Close
Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 50
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime

    Xhemail Mustafa

    Trepca.net



    -------

    Nė pėrkujtim: Xhemail Mustafa

    NJĖ LUTJE PĖR PRISHTINĖN




    ------------------------------



    23 nėntor 2003 / TN

    Paranteza e hapjes

    Po bėhej njė vit i plotė, ndoshta ishte pikėrisht korriku i vitit qė shkoi qė kur e kisha shkruar esenė « Bibla pėr Prishtinėn » dhe ajo tashmė ishte botuar nė librin e eseve e tė vėshtrimeve letrare « Mrekullia e shkrimit ». Asokohe as mendja nuk mė kishte shkuar se tash, gati plot njė vit mė vonė, do tė shkruaja njė libėr tė njė natyre krejt tjetėr, e qė do tė mbante titullin « Njė lutje pėr Prishtinėn ». Por, mė vonė qė kur filluan sulmet ajrore tė NATO-s kundėr objektivave tė ushtrisė e tė policisė serbe dhe qė kur vendosa tė mbaj shėnime pėr atė qė po ndodhte e qė po pėrjetoja gjatė 82 ditėve sa qendrova pothuaj krejtėsisht i mbyllur nė Prishtinė, e kisha tė qartė se ky libėr do ta ketė pikėrisht kėtė titull.

    Mbase shpjegimet mė tė mira pėr arsyet pse po e nxirrja nė krye tė librit pikėrisht kėtė titull mund tė gjenden nė vetė librin dhe nė pėrmbajtjen e tij. Megjithatė, njė shpjegim i rastit kujtoj se ėshtė i nevojshėm, nė mos pėr asgjė tjetėr, atėherė pėr faktin se ky titull, pak a shumė, pėrsėritet nė kėta dy libra. Nė librin e parė ai ėshtė, siē e thamė, titull i njė eseje letrare tė veēantė, por qė kishte pėr kontekst ngjarjet dramatike nė pjesėn mė tė madhe tė Kosovės gjatė pranėverės dhe verės sė vitit 1998 dhe kur lufta po i kanosej vetė Prishtinės.

    Pikėrisht nė ato rrethana, njė regjisor e njė dramaturg yni me autoritetin e profesionit, po mė sugjeronte ta lexoja dramėn « Bibla » tė Berthold Brehtit.

    Vetėm pasi e lexova atė dramė krejt tė shkurtėr, pashė se ajo sugjeronte njė ngjashmėri tė kobshme midis Amsterdamit dhe Prishtinės dhe se pikėrisht kjo kishte qenė arsyeja pse miku im po ma preferonte pėr lexim tekstin e kėsaj drame.

    Ishte viti 1913 kur u shkrua ajo dramė dhe ishte situata tragjike e pushtimit tė A,sterdamit nga protestanėt nė fillim tė kėtij shekulli, qė Brehti po e bėnte temė dhe prokupim tė kėsaj drame. Duke parė se qyteti po digjej, Gjyshi po e mallkonte Vajzėn – mbesėn e tij me « Bibėl » nė dorė, dhe po pėrpiqej ta ngushėllonte me perlat e urtisė nga ky libėr i shenjtė, ta bindte se duhet tė mos e pranojnė kapitullimin para ushtrisė katolike dhe se e vlente qė tė sakrifikoheshin pėr qytetin e tyre.

    Fati i keq i Amsterdamit tė para gati njė shekulli vetvetiu ma kujtoi njė situatė qė disi lidhej me Prishtinėn njė gjysmė shekulli mė vonė, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Flitej qė kur isha fėmijė se ishte njė hoxhė qė e kishte shpėtuar Prishtinėn pa u dėmtuar gjatė luftės sė para mė se pesė dekadave. Njėri nga hoxhallarėt mė tė njohur tė qytetit, me “Kur’an” nė dorė dhe bashkė me disa kryefetarė tė tjerė, i kishin rėnė tri herė rrotull Prishtinės dhe ishin lutur pėr fatin e saj. Besohej verbėrisht se kjo lutje e hoxhės e kishte shpėtuar qytetin nga flaka e luftės. Avionėt gjermanė kishin fluturuar mbi Prishtinėn, por thuhej se ata, nė vend tė qytetit, kishin parė vetėm ujė! Kėshtu thuhej e kėshtu flitej pėr Prishtinėn dhe pėr hoxhėn qė kinse e kishte shpėtuar atė.

    Kaq pėrsa i pėrket kėtij eseu letrar, i cili ishte shkruar nė njė kohė lur lufta po i kėrcėnohej edhe Prishtinės dhe ajo sugjerohej me vetė titullin qė i ishte vėnė nė ballė. Por, nė ndėrkohė, ky kėrcėnim pothuajse po bėhej realitet, njė realitet tragjik pėr Prishtinėn dhe pėr gjithė Kosovėn. Regjimi serb po refuzonte me kėmbėngulje nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Rambujesė pėr njė zgjidhje kalimtare pėr ēėshtjen e Kosovės, kurse sulmet ajrore kundėr objektivave tė ushtrisė e tė policisė serbe po bėheshin tė paevitueshme. Ato filluan mė 24 mars dhe pėrfunduan mė 9 qershor dhe ishin pikėrisht kėto sulme tė fuqishme tė NATO-s qė i erdhėn nė ndihmė popullit shqiptar dhe qė e detyruan Serbinė tė kapitullojė.

    Gjithė kėtė kohė qendrova nė Prishtinė bashkė me Gruan e me Djalin e me disa miqė dhe ishin kėto 78 ditė tė frikės e tė shpresės dhe 4 ditė tė tjera tė besimit tė madh se forcat e Aleancės do t’i detyrojnė forcat serbe qė tė kapitullojnė dhe t’i nxjerrin jashtė Kosovės, ashtu siē ishin marrė veshė nė Kumanovė. Kjo ėshtė arsyeja pse si njėsi tė matjes sė kohės janė ditėt e vetmisė e tė besimit, vetė netėt e gjata tė frikės e tė shpresės dhe jo datat, tė cilat rėndom e nėnkuptojnė vetėm njė rrjedhė sukcesive tė kohės.

    Fakti se gjatė gjithė kohės sa zgjatėn sulmet ajrore tė Aleancės qėndrova nė Prishtinė, vetvetiu e bėn reale situatėn kur me qindra herė po i kujtoja, edhe hoxhėn plak tė Prishtinės me “Kur’an” nė dorė, edhe personazhin plak tė Brehtit tek po e ngushllonte Vajzėn me citatet e “Biblės”. Kjo ėshtė arsyeja e parė pse vendosa qė, nė ballė tė librit, tė nxjerr pikėrisht kėtė titull. Lidhja midis dy situatave dhe referencave brenda saj ishin tė forta dhe doja qė t’i kujtoj, edhe nė kėtė mėnyrė, si kėrcėnim potencial qė po i bėhej Prishtinės gjatė verės dhe vjeshtės sė kaluar, ashtu edhe rrezikun e shfarosjes sė banorėve tė saj dhe djegies sė gjithė qytetit, kėsaj pranvere tė kobshme e tragjike pėr gjithė Kosovėn.

    Arsyeja tjetėr pse e pagėzova pikėrisht me kėtė titull ėshtė mė esenciale. Ajo lidhet me faktin se jam i bindur se tė gjithė shqiptarėt, gjatė atyre tre muajve, do tė jenė lutur nė mėnyrėn e vet pėr Kosovėn, pėr familjen e pėr shtėpinė, pėr katundin e pėr qytetin e tyre. Nuk po zbuloj asnjė fshehtėsi nėse them se gjatė dy muajve e gjsmė sa qėndrova nė njė ekzil tė brendshėm nėpėr tri-katėr apartamente nė kuartin “Dardania” tė Prishtinės, me qindra herė isha lutur pėr fatin tim, pėr fatin e familjes, pėr fatin e miqėve e tė kolegėve, pėr fatin e gjithė njerėzve, qė i njihja dhe qė nuk i njihja, dhe pėr fatin e qytetit e tė gjithė Kosovės.

    Kėshtu si unė do tė jenė lutur dhe shumė banorė tė tjerė tė Prishtinės. Por, ndryshe nga ata qė pėr fatin e qytetit tė tyre luteshin nėn qiellin e hapur apo nėn tenda, larg Kosovės si refugjatė apo nėpėr burgjet e errta e tė lagėshta tė Serbisė, unė pata fatin qė lutjen pėr Prishtinėn, vetė biblėn pėr fatin e saj, t’i bėja dhe t’i krijoja duke qenė nė qytet. Prishtinėn e duan dhe e kanė dashur njėsoj, si ata qė kanė qenė tė detyruar ta braktisin nėn kėrcėnimet serbe, ashtu edhe ata qė kanė qėndruar nė qytet gjatė kohės sė sulmeve. Kėta tė fundit, qė assesi nuk ishin pak, ndėrkaq, kanė pasur mundėsinė qė ta pėrjetojnė jo vetėm dhembjen e papėrshkrueshme tė zbrazjes sė Prishtinės dhe dominimin er saj tė plotė e tė egėr nga forcat banditeske serbe, por edhe vetė ēlirimin dhe ringjalljen e saj. Ky ėshtė privilegji i tyre i madh dhe pikėrisht kėtij privilegji i detyrohet libri qė pason.


    1.
    Vranėsirat e papritura, njė erė e ftohtė dhe pluhuri qė ngrihej dendur rrugėve tė Prishtinės e bėnin ditėn e 24 marsit krejt tė veēantė dhe i jepnin asaj dimensione tė paparashikueshme.

    Sulmet e Aleancės kundėr caqeve ushtarake serbe priteshin pėr nė mbrėmje dhe dukej se ajo do tė vinte mė shpejtė se kurrėnjėherė pėrpara, bashkė me errėsirėn e natės. Ishin pikėrisht kėto vranėsira dhe ky pluhur, kjo pritje dhe kjo bindje pėr sulmet e paevitueshme qė i bėnin njerėzit tė ndiheshin disi me ndjenja tė pėrziera. Askush nuk e fshihte gėzimin qė Aleanca do tė sulmonte nga ajri forcat kriminale serbe dhe do tė kryente ndaj tyre hakmarrjen e madhe pėr gjithė ato krime qė serbėt tashmė po bėnin kundėr shqiptarėve dhe pasurisė sė tyre, si dhe do ti detyronte ata qė tė tėrhiqen njėherė e pėrgjithmonė nga Kosova.

    Por, ndjenja e pritjes dhe gėzimit, ky koktej emocionesh disi tė ndrydhura, shoqėrohej nga droja se mos regjimi serb pikėrisht kėto sulme nga ajri do t’i merrte si pretekst pėr t’i qėlluar pa asnjė mėshirė shqiptarėt nė tokė, pėr tė bėrė krime monstruoze mbi ta dhe pėr ta spastruar etnikisht Kosovėn. Nuk kishte asnjė dilemė se Aleanca do ta zotėronte qiellin dhe se atje lart ajo do ta fitonte luftėn kundėr serbėve dhe armatės sė tyre kriminale. Por, po ashtu, nuk kishte asnjė mėdyshje se ushtria dhe policia serbe tashmė lishin vendosur pushtetin e dhunės e tė tmerreve nė tokė dhe ishte ky moment qė i tmerronte shqiptarėt dhe qė e bėnte mė tė frenueshėm dhe disi me emocione tė pėrziera gėzimin pėr intervenimin tashmė evident tė Aleancės.

    Frika nga hakėmarrja serbe bėri qė shumė familje tė strehoheshin jashtė Kosovės katėr-pesė ditė para se tė fillonin sulmet kundėr forcave serbe. Veēmas shiheshin familje qė me nguti po i strehonim fėmijėt nė Maqedoni. Tek po ngjitesha shkallėve tė pallatit ku banoja, nė pjesėn qendrore tė lagjes “Dardania”, pashė njėrin nga fqinjėt qė, bashkė me fėmijėt, po zbriste me nguti e me njė nervozė shkallėt temoshtė. Po shkojnė, i thashė vetes, pa qenė i sigurtė se do t’ia dalim t’i shpėtojmė thikės serbe. Nėse e lėshojmė Kosovėn kjo do tė jetė fitorja mė e madhe dhe pėrfundimtare e serbėve, po e ribindja veten.

    Forcat e Aleancės po pėrgatiteshin qė ta sulmonin Serbinė dhe, pastaj, tė vendoseshin nė Kosovė, mbi bazė tė Marrėveshjes sė Rambujesė, e cila ishte njė kontratė politike midis shqiptarėve dhe Aleancės. Avionėt evroamerikanė tashmė po bėheshin gati pėr ta sulmuar Serbinė, kurse shqiptarėt po e lėshonin Kosovėn nga frika e hakmarrjes sė pėrgjithshme serbe!mKy ishte paradoksi dhe nuk kishte si tė mos pyetej njeriu me gjithė zė se pėr kė do ta bėjė luftėn Aleanca!?

    Shqiptarėt po vepronin me nguti qė t’i iknin hakmarrjes serbe dhe nuk dihej kush do t’i priste forcat e Aleancės nė Prishtinė, po u zbraz Kosova kėshtu si ka filluar. Kjo e kishte shtyrė Rexhep Qosjen qė dje t’u bėnte njė thirrje dramatike e me plot patetikė njerėzve pėr tė mos e lėshuar Kosovėn.

    Atmosferėn e luftės dhe tė sulmeve po i bėnte krejtsisht reale fakti se Beogradi kishte shpallur mbrėmė zyrtarisht gjendjen e rrezikut tė drejtpėrdrejtė nga lufta dhe kishte koncentruar forca tė mėdha ushtarake e policore nė Kosovė. Ky pėrqėndrim forcash tė mėdha ushtarake e policore nė Kosovė. Ky pėrqėndrim forcash ishte i madh e sistematik, qė prej fillimit tė Konferencės sė Rambujesė. Hamendjet nėse do tė ketė ose jo sulme nga ajri pothuaj ishin evituar krejtėsisht. Por, ende nuk dihej nėse, bashkė me goditjet nga ajri, do tė ketė edhe intervenim tė forcave tokėsore dhe si duhej tė silleshin shqiptarėt nė kėto rrethana krejtėsisht tė reja dhe tė rrezikshme.

    Pikėrisht me kėto dilema dhe me kėto imazhe tė ngrysta pėr atė qė po pritej tė ndodhte, hyra brenda nė apartament. Dija se njė pjesė e familjes prej ditėsh po endej katundeve tė llapit, por nuk mė kishte shkuar mendja se do t’i shoh ashtu tė lodhur, tė hutuar dhe tė frikėsuar. Nėna dhe vėllai me fėmijėt qė prej dhjetė ditėsh e kishin lėshuar Gllamnikun dhe ishin strehuar nė disa fshatra tė Gallapit, ku po bėnte dimėr i egėr dhe njė pjesė tė udhės e kishin bėrė, duke qenė tė detyruar tė ballafaqohen me borėn dhe me fėrfėllazėn. Nė Prishtinė kishin arritur para pak 4astesh dhe, tek po interesohesha pėr shėndetin e tyre, pashė se ishin lodhur dhe se kishin frikė pėr atė qė mund tė ndodhte qė sonte.

    - A do tė sulmojnė – Mė pyeti ganiu, kurse fėmijėt e prisnin pėrgjigjen me ndjenjėn e gėzimit tė fshehtė. Nėna nuk ngurroi tė thoshte se kishte frikė pėr mua, qė isha deklaruar hapur pro sulmeve tė Aleancės dhe kisha kėrkuar publikisht qė goditjet nga ajri tė shoqėroheshin me intervenimin e trupave tokėsore.

    - Po, do tė sulmojnė qė sonte, - thash. Mbrėmė Solana ia ka kaluar urdhėrin pėr sulme Klarkut. Ky i fundit e ka pėr detyrim qė brenda 24 orėsh tė fillojė me sulmet nga ajri kundėr caqeve ushtarake e policore serbe – ia shpjegova vėllait, duke qenė krejtėsisht i sigurt se vėrtet sulmet ajrore do tė fillojnė qė mė 24 mars para mesnatės.

    Ata u shikuan mes veti. Por, nuk thanė asgjė. Heshtjen e theu papritur zilja e telefonit. Njė mik imi interesohej tė dinte se ēfarė duhej bėrė. Ai po mė thoshte se qyteti tashmė po hynė nė njė gjendje paniku. Duhet tė dal dikush dhe tė marrė guximin e tė thotė se ēfarė duhet tė bėjė populli. Njerėzit kanė filluar qė tash tė mendojnė si tė largohen nga qyteti, kurse nė kėto momente kur po afrohet nata. Miku im po ngulte kėmbė se, jo sall Rexhep Qosja, por d. Ibrahim Rugova, tė cilin populli e zgjodhi kryetar tė Republikės sė Kosovės, ėshtė ai qė i pari duhet t’i bėnte thirrje popullit qė tė mos e lėshojė Kosovėn.

    - Ne nuk mund tė rrimė nė kėtė banesė – tha Gabiu. – Do tė shkojmė tek Fazliu, kurse ti duhet tė gjesh ndonjė vend tjetėr pėr disa ditė, - po ngulte kėmbė ai.

    - Po, - i thashė. – Kjo ėshtė banesė qė mund tė kontrollohet nga policia qė sonte, - plotėsova veten, pa qenė i sigurtė se ku do tė shkonim unė, gruaja dhe dy fėmijtė.

    Kishte disa ditė qė po mendoja pėr mundėsinė e largimit tė pėrkohshėm nga banesa. Pėr veten isha i sigurt se nuk do tė dal jashtė Kosove. Mund tė strehohem diku pėr ndonjė ditė. Jo mė shumė. Fėmijėt, kisha menduar, se mund t’i nxjerr jashtė, nėse rrezikohemi pėrfundimisht. Vetė nė asnjė mėnyrė nuk do ta lė Prishtinėn. Fėmijėt dhe gruaja – ndoshta. Por, momenti i sulmeve po afronte shpejt, kurse unė nuk kisha ndėrmarrė asgjė, as pėr veten dhe as pėr fėmijėt.

    Vėllai me nėnėn dhe me fėmijėt dolėn. Nėnės ia pashė njė lot tek po i lėvizte poshtė faqeve. Ajo u mundua ta fshehė lotin nga unė, qė po pėrpiqesha ta ngushlloja se do tė bėhet mirė, se mė nė fund gjėrat do tė vendosen nė vendin e vet. Ishte ora 17. Nė banesė mbetėm unė, gruaja dhe dy fėmijėt. Ata mė shikonin mua, ndėrsa unė po hamendesha, pa ditur ēfarė duhej tė bėja.

    - Sonte nuk do tė jemi bashkė, u thashė.

    Kėtė zgjidhje e kisha menduar qė nga mesdita, pa qenė i sigurt nėse kjo ndarje e shpejtė dhe e papritur do tė zgjaste vetėm njė natė. Ata mė vėshtruan ftohtė. Sikur e kishin pritur qė moti kėtė propozim. Bahria dhe Besiani do tė shkonin nė shtėpinė e vjehrrės, tė cilėn e konsideronim pak mė tė sigurtė, ndėrsa unė me Berianėn do tė qėndronim nė banesė. E kishim tė qartė se kjo nuk ishte njė zgjidhje qė ofronte farė sigurie. Por, tė paktėn, nuk deshėm qė tė jemi tė gjithė bashkė. Nėse do tė ndodhte mė e keqja, nėse serbėt do tė vendosnin tė na vrisnin , atėherė tė paktėn kjo tė mos na gjente tė gjithėve pėrnjėherė dhe jo nė njė vend. Kėrė parandjenjė nuk ua thashė tė tjerėve – as gruas, as djalit dhe as vajzės. Por, jam i sigurt se ata e dinin arsyen pse nuk do tė duhej tė qėndronim bashkė.

    Sulmet e para na gjetėn duke biseduar pėr mundėsitė qė, bashkė me Vajzėn, tė gjejmė njė zgjidhje tjetėr, qė tė mos e bėnim natėn nė banesė. Kishte dy orė qė Bahria me Besianin kishin shkuar te Selushi, kurse unė me Berianėn po hamendeshim. Por, tashmė ishim vonuar me hamendjet tona. Ishte ora 20.04 minuta.

    Makineria e sulmeve ajrore tė Aleancės po vihej nė lėvizje kundėr caqeve serbe dhe po fillonte ndėshkimi kundėr forcave kriminale ushtarake e policore serbe. Bashkė me sulmet e para tė vionėve dhe raketave tė Aleancės nė aeroportin ushtarakė nė Sllatinė dhe nė qendrėn e stėrvitjes sė policisė speciale serbe nė Ajvali, Prishtina ngeli pa korrent. Momenti ishte tepėr i veēantė. Aleanca po hynte nė luftė kundėr Serbisė dhe sulmet e saj, objektivisht, ishin nė anėn e shqiptarėve. Rrugėt e Prishtinės pėrfundimisht, po bėheshin tė shkreta e krejtėsisht tė pasigurta dhe, tashmė, ishte e qartė se unė dhe Vajza ishim tė detyruar qė natėn ta bėjmė nė banesėn tonė.

    - Po digjet ndėrtesa e Presidencės, - po mė thoshte me telefon njė zė i panjohur. – Objekti i Qendrės pėr Informim tė Kosovės tash pėr tash ka shpėtuar. Por, Presidenca ėshtė vjedhur, ėshtė thyer dera kryesore nė fillim dhe pastaj i ėshtė dhėnė flaka, - mė fliste njė nga rojet e natės nė objektin e “Unikosprojektit”, qė gjendej vetėm disa metra larg Presidencės. Ai po shpjegonte se vetėm njė orė pas sulmeve tė para kishte dėgjuar disa njerėz qė me nguti po i afroheshin objektit. E kishin thyer derėn, kishin nxjerrė jashtė dokumentacionin dhe mė pas ia kishin dhėnė flakėn objektit. Zėri po i dridhej tek po e pėrshkruante atė qė kishte parė. Derisa po pyeste ēfarė do tė mund tė bėnte ai pėr objektin e Presidencės qė po pėrfshihej nga flakėt, u pėrpoqa ta qetėsoj dhe i thashė qė tė ketė kujdes pėr veten.

    Ishte vonė pas mesnate. Tek po pėrpiqesha tė dėgjoja tė gjitha lajmet e informacionet e mundshme, si nėpėr fanitje, vėrejta se po afronte mėngjesi.

    2.
    Kėrcnimet serbe pėr dėbimet masive dhe pėr shfarosjen nė maė tė shqiptarėve tashmė po realizoheshin. Janė njoftimet e para pėr likuidimet e shqiptarėve nė Prishtinė, nė Mitrovicė, nė Gjakovė nė Prizren dhe nė pjesė tė tjera tė Kosovės qė tė shtyjnė tė mendosh nėse ishte dashur ose jo qė politikanėt dhe intelektualė tė shquar shqiptarė t’i gjenin sulmet ajrore tė Aieancės nė Kosovė. Po tė largoheshin nga Prishtina para se tė fillonin sulmet, poIitikanėt dhe intelektualėt shqiptarė do tė rrezikonin tė akuzoheshin se ia kthyen popullit shpinėn nė ditėt mė tė vėshtira. Kjo gjithsesi nuk do tė ishte e lehtė pėr ta dhe nuk do tė kalonte pa pasoja pėr autoritetin e tyre nė popull. Por, duke mbetur nė Prishtinė nė njė kohė kur Akanca kishte filluar luftėn kundėr forcave serbe, ata rrezikonin tė likuidohen fizikisht ose qė tė keqpėrdoren si ėshtė mė sė keqi nga kriminelėt serbė.

    - Nė Mitrovicė u vra Latif Berisha. - mė njofton Rexhep Gjergji. - Ky intelektual dhe veprimtar i shquar ėshtė vrarė mennjėherė pas sulmeve, para derės sė shtėpisė, sipas njė liste pėr ekzekutimin e intelektualėve dhe tė veprimtaitve politikė, - po rrėfente me shqetėsim njė veprimtar politik, qė kishte arritur tė dalė nga Mitrovica. - Nė shtėpinė e tij ėshtė likuiduar edhe udhėheqėsi i sindikatės, Agim Hajrizi. Bashkė me tė janė ekzekutuar edhe i biri 12 vjeēar dhe e ėma, - mė thotė Rasim Cubolli, njė inxhinier qė me shumė vetmohim punoi me vite nė Presidencė. - Mos di gjė mė konkrete pėr fatin e avokatit Bajrain Kelmendi, - interesohet tė dijė Adnani. - Di se ėshtė arrestuar pas mesnate bashkė me tė dy djemtė - them. - Herėt nė mėngjes Nekibja ishte interesuar pėr fatin e tyre. Shko dhe pyet tek NATO-ja! - i ishte kėrcėnuar policia serbe, - i them.

    Nė dhomėn tjetėr Beriana po flinte ende. Ajo mė bėri shoqėri pothuaj deri pak para se tė agonte. Biseduam gjatė dhe disa herė gjatė natės mė tha se kishte frikė pėr veten dhe pėr mua. Njė mik imi interesohet tė dijė nėse kemi mundėsi tė njoftojmė kėdoqoftė nga tė huajtė pėr kėtė qė po ngjet. Kur mori vesh se bashkė me mua nė shtėpi gjatė gjithė natės ka qenė edhe vajza, tha se ishte i tmerruar dhe po mė kėshillonte qė gjatė ditės tė gjeja ndonjė vend tjetėr pėr strehim.

    Njoftimet pėr ekzekutimet e para m’i kujtuan kėrcėnimet e liderit tė radikalėve serbėm, Vojisllav Sheshel, i cili, vetėm pak ditė mė pėrpara, pa asnjė ekuivok, po e bėnte publik planin serb pėr spastrimin e Kosovės. Ai e thoshte hapur se, nėse avionėt e Aleancės e sulmojnė nga qielli, forcat serbe do tė sulmojnė nė tokė dhe nuk do tė lėnė asnjė shqiptar pa dėbuar nga Kosova. Por, duket se kėrcėnimet serbe nuk ishin kuptuar seriozisht, as nga politikanėt shqiptarė dhe, me gjasė as nga faktorėt politikė e ushtarakė ndėrkombėtar. Kėtė konstatim e bėjnė tė qėndrueshėm hutia e pėrgjithshme, e cila u krijua qė me ekzekutimet e para serbe dhe me veprimet e egra antishqiptare tė serbėve si dhe vetė paniku qė, pėr pasojė, po krijohej nė popull.

    Shqiptarėt ishin tė mrekulluar me forcėn ushtarake tė Aleancės. Ata mė shumė dhe mė pėrpara sesa me kėrcėnimet serbe e me rreziqet qė projektoheshin kundėr tyre nØče deklaratat e udhėheqėsve serbė, po preokupoheshin me dėmet qė do tė pėsonte armata kriminale serbe. Duket se atyre u interesonte hakmarrja e forcave tė Aleancės kundėr forcave serbe dhe pozjiaj e kishin harruar rrezikun qė po u kanosej vetė atyre nga forcat kriminale serbe. Faktorėt politikė dhe ushtarakė ndėrkombėtar duket se llogarisnin qė Beogradi do tė dorėzohejpas sulmeve tė para dhe ai pastaj do tė pėrmbushte kėrkesat e bashkėsisė ndėrkombėtare. Kėtu me gjasė e gjente mbėshtetjen arsyeja pase sulmet e mbrėmshme ishin tė pakta dhe pa asnjė efekt ushtarak dhe politik.

    Nė telefon ishte Ganiu. Donte tė dinte si e kisha kaluar natėn dhe ēfarė po planifikoja tė bėja. Tashmė kishte dėgjuar pėr ekzekutimet e para nė qytet dhe shihej qartė se ishte i shqetėsuar pėr fatin tim.


    ...


    PARANTEZA E MBYLLJES

    Pikėrisht tash e shoh tė domosdoshme qė ta bėjė publike dilemėn e rėndė se a thua do tė arrija ta pėrjetoja ēlirimin e Kosovės, qė t’u bija nė fund shėnimeve qė pasojnė, dhe, mė nė fund, qė ta kryeja dorėshkrimin e kėsaj lutjeje pėr Prishtinėn, qė kėsaj bible pėr fatin e gjithė shqiptarØve dhe tėrė Kosovės.

    Kjo dilemė mė shoqėroi gjatė gjithė kėtyre 82 ditėve. Por, ishte energjia e fuqishme e besimit se forcat e Aleancės do ta detyrojnė Serbinė tė kapitullojė dhe do ta shpėrblejnė sakrificėn sublime dhe vetė luftėn pėr ēlirim tė shqiptarėve qė mė mbanin gjallė dhe qė mė bėnin qė t’i mbaja kėto shėnime.

    Nuk jam i sigurt nėse e kam thėnė tashmė, por sidoqoftė e gjej tė nevojshme tė theksoj edhe njė herė se shėnimet pėr kėtė libėr rėndom i mbaja nė mėngjes dhe vonė pasdite dhe ato kėtu janė autentike. Ndonjė pėrsaktėsim i domosdoshėm, thellimi i ndonjė situate dhe zhvillimi i ndonjė argumenti nuk kanė pse tė pėrjashtohen. Por, marrė nė pėrgjithsi , ato ruajnė rezonin dhe emocionin e momentit.

    Si tė kėtilla, ato mund tė konsiderohen jo sall shėnime tė njė empirie, tė asaj qė po ndodhte gjatė atyre 82 ditėve tė njė egzili tė brendshėm, por edhe njėfarė diagrami i reagimeve emocionale ndaj atyre ngjarjeve. Pra janė shėnime jo vetėm pėr ngjarjet e pėr qėndrimet, pėr zhvillimet e pėr kthesat e njė momenti historik, por edhe pėr vetė situatat dhe reagimet, pėr refleksionet dhe interpretimet, pėr emocionet dhe pėrgjasimet e paevitueshme tė atij momenti historik e ekzistencial me situata e me ngjarje e me reagime tė tjera tė moēme e tė reja.

    Energjia e ringjalljes sė Prishtinės dhe gjithė Kosovės mbas hyrjes sė forcave tė Aleancės, ndėrkaq, ishte ajo qė mė bėri t’i pėrfundoj kėto shkrime dhe ta kryej librin. Disa herė mė ka ndodhur qė gjatė kėsaj kohe tė dal nėpėr rrugėt e qytetit, tė shėtis dy herė pothuaj gjithė Kosovėn dhe tė vėrej e tė prek e tė ndiej nga afėr tmerrin e vdekjes e tė shkatrrimit dhe pulsin e jetės. Kam vėshtruar nga afėr e me orė tė tėra shtėpi tė djegura, katunde e qytete tė rrėnuara, varreza individuale e kolektive dhe gjithėherė kam marrė mesazhin e njejtė se Serbia deshi ta djegė tokėn e Kosovės dhe ta shfarosė popullin e saj shqiptar.

    Por, poaq tė fuqishme ishin mesazhet qė shpėrthenin nga prania e ushtarėve evroamerikanė, nga lėvizjet e nga veprimet, nga mendimet e nga besimi i pashembulltė i shqiptarėve pėr ndėrtimin dhe rindėrtimin e Kosovės. Nuk ishte vetėm kthimi i shpejt i shqiptarėve nė Kosovė mrekullia qė la pa frymė gjithė botėn. Energjia e jetės dhe e punės, vetė fryma e ringjalljes sė shpejtė tė jetės nė tė gjitha planet ishte njė mrekulli tjetėr, poaqė e papritur dhe gjithandej e ēmuar nga tė gjithė qė e dinė dhe qė e njohin, qė e ndihmuan dhe qė do ta ndihmojnė akoma mė shumė Kosovėn dhe popullin e saj.

    Nuk ėshtė kurrėfarė fshehtėsie se pėrfundimin e kėtij dorėshkrimi gjithsesi qė e ka ndihmuar pikėrisht kjo energji e pėrgjithshme e ringjalljes sė jetės nė Kosovė. Dorėshkrimet e kėtij libri, tri fletoret e mbushura me njė kaligrafi herė tė qetė e tė rregulltė dhe herė tė shqetsuar e disi tė egėrsuar, disa herė mė dukeshin disi tė fjetura tek i vėshtroja me orė tė tėra.

    Por, ato ēuditėrisht ngjalleshin e ringjalleshin, merrnin frymė e jepnin mesazhe kuptimi posa i lexoja dhe i rilexoja. Energjia e jetės gjithsesi qė projektohej e reflektohej nė energjinė e shkrimit, sikundėr qė kjo e dyta i jepte jetės kuptime e mesazhe tė reja dhe tė panjohura.

    Asnjėherė nuk do tė harrojė keqardhjen qė po shprehte njė Djalosh pėr librat qė m’i kishin djegur serbėt nė shtėpinė e babės nė Gllamnik. Ishte dita e parė qė po shėtisja rrugėt e Prishtinės pas tre muajėsh, kurse Djaloshi nga Sekiraēa po mė afrohej disi me ngurrim dhe po mė tregonte se plakun e kisha gjallė. Por, librat t’i kanė djegur, mė tha me njė keqardhje qė nuk mund ta shpjegoj. Nuk foli pėr shtėpinė, qė po ashtu ishte djegur me krejt ēfarė kishte pasur brenda, por vetėm pėr librat. Kjo mė bėri pėrshtypje.

    Dorėshkrimi i kėtij libri kurrėsesi nuk mund tė jetė kompensim pėr gjithė ata libra qė u dogjėn bashkė me gjithė ato ide e mendime. Situata e karaktere tė krijuara nga gjeniu krijues i njeriut. Por, si brenda ēdo libri tjetėr, edhe brenda librit qė e keni pėrpara, veprojnė e krijohen e bashkėveprojnė energji tė shumta e tė vazhdueshme, tė brendshme e tė jashtme, tė tilla qė i dimė dhe qė i njohim, por edhe tė tilla qė as i dimė dhe qė as kemi se si t’i njohim. Kėto energji vazhdimisht e ushqejnė dhe e pėrcaktojnė, e lindin dhe e rilindin njėra tjetrėn nė emėr tė jetės dhe tė lirisė, si vetė librat, tė cilėt, nė fakt, gjithmonė e shkruajnė dhe e rishkruajnė njėri-tjetrin, duke e krijuar universin e dijes e tė shkrimit.

    Pikėrisht tek kėto energji merr jetė e shpirt edhe dorėshkrimi i librit “Njė lutje pėr Prishtinėn”.

    Prishtinė, 21 dhjetor 1999

    "NJĖ LUTJE PĖR PRISHTINĖN"
    Xhemail Mustafa
    Shtėpia Botuese FAIK KONICA - Prishtinė - 2001


    -----------Marre nga Trepca.net----

  2. #2
    i larguar
    Anėtarėsuar
    16-11-2002
    Postime
    1,080
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    Me 20 Nentor te 2000, diten kur u vra Xhemail Mustafa para baneses se tij ne lagjen Dardania, kam ndodhur aty afer. Me vjen cudi si ka mundesi qe aty afer kishte qindra te rinj dhe asnjeri s'arriti te identifikonte dy vrasesit.



    Jeta dhe veprimtaria e tij

    Xhemail Mustafa, gazetar, publicist e shkrimtar, u lind nė fshatin Gllamnik tė Podujevės nė vitin 1954. Shkollėn fillore dhe tė mesme i kreu nė Gllamnik dhe Podujevė. Studioi nė Universitetin e Prishtinės. Qė nga fundi i viteve shtatėdhjetė, pėr dhjetė vjet, punoi nė gazetėn Rilindja, si gazetar e redaktor i kulturės. Nga viti 1993 deri nė ditėn e sotme punoi nė Qendrėn pėr Informim tė Kosovės (QIK).

    Zoti Mustafa ishte njėri nga themeluesit e Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), partisė sė parė jokomuniste nė Kosovė, nė dhjetor tė vitit 1989. Njė kohė ka qenė anėtar i Kryesisė sė LDK-sė, ndėrsa nga viti 1992 kėshilltar pėr informim i kryetarit tė LDK-sė dhe tė Kosovės, Ibrahim Rugova.

    Xhemail Mustafa ėshtė autor i njė libri me ese e kritikė letrare dhe njė libri shėnimesh pėr qėndrimin e tij nė Prishtinė gjatė luftės nė Kosovė nė pranverėn e vitit 1999.

    Si njeri e vėshtrues ngjarjesh kulturore e politike, Xhemail Mustafa njihej pėr fjalėn e peshuar, tė nuancuar, por tė guximshme e shumė esenciale. Ėshtė vlerėsuar gjithėherė qėndrimi i tij i artikuluar kombėtar e demokratik.

    Kolegėt e tij nė Qendrėn pėr Informim do ta kujtojnė pėrherė me mall Xhemailin qė ishte pėr gjithė kėto vite njė nga shtyllat e kėtij institucioni tė informimit nė Kosovė, mė i forti nė vitet nėntėdhjetė.

    Ish-udhėheqėsi i Qendrės pėr Informim tė Kosovės, ku Xhemail Mustafa punoi deri nė ditėn e fundit tė jetės sė tij, Enver Maloku, ėshtė vrarė nė njė atentat tė ngjashėm afėr banesės sė tij nė Prishtinė, mė 11 janar 1999.


    [size=0.6]Kosova[/size]

  3. #3
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime

    Xhemail Mustafa





    "NJĖ LUTJE PĖR PRISHTINĖN"

    Xhemail Mustafa

    Shtėpia Botuese FAIK KONICA - Prishtinė – 2001



    “Por, ishte energjia e fuqishme e besimit se forcat e Aleancės do ta shpėrblejnė sakrificėn sublime dhe vetė luftėn pėr ēlirim tė shqiptarėve qė mė mbanin gjallė dhe qė mė bėnin qė t’i mbaja kėto shėnime” Xhemail Mustafa





    Paranteza e hapjes



    Po bėhej njė vit i plotė, ndoshta ishte pikėrisht korriku i vitit qė shkoi qė kur e kisha shkruar esenė « Bibla pėr Prishtinėn » dhe ajo tashmė ishte botuar nė librin e eseve e tė vėshtrimeve letrare « Mrekullia e shkrimit ». Asokohe as mendja nuk mė kishte shkuar se tash, gati plot njė vit mė vonė, do tė shkruaja njė libėr tė njė natyre krejt tjetėr, e qė do tė mbante titullin « Njė lutje pėr Prishtinėn ». Por, mė vonė qė kur filluan sulmet ajrore tė NATO-s kundėr objektivave tė ushtrisė e tė policisė serbe dhe qė kur vendosa tė mbaj shėnime pėr atė qė po ndodhte e qė po pėrjetoja gjatė 82 ditėve sa qendrova pothuaj krejtėsisht i mbyllur nė Prishtinė, e kisha tė qartė se ky libėr do ta ketė pikėrisht kėtė titull.



    Mbase shpjegimet mė tė mira pėr arsyet pse po e nxirrja nė krye tė librit pikėrisht kėtė titull mund tė gjenden nė vetė librin dhe nė pėrmbajtjen e tij. Megjithatė, njė shpjegim i rastit kujtoj se ėshtė i nevojshėm, nė mos pėr asgjė tjetėr, atėherė pėr faktin se ky titull, pak a shumė, pėrsėritet nė kėta dy libra. Nė librin e parė ai ėshtė, siē e thamė, titull i njė eseje letrare tė veēantė, por qė kishte pėr kontekst ngjarjet dramatike nė pjesėn mė tė madhe tė Kosovės gjatė pranėverės dhe verės sė vitit 1998 dhe kur lufta po i kanosej vetė Prishtinės.



    Pikėrisht nė ato rrethana, njė regjisor e njė dramaturg yni me autoritetin e profesionit, po mė sugjeronte ta lexoja dramėn « Bibla » tė Berthold Brehtit.



    Vetėm pasi e lexova atė dramė krejt tė shkurtėr, pashė se ajo sugjeronte njė ngjashmėri tė kobshme midis Amsterdamit dhe Prishtinės dhe se pikėrisht kjo kishte qenė arsyeja pse miku im po ma preferonte pėr lexim tekstin e kėsaj drame.



    Ishte viti 1913 kur u shkrua ajo dramė dhe ishte situata tragjike e pushtimit tė A,sterdamit nga protestanėt nė fillim tė kėtij shekulli, qė Brehti po e bėnte temė dhe prokupim tė kėsaj drame. Duke parė se qyteti po digjej, Gjyshi po e mallkonte Vajzėn – mbesėn e tij me « Bibėl » nė dorė, dhe po pėrpiqej ta ngushėllonte me perlat e urtisė nga ky libėr i shenjtė, ta bindte se duhet tė mos e pranojnė kapitullimin para ushtrisė katolike dhe se e vlente qė tė sakrifikoheshin pėr qytetin e tyre.



    Fati i keq i Amsterdamit tė para gati njė shekulli vetvetiu ma kujtoi njė situatė qė disi lidhej me Prishtinėn njė gjysmė shekulli mė vonė, gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Flitej qė kur isha fėmijė se ishte njė hoxhė qė e kishte shpėtuar Prishtinėn pa u dėmtuar gjatė luftės sė para mė se pesė dekadave. Njėri nga hoxhallarėt mė tė njohur tė qytetit, me “Kur’an” nė dorė dhe bashkė me disa kryefetarė tė tjerė, i kishin rėnė tri herė rrotull Prishtinės dhe ishin lutur pėr fatin e saj. Besohej verbėrisht se kjo lutje e hoxhės e kishte shpėtuar qytetin nga flaka e luftės. Avionėt gjermanė kishin fluturuar mbi Prishtinėn, por thuhej se ata, nė vend tė qytetit, kishin parė vetėm ujė! Kėshtu thuhej e kėshtu flitej pėr Prishtinėn dhe pėr hoxhėn qė kinse e kishte shpėtuar atė.



    Kaq pėrsa i pėrket kėtij eseu letrar, i cili ishte shkruar nė njė kohė lur lufta po i kėrcėnohej edhe Prishtinės dhe ajo sugjerohej me vetė titullin qė i ishte vėnė nė ballė. Por, nė ndėrkohė, ky kėrcėnim pothuajse po bėhej realitet, njė realitet tragjik pėr Prishtinėn dhe pėr gjithė Kosovėn. Regjimi serb po refuzonte me kėmbėngulje nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Rambujesė pėr njė zgjidhje kalimtare pėr ēėshtjen e Kosovės, kurse sulmet ajrore kundėr objektivave tė ushtrisė e tė policisė serbe po bėheshin tė paevitueshme. Ato filluan mė 24 mars dhe pėrfunduan mė 9 qershor dhe ishin pikėrisht kėto sulme tė fuqishme tė NATO-s qė i erdhėn nė ndihmė popullit shqiptar dhe qė e detyruan Serbinė tė kapitullojė.



    Gjithė kėtė kohė qendrova nė Prishtinė bashkė me Gruan e me Djalin e me disa miqė dhe ishin kėto 78 ditė tė frikės e tė shpresės dhe 4 ditė tė tjera tė besimit tė madh se forcat e Aleancės do t’i detyrojnė forcat serbe qė tė kapitullojnė dhe t’i nxjerrin jashtė Kosovės, ashtu siē ishin marrė veshė nė Kumanovė. Kjo ėshtė arsyeja pse si njėsi tė matjes sė kohės janė ditėt e vetmisė e tė besimit, vetė netėt e gjata tė frikės e tė shpresės dhe jo datat, tė cilat rėndom e nėnkuptojnė vetėm njė rrjedhė sukcesive tė kohės.



    Fakti se gjatė gjithė kohės sa zgjatėn sulmet ajrore tė Aleancės qėndrova nė Prishtinė, vetvetiu e bėn reale situatėn kur me qindra herė po i kujtoja, edhe hoxhėn plak tė Prishtinės me “Kur’an” nė dorė, edhe personazhin plak tė Brehtit tek po e ngushllonte Vajzėn me citatet e “Biblės”. Kjo ėshtė arsyeja e parė pse vendosa qė, nė ballė tė librit, tė nxjerr pikėrisht kėtė titull. Lidhja midis dy situatave dhe referencave brenda saj ishin tė forta dhe doja qė t’i kujtoj, edhe nė kėtė mėnyrė, si kėrcėnim potencial qė po i bėhej Prishtinės gjatė verės dhe vjeshtės sė kaluar, ashtu edhe rrezikun e shfarosjes sė banorėve tė saj dhe djegies sė gjithė qytetit, kėsaj pranvere tė kobshme e tragjike pėr gjithė Kosovėn.



    Arsyeja tjetėr pse e pagėzova pikėrisht me kėtė titull ėshtė mė esenciale. Ajo lidhet me faktin se jam i bindur se tė gjithė shqiptarėt, gjatė atyre tre muajve, do tė jenė lutur nė mėnyrėn e vet pėr Kosovėn, pėr familjen e pėr shtėpinė, pėr katundin e pėr qytetin e tyre. Nuk po zbuloj asnjė fshehtėsi nėse them se gjatė dy muajve e gjsmė sa qėndrova nė njė ekzil tė brendshėm nėpėr tri-katėr apartamente nė kuartin “Dardania” tė Prishtinės, me qindra herė isha lutur pėr fatin tim, pėr fatin e familjes, pėr fatin e miqėve e tė kolegėve, pėr fatin e gjithė njerėzve, qė i njihja dhe qė nuk i njihja, dhe pėr fatin e qytetit e tė gjithė Kosovės.



    Kėshtu si unė do tė jenė lutur dhe shumė banorė tė tjerė tė Prishtinės. Por, ndryshe nga ata qė pėr fatin e qytetit tė tyre luteshin nėn qiellin e hapur apo nėn tenda, larg Kosovės si refugjatė apo nėpėr burgjet e errta e tė lagėshta tė Serbisė, unė pata fatin qė lutjen pėr Prishtinėn, vetė biblėn pėr fatin e saj, t’i bėja dhe t’i krijoja duke qenė nė qytet. Prishtinėn e duan dhe e kanė dashur njėsoj, si ata qė kanė qenė tė detyruar ta braktisin nėn kėrcėnimet serbe, ashtu edhe ata qė kanė qėndruar nė qytet gjatė kohės sė sulmeve. Kėta tė fundit, qė assesi nuk ishin pak, ndėrkaq, kanė pasur mundėsinė qė ta pėrjetojnė jo vetėm dhembjen e papėrshkrueshme tė zbrazjes sė Prishtinės dhe dominimin er saj tė plotė e tė egėr nga forcat banditeske serbe, por edhe vetė ēlirimin dhe ringjalljen e saj. Ky ėshtė privilegji i tyre i madh dhe pikėrisht kėtij privilegji i detyrohet libri qė pason



    Vranėsirat e papritura, njė erė e ftohtė dhe pluhuri qė ngrihej dendur rrugėve tė Prishtinės e bėnin ditėn e 24 marsit krejt tė veēantė dhe i jepnin asaj dimensione tė paparashikueshme.



    Sulmet e Aleancės kundėr caqeve ushtarake serbe priteshin pėr nė mbrėmje dhe dukej se ajo do tė vinte mė shpejtė se kurrėnjėherė pėrpara, bashkė me errėsirėn e natės. Ishin pikėrisht kėto vranėsira dhe ky pluhur, kjo pritje dhe kjo bindje pėr sulmet e paevitueshme qė i bėnin njerėzit tė ndiheshin disi me ndjenja tė pėrziera. Askush nuk e fshihte gėzimin qė Aleanca do tė sulmonte nga ajri forcat kriminale serbe dhe do tė kryente ndaj tyre hakmarrjen e madhe pėr gjithė ato krime qė serbėt tashmė po bėnin kundėr shqiptarėve dhe pasurisė sė tyre, si dhe do ti detyronte ata qė tė tėrhiqen njėherė e pėrgjithmonė nga Kosova.



    Por, ndjenja e pritjes dhe gėzimit, ky koktej emocionesh disi tė ndrydhura, shoqėrohej nga droja se mos regjimi serb pikėrisht kėto sulme nga ajri do t’i merrte si pretekst pėr t’i qėlluar pa asnjė mėshirė shqiptarėt nė tokė, pėr tė bėrė krime monstruoze mbi ta dhe pėr ta spastruar etnikisht Kosovėn. Nuk kishte asnjė dilemė se Aleanca do ta zotėronte qiellin dhe se atje lart ajo do ta fitonte luftėn kundėr serbėve dhe armatės sė tyre kriminale. Por, po ashtu, nuk kishte asnjė mėdyshje se ushtria dhe policia serbe tashmė lishin vendosur pushtetin e dhunės e tė tmerreve nė tokė dhe ishte ky moment qė i tmerronte shqiptarėt dhe qė e bėnte mė tė frenueshėm dhe disi me emocione tė pėrziera gėzimin pėr intervenimin tashmė evident tė Aleancės.



    Frika nga hakėmarrja serbe bėri qė shumė familje tė strehoheshin jashtė Kosovės katėr-pesė ditė para se tė fillonin sulmet kundėr forcave serbe. Veēmas shiheshin familje qė me nguti po i strehonim fėmijėt nė Maqedoni. Tek po ngjitesha shkallėve tė pallatit ku banoja, nė pjesėn qendrore tė lagjes “Dardania”, pashė njėrin nga fqinjėt qė, bashkė me fėmijėt, po zbriste me nguti e me njė nervozė shkallėt temoshtė. Po shkojnė, i thashė vetes, pa qenė i sigurtė se do t’ia dalim t’i shpėtojmė thikės serbe. Nėse e lėshojmė Kosovėn kjo do tė jetė fitorja mė e madhe dhe pėrfundimtare e serbėve, po e ribindja veten.



    Forcat e Aleancės po pėrgatiteshin qė ta sulmonin Serbinė dhe, pastaj, tė vendoseshin nė Kosovė, mbi bazė tė Marrėveshjes sė Rambujesė, e cila ishte njė kontratė politike midis shqiptarėve dhe Aleancės. Avionėt evroamerikanė tashmė po bėheshin gati pėr ta sulmuar Serbinė, kurse shqiptarėt po e lėshonin Kosovėn nga frika e hakmarrjes sė pėrgjithshme serbe! Ky ishte paradoksi dhe nuk kishte si tė mos pyetej njeriu me gjithė zė se pėr kė do ta bėjė luftėn Aleanca!?



    Shqiptarėt po vepronin me nguti qė t’i iknin hakmarrjes serbe dhe nuk dihej kush do t’i priste forcat e Aleancės nė Prishtinė, po u zbraz Kosova kėshtu si ka filluar.

    Kjo e kishte shtyrė Rexhep Qosjen qė dje t’u bėnte njė thirrje dramatike e me plot patetikė njerėzve pėr tė mos e lėshuar Kosovėn.



    Atmosferėn e luftės dhe tė sulmeve po i bėnte krejtsisht reale fakti se Beogradi kishte shpallur mbrėmė zyrtarisht gjendjen e rrezikut tė drejtpėrdrejtė nga lufta dhe kishte koncentruar forca tė mėdha ushtarake e policore nė Kosovė. Ky pėrqėndrim forcash tė mėdha ushtarake e policore nė Kosovė. Ky pėrqėndrim forcash ishte i madh e sistematik, qė prej fillimit tė Konferencės sė Rambujesė. Hamendjet nėse do tė ketė ose jo sulme nga ajri pothuaj ishin evituar krejtėsisht. Por, ende nuk dihej nėse, bashkė me goditjet nga ajri, do tė ketė edhe intervenim tė forcave tokėsore dhe si duhej tė silleshin shqiptarėt nė kėto rrethana krejtėsisht tė reja dhe tė rrezikshme.



    Pikėrisht me kėto dilema dhe me kėto imazhe tė ngrysta pėr atė qė po pritej tė ndodhte, hyra brenda nė apartament. Dija se njė pjesė e familjes prej ditėsh po endej katundeve tė llapit, por nuk mė kishte shkuar mendja se do t’i shoh ashtu tė lodhur, tė hutuar dhe tė frikėsuar. Nėna dhe vėllai me fėmijėt qė prej dhjetė ditėsh e kishin lėshuar Gllamnikun dhe ishin strehuar nė disa fshatra tė Gallapit, ku po bėnte dimėr i egėr dhe njė pjesė tė udhės e kishin bėrė, duke qenė tė detyruar tė ballafaqohen me borėn dhe me fėrfėllazėn. Nė Prishtinė kishin arritur para pak ēastesh dhe, tek po interesohesha pėr shėndetin e tyre, pashė se ishin lodhur dhe se kishin frikė pėr atė qė mund tė ndodhte qė sonte.



    - A do tė sulmojnė – Mė pyeti ganiu, kurse fėmijėt e prisnin pėrgjigjen me ndjenjėn e gėzimit tė fshehtė. Nėna nuk ngurroi tė thoshte se kishte frikė pėr mua, qė isha deklaruar hapur pro sulmeve tė Aleancės dhe kisha kėrkuar publikisht qė goditjet nga ajri tė shoqėroheshin me intervenimin e trupave tokėsore.



    - Po, do tė sulmojnė qė sonte, - thash. Mbrėmė Solana ia ka kaluar urdhėrin pėr sulme Klarkut. Ky i fundit e ka pėr detyrim qė brenda 24 orėsh tė fillojė me sulmet nga ajri kundėr caqeve ushtarake e policore serbe – ia shpjegova vėllait, duke qenė krejtėsisht i sigurt se vėrtet sulmet ajrore do tė fillojnė qė mė 24 mars para mesnatės.



    Ata u shikuan mes veti. Por, nuk thanė asgjė. Heshtjen e theu papritur zilja e telefonit. Njė mik imi interesohej tė dinte se ēfarė duhej bėrė. Ai po mė thoshte se qyteti tashmė po hynė nė njė gjendje paniku. Duhet tė dal dikush dhe tė marrė guximin e tė thotė se ēfarė duhet tė bėjė populli. Njerėzit kanė filluar qė tash tė mendojnė si tė largohen nga qyteti, kurse nė kėto momente kur po afrohet nata.


    Miku im po ngulte kėmbė se, jo sall Rexhep Qosja, por d. Ibrahim Rugova, tė cilin populli e zgjodhi kryetar tė Republikės sė Kosovės, ėshtė ai qė i pari duhet t’i bėnte thirrje popullit qė tė mos e lėshojė Kosovėn.



    - Ne nuk mund tė rrimė nė kėtė banesė – tha Gabiu. – Do tė shkojmė tek Fazliu, kurse ti duhet tė gjesh ndonjė vend tjetėr pėr disa ditė, - po ngulte kėmbė ai.



    - Po, - i thashė. – Kjo ėshtė banesė qė mund tė kontrollohet nga policia qė sonte, - plotėsova veten, pa qenė i sigurtė se ku do tė shkonim unė, gruaja dhe dy fėmijtė.



    Kishte disa ditė qė po mendoja pėr mundėsinė e largimit tė pėrkohshėm nga banesa. Pėr veten isha i sigurt se nuk do tė dal jashtė Kosove. Mund tė strehohem diku pėr ndonjė ditė. Jo mė shumė. Fėmijėt, kisha menduar, se mund t’i nxjerr jashtė, nėse rrezikohemi pėrfundimisht. Vetė nė asnjė mėnyrė nuk do ta lė Prishtinėn. Fėmijėt dhe gruaja – ndoshta. Por, momenti i sulmeve po afronte shpejt, kurse unė nuk kisha ndėrmarrė asgjė, as pėr veten dhe as pėr fėmijėt.



    Vėllai me nėnėn dhe me fėmijėt dolėn. Nėnės ia pashė njė lot tek po i lėvizte poshtė faqeve. Ajo u mundua ta fshehė lotin nga unė, qė po pėrpiqesha ta ngushlloja se do tė bėhet mirė, se mė nė fund gjėrat do tė vendosen nė vendin e vet. Ishte ora 17. Nė banesė mbetėm unė, gruaja dhe dy fėmijėt. Ata mė shikonin mua, ndėrsa unė po hamendesha, pa ditur ēfarė duhej tė bėja.



    - Sonte nuk do tė jemi bashkė, u thashė.



    Kėtė zgjidhje e kisha menduar qė nga mesdita, pa qenė i sigurt nėse kjo ndarje e shpejtė dhe e papritur do tė zgjaste vetėm njė natė. Ata mė vėshtruan ftohtė. Sikur e kishin pritur qė moti kėtė propozim. Bahria dhe Besiani do tė shkonin nė shtėpinė e vjehrrės, tė cilėn e konsideronim pak mė tė sigurtė, ndėrsa unė me Berianėn do tė qėndronim nė banesė. E kishim tė qartė se kjo nuk ishte njė zgjidhje qė ofronte farė sigurie. Por, tė paktėn, nuk deshėm qė tė jemi tė gjithė bashkė. Nėse do tė ndodhte mė e keqja, nėse serbėt do tė vendosnin tė na vrisnin , atėherė tė paktėn kjo tė mos na gjente tė gjithėve pėrnjėherė dhe jo nė njė vend. Kėrė parandjenjė nuk ua thashė tė tjerėve – as gruas, as djalit dhe as vajzės. Por, jam i sigurt se ata e dinin arsyen pse nuk do tė duhej tė qėndronim bashkė.



    Sulmet e para na gjetėn duke biseduar pėr mundėsitė qė, bashkė me Vajzėn, tė gjejmė njė zgjidhje tjetėr, qė tė mos e bėnim natėn nė banesė. Kishte dy orė qė Bahria me Besianin kishin shkuar te Selushi, kurse unė me Berianėn po hamendeshim. Por, tashmė ishim vonuar me hamendjet tona. Ishte ora 20.04 minuta.



    Makineria e sulmeve ajrore tė Aleancės po vihej nė lėvizje kundėr caqeve serbe dhe po fillonte ndėshkimi kundėr forcave kriminale ushtarake e policore serbe. Bashkė me sulmet e para tė vionėve dhe raketave tė Aleancės nė aeroportin ushtarakė nė Sllatinė dhe nė qendrėn e stėrvitjes sė policisė speciale serbe nė Ajvali, Prishtina ngeli pa korrent. Momenti ishte tepėr i veēantė. Aleanca po hynte nė luftė kundėr Serbisė dhe sulmet e saj, objektivisht, ishin nė anėn e shqiptarėve. Rrugėt e Prishtinės pėrfundimisht, po bėheshin tė shkreta e krejtėsisht tė pasigurta dhe, tashmė, ishte e qartė se unė dhe Vajza ishim tė detyruar qė natėn ta bėjmė nė banesėn tonė.



    - Po digjet ndėrtesa e Presidencės, - po mė thoshte me telefon njė zė i panjohur. – Objekti i Qendrės pėr Informim tė Kosovės tash pėr tash ka shpėtuar. Por, Presidenca ėshtė vjedhur, ėshtė thyer dera kryesore nė fillim dhe pastaj i ėshtė dhėnė flaka, - mė fliste njė nga rojet e natės nė objektin e “Unikosprojektit”, qė gjendej vetėm disa metra larg Presidencės. Ai po shpjegonte se vetėm njė orė pas sulmeve tė para kishte dėgjuar disa njerėz qė me nguti po i afroheshin objektit. E kishin thyer derėn, kishin nxjerrė jashtė dokumentacionin dhe mė pas ia kishin dhėnė flakėn objektit. Zėri po i dridhej tek po e pėrshkruante atė qė kishte parė. Derisa po pyeste ēfarė do tė mund tė bėnte ai pėr objektin e Presidencės qė po pėrfshihej nga flakėt, u pėrpoqa ta qetėsoj dhe i thashė qė tė ketė kujdes pėr veten.



    Ishte vonė pas mesnate. Tek po pėrpiqesha tė dėgjoja tė gjitha lajmet e informacionet e mundshme, si nėpėr fanitje, vėrejta se po afronte mėngjesi.



    ...





    PARANTEZA E MBYLLJES



    Pikėrisht tash e shoh tė domosdoshme qė ta bėjė publike dilemėn e rėndė se a thua do tė arrija ta pėrjetoja ēlirimin e Kosovės, qė t’u bija nė fund shėnimeve qė pasojnė, dhe, mė nė fund, qė ta kryeja dorėshkrimin e kėsaj lutjeje pėr Prishtinėn, qė kėsaj bible pėr fatin e gjithė shqiptarØve dhe tėrė Kosovės.



    Kjo dilemė mė shoqėroi gjatė gjithė kėtyre 82 ditėve. Por, ishte energjia e fuqishme e besimit se forcat e Aleancės do ta detyrojnė Serbinė tė kapitullojė dhe do ta shpėrblejnė sakrificėn sublime dhe vetė luftėn pėr ēlirim tė shqiptarėve qė mė mbanin gjallė dhe qė mė bėnin qė t’i mbaja kėto shėnime.



    Nuk jam i sigurt nėse e kam thėnė tashmė, por sidoqoftė e gjej tė nevojshme tė theksoj edhe njė herė se shėnimet pėr kėtė libėr rėndom i mbaja nė mėngjes dhe vonė pasdite dhe ato kėtu janė autentike. Ndonjė pėrsaktėsim i domosdoshėm, thellimi i ndonjė situate dhe zhvillimi i ndonjė argumenti nuk kanė pse tė pėrjashtohen. Por, marrė nė pėrgjithsi , ato ruajnė rezonin dhe emocionin e momentit.



    Si tė kėtilla, ato mund tė konsiderohen jo sall shėnime tė njė empirie, tė asaj qė po ndodhte gjatė atyre 82 ditėve tė njė egzili tė brendshėm, por edhe njėfarė diagrami i reagimeve emocionale ndaj atyre ngjarjeve. Pra janė shėnime jo vetėm pėr ngjarjet e pėr qėndrimet, pėr zhvillimet e pėr kthesat e njė momenti historik, por edhe pėr vetė situatat dhe reagimet, pėr refleksionet dhe interpretimet, pėr emocionet dhe pėrgjasimet e paevitueshme tė atij momenti historik e ekzistencial me situata e me ngjarje e me reagime tė tjera tė moēme e tė reja.



    Energjia e ringjalljes sė Prishtinės dhe gjithė Kosovės mbas hyrjes sė forcave tė Aleancės, ndėrkaq, ishte ajo qė mė bėri t’i pėrfundoj kėto shkrime dhe ta kryej librin. Disa herė mė ka ndodhur qė gjatė kėsaj kohe tė dal nėpėr rrugėt e qytetit, tė shėtis dy herė pothuaj gjithė Kosovėn dhe tė vėrej e tė prek e tė ndiej nga afėr tmerrin e vdekjes e tė shkatrrimit dhe pulsin e jetės. Kam vėshtruar nga afėr e me orė tė tėra shtėpi tė djegura, katunde e qytete tė rrėnuara, varreza individuale e kolektive dhe gjithėherė kam marrė mesazhin e njejtė se Serbia deshi ta djegė tokėn e Kosovės dhe ta shfarosė popullin e saj shqiptar.



    Por, poaq tė fuqishme ishin mesazhet qė shpėrthenin nga prania e ushtarėve evroamerikanė, nga lėvizjet e nga veprimet, nga mendimet e nga besimi i pashembulltė i shqiptarėve pėr ndėrtimin dhe rindėrtimin e Kosovės. Nuk ishte vetėm kthimi i shpejt i shqiptarėve nė Kosovė mrekullia qė la pa frymė gjithė botėn. Energjia e jetės dhe e punės, vetė fryma e ringjalljes sė shpejtė tė jetės nė tė gjitha planet ishte njė mrekulli tjetėr, poaqė e papritur dhe gjithandej e ēmuar nga tė gjithė qė e dinė dhe qė e njohin, qė e ndihmuan dhe qė do ta ndihmojnė akoma mė shumė Kosovėn dhe popullin e saj.



    Nuk ėshtė kurrėfarė fshehtėsie se pėrfundimin e kėtij dorėshkrimi gjithsesi qė e ka ndihmuar pikėrisht kjo energji e pėrgjithshme e ringjalljes sė jetės nė Kosovė. Dorėshkrimet e kėtij libri, tri fletoret e mbushura me njė kaligrafi herė tė qetė e tė rregulltė dhe herė tė shqetsuar e disi tė egėrsuar, disa herė mė dukeshin disi tė fjetura tek i vėshtroja me orė tė tėra.



    Por, ato ēuditėrisht ngjalleshin e ringjalleshin, merrnin frymė e jepnin mesazhe kuptimi posa i lexoja dhe i rilexoja. Energjia e jetės gjithsesi qė projektohej e reflektohej nė energjinė e shkrimit, sikundėr qė kjo e dyta i jepte jetės kuptime e mesazhe tė reja dhe tė panjohura.



    Asnjėherė nuk do tė harrojė keqardhjen qė po shprehte njė Djalosh pėr librat qė m’i kishin djegur serbėt nė shtėpinė e babės nė Gllamnik. Ishte dita e parė qė po shėtisja rrugėt e Prishtinės pas tre muajėsh, kurse Djaloshi nga Sekiraēa po mė afrohej disi me ngurrim dhe po mė tregonte se plakun e kisha gjallė. Por, librat t’i kanė djegur, mė tha me njė keqardhje qė nuk mund ta shpjegoj. Nuk foli pėr shtėpinė, qė po ashtu ishte djegur me krejt ēfarė kishte pasur brenda, por vetėm pėr librat. Kjo mė bėri pėrshtypje.



    Dorėshkrimi i kėtij libri kurrėsesi nuk mund tė jetė kompensim pėr gjithė ata libra qė u dogjėn bashkė me gjithė ato ide e mendime. Situata e karaktere tė krijuara nga gjeniu krijues i njeriut. Por, si brenda ēdo libri tjetėr, edhe brenda librit qė e keni pėrpara, veprojnė e krijohen e bashkėveprojnė energji tė shumta e tė vazhdueshme, tė brendshme e tė jashtme, tė tilla qė i dimė dhe qė i njohim, por edhe tė tilla qė as i dimė dhe qė as kemi se si t’i njohim. Kėto energji vazhdimisht e ushqejnė dhe e pėrcaktojnė, e lindin dhe e rilindin njėra tjetrėn nė emėr tė jetės dhe tė lirisė, si vetė librat, tė cilėt, nė fakt, gjithmonė e shkruajnė dhe e rishkruajnė njėri-tjetrin, duke e krijuar universin e dijes e tė shkrimit.



    Pikėrisht tek kėto energji merr jetė e shpirt edhe dorėshkrimi i librit “Njė lutje pėr Prishtinėn”.



    Prishtinė, 21 dhjetor 1999
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Llapi : 16-03-2004 mė 10:47

  4. #4
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    JA KUSH ĖSHTĖ VRASĖSI I INTELEKTUALIT XHEMAJL MUSTAFA



    Sipas dosjes sė “Sigurimit tė Atdheut”




    Personi vrasės qė e jep “Sigurimi i Atdheut” D. Zh., thuhet se ka lidhje shumė miqėsore me kėshilltarin pėr siguri tė Ibrahim Rugovės, tė dyshuarin me bazė tė fortė pėr organizimin e shumė vrasjeve politike tė pasluftės, Ramė Marajn. Opinionit i ėshtė i njohur fakti se Maraj u bė kėshilltar pėr siguri nė kabinetin e Ibrahim Rugovės vetėm pas vrasjes sė ish-shefit tė FARK-ut, Tahir Zemaj



    Shkruan: Nijazi Kryeziu



    Dosja e “Sigurimit tė Atdheut” e dorėzuar ditė mė parė nė UNMIK, e titulluar si Dosja 2005/02/SIA, pėrveē qė paraqet tė dhėna shumė interesante dhe shqetėsuese pėr opinionin publik dhe vendin, nė njėrin nga raportet e spiunimit nga ana e punėtoreve operativė tė “Sigurimit tė Atdheut”, flet gati nė detaje edhe pėr zbulimin e vrasėsve tė intelektualit dhe bashkėpunėtorit tė Ibrahim Rugovės, Xhemajl Mustafės.

    Raporti qė flet pėr vrasjen dhe vrasėsit e Xhemajl Mustafės mban datėn 18 tetor 2002. Raporti fillimisht pėrshkruan gjendjen e pėrgjithshme nė Kosovė dhe mundėsinė e rebelimit gjithėqytetar, tė pėrgatitura nga grupe tė ndryshme anekėnd Kosovės. Pastaj, nga tė dhėnat e raportit tė datės 18 tetor 2002 jepet edhe emri i njė personi nga qyteti i Podujevės, pėr tė cilin thuhet se ka organizuar dhe vrarė Xhemajl Mustafėn nė hyrje tė banesės sė tij nė qendėr tė Prishtinės.

    Personi D. Zh. Nga Podujeva ėshtė person i cili merret me akte kriminale (likuidime tė njerėzve nė Prishtinė dhe mė gjerė). D. Zh. ka lidhje tė ngushta me oficerėt A. SH. dhe D. G. nga Shqipėria, njėri prej tė cilėve konsiderohet si shumė i rrezikshėm dhe tashmė i ėshtė ndaluar hyrja nė Shqipėri. Nė raport konkretisht thuhet se personi D. ZH. ka dorė nė vrasjen e Xhemajl Mustafės dhe ekipin e ka nė Shqipėri, pėr ku edhe udhėton shpesh.

    Personi vrasės qė e jep “Sigurimi i Atdheut”, D. Zh. thuhet se ka lidhje shumė miqėsore me kėshilltarin pėr siguri tė Ibrahim Rugovės, tė dyshuarin me bazė tė fortė pėr organizimin e shumė vrasjeve politike tė pasluftės, Ramė Marajn. Opinionit i ėshtė i njohur fakti se Maraj u bė kėshilltar pėr siguri nė kabinetin e Ibrahim Rugovės vetėm pas vrasjes sė ish-shefit tė FARK-ut, Tahir Zemaj.

    Pėr Ramė Marajn, ky kėshilltar i Ibrahim Rugovės, tashmė ka tė dhėna se qėndron pas rrėmbimit dhe pastaj karbonizimit tė patriotit Shaban Manaj, hedhjen e bombės nė oborrin e shtėpisė, krimit dhe haremit tė Ibrahim Rugovės. Sipas burimeve nga Klina, Ramė Maraj qėndron edhe pas vrasjes sė kryetarit tė Kuvendit Komunal tė Klinės, njeriut tė urtė, Ismet Rraci.

    Maraj gjithashtu tanimė dihet nga tė gjithė vendorėt e ndėrkombėtarėt se ka organizuar edhe shpėrthimin me bombė teledirigjuese ndaj eskortės sė Ibrahim Rugovės mė datė 15 mars tė kėtij viti, nė qendėr tė Prishtinės.

    Ndėrsa KFOR-i, UNMIK-u dhe SHPK-ja, duke pasur tė dhėna tė sigurta se nė shtėpinė e Rugovės nė Velani po pėrgatitej diēka e keqe pėr Kosovėn, reaguan. Njė burim ndėrkombėtar thekson se i inkriminuari Ramė Maraj “na ka shpėtuar pėr 20 minuta”.

    Rama kishte ikur, por kishin mbetur armėt ilegale, bombat teledirigjuese, para nga punėt e pista, rreth njė milion euro, nė shtėpinė e pistė tė Ibrahim Rugovės.

    A thua e ka kuptuar dhe ndien Ibrahim Rugova se themelet e perandorisė sė tij tė vogėl tė krimit kanė nisur fuqishėm tė dridhen.

    KFOR-i, policia e UNMIK-ut dhe SHPK-ja, kėtė strehė tashmė jo tė sigurt pėr kriminelėt shumėngjyrėsh, duhet ta pastrojnė deri nė themel.

    epoka e re

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e RTP
    Anėtarėsuar
    26-03-2004
    Postime
    1,756
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime

    Arrow Sipas dosjes sė “Sigurimit tė Atdheut”te Llapit te PDK-SE

    Citim Postuar mė parė nga Llapi
    JA KUSH ĖSHTĖ VRASĖSI I INTELEKTUALIT XHEMAJL MUSTAFA



    Sipas dosjes sė “Sigurimit tė Atdheut”
    Shefi i Zyrės sė Grupit Ndėrkombėtar tė Krizave nė Prishtinė, Alex Anderson, thotė pėr BBC-sė se Partia Demokratike ka ngritur akuzat ndaj partisė nė pushtet, LDK-sė kur ka kuptuar se ajo nuk do tė jetė pjesė e qeverisė siē ishte nė mandatin e shkuar tė institucioneve tė Kosovės.

    “Ky dokument me akuza ėshtė pėrgatitur nga vetė shėrbimi i fshehtė i PDK-sė, SHIK-u dhe pretendimet se ai ėshtė pėrgatitur bazuar nė shqetėsimet qė qytetarėt i kanė shprehur nė PDK, nuk janė tė besueshme. Kjo paraqet vendimin e PDK-sė pėr tė pėrshkallėzuar tensionet politike me qeverinė, duke ndjerė se po e humb betejėn prapa skenės pėr mjete pėr kontroll dhe duke nxjerrė tė gjitha me shpresėn se komuniteti ndėrkombėtar do tė ndėrhyjė nė anėn e PDK-sė”, tha zoti Anderson.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Hyllien : 12-05-2005 mė 09:59
    Me respekt
    rtp-ja


    ps. "........Te gjithe kane te drejte te mendojne..
    por ka shume njerez qe i kursejne mendimet!"


  6. #6
    i/e regjistruar Maska e RTP
    Anėtarėsuar
    26-03-2004
    Postime
    1,756
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime
    Tė rinjtė e LDK-sė pėrkujtojnė Xhemajl Mustafės dhe kėrkojnė zbardhjen e vrasjes sė tij



    Prishtinė, 23 nėntor- Tė rinj tė Forumit Rinor tė LDK-sė, familjarė, miq dhe kolegė kanė pėrkujtuar sot nė gjashtėvjetorin e vrasjes Xhemail Mustafėn, duke u mbledhur para monumentit tė tij nė shkollėn fillore me tė njėjtin emėr, nė lagjen Dardania tė Prishtinės. Intelektuali Xhemajl Mustafa, shkrimtar dhe publicist, njėri nga bashkėpunėtorėt mė tė ngushtė tė Ibrahim Rugovės u vra nė hyrjen e banesės sė vet, ndėrsa po kthehej nga puna, mė 23 nėntor tė vitit 2000, pak ditė pas gėzimit tė fitores sė LDK-sė nė zgjedhjet lokale, tė parat nė liri. Sejdė Tolaj, kryetar i FR, para familjes Mustafa dhe tė pranishėmve tė tjerė, tha se "Baca Xhemė", ishte nje vizionar i madh qė shikonte vetėm kah ardhmėria, dhe kurrė nuk dyshonte nė prita, dhe se nuk iu trembej pabesive. Tolaj tha se figurat publike si Xhema shiheshin me armiqėsi nga ata qė nuk ia donin tė mirėn vendit. "Mendimtarėt dhe veprimtarėt si Xhemajl Mustafa historikisht nuk janė shikuar me sy tė mirė nga ata qė nuk ia kanė dashur tė mirėn Kosovės, nga ata tė cilėt Kosves nuk ia kanė dashur lirinė e saj, pavarėsinė dhe sovranitetin tė cilat sė shpejti do t’i gėzojmė", tha ai. Tolaj tha se vepra e Xh.Mustafės duhet tė shėrbejė si njė pishtar pėr tė rinjtė e LDK-sė. "Ne si tė rinj tė LDK-ės duke e ēmuar lart figuren prej intelektuali dhe veprimtari politik tė Xhemajl Mustafės, punėn e madhe tė tij pėr lirinė e Kosovės edhe nė kėtė pervjetor kėrkojme nga institucionet kompetente vendore, por edhe ndėrkombėtare, tė bėjnė ndriēimin e vrasjes sė Xhemajl Mustafes, si dhe zbardhjen e tė gjtha vrasjeve tė tjera ndaj veprimtarėve tė devotshėm tė LDK-sė dhe tė Kosovės tė bėra nė periudhen e pasluftės nė Kosovė", tha Tolaj.
    Me respekt
    rtp-ja


    ps. "........Te gjithe kane te drejte te mendojne..
    por ka shume njerez qe i kursejne mendimet!"


  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-08-2008
    Postime
    1,283
    Faleminderit
    3
    4 falenderime nė 3 postime
    Sejdiu: Xhema bėri njė jetė lufte pėr Kosovėn

    -----
    “Ata qė kanė vrarė Xhemail Mustafėn, Enver Malokun dhe tė tjerėt kanė bėrė pėrpjekje pėr tė vrarė lirinė e Kosovės”, ka thėnė tė hėnėn presidenti Fatmir Sejdiu, i cili vendosi kurora lulesh para bustit tė publicistit, veprimtarit e intelektualit tė shquar Xhemail Mustafa, nė pėrkujtim tė nėntėvjetorit tė vrasjes sė tij.
    Nė prani tė familjes Mustafa dhe tė qytetarėve tė tjerė, qė ishin mbledhur pranė bustit tė Xhemail Mustafės, nė oborrin e shkollės fillore “Xhemail Mustafa” nė Prishtinė, presidenti Sejdiu foli me nostalgji pėr njohjen me Xhemėn qė nga mosha e fėmijėrisė.



    “Unė sot dola bashkė me bashkėpunėtorėt dhe anėtarėt e familjes Mustafa qė tė vėmė lule te busti i tė urtit, kolosit tė fjalės sė shkruar shqipe dhe njeriut tė urtėsisė politike, Xhemail Mustafės. Unė mund tė them se ka qenė privilegj i veēantė pėr mua personalisht qė ta njoh nga koha e hershme e fėmijėrisė bashkė me Enver Malokun. Sikur njėri, edhe tjetri pėsuan nė kohėn kur mė sė tepėrmi i duheshin Kosovės”, tha Sejdiu.

    Presidenti Sejdiu tha se amaneti i Xhemės pėr Kosovėn duhet tė kryhet deri nė fund, ndėrsa porositė e tij tė lėna nė shumė shkrime dhe analiza tė ndryshme, si dhe veprimet e tij politike, duhet tė jenė udhėrrėfyes pėr ne tė gjallėt, tė sotshmit dhe pėr ata tė ardhshmit.

    Nė fund presidenti Sejdiu theksoi se Xhema bėri njė jetė lufte pėr Kosovėn. “Ishte njeriu qė bėri njė lutje pėr Prishtinėn. Unė e them nga shpirti bėri njė jetė lufte pėr Kosovėn. I tillė ishte Xhema dhe lavdi i qoftė veprės dhe pėrkushtimit tė tij”, theksoi Sejdiu.

    Ndėrsa, i pyetur nga gazetarėt se a ėshtė vėnė nė vend drejtėsia nė rastin e vrasjes sė Mustafės, presidenti Sejdiu tha: “Jo, nuk ėshtė vėnė. Unė them se ėshtė borxh i institucioneve tė vendit tė punojnė pėr ndriēimin e kėtij rasti dhe shumė tė tjerave. Jo vetėm tė kėtij kaq tė dhembshėm qė e kemi, por janė edhe raste tė tjera pėr tė cilat drejtėsia duhet tė shkojė deri nė fund, sepse do tė jetė prehje e ndėrgjegjes sė gjithė njerėzve tė mirė tė Kosovės, pėr tė parė se ēfarė ka ndodhė. Ata qė e kanė vrarė Xhemail Mustafėn, Enver Malokun dhe tė tjerėt, kanė bėrė pėrpjekje pėr tė vrarė lirinė e Kosovės”. /Telegrafi/

    Postuar: 15:41 / 23 Nentor 2009 | RSS

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,796
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    Dhjetėvjetori i rėnies sė heroit kombėtar Xhemail Mustafa
    Bota Sot
    Bėhen sot plot dhjetė vjet qėkur nuk e kemi mė nė mesin tonė figurėn e ndritur tė kombit, intelektualin, shkrimtarin, gazetarin, eseistin, bashkėpunėtorin e shquar tė gazetės kombėtare "Bota Sot" Xhemajl Mustafa. Xhemajl Mustafa, kėshilltar pėr informim i kryetarit Ibrahim Rugova dhe njė nga bashkėluftėtarėt e tij mė tė ngushtė, u vra pasditen e 23 nėntorit 2000 nė njė atentat nė Prishtinė. Xhemajl Mustafa u vra nga dy persona, rreth orės 15:00, nė hyrje tė banesės sė vet nė lagjen Dardania, teksa kthehej nga puna. Qendra e Emergjencės nė Prishtinė, ku u dėrgua menjėherė dhe ku mjekėt mundėn tė konstatojnė vetėm vdekjen e tij, bėri tė ditur se Xhemajl Mustafa ishte goditur sė paku me katėr-pesė plumba nė gjoks e nė kokė. Nė reagimin e menjėhershėm tė organizmave pėr mbrojtjen e medieve tė lira dhe tė mendimit tė lirė, me rastin e vrasjes sė Xhemail Mustafės, shprehej hidhėrimi pėr lajmin mbi vrasjen e njėrit prej emrave tė shquar tė publicistikės shqiptare, Xhemail Mustafa. Nė reagim mė tej thuhej: "Z. Mustafa ėshtė vrarė mizorisht afėr shtėpisė sė tij nė Prishtinė, duke shtuar zinxhirin e vrasjeve mizore ndaj intelektualėve shqiptarė prej segmenteve tė papėrgjegjshėm tė shoqėrisė. Z. Mustafa ka qenė pėr njė kohė tė gjatė komentator dhe drejtues i shtypit nė Kosovė dhe sė fundi si pėrfaqėsues i shtypit pranė njė institucioni politik. Vrasja e tij pason vrasjen e gazetarit tė shquar Enver Maloku, plagosjen e rėndė tė njėrit prej shkrimtarėve tė njohur tė Kosovės Sabri Hamiti, vrasjen e disa gazetarėve tė tjerė, pėrfshi tė ndjerin Shefki Popova si dhe kėrcėnimet pėr vdekje qė kanė marrė gazetarė tė shtypit tė shkruar nė Kosovė, pėr shkak tė qėndrimeve tė tyre editorialiste qė lidhen me zhvillimet e viteve tė fundit nė Kosovė. Vrasja e z. Mustafa ėshtė njė rast i pastėr i vrasjeve me karakter politik qė synojnė frikėsimin e njerėzve tė shtypit. Vrasja e tij duket se ėshtė frymėzuar nga njė farė agresiviteti dhe fryme revanshiste pas zgjedhjeve nė Kosovė, nga njerėz qė mendojnė se fajtor pėr humbjen e tyre politike janė njerėzit qė i kanė qėndruar afėr Dr. Ibrahim Rugovės. Z. Mustafa, i cili ishte sė fundi zėdhėnėsi i tij, pushkatuar, mes tė tjerash, pse ėshtė konsideruar si njė zė autoritar qė u ka prishur punė, atyre qė mungesėn e lirisė dhe pluralizmit nė Kosovė, janė pėrpjekur ta mbushin me autoritete jo legjitimė tė cilėt ditėt e fundit kanė kėrcėnuar se do tė hakmerren ndaj popullit qė nuk i votoi. Kjo frymė revanshi i mori jetėn publicistit tė shquar Xhemajl Mustafa, duke na bėrė gjithė ne gazetarėve shqiptarė tė ndihemi tė vrarė dhe pa imunitet pėrballė kėsaj logjike kriminale qė po lejohet tė mbijetojė nė shoqėrinė shqiptare." Instanca e mbrojtjes sė medieve tė lira i bėnte thirrje autoritetit ndėrkombėtar nė Kosovė, tė nxisė me urgjencė hetimin e ngjarjes, dhe tė ēelė tė gjitha proceset pėr vrasjet politike tė gazetarėve nė Kosovė, duke filluar nga vrasja e Enver Malokut. "Ēdo heshtje ndaj kėtyre vrasjeve vetėm sa i lė pa imunitet gazetarėt shqiptarė pėrballė krimit tė organizuar dhe monopoleve politike mbi tė," thuhej nė kėtė reagim. Dhjetė vjet pas rėnies sė heroit kombėtar Xhemajl Mustafa ende mbetet detyrė e shoqėrisė sė Kosovės, e cila nėpėrmjet shtetit tė saj, tashmė prej rreth tri vjetėsh me pavarėsi tė zyrtarizuar, tė ndriēojė plotėsisht tė gjitha vrasjet politike, duke i kontribuar kėshtu nė mėnyrė vendimtare vendosjes sė shtetit ligjor demokratik nė Kosovė, ēka ėshtė pėrmasa mė jetike dhe mė e domosdoshme pėr tė ardhmen e konsolidimit dhe forcimit tė Kosovės sė pavarur dhe sovrane, pėr tė ardhmen e imazhit tė shtetit mė tė ri tė botės.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    mir do ishte qe te grumbullohen ketu dhe shkrimet anti - xhem qe kan qarkulluar ne mediat e kosoves.. dhe duke vrejtur autoret te kuptojme kush jane regjisoret e kesaj vrasje mizore..

    lavdi atdhetarit xhem mustafa..

    ne sketerre shkofshin vrasesit..


    a dihet gje se cilet jane?


    --

    llap.. ke nji shkrim qe ke sjelle shkruar nga niazi kryezi mes tjerash lexojm

    --


    Personi D. Zh. Nga Podujeva ėshtė person i cili merret me akte kriminale (likuidime tė njerėzve nė Prishtinė dhe mė gjerė). D. Zh. ka lidhje tė ngushta me oficerėt A. SH. dhe D. G. nga Shqipėria

    --






    kush jan oficeret a sh e d g nga shqipria:

    d g i bie me qen dilaver goxhaj..

    me sa di dilaver goxhaj ka qen ne shtabin tuaj dikur o llap..
    po ky kryeziu cili eshte..

    po d. zh-ja cili eshte..

    ...


    ..
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Brari : 23-11-2010 mė 03:09

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e fattlumi
    Anėtarėsuar
    03-01-2010
    Postime
    3,492
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime

    Dhjetė vjet nga vrasja e Xhemajl Mustafės

    Prishtinė, 23 nėntor - Xhemajl Mustafa ishte njeriu qė urrejti dhunėn dhe luftėn. Ai e deshi me gjithė shpirt paqen dhe lirinė. E mbijetoi luftėn dhe tė gjitha tmerret e saj, por nuk e lanė ta gėzojė lirinė. Sot, mė 23 nėntor, mbushen dhjetė vjet, kur njė dorė kriminele ia shoi jetėn nė lirinė aq shumė tė ėndėrruar, nė moshėn e pjekurisė, si njeri dhe krijues letrar, pas njė veprimtarie shumė tė frytshme politike e kombėtare. "Listat e vdekjes", tė hartuara kush e di se nga kush, qė kishin nisur tė zbatoheshin para luftės, vazhduan dhe nė liri. Nė atentate tė ndryshme, pėrveē Xhemajl Mustafės, u vranė edhe disa veprimtarė tė tjerė tė LDK sė. Xhemajl Mustafa (23 gusht 1953 23 nėntor 2000) u vra pabesisht, nė orėt e pasdites, nė qendėr tė Prishtinės, nė shkallėt e ndėrtesės ku banonte. Ai u nda nga jeta vetėm njė muaj pasi LDK ja, njė nga themeluesit e sė cilės kishte qenė ai, shėnoi njė fitore tė madhe (mbi 60 pėr qind) nė zgjedhjet e para lokale nė Kosovėn e lirė. Mendjet e errėta nuk kishin mundur ta duronin fitoren e LDK sė. Nga urrejtja e sėmurė pėr LDK nė, ato kishin nxitur njė dorė kriminele t'ia merrte jetėn, ju kujtdo, por Xhemės, siē e quanim, njeriut mė tė dashur dhe tė respektuar, pėr tė cilin urrejtja ka qenė e huaj! (Mė kujtohet ajo ditė nėntori, me diell. Njė orė mė parė, nė selinė e LDK-sė ishim pėrshėndetur me Xhemėn, pasi e kishte shkruar njė lajm pėr qėndrimin e Presidentit Ibrahim Rugova nė Monako, nė njė samit ekonomik. Nė orėt e pasditės mora lajmin e trishtueshėm pėr vrasjen e Xhemės. Nuk mund t'i besoja atij lajmi aq mizor qe mora pėrmes telefonit. Prej asaj dite i urrej telefonatat e mbrėmjes. Edhe sot ato mė trishtojnė). Xhemajl Mustafa i kishte tejkaluar me sukses traumat e pėsuara gjatė luftės, duke u fshehur rreth tre muaj nga thika e kriminelėve serbė, nėpėr banesa tė ndryshme nė Prishtinė, gjatė bombardimeve tė NAT0-s. Ishte plot optimizėm dhe besim pėr Kosovėn dhe tė ardhmen e saj, nė veēanti pėr Prishtinėn, ku i kishte kaluar vitet mė tė bukura djaloshare, ku kishte arritur pjekurinė e plotė intelektuale e politike. Xhema rrezatonte butėsi e mirėsi me tė gjithė. Ndonėse po merrej me politikė prej dhjetė vjetėsh, ai e donte artin, mbi tė gjitha letėrsinė, tė cilėn e kishte vokacion jetėsor. Mė kujtohet si sot, ato ditė kemi diskutuar shumė pėr romanin e sapobotuar nė shqip tė Milan Kunderės "Identiteti", i cili dallonte shumė nga krijimtaria e tij e viteve '70 e '80, sikur edhe pėr veprėn e Petro Markos "Intervistė me vetėveten". Xhemajl Mustafa shkruante pėr ēdo javė recensione letrare pėr tė pėrditshmen "Zėri" dhe shumė mė pak merrej me politikė. Nė vitin 2000 ai e botoi njė libėr me ese e kritika, si edhe librin e njohur "Njė lutje pėr Prishtinėn", njė ditar pėr 78 ditėt e bombardimeve tė NAT0 s, gjatė tė cilave kishte mbajtur shėnime tė pėrditshme. Ėshtė kjo njė vepėr monumentale e dokumentaristikės sonė kushtuar Prishtinės sė dashur. Janė kėto, siē thotė Xhema, "ditėt e vetmisė e tė besimit, netėt e gjata tė frikės dhe shpresės dhe jo datat tė cilat rėndom e nėnkuptojnė vetėm nė rrjedhė sukcesive tė kohės". "Gjatė dy muaj e gjysmė sa qėndrova nė njė ekzil tė brendshėm, nėpėr tri katėr apartamente nė kaurtin Dardania tė Prishtinės, me qindra herė isha lutur pėr fatin tim, pėr fatin e familjes, pėr fatin e miqve e tė kolegėve, pėr fatin e qytetit e tė gjithė Kosovės", do tė shkruajė Xhema nė shėnimet e tij. Xhemajl Mustafa ka qenė njėri ndėr nismėtarėt dhe themeluesit e LDK sė, bashkėpunėtor dhe mik i ngushtė i Kryetarit tė LDK sė dhe Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova. Dhjetė vjet ka qenė kėshilltar pėr informim i Ibrahim Rugovės dhe ka punuar nė Zyrėn e Presidentit tė Republikės. Njė vit pas vdekjes sė Xhemės, Ibrahim Rugova, i cili e kishte pėrjetuar rėndė vrasjen e Xhemės, e kishte pėrkujtuar me dhembje tė thellė, por edhe me krenari tė madhe, figurėn dhe veprėn e Xhemajl Mustafės. Duke folur me fjalėt mė tė zgjedhura, ai kishte pėrkujtuar se Xhema e ka ngritur kulturėn shtetėtore, duke sjellė frymė tolerante e bashkėpunimi nė institucionet shtetėrore tė Kosovės dhe duke arritur tė pajtonte "Raison d'Eta" me "Reaison d'Etre", qė siē kishte thėnė, ėshtė rast i rallė nė historinė e shtetit dhe tė jetės politike. Ndėrkaq poeti Sabri Hamiti nė poezinė "Xhema ynė" shkruan: Je Orfe nė Vendenis,/ Kunorė pėrmbi plis/ Gjak i valė je pėr fis./ Xhema ynė ti mos vdis./ Ndonėse kanė kaluar dhjetė vrasja e Xhemajl Mustafės ende nuk ėshtė zbadhur. Madje organet e ndjekjes kurrė nuk kanė njoftuar as edhe njė lajm tė vetėm pėr hetimet qė janė zhvilluar.

    Nga Sabedin Haliti (Autori ėshtė udhėheqės i QIK-ut)

    Para dhjete viteve ne fshatin Gllamnik te Podujeves.Familjare te Xhemajl Mustafes vajtojne birin e tyre te vrare pabesisht.





    Pėrkujtohet Xhemajl Mustafa nė 10-vjetorin e vrasjes



    Prishtinė/Podujevė, 23 nėntor - Nė 10-vjetorin e vrasjes sė Xhemajl Mustafės, kryetari i LDK-sė, Isa Mustafa, ka vėnė lule pranė pėrmendores sė tij nė shkollėn fillore nė lagjen “Dardania”, e cila mban emrin e Xhemajl Mustafės. Kryetari i Prishtinės, ka thėnė se Xhemajl Mustafa ka qenė veprimtar i shquar, jo vetėm LDK-sė, por i gjithė Kosovės, i cili i ka kontribuar demokracisė dhe njėherėsh ka qenė edhe shkrimtar i shquar. Ndėrkaq, shkolla qė me nder e mban emrin e tij, ėshtė cilėsuar si shkolla mė e mirė nė Kosovė, e cila ka arritur rezultatet tė larta, ka thėnė Mustafa.
    Edhe nė Podujevė u shėnu 10 vjetori i vrasjes sė Xhemajl Mustafės.
    Kryetari i Komunės sė Podujevės, Agim Veliu me bashkėpunėtorė, sot bėnė homazhe dhe vunė kurora lulesh tė freskėta pranė lapidarit tė tij nė fshatin Gllamnik. Xhema ishte njėri ndėr nismėtarėt dhe themeluesit e LDK sė, bashkėpunėtor dhe mik i ngushtė i kryetarit tė
    LDK sė dhe Presidentit tė Kosovės, Ibrahim Rugova. Njė dekadė ka qenė kėshilltar pėr Informim i Ibrahim Rugovės dhe ka punuar nė Zyrėn e Presidentit. Kurora lulesh mbi varrin e Xhemės vunė edhe qytetarė tė shumtė tė komunės sė Podujevės, por edhe mė gjėrė.

    koha.net

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,796
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-03-2009
    Postime
    334
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Nuk te harrojme Xheme,ti je hero...

  13. #13
    Antar i PDK-s Fitimtar. Maska e Boy_XL
    Anėtarėsuar
    24-10-2010
    Vendndodhja
    n'PDK
    Postime
    688
    Faleminderit
    36
    3 falenderime nė 3 postime
    sa ishte Rugova gjall , kush ja prishke tymin e duhanit ai e eliminojke at njeri.
    ky ishte viktima, por nuk eshte i vetmi qe e ka eliminu rugova kete, ka edhe shum te tjer qe i eliminoj nga skena politike.
    rugova eshte vrasesi i te gjithve qe u vran ne kohen e tij.
    heret apo von do te dal ne sheh kjo pun , deshet apo s'deshet kjo pun do te del ne sheh.

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-12-2009
    Postime
    1,600
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Boy_XL Lexo Postimin
    sa ishte Rugova gjall , kush ja prishke tymin e duhanit ai e eliminojke at njeri.
    ky ishte viktima, por nuk eshte i vetmi qe e ka eliminu rugova kete, ka edhe shum te tjer qe i eliminoj nga skena politike.
    rugova eshte vrasesi i te gjithve qe u vran ne kohen e tij.
    heret apo von do te dal ne sheh kjo pun , deshet apo s'deshet kjo pun do te del ne sheh.

    po arben sejdiun a mos e vrau edhe kete rugova nga varri!!

    po hetuesin e euleksit mos e sulmoi sot rugova nga varri?!

    po harun aliun me shoke a i hodhi rugova ne prite nga varri?!

    po pse hetohet azem syla e ftmir limaj a pse u ;dirugjuan nga rugova apo?!

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-12-2009
    Postime
    1,600
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    .

    Lista e Policėve tė rėnė nė detyrė

    Police ID


    Emri


    Mbiemri


    Data e Lindjes


    Data e Vdekjes


    Vendi i Lindjes

    KPS2331


    Lazim


    Rexhepi


    26/04/1964


    11/09/2001


    NOVOSELLĖ
    (KAMENICĖ)

    KPS4750


    Hajdar


    Ahmeti


    14/09/1976


    06/09/2003


    GJAKOVĖ

    KPS2097


    Danush


    Hasani


    22/06/1967


    21/08/2003


    BROD
    (FERIZAJ)

    KPS2745


    Sebahate


    Tolaj


    03/01/1968


    24/11/2003


    POBERGJĖ
    (DEĒAN)

    KPS0065


    Isuf


    Haklaj


    29/01/1955


    24/11/2003


    ISNIQ
    (DEĒAN)

    KPS5950


    Arsim


    Rrustolli


    04/02/1975


    23/03/2004


    DUMNICĖ E LLUGĖS
    (VUSHTRRI)

    KPS4883


    Ilir


    Llapatinca


    10/09/1971


    13/05/2004


    TERNJE
    (SUHAREKĖ)

    KPS6374


    Driton


    Mehana


    3/12/1959


    25/12/2004


    fsh LIQEJ
    (VUSHTRRI)

    KPS7740


    Abedin


    Mustafa


    26/12/1969


    19/09/2006


    MITROVICĖ

    KPS7673


    Avni


    Kasumi


    06/05/1966


    03/01/2007


    SKOQNE
    (VUSHTRRI)

    KPS0316


    Triumf


    Riza


    05/07/1979


    30/08/2007


    PRISHTINĖ

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-12-2009
    Postime
    1,600
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kėshtu u vra Arben Sejdiu, pjesėtar i Policisė sė Kosovės] Prishtinė 23 nėntor- Policia e Kosovės jep detaje lidhur me vrasjen e pjesėtarit tė saj, nė mbrėmjen e sė hėnės nė komunėn e Klinės.

    Sipas policisė pėr rajonin e Pejės, rreth orės 21 e 10 minuta tė sė hėnės, nė fshatin Grabanicė tė Klinės, ka ndodhur njė vrasje dhe dy plagosje, nė njė shtėpi tė banuar nga familja Sejdiu.


    “Policia e Kosovės ėshtė njoftuar se nė shtėpinė e viktimės, Naim Sejdiu,lindur dhe banues nė fshatin Grabanicė,derisa viktima ( oficeri policor ), ARBEN Demė SEJDIU (1970) lindur dhe banues nė fshatin Grabanicė - Klinė,dhe viktima Qemajl ( Naim ) Sejdiu ,vjeē 24 lindur dhe banues nė fshatin Grabanicė, kanė qenė sė bashku me familjar tė tjerė duke qėndruar nė dhomėn e pritjes, dhe nga oborri i shtėpisė, persona tė panjohur kanė shtėne me armė automatike tė zjarrit”, thuhet nė njoftimin zyrtar tė Policisė sė Kosovės pėr rajonin e Pejės.

    Sipas komunikatės, pas kėtyre tė shtėnave, nga plagėt e marra oficeri policor Arben Sejdiu, ka mbetur i vdekur nė vend dhe vdekjen e tij e ka konfirmuar edhe ekipi mjekėsor qė ka dalė nė vendin e ngjarjes pas marrjes se njoftimit.

    “Ndėrsa Naim dhe Qemajl Sejdiu kanė pėsuar plagosje (lėndime trupore ) dhe nga familjarėt janė dėrguar pėr nė Spitalin Rajonal nė Pejė”, thuhet nė njoftimin zyrtar ėt Policisė sė Kosovės.

    “I plagosuri Naim Sejdiu ėshtė ndaluar nė spital pėr tretman mjekėsor tė mėtutjeshėm, ndėrsa i lėnduari tjetėr Qemajl Sejdiu, pas marrjes sė ndihmės ėshtė liruar pėr nė shtėpi”, thuhet nė komunikatėn e policisė.


    Kėrkimet


    Pėr ketė rast, policia tregon se janė njoftuar njėsitet pėrkatėse policore dhe stafi komandues i stacionit policor ne Klinė dhe menjėherė Drejtoria Rajonale e Policisė nė Pejė, Drejtori Rajonal,Ndihmės Drejtori i Pėrgjithshėm i Policisė pėr Operativė nga Drejtoria e Pėrgjithshme Prishtinė,Zv.Drejtorat Rajonal, Njėsiti Hetimeve Rajonale ( Nj.Krimeve Serioze),Njėsiti i Kriminalistikės Teknike,Prokurori Publik i Qarkut,Njėsitet e Specializuara Operative , Njėsiti K-9 ( Qenėt e dresuar ),hetues dhe oficerė tė tjerė policorė, kanė shkuar nė vendin e krimit. “Janė aktivizuar edhe planet operacionlale qė efektivėt policor tė veprojnė nė rajon sa mė shpejtė pėr kapjen e mundshme tė kryesve tė krimit”, sqaron policia.

    Sipas tyre, njėsitet pėrkatėse policore kanė vazhduar operacionin,duke bėrė shikimin e vendit tė krimit,janė bastisur 6 shtėpi nė komunėn e Klinės dhe shoqėruar 10 persona pėr t’i intervistuar lidhur mė rastin,por tė njėjtin nuk janė ndaluar. “Operacioni policor ėshtė nė vazhdim”, sqaron Policia e Kosovės pėr rajonin e Pejės.

    Ekzekutohet A.Sejdiu, pjesėtar i Policisė sė Kosovės


    Prishtinė 23 nėntor- A. Sejdiu, pjesėtar i Policisė sė Kosovės, ėshtė vrarė mbrėmė nė derėn e shtėpisė, sė njė tė afėrmi tė tij.

    Polici i vrarė ėshtė nga Klina dhe rasti ka ndodhur nė kėtė qytezė, mbrėmė nė orėt e vona tė mbrėmjes.

    Ai ėshtė ekzekutuar me armė zjarri dhe dyshohet se plumbat qė e kanė goditur janė shkrepur nga njė veturė nė lėvizje.

    Motivet ende nuk janė tė qarta nė lidhje me kėtė krim, ndėrkohė qė zyrtarė tė policisė kanė shpjeguar pėr “Zhurnal” se rajoni i Policisė sė Pejės, ėshtė duke e hartuar njė komunikatė pėr media ku pritet tė jepet ndonjė sqarim shtesė.

    Nė lidhje me kėtė vrasje, “Zhurnal” ka kontaktuar Brahim Sadriun, zėdhėnės i Policisė sė Kosovės, i cili e ka konfirmuar vrasjen e pjesėtarit tė Policisė sė Kosovės.

    Deri mė tash, qė nga krijimi i Policisė sė Kosovės, janė vrarė 11 pjesėtarė tė saj dhe gati tė gjitha rastet kanė mbetur tė pazbuluara.

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-12-2009
    Postime
    1,600
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    10-Vjetori i rėnies sė heroit kombėtar Xhemail Mustafa


    Bėhen sot plot dhjetė vjet qėkur nuk e kemi mė nė mesin tonė figurėn e ndritur tė kombit, intelektualin, shkrimtarin, gazetarin, eseistin, bashkėpunėtorin e shquar tė gazetės kombėtare "Bota Sot" Xhemajl Mustafa. Xhemajl Mustafa, kėshilltar pėr informim i kryetarit Ibrahim Rugova dhe njė nga bashkėluftėtarėt e tij mė tė ngushtė, u vra pasditen e 23 nėntorit 2000 nė njė atentat nė Prishtinė. Xhemajl Mustafa u vra nga dy persona, rreth orės 15:00, nė hyrje tė banesės sė vet nė lagjen Dardania, teksa kthehej nga puna. Qendra e Emergjencės nė Prishtinė, ku u dėrgua menjėherė dhe ku mjekėt mundėn tė konstatojnė vetėm vdekjen e tij, bėri tė ditur se Xhemajl Mustafa ishte goditur sė paku me katėr-pesė plumba nė gjoks e nė kokė. Nė reagimin e menjėhershėm tė organizmave pėr mbrojtjen e medieve tė lira dhe tė mendimit tė lirė, me rastin e vrasjes sė Xhemail Mustafės, shprehej hidhėrimi pėr lajmin mbi vrasjen e njėrit prej emrave tė shquar tė publicistikės shqiptare, Xhemail Mustafa. Nė reagim mė tej thuhej: "Z. Mustafa ėshtė vrarė mizorisht afėr shtėpisė sė tij nė Prishtinė, duke shtuar zinxhirin e vrasjeve mizore ndaj intelektualėve shqiptarė prej segmenteve tė papėrgjegjshėm tė shoqėrisė. Z. Mustafa ka qenė pėr njė kohė tė gjatė komentator dhe drejtues i shtypit nė Kosovė dhe sė fundi si pėrfaqėsues i shtypit pranė njė institucioni politik. Vrasja e tij pason vrasjen e gazetarit tė shquar Enver Maloku, plagosjen e rėndė tė njėrit prej shkrimtarėve tė njohur tė Kosovės Sabri Hamiti, vrasjen e disa gazetarėve tė tjerė, pėrfshi tė ndjerin Shefki Popova si dhe kėrcėnimet pėr vdekje qė kanė marrė gazetarė tė shtypit tė shkruar nė Kosovė, pėr shkak tė qėndrimeve tė tyre editorialiste qė lidhen me zhvillimet e viteve tė fundit nė Kosovė. Vrasja e z. Mustafa ėshtė njė rast i pastėr i vrasjeve me karakter politik qė synojnė frikėsimin e njerėzve tė shtypit. Vrasja e tij duket se ėshtė frymėzuar nga njė farė agresiviteti dhe fryme revanshiste pas zgjedhjeve nė Kosovė, nga njerėz qė mendojnė se fajtor pėr humbjen e tyre politike janė njerėzit qė i kanė qėndruar afėr Dr. Ibrahim Rugovės. Z. Mustafa, i cili ishte sė fundi zėdhėnėsi i tij, pushkatuar, mes tė tjerash, pse ėshtė konsideruar si njė zė autoritar qė u ka prishur punė, atyre qė mungesėn e lirisė dhe pluralizmit nė Kosovė, janė pėrpjekur ta mbushin me autoritete jo legjitimė tė cilėt ditėt e fundit kanė kėrcėnuar se do tė hakmerren ndaj popullit qė nuk i votoi. Kjo frymė revanshi i mori jetėn publicistit tė shquar Xhemajl Mustafa, duke na bėrė gjithė ne gazetarėve shqiptarė tė ndihemi tė vrarė dhe pa imunitet pėrballė kėsaj logjike kriminale qė po lejohet tė mbijetojė nė shoqėrinė shqiptare." Instanca e mbrojtjes sė medieve tė lira i bėnte thirrje autoritetit ndėrkombėtar nė Kosovė, tė nxisė me urgjencė hetimin e ngjarjes, dhe tė ēelė tė gjitha proceset pėr vrasjet politike tė gazetarėve nė Kosovė, duke filluar nga vrasja e Enver Malokut. "Ēdo heshtje ndaj kėtyre vrasjeve vetėm sa i lė pa imunitet gazetarėt shqiptarė pėrballė krimit tė organizuar dhe monopoleve politike mbi tė," thuhej nė kėtė reagim. Dhjetė vjet pas rėnies sė heroit kombėtar Xhemajl Mustafa ende mbetet detyrė e shoqėrisė sė Kosovės, e cila nėpėrmjet shtetit tė saj, tashmė prej rreth tri vjetėsh me pavarėsi tė zyrtarizuar, tė ndriēojė plotėsisht tė gjitha vrasjet politike, duke i kontribuar kėshtu nė mėnyrė vendimtare vendosjes sė shtetit ligjor demokratik nė Kosovė, ēka ėshtė pėrmasa mė jetike dhe mė e domosdoshme pėr tė ardhmen e konsolidimit dhe forcimit tė Kosovės sė pavarur dhe sovrane, pėr tė ardhmen e imazhit tė shtetit mė tė ri tė botės.

  18. #18
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    12-05-2009
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    2,944
    Faleminderit
    27
    20 falenderime nė 20 postime
    Njeriu iku ,se kush e vrau nuk e dij por me bindje e them se Xhemal Mustafa ishte njeri i pendes .
    Kontributi i tij ishte i madh ne politiken e tij per Kosoven .
    Une mendoj se ket shqiptar te madh e vran po shqiptaret por nga ato funrrinat me famkeqe.

    Te akuzosh Rugoven per nji vrasje esht hipokrizi .Ai skishte urrejtje per shqiptaret.
    Por edhe qe ka shqiptare qe bien ne nivele te tilla duke trilluar gjera te tilla per Ibrahim Rugoven isha pre 100.000 vena si thot populli e sdo e besoja, po ja qe pasknem qen budalla.

  19. #19
    Antar i PDK-s Fitimtar. Maska e Boy_XL
    Anėtarėsuar
    24-10-2010
    Vendndodhja
    n'PDK
    Postime
    688
    Faleminderit
    36
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Boy_XL Lexo Postimin
    sa ishte Rugova gjall , kush ja prishke tymin e duhanit ai e eliminojke at njeri.
    ky ishte viktima, por nuk eshte i vetmi qe e ka eliminu rugova kete, ka edhe shum te tjer qe i eliminoj nga skena politike.
    rugova eshte vrasesi i te gjithve qe u vran ne kohen e tij.
    heret apo von do te dal ne sheh kjo pun , deshet apo s'deshet kjo pun do te del ne sheh.
    po e perseris edhe niher se ai eshte vrasesi i politikanve , ai dinte si te veprohet ne at koh te brisht.

    nese dalin ndoniher gjerat ne sheh do te befasoheni shum te gjith ata qe menduan se ai ishte nji Qengj i but, ishte e kunderta.

    tregon vet vepra e tij , analizoni gjerat, pas vdekjes se tij asni politikan me nuk eshte vrar.

    vetem qe po rrahen partia e tij ne mes veti po gjuhen me karrika e me shisha te ujit.

  20. #20
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-12-2009
    Postime
    1,600
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Boy_XL Lexo Postimin
    po e perseris edhe niher se ai eshte vrasesi i politikanve , ai dinte si te veprohet ne at koh te brisht.

    nese dalin ndoniher gjerat ne sheh do te befasoheni shum te gjith ata qe menduan se ai ishte nji Qengj i but, ishte e kunderta.

    tregon vet vepra e tij , analizoni gjerat, pas vdekjes se tij asni politikan me nuk eshte vrar.

    vetem qe po rrahen partia e tij ne mes veti po gjuhen me karrika e me shisha te ujit.
    pollavrat e tua jane shume te stervjetruara!!

    azem syla nen hetime!!
    fatmir limaj nen hetime !!
    adem grabovci nen hetime!!
    xhavit haliti nen hetime!!
    rrustem mustafa i denuar per krime!!
    latif gashi i denuar per krime!!
    nazif mehmeti i denuar per krime!!
    fatmir xhelili nen hetime!!
    shpresim uka i burgosur nen hetime!!
    haxhi shala nen hetime!!
    sabit geci i denuar dhe prap nen hetime!!
    sami lushtaku i denuar dhe prap nen hetime!!
    nazim bllaca nen hetime!!
    ka akoma por per momentin keta te mjaftojne!!

    a mos ishin gjithe keta khmeret e kuq nen direktivat e Rugoves??!!


    pas vrasjes se xhemajl mustafes eshte dora e azem syles!!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga G-2 : 23-11-2010 mė 17:52

Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Mustafa Merlika-Kruja
    Nga DYDRINAS nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 04-06-2012, 16:59
  2. Pėrgjigje: 63
    Postimi i Fundit: 24-01-2010, 21:51
  3. Mustafa Mahmud.
    Nga INDRITI nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-12-2005, 11:55
  4. Analistėt shqiptarė mbi skenaret e 3 korrikut
    Nga Iliriani nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 30-06-2005, 04:43
  5. Mustafa Gjinishi
    Nga Brari nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 15-09-2002, 14:13

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •