestruar prova shumė tė rėndėsishme pėr hetimin. Operacioni nuk ka pėrfunduar ende, pasi ka dhe emra tė tjerė tė paarrestuar.

    Kronologjia



    23 qershor 2004

    Fillon operacioni antidrogė nė qytetet e Tiranės, Durrėsit, Lezhės, Fierit dhe Beratit. Arrestohen pesė persona, shoqėrohen 12 tė tjerė.

    27 qershor 2004

    Prokuroria e Krimeve tė Rėnda deklaron se kanė shpėtuar nga prangat 4 persona tė kėrkuar pėr trafik droge.

    8 korrik 2004

    Amerikanėt njoftojnė Prokurorinė se katėr personat qė i kishin shpėtuar arrestimit ishin pajisur me viza amerikane disa kohė mė parė.

    21 korrik 2004

    Gjykata e Apelit pėr Krime tė Rėnda liron Elis Progrozhdėn, njėrin nga tė arrestuarit e "Kompas", tė akuzuar nga Prokuroria pėr trafik droge.

    26 korrik 2004

    Arrestohet nė aeroportin e Nju-Xhersit, Fatmir Kuēi, njėri nga tė kėrkuarit e “Kompas”, i cili u kishte shpėtuar prangave.

    28 korrik 2004

    Antimafia italiane sinjalizon akuzėn shqiptare, pėr 20 fletarreste tė tjera, pėr trafikun e narkotikėve mes dy vendeve.

    8 gusht 2004

    Zyra e Prokurorit tė Pėrgjithshėm njofton se priten arrestime tė tjera, nė kuadėr tė operacionit "Kompas".

    31 gusht 2004

    Fatmir Kuēi pret nė qelitė amerikane edhe tre tė kėrkuar tė tjerė, tė cilėt, nėse prangosen, do tė ekstradohen drejt Shqipėrisė bashkarisht.

    Rezultatet e operacionit "Kompas"

    Nė kėrkim: Dritan Kuēi.

    Tė arrestuarit : Arjan Sokol Selimi, Tiranė, Petraq Ferdinant Avrami, Tiranė, Blenard Mehmet Fejzullaj, Tiranė, Mehmet Fejzullaj, Tiranė, Fatmir Kuēi, Nju-Xhersi.

    Liruar : Elis Fatmir Progrozhda.

    Tė shoqėruar: Arben Luigj Nikulaj nga Lezha, Nikollė Nush Filipi nga Lezha,

    Frenkli Perikli Dhales nga Tirana, Heti Perikli Dhales nga Tirana,

    Elvira Thoma Avrami nga Tirana, Inis Antonio Gjoni nga Tirana,

    Artion Xhemal Rakipi nga Tirana, Igli Naim Zeneli nga Tirana,

    Dritan Sabri Kola nga Tirana, Luan Hasan Krasniqi nga Fieri,

    Agim Krasniqi nga Fieri (i mbiquajtur Igli Hasan Aliaj).

    ( Dosjen kushtuar trafikimit tė palejueshėm nė Shqipėri pėr LOBI-n e pėrgatiti gazetari nga Tirana Basir Ēollaku )
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga StormAngel : 19-09-2004 mė 09:43
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    5,970

    nuk eshte vetem problem shqiptar por mbareboteror

    kush nuk kupton italisht dhe ta perktheje me :

    http://world.altavista.com/

    LAVORO MINORILE

    Per ricordare Iqbal Masih,il bambino sindacalista

    "Sia di fronte a minacce immediate quali la sicurezza sul lavoro, sia per quanto riguarda sfide di lungo termine come la povertą nel mondo, l'OIL (International Labour Organitation) ha dimostrato di essere idonea ed efficace nella sua conoscenza in profonditą del funzionamento del mondo", lo ha dichiarato Juan Somavia, direttore generale dell'Ufficio internazionale del Lavoro, a conclusione della novantunesima Conferenza.
    I 176 paesi membri dell'Organizzazione hanno raggiunto accordi su alcune questioni legate all'ambiente di lavoro, in particolare con l'adozione di una strategia globale per combattere gli incidenti sul lavoro. Essi hanno gettato le basi per una nuova raccomandazione sulle relazioni di lavoro fittizie, lo sfruttamento dei minori e delle donne sul lavoro, le forme di lavoro sommerso.
    Secondo l'OIL sono 2 milioni ogni anno le persone che muoiono da cause legate al lavoro. Vengono inoltre stimati ogni anno in 270 milioni gli incidenti sul lavoro e 160 milioni i casi di malattie professionali.
    La strategia globale approvata da governi, imprenditori e lavoratori si basa su due pilastri fondamentali: il primo prevede la diffusione di una "cultura preventiva di sicurezza e di salute" basata sul diritto ad un ambiente di lavoro salubre e sicuro tramite un accordo tra le parti sociali dell'OIL per determinare i diritti, le responsabilitą e i doveri rispettivi e dare la prioritą assoluta alla prevenzione.
    Il secondo pilastro consiste nello sviluppare una serie di strumenti integrati sulla sicurezza e la salute sul lavoro per aiutare i membri tripartiti dell'Organizzazione ad attuare questa strategia. Sono previste in particolare l'elaborazione di uno strumento promozionale per collocare la sicurezza e la salute fra le prime preoccupazioni degli Stati membri, nonché il ricorso all'assistenza tecnica e alla cooperazione centrata sull'attuazione da parte dei governi — in stretta collaborazione con imprenditori e lavoratori — di programmi nazionali per la sicurezza e la salute sul lavoro. Altri punti importanti affrontati nel corso della Conferenza sono stati lo sradicamento della povertą tramite il lavoro.

    LAVORI MORTALI PER PICCOLE MANI

    Oltre 120 milioni di bambini nel mondo sono sfruttati in lavori gravosi e disumani. Anche molte imprese italiane trasferitesi all'esterno (Albania, Romania, Polonia, Tailandia, India, ecc.) usano manodopera minorile per lavori massacranti e malpagati. Il lavoro minorile č anche la faccia sporca del processo di delocalizzazione: il trasferimento delle imprese dei Paesi ricchi ai Paesi poveri.
    Ma non si tratta di una fenomeno solo circoscritto ai Paesi in via di sviluppo o del Terzo Mondo, bensģ attraversa anche gli stessi Paesi ricchi. 800 casi accertati nel 2000 di sfruttamento del lavoro dei bambini al di sotto dell'etą richiesta, adibiti a mansioni lavorative faticose, usuranti e nocive in diverse regioni italiane.
    Il mercato del lavoro della canna da zucchero nelle 14 aziende che lo producono nella regione di Rio de Janeiro č in mano ai bambini lavoratori. In questo settore lavorano circa 6 mila bambini dai 7 ai 14 anni, con una media di 14 ore al giorno. Il 40% circa degli incidenti accadono proprio ai bambini. Per i lavori che fanno, le aziende li pagano con una somma ridicola: appena 14 dollari la settimana.
    I bambini che lavorano nelle piantagioni per la lavorazione della fibra d'agave, nella regione pił povera del Brasile, il nordest, vengono remunerati ancora meno: circa 3 dollari la settimana. L'agave č una pianta dura, abrasiva che si puņ trasformare in una fibra resistente, usata per produrre materassi. Troviamo bambini che hanno problemi agli occhi o che hanno perso le dita. I bambini che si occupano di mettere le foglie di agave nelle macchine per la frantumazione, rischiano di subire amputazioni alle mani ed alle braccia.
    A tuttoggi non esiste nel mondo un sistema di monitoraggio indipendente che garantisca il non impiego di bambini nella fabbricazione dei prodotti che tutti noi utilizziamo. In Italia e nel resto del mondo, nonostante la Convenzione 138 che fissa l'etą minima lavorativa al termine della scuola dell'obbligo, sono oltre 120 milioni di bambini che lavorano a tempo pieno.
    Per combattere efficacemente il lavoro minorile i governi devono assumere contemporaneamente una serie di iniziative:

    1. lottare contro la povertą nelle famiglie, affinché queste non abbiano pił bisogno di far lavorare i loro figli e garantire la scuola obbligatoria e gratuita (spendendo in 10 anni circa 25 miliardi di dollari – meno di quanto gli americani spendono in birra e gli europei in vino in 2 anni, secondo i calcoli del rapporto Unicef 1993 – si potrebbero fornire tutte le comunitą rurali e povere di acqua potabile, sanitą ed istruzione di base);

    2. penalizzare severamente le imprese che ricorrono al lavoro minorile;

    3. aiutare i bambini che gią lavorano a recuperare i loro diritti.

    Un'altra proposta concreta per l'Italia, ma allargabile anche ad altri Paesi, potrebbe essere quella che il Ministero del Commercio certifichi che i prodotti importati sono esenti da impiego e sfruttamento di manodopera minorile
    Sono trascorsi oramai 7 anni dall'assassinio del piccolo bambino sindacalista pachistano di 12 anni, Iqbal Masih, che aveva osato ribellarsi alla sua condizione di semi schiavitł come tessitore di tappeti, denunciando i suoi sfruttatori e divenendo sindacalista dei bambini lavoratori. Un personaggio troppo scomodo per chi sul lavoro dei bambini si č arricchito: Iqbal rimase vittima di un colpo di fucile il cui autore č ancora sconosciuto. Iqbal ripeteva spesso nei suoi interventi pubblici che: "nessun bambino dovrebbe impugnare mai uno strumento di lavoro. Gli unici strumenti di lavoro che dovrebbe tenere in mano sono penne e matite."
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ATMAN : 21-10-2004 mė 04:49

Tema tė Ngjashme

  1. Adem Jashari - Hero i Kosovės
    Nga JONI 1 nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 296
    Postimi i Fundit: 05-03-2023, 21:58
  2. Kėshtu foli Tahir Zemaj
    Nga Nice_Boy nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 123
    Postimi i Fundit: 01-01-2014, 18:52
  3. A ka konspiracion kundėr Shqipėrisė?
    Nga BARAT nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 42
    Postimi i Fundit: 10-05-2011, 09:36
  4. Nė Shqipėri punojn 50 mijė fėmijė
    Nga Hyllien nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 14-06-2010, 09:02
  5. Kushtetuesja: Vendimi i qeverisė pėr prishjen e mbikalimit antikushtetues
    Nga Gunnar nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 247
    Postimi i Fundit: 18-01-2008, 12:05

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •