Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 4 prej 4
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-09-2002
    Vendndodhja
    kepi rodonit
    Postime
    347
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Skender Shkupi shkruan..

    Shekulli

    ......

    Riretushimi i historisė

    Nga Skėnder Shkupi

    Pėrmbysja e madhe e viteve ’90-tė nė Shqipėri shtroi para elitės entelektuale tė vendit nevojėn e njė rishqyrtimi tė thellė tė sė kaluarės.
    Ajo e kaluar iu nėnshtrua njė kritike tė ashpėr nė tė gjitha aspektet. Kuptohet, njėra nga fushat mė tė kontestuara tė asaj trashėgimie bolshevike tė mendimit shkencor shqiptar do tė ishte jashtė ēdo dyshimi, edhe historia e Shqipėrisė.
    Debatet nė kėtė temė u bėnė tepėr tė nxehta sepse nė pozicionet qė mbronin palėt nė konflikt ndėrhynin shumė faktorė joshkencorė si rreshtimi politik, pėrkatėsia familjare, ndikimet e shkollimit tė huaj, simpatitė vetjake subjektive, sedra e sėmurė pėr tė shpėtuar me ēdo kusht kontributet studimore tė dyshimta tė dhėna gjatė viteve tė Diktaturės etj..
    Kėto rrethana kanė penguar organizimin e njė pune serioze pėr ta “kruar” retushimin e historisė tė bėrė me aq zell gjatė 50 viteve tė njė komandimi tė rreptė tė mendimit nga njerėz me aftėsi intelektuale tė kufizuar, punė qė do tė sillte nxjerrjen nė pas tė sė vėrtetės, me tėrė shkėlqimin e saj.
    Veēse nė kėtė rrugė tė fisme korrektuese, njė rol veēanėrisht pengues kanė luajtur edhe disa individė tė veēantė qė fushėn e historisė e kanė parė si njė terren tė favorshėm pėr t’u afirmuar nė vitrinėn e elitės shqiptare si yje tė madhėsisė sė parė.
    Duke mohuar fort, ēdo gjė qė thuhej e shkruhej dikur, ata ndėrmorėn njė veprim po aq tė dėmshėm e tė dėnueshėm sa ai i bolshevikėve tanė tė vjetėr, duke riretushuar historinė e shqiptarėve.

    Mė datėn 17 prill 2003, nė gazetėn “Shekulli” u botua shkrimi i studiuesit Ardian Klosi me titull “Para na vjen historia”.

    Nė kritikėn e z. Klosi pėr librat e historisė sė Shqipėrisė , tekste shkolle ose jo, ka mjaft ide origjinale e gjykime racionale tė cilat nuk janė pa interes.
    Megjithatė, leximi i atij shkrimi tė le njė shije tė hidhur.
    Duket sikur autori provon ndjenjėn e njėfarė triumfi qė tablonė historike klasike tė shqiptarėve e ka trajtuar si negativin e njė fotoje, si filmin fotografik bardhė e zi: pas larjes dhe stampimit, fotografia qė na jep z. Klosi ėshtė pikėrisht e anasjellta e filmit tė vjetėr –ēdo njollė e bardhė ėshtė bėrė e zezė dhe e anasjellta.

    Le tė kalojmė nė terrenin konkret tė ideve tė shprehura nė artikullin e datės 17 prill.
    Z. Klosi thotė se nuk ėshtė aspak e sigurt qė shqiptarėt vijnė drejtpėrdrejtė nga ilirėt.
    Nėse ka pak fakte pėr pėrkatėsinė ilire tė shqiptarėve, nuk ka kurrfarė fakti pėr njė migrim tė mėvonshėm tė tyre siē pretendojnė disa historianė serbė dhe zėdhėnėsi i tyre Kapllan Resuli.
    Ideja spekulative se shqiptarėt kanė ardhur nė trevat e tyre tė sotme nga Rumania nė shekullin IX ėshtė shumė mė absurde se ajo e autoktonisė sė tyre nė ato treva.
    Sepse nė shekullin IX kronikat bizantine regjistronin me hollėsi ngjarje shumė tė mė tė parėndėsishme sesa njė migrim e njė popullsie tė tėrė brenda territorit tė Perandorisė. Atėherė lindi pyetja:
    Pse heshtin kronikanėt bizantinė?
    Kuptohet, heshtin sepse nuk kishte “zhurmė” migrimi shqiptar nė atė kohė.
    “Zhurmėn” po e bėjmė ne tani.
    Pohimi se shqiptarėt nuk popullonin bregdetin nė antikitet bie nė kundėrshtim me shkrime tė njohura tė lėna nga Herodi, Thuqididi e Straboni.
    Fakti qė nė bregdet kishte koloni greke nuk provon asgjė.
    I gjithė bregdeti i Mesdheut qe mbushur me koloni greke. Mos vallė i gjithė Mesdheu ishte Greqi?
    Lidhur me gjuhėn e pashkruar tė iliro-shqiptarėve nuk dua tė zgjatem sepse ėshtė njė temė qė e kam trajtuar nė njė polemikė tė gjatė nė aazetėn “Albania” me njė pseudostudiues, njė renegat i pėshtirė i letrave shqipe, katėr vjet mė parė. Shkurt nė kėtė aspekt ėshtė e majftueshme tė theksohet se popujt nė antikitet ndahen nė popuj shkrues dhe piktografė. Grekėt bėnin pjesė nė grupin e parė, ndėrsa ilirėt nė tė dytin. Gjermanėt gjithashtu kanė qenė piktografė. Edhe njė pjesė e madhe e sllavėve. Mirėpo njė ndarje e tillė nuk ka pse interpretohet si diferencim i popullatave nė superiore dhe inferiore. Ajo ndarje lidhet me shumė faktorė historikė tė cilėt nuk ėshtė vendi t’i pėrmendim kėtu. Nuk e di nga ka dalė konkluzioni i z. Klosi qė shqipja ėshtė mė e afėrt me rumanishten se me ēdo gjuhė tjetėr europiane. Nė tė vėrtetė, tė dyja gjuhėt i “bashkon” njė tufė e vogėl prej 100 fjalėsh, ndėrmjet tė cilave lėshon aromėn e saj fjala trėndafil. Kurse nga turqishtja, ne kemi huazuar rreth 2000 fjalė, nga italishtja 5000 fjalė. A mund tė pohojmė se shqipja dhe italishtja ta zėmė janė kushėrira? Interesant ngjan edhe pėrcaktimi i Skėnderbeut si mercenar i Mbretėrisė sė Napolit dhe i Papatit. Mė duket se z. Klosi ngatėrron me njėri -tjetrin kuptimet “mercenar” dhe “aleat”. Nė fillim tė viteve ’50 –tė, SHBA i asistuan me njė ndihmė tė madhe ekonomike dhe ushtarake, Turqinė dhe Greqinė pėr arsyen e thjeshtė se ato ndodheshin nė ballė tė rrezikut tė aneksimit nga ekspansioni i fuqishėm i BRSS. Ato vende, nė radhė tė parė, mbronin veten e tyre por njėherėsh ishin njė parambrojtje edhe pėr SHBA. Por kjo nuk do tė thotė qė Europa me Greqinė ishin mercenare tė Amerikės. Skėnderbeu ishte parambroja e Perėndimit ndaj rrezikut osman. Por ai, nė radhė tė parė, mbronte veten dhe popullin e tij nga pushtimi i huaj. Ata qė ndodheshin matanė Adriatikut ishin aleatėt e tij dhe nėse e ndihmonin me tė holla mikun e tyre, kjo ishte shprehje solidariteti dhe ndihmese pėr njė qėllim tė pėrbashkėt dhe jo sanksionim marrėdhėniesh sundimtar –vasal.
    Nė shkrimin e tij z. Klosi ka vėnė nė dukje njė fakt tė njohur qė nė revolucionin grek, krahas Xhavellave, Boēarėve e Kollokotronėve kishte edhe shqiptarė tė besimit musliman qė luftonin pėr Turqinė. Mund tė shtojmė madje pėr t’i ardhur nė ndihmė z. Ardian qė nė betejėn e famshme tė Mesolongjit, tė rrethuarit qenė shqiptarėt dhe rrethuesit po shqiptarė. Ky ėshtė njė fakt i hidhur por gjithsesi real. Mirėpo lind pyetja: a ėshtė aq thelbėsor sa pėr tė u dashka hulumtuar thellė dhe njėherėsh pasqyruar nėpėr tekstet e shkollės? Historia e njė populli i ngjan njė shtėpie tė madhe ku ka sallone, dhoma pritje, ēlodhjeje, ngrėnieje, gjumi por ka edhe haure apo (siē mund tė saktėsojmė ne tani qė jetojmė nė kohėt moderne) anekse garazhesh.
    Nėse ne do tė merreshim me hauret e asaj ndėrtese, pėrfytyrimi ynė pėr vetė ndėrtesėn do tė ishte thellėsisht i gabuar.
    Nuk gjykohet pėr bukuritė e Luvrit apo muzeun e Ermitazhit nga bodrumet e tyre ku me siguri ka edhe rangulla edhe pluhur, edhe merimanga. Nė historinė tonė ka tė tilla ngjarje dhe fakte qė pėrbėjnė njolla tė errėta, por ka edhe pika tė tilla tė ndritshme qė na entuziazmojnė.
    Studiuesi kurrsesi nuk duhet t’u kushtojė tė njėjtėn vėmendje si tė parave, ashtu edhe tė dytave. Sepse historia, krahas shenjtėrisė sė fakteve, ka edhe njė mision: tė edukojė, tė frymėzojė dhe tė formojė njė komb.
    Dihet pėr shembull qė fjala “serb” vjen nga “servus” qė do tė thotė shėrbėtor.
    Serbėt e parė me sa duket i kanė shėrbyer Bizantit dhe si pasojė janė pagėuar prej tyre me atė emėr.
    Cili studiues serb ėshtė marrė me njė hollėsi tė tillė?
    Thuhet qė grekėt e sotėm, nė shumicė dėrrmuese, janė thrakas, epiriotė, arumunė dhe sllavė tė greqizuar, ndėrkohė qė ata tė lashtėsisė u shpėrngulėn pėr t’iu shmangur furisė romake, thuajse tėrėsisht nė Aleksandri.
    Cili historian grek i ka kushtuar sadopak vėmendje njė tė dhėne tė tillė?
    E gjithė krenaria greke e sotme e ka bazamentin nė Antikitet, ēdo t’i mbetej Greqisė po t’i heqėsh lashtėsinė e saj?
    Populli i sotėm italian ėshtė formuar nga 12 kombe tė lashtėsisė e tė epokės mesjetare, ndėrmjet tė cilėve pėrfshihen arabėt dhe romėt.
    A pėrmendet nė librat e historisė tė italianėve tė sotėm fakti qė nė dejet e tyre qarkullon edhe gjak arab apo rom? Do tė ishte njė katastrofė e vėrtetė pėr Oriana Falaēin (?) dhe radikalėt e tjerė racistė tė formatit tė saj.
    A kanė bėrė mirė apo keq fqinjėt tanė qė nuk u morėn me hollėsitė e lartpėrmendura?
    Mendoj se kanė bėrė mirė.
    Nė pajtim me sa mė sipėr edhe ne do tė bėnim mirė sikur tė mos qėmtonim nė hauret e historisė sonė.
    Nė shkrimin e z. Klosi thuhet pėr Ismail Qemalin qė ka njė kontribut zero nė themelimin e shtetit shqiptar.
    Me sa duket z. Ardian ėshtė ndikuar nga autorėt e huaj tė cilėt e kanė njohur jo sa e si duhet realitetin shqiptar, ose nga autorė vendas si Eqerem Bej Vlora, i cili megjithė stilin brilant tė trajtimit tė historisė sė kapėrcyellit shqiptar tė shekujve XIX –XX, pėrsėri nuk e mohon as vetė njėfarė pėrēmimi tė lehtė ndaj kushėririt tė tij mė me fat nė kėndvėshtrimin e reputacionit mbarėshqiptar.
    Mirė do tė ishte qė pėr tė krijuar njė ide mė tė plotė pėr periudhėn e fillimeve tė shtetit shqiptar t’i referoheshin njė libri prej afro 400 faqesh tė Sali Hallkokondi “Histori e Shqipėrisė sė Re: 1912 –1920” shtypur nė fillimet e viteve ‘20 –tė, njė botim ēuditėrisht luksoz qė trajton nė kėndvėshtrimin e njė intelektuali tė pėrgatitur dhe njėherėsh tė dėshmitarit okular, ngjarje, fakte dhe njerėz tė asaj kohe kaotike tė historisė sonė.
    Nuk e kam tė qartė pėrse ai autor nuk citohet askund nga studiuesit tanė historianė. Atje del fare e qartė se si dhe qysh u vendosėn nga Ismail Qemali tullat e para tė shtetit modern shqiptar.


    Ėshtė e pėrligjur pakėnaqėsia jonė ndaj retushimit tė historisė. Ai ishte njė veprim ēoroditės qė na kushtoi jo pak nė tė kaluarėn e afėrt. Por kjo pakėnaqėsi nuk duhet tė na shpjerė deri nė atė shkallė sa gėrryerja e mbishtresės sė vendosur mbi tablonė reale historike tė marrė me vete edhe penelatat origjinale duke lėnė njė tablo tė gjymtuar qė mund tė jetė e njėvlefshme me njė riretushim tė saj.

    .......


    Marre nga Shekulli.



    ...................................

    Mire shkruan zoti Shkupi por diku Ai thote:

    "I gjithė bregdeti i Mesdheut qe mbushur me koloni greke.
    Mos vallė i gjithė Mesdheu ishte Greqi? "

    Pse zoti Shkupi perdorni termin "GREK" ?

    Nuk ka pasur GREQI kur ne bregdetin EGJE e neper Mesdhe (para 2000-3000 vjetesh) dhe me gjere u themeluan Kolonite antike te cilat quhen HELENE.

    Ne sot i klasifikojme mbishkrimet neper Gure si "Greke" por ato ishin Shkrimi i asaj EPOKE dhe qe u formua ne Vazhden e nji historie e Kulture me e thelle ne Shekuj se ajo qe quhet "epoke HELENISTIKE"..

    Pra ne sot nga arsye studimi bejme nje klasifikim per lehtesi dalluese duke i vene emra epokave dhe kulturave te LASHTA por kjo nuk do te thote se ATA athere mbanin keto terma qe ne u a veme punes, e jetes se tyre.

    Nje Dinosaur nuk e ka idene se ne Sot ate perbindesh gjigand e quajme Dinosaur.

    Ata ..dinosauret hanin bare athere e nuk i thrrisnin njeri tjetrit.."ho me din sauro ckina..ke bo gjo sot ajo"...

    Pa dashje historianet " i japin Cezarit ate qe as eshte e Cezarit e as Cezari kurre nuk e kerkoj"..

    Ne jemi autoktone sepse Nuk kish TRENA e TRAGETE para 2000 vjetesh qe aq lehte te Iknim ne fund te Botes..pik.








    Tungi.
    shtriji kembet sa ke jorganin ..se te ha bubi.

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-02-2007
    Postime
    3
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Babi i Lekes se Madh zgjodhi kulturen helene dhe u helenizua...ne mbajtem tonen.

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-12-2010
    Postime
    121
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga erzeni Lexo Postimin
    Shekulli

    ......

    Riretushimi i historisė

    Nga Skėnder Shkupi

    Pėrmbysja e madhe e viteve ’90-tė nė Shqipėri shtroi para elitės entelektuale tė vendit nevojėn e njė rishqyrtimi tė thellė tė sė kaluarės.
    Ajo e kaluar iu nėnshtrua njė kritike tė ashpėr nė tė gjitha aspektet. Kuptohet, njėra nga fushat mė tė kontestuara tė asaj trashėgimie bolshevike tė mendimit shkencor shqiptar do tė ishte jashtė ēdo dyshimi, edhe historia e Shqipėrisė.
    Debatet nė kėtė temė u bėnė tepėr tė nxehta sepse nė pozicionet qė mbronin palėt nė konflikt ndėrhynin shumė faktorė joshkencorė si rreshtimi politik, pėrkatėsia familjare, ndikimet e shkollimit tė huaj, simpatitė vetjake subjektive, sedra e sėmurė pėr tė shpėtuar me ēdo kusht kontributet studimore tė dyshimta tė dhėna gjatė viteve tė Diktaturės etj..
    Kėto rrethana kanė penguar organizimin e njė pune serioze pėr ta “kruar” retushimin e historisė tė bėrė me aq zell gjatė 50 viteve tė njė komandimi tė rreptė tė mendimit nga njerėz me aftėsi intelektuale tė kufizuar, punė qė do tė sillte nxjerrjen nė pas tė sė vėrtetės, me tėrė shkėlqimin e saj.
    Veēse nė kėtė rrugė tė fisme korrektuese, njė rol veēanėrisht pengues kanė luajtur edhe disa individė tė veēantė qė fushėn e historisė e kanė parė si njė terren tė favorshėm pėr t’u afirmuar nė vitrinėn e elitės shqiptare si yje tė madhėsisė sė parė.
    Duke mohuar fort, ēdo gjė qė thuhej e shkruhej dikur, ata ndėrmorėn njė veprim po aq tė dėmshėm e tė dėnueshėm sa ai i bolshevikėve tanė tė vjetėr, duke riretushuar historinė e shqiptarėve.

    Mė datėn 17 prill 2003, nė gazetėn “Shekulli” u botua shkrimi i studiuesit Ardian Klosi me titull “Para na vjen historia”.

    Nė kritikėn e z. Klosi pėr librat e historisė sė Shqipėrisė , tekste shkolle ose jo, ka mjaft ide origjinale e gjykime racionale tė cilat nuk janė pa interes.
    Megjithatė, leximi i atij shkrimi tė le njė shije tė hidhur.
    Duket sikur autori provon ndjenjėn e njėfarė triumfi qė tablonė historike klasike tė shqiptarėve e ka trajtuar si negativin e njė fotoje, si filmin fotografik bardhė e zi: pas larjes dhe stampimit, fotografia qė na jep z. Klosi ėshtė pikėrisht e anasjellta e filmit tė vjetėr –ēdo njollė e bardhė ėshtė bėrė e zezė dhe e anasjellta.

    Le tė kalojmė nė terrenin konkret tė ideve tė shprehura nė artikullin e datės 17 prill.
    Z. Klosi thotė se nuk ėshtė aspak e sigurt qė shqiptarėt vijnė drejtpėrdrejtė nga ilirėt.
    Nėse ka pak fakte pėr pėrkatėsinė ilire tė shqiptarėve, nuk ka kurrfarė fakti pėr njė migrim tė mėvonshėm tė tyre siē pretendojnė disa historianė serbė dhe zėdhėnėsi i tyre Kapllan Resuli.
    Ideja spekulative se shqiptarėt kanė ardhur nė trevat e tyre tė sotme nga Rumania nė shekullin IX ėshtė shumė mė absurde se ajo e autoktonisė sė tyre nė ato treva.
    Sepse nė shekullin IX kronikat bizantine regjistronin me hollėsi ngjarje shumė tė mė tė parėndėsishme sesa njė migrim e njė popullsie tė tėrė brenda territorit tė Perandorisė. Atėherė lindi pyetja:
    Pse heshtin kronikanėt bizantinė?
    Kuptohet, heshtin sepse nuk kishte “zhurmė” migrimi shqiptar nė atė kohė.
    “Zhurmėn” po e bėjmė ne tani.
    Pohimi se shqiptarėt nuk popullonin bregdetin nė antikitet bie nė kundėrshtim me shkrime tė njohura tė lėna nga Herodi, Thuqididi e Straboni.
    Fakti qė nė bregdet kishte koloni greke nuk provon asgjė.
    I gjithė bregdeti i Mesdheut qe mbushur me koloni greke. Mos vallė i gjithė Mesdheu ishte Greqi?
    Lidhur me gjuhėn e pashkruar tė iliro-shqiptarėve nuk dua tė zgjatem sepse ėshtė njė temė qė e kam trajtuar nė njė polemikė tė gjatė nė aazetėn “Albania” me njė pseudostudiues, njė renegat i pėshtirė i letrave shqipe, katėr vjet mė parė. Shkurt nė kėtė aspekt ėshtė e majftueshme tė theksohet se popujt nė antikitet ndahen nė popuj shkrues dhe piktografė. Grekėt bėnin pjesė nė grupin e parė, ndėrsa ilirėt nė tė dytin. Gjermanėt gjithashtu kanė qenė piktografė. Edhe njė pjesė e madhe e sllavėve. Mirėpo njė ndarje e tillė nuk ka pse interpretohet si diferencim i popullatave nė superiore dhe inferiore. Ajo ndarje lidhet me shumė faktorė historikė tė cilėt nuk ėshtė vendi t’i pėrmendim kėtu. Nuk e di nga ka dalė konkluzioni i z. Klosi qė shqipja ėshtė mė e afėrt me rumanishten se me ēdo gjuhė tjetėr europiane. Nė tė vėrtetė, tė dyja gjuhėt i “bashkon” njė tufė e vogėl prej 100 fjalėsh, ndėrmjet tė cilave lėshon aromėn e saj fjala trėndafil. Kurse nga turqishtja, ne kemi huazuar rreth 2000 fjalė, nga italishtja 5000 fjalė. A mund tė pohojmė se shqipja dhe italishtja ta zėmė janė kushėrira? Interesant ngjan edhe pėrcaktimi i Skėnderbeut si mercenar i Mbretėrisė sė Napolit dhe i Papatit. Mė duket se z. Klosi ngatėrron me njėri -tjetrin kuptimet “mercenar” dhe “aleat”. Nė fillim tė viteve ’50 –tė, SHBA i asistuan me njė ndihmė tė madhe ekonomike dhe ushtarake, Turqinė dhe Greqinė pėr arsyen e thjeshtė se ato ndodheshin nė ballė tė rrezikut tė aneksimit nga ekspansioni i fuqishėm i BRSS. Ato vende, nė radhė tė parė, mbronin veten e tyre por njėherėsh ishin njė parambrojtje edhe pėr SHBA. Por kjo nuk do tė thotė qė Europa me Greqinė ishin mercenare tė Amerikės. Skėnderbeu ishte parambroja e Perėndimit ndaj rrezikut osman. Por ai, nė radhė tė parė, mbronte veten dhe popullin e tij nga pushtimi i huaj. Ata qė ndodheshin matanė Adriatikut ishin aleatėt e tij dhe nėse e ndihmonin me tė holla mikun e tyre, kjo ishte shprehje solidariteti dhe ndihmese pėr njė qėllim tė pėrbashkėt dhe jo sanksionim marrėdhėniesh sundimtar –vasal.
    Nė shkrimin e tij z. Klosi ka vėnė nė dukje njė fakt tė njohur qė nė revolucionin grek, krahas Xhavellave, Boēarėve e Kollokotronėve kishte edhe shqiptarė tė besimit musliman qė luftonin pėr Turqinė. Mund tė shtojmė madje pėr t’i ardhur nė ndihmė z. Ardian qė nė betejėn e famshme tė Mesolongjit, tė rrethuarit qenė shqiptarėt dhe rrethuesit po shqiptarė. Ky ėshtė njė fakt i hidhur por gjithsesi real. Mirėpo lind pyetja: a ėshtė aq thelbėsor sa pėr tė u dashka hulumtuar thellė dhe njėherėsh pasqyruar nėpėr tekstet e shkollės? Historia e njė populli i ngjan njė shtėpie tė madhe ku ka sallone, dhoma pritje, ēlodhjeje, ngrėnieje, gjumi por ka edhe haure apo (siē mund tė saktėsojmė ne tani qė jetojmė nė kohėt moderne) anekse garazhesh.
    Nėse ne do tė merreshim me hauret e asaj ndėrtese, pėrfytyrimi ynė pėr vetė ndėrtesėn do tė ishte thellėsisht i gabuar.
    Nuk gjykohet pėr bukuritė e Luvrit apo muzeun e Ermitazhit nga bodrumet e tyre ku me siguri ka edhe rangulla edhe pluhur, edhe merimanga. Nė historinė tonė ka tė tilla ngjarje dhe fakte qė pėrbėjnė njolla tė errėta, por ka edhe pika tė tilla tė ndritshme qė na entuziazmojnė.
    Studiuesi kurrsesi nuk duhet t’u kushtojė tė njėjtėn vėmendje si tė parave, ashtu edhe tė dytave. Sepse historia, krahas shenjtėrisė sė fakteve, ka edhe njė mision: tė edukojė, tė frymėzojė dhe tė formojė njė komb.
    Dihet pėr shembull qė fjala “serb” vjen nga “servus” qė do tė thotė shėrbėtor.
    Serbėt e parė me sa duket i kanė shėrbyer Bizantit dhe si pasojė janė pagėuar prej tyre me atė emėr.
    Cili studiues serb ėshtė marrė me njė hollėsi tė tillė?
    Thuhet qė grekėt e sotėm, nė shumicė dėrrmuese, janė thrakas, epiriotė, arumunė dhe sllavė tė greqizuar, ndėrkohė qė ata tė lashtėsisė u shpėrngulėn pėr t’iu shmangur furisė romake, thuajse tėrėsisht nė Aleksandri.
    Cili historian grek i ka kushtuar sadopak vėmendje njė tė dhėne tė tillė?
    E gjithė krenaria greke e sotme e ka bazamentin nė Antikitet, ēdo t’i mbetej Greqisė po t’i heqėsh lashtėsinė e saj?
    Populli i sotėm italian ėshtė formuar nga 12 kombe tė lashtėsisė e tė epokės mesjetare, ndėrmjet tė cilėve pėrfshihen arabėt dhe romėt.
    A pėrmendet nė librat e historisė tė italianėve tė sotėm fakti qė nė dejet e tyre qarkullon edhe gjak arab apo rom? Do tė ishte njė katastrofė e vėrtetė pėr Oriana Falaēin (?) dhe radikalėt e tjerė racistė tė formatit tė saj.
    A kanė bėrė mirė apo keq fqinjėt tanė qė nuk u morėn me hollėsitė e lartpėrmendura?
    Mendoj se kanė bėrė mirė.
    Nė pajtim me sa mė sipėr edhe ne do tė bėnim mirė sikur tė mos qėmtonim nė hauret e historisė sonė.
    Nė shkrimin e z. Klosi thuhet pėr Ismail Qemalin qė ka njė kontribut zero nė themelimin e shtetit shqiptar.
    Me sa duket z. Ardian ėshtė ndikuar nga autorėt e huaj tė cilėt e kanė njohur jo sa e si duhet realitetin shqiptar, ose nga autorė vendas si Eqerem Bej Vlora, i cili megjithė stilin brilant tė trajtimit tė historisė sė kapėrcyellit shqiptar tė shekujve XIX –XX, pėrsėri nuk e mohon as vetė njėfarė pėrēmimi tė lehtė ndaj kushėririt tė tij mė me fat nė kėndvėshtrimin e reputacionit mbarėshqiptar.
    Mirė do tė ishte qė pėr tė krijuar njė ide mė tė plotė pėr periudhėn e fillimeve tė shtetit shqiptar t’i referoheshin njė libri prej afro 400 faqesh tė Sali Hallkokondi “Histori e Shqipėrisė sė Re: 1912 –1920” shtypur nė fillimet e viteve ‘20 –tė, njė botim ēuditėrisht luksoz qė trajton nė kėndvėshtrimin e njė intelektuali tė pėrgatitur dhe njėherėsh tė dėshmitarit okular, ngjarje, fakte dhe njerėz tė asaj kohe kaotike tė historisė sonė.
    Nuk e kam tė qartė pėrse ai autor nuk citohet askund nga studiuesit tanė historianė. Atje del fare e qartė se si dhe qysh u vendosėn nga Ismail Qemali tullat e para tė shtetit modern shqiptar.


    Ėshtė e pėrligjur pakėnaqėsia jonė ndaj retushimit tė historisė. Ai ishte njė veprim ēoroditės qė na kushtoi jo pak nė tė kaluarėn e afėrt. Por kjo pakėnaqėsi nuk duhet tė na shpjerė deri nė atė shkallė sa gėrryerja e mbishtresės sė vendosur mbi tablonė reale historike tė marrė me vete edhe penelatat origjinale duke lėnė njė tablo tė gjymtuar qė mund tė jetė e njėvlefshme me njė riretushim tė saj.

    .......


    Marre nga Shekulli.



    ...................................

    Mire shkruan zoti Shkupi por diku Ai thote:

    "I gjithė bregdeti i Mesdheut qe mbushur me koloni greke.
    Mos vallė i gjithė Mesdheu ishte Greqi? "

    Pse zoti Shkupi perdorni termin "GREK" ?

    Nuk ka pasur GREQI kur ne bregdetin EGJE e neper Mesdhe (para 2000-3000 vjetesh) dhe me gjere u themeluan Kolonite antike te cilat quhen HELENE.

    Ne sot i klasifikojme mbishkrimet neper Gure si "Greke" por ato ishin Shkrimi i asaj EPOKE dhe qe u formua ne Vazhden e nji historie e Kulture me e thelle ne Shekuj se ajo qe quhet "epoke HELENISTIKE"..

    Pra ne sot nga arsye studimi bejme nje klasifikim per lehtesi dalluese duke i vene emra epokave dhe kulturave te LASHTA por kjo nuk do te thote se ATA athere mbanin keto terma qe ne u a veme punes, e jetes se tyre.

    Nje Dinosaur nuk e ka idene se ne Sot ate perbindesh gjigand e quajme Dinosaur.

    Ata ..dinosauret hanin bare athere e nuk i thrrisnin njeri tjetrit.."ho me din sauro ckina..ke bo gjo sot ajo"...

    Pa dashje historianet " i japin Cezarit ate qe as eshte e Cezarit e as Cezari kurre nuk e kerkoj"..

    Ne jemi autoktone sepse Nuk kish TRENA e TRAGETE para 2000 vjetesh qe aq lehte te Iknim ne fund te Botes..pik.








    Tungi.
    DO TE KISHA SHUM QEJF TI BENJA NJE PYETJE Z. ADRI-HANS KLOSIT,A ESHT ME TE VERTETE NE GJENDJE TE NA SHKRUAJ PER PREJARDHJEN E SHQIPTAREVE??????????
    PSE,SE PO TA BEJE NJE GJE TE TILLE DUHET TE JETE NJOHES I MIRE PRA NJOHESSS I SHUME FUSHAVE TE NDRYSHME SIETALURGJI,NDERTIM MATEMATIK GJEOMETRI,GJEOLOGJI,ALKIMI,ASTRONOMI,NAVIGACION,TO POGRAFI,MJEKSI,BUJQESI,ZOOLOGJI,GJUHESI(PO THUAJSE TE GJITHA GJUHET)ETJ, ETJ, ETJ, ETJ ,ETJ, NE ESHT I TILLE ATHERE, UN DO TE BINDEM QE ME TE VERTETE JAM SLLARUMOGREJEVGOHAJVAONOKLOS. KUSH KA PARE PER TE BLER PLERA KLOSESH ME MIRE TI PERDOR PER SEVAP,SE DO TI VEN NE VEND TE MIRE.
    KLOSI S'ESHT GJE TJETER VECSE LEPIRES B...I PSEUDO STUDIUESVE PEDER QE GJOJA NA KONSULTOJN ARKIVAT EUROPIANE!!!!!!!!!!!!!(ASGJE NUK SHKRUHESH PA LEJEN E KISHES DHE PA KONTROLLIN E SAJ).
    MENGJESI I PARE I BOTES AL-BAN.

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,618
    Faleminderit
    339
    44 falenderime nė 43 postime
    Une nuk i kuptoj disa qe nxjerrin tituj e terma te rinje e te pa nevojshem si edhe ky siper "Riretushimi i historisė" ??? Nga Skėnder Shkupi ...kjo eshte bezdisje me vetevehten ...RI+ RE+ TUSHIMI ? =
    Qe pra po e analizojmi se deri ku shkon mendja e jonė;
    Ri=fjala eshte per ri-- pertrirje, ri lindje ri- shikim ri - gjenerim...ri parim...Ende drei me sot nuk kam ndegju per RIRETUSHIM !...megjithese edi se ēka dashur te thote autori i ketij shkrmi, por me vjen keq se ai i ka nxjerrur telashe edhe vehtes edhe lexuesit koti...
    RETUSH= i bie nga frengjishtja kur preket diēka qe eshet e perfunduar, e kryer...''re'=perseri ;;TOUCHER=prekur, pr eshte dashur te thoje keshtu; "Ri prekja e historisė" me nje dor te lehtė...
    por ketu nuk eshe qellimi te kuptohemi nga lexuesi por si te mo kuptohemi duke nxjerur terma te huaj dhe ate se mbrapshti....ēudi, ēka e shtyn njeriun te emertoje nje tem me kete titull ?
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

Tema tė Ngjashme

  1. Izraeli
    Nga ORIONI nė forumin Historia botėrore
    Pėrgjigje: 29
    Postimi i Fundit: 19-11-2010, 16:22
  2. Shtrembrimi i Historise
    Nga Darius nė forumin Arkeologji/antropologji
    Pėrgjigje: 18
    Postimi i Fundit: 30-06-2009, 17:10
  3. Akademia e Shkencave dhe heshtja ndaj sfidave te kohes
    Nga &Mitrovicalia& nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 96
    Postimi i Fundit: 18-06-2009, 20:10
  4. Librat e historisė sė Kosovės heqin mitet kombėtare
    Nga iliria e para nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 15
    Postimi i Fundit: 17-02-2009, 14:57
  5. Ndodhitė nė Maqedoni
    Nga babadimri nė forumin Shqipe nga Maqedonia
    Pėrgjigje: 1075
    Postimi i Fundit: 16-10-2007, 13:25

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •