Close
Faqja 20 prej 21 FillimFillim ... 1018192021 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 381 deri 400 prej 413
  1. #381

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    VAZHDON PERSEKUTIMI I KISHĖS!


    ( Lajm i shkėputur nga njė faqe indipendente )

    Lufta e Ukrainės ka tė bėjė edhe me fenė:


    Kievi dėbon murgjit “rusė”.
    Nė Ukrainė ėshtė arritur njė kulm i ri nė pėrplasjen gjeopolitiko-fetare me arrestimin e Mitropolitit Pavėl dhe dėbimin e
    murgjve tė lavrės Kijevo-Peēerska Lavra, nė shpellat e lashta tė Kievit.
    Manastiri. Kijevo-Peēerska lavra, njė manastir qė daton nė vitin 1051, i udhėhequr nga Mitropoliti Pavėl, i kishte qėndruar besnik Patriarkanės sė Moskės pavarėsisht pėrēarjes sė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės qė filloi mė 15 tetor 2018 dhe gjithashtu pas fillimit tė ashtuquajturės “operacioni special ushtarak”.
    Pavlli, si klerikėt e tjerė, akuzohet nga autoritetet ukrainase pėr mbėshtetjen e Rusisė dhe pėrpjekjeve tė saj luftarake dhe tani, i vendosur nė arrest shtėpiak, ai rrezikon njė dėnim me 15 vjet burg.

    Gjykata nė Kiev, nė fillim tė marsit, kishte urdhėruar njerėzit brenda manastirit tė Shpellave tė largoheshin nga ndėrtesa brėnda 29 tė muajit.
    Mitropoliti Pavėl i bėri thirrje tė ndryshme qeverisė sė Zelenskit pėr tė ndėrhyrė nė vendimin e gjykatės nė kryeqytetin ukrainas, duke kėrkuar qė tė mos pėrdoret feja si njė formė hakmarrjeje politike.
    Kėto ftesa pėr reflektim nuk dolėn tė dobishme dhe, mė 1 prill, forcat e sigurimit ukrainase filluan dėbimin me forcė tė afro njė mijė personave brenda manastirit dhe arrestuan Mitropolitin Pavel.

    Shėrbimi i Sigurimit tė Ukrainės (SBU) thotė se Mitropoliti Pavėl "dyshohet se ka shkelur barazinė e qytetarėve" se "ka fyer nė mėnyrė tė pėrsėritur ndjenjat fetare tė ukrainasve" ​​si dhe "ka bėrė deklarata qė justifikojnė ose mohojnė veprimet e shtetit agresor".
    Deklaratat qė do tė inkriminonin klerikun janė pėrgjuar nga shėrbimet e Kievit gjatė muajve tė fundit. Pavli mbrohet duke deklaruar se nuk bėri asgjė pėr t'u akuzuar dhe e quajti veprimin "njė urdhėr politik".

    Sipas Ministrisė sė Jashtme ruse, arrestimi i mitropolitit dhe sekuestrimi lavrės Kijevo-Peēerska janė akte "tė paligjshme nga pikėpamja ligjore dhe imorale nga pikėpamja shpirtėrore" dhe akuzon Uashingtonin se punon pėr "pėrēarjen" E Orthodhoksisė”.

    Pavarėsisht ndėrhyrjes sė forcave tė sigurimit, murgjit dhe besimtarėt vazhdojnė tė ruajnė manastirin.

    "Pėr shumė shekuj, krishterimi orthodhoks formoi bazėn e pėrbashkėt shpirtėrore dhe kulturore tė jetės sė popujve tė Rusisė dhe Ukrainės dhe mund tė shėrbente pėr tė rivendosur mirėkuptimin e ndėrsjellė nė tė ardhmen, por vetė themelet e njė dialogu tė tillė po minohen nė Ukrainė pikėrisht tani qė po bėhen pėrpjekje pėr tė shkatėrruar Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės me iniciativėn e udhėheqjes sė Ukrainės”,
    kėto ishin fjalėt e shqiptuara janarin e kaluar nga Mitropoliti Antonij (Sevryuk) i Volokolamsk-ut, kreu i Departamentit pėr marrėdhėniet e jashtme kishtare tė Patriarkanės sė Moskės, gjatė njė lidhje video me njė takim tė Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara.

    Tashmė dhjetorin e kaluar, disa fetarė ishin gjobitur dhe dhjetėra kisha nė tė gjithė vendin ishin bastisur nga SBU (“sigurimi”).
    Njė operacion qė ēoi vetėm nė zbulimin e disa pasaportave, simboleve dhe librave rusė. Rreth asaj kohe, prifti i kishės orthodhokse ukrainase Andrij Pavlenko u dėnua me 12 vjet pėr dhėnien e informacionit pėr pozicionet e Ukrainės ( mbi gjendjen ) tek rusėt dhe u dėrgua nė Rusi njė javė mė vonė si pjesė e njė shkėmbimi tė tė burgosurve ( robėrve ).
    “Nė gjetjet nuk pėrmendej armė apo diversantė.
    Ajo qė ata thanė se gjetėn ishin materiale tė shtypura, dokumente, tė cilat nuk janė tė ndaluara nga ligji ukrainas, "tha Mitropolit Klementi i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nė kohėn e kėrkimeve masive.
    Me atė rast Klementi tha gjithashtu se, qė nga fillimi i luftės, mbi 400 nga 12,000 kishat e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės janė konvertuar nė “Kishėn Ortodokse tė Ukrainės”. ( atė skizmatike ),
    e larguar prej Patriarkanės sė Moskės nė vitin 2018.

    Pas mosmarrėveshjes
    ( diatribave ) fetare, pėr fiksimin e ditės pėr tė festuar Krishtlindjet nė Ukrainė,
    me periudhėn paralele tė ndalimeve ( arrestimeve ) dhe persekutumit,
    i njėjti model pėrsėritet mu nė mes tė Kreshmės sė Madhe,
    dhe afėr Pashkėve:
    edhe njė herė feja pėrdoret si mjet politik nė njė konflikt qė ,
    siē shihet, filloi shumė pėrpara 24 shkurtit 2022.



    Burimi: www.lindipendente.online
    [nga Michele Manfrin
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #382

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kiev: Pashkėt e blinduara nga autoritetet



    Emri:  8144788B-9499-4BD3-BA7A-3E18E3AD02BC.jpg

Shikime: 190

Madhėsia:  42.0 KB



    Pa as edhe njė grimcė arsyetimi tė besueshėm (siē mund tė kishte pasur nė kohėn e Covid),
    administrata e Kievit vendosi njė shtetrrethim
    nga mesnata deri nė orėn 5 tė mėngjesit tė sė dielės:
    vetėm klerikėt do tė lejohen tė hyjnė nė kisha
    dhe transmetimi i funksioneve do tė bėhet nė internet.
    Kufizime do tu bėhen besimtarėve edhe nė orė tė tjera,
    sepse duke u mbuluar me fletėn e fikut tė justifikimit tė luftės,
    ata kanė dekurajuar tubimet pėr bekimin e shportave tė Pashkėve
    gjithashtu dhe tė shėrbesave pėrkujtimore.

    Ėshtė e lehtė tė kuptohet se drejt kujt
    drejtohen kėto masa tė “sigurimit”….




    Burimet: www.ortodossiatorino.net
    Publikuar mė 15/04/2023
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  3. #383

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    MREKULLI TĖ PĖRDITĖSHME



    Famullitari nga fshati Kerasia nė zonėn Nea Mihanion pranė Selanikut,
    prifti Kristos Tsandalis, baba i nėntė fėmijėve, dėshmon:

    “Fėmijėt e mi u ngjitėn nė ēatinė e sheshtė tė shtėpisė sonė.
    Aty u hap kapaku i boshtit tė ndriēimit, i cili u rrėzua.
    Fėmijėt filluan tė hidhen nėpėr kėtė kapelė.

    Njėri prej djemve, njė djalė gjashtėvjeēar me vonesė nė tė folur,
    i cili ende nuk fliste, donte tė hidhej edhe ai mbi kėtė kapelė,
    por nuk mundi, u pengua dhe fluturoi si njė gur brėnda nė pus.
    Ai ra nga kati i katėrt nė katin e parė.

    Me njė zemėr tė dridhur hapa derėn e kėtij boshti poshtė,
    duke u pėrgatitur pėr tė parė njė skenė tė tmerrshme
    - njė fėmijė tė thyer.
    Imagjinoni habinė time kur pashė djalin tim,
    tė verdhė nga frika, por i plotė dhe i padėmtuar.
    E ēova nė spital. Pas ekzaminimit tė djalit,
    mjekėt u siguruan qė mbi tė nuk kishte asnjė gėrvishtje, as frakturėn mė tė vogėl.

    Kuptuam qė kishte ndodhur njė mrekulli.
    Mendova se ikona e mrekullueshme e Hyjlindėses sė Shenjtė,
    e cila ndodhet nė tempullin e fshatit tonė nė Nea Mihanion,
    e shpėtoi fėmijėn.

    E solla djalin tim te ikona dhe e pyeta:
    “A tė shpėtoi ajo?"
    “Jo," u pėrgjigj fėmija.
    Ai mė ēoi te njė fotografi e Shėn Paisit
    dhe filloi tė drejtonte gishtin drejt saj,
    duke e bėrė tė qartė se
    ai Plaku tek fotografia e kishte shpėtuar.”


    ***
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #384

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Tucker Carlson dhe samaritanėt e kohės sonė.


    nga Yaroslav Nivkin




    Emri:  643A2FF7-952A-486E-8D87-A9F1DA72AB63.jpg

Shikime: 181

Madhėsia:  30.3 KB



    Tucker Carslon ėshtė shprehur nė mbrojtje tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Foto: Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė


    Njė gazetar qė foli nė mbrojtje tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės ėshtė pėrjashtuar nga kanali amerikan i lajmeve Fox.
    Kush ėshtė Tucker Carlson, cilat janė bindjet e tij? Dhe sa njerėz si ai ka nė Perėndim?

    Nė hapėsirėn mediatike amerikane diskutohet nė mėnyrė aktive largimi nga Fox News i gazetarit kryesor tė kanalit, Tucker Carlson.
    Dhe se kjo ngjarje prezantohet sikur nuk ka tė bėjė fare me jetėn fetare tė ukrainasve, por kjo nuk ėshtė plotėsisht e vėrtetė.
    Sot, goditjet flagrante ndaj Kishės Orthodhokse tė Ukrainės zakonisht injorohen nė botė, dhe veēanėrisht nė Shtetet e Bashkuara.
    Po nėse, kur pyeten drejtpėrdrejt pėr persekutimin e Kishės, pėrfaqėsuesit e Departamentit tė Shtetit pėrgjigjen se nuk dinė asgjė pėr tė?
    Ndoshta i vetmi person autoritar qė foli publikisht dhe hapur pėr represionet ndaj Kishės Orthodhokse tė Ukrainės ishte gazetari Tucker Carlson.
    Ai kritikoi ashpėr Zelenskin disa herė, pėr persekutimin efektiv tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Dhe falė audiencės sė tij tė madhe, njė numėr i konsiderueshėm amerikanėsh kanė mėsuar pėr situatėn e Kishės nė Ukrainė.
    Le tė kujtojmė se si ndodhi.
    Mė 10 dhjetor 2022, gazetari foli ashpėr pėr Zelenskin nė lidhje me kontrollet masive tė SBU-sė (sigurimin) nė kishat dhe manastiret e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    "Policia sekrete e Zelenskit bastisi manastiret nė tė gjithė Ukrainėn, madje edhe njė manastir femrash, dhe arrestoi dhjetėra priftėrinj pa asnjė provė dhe nė shkelje tė qartė tė Kushtetutės sė Ukrainės, e cila tani nuk vlen mė asgjė.
    Kisha Orthodhokse e Ukrainės ekziston ėshtė mbi njė mijė vjet e vjetėr.
    Dhe me Mbėshtetjen e plotė tė administratės sė Joe Bidenit dhe Kongresit tė SHBA-sė, Zelenski ka vendosur ta nxjerrė jashtė ligjit", tha Carlson nė atė kohė.
    Ai deklaroi se shumica e mediave amerikane i injoruan veprimet e Zelenskit, dhe disa madje e justifikuan kėtė pėr shkak tė veprimeve ushtarake.
    "Por nuk ka asnjė justifikim pėr kėtė.
    Kisha Orthodhokse e Ukrainės nuk ėshtė ruse, ėshtė ukrainase.
    Ajo nuk ėshtė e lidhur me qeverinė e Putinit,
    madje ka dėnuar zyrtarisht pushtimin rus tė Ukrainės.
    Kėshtu qė nuk ka justifikim pėr shkatėrrimin dhe ndalimin e kėsaj kishe!
    Megjithatė, shumė mbėshtetės tė “shquar” tė Zelenskit nė Perėndim nuk kanė thėnė asgjė pėr kėtė.
    Dhe ėshtė koha pėr tė thėnė diēka," theksoi nė atė kohė Tucker Carlson.
    Mė 23 dhjetor, gazetari theksoi edhe njė herė se presidenti i Ukrainės "ndalon njė besim tė krishterė, arreston priftėrinjtė, sekuestron manastiret dhe kishat".
    Dhe nė mes tė marsit, kur Ministria e Kulturės e Ukrainės kishte njoftuar tashmė dėbimin e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nga Lavra e Shpellave tė Kievit, Carlson publikoi njė raport tė tėrė mbi Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės.
    Ndėr tė tjera ai thotė;
    "Ėshtė e habitshme tė shohėsh situatėn aktuale, kur autoritetet i dėbojnė murgjit nga njė manastir qė ekziston qė nga shekulli i 11-tė dhe nė shpellat e tė cilit janė varrosur shenjtorėt.
    Njė sjellje e tillė nuk i pėrshtatet demokracive liberale.
    Kėshtu lind mendimi:
    ka nga ata qė e konsiderojmė Zelenskin njė hero tė veēantė, ka edhe qė e mirėpritėn atė, ka nga ata qė kėrkuan qė kėtij personi t'i jepej ndihmė dhe shprehėn mbėshtetjen nė ēdo mėnyrė tė mundshme.
    Por nė tė njėjtėn kohė, tė krishterėt vėnė nė dyshim disa nga veprimet e tij, ndaj tė cilave ne tani bėjmė njė sy qorr dhe rreth Veprimeve qė ka ndėrmarrė Zelenski, nė shumė aspekte, mund tė pėrshkruhen vetėm si persekutim i besimtarėve tė kishės.
    Pra, pse heshtim?

    Njė kolege e tij, Megan Beshem, mė pas shprehu habinė, se pėrse udhėheqėsit e krishterė dhe mediat kryesore tė krishtera, si "Christianity Today", heshtin ndaj shtypjeve qė ushtrohen ndaj Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Kanė kaluar mė shumė se njė muaj nga ai botim nė Fox News,
    gjatė tė cilit situata e Kishės Orthodhokse e Ukrainės ėshtė pėrkeqėsuar ndjeshėm.
    Dhe duket se largimi i Tucker Carlson nga kanali ka mbyllur burimin e fundit objektiv tė sė vėrtetės pėr Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės pėr amerikanėt.
    Tani mė nė fund do tė triumfojė pozicioni zyrtar i Departamentit tė Shtetit,
    i cili u pėrfshi drejtpėrdrejt nė krijimin e "Kishės Ortodokse"
    tė Ukrainės”*,dhe, rrjedhimisht, nė situatėn nė tė cilėn ndodhet sot Kisha Orthodhokse nė Ukrainė.

    Po si pra ndodhi kjo qė nė njė vend “miratimi” miqėsor, ku transmetohej vetėm qėndrimi i Zelenskit dhe Dumenkos, u shfaq papritur njė person qė u shpreh ashpėr kundėr njė qėndrimi tė tillė?( pra denuncimi i persekutimit ndaj Kishės kanonike).
    Sigurisht, mund tė thuhet se Carlson ėshtė njė mbėshtetės i partisė konservatore (zt. D. Trump) dhe pėr kėtė arsye kritikon ashpėr gjithēka qė lidhet me projektet e demokratėve.
    Por kjo nuk ėshtė e gjithė pėrgjigjja.
    Sė pari, OCU ( kisha skizmatike) u krijua nėn Trumpin republikan
    dhe sė dyti, refuzimi i gėnjeshtrave dhe padrejtėsisė ėshtė pozicioni i vetė Tucker Carlson.
    Nė njė fjalim nė lidhje me largimin nga Fox News, reporteri tha si mė poshtė pėr pozicionin e tij nė jetė:
    "Tė thuash tė vėrtetėn tė bėn tė fortė dhe tė guximshėm;
    tė thuash gėnjeshtra tė bėn tė dobėt dhe frikacak.
    Por disa njerėz paguajnė njė ēmim shumė tė lartė pėr tė thėnė tė vėrtetėn:
    bėhen dele tė zeza, ata detyrohen tė largohen nga grupet shoqėrore, ēfarėdo qofshin ato.
    Por ai qe thotė tė vertetėn ėshtė hero nė syte e mi.
    Po, mė ka munguar edukimi i krishterė.
    Por nėse aborti dhe vektori transgjinor i zhvillimit te shoqerise behen pjese e politikes dhe pushtetarėt flasin pėr kėtė, atėherė pėr mua kjo nuk ėshtė njė lėvizje politike, por njė e keqe nė vetvete.
    Sepse rezultati i njė politike tė tillė ėshtė shkatėrrimi i shoqėrisė.



    Dhe duke folur pėr antinominė, pra midis sė vėrtetės dhe tė gėnjeshtrės, Carlson nė mėnyrė tė pashmangshme arrin tė kuptojė tė mirėn dhe tė keqen, ēėshtjet kryesore pėr shkak tė tė cilave njė person i drejtohet Zotit dhe vjen nė Kishė.
    "Sigurisht, kėtu hasim fenė dhe konceptet teologjike tė sė mirės dhe tė keqes. Ne shohim se ēfarė prodhojnė, cili ėshtė produkti i tyre pėrfundimtar.
    E mira karakterizohet nga rregulli, paqja, qetėsia, moskonflikti, pastėrtia - dhe pastėrtia e saj ėshtė e ngjashme me drejtėsinė, pranė perėndishmėrisė. Ndėrsa e keqja ėshtė gjithēka qė ėshtė e kundėrta e sė mirės: dhuna, urrejtja, trazirat, pėrēarja, kaosi dhe pisllėku", thotė Carlson.
    Nė mėnyrė paradoksale, fjalėt e kėtij personi qė nuk ėshtė i lidhur me asnjė kishė mund tė shėrbejnė si njė ilustrim i asaj qė po ndodh sot nė Lavra tė shpellave tė Kievit, nė Katedralen Kamenets-Podolskij ose nė "korridorin e turpit" nė Ternopol.
    Kur, nga njėra anė, disa njerėz bėrtasin dhe ngėrthejnė duke kėrkuar dėbimin e besimtarėve nga njė vend i shenjtė,
    dhe nga ana tjetėr, vetė besimtarėt i luten me butėsi Zotit.
    Dhe Carlson nė mėnyrė intuitive vjen nė pėrfundimin:
    nga cila anė duhet tė qėndrojė njeriu pėr tė cilin nderi, e vėrteta dhe morali nuk janė njė frazė boshe.
    "Nėse jeni nė anėn e asaj qė pėrbėn 'pellgun' e sė keqes, atėherė jeni pro tė sė keqes.
    Unė nuk jam duke filluar njė luftė fetare, thjesht duke kėrkuar njohjen e asaj qė ne tė gjithė shohim.
    Dhe nuk ka tė bėjė me mbėshtetjen pėr Republikanėt, ne po flasim pėr tė dukshmen - ato manifestime qė na detyrojnė njė forcė e jashtme e caktuar.
    Kjo ėshtė absolutisht e qartė. Unė kam dy mendime pėr kėtė:
    Duhet ta themi me zė tė lartė dhe tė mos pėrfshihemi nė demagogji dhe mashtrime.
    Duhet tė gjejmė tė paktėn 10 minuta gjatė ditės pėr t'u lutur pėr tė ardhmen”.
    Dhe nė fund tė fjalės sė tij, Carlson thotė si vijon:
    “Ju mund tė mendoni pėr mua si samaritanin e kėsaj epoke, me njė fjalė njė predikues protestant modest, por unė ju sugjeroj fuqimisht qė t'i kushtoni kėto 10 minuta pėr t'u lutur pėr tė ardhmen.
    Shpresoj qė ju ta bėni.”
    Sigurisht, njė person i kishės, pasi i ka lexuar tė gjitha kėto fjalė, mjaft naiv pėr mėsimin e krishterė, mund tė thotė se ne "po bėjmė njė idhull pėr veten tonė". Por ēėshtja ėshtė shumė mė e gjerė.

    Vitet e fundit kanė treguar se tabloja botėrore, e cila vetėm dje dukej e palėkundur nė Orthodhoksi, sot po shkatėrrohet.
    Kreu i Kishės lokale mė me autoritet , pėr hir tė pushtetit tė pandarė dhe ambicieve tė veta, shkatėrron unitetin orthodhoks dhe nis proceset e shkatėrrimit tė qindra (dhe sė shpejti ndoshta mijėra) komuniteteve.
    Dhe kėshtu mund tė rezultojė qė pėr orthodhoksėt pyetja e ungjillit
    “Kush ėshtė i afėrmi juaj?" do tė tingėllojė nė njė mėnyrė tė re.
    Nė tė vėrtetė, para syve tanė, mund tė bėhet njė pėrfytyrim modern i shėmbėlltyrės sė Krishtit pėr samaritanin e mirė.
    Sot po shohim tashmė se si “levitėt” dhe “priftėrinjtė” modernė largohen nga orthodhoksėt e rrahur nga kusarėt e sotėm, dhe si kalojnė me larg tyre neveri.
    Nė tė njėjtėn kohė, ka shumė mijėra, dhe ndoshta edhe miliona njerėz, tė kėshilluar nga Tucker Carlson, tė cilėt nė mėnyrė intuitive e ndiejnė tė vėrtetėn e mėsimit tė krishterė dhe e dėshirojnė atė nga brenda.
    Dhe pėr ta kthyer njė krizalis ( forma fillestare e njė larve ) nė njė flutur,
    ata kanė nevojė pėr njė lloj shtytjeje. Dhe, ndoshta, vetė gazetari nuk e quajti veten rastėsisht "samaritani i kėtij shekulli".
    Fakti qė orthodhoksėt e Ukrainės sot, si nė kohėt e lashta, detyrohen tė mbrojnė besimin e tyre, ndėr tė tjera, shėrben pėr tė predikuar krishterimin te shumė njerėz nė SHBA, Evropė dhe rajone tė tjera.
    Shumė njerėz i kanė sytė mbi ta sot dhe nuk e perceptojnė pamjen e botės qė po u imponohet tani.
    Dhe mund tė ndodhė qė vetė "grigja e vogėl" pėr tė cilėn foli ynė Zot Krishti,
    nesėr tė pėrbėhet nga njerėz tė tillė.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #385

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    FANARI DHE DEPARTAMENTI I SHTETIT AMERIKAN
    SHTYJNĖ PĖR NJOHJEN E OCU-t ( skizmatikėve )



    nga Konstantin Shemljuk
    Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė, 27 Prill 2023






    Emri:  13D8B4C9-CC19-4951-AD48-16A1D88213A2.jpg

Shikime: 183

Madhėsia:  33.0 KB



    Fanari dhe Departamenti i Shtetit vazhdojnė tė shtyjnė "OCU-n".
    Foto: Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė



    Fanari, i mbėshtetur nga Departamenti i Shtetit amerikan, po komunikon me diplomatė nga vendet, kishat e tė cilave duhet tė njohin "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės".
    Nė ē’mėnyrė?
    Nė javėn para Pashkėve u mbajt njė ceremoni solemne nė Fanar pėr nder tė dėshmorit tė madh Shėn Gjergjit Fitimtar. Shėrbimi ishte thjesht njė celebrim i zakontė, por me disa ngjyrime "jo kishtare".
    Fillimisht gjatė shėrbesės u bė bekimi i bukės (αρτοκλασία) dhe lutja e veēantė “pėr bijtė e Kishės sė Shenjtė tė Madhe tė Krishtit nė Amerikė”.
    Sė dyti, shėrbesa e adhurimit u ndoq nga konsujt e pėrgjithshėm Roman Nedelsky tė Ukrainės, Sergiu Gurduza i Moldavisė, Branislav Karadžić i Malit tė Zi dhe Aktan Ago i Maqedonisė sė Veriut, krerėt e konsullatės sė pėrgjithshme Lucian Crīngaşu tė Rumanisė dhe Zaza Nadiradze tė Gjeorgjisė dhe konsulli i Republikės Bullgare Krasimir Tsenovski.
    Ėshtė e qartė se asnjė nga kėta persona nuk ka hyrė rastėsisht nė kishėn kryesore tė Fanarit.
    Po pėrse Fanari fton dipllomatėt?
    Duke u nisur nga rrethanat dhe ngjarjet e fundit qė lidhen me politikėn e Patriarkanės sė Kostandinopojės, ata nuk u ftuan rastėsisht.
    Pra, ēfarė mund tė thotė kjo seri ftesash dhe cili ėshtė qėllimi i saj?

    Pse Fanari fton diplomatėt?

    Tani si pėr Fanarin ashtu edhe pėr "miqtė" e saj nė Departamentin e Shtetit amerikan, ēėshtja e njohjes sė OCU-t po bėhet gjithnjė e mė e rėndėsishme.
    Pėr mė tepėr, prej mė se 4 vjet qė kur struktura e Dumenkos mori Tomosin nga Patriarku Bartolomeu, nuk ka pasur suksese reale pėr sa i pėrket njohjes sė kėsaj strukture nga kishat e tjera (pėrveē atyre qė e kishin njohur tashmė).
    Pėr mė tepėr, edhe midis Kishave, episkopėt e tė cilave pėrkujtojnė Dumenkon, ka shumė episkopė qė e konsiderojnė Epifanin ( kreun e OCU-t ) njė skizmatik apo edhe njė laik.
    Dhe zėrat e tyre bėhen gjithnjė mė tė fortė.
    Pėr mė tepėr, njerėzit e thjeshtė i mbėshtesin kėta episkopė dhe, nė fund tė fundit, pozicioni i tyre mund tė bėhet njė argument serioz pėr rishqyrtimin e vendimit tė Fanarit pėr t'i dhėnė Tomos-in OCU-t.
    Prandaj, ėshtė jashtėzakonisht e rėndėsishme qė Patriarkana e Kostandinopojės tė forcojė ndikimin e saj nė orthodhoksinė botėrore dhe kjo mund tė bėhet vetėm nėse kishat e tjera, mundėsisht sllave, tė bashkohen pėr njohjen e "OCU-t".
    Pika e dytė vendimtare ėshtė pėrndjekja e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nga "Kisha Ortodokse e Ukrainės". "Tranzicionet" mashtruese, zjarrvėnia e kishave orthodhokse, pėrdorimi i gazit nervor, rrahjet e klerit dhe episkopėve dhe masat jashtėzakonisht tė ashpra ndaj besimtarėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės dhe vendeve tė saj tė shenjta - tė gjithė kėto nuk sjellin dobi nė asgjė pėr OCU-n. Pėrkundrazi, pėrfaqėsuesit e Dumenkos duken si barbarė demonikė nė sytė e tė krishterėve orthodhoksė tė vendeve tė tjera, me tė cilėt nė parim nuk mund tė ketė dialog.
    Pėr mė tepėr, ne dimė shembuj kur episkopėt dhe priftėrinjtė qė mbanin njė pozicion neutral nė lidhje me OCU-n (apo edhe simpatizuan Dumenkon) ndryshuan ashpėr mendjen kur panė se ēfarė po vepronin mbėshtetėsit e kėsaj strukture.
    Pika e tretė ėshtė se edhe ndėrkombėtarisht OCU tani perceptohet si njė organizatė toksike.
    Edhe njė mbėshtetės i OCU-t siē psh. aktivistja opozitare bjelloruse Natalia Vasileviē, i duhet tė pranojė tė dukshmen:

    "Nė vitin e parė tė luftės, pėrfaqėsuesit e Kishave tė Ukrainės ishin mjaft tė rinj nė lėvizjen ekumenike, por ata ndjeheshin mjaft tė sigurt: ata kishin pėrgjigje tė qarta dhe tė kuptueshme pėr tė gjitha pyetjet;
    ndėrsa pėrfaqėsuesit e Kishės Orthodhokse Ruse kryesisht u pėrpoqėn tė mos i kryqėzonin shikimet e tyre, ata heshtėn, i’u desh tė pranonin formulime qė nuk u pėlqenin dhe nuk mund tė kundėrshtonin veēanėrisht praninė e OCU-t dhe anėtarėsimin e saj nė organizatat ekumenike.
    Tani situata ka ndryshuar: vazhdon ajo
    Kisha Orthodhokse Ruse mė nė fund mund tė kaptojė plotėsisht kanalin e saj tė "persekutimit tė Orthodhoksisė kanonike nė Ukrainė". Ēdo kishė e re e transferuar me forcė nga Kisha Orthodhokse e Ukrainės nė “Kishėn Ortodokse tė Ukrainės”
    ėshtė njė argument nė favor tė kėtij 'mashtrimi'.
    Por tani ėshtė e vėshtirė qė pėrfaqėsuesit e “Kishės sė Ukrainės” tė marrin pjesė nė ngjarjet ekumenike:
    ata tė gjithė ndihen tė pasigurt, nuk duan t'u pėrgjigjen pyetjeve tė pakėndshme dhe entuziazmi i tyre ka rėnė nė krahasim me vitin e kaluar...
    Nuk jam fare e kėnaqur me kėtė trend (tendencė)”, -tha ajo.
    Ndaj theksojmė se ēėshtja e njohjes sė OCU-t ėshtė aktualisht nga mė tė “nxehtat” pėr Fanarin (sidomos nė sfondin e skandalit tė njė “arkimandriti tė madh” qė vodhi njė orė xhepi). [1]

    Ata duhet tė pohojnė autoritetin e tyre tė lėkundur nė ēdo kuptim, dhe kjo mund tė bėhet vetėm duke i detyruar Kishat e tjera tė njohin skizmatikėt ukrainas.
    Si mund tė bėhet kjo? Sipas njė skeme tė njohur dhe tė provuar.

    Cilėt diplomatė ftoi fanari?

    Mund tė theksohet se konsujt e atyre vendeve, kishat e tė cilėve ishin tė ftuar nė festėn e dėshmorit tė madh Shėn Gjergji Fitimtar:
    ● nuk e njohin OCU-n;
    ● mund tė bėhen viktimat e radhės tė politikės fanariote;

    Ndėr ata qė nuk e kanė njohur OCU-n janė Kisha Gjeorgjiane, Kisha Bullgare, Kisha Rumune dhe Kisha Maqedonase.
    Viktimat e mundshme pėrfshijnė edhe Malin e Zi dhe Moldavinė.
    Nuk ėshtė e vėshtirė tė merret me mend se "miqtė" e fanarit, amerikanėt, vendosėn tė veprojnė sipas mėnyrės sė tyre tė vjetėr dhe tė provuar ( kolauduar):
    tė bėjnė presion mbi Kishat dhe episkopėt e tyre me ndihmėn e autoriteteve shtetėrore.
    Kjo skemė tashmė ėshtė pėrdorur disa herė nga Departamenti i Shtetit: nė Ukrainė, Lituani (sė fundmi), Maqedoni dhe Mal tė Zi.
    Nuk kemi dyshim se do tė pėrdoret edhe kundėr kishės gjeorgjiane, rumune, bullgare dhe maqedonase.
    Ka shumė gjasa qė vendet e radhės ku do tė shpallen “lidhjet historike” me Fanarin, do tė jenė Moldavia dhe Mali i Zi.
    Duhet mbajtur para sysh se, nė Moldavi ekziston njė ekzarkat i Kishės Orthodhokse Ruse,
    dhe gjithashtu ekziston njė Mitropoli e Kishės Serbe nė Mal tė Zi.
    Ndoshta ėshtė e panevojshme tė shpjegohet sesi fanari e trajton Kishėn Ruse dhe atė Serbe.

    Cili ėshtė rezultati?

    Shohim qė Patriarku Bartolomeu dhe struktura e tij vazhdojnė tė zbatojnė urdhrin politik tė “shokėve tė vjetėr” pėr tė shkatėrruar Orthodhoksinė.
    Nė njė tė ardhme shumė tė afėrt, mund tė presim disa fjalime nga episkopė individualė gjeorgjianė, bullgarė apo rumunė, tė cilėt do tė mbėshtesin "OCU-n". Ndoshta dikush do tė bashkėcelebrojė edhe me pėrfaqėsuesit e Dumenkos.
    Pėrveē kėsaj, do tė ketė njė “lėkundje” tė situatės nė Moldavi dhe Mal tė Zi.
    E gjithė forca e propagandės shtetėrore dhe e medias “sė lirė” do tė drejtohen kundėr Kishės nė kėto vende.
    Do tė dalin aktivistė qė do tė akuzojnė episkopėt pėr mėkatet mė vdekjeprurėse dhe mė tė tmerrshme,
    do tė argumentohet se ka ardhur koha pėr tė pasur Kishėn e tyre kombėtare etj.
    Kjo ėshtė, pikėrisht ajo qė kemi parė nė Ukrainė vitet e fundit.

    E vetmja shpresė ėshtė qė Zoti tė mos lejojė kremtimin e paligjshėm me skizmatikėt dhe tė ndalojė rėnien nė humnerė tė Orthodhoksisė Botėrore.
    Dhe, sigurisht, ne shpresojmė qė Episkopati i Kishave tė tjera tė ketė guximin dhe qėndrueshmėrinė pėr t'iu pėrmbajtur kanuneve tė shenjta tė Kishės dhe jo rekomandimeve tė Fanarit dhe kėrkesave tė Departamentit tė Shtetit amerikan…


    .-.-.-.-.-.


    Shėnim i pėrkthyesit

    [1] Njė nga tre Arkimandritėt e Madhenj tė fanariotė, si dhe "Kryeguardiani" (Αρχαιοφύλακας) i Patriarkanės sė Kostandinopojės, Agathangelos Siskos, u arrestua nga policia turke nė Stamboll tė hėnėn mė 17 prill 2023, pėr vjedhjen e njė ore xhepi tė viteve 1800. , nė ar 18 karat, me vlerė gjysmė milioni lire turke (mbi 23.000 euro me kursin aktual).
    Vjedhja ėshtė xhiruar nė njė kamera vėzhgimi dhe Siskos ėshtė justifikuar duke thėnė se e kishte harruar orėn qė mbante nė dorė.
    Pas ndėrhyrjes sė rojeve tė Patriarkut Bartolomeu, ai u lirua dhe u pezullua nga funksionet e tij klerikale pėr kohėn e procesit gjyqėsor.
    Kjo u raportua nga gazeta nė gjuhėn greke Ethnikos Kiryx ("National Herald") e botuar nė Shtetet e Bashkuara, dhe ngjarja u pasqyrua gjerėsisht nga kanalet televizive turke.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #386

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    "Jack Hanick i Fox News nė burg pėr shkak se ėshtė i krishterė orthodhoks"

    Nos Global Orthodox, 29 Prill 2023



    Persekutimi i turpshėm i njė gazetari konservator tė krishterė duket sikur ėshtė harruar.
    "Ai u arrestua se u bė orthodhoks.
    Por qė as Shtetet e Bashkuara dhe as Satanai nuk mund ta falnin atė pėr kėtė."




    Emri:  5F81A8FD-6216-4706-B97E-181710FCB780.jpg

Shikime: 187

Madhėsia:  19.5 KB




    Hanick nė pagėzimin orthodhoks tė gruas dhe djalit tė tij.



    Kreu i kanalit televiziv tė krishterė mė me ndikim tė Rusisė, Spas, Boris Korēevnikov kritikoi dje administratėn e presidentit Biden pėr burgosjen e producentit themelues tė Fox News, Jack Hanick i cili akuzohet pėr shkelje tė sanksioneve pėr shkak tė partneritetit tė tij tė gjatė me njė tjetėr
    Kanal televiziv tė krishterė, Tsargrad.



    Emri:  8CAD12E4-1539-4172-B1FA-8E4EB85BEAAC.jpg

Shikime: 183

Madhėsia:  29.6 KB



    Boris Korēevnikov



    Hanick, 72 vjeē, ishte njė nga tė parėt qė Roger Ailes aktivizoi pėr tė ndėrtuar Fox News.
    Ai u vlerėsua me njė ēmim Emmy pėr arritjet e tij nė Fox News.
    Ai u arrestua nė shkurt tė vitit 2022 nė Londėr, ku banonte dhe ku rrezikon me 25 vite burgimi.
    Aktakuza kundėr Hanick ėshtė e ngjashme me aktakuzėn tronditėse tė kohėve tė fundit kundėr katėr aktivistėve politikė afroamerikanė tė majtė: me sa duket, sepse ata mbėshtetėn publikisht Rusinė nė deklaratat e tyre publike.
    Editorialistja e njohur Caitlin Johnstone ka shkruar njė kritikė tė shkėlqyer dhe brutale pėr kėtė pėrpjekje tė dukshme pėr tė heshtur ēdo mbėshtetje publike pėr Rusinė nga ana e njė Departamentit tė Drejtėsisė tashmė jashtė kontrollit, nė shkelje tė plotė tė Amendamentit tė Parė.
    Tucker Carlson dhe Glenn Greenwald gjithashtu kanė denoncuar kėtė histori, me Greenwald qė i kushtoi njė episod tė tėrė tė emisionit tė tij tė ri tė lajmeve tė darkės.
    Korēevnikov, 40 vjeē, ėshtė njė nga personazhet mė tė njohur televizivė tė Rusisė.
    Pėrveē drejtimit tė Spas-it, ai drejton njė emision tė njohur intervistash tė famshėm nė Kanalin e Parė Ruse (Pervoje Kanal).
    Spas-i ėshtė njė nga kanalet televizive mė tė njohura tė Rusisė, qė pasqyron ndikimin gjithnjė e nė rritje tė qėndrimeve tė krishtera nė qeveri dhe nė shoqėrinė e sotme.

    Tė premten, ai shkroi njė shkrim elokuent dhe shumė emocional nė rusisht nė kanalin Telegram nė gjuhėn ruse tė Russia Today, duke e lidhur burgosjen e Hanick me shkarkimin e fundit tė Tucker Carlson, duke sugjeruar se ngjarje tė tilla pasqyrojnė njė zhvendosje drejt totalitarizmit nė politikėn amerikane.
    Arrestimi i Hanick vetėm disa ditė pėrpara pushtimit tė befasishėm tė Ukrainės nga Rusia ishte njė lajm i madh sensacional nė Rusi dhe ndoshta do tė kishte qenė njė histori akoma mė e madhe nė Shtetet e Bashkuara, por qė ajo ėshtė eklipsuar me fillimin e luftės nė Ukrainė.
    Menjėherė pas arrestimit tė tij, mediat neokon si Rolling Stone, The Daily Beast dhe The New York Times, shkruan raporte tė gėzueshme dhe tė njėanshme mbi rastin ( e arrestimit ), nė bashkėpunim fajėsor dhe tė dukshėm me Departamentin e Drejtėsisė.
    Kėtu ėshtė njė pėrkthim i editorialit tė jashtėzakonshėm tė Korēevnikovit.
    Ai prezanton njė pasqyrė tė rrespektueshme pėr personalitetin dhe besimin fetar tė Hanick, konvertimin e tij nė Orthodhoksi nga Katolicizmi dhe dashurinė e tij pėr Rusinė.



    Emri:  089A68E5-6D39-457A-9343-C03E5D29AC82.jpg

Shikime: 178

Madhėsia:  19.5 KB




    “Tucker Carlson u pushua nga Fox News, ku ishte njė nga themeluesit e atij kanali, i krishteri orthottdhoks amerikan Jack Hanick, ėshtė nė burg prej mė shumė se njė viti… pasi punoi me Rusinė dhe nė fakt, duke qenė se ishte njė i krishterė orthdhoks.
    Filozofi politik i krishterė rus Ivan Ilyin dhe shumė vizionarė tė tjerė parashikuan se liria dhe demokracia amerikane do tė degjeneronin nė mėnyrė tė pashmangshme nė njė diktaturė urrejtjeje.
    Ligjet politike dhe shpirtėrore diktojnė qė e gjithė kjo ėshtė rezultat i liberalizmit.
    Vetėm njė i verbėr do ta mohonte qė, kjo po ndodh pikėrisht tani.
    Carlson u hoq pėrpara zgjedhjeve dhe Revolucionit tė afėrt amerikan, por qė zėri i tij, jam i sigurt, do tė bėhet mė i fortė se kurrė.
    Nė vend tė kėsaj, Hanick, krijuesi i kanalit legjendar Fox News, jo vetėm qė pėrballet me 25 vjet burg (qė do tė thotė se ai mund tė vdesė nė burg: ai sot ka 72), por gjithashtu ėshtė dėnuar me izolim nga kujtesa e publikut.
    Jack ishte njė katolik i devotshėm.
    Nė moshėn 12-vjeēare, gjatė kreshmės, ai dėgjoi njė zė: "Njė ditė ti do tė bėsh diēka shumė tė rėndėsishme, pėr tė cilėn do tė tė thėrras".
    Kėshtu kaloi njė jetė e tėrė.
    Ai ishte njė nga tė parėt qė foli publikisht pėr faktin se monopolet e medias amerikane - si CNN dhe tė ngjashme si ajo - vetėm sa po luanin vetėm objektivitetin, dhe se gazetaria, nė parim, nuk mund tė jetė objektive.
    Duhet tė ketė ndershmėri por mendimet dhe bindjet personale tė redaktorėve dhe gazetarėve nuk mund tė mos pasqyrohen nė punėn e tyre.
    Fox News ėshtė bėrė njė lider dhe Hanick ka grumbulluar ēmime televizive globale, sepse ka krijuar njė kanal televiziv fantastik, duke u dhėnė pėr herė tė parė, kohė tė barabartė edhe konservatorėve nė emisjonet.
    Amerika nuk ishte mėsuar me kėtė.
    Nė vitin 2016, Jack u ftua nė Rusi.
    Ai erdhi me shumė paragjykime dhe frikė ndaj vendin tonė, nga tė cilat perėndimorėt ushqehen nė mediat e tyre.
    Dhe befas, nė njė dhomė mbledhjesh nė Moskė, ai dėgjoi atė zėrin e brendshėm qė kishte dėgjuar shumė kohė mė parė, kur ishte 12 vjeē: "Kjo ėshtė ajo pėr tė cilėn po tė thėrras".
    Njė minutė mė vonė, ai mori njė ofertė pune.
    Ishte e pabesueshme.
    Dhe kėshtu, Jack filloi tė krijojė kanalin Tsargrad.
    Kur debutoi, ishte njė kanal vėrtet i mirė pėr sa i pėrket profesionalizmit, me njė nga studiot mė tė mira nė qendėr tė Moskės, me dritare me pamje nga kambanorja Ivanit tė Madh nė Kremlin, njė mozaik i Shpėtimtarit nė tavanin me kupolė tė studios, me prezantues dhe prodhues tė shquar dhe me grafikė fantastikė.
    Mikpritėsit ishin shumė simpatikė dhe shumė tė vėmendshėm ndaj asaj qė po ndodhte realisht nė Rusi, dhe tė lidhur me zėrat dhe opinionet - pėr Rusinė, pėr besimin tonė, traditėn tonė, kulturėn tonė, historinė tonė, tė tashmen tonė komplekse, e cila nuk mund tė kuptohet veēmas nga e kaluara si edhe Ungjilli, dhe tė gjithė kėta zėra mė nė fund mundėn tė flisnin lirshėm, tė lirė nga katakombet e sė shkuarės.
    E gjithė kjo u shpik nga Jack.
    Dhe pėr kėtė ai tani ėshtė nė njė burgun amerikan.
    Dhe gjithashtu pėr faktin se nė Rusi ai pa njė rrugė alternative pėr shpėtimin e njeriut ndaj asaj qė ekziston nė Perėndim, dhe se ne kemi njė vend vėrtet tė lirė.
    Ai mbeti i mahnitur nga kishat e reja plot me tė rinj dhe nga jeta e sinqertė e kungimit dhe liturgjisė nė to,
    ndėrsa nė atdheun e tij kishat mbylleshin dhe shpesh vihen nė shitje.
    Ai u befasua nga fakti se rusėt janė mė perceptues se amerikanėt kur bėhet fjalė pėr mediat, mė realistė nė vlerėsimet e tyre dhe mė tė ndjeshėm ndaj tė vėrtetės.
    Ishte nė Rusi qė Jack dhe e gjithė familja e tij pėrqafuan Orthodhoksinė.
    Ishte nė Rusi qė ai pėrmbushi atė qė Zoti i kėrkoi tė bėnte.
    Pas kohės sė tij me Tsargradin, Jack udhėtoi nėpėr botė, u lut dhe shkroi njė libėr pėr Rusinė dhe jetėn e tij.
    Dhe kur filloi lufta nė Ukrainė, ai u arrestua nė Londėr.
    Formalisht - pėr shkeljen e regjimit tė sanksioneve: pėr bashkėpunim me tė sanksionuarin Konstantin Malafjev, pronar i Tsargradit.
    Por nė tė vėrtetė - pasi i tha Amerikės mu nė sy, pėr atė qė ai pa dhe qė po ndodhte atje.
    Ēdo regjim totalitar, Ukraina apo Amerika, e urren tė vėrtetėn.
    Ai u arrestua pėr dashurinė e tij pėr ne, pėr tė kuptuarit e tij se Rusia e krishterė orthodhokse ka madhėshti tė madhe dhe njė tė ardhme gjithashtu tė madhe.
    Ai u arrestua se u bė orthodhoks.
    As Shtetet e Bashkuara dhe as Satani nuk mund ta falnin atė pėr kėtė.
    Mbani gjithnjė Jackin nė lutjet tuaja.
    Emri i tij i pagėzimit ėshtė Johan,
    dhe ai vėrtetė ėshtė njė shėrbėtor i Perėndisė."


    Burimi: https://gorthodox.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #387

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Vazhdon persekutimi ndaj Kishės….



    NJĖ TJETĖR FIGURĖ E SHĖMTUAR PĖR UKRAINĖN
    DHE PĖR MALIN E SHENJTĖ, ATHOS.


    Emri:  D776A484-E09A-4911-B8EC-27A776FB2B74.jpg

Shikime: 185

Madhėsia:  34.2 KB





    Personazhi qė shihni nė dy imazhet e mėsipėrme
    quhet Vasil Lilo, dhe paraqitet si
    njė "prift" i shoqatės kriminale qė prezantohet
    si "Kisha Ortodokse e Ukrainės".

    Nė foton nė tė majtė, Lilo drejton grupin e grabitėsve
    qė pushtuan kishėn orthodhokse tė Shėn Mėhillit nė Bojarka,
    nė rajonin e Kievit, me dhunė
    (dhe nė indiferencėn konspirative tė policisė lokale)
    tė shtunėn mė datė 6 maj 2023. .

    Nė foton nė tė djathtė, Lilo (jo binjaku i tij,
    jo kundėr figura e tij, jo njė i ngjashėm me tė,
    por i njėjti kriminel) aty ėshtė nė malin Athos,
    pranė arkimandritit Aleksios, egumenit tė manastirit Ksenofontos.
    Fotoja nuk ėshtė e njė viti mė parė, as e njė muaji mė parė,
    por e njė dite para kthimit tė Lilos nė Kiev,
    i cili sapo u kthye nė shtėpi tregoi menjėherė
    frytet shpirtėrore tė pelegrinazhit tė tij athonit
    nė njė rrėmbim kriminal tė kishės sė Sh. Mėhillit.



    Burimi: www.ortodossiatorino.net
    Publikuar mė 09/05/2023
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #388

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Dy ditė, dy presidentė, dy ikona:
    qėndrime tė krahasuara.





    Emri:  43474989-9455-4D62-9E19-5786D0443C15.jpg

Shikime: 176

Madhėsia:  55.1 KB




    Moskė, 15 maj 2023:
    Presidenti Putin (njė i krishterė orthodhoks)
    dekreton kthimin e pronėsisė ndaj Kishės,
    tė ikonės mrekullibėrėse tė Trinisė sė Shenjtė
    tė ikonografit Andrej Rubljev, pas mė shumė se 100 vjetėsh.
    Pas njė viti ekspozimi nė Katedralen e Krishtit Shpėtimtar nė Moskė,
    ikona do tė kthehet nė mėnyrė tė pėrhershme
    nė Lavrėn e Trinisė sė Shenjtė dhe tė Shėn Sergjit,
    nga ku u sekuestrua nė vitin 1920 nga bolshevikėt.


    Romė, 16 maj 2023:
    Presidenti Zelenskij (njė hebre ateist)
    i dhuron Papa Franēeskut
    njė parodi tė njė ikone tė Hyjlindėses (Odigitria) ,
    me njė zbrazėti tė zezė nė vend tė foshnjės Jisu.
    Imazhi, sipas qėllimeve tė piktorit tė saj Oleksij Revika,
    duhet tė trajtojė humbjet e fėmijėve tė Ukrainės
    pas agresionit rus tė vitit tė kaluar.
    Sigurisht, do tė ishte e pamėshirshme tė pėrmendim
    humbjet e fėmijėve nė Donbass
    pas agresionit ukrainas tė tetė viteve tė mėparshme,
    ndaj nuk do t'u referohemi fare.

    Ne kufizohemi vetėm t'ju ftojmė tė
    krahasoni qėndrimet relative ndaj imazheve tė shenjta.




    Burimi:
    www.ortodossiatorino.net
    Publikuar mė 18/05/2023
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #389

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Persekutimi i Kishės orthodhokse nė Ukrainė!



    Orthodhoksėt ukrainas vazhdojnė tė luten jashtė.

    Me kishat e tyre tė marra peng nga grabitėsit fanariotė,
    orthodhoksėt ukrainas vazhdojnė tė kremtojnė shėrbimet e tyre,
    por janė tė detyruar tė celebrojnė jashtė nė natyrė.
    Dy pamjet qė vijojnė vijnė nga Bojarka
    (vendi i rrėmbimit tė kryer nga Vasil Lilo,
    ai “pelegrini nė Malin Athos”
    tė cilin e kemi pėrmendur mė 9 maj)
    dhe tjetra nga Ivankov vend pranė Borispolit.


    Emri:  F1CB6E35-DAF4-4DB6-AE15-382388A6CAC4.jpg

Shikime: 174

Madhėsia:  52.3 KB



    Emri:  2E6EED1F-8D9A-46C6-BF6D-736D102472F2.jpg

Shikime: 174

Madhėsia:  56.6 KB







    Burimi: www.ortodossiatorino.net
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #390

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kleriku” i kishės skizmatike, mik i ngushtė me jerarkėt e lartė grekė!




    Gjatė bastisjes nė Bojarkė pamė gurė zmeril ( smerilatriēe ) leva hekuri, gaz lotsjellės, dhunė.
    Organizatori i kėtij akti banditizmi ėshtė njė “klerik” i cili ėshtė nė marrėdhėnie miqėsore me primatėt grekė.

    Mė 6 maj 2023, nė Bojarka afėr Kievit, mbėshtetėsit e OCU-t
    ( kisha skizmatike ) morėn me forcė Kishėn e Shėn Mėhillit qė ishte e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Pėrsėri u pėrdor gaz lotsjellės, laikėt dhe prifti u rrahėn dhe gruaja e priftit u plagos rėndė.
    Ky banditizėm drejtohej nga “prifti” Vasil Lilo, i njohur nė rrethet e ngushta tė “OCU-t” ( pra “kisha ortodokse ukrainės”)
    Bojarka ėshtė nė rajonin e Kievit, domethėnė nė zonėn e veprimit tė "Mitropolitit tė Kievit" Epifanij Dumenkos (skizmatiku i njohur nga disa kisha greke ).
    Bastisja e Lilos u organizua me “mitropolitin” mė lart.
    Sot nuk habitemi mė kur pėrfaqėsuesit e OCU-t vijnė nė kishat orthodhokse me leva, vare, matrapik dhe smerilatriēe ( mulli me gurė smeril ).
    Tė krishterėt orthodhoksė tė Ukrainės, pėr fat tė keq, janė mėsuar me kėtė rutinė. Fatmirėsisht nuk janė mėsuar ende me gazin lotsjellės dhe goditjet e ashpra tė laikėve dhe klerikėve.
    Megjithatė, konfiskimi i katedrales nė Ivano-Frankivsk dhe rrėmbimi vendit tė adhurimit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nė Bojarka tregojnė se mbėshtetėsit e Dumenkos pajisen me gaz lotsjellės ose bombola gazi nervin si pjesė e mjeteve standarde tė rrėmbimit tė kishave.
    Gjithashtu, populli ukrainas po mėsohet gradualisht me faktin se dhuna mund tė pėrdoret kundėr besimtarėve dhe klerikėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Rrahja e Episkopit Nikita nė Ēėrnovtsi dhe rrahja e njė prifti dhe gruas sė tij nė Bojarka janė dėshmi e gjallė e kėsaj.
    Njė gjė tjetėr ėshtė disi e habitshme: veprimet e grabitėsve nė Bojarkė drejtoheshin nga “prifti” Vasil Lilo i OCU-t (“kishės autoqefale ukrainase”)….
    Mė thuaj, pse tė habitesh nėse kolegėt e tij po marrin pjesė aktive nė pėrleshjet pranė Lavrės ose po angazhohen nė plaēkitjen e kishave nė Ukrainėn Perėndimore?
    Por fakti ėshtė se Lilo nuk ėshtė njė anėtar i zakonshėm i OCU-t,
    por njė nga zyrtarėt eminentė tė saj.

    Ai ėshtė mik i ngushtė i "protodhiakonit" Vasil Didora dhe i "episkopit" Evstratij Zorja.
    Ndėrsa ishte ende nė "Patriarkanėn e Kievit" ( pėrpara “dhuratės” sė tomosit nga Stambolli ) Lilo udhėtoi me ta jashtė vendit, pėr shembull nė Australi.



    Emri:  039007F3-C2BA-4EB9-8127-63CE0E08167F.jpg

Shikime: 164

Madhėsia:  48.4 KB




    Ja njė foto e Vasil Lilos me patriarkun Bartolomeo nė Fanar.


    Emri:  73C630AE-6F14-4EC6-B4DC-0718D84458A4.jpg

Shikime: 166

Madhėsia:  63.7 KB





    Ja njė foto e Vasil Lilos me kreun e Kryepeshkopatės sė Fanarit nė Shtetet e Bashkuara, Elpidoforos.





    Emri:  640D3B54-F273-4933-9201-F5F7E915B222.jpg

Shikime: 172

Madhėsia:  49.8 KB



    Lilo, si pjesė e delegacionit zyrtar tė “Kishės Ortodokse tė Ukrainės”, bisedon me kreun e Kishės Qipriote, Kryepeshkopin Georgios.


    Emri:  7CD34470-D077-46D2-832F-5D9A9DC1238B.jpg

Shikime: 171

Madhėsia:  31.5 KB





    Ja takimi i Lilos me patriarkun e Aleksandrisė Theodoros.



    Emri:  DB93F1A0-6245-4443-B94F-A0D0F6638E0D.jpg

Shikime: 164

Madhėsia:  72.7 KB





    Kėtu shėrben Vasil Lilo sė bashku me primatin e kishės greke, kryepiskopin Jeronimos.



    Tė gjitha fotot janė nga Unioni i gazetarėve Orthodhoksė.




    Ai shpesh "bashkėmeshon" me Dumenkon, merr pjesė nė disa lloj komitetesh dhe takimesh "sinodale".
    Dhe menjėherė para se sulmuesit tė rrėmbenin tempullin e Bojarkės, Lilo vizitoi Malin Athos, ku pati njė bisedė shumė tė kėndshme me abatėt e atyre manastireve qė nuk e konsiderojnė Dumenkon si njė laik.

    Ēfarė do tė thotė kjo?
    Tė paktėn tre gjėra:

    1-Lilo nuk vepron vetėm. Duke qenė njė person veēanėrisht i afėrt me udhėheqjen e lartė tė OCU-t, ai sigurisht i koordinon veprimet e tij me Epifan Dumenko. ( sot kreu i “Kishės ortodokse tė Ukrainės”.
    2-Lilo ėshtė i sigurt pėr mosndėshkimin. Ai ėshtė i sigurt se Dumenko ėshtė pas tij, qė do tė thotė fuqi.
    Prandaj pėr tė nuk ka dhe nuk do tė ketė pasoja juridike.
    3-Por mbi tė gjitha, tė gjithė ata episkopė tė Fanarit, Greqisė, Qipros dhe Aleksandrisė qė shėrbejnė me tė, kungohen me tė dhe e konsiderojnė si prift e jo si grabitės tė dhunshėm kishash,
    janė moralisht pėrgjegjės pėr bastisjet e Lilos.

    Nė tė vėrtetė, nėse Lilo do tė vinte nė Athos ose nė Stamboll, dhe ata do e drejtonin atė nga dera , duke thėnė se nuk donin tė kishin kungim me persekutorėt e kishės (nė fund tė fundit, pėr ata qė njohin OCU-n, Mitropolit Onufrij dhe Kisha Orthodhokse e Ukrainės, nuk kanė pushuar sė ekzistuari),
    atėherė mund tė thuhej, se disa athonitė dhe fanariotė nuk i mbėshtesin veprimet e skizmatikėve ukrainas.
    Por askush nuk bėn diēka tė tillė. Nė vend tė kėsaj, ata pėrqafohen, shoqėrohen dhe bėjnė foto me tė, duke treguar kėshtu mbėshtetje pėr tė gjitha veprimet e tij.
    Duke pėrmbledhur, mund tė themi se veprimet e Vasil Lilos nė Bojarkė nuk janė tė rralla, por njė sjellje tashmė e zakonshme nė OCU-n.
    Lilo ėshtė vetėm maja e ajsbergut, shumica e tė cilit fshihet nė mendjet dhe kokat e atyre qė drejtojnė OCU-n.
    Nė tė njėjtėn kohė, pėrgjegjėsia nuk ėshtė vetėm e Dumenkos, Zorja, Drabinkos,Lilos e tė tjerė,
    por edhe tė gjithė atyre qė i mbėshtesin dhe i njohin si episkopė legjitimė.
    Nė ndėrgjegjen e fanarjotėve, athonitėve, grekėve, qipriotėve dhe aleksandrinėve janė lotėt dhe vuajtjet e atyre besimtarėve qė kanė humbur kishat e tyre dhe qė i duhet tė luten jashtė ose nė struktura private.
    Heshtja fajtore pėr situatėn nė tė cilėn ka pėrfunduar Kisha Orthodhokse e Ukrainės ėshtė kriminale dhe takimet festive me ata qė krijojnė kėtė situatė janė njė krim i dyfishtė.
    Natyrisht, dua tė besoj se do t'u zgjohet njė ditė ndėrgjegjja fanariotėve dhe "pasuesve" tė tyre, se do tė ngrenė zėrin dhe do t'i thonė Epifanij Dumenkos se nuk mund t'i sekuestrojė kishat dhe t'i gjymtojė ato.
    Megjithatė, duke pasur parasysh "efektin e dritares sė thyer", fjalėt "braktisni shpresat tė gjithė ju qė hyni " ** mė vijnė mė shpesh nė mendje si pėrgjigje ndaj thirrjeve tė shumta tė besimtarėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės kundėr persekutuesve tė tyre.



    Burimi: www.spzh.news
    Nga Kostantin Shemljuk





    shėn. prkth.
    ** Ėshtė mbishkrimi mbi portėn e ferrit,
    nė vargjet e Dantes kur me Virgjilin po kalonin pranė…
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 03-06-2023 mė 10:47
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #391

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Vazhdon persekutimi i Kishės Orthodhokse nė Ukrainė.


    Burimi:
    www.ortodossiatorino.net

    Lajm i shkėputur nga
    https://spzh.news
    UOJ - Bashkimi i gazetarėve orthodhoks
    nga ; Jarosllav Nivkin




    Emri:  120D8DDE-7D6E-4B94-B99D-3A3C642CE60F.jpg

Shikime: 164

Madhėsia:  24.2 KB



    SBU ( Sigurimi ) i mohon abatit tė Lavrės lejen
    pėr t'i dhėnė lamtumirėn murgut tė vdekur,
    arkimandrit Roman (Podlubnjak). Foto: Kisha Orthodhokse e Ukrainės


    Kjo ėshtė rėndom njė pėrbuzje pėr Kishėn, nė stilin mė tė keq sovjetik.
    Mitropolitit Pavėl , abatit tė Lavrės dhe eprorit tė manastirit tė tė ndjerit,
    i’u mohua leja nga shėrbimet sekrete ukrainase
    pėr tė marrė pjesė nė varrim.
    Nė njė botė ku edhe tė burgosurit me burgim tė pėrjetshėm
    lejohen tė dalin pėr t'u dhėnė lamtumirėn e fundit tė dashurve tė vdekur,
    ky trajtim i turpshėm kundrejt njė episkopi
    nė arrest shtėpie pėr dy muaj ėshtė njė tjetėr tregues
    i karakterit demoniak tė regjimit tė Kievit.
    SBU refuzoi kėrkesėn e Mitropolitit Pavėl pėr t'u lutur nė Lavra pėr funeralin e tė ndjerit Arkimandrit Roman (Podlubnjak).
    Mė 2 qershor 2023, abati i Lavrės sė shpellave tė Kievit i prezantoi kėrkesėn SBU-sė pėr ta lejuar atė tė merrte pjesė nė shėrbimin e varrimit tė njė murgu tė ndjerė tė manastirit,Arkimandrit Romanit (Podlubnjak), por qė kėrkesa i’u refuzua, siē referoi prifti Nikita Ēekman, qė ėshtė edhe avokati i abatit, nė kanalin e tij nė Telegram.
    "Mitropoliti Pavėl kishte prej kohėsh marrėdhėnie miqėsore me tė ndjerin Arkimandritin Roman, i cili punoi pėr shumė vite nė Lavra tė shpellave tė Kievit," shkroi avokati. "Vladyka donte shumė t'i bėnte njė tribut lutjeje At Romanit dhe tė merrte pjesė personalisht nė shėrbimin e funeralit tė tij.
    Mbrojtja i kėrkoi zyrės sė hetimit ta bėnte kėtė, por fatkeqėsisht kėrkesa u refuzua.
    Avokati kujtoi se Mitropoliti Pavėl nuk i ka shkelur asnjėherė rregullat e vendosura nga gjyqtari hetues pėr tė gjithė periudhėn e arrestit shtėpiak gjatė gjithė kohės.
    “Duke pasur parasysh pėrdorimin e monitorimit elektronik, ne besojmė se refuzimi i dhėnies sė lejes pėr tė marrė pjesė nė shėrbesėn e varrimit do tė mbetet nė ndėrgjegjen e vendimmarrėsit, sepse ka ligje, rregullore dhe urdhra, por ka edhe marrėdhėnie njerėzore mbi tė cilat kjo bota ėshtė ndėrtuar”, tha At Nikita.
    Varrimi i Arkimandritit Roman ishte caktuar pėr 3 qershor nė kishėn e Shėn Agapit nė Grotat, pas Liturgjisė nė orėn 7:00.
    Siē u raportua mė parė, Arkimandriti Roman, drejtor i korit dhe mėsues i Akademisė Teologjike dhe Seminarit tė Kievit, ndėrroi jetė mė 1 qershor.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #392

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Shtatė kisha orthodhokse janė pėrmbytur pėr shkak tė shpėrthimit tė digės nė Kakhovka
    Lajm nga
    Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė, i datės 8 qershor 2023




    Emri:  15CA95E5-37AD-41BE-8477-87E7E0FACCF8.jpg

Shikime: 159

Madhėsia:  25.9 KB


    kisha e ikonės Kasperovskaja tė Nėnės sė Zotit nė Kherson.
    Foto: news.church.ua



    Kisha Orthodhokse e Ukrainės ka raportuar pėr kishat e eparkisė nė Kherson qė vuajnė prej pėrmbytjeve tė shkaktuara nga shkatėrrimi i hidrocentralit nė Kakhovka.
    Shtatė kisha tė eparkisė sė Kherson-it tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės u pėrmbytėn pėr shkak tė shpėrthimit tė digės nė hidrocentralin Kakhovka, njoftoi Departamenti i Informacionit dhe Edukimit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Sipas tė dhėnave, nė zonėn e fatkeqėsisė ndodhen Kisha e Ikonės Kasperovskaja tė Nėnės sė Zotit dhe Kisha e Shėn Gjergjit nė Kherson, Kisha e Shėn Ninės nė Oleshki dhe Kisha e Shėn Nikollės nė fshatin Sadove, Kisha e ikonės sė Zjarrit tė Pashuar (Neopalimaja Kupina) nė fshatin Pravye Sagi dhe ikona e Nėnės sė Zotit tė Korsun nė fshatin Peshēanovka, rrethi Kherson, si dhe kisha e Shėn Andreas nė fshati Kardashinka, rrethi i Skadovsk.
    Kėtu janė detajet e ngjarjeve tė raportuara nė faqen e internetit tė kishės sė Ikonės sė Nėnės sė Zotit
    Kasperovskaya, e vendosur nė lagjen Korabel tė Khersonit: "Jemi nė njė ishull tė rrethuar me ujė nga tė gjitha anėt - tani zona ėshtė pėrmbytur plotėsisht me 1,5-2 metra ujė qė vjen vazhdimisht. <...> Tani kisha ėshtė e pėrmbytur - uji ka pushtuar pjesėn e brendshme tė kishės, duke shkatėrruar si ndėrtesėn e kishės, ashtu edhe veglat, mobiljet dhe ikonat e saj. Kanė pėsuar dėme gjithashtu edhe furrat e bukės dhe linjat pėr pėrgatitjen e drekės pėr banorėt kanė pėsuar dėme edhe pėr personat e zhvendosur nga Kherson.
    Besimtarėt kėrkojnė ndihmė pėr priftėrinjtė e kishės dhe familjet e tyre, famullitė dhe tė gjithė banorėt e zonės sė pėrmbytur.
    Siē raportohet, me bekimin e Fortlumturisė sė Tij Mitropolitit Onufrij, Kisha Orthodhokse e Ukrainės po mbledh donacione pėr tė ndihmuar banorėt e rajonit Kherson tė prekur nga shembja e digės nė Kakhovka.



    Burimi: www.ortodossiatorino.net




    Emri:  C6FBA895-6083-4F36-95EA-38867F9FF5A2.jpg

Shikime: 154

Madhėsia:  24.3 KB


    Emri:  5B1B24E6-0763-4851-92C0-92333DB5EBDA.jpg

Shikime: 157

Madhėsia:  28.3 KB


    Emri:  706CA2FC-A326-4E9E-AB1D-2EAB79F6522F.jpg

Shikime: 155

Madhėsia:  24.4 KB
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #393

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pse Zelenski duhet tė persekutojė tė krishterėt.
    Do tė ishte marrėzi qė ai tė mos e bėnte kėtė!

    nga Charles Bausman
    Russian Faith, 23 dhjetor 2023


    Persekutimi i besimit kryesor tė krishterė tė Ukrainės ėshtė kthyer nė njė fatkeqėsi tė marrėdhėnieve me publikun pėr Zelenskin dhe regjimin e tij tiranik.
    Zėra tė fuqishėm me audiencė tė madhe dhe me ndikim e denoncojnė atė: Tucker Carlson, Glenn Greenwald, Elon Musk, Alex Jones dhe shumė tė tjerė, por nuk ka pushim.
    Tmerri i gjenocidit dhe krimet e luftės nė Gaza e kanė fshirė atė nga titujt kryesorė, por represioni dhe brutaliteti vazhdon.
    Reagimi dhe debati perėndimor zbulon keqkuptime tė thella tė realitetit ukrainas, tė historisė ukrainase dhe ruse, tė natyrės sė regjimit Zelenskian dhe tė vetė krishterimit, dhe pėr mendimin tim janė shumė sipėrfaqėsore. Zakonisht kufizohen me kritikėt e mėsipėrm tė cilėt konkludojnė se: “Z. nė fund tė fundit nuk ėshtė demokrat”, “ėshtė djalė i keq” dhe “ja njė arsye tjetėr pse nuk duhet ta mbėshtesim”.
    Ajo qė ata nuk e kuptojnė ėshtė se Zelenski po vepron plotėsisht nė mėnyrė racionale dhe nė tė vėrtetė nuk ka zgjidhje tjetėr, dhe asnjė reagim i marrėdhėnieve publike nė Perėndim nuk do tė justifikonte njė ndryshim kursi.
    Ata nuk e kuptojnė se Kisha e Ukrainės ėshtė me tė vėrtetė njė kėrcėnim pėr sigurinė e Kievit.
    Me gjithė fjalėt pėr autonominė dhe besnikėrinė e saj totale ndaj regjimit ukrainas, kjo nuk ėshtė plotėsisht e vėrtetė, madje as e mundur, as nė nivel shpirtėror, as nė nivel racional.
    Konfuzioni rrjedh nga mungesa e njohurive pėr etninė ruse dhe "ukrainase", historinė, rolin e fuqishėm tė krishterimit nė tė dy vendet dhe natyrėn e krishterimit.
    Sė pari, keqkuptimi etnik.
    Kjo vazhdon edhe nė mesin e shumicės sė perėndimorėve qė simpatizojnė Rusinė nė kėtė konflikt, tė cilėt shohin tė keqen e natyrshme tė regjimit Zelenskian dhe zotėrinjve tė tij globalistė tė kukullave nė Shtetet e Bashkuara.
    Emrat qė pėrmenda mė lart dhe shumė kritikė tė tjerė tė shquar – mund tė shtoja edhe Mearsheimer, Ritter, Duran, MacGregor, e kėshtu me radhė – i referohen nė mėnyrė rutinore “popullit ukrainas”, sikur ky tė ishte njė etni, njė kombėsi ose njė identitet nė kuptimin e zakonshėm, tė popullit ukrainas, e termit…
    Por thellėsisht nė vetvete nuk ėshtė kėshtu, dhe kjo ėshtė njė nga gėnjeshtrat e para qė duhet tė hidhet poshtė pėr tė kuptuar pse represioni i Kishės ėshtė politika logjike pėr shokun Zelenski.
    Nė ēdo masė tė asaj qė pėrcakton "njė popull": gjuha, feja, ADN-ja, historia e pėrbashkėt shekullore, lavdia dhe sakrifica e pėrbashkėt ushtarake, sundimtarėt dhe figurat e shquara tė kaluara, armiqtė historikė, tragjeditė dhe triumfet e pėrbashkėta, lidhjet ekonomike, lidhjet familjare, letėrsia, kultura, arkitektura, kuzhina etj., njerėzit qė banojnė nė atė qė aktualisht quhet "Ukrainė" janė njė me ata tė Rusisė.
    Ėshtė krejtėsisht marrėzi tė besosh ndryshe.
    E njėjta gjė vlen edhe pėr Bjellorusinė.
    Kufijtė e tanishėm politikė janė artificialė dhe arbitrarė, rezultat i paqėndrueshmėrisė politike nė dy momente, sė pari kufijtė e brendshėm efektivisht tė pakuptimtė tė vendosur nė vitet e para tė BRSS, dhe sė dyti kufijtė politikė tė vendosur dashje pa dashur, nga njė grusht mashtruesish tė partisė komuniste, i cili nuk pėrfaqėsoi askėnd nė vitin 1991.
    Popullsia nuk u pyet kurrė se nė cilin vend dėshironin tė ishin pjesė, por kufijtė u paraqitėn si njė fakt i kryer. Kjo ėshtė gjithēka qė pėrfaqėsojnė kėta kufij, tė cilėt bien ndesh me 400 vitet e mėparshme tė formimit tė shtetit dhe popullit rus.
    Shumė nė Perėndim ende nuk e kuptojnė plotėsisht kėtė.
    Ky ėshtė njė problem i madh pėr regjimin nė Kiev, i cili nuk ėshtė rus, por mė tepėr hebre, njė krijesė e qartė e njė sipėrmarrje kriminale globaliste hebreje qė dominon nė Shtetet e Bashkuara dhe Evropė. Ky regjim alien dhe shtypės duhet tė bėjė ē'ėshtė e mundur pėr tė shtypur tė vėrtetėn e mėsipėrme, prandaj tė gjitha lajkat pėr gjuhėn "ukrainase" (tė rreme), pėr letėrsinė "ukrainase" (inekzistente), pėr kėtė dhe atė "ukrainase". Ėshtė e gjitha false, e sajuar dhe njė shembull mjaft i pėrsosur i gėnjeshtrave tė pafund tė nxjerra nga elitat perėndimore pėr pothuajse ēdo aspekt tė jetės.
    Pėr faktin se sa e rreme ėshtė "gjuha ukrainase", bėni njė kėrkim pėr "украинский язык искусственный" (gjuha e rreme ukrainase) nė Yandex dhe shfletoni rezultatet duke pėrdorur Google Translate. Studiuesit rusė e kanė zmontuar plotėsisht atė gėnjeshtėr tė veēantė.
    E vetmja e vėrtetė ėshtė avantazhi pėrfundimtar i Rusisė nė tė gjithė kolapsin e Ukrainės, sepse kur tė vijė fundi pėr kėta pushtues tė huaj dhe fundi duket se po afrohet shpejt, kėto lidhje vėllazėrore do tė shpėrthejnė dhe tė gjithė ata "nacionalistė ukrainas" do tė pėrjetojnė njė zgjedhje dramatike. ndėrmjet ndėrrimit tė mendjes ose tė ikin.
    Komisionerėt e tyre hebrenj do tė jenė tė parėt qė do tė ikin.

    Nga tė gjithė elementėt e lartpėrmendur qė pėrcaktojnė njerėzit, nė rastin e Rusisė, mė galvanizuesi dhe mė pėrcaktuesi ėshtė besimi i tyre, nė njė masė shumė mė tė madhe se nė shumicėn e vendeve. Ky besim ėshtė fjalė pėr fjalė ngjitėsi kataluzues qė e mbajti Rusinė tė bashkuar nė shekujt para revolucionit.
    Ėshtė e vetmja arsye pse Rusia ekziston, duke e shpėtuar vazhdimisht atė nga shkatėrrimi i sigurt.
    Ka njė panteon shenjtorėsh (asnjėri prej tė cilėve nuk fliste "ukrainaisht", megjithėse shumė prej tyre jetonin nė atė vend), tė cilėt tė gjithė thanė tė njėjtėn gjė: se populli rus ka njė rol tė veēantė pėr tė luajtur nė histori dhe ai rol pėrcaktohet nga tė krishterėt orthodhoks... Kjo ishte ideologjia shtetėrore pėr shekuj me radhė, ku perandorėt e shihnin veten dhe njerėzit qė ishin dakord me ta si kujdestarė dhe mbrojtės tė krishterimit orthodhoks, para sė gjithash.
    Shteti, populli dhe kultura ruse shėnojnė lindjen e tyre duke filluar nga konvertimi nė krishterim qė ndodhi 1000 vjet mė parė.
    Shpesh dėgjojmė se Amerika dhe Izraeli janė tė vetmet vende nė botė tė bazuara nė ide, kėshtu qė ne do tė shtojmė Rusinė nė listė.
    Kjo ide ėshtė krishterimi, njė atdhe intelektual shumė mė bindės, tėrheqės, i plotė dhe i mirėpėrcaktuar se ai i Amerikės apo i Izraelit. Nė tė vėrtetė, gjatė 15 viteve tė fundit kėtu ėshtė folur shumė pėr faktin se Rusia vuan nga mungesa e njė "ideje kombėtare", njė ideologjie zyrtare, pasi nuk ka dalė me asgjė pas eliminimit tė komunizmit, pėrveē "patriotizmit". dhe "prosperitet". Pėrgjigja e qartė ėshtė pikėrisht para hundės sė tyre: ideja nė fjalė ėshtė krishterimi, siē ka qenė gjithmonė, pėrveēse gjatė periudhės sė sundimit komunist.
    Asgjė tjetėr nuk ka kuptim kėtu.

    Pra, Zelensku nuk ka zgjidhje, me tė vėrtetė.
    Tė krishterėt janė nė fakt njė kėrcėnim pėr pushtetin e tij. EDhe pse protestat prej tyre (orthodhoksėt ) pėr tė treguar se janė besnikė regjimit, se mbėshtesin luftėn, se janė plotėsisht autonomė nga Kisha Ruse, etj. etj., e thonė gjatė, sepse, sė pari, janė deklarata tė bėra nga fundi i tytės sė automatikut dhe sė dyti, sepse bien ndesh me mendjen e shėndoshė.
    Tė gjithė nė Ukrainė dhe Rusi e kuptojnė kėtė, veēanėrisht Zelenski dhe banditėt e tij, tė cilėt veprojnė absolutisht nė mėnyrė racionale.
    Natyrisht, priftėrinjtė, episkopėt dhe besimtarėt ukrainas nė pjesėn mė tė madhe ushqejnė simpatitė pro-ruse, edhe nėse pėrpiqen t'i fshehin ato, dhe do tė ishte naive tė mendohej tė bėnin tė kundėrtėn.
    Dhe prandaj duhet tė bėhet shpėrbėrja e Kishės. Ėshtė thelbėsore tė ruhet pushteti. Asnjė sasi e dėmtimit tė marrėdhėnieve publike nė Perėndim nuk mund tė kompensojė kėtė llogaritje tė thjeshtė tė fuqisė.
    Pėrveē identitetit kombėtar, njė tjetėr kėrcėnim i dukshėm nga Kisha, njė fakt i papėrshtatshėm pėr demonėt e kėsaj bote, ėshtė se krishtėrimi i urdhėron bijtė e tij tė mos japin dėshmi tė rreme, t'i pėrmbahen tė vėrtetės, sa mė mirė qė tė munden, tė refuzojnė gėnjeshtrat dhe tė keqen, edhe kur kjo sjell persekutim dhe vuajtje.
    Regjimi Zelenskut ėshtė nė anėn e gabuar tė kėtij lisharėsi altalenant.
    Ėshtė njė tjetėr arsye shumė e fuqishme pse tė krishterėt e ndershėm nė Ukrainė nuk e mbėshtesin atė dhe janė kandidatėt kryesorė pėr ndjenjat pro-ruse.

    Elementi i fundit i ekuacionit ėshtė karakteri hebre i regjimit tė Zelenskut, i cili e disponon atė tė urrejė gjithēka tė krishterė dhe ruse, tė pėrpiqet tė shkatėrrojė krishterimin nė ēdo rast, pėr ta parė atė si armikun e tij tė fundit. Nė kėtė, Zelenski ėshtė vazhdues i flakt i paraardhėsve tė tij qė persekutuan popullin rus - bolshevikėt.
    Tė dy elementėt janė hebrenj dhe tė dy kanė njė urrejtje tė lindur ndaj krishterimit.
    Financuesit neokonservatorė tė Zelenskit nė Uashington dhe Londėr e urrejnė krishterimin jo mė pak se ai, siē tregohet nga politikat e tyre tė brendshme, shembulli i tė cilave vetėm e inkurajojnė atė.
    Zelenski ėshtė nė fakt nė njė disavantazh tė madh, sepse kush shtyp krishterimin, pėrfiton vetėm elasticitet rezilient, si kur shtyni njė top plazhi nėn ujė, kėshtu qė megjithėse shtypja ėshtė politikisht e pėrshtatshme, madje edhe e nevojshme, nė afat tė shkurtėr, ajo vetėm do ta dėmtojė atė nė afatgjatė.
    Ai nuk mund t'i drejtohet asgjėsimit dhe terrorit tė egėr dhe total si shokėt e tij spiritual bolshevik, dhe e gjithė kjo shtypje qė do tė arrijė ėshtė forcimi shpirtėror i vetė forcės sė cilės i frikėsohet mė shumė [ Kishės ].
    Kur tė vijė fundi dhe do tė vijė, do tė shpejtojė vdekjen e tij dhe fyerjet nga narodėt (populli).
    Ai duhet ta dijė, por ndoshta nuk i intereson, sepse, pėr mendimin tim, dhe pėrsėri kjo ėshtė nėnvlerėsuar nė Perėndim, i gjithė konflikti ishte para sė gjithash njė mashtrim, njė plan masiv pėrvetėsimi qė pėrfundoi me Zelenskin dhe bashkėpunėtorėt e tij, tė cilėt gjejnė rehati tė madhe mes enėve tė tyre tė tavolinės tė veshura me ar diku nė Izrael.
    Konfuzioni dhe keqperceptimet rreth kėtyre fakteve nė Perėndim (por jo nė Rusi apo "Ukrainė") rrjedhin nga mungesa e njohurive tė historisė ruse, njė injorancė pothuajse totale pėr historinė, rolin dhe mėsimin e krishterimit orthodhoks nė Perandorinė Ruse dhe sot. , dhe pėr shkak tė mungesės sė vlerėsimit se sa tė rėndėsishme janė konceptet e krishtera nė ēėshtjet botėrore, sot tė pėrmendura, kur nė fakt ato janė qendrore.
    Pra, represioni do tė vazhdojė deri nė kolaps.
    Akuza tė fabrikuara kundėr priftėrinjve dhe episkopėve, dėbimi i gjysheve nga faltoret e tyre tė dashura nga nacionalistė korpulente, dėbimet e murgjve nga manastiret, torturat dhe burgosjet e herėpashershme, konfiskimi i pronave dhe relikeve, pėrdhosja e altarėve, sulmet ushtarake ndaj kishave, vrasjet e ēuditshme tė kėqija ose zjarret.
    Mund ta gjeni buletinin-raportin ditor tė kėsaj katrahure nė orthochristian.com dhe gjetkė nėse dėshironi tė jeni tė pėrditėsuar.

    Pėrpjekja pėr tė kuptuar ngjarjet politike pa njė botėkuptim tė krishterė na lė tė hutuar dhe konfuzė dhe na bėn tė pyesim veten se si gjėrat u pėrshkallėzuan ndonjėherė nė njė fatkeqėsi kaq tragjike. Vishni armaturėn e Perėndisė dhe gjithēka do tė ketė kuptim tė pėrsosur.



    Burimi: Arberia Ortodossa
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #394

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė Faqe e re nė internet: Shpėtoni Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės


    Save the UOC ("Shpėtoni Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės")
    ėshtė uebsajti i ri i lanēuar disa ditė mė parė
    dhe i kushtohet tėrėsisht tragjedisė sė persekutimit tė krishterimit orthodhoks nė Ukrainė.
    Faqja ėshtė njė projekt i firmės ligjore Amsterdam & Partners,
    e cila ka pėrfaqėsuar Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės tė persekutuar pro bono qė nga tetori 2023.
    Kujtojmė se Robert Amsterdam, pronari i firmės dhe avokati i Mikhail Khodorkovskij,
    ėshtė personi i fundit nė botė qė mund tė dyshohet pėr simpatitė pro Putinit.
    Faqja pėrfshin njė letėr tė bardhė tė detajuar mbi persekutimin e Kishės, si dhe njė film prezantues.

    https://savetheuoc.com/wp-content/up...hite-Paper.pdf




    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 20-01-2024 mė 06:20
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #395

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Greqia dhe martesat e tė njėjtit seks: a ėshtė vendi nė prag tė shpėrthimit?

    nga Konstantin Shemljuk
    Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė, 19 janar 2024

    Kryeoiskopi i Athinės Hieronimos pėrballet me njė zgjedhje tė vėshtirė.
    Qeveria greke ka premtuar tė legalizojė martesat e tė njėjtit seks nė shkurt. Episkopėt janė njėzėri kundėr; Sinodi hesht; njerėzit po ziejnė. Si mund tė pėrfundojė?
    Situata nė lidhje me legalizimin e martesave tė tė njėjtit seks nė Greqinė Orthodhokse ka arritur njė pikė kritike nė fillim tė vitit 2024. Pothuajse tė gjithė mitropolitėt grekė kundėrshtojnė fuqimisht ligjin e propozuar, i cili do t'i lejojė homoseksualėt jo vetėm tė regjistrojnė bashkimet e tyre tė tė njėjtit seks si "familje", por edhe pėr birėsimin e fėmijėve.
    Nė seancėn e fundit tė Sinodit, Kisha Greke u shpreh kundėr birėsimit tė fėmijėve nga homoseksualėt, duke u shprehur se “fėmijėt nuk janė kafshė shtėpiake”, por nuk bėri njė deklaratė tė qartė nė lidhje me martesat e tė njėjtit seks. Nė tė njėjtėn kohė, shumica dėrrmuese e episkopėve grekė e kanė dėnuar ashpėr projektligjin e ardhshėm dhe besimtarėt grekė janė gati tė dalin nė rrugė nė shenjė proteste. Kjo nuk ėshtė pėr t'u habitur,
    duke qenė se disa mitropolitė u bėjnė thirrje direkt orthodhoksėve grekė qė tė “luftojnė kundėr legalizimit tė martesave homoseksuale.
    Kryepiskopi Hieronimos i hodhi benzinė ​​zjarrit duke garantuar se “Kisha nuk do tė rrėmbejė armėt”, pra nuk do tė nisė kryengritje masive. Megjithatė, vetė deklarata, nė tė cilėn njė person me njė tufė shumė milionėshe pas tij pėrmend armėt, duket shumė alarmante dhe tregon se tė paktėn po flasim pėr trazira. Megjithatė, qeveria, duke iu pėrmbajtur disa marrėveshjeve “me partnerėt perėndimorė”, ėshtė e vendosur ta miratojė projektligjin pavarėsisht kundėrshtimeve.
    Pra, ēfarė po ndodh nė Greqi dhe si mund tė pėrfundojė?

    Kisha dhe politika: simfoni apo kakofoni?

    Sipas Kushtetutės, Greqia ėshtė njė vend orthodhoks.
    Qėndrimi i kishės pėr ēėshtje tė ndryshme nė vend ėshtė shumė domethėnės dhe nė tė shumtėn e rasteve ėshtė nė pėrputhje me shtetin sepse Kisha subvencionohet nga buxheti i shtetit.
    Megjithatė, nė historinė e vendit, ka pasur raste kur “simfonia” e dukshme mes kishės dhe shtetit ėshtė ndėrprerė, duke ēuar jo vetėm nė njė “kakofoni”, por edhe nė njė pėrballje tė rėndė. Njė rast i tillė ishte futja e “fesė” nė dokumentet e identitetit.
    Nė vitin 2000, qeveria vendosi tė hiqte kėtė shėnim nė dokumentet. Megjithatė, kreu i atėhershėm i kishės greke, Kryepeshkopi i Athinės Christodoulos, e kundėrshtoi kėtė vendim. Qėndrimi i tij i vendosur pėr kėtė ēėshtje ēoi nė protesta masive nė Athinė dhe Selanik, dhe Kisha mblodhi mbi 3 milionė nėnshkrime ( firma ) duke bėrė thirrje pėr tė mos hequr pėrcaktimin e "fesė" nga pasaportat. Vlen tė theksohet se nė atė kohė e gjithė popullsia e Greqisė arrinte nė pak mė shumė se 10 milionė njerėz dhe se 3 milionė nėnshkrime ishin mė shumė se numri i votave tė marra nga partia PASOK (Lėvizja Socialiste Panhelene) pėr tė ardhur nė pushtet nė vend. .
    Mė pas (si nė shumė raste tė tjera) Kisha e humbi pėrballjen me politikanėt, por tė gjithė ende dridhen nga mendimi se ngjarjet e vitit 2000 mund tė pėrsėriten. Nga ana tjetėr, pas vitit 2000 politikanėt kuptuan se Kisha ka njė rol vendimtar nė ēėshtjen elektorale, qė do tė thotė se askush nuk dėshiron tė debatojė me tė.
    Por jo nė rastin e legalizimit tė martesave tė tė njėjtit seks.
    Mė 19 janar 2024, kryeministri grek Kyriakos Mitsotakis tha se njė projekt-ligj pėr martesėn e tė njėjtit seks do tė miratohej nė fillim tė shkurtit.
    Nė tė vėrtetė, nė unison me kėtė deklaratė, u raportua se njė mbledhje e jashtėzakonshme e Sinodit tė Kishės Orthodhokse tė Greqisė do tė mbahet mė 23 janar 2024. Do tė shqyrtohet vetėm njė ēėshtje: martesa e homoseksualėve dhe reagimi ndaj saj. Sinodi, sipas Statutit tė Kishės sė Greqisė, u thirr nga Kryepeshkopi Hieronumos. Megjithatė, siē doli, ai e bėri kėtė pėr njė arsye specifike.

    Politika nė kishė apo Kisha nė politikė?

    Ėshtė e rėndėsishme tė kuptohet se Kryepiskopi Hieronimos po pėrpiqet tė "balancojė" mendimet drejtpėrdrejt tė kundėrta. Nė njė nga intervistat e tij tė fundit, ai deklaroi se nė ēėshtjet e "bashkimit homoseksual", nuk duhet tė mendohet pėr pozicionet "e djathta", "majtas" dhe "qendėr", por pėrkundrazi tė merret parasysh "ēfarė lloj shoqėrie dhe familjeje do tė kemi nesėr." Nė tė njėjtėn kohė, pėr tė zhvendosur pėrgjegjėsinė personale dhe kishtare, ai deklaroi se ēėshtja e martesės sė tė njėjtit seks duhet tė vendoset nė njė referendum kombėtar.
    Nė kėtė situatė, primati i kishės greke pėrpiqet tė veprojė jo vetėm si udhėheqės fetar, por edhe si politikan.

    Duke iu pėrgjigjur gazetarėve nė lidhje me qėndrimin e tij pėr martesėn e tė njėjtit seks, Kryepiskopi Hieronimos tha: "Nė ēėshtje tė tilla, kryepskopi nuk mund tė mbajė njė qėndrim i vetėm, po ashtu as kryeministri".
    Kjo ėshtė arsyeja pse ne nuk kemi dėgjuar ndonjė deklaratė tė ashpėr prej tij dhe ndoshta nuk do t'i dėgjojmė. Ai pret qė edhe Sinodi i Kishės sė Greqisė tė pėrmbahet nga deklarata tė forta deri nė miratimin e projektligjit, i cili tashmė ėshtė nė parlamentin grek pasi ka kaluar tė gjitha procedurat e nevojshme pėr votim.
    Me fjalė tė tjera, Kryepiskopi Hieronimos shpreson tė "ulet" dhe mė pas, pas miratimit tė ligjit, tė deklarojė se "Kisha nuk mund tė bėjė asgjė".
    Natyrisht, mungesa e bindjeve tė forta pėr njė ēėshtje kaq tė dukshme pėr njė besimtar, siē ėshtė qėndrimi ndaj mėkatit tė Sodomės, shkakton shumė pakėnaqėsi jo vetėm te besimtarėt e zakonshėm, por edhe te episkopėt grekė, tė cilėt gjithnjė e mė shumė i lejojnė vetes tė kritikojnė veprėn e primatit. .

    Ēfarė fshihet pas thirrjes sė Sinodit?

    Prandaj, disa mitropolitė u zemėruan qė Kryepiskopi Hieronimos, pa informuar Sinodin dhe hierarkinė, u takua me kryeministrin grek Mitsotakis. Mediat greke e quanin kėtė takim “tė fshehtė”, duke pretenduar se kolegėt e episkopit kėrkojnė qė kreu i kishės greke tė japė llogari pėr atė qė ndodhi gjatė takimit. Me pak fjalė, njė skandal ėshtė evident.
    Njė skandal edhe mė i madh po pėrhapet pėr faktin se Sinodi i 23 janarit u thirr nga Kryepiskopi Hieronimos, por me sa duket, jo me vullnetin e tij.
    Fakti ėshtė se njė grup episkopė grekė, bij shpirtėrorė dhe admirues tė kryepiskopit tė lartpėrmendur Kristodhulis tė Athinės dhe tė gjithė Greqisė (paraardhėsi i Hieronimos ), filluan tė mbledhin nėnshkrime (firma) pėr thirrjen e menjėhershme tė Sinodit. Ata mblodhėn 25 nėnshkrime tė tilla. Megjithatė, letra nuk iu dėrgua nė kohė kryepiskopit, i cili mėsoi pėr mbledhjen dhe, duke parashikuar ngjarjet, e thirri vetė Sinodin.
    Megjithatė, sipas shtypit grek, njė grup episkopėsh tė kishės greke tani e akuzojnė kryepiskopin se nuk ka pėrmbushur detyrat e tij si udhėheqės shpirtėror i kombit.
    Episkopėt pretendojnė se Primati flirton me autoritetet dhe pėrpiqet tė "manovrojė" nė njė ēėshtje parimore. Pėr kėtė arsye ata kėrkuan qė tė mblidhej njė Sinod.

    A nuk ėshtė mėkat homoseksualiteti?

    Nga ana tjetėr, pėrfaqėsues tė qeverisė greke deklarojnė vazhdimisht se mendimi i kishės pėr kėtė ēėshtje nuk ka fare rėndėsi. Pėr shembull, vetėm njė orė pasi kryepiskopi sugjeroi mbajtjen e njė referendumi, zėdhėnėsi i qeverisė greke deklaroi, sė pari, se Kisha nuk do t'u diktonte politikanėve se si tė votonin dhe, sė dyti, se "ēėshtjet e tė drejtave tė njeriut nuk vendosen nė referendum".
    Besimtarėt janė gjithashtu tė indinjuar qė autoritetet po pėrpiqen ta zhvendosin ēėshtjen e njohjes sė familjeve homoseksuale nga njė ēėshtje thjesht politike nė njė problem shpirtėror. Njė pėrfaqėsues i qeverisė, pėr shembull, deklaroi se "homoseksualiteti nuk ėshtė mėkat" dhe se ishte "i trishtuar kur dėgjoi" opinionin e kundėrt, i cili, sipas tij, "nuk pėrfaqėson as besimtarėt dhe as Kishėn".
    Fjalė tė tilla tė zyrtarit u perceptuan si njė pėrpjekje nga shteti pėr t'i diktuar Kishės se ēfarė duhet tė konsiderohet mėkat dhe ēfarė jo. Problemi rėndohet edhe mė shumė nga fakti se praktikisht tė gjithė episkopėt grekė e shohin njohjen e martesės sė tė njėjtit seks vetėm si hapin e parė drejt shkatėrrimit tė vlerave tė krishtera dhe nuk e perceptojnė homoseksualitetin si njė "karakteristikė biologjike" tė njė personi. Pėr mė tepėr, po dėgjojmė gjithnjė e mė shumė thashetheme se tė njėjtėt njerėz qė kohėt e fundit argumentuan se familja tradicionale ėshtė njė institucion krejtėsisht i padobishėm dhe i vjetėruar, po avokojnė pėr legalizimin e martesave tė homoseksualėve. Sipas peshkopėve, duket se nėse familja ėshtė njė institucion i vjetėruar, atėherė ata qė promovojnė bashkimet homoseksuale po e shkatėrrojnė kėtė “institucion”.

    Sė shpejti do tė shohim se ēfarė do tė ēojė e gjithė kjo. Ndoshta mė 23 janar Kisha Ortodokse e Greqisė do tė marrė njė vendim tė prerė pėr ēėshtjen e martesave homoseksuale. Mitropoliti i Korfuzit Nektarios tashmė u ka bėrė thirrje vėllezėrve tė tij qė tė dėnojnė ligjin e radhės. Gjithashtu ka shumė gjasa qė qeveria greke tė mos i kushtojė vėmendje qėndrimit tė kishės dhe ligji tė miratohet. Ēfarė do tė ndodhė mė pas nė vend (protesta, mitingje, demonstrata) nuk dihet.
    Megjithatė, ajo qė ėshtė e sigurt ėshtė
    se politikanėt e vendit ngadalė dhe me siguri po shkatėrrojnė rrėnjėt dhe traditat ortodokse tė po atyre njerėzve tė cilėve u premtuan se do t'u shėrbejnė.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #396
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,481
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Eshte qesharake ta quash Greqine, sot vend "orthodhoks", ky vendim i ve vulen, me mire ne kushtetutat demokratike ku Kisha eshte e ndare nga shteti dhe mbaroi, vec hipokrizise nuk ka gje tjeter, njerezit nuk i hane me talljet me ta
    Duaje te afermin tend si veten

  17. #397

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Jam dakort me ty, qė Greqia nuk mund tė konsiderohet “shtet orthodhoks”. Por kjo ėshtė njė teoremė qė, vlen pėr tė gjitha vėndet e Evropės plakė…
    Ku legjislaturat e tė gjitha vėndeve nė BE,
    janė shėndėrruar, ku pa pėrjashtim e Drejta Civile o e Drejta Pozitive ka zėvėndėsuar tė Drejtėn Natyrore dhe tė Drejtėn Kanonike…, me fjalė tė tjera, aty ku konsiderohej jasht-natyrės ose mėkat, sot me Ligj bėhet “normalitet”!
    Pra njė nga njė, ranė nė grackėn e tė ligut tė gjitha vėndet, si Spanja katolike po ashtu edhe Greqia “orthodhokse”!
    Duhet ti japim emėrtimin e duhur, ku bukėn do ta quajmė bukė dhe ujin ujė…
    Pra teorema mbyllet me; nuk ėshtė Feja por “civilizimi” si tendencė qė shthuri BE-nė dhe Perėndimin nė pėrgjithėsi…
    Pra jam dakort me ty, por qė nuk janė fajtorė grekėt dhe G. por bazamenti ku ajo mbėshtetet, shkuli themelet e veta duke bėrė amalgamė me BE-nė!
    Ē’farė fatkeqėsie!
    Sot pėr sot kėsaj histerie kolektive, po i rezistojnė vetėm rusėt, por qė kėtu mė mirė e mbyllim pėr Greqinė…
    BE & USA = Sodoma & Gomorra
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 24-01-2024 mė 17:32
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. #398

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Estoni

    Dėshmi e demokracisė nė Estoni: dėbimi i njė mitropoliti.



    Emri:  A52DCD95-F379-45EE-99C3-D0F069CCD01E.jpeg

Shikime: 103

Madhėsia:  32.6 KB



    Nė njė test tjetėr tė mrekullueshėm tė demokracisė sė Bashkimit Evropian, Mitropoliti Yevgenij Reshetnikov, nė foto) detyrohet tė largohet nga Estonia pasi iu refuzua rinovimi i vizės.
    Arsyeja? Duket se mitropoliti (i cili ėshtė teolog, dhe nuk ka qenė kurrė i pėrfshirė nė politikė nė jetėn e tij) ėshtė "njė kėrcėnim pėr sigurinė e Estonisė".
    Mos ndoshta ai refuzon tė "dėnojė pushtimin rus", nė stilin e mirėfilltė politik tė NATO-s?
    Krejt e kundėrta: ai e bėri publikisht dy herė. Por qė nė Estoninė demokratike, ligji nuk ėshtė i njėjtė pėr tė gjithė, mė pak pėr "alienėt" rusė qė pėrbėjnė rreth njė tė gjashtėn e banorėve tė vendit.
    Duke u mburrur me titullin Judenfrei gjatė pushtimit nazist, ndoshta sot Estonia po synon titullin Russenfrei, nė njė luftė nė tė cilėn nuk ofrohet armėpushim dhe nuk jepet armėpushim.




    Burimi: www.ortodossiatorino.net
    Publikuar. 25/01/2024
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  19. #399

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Klerikėt luteranė tė Estonisė mbrojnė gjithashtu Mitropolitin Yevgenij



    Emri:  034E0AB4-112B-4611-9896-200274802D55.jpeg

Shikime: 106

Madhėsia:  16.8 KB


    Njė grup klerikėsh tė Kishės Luterane Ungjillore Estoneze,
    tė pėrfaqėsuar nga pastorėt Enn Auxmann, Illimar Toomet dhe Veiko Vikhuri,
    i paraqitėn njė kėrkesė Ministrit tė Brendshėm tė Estonisė
    pėr tė rishqyrtuar vendimin pėr tė mos rinovuar
    lejen e qėndrimit tė Shkėlqesisė sė Tij
    Mitropolitit Yevgenij. (Reshetnikov, nė foto) nga Talini.

    Nėnshkruesit e kėrkesės thonė se shteti estonez
    nuk ka tė drejtė t'u diktojė pozita politike drejtuesve tė kishės
    dhe i konsideron akuzat ndaj mitropolitit
    si tė motivuara politikisht dhe arbitrare.
    Autoritetet estoneze kishin vėzhguar me kujdes
    Kishėn Orthodhokse nė Estoni dhe pranuan se
    nuk kishin gjetur asgjė tė dyshimtė.
    Secili ka tė drejtėn kushtetuese pėr t'u qėndruar besnik
    opinioneve dhe bindjeve tė tij.
    Klerikėt luteranė thonė: "Me sa dimė,
    Mitropoliti Yevgenij nuk akuzohet pėr ndonjė krim,
    por pėrkundrazi se nuk pranon dhe shpreh mjaftueshėm
    pikėpamjet politike tė qeverisė".
    Ministri i Brendshėm Lauri Läänemets
    ka udhėzuar Kishėn Orthodhokse Estoneze tė zgjedhė njė lider tė ri
    i cili u pėrmbahet mė shumė pikėpamjeve tė qeverisė,
    duke ndėrhyrė kėshtu nė ēėshtjet kishtare.
    “Kjo sjellje ėshtė tipike pėr regjimet autoritare”,
    thonė klerikėt luteranė.



    Burimi:
    www.ortodossiatorino.net
    Publikuar mė 27/01/2024
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #400

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mitropoliti Mark (Arndt): "Ne pėrpiqemi tė nėnvizojmė se standardet evropiane nuk ndiqen nė lidhje me Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės"
    intervistė nga Dmitry Zlodorev me Mitropolitin Mark (Arndt).

    Njė grup episkopėsh nga disa kisha orthodhokse lokale, sė bashku me aktivistė dhe avokatė tė tė drejtave tė njeriut, njoftuan nė dhjetor krijimin e njė shoqate ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut, "Kisha kundėr ksenofobisė dhe diskriminimit fetar", me qėllim qė tė tėrhiqte vėmendjen e komunitetit ndėrkombėtar,
    pėr situatėn e tmerrshme tė lirisė fetare nė Ukrainė. Mitropoliti Mark (Arndt) i Berlinit dhe Gjermanisė i Kishės Ruse Jashtė vendit (ROCOR), i cili u bė anėtar i grupit tė ri, ndau vizionin e tij pėr situatėn.


    Emri:  286DE7AC-E047-483E-9A3C-D2ED628260AE.jpg

Shikime: 94

Madhėsia:  21.8 KB


    Mitropoliti Mark (Arndt)




    Vladyka, ēfarė pėrfaqėson kjo shoqatė dhe cilat janė detyrat dhe objektivat e saj?

    Ajo qė mund tė shohim tani ėshtė se tė drejtat e njeriut shkelen rėndė nė Ukrainė. Kisha Orthodhokse kanonike nuk ka mė tė drejta. Asnjė e drejtė e asnjė lloji, e cila ėshtė totalisht kundėr tė gjitha llojeve tė tė drejtave tė njeriut. Kisha praktikisht ėshtė e ndaluar tė veprojė
    si komunitet fetar, nuk lejohet tė ketė ndėrtesa kishash dhe priftėrinjtė konsiderohen efektivisht kriminelė.
    Prandaj, ne pėrpiqemi t'u bėjmė tė ditur njerėzve qė luftojnė pėr tė drejtat e njeriut se nė Ukrainė standardet evropiane nuk respektohen nė asnjė mėnyrė ndaj Kishės Orthodhokse.

    A do tė thotė krijimi i kėtij grupi se Kisha Orthodhokse po hyn nė fushėn e tė drejtave tė njeriut? Apo mbrojtja e tė drejtave tė njeriut ka qenė gjithmonė njė nga detyrat kryesore tė ēdo tė krishteri orthodhoks?

    Kėshtu ėshtė. Megjithatė, aparati ligjor ukrainas vlerėson dhe pėrpiqet tė na bėjė tė besojmė se respekton tė drejtat e njeriut, gjė qė nuk ėshtė aspak e vėrtetė. Kisha ėshtė kriminalizuar dhe ēdo prift shihet si kriminel.

    Si mund tė ndryshohet kjo situatė?

    Vetėm organizatat ndėrkombėtare mund tė bėjnė diēka pėr ta pėrmirėsuar atė.
    Ajo ėshtė personi kryesor i ROCOR qė mban kontakte tė pėrhershme me hierarkinė e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, duke pėrfshirė primatin e saj Mitropolitin Onufrij.

    Ēfarė dėgjoni prej tyre?

    Nuk i pyes fare sepse nė momentin qė flasin me mua – dhe mė flisnin rusisht – i quajnė kriminelė qė veprojnė nė emėr tė armikut, gjė qė nuk ėshtė aspak e vėrtetė.
    Kisha Orthodhokse e Ukrainės ka ndėrprerė plotėsisht lidhjet e saj me Kishėn Ruse dhe nuk i lejohet tė mbajė asnjė lidhje kanonike me Kishėn Orthodhokse Ruse, sė cilės ato i pėrkisnin fillimisht.
    Ata ishin pjesė e Kishės Ruse, por tani kanė shkėputur lidhjet e tyre.
    Kjo ndodhi nė Kėshillin Episkopal nė maj.
    Pėr fat tė keq, qeveria ukrainase, dhe nė veēanti shėrbimet sekrete ukrainase, bėjnė pretendimet e tyre, por kėto janė krejtėsisht tė gabuara. Megjithatė, atyre nuk u intereson se ēfarė ėshtė e drejtė apo e gabuar. Ata thonė diēka dhe janė tė sigurt se kėshtu ėshtė e vėrteta….
    Ky grup u bėri thirrje autoriteteve ukrainase dhe presidentit Vladimir Zelenskiy qė tė ndalojnė shkeljet e tė drejtave tė besimtarėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės. Ajo u bėri thirrje gjithashtu Mandatmbajtėsve tė Posaēėm tė OKB-sė, Komisionerit tė Lartė tė OKB-sė pėr tė Drejtat e Njeriut dhe Kėshillit tė OKB-sė pėr tė Drejtat e Njeriut me deklarata pėr shkeljet e tė drejtave tė Kishės.

    Keni marrė ndonjė reagim nga organizatat e interesuara?

    Deri mė tani nuk kemi marrė asnjė reagim.

    As nga OKB-ja?

    Jo, der nė kėto momente jo.
    Ndoshta e kanė bėrė, por unė nuk kam qenė i informuar.
    Mė 22 janar, Gjykata e Apelit ukrainas do tė shqyrtojė ēėshtjen e Mitropolitit Jonafan (Eletskikh) tė Tulkin dhe Bratslav, i cili tashmė ėshtė dėnuar nga gjykata e shkallės sė parė me 5 vjet burgim.

    Ēfarė duhet tė presim nga kjo seancė? Ēfarė duhet tė bėjmė tė gjithė pėr tė ndihmuar nė zgjidhjen e kėtij problemi?

    Duhet tė lutemi. Nuk pres asnjė drejtėsi nga asnjė gjykatė ukrainase.
    Ėshtė njė vend totalisht i zhytur nė persekutimin e tė krishterėve.

    A do tė thotė kjo se nuk mund tė shpresojmė as pėr drejtėsi? Dhe ēfarė mund tė bėjmė tė gjithė pėr tė gjetur njė zgjidhje?

    Ne, tė krishterėt nė botėn e lirė, sigurisht qė do tė vazhdojmė tė insistojmė nė tė drejtėn e ekzistencės. Autoritetet ukrainase nuk e njohin as tė drejtėn e ekzistencės sė Kishės kanonike. Kjo ėshtė mė e keqe se ajo qė ndodhi nė Bashkimin Sovjetik. Mė keq se komunizmi!
    Ėshtė njė persekutim i tmerrshėm i tė krishterėve, si nė shekujt e parė…


    A ėshtė rasti i Mitropolitit Jonafan shenja e parė alarmante? Apo ndoshta nuk ėshtė as e para herė?

    Nuk ėshtė e para. Kishte raste tė tjera, duke pėrfshirė atė tė Mitropolitit Pavėl (Lebed), igumenit tė Lavrės sė Shpellės sė Fjetjes nė Kiev dhe klerikėve tė tjerė.
    Tė gjitha kėto situata janė tė ngjashme. Autoritetet ukrainase apriori i konsiderojnė ata kriminelė.
    Ndėrkohė, Ukraina ėshtė shembulli mė flagrant i shkeljes sė lirive fetare, por jo i vetmi...
    Sė bashku me Korenė e Veriut dhe shtete tė tjera , natyrisht.

    Ēfarė mund tė bėhet pėr tė pėrmirėsuar jetėn e tė krishterėve orthodhoksė nė kėto dhe vende tė tjera?

    Nėse jetojmė normalisht, sipas kanuneve dhe ligjeve tona, kjo do tė tregojė se nuk kėrcėnojmė askėnd, se jemi njerėz paqėsorė qė nuk duam asgjė mė shumė se tė jemi tė lirė.


    Nuk ėshtė e pazakontė qė deklaratat e aktivistėve tė tė drejtave tė njeriut tė kthehen nė fjalė tė zbrazėta.
    A besoni qė ju dhe kjo organizatė do tė arrini ndonjė rezultat qė do tė lejonin zgjidhjen e kėsaj situate?


    Tė them tė drejtėn, nuk jam aspak i sigurt. Madje jam i habitur qė kėta njerėz madje po pėrpiqen tė bėjnė diēka. Megjithatė, absolutisht nuk e di se ēfarė do tė vijė prej saj.

    Ēfarė mendoni se ėshtė mė e rėndėsishme pėr besimtarėt nė Ukrainė? Si mund t'i ndihmojmė tė gjithė?

    Para sė gjithash ne mund tė ndihmojmė me lutjet tona.
    Pėrveē kėsaj, ne nė ROCOR po pėrpiqemi tė dėrgojmė ndihma humanitare atje.
    Ne ndihmojmė veēanėrisht Lavrėn nė Svjatogorsk, ku popullsia vuan mė shumė pėr shkak tė konfliktit.
    Ne gjithashtu dėrgojmė ndihmė nė Poēajev dhe vende tė tjera.
    Kjo ėshtė ndihma praktike, ajo qė nevojitet mė sė shumti tani.
    Faleminderit Zotit, deri mė tani mund ta sigurojmė.


    Burimi: https://orthochristian.com/158327.html
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 30-01-2024 mė 12:09
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 20 prej 21 FillimFillim ... 1018192021 FunditFundit

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •