Bismilahirr-Rrahmanirr- Rrahim
Pėrse ky libėr? Nuk do tė jenė tė paktė ata qė ndoshta do ta bėjnė njė pyetje tė tillė pasi tė njihen me tematikėn qė ai trajton. Nė njė kohė kur Islami dhe ithtarėt e tij janė vėnė nė bankėn e tė akuzuarve pėr njė mori akuzash ku mė tė spikaturat dallojnė ato tė terrorizmit, obskurantizmit, mugesės sė tolerancės, prapambetjes, egėrsisė, brutalitetit etj.
E ēėshtė Islami? Pėr shumė viktima tė medias ėshtė e thjesht; njė fe qė fabrikon kamikaz tė aftė tė terrorizojnė tėrė botėn, njė fe qė u mėson ndjeksve tė saj se vetėm duke derdhur gjakun e jomyslimanėve mund tė fitohet kėnaqėsia e Zotit, njė fe qė skllavėron femrėn duke e bėrė atė thjesht njė konkubin tė haremit tė burrit, njė fe qė nuk pranon barazinė ndėrmjet njerzve, njė fe qė nuk njeh liritė e idividit, njė fe me njė ligj makabėr tė quajtur Sheriat i cili i zgjidh ēėshtjet vetėm me prerje duarsh dhe kokash, njė fe qė urren zhvillimin, njė fe qė ka mbetur mbrapa po aq sa e vjetėr ėshtė, njė fe qė privon dėshirat
A nuk ju duket pak si e habitshme qė ti dalėsh si avokat mbrojtės njė tė pandehuri tė tillė qė me tė tilla akuza kurrsesi nuk ka gjasa ta fitoj gjygjin? Njė ideollogjie tė tillė do tė ishte mė mirė ti tregohej vendi siē i tregohet njė krimineli sesa tė tentosh ta reabilitosh atė! Njė kryqzatė e nxehtė ndaj saj do tė ishte zgjidhja mė mirė se sa njė luftė e ftohtė e tejzgjatur! Kėshtu qė njė libėri i tillė si ky nuk mund tė gjej vend nė njė shoqėri tė tillė ku civilizmi perėndimor ėshtė ulur apo kėrkon tė ulet kėmbėkryq mes bijve tė saj.
Ky ėshtė opinioni qė ne myslimanėt ndeshim pėrditė shpesh herė edhe nga vetė njerzit mė tė afėrt qė na rrethojnė, kėshtu thuhet kudo nė gazeta, revista, nė radio dhe television kėshtu qė ka pak gjasa qė ato tė mos merren pėr tė vėrteta. Po pse e gjithė kjo? Pėrgjigja ėshtė shumė e thjesht: gjendemi nė njė luftė propogandistike tė pabarabartė, jemi tė pandehur e megjithatė askush nuk kėrkon tė na dėgjoj, askush nuk do tė marr rolin e njė avokati madje njė e drejtė e tillė na ėshtė mohuar por edhe nėse do tė kishte ndonjė njeri qė do tė ngrinte zėrin ai nuk do tė ishte veē njė zė i humbur nė shkretėirė, mė e shumta njė flluskė sapuni dhe asgjė mė tepėr.
Pikėrisht ky libėr u shkrua pėr tu dhėnė sado pak pėrgjigje kėtij llumi tė shpifur akuzash. Njė temė e tillė ėshtė mjaft e gjerė dhe do tė duheshin volume tė tėra pėr tė krijuar njė panoramė sa mė tė qartė tė kėtyre problemeve, por njerzit nė pėrgjithsi nuk kanė nga tė rrijnė tė lexojnė me kohė tė stėrgjatura kėshtu qė njė libėr i shkurtėr dhe pėrbledhės do tė ishte njė zgjidhje deri diku ideale. Pikėrisht ky libėr mendoj se e bėn kėtė gjė duke dhėnė njė ide tė pėrgjithshme tė botkuptimeve islame dhe mė pas duke iu pėrgjigjur njė seri pyetjesh nė mėnyrė tė shkurtėr dhe pėrmbledhėse.
Ajo ēka tė bėn pėrshtypje nė kėtė libėr ėshtė fakti qė autori u jep pėrgjigje njė seri pyetjesh dyshuese, pyetje tė njė natyre ateisto-laike por qė pėr habi vinė nga njė burim fetaro-kristian! Gjėja mė e pakėt qė mund tė kosntatojmė nga natyra e kėtyre pyetjeve ėshtė fakti se hartuesit e tyre megjithse tė krishterė kanė rėnė preh e ēarkut sekularist dhe e ndjejnė vehten pjesė tė tij. Mbas gjumit tė gjatė tė mesjetės qė bėnė, ata u zgjuan tė tjetėrsuar nėn dhėmbėt e kėtij ēarku dhe kujtuan se ishin pjesė e tij. A thua se tėrė vlerat (nė rast se mund ti quajmė vlera) e civilizimit tė sotėm perėndimor ishin produkt i krishtėrimit? Ėshtė pėr tu habitur por ja qė njerėz tė tillė duan tė na pozojnė me njė veshje tė tillė, duke harruar apo bėrė sikur e haruar mesjetėn e errėt tė tyre siē u pėlqen ta quajnė. Megjithatė ne nuk kemi ndėr mend tua kujtojmė atė pasi na mjafton kjo e sotshmja.
Dy rende tė rinj njėri mė makabėr se tjetri polli vdekja e mesjetės kristiane dhe njė mori ideollogjish amorale. Ja se si shprehet pėr njėrėn prej tyre Dr. Aleksis Karl:
Kjo ideollogji (demokracia) tashmė po rrėzohet nėn goditjet e praktikave popullore. Kėshtu qė nuk ėshtė e domosdoshme qė qė tė kapesh mbas fallsifitetit tė saj, por suksesi i demokracisė ka bėrė qė jeta e saj tė zgjatet deri atje sa tė habit. Si ėshtė e mundur qė njerzimi tė pranoj njė ideollogji tė tillė pėr njė kohė kaq tė gjatė?
Ideollogjia e demokracisė nuk interesohet pėr ndėrtimin e trupave dhe ndjenjave tona. Ajo nuk ėshtė aspak e pėrshtatshme pėr tu praktikuar mbi njė material konēiz siē ėshtė individi. Ėshtė e vėrtetė se njerzit janė tė barabartė por individėt nuk janė tė barabartė, kėshtu qė barazia e tė drejtave tė tyre ėshtė njė iluzion prandaj nuk duhet tė jenė tė barabartė mendjelehti me njė njeri gjenial para ligjit kėshtu qė ėshtė nga idetė mė pa vlerė qė tu jepet mendjelehtėve e njėjta forcė vote qė u jepet edhe individėve plotėsisht tė pjekur. Po kėshtu dy sekset njerzore nuk janė tė barabartė prandaj mos marrja parasysh e kėsaj pabarazie ėshtė njė problem mjaft i rrezikshėm.
Parimi i demokracisė ka kontribuar nė rrėnimin e civilizimit duke refuzuar rritjen e personalitetit tė shkėlqyer dhe pėr derisa ėshtė e pa mundur qė ngritja tė bėhet nėpėrmjet shtresave tė ulta mjeti i vetėm pėr tė realizuar barazinė demokratike ndėrmjet njerzve ishte zbritja e tė gjithve nė njė nivel tė ulėt dhe nė kėtė mėnyrė humbi personaliteti
Njeriu Kjo Qėnie e Pa Njohur fq 306-307, El-ilmanije Fq. 249-250.
Me pak fjalė kjo ėshtė Demokracia qė na servir globalizmi, por tė mos harrojmė edhe Komunizmin qė ishte shumė herė mė i keq dhe qė pėr hir tė sė vėrtetės nuk duhet tė mashtrojmė vetveten me nostalgjinė pėr tė;
disa njerėz i kalojnė netėt e tyre duke numėruar tė zezat dhe krimet e botės kapitaliste dhe qėndrojnė tė verbėr para krimeve tė bolshevizmit dhe falimentimit tė tij. Janė tė shumtė ata qė shfrytėzojnė polaritetet e botės perėndimore pėr tė larguar vėmendjen nga poshtėristė e turpshme tė Moskės. Ndėrsa unė do tė thosha: ZOTI I MALLKOFTE QE TE DYJA
Luis Fisher Idhulli Qė u Rrėzua, fq.274, El-ilmanije fq.258
Por a do mundet vallė qė njė libėr i vogėl si ky tė shuante sa do pak flakėt e zjarrit tė propagandės qė na rrethon? Edhe nėse kėtė gjyq do ta ēonim diku tjetėr nė njė gjykatė imagjinare ku do tė zbatohej drejtėsia dhe me anė faktesh dhe argumentash do ta fitonim gjyqin kjo nuk do tė na vlente shumė pasi pjesa mė e madhe e njerzve janė indiferent ndaj fakteve konkrete, ata nuk u kushtojnė rėndėsi fakteve akademike apo studimeve shkencore ata mė tepėr u besojnė mediave dhe pėrrallave tė tyre qė siē i quante Hitleri mjete me tė cilat shumė lehtė mund tė gėnjehet dhe po aq lehtė mund tė besohen. Por kjo aspak ne nuk na bėn pesimistė, ndoshta pėr ndonjėrin mund tė duket njė ėndėr apo njė besim utopik qė tė duash jo vetėm ti kudėrvihesh njė propagande tė tillė por edhe tė shpresosh se njė ditė Islami do tė bėhet civilizimi i ardhshėm i botės! Mund ta quani si tė doni por ne jemi tė bindur se e vėrteta e kėsaj feje njė ditė do tė shkėlqej si agimi mbas njė nate tė errėt. Ndaj dhe ky libėr le tė jetė njė shkėndij drite pėr tė gjitha ato mendje tė menēura dhe tė paanshme qofshin edhe pak.
Gjatė pėrkthimit jemi munduar ti qėndrojmė besnik tekstit pėrveē rasteve kur pėr arsye objektive kjo ka qenė e pa mundur, meqėnėse ky libėr ėshtė bėrė posaēėrisht pėr tu pėrkthyer nė gjuhė tė tjera dhe nuk ka tė drejta tė rezervuara nga autori, jemi pėrpjekur qė ta plotsojmė atė me disa shtesa tė nevojshme tė cilat nuk dalin nga mėnyra e trajtimit tė autorit dhe tė cilat pėr ti dalluar i kemi future ndėrmjet kllapava katrore[], ashtu siē edhe kemi bėrė shėnime plotėsuese nė fund tė faqes pėr disa nga problemet e trajtuara gjatė librit.
Allahun e lusim qė kjo punė modeste tė jetė sinqerisht pėr hirė tė Tij dhe tė gjej pranim nė rradhėn e besimtarve.
Krijoni Kontakt