Close
Faqja 15 prej 15 FillimFillim ... 5131415
Duke shfaqur rezultatin 281 deri 288 prej 288
  1. #281

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    ......... Athinė, arrestohet njė prift pėr sulmimin me acid, nė njė manastir.


    Lajmi u dha nga BBC.
    I dyshuari, i cili rrezikon tė pėrjashtohet nga Kisha, u akuzua si i pėrfshirė nė trafikun e drogės,
    sipas agjencisė sė lajmeve Ana.

    Njė prift u arrestua nė Athinė pasi hodhi acid, sipas faqes sė internetit tė BBC.

    Sulmi ndodhi tė Mėrkurėn pasdite gjatė njė seance disiplinore kundėr priftit 36-vjeēar, sipas policisė.

    Tre episkopė janė tė shtruar nė spital pėr djegie, kryesisht nė fytyrė.
    Njė polic u transportua gjithashtu nė spital, i cili nxitoi pėr tė shpėtuar klerikėt.
    I dyshuari, njė prift qė rrezikon tė dėbohet nga kisha, u akuzua si i pėrfshirė nė trafik droge, sipas agjencisė sė lajmeve Ana.

    Sipas mediave lokale, episkopėt ishin mbledhur pėr tė diskutuar pėr largimin e tij - heqjen e tij nga priftėria - pasi iu gjet nė zotėrim tė 1.8 gram kokainė nė qershor 2018.

    Prifti dyshohet se solli "njė shishe tė madhe me lėng gėrryes" ndėrsa njė seancė po zhvillohej nė manastirin Petraki nė Athinėn qendrore, sipas gazetės Ta Nea.

    Presidentja Greke Katerina Sakellaropoulou dėnoi sulmin, ndėrsa Kryeministri Kyriakos Mitsotakis foli me kreun e Kishės Greke, Kryepiskopin e Athinės Jeronimin II.
    Mitsotakis tha se ai ishte "thellėsisht i trishtuar" dhe siguroi kryepiskopin se "shteti do tė ofrojė tė gjithė ndihmėn e mundshme mjekėsore pėr njė shėrim tė shpejtė tė viktimave".


    Burimi: lastampa.it
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #282

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.





    Video edhe pse nė gjuhėn engleze, ėshtė e lehtė
    pėr tu kuptuar, pas pėrkthimit tė mėposhtėm.

    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 13-09-2021 mė 11:29

  3. #283

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kjo ėshtė njė pėrmbledhje e shkurtėr sė vizitės sė patriarkut Batholomeu nė Ukrainė.
    Vihet nė pah karakteri themeltar i vizitės dhe tradhėtia hapur e milionave besimtarėve….

    Njė pėrmbajtje e videos nė postimin mė lart.

    VIZITA E BARTHOLOMEUT NĖ UKRAINĖ:
    Kur "kisha mėmė" nuk ėshtė mė nėnė !

    nga Jaroslav Nivkin
    Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoksė, 2 shtator 2021

    Nga 20 deri mė 24 gusht, kreu i Fanarit ishte nė Ukrainė.
    Ēfarė bėri ai kėtu?
    Tek kush vajti?
    Pse ndodhi kjo vizitė? Le tė bėjmė njė bilanc.
    A erdhi Patriarku Bartolomeu si njė bari apo si njė politikan?
    Nė 2001 Papa Gjon Pali II vizitoi Ukrainėn.
    Ai u ftua nga episkopėt katolikė dhe autoritetet ukrainase.
    Gjithēka ishte e ligjshme, pasi Papa nuk ėshtė vetėm njė udhėheqės fetar, por edhe njė udhėheqės politik, duke qenė kreu i shtetit tė Vatikanit. Duket se situata ėshtė e ngjashme me Patriarkun Bartholomeu.
    Ai u ftua gjithashtu nga njė strukturė fetare, "Kisha Ortodokse e Ukrainės", dhe nga autoritetet ukrainase nė personin e Presidentit Vladimir Zelenskij.
    Por pikėrisht kėtu qėndron problemi.
    Ndėrsa Dumenko mund tė ftojė Bartholomeun, Zelensky nuk mundet. Sipas Kushtetutės sė Ukrainės, Kisha jonė ėshtė e ndarė nga shteti.
    Patriarku Bartholomeu nuk ėshtė politikan;
    nga pikėpamja e autoriteteve ukrainase, ai ėshtė vetėm kreu i njė prej organizatave fetare turke, nė tė njėjtin nivel, pėr shembull, tė udhėheqėsit tė myslimanėve turq Ali Erbaşit ose Krye Rabinit tė Turqisė Ishak Halevanit.
    Sidoqoftė, autoritetet pranuan Patriarkun Bartholomeu si njė politikan tė nivelit tė lartė.
    Mė 20 gusht, nė aeroport, ai u mirėprit nga njė delegacion i kryesuar nga Kryeministri Shmygal, pasi mbėrriti, pothuajse natėn, ai u prit nga Presidenti Vladimir Zelenskij, tė nesėrmen u mbajtėn takime zyrtare me kreun e Parlamentit Razumkov dhe me Kryeministrin Shmygal vetė.
    Mė nė fund, gjatė festimeve pėr nder tė 30 vjetorit tė Ditės sė Pavarėsisė, Patriarku Bartholomeu zuri vendin e tij nė stendėn VIP-apave.
    Sė bashku me presidentėt e Letonisė, Estonisė, Lituanisė dhe Maqedonisė sė Veriut. Nė ēfarė cilėsie ishte i pranishėm?
    Pyetja mbetet pa pėrgjigje.
    Te kush shkoi Bartholomeu?
    Nė mėnyrė nominale, Patriarku Bartholomeu nuk ka tufė nė Ukrainė. Edhe "Kisha Ortodokse e Ukrainės" siguron se titulli i tij "ekumenik" nuk ėshtė njė shenjė e fuqisė, por vetėm njė trashėgimi historike qė daton nga koha e Perandorisė Bizantine. Si pasojė, patriarku i Kostandinopojės nuk ka epėrsi mbi "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" dhe nuk ėshtė asnjė pėr ukrainasit. Nė fakt, kjo u konfirmua nga vizita nė Ukrainė - madje edhe midis mbėshtetėsve tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", ardhja e Bartholomeut nuk ngjalli interes.
    Le tė thellohemi nė historinė e kohėve tė fundit pėr njė krahasim.
    Nė 2009, 2010, 2011 dhe 2013, Patriarku Kirill i Kishės Ruse vizitoi Ukrainėn.
    Le tė shohim se si e pėrshėndesin besimtarėt. Njė numėr i madh njerėzish ndjekin shėrbesat me pjesėmarrjen e patriarkut tė Kishės Orthodhokse Ruse, dhe mė e rėndėsishmja, kush erdhi atje erdhi me iniciativėn e vet.
    Nė kuadrin e ardhjes tė Patriarkut Bartholomeu,
    ne mund tė shohim njė pamje krejtėsisht tė ndryshme.
    Mė 21 gusht, nė Katedralen e Shėn Mikailit tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės ", u zhvillua " dhoksologjia ",
    njė funksion solemn pėr takimin e patriarkut tė Kostandinopojės.
    Si katedralja ashtu edhe i gjithė sheshi pėrpara duhej tė ishin tė mbushur me njerėz tė etur pėr tė pėrshėndetur patriarkun qė i dha Tomosin "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    Por nė realitet gjithēka ishte ndryshe.
    Vėrtetė, katedralja ishte plotė, vetėm me "klerikė" tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" tė cilėt mbanin tė njėjtėn kamilavkia (shami e priftėrinjve ).
    Ē' kishte vetėm disa duzina besimtarė, siē mund tė shihet qartė nė pamjet e transmetimit.
    Nė mbrėmjen e sė njėjtės ditė, Patriarku Bartholomeu kreu mbrėmėsoren nė kishėn e Shėn Andreas, e cila ishte transformuar nė stavropegjinė e Fanarit nga autoritetet ukrainase. ( si shpėrblim ).
    Situata ėshtė identike: ne mund tė shohim "episkopėt" e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", gazetarėt dhe "famullistėt VIP-a": Poroshenko, Jurash, krimineli Petrovskij.
    Ne nuk shohim besimtarė tė thjeshtė. Kjo duhej tė ishte korrigjuar nė shėrbimin nė Katedralen e Shėn Sofisė, i cili u zhvillua mė 22 gusht.
    Njė ditė mė parė, nga tė gjitha krahinat mbėrritėn mesazhe nė lidhje me organizimin e autobusėve pėr kėtė shėrbim nė "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės", e cila ndihmoi nė sjelljen e mė shumė se njė mijė njerėzve nė vend, tė cilėt u pėrzien me "klerikėt" e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    Si rezultat, fotografia televizive doli shumė bukur. Qėllimi u arrit....
    Por nėse kujtojmė deklaratat e fundit tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", sipas tė cilave 58% e tė gjithė ukrainasve identifikohen me kėtė strukturė, ato nuk duhet tė ishin qindra apo mijėra, por miliona.
    Sjellja e "episkopėve" tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" ėshtė gjithashtu shumė domethėnėse kur patriarku ekumenik mbajti fjalimin e tij epokal.
    Duke qėndruar nė altar, ata qeshin, flasin nė telefon dhe debatojnė me zė tė lartė pėr diēka mes tyre.
    Ata nuk dėgjojnė, nuk janė tė interesuar.
    Nė tė njėjtėn kohė, kishte dhjetėra mijėra besimtarė tė vėrtetė nė Ukrainė tė cilėt mezi prisnin tė takonin Patriarkun Bartolomeu, edhe pse jo nėn maskėn qė ai kishte planifikuar.

    Bartholomeu dhe Kisha Orthodhokse e Ukrainės

    Edhe para ardhjes sė kreut tė Fanarit, pati njė valė protestash kundėr vizitės sė tij, kjo ngjau praktikisht nė tė gjitha dioqezat e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Famullitarėt shkruan postera duke i kėrkuar qė tė pėrmbahet nga vizita. ( mos tė vijė ) !
    Arsyeja ėshtė e thjeshtė dhe e qartė:
    Legalizimi i skizmatikėve ukrainas nga Bartholomeu ka sjellė probleme tė mėdha pėr shumė komunitete: 144 vende adhurimi tė sekuestruara nga sulmuesit e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", qindra ri-regjistrime tė paligjshme, tė cilat nė ēdo moment mund tė ēojnė nė konfiskimet. Famullitarėt dhe rektorėt e rrahur, priftėrinjtė dhe familjet e tyre tė dėbuara nga shtėpitė e tyre, armiqėsia dhe urrejtja janė tė gjitha pasoja katastrofike tė ndėrhyrjes sė Fanarit, tė cilėn Patriarku Bartholomeu e quan njė bekim pėr ukrainasit. Kėto nuk janė tė gjitha fantazi elementesh margjinalė; ka njė sasi tė madhe tė materialeve video dhe dėshmive tė viktimave.
    Pėr mė tepėr, komunitetet e dhjetėra fshatrave, nga tė cilėt fansat ( tifozėt ) e Bartholomeut u rrėmbyen kishat, kanė arritur tė ndėrtojnė tė reja sot.
    Pėr kėta njerėz, udhėheqėsi i Fanarit nuk ėshtė njė bari i Krishtit, por njė person qė nisi pėrpjekjen pėr tė shkatėrruar Kishėn e tyre.
    Njė kishė me miliona famullitar.
    Kur u bė e qartė se Bartholomeu ende kishte ndėrmend tė shkonte nė Ukrainė, besimtarėt vendosėn ta takonin pėr t'i treguar situatėn e vėrtetė nė fytyrė atij.
    Shumė famullitarė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės janė bashkuar pėr tė mbrojtur Kishėn e tyre nė bashkimin publik "Miriane" ("Laikė").
    Ata i dėrguan njė letėr Fanarit duke kėrkuar njė takim mė 21 gusht para Rada Verkhovna. ( parlamentit )
    Kur Patriarku Bartholomeu fluturoi pėr nė Ukrainė, mijėra famullitarė u rreshtuan pėrgjatė autostradės nga aeroporti nė Kiev. Ata mbajtėn postera me njė ftesė pėr Bartholomeun pėr njė takim dhe me portrete tė FortLumturisė sė Tij Kryepiskopit Onufrij, pėr tė cilin Fanari nė fantazinė e vet "i hoqi" titullin e tij tė Mitropolitit tė Kievit.
    Parrulla tė mėdha u varėn nėpėr rrugėt me njė ftesė pėr njė takim. Kėshtu, Bartholomeu ndoshta e dinte se e prisnin...
    Dhe kėshtu erdhi dita e takimit, kur mbi 10.000 ukrainas u mblodhėn para Rada Verkhovna.
    Ēfarė bėri njeriu qė pėrsėrit vazhdimisht shqetėsimin e tij pėr unitetin e orthodhoksisė ukrainase, pėr mirėqenien e tė gjithė popullit ukrainas?
    Ndoshta, udhėheqėsi i Fanarit si njė bari i vėrtetė doli te besimtarėt, i dėgjoi ata dhe premtoi tė zgjidhė tė gjitha problemet?
    Jo. Ai zgjodhi t'i mbyllte sytė mbi ta.
    Proēesioni luksoz i Bartholomeut hyri nė Rada Verkhovna pėrmes oborrit.
    Gjithēka ndodhi si nė filmat me aksion tė Hollivudit, nė pak ēaste: ndėrsa proēesioni u afrua, portat u hapėn dhe u mbyllėn vetėm pas makinės sė fundit. Po kėshtu, fshehurazi, pas njė takimi me Kryetarin e Parlamentit Dmitry Razumkov, Patriarku Bartholomeu u largua nga ndėrtesa pėrmes derės sė pasme. Ai as nuk shkoi te besimtarėt nė dy ditėt e ardhshme, kur ata mbajtėn njė takim lutjeje nėn dritaret e vendqėndrimit tė tij.
    (rezidencės).
    Prandaj, kreu i Fanarit nuk gjeti kohė pėr miliona besimtarė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės. Le tė kontrollojmė pse ai ishte aq i zėnė.
    Kishte njė takim me presidentin, kryeministrin, presidentin e parlamentit, gjithashtu u takua me ish -presidentin Jushēenko, ish -presidentin Poroshenko, pati njė drekė festive nė ambasadėn greke, u takua me fėmijėt e tatarėve tė Krimesė dhe me ushtarakėt, foli nė njė forum tė veteranėve, mori pjesė nė njė pritje nė Akademinė Kiev-Mohyla, takoi diasporėn greke, mbolli pemė nė Vladimir Hill, i dha titullin arkon sponsorit tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", "mbretit tė birrės "Andrej Matsola, dhe mori pjesė nė pritjen e Presidentit me rastin e Ditės sė Pavarėsisė.
    Siē mund ta shohim, programi ėshtė shumė i ngarkuar.
    Si mund tė gjendet kohė pėr tė takuar besimtarėt e rrėfimit mė tė madh tė vendit, Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, nė tė cilėn ka 12,500 famulli?
    Kėto fjalė janė ironike.
    Nėse Patriarku Bartolomeu do tė kishte qenė bari dhe jo politikan, ai do tė kishte dalė pėr tė takuar besimtarėt rrugės nga aeroporti.
    Por ai preferon tė mos i vėrejė ata, tė bėjė sikur nuk ekzistojnė.
    Sidoqoftė, kishte vetėm njė rast kur ai kujtoi Kishėn kanonike. Bartholomeu tha se ishte gati tė dėgjonte besimtarėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, por me kushtet e tij: "Ne i ftojmė nė kėtė kohė tė shenjtė dhe i thėrrasim me gjithė zemėr vėllezėrit tanė nė Krishtin, episkopėt e kėtij vendi, klerikėt dhe besimtarėt e tyre, tė cilėt nuk janė nė kungim me ne, pėr tė rishqyrtuar pozicionin e tyre dhe pėr tė nxitur bashkėjetesėn paqėsore dhe mirėkuptimin reciprok midis njerėzve dhe tė krishterėve orthodhoks vendas, duke ndarė njė dashuri pėr identitetin, pėr hir tė pajtimit dhe vendosjes sė tolerancės pėr tė gjithė, si kishė mėmė, ne jemi gjithmonė tė gatshėm tė dėgjojmė problemet, tė largojmė dyshimet, tė qetėsojmė ankthin, tė shėrojmė plagėt e tė gjithė fėmijėve tanė me hirin e Zotit, por brenda kuadrit tė njė tradite kishtare tė shenjtėruar ".
    Cila ėshtė "struktura e njė tradite kishtare tė shenjtėruar" nė sytė e Fanarit? Nuk ėshtė e vėshtirė tė merret me mend: do tė thotė tė pėrkulesh para laikut Sergei Dumenko.
    Ndėr tė tjera, Patriarku Bartholomeu mori pjesė nė njė takim tė Kėshillit Gjith-Ukrainas tė Kishave dhe organizatave fetare, ku foli nė detaje me katolikėt dhe uniatėt.
    Ai njoftoi aspiratėn e ortodoksėve dhe katolikėve pėr tė "rivendosur unitetin nė bashkim" dhe i dha kreut tė Uniatėve Svjatoslav Shevēuk njė panagjia me njė mbishkrim pėrkujtimor.
    Svjatoslav Shevēuk: "Pėr mua, kjo ėshtė njė shenjė simbolike qė kisha mėmė ėshtė e vėmendshme ndaj bijave tė saj, ndėrsa ne, si kishė bijė, respektojmė kishėn tonė amtare.
    Njė panagjia ėshtė njė shenjė e dinjitetit episkopal. Marrja e njė panagjie nga duart i patriarkut ėshtė njė shenjė e njohjes sė dinjitetit episkopal jo vetėm pėr mua, por edhe pėr peshkopatėn e kishės sonė ".
    ** *
    Cili ėshtė pėrfundimi? Patriarku Bartholomeu foli me autoritetet ukrainase, politikanėt, zyrtarėt shtetėrorė, por shmangu me kujdes ata qė ishte i detyruar tė takonte - ata qė ai vazhdimisht i quan tufa dhe fėmijėt e tij - besimtarėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Si rezultat, ndarja, tė cilėn Fanari e rėndoi me Tomos-in e tij, mbeti dhe do tė vazhdojė mė tej...
    Ndėrsa mysafiri nga Turqia ndoqi pritjet dhe darkat, dhjetėra mijėra besimtarė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės po luteshin nė njė proēesion tjetėr tė kryqit.
    Kėtė herė, te Lavra nė Pochaev.
    Hidhini njė sy kėsaj vidjo, ku 40,000 njerėz, pasi kanė udhėtuar pėr 250 kilometra, hyjnė nė manastir.
    Hidhini njė sy mitropolitėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, Fjodor-it tė Kamenets-Podolsky ose Sergej-it tė Ternopol ', tė cilėt ecnin pėr krahė me pelegrinėt e tjerė dhe krahasojini ata me politikanin pretendues
    Bartholomeu dhe pasuesve tė tij ukrainas. Dhe tani na tregoni:
    cili prej tyre duhet tė zgjidhet si udhėzues nga njė besimtar i zakonshėm, i cili po kėrkon rrugėn drejt Krishtit?
    Unė mendoj se pėrgjigja ėshtė e thjeshtė. ( e qartė )
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #284

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė preēizim tė vogėl,
    Kisha pa thonjėza ėshtė kisha qė njihet nga tė gjitha kishat lokale.
    “Kisha” nė thonjėza, ėshtė njohur vetėm nga kisha turke, greke e pjesėrisht qipriote .
    Kjo e fundit ( “ kisha “ ) pa asnjė vashdimėsi apostolike…, pėr mė shumė,
    Ju mund tė shfletoni kėtė nėntemė.
    Edhe njė herė, shpesh fjalėt nuk arrijnė sa vizioni,
    pra pa u influencuar, ju ftoj tė shikoni me vėmendje videon mė lart.
    Kur nė njė kohė na shqetėsojnė viruset, dekretet nė funksion tė saj, si edhe vaksinat…
    Ne si besimtarė nuk duhet tė shmangim interesimin ndaj njė tragjedie qė po ndodh
    nė kurriz tė Orthodhoksisė, njė pėrēarje pa preēedent!
    Po kjo nuk po ndodh prej kushteve historike apo rrethanave tė diktuara nga vėshtirėsi tė ndryshme mbijetese.
    Po realizohet me bekimin e atij qė duhej tė ishte garanti i ruajtjes sė Besimit!
    Dhe mė e keqja, po ndodh pėrpara hundės ( indiferencės ) tė gjithė neve.
    Herėt o vonė, edhe neve do bėjmė pjesė nė njė nga kėto struktura.
    I bie, o me kė do tė mbajė vazhdimėsinė dhe nuk do tė devijojė,
    o me atė qė po realizon super kishėn internacionale!
    ( katolikė+uniatė+ortodoksė+protestant+etj+etj).
    Indiferenca oportuniste, nuk pi ujė!
    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 08-09-2021 mė 23:58

  5. #285

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mirėnjohje dhe Falenderime pėr Kryepiskopin Anastas.


    Sot, 4 nėntor, Fortlumturia e Tij Anastasi, Kryepiskopi i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė ka ditėlindjen. Ndjenja kryesore qė tė pushton vetvetiu ėshtė mirėnjohja dhe falėnderimi pėr veprėn e jashtėzakonshme qė ai ka kryer nė kėto 30 vite, e cila ka kontribuuar pėr pėrparimin e gjithė vendit. Ringritja nga hiri ateist i Kishės sonė ėshtė njė mrekulli e vėrtetė e Perėndisė, ndaj tė gjithė besimtarėve orthodhoksė dhe jo vetėm, i urojmė vite tė bekuara dhe me shėndet. Perėndia i dhėntė vite tė shumta nė udhėheqje tė Kishės sonė. Pėr shumė vjet, o Kryezot!

    * * * * *

    Anastas Janullatos, Kryepiskop i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė, ėshtė Profesor Emeritus i Universitetit Kombėtar Kapodistrian tė Athinės, Anėtar Nderi i Akademisė sė Athinės, Senator Nderi i Akademisė Evropiane tė Shkencave dhe Arteve – Salzburg, Austri. Ai ka kombinuar dijen, kėrkimin dhe shkrimet teologjike me dėshminė, shėrbimin baritor dhe pėrpjekjet e krishtera nė fushėn sociale.

    Lindi nė Pire, Greqi, mė 4 nėntor 1929. Studioi teologji nė Universitetin e Athinės nga viti 1947 deri mė 1952, duke u diplomuar me rezultate tė shkėlqyera. Ai ndoqi studimet pasuniversitare nė Historinė e Feve, Misionin dhe Etnologjinė nė Universitetet e Hamburgut dhe Marburgut nė Gjermani, me bursė tė Fondacionit “Aleksandėr von Humboldt”. Ai u bė doktor i Teologjisė (Th.D.) i Fakultetit Teologjik tė Universitetit tė Athinės (summa cum laude me ēmim tė veēantė) nė vitin 1970. Flet greqisht, anglisht, frėngjisht, gjermanisht dhe shqip; lexon nė greqishten e vjetėr, latinisht, italisht dhe spanjisht (ai ka studiuar edhe dy gjuhė afrikane).

    Nė fushėn akademike

    Ai ka qenė profesor i Historisė sė Feve dhe Dekan i Fakultetit Teologjik tė Universitetit Kombėtar dhe Kapodistrian tė Athinės (1983-86). Ka qenė Anėtar Korrespondent i Akademisė sė Athinės (1993-2005).

    Ai studioi dhe njohu Induizmin, Budizmin, Taoizmin, Konfucianizmin, Islamin dhe Fetė afrikane nė vende ku kėto fe lulėzuan- nė Indi, Tailandė, Sri Lanka, Kore, Japoni, Kinė, Kenia, Uganda, Tanzani, Meksikė dhe Karaibe.

    Ai ėshtė nderuar me Doktoratura nderi tė Teologjisė ose tė Filozofisė nga 20 universitete ose Fakultete apo Departamente Universitare (Greqi, SHBA, Rumani, Qipro, Gjeorgji, Shqipėri dhe Itali). U nderua me titullin e Profesorit tė Nderit tė Fakultetit tė Administrim Biznesit tė Universitetit tė Atikės Perėndimore (2020). Gjithashtu iu dha dekorata mė e lartė shkencore e Universitetit Aristotelian tė Selanikut, “Aristoteli i Artė” (2018).

    Ai ėshtė autor i 24 librave (kėrkime fetare, ese rreth hierapostullimit, spiritualitetit orthodhoks) dhe ka publikuar mė tepėr se 200 studime dhe artikuj me tema teologike e fetare. Librat dhe tekstet e tij janė pėrkthyer nė 17 gjuhė (shih bibliografinė e bashkėngjitur).

    Shėrbesa nė Kishė

    Ai u hirotonis dhjak nė vitin 1960, si prift mė 1964, duke marrė edhe ofiqin e arkimandritit dhe u hirotonis episkop i Andrusės pėr tė qenė Drejtori i Pėrgjithshėm i “Shėrbimit Apostolik tė Kishės sė Greqisė” nė vitet 1972-91. Luajti rol nismėtar nė ringjalljen e misioneve orthodhokse nė vende tė tjera, nga viti 1958 e nė vazhdim. Ai ishte Kryepiskop nė detyrė (Locum Tenens) i Mitropolisė sė Shenjtė tė Irinupojės (Afrika Lindore: Kenia, Uganda, Tanzani), ku kreu njė vepėr tė gjerė fetare dhe sociale. Nė vitin 2009, u nderua si “Bamirės i Madh i Patriarkanės sė Aleksandrisė dhe i gjithė Afrikės”.

    Si Kryepiskop i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė (1992 e nė vazhdim), nė rrethana jashtėzakonisht tė vėshtira, ia doli mbanė me sukses tė ringrinte dhe rindėrtonte Kishėn Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė, qė ishte shpėrbėrė krejtėsisht pėr 23 vjet. Ai kreu njė vepėr tė shumanshme nė fushat e edukimit, kujdesit shėndetėsor, tė kulturės, ambientit si dhe nė projekte humanitare, sociale dhe tė mirėqenies. Pėr tė krijuar vende tė komunikimit shpirtėror midis njerėzve dhe me Perėndinė, ai ngriti 155 kisha tė reja, restauroi 63 tė vjetra dhe riparoi 160 kisha tė dėmtuara. Pėr mė tepėr ai ndėrtoi 70 ndėrtesa tė tjera, si shkolla, klinika dhe qendra rinore. Ai ėshtė pėrpjekur pėr tė mbėshtetur pa u lodhur lehtėsimin e tensioneve tė shumta nė Ballkan. Nė vitin 2000, pas propozimit tė 33 anėtarėve tė Akademisė sė Athinės dhe tė shumė personaliteteve nė Shqipėri, ai u nominua kandidat pėr ēmimin Nobel.

    Ai ėshtė zgjedhur vazhdimisht nė pozicione tė nderuara nė drejtimin e organizatave ndėrkombėtare. Pozicione tė tilla si anėtar i Grupit Theologjit tė Punės nė Dialogun midis Kėshillit Botėror tė Kishave me Njerėz tė Feve dhe Ideologjive tė gjalla (DFI) (1974-83); Moderator i Komisionit tė Misionit dhe Ungjillėzimit Botėror (1984-91); anėtar i Kėshillit Evropian tė Udhėheqėsve Fetarė (ECRL) (2001-12); Zėvendėspresident i Konferencės sė Kishave Evropiane (2003-2009), President i Kėshillit Botėror tė Kishave (2006-13) dhe President Nderi i Konferencės Botėrore tė Feve pėr Paqen (2006 e nė vazhdim).

    Ai ėshtė nderuar me 30 medalje dhe ēmime nga shumė Kisha Orthodhokse dhe vende tė ndryshme, duke pėrfshirė kėtu Kryqin e Madh tė Urdhrit tė Nderit tė Republikės Greke (1997); Ēmimin “Athinagora” pėr tė Drejtat e Njeriut, Nju Jork (2001); Ēmimin “pėr veprimtari tė shquar nė lidhje me unitetin e Popujve orthodhoksė” (Moskė, 2006); Medaljen e Gjergj Kastriot Skėnderbeut tė dhėnė nga Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė pėr “kontributin e tij nė harmoninė fetare dhe bashkekzistencėn paqėsore nė Shqipėri” (2010); ēmimin Klaus Hemmerle tė Lėvizjes Ndėrkombėtare tė Fokolarėve pėr pėrpjekjet e tij “pėr tė qenė njė ndėrtues urash midis komuniteteve fetare dhe popujve tė ndryshėm” Aahen, Gjermani (2020).

    Kontributi i tij nė teologji, nė dėshminė e krishterė, nė dialogun ndėr tė krishterė dhe ndėrfetar dhe nė bashkekzistencėn paqėsore tė popujve dhe komuniteteve fetare ėshtė njohur ndėrkombėtarisht.

    Burimi: Faqa kryesore e KOASH orthodoxalbania
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #286

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pas pushtimit nė Ukrainė, Patriku po vepron njėlloj .
    Shpresojmė qė, opinioni publik grek dhe tė gjirhė besimtarėt tė zgjohen…


    Njė vendim i ofron njė kishė tė Athinės Kryedioqezės sė Athinės,
    duke zemėruar Patriarkun Bartolomeu qė pretendon kishėn.


    Mėsojmė nga ;
    Orthochristian.com, 11 nėntor 2021


    Kisha e Greqisė dhe Patriarkana e Kostandinopojės janė angazhuar prej disa vitesh nė njė mosmarrėveshje ligjore pėr kishėn e Shėn Gjergjit nė pronėn Probona nė Athinė.
    Tė hėnėn, Kėshilli Bashkiak i Athinės vendosi nė favor tė kryepeshkopatės sė Athinės, duke i dhėnė asaj pėrdorimin falas tė kishės pėr 50 vjet, siē raportojnė Ekathemerini dhe Romfea.
    Patriarkana u pėrpoq tė pengonte Kėshillin tė diskutonte kėtė ēėshtje, por pėrpjekjet e saj dolėn tė pasuksesshme. Dhe Patriarku Bartolomeu nuk humbi kohė duke shprehur zhgėnjimin e tij pasi mėsoi vendimin, duke dėrguar Mitropolitin Emmanuel tė Kalqedonit pėr tė bėrė njė vizitė pakėnaqėsie tek Kryepiskopi Hieronimos i Athinės.
    Nga ana tjetėr, kryepiskopi u pėrgjigj se nuk mund tė pranonte lėvizjet e Patriarkanės pėr tė zotėruar kishėn, lėvizje qė duken si njė grabitje.
    Mosmarrėveshja pėr kishėn, tė cilėn Kostandinopoja dėshiron ta shndėrrojė nė pėrfaqėsi ( stavropijali ) tė saj nė Athinė, apo edhe nė njė ekzarkat, pa bekimin e Kryepiskopit Hieronimos ose edhe tė
    Sinodit grek ishte njė nga arsyet pse Kryepiskopi i Athinės nuk kishte marrė pjesė nė Sinodin e Primatėve, i cili u mblodh nė fillim tė vitit 2016 pėr t'u pėrgatitur pėr kėshillin e Kretės atė verė.
    Marrėdhėniet dukej se u pėrmirėsuan pasi patriarku vizitoi Athinėn nė vitin 2019 dhe pasi Kryepiskopi Hieronimos ra dakord pėr presionin nga Kostandinopoja dhe hyri nė kungatė me skizmatikėt me pahir tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės". Megjithatė, e njėjta ēėshtje delikate ka lindur.
    Sipas burimeve tė besueshme tė Ekathemerini, Patriarku Bartolomeu madje mund tė anulojė udhėtimin e tij tė planifikuar nė Athinė tė programuar kėtė muaj pėr nder tė 30 vjetorit tė tij si patriark.
    Pėrveē pushtimit tė tij antikanonik tė Ukrainės, Kostandinopoja gjithashtu regjistroi ligjėrisht manastirin / shoqatėn e saj nė Republikėn Ēeke nė 2019 pa dijeninė dhe bekimin e Sinodit tė Shenjtė ēeko-sllovak. Patriarkana kėrcėnoi Fortlumturinė e tij Kryepiskopin e Pragės Mikail pėr rezistencėn ndaj kėtij pushtimi.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #287

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mitropoliti Hilarion:
    Pėr herė tė parė nė nivel ndėrkombėtar ėshtė njohur shkelja
    e tė drejtave tė besimtarėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.



    Mė 11 nėntor 2021, Komiteti i OKB-sė pėr tė Drejtat e Njeriut publikoi vendimin nė tė cilin shprehet qartė shqetėsimi pėr shkeljen e tė drejtave tė besimtarėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Ky dokument kėrkon gjithashtu qė qeveria e Ukrainės tė garantojė lirinė e fesė nė vend
    dhe tė hetojė tė gjitha rastet e dhunės qė ushtrohet ndaj besimtarėve qė kanė ndodhur atje.

    Duke komentuar kėtė vendim nė programin televiziv "Kisha dhe Bota",
    presidenti i Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare (DECR) i Patriarkanės sė Moskės Mitropoliti i Volokolamsk Hilarion e miratoi atė dhe theksoi se pėr herė tė parė nė nivel ndėrkombėtar, ėshtė thėnė qartė se nė Ukrainė shkelen tė drejtat e besimtarėve.

    “Ne e dimė se si ka ndodhur nė tė vėrtetė i ashtuquajturi kalim i komuniteteve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nė strukturėn skizmatike: nė shumicėn e rasteve nuk ka pasur kalim tė lirė, por ka ndodhur njė pėrvetėsim i kishave.
    Dhe kėto u shoqėruan me dhunė dhe rrahje.
    Besimtarėt janė dėbuar nga kishat, priftėrinjtė janė dėbuar”, kujtoi kryetari i DECR.

    Ai tėrhoqi vėmendjen e shikuesve pėr faktin se shumė kisha qė i janė vjedhur Kishės kanonike tė Ukrainės tani janė tė mbyllura, ndėrsa komunitetet e dėbuara celebrojnė jashtė ose detyrohen tė qėndrojnė nė dhoma me qira.
    Nė disa raste, nė vend tė kishave tė pushtuara janė ndėrtuar kisha tė reja.

    “Kjo paligjshmėri qė u praktikua nė kohėn e Presidentit Poroshenko nuk ka pasur njė vlerėsim tė drejtė nga komuniteti ndėrkombėtar.
    Tani njė vlerėsim i tillė ėshtė bėrė dhe kjo ėshtė e rėndėsishme nė vetvete”, theksoi Mitropoliti Hilarion.

    Duke iu pėrgjigjur pyetjes sė prezantuesit tė programit se si ky vendim mund tė ndikojė nė situatėn e tė drejtave tė besimtarėve nė Ukrainė, Mitropoliti tha: "Unė mendoj se kjo varet, para sė gjithash, nga autoritetet ukrainase.
    Nėse ata dėgjojnė atė qė ka thėnė OKB-ja, nėse duan tė ndalojnė valėn e persekutimit kundėr Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, sot ata i kanė tė gjitha mundėsitė.”

    Burimi: Mospat.ru
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #288

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pėrpjekje djallėzore pėr tė devijuar grigjėn e Perėndisė, ndodhin jo vetėm larg nesh gjeografikisht …, por sprovat e Besimit ndonjėherė mund tė ndodhin edhe nė “dhomėn e pritjes” mu nė zemėr tė atdheut tė shqiptarėve.


    Mėsojmė nga orthodoxalbania.org



    Mitropolia e Shenjtė e Elbasanit, Shpatit dhe Librazhdit,
    Deklaratė.



    Zoti Jisu tha: “Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them: Ai qė nuk hyn nėpėr derė tė vathės sė deleve, por ngjitet nga njė anė tjetėr, ai ėshtė vjedhės dhe kusar.” Ungjilli sipas Joanit 10:1.
    Kėto ditė u informuam pėrmes mediave televizive lokale dhe rrjeteve sociale pėr “vizitėn” e papritur nė qytetin e Elbasanit, tė njė personazhi sa enigmatik aq edhe qesharak, i prezantuar si “Kryepeshkopi i Rumanisė” i kalendarit tė vjetėr pėr tė gjithė vllenjtė nė botė me emrin Vasic Moisije.
    Personi nė fjalė kryen njė “ceremoni” fetare tė ēuditshme nė qilarin e shtėpisė sė mikpritėsit tė tij Nikolla (Bllazhde) Xhufka, qė ky i fundit kėrkon ta paraqesė si “kishė katakomb”, e nė fund tė saj, nėn flamurin kombėtar tė Rumanisė varur nė murin e shtėpisė pretendohet se tashmė Nikolla ėshtė dorėzuar “prift” prej tij.
    Njė skenė e tillė do tė ishte e pėrshtatshme pėr njė komedi satirike, por fatkeqėsisht gjithēka kryhet nėn emrin e ortodoksisė dhe tė simboleve tė shenjta qė Kisha jonė Ortodokse i ruan me aq fanatizėm dhe i nderon me pėrkushtim. Gjithēka e paraqitur dhe kryer aty nuk ka asgjė tė shenjtė dhe kanonike, pėrkundrazi, provokojnė vetėm indinjatė dhe zemėrim tek besimtarėt dhe kleri ortodoks nė Shqipėri.
    Kleriku nė fjalė, prezantuar si “Kryepiskopi i Rumanisė”, i cili bėn deklarata nė gjuhėn serbe, me flamurin e Rumanisė nė sfond, si pėrfaqėsues i vllenjve dhe jep leksione atdhetarie pėr shqiptarėt, ėshtė jo vetėm njė ironi e tepruar, por sinjalizon dhe njė rrezik tė pėrfshirjes sė ēėshtjeve politike me sfond fetar dhe axhenda tė dyshimta nė zemėr tė vendit tonė, nė qytetin e Elbasanit.
    Shprehim keqardhjen tonė, qė nė kėtė rrugė tė gabuar dhe tė rrezikshme, ėshtė pėrfshirė i riu Nikolla (Bllazhde) Xhufka, i cili ka qenė pėr njė kohė pranė Kishės sonė, ende pa mbushur moshėn e duhur, pa arsimimin fetar, injoron dhe shkel katėrēipėrisht kanonet dhe rregullat e Kishės Orthodhokse, kėrkon tė prezantohet si klerik dhe prift ortodoks!
    Ju bėjmė me dije; besimtarėve ortodoksė tė Mitropolisė tonė tė Elbasanit, Shpatit dhe Librazhdit, autoriteteve dhe institucioneve vendore, komuniteteve tė tjera fetare dhe opinionit tė gjerė publik se: Nikolla (Bllazhde) Xhufka nuk konsiderohet klerik dhe as prift nga ana e Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė. Dorėzimi i tij konsiderohet i pavlefshėm dhe nė kundėrshtim tė hapur me Kanonet e Kishės Orthodhokse.
    Gjithashtu, ju kėrkojmė organeve kompetente ligjore dhe administrative, qė ta shohin me shumė vėmendje kėtė incident dhe tė ndjekin sipas kompetencave qė u jep ligji dhe detyra, qė fenomene tė tilla tė pėrēarjes me bazė nacionaliste, fetare dhe politike tė merren seriozisht nė konsideratė dhe tė parandalohet pėrshkallėzimi i tyre.
    Mbarėvajtja e Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė nuk mund tė jetė nė dorėn e njė personi anonim dhe as tė njė aventurieri djaloshar, tė cilėt pėr ambicie e delire personale janė tė gatshėm tė pėrfshihen nė lojėra dhe axhenda tė rrezikshme me pasoja tė rėnda pėr Kishėn dhe vendin tonė.
    Mitropolia e Elbasanit, Shpatit dhe Librazhdit, drejtohet prej disa vitesh nga Imzot Andoni, njė shqiptar i formuar me edukim fetar dhe tė pėrgjithshėm, i cili me devocionin dhe pėrkushtimin e tij gėzon respektin dhe vlerėsimin e besimtarėve dhe tė gjithė shoqėrisė sonė nė Elbasan dhe nė mbarė vendin. Pėrpjekjet pėr tė pėrēarė Kishėn Orthodhokse, edhe nė kėtė rast, me hirin dhe ndihmėn e Zotit, do tė dėshtojnė. Amin.

    Elbasan, mė 24 nėntor 2021
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 15 prej 15 FillimFillim ... 5131415

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •