VAZHDON PERSEKUTIMI I KISHĖS!
( Lajm i shkėputur nga njė faqe indipendente )
Lufta e Ukrainės ka tė bėjė edhe me fenė:
Kievi dėbon murgjit rusė.
Nė Ukrainė ėshtė arritur njė kulm i ri nė pėrplasjen gjeopolitiko-fetare me arrestimin e Mitropolitit Pavėl dhe dėbimin e
murgjve tė lavrės Kijevo-Peēerska Lavra, nė shpellat e lashta tė Kievit.
Manastiri. Kijevo-Peēerska lavra, njė manastir qė daton nė vitin 1051, i udhėhequr nga Mitropoliti Pavėl, i kishte qėndruar besnik Patriarkanės sė Moskės pavarėsisht pėrēarjes sė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės qė filloi mė 15 tetor 2018 dhe gjithashtu pas fillimit tė ashtuquajturės operacioni special ushtarak.
Pavlli, si klerikėt e tjerė, akuzohet nga autoritetet ukrainase pėr mbėshtetjen e Rusisė dhe pėrpjekjeve tė saj luftarake dhe tani, i vendosur nė arrest shtėpiak, ai rrezikon njė dėnim me 15 vjet burg.
Gjykata nė Kiev, nė fillim tė marsit, kishte urdhėruar njerėzit brenda manastirit tė Shpellave tė largoheshin nga ndėrtesa brėnda 29 tė muajit.
Mitropoliti Pavėl i bėri thirrje tė ndryshme qeverisė sė Zelenskit pėr tė ndėrhyrė nė vendimin e gjykatės nė kryeqytetin ukrainas, duke kėrkuar qė tė mos pėrdoret feja si njė formė hakmarrjeje politike.
Kėto ftesa pėr reflektim nuk dolėn tė dobishme dhe, mė 1 prill, forcat e sigurimit ukrainase filluan dėbimin me forcė tė afro njė mijė personave brenda manastirit dhe arrestuan Mitropolitin Pavel.
Shėrbimi i Sigurimit tė Ukrainės (SBU) thotė se Mitropoliti Pavėl "dyshohet se ka shkelur barazinė e qytetarėve" se "ka fyer nė mėnyrė tė pėrsėritur ndjenjat fetare tė ukrainasve" si dhe "ka bėrė deklarata qė justifikojnė ose mohojnė veprimet e shtetit agresor".
Deklaratat qė do tė inkriminonin klerikun janė pėrgjuar nga shėrbimet e Kievit gjatė muajve tė fundit. Pavli mbrohet duke deklaruar se nuk bėri asgjė pėr t'u akuzuar dhe e quajti veprimin "njė urdhėr politik".
Sipas Ministrisė sė Jashtme ruse, arrestimi i mitropolitit dhe sekuestrimi lavrės Kijevo-Peēerska janė akte "tė paligjshme nga pikėpamja ligjore dhe imorale nga pikėpamja shpirtėrore" dhe akuzon Uashingtonin se punon pėr "pėrēarjen" E Orthodhoksisė.
Pavarėsisht ndėrhyrjes sė forcave tė sigurimit, murgjit dhe besimtarėt vazhdojnė tė ruajnė manastirin.
"Pėr shumė shekuj, krishterimi orthodhoks formoi bazėn e pėrbashkėt shpirtėrore dhe kulturore tė jetės sė popujve tė Rusisė dhe Ukrainės dhe mund tė shėrbente pėr tė rivendosur mirėkuptimin e ndėrsjellė nė tė ardhmen, por vetė themelet e njė dialogu tė tillė po minohen nė Ukrainė pikėrisht tani qė po bėhen pėrpjekje pėr tė shkatėrruar Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės me iniciativėn e udhėheqjes sė Ukrainės,
kėto ishin fjalėt e shqiptuara janarin e kaluar nga Mitropoliti Antonij (Sevryuk) i Volokolamsk-ut, kreu i Departamentit pėr marrėdhėniet e jashtme kishtare tė Patriarkanės sė Moskės, gjatė njė lidhje video me njė takim tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara.
Tashmė dhjetorin e kaluar, disa fetarė ishin gjobitur dhe dhjetėra kisha nė tė gjithė vendin ishin bastisur nga SBU (sigurimi).
Njė operacion qė ēoi vetėm nė zbulimin e disa pasaportave, simboleve dhe librave rusė. Rreth asaj kohe, prifti i kishės orthodhokse ukrainase Andrij Pavlenko u dėnua me 12 vjet pėr dhėnien e informacionit pėr pozicionet e Ukrainės ( mbi gjendjen ) tek rusėt dhe u dėrgua nė Rusi njė javė mė vonė si pjesė e njė shkėmbimi tė tė burgosurve ( robėrve ).
Nė gjetjet nuk pėrmendej armė apo diversantė.
Ajo qė ata thanė se gjetėn ishin materiale tė shtypura, dokumente, tė cilat nuk janė tė ndaluara nga ligji ukrainas, "tha Mitropolit Klementi i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nė kohėn e kėrkimeve masive.
Me atė rast Klementi tha gjithashtu se, qė nga fillimi i luftės, mbi 400 nga 12,000 kishat e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės janė konvertuar nė Kishėn Ortodokse tė Ukrainės. ( atė skizmatike ),
e larguar prej Patriarkanės sė Moskės nė vitin 2018.
Pas mosmarrėveshjes
( diatribave ) fetare, pėr fiksimin e ditės pėr tė festuar Krishtlindjet nė Ukrainė,
me periudhėn paralele tė ndalimeve ( arrestimeve ) dhe persekutumit,
i njėjti model pėrsėritet mu nė mes tė Kreshmės sė Madhe,
dhe afėr Pashkėve:
edhe njė herė feja pėrdoret si mjet politik nė njė konflikt qė ,
siē shihet, filloi shumė pėrpara 24 shkurtit 2022.
Burimi: www.lindipendente.online
[nga Michele Manfrin
Krijoni Kontakt