Close
Faqja 1 prej 7 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 139
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Profeti i pritshem per te ardhur tek hebrenjte ishte dhe profeti Muhamed a.s.

    19 Dhe kjo ėshtė dėshmia e Gjonit, kur Judenjtė i dėrguan nga Jeruzalemi priftėrinj dhe levitė pėr ta pyetur: "Kush je ti?".20 Ai edhe e rrėfeu, edhe nuk e mohoi, dhe rrėfeu: "Unė nuk jam Mesia(Krishti)". 21 Atėherė ata e pyetėn: "Kush je, pra? A je Elia?". Ai tha: "Nuk jam!". "Je ti profeti?". Dhe ai pėrgjigjej: "Jo!". 22 Atėherė ata i thanė: "Kush je ti, qė t'u japim pėrgjigje atyre qė na dėrguan? Ē'thua pėr veten tėnde?". 23 Ai u pėrgjigj: "Unė jam zėri i atij qė bėrtet nė shkretėtirė: drejtoni udhėn e Zotit, sikurse tha profeti Isaia". 24 Dhe ata qė qenė dėrguar, ishin nga farisenjtė; 25 ata e pyetėn dhe i thanė: "Atėherė pse ti pagėzon, kur nuk je as Mesia, as Elia, as Profeti?".(Gjoni 1/19-25)

    Pra hebrejtė e kishin tė shkruar nė librat e tyre se do tė vinin tre profetė nė tė ardhmen.Njeri do ishte Elia.

    Dhe Jezusi e vėrtėton kėtė se Gjon Pagėzori ishte Elia.

    12 Dhe qysh nga ditėt e Gjon Pagėzorit e deri tash mbretėria e qiejve po pėson dhunė dhe tė dhunshmit e grabitėn. 13 Sepse tė gjithė profetėt dhe ligji kanė profetizuar deri te Gjoni. Dhe, nė daēi ta pranoni, ai ėshtė Elia, qė duhej tė vijė. (Mateu 11/12-14).(Mateu 17/11-13)

    Po kėshtu Bibla tregon se Jezusi ishte Mesia (Krishti).

    28 Ata u pėrgjigjėn: "Disa Gjon Pagėzori, tė tjerė Elia, dhe tė tjerė njė nga profetėt". 29 Dhe ai u tha atyre: "Po ju, kush thoni se jam?". Dhe Pjetri, duke iu pėrgjigjur i tha: "Ti je Mesia(Krishti)". 30 Atėherė ai i urdhėroi rreptėsisht qė tė mos i tregojnė askujt pėr tė.(Marku 8/28-30)

    Po kush ishte Profeti qė pritej tė vinte mbas Jezusit.Nuk ka sesi tė jetė askush pėrvec Profetit Muhamed a.s dhe pėr kėtė dėshmoi vetė Jezusi nė bibėl ku tregon se mbas largimit tė tij do vij njė profet tjetėr.

    Megjithatė unė ju them tė vėrtetėn: ėshtė mirė pėr ju qė unė tė shkoj, sepse, po nuk shkova, nuk do tė vijė te ju Ngushėlluesi; por, po shkova, unė do t'jua dėrgoj.(Gjoni 16/7)

    Fjala Ngushullues nė shqip ėshtė e barasvleshme me fjalėn origjinale nė shkrimet aramike Ahmad dhe fjalėn Greke Parakletos.

    Kuran 61:6. Dhe, kur Isai, biri i Merjemes tha: "O beni israilė, unė jam i dėrguar i All-llahut te ju, jam vėrtetues i Tevratit qė ishte para meje dhe jam pėrgėzues pėr njė tė dėrguar qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilit ėshtė Ahmed!" E kur ai u erdhi atyre me argumente tė qarta, ata thanė: "Kjo ėshtė magji e hapėt".

    Po kėshtu Jezusi e pėrmend dhe nje vend tjetėr ardhjen e bekuar tė Profetit Muhamed .a s “Nė emėr tė Zotit” (Me fjalėn Bismilah) pasi ai vetė(Jezusi) tė jetė larguar nga kjo botė.

    Jeruzalem, Jeruzalem, qė i vret profetet dhe i vret me gurė ata qė tė janė dėrguar! Sa herė desha t'i mbledh bijtė e tu sikurse klloēka i mbledh nėn krahė zogjtė e vet, por ju nuk deshėt! Ja, shtėpia juaj ju lihet e shkretė. Dhe unė po ju them se nuk do tė mė shihni mė deri sa tė vijė koha tė thoni: "Bekuar qoftė ai qė vjen nė emėr tė Zotit".(Luka 13/34-35)

    Fakti qė shtėpia e tyre do lihet e qetė tregon pėr largimin e shpalljeve profetike dhe dhėnien e kėsaj mirėsie njė kombi tjėtėr qė do tė japė fryte monoteizmi.

    ..Kjo ėshtė vepėr e Zotit, dhe ėshtė e mrekullueshme nė sytė tonė"? Prandaj unė po ju them se juve do t'ju hiqet mbretėria e Perėndisė dhe do t'i jepet njė kombi qė do ta bėjė tė japė fryt.(Mateu 21/42-43)

    Po kėshtu pėrmendet dhe me fjalė tė tjera nė bibėl ardhja e Muhamedit a.s ku thuhet.

    Jeremia 28:9:"Profeti i cili predikon Paqen (Islamin)dhe profetesia e tij plotesohet do ta njihet si profeti i derguar me te vertete nga i Plotfuqishmi (Zoti)."

    Dhe me tė vėrtetė profeti Muhamed .a s u njoh si profet edhe pse arabėt nė fillim nuk e priten mirė pasi kėshtu janė pritur tė gjithė profetėt e mėdhenj.

    Por ai tha: "Nė tė vėrtetė po ju them se asnjė profet nuk mirėpritet nė atdheun e vet.(Luka 4/24)
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Permendja e Kuranit ne Bibel

    Shpesh here i kemi degjuar Kristianet te thone se ligji Islam eshte i ashper i hekurt .Mirepo une do doja tiu paraqisja atyre disa fakte nga bibla qe tregojne qe Kurani permendet ne bibel.

    Permendja e Kuranit ne Bibel


    Testamenti i Moisiut per ligjin e Zotit i cili ne fillim u shpall ne Malin Sinai pastaj do shpallej ne malin Paranit ne Arabi dhe do ishte nje ligj i ashper i zjarrte

    Ky ėshtė bekimi me tė cilin Moisiu, njeri i Perėndisė, bekoi bijtė e Izraelit, para se tė vdiste.Dhe u tha: "Zoti erdhi nga Sinai dhe u ngrit mbi ta nė Seir; u paraqit nė madhėshtinė e tij nga mali Paran, arriti nga mesi i njė morie shenjtorėsh; nga e djathta e tyre dilte pėr ta njė ligj i zjarrtė.(ligji perterire 33/1-2)

    Ne kete verset tregohet se nga Mali i Sinait ishte vendi ku Zoti i foli Mosiut, Ndersa vendi tjeter qe Zoti do te nxirrte ligj hyjnor do te ishte Parani Arabia e sotme.


    Ku ishte Mali Paran?


    Te gjithe e dime se Ismaili biri i Ibrahimit Jetoi ne Arabi bashke me nene e tij.

    14 Abrahami u ngrit herėt nė mėngjes, mori bukė dhe njė calik ujė dhe ia dha Agarit; vuri gjithēka mbi shpatullat e saj dhe e nisi bashkė me fėmijėn. Kėshtu ajo u nis dhe filloi tė bredhė nėpėr shkretėtirėn e Beer-Shebas.15 Kur uji i calikut mbaroi, ajo e vuri fėmijėn poshtė njė kaēubeje.16 Dhe shkoi e u ul pėrballė tij, nė njė largėsi sa njė goditje me hark, sepse thoshte: "Nuk dua ta shoh fėmijėn tė vdesė!" Kėshtu ajo u ul pėrballė tij, ngriti zėrin dhe qau.17 Dhe Perėndia dėgjoi zėrin e djaloshit dhe engjėlli i Perėndisė thirri Agarin nga qielli dhe i tha: "Ēfarė ke, Agar? Mos ki frikė, se Perėndia ka dėgjuar zėrin e djaloshit aty ku ndodhet.18 Ēohu, ēoje djaloshin dhe mbaje fort me dorėn tėnde, sepse unė do tė bėj prej tij njė komb tė madh".19 Atėherė Perėndia ia hapi sytė dhe ajo pa njė pus uji: kėshtu vajti tė mbushė calikun me ujė dhe i dha tė pijė djaloshit.20 Dhe Perėndia ishte me djaloshin(Ismailin); ai u rrit, banoi nė shkretėtirė dhe u bė shenjėtar harku.21 Ai banoi nė shkretėtirėn e Paranit dhe nėna e tij e martoi me njė grua nga Egjipti.(Zanafilla 21/14-21)

    Po kete gje e deshmon dhe bibla ne nje vend tjeter

    22 Sepse ėshtė shkruar se Abrahami pati dy bij: njė nga shėrbėtorja dhe tjetri nga e lira.23 Dhe ai qė lindi nga shėrbėtorja lindi sipas mishit, por ai qė lindi nga e lira lindi pėr hir tė premtimit.24 Kėto gjėra kanė njė kuptim alegorik, sepse kėto dy gra janė dy besėlidhje: njė nga mali Sinai, qė ngjiz pėr skllavėri, dhe ėshtė Agari.25 Dhe Agari ėshtė mali Sinai nė Arabi dhe i pėrgjigjet Jeruzalemit tė kohės sė sotme ...(Galatsve 4)

    Gjithashtu dihet se pasardhesit e Ismailit ishin arabet prej djalit te tij Kedar.

    12 Tani kėta janė pasardhėsit e Ismaelit, bir i Abrahamit, qė egjiptasja Agar, shėrbėtorja e Sarės, i kishte lindur Abrahamit.13 Kėta janė emrat e bijve tė Ismaelit, simbas emrit tė brezave tė tyre: Nebajothi, i parėlinduri i Ismaelit; pastaj Kedari, Abdeeli, Mibsami,14 Mishma, Dumahu, Masa,15 Hadari, Tema, Jeturi, Nafishi dhe Kedemahu.16 Kėta janė bijtė e Ismaelit dhe emrat e tyre, simbas fshatrave dhe fushimeve tė tyre. Ata qenė dymbėdhjetė princėrit e kombeve tė tyre pėrkatės.17 Por kėto janė vitet e jetės sė Ismaelit, gjithsej njėqind e tridhjetė e shtatė vjet; pastaj ai dha frymė dhe vdiq, dhe u bashkua me popullin e tij.18 (Dhe bijtė e tij banuan nga Havilahu deri nė Shur, qė ėshtė nė lindje tė Egjiptit, nė drejtim tė Asirisė). Ai u vendos nė prani tė tė gjithė vėllezėrve tė tij.(Zanafilla 25)

    Bibla e permend Arabine dhe princat e Kedarit

    Ezekiel 27:21 :"Arabia, dhe gjithė Princerit e Kedarit..:


    Ndersa ne nje vend tjeter ne bibel thuhet se kopete e Kedarit(Arabise) do behen Kurban per Zotin.

    7."Kopete e Kedarit do tė mblidhen rreth teje dhe ti do tė zoterosh gjithė deshte e Nebaitit, te cilat Unė do ti pranoj si kurban ne Altarin tim dhe si shenjė adhurimi ndaj shtepise se lavdise Time."Isaja, kapitulli 60


    Zbritja e Kuranit pjese pjese .

    25:32.E ata qė nuk besuan thanė: "Pėrse tė mos i ketė zbritur atij (Muhammedit) Kur'ani pėrnjėherė?" Ashtu (e zbritėm pjesė-pjesė) qė me tė tė forcojmė zemrėn tėnde dhe Ne e sollėm atė ajet pas ajetit (dalėngadalė).


    Por per kete flet dhe bibla

    Isaja 28:10-11 :"Pasi ai duhet te jete mendimi mbi mendimin, mendirni mbi mendim; rreshti mbi rresht. pak ketu e pak atje: me buze te dridhura e me nje gjuhe te huaj ai do'tu drejtohet njerezve


    Fjala e pare qe Zoti i tha Muhammedit permes engjellit Gabriel ishte fjala "Ikra" qe do te thote "Lexo", (Suren 96: 1-5.) Muhammedi, duke qene qe ishte analfabet iu pergjigj: "Une nuk mundem te lexoj". Kjo shpallje e pare e Zotit profetizohet edhe ne bibel

    Bibla thote

    Isajan 29:12:" Dhe libri dot'i jepet atij qe nuk eshte i mesuar me fjalet : Lexoje kete: Vetem ty te lutem dhe ai do te thote: Une nuk jam i mesuar. "


    Ne Kuran

    -96. 'Alek 1. Lexo me emrin e Zotit tėnd, i cili krijoi (ēdo gjė). 2. Krijoi njeriun prej njė gjaku tė ngjizur (nė mitrėn e nėnės). 3. Lexo! Se Zoti yt ėshtė mė bujari! 4. Ai qė e mėsoi (njeriun) tė shkruaj me pendė. 5. Ia mėsoi njeriut atė qė nuk e dinte.

    Bibla tregon se kush erdhi me emrin e Zotit mbas ikjes se Jezusit.

    39 Sepse unė po ju them, se tash e tutje nuk do tė mė shihni mė deri sa tė thoni: "I bekuar qoftė ai qė vjen nė emėr tė Zotit!"''. Matthew 23:37)"


    Bibla tregon per Kuranin se ai do te jete ne gjuhe te huaj per hebrejte.

    Isaja 28:10-11 :"Pasi ai duhet te jete mendimi mbi mendimin, mendirni mbi mendim; rreshti mbi rresht. pak ketu e pak atje: me buze te dridhura e me nje gjuhe te huaj ai do'tu drejtohet njerezve

    Pervec se do jete gjuhe e huaj do jete dhe gjuhe e paster dhe me kete gjuhe njerzit do ti drejtohen Zotit te bashkuar ne falje.

    Librin e Zefanise 3-9 "Ndaj une do tu jap njerezve nje gjuhe te paster qe ata te mund t'i drejtohen Perendise me nje ze dhe ti sherbejne Atij te bashkuar".

    Myslimanet ne tere boten i drejtohen Zotit, i thone Lutjet dhe sherbesat fetare vetem ne nje gjuhe, ne arabisht. Edhe ky unitet gjuhesor eshte profetizuar .

    Isai 42/8. "Kendojini Perendise njė kėngė te re, levdojeni atė nga tėrė cepat e botės..." E pra nuk ishte gjuhe arabe ajo qe zbriti kurani.

    20:113.Kėshtu Ne e shpallėm kėtė Kur'an arabisht dhe pėrsėritėm nė tė vėrejtjet, nė mėnyrė qė ata tė ruhen ose ai (Kur'ani) t'u sjellė atyre pėrvojė mėsimi.

    26:195.(Tė shpallėm) Me gjuhė tė kulluar arabe.

    26:196.Dhe se ai (Kur'ani) ėshtė i pėrmendur edhe nė librat e mėparshėm.

    nuk eshte Kurani libri i shkrujatur Brenda dhe Perjashte?

    Thuhet ne Bibel

    1 Pastaj pashė nė dorėn e djathtė tė atij qė rrinte ulur mbi fron, njė libėr tė shkruar pėrbrenda dhe pėrjashta, tė vulosur me shtatė vula.(el fatihaja)Zbulesa - Kapitulli 5

    Bibla thote eshte i vulosur me shtate vula.

    Allahu thote ne Kuran


    15:87. Ne tė kemi dhėnė ty shtatė (ajete) qė pėrsėriten edhe Kur'anin e madhėrueshėm.

    Surja El fatiha eshte surja hapese e Kuranit


    1:1. Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!1:2. Falėnderimi i takon All-llahut, Zotit tė botėve!1:3. Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!1:4. Sunduesit tė Ditės sė Gjykimit (pėrgjegjėsisė-shpėrblimit)!1:5. Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm te Ty kėrkojmė ndihmė!1:6. Udhėzona (pėrforcona) nė rrugėn e drejtė!1:7. Nė rrugėn e atyre, tė cilėt i begatove me tė mira, jo nė tė atyre qė kundėr veti tėrhoqėn hidhėrimin, e as nė tė atyre qė e humbėn veten!

    Surja Mbyllese e Kuranit eshte surja En-Nas

    114 :1Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!114:2. Thuaj: “Mbėshtetem (mbrohem) me Zotin e njerėzve!114:3. Sunduesin e njerėzve,114:4. Tė adhuruarin e njerėzve,114:5. Prej tė keqes sė cytėsit qė fshihet.114:6. I cili bėn cytje nė zemrat e njerėzve,114:7. Qoftė ai (cytėsi) nga xhinėt ose nga njerėzit”.

    Prandaj e puth Kuranin Papa



    Dashuria nuk ligshtohet kurrė; por profecitė shfuqizohen, gjuhėt pushojnė dhe njohuria do tė shfuqizohet,sepse ne njohim pjesėrisht dhe profetizojmė pjesėrisht.Por, kur tė vijė pėrsosmėria, atėherė ajo qė ėshtė e pjesshme do tė shfuqizohet. I Korintesave 13/8-10)

    Bibla kishte ardhur ne kohen qe flitet ne kete varg.Po kush "Persosmeri" pritej te vije dhe te shfuqizonte ate qe ishte e pjesshme.Nese do behej fjale per Dhiaten e re do thuhej se erdhi Persosmeria dhe u shfuqizua ajo qe ishte e pjesshme.Por bibla flet ne kohen e ardhme "Kur te vije Persosmeria" ajo qe eshte e pjeshme "do te shfuqizohet".Autori qe shkruan keto fjale priste te vinte Persosmeria edhe mbas dhiates se re dhe te shfuqizonte ate qe ishte e pjesshme.


    Kurani ishte "Persosmeria" qe do vinte dhe do anullonte librat qe kane shkruar njerzit me doren e tyre e kane thene libri Zotit=letrat e Palit.

    Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe.5/3

    11:1.Elif, Lamė, Ra, (ky ėshtė) Libėr, ajetet e tė cilit janė radhitur (nė mėnyrė tė pėrsosur, njėkohėsisht) edhe shkoqitur nga i Dijshmi i tė gjitha ēėshtjeve nė hollėsi.

    Edhe tek Zbulesa permendet qe mos vuloset ky liber pasi dicka po vjen me kohen

    dhe tė atyre qė i ruajnė fjalėt e kėtij libri. Adhuro Perėndinė!''. 10 Pastaj mė tha: ''Mos i vulos fjalėt e profecisė sė kėtij libri, sepse koha ėshtė afėr.Zbulesa 22

    Sepse libri i Vulosur do te ishte

    11 Pastaj pashė nė dorėn e djathtė tė atij qė rrinte ulur mbi fron, njė libėr tė shkruar pėrbrenda dhe pėrjashta, tė vulosur me shtatė vula.Zbulesa 4

    15:87.Ne tė kemi dhėnė ty shtatė (ajete) qė pėrsėriten (Fatiha pėrsėritet nė rekate tė namazit) edhe Kur'anin e madhėrueshėm.

    33:40.Muhammedi nuk ka qenė babai i asnjėrit prej burrave tuaj por ai ishte i dėrguari i All-llahut dhe vulė e tė gjithė pejgamberėve, e All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send.

    26:196.Dhe se ai (Kur'ani) ėshtė i pėrmendur edhe nė librat e mėparshėm

    Po ashtu Bibla thote

    “Dhe Ai(Zoti) do tė dėrgojė Jezu Krishtin qė ju ishte predikuar mė parė juve, tė cilin qielli duhet ta mbajė deri nė kohėn e ripėrtėritjes tė tė gjitha gjėrave, pėr tė cilėn Perėndia ka folur nėpėrmjet gojės sė gjithė profetėve tė tij tė shenjtė, qė nga fillimi i botės. Vetė Moisiu, nė fakt, u tha etėrve: "Zoti, Perėndia juaj do tė ngjallė pėr ju njė profet si unė nga mesi i vėllezėrve tuaj; dėgjojeni nė tė gjitha gjėrat qė ai do t'ju thotė!(Veprat 3/20-22)


    Kush i reperteriu te gjitha mesimet e profeteve te Zotit mbas Jezusit pervec profetit Muhamed a.s?Askush.

    6:34.Janė pėrgėnjeshtruar tė dėrguar para teje, duruan atė gėnjeshtėr, dhe u torturuan pėrderisa u erdhi ndihma Jonė, prandaj s'ka kush qė ndryshon fjalėt (premtimet) e All-llahut. E ti je i njohur me disa nga ngjarjet e tė dėrguarve (edhe ti do tė ndihmohesh sikurse ata).

    23:44.Ne mė pas dėrguam pejgamberėt tanė njė pas njė, mirėpo, ēdo herė qė njė popull i erdhi i dėrguari i vet, ata e pėrgėnjeshtruan atė, prandaj Ne i pėrcollėm ata (me dėnim) njėrin pas tjetrit dhe i bėmė qė tė pėrmenden nė tregime. I shkatėrruar qoftė populli qė nuk beson!


    13 Unė shikoja disa vegime nate, dhe ja mbi retė e qiellit po vinte dikush qė i ngjante njė Biri njeriu(Jezusi); ai arriti deri te i Lashti i ditėve(Muhamedi a.s) dhe iu afrua atij.14 Atij iu dha sundimi, lavdia dhe mbretėria, me qėllim qė gjithė popujt, kombet dhe gjuhėt t'i shėrbenin; sundimi i tij ėshtė njė sundim i pėrjetshėm qė nuk do tė kalojė, dhe mbretėria e tij ėshtė njė mbretėri qė nuk do shkatėrrohet kurrė".(Danieli 7)
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Emri:  meka2.jpg

Shikime: 2857

Madhėsia:  43.0 KB

    Permendja e Mekes ne Bibel

    Meka eshte vendi i pare i shenjte per muslimanet bashke me dy te tjerat qe jane xhamia e profetit Muhamed a.s ne Medine dhe xhamia El Aksa ne Palestine.

    Brenda Mekes ndodhet ndertesa e Kabes qe sipas disa komentuesve te Kuranit ka qene e ndertuar qe ne Kohen e Ademit dhe me pas profeti Ibrahim a.s bashke me djalin e tij Ismailin a.s e rindertuan nga themelet.

    Meka dhe Kabja permden shume here ne bibel por ne do marrim vetem disa raste te cilat do ti komentojme.




    Sipas Bibles Halviahu eshte vendi ku ndejten pasardhesit e Ismailit pra Arabia


    Nga e ka prejardhjen Havilahu sipas bibles

    Noeu – Semin – Arpakshadi –Shelahu-Eberi- Joktan-Havilahu Zanafilla 10/20-30

    Havialahu sipas bibles jetoi ne Mesha deri ne Sefar.

    Mesha mund te jete Meka pasi sipas Bibles vendi ku jetoi Ismaili me pasardhesit e Tij ishte pikerisht Arabia te cilen bibla e permend tek verseti 18 te Zanafilles

    12 Tani kėta janė pasardhėsit e Ismaelit, bir i Abrahamit, qė egjiptasja Agar, shėrbėtorja e Sarės, i kishte lindur Abrahamit.13 Kėta janė emrat e bijve tė Ismaelit, simbas emrit tė brezave tė tyre: Nebajothi, i parėlinduri i Ismaelit; pastaj Kedari, Abdeeli, Mibsami,14 Mishma, Dumahu, Masa,15 Hadari, Tema, Jeturi, Nafishi dhe Kedemahu.16 Kėta janė bijtė e Ismaelit dhe emrat e tyre, simbas fshatrave dhe fushimeve tė tyre. Ata qenė dymbėdhjetė princėrit e kombeve tė tyre pėrkatės.17 Por kėto janė vitet e jetės sė Ismaelit, gjithsej njėqind e tridhjetė e shtatė vjet; pastaj ai dha frymė dhe vdiq, dhe u bashkua me popullin e tij.18 (Dhe bijtė e tij banuan nga Havilahu deri nė Shur, qė ėshtė nė lindje tė Egjiptit, nė drejtim tė Asirisė). Ai u vendos nė prani tė tė gjithė vėllezėrve tė tij.(Zanafilla 25)

    Pra me pak fjale Guri i Oniksit eshte guri i Zi qe zbukuron Kaben dhe ai nuk eshte objekt adhurimi sic mundohen disa te manipulojne me njerzit e paditur.Ai eshte gur zbukurimi i Kabes, eshte zbritur prej Xhenetit ne faltoren e Monoteizmit qe ne kohen e Ademit dhe muslimanet nuk e adhurojne ate por ai eshte perkujtim per xhenetin te cilin Zoti e ka krijuar per besimtaret.Nese krishteret pretendojne se guri i kabes adhurohet atehere ne i pyesim si e adhurojme?Ne nuk e lusim ate, Ne nuk kerkojme prej tij sherim, miresi dhe ndihme.Ne i lutemi Zotit dhe ai eshte vetem nje zbukurim er tempullin e Monoteizmit.Pse zbukurimet qe vendosin ne kisha krishteret jane per tu adhuruar?Po zbukurimet e tempullit te Solomonit qe ishte plot me ar a ishte per tu adhuruar.Jo Kurrsesi sepse ne muslimanet adhurojme vetem Allahun, Zotin e gjithesise dhe jo guret e druret sic bejne disa jobesimtare.

    Profeti Muhamed a.s ka thene me mire te prishet Kabja gur gur se te derdhet gjaku i nje muslimani.Atehere si u adhuroja Kabja nese gjaku i nje besimtari qenka me e shtrenjte per Zotin dhe per profetin e tij.Pra Islami nuk shenjteron asgje para Zotit.Vetem Zoti eshte Kuddus = I Shenjte qe meriton adhurimin, cdo gje tjeter nuk adhurohet.

    Jezusi thote ne bibel17 Tė marrė dhe tė verbėr! Sepse cili ėshtė mė i madh: ari apo tempulli qė e shenjtėron arin?Mateu 23 /17

    Pra shpifja e disa te paditurve kur flasin se Muslimanet adhurojne Gurin e Zio se Kaben ne Meke eshte e pasakte pasi Muslimanet adhurojne vetem Zotin dhe respektojne vendet e ndertuara te profeteve si altare per perkujtimin e Zotit.

    Tek Zanafilla 8/20 Noeu ndertoi nje altarZanafilla 12/7 Abrahami ndertoi nje altar, Jakubu Ndertoi Altar, Moisiu ndertoi Altar etj

    Ja si thote Bibla se Altaret duhet te jene prej dheu ose prej Guri.24 Do tė bėsh pėr mua njė altar prej dheu dhe mbi tė do tė ofrosh olokaustet e tua, flitė e tua tė falėnderimit, delet dhe qetė e tua; nė ēdo vend ku do tė bėj qė emri im tė kujtohet,do tė vij te ti dhe do tė tė bekoj. 25 Dhe nė rast se do tė ndėrtosh pėr mua njė altar me gurė, nuk do ta ndėrtosh me gurė tė latuar; sepse duke ngritur mbi to daltėn do t'i ndotėsh."Exodus

    Atehere nese Kabja ka nje gur zbukurimi ku eshte problemi ketu?

    Nje tjeter permendje e qarte e Mekes ne bibelSepse ėshtė shkruar se Abrahami pati dy bij: njė nga shėrbėtorja dhe tjetri nga e lira. Dhe ai qė lindi nga shėrbėtorja lindi sipas mishit, por ai qė lindi nga e lira lindi pėr hir tė premtimit. Kėto gjėra kanė njė kuptim alegorik, sepse kėto dy gra janė dy besėlidhje: njė nga mali Sinai, qė ngjiz pėr skllavėri, dhe ėshtė Agari. DheAgari ėshtė mali Sinai nė Arabi dhe i pėrgjigjet Jeruzalemit tė kohės sė sotme ...(Galatsve 4/22-25)
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    A ėshtė profeti Muhamed (a.s) antikrishti i biblės?



    Para se tė analizojmė kėtė cėshtje me argumenta fetare biblikė do kisha shumė dėshirė qė secili prej lexuesve tė ‎lexojė pėr historinė e profetit Muhamed a.s rreth veprave, thėnieve dhe vendosjeve e ligjeve dhe rregullave profetike ‎nga ana e tij.Pasi secili prej jush ta ketė bėrė kėtė vėzhgim do tė arrijė tė kuptojė se atė qė Muhamedi a.s ia dha botės ‎nuk do ketė kush tia marri ose ta rivalizojė nė universalitetin e tij nga fillimi i jetės njerzorė dhe shoqėrore.Edhe pse ‎shumė mundohen tė hudhin baltė mbi figurėn e tij kjo nuk i ndihmon aspak njerzit pėr tė kuptuar personalitetin e tij tė ‎stolisur me qeliza hyjnore.Karakteri i tij i lartė nga njė njeri i maltratuar dhe i persekutuar deri nė njė burrė shteti ‎moderator dhe strateg i jetės njerzore do ta veconte atė nė vlerėsim nga shumė personalitete tė tjerė qė kanė marrė ‎famė botėrore sot nė historinė e njerzimit.Frutet qė ai i dha njerzimit nė civilizim, dituri, moral, jurispondencė, ‎ekonomi, ushtri,shkencė, letėrsi, bamirėsi dhe shpirtgjerėsi do ta vendoste figurėn e tij nė majat e biografive botėrore.‎Muhamedi a.s ndėrthuri besimin midis njerzve pėr ti prirė atyre e mira , e moralshmja, e drejta, e meritueshmja, dhe e ‎pėrsosura. Muhamedi a.s hoqi barrierat e kohės nė ekonominė midis popujve, nė bashkėpunimin dhe bashkėveprimin ‎midis tyre, i tregoi njerzimit se nga njė njeri me tė tilla vlera hyjnore mund tė formohej njė bashkėsi e shėndoshė e ‎nga kjo bashkėsi e shėndoshė mund tė formohet njė qytet shtet i drejtėsisė dhe i bashkimit dhe mė pas formoi njė ‎shtet tė mirėfilltė administrativ pastaj formoi perandorinė dhe jo perandori si perandoritė e tjera porse njė perandori ‎monoteiste ku udhėhiqte ligji i Zotit..Njė perandori e diturisė, e shkencės, e arsimit, e drejtėsisė e zhvillimit dhe e ‎kulturės sė moralit tė bukur islam ku cdo gjė ishte nė pėrputhje me dėshirėn dhe vullnetin e Zotit tė lartėsuar.‎

    Bibla e pranon kėtė fakt nė versetin e mėposhtėm duke treguar se frytet qė profetėt i japin botės janė argument se ato ‎janė profetė tė dėrguar tė Zotit.Njė nga frytet ėshtė zbatimi i vullnetit dhe ligjeve tė Zotit nė tokė.‎

    Ju, pra, do t`i njihni profetėt nga frytet e tyre. Jo ēdo njeri qė mė thotė: "Zot, Zot" do tė hyjė nė mbretėrinė e qieve; ‎por do tė hyjė ai qė kryen vullnetin e Zotit tim qė ėshtė nė qiej. (Mateu. 7/ 20-21)‎

    Po kėshtu bibla dėshmon pėr heqjen e shaplljeve hyjnore nga populli hebre dhe dhėnia e tyre nje populli qė do tė jap ‎fryt.‎

    ‎..Kjo ėshtė vepėr e Zotit, dhe ėshtė e mrekullueshme nė sytė tonė"? Prandaj unė po ju them se juve do t'ju hiqet ‎mbretėria e Perėndisė dhe do t'i jepet njė kombi qė do ta bėjė tė japė fryt.(Mateu 21/42-43)

    Dhe fryti mė i madh ėshtė besimi nė njė Zot tė vetėm.Dhe se ato qė besojnė nė njė Zot tė vetėm mund tė hyjnė nė ‎mbretėrinė e Zotit sipas thėnive tė Jezusit.‎

    Markut 12/ 28-34: "28. atėherė njė nga skribėt qė e kishte dėgjuar diskutimin e tyre, duke kuptuar se si iu ishte ‎pėrgjigjur mirė iu afrua dhe e pyeti: Cili ėshtė I pari I tė gjitė urdhėrimeve? 29. Dhe Jezusi iu pėrgjigj: -Urdhėrimi I ‎parė I tė gjithėve ėshtė: Dėgjo, o Izrael! Zoti, Perėndia ynė ėshtė I vetmi Zot. 30. Dhe, duaje Zotin, Perėndinė tėnd ‎me gjithė zemrėn tėnde, me gjithė shpirtin tėnd, me tė gjithė mėndien tėnde e me tė gjithė forcėn tėnde! Ky ėshtė I ‎pari urdhėrim. 31. Dhe I dyti I ngjan kėtij: Duaje tė afėrmin tėndi porsi vetveten. Nuk ka urdhėrim tjetėr mė tė madh ‎se kėta. 32. Atėherė skribi I tha: Mirė mėsues, the sipas tė vėrtetės se ka vetėm njė Perėndi dhe s'ka asnjė pėrvec ‎Tij, 33. dhe ta duash me gjithė zemėr, me tė gjithė mėndien, me gjithė shpirti e me gjithė forcė dhe ta duash tė ‎afėrmin porsi vetvetja vlen mė tepėr se sa tė gjithė olokaustet dh fllijimet. 34. Dhe Jezusi duke e parė se ai ishte ‎pėrgjigjur me mend, I tha: Ti je nuk larg nga mbretėria e Perėndisė. Dhe mė askush nuk guxoi mė ta pyesė."‎

    Porse a e bėri kėtė Profeti Muhamed a.s. Sigurisht qė bėri sepse kjo ėshtė dhe celėsi i xhenetit dhe dėshmia pėr tė ‎hyre nė Islam.La Ilahe il La-Allah (Ska Zot tjetėr pėrvec Allahut).Lė tė shikojmė se cfarė thuhet nė Kuran.‎

    ‎(Pėrkujtoni) Kur Ne morėm zotimin e bijve tė israilit; mos adhuroni tjetėrkė pėrveē All-llahun, tė silleni mirė ndaj ‎prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimave, ndaj tė varfėrve dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; Faleni namazin dhe ‎jepni zeqatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet shpinėn zotimit. Bekare :83‎


    ‎3:18.‎ All-llahu vėrtetoi se nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, e dėshmuan edhe engjėjt e dijetarėt, dhe se Ai ėshtė Zbatues i ‎drejtėsisė. Nuk ka zot pėrveē Tij, Fuqiplotit e tė Urtit.‎‎3:19.‎ Feja e pranueshme tek All-llahu ėshtė Islami, e atyre qė u ėshtė dhėnė libri, pasi mėsuan pėr tė vėrtetėn, vetėm ‎nga zilia mes vete kundėrshtuan. E kush mohon argumentet e All-llahut, le ta dijė se All-llahu shpejtė do t'i japė ‎llogarinė.‎

    Pikėrisht njihet sot botėrisht se Islami ngriti themelet e monoteizmit kundėr Trinitetit dhe Idhujtarive tė kota.‎

    Nė bibėl pėrmendet se profeti i rremė i fton njerzit nė besime politeiste dhe nė adhurimin e perėndive tė kota.Sė dyti ‎nė bibėl pėrmendet se profeti i rremė do tė vritet.‎

    ‎1 "Nė rast se midis jush del njė profet apo njė ėndėrrimtar dhe ju propozon njė shenjė apo njė mrekulli,2 dhe shenja ‎apo mrekullia pėr tė cilėn ju foli realizohet dhe ai thotė: "Le tė shkojmė pas perėndive tė tjera qė ti nuk i ke ‎njohur kurrė dhe le t'u shėrbejmė", ‎3 ti nuk do tė dėgjosh fjalėt e kėtij profeti apo tė kėtij ėndėrrimtari, sepse Zoti, Perėndia juaj, ju vė nė provė pėr tė ‎ditur nė se e doni Zotin, Perėndinė tuaj, me gjithė zemėr dhe me gjithė shpirt.4 Do tė shkoni pas Zotit, Perėndisė tuaj, ‎do tė keni frikė nga ai, do tė respektoni urdhėrimet e tij, do t'i bindeni zėrit tė tij, do t'i shėrbeni dhe do tė jeni tė ‎lidhur ngushtė me tė.5 Por ai profet ose ai ėndėrrimtar do tė vritet, sepse ka folur nė mėnyrė qė t'ju largojė nga ‎Zoti, Perėndia juaj, qė ju nxori nga vendi i Egjiptit dhe ju ēliroi nga shtėpia e skllavėrisė, pėr t'ju ēuar jashtė rrugės nė ‎tė cilėn Zoti, Perėndia yt, tė ka urdhėruar tė ecėsh. Nė kėtė mėnyrė do tė shkulėsh tė keqen nga gjiri yt. (Ligji i ‎Pėrtėrirė - 13)‎

    Sė pari profeti Muhamed a.s nuk ftoi kurrė tek perėnditė e tjera pėrkundrazi ai i ftoi njerzimin arabėt, hebrejtė , ‎kristianėt tek Zoti i Ibrahimit, Mosiut, Jezusit, Nuhut (Paqa e Zotit qoftė mbi ta).Profeti Muhamed a.s nuk doli kurrė ‎nga tė besuarit e njė Zoti tė vetėm dhe nga lufta kundėr cdo idhujtarie pagane dhe politeiste.Ai vazhdoi nė mėsimet ‎dhe praktikat e profetėve tė lashtė.Ai kurrė nuk e ftoi popullin e tij nė gabime dhe idhujtari pėrkundrazi u mundua me ‎cdo kusht ta luftojė atė dhe tė zbatojė ligjet e Zotit nė tokė. Njė tjetėr shenjė qė profeti Muhamed a.s ėshtė profet i ‎vėrtėtė ėshtė se Ai nuk u vra pa e mbyllur misionin e tij hyjnor.U mbodhėn tė gjithė arabėt paganė, hipokritėt cifutė ‎dhe romakėt kristianė, persėt idhujtarė dhe nuk mundėn ta vrisnin profetit e fundit tė botės dhe jo vetėm kaq porse ‎perandoria e tij monoteiste triumfoi mbi tė gjitha kėto perandori pagane dhe idhujtare.‎

    Edhe vėtė bibla dėshmon se nėse njė profet ėshtė i rremė ai do tė vritet.‎

    ‎5 Por ai profet ose ai ėndėrrimtar do tė vritet, sepse ka folur nė mėnyrė qė t'ju largojė nga Zoti, Perėndia juaj, ‎‎(Ligji i Pėrtėrirė - 13)‎

    E ndėrsa pėr profecinė e dytė biblike pėrvec pėrmendjes qė profeti i rremė do i orientojė njerzit nė besimin tek ‎perėnditė e tjera dhe tregohet se fjalėt qė ai flet nuk do ti realizohen.‎

    ‎20 Por profeti qė pretendon tė thotė nė emrin tim njė gjė pėr tė cilėn unė e kam urdhėruar ta thotė ose qė flet nė emėr ‎tė perėndive tė tjera, ai profet do tė vritet".21 Dhe nė se ti thua nė zemrėn tėnde: "Si do tė bėjmė pėr tė dalluar ‎fjalėn qė Zoti nuk ka thėnė?".22 Kur profeti flet nė emėr tė Zotit dhe kjo gjė nuk ndodh dhe nuk realizohet, ‎kemi tė bėjmė me njė gjė qė Zoti nuk e ka thėnė; e ka thėnė profeti me mendjemadhėsi; mos ki frikė prej tij". ‎‎(Ligji i Pėrtėrirė – 18)‎Muhamedi a.s jo vetėm qė i ftoi njerzit nė besimin nė njė Zot tė vetėm dhe largimin nga besimet e pagane nė shumė ‎zotra porse ai profetizoi dhe pėr tė ardhmen por ai tregoi me shembuj profetikė dhe me versete Kuranore shumė ‎ndodhi qė jo vetėm nė kohėn e Tij u vėrtėtuan por vazhdojnė dhe vėrtėtohen dhe nė kohėn tonė shenjat qė ai ka ‎pėrmendur pėr ndodhjen e kijametit.‎U vėrtėtua humbja e persėve me romakėt, u vėrtėtua shkatarrimi i perandorisė Romake, Clirimi Konstandinopojės, ‎rrėzimi nga froni mbretit pers, zgjerimi i trojeve islame nga lindja nė perėndim e shumė e shumė shenja dhe profeci ‎qė mund ti gjeni nė librat qė flasin pėr shenjat e Kijametit.‎


    Gjithashtu profeti Muhamed a.s nuk mund tė jetė antikrishti sepse Jezusi profetizoi pėr tė.‎

    ‎7 Megjithatė unė ju them tė vėrtetėn: ėshtė mirė pėr ju qė unė tė shkoj, sepse, po nuk shkova, nuk do tė vijė te ju ‎Ngushėlluesi; por, po shkova, unė do t'jua dėrgoj. ‎8 Dhe kur tė ketė ardhur, ai do ta bindė botėn pėr mėkat, pėr drejtėsi dhe pėr gjykim. ‎9 Pėr mėkat, sepse nuk besojnė nė mua; ‎10 pėr drejtėsi, sepse unė po shkoj tek Zoti dhe nuk do tė mė shihni mė; ‎11 pėr gjykim, sepse princi i kėsaj bote ėshtė gjykuar. ‎12 Kam edhe shumė gjėra tė tjera pėr t'ju thėnė, por ato ende ju nuk mund t'i mbani. ‎13 Por, kur tė vijė ai, Fryma e sė vėrtetės, ai do t'ju prijė nė ēdo tė vėrtetė, sepse ai nuk do tė flasė nga vetja, por ‎do tė thotė gjitha ato gjėra qė ka dėgjuar dhe do t'ju kumtojė gjėrat qė do vijnė. ‎14 Ai do tė mė pėrlėvdojė, sepse do tė marrė prej meje dhe do t'jua kumtojė. ‎15 Tė gjitha gjėrat qė ka Ati janė tė miat; pėr kėtė ju thashė se ai do tė marrė prej simes dhe do t'jua ‎kumtojė.(Gjoni 16/ 7-15)‎

    Shumė kristianė thojnė se kėtu flitet pėr frymėn e shenjtė mirėpo tek hebrejtė pritja e njė profeti tjetėr ishte gjė e ‎ditur.Ato e dinin mirė sipas librave tė tyre se mbas Mesisė do vinte njė profet tjetėr.Kėtė e gjejmė nė versetet biblike.‎

    ‎13 Unė shikoja disa vegime nate, dhe ja mbi retė e qiellit po vinte dikush qė i ngjante njė Biri njeriu; ai arriti deri te i ‎Lashti i ditėve dhe iu afrua atij.14 Atij iu dha sundimi, lavdia dhe mbretėria, me qėllim qė gjithė popujt, kombet ‎dhe gjuhėt t'i shėrbenin; sundimi i tij ėshtė njė sundim i pėrjetshėm qė nuk do tė kalojė, dhe mbretėria e tij ėshtė njė ‎mbretėri qė nuk do shkatėrrohet kurrė".(Danieli 7/13)‎

    Bir i Njeriut ishte Jezusi ndėrsa i Lashti i ditėve qė formoi mbretėrinė e pėrjetshme tė monoteizmit ishte Profeti ‎Muhamed a.s.Kjo gjė vėrtėtohet edhe nga versetet e tjera biblike


    ‎19 Dhe kjo ėshtė dėshmia e Gjonit, kur Judenjtė i dėrguan nga Jeruzalemi priftėrinj dhe levitė pėr ta pyetur: "Kush je ‎ti?".20 Ai edhe e rrėfeu, edhe nuk e mohoi, dhe rrėfeu: "Unė nuk jam Mesia(Krishti)". ‎21 Atėherė ata e pyetėn: "Kush je, pra? A je Elia?". Ai tha: "Nuk jam!". "Je ti profeti?". Dhe ai pėrgjigjej: ‎‎"Jo!". ‎22 Atėherė ata i thanė: "Kush je ti, qė t'u japim pėrgjigje atyre qė na dėrguan? Ē'thua pėr veten tėnde?". ‎23 Ai u pėrgjigj: "Unė jam zėri i atij qė bėrtet nė shkretėtirė: drejtoni udhėn e Zotit, sikurse tha profeti Isaia". ‎24 Dhe ata qė qenė dėrguar, ishin nga farisenjtė; ‎25 ata e pyetėn dhe i thanė: "Atėherė pse ti pagėzon, kur nuk je as Mesia, as Elia, as Profeti?".(Gjoni 1/19-25)‎

    Pra hebrejtė e kishin tė shkruar nė librat e tyre se do tė vinin tre profetė nė tė ardhmen.Njeri do ishte Elia.‎

    Dhe Jezusi e vėrtėton kėtė se Gjon Pagėzori ishte Elia.‎

    ‎12 Dhe qysh nga ditėt e Gjon Pagėzorit e deri tash mbretėria e qiejve po pėson dhunė dhe tė dhunshmit e grabitėn. ‎13 Sepse tė gjithė profetėt dhe ligji kanė profetizuar deri te Gjoni. Dhe, nė daēi ta pranoni, ai ėshtė Elia, qė duhej ‎tė vijė. (Mateu 11/12-14).(Mateu 17/11-13) ‎

    Po kėshtu Bibla tregon se Jezusi ishte Mesia (Krishti).‎

    ‎28 Ata u pėrgjigjėn: "Disa Gjon Pagėzori, tė tjerė Elia, dhe tė tjerė njė nga profetėt". ‎29 Dhe ai u tha atyre: "Po ju, kush thoni se jam?". Dhe Pjetri, duke iu pėrgjigjur i tha: "Ti je Mesia(Krishti)". ‎30 Atėherė ai i urdhėroi rreptėsisht qė tė mos i tregojnė askujt pėr tė.(Marku 8/28-30)‎

    Po kush ishte Profeti qė pritej tė vinte mbas Jezusit.Nuk ka sesi tė jetė askush pėrvec Profetit Muhamed a.s dhe pėr ‎kėtė dėshmoi vetė Jezusi nė bibėl ku tregon se mbas largimit tė tij do vij njė profet tjetėr.‎

    ‎ Megjithatė unė ju them tė vėrtetėn: ėshtė mirė pėr ju qė unė tė shkoj, sepse, po nuk shkova, nuk do tė vijė te ju ‎Ngushėlluesi; por, po shkova, unė do t'jua dėrgoj.(Gjoni 16/7) ‎

    Fjala Ngushullues nė shqip ėshtė e barasvleshme me fjalėn origjinale nė shkrimet aramike Ahmad dhe fjalėn Greke ‎Parakletos.‎

    Kuran 61:6. Dhe, kur Isai, biri i Merjemes tha: "O beni israilė, unė jam i dėrguar i All-llahut te ju, jam vėrtetues i Tevratit qė ishte ‎para meje dhe jam pėrgėzues pėr njė tė dėrguar qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilit ėshtė Ahmed!" E kur ai u erdhi ‎atyre me argumente tė qarta, ata thanė: "Kjo ėshtė magji e hapėt".‎

    Po kėshtu Jezusi e pėrmend dhe nje vend tjetėr ardhjen e bekuar tė Profetit Muhamed .a s “Nė emėr tė Zotit” (Me ‎fjalėn Bismilah) pasi ai vetė(Jezusi) tė jetė larguar nga kjo botė.‎

    Jeruzalem, Jeruzalem, qė i vret profetet dhe i vret me gurė ata qė tė janė dėrguar! Sa herė desha t'i mbledh bijtė e tu ‎sikurse klloēka i mbledh nėn krahė zogjtė e vet, por ju nuk deshėt! Ja, shtėpia juaj ju lihet e shkretė. Dhe unė po ju ‎them se nuk do tė mė shihni mė deri sa tė vijė koha tė thoni: "Bekuar qoftė ai qė vjen nė emėr tė Zotit".(Luka ‎‎13/34-35)‎

    Fakti qė shtėpia e tyre do lihet e qetė tregon pėr largimin e shpalljeve profetike dhe dhėnien e kėsaj mirėsie njė ‎kombi tjėtėr qė do tė japė fryte monoteizmi.‎

    ‎..Kjo ėshtė vepėr e Zotit, dhe ėshtė e mrekullueshme nė sytė tonė"? Prandaj unė po ju them se juve do t'ju hiqet ‎mbretėria e Perėndisė dhe do t'i jepet njė kombi qė do ta bėjė tė japė fryt.(Mateu 21/42-43)‎

    Po kėshtu pėrmendet dhe me fjalė tė tjera nė bibėl ardhja e Muhamedit a.s ku thuhet.

    Jeremia 28:9:"Profeti i cili predikon Paqen (Islamin)dhe profetesia e tij plotesohet do ta njihet si profeti i derguar ‎me te vertete nga i Plotfuqishmi (Zoti)."‎

    Dhe me tė vėrtetė profeti Muhamed .a s u njoh si profet edhe pse arabėt nė fillim nuk e priten mirė pasi kėshtu janė ‎pritur tė gjithė profetėt e mėdhenj.‎

    ‎ Por ai tha: "Nė tė vėrtetė po ju them se asnjė profet nuk mirėpritet nė atdheun e vet.(Luka 4/24)‎

    Kush ėshtė Antikrishti dhe kush janė shenjta e tij?‎

    ‎3 Askush tė mos ju gėnjejė kursesi, sepse ajo ditė nuk do tė vijė, pa ardhur mė parė rėnia dhe pa u shfaqur njeriu i ‎mėkatit, i biri i humbjes, ‎4 kundėrshtari, ai qė lartėson veten mbi ēdo gjė qė quhet perėndi ose objekt adhurimi, aq sa tė shkojė e tė rrijė nė ‎tempullin e Perėndisė si Perėndi, duke e paraqitur veten se ėshtė Perėndi. ‎5 A nuk ju bie ndėr mend se, kur isha akoma ndėr ju, jua thoja kėto gjėra? ‎6 Tani e dini atė qė e ndalon atė qė tė shfaqet vetėm nė kohėn e vet. ‎7 Misteri i paudhėsisė nė fakt ėshtė tashmė nė veprim, duke pritur vetėm qė tė hiqet nga mesi ai qė e ndalon tashti. ‎8 Atėherė do tė shfaqet ky i paudhė, tė cilin Zoti do ta shkatėrrojė me hukatjen e gojės sė tij(Jezusit) dhe do ta ‎asgjėsojė me tė dukurit e ardhjes sė tij. ‎9 Ardhja e atij tė paudhi do tė bėhet me anė tė veprimit tė Satanit, bashkė me ēudira, shenja dhe mrrekullish tė rreme, ‎10 dhe nga ēdo mashtrim ligėsie pėr ata qė humbin, sepse nuk pranuan ta duan tė vėrtetėn pėr tė qenė tė shpėtuar. ‎11 E prandaj Perėndia do t'u dėrgojė atyre njė gėnjim qė do t'i bėjė tė gabojnė, qė t'i besojnė gėnjeshtrės, ‎12 qė tė dėnohen tė gjithė ata qė nuk i besuan sė vėrtetės, por pėrqafuan ligėsinė!(2 Thelenikesave 2)‎

    Ne versetet biblike tregohet se antikrishti do jete njeri mekatar, ai qe do ti humbi njerzit duke e lartėsuar veten nga nje ‎krijesė e thjeshtė duke u vetshpallur Zot.Pėr kėtė do i vijnė nė ndihmė shejtanėt dhe Satanai (Djalli).Do tė bėjė shumė ‎mrekulli tė rreme dhe ligėsi.Historia ka treguar se nė botė kanė dalur shumė njerėz qė e kanė shpallur veten Zot nga ‎deliri i pushtetit sikurse kanė qenė faraonė, diktatorė etj.‎

    Antikrishtin do ta ndjekin me sė shumti hebrejte pasi dhe vetė Jezusi e profetizon kėtė gjė nė bibėl.‎

    ‎“Unė kam ardhur nė emėr tė Zotit tim dhe ju nuk mė pranoni, po tė vinte ndonjė tjetėr nė emėr tė vet, ju do ta ‎pranonit” (Gjoni 5:43).‎

    Antikrishti do tė vijė nė emrin e vetvetes duke e shpallur veten Zot.Ai do te vritet nga Jezusi me shpatė mirėpo nga ‎cilėsitė e frymės sė Jezusit kur tė vijė ėshtė si antikrishti shkrihet si kripa mirėpo Zoti do tia mundėsojė Jezusit nė ‎ardhjen e Tij tė dytė qė ta vrasė.‎

    tė cilin Zoti do ta shkatėrrojė me hukatjen e gojės sė tij(Jezusit) dhe do ta asgjėsojė me tė dukurit e ardhjes sė tij. (2 ‎Thelenikesave 2)‎

    Dhe pashė qiellin e hapur, dhe ja, njė kalė i bardhė, dhe ai qė e kalėronte quhet Besniku dhe i Vėrteti; dhe ai gjykon ‎dhe lufton me drejtėsi. Dhe sytė e tij ishin si flakė zjarri dhe mbi kryet e tij ishin shumė kurora; edhe kishte njė emėr ‎tė shkruar, qė askush nuk e di pėrveē atij; Dhe ishte i veshur me njė rrobe tė ngjyer nė gjak; dhe emri i tij quhet: ‎‎"Fjala e Perėndisė". Dhe ushtritė qė janė nė qiell e ndiqnin mbi kuaj tė bardhė, tė veshur me rroba liri tė hollė, tė ‎bardhė dhe tė pastėr. Dhe nga goja e tij dilte njė shpatė e mprehtė pėr tė goditur me tė kombet; dhe ai do tė ‎qeverisė me skeptėr prej hekuri dhe ai vet do tė shkelė vozėn e verės sė mėrisė dhe tė zemėrimit tė Perėndisė sė ‎plotfuqishėm. ;(Zbulesa 20/11-15)‎

    Ndersa tek zbulesa antikrishti pėrmendet bashkė me satanain dhe bishėn tė cilėn se simbolizonte botėn moderne tė ‎degjeneruar dhe lidhjet ė tė gjitha shteteve si njė shtet unik nė luftė kundėr muslimanėve .‎

    Dhe pashė tė dilte nga goja e dragoit, nga goja e bishės dhe nga goja e profetit tė rremė, tri frymė tė ndyra, qė u ‎ngjanin bretkosave. Sepse nė fakt janė fryma tė demonėve qė bėjnė mrekulli, qė shkojnė te mbretėrit e dheut dhe tė ‎gjithė botės, qė t'i mbledhin pėr luftėn e ditės sė madhe tė Perėndisė sė Plotfuqishėm..(Zbulesa 16/10-16)‎

    Pikėrisht kjo bishė ka tė njėjtėn cilėsi sikurse antikrishti qė I fton njerzit tė adhurojnė atė pavarsisht se ajo ėshtė vendi ‎I demonėve dhe I tė gjithė degjenerimeve tė botės, homoseksualizmit, prostuticionit, drogės, mosbesimit, cthurjes ‎familjare dhe rinisė.‎

    Pas kėsaj antikrishti pėrfundon nė zjarrin e xhehenemit .‎

    Dhe pashė bishėn, dhe mbretėrit e dheut, dhe ushtritė e tyre tė mbledhura qė tė bėnin luftė kundėr atij qė kalėronte ‎kalin dhe kundėr ushtrisė sė tij. Dhe bisha u kap, dhe bashkė me tė profeti i rremė qė kishte bėrė shenja pėrpara ‎saj, me tė cilat i mashtroi ata qė morėn damkėn e bishės, dhe ata qė adhuruan figurėn e saj; qė tė dy i hodhėn ‎tė gjallė nė liqenin e zjarrtė qė digjet me squfur;(Zbulesa 20/19-20)‎

    Megjithėse termi antikrishtė pėrdorej edhe pa dalė antikrishti i vėrtetė pasi cdo njeri qė mashtron njerzit dhe e ‎konsideron veten Zot quhet antikrisht.‎

    ‎“Fėmijė, ėshtė ora e fundit. Dhe, sikurse e dėgjuat, antikrishti duhet tė vijė, dhe tani janė shfaqur shumė antikrishtė; ‎prej nga e dimė se ėshtė ora e fundit” (1 Gjonit 2:18).‎

    Mirėpo nė bibėl pėrvec shėnjtėrimit tė vetvetes qė bėn antikrishti tregohet edhe pėr njė cilėsi tė ideologjisė sė ‎antikrishtit e cila ėshtė sipas Gjonit.‎

    ‎“Shumė tė dashur, mos i besoni ēdo frymė, por i vini nė provė frymėrat pėr tė ditur nėse janė nga Perėndia, sepse ‎shumė profetė tė rremė kanė dalė nė botė. Nga kjo mund tė njihni Frymėn e Perėndisė: ēdo frymė qė rrėfen se Jezu ‎Krishti ka ardhur nė mish, ėshtė nga Perėndia. Dhe ēdo frymė qė nuk rrėfen se Jezu Krishti ka ardhur nė mish, nuk ‎ėshtė nga Perėndia; dhe kjo ėshtė fryma e antikrishtit qė, siē e keni dėgjuar se vjen; dhe tashmė ėshtė nė botė” (1 ‎Gjonit 4:1-3).‎

    Pra cdo njeri qė nuk beson se Jezusi erdhi si mish njeri i thjeshtė dhe profet i Zotit ėshtė fryma e antikrishtit.Nė atė ‎kohė kishin ardhur shumė tė tillė qė filluan ta hyjnizonin Jezusin dhe ta shpallnin atė Zot prandaj dhe Gjoni thotė dhe ‎tashmė ėshtė nė botė.‎

    dhe kjo ėshtė fryma e antikrishtit qė, siē e keni dėgjuar se vjen; dhe tashmė ėshtė nė botė” (1 Gjonit 4:1-3)‎

    ‎“Fėmijė, ėshtė ora e fundit. Dhe, sikurse e dėgjuat, antikrishti duhet tė vijė, dhe tani janė shfaqur shumė ‎antikrishtė; prej nga e dimė se ėshtė ora e fundit” (1 Gjonit 2:18).‎

    Po kėshtu Gjoni lajmėron pėr kėto mashtrues ‎

    Sepse nė botė kanė dalė shumė mashtrues, tė cilėt nuk rrėfejnė se Jezu Krishti ka ardhur nė mish(si njeri); ky ‎ėshtė mashtruesi dhe antikrishti. (1 e Gjonit 1/7)‎

    Kėto mashtrues dhe antikrishtė do kenė kėto besim ‎

    Shumė tė dashur, mos i besoni ēdo frymė, por i vini nė provė frymėrat pėr tė ditur nėse janė nga Perėndia, sepse ‎shumė profetė tė rremė kanė dalė nė botė.Nga kjo mund tė njihni Frymėn e Perėndisė: ēdo frymė qė rrėfen se ‎Jezu Krishti ka ardhur nė mish, ėshtė nga Perėndia.Dhe ēdo frymė qė nuk rrėfen se Jezu Krishti ka ardhur nė ‎mish, nuk ėshtė nga Perėndia; dhe kjo ėshtė fryma e antikrishtit qė, siē e keni dėgjuar se vjen; dhe tashmė ėshtė ‎nė botė. (1 e Gjonit 4/1-3)‎


    Kush ishte ai qė deklaroi se Jezusi nuk ka ardhur nė mish(si njeri)? Sigurisht ishte Pali nė letrat e tij I cili nė atė kohė ‎ishte present dhe ishte shfaqur me teorinė e tij. ‎ Ruhuni nga qentė, ruhuni nga punėtorėt e kėqij, ruhuni nga tė prerėt. Sepse rrethprerja e vėrtetė jemi ne, qė i ‎shėrbejmė Perėndisė nė Frymė dhe qė mburremi nė Krishtin Jezus pa besuar nė mish, (Filipianėve 3/2-3) ‎ Prandaj tash e tutje ne nuk njohim mė askėnd sipas mishit; po, edhe sikur ta kemi njohur Krishtin sipas mishit, ‎nuk e njohim mė ashtu. (2 e Korintasve 5/16)‎

    Po kėshtu bibla dėshmon se doktrinat e demonėve e ndalojnė martesėn dhe flasin gėnjeshtra.‎


    ‎ ‎ ‎1 Dhe Fryma e thotė shkoqur se nė kohėt e fundit disa do ta mohojnė besimin, duke u vėnė veshin frymėve ‎gėnjeshtare dhe doktrinave tė demonėve, ‎2 qė flasin gėnjeshtra me hipokrizi, tė damkosur nė ndėrgjegjen e tyre, ‎3 tė cilėt do tė ndalojnė martesėn dhe do tė urdhėrojnė tė mos hani ushqimet qė Perėndia i krijoi, tė merren me ‎falėnderim nga ata qė besojnė dhe e njohin tė vėrtetėn. 1 e Timoteut - Kapitulli 4‎

    ‎{Ata e ndryshuan tė vėrtetėn e Perėndisė nė gėnjeshtėr dhe adhuruan dhe i shėrbyen krijesės nė vend tė ‎Krijuesit, qė ėshtė i bekuar pėrjetė. Amen. (Romaket 1/25)‎‎ ‎ ‎ Prandaj Jezusi e mohon vetes lartesimin sikurse do bej antikrishti hebre per veten e tij. ‎ ‎"Kur ta keni lartėsuar Birin e njeriut, atėherė do tė njihni se unė jam, dhe se nuk bėj asgjė prej vetvetes, por i them ‎kėto gjėra ashtu si Zoti mė ka mėsuar.Dhe ai qė mė ka dėrguar ėshtė me mua; Zoti s'mė ka lėnė vetėm, sepse bėj ‎vazhdimisht gjėrat qė i pėlqejnė".(Gjoni 8/27-29)‎

    Mos harro dhe mė kot mė adhurojnė

    ‎9 Dhe mė kot mė Adhurojne, duke i mėsuar doktrina qė janė urdhėrime nga njerėzit"".(Mateu 15/9).‎

    Muhamedi a.s ne fund te vdekjes se tij tha mos me nderoni dhe lartesoni sikurse bene krishteret me Isain birin e ‎Merjemes.Por thoni qe une jam rob dhe i derguari i Zotit.‎


    Ne ju bejme thirrje kristianeve qe ta pranojne profetin Muhamed pasi ate e permendi Jezusi ne bibel.Ta pranojne se do kene shperblim te madh tek Zoti.

    Ai qė pranon njė profet nė emėr tė njė profeti, do tė marrė shpėrblimin qė i takon profetit; dhe ai qė pranon tė drejtin nė emėr tė tė drejtit, do tė marrė shpėrblimin qė i takon tė drejtit.(mateu 10/41)

    Dhe dijeni o kristiane se mospranimi i profetit te Zotit konsiderohet si mospranim i Zotit.

    13:20 Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them: Kush pranon atė qė dėrgoj unė, mė pranon mua; dhe kush mė pranon mua, pranon atė qė mė ka dėrguar''.Gjoni 13)
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    A ėshtė Kurani, kopja e Bibles?

    Pike sė pari nuk mund tė themi se Kurani ėshtė kopje e bibles sepse vete fjala bibel nuk gjendet ne bibel.Nėse e ke fjalėn se Shpalljet e zbritura profeteve te tjerė si Musait,(Teurati) Ibrahimit(Fletushkat) Daudit (Zeburi) Isait (Inxhili) atėherė me plot krenari te them se kėto shpallje nuk janė prone e prifterinjve qofshin ato kristiane apo cifute dhe nuk ishin prone e kėtyre profeteve por ishin shpallje qe ua dėrgonte Zoti.

    Pėr kėtė Jezusi thotė ne bibel.


    13 Por, kur tė vijė ai, Ngushelluesi, ai do t`ju prijė nė ēdo tė vėrtetė, sepse ai nuk do tė flasė nga vetja, por do tė thotė gjitha ato gjėra qė ka dėgjuar dhe do t`ju kumtojė gjėrat qė do vijnė.

    14 Ai do tė mė pėrlėvdojė, sepse do tė marrė prej meje dhe do t`jua kumtojė.

    15 Tė gjitha gjėrat qė ka Ati janė tė miat; pėr kėtė ju thashė se ai do tė marrė prej simes(Shpalljes) dhe do t`jua kumtojė.(Gjoni 16/13-15)

    Ne njė vend tjetėr thotė

    24 Kush nuk mė do, nuk i zbaton fjalėt e mia; dhe fjala qė po dėgjoni nuk ėshtė imja(Jezusit), por e Atit qė mė ka dėrguar.(Gjoni 14/24)

    Pra kjo tregon qartė se shpallja e Jezusit vinte prej Zotit dhe ajo nuk ėshtė prone e prifterinjve por ėshtė shpallja e Zotit dhe Jezusi tregon se profeti qe do tė vijė do tė marrė pjesė nga shpallja e Jezusit te cilėn ia transmeton Zoti dhe do ua kumtoje njerzve saktėsinė e ndryshimit te saj.Pikerisht edhe vete Jezusi merrte prej shpalljeve te meparshme.Ai merrte prej Moisiut dhe profeteve te tjere.

    4 Atėherė Jezusi i tha: "Ruhu se ia tregon kujt; por shko, paraqitu te prifti, bėj flijimin qė ka urdhėruar Moisiu, me qėllim qė kjo tė jetė dėshmi pėr ta".(Mateu 8)

    Po keshtu ka cituar Musain ne urdherimin e pare te ligjit.

    Cfare tha Mosiu per Monoteizmin

    4 Dėgjo, Izrael, Zoti, Perėndia ynė, ėshtė njė i vetėm.5 Ti do ta duash, pra, Zotin, Perėndinė tėnd, me gjithė zemėr, me gjithė shpirt dhe me tėrė forcėn tėnde.6 Dhe kėto fjalė qė sot po tė urdhėroj do tė mbeten nė zemrėn tėnde;(Ligj i Perterire 6-4)




    1. "Nuk do tė kesh perėndi tė tjerė para Meje". 2. "Nuk do tė bėsh skulpturė ose shėmbėlltyrė tė asnjė gjėje.... Nuk do tė pėrkulesh para tyre dhe as do t'i shėrbesh". 3. "Nuk do ta pėrdorėsh emrin e Zotit, tė Perėndisė tėnd, kot". 4. "Mbaje mend ditėn e shtunė pėr ta shenjtėruar".

    Gjashtė tė fundit janė rreth dashurisė pėr njeriun

    5. "Do tė nderosh atin tėnd dhe nėnėn tėnde". 6. "Nuk do tė vrasėsh". 7. "Nuk do tė shkelėsh besnikėrinė bashkėshortore".8. "Nuk do tė vjedhėsh". 9. "Nuk do tė bėsh dėshmi tė rreme kundėr tė afėrmit tėnd". 10. "Nuk do tė dėshirosh...asgjė tjetėr qė ėshtė e tė afėrmit tėnd".(Eksodi 20)


    Cfare citoi Jezusi prej Musait

    Markut 12/ 28-34: "28. atėherė njė nga skribėt qė e kishte dėgjuar diskutimin e tyre, duke kuptuar se si iu ishte pėrgjigjur mirė iu afrua dhe e pyeti: Cili ėshtė I pari I tė gjitė urdhėrimeve? 29. Dhe Jezusi iu pėrgjigj: -Urdhėrimi I parė I tė gjithėve ėshtė: Dėgjo, o Izrael! Zoti, Perėndia ynė ėshtė I vetmi Zot. 30. Dhe, duaje Zotin, Perėndinė tėnd me gjithė zemrėn tėnde, me gjithė shpirtin tėnd, me tė gjithė mėndien tėnde e me tė gjithė forcėn tėnde! Ky ėshtė I pari urdhėrim. 31. Dhe I dyti I ngjan kėtij: Duaje tė afėrmin tėndi porsi vetveten. Nuk ka urdhėrim tjetėr mė tė madh se kėta. 32. Atėherė skribi I tha: Mirė mėsues, the sipas tė vėrtetės se ka vetėm njė Perėndi dhe s'ka asnjė pėrvec Tij, 33. dhe ta duash me gjithė zemėr, me tė gjithė mėndien, me gjithė shpirti e me gjithė forcė dhe ta duash tė afėrmin porsi vetvetja vlen mė tepėr se sa tė gjithė olokaustet dh fllijimet. 34. Dhe Jezusi duke e parė se ai ishte pėrgjigjur me mend, I tha: Ti je nuk larg nga mbretėria e Perėndisė. Dhe mė askush nuk guxoi mė ta pyesė."



    Kurani ka permbledhur te gjithe shpalljet duke i pastruar atp nga shtremebrimet njerzore qe i beheshin nga hebrejte here pas here.Sikur Kurani te ishte kopja e bibles atehere ai nuk do kishte kunderthenie.

    4:82. A nuk e pėrfillin ata (me vėmndje) Kur'anin? Sikur tė ishte prej dikujt tjetėr, pėrveē prej All-llahut, do tė gjenin nė te shumė kundėrthėnie.

    Argument tjetėr qe kurani nuk ėshtė kopje e bibles ėshtė fjala e vete bibles.

    16 Askush nuk vė njė copė prej stofi tė ri mbi njė petk tė vjetėr, sepse kėshtu arna bie dhe grisja bėhet mė e madhe..(Mateu 9/16 )

    Pra meqė Jezusi u fliste njerzve me shembeltyra (Gjoni 16/25) dhe petku i vjetėr me arna ėshtė bibla me gabime dhe shtremberime kurse stofi i ri ėshtė Kurani.

    Prandaj thuhet ne bibel.

    7sepse, nė qoftė se Besėlidhja e parė do tė qe e patėmetė, nuk do tė qe nevoja tė kėrkohej vend pėr njė tjetėr.

    13 Duke thėnė "njė besėlidhje e re", ai e vjetėroi tė parėn; edhe ajo qė vjetrohet dhe plaket ėshtė afėr prishjes.(Letra e hebrejve 8)

    Mirėpo bibla e profetizon qe Beselidhje ėshtė dhe ajo qe vjen nga pasardhesit e Agarit(Haxhires) gruas se Ibrahimit Nenes se Ismailit nga e kanė prejardhjen Arabet dhe Muhamedi a.s.


    22 Sepse ėshtė shkruar se Abrahami pati dy bij: njė nga shėrbėtorja dhe tjetri nga e lira.23 Dhe ai qė lindi nga shėrbėtorja lindi sipas mishit, por ai qė lindi nga e lira lindi pėr hirė tė premtimit.24 Kėto gjėra kanė njė kuptim alegorik, sepse kėto dy gra janė dy besėlidhje: njė nga mali Sinai, qė ngjiz pėr skllavėri, dhe ėshtė Agari.25 Dhe Agari ėshtė mali Sinai nė Arabi dhe i pėrgjigjet Jeruzalemit tė kohės sė sotme ...(Galatsve 4)

    Prandaj thuhet ne bibel

    41 Ai qė pranon njė profet nė emėr tė njė profeti, do tė marrė shpėrblimin qė i takon profetit; dhe ai qė pranon tė drejtin nė emėr tė tė drejtit, do tė marrė shpėrblimin qė i takon tė drejtit.[mateu 10]


    Dhe Jezusi thotė pėr profetin e ri.

    7 Megjithatė unė ju them tė vėrtetėn: ėshtė mirė pėr ju qė unė tė shkoj, sepse, po nuk shkova, nuk do tė vijė te ju Ngushėlluesi; por, po shkova, unė do t`jua dėrgoj.


    Kush ėshtė ky Ngushullues qe qeka me mirė pėr dishepujt e Jezusit qe Jezusi tu largoka dhe te vika ky?Kush ėshtė ky ngushullues qe do ti tregoje njerzve shpalljen dhe te vėrtetėn e Jezusit te cilėn ia tregonte Zoti.

    13 Por, kur tė vijė ai, Ngushelluesi, ai do t`ju prijė nė ēdo tė vėrtetė, sepse ai nuk do tė flasė nga vetja, por do tė thotė gjitha ato gjėra qė ka dėgjuar dhe do t`ju kumtojė gjėrat qė do vijnė.14 Ai do tė mė pėrlėvdojė, sepse do tė marrė prej meje dhe do t`jua kumtojė.15 Tė gjitha gjėrat qė ka Ati janė tė miat; pėr kėtė ju thashė se ai do tė marrė prej simes(Shpalljes) dhe do t`jua kumtojė.(Gjoni 16/13-15)

    Kurse ne kuran thuhet

    5:19.O ithtarė tė librit, ju erdhi i dėrguari i Jonė, ju sqaron (ēėshtjet e fesė) pas ndėrprerjes sė tė dėrguarve, nė mėnyrė qė tė mos thoni: "Neve nuk na erdhi as i dėrguar qė tė na pėrgėzojė, e as tė na tėrheqė vėrejtjen ". Pra ja, ju erdhi Pėrgėzuesi dhe Kėrcenuesi. All-llahu ėshtė fuqiplotė pėr ēdo send.




    Si ka mundėsi qe Kurani te jetė kopje e bibles kur bibla ka brenda saj shumė gabime dhe ėshtė e ndryshuar nga dora e njerzve.


    Argument tjetėr qe kurani nuk ėshtė kopje e bibles ėshtė fjala e vete bibles.

    16 Askush nuk vė njė copė prej stofi tė ri mbi njė petk tė vjetėr, sepse kėshtu arna bie dhe grisja bėhet mė e madhe..(Mateu 9/16 )

    Po ashtu ne kuran thuhet


    4:82. A nuk e pėrfillin ata (me vėmndje) Kur'anin? Sikur tė ishte prej dikujt tjetėr, pėrveē prej All-llahut, do tė gjenin nė te shumė kundėrthėnie.

    18:1. Falėnderimi i takon vetėm All-llahut qė ia shpalli robit tė vet Librin dhe nė tė nuk lejoi ndonjė kundėrthėnie..


    Kurse vete bibla e verteton atė qe thotė kurani pėr te.

    Kuran

    "Ėshtė shkatarrim pėr ata qe me duart e veta shkrujaten librin edhe thanė: -Ky libėr ėshtė prej Zotit e pėr te arritur me te njė fitim te pakte ,pra ėshtė shkatarrim i madh pėr ata qe fitojne(El bekare 79) [/b]

    Ne bibel


    (Shiko Isaia 37 dhe krahasoje me Librin e II Tė mbreterve 19 janė te dyja njėsoj)

    30 Prandaj ja", thotė Zoti, "Unė jam kundėr profetėve qė i vjedhin njėri-tjetrit fjalėt e mia.31 Ja", thotė Zoti, "unė jam kundėr profetėve qė pėrdorin gjuhėn e tyre dhe thonė: "Ai(Zoti) thotė".36 Por orakullin e Zotit nuk do ta pėrmendni mė, sepse fjala e secilit do tė jetė orakulli i tij, sepse keni shtrembėruar fjalėt e Pėrėndisė tė gjallė, Zoti i ushtrive, Pėrėndia ynė.( Jeremia 23)


    Kuran

    "Ata i ndryshojnė fjalėt nga domethenia e tyre e tyre dhe braktisen njė pjesė me te cilėn ishin urdhėruar(el maide 13)

    Ne bibel


    Toka ėshtė pėrdhosur nga banorėt e saj, sepse kėta kanė shkelur ligjet, kanė ndryshuar statutin, kanė marrė nėpėr kėmbė besėlidhjen e pėrjetshme.(isaia 24/5)


    Ne kuran

    4:46.Njė palė nga jehuditė ėshtė qė ndryshojnė fjalėt (e Zotit) nga vendet e veta,


    Ne bibel

    ( Jeremia 8-8)Si mund te thoni, 'ne jemi te mencur, dhe ligjet e Zotit janė me ne'? Por, kujdes, penda e shkruesve (te bibles) e ka kthyer ne Genjeshter.

    Ne kuran

    5:15. O ithtarė tė librit, juve ju erdhi i dėrguari Jonė(Muhamedi a.s) qė ju sqaron shumė nga ajo qė fshihnit prej librit, e pėr shumė nuk jep sqarime. Juve ju erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i qartė.

    Ne bibel

    30 Jezusi bėri edhe shumė shenja tė tjera nė prezencėn e dishepujve tė tij, tė cilat nuk janė shkruar nė kėtė libėr.[gjoni20]

    Etj etj raste qe skam kohe ti pėrmend.

    Prandaj Jezusi erdhi pėr te shpallur fenė Islame

    (gjoni14-27)"Unė po ju le Paqen time .Nuk po iu jap paqen si e jep bota"

    36 sipas fjalės qė ai u ka dhėnė bijve tė Izraelit, duke u shpallur Paqen me anė tė Jezu Krishtit, qė ėshtė Zoti i tė gjithėve.(veprat e apostujve 10-36)

    17 Dhe ai(Jezusi) erdhi pėr t`ju shpallur Paqen, juve qė ishit larg dhe atyre qė ishin afėr,(Efesianėve 2)

    "E kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame atij kurrėsesi nuk i pranohet (prej Zotit ) dhe ai ne botėn tjetėr ėshtė prej te deshperuarve"(Ali Imran 85)

    E ndersa Jezusi i drejtohet hebrejve

    45 Mos mendoni se unė ju padis tek Zoti; ka kush t'ju padisė: Moisiu, nė tė cilin ju kishit varur shpresėn tuaj;

    46 sepse nėqoftėse ju do t'i kishit besuar Moisiut, do tė mė besonit edhe mua, sepse ai ka shkruar pėr mua.

    47 Por nėqoftėse ju nuk u besoni shkrimeve tė tij, si do t'u besoni fjalėve tė mia?".(Gjoni 3)

    61:6. Dhe, kur Isai, biri i Merjemes tha: "O beni israilė, unė jam i dėrguar i All-llahut te ju, jam vėrtetues i Tevratit qė ishte para meje dhe jam pėrgėzues pėr njė tė dėrguar qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilit ėshtė Ahmed!" E kur ai u erdhi atyre me argumente tė qarta, ata thanė: "Kjo ėshtė magji e hapėt". 5:15. O ithtarė tė librit, juve ju erdhi i dėrguari Jonė qė ju sqaron shumė nga ajo qė fshihnit prej librit, e pėr shumė nuk jep sqarime. Juve ju erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i qartė.

    18. Jehuditė dhe tė krishterėt thanė: "Ne jemi bijtė e All-llahut dhe tė dashurit e Tij". Thuaju: "E pse pra, Ai ju dėnon me mėkatet tuaja?" Jo, ju jeni njerėz qė Ai ju krijoi. Ai i falė atij qė do dhe dėnon atė qė do. Sundimi i qiejive, i tokės dhe i githė ē'ka ka nė mes tyre ėshtė vetėm i All-llahut dhe vetėm te Ai ėshtė e ardhmja 5:19. O ithtarė tė librit, ju erdhi i dėrguari i Jonė, ju sqaron (ēėshtjet e fesė) pas ndėrprerjes sė tė dėrguarve, nė mėnyrė qė tė mos thoni: "Neve nuk na erdhi as i dėrguar qė tė na pėrgėzojė, e as tė na tėrheqė vėrejtjen ". Pra ja, ju erdhi pėrgėzuesi dhe kėrcenuesi. All-llahu ėshtė fuqiplotė pėr ēdo send.
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Humbja e autencitetit te bibles sipas vete bibles dhe Kuranit!
    Ėshtė fakt i pranueshėm dhe nga kristianėt se bibla nuk e ruan autocintetin e vetė .Ajo ka pėsuar ndryshime gjatė kohėrave tė cilat jo vetėm i ndryshuan fjalėt e saj por dhe kuptimet.

    Jezusi u tregoi hebrejve se ato kishin bėrė ndryshime nė bibėl duke i shmangur mėsimet hyjnore dhe duke shkruar nė bibėl traditat hebreje.

    "Kėshtu ju e keni bėrė tė pavleshme Fjalėn e Perėndisė pėr shkak tė traditės suaj" !.(Mateu 15/6)

    Ai u tregon atyre se doktrinat e tyre janė urdhėresa njerzore dhe jo shpallje hyjnore.

    "Dhe me kot mė adhurojne duke mėsuar doktrina qe janė urdherime nga njerzit(Mateu 15/9)"

    Pėr kėtė shkak Jezusi u shpjegoi hebrejve tė gjithė historitė e profetėve mė qėllim qė traditat e tyre tė dalloheshin.

    Dhe, duke zėnė fill nga Moisiu dhe nga gjithė profetėt, ai u shpjegoi atyre nė tė gjitha Shkrimet gjėrat qė i takonin atij.(Luka 24/27)

    ``Mos mendoni se unė erdha pėr tė shfuqizuar ligjin ose profetėt; unė nuk erdha pėr t`i shfuqizuar, po pėr t`i plotėsuar..(Mateu 5/17)


    Mirėpo askush prej tyre nuk u pėrpoq ti shkruante ato.

    Jezusi bėri edhe shumė shenja tė tjera nė prezencėn e dishepujve tė tij, tė cilat nuk janė shkruar nė kėtė libėr (Gjoni 20/30)

    Janė edhe shumė gjėra tė tjera qė i bėri Jezusi, tė cilat, po tė shkruheshin njė nga njė, unė mendoj se nuk do tė mjaftonte mbarė bota qė t'i nxinte librat qė do tė mund tė shkruheshin. Amen(Gjoni 21/25)

    Jeremia

    Pikėrisht shtrembėrimet biblike tė fjalavė tė Zotit dhe shpalljeve hyjnore tė tij janė cituar dhe nga profetė tė tjerė.

    Si mund te thoni, 'ne jemi te mencur, dhe ligjet e Zotit jane me ne'? Por, kujdes, penda e shkruesve (te bibles) e ka kthyer ne Genjeshter. ( Jeremia 8/8)

    Prandaj ja", thotė Zoti, "Unė jam kundėr profetėve qė i vjedhin njėri-tjetrit fjalėt e mia.(Shiko Isaia 37 dhe krahasoje me Librin e II Te mbreterve 19 jane te dyja njesoj)

    Ja", thotė Zoti, "unė jam kundėr profetėve qė pėrdorin gjuhėn e tyre dhe thonė: "Ai(Zoti) thotė"... Por orakullin e Zotit nuk do ta pėrmendni mė, sepse fjala e secilit do tė jetė orakulli i tij, sepse keni shtrembėruar fjalėt e Pėrėndisė tė gjallė, Zoti i ushtrive, Pėrėndia ynė.( Jeremia 23/3—31,36)

    Isaia

    Toka ėshtė pėrdhosur nga banorėt e saj, sepse kėta kanė shkelur ligjet, kanė ndryshuar statutin, kanė marrė nėpėr kėmbė besėlidhjen e pėrjetshme.(Isaia 24/5)

    Pikėrisht prandaj Jezusi tha

    Askush nuk vė njė copė prej stofi tė ri mbi njė petk tė vjetėr, sepse kėshtu arna bie dhe grisja bėhet mė e madhe..(Mateu 9/16 )

    Pikėrisht se Dhiata e vjetėr ishte e ndryshuar dhe me tė meta dėshmojnė dhe versetet biblike.

    Nė kėtė mėnyrė bie poshtė urdhėrimi i mėparshėm, pėr shkak tė dobėsisė dhe tė padobisė sė tij,(Hebrejve 7/18)

    Po tani Krishti mori njė shėrbesė edhe mė tė shquar, sepse ėshtė ndėrmjetėsi i njė besėlidhjeje mė tė mirė, qė bazohet mbi premtime mė tė mira, sepse, nė qoftė se Besėlidhja e parė do tė qe e patėmetė, nuk do tė qe nevoja tė kėrkohej vend pėr njė tjetėr . Duke thėnė "njė besėlidhje e re", ai e vjetėroi tė parėn; edhe ajo qė vjetrohet dhe plaket ėshtė afėr prishjes.(Hebrenjve 8/6-7,13)

    Mirėpo fakti qė Dhiata e vjetėr duhej anulluar sipas Pohimit tė Palit tek letra dėrguarve korintėsave.

    I cili na bėri tė aftė tė jemi shėrbėtorė tė besėlidhjes sė re, jo tė shkronjės, por tė Frymės, sepse shkronja vret, por Fryma jep jetė. Dhe, nė qoftė se shėrbimi i vdekjes, qė ishte gdhendur me shkronja mbi gurė, qe i lavdishėm aq sa bijtė e Izraelit nuk mund tė vėshtronin me sy fytyrėn e Moisiut, pėr shkak tė lavdisė sė pamjes sė tij, qė duhet tė anullohej, .(2 korintasave 3/6-7)

    Bie nė kundėrshtim me mėsimet e Jezusit

    Ligji dhe profetėt arrijnė deri nė kohėn e Gjonit; qė atėherė shpallet mbretėria e Perėndisė dhe gjithkush pėrpiqet tė hyjė aty.Por ėshtė mė lehtė qė tė mbarojnė qielli dhe toka, se sa tė bjerė poshtė qoftė edhe njė pikė nga ligji. .(Luka 16/16-17)

    ``Mos mendoni se unė erdha pėr tė shfuqizuar ligjin ose profetėt; unė nuk erdha pėr t`i shfuqizuar, po pėr t`i plotėsuar.Sepse nė tė vėrtetė ju them: Deri sa qielli dhe toka, tė kalojnė asnjė jotė a asnjė pikė e ligjit nuk do tė kalojnė, para se tė plotėsohet gjithēka.Ai, pra, qė do tė shkelė njė nga kėto urdhėrime mė tė vogla, dhe do t`u ketė mėsuar kėshtu njerėzve, do tė quhet mė i vogli nė mbretėrinė e qiejve; kurse ai qė do t`i vėrė nė praktikė dhe do t`ua mėsojė tė tjerėve, do tė quhet i madh nė mbretėrinė e qiejve.(Mateu 5/17-19)

    Pėr ndryshimin e biblės flitet dhe nė dhiatėn e re.Nė atė kohė ishin pėrhapur shumė predikues me ungjij tė ndryshėm.

    ... e ndryshuan tė vėrtetėn e Perėndisė nė gėnjeshtėr dhe adhuruan dhe i shėrbyen krijesės nė vend tė Krijuesit, qė ėshtė i bekuar pėrjetė. Amen.(Romaket 1/25)

    Ne nė fakt nuk falsifikojmė fjalėn e Perėndisė si shumė tė tjerė, por flasim me sinqeritet si nga ana e Perėndisė, pėrpara Perėndisė nė Krishtin.(2 korintasave 2/ 17)

    Pikėrisht

    Ēuditėm qė kaluat kaq shpejt nga ai qė ju thirri ju me anė tė hirit tė Krishtit, nė njė ungjill tjetėr, i cili nuk ėshtė tjetėr; por ka disa njerėz qė ju turbullojnė dhe qė duan ta shtrėmbėrojnė ungjillin e Krishtit.(Galatasve 1/6-7)


    Biles disa personazhe biblikė i kanė kėshilluar njerzit tė ruhen prej kėtyre ndryshimeve.

    Kėtė e thotė Pjetri

    Ashtu bėn ai nė tė gjitha letrat e tij, ku flet pėr kėto gjėra. Nė to ka disa gjėra tė vėshtira pėr t'u kuptuar, tė cilat tė paditurit dhe tė paqėndrueshmit i shtrėmbėrojnė, sikurse bėjnė me Shkrimet e tjera, pėr pėrhumbjen e tyre. (2 e Pjetrit 3/16)

    Por ka pasur edhe profetė tė rremė midis popullit, ashtu si do tė ketė midis jush mėsues tė rremė, tė cilėt do tė fusin fshehurazi herezi shkatėrruesedhe, duke mohuar Zotėrinė qė i bleu ata, do tė tėrheqin mbi vete njė shkatėrrim tė shpejtė. Dhe shumė vetė do tė ndjekindoktrina shkatėrruese tė tyre dhe pėr shkak tė tyre udha e sė vėrtetės do tė shahet.( Letra e dyte Pjeter 1/19-21)

    Kėtė thotė dhe Pali

    Dhe Fryma e thotė shkoqur se nė kohėt e fundit disa do ta mohojnė besimin, duke u vėnė veshin frymėve gėnjeshtare dhe doktrinave tė demonėve, qė flasin gėnjeshtra me hipokrizi, tė damkosur nė ndėrgjegjen e tyre, tė cilėt do tė ndalojnė martesėn dhe do tė urdhėrojnė tė mos hani ushqimet qė Perėndia i krijoi, tė merren me falėnderim nga ata qė besojnė dhe e njohin tė vėrtetėn. Sepse ēdo krijesė e Perėndisė ėshtė e mirė dhe asgjė s`ėshtė pėr t`u hedhur, nėse merret me falėnderim,(Timoteu 4/1-4)

    Mirėpo Pali dhe Pjetri kishin ungjij tė ndryshėm.Mesa duket ato i drejtohen njėri tjetrit.

    Madje, duke parė se mua m'u besua ungjilli pėr tė parrethprerėt, sikurse Pjetrit ai pėr tė rrethprerėt,(Galatėsve 2/7)

    Pali shpalli Ungjillin e tij prej njeriu kur ai nuk ishte fare apostull

    15 O vėllezėr, po ju flas nė mėnyrėn e njerėzve: nė qoftė se njė besėlidhje ėshtė aprovuar, edhe pse ėshtė besėlidhje njeriu, askush nuk e zhvleftėson as nuk i shton gjė.( Galatasve 3/15)

    Luka shkruan pėr Jezusin kur ai nuk ishte fare nė atė kohė por ato qė shkruan ia kishin dhėnė


    Dashuria nuk ligshtohet kurrė; por profecitė shfuqizohen, gjuhėt pushojnė dhe njohuria do tė shfuqizohet,sepse ne njohim pjesėrisht dhe profetizojmė pjesėrisht.Por, kur tė vijė pėrsosmėria, atėherė ajo qė ėshtė e pjesshme do tė shfuqizohet. I Korintesave 13/8-10)

    Jezusi nuk erdhi tė pėrsosi por tė plotėsojė

    17 "Mos mendoni se unė erdha pėr tė shfuqizuar ligjin ose profetėt; unė nuk erdha pėr t'i shfuqizuar, po pėr t'i plotėsuar.18 Sepse nė tė vėrtetė ju them: Deri sa qielli dhe toka, tė kalojnė asnjė jotė a asnjė pikė e ligjit nuk do tė kalojnė, para se tė plotėsohet gjithēka.(Mateu 5/17)

    Pėr tė Pėrsosur erdhi Islami

    "Dhe sot Pėrsosa per ju dhuntitė e Mija dhe zgjodha per ju Islamin fe" (Maide 3)

    "Feja e pranueshme tek Zoti ėshtė Islami"(Ali Imran 19)."E kush kerkon fe tjetėr pėrvec fesė islame atij kurrsesi nuk i pranohet (prej Zotit ) dhe ai ne boten tjeter eshte prej te deshperuarve"(Ali Imran 85)

    Ai ju percaktoi juve qarte ate fe (Islame) qe ia pėrcaktojė Nuhut dhe ate qe Ne ta shpallėm ty dhe me atė me tė cilėn e patėm porositur Ibrahimin ,Musain,dhe Isain(Jezusin)(Esh-Shuara 13}


    Profecia pėr ndryshimin e biblės

    Unė i deklaroj kujtdo qė dėgjon fjalėt e profecisė sė kėtij libri, se nėse ndokush do t'i shtojė kėtyre gjėrave, Perėndia do tė dėrgojė mbi tė plagėt e pėrshkruara nė kėtė libėr. Dhe nėse dikush heq nga fjalėt e librit tė kėsaj profecie, Perėndia do t'i heqė pjesėn e tij nga libri i jetės nga qyteti i shenjtė, dhe nga gjėrat qė janė pėrshkruar nė kėtė libėr.(Zbulesa 22/18-19)

    Kush hoqi dhe shtoi prej librit.Sigurisht qė Pali shpalli anullimin e Ligjeve tė Moisiut dhe Torės dhe futjes tė gjithė letrave tė tij si pjesė e ungjillit nė kohėn e sotme.

    Romakėve1 e Korintasve2 e KorintasveGalatasveEfesianėveFilipianėveKolosianėv e1 e Thesalonikasve2 e Thesalonikasve1 e Timoteut2 e TimoteutTititFilemonitHebrenjveJakobi1 e Pjetrit2 e Pjetrit1 e Gjonit2 e Gjonit3 e GjonitJuda


    (Mos harro hiq letrat e Pjetrit)

    i cili na bėri tė aftė tė jemi shėrbėtorė tė besėlidhjes sė re, jo tė shkronjės, por tė Frymės, sepse shkronja vret, por Fryma jep jetė. Dhe, nė qoftė se shėrbimi i vdekjes, qė ishte gdhendur me shkronja mbi gurė, qe i lavdishėm aq sa bijtė e Izraelit nuk mund tė vėshtronin me sy fytyrėn e Moisiut, pėr shkak tė lavdisė sė pamjes sė tij, qė duhet tė anullohej, .(2 korintasave 3/6-7)

    Nė kėtė mėnyrė bie poshtė urdhėrimi i mėparshėm, pėr shkak tė dobėsisė dhe tė padobisė sė tij,(Hebrejve 7/18)

    Po tani Krishti mori njė shėrbesė edhe mė tė shquar, sepse ėshtė ndėrmjetėsi i njė besėlidhjeje mė tė mirė, qė bazohet mbi premtime mė tė mira, sepse, nė qoftė se Besėlidhja e parė do tė qe e patėmetė, nuk do tė qe nevoja tė kėrkohej vend pėr njė tjetėr . Duke thėnė "njė besėlidhje e re", ai e vjetėroi tė parėn; edhe ajo qė vjetrohet dhe plaket ėshtė afėr prishjes.(Hebrenjve 8/6-7,13)

    Ai kėtė e bėri nė kundėrshtim me mėsimet e Jezusit

    ``Mos mendoni se unė erdha pėr tė shfuqizuar ligjin ose profetėt; unė nuk erdha pėr t`i shfuqizuar, po pėr t`i plotėsuar” .(Mateu 5/17)

    Po kėshtu ajo cka thueht nė bibėl pėr ndryshimin e saj e thotė dhe Kurani Famėlartė.

    Nė kuran

    A shpresoni se do t'u besojnė ata juve (jehuditė), kur dihet se njė grup prej tyre dėgjuan fjalėt e All-llahut, edhe pse i kishin kuptuar, e duke qenė tė vetėdijshėm (ē'bėnin) i ndryshuan ato.(Bekare 75)

    Krahasoje me versetin biblik

    Ne nė fakt nuk falsifikojmė fjalėn e Perėndisė si shumė tė tjerė, por flasim me sinqeritet si nga ana e Perėndisė, pėrpara Perėndisė nė Krishtin.(2 korintasave 2/ 17)

    Nė kuran

    Ėshtė shkatėrrim pėr ata qė me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: "Ky ėshtė prej Zotit!, e pėr tė arritur me te njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka fitojnė.(Bekare 79)

    Krahasoje me versetin biblik

    Prandaj ja", thotė Zoti, "Unė jam kundėr profetėve qė i vjedhin njėri-tjetrit fjalėt e mia. Ja", thotė Zoti, "unė jam kundėr profetėve qė pėrdorin gjuhėn e tyre dhe thonė: "Ai(Zoti) thotė"... Por orakullin e Zotit nuk do ta pėrmendni mė, sepse fjala e secilit do tė jetė orakulli i tij, sepse keni shtrembėruar fjalėt e Pėrėndisė tė gjallė, Zoti i ushtrive, Pėrėndia ynė.( Jeremia 23/3—31,36)

    Nė kuran

    Atė (dėnim) pėr shkak se All-llahu e zbriti librin (Tevratin), me sqarim tė drejtė, e ata qė bėnė ndryshime nė librin, janė nė njė pėrēarje tė largėt nga e vėrteta.(Bekare 176)

    Krahasoje me versetin biblik

    Po tani Krishti mori njė shėrbesė edhe mė tė shquar, sepse ėshtė ndėrmjetėsi i njė besėlidhjeje mė tė mirė, qė bazohet mbi premtime mė tė mira, sepse, nė qoftė se Besėlidhja e parė do tė qe e patėmetė, nuk do tė qe nevoja tė kėrkohej vend pėr njė tjetėr . Duke thėnė "njė besėlidhje e re", ai e vjetėroi tė parėn; edhe ajo qė vjetrohet dhe plaket ėshtė afėr prishjes.(Hebrenjve 8/6-7,13)

    Nė kuran

    Njė palė nga jehuditė ėshtė qė ndryshojnė fjalėt (e Zotit) nga vendet e veta, e (kur i thėrret ti) ata thonė: "Dėgjuam (fjalėn tėnde) dhe kundėrshtuam (thirrjen tėnde), dhe thonė: "dėgjo mos dėgjofsh!" (dhe thonė): "Raina" (kėto i thonė) duke pėrdredhur gjuhėt e tyre dhe duke atakuar fenė. E sikur tė thoshin ata: "Dėgjuam, respektuam, dėgjo dhe vėshtrona", do tė ishte mė e drejtė, por pėr shkak tė refuzimit tė tyre, All-llahu i mallkoi, prandaj besojnė vetėm pak (besim gjysmak). (Nisa 46)

    Krahasoje me versetin biblik

    Si mund te thoni, 'ne jemi te mencur, dhe ligjet e Zotit jane me ne'? Por, kujdes, penda e shkruesve (te bibles) e ka kthyer ne Genjeshter. ( Jeremia 8/8)

    Nė kuran

    Pėr shkak se ata e thyen zotimin e tyre, Ne i mallkuam ata, dhe zemrat e tyre i bėmė tė forta (tė shtangura). Ata i ndryshojnė fjalėt (nė Tevrat) nga domethėnia e tyre dhe braktisėn njė pjesė me tė cilėn ishin urdhėruar. (El Maide 13)

    Krahasoje me versetin biblik

    Toka ėshtė pėrdhosur nga banorėt e saj, sepse kėta kanė shkelur ligjet, kanė ndryshuar statutin, kanė marrė nėpėr kėmbė besėlidhjen e pėrjetshme.(Isaia 24/5)

    Ne kuran

    O ithtarė tė librit, juve ju erdhi i dėrguari Jonė(Muhamedi a.s) qė ju sqaron shumė nga ajo qė fshihnit prej librit, e pėr shumė nuk jep sqarime. Juve ju erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i qartė.(Maide 15)

    Krahasoje me versetin biblik

    Jezusi bėri edhe shumė shenja tė tjera nė prezencėn e dishepujve tė tij, tė cilat nuk janė shkruar nė kėtė libėr (Gjoni 20/30)


    Letren e Pare dėrguar Selanikasve 5:21 :"Por shqyrtoni mekujdes ēdo profeci dhe pranoni vetėm atė qe ėshtė e mirė".



    41 Ai qė pranon njė profet nė emėr tė njė profeti, do tė marrė shpėrblimin qė i takon profetit; dhe ai qė pranon tė drejtin nė emėr tė tė drejtit, do tė marrė shpėrblimin qė i takon tė drejtit.[Mateu 10]


    Pse e citojme biblen kur themi qe bibla ka humbur autencitetin e saj?

    Bibla e stome eshte pjeserisht e besueshme.
    .Ashtu sikurse Pali qe besonte se beselidhja e vjeter ishte me te meta por edhe pse besonte se ishte me te meta ai prape citonte prej saj pjese te ndryshme.

    Ja nje shembull

    Pali thote qe dhiata e vjeter eshte me te meta

    7sepse, nė qoftė se Besėlidhja e parė do tė qe e patėmetė, nuk do tė qe nevoja tė kėrkohej vend pėr njė tjetėr.
    13 Duke thėnė "njė besėlidhje e re", ai e vjetėroi tė parėn; edhe ajo qė vjetrohet dhe plaket ėshtė afėr prishjes.(Letra e hebrejve 8)

    Por ja nje shembull kur ai citon prej saj

    Vetė Moisiu, nė fakt, u tha etėrve:Zoti, Perėndia juaj do tė ngjallė pėr ju njė profet si unė nga mesi i vėllezėrve tuaj; dėgjojeni nė tė gjitha gjėrat qė ai do t'ju thotė!23 Dhe do tė ndodhė qė kushdo qė nuk do ta dėgjojė atė profet, do tė shkatėrrohet nė mes tė popullit". (Veprat 3/20-21) Kjo thuhet tek (Zanafilla 18/15,18)
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Si titullohej feja e Jezusit? Paqe apo krishterim?

    Fjala Paqe ne hebraizem perkthehet Shalom eshte e njejta fjale qe themi ne muslimanet Selam.Edhe Jezusi e ka perdorur fjalen Selam aleikum ne gjuhen hebreje duke thene Shalom aleichem.


    E ndėrsa vetė Jezusi adhuronte Zotin nė sexhde (me fytyrė nė tokė) dhe i lutej Atij (Mateu26/39), krishterėt sot bėjnė tė kundėrtėn, adhurojnė Jezusin dhe i luten atij duke e kundėrshtuar biblėn.

    (Shih (Romaket 1/25) {Ata e ndryshuan tė vėrtetėn e Perėndisė nė gėnjeshtėr dhe adhuruan dhe i shėrbyen krijesės nė vend tė Krijuesit, qė ėshtė i bekuar pėrjetė. Amen.}

    Po kėshtu nė asnjė vend nė bibėl Jezusi nuk e pėrmend emrin e fesė krishtere, ndėrsa ajo merret si emėrtim shumė kohė mė vonė nga njerzit tė cilėt me vullnetin e tyre ia vendosėn kėtė emėr nė kundėrshtim me mėsimet e Zotit pėr tė cilat thuhet nė bibėl.

    "Dhe me kot mė adhurojne duke mėsuar doktrina qe janė urdherime nga njerzit(Mateu 15/9)"

    Emri Krishterė asnjėherė nuk u pėrmend nga Jezusi megjithėse ju e dini qė edhe emri Jezus dhe bibėl janė emėrtime greke tė vendosura shumė kohė mė vonė.

    Emri i krishter pėrmendet nė bibėl shumė vite mė vonė mbas largimit tė Jezusit

    Kėtu ne antioki nxenesit pėr herė tė parė u quajtėn te krishtere"( Veprat e apostujve) 11-26 );(Veprat e Apostujve 26:28);(Letra e I e Pjetrit 4:16)

    Faktikisht njerzit e shpikėn kėtė emėr nė kundėrshtim me fenė qė la Jezusi.Tė njėjta shpikje janė bėrė tek tė gjithė fetė tė cilat emrat e tyre i kanė marrė nga predikuesit pėrveē fesė Islame.Budizmi e mori emrin nga Buda, Konficizmi nga Konfucio, Bektashizmi nga Haxhi Bektashi,dhe Krishtėrimi nga fjala Krisht (greqisht) Mesia (hebraisht) i Vajosur (shqip).Megjithėse Islamin dėshirojnė ndonjėherė ta quajnė feja Muhamedane kjo nuk ėshtė e vleshme pėr arsye se emri Islam u emėrua nga Zoti si fe pėr tė gjithė profetėt (Esh-shuara 13}.

    Jezusi nuk e quajti fenė e Tij Krishtėrim por e quajti "Paqe me Zotin" qė nė kuptimin teologjik do tė ishte Islam.Pra Islami, Paqa me Zotin duke iu nėnshtruar Atij ishte feja e gjithė profetėve pėr tė cilėn gjejmė shumė citime nė dhiatėn e vjetėr dhe tė re.

    Paqe tė madhe kanė ata qė e duan ligjin tėnd, dhe nuk ka asgjė qė mund t'i rrėzojė.O Zot, unė shpresoj nė shpėtimin tėnd dhe i zbatoj nė praktikė urdhėrimet e tua.(Psalmet 119/120;165-166)

    Do tė ishte mė mirė qė dikush tė mbėshtetej te forca ime pėr tė bėrė Paqe me Mua, po, pėr tė bėrė Paqe me Mua(Zotin)".(Isai 27/5)

    Do tė lidh me ta njė besėlidhje Paqeje; do tė jetė njė besėlidhje e pėrjetshme me ta; do t`i bėj tė qėndrueshėm, do t`i shumoj dhe do tė vė shenjtėroren time nė mes tyre pėrjetė.( Ezekieli 37/26) ose (Ezeikel 34/25)

    Edhe sikur malet tė zhvendoseshin dhe kodrat tė luanin nga vendi, dashuria ime nuk do tė largohet prej teje as besėlidhja e Paqes nuk do tė hiqet, thotė Zoti, qė ka dhėmbshuri pėr ty.(Isaia 54/10)

    ..dhe duke mbathur kėmbėt me gatishmėrinė e ungjillit tė Paqes, (Efesianėve - 6/15)

    Sa tė bukura janė mbi malet kėmbėt e lajmėtarit qė sjell lajme tė mira qė njofton Paqen (Isai 52/7) .(Nahum 1/15). (Romaket 10/15)Feja e Jezusit ishte "Islami = Paqa me Zotin".

    Unė(Jezusi) po ju lė Paqen, po ju jap paqen time: unė po jua jap, po jo si e jep bota; zemra juaj mos u trondittė dhe mos u frikėsoftė.(↓Gjoni 14/27)

    Sipas fjalės qė ai u ka dhėnė bijve tė Izraelit, duke u shpallur Paqen me anė tė Jezu Krishtit, (Veprat e apostujve 10-36)

    Dhe ai (Jezusi) erdhi pėr t`ju shpallur Paqen, juve qė ishit larg dhe atyre qė ishin afėr,(Efesianėve 2/17)

    Pra Islami,feja e Paqes me Zotin do tė triumfojė mbi thirrjen sataniste.Tani Perėndia e Paqes do ta dėrmojė sė shpejti Satananė nėn kėmbėt tuaja.(Romaket 16/20)

    Tė gjitha kuptimet e fjalės Paqe nė citimet e mėsipėrme janė pėr emrin e fesė dhe jo pėr atė qė quhet paqe midis njerzve nė gjendje mos lufte.Pikėrisht argumenti qė kjo fjalė do tė thotė pėr fenė islame ėshtė verseti biblik (↑Gjoni 14/27).

    Dashuria nuk ligshtohet kurrė; por profecitė shfuqizohen, gjuhėt pushojnė dhe njohuria do tė shfuqizohet,sepse ne njohim pjesėrisht dhe profetizojmė pjesėrisht.Por, kur tė vijė pėrsosmėria, atėherė ajo qė ėshtė e pjesshme do tė shfuqizohet. I Korintesave 13/8-10)

    Bibla kishte te meta dhe duhej tė shfuqizohej.

    sepse, nė qoftė se Besėlidhja e parė do tė qe e patėmetė, nuk do tė qe nevoja tė kėrkohej vend pėr njė tė dytė.13 Ajo qė vjetėrohet dhe plaket ėshtė afėr zhdukjes(Hebrejnjve 8/7,13)

    Pra Pėrsosmėria vjen pėr tė shfuqizuar.Dhe Jezusi nuk erdhi pėr tė pėrsosur dhe shfuqizuar ai erdhi pėr tė plotėsuar sipas biblės.(Mateu 5:17)" Mos mendoni se unė erdha pėr tė shfuqizuar ligjin ose profetėt; unė nuk erdha pėr t’i shfuqizuar, po pėr t’i plotėsuar."Pėrsosmėria Islame erdhi pėr shfuqizmin e besimeve tė shpikura si thotė Zoti nė kuran.

    "Dhe sot Pėrsosa per ju dhuntitė e Mija dhe zgjodha per ju Islamin fe" (Maide 3)

    Prandaj dhe bibla e profetizon Mekėn e madhėshtore dhe ardhjen e profetit Muhamed a.s

    Sepse ėshtė shkruar se Abrahami pati dy bij: njė nga shėrbėtorja dhe tjetri nga e lira....Kėto gjėra kanė njė kuptim alegorik, sepse kėto dy gra janė dy besėlidhje: njė nga mali Sinai, qė ngjiz pėr skllavėri, dhe ėshtė Agari.Dhe Agari ėshtė mali Sinai nė Arabi dhe i pėrgjigjet Jeruzalemit tė kohės sė sotme(Mekės)...(Galatsve 4/22-25)

    E pėr profetin Muhamed a.s thotė Jezusi.

    7 Megjithatė unė ju them tė vėrtetėn: ėshtė mirė pėr ju qė unė tė shkoj, sepse, po nuk shkova, nuk do tė vijė te ju Ngushėlluesi; por, po shkova, unė do t`jua dėrgoj. Dhe kur tė ketė ardhur, ai do ta bindė botėn pėr mėkat, pėr drejtėsi dhe pėr gjykim. (Gjoni15/7-9)

    Ngushulluesi nė Shqip, Ahmadi nė hebraisht.

    E ky ngushullues qė do tė vinte mbas ikjes sė Jezusit ėshtė pikėrisht profeti Muhamed a.s me fenė Islame sipas biblės .(Shiko dhe Maide 19)

    (Jeremia 28-9) Profeti qe profetizon Paqen kur fjala e tij te behet realitet do te njihet si profet i vertete i derguar prej Zotit

    E Allahui madhėruar thotė nė kuran famėlartė.

    "Feja e pranueshme tek Zoti ėshtė Islami"(Ali Imran 19)."E kush kerkon fe tjetėr pėrvec fesė islame atij kurrsesi nuk i pranohet (prej Zotit ) dhe ai ne boten tjeter eshte prej te deshperuarve"(Ali Imran 85)


    Ai ju percaktoi juve qarte ate fe (Islame) qe ia pėrcaktojė Nuhut dhe ate qe Ne ta shpallėm ty dhe me atė me tė cilėn e patėm porositur Ibrahimin ,Musain,dhe Isain(Jezusin)(Esh-Shuara 13}
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Monoteizmi ne bibel kunder trinitetit

    Bibla thote Zoti eshte Nje.

    ( Deuteronomi 4:39)"...Perendia eshte Zot ne qiell e ne loke. Si Ai nuk ka tjeter."19 Perėndia nuk ėshtė njė njeri, qė mund tė gėnjejė, as edhe bir njeriu qė mund tė pendohet. Kur ka thėnė njė gjė, nuk do ta bėjė? Ose kur ka shpallur njė gjė, nuk do ta kryejė?(Numrat 23/19) “Po a eshte e vertete qe Perendia banon mbi toke?Ja, qiejt dhe qiejt e qiejve nuk mund te te nxene dhe aq me pak ky tempull qe kam ndertuar!”. (1 Mbreterve 8:27)

    (Deuteronomi 6:4)"Degjo 0 Izrael: Perendia,Zoti yne eshte Nje";

    (Isaja 42:1011 )"...keshtu qe te me njohesh, te kuptosh e te besosh se une jam ai. Asnje Perendi nuk u krijua perpara meje dhe nuk do Ie kete nje te dyte me pas. Una dhe vetem une jam Perendia dhe perveē meje nuk ka Shpetimtar tjeter";

    (Isaja 44:6):" Keshtu tha Perendia...Une jam i pari, dhe une jam i fundit; dhe vec; meje nuk ka Zot tjeter";

    (Isaja 45:18): "Pasi kjo u tha nga Perendia qe krijoi qiejte; vete Zoti e krijoi dhe ndertoi boten dhe ate nuk e krijoi sa koti,nuk e ndertoi qa ta lera ta pabanuar: une jam Perendia dhe nuk ka tjeter."

    Po keshtu mund ta shohesh: Deteronomi 4:35, Eksodi 8:10, II Samuel 7:22; Mbreterit I 8:23; Kronikat 117:20, Psallmet 86:8 20:6 dhe 113:5; Hazeja 13:4; Zekeria 14:9

    "Dhe kjo ėshtė jeta e pėrjetshme, tė tė njohin ty tė Vetmin Perėndi tė vėrtetė dhe Jezu Krishtin qė ti ke dėrguar.(Gjonit 17/ 3)

    Jezusi i thote nxenesve qe Perendia eshte nje dhe i vetmi Zot dhe jo tre.

    " Cili ėshtė I pari I tė gjitė urdhėrimeve? 29. Dhe Jezusi iu pėrgjigj: -Urdhėrimi I parė I tė gjithėve ėshtė: Dėgjo, o Izrael! Zoti, Perėndia ynė ėshtė I vetmi Zot. 30. Dhe, duaje Zotin, Perėndinė tėnd me gjithė zemrėn tėnde, me gjithė shpirtin tėnd, me tė gjithė mėndien tėnde e me tė gjithė forcėn tėnde! Ky ėshtė I pari urdhėrim.Markut 12/ 28-34:

    Jezusi njofton per Zotin e tij dhe Zotin e dishepujve te tij

    : "…por shko tek vėllezėrit e mi dhe thuaj atyre se unė po ngjitem tek Ati im dhe Ati juaj, tek Perėndia im dhe Perėndia juaj."Gjonit 20/ 17)



    Gjithashtu ndodhet nė Bibėl dhe nė Teurat sė Zoti nuk ėshtė njeri dhe argumentet se Zoti nuk ėshtė njeri janė:

    Osea 11/ 9: "…sepse jam njė Perėndi dhe jo njė njeri…"

    Sipas Jobit 9/ 32: "Nė tė vėrtetė Ai nuk ėshtė njeri si unė, tė cilit mund ti pėrgjigjemi dhe tė dalim nė gjyq bashkė."

    Sipas Samuelit 1,15/ 29: "…dhe nuk do tė pendohet sepse Ai nuk ėshtė njeri qė tė pendohet."

    Kurse Jezusi ishte njeri dhe bir Njeriu

    Argumentet se Jezusi ishte bir I njeriut janė:

    Tek Ungjilli sipas Mateut 11/ 19: "Erdhi biri I njeriut qė ha dhe pi."

    Mateu 17/ 12 dhe 17/ 22: "17. …kėshtu edhe birit tė njriut do ti duhet tė vuajė prej tyre. 22. Por, ndėrsa ata qėndronin nė Galile, Jezusi u tha atyre: Biri I njeriut do tė dorėzohet nė duart e njerėzve."

    Sipas Lukės 9/ 56: "…sepse biri I njeriut nuk erdhi pėr tė shkatėrruar shpirtrat e njerėzve…"

    Luka 23/ 47: "Atėherė centurioni kur pa c'ndodhi pėrlėvdoi Perėndinė duke thėnė: Me tė vėrtetė ky njeri ishte I drejtė."

    Dhe se bibla deshmon qarte se Zoti nuk mund te shikohej ne kete bote.

    Gjoni 1/ 18: "Askush se pa Perėndinė kurrė…"
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Kush eshte fryma(shpirti) e shenjte sipas bibles?

    Fryma e shenjtė ose shpirti i shenjtė pėrmendet me shume kuptime tė tjera nė bibėl.

    “Fryma” si shpirt i njeriut.

    Nė bibėl fjalėn frymė e gjejmė dhe nė kuptimin e shpirtit tė njeriut.Pėr kėtė dėshmojnė shumė versete biblike.Edhe pse nė disa prej tyre thuhet “Fryma e Zotit” kjo nuk do tė thotė se Zoti gjendet brenda njeriut.Kjo ka tė njėjtin kuptim sikurse togėfjalėshi Toka e Zotit, Qielli i Zotit, Shpirti i Zotit(I krijuar prej Tij).Pra fryma nuk ėshtė pjesė e Zotit por ėshtė krijim i Tij dhe e veēcuar nga qėnia e Tij.

    A nuk e dini se trupi juaj ėshtė tempulli i Frymės sė Shenjtė qė ėshtė nė ju, tė cilin e keni nga Perėndia, dhe se nuk i pėrkitni vetvetes? (1 e Korintasve – 6/19)

    "Nese fryma e perendise banon ne ju ju nuk jeni ne mish por ne fryme(Romaket 8/9).

    "Zoti, Perėndia i frymėve tė ēdo mishi, le tė caktojė mbi kėtė asamble njė njeri (Numrat – 27/16)

    Por ata ranė pėrmbys me fytyrėn pėr tokė dhe thanė: "O Perėndi, Perėndia i frymėve tė ēdo mishi”. (Numrat 16/22)

    Ti fsheh fytyrėn tėnde dhe ata e humbasin fare; ti heq frymėn, dhe ata vdesin duke u kthyer pėrsėri nė pluhurin e tyre. Ti dėrgon frymėn tėnde dhe ata krijohen, kėshtu ti ripėrtėrin faqen e dheut.(Psalmet 104/29-30)

    Jobi e mori fjalėn pėrsėri dhe tha: "Ashtu si rron Perėndia qė mė ka hequr tė drejtėn time dhe i Plotfuqishmi qė mė ka hidhėruar shpirtin,deri sa tė ketė njė frymė jete tek unė dhe tė jetė fryma e Perėndisė nė flegrat e hundės sime, (Jobi – 27/1-3)

    Atėherė Zoti Perėndi formoi njeriun nga pluhuri i tokės, i fryu nė vrimat e hundės njė frymė(Shpirtin) jete, dhe njeriu u bė njė qenie e gjallė.(Zanafilla 2/7)

    22 Vdiq ēdo gjė qė ishte mbi tokėn e thatė dhe qė kishte frymė jete nė vrimat e hundės(Zanafilla 7/22)


    “Fryma e shenjtė” si frymėzim profetik ose frymėzim hyjnor

    Sipas biblės shumė prej profetėve dhe njerzve tė mirė besimtarė janė dirigjuar ose janė mbushur me frymėn e shenjtė.

    67 Dhe Zakaria, ati i tij, u mbush me Frymėn e Shenjtė dhe profetizoi, (Luka 1/67)

    52 Dhe apostujt ishin mbushur me gėzim dhe me Frymėn e Shenjtė (Veprat e apostujve – 13/52)

    "Ne te vėrtetė, Barnaba ishte njeri i shkathet i mbushur me shpirtin e shenjtė dhe me besim te gjallė".(Veprat e Apostujve /24)

    Cfarė kuptimi i jep bibla nė disa raste frymės sė shėnjtė !?Ajo personifikon frymėzimin me anė tė cilit Zoti frymėzontė njerzit ose profetėt.Ai i frymėzontė nė dituri por dhe nė veprime gojore ose veprime gjymtyrėsh.

    Dikujt, pra, i jepet, me anė tė Frymės, fjalė diturie; njė tjetri, sipas tė po atij Frymė, fjalė njohurie; njė tjetri besim”. (1 e Korintasve – 12/8-9)

    Perėndinė adhuroje! Sepse dėshmia e Jezusit ėshtė frymė e profecisė (Zbulesa 19/10)

    Por te njeriu ka njė frymė, dhe ėshtė fryma i tė Plotfuqishmit qė i jep zgjuarsinė. (Jobi - 32/8)

    Dhe e mbusha me Frymėn e Perėndisė, me dituri, me zgjuarėsi, me njohuri dhe ēdo shkathtėsi”.(Eksodi 31/3)

    9 Atėherė Jozueu, bir i Nunit, u mbush me frymėn e diturisė, (Ligj Pėrterirė 34/9)

    Kėshtu, pra, edhe Fryma na ndihmon nė dobėsitė tona, sepse ne nuk dimė ēfarė tė kėrkojmė nė lutjet tona, sikurse duhet; por vetė Fryma ndėrhyn pėr ne me psherėtima tė patregueshme. Dhe ai qė heton zemrat e di cila ėshtė mendja e Frymės, sepse ai ndėrhyn pėr shenjtorėt, sipas Perėndisė(Romaket 8/26-27)

    Unė them tė vėrtetėn nė Krishtin, nuk gėnjej dhe jep dėshmi me mua ndėrgjegja ime me anė tė Frymės sė Shenjtė”(Romakėve – 9/1)


    “Fryma e shenjtė” si Ėngjėll

    Forma e kumunikimit midis Zotit dhe njeriut ka qenė e shumėllojshme.Sė pari ėshtė forma e drejtėpėrdrejtė qė Zoti i foli Musait a.s.Sė dyti ėshtė kumunikimi me anė tė ėngjėllit Gabriel (Xhibril),Sė treti me anė tė frymėzimit nė zemėr dhe mendje dhe sė fundmi vegimet qė Zoti u jep nė ėndėrr profetėve osė njerzve besimtarė.

    Pastaj Zoti tha: "Dėgjoni tani fjalėt e mia! Nė se ka njė profet midis jush, unė, Zoti i bėhem i njohur atij nė vegim, flas me tė nė ėndėrr “(Numrat 12/6)

    Dhe mė tha: "Kėto fjalė janė besnike dhe tė vėrteta; dhe Zoti, Perėndi i profetėve tė shenjtė, dėrgoi engjėllin e tij, pėr t'u treguar shėrbėtorėve tė tij gjėrat qė duhet tė ndodhin pėr sė shpejti.(Zbulesa 22/6)

    Atėherė, pse u dha ligji? Ai u shtua pėr shkak tė shkeljeve, deri sa tė vinte pasardhja sė cilės i qe bėrė premtimi; dhe ky ligj u shpall nėpėrmjet engjėjve, me anė tė njė ndėrmjetėsi. (Galatasve 3/19)

    .. Jezusit, Ndėrmjetėsittė Besėlidhjes sė re,.(Hebrejve 12/24)

    .. se si Perėndia vajosi me Frymėn e Shenjtė dhe me fuqi Jezusin prej Nazareti, i cili e pėrshkoi vendin duke bėrė mirė dhe duke shėruar tė gjithė ata qė ishin tė pushtuar nga djalli, sepse Perėndia ishte me tė.(Veprat e Apostujve – 10/38)

    Ne i patėm dhėnė Musait librin dhe pas tij patėm dėrguar shumė pejgamberė. Isait, birit tė Merjemės i dhamė argumente (mrekulli) dhe e fuqizuam me (xhibrilin) shpirtin e shenjtė.(Bekare 87)

    Profetėt janė ngarkuar dhe shtyrė nga fryma e shenjtė(Ėngjėlli) pėr tė bėrė profeci.

    Sepse asnjė profeci nuk ka ardhur nga vullneti i njeriut, por njerėzit e shenjtė tė Perėndisė kanė folur, tė shtyrė nga Fryma e Shenjtė.(2 e Pjetrit – 1/21)

    Sapo arritėn atje nė kodėr, njė grup profetėsh i doli pėrpara; atėherė ai u ngarkua nga Fryma e Perėndisė dhe filloi tė bėjė profeci nė mes tyre. (1 Samuel 10/10)

    Fryma e shenjtė u dėrgua tek profeti Isaia.

    "Mirė u foli Fryma e Shenjtė me anė tė profetit Isaiaetėrve tanė, duke thėnė: "Shko tek ai popull dhe i thuaj: "Do tė dėgjoni, por nuk do tė merrni vesh, do tė vėshtroni, por nuk do tė shikoni; (Veprat e apostujve – 28/25-26)

    Fryma e shenjtė u dėrgua tek profeti David a.s

    "Vėllezėr, ishte e nevojshme qė tė pėrmbushej ky Shkrim, tė cilin Fryma e Shenjtė e parafoli me anė tė gojės sė Davidit nė lidhje me Judėn, i cili u bė prijės i atyre qė e kapėn Jezusin. (Veprat e apostujve 1/16)

    Fryma e shenjtė u dėrgua tek profeti Moisi a.s

    35 Atė Moisiun qė e kishin refuzuar, duke thėnė: "Kush tė vuri ty tė parė dhe gjykatės?", po atė u dėrgoi Perėndia si kryetar dhe ēlirues me anė tė engjėllit qė i ishte shfaqur nė ferrishte.Ai i nxori jashtė, duke kryer shenja e mrekulli nė vendin e Egjiptit, nė Detin e Kuq dhe nė shkretirė pėr dyzet vjet.Ky ėshtė ai Moisi qė u tha bijve tė Izraelit: "Zoti, Perėndia juaj do tė nxjerrė pėr ju, nga mesi i vėllezėrve tuaj, njė profet si mua. Dėgjojeni!".Ky ėshtė ai qė nė kuvend, nė shkretėtirė,ishte me engjėllin qė i fliste mbi malin Sinai dhe me etėrit tanė; dhe mori fjalėt e jetės pėr tė na e pėrēuar neve.(Veprat 7/35-38)

    Ėngjėlli qė pėrmendet nė vėrsetin e mėsipėrm pėrmendet nė bibėl me shprehjen “frymėn e tij tė shenjtė”.

    Nė ēdo hidhėrim tė tyre ai u hidhėrua, dhe Engjėlli i pranisė sė tij i shpėtoi; me dashurinė dhe dhembshurinė e tij i ēliroi, i lartoi dhe u solli tėrė ditėt e sė kaluarės.Por ata u rebeluan dhe e trishtuan Frymėn e tij tė shenjtė; prandaj ai u bė armiku i tyre dhe luftoi kundėr tyre. Ku ėshtė ai qė vinte nė mes tyre Frymėn e tij tė shenjtė.(Isaia 63/9-11)Por, kur i thirrėm Zotit, ai e dėgjoi zėrin tonė dhe dėrgoi njė Engjėll dhe na nxori nga Egjipti(Numrat 20/16)

    Po kėshtu dhe nė njė pjesė tė biblės emri engjėll pėrmendet me mbiemrin i shenjtė.

    Ėshtė lajmėruar nė mėnyrė hyjnore nga njė engjėll i shenjtė tė tė thėrrasė ty nė shtėpinė e tij pėr tė dėgjuar fjalėt qė ke pėr t'i thėnė".(Veprat 10/22)


    Nė tė gjitha kėto versete pamė se Zoti dėrgontė “frymėn e tij tė shenjtė” pėr ti shpallur profetėve mesazhe dhe mrekulli.Fryma e shenjtė sipas biblės nė kėto raste ishin ėngjėjt e Zotit ose kryeėngjėlli Gabriel i cili u dėrgohej shpesh herė profetėve dhe njerzve besimtarė.

    po, ndėrsa unė po flisja akoma nė lutje, ai njeri, Gabrieli, qė e kisha parė nė vegim nė fillim, i dėrguar me fluturim tė shpejtė, mė arriti nė orėn e blatimit tė mbrėmjes. Ai mė mėsoi, mė foli dhe mė tha: "Unė kam ardhur tani, o Daniel, qė tė tė vė nė gjendje tė kuptosh.(Daniel 9/21-22)

    19 Dhe engjėlli, duke iu pėrgjigjur, i tha: "Unė jam Gabrieli qė rri nė prani tė Perėndisė, dhe mė kanė dėrguar qė tė flas me ty dhe tė tė njoftoj kėto lajme tė mira.24 Dhe, pas atyre ditėve Elizabeta, gruaja e tij, u ngjiz; dhe u fsheh pesė muaj dhe thoshte(Luka 1/19,24)

    26 Nė muajin e gjashtė, engjėlli Gabriel u dėrgua nga Perėndia nė njė qytet tė Galilesė, qė quhej Nazaret, 27 te njė e virgjėr, qė ishte e fejuar me njė njeri qė quhej Jozef, nga shtėpia e Davidit; dhe emri i virgjėreshės ishte Maria.(Luka 1/26-27)

    Dhe se fjala Frymė nė shumė raste tė biblės pėrmendet pėr tė indetifikuar engjėjt kėto krijesa tė mrekullueshme qė i binden Zotit pa hezitim.Ne do tė pėrmendim disa pjesė biblike pėr tė treguar se fjala “Frymė” ėshtė unike me fjalėn “Engjėll”.

    Hir pėr ju dhe paqe nga ana e atij qė ėshtė dhe qė ishte dhe qė do tė vijė; edhe nga tė shtatė frymėrat qė janė pėrpara fronit tė tij, (Zbulesa 1/4)

    "Dhe engjėllit tė kishės nė Sardė shkruaji: kėto gjėra thotė ai qė ka tė shtatė Frymėrat e Perėndisė dhe tė shtatė yjet. Unė i di veprat e tua; ti ke emrin se jeton, por je i vdekur. (Zbulesa 3/1)

    Kėto frymėra pėrmendet nė bibėl se janė shtatė engjėj.Edhe kur ai hapi vulėn e shtatė, nė qiell u bė heshtje pėr rreth gjysmė orė. Dhe unė i pashė tė shtatė engjėjt qė qėndrojnė pėrpara Perėndisė, dhe atyre u dha shtatė bori. (Zbulesa 8/1-2)

    Kurse pėr engjėjt thotė: "Engjėjt e vet ai i bėn erėra, dhe shėrbenjėsit e tij flakė zjarri";Dhe cilit nga engjėjt i tha ndonjė herė: "Rri nė tė djathtėn time, gjersa t'i vė armiqtė e tu shtroje tė kėmbėve tė tua"?..A nuk janė ata tė gjithė frymėra shėrbenjės, qė dėrgohen pėr tė shėrbyer pėr tė mirėn e atyre qė kanė pėr tė trashėguar shpėtimin? (Hebrejve 1/7,13-14)

    Njė frymė ose njė Engjėll

    "Ne nuk gjejmė asgjė tė keqe te ky njeri; dhe nėse i ka folur njė frymė ose njė engjėll tė mos luftojmė kundėr Perėndisė".(Veprat e apostujve 23/9)

    Po kėshtu dhe togė fjalėshi “Ati, Biri, Shpirti i shenjtė” nė njė vend tjetėr tė biblės zėvėndėsohet me togėfjalėshin “Ati, Biri, Engjėlli ”.

    Pagezojini ne emert e Atit, te birit e te Shpirtit te shenjte." Mateut (28/19)"Por askush nuk e di diten as oren kur do te ndodh kjo askush, as engjell ne qiell, as biri, vetemAti e di." (Marku 13/32)

    “Fryma” si fjalė e Zotit

    Fryma e Perėndisė mė ka krijuar dhe fryma e tė Plotfuqishmit mė jep jetė (Jobi – 33/4)

    Me frymėn e Perėndisė formohet akulli dhe shtrirja e ujėrave tėrhiqet. I ngarkon retė e dendura me lagėshtirė dhe i shpėrndan larg retė e tij dritėplota.Ato enden nė qiell kudo, duke ndryshuar drejtimin nė bazė tė drejtimit tė tij, pėr tė kryer ēfarėdo gjė qė Ai urdhėron mbi faqen e tokės sė banuar.I dėrgon o pėr dėnim, o pėr tokėn e tij o pėr mirėsi.(Jobi 37/10-13)

    17 Merrni edhe pėrkrenaren e shpėtimit dhe shpatėn e Frymės, qė ėshtė fjala e Perėndisė (Efesianėve – 6/17)

    " "Qiejt u bėnė me anė tė fjalės sė Zotit; dhe tėrė ushtria e tyre me anė tė frymės sė gojės sė tij "(Jobi 26:13)

    4 Por ai, duke iu pėrgjigjur, tha: "Ėshtė shkruar: "Njeriu nuk rron vetėm me bukė, por me ēdo fjalė qė del nga goja e Perėndisė"".(Mateu 4).

    Pikėrisht edhe pse i shpjeguam tė gjithė domthėniet qė bibla ka pėr kuptimin dhe simbolizimin e frymės, ose frymės sė shenjtė si shpirt i njeriut, frymėzim, Ėngjėll ose fjalė e Zotit ne donim tė tregonim se Jezusi u krijua me urdhėrin e e Fjalės sė Zotit “Bėhu” tė cilėn do ta analizojmė mė poshtė dhe pėr kėtė Ai dėrgoi engjėjt e tij si robėr sikurse i dėrgon pėr erėrat, retė dhe dukuritė e tjera natyrore.Gjithashtu Zoti e frymėzoi Jezusin qė nė vogli dhe e bėri atė profet pėr tė shpėtuar popullin hebre.

    Ndėrsa gabimi kristianėve ėshtė se ato i referohen verseteve biblike tė Gjonit pėr krijimin e Jezusit dhe se devijojnė nga kuptimi dhe domethėnia e tyre e saktė .


    Nė fillim ishte Fjala dhe Fjala ishte me Perėndinė, dhe Fjala ishte Perėndi.Ai (fjala) ishte nė fillim me Perėndinė.Tė gjitha gjėrat u bėnė me anė tė tij (fjala), dhe pa atė nuk u bė asnjė nga ato qė u bėnė.Nė atė ishte jeta, dhe jeta ishte drita e njerėzve.Dhe drita shkėlqen nė errėsirė dhe errėsira nuk e kuptoi.Ai (fjala) ishte nė botė, dhe bota u krijua me anė tė tij, por bota nuk e njohuDhe Fjala u bė mish dhe banoi ndėr ne; dhe ne soditėm lavdinė e tij, si lavdia e tė vetėmlindurit prej Atit, plot hir e tė vėrtetė.Gjoni dėshmoi pėr tė dhe thirri duke thėnė: "Ky ėshtė ai, pėr tė cilin thashė: "Ai qė vjen pas meje mė ka paraprirė, sepse ishte pėrpara meje""..(Gjoni 1/1-5,10,14-15)

    Kėto janė versetet biblike tė cilėt kristianėt I marrin pėr bazė pėr ta konsideruar Jezusin si Zot dhe se Ai paska krijuar gjithcka duke dalė kėshtu terėsisht nga kuptimi dhe llogjika qė tė cojnė kėto versete.Ne ti analizojmė kėto versete duke i shpjeguar me versete tė tjerė biblikė ose me mendime tė vetė kristianėve.

    “Nė fillim ishte Fjala dhe Fjala ishte me Perėndinė”

    Ky ajet tregon qartė pėr cilėsinė e Zotit se Ai flet me fjalė dhe se cilėsia e tė folurit tė Tij dhe Fjalėt e Tij kanė qenė tė pėrhershme nė Qėnien e Tij Madhėshtore.Ai I pėrdorte fjalėt e Tij pėr tė krijuar, pėr tė urdhėruar Engjėjt, pėr tė folur me profetėt drejtėpėrsėdrejti (Mosiu) ose me anė tė fjalėve tė Tij tė zbriste ligje dhe libra hyjnorė pėr tė mėsuar njerzimi.

    “dhe Fjala ishte Perėndi”

    Disa teologė kristianė mendojnė se pėrkthimi i kėtij verseti ėshtė i gabueshėm.Psh The bible 1935 An AmerikanTranslation nga J.M.P Smith dhe E.J. Goodspeed, Cikago shkruan se pėrkthimi i kėtij verseti vjen nė kėtė formė.

    “Dhe fjala ishte hyjnore”

    Pra tregon se Fjala ishte cilėsi e Zotit. “Dhe Fjala ishte e Perėndisė”

    Nė greqisht ky verset shkruhet (“Kai the-os en ho lo’gos”) qė nė kuptimin gjuhėsor do tė shpjegohej kėshtu.Fjala greke Theos ėshtė njė emėr kallzuesor nė numrin njėjės qė ndodhet para foljes dhe nuk paraprihet nga nyja shquese.Ėshtė e njė Theos pa nyjėn shquese.Zoti me tė cilin Fjala ishte nė fillim ėshtė pėrshkruar kėtu nga shprehja greke Theos i paraprirė nga nyja shquese “Ho”.Pra ėshtė njė Theos I nyjėzuar.Ndėrtimi9 I nyjėzuar I emrit thekson identitet, njė personalitet, ndėrsa njė emėr kallėzuesor nė numrin njėjės pa nyjėn shquese, qė paraprin foljen, thekson njė cilėsi tė dikujt.Prandaj pohimi I Gjonit se Fjala ose Logosi ishte Perėndi ose i ngjashėm me tė nuk do tė thotė se ajo ishte vetė Zoti a me tė cilin ishte, por shpreh njė cilėsi tė fjalės Logos por nuk e indetifikon atė me vetė Zotin.(Shkėputur prej biblės “Shkrimet e Krishtere Greke”, pėrkthimi Bota e re, Maj 2000)

    Prandaj mė pas thuhet nė bibėl

    2 Ai (fjala) ishte nė fillim me Perėndinė.3 Tė gjitha gjėrat u bėnė me anė tė tij (fjala), dhe pa atė nuk u bė asnjė nga ato qė u bėnė.(Gjoni 1)

    Pra cilėsia e tė folurės me Fjalė e Zotit ishte qė nė fillim si cilėsi nė Qėnien e Tij.Fakti qė tė gjithė krijesat u krijuan prej saj sipas Gjonit tregon se Fjala e Zotit ishte urdhėri i Tij me Fjalė “Bėhu” sic thuhet tek zanafilla dhe zbulesa .

    “Zoti tha u befte drita e drita u bė ““Pastaj Pėrėndia tha: "Le tė jetė njė kupė qiellore mes ujėrave, qė t`i ndajė ujėrat nga ujėrat".Pastaj Pėrėndia tha: "Tė mbushen ujėrat nga njė numėr i madh qeniesh tė gjalla dhe tė fluturojnė zogjtė lart mbi tokė nėpėr hapėsirėn e madhe tė kupės qiellorePastaj Pėrėndia tha: "Tė prodhojė toka qenie tė gjalla sipas llojit tė tyre: kafshė, rrėshqanorė dhe bisha tė tokės, simbas llojit tė tyre". (Zanafilla 1)

    .. Doli njė zė i madh nga tempulli i qiellit, nga froni, duke thėnė: "U bė".Atėherė shkrepėn zėra bubullima dhe vetėtima, dhe u bė njė tėrmet i madh, qė i tillė nuk ishte bėrė qėkurse u bėnė njerėzit mbi tokė, njė tėrmet kaq fort i madh.(zbulesa 16/17-18)

    Qė krijesat u krijuan nga urdhėri I Zotit me anė tė fjalės sė Tij e dėshmojnė dhe versete tė tjera biblike.

    "Qiejt u bėnė me anė tė fjalės sė Zotit; dhe tėrė ushtria e tyre me anė tė frymės sė gojės sė tij "" (Psalmet. 33/6).

    5 Sepse ata me dashje harruan se nėpėrmjet fjalės sė Perėndisė qiejt vinin nė eksistencė shumė kohė mė parė, dhe se toka doli nga uji dhe u sajua nėpėrmjet ujit,pėr shkak tė tė cilit bota e atėhershme u mbulua nga uji dhe humbi,ndėrsa qiejt dhe dheu i sotshėm janė ruajtur nga e njėjta fjalė pėr zjarrin, tė rezervuar pėr ditėn e gjyqit dhe tė humbjes sė njerėzve tė pabesė. (2 e Pjetrit 3/5-7)

    “Tė gjitha gjėrat u bėnė me anė tė tij” (fjala)“dhe bota u krijua me anė tė tij”(fjalės)(Gjoni 1)

    Me anė tė besimit ne kuptojmė se bota ėshtė ndėrtuar me fjalėn e Perėndisė, sa qė ato qė shihen nuk u bėnė prej gjėrave qė shihen. (Hebrenjve 11/3)
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Falja e gjynafeve per shkak te kryqezimit!?

    Ka nje hile te madhe cifute ne bibel dhe ne historine e Jezusit, shume pak krishtere e kane kuptuar sidomos keto brezi sotem as qe behet fjale qe e kuptojne.

    Cifutet planfikuan ta vrisnin Jezusin nga frika e romakeve se mos i masakronin hebrejte per shkak te Jezusit, shikoje planin e tyre

    Atėherė krerėt e priftėrinjve dhe farisenjtė mblodhėn sinedrin dhe thanė: "Ē'tė bėjmė? Ky njeri po bėn shumė shenja. Po ta lėmė tė vazhdojė kėshtu, tė gjithė do tė besojnė nė tė, do tė vijnė Romakėt dhe do tė shkatėrrojnė vendin dhe kombin tonė". Por njė nga ata, Kajafa, qė ishte kryeprifti i atij viti, u tha atyre: "Ju nuk kuptoni asgjė; dhe as nuk e konceptoni se ėshtė e leverdishme pėr ne qė tė vdesė vetėm njė njeri pėr popullin, dhe tė mos humbasė gjithė kombi". Por kėtė ai nuk e tha nga vetja; por, duke qenė kryeprift i atij viti, profetizoi se Jezusi duhej tė vdiste pėr kombin, dhe as nuk e konceptoni se ėshtė e leverdishme pėr ne qė tė vdesė vetėm njė njeri pėr popullin, dhe tė mos humbasė gjithė kombi", por edhe pėr t'i mbledhur nė njė, robtė e Perėndisė qė ishin tė shpėrndarė. Qė nga ajo ditė, pra, ata vendosėn ta vrasin. (Gjon 11/47-53)

    Dhe mbas ketij planifikimi ato bashkepunuan me romaket

    20 Por krerėt e priftėrinjve dhe pleqtė ia mbushėn mendjan turmės qė tė kėrkonte Barabėn, dhe Jezusi tė vritej.21 Dhe guvernatori duke vazhduar u tha atyre: "Cilin nga tė dy doni qė t'ju liroj?". Ata thanė: "Barabėn!".22 Pilati u tha atyre: "Ē'tė bėj, pra, me Jezusin, qė quhet Krisht?". Tė gjithė i thanė: "Tė kryqėzohet!".23 Por guvernatori tha: "Po ē'tė keqe ka bėrė?". Mirėpo ata po bėrtisnin edhe mė fort: "Tė kryqėzohet!".24 Atėherė Pilati, duke parė se nuk po arrinte gjė, madje se trazimi po shtohej gjithnjė e mė shumė, mori ujė dhe i lau duart para turmės, duke thėnė: "Unė jam i pafaj pėr gjakun e kėtij tė drejti; mendojeni ju".25 Dhe gjithė populli duke u pėrgjigjur tha: "Le tė jetė gjaku i tij mbi ne dhe mbi fėmijėt tanė!".26 Atėherė ai ua liroi atyre Barabėn; dhe mbasi e fshikulloi Jezusin, ua dorėzoi, qė tė kryqėzohet.(Mateu 27/20-26)

    Me vone cifutet mbasi bashkepunua me romaket per kete ceshtje atehere futen Palin nje farise i sektit hebre qe te fusi ne bibel 60 letra dhe qe te nxjerri teorine, se arsyeja qe Jezusin e vrane hebrejte dhe romaket ishte sepse ai kishte ardhur per te sakrifikuar veten e tij per popullin hebre me qellim qe populli hebre ti faleshin mekatet e vrasjes se profeteve te tjere si zekerias, gjon pagesorin etj.

    Ja dhe teoria e Palit

    Ai vet i barti mėkatet tona nė trupin e tij mbi drurin e kryqit qė ne, tė vdekur pėr mėkate, tė rrojmė pėr drejtėsi; dhe me mallkimin e tij ju u shėruat (1 e Pjetrit 2/24)

    Jo vetem kaq por e quajti dhe te mallkuar

    Krishti na shpengoi nga mallkimi i ligjit, sepse u bė mallkim pėr ne (duke qenė se ėshtė shkruar: ``I mallkuar ėshtė kushdo qė varet nė dru``(Galatasve 3/13)

    Kurse per hebrejte dhe mekatet e tyre bibla tha qe jane te mallkuar

    Mos vallė ndonjė nga krerėt ose nga farisenjtė besoi nė tė? Por kjo turmė, qė nuk e njeh ligjin,ėshtė e mallkuar".(Gjoni 7/48-49)


    Kurse Jezusi nuk tha qe hebrejve do ti falen mekatet por qe do ti kerkohet llogari atyre per mekatet e bera

    Duke vepruar nė kėtė mėnyrė, ju dėshmoni se i miratoni veprat e etėrve tuaj; nė fakt ata vranė profetėt dhe ju ndėrtoni varret e tyre. Pėr kėtė arsye edhe urtėsia e Perėndisė tha: "Unė do t'u dėrgoj profetė dhe apostuj, dhe ata do tė vrasin disa prej tyre kurse tė tjerėt do t'i pėrndjekin", me qėllim qė kėtij brezi t'i kėrkohet llogari pėr gjakun e tė gjithė profetėve, i cili u derdh qė nga krijimi i botės: nga gjaku i Abelit deri te gjaku i Zakarias, qė u vra ndėrmjet altarit dhe tempullit; po, unė po ju them, se kėtij brezi do t'i kėrkohet llogari. .(Luka 11/48-51)


    A ka te drejte krishteri ti padise hebrejte? A jane hebrejte e kesaj kohe fajtore?

    Sipas bibles ato pranuan fajin

    25 Dhe gjithė populli duke u pėrgjigjur tha: "Le tė jetė gjaku i tij mbi ne dhe mbi fėmijėt tanė!"..(Mateu 27/20-26)



    Kristianet besojne se Jezusi u kryqezua per ti falur mekatet hebrejve.Nderkohe qe bibla thote te kunderten

    Jezusi thote

    Dhe ai u tha atyre: "Juve u ėshtė dhėnė tė njihni misterin e mbretėrisė sė Perėndisė; kurse atyre(Hebrejve) qė janė pėrjashta tė gjitha kėto jepen me shėmbėlltyra, qė: "Duke parė, tė shohin, por tė mos vėn re; edhe duke dėgjuar, tė dėgjojnė, por tė mos kuptojnė, se mos pendohen dhe mėkatet u falen""..(Luka 8/11-12), (Marku 4- 2,10-13, 33)

    1)Pse Jezusi u fliste hebrejve me shembelltyra qe mos kuptonin dhe mos shikonin?2)Pse ai nuk donte qe te degjonin ato qe ai thoshte?3)Pse ai nuk donte qe te pendoheshin dhe tu faleshin mekatet hebrejve?


    Bibla tregon se falja e mekateve behet me pendim prandaj Jezusi thote "se mos pendohen dhe mėkatet u falen".

    Po keshtu dhe ne disa pjese te tjera biblike vjen se mekatet falen me pendim dhe largim nga veprat e keqija.4 Gjoni erdhi nė shkretėtirė duke pagėzuar dhe duke predikuar njė pagėzim pendese pėr faljen e mėkateve(Marku 1)


    16 Atėhėrė skribėt dhe farisenjtė, duke e parė se po hante me tagrambledhės dhe me mėkatarė, u thanė dishepujve tė tij: "Qysh ha dhe pi ai bashkė me tagrambledhės e me mėkatarė?".17 Dhe Jezusi, kur e dėgjoi, u tha atyre: "Nuk janė tė shėndoshet qė kanė nevojė pėr mjekun, por tė sėmurėt; unė nuk erdha pėr tė thirrur tė drejtėt, pormėkatarėt pėr pendim.(marku 2)

    Nė emėr tė tij do tė predikohet ndėr tė gjithė popujt, duke filluar prej Jerusalemit, pendimi dhe falja e mėkateve. Ju jeni dėshmitarėt e kėsaj gjėje"' (Luka 24; 36- 47)

    Prandaj Gjon Pagezori(Jahja) dhe Jezusi predikuan falje mekatesh duke u penduar per veprat e kryera me pare.Nje tjeter mynyre ishte qe kur nje popull besonte profetin e ardhur atehere ky besim ishte shkak qe mekatet mepareshme tiu faleshin..Sikurse eshte falje mekatesh kur dikush pranoni fene dhe largohet nga mosbesimi, idhujtarite dhe moszbatimi i ligjeve te Zotit.

    Atėherė i tha gruas:“Tė janė falur mėkatet!”Ata qė ishin nė tryezė me tė, filluan tė mendonin me vete: “Kush ėshtė ky qė po fal edhe mėkatet?!”Por ai i tha gruas:“Besimi yt tė shpėtoi. Shko nė paqe!” (Luka 7; 48-50)

    Ne versetin lart Jezusi tregon qarte se besimi tek nje profet i Zotit eshte ai qe e shpetoi dhe e beri qe ti falen mekatet.Si i kerkohet falje Zotit per mekatet dhe moslejimi i mburrjes me vepra te mira?


    9 Ai tha edhe kėtė shėmbėlltyre pėr disa qė pretendonin se ishin tė drejtė dhe i pėrbuznin tė tjerėt.10 "Dy njerėz u ngjitėn nė tempull pėr t'u lutur; njėri ishte farise dhe tjetri tagrambledhės.11 Fariseu rrinte nė kėmbė dhe lutej nė vetvete kėshtu: "O Perėndi, tė falėnderoj qė nuk jam si njerėzit e tjerė, grabitqarė, tė padrejtė, kurorėshkelės, dhe as si ai tagrambledhės.12 Unė agjėroj dy herė nė javė dhe paguaj tė dhjetėn e gjithēkaje qė kam".13 Kurse tagrambledhėsi rrinte larg dhe as qė guxonte t'i ēonte sytė drejt qiellit; por rrihte kraharorin e vet duke thėnė: "O Perėndi, ji i mėshirshėm ndaj mua mėkatarit".14 Dhe unė po ju them se ky, dhe jo tjetri, u kthye nė shtėpinė e vet i shfajėsuar; sepse kushdo qė lartohet do tė ulet, dhe kush ulet, do tė lartohet".(luka 18)

    Femijet jane pa mekate

    15 I prunė edhe disa fėmijė tė vegjėl qė t'i prekte; por dishepujt, kur panė kėtė, i qortuan.16 Atėherė Jezusi i thirri fėmijėt pranė vetes dhe tha: "I lini fėmijėt e vegjėl tė vijnė tek unė dhe mos i pengoni, sepse e tyre ėshtė mbretėria e Perėndisė.17 Nė tė vėrtetė po ju them se ai qė nuk e pranon mbretėrinė e Perėndisė si njė fėmijė i vogėl, nuk do tė hyjė atje".(luka 18)


    Pse lindi teoria e larjes se mekatit me ane te kryqezimit?

    Hebrejte dredhi beres perhere me profetet e Zotit planifikuan para se te ngjitej ne qiell Jezusi se duhet qe ti thonin njerzve se Jezusi do vdese per kombin dhe mekatete e tij.Pra pretendimi se Jezusi vdiq ne kryq per mekatet e njerzve ishte shpikje hebreje para se Jezusi te ngjitej ne qiell dhe se ai kurre nuk e tha se do kryqezohej me vetedeshire per mekatet e njerzve perkundrazi ai ua beri te qarte hebrejve se ato do mernin mekatet e vrasjes se gjithe profeteve.


    47 Atėherė krerėt e priftėrinjve dhe farisenjtė mblodhėn sinedrin dhe thanė: "Ē'tė bėjmė? Ky njeri po bėn shumė shenja. 48 Po ta lėmė tė vazhdojė kėshtu, tė gjithė do tė besojnė nė tė, do tė vijnė Romakėt dhe do tė shkatėrrojnė vendin dhe kombin tonė". 49 Por njė nga ata, Kajafa, qė ishte kryeprifti i atij viti, u tha atyre: "Ju nuk kuptoni asgjė; 50 dhe as nuk e konceptoni se ėshtė e leverdishme pėr ne qė tė vdesė vetėm njė njeri pėr popullin, dhe tė mos humbasė gjithė kombi".51 Por kėtė ai nuk e tha nga vetja; por, duke qenė kryeprift i atij viti, profetizoi se Jezusi duhej tė vdiste pėr kombin, dhe as nuk e konceptoni se ėshtė e leverdishme pėr ne qė tė vdesė vetėm njė njeri pėr popullin, dhe tė mos humbasė gjithė kombi". Por kėtė ai nuk e tha nga vetja; por, duke qenė kryeprift i atij viti, profetizoi se Jezusi duhej tė vdiste pėr kombin, dhe jo vetėm pėr kombin, por edhe pėr t'i mbledhur nė njė, robtė e Perėndisė qė ishin tė shpėrndarė. Qė nga ajo ditė, pra, ata vendosėn ta vrasin. (Gjon 11/47-53)

    Si mund ti falej mekatit ketij populli kur nderkohe ato mes profetit te nderuar te Zotit, (Jezusit), dhe hajdutit, Baraba, ata zgjodhen Baraben dhe e mohuan dhe e lane Jezusin.Dhe jo vetem kaq por zgjodhen dhe te mbajne mbi supe mekatet e vrasjes se Jezusit deri ne gjykimin e tyre ne boten tjeter.


    20 Por krerėt e priftėrinjve dhe pleqtė ia mbushėn mendjan turmės qė tė kėrkonte Barabėn, dhe Jezusi tė vritej.21 Dhe guvernatori duke vazhduar u tha atyre: "Cilin nga tė dy doni qė t'ju liroj?". Ata thanė: "Barabėn!".22 Pilati u tha atyre: "Ē'tė bėj, pra, me Jezusin, qė quhet Krisht?". Tė gjithė i thanė: "Tė kryqėzohet!".23 Por guvernatori tha: "Po ē'tė keqe ka bėrė?". Mirėpo ata po bėrtisnin edhe mė fort: "Tė kryqėzohet!".24 Atėherė Pilati, duke parė se nuk po arrinte gjė, madje se trazimi po shtohej gjithnjė e mė shumė, mori ujė dhe i lau duart para turmės, duke thėnė: "Unė jam i pafaj pėr gjakun e kėtij tė drejti; mendojeni ju".25 Dhe gjithė populli duke u pėrgjigjur tha: "Le tė jetė gjaku i tij mbi ne dhe mbi fėmijėt tanė!".26 Atėherė ai ua liroi atyre Barabėn; dhe mbasi e fshikulloi Jezusin, ua dorėzoi, qė tė kryqėzohet.(Mateu 27/20-26)

    Nga ky verset biblik konkludojme se hebrejte dhe femijet e tyre do mbajne ne shpatulla deri ne diten e kijametit tentativen dhe planifikimin e vrasjes se Jezusit. Per kete dhe Jezusi profetizoi .


    Duke vepruar nė kėtė mėnyrė, ju dėshmoni se i miratoni veprat e etėrve tuaj; nė fakt ata vranė profetėt dhe ju ndėrtoni varret e tyre. Pėr kėtė arsye edhe urtėsia e Perėndisė tha: "Unė do t'u dėrgoj profetė dhe apostuj, dhe ata do tė vrasin disa prej tyre kurse tė tjerėt do t'i pėrndjekin", me qėllim qė kėtij brezi t'i kėrkohet llogari pėr gjakun e tė gjithė profetėve, i cili u derdh qė nga krijimi i botės: nga gjaku i Abelit deri te gjaku i Zakarias, qė u vra ndėrmjet altarit dhe tempullit; po, unė po ju them, se kėtij brezi do t'i kėrkohet llogari. .(Luka 11/48-51)

    Pra Jezusi foli per llogari dhe denim per to dhe jo per falje mekatesh.


    Mjerė ju, o skribė dhe farisenj hipokritė! Sepse ndėrtoni varrezat e profetėve dhe zbukuroni monumentet e tė drejtėve, dhe thoni: "Po tė kishim jetuar nė kohėn e etėrve tanė, nuk do tė kishim bashkėpunuar me ta nė vrasjen e profetėve". Duke folur kėshtu, ju dėshmoni kundėr vetes suaj, se jeni bijtė e atyre qė vranė profetėt. Ju e kaloni masėn e etėrve tuaj! O gjarpėrinj, o pjellė nėpėrkash! Si do t'i shpėtoni gjykimit tė gehenas(Xhehenemit)(Mateu 23/29-33)

    Jezusi gjithashtu profetizoi se diten e gjykimit, populli homoseksual i Sadomes dhe Gamorres do te denohet me pak se cdo denohet populli hebre.

    Dhe nė tė vėrtetė po ju them se ditėn e gjyqit, vendi i Sodomės dhe i Gomorės do tė trajtohet me mė shumė tolerancė se ai qytet(Juruzalemi).(Mateu 10/15)


    Ndersa Pali ishte ai qe permbushi misionin e perhapjes se teorise se Jezusi vdiq per kombin hebre.

    Ai(Jezusi) e zhvlerėsoi dokumentin e urdhėrimeve, qė ishte kundėr nesh dhe ishte kundėrshtar, dhe e hoqi nga mesi duke mbėrthyer nė kryq (Kolosianėve 2/14)


    Pse e beri Pali kete? Qe njerzit me pa vlere te shenjteroheshin dhe te shfaqesoheshin per mekatet e tyre duke future ketu hebrejte.

    A nuk e dini ju se tė padrejtėt nuk do tė trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė? Mos u gėnjeni: as kurvarėt, as idhujtarėt, as shkelėsit e kurorės, as tė zhburrėruarit, as homoseksualėt, as vjedhėsit, as lakmuesit, as pijanecėt, as pėrqeshėsit, as grabitėsit nuk do tė trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė. Dhe tė tillė ishit disa nga ju; por u latė, por u shenjtėruat, por u shfajėsuat nė emėr tė Jezusit dhe me anė tė Frymės sė Perėndisė tonė.(1 e Korintasve 6/9-11)


    Pastaj Pali e quajti Jezusin te mallkuar duke shpenguar hebrejte nga mallkimi qe ato kishn marre prej gjuhes se profeteve.

    Krishti na shpengoi nga mallkimi i ligjit, sepse u be mallkim per ne (duke qene se eshte shkruar: "I mallkuar eshte kushdo qe varet mbi dru") – (Galatasve 3/13)

    Si mund te themi sikurse thote bibla qe Jezusi u mallkua per tiu falur mekatet cifuteve hebrenj?

    Ai vet i barti mėkatet tona nė trupin e tij mbi drurin e kryqit qė ne, tė vdekur pėr mėkate, tė rrojmė pėr drejtėsi; dhe me mallkimin e tij ju u shėruat (1 e Pjetrit 2/24)


    Sipas bibles njerzit mund te gabojne ne perceptimin e se vertetes prandaj ato do gjykohen sipas asaj qe kane besuar dhe kane vepruar.

    Ardhja e atij tė paudhi do tė bėhet me anė tė veprimit tė Satanit, bashkė me ēudira, shenja dhe mrrekullish tė rreme,dhe nga ēdo mashtrim ligėsie pėr ata qė humbin, sepse nuk pranuan ta duan tė vėrtetėn pėr tė qenė tė shpėtuar. E prandaj Perėndia do t'u dėrgojė atyre njė gėnjim qė do t'i bėjė tė gabojnė, qė t'i besojnė gėnjeshtrės,qė tė dėnohen tė gjithė ata qė nuk i besuan sė vėrtetės, por pėrqafuan ligėsinė! (2 e Thesalonikasve 2/9-12)

    Ne versetin e meposhtem tregohet se nese dikujt i vjen e verteta dhe ai e refuzon ate atehere ai nuk shfaqesohet sikurse mund te shfaqesohej nje person qe nuk i ka ardhur informacioni per profetet e Zotit ose per te verteten.

    41 Jezusi u pėrgjigj atyre: "Po tė ishit tė verbėr, nuk do tė kishit asnjė mėkat; por tani thoni: "Ne shohim", prandaj mėkati juaj mbetet".(Gjoni 9)

    Kete gje e verteton dhe vete Jezusi kur thote se e verteta ju ishte bere e qarte dhe se ato nuk mund te shfaqesoheshin mė.

    22 Po tė mos kisha ardhur dhe tė mos u kisha folur atyre, nuk do tė kishin faj; por tani ata nuk kanė asnjė shfajėsim pėr mėkatin e tyre(Gjoni 15)

    Pra jo vetem qe nuk kemi shfaqesim por perkundrazi secili prej nesh eshte peng i mekatit te tij sipas Jezusit.

    34 Jezusi u pėrgjigj atyre: Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them: Kush bėn mėkatin ėshtė skllav i mėkatit. (Gjoni 8)


    Jezusi e mohoi faljen e mekateve hebrejve sepse ato folen kunder profecise se tij dhe shpirtit te shenjte duke e quajtur ate nje fryme te ndyre dhe se Jezusin e mesonte Djalli Belbebuz.

    28 Nė tė vėrtetė po ju them se bijve tė njerėzve do t'u falet ēfarėdo mėkat dhe ēdo blasfemi qė do tė thonė;29 po pėr atė qė do tė blasfemojė kundėr Frymės sė Shenjtė nuk do tė ketė falje pėrjetė; ai ėshtė fajtor pėr dėnim tė pėrjetshėm".30 Sepse ata(hebrejte) thoshnin: "Ai ka njė frymė tė ndyrė!".(Marku 3)

    Jezusi deklaron se larja e mekatit ne kete bote eshte ndeshkimi i tij me ligj edhe pse ai ligj mund te duket i ashper per njerzit.

    43 Tani nėse dora jote tė skandalizon pėr mėkat, preje; ėshtė mė mirė pėr ty tė hysh dorėcung nė jetė, sesa tė kesh dy duar dhe tė shkosh nė Gehena, nė zjarrin e pashueshėm,(Marku 9)

    Jezusi deklaron se mekatet i fal Zoti dhe jo prifti nepermjet rrefimit.

    25 Dhe kur nisni tė luteni, nėse keni diēka kundėr ndokujt, faleni, qė edhe Ati juaj qė ėshtė nė qiejt, t'ju falė mėkatet tuaja.26 Por nė se ju nuk falni, as Ati juaj, qė ėshtė nė qiejt, nuk do t'jua falė mėkatet tuaja(Marku 11)

    Gjithashtu ne bibel permendet se per shkak te mekateve njerzve u ndodhin te keqija

    14 Mė vonė Jezusi e gjeti nė tempull dhe i tha: "Ja, ti u shėrove; mos mėkato mė qė tė mos tė tė bėhet njė gjė mė e keqe".*Gjoni 5


    Jezusi gjithashtu deklaron se hyjnizimi i tij si Zot apo bir i Zotit eshte nje mekat dhe se Ai eshte Biri i njeriut dhe gjithcka e ben me fuqine e Zotit i Cili edhe e ka derguar si profet.



    24 Prandaj ju thashė se ju do tė vdisni nė mėkatet tuaja, sepse po tė mos besoni se unė jam, ju do tė vdisni nė mėkatet tuaja``....28 Atėherė Jezusi u tha atyre: ``Kur ta keni lartuar Birin e njeriut, atėherė do tė njihni se unė jam, dhe se nuk bėj asgjė prej vetvetes, por i them kėto gjėra ashtu si Ati mė ka mėsuar.29 Dhe ai qė mė ka dėrguar ėshtė me mua; Ati s`mė ka lėnė vetėm, sepse bėj vazhdimisht gjėrat qė i pėlqejnė``.(Gjoni 8)

    Fakti qe Jezusi ne ardhjen e tij te dyte do te shperbleje secilin njeri sipas veprave tregon se ai se pari sipas bibles vjen si bir i njeriut dhe se dyti secili do gjykohet ligjerisht sipas veprave te tij pa qene i falur me pare nga kryqezimi biblik.


    Sepse Biri i njeriut (Jezusi) do tė vijė nė lavdinė e Zotit tė vet bashkė meengjėjt e tij; dhe atėherė ai do tė shpėrblejė secilin sipas veprės sė tij., Mateu 16:27
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Krijimi i Jezusit (Isait) a.s

    {Ata e ndryshuan tė vėrtetėn e Perėndisė nė gėnjeshtėr dhe adhuruan dhe i shėrbyen krijesės nė vend tė Krijuesit, qė ėshtė i bekuar pėrjetė. Amen. (Romaket 1/25)


    Dikur shkova nė kishė dhe mė shqetėsonte pėrbrenda shpirtit adhurimi i krijesave dhe mos adhurimi i Krijuesit, Gjithashtu mė ka shqetėsuar dhe mė ka vėnė gjithmonė pėrballė njė pyetje pse Jezusi konsiderohet Zot ose bir i Zotit ndėrkohė ai pėrngjason me shumė krijesa tė tjera me cilėsitė e tij dhe veprat e Tij.Prandaj njė ditė po mendoja se krijimi i Ademit, Evės, dhe Jezusit janė disa nga mrekullitė qė Zoti vendosi qė tė jenė argument pėr njerzit dhe shkencėn bashkėkohore.Krijimi i trupit tė njeriut nga Zoti ėshtė kryer nė disa mynyra dhe etapa.Krijimi i Ademit, njeriut tė parė i cili hudh poshtė shkencėn e mitologjisė sė Darvinit dhe ėshtė fillimi i krijimit tė bashkėsisė njerzore.Ademi u krijua nga balta dhe mbasi Zoti i dha formė dhe harmoni trupit tė tij i fryu shpirtin Brenda nė trup dhe kėshtu krijesa e parė njerėzore filloi jetėn e saj.Fillimi i jetės sė njeriu filloi me hyrjen ose vendosjen e shpirtit brenda trupit dhe e kundėrta e kėtij procesi i ndodh njeriut kur ai vdes.Trupi i tij mbas vdekjes kthehet tek origjina e tij (Toka).Zoti madhėshtor jo vetėm qė e krijoi njeriun prej baltės por ai vendosi nė ligjet e Tij universale qė prej tė njėjtės tokė dhe tė njėjtit ujė tė dalin bimė me cilėsi dhe forma tė ndryshme.E njėjta tokė dhe i njėjti ujė transofromohet nė bimė, pemė me shije tė ndryshme pėr tė ushqyer dhe pėr tė mbajtur gjallė trupin e njeriut.Dheu dhe Uji nė ligjet e Zotit shėndėrrohen nė proteina, kripėra minerale, karbohidrate, yndyrna duke qenė kėshtu mrekulli qė secili prej nesh duhet tė hulumtojė.Shijet e ėmbėlta, tė tharta,ekzotike, tė athta, djegėse me vlerat e tyre ushqyese janė mrekullia mė e madhe pėr meditim qė Zoti krijon nga Uji dhe Dheu si ushqim pėr njeriun.Si ka mundėsi qė nga i njėjti ujė dhe i njėjta tokė dalin tė gjithė kėto fruta, bimė dhe pemė pėr tė ushqyer njeriun?A ėshtė kjo rastėsi e natyrės apo ėshtė caktim dhe krijim madhėshtor i tė madhit Zot.A nuk duhet falenderuar Zoti qė pėrvec Krijimit dhe sjelljes nė Ekzistencė krijoi mrekulli pėr ne qė tė ushqehemi dhe jetojmė?Krijimi i njeriut tė parė nga dheu, i ushqimit tė tij dhe vendosja e trupit tė tij mbas vdekjes nė tokė dėshmojnė se kjo ėshtė llogjika mė e qartė dhe e pranueshme e krijimit tė parė njerzor.Kjo pėr tė vetmen arsye se feja ,shkenca e vėrtetė dhe llogjika e saktė kurrė nuk bien nė kundėrshtim me njėra tjetrėn.Mbas krijimit tė njeriut tė parė Ademit a.s, Zoti krijoi palėn e tij Hauan(Evėn) nga brinja e gjoksit tė Ademit.E krijoi Hauan (Evėn) nga brinja pėr tė qenė ajo njė domodoshmėri pėr mashkullin dhe e brishtė, dhe tė dy tė formonin bashkėsinė njerzore.Krijimi i gruas sė parė Hauasė(Evės) ėshtė njė tjetėr eveniment historik i krijimit njerzor qė kėrkon vėmendje dhe meditim.Simbolika e krijimit tė gruas nga brinja e Ademit tregon se ajo ėshtė pjesė e burrit dhe domosdoshmėri pėr ecurinė normale tė jetės bashkėshortore.Gruaja ėshtė e brishtė dhe delikate si brinja dhe nėse pėrpiqesh ta drejtosh me forcė do tė thyhet.. .Ajo ėshtė e mbushur me ndjenja dhe emicione tė cilat nuk gjenden tek mashkulli.Qėnia e saj e brishtė dhe plot me ndjenja ėshtė njė tjetėr mrekulli e krijuar prej Zotit, qė gruaja tė dhurojė shumė dashuri bashkėshortit tė saj dhe njė pjesė e kėtyre ndjenjave lidhen drejtėpėrdrejtė me statusin e saj si nėnė.Mbas krijimeve tė para drejtėpėrdrejta tė Ademit dhe Hauas, Zoti vendosi nė ligjet universale tė Tij qė krijimet e tjera tė qėnieve njerzore tė vinin me shkaqe si pasojė e bashkimit dhe marrėdhėnies midis burrit dhe gruas.Sperma e vendosur nė shtyllėn kurrizore tė burrit dhe vezoret e femrės do tė vijonin fazat e krijimit tė embrionit njerzor nė barkun e gruas dhe mbas periudhės 4 mujore tė kėtij embrioni, Zoti do tė dėrgonte Ėngjėllin qė do tė pėrsėriste fenomenin e jetėdhėnies duke futur shpirtin nė trup dhe ky do tė ishte fillimi i jetės pėr njeriun nė barkun e nėnės sė tij.

    Tė dy krijimet e para tė Ademit tė krijuar pa nėnė dhe baba dhe Hauas tė krijuar vetėm nga njė pjesė e mashkullit nuk do ta mbyllnin ciklin e mynyrės sė krijimit tė drejtėpėrdrejtė nga Zoti tė qėnies njerzore .Pėr kėtė Zoti madhėshtor vendosi qė tė ketė njė krijim tjetėrpėr bashkėsinė njerzore.Ai ishte krijimi i Isait(Jezusit) a.s i cili ndryshe nga krijimi i Ademit dhe Hauas u krijuar vetėm nga nėna e Tij e ndershme Merjemja(Maria), pa baba.Edhe pse jo shumė i ndryshėm nė mynyrė nga krijimet e para, ai prapė pėrbėn njė mrekulli hyjnore pėr tė qenė nė vėmendjen e njeriut.Krijimi i Isait ishte nje mrekulli pėr njerzimin sepse koha e krijimeve tė drejtėpėrdrejta tė Ademit dhe Hauas nga Zoti ishin shumė tė hershme dhe njerzit ishin tė njohur me instiktin dhe pėrvojėn e krijimit sipas mynyrės ku gruaja dhe burri martoheshin dhe kryenin marrėdhėnie pėr tė lindur fėmijė.Pikėrisht mbas kėtij cikli tė zgjatur tė kėtij krijimi njerzor, Zoti sjell risinė e re tė krijimit tė njeriut pėr t’ia rikujtuar njeriut fuqinė dhe krijimin e pare tė Tij tė Ademit dhe Hauas dhe pėr tė qenė ky krijim i fundit njė eveniment i cili do ta vazhdojė te riciklohet nga historia qė te jetė argument pėr fuqinė e Zotit, Mrekullinė e Tij dhe tė mund tė sjellė ndėrmend krijimin e Ademit dhe Hauas pėr rrėzimin e tezave darviniste dhe ateiste pėrgjatė gjithė historisė si, pėr tė kundėrshtuar supozimet e kristianėve se krijimi pa baba tregon hyjnizimin e Isait(Jezusit) dhe natyrisht pėr tė mos qenė shkenca e moderne (klonizimit dhe insiminimit) sfidė ndaj mėsimeve fetare hyjnore.

    Prandaj dhe Allahu e pėrmend nė kuran krijimin e Jezusit bashkė me krijimin e Ademit.

    Vėrtet, ēėshtja e Isait (Jezusit tė lindur pa baba) te All-llahu ėshtė sikurse ēėshtja e Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, e pastaj atij i tha "Bėhu!" ai u bė.(Maide 59)

    Para se tė flasim pėr krijimin e Jezusit do tė pėrmendim dhe disa mrekulli tė tjera nė krijimet dhe lindjet e njerzve .

    Profeti Ibrahim a.s(Abraham) dhe gruaja e tij Sara patėn vėshtirsi pėr tė lindur.Kjo pasi Sara ishte nė moshė tė madhe dhe nuk mund tė lindte.Prandaj Jezusi u shpreh tek Mateu pėr mrekullinė qė Zoti i dha Ibrahimit nė lindjen e djalit tė tij nė moshėn e tij madhore,

    Dhe mos t'ju shkojė mendja tė thoni me vete: "Ne kemi Abrahamin pėr atė"; sepse unė po ju them se Perėndia mund tė nxjerrė bij tė Abrahamit edhe prej kėtyre gurėve. (Mateu 3/9)

    Pra Fuqia dhe Mrekullitė e Zotit i kalojnė llogjikat njerzore sipas fjalėve tė Jezusit.

    Dhe ai, duke u pėrgjigjur, u tha atyre: "Unė po ju them se nė se kėta do tė heshtnin, gurėt do tė bėrtisnin".(Luka 19/40)

    Ne do tė shqyrtojmė me anė tė verseteve biblike se e fuqinė pėr tė krijuar njeriun dhe pėr tė dhėnė fėmijė e ka vetėm Zoti.Nė bibėl tregohet se si u krijua trupi Ademit nga dheu, futja e shpirtit nė trup dhe krijimi i Evės nga Brinja Ademit.

    Atėherė Zoti Perėndi formoi njeriun nga pluhuri i tokės, i fryu nė vrimat e hundės njė frymė(shpirt) jete, dhe njeriu u bė njė qenie e gjallė.(Zanafilla 2/7)

    Atėherė Zoti Perėndi e futi nė njė gjumė tė thellė njeriun, tė cilin e zuri gjumi; dhe mori njė nga brinjėt e tij dhe e mbylli mishin nė atė vend.22 Pastaj Zoti Perėndi me brinjėn qė i kishte hequr njeriut formoi njė grua dhe e ēoi te njeriu.(Zanafilla 2/21-22)

    Po ashtu tregohet se ka njė lidhje midis krijimit tė njeriut nga Dheu dhe krijimi formimi i ushqimeve(bimėve dhe frutave) prej dheu.

    Dhe Perėndia tha: "Ja unė po ju jap ēdo bar qė lėshon farė mbi sipėrfaqen e mbarė tokės dhe ēdo pemė tė ketė fruta qė pėrmbajnė farė; kjo do t'ju shėrbejė si ushqim.(Zanafilla 1/29)

    Pra ky ishte krijimi i parė i drejtėpėrdrejtė nga Zoti i njeriut mė pas Ai vendosi nė ligjet e tij universale qė njeriu tė krijohet nga marrėdhėnia e burrit me gruan.Edhe pse marrėdhėnia burrė dhe grua janė shkak pėr formimin e embrionit tė fėmijės ėshtė Allahu ai qė vendos se kush cift do tė ngjizet dhe kush jo, kush fėmijė do tė lindė I shėndetshėm dhe kush jo.Ėshtė Allahu Ai qė vendos sjelljen e shpirtit nga Ėngjėlli nė muajin e 4 tė shtatzanisė mbas formimit tė embrionit dhe vazhdimin e jetės sė fėmijės nė barkun e gruas.Ne do tė shikojmė disa shembuj biblikė qė flasin pėr kėtė gjė.

    Kėshtu Sara i tha Abrahamit: "Ja, Zoti mė ka ndaluar tė kem fėmijė.. .".(Zanafilla 16/2)

    16 Dhe Unė(Zoti) do ta bekoj dhe do tė bėj qė ajo tė tė japė edhe njė bir.. .17 Atėherė Abrahami u shtri me fytyrėn ndaj tokės dhe qeshi; dhe tha nė zemėr tė tij: "A do tė lindė vallė njė fėmijė nga njė njeri njėqindvjeēar? Dhe do tė lindė Sara qė ėshtė nėntėdhjetė vjeē?".(Zanafilla 17/16-17)

    Por Abrahami dhe Sara ishin pleq, nė moshė tė kaluar, dhe Sara nuk kishte mė tė pėrmuajshmet e grave.12 Prandaj Sara qeshi me veten e saj, duke thėnė: "Plakė si jam, a do tė kem unė gėzime tė tilla, me qėnė se vetė zoti im ėshtė plak?".13 Dhe Zoti i tha Abrahamit: "Pse qeshi vallė Sara duke thėnė: "A do tė lind unė pėrnjėmend, plakė siē jam?".14 A ka vallė diēka qė ėshtė shumė e vėshtirė pėr Zotin? (Zanafilla 18/11-14)

    Pra sipas biblės pėr Zotin nuk ėshtė asgjė e vėshtirė nė ndryshimin e ligjeve universale tė Tij.

    Dhe Sara u ngjiz dhe lindi njė djalė me Abrahamin nė pleqėrinė e tij, nė kohėn e caktuar qė Perėndia i kishte thėnė. 3 Dhe Abrahami ia vuri emrin Isak birit qė i kishte lindur dhe qė Sara kishte pjellė.(Zanafilla 21/2-3)

    Atėherė Abrahami iu lut Perėndisė dhe Perėndia shėroi Abimelekun, gruan e tij dhe shėrbyeset e saj, dhe ato mundėn tė pjellin.18 Sepse Zoti e kishte shterpėzuarplotėsisht tėrė shtėpinė e Abimelekut, pėr shkak tė Sarės, gruas sė Abrahamit.(Zanafilla 20/17-18)

    Po kėshtu dhe gruaja e Isakut, Rebeka ishte shterpė dhe nuk lindte por me lutjen drejtuar Zotit nga Isaku ai iu mundėsua lindja sikurse Sarės.

    Abrahamit i lindi Isaku; dhe Isaku ishte dyzet vjeē kur mori pėr grua Rebekėn, e bija e Bethuelit, Arameu i Paddan-Aranit dhe motra e Labanos, Arameut.21 Isaku e luti Zotin pėr gruan e tij sepse ajo ishte shterpė. Zoti ia plotėsoi dėshirėn dhe Rebeka, gruaja e tij, u ngjiz.(Zanafilla 25/20-21)

    E njėjta histori sikurse e Sarės dhe Rebekės tregohet dhe pėr Rakelėn gruan e Jakobit.

    Zoti, duke parė qė pėr Lean nuk kishte dashuri, ia ēeli barkun asaj, ndėrsa Rakela ishte shterpė.(Zanafilla 29/31)Kur Rakela pa qė nuk po i bėnte fėmijė Jakobit, u bė ziliqare e motrės sė saj dhe i tha Jakobit: "Mė bėj me fėmijė pėrndryshe unė po vdes".Jakobi u mbush tėrė inat kundėr Rakelės dhe i tha: "Se mos jam unė nė vend tė Perėndisė qė nuk tė lejon tė kesh fėmijė?"……. .Atėherė Rakela tha: "Perėndia mė dha tė drejtė; ai dėgjoi gjithashtu zėrin tim dhe mė dha njė bir". Prandaj i vuri emrin Dan.(Zanafilla 30/1-2,6)

    Po kėshtu Bibla tregon se fuqia pėr gjithcka dhe cdo gjė ėshtė vetėm nė dorė tė Zotit. Ai tė jep fėmijė dhe Ai tė lė sterile, Ai tė vdes dhe Ai tė bėn tė jetosh, Ai tė poshtėron kur i shkel urdhėrat e tij dhe Ai tė lartėson kur beson tek Ai me sinqeritet.

    Ata qė ishin tė ngopur shkojnė si punėtorė ditorė pėr njė copė bukė, ndėrsa ata qė ishin tė uritur nuk vuajnė mė nga uria. Madje edhe ajo qė ishte shterpė, ka pjellė shtatė herė, ndėrsa ajo qė ka shumė fėmijė ėshtė dobėsuar.6 Zoti tė bėn tė vdesėsh dhe tė bėn tė jetosh; tė zbret nė Sheol dhe tė ngjit qė andej.7 Zoti tė varfėron dhe tė pasuron, ai tė poshtėron dhe ai tė lartėson.(1 i Mbretėrve, nė Septuaginta 2/5-7)

    Mrekulli tjetėr ėshtė dhe lindja qė bėri nėna e Samsonit mbasi ajo ishte shterpė.Pėrkrahas shėrimit tė shterpėsisė ajo pati dhe njė lajmėrim nga Ėngjėlli pėr lindjen e fėmijės sė saj si mrekulli tė dhuruar prej Zotit . E nė tė vėrtetė Samsoni ishte i fuqishėm dhe me shumė mrekulli nė trupin e tij atė nuk mund ta vrisnin paganėt pėrvec se duke mėsuar sekretin e tij tė vdekjes dhe vetėsakrifikimi i tij njihet sot nė terminologjinė bashkėkohore si njė kamikaz.


    1 Bijtė e Izraelit filluan pėrsėri tė bėjnė atė qė ėshtė e keqe pėr sytė e Zotit, dhe Zoti i dha nė duart e Filistejve pėr dyzet vjet.2 Ishte njė njeri nga Tsorahu, prej familjes sė Danitėve, qė quhej Manoah; gruaja e tij ishte shterpė dhe nuk kishte fėmijė.3 Engjėlli i Zotit iu shfaq kėsaj gruaje dhe i tha: "Ja, ti je shterpė dhe nuk ke fėmijė, por ke pėr tė mbetur me barrė dhe do tė lindėsh njė fėmijė.4 Prandaj ruhu se pi verė o pije dehėse, dhe mos ha asnjė gjė tė papastėr.5 Sepse ti do tė mbetesh me barrė dhe do tė pjellėsh njė djalė, mbi kokėn e tė cilit nuk do tė kalojė brisku, sepse fėmija do tė jetė njė Nazireo kushtuar Perėndisė qė nė barkun e nėnes sė tij; ai do tė fillojė ta ēlirojė Izraelin nga duart e Filistejve".6 Atėherė gruaja shkoi t'i thotė bashkėshortit tė saj: "Njė njeri i Perėndisė erdhi tek unė; pamja e tij ishte si ajo e Engjėllit tė Perėndisė, me tė vėrtetė e frikshme. Unė nuk e pyeta se nga vinte, dhe ai nuk mė tha emrin e tij;7 por mė tha: "Ja, ti do tė mbetesh me barrė dhe do tė pjellėsh njė djalė; prandaj tani mos pi verė as pije dehėse, dhe mos ha asgjė tė papastėr, sepse fėmija do tė jetė njė Nazireo i kushtuar Perėndisė qė nė barkun e nėnės sė tij deri nė ditėn e vdekjes sė tij"".(Gjyqtarėt – 13/1-7)

    E njėjta mynyrė lindje ndodhi dhe me Elizabetėn gruan e profetit Zakaria.

    5 Nė ditėn e Herodit, mbretit tė Judesė, ishte njė prift me emėr Zakaria, nga rendi i Abias; gruaja e tij ishte pasardhėse e Aaronit dhe quhej Elizabetė.6 Qė tė dy ishin tė drejtė nė sytė e Perėndisė, duke ecur pa tė metė nė tė gjitha urdhėrimet dhe ligjet e Zotit.7 Por nuk kishin fėmijė, sepse Elizabeta ishte shterpe, dhe tė dy ishin tė kaluar nė moshė.11 Atėherė njė engėll i Zotit iu shfaq duke qėndruar nė kėmbė nė tė djathtėn e altarit tė temjanit.12 Zakaria, kur e pa, u trondit dhe e zuri frika.13 Por engjėlli i tha: "Mos u tremb, Zakaria, sepse lutja jote u plotėsua dhe gruaja jote Elizabeta do tė lindė njė djalė, tė cilit do t'ia vėsh emrin Gjon.14 Dhe ai do tė jetė pėr ty shkak gėzimi dhe hareje, dhe shumė vetė do tė gėzohen pėr lindjen e tij.15 Sepse ai do tė jetė i madh pėrpara Zotit; nuk do tė pijė as verė as pije dehėse dhe do tė jetė i pėrplotė me Frymėn e Shenjtė qė nė barkun e s'ėmės.18 Dhe Zakaria i tha engjėllit: "Nga se do ta njoh kėtė? Sepse unė jam plak dhe gruaja ime ėshtė e kaluar nė moshė".19 Dhe engjėlli, duke iu pėrgjigjur, i tha: "Unė jam Gabrieli qė rri nė prani tė Perėndisė, dhe mė kanė dėrguar qė tė flas me ty dhe tė tė njoftoj kėto lajme tė mira.20 Dhe ja, ti do tė jesh i pagojė dhe nuk do tė mund tė flasėsh deri nė atė ditė kur do tė ndodhin kėto gjėra, sepse nuk u ke besuar fjalėve tė mia, tė cilat do tė pėrmbushen nė kohėn e tyre".24 Dhe, pas atyre ditėve Elizabeta, gruaja e tij, u ngjiz; dhe u fsheh pesė muaj dhe thoshte:25 "Ja ē'mė bėri Zoti, nė ato ditė kur e ktheu vėshtrimin e Tij mbi mua pėr tė mė hequr turpin pėrpara njerėzve".(Luka 1/5-25)

    Pra Zoti pėrvec mrekullisė sė heqjes sė shterpėsisė nga mosha ose sėmundja Zoti i dėrgonte dhe Ėngjėj pėr ti pėrgėzuar kėto njerėz tė mirė.

    11 Engjėlli i Zotit i tha(Agarit, gruas sė Abrahamit) akoma: "Ja, ti je me barrė dhe do tė lindėsh njė djalė dhe do ta quash Ismael, sepse Zoti mori parasysh hidhėrimin tėnd;(Zanafilla 16/11)

    Mbas kėtyre mrekullive dhe ndihmesave tė njerzve tė mirė Zoti vendosi qė tė rikthejė dhe njėherė nė kujtesėn njerzore krijimin e Tij tė drejtėpėrdrejtė si shembulli i Ademit dhe Hauas(Evės).E bėri kėtė pėr tė qenė mrekullia e fundit e dėrguar te populli mohues hebre iI cili sa herė qė i vinte ndonjė profet disa i gurėzonin e disa i vritnin. Lindja e Jezusit dhe largimi i tij nga kjo botė pėrkohėsisht do tė ishte mbyllja dhe largimi pėrfundimtar i profetėve nga populli hebre.Prandaj Zoti zgjodhi qė mrekullia e lindjes sė Jezusit tė jetė mėsim pėr gjithė njerzimin dhe kjo tė jetė shenjė pėr shkencėn bashkėkohore se cdo gjė qė ndodh nė tokė nga shkenca ose nga njerzit ėshtė dėshira e Zotit qė tė ndodh.

    Lindja e Jezusit a.s.


    26 Nė muajin e gjashtė, engjėlli Gabriel u dėrgua nga Perėndia nė njė qytet tė Galilesė, qė quhej Nazaret, 27 te njė e virgjėr, qė ishte e fejuar me njė njeri qė quhej Jozef, nga shtėpia e Davidit; dhe emri i virgjėreshės ishte Maria. 28 Dhe engėlli hyri te ajo dhe tha: "Tungjatjeta, o hirplote, Zoti ėshtė me ty; ti je e bekuar ndėr gratė". 29 Por kur e pa atė, ajo mbeti e shqetėsuar nga fjalėt e tij, dhe pyeste vetveten ēfarė kuptimi mund tė kishte njė pėrshėndetje e tillė.30 Dhe engjėlli i tha: "Mos ki frikė, Mari, sepse ke gjetur hir para Perėndisė.31 Dhe ja, ti do tė mbetesh shtatzėnė dhe do tė lindėsh njė djalė, dhe do t'ia vesh emrin Jezus.32 Ai do tė jetė i madh dhe do tė quhet profeti i Shumė tė Lartit; dhe Zoti Perėndi do t'i japė fronin e Davidit, atit tė tij;33 dhe do tė mbretėrojė mbi shtėpinė e Jakobit pėrjetė, dhe mbretėria e tij nuk do tė ketė kurrė tė sosur".34 Dhe Maria i tha engjėllit: "Si do tė ndodhė kjo, pėrderisa unė nuk njoh burrė?".35 Dhe engjėlli duke u pėrgjigjur, i tha: "Fryma e Shenjtė do tė vijė mbi ty dhe pushteti i Shumė tė Lartit do tė tė mbulojė me hijen e vet; prandaj i shenjti qė do tė lindė prej teje do tė quhet profet i Perėndisė. 36 Dhe ja, Elizabeta, e afėrmja jote, edhe ajo, nė pleqėrinė e saj, mbeti shtatzėnė me njė djalė; dhe ky ėshtė muaji i gjashtė pėr tė, qė e quanin shterpė,37 sepse me Perėndinė asgjė s'ėshtė e pamundshme".38 Atėherė Maria tha: "Ja shėrbėtorja e Zotit; le tė mė ndodhė sipas fjalės sate". Dhe engjėlli u largua prej saj.(Luka 1/26-38)

    Sic e pamė dhe nga versetet e mėsipėrme fuqia e Zotit i ndihmon njerzit :

    1) A ka vallė diēka qė ėshtė shumė e vėshtirė pėr Zotin? (Zanafilla 18/14)2)Zoti ia plotėsoi dėshirėn… .(Zanafilla 25/21)3 )Se mos jam unė(Jakobi) nė vend tė Perėndisė qė nuk tė lejon tė kesh fėmijė?"... .(Zanafilla 30/1)4)… ajo qė ishte shterpė, ka pjellė shtatė here … . 6 Zoti tė bėn tė vdesėsh dhe tė bėn tė jetosh.. . (1 i Mbretėrve, nė Septuaginta 2/5-7)5) .. sepse me Perėndinė asgjė s'ėshtė e pamundshme (Luka1/37)


    Tė njėjtėn gjė thuhet edhe pėr lindjen e mrekullueshme tė Maries.

    34 Dhe Maria i tha engjėllit: "Si do tė ndodhė kjo, pėrderisa unė nuk njoh burrė?".36 Dhe ja, Elizabeta, e afėrmja jote, edhe ajo, nė pleqėrinė e saj, mbeti shtatzėnė me njė djalė; dhe ky ėshtė muaji i gjashtė pėr tė, qė e quanin shterpė,37 sepse me Perėndinė asgjė s'ėshtė e pamundshme"(Luka 1/36-37)

    Pra pėr Allahun asgjė nuk ėshtė e vėshtirė, Ai mund tė krijoi njeriun nga Dheu(Ademin) gruan nga Brinja(Evėn) mund ti japė fėmijė tė moshuarės dhe asaj qė i ka mbaruar cikli i menstruacioneve(Sara) ai e bėn gruan dhe burrin steril tė lindė sepse vetėm nė dorė tė Tij janė ligjet universale.Ai i thyen ato pėr kėdo duke kryer kėshtu njė mrekulli pėr sytė e njerzve.Nėse Zoti dėshiron e ndalon diellin(Joshua), nėse Zoti dėshiron e bėn zjarrin tė ftohtė, detin e ndan nė mes, shkopin e bėn gjarpėr, spermėn dhe vezoren e femrės e bėn krijesė tė pėrsosur.Allahu ėshtė Ai qė vendos pėr cdo ligj tė Tij nė natyrė.Ai e krijon njeriun dhe nga gurėt nėse dėshiron sikurse thotė Jezusi.

    Dhe mos t'ju shkojė mendja tė thoni me vete: "Ne kemi Abrahamin pėr atė"; sepse unė po ju them se Perėndia mund tė nxjerrė bij tė Abrahamit edhe prej kėtyre gurėve. (Mateu 3/9)

    Pra Maria u ngjiz sipas urdhėrit tė Zotit “Bėhu” dhe nė barkun e saj u krijua embrioni i i tė zgjedhurit dhe tė dėrguarit tė Zotit Isait a.s(Jezusit).Prandaj Jezusi u quajt “fjalė e Zotit” dhe i ndihmuar nga fryma e shenjtė qė nė bėbl personifikon Ėngjėllin Gabriel.

    34 Dhe Maria i tha engjėllit: "Si do tė ndodhė kjo, pėrderisa unė nuk njoh burrė?".35 Dhe engjėlli duke u pėrgjigjur, i tha: "Fryma e Shenjtė do tė vijė mbi tydhe pushteti i Shumė tė Lartit do tė tė mbulojė me hijen e vet; prandaj i shenjti qė do tė lindė prej teje do tė quhet nebij i Perėndisė.(Luka 1/34-35)

    Engjėlli Gabriel u dėrgua nga Perėndia nė njė qytet tė Galilesė, qė quhej Nazaret, 27 te njė e virgjėr, qė ishte e fejuar me njė njeri qė quhej Jozef.(Luka 1/26-27)

    "Ajo (Merjemja) tha: Zoti im, si mund te kem unė djalė e mua s'mė ka prekur njeriu. Ai (Allahu) tha: Ja, kėshtu Allahu krijon ēka te doje. Kur Ai vendos pėr njė ēeshtje, vetėm i thotė "Bėhu" Ajo menjehere bėhet." (Sure Maide:47)

    18 Tani lindja e Jezu Krishtit ndodhi nė kėtė mėnyrė: Maria, nėna e tij, i ishte premtuar Jozefit, por para se tė fillonin tė rrinin bashkė, mbeti shtatzėnė nga Frymėn e Shenjtė.20 Por, ndėrsa bluante me vete kėto ēėshtje, ja qė iu shfaq nė ėndėrr njė engjell i Zotit dhe i tha: "Jozef, bir i Davidit, mos ki frikė ta marrėsh me vete Marinė si gruan tėnde, sepse ē'ėshtė ngjizur nė tė, ėshtė vepėr e Frymės sė Shenjtė.(Mateu 1/28,20)

    "Perkujto kur engjejt i thanė: "0 Merjeme (Mari), Allahu te pergezon me fjalan e vet (me lindjen e njė fėmijė si rezultat i fjalės se Zotit “Behu”)" (Maide:45)

    Pra Lindja e Jezusit ishte jashtė ligjeve natyrore sepse ėngjėlli solli shpirtin pasi Zoti pati krijuar embrionin e Jezusit me fjalėn e Tij “Bėhu”. Mirėpo jo vetėm Jezusi pati lindje tė ndihmuar nga Ėngjėlli Gabriel(Fryma e shenjtė) dhe nga ėngjėj tė tjerė por edhe Gjon Pagėzori(Jahja). Sikurse erdhi ėngjėlli tek Maria dhe ia bekoi femijėn me frymėn e shenjtė tė njėjtėn gjė bėri dhe tek Elizabeta gruaja e Zakarias .


    Dhe ndodhi qė, sapo Elizabeta dėgjoi pėrshėndetjen e Maries, fėmija i kėrceu nė bark, dhe Elizabeta u mbush me Frymėn e Shenjtė 42 dhe thėrriti me zė tė lartė, duke thėnė: "Ti je e bekuar ndėr gratė dhe i bekuar ėshtė fryti i barkut tend ”. (Luka 1/41-42)

    "Por engjėlli i tha: "Mos u tremb, Zakaria, sepse lutja jote u plotėsua dhe gruaja jote Elizabeta do tė lindė njė djalė, tė cilit do t'ia vėsh emrin Gjon.14 Dhe ai do tė jetė pėr ty shkak gėzimi dhe hareje, dhe shumė vetė do tė gėzohen pėr lindjen e tij.15 Sepse ai do tė jetė i madh pėrpara Zotit; nuk do tė pijė as verė as pije dehėse dhe do tė jetė i pėrplotė me Frymėn e Shenjtė qė nė barkun e s'ėmės. (Luka 1 /13-15)

    Po kėshtu dhe profetė dhe njerėz te tjerė kanė qenė tė mbudhur me frymėzim dhe tė ndihmuar nga Ėngjėjt dhe fryma e shenjtė.

    67 Dhe Zakaria, ati i tij, u mbush me Frymėn e Shenjtė dhe profetizoi, duke thėnė (Luka 1/67)

    52 Dhe dishepujt ishin mbushur me gėzim dhe me Frymėn e Shenjtė (Veprat e apostujve – 13/52)

    "Ne te vėrtetė, Barnaba ishte njeri i shkathet i mbushur me shpirtin e shenjtė dhe me besim te gjallė".(Veprat e Apostujve 1/24)

    Qė Fryma e shenjtė ishte ėngjėll kėtė e vėrtėtojnė shumė pjesė biblike.Fakti qė fryma e shenjtė shėndėrrohet nė pėllumb tregon qartė se ajo nuk ėshtė Zoti ose pjesė e Tij sic pretendojnė kristianėt.Sepse Zoti ėshtė qėnie unike dhe nuk transfromohet nė krijesė.

    Dhe Fryma e Shenjtė zbriti mbi tė, nė trajtėn trupore si tė pėllumbit , dhe nga qielli erdhi njė zė, qė thoshte: ''Ti je Biri im i dashur, nė ty unė jam kėnaqur!''.(Luka 3/22)

    Qė Fryma e Shenjtė nuk ėshtė pjesė e Zotit ose vetė Zoti e vėrtėton dhe fakti tjetėr biblik se trupi njeriut qenka tempulli i Frymės sė Shėnjtė.Pra Fyma e shenjtė nuk mund tė jetė Zoti sepse atėherė kristianėt do tė kishin besim panteist sipas tė cilit Zoti gjendet nė cdo krijesė.I pastėr ėshtė Zoti nga kėto mangėsi dhe shpifje.

    19 A nuk e dini se trupi juaj ėshtė tempulli i Frymės sė Shenjtė qė ėshtė nė ju, tė cilin e keni nga Perėndia, dhe se nuk i pėrkitni vetvetes?(1 e Korintasve – 6/19)

    Mirėpo fryma, fryma e shenjtė ose shpirti i shenjtė pėrmendet dhe me kuptime tė tjera nė bibėl.

    “Fryma” si shpirt i njeriut.

    Nė bibėl fjalėn frymė e gjejmė dhe nė kuptimin e shpirtit tė njeriut.Pėr kėtė dėshmojnė shumė versete biblike.Edhe pse nė disa prej tyre thuhet “Fryma e Zotit” kjo nuk do tė thotė se Zoti gjendet brenda njeriut.Kjo ka tė njėjtin kuptim sikurse togėfjalėshi Toka e Zotit, Qielli i Zotit, Shpirti i Zotit(I krijuar prej Tij).Pra fryma nuk ėshtė pjesė e Zotit por ėshtė krijim i Tij dhe e veēcuar nga qėnia e Tij.

    A nuk e dini se trupi juaj ėshtė tempulli i Frymės sė Shenjtė qė ėshtė nė ju, tė cilin e keni nga Perėndia, dhe se nuk i pėrkitni vetvetes? (1 e Korintasve – 6/19)

    "Nese fryma e perendise banon ne ju ju nuk jeni ne mish por ne fryme(Romaket 8/9).

    "Zoti, Perėndia i frymėve tė ēdo mishi, le tė caktojė mbi kėtė asamble njė njeri (Numrat – 27/16)

    Por ata ranė pėrmbys me fytyrėn pėr tokė dhe thanė: "O Perėndi, Perėndia i frymėve tė ēdo mishi”. (Numrat 16/22)

    Ti fsheh fytyrėn tėnde dhe ata e humbasin fare; ti heq frymėn, dhe ata vdesin duke u kthyer pėrsėri nė pluhurin e tyre. Ti dėrgon frymėn tėnde dhe ata krijohen, kėshtu ti ripėrtėrin faqen e dheut.(Psalmet 104/29-30)

    Jobi e mori fjalėn pėrsėri dhe tha: "Ashtu si rron Perėndia qė mė ka hequr tė drejtėn time dhe i Plotfuqishmi qė mė ka hidhėruar shpirtin,deri sa tė ketė njė frymė jete tek unė dhe tė jetė fryma e Perėndisė nė flegrat e hundės sime, (Jobi – 27/1-3)

    Atėherė Zoti Perėndi formoi njeriun nga pluhuri i tokės, i fryu nė vrimat e hundės njė frymė(Shpirtin) jete, dhe njeriu u bė njė qenie e gjallė.(Zanafilla 2/7)

    22 Vdiq ēdo gjė qė ishte mbi tokėn e thatė dhe qė kishte frymė jete nė vrimat e hundės(Zanafilla 7/22)


    “Fryma e shenjtė” si frymėzim profetik ose frymėzim hyjnor

    Sipas biblės shumė prej profetėve dhe njerzve tė mirė besimtarė janė dirigjuar ose janė mbushur me frymėn e shenjtė.

    67 Dhe Zakaria, ati i tij, u mbush me Frymėn e Shenjtė dhe profetizoi, (Luka 1/67)

    52 Dhe apostujt ishin mbushur me gėzim dhe me Frymėn e Shenjtė (Veprat e apostujve – 13/52)

    "Ne te vėrtetė, Barnaba ishte njeri i shkathet i mbushur me shpirtin e shenjtė dhe me besim te gjallė".(Veprat e Apostujve /24)

    Cfarė kuptimi i jep bibla nė disa raste frymės sė shėnjtė !?Ajo personifikon frymėzimin me anė tė cilit Zoti frymėzontė njerzit ose profetėt.Ai i frymėzontė nė dituri por dhe nė veprime gojore ose veprime gjymtyrėsh.

    Dikujt, pra, i jepet, me anė tė Frymės, fjalė diturie; njė tjetri, sipas tė po atij Frymė, fjalė njohurie; njė tjetri besim”. (1 e Korintasve – 12/8-9)

    Perėndinė adhuroje! Sepse dėshmia e Jezusit ėshtė frymė e profecisė (Zbulesa 19/10)

    Por te njeriu ka njė frymė, dhe ėshtė fryma i tė Plotfuqishmit qė i jep zgjuarsinė. (Jobi - 32/8)

    Dhe e mbusha me Frymėn e Perėndisė, me dituri, me zgjuarėsi, me njohuri dhe ēdo shkathtėsi”.(Eksodi 31/3)

    9 Atėherė Jozueu, bir i Nunit, u mbush me frymėn e diturisė, (Ligj Pėrterirė 34/9)

    Kėshtu, pra, edhe Fryma na ndihmon nė dobėsitė tona, sepse ne nuk dimė ēfarė tė kėrkojmė nė lutjet tona, sikurse duhet; por vetė Fryma ndėrhyn pėr ne me psherėtima tė patregueshme. Dhe ai qė heton zemrat e di cila ėshtė mendja e Frymės, sepse ai ndėrhyn pėr shenjtorėt, sipas Perėndisė(Romaket 8/26-27)

    Unė them tė vėrtetėn nė Krishtin, nuk gėnjej dhe jep dėshmi me mua ndėrgjegja ime me anė tė Frymės sė Shenjtė”(Romakėve – 9/1)


    “Fryma e shenjtė” si Ėngjėll

    Forma e kumunikimit midis Zotit dhe njeriut ka qenė e shumėllojshme.Sė pari ėshtė forma e drejtėpėrdrejtė qė Zoti i foli Musait a.s.Sė dyti ėshtė kumunikimi me anė tė ėngjėllit Gabriel (Xhibril),Sė treti me anė tė frymėzimit nė zemėr dhe mendje dhe sė fundmi vegimet qė Zoti u jep nė ėndėrr profetėve osė njerzve besimtarė.

    Pastaj Zoti tha: "Dėgjoni tani fjalėt e mia! Nė se ka njė profet midis jush, unė, Zoti i bėhem i njohur atij nė vegim, flas me tė nė ėndėrr “(Numrat 12/6)

    Dhe mė tha: "Kėto fjalė janė besnike dhe tė vėrteta; dhe Zoti, Perėndi i profetėve tė shenjtė, dėrgoi engjėllin e tij, pėr t'u treguar shėrbėtorėve tė tij gjėrat qė duhet tė ndodhin pėr sė shpejti.(Zbulesa 22/6)

    Atėherė, pse u dha ligji? Ai u shtua pėr shkak tė shkeljeve, deri sa tė vinte pasardhja sė cilės i qe bėrė premtimi; dhe ky ligj u shpall nėpėrmjet engjėjve, me anė tė njė ndėrmjetėsi. (Galatasve 3/19)

    .. Jezusit, Ndėrmjetėsittė Besėlidhjes sė re,.(Hebrejve 12/24)

    .. se si Perėndia vajosi me Frymėn e Shenjtė dhe me fuqi Jezusin prej Nazareti, i cili e pėrshkoi vendin duke bėrė mirė dhe duke shėruar tė gjithė ata qė ishin tė pushtuar nga djalli, sepse Perėndia ishte me tė.(Veprat e Apostujve – 10/38)

    Ne i patėm dhėnė Musait librin dhe pas tij patėm dėrguar shumė pejgamberė. Isait, birit tė Merjemės i dhamė argumente (mrekulli) dhe e fuqizuam me (xhibrilin) shpirtin e shenjtė.(Bekare 87)

    Profetėt janė ngarkuar dhe shtyrė nga fryma e shenjtė(Ėngjėlli) pėr tė bėrė profeci.

    Sepse asnjė profeci nuk ka ardhur nga vullneti i njeriut, por njerėzit e shenjtė tė Perėndisė kanė folur, tė shtyrė nga Fryma e Shenjtė.(2 e Pjetrit – 1/21)

    Sapo arritėn atje nė kodėr, njė grup profetėsh i doli pėrpara; atėherė ai u ngarkua nga Fryma e Perėndisė dhe filloi tė bėjė profeci nė mes tyre. (1 Samuel 10/10)

    Fryma e shenjtė u dėrgua tek profeti Isaia.

    "Mirė u foli Fryma e Shenjtė me anė tė profetit Isaiaetėrve tanė, duke thėnė: "Shko tek ai popull dhe i thuaj: "Do tė dėgjoni, por nuk do tė merrni vesh, do tė vėshtroni, por nuk do tė shikoni; (Veprat e apostujve – 28/25-26)

    Fryma e shenjtė u dėrgua tek profeti David a.s

    "Vėllezėr, ishte e nevojshme qė tė pėrmbushej ky Shkrim, tė cilin Fryma e Shenjtė e parafoli me anė tė gojės sė Davidit nė lidhje me Judėn, i cili u bė prijės i atyre qė e kapėn Jezusin. (Veprat e apostujve 1/16)

    Fryma e shenjtė u dėrgua tek profeti Moisi a.s

    35 Atė Moisiun qė e kishin refuzuar, duke thėnė: "Kush tė vuri ty tė parė dhe gjykatės?", po atė u dėrgoi Perėndia si kryetar dhe ēlirues me anė tė engjėllit qė i ishte shfaqur nė ferrishte.Ai i nxori jashtė, duke kryer shenja e mrekulli nė vendin e Egjiptit, nė Detin e Kuq dhe nė shkretirė pėr dyzet vjet.Ky ėshtė ai Moisi qė u tha bijve tė Izraelit: "Zoti, Perėndia juaj do tė nxjerrė pėr ju, nga mesi i vėllezėrve tuaj, njė profet si mua. Dėgjojeni!".Ky ėshtė ai qė nė kuvend, nė shkretėtirė,ishte me engjėllin qė i fliste mbi malin Sinai dhe me etėrit tanė; dhe mori fjalėt e jetės pėr tė na e pėrēuar neve.(Veprat 7/35-38)

    Ėngjėlli qė pėrmendet nė vėrsetin e mėsipėrm pėrmendet nė bibėl me shprehjen “frymėn e tij tė shenjtė”.

    Nė ēdo hidhėrim tė tyre ai u hidhėrua, dhe Engjėlli i pranisė sė tij i shpėtoi; me dashurinė dhe dhembshurinė e tij i ēliroi, i lartoi dhe u solli tėrė ditėt e sė kaluarės.Por ata u rebeluan dhe e trishtuan Frymėn e tij tė shenjtė; prandaj ai u bė armiku i tyre dhe luftoi kundėr tyre. Ku ėshtė ai qė vinte nė mes tyre Frymėn e tij tė shenjtė.(Isaia 63/9-11)Por, kur i thirrėm Zotit, ai e dėgjoi zėrin tonė dhe dėrgoi njė Engjėll dhe na nxori nga Egjipti(Numrat 20/16)

    Po kėshtu dhe nė njė pjesė tė biblės emri engjėll pėrmendet me mbiemrin i shenjtė.

    Ėshtė lajmėruar nė mėnyrė hyjnore nga njė engjėll i shenjtė tė tė thėrrasė ty nė shtėpinė e tij pėr tė dėgjuar fjalėt qė ke pėr t'i thėnė".(Veprat 10/22)


    Nė tė gjitha kėto versete pamė se Zoti dėrgontė “frymėn e tij tė shenjtė” pėr ti shpallur profetėve mesazhe dhe mrekulli.Fryma e shenjtė sipas biblės nė kėto raste ishin ėngjėjt e Zotit ose kryeėngjėlli Gabriel i cili u dėrgohej shpesh herė profetėve dhe njerzve besimtarė.

    po, ndėrsa unė po flisja akoma nė lutje, ai njeri, Gabrieli, qė e kisha parė nė vegim nė fillim, i dėrguar me fluturim tė shpejtė, mė arriti nė orėn e blatimit tė mbrėmjes. Ai mė mėsoi, mė foli dhe mė tha: "Unė kam ardhur tani, o Daniel, qė tė tė vė nė gjendje tė kuptosh.(Daniel 9/21-22)

    19 Dhe engjėlli, duke iu pėrgjigjur, i tha: "Unė jam Gabrieli qė rri nė prani tė Perėndisė, dhe mė kanė dėrguar qė tė flas me ty dhe tė tė njoftoj kėto lajme tė mira.24 Dhe, pas atyre ditėve Elizabeta, gruaja e tij, u ngjiz; dhe u fsheh pesė muaj dhe thoshte(Luka 1/19,24)

    26 Nė muajin e gjashtė, engjėlli Gabriel u dėrgua nga Perėndia nė njė qytet tė Galilesė, qė quhej Nazaret, 27 te njė e virgjėr, qė ishte e fejuar me njė njeri qė quhej Jozef, nga shtėpia e Davidit; dhe emri i virgjėreshės ishte Maria.(Luka 1/26-27)

    Dhe se fjala Frymė nė shumė raste tė biblės pėrmendet pėr tė indetifikuar engjėjt kėto krijesa tė mrekullueshme qė i binden Zotit pa hezitim.Ne do tė pėrmendim disa pjesė biblike pėr tė treguar se fjala “Frymė” ėshtė unike me fjalėn “Engjėll”.

    Hir pėr ju dhe paqe nga ana e atij qė ėshtė dhe qė ishte dhe qė do tė vijė; edhe nga tė shtatė frymėrat qė janė pėrpara fronit tė tij, (Zbulesa 1/4)

    "Dhe engjėllit tė kishės nė Sardė shkruaji: kėto gjėra thotė ai qė ka tė shtatė Frymėrat e Perėndisė dhe tė shtatė yjet. Unė i di veprat e tua; ti ke emrin se jeton, por je i vdekur. (Zbulesa 3/1)

    Kėto frymėra pėrmendet nė bibėl se janė shtatė engjėj.Edhe kur ai hapi vulėn e shtatė, nė qiell u bė heshtje pėr rreth gjysmė orė. Dhe unė i pashė tė shtatė engjėjt qė qėndrojnė pėrpara Perėndisė, dhe atyre u dha shtatė bori. (Zbulesa 8/1-2)

    Kurse pėr engjėjt thotė: "Engjėjt e vet ai i bėn erėra, dhe shėrbenjėsit e tij flakė zjarri";Dhe cilit nga engjėjt i tha ndonjė herė: "Rri nė tė djathtėn time, gjersa t'i vė armiqtė e tu shtroje tė kėmbėve tė tua"?..A nuk janė ata tė gjithė frymėra shėrbenjės, qė dėrgohen pėr tė shėrbyer pėr tė mirėn e atyre qė kanė pėr tė trashėguar shpėtimin? (Hebrejve 1/7,13-14)

    Njė frymė ose njė Engjėll

    "Ne nuk gjejmė asgjė tė keqe te ky njeri; dhe nėse i ka folur njė frymė ose njė engjėll tė mos luftojmė kundėr Perėndisė".(Veprat e apostujve 23/9)

    Po kėshtu dhe togė fjalėshi “Ati, Biri, Shpirti i shenjtė” nė njė vend tjetėr tė biblės zėvėndėsohet me togėfjalėshin “Ati, Biri, Engjėlli ”.

    Pagezojini ne emert e Atit, te birit e te Shpirtit te shenjte." Mateut (28/19)"Por askush nuk e di diten as oren kur do te ndodh kjo askush, as engjell ne qiell, as biri, vetemAti e di." (Marku 13/32)

    “Fryma” si fjalė e Zotit

    Fryma e Perėndisė mė ka krijuar dhe fryma e tė Plotfuqishmit mė jep jetė (Jobi – 33/4)

    Me frymėn e Perėndisė formohet akulli dhe shtrirja e ujėrave tėrhiqet. I ngarkon retė e dendura me lagėshtirė dhe i shpėrndan larg retė e tij dritėplota.Ato enden nė qiell kudo, duke ndryshuar drejtimin nė bazė tė drejtimit tė tij, pėr tė kryer ēfarėdo gjė qė Ai urdhėron mbi faqen e tokės sė banuar.I dėrgon o pėr dėnim, o pėr tokėn e tij o pėr mirėsi.(Jobi 37/10-13)

    17 Merrni edhe pėrkrenaren e shpėtimit dhe shpatėn e Frymės, qė ėshtė fjala e Perėndisė (Efesianėve – 6/17)

    " "Qiejt u bėnė me anė tė fjalės sė Zotit; dhe tėrė ushtria e tyre me anė tė frymės sė gojės sė tij "(Jobi 26:13)

    4 Por ai, duke iu pėrgjigjur, tha: "Ėshtė shkruar: "Njeriu nuk rron vetėm me bukė, por me ēdo fjalė qė del nga goja e Perėndisė"".(Mateu 4).

    Pikėrisht edhe pse i shpjeguam tė gjithė domthėniet qė bibla ka pėr kuptimin dhe simbolizimin e frymės, ose frymės sė shenjtė si shpirt i njeriut, frymėzim, Ėngjėll ose fjalė e Zotit ne donim tė tregonim se Jezusi u krijua me urdhėrin e e Fjalės sė Zotit “Bėhu” tė cilėn do ta analizojmė mė poshtė dhe pėr kėtė Ai dėrgoi engjėjt e tij si robėr sikurse i dėrgon pėr erėrat, retė dhe dukuritė e tjera natyrore.Gjithashtu Zoti e frymėzoi Jezusin qė nė vogli dhe e bėri atė profet pėr tė shpėtuar popullin hebre.

    Ndėrsa gabimi kristianėve ėshtė se ato i referohen verseteve biblike tė Gjonit pėr krijimin e Jezusit dhe se devijojnė nga kuptimi dhe domethėnia e tyre e saktė .


    Nė fillim ishte Fjala dhe Fjala ishte me Perėndinė, dhe Fjala ishte Perėndi.Ai (fjala) ishte nė fillim me Perėndinė.Tė gjitha gjėrat u bėnė me anė tė tij (fjala), dhe pa atė nuk u bė asnjė nga ato qė u bėnė.Nė atė ishte jeta, dhe jeta ishte drita e njerėzve.Dhe drita shkėlqen nė errėsirė dhe errėsira nuk e kuptoi.Ai (fjala) ishte nė botė, dhe bota u krijua me anė tė tij, por bota nuk e njohuDhe Fjala u bė mish dhe banoi ndėr ne; dhe ne soditėm lavdinė e tij, si lavdia e tė vetėmlindurit prej Atit, plot hir e tė vėrtetė.Gjoni dėshmoi pėr tė dhe thirri duke thėnė: "Ky ėshtė ai, pėr tė cilin thashė: "Ai qė vjen pas meje mė ka paraprirė, sepse ishte pėrpara meje""..(Gjoni 1/1-5,10,14-15)

    Kėto janė versetet biblike tė cilėt kristianėt I marrin pėr bazė pėr ta konsideruar Jezusin si Zot dhe se Ai paska krijuar gjithcka duke dalė kėshtu terėsisht nga kuptimi dhe llogjika qė tė cojnė kėto versete.Ne ti analizojmė kėto versete duke i shpjeguar me versete tė tjerė biblikė ose me mendime tė vetė kristianėve.

    “Nė fillim ishte Fjala dhe Fjala ishte me Perėndinė”

    Ky ajet tregon qartė pėr cilėsinė e Zotit se Ai flet me fjalė dhe se cilėsia e tė folurit tė Tij dhe Fjalėt e Tij kanė qenė tė pėrhershme nė Qėnien e Tij Madhėshtore.Ai I pėrdorte fjalėt e Tij pėr tė krijuar, pėr tė urdhėruar Engjėjt, pėr tė folur me profetėt drejtėpėrsėdrejti (Mosiu) ose me anė tė fjalėve tė Tij tė zbriste ligje dhe libra hyjnorė pėr tė mėsuar njerzimi.

    “dhe Fjala ishte Perėndi”

    Disa teologė kristianė mendojnė se pėrkthimi i kėtij verseti ėshtė i gabueshėm.Psh The bible 1935 An AmerikanTranslation nga J.M.P Smith dhe E.J. Goodspeed, Cikago shkruan se pėrkthimi i kėtij verseti vjen nė kėtė formė.

    “Dhe fjala ishte hyjnore”

    Pra tregon se Fjala ishte cilėsi e Zotit. “Dhe Fjala ishte e Perėndisė”

    Nė greqisht ky verset shkruhet (“Kai the-os en ho lo’gos”) qė nė kuptimin gjuhėsor do tė shpjegohej kėshtu.Fjala greke Theos ėshtė njė emėr kallzuesor nė numrin njėjės qė ndodhet para foljes dhe nuk paraprihet nga nyja shquese.Ėshtė e njė Theos pa nyjėn shquese.Zoti me tė cilin Fjala ishte nė fillim ėshtė pėrshkruar kėtu nga shprehja greke Theos i paraprirė nga nyja shquese “Ho”.Pra ėshtė njė Theos I nyjėzuar.Ndėrtimi9 I nyjėzuar I emrit thekson identitet, njė personalitet, ndėrsa njė emėr kallėzuesor nė numrin njėjės pa nyjėn shquese, qė paraprin foljen, thekson njė cilėsi tė dikujt.Prandaj pohimi I Gjonit se Fjala ose Logosi ishte Perėndi ose i ngjashėm me tė nuk do tė thotė se ajo ishte vetė Zoti a me tė cilin ishte, por shpreh njė cilėsi tė fjalės Logos por nuk e indetifikon atė me vetė Zotin.(Shkėputur prej biblės “Shkrimet e Krishtere Greke”, pėrkthimi Bota e re, Maj 2000)

    Prandaj mė pas thuhet nė bibėl

    2 Ai (fjala) ishte nė fillim me Perėndinė.3 Tė gjitha gjėrat u bėnė me anė tė tij (fjala), dhe pa atė nuk u bė asnjė nga ato qė u bėnė.(Gjoni 1)

    Pra cilėsia e tė folurės me Fjalė e Zotit ishte qė nė fillim si cilėsi nė Qėnien e Tij.Fakti qė tė gjithė krijesat u krijuan prej saj sipas Gjonit tregon se Fjala e Zotit ishte urdhėri i Tij me Fjalė “Bėhu” sic thuhet tek zanafilla dhe zbulesa .

    “Zoti tha u befte drita e drita u bė ““Pastaj Pėrėndia tha: "Le tė jetė njė kupė qiellore mes ujėrave, qė t`i ndajė ujėrat nga ujėrat".Pastaj Pėrėndia tha: "Tė mbushen ujėrat nga njė numėr i madh qeniesh tė gjalla dhe tė fluturojnė zogjtė lart mbi tokė nėpėr hapėsirėn e madhe tė kupės qiellorePastaj Pėrėndia tha: "Tė prodhojė toka qenie tė gjalla sipas llojit tė tyre: kafshė, rrėshqanorė dhe bisha tė tokės, simbas llojit tė tyre". (Zanafilla 1)

    .. Doli njė zė i madh nga tempulli i qiellit, nga froni, duke thėnė: "U bė".Atėherė shkrepėn zėra bubullima dhe vetėtima, dhe u bė njė tėrmet i madh, qė i tillė nuk ishte bėrė qėkurse u bėnė njerėzit mbi tokė, njė tėrmet kaq fort i madh.(zbulesa 16/17-18)

    Qė krijesat u krijuan nga urdhėri I Zotit me anė tė fjalės sė Tij e dėshmojnė dhe versete tė tjera biblike.

    "Qiejt u bėnė me anė tė fjalės sė Zotit; dhe tėrė ushtria e tyre me anė tė frymės sė gojės sė tij "" (Psalmet. 33/6).

    5 Sepse ata me dashje harruan se nėpėrmjet fjalės sė Perėndisė qiejt vinin nė eksistencė shumė kohė mė parė, dhe se toka doli nga uji dhe u sajua nėpėrmjet ujit,pėr shkak tė tė cilit bota e atėhershme u mbulua nga uji dhe humbi,ndėrsa qiejt dhe dheu i sotshėm janė ruajtur nga e njėjta fjalė pėr zjarrin, tė rezervuar pėr ditėn e gjyqit dhe tė humbjes sė njerėzve tė pabesė. (2 e Pjetrit 3/5-7)

    “Tė gjitha gjėrat u bėnė me anė tė tij” (fjala)“dhe bota u krijua me anė tė tij”(fjalės)(Gjoni 1)

    Me anė tė besimit ne kuptojmė se bota ėshtė ndėrtuar me fjalėn e Perėndisė, sa qė ato qė shihen nuk u bėnė prej gjėrave qė shihen. (Hebrenjve 11/3)

    Krijimi i Jezusit nga Fjala e Zotit.

    14 Dhe Fjala u bė mish dhe banoi ndėr ne; dhe ne soditėm lavdinė e tij, si lavdia e tė vetėmlindurit prej Atit, plot hir e tė vėrtetė(Gjoni 1/14)Nuk ka dyshim se Jezusi u quajt “Fjala e Zotit” pėr shkak se Zoti e theu ligjin natyror tė krijimit njerzor me anė tė ciftit mashkull-femėr pėr tė risjellė dhe njėherė krijimin e Tij tė drejtėpėrdrejtė me anė tė Fjalės dhe urdhėrit tė Tij “Bėhu”.

    Dhe ishte i veshur me njė rrobe tė ngjyer nė gjak; dhe emri i tij quhet: "Fjala e Perėndisė".(Zbulesa 19/13)

    Porse kjo pėr arsyen sepse ai u krijua me anė tė kėsaj Fjale sikurse u krijuan dhe krijesat e tjera.Fjala e Zotit dhe urdhėri i Tij e krijojnė njeriun pa baba dhe pa nėnė( Ademin), e krijon pa nėnė (Evėn) dhe Jezusin pa baba sepse Zoti ėshtė i plotfuqishėm pėr gjithcka dhe ėshtė mė i miri Krijues.

    12 Sepse fjala e Perėndisėėshtė e gjallė dhe vepruese, mė e mprehtė se ēdo shpatėme dy tehe dhe depėrton deri nė ndarjen e shpirtit dhe tė frymės, tė nyjeve dhe tė palcave.(Hebrenjve – 4/12)

    Hebrejtė e akuzuan Jezusin se ai ishte fėmijė i lindur nga imoraliteti dhe nuk e besonin se ai lindi pa baba nga Fjala e Zotit “Bėhu” prandaj Jezusi u tha hebrejve.

    Dhe mos t'ju shkojė mendja tė thoni me vete: "Ne kemi Abrahamin pėr atė"; sepse unė po ju them se Perėndia mund tė nxjerrė bij tė Abrahamit edhe prej kėtyre gurėve. (Mateu 3/9)

    Ose sikurse i tha Zoti Abrahamit dhe gruas sė tij Sarės pėr lindjen e Isakut.“A ka vallė diēka qė ėshtė shumė e vėshtirė pėr Zotin?” (Zanafilla 18/14)

    Ose sikruse tha Elizabeta gruas sė Zakarias pėr lindjen e Gjon Pagėzorit (Jahjės)...”sepse me Perėndinė asgjė s'ėshtė e pamundshme” (Luka1/37)



    Zoti dėrgon engjėjt ti sjellin shpirtat embrioneve pėr ti sjellė ato nė jetė dhe dėrgon engjėjt pėr ti marrė shpirtat njerzve nė pėrfundimin e ciklit njerzor.

    Ti fsheh fytyrėn tėnde dhe ata e humbasin fare; ti heq frymėn, dhe ata vdesin duke u kthyer pėrsėri nė pluhurin e tyre.Ti dėrgon frymėn tėnde dhe ata krijohen, kėshtu ti ripėrtėrin faqen e dheut.(Psalmet 104/29-30)

    Shpirtat e njerzve janė krijuar nga Zoti para trupave.

    Fjala e Zotit m'u drejtua, duke mė thėnė:"Para se unė tė tė formoja nė barkun e nėnės sate, tė kam njohur; para se ti tė dilje nga barku i saj, tė kam shenjtėruar dhe tė kam caktuar profet tė kombeve".(Jeremia 1/4-5)

    Prandaj Jezusi u tha hebrejve mbasi u tregoi vegimin e Abrahamit pėr kohėn e Jezusit.

    56 Abrahami, ati juaj, ngazėllohej nė shpresėn qė tė shihte ditėn time; e pa dhe u gėzua".57 Judenjtė, pra, i thanė: "Ti ende nuk je pesėdhjetė vjeē dhe e paske parė Abrahamin?".58 Jezusi u tha atyre: "Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė unė po ju them: para se tė kishte lindur Abrahami, unė jam".(Gjoni 8)

    Dhe do tė shkojė pėrpara tij nė frymė dhe pushtet tė Elias(Luka 1/17)

    Kjo gjė pėrmendet dhe nė shumė pjesė tė tjera tė biblės.


    Zoti mė zotėroi nė fillim tė rrugės sė tij, pėrpara veprave tė tij mė tė lashta.U vendosa nga amshimi, qė nė krye, para se toka tė ekzistonte. Mė krijuan kur nuk kishte ende humnera, kur nuk kishte burime me ujė tė bollshėm. Mė krijuan para se themelet e maleve tė ishin pėrforcuar, para kodrinave,kur nuk kishte sajuar ende as tokėn, as fushat dhe as plisat e para tė dheut.(Proverbs 8/22-26)

    Po, ti ke formuar tė pėrbrėndėshmet e mia, ti mė ke endur nė barkun e nėnes sime.Unė do tė tė kremtoj, sepse jam krijuar nė mėnyrė tė mrekulluar; veprat e tua janė tė mrekullueshme, dhe unė e di shumė mirė kėtė gjė.Kockat e mia nuk ishin njė e fshehtė pėr ty kur u formova nė fshehtėsi duke u endur nė thellėsitė e tokės.Dhe sytė e tu panė masėn pa trajtė tė trupit tim, dhe nė librin tėnd ishin shkruar ditėt qė ishin caktuar pėr mua, megjithėse asnjė prej tyre nuk ekzistonte ende.(Psalmet 139/13-16)

    Jezusi u quajt i parėlindur .

    Ajo lindi djalin e saj tė parėlindur, tė cilit ia vuri emrin Jezus.(Mateu 1/25)

    Kjo nuk pėrbėn ndonjė fakt pėr hyjnizimin e tij sepse kėshtu janė quajtur dhe njerez tė tjera nė bibėl si (Numrat 3,12.41, Zanafilla 27 etj)

    Zoti i foli Moisiut duke i thėnė:"Mė shenjtėro ēdo tė parėlindur, (Eksodi 13/1-2)

    Por do tė njohė si tė parėlindur djalin e gruas sė urryer, duke i dhėnė njė pjesė tė dyfishtė tė tė gjitha atyre qė zotėron; sepse ai ėshtė prodhimi i parė i fuqisė sė tij dhe atij i pėrket e drejta e paralindjes.(Ligji pėrtėrirė 21/17)

    Pra si konkluzion ne mund tė themi se Jezusi u krijua nga Fuqia e Zotit nė mynyrė madhėshtore si u krijua Ademi, Eva dhe sikurse fėmijėt qė lindėn nga gratė me moshė tė thyer , apo qė ishin sterile.Prindėrit e tij u lajmėruan nga engjėjt pėr lindjen e tij sikurse u lajmėrua Abrahami, Jakobi, Zakaria etj. Jezusi u mbush me frymėn e shenjtė (Frymėzim) qė na barkun e nėnės sikurse u mbush Samsoni, Gjon Pagėzori etj.Ai u quajt profet dhe krijesė e Zotit sikurse u quajtėn dhe tė tjerėt.Ai gjithmonė emėrohej nė bibėl me emrin “Bir i njeriut” dhe kėtė e pėrdorte nė shumė profeci tė tij.Ai u krijua si embrion nga Fjala e Zotit “Bėhu” dhe ėngjėjt i sollėn shpirtin kur ai ishte nė barkun e Maries pėr ti dhėnė jetė.Ai ndjenji nė barkun e Maries plot 9 muaj dhe lindi si njė krijesė njerzore e cila u rrethpre kur mbushi 8 ditė sikurse Gjon Pagėzori.

    Dhe kur kaluan tė tetė ditėt, pas tė cilave ai duhej rrethprerė, ia vunė emrin Jezus, emėr tė dhėnė nga engjėlli para se ai tė ngjizej nė bark. (Luka 2/21)

    Dhe Elizabetės i erdhi koha qė tė lindė dhe tė nxjerrė nė dritė njė djalė.Dhe ndodhi qė tė tetėn ditė erdhėn pėr ta rrethprerė djalin, dhe donin t'ia quanin Zakaria, me emrin e atit tė tij; por e ėma ndėrhyri dhe tha: "Jo, por pėrkundrazi do tė quhet Gjon".(Luka 1/57-60)

    Tė gjitha kėto sė bashku me mesazhin qė ai u pėrcolli Israelitėve tregojnė se Ai ishte Rob dhe i dėrguar i Zotit dhe se adhuronte vetėm Zotin, ishte profet i nderuar i Tij dhe nuk ishte idhujtar dhe hipokrit qė nė vend tė Zotit tė adhuronte shėmbėlltyrat qė sot I gjejmė nėpėr kasha, apo varre dhe sende tė tjerė tė cilat pėrbėjnė besimin e sotėm tė kristianėve.Bibla jo vetėm qė ka deėvijuar me kalimin e kohėrave por dhe shkruesit e saj nuk kanė qenė tė pėrpiktė nė kuptimin qė i jepnin fjalėve duke lėnė kėshtu hapėsira pėr abuzime mendimesh tė njerzve tė thjeshtė.

    Gabim biblik nė tė shprehurZoti vizitoi Sarėn, siē i kishte thėnė; dhe Zoti i bėri Sarės ato qė i kishte premtuar.Dhe Sara u ngjiz dhe lindi njė djalė me Abrahamin nė pleqėrinė e tij, nė kohėn e caktuar qė Perėndia i kishte thėnė. (Zanafilla 21/1-2)

    Si e vizitoi Zoti Sarėn.Kjo nuk ka llogjikė sepse Zoti nuk ėshtė njeri sikurse e pėrshkruan bibla nė shumė pjesė tė saj duke i dhėnė Atij cilėsi njerzore tė mangėta tė cilat I futen nė fenė krishtere nga konceptet pagane dhe mitiologjike.Prandaj pėrgjigjen e saktė tė pyetjeve tė mia I gjeta nė Kuranin Famėlartė.jithmonė mė bėntė pėrshtypje pse Muhamedi a.s iu shpall prej Zotit kapitulli Merjem (Maria) qė tregon pėr historinė e nėnės sė Isait a.s(Jezusit) dhe nė Kuran nuk ka njė sure me emrin e ndonjė prej tė afėrme tė Muhamedit a.s qofshin ato prindėr apo farafis.Si ka mundėsi qė nė Kuran Merjemja(Maria) pėrmendet gruaja mė e mirė e njerzimit ndėrsa Muhamedi a.s nuk e thotė kėtė pėr nėnėn e Tij e as pėr vajzėn e tij ose pėr gruan e tij.Pra kjo tregon qartė se kurani nuk ėshtė vepėr njerzore Ai ėshtė shpallje hyjnore qė shmang cdo lloj emocioni dhe dashurie pa baza hyjnore.

    Dhe sėrisht gjeta njė pėrgjigje biblike ku Jezusi thotė.

    Megjithatė unė ju them tė vėrtetėn: ėshtė mirė pėr ju qė unė tė shkoj, sepse, po nuk shkova, nuk do tė vijė te ju Ngushėlluesi; por, po shkova, unė do t'jua dėrgoj.Dhe kur tė ketė ardhur, ai do ta bindė botėn pėr mėkat, pėr drejtėsi dhe pėr gjykim.Pėr mėkat, sepse nuk besojnė nė mua;pėr drejtėsi, sepse unė po shkoj tek Ati dhe nuk do tė mė shihni mė;pėr gjykim, sepse princi i kėsaj bote ėshtė gjykuar.Kam edhe shumė gjėra tė tjera pėr t'ju thėnė, por ato ende ju nuk mund t'i mbani.Por, kur tė vijė ai, Fryma e sė vėrtetės, ai do t'ju prijė nė ēdo tė vėrtetė, sepse ai nuk do tė flasė nga vetja, por do tė thotė gjitha ato gjėra qė ka dėgjuar dhe do t'ju kumtojė gjėrat qė do vijnė.Ai do tė mė pėrlėvdojė, sepse do tė marrė prej meje dhe do t'jua kumtojė.Tė gjitha gjėrat qė ka Ati janė tė miat; pėr kėtė ju thashė se ai do tė marrė prej simes dhe do t'jua kumtojė.(Gjoni 16/7-15)3:45. Pėrkujto kur engjujt i thanė: "Oj Mejreme, All-llahu tė pėrgėzon me fjalėn e vet me lindjen e njė fėmije si rezultat i fjalės sė Zotit emri i tė cilit ėshtė Mesih, Isa, bir i Merjemes, i famshėm nė dynja e ahiret dhe nga tė afėrmit (e Zotit).


    Sure 3:47: "Ajo (Merjemja) tha: Zoti im, si mund te kem unė djalė e mua s'mė ka prekur njeriu. Ai (Allahu) tha: Ja, kėshtu Allahu krijon ēka te doje. Kur Ai vendos pėr njė ēeshtje, vetėm i thotė "Bėhu" Ajo menjehere bėhet."<p> </p>3:59. Vėrtet, ēėshtja e Isait (tė lindur pa baba) te All-llahu ėshtė sikurse ēėshtja e Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, e pastaj atij i tha "Bėhu!" ai u bė.

    E, pėrmendju nė kėtė libėr (tregimin pėr) Merjemen kur ajo u largua prej familjes sė saj nė njė vend nė lindje.Ajo, vuri njė perde ndaj tyre, e Ne ia dėrguam asaj Xhebrilin, e ai iu paraqit asaj njeri nė tėrėsi.Ajo tha: "Unė i mbėshtetem tė Gjithėmėshirėshmit prej teje, nėse je qė frikėsohesh Atij (pra mė le tė lirė)!"Ai (Xhibrili) tha: "Unė jam vetėm i dėrguar (melek) i Zotit tėnd pėr tė dhuruar ty njė djalė tė pastėr (pejgamber)".Ajo tha: "Si do tė kem unė djalė, kur mua nuk mė ėshtė afruar njeri (nuk jam e martuar), e as nuk kamė qenė e pamoralshme".Ai (Xhibrili) tha: "Ja, kėshtu ka thėnė Zoti yt; ajo pėr Mua ėshtė lehtė, e pėr ta bėrė atė (djalin e krijuar pa babė) argument pėr njerėzit e edhe mėshirė nga ana e Jonė. Kjo ėshtė ēėshtje e kryer!"Ajo e barti atė (Isain), andaj (me tė nė bark) u izolua nė njė vend tė largėt.E dhembja (e lindjes) e mbėshteti atė te njė trup i hurmės. Ajo tha: "Ah sa mirė ka qenė pėr mua tė kisha vdekur para kėsaj e tė isha e harruar qė moti!"E prej sė poshtmi atė e thirri (Xhibrili): "Mos u brengos, Zoti yt bėri pranė teje njė pėrrockė (uji)".E ti shkunde trupin e hurmės se do tė bijnė ty hurma tė freskėta.Ti pra, ha pi e qetėsou, dhe nėse sheh ndonjė prej njerėzve thuaj: "Unė ka vendsur heshtje pėr hir tė Gjitėhmėshirshmit, andaj asnjė njeriu sot nuk i flas!"Dhe duke e bartur ngryk shkoj me tė te tė afėrmit e vet ata i thanė: "Oj Merjeme, ke bėrė njė punė shumė tėkeqe!"Oj motra e Harunit, babai yt nuk ishte njeri i prishur e as nėna jote nuk ka qenė e pamoralshme!Atėherė ajo u dha shenjė kah (Isai). Ata thanė: "Si t'i flasim atij qė ėshė foshnjė nė djep?"Ai (Isai) tha: "Unė jam rob i All-llahut, mua mė ka dhėnė (ka caktuar tė mė japė) librin dhe mė ka bėrė Pejgamber.Mė ka bėrė dobiprurės kudo qė tė jem dhe mė ka porositur me namaz (falje) e zeqatė pėr sa tė jemė gjallė!Mė ka bėrė tė mirėsjellshėm ndaj nėnės sime, e nuk mė ka bėrė kryelartė as tė padėgjueshėm!Selami (shpėtim prej All-llahut) ėshtė me mua ditėn kur u linda, ditėn kur tė vdes dhe ditėn kur tė dal (prej varrit) i gjallė!"Kjo ėshtė (fjalė) e vėrtetė, rreth Isait, birit tė Merjemes nė tė cilin ata shkaktojnė dyshime.Nuk i takoi (nuk ka nevojė) All-llahu tė ketė ndonjė fėmijė, i pastėr ėshtė Ai, kur dėshiron njė send Ai vetėm i thotė atij: Bėhu!". Ai menjėherė bėhet.Isai i tha popullit tė vet) Dhe se All-llahu ėshtė Zoti im dhe Zoti juaj, pra adhuronie Atė, kjo ėshtė rrugė (fe) e drejtė.(Merjem 16-36)

    S'ka dyshim, ky ėshtė lajm i vėrtetė. Nuk ka asnjė tė adhuruar tjetėr pos All-llahut. All-llahu ėshtė Ai, i plotėfuqishmi, i vetėdijshmi.E nėse ata refuzojnė (besimin e drejtė), ata janė ngatėrrestarė, pėr tė cilėt All-llahu e di shumė mirė.Thuaju (o i dėrguar): "O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė, pos All-llahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos All-llahut!" E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: "Dėshmoni pra, se ne jemi muslimanė (besuam njė Zot)!"(Ali Imran 61-64)
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Jezusi percaktohet si Bir njeriu ne bibel ne disa faza

    1)Bir Njeriu ne paralajmerimet profetike te profeteve te tjere para lindjes se Tij.
    2)Bir Njeriu ne castin kur lind dhe engjelli i Zotit e njofton Marien per lindjen e nje profeti
    3)Bir Njeriu e emerton Jezusi veten e tij gjate gjithe misionit te tij profetik,
    4)Nuk deshiron ta adhurojne, lavderojne, dhe ta quajne bir i Zotit apo Zoti vete.
    5)Mbas ndodhise se Kryqezimit paraqitet ne toke si Bir Njeriu qe ha mjalte dhe peshk njeri me eshtra dhe mish.
    6)Stefani e shikon ne vegim si Bir Njeriu ne te djathen e Perendise
    7)Ne riardhjen tjeter jezusi e quan veten e tij Bir Njeriu.
    8)Ne diten e gjykimit ai prape e quan veten Bir Njeriu
    9)Po keshtu dhe tek zbulesa e Gjonit quan Bir Njeriu
    10)dhe vazhdon mbetet Jezusi, Bir Njeriut deri ne diten e gjykimit dhe ai nuk e ndryshon kurre kete natyrshmeri.


    Zoti ne Kuran e quan Jezusin Isai Biri i Merjemes, ia jep perhere kete vendosje si biri i Merjemes per arsyen e thjeshte qe njerzit ta kuptonin se ai nuk eshte Bir i Zotit por eshte bir i Maries Gruas se ndershme qe Zoti i ka zbritur nje kapitull te vecante ne Kuran me emrin e saj dhe Babit te saj, pra nenes se jezusit dhe Gjyshit te Jezusit.

    E ndryshe nga Kurani qe e trajton Jezusin si bir i Merjemes bibla ne shume pasazhe te saj dhe me fjalet e Jezusit e konsideron ate si Bir Njeriut, megjithese dihet si nga muslimanet dhe krishteret qe jezusi nuk pati baba te vetmin qe e injorojne kete fakt jane hebrejte duke e akuzuar Jezusin qe ai lindi per shkak te Imoralitetit.Megjithe akuzen e rende qe hebrejte ia bene Merjemes (Maries) dhe Isait a.s (Jezusit) Per te cilen tregohet dhe ne bibel dhe Zoti gjithashtu e ka pastruar Marien ne Kuran nga kjo shpifje e ndyre e hebrejve.Ja si tratohet kjo ne bibel.

    Por ju tani kėrkoni tė mė vrisni mua, qė ju kam folur tė vėrtetėn qė kam dėgjuar nga Perėndia; Abrahami kėtė nuk e bėri. Ju bėni veprat e atit tuaj". Prandaj ata i thanė: "Ne nuk lindėm nga kurvėrimi; ne kemi njė Atė tė vetėm: Perėndinė".(Gjoni 8/40-41)

    44 Ju jeni nga djalli, qė ėshtė ati juaj, dhe doni tė bėni dėshirat e atit tuaj; ai ishte vrasės qė nga fillimi dhe nuk qėndroi nė tė vėrtetėn, sepse nė tė nuk ka tė vėrtetė. Kur thotė tė rrema, flet nga vetvetja, sepse ėshtė gėnjeshtar dhe ati i rrenės.48 Atėherė Judenjtė iu pėrgjigjėn dhe i thanė: ``A nuk themi me tė drejtė se ti je Samaritan dhe se ke njė demon?``.49 Jezusi u pėrgjigj: ``Unė s`kam njė demon, por nderoj Atin tim; ju pėrkundrazi mė ēnderoni(Gjoni 8/44)

    Pra megjithese ato e akuzonin Marien dhe Jezusin si imorale prape jezusi profeti i madh i Zotit i drejtohet atyre per veten e tij si Bir i njeriut edhe pse ai nuk kishte babe, ndryshe nga Kurani qe e konsideron ate si bir i Merjemes(Maries) Kjo per te vetmene arsye se Jezusi u fliste atyre per veten e tij dhe ishte me e rendesishme per te mosdeformimi i natyres se tij njerzore se sa akuza e hebrejve dhe kapja e tyre mbas fjaleve te tij.Pra ai e quajti veten Bir i Njeriut edhe pse Njeri vjen ne gjinine mashkullore dhe i nuk kishte babe por vetem nene kete e ben vetem per shkakun qe njerzit mos e quajne ate bir i Zotit por bir i njeriut.Ai nuk e quajti veten Bir i Gruas sepse atehere njerzit do te binin me shpejt ne gabimin per ti thene atij bir i Zotit.

    ai madje i qortoi njerzit duke i thene qe mos e quajne bir i Zotit duke e quajtur veten vetem Krisht ose Mesia.

    41 Prej shumė vetėve dilnin demonė qė bėrtitnin dhe thoshnin: ''Ti je Krishti, Biri i Perėndisė''. Por ai i qortonte dhe nuk i lejonte tėflisnin, sepse ata e dinin se ai ishte Krishti.Luka 4



    Jezusi Bir njeriu, gjate gjithe misionit dhe jetes se tij, edhe mbas historise se kryqit po bir njeriu dhe ne ardhjen e dyte po bir njeriu.

    Parardhja e tij si Bir Njeriu ne profecite

    13 Unė shikoja disa vegime nate, dhe ja mbi retė e qiellit po vinte dikush qė i ngjante njė Biri njeriu; ai arriti deri te i Lashti i ditėve dhe iu afrua atij.14 Atij iu dha sundimi, lavdia dhe mbretėria, me qėllim qė gjithė popujt, kombet dhe gjuhėt t'i shėrbenin; sundimi i tij ėshtė njė sundim i pėrjetshėm qė nuk do tė kalojė, dhe mbretėria e tij ėshtė njė mbretėri qė nuk do shkatėrrohet kurrė".(Danieli 7/13)

    Fjalet e Jezusit dhe bashkekohesve te tij se ai ishte bir Njeriu

    Libri i gjenealogjisė sė Jezu Krishtit, birit tė Davidit, birit tė Abrahamit 16Jakobit i lindi Jozefi, bashkėshorti i Marisė, nga e cila lindi Jezusi, qė quhet Krisht.Mateu 1

    23Dhe Jezusi ishte rreth tridhjetė vjeē;dhe e pandehnin se ishte bir i Jozefit, bir i Elit;luka 23


    Megjithese kemi dy prejardhje te ndryshme Kurani e definon kete prejardhje me nje kapitull te vecante duke e quajtur me emrin Ali Imran, familja e gjyshit te Isait Birit te Merjemes, Jezusit, birit te Maries bije e Elit dhe jo e Jakobit dhe se nuk ishte Jozefi Bir i Elit por Maria ishte bije e tij.Kete proble e njohin dhe krishteret .

    26Sepse, sikurse Ati ka jetė nė vetvete, kėshtu ia ka dhėnė dhe Birit tė ketė jetė nė vetvete; 27 dhe i ka dhėnė gjithashtu autoritet tė gjykojė, sepse ėshtė Bir i njeriut Gjoni 5

    23Por Jezusi u pėrgjigj atyre duke thėnė: ''Ora ka ardhur, nė tė cilėn Biri i njeriut duhet tė pėrlėvdohet, gjoni 12

    20Dhe Jezusi i tha: ''Dhelprat i kanė strofkat, dhe zogjtė e qiellit i kanė ēerdhet, por Biri i njeriut nuk ka as ku tė mbėshtetė kokėn mateu 8


    6Tani, qė ta dini se Biri i njeriut ka autoritet nė tokė tė falė mėkatet: Ēohu (i tha paralitikut), merr vigun tėnd dhe shko nė shtėpinė tėnde''.mateu 9

    19Erdhi Biri i njeriut, qė ha dhe pi dhe ata thonė mateu 12

    8Sepse Biri i njeriut ėshtė zot edhe i sė shtunės''.mateu 12

    40Nė fakt ashtu si Jona qėndroi tri ditė e tri net nė barkun e peshkut tė madh, kėshtu Biri i njeriut do tė qėndrojė tri ditė e tri net nė zemėr tė tokės. mateu 13


    37Dhe ai duke u pėrgjigjur u tha atyre: ''Ai qė mbjell farėn e mirė ėshtė Biri i njeriut.mateu 13

    41Biri i njeriut do tė dėrgojė engjėjt e vet dhe ata do tė mbledhin nga mbretėria e tij gjithė skandalet dhe ata qė bėjnė paudhėsi mateu 13


    13Pastaj Jezusi, mbasi arriti nė krahinėn e Cezaresė sė Filipit, i pyeti dishepujt e vet: ''Kush thonė njerėzit se jam unė, i Biri i njeriut?''.14 Dhe ata thanė: ''Disa Gjon Pagėzori, tė tjerė Elia, tė tjerė Jeremia, ose njė nga profetėt Mateu 16


    ''Mos i flisni askujt pėr kėtė vegim, derisa i Biri i njeriut tė jetė ringjallur prej sė vdekuri''.10Atėherė dishepujt e tij e pyetėn duke thėnė: ''Vallė pse skribėt thonė se duhet tė vijė mė parė Elia?''.11Dhe Jezusi u pėrgjigj: ''Vėrtetė Elia duhet tė vijė mė parė dhe tė rivendosė ēdo gjė.12Por unė ju them se Elia ka ardhur dhe ata nuk e kanė njohur, madje u sollėn me tė si deshėn; kėshtu edhe Birittė njeriut do t'i duhet tė vuajė prej tyre''.mateu 17

    Jezusi u tha atyre: ''Biri i njeriut do t'u dorėzohet nė duart e njerėzve, mateu 18.22

    11Sepse Biri i njeriut erdhi pėr tė shpėtuar atė qė qe humbur mateu 18


    18''Ja, ne ngjitemi nė Jeruzalem dhe Biri i njeriut do t'u dorėzohet krerėve tė priftėrinjve dhe skribėve, dhe ata do ta dėnojnė me vdekje.19Do t'ua dorėzojnė pastaj nė duart e paganėve qė ta tallin, ta fshikullojnė mateu 20

    28Sepse edhe Biri i njeriut nuk erdhi qė t'i shėrbejnė, por pėr tė shėrbyer mateu 21


    2''Ju e dini se pas dy ditėsh janė Pashkėt dhe Biri i njeriut do tė dorėzohet mateu 26

    24Sikurse ėshtė shkruar pėr tė, Biri i njeriut pa tjetėr shkon; por mjerė ai njeri me anė tė tė cilit Biri i njeriut tradhtohet mateu 26

    45Pastaj u kthye te dishepujt e vet dhe u tha atyre: ''Tani vazhdoni tė flini dhe pushoni; ja erdhi ora, dhe Biri i njeriut do tė bjerė nė duart e mėkatarėve.mateu 26

    56sepse Biri i njeriut nuk erdhi pėr tė shkatėrruar shpirtėrat e njerėzve, po pėr t'i shpėtuar''. Luka 10

    8Dhe unė po ju them: Kushdo qė do tė rrėfeje pėr mua pėrpara njerėzve, edhe Biri i njeriut do ta rrėfejė pėrpara engjėjve tė Perėndisė Luka 12

    38Sepse kujtdo qė do t'i vijė turp pėr mua dhe pėr fjalėt e mia nė mes tė kėtij brezi kurorėshkelės dhe mėkatar, pėr atė do t'i vijė turp edhe Birit tė njeriutmarku 9

    27Mos punoni pėr ushqimin qė prishet, por pėr ushqimin qė mbetet pėr jetė tė pėrjetshme, tė cilin do t'jua japė Biri i njėriut, sepse mbi tė Ati, domethėnė Perėndia, vuri vulėn e tij.'' gjoni 6

    23Por Jezusi u pėrgjigj atyre duke thėnė: ''Ora ka ardhur, nė tė cilėn Biri i njeriut duhet tė pėrlėvdohet, gjoni 12

    31Kur doli ai, Jezusi tha: ''Tani Biri i njeriut ėshtė pėrlėvduar dhe Perėndia ėshtė pėrlėvduar nė tė.32Nė qoftė se Perėndia ėshtė pėrlėvduar nė tė, Perėndia do ta pėrlėvdojė edhe nė vetvete dhe do ta pėrlėvdojė menjėherė gjoni 14

    ''Elia me tė vėrtetė duhet tė vijė mė parė dhe tė rivendosė ēdo gjė; por, ashtu siē ėshtė shkruar pėr Birin e njeriut, ai duhet tė vuajėshumė gjėra dhe tė pėrēmohet. marku 9

    31Pastaj i mori me vete tė dymbėdhjetėt dhe u tha atyre: ''Ja, ne po ngjitemi nė Jeruzalem dhe tė gjitha ato qė shkruan profetėt pėr Birin e njeriut do tė pėrmbushen. luka 9

    48Dhe Jezusi i tha: ''Judė, ti po e tradhton Birin e njeriut me njė puthje?''.luka 22

    53Prandaj Jezusi u tha atyre: ''Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them se, po tė mos hani mishin e Birit tė njeriut dhe tėmos pini gjakun e tij, nuk keni jetėn nė veten tuaj. gjoni 6

    62Ē'do tė ishte po ta shihnit,pra, Birin e njeriut duke u ngjitur atje ku ishte mė parė? Gjoni 7

    22Lum ju, kur njerėzit do t'ju urrejnė, do t'ju mallkojnė dhe do t'ju fyejnė, do ta shpallin emrin tuaj si tė keq, pėr shkak tė Birit tė njeriut.Luka 6

    22Pastaj u tha dishepujve tė vet:''Do tė vijnė ditė kur ju do tė dėshironi tė shihni njė nga ditėt e Birit tė njeriut, por nuk do ta shihni.luka 17

    32Dhe kushdo qė flet kundėr Birit tė njeriut do tė falet; por ai qė flet kundėr Frymės sė Shenjtė nuk do tė falet as nė kėtė botė as nė atė tė ardhme mateu 12

    28Atėherė Jezusi u tha atyre: ''Kur ta keni lartuar Birin e njeriut, atėherė do tė njihni se unė jam, dhe se nuk bėj asgjė prej vetvetes, por i them kėto gjėra ashtu si Ati mė ka mėsuar. 29 Dhe ai qė mė ka dėrguar ėshtė me mua; Ati s'mė ka lėnė vetėm, sepse bėj vazhdimisht gjėrat qė i pėlqejnė''.Gjoni 8


    Mbas ndodhise se Kryqit ai ishte prape bir njeriu dhe njeri dhe jo Zot

    14Dhe ashtu si Moisiu e ngriti lart gjarprin nė shkretėtirė, kėshtu duhet tė ngrihet lart Biri i njeriut gjoni 3\55Por ai, mbushur me Frymė tė Shenjtė, i nguli sytė nga qielli, pa lavdinė e Perėndisė dhe Jezusin qė rrinte nė kėmbė nė tė djathtėne Perėndisė,56dhe tha: ''Ja, unė po shoh qiejt e hapur dhe Birin e njeriut qė rri nė kėmbė nė tė djathtėn e Perėndisė''.57Por ata, duke lėshuar britma tė forta, i zunė veshėt dhe tė gjithė tok u sulėn mbi tė;58dhe, si e nxorėn jashtė qytetit, e vranė me gurė. Dėshmitarėt i vunė rrobat e tyre te kėmbėt e njė djaloshi, tė quajtur Saul.59Kėshtu e vranė me gurė Stefanin, veprat e apostujve 7

    kristianėt besojnė se Jezusi ishte njeri dhe u bė zot mbas ringjalljes po i paraqesim disa argumente biblike tė cilat dėshmojnė jo vetėm se jezusi nuk ishte Zot porse tregojnė se ai ishte njeri i thjeshtė qė hante dhe pinte edhe mbas tregimit tė kryqėzimit sipas bibles.

    Shikoni duart e mia dhe kėmbėt e mia, sepse unė jam. Mė prekni dhe shikoni, sepse njė frymė nuk ka mish e eshtra, si po shihni se unė kam!''. Dhe, si i tha kėtė, u tregoj atyre duart dhe kėmbėt. Por, duke qenė se ende nuk besonin prej gėzimit dhe ishin tė ēuditur, ai u tha atyre: ''A keni kėtu diēka pėr tė ngrėnė?''. Dhe ata i dhanė njė pjesė peshku tė pjekur dhe njė huall mjalti. Dhe ai i mori dhe hėngri para tyre.[Luka 24/39-43]


    Gjithashtu dhe ne versetet e bibles qe tregojne per riardhjen e Jezusit ai e permend veten e tij me emrin Bir njeriu.

    44Prandaj edhe ju jini gati, sepse Biri i njeriut do tė vijė nė atė orė kur ju nuk mendoni''. mateu 24

    13Prandaj rrini zgjuar, sepse nuk e dini as ditėn as orėn nė tė cilėt do tė vijė Biri i njeriut''. Mateu 2527Sepse Biri i njeriut do tė vijė nė lavdinė e Atit tė vet bashkė me engjėjt e tij; dhe atėherė ai do tė shpėrblejė secilin sipas veprės sė tij.Mateu 17

    28Jezusi u tha atyre: ''Nė tė vėrtetė po ju them, nė krijimin e ri, kur Biri i njeriut tė ulet nė fronin e lavdisė sė vet, edhe ju qė mė keni ndjekur do tė uleni mbi dymbėdhjetė frone pėr tė gjykuar tė dymbėdhjetė fiset e Izraelit.mateu 20

    31''Dhe kur tė vijė Biri i njeriut nė lavdinė e tij, bashkė me tė gjithė engjėjt e shenjtė, atėherė do tė ulet mbi fronin e lavdisė sė vet. mateu 25

    Sepse ashtu si rrufeja, qė vetėtin nga njėri skaj i qiellit te tjetri e ndriēon, kėshtu do tė jetė edhe Biri i njeriut nė ditėn e tij.luka 12

    27Sepse, si vetėtima qė del nga lindja dhe flakėron deri nė perėndim, kėshtu do tė jetė ardhja e Birit tė njeriut. 30 Dhe atėherė do tė duket nė qiell shenja e Birit tė njeriut; dhe tė gjitha kombet e dheut do tė mbajnė zi dhe do ta shohin Birin e njeriut duke ardhur mbi retė e qiellit me fuqi dhe lavdi tė madhe.mateu 24


    37Por, ashtu si qe nė ditėt e Noeut, kėshtu do tė jetė edhe nė ardhjen e Birit tė njeriut 38 Sepse, ashtu si nė ditėt pėrpara pėrmbytjes, njerėzit hanin dhe pinin, martoheshin dhe martonin, derisa Noeu hyri nė arkė;39dhe nuk kuptuan asgjė, deri sa erdhi pėrmbytja dhe i fshiu tė gjithė; kėshtu do tė ndodhė nė ardhjen e Birit tė njeriut..mateu 24

    30 Kėshtu do tė jetė edhe atė ditė kur Biri i njeriut do tė shfaqet.Luka 18

    28Nė tė vėrtetė ju them se disa nga ata qė janė tė pranishėm kėtu nuk do tė vdesin pa e shikuar mė parė Birin e njeriut duke ardhur nė mbretėrinė e vet''.mateu 17

    30Dhe atėherė do tė duket nė qiell shenja e Birit tė njeriut; dhe tė gjitha kombet e dheut do tė mbajnė zi dhe do ta shohin Birin e njeriut duke ardhur mbi retė e qiellit me fuqi dhe lavdi tė madhe mateu 17

    64Jezusi i tha: ''Ti po thua! Madje unė po ju them se nė tė ardhmen ju do ta shihni Birin e njeriut duke ndėnjur nė tė djathtėn ePushtetit, dhe duke ardhur mbi retė e qiellit''. mateu 26

    13Askush nuk u ngjit nė qiell, pėrveē atij qė zbriti nga qielli, pra, Birit tė njeriut qė ėshtė nė qiell gjoni 3

    51Pastaj i tha: ''Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them se tash e tutje ju do tė shihni qiellin e hapur dhe engjėjt e Perėndisė duke u ngjitur dhe duke zbritur mbiBirin e njeriut''.Gjoni 1

    36Prandaj, rrini zgjuar dhe lutuni kurdoherė qė tė ēmoheni tė denjė tė shpėtoni nga tė gjitha ato qė do tė ngjasin dhe tė dilni para Birit tė njeriut luka 21

    26Atėherė do ta shohin Birin e njeriut duke ardhur nė re, me pushtet tė madh e me lavdi. Marku 14

    62 Dhe Jezusi tha:''Unė jam. Dhe ju do ta shihni Birin e njeriut tė ulur nė tė djathtėn e Pushtetit dheduke ardhur me retė e qiellit''.Marku 14

    do ta shohin Birin e njeriut duke ardhur mbi retė e qiellit me fuqi dhe lavdi tė madhe.”(Mateu 24/30)


    Pastaj i tha: "Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them se tash e tutje ju do tė shihni qiellin e hapur dhe engjėjt e Perėndisė duke u ngjitur dhe duke zbritur mbiBirin e njeriut".(Gjoni 1/51)

    Dhe atėherė do tė duket nė qiell shenja e Birit tė njeriut; dhe tė gjitha kombet e dheut do tė mbajnė zi dhe do ta shohin Birin e njeriut duke ardhur mbi retė e qiellit me fuqi dhe lavdi tė madhe. Ai do t'i dėrgojė engjėjt e vet me tinguj tė fuqishėm borie; dhe ata do t'i mbledhin tė zgjedhurit e tij nga tė katėr erėrat, nga njė skaj i qiellit te tjetri.Tani mėsoni nga fiku kėtė shėmbėlltyrė: kur tashmė degėt e tij njomėsohen dhe nxjerrin gjethet, ta dini se vera ėshtė afėr.Kėshtu dhe ju kur ti shikoni se po ndodhin kėto ta dini se mbretėria e Perėndisė ėshtė afėr. 33 Kėshtu edhe ju, kur t'i shihni tė gjitha kėto gjėra, ta dini se ai ėshtė afėr, madje te dera (Luka 21/30-32)

    Dhe ai duke u pėrgjigjur u tha atyre: ``Ai qė mbjell farėn e mirė ėshtė Biri i njeriut.Ara ėshtė bota, fara e mirė janė bijtė e mbretėrisė dhe egjra janė bijtė e tė ligut, dhe armiku qė e ka mbjellė ėshtė djalli ndėrsa korrja ėshtė fundi i botės dhe korrėsit janė engjėjt. Ashtu si mblidhet egjra dhe digjet nė zjarr, kėshtu, do tė ndodhė nė mbarimin e botės. Biri i njeriut do tė dėrgojė engjėjt e vet dhe ata do tė mbledhin nga mbretėria e tij gjithė skandalet dhe ata qė bėjnė paudhėsi,dhe do t`i hedhin nė furrėn e zjarrit. Atje do tė ketė qarje dhe kėrcėllim dhėmbėsh.(Mateu 13/37-42 )

    30 Dhe atėherė do tė duket nė qiell shenja e Birit tė njeriut; dhe tė gjitha kombet e dheut do tė mbajnė zi dhe do ta shohin Birin e njeriut duke ardhur mbi retė e qiellit me fuqi dhe lavdi tė madhe.Ai do t'i dėrgojė engjėjt e vet me tinguj tė fuqishėm borie; dhe ata do t'i mbledhin tė zgjedhurit e tij nga tė katėr erėrat, nga njė skaj i qiellit te tjetri.(Luka 21/30-32)


    Biri i njeriut do tė dėrgojė engjėjt e vet dhe ata do tė mbledhin nga mbretėria e tij gjithė skandalet dhe ata qė bėjnė paudhėsi,dhe do t'i hedhin nė furrėn e zjarrit. Atje do tė ketė qarje dhe kėrcėllim dhėmbėsh.(Mateu 13/41-42)


    Dhe atėherė do tė duket nė qiell shenja e Birit tė njeriut; dhe tė gjitha kombet e dheut do tė mbajnė zi dhe do ta shohin Birin e njeriut duke ardhur mbi retė e qiellit me fuqi dhe lavdi tė madhe. Ai do t'i dėrgojė engjėjt e vet me tinguj tė fuqishėm borie; dhe ata do t'i mbledhin tė zgjedhurit e tij nga tė katėr erėrat, nga njė skaj i qiellit te tjetri.Tani mėsoni nga fiku kėtė shėmbėlltyrė: kur tashmė degėt e tij njomėsohen dhe nxjerrin gjethet, ta dini se vera ėshtė afėr.Kėshtu dhe ju kur ti shikoni se po ndodhin kėto ta dini se mbretėria e Perėndisė ėshtė afėr. 33 Kėshtu edhe ju, kur t'i shihni tė gjitha kėto gjėra, ta dini se ai ėshtė afėr, madje te dera (Luka 21/30-32)

    Pastaj pashė njė re tė bardhė, dhe ja, mbi re po rrinte i ulur njė i ngjashėm me njė Bir njeriu, i cili kishte mbi krye njė kurorė tė artė dhe nė dorė njė drapėr tė mprehtė.Njė engjėll tjetėr doli nga tempulli, duke i thirrur me zė tė madh atij qė ulej mbi re: "Vėr dorė mbi drapėrin tėnd dhe korr, sepse ora e tė korrurit ka ardhur dhe tė korrat e dheut janė pjekur".16 Atėherė ai qė ulej mbi re e lėshoi drapėrin e tij mbi tokė dhe dheu u korr. (Zbulesa 14/14-16)

    Me thoni sa here ne bibel Jezusi i thote vetes Bir Njeriu?


    Pra Jezusi percaktohet si Bir njeriu ne bible ne disa faza

    1)Bir Njeriu ne paralajmerimet profetike te profeteve te tjere para lindjes se Tij.
    2)Bir Njeriu ne castin kur lind dhe engjelli i Zotit e njofton Marien per lindjen e nje profeti
    3)Bir Njeriu e emerton Jezusi veten e tij gjate gjithe misionit te tij profetik,
    4)Nuk deshiron ta adhurojne, lavderojne, dhe ta quajne bir i Zotit apo Zoti vete.
    5)Mbas ndodhise se Kryqezimit paraqitet ne toke si Bir Njeriu qe ha mjalte dhe peshk njeri me eshtra dhe mish.
    6)Stefani e shikon ne vegim si Bir Njeriu ne te djathen e Perendise
    7)Ne riardhjen tjeter jezusi e quan veten e tij Bir Njeriu.
    8)Ne diten e gjykimit ai prape e quan veten Bir Njeriu
    9)Po keshtu dhe tek zbulesa e Gjonit quan Bir Njeriu
    10)dhe vazhdon mbetet Jezusi, Bir Njeriut deri ne diten e gjykimit dhe ai nuk e ndryshon kurre kete natyrshmeri.
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Jezusi gjithmone i lutej Zotit.

    Po Krishteret pse i luten Jezusit!?

    Jezusi lutej gjithe naten Zotit

    11Ata u tėrbuan dhe diskutonin me njėri-tjetrin se ē'mund t'i bėnin Jezusit.12Nė ato ditė ndodhi qė ai shkoi nė mal pėr t'u lutur, dhe e kaloi natėn duke iu lutur Perėndisė.Luka 6

    Kur lutej Jezusi i lutej Zotit i ndriconte fytyra


    28Dhe ndodhi qė afėrsisht tetė ditė pas kėtyre thėnieve,Ai mori me vete Pjetrin, Gjonin Jakobin dhe u ngjit nė mal pėr t'u lutur.29Dhe ndėrsa po lutej, pamja e fytyrės sė tij ndryshoi dhe veshja e tij u bė e bardhė dhe e ndritshme.30Dhe ja, dy burra po bisedonin me tė; ata ishin Moisiu dhe Elia,31tė cilėt, tė shfaqur nė lavdi, i flisnin pėr ikjen e tij nga kjo jetė qė do tė kryhej sė shpejti nė Jeruzalem.Luka 9

    Jezusi i lutej vete Zotit por i mesonte dhe te tjeret qe ti luteshin Zotit me lutje te posacme ose te pergjithshmeJezusi tregon se personi qe i lutet naten Zotit kur te tjeret flen gjume i pranohet lutja1Dhe ndodhi qė ai ndodhej nė njė vend dhe lutej dhe, si mbaroi, njė nga dishepujt e tij i tha: ''Zoteri, na mėso tė lutemi, ashtu siē i mėsoi Gjoni dishepujt e vet''.2Dhe ai u tha: ''Kur tė luteni, thoni: "Ati ynė qė je nė qiej, u shenjtėroftė emri yt, ardhtė mbretėria jote, u bėftė vullneti yt si nė qiell edhe nė tokė.3Na jep ēdo ditė bukėn tonė tė nevojshme.4Dhe na i fal mėkatet tona, sepse edhe ne i falim fajtorėt tanė; dhe mos lejo tė biem nė tundim, por na shpėto nga i ligu"''.5Pastaj u tha atyre: ''A ka midis jush njeri qė ka njė mik dhe i shkon nė mesnatė e i thotė: "Mik, mė jep hua tri bukė,6sepse mė erdhi nga udha njė miku im dhe unė s'kam ēfarė t'i vė pėrpara";

    7dhe ai, nga brenda, duke u pėrgjigjur, i tha: "Mos mė bezdis, dera ėshtė tashmė e mbyllur dhe fėmijėt e mi ranė nė shtrat me mua; nuk mund tė ēohem e tė t'i jap"?8Unė po ju them se, edhe nėse nuk ēohet t'ia japė sepse e ka mik, do tė ēohet gjithsesi pėr shkak tė insistimit tė tij dhe do t'i japė tė gjitha bukėt qė i nevojiten.9Prandaj po ju them: Lypni dhe do t'ju jepet; kėrkoni dhe do tė gjeni; trokitni dhe do t'ju hapet.10Sepse kushdo qė lyp, merr, kush kėrkon, gjen dhe do t'i hapet atij qė troket.11Dhe cili nga ju ėshtė baba i tillė qė, po t'i kėrkojė bukė djali, i jep njė gur? Ose po t'i kėrkojė njė peshk, nė vend tė peshkut i jep njė gjarpėr?12Ose, po t'i kėrkojė njė vezė, i jep njė akrep? Luka 11

    Jezusi tregon se lutja e sinqerte e gabimtarit ndaj Zotit e ben ate qe Zoti ti fale gjynahet dhe ta fuse ne parajse

    10''Dy njerėz u ngjitėn nė tempull pėr t'u lutur; njėri ishte farise dhe tjetri tagrambledhės.11Fariseu rrinte nė kėmbė dhe lutej nė vetvete kėshtu: "O Perėndi, tė falėnderoj qė nuk jam si njerėzit e tjerė, grabitqarė, tė padrejtė, kurorėshkelės, dhe as si ai tagrambledhės.12Unė agjėroj dy herė nė javė dhe paguaj tė dhjetėn e gjithēkaje qė kam".13Kurse tagrambledhėsi rrinte larg dhe as qė guxonte t'i ēonte sytė drejt qiellit; por rrihte kraharorin e vet duke thėnė: "O Perėndi, ji i mėshirshėm ndaj mua mėkatarit".14Dhe unė po ju them se ky, dhe jo tjetri, u kthye nė shtėpinė e vet i shfajėsuar; sepse kushdo qė lartohet do tė ulet, dhe kush ulet, do tė lartohet''.Luka 18

    Jezusi lutej per shoket e tij dhe i kerkonte dhe atyre ti luteshin Zotit

    32Por unė jam lutur pėr ty, qė besimi yt tė mos mpaket; dhe ti, kur tė jesh kthyer, forco vėllezėrit e tu''.Luka 22

    36Prandaj, rrini zgjuar dhe lutuni kurdoherė qė tė ēmoheni tė denjė tė shpėtoni nga tė gjitha ato qė do tė ngjasin dhe tė dilni para Birit tė njeriut luka 21Ne lutjen e tij Jezusi tregon se Zoti eshte ne qiell dhe vetem e atij eshte fuqia dhe mbreteria dhe ai i fal mekatet.

    9Ju, pra, lutuni kėshtu: "Ati ynė qė je nė qiej, u shenjtėroftė emri yt.10Ardhtė mbretėria jote. U bėftė vullneti yt nė tokė si nė qiell.11Bukėn tonė tė pėrditshme na e jep sot.12Dhe na i fal fajet tona, ashtu siē ua falim ne fajtorėve tanė.13Dhe mos lejo tė biem nė tundim, por na ēliro nga i ligu, sepse jotja ėshtė mbretėria dhe fuqia dhe lavdia pėrjetė. Amen".mateu 6

    Jezusi na keshillon te lutemi Zotit per armiqte tane

    44Por unė po ju them: "Duani armiqtė tuaj, bekoni ata qė ju mallkojnė, u bėni tė mirė atyre qė ju urrejnė, dhe lutuni pėr ata qė ju keqtrajtojnė dhe ju pėrndjekin,45(gabim biblik apo dhe apostujt qenken bijte e Zotit?)pėr tė qenė bij tė Atit tuaj, qė ėshtė nė qiej, sepse ai bėn tė lindė diellin e tij mbi tė mirėt dhe mbi tė kėqijtė, dhe bėn tė bjerė shi mbi tė drejtėt dhe tė padrejtėt.Mateu 6

    Jezusi keshillon per lutej ndaj Zotit

    37Atėherė ai u tha dishepujve tė vet: ''E korra ėshtė me tė vėrtetė e madhe, por punėtorėt janėpak.38Lutjuni, pra, Zotit tė tė korrave, tė dėrgojė punėtorė nė tė korrat e tij''.mateu 10

    Jezusi i lutej Zotit ne Mal deri ne agim


    23Mbasi i nisi ato, u ngjit vetėm mbi mal pėr t'u lutur. Dhe kur u ngrys ai gjėndej aty, i vetėm fare.Mateu 14

    46 Sapo e lejoi,ai iu ngjit malit pėr t'u lutur.

    35Pastaj, tė nesėrmen nė mėngjes, kur ende ishte shumė errėt, Jezusi u ngrit, doli dhe shkoi nė njė vend tė vetmuar dhe atje u lut.

    Jezusi kishte mundesi ti lutej Zotit qe ti dergonte engjejt per mbrotjen e tij

    53A kujton ti, vallė, se unė nuk mund t'i lutem Atit tim, qė tė mė dėrgojė mė shumė se dymbėdhjetė legjione engjėjsh?


    Jezusi i lutej Zotit duke vendosur fytyren ne toke (sikurse muslimanet sot)Ai lutej Zotit kur e kapi nje ankth dhe trishtim


    36Atėherė Jezusi shkoi bashkė me ta nė njė vend, qė quhej Gjetsemani, dhe u tha dishepujve: ''Uluni kėtu, ndėrsa unė po shkoi aty tė lutem''.37Dhe mori me vete Pjetrin dhe tė dy djemtė e Zebedeut, dhe filloi tė ndjeje trishtim dhe ankth tė madh.38Atėherė ai u tha atyre: ''Shpirti im ėshtė thellėsisht i trishtuar, deri nė vdekje; qėndroni kėtu dhe rrini zgjuar bashkė me mua''.39Dhe, si shkoi pak pėrpara, ra me fytyrė pėr tokė dhe lutej duke thėnė: ''Ati im, nė qoftė se ėshtė e mundur, largoje prej meje kėtė kupė; megjithatė, jo si dua unė, por si do ti''.

    42U largua pėrsėri pėr herė tė dytė dhe u lut duke thėnė: ''Ati im, nė qoftė se nuk ėshtė e mundur qė kjo kupė tė largohet prej meje pa u pirė prej meje, u bėftė vullneti yt!''.

    44Dhe, mbasi i la ata, u largua pėrsėri dhe u lut pėr tė tretėn herė, duke thėnė tė njėjtat fjalė

    Jezusi tregon se nese do ti lutemi Zotit do te marrim pergjigje prej Tij

    22Dhe gjithēka tė kėrkoni nė lutje, duke patur besim, do tė merrni''.mateu 21

    Jezusi i lutej Zotit per perkushtim dhe respekt duke kerkuar shpetim


    44Dhe ai, duke qenė nė agoni, lutej edhe mė fort; dhe djersa e tij po i bėhej si gjak i mpiksur qė bie pėr tokė luka 22

    27 Tani shpirti im ėshtė i tronditur dhe ēfarė tė them: O Atė, mė shpėto nga kjo orė? gjoni 12

    Jezusi do ti lutej Zotit qe ne toke ti sillte nje Ngushullues tjeter per njerzit

    16Dhe unė do t'i lutem Atit dhe ai do t'ju japė njė Ngushėllues tjetėr, qė do tė qėndrojė pėrgjithmonė me ju, gjoni 14


    Jezusi iu lut Zotit qe ti fale njerzit

    34Dhe Jezusi tha: ''O Atė, fali ata sepse nuk dinė ē'bėjnė''. luka 23

    Jezusi sipas bibles iu Lut Zotit me emrin e Tij Elahi qe krishteret e kane ndryshuar e kane bere eloi

    34Dhe nė tė nėntėn orė Jezusi bėrtiti me zė tė lartė: ''Eloi, Eloi; lama sabaktani?'', qė e pėrkthyer do tė thotė: ''Perėndia im, Perėndia im, pėrse mė ke braktisur?''.Marku 16

    Jezusi kerkoi qe tempulli te behet shtepi lutje ndaj Zotit dhe jo vend tregtie

    12Pastaj Jezusi hyri nė tempullin e Perėndisė, i dėboi tė gjithė ata qė shisnin dhe blinin nė tempull dhe pėrmbysi tryezat e kėmbyesve tė parave dhe ndenjėset e shitėsve tė pėllumbave.13Dhe u tha atyre: ''Éshtė shkruar: "Shtėpia ime do tė quhet shtėpi lutje", por ju e keni kthyer nė njė shpellė kusarėsh''.mateu 21

    Jezusi u lutej Zotit vazhdimisht

    21Tani, si u pagėzua gjithė populli, edhe Jezusi u pagėzua; dhe ndėrsa po lutej, qielli u hap luka 4

    Jezusi tregon se disa demone largohen nga Njeriu nepermjet Lutjes drejtuar Zotit dhe agjerimit


    19Atėherė dishepujt iu afruan Jezusit mėnjanė dhe i thanė: ''Pėrse ne nuk ishim nė gjendje ta dėbonim?''.20DheJezusi u tha atyre: ''Prej mosbesimit tuaj; sepse nė tė vėrtetė, unė po ju them, se po tė keni besim sa njė kokėrr sinapi, do t'i thoni kėtij mali: "Zhvendosu nga kėtu atje", dhe ai do tė zhvendoset; dhe asgjė nuk do tė jetė e pamundshme pėr ju.21Por ky lloji demoni nuk del veēse me anė tė lutjes dhe tė agjėrimit''.Mateu 18
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Pėrgėnjeshtrimi i trinitetit me argumenta tė llogjikės

    Pjesa e parė--Thėnia e parė: Jeta e pėrjetshme arrihet me njėsimin e Allahut dhe besimin nė shpalljen e Mesiut.

    Nė Ungjillin sipas Gjonit 17/ 3 ėshtė thėni e Isait duke I folur Zotit: "Dhe kjo ėshtė jeta e pėrjetshme, tė tė njohin ty tė vetmin perėndi tė vėrtetė dhe Jezu Krishtin qė ti ke dėrguar." Mesiu a.s tregoi qartė se jeta e pėrjetshme ėshtė tė njesosh Zotin dhe se Isai ėshtė I dėrguari I Tij. Ai nuk tha se jeta e pėrjetshme ėshtė tė njohėsh trinitetin (Atin, Birin dhe Shpirtin e shenjtė). Tregohet qartė nga citati biblik I lartėpėrmendur se njėsimi I Zotit nuk mjafton pėr tė fituar jetėn e pėrjetshme, por duhet tė besoh edhe shpalljen e Isait dhe tė besosh gjithashtu se Isai ishte njeri. Nga citati biblik kuptojmė se me mirėsinė e Allahut vetėm muslimanėt do tė jenė tė fituar, kurse mexhusėt (adhuruesit e zjarrit), kristianėt dhe Cifutėt nuk janė tė fituar nė botėn tjetėr, sepse besimi I tyre ėshtė I gabuar.-Thėnia e dytė: Njėsimi dhe dashuria pėr Allahun ėshtė porosia mė e madhe.

    Ka ardhur nė Ungjillin sipas Markut 12/ 28-34: "28. atėherė njė nga skribėt qė e kishte dėgjuar diskutimin e tyre, duke kuptuar se si iu ishte pėrgjigjur mirė iu afrua dhe e pyeti: Cili ėshtė I pari I tė gjitė urdhėrimeve? 29. Dhe Jezusi iu pėrgjigj: -Urdhėrimi I parė I tė gjithėve ėshtė: Dėgjo, o Izrael! Zoti, Perėndia ynė ėshtė I vetmi Zot. 30. Dhe, duaje Zotin, Perėndinė tėnd me gjithė zemrėn tėnde, me gjithė shpirtin tėnd, me tė gjithė mėndien tėnde e me tė gjithė forcėn tėnde! Ky ėshtė I pari urdhėrim. 31. Dhe I dyti I ngjan kėtij: Duaje tė afėrmin tėndi porsi vetveten. Nuk ka urdhėrim tjetėr mė tė madh se kėta. 32. Atėherė skribi I tha: Mirė mėsues, the sipas tė vėrtetės se ka vetėm njė Perėndi dhe s'ka asnjė pėrve- Tij, 33. dhe ta duash me gjithė zemėr, me tė gjithė mėndien, me gjithė shpirti e me gjithė forcė dhe ta duash tė afėrmin porsi vetvetja vlen mė tepėr se sa tė gjithė olokaustet dh fllijimet. 34. Dhe Jezusi duke e parė se ai ishte pėrgjigjur me mend, I tha: Ti je nuk larg nga mbretėria e Perėndisė. Dhe mė askush nuk guxoi mė ta pyesė." Kanė ardhur citate nė Ungjillin sipas Mateut 22/ 34-40: "Dhe tha Mesihu nė fund: Nga kėto dy urdhėrime varet I tėrė ligji dhe profetėt." Ėshtė e njohur se tė gjitha porositė qė ndodhen nė Teurat dhe nė Inxhil porositin pėr njėsiminn e Allahut. Shiko gjithashtu tek Ligji I Pėrtėrirė 4/35-39 dhe Isaia 45/5 dhe po tek Isaia 46/9.

    -Thėnia e tretė: Isai ia mohoi vetes dijen se kur ėshtė dita e fundit.

    -Erdhi nė Ungjillin sipas Markut 13/ 32: "Sa pėr atė ditė dhe atė orė askush nuk e di, as engjėjt nė qiell, as biri, por vetėm Ati." Nė kėtė citat Mesihu a.s tregoi qartė se ėshtė si njerėzit dhe se nuk e di se kur ėshtė dita e fundit, d.m.th ia mohoi vetes njė nga cilėsitė e tė Adhuruarit (Zotit) dhe ajo ėshtė dituria e tė fshehtės. Ai tregoi qartė se kjo cilėsi ėshtė vetėm e Allahut dhe se kjo gjė argumenton pėr njėsimin e Allahut dhe se Mesihu ishte njeri. Gjithashtu tregoi qartė se ai ka mangėsi, kurse I Adhuruari (Zoti) si- dihet ka cilėsi tė plota. Nėse thonė se ndodhet nė vende tė tjera nė Bibėl se ai (Mesihu) e di tė fshehtėn, u themi atyre se ose libri juaj ėshtė I ndryshuar (qė ka kundėrshtim midis citateve) dhe nuk lejohet qė ta pasosh Biblėn), ose kjo dituri qė ju keni ia mėsoi Allahu ashtu sikurse ia mėsoi edhe pejgamberėve tė tjerė. Argumentet se Mesihu nuk e di tė fshehtėn janė tė shumta nė Bibėl dhe nga kėto janė: Nė ungjillin sipas Gjonit 5/ 20: "Sepse Ati e do Birin dhe I dėften gjith-ka qė bėn vetė dhe do ti tregojė vepra mė tė mėdha se kėto qė tė mrekulloheni." Nė kėtė citat biblik tregohet qartė se kėto qė di Isai ia tregoi Zoti ashtu sic ia mėsoi edhe pejgamberėve tė tjerė. Sipas Gjonit 21/ 5: "Dhe Jezusi u tha atyre: O djema, a keni ndonjė gjė pėr tė ngrėnė? Ata iu pėrgjigjėn: Jo." Sipas Mateut 8/ 10: "Dhe Jezusi kur I dėgjoi kėto gjėra, u mrekullua…" Sipas Mateut 15/ 34: "Dhe Jezusi u tha atyre: Sa bukė keni? Ata thanė: Shtatė bukė dhe pak peshq tė vegjėl." Citatet qė argumentojnė se Isai nuk e di tė fshehtėn janė tė shumta nė Bibėl dhe nė Teurat. Nė Bibėl dhe Teurat ka shumė citate tė cilat lajmėrojnė se persona tė tjerė kanė lajmėruar pėr gjėra tė fshehta. A mos argumenton kjo se ata ishin tė adhuruar? Tek Zanafilla 49/ 1-13 [/B]tregohet se Jakobi thirri djemtė e tij kur ishte nė prag tė vdekjes dhe u tha atyre pėr disa gjėra nga tė cilat ata do tė goditeshin dhe ndodhi sic u tha ai. Tek ligji I Pėrtėrirė 33/1-29 tregohet se Musai lajmėroi pėr shumė gjėra tė fshehta. Sipas Samuelit 10/ 1-6 tregohet se Samueli lajmėroi mbretin Saul pėr disa gjėra tė fshehta. Citatet e kėtij lloji janė tė shumta nė Dhiatėn e Vjetėr dhe nė Dhiatėn e Re. Nėse dėshiron lexo: I Mbretėrve 17/ 1; 18/ 41-45; 21/ 21-24; II Mbretėrve 4/ 8-18; 6/ 8-12; 8/ 1-13; 9/ 3-37; 10/ 1-33; 13/ 14-25; Numrat 24/15-19; Ungjilli sipas Gjonit 11/49-52.Asnjė nuk ka thėnė se ata qė dinin tė fshehtat ishin tė adhuruar, pra edhe Isai nuk ishte I adhuruar dhe tė gjithė thoshin se lajmet I merrnin nga Allahu ().

    -Thėnia e katėrt: Ai (Isai) ia mohoi vetes mundėsinė dhe dėshirėn.

    -Erdhi nė Ungjillin sipas Mateut 20/ 20-23: "20. Atėherė nėna e bijve tė Zebedeut iu afrua bashkė me bijtė e saj, ra pėrmbys para tij dhe kėrkoi di-ka. 21. Dhe ai I tha: Cfarė do? Ajo iu pėrgjigj: Urdhėro qė kėta dy bijtė e mi tė ulen njėri nė tė djathtėn dhe tjetri nė tė majtėn nė mbretėrinė tėnde. 22. Dhe Jezusi duke iu pėrgjigjur tha: Ju nuk e dini -farė kėrkoni! A mund ta pini ju kupėn qė unė do tė pi dhe tė pagėzoheni me pagėzimin qė unė do tė pagėzohem? Ata I thanė: Po, mundemi. 23. Atėherė ai u tha atyre: Ju me tė vėrtetė do ta pini kupėn time dhe do tė pagėzoheni me pagėzimin me tė cilin unė do tė pagėzohem, por nuk ėshtė nė dorėn time qė tė uleni nė tė djathtėn time apo nė tė majtėn time, po u ėshtė rezervuar atyre tė cilėve u ėshtė pėrgatitur nga ati im." A ėshtė e saktė qė tė jetė I Adhuruar (Zot) ai I cili ia mohon vetes mundėsinė dhe dėshirėn, dhe dėshirėn e hoqi nga vetja e tij dhe tha se ajo ėshtė nė dorė tė Zotit (Allahut). A mos ėshtė I pafuqishėm Zoti? Shiko nė thėniet e Isait nė Ungjillin sipas ]Gjonit 5/ 30: "Unė s'mund tė bėj asgjė nga vetja ime, gjykoj sipas asaj qė dėgjoj dhe gjyqi im ėshtė I drejtė, sepse nuk kėrkoj vullnetin tim, por vullnetin e Atit tim qė mė ka dėrguar." Nė Ungjillin sipas Gjonit 14/ 31: "…dhe se bėj ashtu si- mė ka urdhėruar." Nė Ungjillin sipas Markut 7/ 24: "…hyri nė njė shtėpi dhe donte qė askush tė mos e dinte, por nuk mundi tė qėndrojė I fshehur." Sikur ai tė ishte nga origjina e babait, pra Zot sic pretendojnė ata, atėherė ai duhet tė jetė njėsoj si Ati nė dėshirė dhe nė mundėsi.

    -Thėnia e pestė: Ai ia mohi vetes se ishte besimtar I mirė, pėr shkak tė thjeshtėsisė.

    Ka ardhur nė Ungjillin sipas Mateut 19/ 16-17: "16. Dhe ja, iu afrua dikush dhe I tha: Mėsues I mirė, cfarė tė mirer duhet tė bėjė qė tė kem jetė tė pėrjetshme? 17. Dhe ai I tha: Pse mė quan tė mirė? Askush nuk ėshtė I mirė pėrvec njė tė vetmi, Perėndia…" A ia mohon vetes se nuk ėshtė I mirė ai qė ėshtė Zot? Nė citatin e lartėpėrmendur tregohet se Isai a.s ia mohoi vetes se ėshtė I mirė dhe kjo gjė argumenton se ai ėshtė I thjeshtė dhe I pėrulur para Allahut. Dhe kėto janė cilėsitė e pejgamberėve dhe tė besimtarėve tė mirė. Cilėsia e Allahut ėshtė Madhėshtia dhe Kryelartėsia dhe Allahu nuk tregohet I thjeshtė dhe I pėrulur para robit tė tij, sepse Allahu ka cilėsi tė plota dhe nuk e shoqėron askush nė to.

    -Thėnia e gjashtė: Bėrtitja e Isės nė drurin e kryqit.

    -Ka ardhur nė Ungjillin sipas Mateut 27/ 46-50: "Rreth orės nėntė Jezusi bėrtiti me zė tė lartė duke thėnė: Eli, Eli! lama sabaktani, qė do tė thotė: Perėndia im, Perėndia im pėrse mė ke braktisur?…50. Dhe Jezusi bėrtiti dhe njė herė me zė tė lartė dhe dha frymė." Nė ungjillin sipas Lukės 23/ 46: "Dhe Jezusi bėrtiti me zė tė lartė dhe tha: O At, nė duart e Tua po e dorėzoj frymėn time, dhe si tha kėto e dha frymėn." Mos vallė ai qė bėrtet dhe nuk e shpėton veten e tij nga vdekja ėshtė Zot? Ne e dimė se cilėsitė e Zotit janė: nuk lodhet, nuk dobėsohet, nuk bėrtet, nuk kėrkon ndihmė mdihmė dhe nuk vdes. Nė Bibėl dhe nė Teurat ndodhen cilėsitė tė cilat I meriton Zoti I vėrtetė. Sipas Isaia 40/ 28: "Nuk e di ti vallė, nuk e ke dėgjuar? Perėndia I pėrjetėsisė, Zoti, Krijuesi I kufijve tė tokės nuk mundohet dhe nuk lodhet, zgjuarsia e Tij ėshtė e panjoshme." Jeremia 10/ 10: "Por Zoti ėshtė Perėndia I vėrtetė, Ai ėshtė Perėndia I gjallė dhe Mbreti I pėrjetshėm…"Ne pyesim: Vallė kė luste Isai kur ishte nė kryqin e drunjtė? A Zoti lut njė Zot tjetėr? Dhe nėse luste veten e tij kjo ėshtė -menduri. Kristianėt thonė se ai fal kė tė dojė nga robėrit e tij, por a ka mundėsi qė tė falė krijesat kur ai arriti nė kėtė pėrfundim ( e kryqėzuan, bėrtiti, etj). I hemi atyre se a iu pėrgjigj Allahu lutjes sė tij. Nėse thonė se nuk iu pėrgjigj Allahu lutjes sė tij, atėherė ne gjykojmė pėr humbjen e kėtij Zoti I cili lut dhe nuk I pėrgjigjen lutjes sė tij. Nėse thonė se atij iu pėrgjigj lutja, u themi atyre se pėrse I shani cifutėt tė cilėve iu falėn gjynahet me vrasjen e tij.


    -Thėnia e shtatė: Ai krahasoi veten e tij me tė gjithė njerėzit dhe se ėshtė rob.


    Ka ardhur nė Ungjillin sipas Gjonit 20/ 17: "…por shko tek vėllezėrit e mi dhe thuaj atyre se unė po ngjitem tek Ati im dhe Ati juaj, tek Perėndia im dhe Perėndia juaj." Nė kėtė citat biblik ai thotė se Perėndia ėshtė Ati I tij dhe Ati I atyre, Zoti I tij dhe Zoti I atyre tė gjithėve. Mos vallė ai njėherė ėshtė Zot dhe njė herė ėshtė rob? Ky citat ngjason me thėnien e Allahut nė Kur'an nė suren El-Maide/ 117: "Unė nuk u kam thėnė tjetėr atyre vev asaj qė ti mė urdhėrove: Tė adhuroni Allahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj…"Citati I lartėpėrmendur I Biblės ėshtė plotėsisht mohues pėr atė qė Isai ėshtė Zot, sepse ata nuk janė tė bashkuar, por Iai shkoi tek Ai. Gjėndet tek Timoteu 1: "Nė fakt njė ėshtė Perėndia dhe njė I vetmi ėshtė ndėrmjetėsi midis Perėndisė dhe njerėzve, Krishti Jezus njeri."


    ]-Thėnia e tetė: Ai pohoi se Babai I tij ėshtė mė I madh se ai.


    -Tek Ungjilli sipas Gjonit 14/ 28: …sepse Ati ėshtė mė I madh se unė." Nė kėtė citat mohohet se Isai ėshtė zot, gjithashtu mohohet edhe triniteti, sepse nuk ėshtė I barabartė me tė tre. Ka thėnė Mesihu a.s nė Ungjillin sipas Gjonit 13/ 16-17: "16. Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them: Shėrbėtori nuk ėshtė mė I madh se padroni I tij, as I dėrguari mė I madh se ai qė e ka dėrguar. 17. Po ti dini kėto gjėra, tė lumtur do tė jeni ju nėse do ti bėni."

    --Thėnia e nėntė: Thėnia e tij e qartė se I shpallej.

    -Ka ardhur nė Ungjillin sipas Gjonit 14/ 24: "…dhe fjala qė po dėgjon nuk ėshtė e imja, por e Atit qė mė ka dėrguar." Nė kėtė citat ai tregon qartė se ėshtė I dėrguar dhe I shpallen fjalėt nga Allahu. Po nė Ungjillin sipas Gjonit 7/ 15-18: "15. Dhe Judenjtė mrekulloheshin duke thėnė: Si ditka ky shkronjat pa pasur studiuar? 16. Jezusi atėherė iu pėrgjigj atyre dhe tha: Doktrina ime nuk ėshtė e imja, por e atij qė mė ka dėrguar. 17. nė qoftė se dikush do tė bėjė vullnetin e Tij, do ta njohė nėse kjo doktrinė vjen nga Perėndia, apo qė unė flas nga vetja ime. 18. Kush flet nga vetja e tij, kėrkon lavdinė e vet, kurse ai qė kėrkon lavdinė e atij qė e ka dėrguar ėshtė I vėrtetė dhe nė tė nuk ka padrejtėsi." Po tek Gjoni 8/ 26-28: "26…por Ai qė mė ka dėrguar ėshtė I vėrtetė dhe gjėrat qė kam dėgjuar nga Ai them botės. 27. Ata nuk e kuptuan se ai po u fliste atyre pėr Atin. 28. Atėherė Jezusi u tha atyre: Kur ta keni lartuar birin e njeriut, atėherė do ta njihni se unė jam dhe se nuk bėj asgjė prej vetes, por I them kėto gjėra ashtu si Ati mė ka mėsuar." Po sipas Gjonit 8/ 40: "Por ju tani kėrkoni tė mė vrisni mua qė ju kam folur tė vėrtetėn qė kam dėgjuar nga Perėndia." Pėrsėri tek Gjoni 12/ 48-50: "48. Kush mė hedh poshtė dhe nuk I pranon fjalėt e mia ka kush e gjykon. Fjala qė kam shpallur ėshtė ajo qė do tė gjykojė nė Ditėn e Fundit. 49. Sepse unė nuk kam folur nga vetja ime, por Ati vetė qė mė ka dėrguar dhe mė ka urdhėruar -'duhet tė them e tė shpall. 50. Dhe unė e di se urdhėrimi I tij ėshtė jetė e pėrjetshme, gjėrat pra qė them unė I them ashtu sic mė ka thėnė Ati."Shfaqet nė citatet e lartėpėmendura se hebrenjtė e njohėn se Isai kishte njohuri tė shumta pėr librat e zbrutur nga qielli dhe ai tregoi qartė se kėto njohuri I solli nga Allahu. Ai nuk I fliste ato nga vetja, nuk donte tė lavdėronte veten e tij, por donte kėnaqėinė e Allahut dhe nuk fliste gjė tjetėr vec asaj qė Allahu I shpalli. Kur dėshiruan vrasjen e tij ai u tha atyre se ėshtė njeri dhe se nuk u fliste asgjė atyre ve- tė vėrtetės qė iu lejua nga Allahu. Isai ishte besnik ndaj shpalljes dhe nuk fshehu gjė prej saj, por e pėrcolli atė si- e dėgjoi. Ai nuk I gjykon tė kėqinjtė (mohuesit), por Ai (Allahu) qė I shpalli atij (d.m.th Allahu I gjykon).


    -Thėnia e dhjetė: Jezusi mėsues. .


    -Nė Ungjillin sipas Mateut 19/ 16: "Dhe ja iu afrua dikush dhe tha: Mėsues I mirė." . Nė kėtė citat Jezusi e cilėsoi vveten e tij si mėsues dhe kjo gjė ėshtė vendosur shumė herė nė Bibėl. Jezusi e pranoi kėtė thėnie, sepse ishte njeri dhe biri I njeriut, rob I Allahut, I dėrguar me shpallje qė t'ia mėsonte nxėnėsve tė tij. Nėse dėshiron lexo Mateu 26/ 18; Marku 9/ 38; 10/ 35; Luka 5/ 5; 8/ 24; 8/ 45; 9/ 33; 9/ 38; 12/ 13; 17/ 13; Gjoni 1/ 38; 4/ 31; 6/ 25; 13/ 13-14; Mateu 23/ 8. .


    -Thėnia e njėmbėdhjetė: Ankthi dhe trishtimi mohojnė se ai ėshtė Zot. .


    -Ka ardhur nė Ungillin sipas Mateut 26/ 36-40, 42: "36. Atėherė Jezusi shkoi bashkė me ta nė njė vend qė quhej Gjetsemani dhe u tha dishepujve: Uluni kėtu, ndėrsa unė po shkoj aty tė lutem. 37. Dhe mori me vete Pjetrin dhe dy djemtė e Zebedeut dhe filloi tė ndjejė trishtim dhe ankth tė madh. 38. Atėherė ai u tha atyre: Shpirti im ėshtė thellėsisht I trishtuar deri nė vdekje. Qėndroni kėtu dhe rrini zgjuar bashkė me mua. 39. Dhe ai shkoi pak pėrpara, ra me fytyrė nė tokė dhe lutej duke thėnė: Ati im! Nė qoftė se ėshtė e mundur largoje prej meje kėtė kupė, megjithatė jo si dua unė, por si do Ti. 40. Pastaj u kthye tek dishepujt… 42. U largua pėrsėri pėr herė tė dytė dhe u lut duke thėnė: Ati im! Nė qoftė se kjo kupė nuk ėshtė e mundur tė largohet prej meje pa u pirė prej meje, u bėftė vullneti yt." . Ky citat I fundit argumenton se ai ėshtė rob I Allahut, sepse Zoti as nuk trishtohet dhe as nuk ka ankth dhe Zoti nuk lut me pėrulshmėri dhe pastaj tė vdesė. Kristianėt thonė se cilėsitė e njeriut (si ngrėnia, pirja, gjumi, torturat e njerėzve ndaj tij, fshehja e tij nga armiku, tė luajturit me fėmijėt, bėrja pis e rrobave…) ndodhin sepse Jezusi ishte qėnie humane e jo qėnie hyjnore. Ne I themi atyre: Nuk egziston triniteti (bashkimi). Ju thoni se Jezusi ėshtė Zot. Si mundet ai tė jetė gjysėm I plotė dhe gjysėm I mangėt? Nėse kristianėt thonė se kėto mangėsi ishin para trinitetit (bashkimit), ne u themi atyre se Jezusi nuk I ndryshoi kėto Cilėsi prej kur lindi e deri sa vdiq.

    -Thėnia e dymbėdhjetė: Ai tha pėr veten e tij se ėshtė bir I njeriut. .


    -Jezusi gjithmonė thoshte pėr veten e tij se ėshtė bir I njeriut dhe biri I njeriut nuk ėshtė tjetėr vecse njeri. U pėrmendėn cilėsitė e Jezusit se ai ėshtė njeri dhe biri I njeriut mė tepėr se 70 herė nė Bibėl. Gjithashtu ndodhet nė Bibėl dhe nė Teurat sė Allahu nuk ėshtė njeri dhe argumentet se Allahu nuk ėshtė njeri janė: Osea 11/ 9: "…sepse jam njė Perėndi dhe jo njė njeri…" Sipas Jobit 9/ 32: "Nė tė vėrtetė ai nuk ėshtė njeri si unė, tė cilit mund ti pėrgjigjemi dhe tė dalim nė gjyq bashkė." Sipas Samuelit 1,15/ 29: "…dhe nuk do tė pendohet sepse Ai nuk ėshtė njeri qė tė pendohet." Argumentet se Jezusi ishte bir I njeriut janė: Tek Ungjilli sipas Mateut 11/ 19: "Erdhi biri I njeriut qė ha dhe pi." Mateu 17/ 12 dhe 17/ 22: "17. …kėshtu edhe birit tė njriut do ti duhet tė vuajė prej tyre. 22. Por, ndėrsa ata qėndronin nė Galile, Jezusi u tha atyre: Biri I njeriut do tė dorėzohet nė duart e njerėzve." Sipas Lukės 9/ 56: "…sepse biri I njeriut nuk erdhi pėr tė shkatėrruar shpirtrat e njerėzve…" Luka 23/ 47: "Atėherė centurioni kur pa -'ndodhi pėrlėvdoi Perėndinė duke thėnė: Me tė vėrtetė ky njeri ishte I drejtė." Tek Ungjilli sipas Mateut thuhet se Jezusi ėshtė nga pasardhėsit e Daudit, tė birit tė Ibrahimit, kurse tek Ungjilli sipas Lukės tregohet se prejardhjen e ka nga Allahu. Pėr kėtė ne themi qė ose librat e tyre kundėrshtojnė njėri tjetrin ose themi se JEZUSI ėshtė njeri dhe biri I njeriut. Dhe ky ėshtė kufri (mosbesimi) mė I madh pėr muslimanėt dhe kristianėt. Jezusi thoshte pėr veten e tij se ėshtė biri I Daudit, sepse nėna e tij e kishte prejardhjen nga Daudi. Ai (Isai) e quante veten njeri dhe biri I njeriut. A mos vallė kristianėt janė mė tė ditur se ai dhe thonė qė ai ėshtė Zot dhe biri I Zotit?

    -Thėnia e trembėdhjetė: Jezusi e quajti veten e tij profet.


    -Ka ardhur nė Ungjillin sipas Mateut 21/ 11: "Dhe turmat thoshin: Ky ėshtė Jezusi, profeti nga Nazareti I Galilesė." Gjoni 6/ 14: "Atėherė njerėzit, kur panė shenjėn qė bėri Jezusi thanė: Me tė vėrtetė ky ėshtė profeti qė duhet tė vijė nė botė." Luka 7/ 16: "Atėherė tė gjithė u mrekulluan dhe lėvdonin Perėndinė duke thėnė: Midis nesh doli njė profet I madh dhe Perėndia e vizitoi populin e vet.." Mateu 13/ 57: "…por Jezusi u tha atyre: Asnjė profet nuk pėr-mohet pėrve-se nė vendlindjen e vet dhe nė shtėpinė e vet." Luka 13/ 33-34: "Por sot, nesėr e pasnesėr mė duhet tė ec, sepse nuk mundet qė njė profet tė vdesė jashtė Jeruzalemit. 34. Jeruzalem, Jeruzalem qė I vret profetėt dhe I vret me gurė ata qė janė tė dėrguar. Sa herė desha ti mbledh bijtė e tu sikurse kllo-ka I mbledh nėn krahė zogjtė e vet, por ju nuk deshėt." Vėrtet dy nxėnės e cilėsuan Jezusin dhe thanė se ai ėshtė njeri dhe profet e sikur tė ishte Zot, ai do t'ia kthente atyre se ai nuk ishte njeri dhe profet, por Zot. Kjo gjėndet tekLuka 24/ 19: "Kur Jezusi I pyeti ata tė dy pėr gjėrat qė ndodhen nė Kudus, ata I thanė: Cėshtjen e Jezusit nga Nazareti qė ishte njė profet I madh dhe I fuqishėm pėrpara Perėndisė dhe pėrpara tė gjithė popullit." Argumentet pėr kėte janė tė shumta e nėse dėshiron lexo: Gjoni 4/ 19; 9/ 11, Luka 7/ 39, Gjoni 7/ 52; 9/ 15,17 . tė gjithė kėta thonė se Jezusi ishte profet dhe Jezusi vetė thoshte se ėshtė profet. Armiqtė e tij e mohojnė shpalljen e tij nga Cifutėt, faresijjunėt etj. A lejohet dhe a mundet qė ti lemė tė gjitha kėto thėnie dhe tė themi se ėshtė Zot apo njė e treat e Zotit.

    -Thėnia e katėrmbėdhjetė: Jezusi e quajti veten tė dėrguar.


    -Me tė vėrtetė kanė ardhur nė Ungjille citate tė shumta qė argumentojnė se Jezusi ėshtė I dėrguari I Allahut dhe Ungjilli qė flet mė shumė pėr shpalljen e e tij ėshtė ai I Gjonit (I cili u botua pėr refuzim ndaj atyre qė nuk pohojnė se Jezusi ėshtė Zot). Mateu 10/ 40: "Ai qė ju pranon ju, mė pranon mua dhe ai qė mė pranon mua pranon atė qė mė ka dėrguar." Mateu 15/ 24: "Por ai ju pėrgjigj dhe tha: Unė nuk jam dėrguar gjetiu pėrve-se tek delet e humbura tė shtėpisė sė Izraelit." Luka 4/ 43: "Por ai u tha atyre: Mė duhet tė shpall lajmin e mirė tė mbretėrisė sė perėndisė edhe nė qytete tė tjera, sepse pėr kėtė jam dėrguar." Luka 10/ 16: "…kush ju pėrbuz, mė pėrbuz mua dhe kush mė pėrbuz mua, pėrbuz Atė qė mė ka dėrguar mua." Marku 9/ 37: "…dhe kushdo qė mė pranon mua, nuk mė pranon mua por Atė qė mė ka dėrguar." Gjoni 4/ 34: "Jezusi u tha atyre: Ushqimi im ėshtė tė bėj vullnetin e atij qė mė dėrgoi dhe tė tė kryej veprėn e tij." Gjoni 5/ 23-24 dhe 36-37: "23. Qė tė gjithė ta nderojnė Birin, ashtu sic e nderojnė Atin. Kush nuk e nderon Birin, nuk e nderon Atin qė r ka dėrguar. 24. Nė tė vėrtetė po ju them: Ai qė e dėgjon fjalėn time dhe beson nė atė qė mė ka dėrguar ka jetė tė pėrjetshme dhe nuk vjen ai nė gjyq, por ka kaluar nga vdekja nė jetė. 36. …ato vepra qė bėj unė, dėshmojnė pėr mua, se Ati mė ka dėrguar. 37. Dhe Ati qė mė dėrgoi, Ai vetė ka dėshmuar pėr mua. Ju nuk e keni dėgjuar kurrė zėrin e tij dhe as nuk e keni parė fytyrėn e tij." Gjoni 7/ 16,18: "16. Jezusi atėherė iu pėrgjigj atyre dhe tha: Doktrina ime nuk ėshtė e imja por e atij qė mė ka dėrguar. 18. Kurse ai qė kėrkon lavdinė e atij qė e ka dėrguar ėshtė I vėrtetė dhe nė tė nuk ka padrejtėsi." Gjoni 8/ 16,18,26,29,42: "16. Dhe Ati qė mė dėrgoi. 18. Dhe Ati qė mė ka dėrguar dėshmon pėr mua. 26. Por Ai qė mė ka dėrguar ėshtė I Vėrtetė. 29. Dhe Ai qė mė ka dėrguar ėshtė me mua 42. …nuk kam ardhur pra, nga vetja ime, por Ai mė ka dėrguar." Gjoni 11/ 42: "…qė tė besojnė se ti mė ke dėrguar." Gjoni 12/ 44, 49: "44. Pastaj Jezusi thirri dhe tha: Kush beson nė mua, nuk beson nė mua, por nė atė qė mė ka dėrguar. 49. Sepse unė nuk kam folur nga vetja ime, por Ati vetė mė ka dėrguar dhe mė ka urdhėruar c'duhet tė them e tė shpall." Gjoni 14/ 24: "… dhe fjala qė po dėgjoni nuk ėshtė e imja, por e Atit qė mė ka dėrguar." Gjoni 17/ 3, 18, 25: "3. Dhe kjo ėshtė jeta e pėrjetshme, tė tė njohin Ty tė vetmin Perėndi tė vėrtetė dhe Jezu Krishtin qė ti ke dėrguar. 18. Sikurse ti mė ke dėrguar mua nė botė, po ashtu unė I kam dėrguar ata nė botė. 25. por unė e kam njohur dhe kėto e kanė njohur se ti mė ke dėrguar.'' Gjoni 20/ 21: "Pastaj Jezusi u tha atyre pėrsėri: Paqja me ju? Sikurse mė ka dėrguar mua Ati, ashtu unė po ju dėrgoj ju." Gjoni 8/40: "Por ju tani kėrkoni tė mė vrisni mua qė ju kam folur tė vėrtetėn qė kam dėgjuar nga Perėndia." Tė gjitha kėto citate qė pėrmendėm thonė se Jezusi ėshtė I dėrguari ALLAHUT dhe nuk flet nga vetja e tij. Ai flet pėr atė qė I ka shpallur Ai qė e dėrgoi. Ne I themi kristianėve si thonė pėr trinitetin (bashkimin), kur ALLAHU i shpallte tė dėgruarit tė tij. A njėherė ndahet dhe ėshtė njeri, I dėrguar dhe njėherė bashkohet e ėshtė zot? I themi atyre se kush I flet njėrzėve, ALLAHU apo I dėrguari I ALLAHUT? Nėse ALLAHU ėshtė ia I cili I flet njėrzve, atėherė ai (Jezusi) nuk ėshtė I dėrguari I ALLAHUT dhe kjo gjė e kundėrshton Biblėn. Dhe nėse ėshtė I dėrguar I ALLAHUT, atėherė ai nuk ėshtė Zot. Dhe kjo ėshtė e vėrtetė. Ėshtė e ditur se ai qė dėrgon njė person ėshtė mė I madh (mė I fuqishėn) se I dėrguari, si mund tė jet Zot kur ka mė tė madh se ai? Shpallja e ndalon trinitetin (bashkimin) dhe barazinė. Ka thėnė Isai a.s nė Ungjillin sipas Gjonit 13/ 16: "Nė tė vėrtetė po ju themi: Shėrbėtori nuk ėshtė mė I madh se padroni I tij, as I dėrguari mė I madh se ai qė e ka dėrguar. Pas tė vėrtetės nuk ka tjetėr ve- iluzione dhe pas dritės nuk ka gjė tjetėr vec errėsirės.

    -Thėnia e pesėmbėdjet: Ajo qė erdhi nga gjuha e tij ishte se ai vėrtet adhuronte ALLAHUN.


    - Mateu 26/ 36, 39, 42, 44: "36. Atėherė Jezusi shkoi bashkė me ta nė njė vend qė quhej Gjetsemani dhe ju tha dushepujve: Uluni kėtu ndėrsa unė po shkoj aty tė lutem. 39. Dhe si shkoi pak pėrpara ra me fytyrė pėrtokė dhe lutej… 42. U largua pėrsėri pėr herė tė dytė dhe u lut… 44. Dhe pasi I la ata u largua pėrsėri dhe u lut pėr tė tretėn herė." Luka 4/ 8: "Ėshtė shkruar: Adhuro Zotin, Perėndinė tėnde dhe shėrbeji vetėm Atij." Kjo argumenton se jezusi I kryente obligimet njėlloj si robėrit e tjerė. Ai nuk thirri nė adhurimin e dikujt tjetėr vec ALLAHUT dhe sikur ai tė ishte Zot, do tė thėrriste nė adhurimin e vetes sė tij, por Zoti nuk adhuron dikė tjetėr dhe nuk adhuron veten e tij. Adhurimet qė Isai ia bėnte ALLAHUT argumentojnė se ai ishte rob I Allahut, I lutej me pėrulje dhe falej pėr tė. Sikur Jezusi tė thėrriste se ai ishte Zot, ai duhej tė vritej. Lexo Ligji I Pėrtėrirė 13/ 1-10, 17/ 2-7 . nė natėn qė donin ta kapnin Jezusin, ai ashuronte Allahun e Lartėsuar dhe pėr kėtė lexo tek Luka 22/ 43-46: "43. Atėherė iu shfaq njė engjėll nga qielli pėr ti dhėnė forcė. 44. Dhe ai duke qėnė nė agoni lutej edhe mė fortė. Dhe djersa e tij po I bėhej si gjak I mpiksur qė bie pėrtokė. 45. Si u cua pastaj nga lutja, erdhi te dishepujt e tij dhe I gjeti qė flinin nga trishtimi 46. dhe ju tha atyre: Pse po flini? cohuni dhe lutuni qė tė mos hyni nė tundim." Nė kėto citate thuhet se erdhi njė engjėll qė ti japė forcė. A ka nevojė Zoti qė ti jept forcė. Isai vėrtet ka qėnė rob I Allahut dhe bėnte ato gjėra qė kėnaqnin Allahun, si- thotė Isai tek Gjoni 8/ 29: "… sepse bėj vazhdimisht gjėrat qė I pėlqejnė."

    -Thėnia e gjashtėmbėdhjetė: Pėrvoja qė kishte Iblisi ndaj Jezusit.

    - Mateu 4/ 1-11: "1. Atėherė fryma e -oi Jezusin nė shkretėtirė qė djalli ta tundonte. 2. Dhe pasi agjėroi dyzet ditė e dyzet netė nė fund e mori uria. 3. Atėherė tunduesi pasi iu afrua I tha: Nė qoftė se je biri I Perėndisė, thuaj qė kėta gurė tė bėhen bukė. 4. Por ai duke iu pėrgjigjur tha: Ėshtė shkruar: Njeriu nuk rron vetėm me bukė por me cdo fjalė qė del nga goja e Perėndisė. 5. Atėherė djalli e coi nė qytetin e shenjtė dhe e vendosi nė majė tė tempullit. 6. Dhe I tha: Nėse je biri I Perėndisė, hidhu poshtė sepse ėshtė shkruar. Ai do ti japė urdhėr engjėjve tė Tij pėr ty dhe ata do tė tė mbajnė mbi duart e tyre qė tė qė tė mos ndeshėsh me kėmbėn tėnde ndonjė gur. 7. Jezusi tha: ėshtė shkruar gjithashtu: Mos e tundo Zotin, Perėndinė tėnd. 8. Djalli e coi sėrish mbi njė mal shumė tė lartė dhe I tregoi tė gjitha mbretėritė e botės dhe lavdinė e tyre. 9. Dhe I tha: Unė do tė ti japė tė gjitha kėto, nėse ti bie pėrmbys para meje dhe mė adhuron. 10. Atėherė Jezusi I tha: Shporru Satan, sepse ėshtė shkruar: Adhuro Zotin, Perėndinė tėnde dhe shėrbeji vetėm Atij. 11. Atėherė djalli e la dhe ja, u afruan engjėjt dhe I shėrbenin." Pamė nė kėto citate se djalli ka pėrvojė ndaj jezusit dhe ai kėrkoi nga Jezusi ti bėnte gurėt bukė dhe tė hidhej nga mali I lartė, ti binte nė sexhde vetėm njėherė Iblisit (djallit) dhe djalli do ti jepte tė gjitha mbretėritė e botės. Kjo histori (e dyshuar pėr saktėsinė e saj), ka argumenta tė qarta qė vėrtetojnė se Jezusi ishte njeri dhe gjithashtu tregon qartė pėr shpalljen qė kishte. Gjithashtu argumenton se Jezusi e njesonte Allahun nė adhurim dhe se ai (Jezusi) nuk ishte as Zot dhe as biri I Zotit, por ishte rob I Allahut. Pėr tė qartėsuar kėtė themi:- -1- Nė histori thuhet se djalli e coi tek qyteti I shenjtė dhe e vendosi nė majė tė njė tempulli. Jezusi ka shkuar me tė me dėshirė ose I detyruar (I dhunuar). Nėse shkoi me dėshirė, ai ishte nėn pushtetin e djallit dhe nėn drejtimin e tij. Kjo shkallė nuk I pėrshtatet as profetėve e jo mė Allahut. Dhe ose ka qėnė I detyruar dhe kjo do tė thotė se atij I ishte future xhindi (djalli) dhe u bė budalla. Por kjo gjė nuk I pėrshtatet Isait a.s sepse ai ėshtė rob dhe I dėrguari I Allahut.- -2- Si shpreson djalli qė Zoti qė e krijoi ti pėrulet djallit. Zoti e krijoi djallin pėr adhurim vetėm dhe djalli do tė zėrė vendin e tij. Kristianėt duke gėnjyer thonė se Jezusi ėshtė krijuesi I tyre dhe I djallit, atėherė si ka mundėsi qė krijesa ta sprovojė krijuesin e saj.- -3- Nė histori thuhet se djalli I tha Jezusit se do tė tė japė mbretėritė e botės ėse mė bie pėrmbys (mė pėrulesh). Ėshtė e ditur se Iblisi (djalli) dhe ushtarėt e tij, qė tė gjithė janė nėn sundimin e Allahut. Si mund tė jetė e saktė qė djalli ti japė begati Zotit dhe sunduesit tė tij.- -4- Ngjitja e Jezusit nė shkretėtirė pėr tu provuar, agjėrimi, uria argumentojnė se ai ėshtė njeri I krijuar qė mund tė sprovohet. Allahu I sprovon krijesat e tij dhe vet nuk sprovohet, Ai I ushqen krijesat dhe vet nuk ushqehet.- -Pėrgjigja e Jezusit ndaj djallit kur kėrkoi tė hante nga buka e gurit I tha: Ėshtė shkruar: Njeriu nuk rron vetėm me bukė. Ka argument se Jezusi ėshtė njeri. Allahu I dha jetėn dhe e bėri qė rruga me tė cilėn mund tė jetosh ėshtė buka dhe ai me kėtė ngjason me krijesat e tij, sepse Allahu jeton me veten e tij dhe jo me gjė tjetėr. Ajo ėshtė jetė qė vazhdon pa bukė.- -- Thėnia e Isait: "…por me cdo fjalė qė del nga goja e Perėndisė." Ėshtė pohim nga vetė ai pėr njėsimin e Allahut dhe se jeta e kėsaj bote vazdon me bukė, por jeta tjetėr fitohet me pasimin e urdhrave tė Allahut dhe fjalėve tė tij.- -- Thėnia e Iblisit (djallit): "Ai do ti japė urdhėr engjėjve tė tij pėr ty.", ėshtė argument se Jezusi ėshtė rob qė ndryshon nga engjėjt dhe se ai nuk ėshtė Zoti, sepse Zoti nuk ka nevojė qė ta mbrojnė, por engėjt I mbrojnė njerėzit.- -- Thėnia e Jezusit: "Mos e tundo Zotin, Perėndinė tėnd. Adhuro Zotin, Perėndinė tėnd dhe shėrbeji vetėm atij." Ėshtė argument se Jezusi ishte rob qė adhuronte Allahun, I bėnte sexhde dhe Jezusi nuk do qė tė provohet Zoti I tij, sepse krijesa nuk mund tė provojė krijuesin e saj.- -- Thėnia e Biblės: "Atėherė djalli e la dhe ja, u afruan engjėjt dhe I shėrbenin." Kjo ėshtė argument se Jezusi ishte rob I afėrt tek Allahu dhe Allahu e mbronte dhe e forconte atė me anė tė engjėjve, ndėrsa Allahu nuk ėshtė I nevojshėm pėr engjėjt. Hasan ibn Ejub pasi pranoi fenė Islame (sepse mė parė ka qėnė kristias) pėr pėrvojėn qė kishte Iblisi ndaj Jezusit I shkroi vėllait tė tij njė letėr dhe I tha: "Dhe ai qė ka pak llogjikė e thotė se ai veprim nuk mund tė bėhet nga djalli pėr Zotin, dhe nėse Jezusi do tė ishte Zot, do ta hiqte nga vetja e tijpara se tė vinin engjėjt nga Zoti I tij."
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Pėrgėnjeshtrimi I argumentave tė tyre nga Dhiata e re se Jezusi ėshtė Zot.-

    Nė kėtė pjesė do t'ia kthejmė tetė argumentave tė tyre pėr tė cilat thonė se Isai (Jezusi)(Jezusi) ėshtė Zot. Nė pėrgjigjen tonė ndaj tyre do tė bėjmė sikur ato janė tė sakta, sepse kjo ėshtė mė afėr llogjikės sė tyre dhe I kėnaq ata. Do tju bėjmė tė qartė atyre se ata mbėshteten nė thėnie tė dyshuara dhe ne do tė mbėshtetemi nė thėniet e Jezusit dhe dishepujve tė tij qė janė tė qarta si qartėsia e diellit dhe qė nuk ka asnjė dyshim nė to.


    -Argumenti I parė: Thėniet nė Bibėl qė thonė se Jezusi ėshtė biri I Zotit.

    -Kristianėt thonė se Jezusi ėshtė biri I Zotit, sepse kjo thėnie gjendet nė shumė vende nė Bibėl. Dijetarithotė se kėto argumente janė tė pakta pėr arsye se: Biblat nuk thonė se ai ėshtė bir I vetėm Zotit, por thonė edhe se ai ėshtė bir I njeriut dhe biri I Daudit. Dhe kėto ose kundėrshtojnė njėra-tjetrėn ose fjala bir nuk ėshtė nė kuptimin e saj tė vėrtetė, gjė e cila ėshtė pranuar nga tė gjitha gjuhėt e botės se biri vjen nga marrdhėniet e dy prindėrve. Dhe kjo nė kėtė rast ėshtė e pamundur dhe ne patjetėr qė duhet tė marrim kuptimin e lejuar. Ka komentuar Ungjilli sipas Gjonit se besimtarėt janė bijtė e Zotit. Ku ėshtė dallimi midis besimtarėve dhe Isai (Jezusi)t a.s. Gjoni 1/ 12-13: "12. Por tė gjithė atyre qė e pranuan, ai u dha pushtetin tė bėhen bij tė perėndisė, atyre qė besojnė nė emrin e tij. 13.Tė cilėt nuk janė lindur nga gjaku e as nga vullneti I mishit, as nga vullneti I burrit, por janė lindur nga Perėndia." Kuptimi I shprehjes "bijtė e Perėndisė" do tė thotė: besimtarė tė mirė, tė drejtė. Erdhėn dy fjali tė njėllojta nė Ungjillin sipas Lukės dhe sipas Markut. Ungjilli sipas Markut thotė se njeriu ėshtė biri I Zotit dhe nė Ungjillin sipas Lukės thuhet pėr Isai (Jezusi)n se ėshtė njeri I mirė.Marku 15/ 39: "Dhe centurioni qė qėndronte pėrballė Jezusit, kur pa se pasi Jezusi bėrtiti ashtu kishte dhėnė shpirt tha: Me tė vėrtetė ky njeri ishte biri I Perendisė." Luka 23/ 47: "Atėherė centurioni kur pa c'ndodhi, pėrlėvdoi Perėndinė duke thėnė: Me tė vėrtetė ky njeri ishte I drejtė." Argumenti se fjala biri I Zotit d.m.th ishte njeri I drejtė, sepse Bibla I quajti besimtaret bijtė e Perėndisė dhe I quajti ata kriminelėt bijtė e Iblisit. Mateu 5/ 9, 44, 45. "9. Lum ata qė pėrpiqen pėr paqen, sepse ata do tė quhen bij tė Perėndisė. 44. Por unė po ju them: Duajini armiqtė tuaj, bekoni ata qė ju mallkojnė, u bėni tė mirė atyre qė ju urrejnė dhe lutuni pėr ata qė ju keqtrajtojnė dhe ju pėrndjekin. 45. Pėr tė qėnė bij tė Atit tuaj qė ėshtė nė qiell, sepse Ai bėn tė lind diellin e tij mbi tė mirėt dhe mbi tė kėqinjtė dhe bėn tė bjerė shi mbi tė drejtėt dhe tė padrejtėt." Gjoni 8/ 41-42, 44; "41. Ju bėni vepra Atit tuaj. Prandaj ata I thanė ne nuk lindėm nga kurvėrimi, ne kemi Atė tė vetėm, Perėndinė. 42. Atėherė Jezusi u tha atyre: Po tė ishte Perėndia Ati juaj,ju do tė mė donit. 44. Ju jeni nga djalli, qė ėshtė ati juaj dhe doni tė bėni dėshirat e atit tuaj, sepse ėshtė gėnjeshtar dhe ati I rrenės." Gjoni 3/ 9: "Kush lindi nga Perėndia nuk kryen mėkat." Nė Bibėl ekzistojnė thėnie tė shumta pėr tė tjerė ve- Isai (Jezusi)t a.s qė janė bijtė e Zotit. Luka 3/38: "… bir I Adamit, I Perėndisė." Eksodi 4/ 22: "Dhe ti do ti thuash faraonit: Kėshtu thotė Zoti: Izraeli ėshtė biri Im, I parėlinduri im." 2 Samuelit 7/ 14: "Unė do tė jem pėr tė njė baba dhe ai njė djalė pėr Mua…" Beni Izraelėt (bijtė e Izraelit) u quajtėn bijtė e Zotit. Ligji I pėrtėrirė 14/ 1: Ju jeni bijtė e Zotit, Perėndisė tuaj…" 1 Gjoni 5/ 1: "Kushdo qė beson qė Jezusi ėshtė krishti, ka lindur nga Perėndia." Nė kėtė citat thuhet se tė gjithė besimtarėt janė bijtė e Zotit. U themi kristianėve: Pėrse I mohoni disa dhe thoni se nuk janė bij tė Perėndisė, kurse pėr Isai (Jezusi)n thoni se ėshtė biri I Perėndisė. Nėse qė tė gjithė janė bijtė e Zotit, atėherė qė tė gjithė janė tė adhuruar (zota). Erdhi nė Ungjillin sipas Mateut se kushdo qė I bindet Zotit ėshtė motėra ose vėllai I Isai (Jezusi)t. Mateu 12/ 50: "Sepse kushdo qė qė kryen vullnetin e Atit tim qė ėshtė nė qiej mė ėshtė vėlla, motėr…" Atėherė tė gjithė profetėt dhe bijtė e Izraelit dhe pasuesit e tyre kristianėt janė vėllezėrit e tij nė tė qėnurit zot nė mėnyrė tė barabartė, sepse janė shoqėrues tė tij dhe janė tė gjithė bijtė e Zotit dhe vėllezėrit e tij. Nėse kristianėt nuk kėnaqen me kėtė ndarje, atėherė duhet tė kthehen tek e vėrteta dhe tė pohojnė se Zoti ėshtė I vetėm dhe tė mohojnė tė gjitha zotat e tjerė nga krijesat dhe se Jezusi ėshtė njėri prej tyre.


    -Agumenti I dytė: Jezusi ėshtė nga lart dhe nuk ėshtė nga kjo botė.


    -. Gjoni 8/ 23: "Dhe ai u tha atyre: Ju jeni nga kėtu poshtė, kurse unė jam nga atje lart. Ju jeni prej kėsaj bote, unė nuk jam prej kėsaj bote." .Pėrgjigja ndaj tyre ėshtė:-- Ky citat I kundėrshton argumentat e llogjikės, sepse ėshtė e ditur se ai ėshtė nga kjo botė.-- Isai (Jezusi) a.s ka thėnė po si kjo thėnie pėr dishepujt e tij (qė nuk janė nga kjo botė). . Gjoni 15/ 19: Po tė ishit nga bota, bota do ti donte tė vetėt. Por sepse nuk jeni nga bota, por unė ju kam zgjedhur nga bota, prandaj bota ju urren." Gjoni 17/ 14, 16: "…bota I ka urryer, sepse nuk janė prej botės, ashtu si edhe unė nuk jam prej botės… 16. Ata nuk janė nga bota, sikurse unė nuk jam nga bota." .

    Nė citatet e lartėpėrmendura Jezusi tha pėr veten e tij dhe dishepujt e tij se nuk janė nga kjo botė. Komentimi I kėsaj tregon qartė se ata janė tė gjithė zota. U themi atyre se komentimi I saktė I kėtyre citateve ka kuptimin se ai dhe dishepujt e tij ishin nga ata qė kėrkonin (begati) nga bota tjetėr. Kjo thėnie argumenton se Isai (Jezusi) a.s kishte I cili I ishte shpallur nga Zoti I Lartėsuar dhe ky ligj I kundėrshton ligjet qė ka vėnė njeriu nė tokė. Gjithashtu ligjet qė dėrgoi Zoti me anė tė Isai (Jezusi)t a.s janė nė kunddėrshtim me epshet e njerėzve. Dhe e pėrkrah kėtė kėtė kuptim thėnia e Jezusit nė Ungjillin sipas . Gjonit 3/ 31: "Ai qė vjen nga lart ėshtė pėrmbi tė gjithė. Ai qė vjen nga dheu ėshtė nga dheu dhe flet pėr dheun. Ai qė vjen nga qielli ėshtė pėrmbi tė gjithė. .

    Gjithashtu thėnia e Jahjas (Gjon Pagėzorit) tek . Gjoni 3/ 27: "Gjoni u pėrgjigj dhe tha: Njeriu nuk mund tė marrė asgjė nėse nuk I ėshtė dhėnė nga qielli." Gjoni 3/ 3,7: "3. Jezusi iu pėrgjigj dhe tha: Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po tė them qė nėse nuk ka rilindur, nuk mund ta shohė mbretėrinė e Perėndisė. 7. Mos u mrekullo qė tė thashė: Duhet tė lindni pėrsėri." .

    Nė kėt citat thuhet se ai qė do fitoren duhet tė lindė nga lart dhe kushdo qė nuk lind nga lart ai nuk ka asgjė nga mbretėit e Zotit qė tė jetė me profetėt, besimtarėt si Musai, Isai (Jezusi) etj, tė cilėt lindėn nga lart. Doktor Uilliam Eddi (amerikan) komentoi nė librin "Thesari I cmueshėm" nė komentimin e Biblės se lindja nga lart do tė thotė sikur njė person qė lind nga e para apo e njėrit qė ka shumė mėkate dhe shndėrrohet nė njė besimtar I mirė. Me kėtė argumentim pėrgėnjeshtrohet dhėnia e argumentit tė kristianėve qė thonė se ai ėshtė zot sepse lindi nga lart, sepse pendimi nuk ėshtė vetėm pėr atė por pėr tė gjithė besimtarėt, se po tė ishte kėshtu tė gjithė besimtarėt do tė ishin zotra.

    -Argumenti I tretė: (Nga ajo qė erdhi se) Jezusi dhe babai (Ati) janė njė. .


    -. Gjoni 10/ 30: "Unė dhe Ati jemi njė." Dijetarie pėrgėnjeshtroi kėtė thėnie me dy pėrgjigje:'.

    -- Kristiantė thonė se Jezusi ėshtė edhe njeri, kurse Zoti nuk ėshtė njeri, porse Jezusi ndryshon nga Zoti. Ata thonė pėr Jezusin se ai ėshtė Lahut dhe Nasut dhe kėtė nuk e thonė pėr Zotin e Lartėsuar.-- Po si kjo thėnie (Gjoni 10/ 30), ata thonė edhe pėr dishepujt e Jezusit. . Gjoni 17/ 21-22: "(Thėnia e Jezusit) 21. Qė tė gjithė tė jenė njė…edhe ata tė jenė njė nė ne. 22. …qė tė jenė njė, ashtu si ne jemi njė." .


    Nė kėto citate thuhet se Jezusi e krahasoi veten me dishepujt e tij dhe tha qė janė tė bashkuar me Zotin. Nėse kristianėt thonė se bashkimi I dishepujve me Jezusin dhe Zotin, nuk ėshtė bashkim I vėrtetė. Kuptimi I bashkimit, d.m.th bindja dhe veprimi me ligjet e e Zotit. Sa mė shumė ti bindet robi Zotit, aq mė afėr tij ėshtė dhe ky ėshtė kuptimi I vėrtetė I bashkimit. Ai I cili lexon. Gjonin 10/ 30-36, kupton se hebrenjtė menduan se ai thėrriste se ishte zot, e mohuan dhe morėn gurė pėr ta qėlluar. Ai ua ktheu atyre dhe u tha se nuk ėshtė zot. .


    -Argumenti I katėrt: Kush ka parė Jezusin ka parė Zotin, sepse ai ėshtė tek Ati dhe Ati ėshtė tek ai. .

    . Gjoni 14/ 9-10: "Kush mė ka parė mua, ka parė Atin. Si vallė po thua: Na e trego Atin! 10. A nuk beson se Ati ėshtė me mua dhe unė jam me Atin. Fjalėt qė po ju them nuk I them nga vetja. Ati qė qėndron me mua ėshtė ai qė I bėn veprat." .

    Dijetarie pėrgėnjeshtroi kėtė thėnie me dy pėrgjigje:-- Shikimi I Zotit nė kėtė botė nuk lejohet pėr muslimanėt dhe kristianėt. Ata e komentojnė shikimin me njohjen, d.m.th se ai shikon veprat e Zotit. Mrekullitė e Isės argumentojnė pėr madhėshtinė e Zotit dhe njohja nuk argumenton bashkimin.

    -- Po si kjo thėnie erdhi edhe pėr dishepujt.-. Gjoni 14/ 20: "Atė ditė do tė mėsoni se unė jam nė Atin timdhe se ju jeni nė mua dhe unė nė ju." Gjoni 17/ 21: "…dhe unė nė ty, edhe ata tė jenė njė nė ne." Letra e Apostullit Pal Efesianėve 4/ 6: "Njė Perėndi I vetėm dhe Ati I tė gjithėve qė ėshtė pėr mbi tė gjithė, nė mes tė tė gjithėve dhe nė ju tė gjithė." .

    Nėse fjalėt e kristianėve do tė ishin tė sakta, atėherė dishepujt dhe efesianėt do tė ishin zota, por kėto thėnie argumentojnė se Jezusi e donte Zotin dhe iu bind atij. Dishepujt e deshėn Zotin dhe Jezusin dhe iu bindėn atyre. Dhe Zoti I deshi tė gjithė dhe u kėnaq me ta, sepse bindja ndaj Jezusit ėshtė dashuria dhe bindja ndaj Zotit. . Gjoni 15/ 10: "Po tė zbatoni urdhėrimet e mia, do tė qėndroni nė dashurinė time, sikurse unė I zbatova urdhėrimet e Atit tim dhe qėndroj nė dashurinė e tij." Luka 10/ 16: "Kush ju dėgjon, mė dėgjon mua dhe kush ju pėrbuz, mė pėrbuz mua, pėrbuz atė qė mė ka dėrguar."

    Me tė njėjtin kuptim ėshtė edhe Letra e Parė e Apostullit Gjon 3/ 24: "Ai qė zbaton urdhėrimet e tij, qėndron nė Perėndinė dhe Ai nė tė. Dhe prej kėsaj ne dimė qė Ai qėndron nė ne nga fryma qė Ai na dha." .

    Nė Dhiatėn e Re dhe nė Dhiatėn e Vjetėr ndodhen citate tė qarta qė argumentojnė qė shikimi I Zotit nė kėtė botė ėshtė I pamundur. Nuk mundet qė njė person tė shikojė Zotin dhe tė qėndrojė I gjallė. .

    Ligji I Pėrtėrirė 4/ 12,15: "12. Dhe Zoti ju foli nga mesi I zjarrit. Ju dėgjuat tingėllimin e fjalėve, por nuk patė asnjė figurė, dėgjuat vetėm njė zė. 15. Me qėnė pra se nuk patė asnjė figurė, ditėn qė Zoti ju foli nė Horeb nga mesi I zjarrit…"

    L Mbretėrve 8/ 23: "…nuk ka asnjė Perėndi tė ngjashėm me ty as atje lart nė qiell, as kėtu poshtė nė tokė." 2 Samuelit 7/ 22: "Pėr kėtė je I madh o Zot, o Perėndi, asnjeri nuk ėshtė si ti dhe nuk ka tjetėr perėndi tjetėr vec teje." <p> </p>Isai (Jezusi)a 40/ 18: "Kujt dėshironi ti ngjajė Perėndia dhe cfarė figure do ti vinit pėrballė?" Isaia 46/ 9: "…unė jam Perėndia dhe nuk ka asnjė tjetėr. Jam Perėndia dhe askush nuk mė ngjet Mua." Gjyqtarėt 13/ 22: "Ne me siguri do tė vdesim, sepse pamė Perėndinė."<p> </p>Gjoni 1/ 18: "Askush se pa Perėndinė kurrė…" Gjoni 5/ 37: "Dhe Ati qė mė dėrgoi ai vetė ka pėr mua. Ju nuk e keni dėgjuar kurrė zėrin e tij dhe as nuk e ka parė fytyrėn e tij." Letra e Parė e Apostullit Gjon 4/ 12: "Askush se ka parė ndonjėherė Perėndinė…"<p> </p>1 Timoteit 1/ 17: "Dhe mbretit tė amėshuar, tė Pavdekshmit, tė Padukshmit, tė vetmit Perėndi tė ditur I qoftė nder e lavdi nė shekuj tė shekujve. Amen!"<p> </p>1 Timoteut 6/ 15-16: "15. Qė nė kohėn e caktuar do ta tregojė I lumi e I vetmi sundimtar, Mbret I mbretėrve dhe Zot I zotėrve. 16. Ai qė I vetmi e ka pavdekėsinė dhe rri nė dritė tė paafrueshme tė cilėn asnjėnjeri nuk e ka parė kurrė dhe as qė mund ta shohė. Atij I qoftė pushteti dhe nderi I pėrjetshėm! Amen!" .

    tė gjitha kėto citate thonė se asnjė person nuk mund ta shohė Zoti, sepse po e pa patjetėr do tė vdesė, sepse Zoti nuk ka ngjasues. Atė qė panė njerėzit dhe kur e panė nuk vdiqėn dhe qė ka ngjasues nuk mund tė jetė zot, sepse Zoti nuk shihet nė kėtė botė. Isai (Jezusi)n a.s e panė njerėzit, I ngjason njerėzve dhe nuk vdiq ai qė e pa atė, atėherė ai nuk ėshtė zot. Ėshtė e ditur se ai lindi nga Merjemja para 2000 vjetėsh. Zoti I Lartėsuar ėshtė I pėrjetshėm, nuk mundet qė tė shihet me sy nė kėtė botė, por shihet nė zemra dhe nė llogjikė. Zotin e njohin krijesat me anė tė argumenteve (shenjave) tė tij. Atij nuk i ngjason asnjė nga krijesat e tij. Nuk ėshė besimi I saktė pėrvec se me njėsimin e Zotit tė Lartėsuar dhe mohimin e ngjasuesve tė tjerė tė cdo anė (veprat, pamjet dhe cilėsit e tij) dhe kėtė e themi me plotė bindje dhe me argumente mjaft tė qarta. Sic pėrmendėnm nė citatet e lartėpėrmendura tek . Isai (Jezusi)a 40/ 18 dhe 46/ 9. .Kush thotė se Jezusi ėshtė si Ai apo biri I tij, ai person I ka bėrė ortak Zotit, sepse ngjason me Atė.

    -Argumenti I pestė: Dalja e Jezusit nga Zoti . .


    -. Gjoni 7/ 29: "Por unė Atė e njoh, sepse jam nga Ai dhe Ai mė dėrgoi." Gjoni 16/ 28,30, thėnia e Jezusit pėr dishepujt dhe pėrgjigja e dishepujve pėr tė: "28. Unė dola nga Ati … 30. Prandaj ne besojmė se ke dalė nga Perėndia." .

    Kristianėt thonė se ai ėshtė Zot, sepse ka dalė nga Zoti. Pėrgjigja ndaj tyre ėshtė se: Thėnia e tij. "Unė dola nga Ati" ėshtė pohim se ai ėshtė I dėrguari I Zotit. Pėr kėtė, kur ai u foli pėr disa gjėra dishepujve tė tij qė ata nuk I dinin, ata iu pėrgjigjėn: "Prandaj ne besojmė se ti ke dalė nga Perėndia." .

    Domethėnė se je I dėrguar nga Zoti dhe na flet pėr ato c'ka ne nuk I dimė. Doktor Uilliam Eddi e ka komentuar kėshtu kėtė nė librin e tij "Thesari I cmueshėm" nė komentimin e Biblės kuptimi I thėnies: "Unė dola nga Ati", ėshtė se Ati mė dėrgoi. Ky kuptim qartėsohet tek. Gjoni 8/ 42 "… sepse kam dalė nga Perėndia dhe kam ardhur nga Perėndia. Nuk kam ardhur, pra, nga vetja ime, por Ai mė ka dėrguar." .

    Gjithashtu thėnia e tij tek . Gjoni 17/ 8: "Sepse ua kam dhėnė atyre fjalėt qė Ti mė ke thėnė dhe ata I kanė pranuar dhe kanė njohur se me tė vėrtetė unė dola nga Ti dhe kanė besuar se Ti me kė dėrguar." .

    Nga kjo kuptojmė se Isai (Jezusi) emėrtohet sikur ėshtė nga Zoti dhe tė kėqinjtė emėrtohen sikur janė nga shejtani (sepse njerėzit e mirė emėrohen nga Zoti, kurse pėr tė kėqinjtė njerėzit thonė se janė nga shejtani), dhe Isa a.s ishte nga njerėzit e mirė.


    Argumenti I gjashtė: Bibla i dedikoi Jezusit termat Zot dhe I ardhur. .


    Nga argumentat mė tė mėdha qė japin kristianėt kur thonė se Jezusi ėshtė Zot janė: . Letra e Apostulli Pal drejtuar Romakve 9/ 5: "…prej tė cilėve rrjedh sipas mishit Krishti, I cili ėshtė mbi cdo gjė Perėndi, I bekuar pėrjetė." Gjoni 20/ 28: "Atėherė Thomai u pėrgjigj dhe I tha: Zoti im dhe Perėndia im." Veprat e Apostujve 10/ 36: "…qė ėshtė Zoti I tė gjithėve." .

    I pėrgjigjemi atyre me tre pėrgjigje:-- Kėto thėnie iu etiketuan edhe tė tjerėve pėrvec Isai (Jezusi), por pėr ata nuk u tha se janė zotėra. Erdhi thėnia Allah e etiketuar pėr gjykatėsit e ligjit tek Beni Israilėt. .Eksodi 21/ 6: "Qė e thotė skllavi kundėrshtues pėr zotėrinė e tij. Atėherė pronari I tij do t'ia afrojė Perėndisė dhe do tė avitet tek dera ose tek shkalka, pastaj pronari I tij do ti shpojė veshin me njė fėndyell dhe ai do ti shėrbejė pėrgjithnjė." Eksodi 22/ 8-9 pėr vjedhėsin: "Nė rast se nuk gjendet vjedhėsi, I zoti I shtėpisė do tė dėrgohet para Perėndisė… 9. Cėshtja e tė dy palėve do tė shtrohet para Perėndisė. Ai qė Perėndia do ta dėnojė, do ti kthejė dyfishin fqinjit tė tij." Ligji I Pėrtėrirė 19/ 17: "Atėherė dy njerėzit midis tė cilėve zhvillohet mosmarrėveshja do tė paraqiten pėrpara Zotit, pėrpara priftėrinjve dhe gjykatėsve nė funksion atė ditė." .

    Komentuesit e dy Dhiatave ranė dakort se u pėrdor termi Allah nė vend tė termit gjykatės. Edhe kryetari I fesė hebreje quhet me termin zot. . Psalmi 82/ 1, 6: "1. Perėndia rri nė kuvendin e Perėndisė, ai gjykon nė vend tė termit gjykatės. 6. Unė kam thėnė: Ju jeni Perėndi, jeni tė gjithė bijtė e shumė tė Lartit." Shiko fjalimin qė mbajti Jezusi me dijetarėt hebrenj nė ungjillin sipas Gjonit 10/ 34-35: "34. Jezusi u pėrgjigj atyre: A nuk ėshtė shkruar nė ligjin tuaj: Unė thashė: Ju jeni Perėndi. 35. Nėse ai I quan Perėndi ata tė cilėve u qe drejtuar Fjala e Perėndisė (dhe shkrimi nuk mund tė bjerė poshtė)." .

    I quajti Isai (Jezusi) a.s Perėndi sepse ata ishin kryetarėt e popullit dhe ata ishin pėrgjegjės tė politikės. Zoti ia dha pushtetin e gjykimit nė vend tė Tij. Nė citatet e lartpėmendura kuptojmė se termi Perėndi nuk i etikohet vetėm Jezusit por edhe kryetarėve tė shtetit dhe dijetarėve tė bijve tė Izraelit. Isai (Jezusi) ėshtė mė i madh se ata gjykatės. Dhiata e Vjetėr ia etikoi termin Perėndi edhe Musait. . Eksodi 7/ 1: "Zoti i tha Moisiut: Shiko se unė po tė shikoj si perėndi pėr Faraonin dhe vėllai yt Aroni do tė jetė profeti yt." Eksodi 4/ 16 pėr Musain dhe Harunin: "...kėshtu ai pėr ty do tė jetė goja dhe ti pėr tė do tė jesh si Perėndia." .

    Kuptimi qė Zoti e bėri Musain me forcėn dhe mrekullitė e tij tė mėdha sikur tė ishte Perėndi e Faraonit. Haruni i komunikoi Faraonit fjalė tė qarta nė vend tė Musait, kurse Musa e zėvendėsoi Zotin. Nuk ėshtė e saktė qė tė themi se Musai ėshtė Zot i vėrtetė. Termi Perėndi iu etikua edhe kryetarėve tė vendit. . Psalmi 138/ 1: "Unė do tė tė kremtoj me gjithė zemėr, pėrpara perėndive do tė kėndoj lavdet e Tua." .D.m.th. para mbretetėrve tė vendit. Nė citatet e lartpėrmendura erdhi termi zot, perėndi pėr gjykatėsit e vendit tė bijve tė Izraelit, pėr priftėrinjtė, pėr Musain, pėr mbretėrit e vendit dhe nuk thotė ndonjėri pėr njėrin prej tyre se ėshtė zot. Nesė e mohojmė pėr ata termin zot e kemi mohuar edhe pėr Jezusin. Termi perėndi nė kėto citate pėrdoret si pėrgjegjės dhe kryetar.

    -- Shumė kristianė tė cilėt i njohin librat e shenjtė e komentuan fjalėn Perėndi si Zotėri dhe mėsues, sepse nė gjuhėn hebreje zotėri ėshtė Pereėndia dhe nė gjuhėn greke kryetarit qė i binden quhet perėndi. Termi perėndi nuk nėnkupton Zotin e adhuruar. Isai (Jezusi) a.s tregoi qartė se detyra e tij ishte plotėsimi, mėsimi dhe edukata, sic erdhi pėr tė tek .

    Mateu 5/ 17: "Mos mendoni se unė erdha pėr tė shfuqizuar ligjin ose profetėt. Unė nuk erdha pėr ti shfuqizuar, por pėr ti plotėsuar." Gjoni 4/ 34: "Jezusi u tha atyre: Ushqimi im ėshtė tė bėj vullnetin e Atij qė mė dėrgoi dhe tė kryej veprėn e Tij." Mateu 23/ 37 dhe Luka 13/ 34: "Jeruzalem, Jeruzalem qė i vret profetėt dhe i vret me gurė ata qė janė tė dėrguar. Sa herė kam dashur ti mbledh bijtė e tu ashtu si i mbledh kllo-ka zogjtė e vet nėn krahė, por ju nuk deshėt!" .

    Kjo do tė thotė se ai i mėsoi bijtė e Izraelit dhe u kujdes pėr ta dhe e qartėson kėtė Ungjilli sipas. Gjonit 1/ 38: "Por Jezusi u kthye dhe kur pa se po e ndiqnin u tha atyre: C'kėrkoni? Ata i thanė: Rabbi (qė e pėrkthyer do tė thotė 'mėsues'), ku banon? " .

    Maria Magdalena e quajti Jezusin zot, mėsues dhe zotėri. . Gjoni 20/ 13, 16, 18: "13. Ajo iu pėrgjigj atyre: Sepse e kanė hequr zotin tim... 16. Jezusi i tha: Mari! Dhe ajo atėherė u kthye dhe i tha: Rabboni! qė do tė thotė 'mėsues'. 18. Atėherė Maria Magdalena shkoi t'ua njoftojė dishepujve se kishte parė Zotin dhe se ai i kishte thėnė kėto gjėra." .

    Zot ėshtė Pėrkujdesės, Ai qė jep begatitė dhe mirėsitė. Fjala zot pėrdoret pėr gjėra tė caktuara si zot i shtėpisė etj. Bibla dhe Teurati e dėshmojnė kėtė dhe e quan zot mėsuesin, kujdestarin dhe pėrgjegjėsin. Zoti nuk i tha Jezusit qė tė bėra zot dhe tė adhuruar, por kėtė gjė e thonė kristianėt. Thėnia e Palit pėr Jezusin "O Zot!", nėse ėshtė e saktė atėherė ėshtė sikurse ishte Musa (zot) pėr Harunin tek Eksodi 4/ 16, d.m/th. se Jezusi komunikoi urdhrat e Zotit sic ia komunokoi Musai vėllait tė tij.-- nėse Jezusi do tė ishte zot, atėherė do tė ishte ai qė dėrgoi Musain dhe tė tjerėt sic mendojnė kristianėt dhe nuk do tė pasonte ai Teuratin dhe ligjet e tij. Ai ka qėnė i kapur me ligjet e Teuratit dhe Isai (Jezusi) tha hapur se nuk erdhi pėr tė shfuqizuar ligjet e Teuratit, por erdhi pėr ti plotėsuar ato sic thuhet edhe tek Ungjilli sipas .Mateut 5/ 17: "... Unė nuk erdha pėr ti shfuqizuar, por pėr ti plotėsuar." .

    Disa kristianė thonė se Jezusi e bėri kėtė sepse kishte frikė se mos e pėrgėnjeshtronin hebrenjtė dhe kjo gjė ėshtė mė e shėmtuar se shrku sepse Zoti i botėve dhe Zoti i tyre nuk ka frikė nga krijesat e Tij. As profetėt nuk kishin frikė nga njerėzit e jo mė Zoti. Musai qėndroi para Faraonit i cili ishte mė i ashpėr se ata. Zoti i Lartėsuar i dha Musait mrekulli prej tė cilave pėsuan disfatė Faraoni dhe populli i tij. Nėse Jezusi do tė ishte Zot, do ta pėrkrahte veten e tij me mrekulli edhe mė tė mėdha se ato qė i dėrgoi tė dėrguarit tė tij Musės. Jezusi e shfaqi dhe e publikoi se ishte njeri i krijuar dhe kėto fakte i publikoi nė shmė vende dhe mbledhje (kuvende). Nėse ky publikim do tė ishte kundėrshtim i fesė sė saktė, atėherė ai do ta fshihte atė. Nuk ėshtė e saktė thėnia se ai e fshehu sepse kishte frikė nga hebrenjtė se mos e vritnin atė, sepse ai sipas thėnieve tė kristianėve erdhi me trup qė tė vritej dhe ti shpėtonte ata nga dėnimi. Thėnia qė flet pėr frikėn e tij bėn tė qėndrueshme se ai ishte njeri dhe jo zot, sepse frika dhe fshehja, pendimi dhe mosdituria e tė ardhmes janė nga cilėsitė e njeriut me tė cilat nuk cilėsohet Zoti. Nga kjo u bė e qėndrueshme se Isai (Jezusi) a.s ishte njeri dhe thėrriste nė njėsimin e Zotit.--Argumenti i shtatė -Pagėzimi nė emėr tė Atit e tė Birit tė Shpirtit tė Shenjtė. .


    -Erdhi tek Mateu . 28/ 19: "Shkoni pra dhe bėni dishepuj ng tė gjithė popujt duke i pagėzuar nė emėr tė Atit tė Birit e tė Frymės sė Shenjtė." .

    Me kėtė citat mbėshteten kristianėt dhe e quajnė bazė, themel tė fesė sė tyre, mbėshteten tek triniteti. Zotin e kanė ndarė nė tre pjesė: Zoti Babai, Allah- Biri, Allah- Fryma e Shenjtė.. I pagėzuari pagėzohet nė emėr tė tė treve dhe i pohon se qė tė tre janė Zoti i vetėm. Ata thonė se ata tė tre janė tė pakrijuar dhe pagėzohen nė emėr (njėjės) e jo nė emra (shumės) edhe pse at thonė tre emra. E bėjnė kėtė qė tė thonė se Zoti ėshtė Njė sepse Biri dhe Fryma e Shenjtė janė tė pakrijuar, sepse krijesat nuk pagėzohen nė emėr tė krijesave me Zotin. Krijesat nuk kanė tė njėjtin emėr me Zotin. I pėrgjigjemi atyre nė kėtė mėnyrė:-- Kuptimi i saktė i kėtij citati . (Mateu 28/ 19) ėshtė se feja qė solli Isa a.s ėshtė nga Zoti dhe i zbriti atij me anė tė Engjėllit. Zoti ėshtė Ai qė e zbriti dhe Isai (Jezusi) ėshtė ai tė cilit i zbriti dhe Xhibrili ėshtė ndėrmjetėsuesi i zbritjes. Nuk plotėsohet besimi pėrvecse me dėrguesin dhe tė dėrguarin si Isai (Jezusi) dhe Muhamedi )( dhe me kėtė besim urdhėruan tė gjithė profetėt.-- Pagėzim do tė thotė tė besosh Jezusin dhe ato qė atij iu dėrguan. Kėtė e pėrkrah transmetimi i Ungjillit sipas . Markut 16/ 15-16: "15. Pastaj u tha atyre: Dilni nė mbarė botėn dhe i predikoni Ungjillin cdo krijese. 16. Ai qė beson dhe ėshtė pagėzuar, do tė jetė i shpėtuar, por ai qė nuk ka besuar do tė jetė i dėnuar." .


    Kėto citate kanė kuptimin pėrgėzohuni me Biblėn, mėsojani njerėzve ligjet e saj. Pagėzim do tė thotė pastrim me pendim dhe hyrja nė rrugėn e re tė krishtėrimit. Pagėzim ka gjithashtu edhe kuptimin e mėsimit tė cilin e porositi Isai (Jezusi) a.s. . Tek Mateu 28/ 20: "dhe duke i mėsuar tė zbatojnė tė gjitha gjėrat qė unė ju kam urdhėruar. Dhe ja, unė jam me ju gjithė ditėt deri nė mbarim tė botės." .

    Gjithmonė profetėt dhe Isai (Jezusi) e etikojnė emrin e birit si krijesė. nuk lejohet ti bėjmė shirk Zotit me anė tė mendimit.-- Citati i lartėpėrmendur (Mateu 28/ 19) urdhėron pėr pagėzimin me emrat e tyre dhe nuk argumenton se biri dhe fryma e shenjtė janė zotėra.-- Ky citat kundėrshton citatet nė Bibėl dhe ai i cili lexon Biblat fillon tė dyshojė. . Marku 16/ 15-16: "15. Pastaj u tha atyre: Dilni nė mbarė botėn dhe i predikoni Ungjillin -do krijese. 16. Ai qė beson dhe ėshtė pagėzuar, do tė jetė i shpėtuar, por ai qė nuk ka besuar do tė jetė i dėnuar." Luka 24/ 47: "Dhe ė nė emėr tė tij tė predikohet pendimi dhe falja e mėkateve ndėr tė gjithė popujt..." .

    Mateu tha pėr pagėzimin, kurse Luka dhe Marku nuk thanė pėr pagėzimin por thanė pėr predikim qė do tė thotė pėrgėzim dhe kėshillė. Ungjilli sipas Gjonit qė flet mė shumė pėr thėniet dhe veprat e Jezusit nuk ndodhet ky citat. Ungjilli sipas Gjonit pėmendi gjėra me mė pak rėndėsi pėr kristianėt dhe qė nuk kanė fitore. Kristianėt patėn kundėrshtime me njėri- tjetrin pėr mėnyrėn e pagėzimit dhe u ndanė nė grupe ku cdo grup i tjetrit se nėse nuk e bėn nė kėtė mėnyrė pagėzimin, atėherė jeni jobesimtarė.

    -Argumenti i tetė. Mrekullitė e bėra nga dora e Jezusit. .


    -Kristianėt thonė se mrekullitė qė u bėnė me dorėn e Jezusit argumentojnė se ai ishte zot, sepse kėto mrekulli nuk bėhen pėrve-se nga Zoti. Nga kėto mrekulli janė: Lexo tek: .Mateu 9/ 18-25; Luka 7/ 11-16; Gjoni 11/ 38-44; Ligji i Pėrtėrirė 32/ 39; I Samueli 2/ 6,2; II Mbretėrit 5/ 7; Gjoni 5/ 21; Mateu 4/ 23-25; 8/ 14-16; 9/ 27-33; 14/ 14; Marku 8/ 22-25; 10/ 46-52; Luka 17/ 11-19; Gjoni 11/ 37; Mateu 14/ 17-21; Marku 6/ 35-44; Luka 9/ 10-17; Gjoni 6/ 1-14. .


    -Pėrsa i pėrket ngjalljes sė tė vdekurve do t'ua kthejmė kristianėve me dy pėrgjigje:

    -1- U themi atyre se Dhiata e Re dhe Dhiata e Vjetėr pėrmendėn njerė tė tjerė tė cilėt ringallėn tė vdekurit. A mos janė zotėra ata, apo ai (Jezusi) ėshtė rob si ata? . Veprat e Apostujve 9/ 37-43 ku thuhet se Pjetri ngjalli Tabithėn pasi ajo kishte vdekur. I Mbretėrit 17/ 17-24 thuhet se Elia ngjalli njė fėmijė.-II Mbetėrit 4/ 32-37 thuhet se Eliseu ngjalli njė fėmijė. II Mbretėrit 13/ 21, ringjallja e kockave tė Eliseut. .


    -2- Ka patur profetė qė kanė patur mrekulli mė tė mėdha dhe mė tė forta se tė Jezusit, por nuk ishin zotėra. P.sh. mosdjegia e Ibrahimit a.s. prej zjarrit, hapja (ndarja) e detit pėr Musain, shkopi i drunjtė i Musait qė u shndėrrua nė gjarpėr qė kishte shpirt, sepse kėto mrekulli qė kishin profetėt u shndėrruan krejtėsisht dhe ishin sipėr (larg) natyrales. Kur ishte ndonjė i vdekur Isa sa i vinte shpirtin, kurse nė rastin e Musės ishte shumė mė e vėshtirė, sepse ishte shkop dhe Musai i vuri trupin dhe shpirtin dhe asnjė nuk tha se ata ishin zotėra apo bij tė Zotit.

    -Pėrsa i pėrket shėrimit tė tė verbėrit dhe tė sėmundjeve tė tjera, ne ju pėrgjigjemi kristianėve me tre pėrgjigje.

    -1. . II Mbretėrit 6/ 14-20 ku thuhet se Eliseu shėroi shėrbėtorin e tij tė verbėr dhė verboi ushtrinė dhe kur dolėn nga shtėpia e tij ia ktheu shikimin. .Nuk ka dyshim se kjo ishte mė madhėshtore se veprimi i Jezusit dhe askush nuk tha pėr tė se ai ishte zot.

    -2. I verbėri qė ishte nė Iraha argumenton se Jezusi ėshtė njeri dhe jo zot. Ai (i verbėri) i thirri dhe i tha: O Jezus, o biri i Daudit, mė shėro! I verbėri nuk tha O Zot apo o biri i Zotit. I verbėri ishte besimtar dhe e njhte Jezusin mė mirė se ata qė besojnė nė trinitet.

    -3. . II Mbretėrit 5/ 1-27 thotė se Eliseu shėroi Naamanin pa ilace, gjeti sėmundje tek tė tjerėt dhe nuk ka dyshim se shėrimi i sėmundjeve, futja e sėmundjeve tek tė tjerėt janė mė madhėshtore se shėrimi i sėmundjeve. .Pėr Jezusin thuhet se vetėm i shėronte dhe nėse Eliseu nuk ėshtė zot atėherė edhe Jezusi nuk ėshtė zot. Pėrsa i pėrket shtimit tė ushqimit ne iu pėrgjigjemi atyre me tre pėrgjigje.

    -1. Kėto mrekulli i kanė bėrė edhe tė tjerė vec Jezusit. . I Mbretėrit 17/ 8-16 thuhet se Ilia shtoi vajin dhe miellin i cili nuk i mjaftonte tė vesė dhe djalit tė saj as pėr njė vakt dhe pastaj ajo vazhdoi tė ushqehej me atė ushqim pėr tre vjet e gjysėm. II Mbretėrit 4/ 1-7 thuhet se Eliseu shtoi vajin pėr tė vejėn dhe dy fėmijėt e saj derisa u mbushėn shumė enė dhe i shleu borxhet e burrit tė saj dhe tė tjerat i dha (pėr tė varfrit). .Kėto histori tė dyja nuk argumentojnė se Ilia dhe Eliseu iu drejtuan qiellit dhe nuk e falenderuan Zotin. A mos ata tė dy janė tė dy zota?

    -2. Tė katėr Ungjillėt thonė se Jezusi para se tė shtonte ushqimin drejtohej nga qielli dhe duke u lutur dhe duke kėrkuar begati dhe ky veprim argumenton se ai nuk ėshtė zot se njėrzit janė tė nevojshėm pėr ndihmėn dhe begatinė e ZOTIT. . Gjoni 6 / 11: "Pastaj Jezusi mori bukėn dhe pasi falenderoi, ia ndau dishepujve..." .

    Kjo argumenton se Jezusi e adhuronte dhe e falenderonte plotėsisht ZOTIN.. Marku 6/ 38: "Dhe ai u tha atyre: Sa bukė keni? Skoni e shikoni!..." Si ka mundėsi qė zoti tė mos e dijė numrin e bukėve?

    -3. Gjoni 6/ 14-15: "14. Atėherė njerėzit kur panė shenjėn qė bėri Jezusi thanė: Me tė vėrtetė ky ėshtė profeti qė duhet tė vijė nė botė. 15. Por Jezusi duke e ditur se po vinin ta kapnin pėr ta bėrė mbret u tėrhoq pėrėri mbi mal fill i vetėm." .

    Ky citat argumenton se ai nuk ėshtė zot sepse po tė ishte zot nuk do tė ikte prej tyre nė maldhe po tė ishte zot do tu thoshte atyre qė unė nuk jam njeri qė tė bėhem mbreti apo profeti juaj, do t'ju thoshte se unė jam mė i madh se mbreti apo profeti, sepse jam Zoti juaj.--Pėrgjigje e pėrgjithshme ndaj atyre qė thonė se Jezusi ishte zot sepse bėri mrekulli.-Mateu 9\6-8;" -Pėrgjigje e pėrgjithshme ndaj atyre qė thonė se Jezusi ishte zot sepse bėri mrekulli.-Mateu 9\6-8;" Tani, qė ta dini se Biri i njeriut ka autoritet nė tokė tė falė mėkatet: Ēohu (i tha paralitikut), merr vigun tėnd dhe shko nė shtėpinė tėnde``.Dhe ai u ēua dhe shkoi nė shtėpinė e vet. Turmat, kur e panė kėtė, u ēuditėn dhe lėvdonin Perėndinė, qė u kishte dhėnė pushtet tė tillė njerėzve.
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Kryqezimi dhe Ringjallja e Jezusit !?


    Ju keni dėgjuar nga gojėt e kristianėve se profeti i madh i Zotit, Jezusi ėshtė kryqėzuar.Unė do doja tė flisja pėr kėtė cėshtje sipas Kuranit dhe Biblės sepse tė krishterėt do ti paragjykonin argumentet islamė prandaj i zgjodha tė dy librat.Iu riktheva argumenteve biblikė prej tė cilave duket qarte nė mynyrė argumentuese se kryqėzimi i Isait (Jezusit) ėshtė mashtrimi mė e madh qė i ka ndodhur njerzimit mbas idhujtarisė dhe mohimit tė Zotit.

    Tė krishterėt e kanė shumė tė vėshirė ta mohojnė kryqėzimin e Jezusit, sepse atėherė ata do tė duhej tė pohonin realitetin e Kuranit dhe padyshim qė do tė duhej tė ndėrronin dhe fenė dhe kjo nuk do ishte e pakėt pėr botėn tyre religjoze, dhe sistemin e saj hiearkik dhe tė ardhurat ekonomike kristiane.Vėrtet do tė ishtė njė kaos i madh pėr instuticionet e krishtera. Pėr ta shmangur kėtė do tė luheshin tė gjitha kartat qė njerzit mos e kuptonin kėtė fakt.

    Por nė qoftė se Krishti nuk ėshtė ringjallur, predikimi ynė ėshtė i kotė dhe i kotė ėshtė edhe besimi juaj.(1 e Korintasve 15/14)

    Ky material nuk ėshtė “fiction” ose ndonjė konspiracion i arritur kohėve tė fundit.Kjo ėshtė njė e vėrtetė, e cila iu tregua njerzve me zbritjen e Kuranit para 1400 vjetėsh.Shumė kristianė e kanė pranuar kėtė tė vėrtetė kur ato e pranuan Islamin me bindje, se ėshtė e vetmja fe prej Zotit e dokumentuar dhe e argumentuar nė mynyrėn mė tė saktė.

    Le tė jetė ky ajet Kuranor bazė e vėrtėtimit tonė biblik.

    E, ata (jehuditė) i kurdisėn njė dredhi (mbytjen e Isait), All-llahu iu kundėrvu dredhisė sė tyre, All-llahu ėshtė asgjėsuesi mė i fuqishėm kundėr atyre qė bėjnė dredhi. (Ali Imran 54)

    "Dhe pėr shkak se ata thanė: Ne e mbytėm Mesinė, Isain, tė birin e Merjemes, tė dėrguarin e Allahut. Ata nuk e mbytėn atė, e as nuk e kryqėzuan, por atyre u qe paraqitur vetėm pamja e tij. Ata qė s'pajtohen rreth kėsaj, me siguri janė nė dyshim lidhur me kėtė. Ata nuk kanė dije tė sigurt lidhur me tė, por ata vetėm hamendėsojnė. Dhe ėshtė mė se e sigurt se ata nuk e mbytėn atė! Jo, vėrtet,Allahu e ngriti atė tek Vetja e Tij nė Qiell. Allahu ėshtė i Gjithėfuqishėm, i Urtė." [En Nisa: 157-58]


    Zoti e pėrmend nė kuran trillimin e hebrejve pėr supozimin e tyre nė vrasjen e Jezusit. Allahu u tregon se ata as nuk e vranė dhe as e gozhduan por ai fenomen qe vetėm njė pėrngjasim, hamendesim ose ndryshim pamje.

    Bibla paraqet njė sėrė argumentesh nė lidhje me kėtė cėshtje qė ne do ti pėrmendim mė poshtė.

    Ajo nė disa raste thotė qė Jezusi u kryqėzua .

    Edhe unė, o vėllezėr, kur erdha te ju, nuk erdha me shkėlqim fjalėsh a diturie, qė t'ju shpall dėshminė e Perėndisė,sepse e vendosa qė tė mos di tjetėr gjė ndėr ju, veē Jezu Krishtit edhe atė tė kryqėzuar. 1 e Korintasve – 2/1-2)

    .. duke ditur kėtė: se njeriu ynė i vjetėr u kryqėzua me tė, qė trupi i mėkatit mund tė jetė anuluar dhe qė ne tė mos i shėrbejmė mė mėkatit.(Romaket 6/6)

    Nė disa raste qė u vra nė dru.

    ..Jezusin, qė ju e vratė, duke e varur nė dru. (Veprat e apostujve - 5/30)

    Dhe ne jemi dėshmitarė pėr tė gjitha ato qė ai bėri nė vendin e Judesė dhe nė Jeruzalem; dhe se si ata e vranė, duke e varur nė njė dru.(Veprat e apostujve – 10/39)

    Mos ata e ngatarrojnė me Judėn sepse Juda u var nė dru.

    Dhe ai(Juda), mbasi i hodhi siklat prej argjendi nė tempull, u largua dhe shkoi e u var nė litar.(Mateu 27/5)

    Sipas Dhiatės sė vjetėr dhe Dhiatės tė re qėndrimi i varur nė dru pėr njė person pėrbėn mallkim prej Zotit.

    Nė rast se dikush ka kryer njė krim qė meriton vdekjen dhe ka pėsuar vdekjen, dhe ti e ke varur nė njė dru, kufoma e tij nuk do tė rrijė tėrė natėn mbi pemėn, por do ta varrosėsh po atė ditė; sepse ai qė rri varur ėshtė i mallkuar nga Perėndia, dhe ti nuk do ta ndotėsh tokėn qė Zoti, Perėndia yt, tė jep si trashėgimi".(Ligji i perterire 21/22-23)

    E ndėrsa nė pjesė tė tjera tė biblės pranohet se Jezusi vdiq i mallkuar.

    Ai vet i barti mėkatet tona nė trupin e tij mbi drurin e kryqit qė ne, tė vdekur pėr mėkate, tė rrojmė pėr drejtėsi; dhe me mallkimin e tij ju u shėruat (1 e Pjetrit 2/24)

    Mirėpo a mund tė besohet kjo pėr Jezusin kur ai ishte njė prej profetėve mė tė mėdhenj tė Zotit.Hebrejtė shpallėn Mallkimin e Jezusit nė kryq pėr shkak tė dėshirės pėr tė hequr mallkimin qė Zoti u kishte bėrė hebrejve nė ligjet e Tij.Qėllimi dhe shpifja e hebrejve se Jezusi vdiq i mallkuar nė kryq pėr tė larguar mallkimin atyre janė absurde. Pėrveē versetit tė mėsipėrm biblik kjo gjė thuhet edhe nė vende tė tjera.

    Krishti na shpengoi nga mallkimi i ligjit, sepse u bė mallkim pėr ne (duke qenė se ėshtė shkruar: ``I mallkuar ėshtė kushdo qė varet nė dru``(Galatasve 3/13)

    Pikėrisht kėsaj shpifje Zoti ju pėrgjigjet me ajetet e Kuranit.

    E, ata (jehuditė) i kurdisėn njė dredhi (mbytjen e Isait), All-llahu iu kundėvu dredhisė sė tyre, All-llahu ėshtė asgjėsuesi mė i fuqishėm kundėr atyre qė bėjnė dredhi. (Pėrkujto, o i dėrguar) Kur All-llahu tha: 'O Isa, Unė po tė marr ty, po tė ngris te Unė, po tė shpėtoj prej sherrit tė atyre qė nuk besuan. E ata qė tė besuan ty, do t'i ngrisė lart mbi ata qė nuk besuan deri nė ditėn e kijametit, pastaj vetėm te Unė ėshtė kthimi juaj, Unė gjykoj mes jush pėr atė qė kudėshtoheshit.(Ali Imran 54-55)

    "Dhe pėr shkak se ata thanė: Ne e mbytėm Mesinė, Isain, tė birin e Merjemes, tė dėrguarin e Allahut. Ata nuk e mbytėn atė, e as nuk e kryqėzuan, por atyre u qe paraqitur vetėm pamja e tij. Ata qė s'pajtohen rreth kėsaj, me siguri janė nė dyshim lidhur me kėtė. Ata nuk kanė dije tė sigurt lidhur me tė, por ata vetėm hamendėsojnė. Dhe ėshtė mė se e sigurt se ata nuk e mbytėn atė! Jo, vėrtet,Allahu e ngriti atė tek Vetja e Tij nė Qiell. Allahu ėshtė i Gjithėfuqishėm, i Urtė." [En Nisa: 157-58]


    Nėse hebrejtė kaluan nė mosbesim dhe ekstremitet kur besuan se Jezusi ishte i mallkuar mbas kryqėzimit nė kryq, edhe tė krishterėt kaluan nė mosbesim dhe ekstremitet kur besuan se Jezusi u hyjnizua me anė tė kryqit, muslimanėt besojnė dhe qėndruan nė besimin e vėrtetė duke besuar Shpalljen e Zotit dhe duke deklaruar se Jezusi ėshtė vetėm njė profet i madh i Zotit.Ato nuk e besuan se Jezusi u mallkua nė kryq dhe as u hyjnizua me anė tė kryqit.Allahu thotė nė kuran se Jezusi as nuk vdiq por as nuk hipi nė kryq.“Ata nuk e mbytėn atė, e as nuk e kryqėzuan, por atyre u qe paraqitur vetėm pamja e tij. [En Nisa]

    Le tė shikojmė se cfarė faktesh ka nė bibėl pėr kėtė cėshtje.

    Profecitė e Jezusit me shėmbėlltyra.

    Jo cdo kush mund ti kuptojė shėmbėlltyrat e Jezusit sidomos Hebrejtė ishin tė ndaluar ti kuptonin ato.

    Dhe ai u tha atyre: "Juve u ėshtė dhėnė tė njihni misterin e mbretėrisė sė Perėndisė; kurse atyre qė janė pėrjashta tė gjitha kėto jepen me shėmbėlltyra, qė: "Duke parė, tė shohin, por tė mos vėn re; edhe duke dėgjuar, tė dėgjojnė, por tė mos kuptojnė, se mos pendohen dhe mėkatet u falen""..(Luka 8/11-12), (Marku 4- 2,10-13, 33)

    Atėherė dishepujt iu afruan dhe i thanė: "Pse po u flet atyre me shėmbėlltyrė?".Dhe ai duke u pėrgjigjur u tha atyre: "Sepse juve ju ėshtė dhėnė mundėsia tė njihni tė fshehtat e mbretėrisė sė qiejve, ndėrsa atyre nuk u ėshtė dhėnė.Sepse atij qė ka, do t'i jepet dhe do tė ketė bollėk; ndėrsa atij qė nuk ka, do t'i merret edhe ajo qė ka.Prandaj unė u flas atyre me shėmbėll-tyrė, sepse duke parė nuk shohin, dhe duke dėgjuar nuk dėgjojnė as nuk kuptojnė.(Mateu 3/10-13)

    Jezusi u tha atyre kėtė shėmbėlltyrė, por ata nuk morėn vesh pėr ēfarė po u fliste.(Gjoni 10/6)

    Jezusi foli me njė shėmbėlltyrė pėr ngritjen e tij nė qiell.

    Dhe ashtu si Moisiu e ngriti lart gjarprin nė shkretėtirė, kėshtu duhet tė ngrihet lart Biri i njeriut,(Gjoni 3/14)

    Dihet se Mosiu nuk ngriti gjarpėrin nė shkretėtirė por ngriti shkopin i cili ishte transformuar nė gjarpėr.

    Zoti i tha Moisiut: "Zemra e Faraonit ėshtė ngulmuese; ai nuk pranon ta lėrė popullin tė shkojė. Shko te Faraoni nesėr nė mėngjes, kur ai ka pėr tė dalė pėr tė vajtur drejt ujit. Ti do tė qėndrosh ta presėsh nė breg tė lumit dhe do tė marrėsh nė dorė bastunin qė ėshtė shndėrruar nė gjarpėr.(Eksodi 7/14-15)

    Atėherė Zoti i tha: "Ē'ėshtė ajo qė ke nė dorė?". Ai u pėrgjegj: "Njė bastun".Zoti tha: "Hidhe pėr tokė". Ai e hodhi pėr tokė, dhe ai u bė njė gjarpėr, para tė cilit Moisiu iku me vrap. Atėherė Zoti i tha Moisiut: "Zgjate dorėn dhe kape nga bishti". (Ai zgjati dorėn dhe e mori, dhe nė dorėn e tij ai u bė njė bastun).(Eksodi 4/2-4)

    Sikurse shkopi i transferua nė gjapėr ashtu do tė ishte edhe ngritja e Jezusit duke ndryshuar pamjen e tij.Pėr kėtė tregon nė shumė pjesė bibla se para ndodhisė sė kryqėzimit, Jezusit iu ndryshua pamja e fytyrės.

    Dhe ndėrsa po lutej, pamja e fytyrės sė tij ndryshoidhe veshja e tij u bė e bardhė dhe e ndritshme. Dhe ja, dy burra po bisedonin me tė; ata ishin Moisiu dhe Elia, tė cilėt, tė shfaqur nė lavdi, i flisnin pėr ikjen e tij nga kjo jetė qė do tė kryhej sė shpejti nė Jeruzalem..[Luka 9/20-31]

    Sytė e Apostujve ishin tė penguar pėr ta dalluar Jezusin edhe mbas ndodhisė sė kryqėzimit.

    Dhe ndodhi qė, ndėrsa po flisnin dhe bisedonin bashkė, vetė Jezusi u afrua dhe nisi tė ecė me ta. Por sytė e tyre ishin tė penguar kėshtu qė tė mos e njihnin.(Luka 24/15-16)

    Shembuj tė ndryshimit tė tij dhe mos shikimit tė tij kemi shumė nė bibėl.Ato janė argumente qė romakėt kanė kujtuar se kanė kryqėzuar Jezusin.Mbas ndodhisė sė kryqėzimit tregohet se atij iu kthye prapė pamja e fytyrės dhe apostujt e njohėn.

    Atėherė atyre iu ēelėn sytė dhe e njohėn, por ai u zhduk prej syve tė tyre.[Luka 24/31]

    12 Mbas kėtyre gjėrave, iu shfaq nė trajtė tjetėr dyve prej tyre, qė po shkonin nė fshat.(Marku 16)

    Pra kėto versete biblike vėrtėtojnė thėniet e Zotit nė kuran.“Ata nuk e mbytėn atė, e as nuk e kryqėzuan, por atyre u qe paraqitur vetėm pamja e tij. [En Nisa]

    Para se tė flasim pėr shėmbėlltyrėn tjetėr tė thėnė prej Jezusit duhet tė pėrmendim se kush mund tė jetė kryqėzuar nė vend tė Jezusit.Dhe se cfarė veprash bėri Jezusi pėr tu mos u kryqėzuar vetė?

    Jezusi e dinte se do tė ndodhte njė ngjarje me kryqin dhe pėr kėtė ai dėshmon duke kėrkuar njė zėvėndės qė tė japė jetėn nė vend tė tij Ai e kėrkon kėtė gjė gjatė qėndrimit me apostujt.

    Ai qė e do tė atin ose nėnėn mė shumė se unė, nuk ėshtė i denjė pėr mua; dhe ai qė e do birin ose bijėn mė shumė se unė, nuk ėshtė i denjė pėr mua. Dhe ai qė nuk e merr kryqin e vet dhe nuk vjen pas meje, nuk ėshtė i denjė pėr mua. Kush do tė gjejė jetėn e vet, do ta humbasė; por ai qė do tė humbasė jetėn e vet pėr hirin tim, do ta gjejė pėrsėri.(Mateu 11/37-39)

    Pastaj e thirri pranė vetes turmėn me dishepujt e vet dhe iu tha: "Kushdo qė don tė vijė pas meje, tė mohojė vetveten, tė marrė kryqin e vet dhe tė mė ndjekė, sepse ai qė don tė shpėtojė jetėn e vet, do ta humbasė; por ai qė do tė humbasė jetėn e vet pėr hirin tim e pėr ungjillin, do tė shpėtojė. Ē'dobi do tė ketė njeriu tė fitojė gjithė botėn, nėse mė pas do tė humbė shpirtin e vet? Ose ēfarė mund tė japė njeriu nė shkėmbim tė shpirtit tė vet?(Marku 8/34-37)+(Mateu 16-24-26)

    Pėr kėtė ia dhanė fjalėn tė gjithė apostujt.

    Pjetri i tha: "Edhe sikur tė duhej tė vdisja bashkė me ty, nuk do tė tė mohoj kurrsesi". Po atė thanė edhe tė gjithė apostujt.(Mateu 26/35)

    Gjatė rrjedhjeve tė ngjarjeve dhe arrestimit tė Jezusit dhe ecjes sė tij mė kryq tregohet se Simoni e mori kryqin e Jezusit.Ai ju pėrgjigj thirrjes sė tij pėr zėvėndėsim.

    Dhe, pasi e zhveshėn, i hodhėn mbi trup njė mantel tė kuq. Dhe i thurėn njė kurorė me ferra, ia vunė mbi krye dhe i dhanė njė kallam nė dorėn e djathtė; dhe, duke u gjunjėzuar pėrpara tij, e pėrqeshnin duke thėnė: "Tungjatjeta, o mbret i Judenjve!". Pastaj e pėshtynė, ia morėn kallamin dhe me tė i binin nė kokė. Dhe, mbasi e pėrqeshėn, ia hoqėn mantelin dhe e veshėn me rrobat e tij; dhe e ēuan pėr ta kryqėzuar. Dhe duke dalė, takuan njė njeri nga Kirena, qė quhej Simon, tė cilin e detyruan ta mbartė kryqin e Jezusit. Dhe, kur arritėn nė vendin qė quhej Golgota, domethėnė "Vendi i kafkės", i dhanė tė pijė uthull tė pėrzier me vrer; por ai, mbasi e provoi, nuk deshi ta pinte. Mbasi e kryqėzuan, i ndanė me short rrobat e tij, qė tė pėrmbushej ē'ishte thėnė nga profeti: "I ndanė ndėrmjet tyre rrobat e mia dhe hodhėn short mbi tunikėn time" .Pastaj u ulėn dhe e ruanin.Pėrmbi krye tė tij, i vunė gjithashtu motivacionin e shkruar tė dėnimit tė tij: "KY ESHTE JEZUSI, MBRETI I JUDENJVE".Atėhere u kryqėzuan bashkė me tė dy cuba, njeri nė tė djathtėn dhe tjetri nė tė majtėn(Mateu 27/28-38)

    Bibla nuk e tregon se cfarė ndodhi me Simonin, a e la ai kryqin apo u kryqėzua nė vend tė Jezusit? Bibla nė katėr ungjitė e saj nuk flet asnjė fjalė pėr lėnien e kryqit nga Simoni dhe marrjen e tij nga Jezusi pėrsėri.(Marku 3-18)

    Pikėrisht qė Jezusi nuk ishte nė kryq kėtė e tregojnė shumė versete biblike.

    Rreth orės nėntė, Jezusi briti me zė tė lartė duke thėnė: "Eli, Eli, lama sabaktani?". Domethėnė: "Perėndia im, Perėndia im, pėrse mė ke braktisur?".(Mateu 27/46)

    A mund tė thoshte Jezusi o Zot pse mė ke braktisur?A nuk e njihte ai historinė e Musait dhe ndihmėn e Zotit? A nuk i thoshte ai apostujve?

    Dhe ai si u zgjua, e qortoi erėn dhe i foli detit: "Pusho dhe fashitu!". Dhe era pushoi dhe u bė qetėsi e madhe.Atėherė u tha atyre: "Pse jeni ju aq frikacakė? Vallė, si nuk keni besim?". (Marku 4/39-40)

    Dhe Jezusi ia zgjati menjėherė dorėn, e zuri dhe i tha: "O njeri besimpak, pse dyshove?".(Mateu 14/31)

    Dhe Jezusi duke u pėrgjigjur u tha atyre: "Nė tė vėrtetė ju them qė, po tė keni besim dhe tė mos dyshoni, do tė bėni jo vetėm atė qė unė i bėra fikut, por, edhe sikur t'i thoni kėtij mali: "Hiqu andej dhe hidhu nė det", kjo do tė ndodhė.Dhe gjithēka tė kėrkoni nė lutje, duke patur besim, do tė merrni".(Mateu 21/21-22)

    Pra kurrsesi nuk mund tė ishte Jezusi nė Kryq duke folur fjalė tė njė personi besimpakė dhe duke humbur shpresėn nga ndihma e Zotit. Pra ky njeri nė kryq nuk ishte Jezusi sepse Ai i pati thėnė apostujve.

    Dhe gjithēka tė kėrkoni nė lutje, duke patur besim, do tė merrni".(Mateu 21/22)

    Jezusi u lut qė Zoti ta shpėtoi nga vdekja dhe kurthi i hebrejve.

    Dhe mori me vete Pjetrin dhe tė dy djemtė e Zebedeut, dhe filloi tė ndjeje trishtim dhe ankth tė madh.Atėherė ai u tha atyre: "Shpirti im ėshtė thellėsisht i trishtuar, deri nė vdekje; qėndroni kėtu dhe rrini zgjuar bashkė me mua".Dhe, si shkoi pak pėrpara, ra me fytyrė pėr tokė dhe lutej duke thėnė: "Zoti im, nė qoftė se ėshtė e mundur, largoje prej meje kėtė kupė; megjithatė, jo si dua unė, por si do ti".U largua pėrsėri pėr herė tė dytė dhe u lut duke thėnė: "Zoti im, nė qoftė se nuk ėshtė e mundur qė kjo kupė tė largohet prej meje pa u pirė prej meje, u bėftė vullneti yt!".(Mateu 26/37-39,42)

    Dhe u largua prej tyre, aq sa mund tė hidhet njė gur, dhe ra nė gjunj dhe lutej, duke thėnė: "O Zot, po tė duash, largoje kėtė kupė nga unė! Megjithatė mos u bėftė vullneti im, por yti". Atėherė iu shfaq njė engjėll nga qielli pėr t'i dhėnė forcė. Dhe ai, duke qenė nė agoni, lutej edhe mė fort; dhe djersa e tij po i bėhej si gjak i mpiksur qė bie pėr tokė.(Luka 22/41-44)

    Dhe Zoti e shpėtoi nga vdekja sipas biblės

    I cili, nė ditėt e mishit tė tij, me klithma tė larta dhe me lot, i ofroi lutje dhe urata atij qė mund ta shpėtonte nga vdekja, dhe u dėgjuapėr shkak tė frikės sė tij nga Perėndia.(Hebrejve 5/7)

    Pra mbas tė gjithave kėtyre lutjeve tė Jezusit dalim nė konkluzionin se atij ju pranua lutja dhe se ai nuk vdiq nė kryq.Pranimin e lutjes e vėrtėtojnė dhe fjalė e tjera tė Jezusit tė cilat profetizoi pėr veten e tij dhe ngjarjet e ndodhura nė kohėn e tij janė tė profetizuara dhe tek Psalmet.

    Pastaj u tha atyre: "Kėto janė fjalėt qė unė ju thoja kur isha ende me ju: se duhet tė pėrmbushen tė gjitha gjėrat qė janė shkruar lidhur me mua nė ligjin e Moisiut, nė profetėt dhe nė psalmet".(Luka 24/44)

    Psalmet dėshmojnė se Zoti ia pranoi lutjen dhe e shpėtoi Jezusin nga kurthi i hebrenjve.

    Ndajnė midis tyre rrobat e mia dhe hedhin nė short tunikėn time. Por ti, o Zot, mos u largo; ti qė je forca ime, nxito tė mė ndihmosh.Ēliroje jetėn time nga shpata, jetėn time tė vetme nga kėmba e qenit. Shpėtomė nga gryka e luanit dhe nga brirėt e buajve. Ti m'u pėrgjigje.(Psalmet 21 (22)-/18-21)

    Tani e di qė Zoti shpėton tė vajosurin e tij; do t'i pėrgjigjet nga qielli i tij i shenjtė me forcėn shpėtimtare tė dorės sė tij tė djathtė.(Psalmet 19 (20)-/6)

    Nė vėrsetin e mėposhtėm profetizohet pėr ndihmėn me anė tė Ėngjėllit qė pėrmendet tek (Luka 22/43)

    Unė e kėrkova Zotin, dhe ai m'u pėrgjigj dhe mė ēliroi nga tė gjitha tmerret e mia. Ata e shikuan atė dhe u ndriēuan, dhe fytyrat e tyre nuk u turpėruan. Ky i pikėlluar klithi dhe Zoti e plotėsoi, e shpėtoi nga tė gjitha fatkeqėsitė e tij. Engjėlli i Zotit zė vend rreth atyre qė kanė frikė prej tij dhe i ēliron.Tė drejtėt bėrtasin dhe Zoti i dėgjon dhe i ēliron nga tė gjitha fatkeqėsitė e tyre. Zoti qėndron afėr atyre qė e kanė zemrėn tė thyerdhe shpėton ata qė e kanė frymėn tė dėrmuar. Tė shumta janė vuajtjet e njeriut tė drejtė, por Zoti e ēliron nga tė gjitha. Ai i ruan tėrė kockat e tij, dhe asnjė prej tyre nuk copėtohet.(Psalmet - 33 (34)-/4-7,17-20)

    Atėherė iu shfaq njė engjėll nga qielli pėr t'i dhėnė forcė. Dhe ai, duke qenė nė agoni, lutej edhe mė fort; dhe djersa e tij po i bėhej si gjak i mpiksur qė bie pėr tokė.(Luka 22/43-44)

    por, kur erdhėn te Jezusi, dhe si panė se ai tashmė kishte vdekur, nuk ia thyen kėrcinjtė, por njėri nga ushtarėt ia tejshpoi brinjėn me njė heshtė, dhe menjėherė i doli gjak e ujė.(Gjoni 19/33-34)

    Nė fakt, nė librin e Psalmeve, ėshtė shkruar: "Shtėpia e tij u bėftė e shkretė dhe askush mos banoftė nė tė!", dhe: "Tjetėrkush e zėntė detyrėn e tij!". Duhet, pra, qė ndėr burrat qė kanė qenė nė shoqėrinė tonė gjithė kohėn nė tė cilėn Jezusi ka hyrė dhe ka dalė midis nesh, duke filluar qė nga pagėzimi i Gjonit e deri nė atė ditė kur u muarr nė qiell nga mesi ynė, njė prej tyre tė bėhet dėshmitar me ne, i ringjalljes sė tij". Dhe u paraqitėn dy: Jozefi, i quajtur Barsaba, qė ishte i mbiquajtur Just, dhe Matia. Dhe, duke u lutur, thanė: "Ti, o Zot, qė i njeh zemrat e tė gjithėve, trego cilin nga kėta tė dy ke zgjedhur, pėr tė marrė shortin e kėsaj shėrbese dhe apostullimin, nga i cili Juda u largua pėr tė shkuar nė vendin e tij". Atėherė hodhėn short, dhe shorti ra mbi Matian; dhe ai iu shtua tė njėmbėdhjetė apostujve. (Veprat 1/20-26).

    O Perėndi i lėvdimit tim, mos hesht, sepse njerėz tė pabesė dhe tė pandershėm kanė hapur gojėn e tyre kundėr meje dhe kanė folur kundėr meje me njė gjuhė gėnjeshtare; mė kanė sulmuar me fjalė urrejtjeje dhe mė kanė luftuar pa shkak. Nė kėmbim tė dashurisė sime mė akuzojnė, por unė i drejtohem lutjes. Ata mė kanė larė tė mirėn me tė keqen dhe dashurinė time me urrejtje. Vendos njė njeri tė keq mbi tė dhe njė akuzues le tė jetė nė tė djathtė tė tij. Kur tė gjykohet, bėj qė tė gjendet fajtor dhe lutja e tij tė bėhet mėkat. Qofshin tė pakta ditėt e tij dhe njė tjetėr zėntė vendin e tij. (Psalmet 108 (109)-/1-8)

    Nė Kryq mund tė ketė qenė Simoni i cili mbarti kryqin dhe se Jezusit iu ndryshua fytyra sikurse profetizoi ai vetė pėr gjarpėrin e Moisiut nė shkretėtirė ose pėr mosvdekjen e tij e vėrtėton dhe shėmbėlltyra tjetėr e thėnė nga Jezusi.

    Profecia e Jonės

    Atėherė disa skribė dhe farisenj e pyetėn duke thėnė: "Mėsues, ne duam tė shohim ndonjė shenjė prej teje". Por ai duke iu pėrgjigjur u tha atyre: "Ky brez i mbrapshtė dhe kurorėshkelės kėrkon njė shenjė, por asnjė shenjė nuk do t'i jepet, pėrveē shenjės sė profetit Jona. Nė fakt ashtu si Jona qėndroi tri ditė e tri net nė barkun e peshkut tė madh, kėshtu Biri i njeriut do tė qėndrojė tri ditė e tri net nė zemėr tė tokės.(Mateu 12/38-40)

    Jezusi deklaron se ai nuk do tė vdesė porse do tė rrijė i gjallė sikurse ndejti profeti Jona nė bark te peshkut.Pse pikėrisht pėrdori profecinė e Jonas.Jona shkoi tek populli i vet i thirri tė pendohen dhe mė vonė u largua dhe pėrfundoi nė bark tė peshkut.Ngaqė ishte pėrkujtues i Zotit dhe iu lut Zotit ta nxjerri prej barkut tė peshkut.Tė njėjtėn gjė bėri dhe Jezusi ai u lut Zotit pėr ndihmė, Zoti e ndihmoi dhe mė pas ai shkoi tek apostujt dhe pastaj u ngrit nė qiell sikurse Enoku.

    Kush ishte Shenja e Profetit Jona?

    Jona futet ne bark te peshkut.

    Ai iu pėrgjigj atyre: "Mė zini dhe mė hidhni nė det dhe deti do tė qetėsohet, sepse unė e di qė kjo furtunė e madhe ju ra mbi kokė pėr shkakun tim". Prandaj i klithėn Zotit dhe i thanė: "Ah, o Zot, mos lejo qė tė vdesim pėr shkak tė jetės sė kėtij njeriudhe mos na fajėso me gjak tė pafajshėm, sepse ti, o Zot, ke bėrė si ke dashur". Zoti kishte pėrgatitur njė peshk tė madh qė tė gėlltiste Jonan; dhe Jona qėndroi tri ditė dhe tri net nė barkun e peshkut.(Jona 1/12,17)


    Atėherė Jona iu lut Zotit, Perėndisė tė tij, nga barku i peshkut dhe tha: "Nė fatkeqėsinė time i thirra Zotit dhe ai m`u pėrgjigj; nga gjiri i Sheolit i thirra dhe ti e dėgjove zėrin tim. Atėherė Zoti i foli peshkut dhe peshku e volli Jonan nė breg.(Jona 2/1-2,10)

    Sikurse bėnė banorėt e barkės nė tė cilėn ishte Jona kėshtu menduan dhe hebrejtė tė cilėt planifikuan ta vrasin Jezusin dhe ta shpallin se ai do tė vdiste pėr mėkatet e popullit hebre.47 Atėherė krerėt e priftėrinjve dhe farisenjtė mblodhėn sinedrin dhe thanė: "Ē'tė bėjmė? Ky njeri po bėn shumė shenja. 48 Po ta lėmė tė vazhdojė kėshtu, tė gjithė do tė besojnė nė tė, do tė vijnė Romakėt dhe do tė shkatėrrojnė vendin dhe kombin tonė". 49 Por njė nga ata, Kajafa, qė ishte kryeprifti i atij viti, u tha atyre: "Ju nuk kuptoni asgjė; 50 dhe as nuk e konceptoni se ėshtė e leverdishme pėr ne qė tė vdesė vetėm njė njeri pėr popullin, dhe tė mos humbasė gjithė kombi".51 Por kėtė ai nuk e tha nga vetja; por, duke qenė kryeprift i atij viti, profetizoi se Jezusi duhej tė vdiste pėr kombin, dhe as nuk e konceptoni se ėshtė e leverdishme pėr ne qė tė vdesė vetėm njė njeri pėr popullin, dhe tė mos humbasė gjithė kombi". Por kėtė ai nuk e tha nga vetja; por, duke qenė kryeprift i atij viti, profetizoi se Jezusi duhej tė vdiste pėr kombin, dhe jo vetėm pėr kombin, por edhe pėr t'i mbledhur nė njė, robtė e Perėndisė qė ishin tė shpėrndarė. Qė nga ajo ditė, pra, ata vendosėn ta vrasin. (Gjon 11/47-53)

    Pra historia dhe ndodhia e Jezusit ėshtė e njėjtė si ajo e Jonės.Jezusi lutej me ofshamė pėr veten e tijDhe ai(Jezusi), duke qenė nė agoni, lutej edhe mė fort; dhe djersa e tij po i bėhej si gjak i mpiksur qė bie pėr tokė.(Luka 22/44)Jona iu lut Zotit qė ta shpėtoi.Atėherė Jona iu lut Zotit, Perėndisė tė tij, nga barku i peshkut.(Jona 2/1)


    Zoti ia pranoi lutjen Jezusit

    I ofroi lutje dhe urata atij qė mund ta shpėtonte nga vdekja, dhe u dėgjua pėr shkak tė frikės sė tij nga Perėndia.(Hebrejve 5/7)

    duke thėnė: "O Zot, po tė duash, largoje kėtė kupė nga unė! Megjithatė mos u bėftė vullneti im, por yti". Atėherė iu shfaq njė engjėll nga qielli pėr t'i dhėnė forcė.(Luka 22/42-43)

    Zoti ia pranoi Lutjen Jonės

    "Nė fatkeqėsinė time i thirra Zotit dhe ai m`u pėrgjigj. (Jona 2/2)

    Ujėrat mė kanė rrethuar deri nė shpirt, humnera mė ka mbėshtjellė, algat u mblodhėn rreth kokės sime.Zbrita deri nė themelet e maleve, toka mbylli shufrat e saj pas meje pėr gjithnjė, por ti e ngrite jetėn time nga gropa, o Zot, Perėndia im.(Jona 2/5-6)

    Tė pėrbashkėtat e Jonės me Jezusin.

    Jezusi ishte i gjallė.Jona ishte i gjallėJezusi shpėtoi nga vdekjaJona shpėtoi nga vdekja.

    Tani le tė shikojmė argumentet pse Jezusi nuk kishte vdekur.

    Jezusi i tha: ''Mos mė prek, sepse ende nuk u ngjita te Ati im; por shko te vėllezėrit e mi dhe u thuaj atyre se unė po ngjitem tek Ati im dhe Ati juaj, te Perėndia im dhe Perėndia juaj''(Gjoni 20/17)

    Fjalėt e Jezusit ende nuk jam ngjitur tek Zoti tregojnė se ai nuk kishte vdekur.Po kėshtu edhe ėngjėjt dėshmojnė se ai nuk ishte i vdekur por i gjallė.Shprehja “pse e kėrkoni tė gjallin tek tė vdekurit” dėshmon se Jezusi nuk kishte vdekur por ishte i gjallė.Nėse do ishte ringjallur do ishte pėrdorur shprehja “Pse e kėrkon tė ringjallurin tek tė vdekurit”.

    Dhe, ndėrsa ishin shumė tė hutuara nga kjo, ja, iu paraqitėn atyre dy burra tė veshur me rroba tė ndritshme. Dhe, mbasi ato, tė tmerruara, e mbanin fytyrėn tė pėrkulur pėr dhe, ata u thanė:`Pse e kėrkoni tė gjallin midis tė vdekurve?(Luka 24/4-5)

    Dhe ajo shkoi dhe ua tregoi atyre qė kishin qenė bashkė me tė, tė cilėt ishin tė pikėlluar dhe e qanin. Por kėta, kur dėgjuan se ishte gjallėdhe se u pa nga ajo, nuk i besuan.(Marku 16/10-11)

    Dhe nuk e gjetėn trupin e tij, u kthyen duke thėnė se kishin parė njė vegim engjėjsh, tė cilėt thonė se ai jeton.(Luka 24/23)

    Mirėpo kristianėt argumentohen se ai ishte i ringjallur prandaj ėshtė pėrdorur shprehja “gjallė” dhe jo “ringjallė”. Para sė gjithash duhet tė shikojmė se cfarė ėshtė njė ringjallje pėr biblėn.

    Sipas biblės ekziston parajsa nė qiell.

    Ne e dimė nė fakt se nė qoftėse kjo ēadėr, vendbanimi ynė tokėsor prishet ne kemi njė godinė nga perėndia njė banesė tė pėrjetshme nė qiej qė nuk ėshtė bėrė nga dora e njeriut. .....(2 Korintėsave 5/1)

    Njerzit nuk mund tė shkojnė nė parajsė pa vdekur dhe mė pas pa u ringjallur.

    C’ėshtė ringjallja e si bėhet ajo?

    Kėshtu do tė jetė edhe ringjallja e tė vdekurve; trupi mbillet nė prishje dhe ringjallet nė paprishje. ... Mbillet trup natyror dhe ringjallet trup frymor.Ka trup natyror ka dhe trup frymor.......Ja unė po ju them njė tė fshehtė, tė gjithė nuk do tė vdesim, por tė gjithė do tė shėndėrrohemi nė njė moment, sa hap e mbyll sytė, nė tingullin e burisė sė fundit, sepse do tė bierė buria, tė vdekurit dhe do tė ringjallen tė papritshėm dhe ne do tė shėndėrrohemi . ....O vdekje ku ėshtė gjėmba jote?o ferr ku ėshtė fitorja jote? (1 korintėsave 15/ 42,44,51,52,55)

    Pra ringjallja sipas biblės do tė bėhet nė momentin qė bie buria.Dhe se ringjallen njerzit sipas biblės nga trupa natyror nė trupa frymorė.

    Mbillet trup natyror dhe ringjallet trup frymor. ( 1 Korintėsave 15/44)

    Jezusi e mohoi tė jetė trup frymor. Ai dha shembuj se ishte trup natyror.

    "...papritur, vete Jezusi qcndroi mes tyre, dhe tha: "Paqja qoftė mbi ju". Ata, te habitur dhe me plot frikė, mendonin se po shihnin njė frymė. Por ai u tha: "Pėrse ēuditeni? Pse lindin kėto dyshime ne mendjen tuaj? Shikoni duart dhe kembet e mia; jam unė! Me prekni dhe binduni! Njė frymė nuk ėshtė prej mishi dhe eshtrave ēfare po shihni se kam unė." Ndėrsa i thoshte kėto, u tregoi kembet dhe duart. Akoma ende s'mund ta besonin nga gezimi dhe ēudia, prandaj u tha: A keni keni ndonjė gjė pėr te ngrėnė". Ata i sollen atij krum peshku te pjekur. Jezusi e mori dhe e hengripara syve tė tyre." (Luka 24/36-41)

    Jezusi i tregoi se ai nuk ishte frymė por ishte njeri qė hante dhe pinte.Tė gjithė e dimė se njeriu mbas vdekjes nuk ha dhe pi dhe argumenti biblik se njeriu “mbillet trup natyror dhe ringjallet trup frymėror” dėshmon se Jezusi nuk ishte ringjallur dhe nuk kishte vdekur sepse fryma nuk ka eshtra dhe mish, nuk ha dhe nuk pi.

    A vdiq Jezusi nė tė vėrtėtė?

    Pra tė gjitha versetet e Psalmeve tregojnė se Jezusi u ndihmua nga Zoti pėr shkak tė lutjes sė tij.Ai ishte i gjallė dhe nuk vdiq nė kryq sepse ligji biblik e konsideronte vdekjen nė kryq si mallkim.Po ashtu ngjarja e kryqėzimit e biblės na bėn tė dyshojmė ku flitet pėr shėmbėlltyrėn e Jonės.

    Nė fakt ashtu si Jona qėndroi tri ditė e tri net nė barkun e peshkut tė madh, kėshtu Biri i njeriut do tė qėndrojė tri ditė e tri net nė zemėr tė tokės.(Mateu 12/40)

    Tani shikojmė se a pėrputhet kryqėzimi dhe ringjallja e Jezusit sipas biblės me profecinė e Jonės.

    Koha pėr tė cilėn flitet nė bibėl (tri ditė dhe tri net) nuk pėrputhet me tregimet biblike. Jezusi kryqėzohet ditėn e Premte nė mbrėmje

    Qė nga ora gjashtė deri nė orėn nėntė errėsira e mbuloi gjithė vendin.(Mateu 27/45)

    Duke qenė se ishte dita e Pėrgatitjes, me qėllim qė trupat tė mos qėndronin nė kryq tė shtunėn, sepse ajo e shtunė ishte njė ditė me rėndėsi tė veēantė, Judenjtė i kėrkuan Pilatit qė atyre t'u thyheshin kėrcinjtė dhe tė hiqeshin qė andej.(Gjoni 19/31)

    Dhe mė pas sipas biblės Jezusi ishte i gjallė ditėn e dielė herėt nė mėngjes.

    Por ditėn e parė pas sė shtunės, nė mėngjes, kur ishte ende errėt, Maria Magdalena shkoi te varri dhe pa se guri ishte hequr nga varri.(Gjoni 20/1)

    Pra koha ėshtė kjo; e premtja nė darkė, dita e sė shtunės dhe nata e sė shtunės dhe mėngjesi i sė djeles.Pra sipas biblės i bie dy netė e njė ditė ndėrsa Jezusi profetizoi tre netė e tre ditė.Sipas biblės Jezusi vdiq nė kryq i mallkuar ndėrsa sipas shėmbėlltyrės sė Jezusit pėr Jonėn do tė ishte gjallė sikurse jona nė bark tė peshkut.

    Meqė kristianėt besojnė se Jezusi ishte njeri dhe u bė zot mbas ringjalljes po i paraqesim disa argumente biblike tė cilat dėshmojnė jo vetėm se jezusi nuk ishte Zot porse tregojnė se ai ishte njeri i thjeshtė qė hante dhe pinte edhe mbas tregimit tė kryqėzimit.

    Shikoni duart e mia dhe kėmbėt e mia, sepse unė jam. Mė prekni dhe shikoni, sepse njė frymė nuk ka mish e eshtra, si po shihni se unė kam!''. Dhe, si i tha kėtė, u tregoj atyre duart dhe kėmbėt. Por, duke qenė se ende nuk besonin prej gėzimit dhe ishin tė ēuditur, ai u tha atyre: ''A keni kėtu diēka pėr tė ngrėnė?''. Dhe ata i dhanė njė pjesė peshku tė pjekur dhe njė huall mjalti. Dhe ai i mori dhe hėngri para tyre.[Luka 24/39-43]

    Po ashtu mbas historisė sė kryqėzimit sipas biblės atij iu ndryshua pamja .

    Atėherė atyre iu ēelėn sytė dhe e njohėn, por ai u zhduk prej syve tė tyre.[luka 24/31]Mbas kėtyre gjėrave, iu shfaq nė trajtė tjetėr dyve prej tyre, qė po shkonin nė fshat.(Marku 16/12)

    Gjithashtu ngrėnia e Jezusit mbas Kryqėzimit biblik tregon se ai jetoi si njeri i thjeshtė si profet i Zotit dhe natyra e tij njerzore nuk ndryshoi edhe mbas kryqėzimit sipas biblės.Kjo e hudh poshtė deklaratėn e kristianėve se ai ishte zot ose njė pjesė e Zotit i zbritur nė tokė.Natyra e tij ngeli po njerzore dhe si e tillė ėshtė argument kundėr kristianėve.I pastėr ėshtė Zoti nga cdo e metė.

    Po cfarė ndodhi me Jezusin nė realitet mbas ndodhisė sė kryqėzimit.Bibla dhe Kurani dėshmojnė se ai u ngrit nė qiell.

    Jo, vėrtet, Allahu e ngriti atė tek Vetja e Tij nė Qiell. Allahu ėshtė i Gjithėfuqishėm, i Urtė." [En Nisa: 157-58]

    Po ashtu dėshmojnė dhe hadithet profetike islame

    3430. Na ka treguar Hutbe b. Halidi, kėtij Hemmam b. Jahja, kėtij Katadeja i cili transmeton nga Enes b. Maliku, ky nga Malik b. Sa’saa, se i Dėrguari i Allahut, s.a.v.s. ka treguar pėr natėn e mi’raxhit:

    "…Pastaj udhėtoi lartė deri sa arriti nė qiellin e dytė dhe kėrkoi qė tė hapet.‘Kush ėshtė’ – iu tha.‘Xhibrili’ – u pėrgjigj ai.‘Kush ėshtė me ty?’ – iu tha.‘Muammedi’ – tha ai.‘A i ėshtė dhėnė pegamberllėku?’ – u pyet.‘Po’ – u pėrgjigj (Xhibrili).Dhe kur arrita nė qiellin e dytė, kur pashė Jahjain dhe Isain, ndėrkaq kėta dy janė bijė motre dhe tė mbesės.‘Kėta janė Jahjai dhe Isai (Jezusi), jepu selam’ – mė tha.Dhashė selam, edhe ata ma kthyen, pastaj thanė:‘Mirė se erdhe, vėlla i mirė dhe pejgamber i mirė’."

    Edhe sipas biblės ai u ngrit dhe qėndron nė qiell.

    Dhe ndodhi qė, ndėrsa ai po i bekonte, u nda prej tyre dhe e morėn lart nė qiell (Luka 24/51)

    .. duke filluar qė nga pagėzimi i Gjonit e deri nė atė ditė kur u muarr nė qiellnga mesi ynė ... (Veprat 1/22).Sepse Krishti nuk hyri nė njė shenjtėrore tė bėrė me dorė, qė ėshtė vetėm shėmbėllesė e asaj tė vėrtetė, por nė vetė qiellin pėr tė dalė tani pėrpara Perėndisė pėr ne,(Hebrejve 9/24)

    Jezusi Ai ėshtė zemra e qiellit (Zbulesa 1; Hebrenjve 9:24)

    Unė njoh njė njeri nė Krishtin, i cili, para katėrmbėdhjetė vjetėsh (a ishte nė trup, a ishte jashtė trupit, nuk e di; Perėndia e di),u rrėmbye gjer nė tė tretin qiell. (2 Korintasve 12/ 1-2)

    “Jezusi u ngrit ne qiell” (Marku 16/19)

    Jezusi u ngrit nė qiell me anė tė njė reje.Largimin e tij e njoftuan ėngjėjt me rroba tė bardha.

    2 deri nė ditėn nė tė cilėn u mor nė qiell Mbasi i tha kėto gjėra, ndėrsa ata po e vėshtronin, u ngrit lart; dhe njė re e pėrfshiu dhe ua hoqi prej syve tė tyre. Dhe, si ata po i mbanin sytė e ngulitur nė qiell, ndėrsa ai po largohej, ja dy burra nė rroba tė bardha iu paraqitėn atyre, dhe thanė: "Burra Galileas, pse qėndroni e shikoni drejt qiellit? Ky Jezus, qė u ėshtė marrė nė qiell nga mesi juaj, do tė kthehet nė tė njėjtėn mėnyrė, me tė cilėn e keni parė tė shkojė nė qiell". (Veprat e apostujve –1/2, 9-11)

    Duke filluar qė nga pagėzimi i Gjonit e deri nė atė ditė kur u muarr nė qiell nga mesi ynė, njė prej tyre tė bėhet dėshmitar me ne, i ringjalljes sė tij". Dhe u paraqitėn dy: Jozefi, i quajtur Barsaba, qė ishte i mbiquajtur Just, dhe Matia.(Veprat 1/22-23)

    Pali e dinte se Jezusi u ngrit nė qiell mirėpo njė satan nuk e lėntė ta thoshte kėtė tė vėrtėtė.

    Unė njoh njė njeri nė Krishtin, i cili, para katėrmbėdhjetė vjetėsh (a ishte nė trup, a ishte jashtė trupit, nuk e di; Perėndia e di), u rrėmbye gjer nė tė tretin qiell. Dhe e di se ai njeri (a me trupin ose pa trupin, nuk e di, Perėndia e di), u rrėmbye nė parajsė dhe dėgjoi fjalė tė patregueshme, qė nuk ėshtė e lejuar tė thuhen nga njeri. Pėr atė njeri unė do tė krenohem, por nuk do tė krenohem pėr veten time, veē se pėr dobėsitė e mia. Edhe sikur tė doja tė krenohesha, nuk do tė isha i marrė, sepse do tė flisja tė vėrtetėn; por nuk e bėj kėtė, se mos ndonjė mė ēmon mė tepėr nga ajo qė mė sheh, a mė tepėr nga ajo qė dėgjon nga unė. Dhe, qė tė mos mė rritet mendja pėr shkak tė jashtėzakonshmėrisė sė zbulesave, m'u dha njė gjėmb nė mish, njė engjėll i Satanit, pėr tė mė rėnė me grushta, qė tė mos mbahem me tė madh.(2 Korintasve 12/2-7)


    Pėrvec Jezusit Bibla dėshmon se dhe njerėz tė tjerė janė rrėmbyer dhe janė ngritur nė qiell.

    Kur dolėn nga uji, Fryma e Zotit e rrėmbeu Filipin dhe eunuku nuk e pa mė; por e vazhdoi rrugėn e tij me plot gėzim.Por Filipi u gjet nė Azot; dhe, duke vazhduar, ungjillėzoi tė gjitha qytetet, derisa arriti nė Cezare.(Veprat e apostujve 8/39-40)

    " Enoku filloi ta ecte prane Perendise dhe ai me nuk u pa pasi Perendia e mori me vete." (Gjeneza 5/24)

    Kjo perseritet edhe ne letra derguar Hebrejve

    "Meqe Enoku i zuri bese fjales se Perendise,. Ky e mori drejtėpėrdrejtė nė qiell dhe nuk vdiq. Askush nuk mund ta gjente sepse Perandia e kish terhequr nga bota. Ne shkrimin e shenjte per te thuhet qe, para se ta tregohet per kete ngjarje. i pelqente Perendisė." (Hebrejve 11/5)
    Shembelltyra nga goja e Jezusit per mosvdekjen e tij.Jezusi thote qe nuk vdiq porse ne gjendej shume te keqe.Ne shembelltyre nuk perdoret fjala se ai vdiq perkundrazi ne kontekstin e fjales flitet per mos vdekje.

    30 Atėherė Jezusi u pėrgjigj dhe tha: "Njė burr zbriste nga Jeruzalemi pėr nė Jeriko dhe ra nė duart e kusarėve, tė cilėt, mbasi e zhveshėn dhe e bėnė gjithė plagė, u larguan dhe e lanė gati tė vdekur.(Por jo te vdekur)30In reply Jesus said: "A man was going down from Jerusalem to Jericho, when he fell into the hands of robbers. They stripped him of his clothes, beat him and went away, leaving him half dead.

    31 Rastėsisht njė prift po zbriste nėpėr tė njėjtėn rrugė dhe, mbasi e pa atė burrė, vazhdoi tutje, nė anėn tjetėr.

    32 Po ashtu edhe njė levit, kur arriti aty, erdhi dhe e pa dhe vazhdoi tutje, nė anėn tjetėr.

    33 Por njė Samaritan, qė po udhėtonte, i kaloi afėr, e pa dhe kishte dhembshuri.

    34 Dhe mbasi iu afrua, ia lidhi plagėt duke ia larė me vaj dhe me verė; pastaj e vuri mbi kafshėn e vet, e ēoi nė njė han dhe u kujdesua pėr tė.

    35 Dhe tė nesėrmen, para se tė niset, nxori dy denarė dhe ia dha hanxhiut duke i thėnė: "Kujdesu pėr tė dhe ē'tė shpenzosh mė shumė, do tė tė jap kur tė kthehem".

    36 Cili nga kėta tė tre, pra, tė duket se qe i afėrmi i atij qė ra nė duart e kusarėve?".

    37 Dhe ai tha: "Ai qė u tregua i mėshirshėm ndaj tij". Atėherė Jezusi i tha: "Shko dhe bėj kėshtu edhe ti".luka 10

    Kusaret jane hebrejte dhe romaket.Dy njerzit qe kaluan jane te dy hajdutet qe ishin afer tij ne kryq.Burri qe e ndihmoi eshte Jozefi i cili e mori trupin dhe ia mbeshtolli em pelhure sic vjen tek luka 23/50-53.
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  17. #17
    Vete zot, vete shkop Maska e jarigas
    Anėtarėsuar
    21-03-2003
    Vendndodhja
    Napoli,Italy
    Mosha
    47
    Postime
    5,397
    Faleminderit
    393
    249 falenderime nė 213 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Citim Postuar mė parė nga Xhemis Lexo Postimin
    Kryqezimi dhe Ringjallja e Jezusit !?


    Ju keni dėgjuar nga gojėt e kristianėve se profeti i madh i Zotit, Jezusi ėshtė kryqėzuar.
    Jo nga gijet e kristianeve, Xhemis efendia, por nga Bibla, pikerisht nga Ungjilli!!

    Unė do doja tė flisja pėr kėtė cėshtje sipas Kuranit dhe Biblės sepse tė krishterėt do ti paragjykonin argumentet islamė prandaj i zgjodha tė dy librat.Iu riktheva argumenteve biblikė prej tė cilave duket qarte nė mynyrė argumentuese se kryqėzimi i Isait (Jezusit) ėshtė mashtrimi mė e madh qė i ka ndodhur njerzimit mbas idhujtarisė dhe mohimit tė Zotit.
    E vetmja gje qe the eshte se "Allahu eshte mashtrues", pasi ai i paska mashtruar te pranishmit duke kryqezuar nje tjeter ne vend te Jezusit!!
    Allahu a mund t ejete mashtrues??!
    Tė krishterėt e kanė shumė tė vėshirė ta mohojnė kryqėzimin e Jezusit, sepse atėherė ata do tė duhej tė pohonin realitetin e Kuranit dhe padyshim qė do tė duhej tė ndėrronin dhe fenė dhe kjo nuk do ishte e pakėt pėr botėn tyre religjoze,
    E njejta gje mund te thuhet edhe per muslimanet: "Muslimanet e kane te veshtire te pranojne kryqezimin e Jezusit, sepse atehere do te duhet te pranonin realitetin e Bibles dhe te nderronin fene dhe kjo gje nuk do t eishte e paket per boten e tyre religjoze"...


    Le tė jetė ky ajet Kuranor bazė e vėrtėtimit tonė biblik.

    E, ata (jehuditė) i kurdisėn njė dredhi (mbytjen e Isait), All-llahu iu kundėrvu dredhisė sė tyre, All-llahu ėshtė asgjėsuesi mė i fuqishėm kundėr atyre qė bėjnė dredhi. (Ali Imran 54)
    Allahu, iGjithdijshmi, "iu kundervu dredhise se jehudive"??!!
    E qysh iu kundervu, duke kryqezuar nej tjeter (te panjohur e te pafajshem ) ne vend te tij e duke mashtruar te pranishmit??!
    Ka nevoje Allahu te jete mashtrues a magjistar??!

    "Dhe pėr shkak se ata thanė: Ne e mbytėm Mesinė, Isain, tė birin e Merjemes, tė dėrguarin e Allahut. Ata nuk e mbytėn atė, e as nuk e kryqėzuan, por atyre u qe paraqitur vetėm pamja e tij. Ata qė s'pajtohen rreth kėsaj, me siguri janė nė dyshim lidhur me kėtė. Ata nuk kanė dije tė sigurt lidhur me tė, por ata vetėm hamendėsojnė. Dhe ėshtė mė se e sigurt se ata nuk e mbytėn atė! Jo, vėrtet,Allahu e ngriti atė tek Vetja e Tij nė Qiell. Allahu ėshtė i Gjithėfuqishėm, i Urtė." [En Nisa: 157-58]
    Eshte per t'u habitur se si, nga tere ajetet e Kuranit, ke cituar pikerisht ate qe verteton ate qe thote Ungjilli, pra se Jezusi eshte te "Vetja e Tij ne Qiell", pra eshte tek Allahu!!!
    Te jesh tek Allahu, nuk eshte si te jesh ne Parajse, pasi Parajsa nuk eshte "Vetja e Allahut"!!


    Gjatė rrjedhjeve tė ngjarjeve dhe arrestimit tė Jezusit dhe ecjes sė tij mė kryq tregohet se Simoni e mori kryqin e Jezusit.Ai ju pėrgjigj thirrjes sė tij pėr zėvėndėsim.

    Dhe, pasi e zhveshėn, i hodhėn mbi trup njė mantel tė kuq. Dhe i thurėn njė kurorė me ferra, ia vunė mbi krye dhe i dhanė njė kallam nė dorėn e djathtė; dhe, duke u gjunjėzuar pėrpara tij, e pėrqeshnin duke thėnė: "Tungjatjeta, o mbret i Judenjve!". Pastaj e pėshtynė, ia morėn kallamin dhe me tė i binin nė kokė. Dhe, mbasi e pėrqeshėn, ia hoqėn mantelin dhe e veshėn me rrobat e tij; dhe e ēuan pėr ta kryqėzuar. Dhe duke dalė, takuan njė njeri nga Kirena, qė quhej Simon, tė cilin e detyruan ta mbartė kryqin e Jezusit. Dhe, kur arritėn nė vendin qė quhej Golgota, domethėnė "Vendi i kafkės", i dhanė tė pijė uthull tė pėrzier me vrer; por ai, mbasi e provoi, nuk deshi ta pinte. Mbasi e kryqėzuan, i ndanė me short rrobat e tij, qė tė pėrmbushej ē'ishte thėnė nga profeti: "I ndanė ndėrmjet tyre rrobat e mia dhe hodhėn short mbi tunikėn time" .Pastaj u ulėn dhe e ruanin.Pėrmbi krye tė tij, i vunė gjithashtu motivacionin e shkruar tė dėnimit tė tij: "KY ESHTE JEZUSI, MBRETI I JUDENJVE".Atėhere u kryqėzuan bashkė me tė dy cuba, njeri nė tė djathtėn dhe tjetri nė tė majtėn(Mateu 27/28-38)

    Bibla nuk e tregon se cfarė ndodhi me Simonin, a e la ai kryqin apo u kryqėzua nė vend tė Jezusit? Bibla nė katėr ungjitė e saj nuk flet asnjė fjalė pėr lėnien e kryqit nga Simoni dhe marrjen e tij nga Jezusi pėrsėri.(Marku 3-18)

    Pikėrisht qė Jezusi nuk ishte nė kryq kėtė e tregojnė shumė versete biblike.
    Qe dhe lexuesit e tjere te kuptojne mire se si po kerkon t'i manipulosh dhe se sipas Bibles nuk ka asnje dyshim se ne kryq ishta Jezusi, ja ku i ke versetet qe kerkon zotrote:

    Gjoni : 19

    25 Nė kėmbė, pėrbri kryqit tė Jezusit, qėndronin nėna e tij, pastaj motra e nėnės sė tij, Maria e Klopait edhe Maria Magdalenė. 26 Jezusi, kur pa nėnėn e vet dhe, pranė saj, nxėnėsin qė donte, i tha nėnės:
    “Grua, ja, yt bir!”
    27 Pastaj i tha nxėnėsit:
    “Ja, nėna jote!”
    Prej asaj ore nxėnėsi e mori me vete.
    28 Pastaj, Jezusi, i vetėdijshėm se u krye gjithēka, qė tė shkojė nė vend fjala e Shkrimit tė shenjtė, tha: “Kam etje!”
    29 Aty ishte njė enė plot me uthull. Nė majė tė kallamit tė hisopit vunė njė sfungjer plot me uthull e ia afruan te goja.
    30 Jezusi, posa e kėrkoi uthullėn, tha:
    “Gjithēka u krye!”
    Uli kokėn e dha shpirt.


    A thua Xhemis, as nenea e vet nuk njohu birin e vet ne kryq??!!
    E pra, aty eshte shkruar shume qarte:"pėrbri kryqit tė Jezusit, qėndronte nėna e tij.."


    Xhemis, turp mbi ty qe shtremberon te verteten!!
    Jarigas

  18. #18
    Revolucioni ėshtė afėr Maska e Nuh Musa
    Anėtarėsuar
    02-05-2002
    Vendndodhja
    vjenė, austri
    Mosha
    43
    Postime
    4,579
    Faleminderit
    26
    143 falenderime nė 133 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Citim Postuar mė parė nga jarigas Lexo Postimin
    Jo nga gijet e kristianeve, Xhemis efendia, por nga Bibla, pikerisht nga Ungjilli!!

    E vetmja gje qe the eshte se "Allahu eshte mashtrues", pasi ai i paska mashtruar te pranishmit duke kryqezuar nje tjeter ne vend te Jezusit!!
    Allahu a mund t ejete mashtrues??!
    E njejta gje mund te thuhet edhe per muslimanet: "Muslimanet e kane te veshtire te pranojne kryqezimin e Jezusit, sepse atehere do te duhet te pranonin realitetin e Bibles dhe te nderronin fene dhe kjo gje nuk do t eishte e paket per boten e tyre religjoze"...


    Allahu, iGjithdijshmi, "iu kundervu dredhise se jehudive"??!!
    E qysh iu kundervu, duke kryqezuar nej tjeter (te panjohur e te pafajshem ) ne vend te tij e duke mashtruar te pranishmit??!
    Ka nevoje Allahu te jete mashtrues a magjistar??!


    Eshte per t'u habitur se si, nga tere ajetet e Kuranit, ke cituar pikerisht ate qe verteton ate qe thote Ungjilli, pra se Jezusi eshte te "Vetja e Tij ne Qiell", pra eshte tek Allahu!!!
    Te jesh tek Allahu, nuk eshte si te jesh ne Parajse, pasi Parajsa nuk eshte "Vetja e Allahut"!!



    Qe dhe lexuesit e tjere te kuptojne mire se si po kerkon t'i manipulosh dhe se sipas Bibles nuk ka asnje dyshim se ne kryq ishta Jezusi, ja ku i ke versetet qe kerkon zotrote:

    Gjoni : 19

    25 Nė kėmbė, pėrbri kryqit tė Jezusit, qėndronin nėna e tij, pastaj motra e nėnės sė tij, Maria e Klopait edhe Maria Magdalenė. 26 Jezusi, kur pa nėnėn e vet dhe, pranė saj, nxėnėsin qė donte, i tha nėnės:
    “Grua, ja, yt bir!”
    27 Pastaj i tha nxėnėsit:
    “Ja, nėna jote!”
    Prej asaj ore nxėnėsi e mori me vete.
    28 Pastaj, Jezusi, i vetėdijshėm se u krye gjithēka, qė tė shkojė nė vend fjala e Shkrimit tė shenjtė, tha: “Kam etje!”
    29 Aty ishte njė enė plot me uthull. Nė majė tė kallamit tė hisopit vunė njė sfungjer plot me uthull e ia afruan te goja.
    30 Jezusi, posa e kėrkoi uthullėn, tha:
    “Gjithēka u krye!”
    Uli kokėn e dha shpirt.


    A thua Xhemis, as nenea e vet nuk njohu birin e vet ne kryq??!!
    E pra, aty eshte shkruar shume qarte:"pėrbri kryqit tė Jezusit, qėndronte nėna e tij.."


    Xhemis, turp mbi ty qe shtremberon te verteten!!
    Po meqe qenka ceshtja aq e qarte, pse u dash 300 vjet pas te tubohet koncili i nikese per ti ridusktutuar dhe themeluar "bazat" e krishterimit, pse u shizma qe shpiu ne ndarje te kishes ?

    Sa qofshin diferencat e muslimaneve, 99% e tyre nuk kane dileme me dogmat fetare qe ne start te islamit !

    Tung
    albanish by nature

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Xhemis
    Anėtarėsuar
    17-11-2003
    Vendndodhja
    Iliri
    Postime
    1,420
    Faleminderit
    2
    73 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Gjoni : 19

    25 Nė kėmbė, pėrbri kryqit tė Jezusit, qėndronin nėna e tij, pastaj motra e nėnės sė tij, Maria e Klopait edhe Maria Magdalenė. 26 Jezusi, kur pa nėnėn e vet dhe, pranė saj, nxėnėsin qė donte, i tha nėnės:
    “Grua, ja, yt bir!”
    27 Pastaj i tha nxėnėsit:
    “Ja, nėna jote!”
    Prej asaj ore nxėnėsi e mori me vete.
    28 Pastaj, Jezusi, i vetėdijshėm se u krye gjithēka, qė tė shkojė nė vend fjala e Shkrimit tė shenjtė, tha: “Kam etje!”
    29 Aty ishte njė enė plot me uthull. Nė majė tė kallamit tė hisopit vunė njė sfungjer plot me uthull e ia afruan te goja.
    30 Jezusi, posa e kėrkoi uthullėn, tha:
    “Gjithēka u krye!”
    Uli kokėn e dha shpirt.

    A thua Xhemis, as nenea e vet nuk njohu birin e vet ne kryq??!!
    E pra, aty eshte shkruar shume qarte:"pėrbri kryqit tė Jezusit, qėndronte nėna e tij.."
    Jezusi nuk mund ti thonte kurre nenes se vet "Grua".Prandaj verseti qe prure deshmon te kunderten e asaj qe thua ti dhe deshmon ate qe thote shkrimi.

    30. Ai (Isai) tha: "Unė jam rob i All-llahut, mua mė ka dhėnė (ka caktuar tė mė japė) librin dhe mė ka bėrė Pejgamber.
    31. Mė ka bėrė dobiprurės kudo qė tė jem dhe mė ka porositur me namaz (falje) e zeqatė pėr sa tė jem gjallė!
    32. Mė ka bėrė tė mirėsjellshėm ndaj nėnės sime, e nuk mė ka bėrė kryelartė as tė padėgjueshėmMerjem
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Xhemis : 24-09-2015 mė 18:07
    Celesi i Parajses:Ska hyjni tjeter pervec Zotit, dhe se Jezusi dhe Muhamedi a.s jane profetet e Tij.

  20. #20
    Vete zot, vete shkop Maska e jarigas
    Anėtarėsuar
    21-03-2003
    Vendndodhja
    Napoli,Italy
    Mosha
    47
    Postime
    5,397
    Faleminderit
    393
    249 falenderime nė 213 postime

    Pėr: Profecite Biblike per Islamin dhe Profetin Muhamed a.s

    Citim Postuar mė parė nga Nuh Musa Lexo Postimin
    Po meqe qenka ceshtja aq e qarte, pse u dash 300 vjet pas te tubohet koncili i nikese per ti ridusktutuar dhe themeluar "bazat" e krishterimit, pse u shizma qe shpiu ne ndarje te kishes ?

    Sa qofshin diferencat e muslimaneve, 99% e tyre nuk kane dileme me dogmat fetare qe ne start te islamit !

    Tung
    Asnjehere s'eshte vene ne diskutim kryqezimi i Jezu Krishtit, deri sa erdhi Muhamedi dhe filloi te predikonte mbi mashtrimet e Allahut!!
    Jarigas

Faqja 1 prej 7 123 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •