Close
Faqja 14 prej 14 FillimFillim ... 4121314
Duke shfaqur rezultatin 261 deri 276 prej 276
  1. #261

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė shkrim shumė interesant i priftit Andrew Phillips qė na ofron njė mėsim pėr tė ardhmen duke analizuar dobėsitė e Orthodhoksisė Ruse tė ndarė dikur midis tragjedive tė emisferės Sovjetike dhe atyre tė botės sė emigracionit. Pastrimi (purifikimi) i tė dy ekstremeve, sipas At Andrew, i ka mundėsuar Kishės Ruse tė vėrė bazat pėr rritjen e Orthodhoksisė nė tė gjithė botėn.
    Ai pas njė analize historike, denuncon kishėn brenda dhe jashtė Rusisė, jo vetėm situatėn e moēalit tė getizuar nga izolimi i gjatė dhe injoranca qė e pushton pėr pasojė..., por shtron sinqerisht pa doreza gjendjen e kishave lokale nė emigracion qė janė kthyer nė "klube private" ku nacionalizmi zėvendėson nganjėherė Ungjillin ... Kryesisht kjo ishte situata (deri vonė) e pėrgjithshme nė shumė vende te Perėndimit.
    Por qė, vetizolimi tė ēon nė shpėrbėrje dhe Fund!



    Konvergjenca pėrmes pastrimit: e ardhmja e Orthodhoksisė ruse post-Sovjetike dhe post-mėrgimtare:


    Burimi: nga blogu Orthodox England, 16 janar 2021


    Prezantimi;
    Pas pajtimit qė u bė nė vitin 2007 tė 90% tė botės Orthodhokse Ruse jashtė Rusisė dhe botės shumė mė tė madhe Orthodhokse Ruse brenda Rusisė, disa kanė menduar se si do tė kryhej konvergjenca e tė dyja palėve.
    Mbi tė gjitha, tė dy palėt kishin identitet tė veēantė, dhe nuk ėshtė ēudi duke pasur parasysh 90 vitet e ndarjes sė ndėrsjelltė.
    Kjo ndarje detyroi besimtarėt nė 1917 me pėrmbysjen e civilizimit tė vjetėr orthodhoks perandorak tė bazuar nė besimin e aristokratėve filoperėndimorė nė kėrkim tė pushtetit dhe borgjezėve paradashės. Pjesa kryesore e Kishės brenda Bashkimit Sovjetik ishte pėrndjekur mizorisht dhe organizata e saj ishte marrė peng nga shteti ateist pėr tre breza burgimi.
    Sa i pėrket pjesės shumė mė tė vogėl nė mėrgim, kjo vuante pėr ata qė kishin pak interes pėr Ungjillin e Krishtit, tė civilizimit Orthodhoks, por shumė interes pėr Ungjillin e Mammonit (djallit), Perėndimin parimor kapitalist.
    Tė dy palėt ndanin ideologji qė ndonjėherė ishin krejtėsisht irracionale dhe dominoheshin nga reflektime qė sigurisht nuk ishin teologjike, por emocionale, folklorike, psikologjike dhe madje, nė disa raste, patologjike.
    Nga njėra anė, pala post-sovjetike mund tė shfaqte nacionalizėm tė pamasė - deri nė pikėn e pabesueshme tė admirimit tė pėrndjekėsit tė saj, Stalinit - dhe kishte njė mentalitet shtetėror tė centralizuar dhe burokratik, i pasqyruar nė qėndrimet indiferente tė disa klerikėve tė paguar dhe karrieristė qė ndoshta as nuk besonin fare nė Zot. Sigurisht qė kėto treguan disa shenja tė dukshme besimi. Kjo shkonte krah pėr krah me qėndrimet e perėndimoristėve laikė tė cilėt admironin fuqinė dhe pasurinė e Vatikanit (njė shtet-kishė, ose mė saktė kishė-shtet).
    Midis popullsisė post-sovjetike, tė privuar nga arsimi kishtar pėr 75 vjet, mund tė gjesh njė gamė tė jashtėzakonshme ekstremizmi dhe fariseizmi absurd, bestytni tė bazuara nė injorancė tė jashtėzakonshme, e cila rezultoi nė keqkuptime dhe probleme tė rreme.
    Ndėrsa kėto probleme ishin zgjidhur prej kohėsh nga Orthodhoksėt qė jetonin nė botėn perėndimore dhe nga tė cilėt ata nuk pranuan tė mėsonin, tė verbuar nga nacionalizmi i tyre.
    Nga ana tjetėr, edhe pjesa emigrante mund tė tregonte njė nacionalizėm tė pamasė, njė nacionalizėm anti-sovjetik, me njė nostalgji kulturore pėr njė tė kaluar tashmė tė zhdukur.
    Ata nuk pranuan ta kuptojnė Orthodhoksinė masive, duke e refuzuar atė, duke u izoluar nė geto tė vogla.
    Ajo (kisha ruse e mėrgatės) refuzoi tė gjithė jo-rusėt, duke u bėrė kėrkesa absurde. Le tė pėrmendim disa shembuj realė, kishte nga ata qė preferuan tė shihnin kishėn e tyre mė mirė tė mbyllur sesa ta shihnin atė tė frekuentuar nga jo-rusė. 'Pas nesh, pėrmbytja'.
    Tė tjerė thanė: 'Le ta mbyllim kishėn, ne do tė vdesim sė shpejti dhe askujt nuk do t'i duhet mė.'
    Njė prift i moshuar njė herė u tha famullitarėve tė tij se nuk kishte kuptim qė ai tė pagėzonte mė fėmijėt e tyre, pasi ai shpejt do tė vdiste dhe askush nuk do ta zėvendėsonte atė. Nė fakt, ai shpejt vdiq dhe askush nuk e zėvendėsoi atė.
    Kam dėgjuar gjithashtu 35 vjet mė parė: '...do tė preferoja ta shihja kishėn tonė tė mbyllur nė vend qė tė dėgjoja njė fjalė qė nuk ėshtė nė Rusisht.'
    Kėtu dhe tani, sot ne jetojmė nė njė botė qė ėshtė edhe post-sovjetike edhe post-emigracionit.
    Tė dyja kanė vdekur dhe janė zhdukur.
    Ata nėn moshėn tridhjetė vjeē vėshtirė se e konceptojnė kuptimin e fjalėve Sovjetik dhe emigrant, sepse ata jetojnė nė botėn reale.
    Nė botėn e sotme Orthodhokse ne shohim kisha tė vogla, provinciale, tė Ballkanizuara, me fjalė tė tjera, thjesht "klube" nacionaliste.
    Nga fjalėt e anėtarėve tė Patriarkanės sė Kostandinopojės (pėrfshirė priftėrinjtė): "Ju nuk mund tė bashkoheni me ne, nuk jeni mjaftueshėm zeshkan pėr tė qėnė Orthodhoks" (= Grek).
    Ose "Kjo ėshtė kishė Helene "
    Ose: "Kėtu ėshtė vetėm pėr rumunėt".
    Ose, nė njė kishė ukrainase: "Nėse nuk je ukrainas, largohu".
    Ose nė njė kishė serbe: "Nėse nuk jeni serb, mund tė hyni, por nuk mund ta puthni ikonėn e Shėn Savės, sepse nuk jeni serb".
    Ose, siē mė tha njė prift gjeorgjian: "Zoti flet vetėm gjeorgjisht".
    Dhe njė grua e moshuar ruse, e zhytur nė errėsirėn e saj tė injorancės, ajo mė tha se "Zoti kupton vetėm sllavishten".
    Kisha tė tilla nuk kanė ndonjė rėndėsi shpirtėrore dhe, siē e meritojnė, ato do tė vdesin pasi shumica e tyre tashmė kanė vdekur.
    Zhdukja e tyre nuk ėshtė humbje, sepse ekzistenca e tyre si muze nuk ka kuptim apo justifikim shpirtėror.
    E vetmja Kishė Orthodhokse Lokale qė ėshtė mjaft e madhe dhe ka gjerėsinė shpirtėrore dhe intelektuale pėr tė kapėrcyer njė nacionalizėm kaq meskin dhe pėrēarės, (fatkeqėsinė qė u ndodh Kishave tė vogla lokale), ėshtė Kisha Ruse.
    Duke numėruar tre tė katėrtat e tė gjithė Kishės sė Zotit, vetėm Kisha Shumėkombėshe Ruse ka potencialin pėr tė kapėrcyer ngushtėsinė e tillė provinciale.
    E kaluara e saj perandorake, shqiponja e saj me dy koka qė pėrballet me lindjen dhe perėndimin dhe i bashkon ato, ėshtė pika rreth sė cilės tė dy grupet, brenda dhe jashtė Rusisė, dhe Kishat e tjera lokale, mund tė bashkohen.
    Periudha Sovjetike ka kaluar po kėshtu edhe ajo e emigracionit rus.
    Ne nuk jetojmė nė librat e historisė, por i lexojmė.
    Ne jetojmė dhe shpėtojmė kėtu dhe tani.
    Sot, si kurrė mė parė, Kisha pėrballet me njė sfidė globale dhe mund ta bėjė atė vetėm duke treguar katolicitetin ( universalitetin ) e saj, unitetin e saj nė larmi, unitetin e saj tė besimit nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend.

    Pėrfundim;
    Pėr tė kapėrcyer nacionalizmin, provincializmin dhe ngushtėsinė famullitare tė shumė njerėzve dhe pėr tė qenė e rėndėsishme nė botėn e sotme globale, Kisha Orthodhokse Ruse duhet tė tregojė shumėkombėsinė e saj.
    Pėr tė kapėrcyer ndarjen e saj tė mėparshme, ajo duhet tė provojė se ėshtė mbi tė gjitha variantet provinciale.
    Konvergjenca ( bashkimi ) e tė gjithėve kėrkon guximin e pastrimit (purifikimit).
    Dhe nuk ka shembull mė tė madh tė kėsaj sesa guximi dhe pastrimi i figurės sė vetme qė na bashkon unanimisht ne, perandorin e shenjtė, Car Nikolla II.
    Ai ishte me origjinė ndėrkombėtare, nėna e tij ishte daneze, fliste pesė gjuhė dhe synonte tė ndėrtonte njė kishė nė ēdo kryeqytet evropian dhe tė pėrkthente librat liturgjikė nė gjuhėt evropiane.
    Perandoresha ishte gjithashtu njė e konvertuar anglo-gjermane.
    Bashkėshortėt perandorak, pesė bijtė e tyre dhe shėrbėtorėt e tyre, sot janė shenjtorė.
    Ne nė Kishėn tonė, nuk kemi nevojė pėr njė shembull mė tė madh nė ekleziologjinė shumėkombėshe pėr tė ardhmen tonė.




    Ps: Nacionalizmi i sėmurė dhe filetizmi fajtor, po i ngrenė kurthe sot Botės Orthodhokse!
    E shtyjnė tė devijojė...
    I madhi episkop serb,
    Shėn Nikolla Velimiroviē
    ka thėnė: «Krishti ishte anti-nacionalist dhe anti-imperialist...
    kundėr nacionalizmit ēifut dhe kundėr imperializmit roman».
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 19-01-2021 mė 20:39
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #262

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    CONVERTIMI I HAGIA SOFISE NE XHAMI , ESHTE NGJARJA ME E RENDESISHME E 2020 PER TURQIT


    Nė njė sondazh mbi "Kush ėshtė ngjarja mė e rėndėsishme e vitit 2020" , convertimi i Shėn Sofisė nė xhami, u klasifikua nė vendin e parė me 82%
    Nė vendin e dytė ishte, fitoria e Azerbajxhanit nė Nagorni-Karabakh me 10% ,
    dhe vetėm nė vendin e tretė ėshtė zbulimi i rezervave tė gazit natyror nė Detin e Zi,
    vetėm me 8% tė votuesve....


    Burimi: OrthodoxTimes nga piataforma nė gjuhėn greke.


    Ps: Sa shpejt u harrua Katedralja simbol e patriarkanės sė Fanarit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 27-01-2021 mė 16:34
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  3. #263

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Patriku i Moskės: Konvertimi i Shėn Sofisė nė xhami ėshtė njė ndėshkim hyjnor pėr patrikun ekumenik.


    Kėtė deklaratė provokuese e ka lėshuar patriarku Kirill i Moskės, nė njė intervistė nė kanalin kryesor tė Rusisė. Россия-1
    Patriku Kirill afirmoi pak a shumė se konvertimi i Hagia Sofisė nė xhami ėshtė njė ndėshkim nga Zoti ndaj patriarkut Bartolomeu pse i dhuroi tomosin e autoqefalisė "Kishės ortodokse ukarainase" .
    Patriarku Kirill ndėr tė tjera tha; " Nuk dua tė shpreh asnjė kritikė ndaj vėllait tim, ndonėse pa dyshim, ēdo gjė qė i ka ndodhur mė pas Patriarkanės Ekumenike, provon ndėshkimin hyjnor.
    Patriku Bartolomeu ka vendosur skizmatikėt, brėnda nė Bazilikėn e Shėn Sofisė sė Kievit,
    e mė pas ka humbur Bazilikėn e Shėn Sofisė nė Kostantinopojė,
    e kėshtu qė u transformua nė xhami" .

    " I more Shėn Sofinė e Kievit popullit orthodhoks, Kishės Orthodhokse, dhe humbe kishėn personale Hagia Sofia.... ".
    Patriku Kirill ka pėrshkruar dhėnien e autoqefalisė " kishės ortodokse tė Ukrainės" jo si njė gabim por si njė krim i vėrtetė,
    ndėrsa vazhdoi qė, do tė lutej pėr patrikun ekumenik, pasi qė kriza duhej kapėrcyer bashkarisht..
    "Duhet tė lutemi gjithmonė pėr njėri-tjetrin. Tė paktėn sa u pėrket lutjeve private, pasi ėshtė e vėshtirė tė kryhen pėrgjatė liturgjisė,
    sepse nuk rikujtohet patriku ekumenik mė nė diptikėt.
    Me gjithė atė, na duhet tė lutemi shumė pėr njėri-tjetrin pėr kapėrcimin e krizės, qė na ėshtė imponuar nga jashtė Orthodhoksisė", pėrfundoi patriku Kirill.


    Burimi: OrthodoxTimes
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #264

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė tempull antik nė Granada tė Spanjės, i'u transferua zyrtarisht njė komuniteti orthodhoks.


    Nė datėn 23 janar 2021 u mbajt njė ceremoni pėr transferimin
    zyrtarisht tė kishės kushtuar apostullit Shėn Bartolomeo,
    e ndėrtuar nė shekullin e XVI nė Granada, komunitetit orthodhoks lokal tė Patriarkanės moskovite.
    Kjo marrėveshje un firmos pas akordesh tė arritura
    pėrgjatė takimit tė jerarkut tė Kishės orthodhokse ruse,
    kryepiskop Nestorit
    tė Madritit dhe Lisbonės me
    kardinalin e Granadės, Fransisko Javier Martinez Fernandez.
    Ceremonia u mbajt pas kryerjes sė liturgjisė
    nė nder tė apostull Bartolomeut.
    Kryepiskopi Nestor i'u drejtua kardinalit tė Granadės,
    Fransisko Javier Martinez Ferdinandez, me fjalė tė thella falenderimi
    nė ndihmėn qė dha pėr gjetjen e kėtij vedi lutjeje
    pėr komunitetin orthodhoks tė Kishės ruse.



    Burimi: mospat.ru
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #265

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njohja e tė drejtave LGBT: "dashuri" pėr njerėzit apo heqja dorė nga besimi?


    nga Kirill Aleksandrov

    Kohėt e fundit kisha katolike romane po vepron nė mėnyrė aktive pėr "tolerancė" ndaj ideologjisė LGBT.
    Zėrat qė bėjnė thirrje pėr njė rishikim tė qėndrimit tė Kishės ndaj ideologjisė LGBT po rriten nė botė, duke e bėrė tė domosdoshėm trajtimin e sodomitėve "me dashuri".
    Kreu i peshkopėve gjermanė tė Kishės Katolike Romane, Georg Betzing, deklaroi nevojėn pėr tė ndryshuar qėndrimin e Kishės ndaj martesave homo sodomite, si dhe njohjen e sė drejtės sė grave pėr t'u bėrė "priftėresha". Fjalėt e Betzing janė tė parat dhe nuk janė tė vetmet. Jo shumė kohė mė parė, bota u trondit nga deklarata e Papa Franēeskut, nė tė cilėn ai foli pozitivisht pėr sodomitėt dhe bėri thirrje qė "sindikatat" e tyre tė legalizohen.
    Tani Joe Biden, i njohur pėr promovimin e tij aktiv tė ideologjisė LGBT, ėshtė ngritur nė pushtet nė Shtetet e Bashkuara, shteti mė i fuqishėm nė botė. Nuk ka dyshim se nė njė tė ardhme shumė tė afėrt ēėshtja e pranimit tė kėsaj ideologjie do tė ngrihet me njė forcė tė re pėrpara organizatave fetare nė tė gjithė botėn. Dhe, me siguri, fjala numėr njė nė promovimin e njerėzve LGBT do tė jetė "dashuria". Mbi tė gjitha, edhe Papa Franēesku mendon nė mėnyrė tė ngjashme: Ata thonė, nėse Zoti i do tė gjithė njerėzit, atėherė ai do tė bėnte vėrtet njė pėrjashtim pėr sodomitėt? Pėr mė tepėr, shumė homoseksualė formojnė ēifte tė bazuara nė "dashuri". Pse atėherė Kisha i diskriminon ata?
    Sidoqoftė, ēėshtja e njohjes sė tė drejtave LGBT nga organizatat fetare nuk ėshtė aq e thjeshtė sa mund tė duket nė shikim tė parė.

    Pse tė krishterėt nuk pranuan tė bėnin flijime pagane?

    Hyrja e njė personi nė Kishėn e Krishtit kryhet pėrmes sakramentit tė pagėzimit, ashtu si jeta e mėtejshme nė Kishė mbahet pėrmes sakramenteve. Nė tė njėjtėn kohė, njė person mund tė mos e kuptojė ose madje nuk e di tėrėsinė e doktrinės sė Kishės ose porositė e saj morale. Sidoqoftė, vetė akti i pagėzimit ėshtė kufiri qė pėrcakton nėse njė person ėshtė nė shtresėn e Kishės apo jo. Nė kėtė drejtim, ėshtė e dobishme tė kujtojmė historinė e pagėzimit tė eunukut nga apostulli Filip:
    "Njė engjėll i Zotit ndėrkohė i foli Filipit: Ēohu dhe shko nė drejtim tė jugut, nė rrugėn qė zbret nga Jeruzalemi nė Gaza; ėshtė e shkretė. Ai u ngrit dhe vazhdoi rrugėn e tij, kur papritmas njė Etiopian, njė eunuk, Njė zyrtar i Kadanēes, mbretėreshės sė Etiopisė, mbikėqyrėsi i tė gjitha thesareve tė saj, erdhi nė Jeruzalem pėr adhurim, ai u kthye, ulur nė karrocėn e tij udhėtuese, duke lexuar profetin Isaia. Pastaj Shpirti i tha Filipit: Shko pėrpara dhe arrije atė karrocė, Filipi vrapoi pėrpara dhe, duke dėgjuar se po lexonte profetin Isaia , i tha: "A e kupton se ēfarė po lexon? Ai u pėrgjigj, Dhe si mundem unė, nėse askush nuk mė mėson? Dhe ai e ftoi Filipin tė ngjitej dhe tė ulej pranė tij. Shkrimi qė po lexonte ishte ky: Ashtu si dele e ēuan nė thertore, dhe si njė qengj pa zė para qethėsit tė saj, kėshtu qė ai nuk e hap gojėn. Nė pėruljen e tij gjykimi i ėshtė mohuar, por pasardhėsve tė tij kush do mund ta pėrshkruajė atė ndonjėherė? Sepse ėshtė shkėputur edhe jeta e tij nga toka.
    Dhe u kthye te Filipi eunuku tha: Tė lutem, pėr cilin person e thotė profeti kėtė? Nga vetja apo nga dikush tjetėr? Filipi, duke filluar tė flasė dhe duke filluar nga ai pasazh i Shkrimit, i shpalli atij lajmin e mirė tė Jisuit. Vazhduan kėshtu rrugėn, dhe arritėn nė njė vend ku kishte ujė dhe eunuku tha: Kėtu ka ujė; ēfarė mė pengon tė pagėzohem? Filipi i tha: Nėse beson me gjithė zemėr, mundesh. Ai u pėrgjigj dhe tha: "Unė besoj se Jisu Krishti ėshtė Biri i Perėndisė.
    Ai ndaloi qerren dhe tė dy zbritėn nė ujė, Filipi dhe eunuku, dhe ai e pagėzoi atė. Kur dolėn nga uji, Shpirti i Zotit rrėmbeu Filipin dhe eunuku nuk e pa mė atė dhe vazhdoi rrugėn e tij me gėzim "(Ve 8: 26-39).
    Rrėfimi i eunukut pėr besimin ishte shumė i thjeshtė: "Unė besoj se Jisu Krishti ėshtė Biri i Zotit", por ky rrėfim pėrmban nė vetvete tė gjithė besimin e Kishės dhe tė gjitha ligjet morale.
    Mund tė citohet njė shembull i kundėrt, kur apostulli Pjetėr tha fjalė ( mohimi ) heqje dorė nga Krishti, pa qėllim qė tė hiqte dorė prej tij:
    "Ndėrkohė Pjetri ishte ulur jashtė nė oborr. Njė shėrbėtor iu afrua dhe i tha: Edhe ti ishe me Jisuin, Galileasin!
    Dhe ai e mohoi para tė gjithėve:" Nuk e kuptoj ēfarė do tė thuash.
    Ndėrsa po dilte nė drejtim tė oborrit, njė shėrbėtor tjetėr e pa dhe u tha tė pranishmėve: Ky njeri ishte me Jisuin, Nazarenasin.
    Por ai e mohoi pėrsėri, duke u betuar: Unė nuk e njoh atė njeri.
    Pas pak, tė pranishmit iu afruan dhe i thanė Pjetrit: Me siguri edhe ti je njė prej tyre; e folura juaj ju tradhton! Atėherė ai filloi tė betohej dhe tė betohej: Unė nuk e njoh atė njeri!
    Dhe menjėherė kėndoi njė gjel.
    Dhe Pjetrit iu kujtuan fjalėt qė Jisui tha: Para se tė kėndojė gjeli, ti do tė mė mohosh tri herė.
    Dhe ai doli nė shesh dhe qau me hidhėrim "(Mt 26: 69-75).
    Nė epokėn e krishterimit tė hershėm, mohimi i Krishtit ndodhi gjithashtu nė gjuhėn simbolike tė sakrificave. Pak njerėz besuan nė idhuj nė atė kohė nė Perandorinė Romake, e lėre mė zyrtarėt shtetėrorė, tė cilėt ishin njerėz relativisht mė tė arsimuar. Romakėt, si rregull, nuk i detyruan popujt e mundur tė braktisnin besimet dhe hyjnitė e tyre. Akuza kryesore, por jo e vetmja, kundėr tė krishterėve ishte mosbesueshmėria e tyre politike. Ishte e mundur tė besohej tek ēdokush dhe tė adhurohej ēdokush, pėrfshirė Jisu Krishtin, por nė tė njėjtėn kohė ishte e nevojshme tė merresh pjesė nė ndonjė kult tė pėrbashkėt, pasi ky ishte njė simbol i besnikėrisė ndaj fuqisė supreme tė Perandorisė Romake.
    Nė disa periudha tė historisė romake, pjesėmarrja nė kultin e perandorit, e konsideruar njė hyjni dhe e quajtur zyrtarisht "Dominus et deus noster" ("Perėndia dhe Zoti ynė"), ishte e detyrueshme. Pjesėmarrja nė kėto kulte nuk nėnkuptonte besim nė to; ishte e nevojshme vetėm tė bėhej sakrifica e rastit dhe pastaj tė vazhdoje tė besoje ashtu si tė pėlqejė.
    Pothuajse tė gjitha kėto sakrifica u konsideruan thjesht njė formalitet, i cili, megjithatė, ishte i detyrueshėm. Dhe vetėm tė krishterėt dhe hebrenjtė nuk pranuan ta bėnin kėtė, duke argumentuar se idhujt nuk mund tė adhurohen edhe pse jo zyrtarisht, se ky ėshtė njė heqje dorė nga i vetmi Zot, i vetmi qė duhet tė adhurohet.
    Tė krishterėt nuk pranuan tė hidhnin njė temjan "tė pakuptimtė" nė altarin e idhullit ose madje, nė vend qė ta hidhnin atė, pėr tė blerė ēertifikatėn pėrkatėse (edhe kjo bėhej gjithashtu) dhe nė tė njėjtėn kohė tė mbeteshe i krishterė.
    Ēdo pjesėmarrje nė atė sakrificė, zyrtare ose jo, ishte njė mohim i Krishtit. Tė krishterėt do tė kishin preferuar tė pranonin mė mirė tortura dhe vdekje mizore sesa tė hiqnin dorė nga Zoti i tyre.

    Nė kohėn tonė, njė simbol i tillė i heqjes dorė nga Krishti, ka shumė tė ngjarė, ėshtė njohja e tė drejtave tė sodomitėve. Pėr ta kuptuar kėtė, vėmendja duhet t'i kushtohet mėnyrės se si homoseksualiteti shikohet nga shkenca moderne dhe opinioni publik sot.
    LGBT dhe shoqėria: nga njė herė "e paimagjinueshme" nė "normė aktuale"!

    Deri mė 17 maj 1990, sipas Klasifikimit Ndėrkombėtar tė Sėmundjeve tė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, homoseksualiteti u njoh si njė sėmundje psikoseksuale dhe kishte numrin 302.0. Pastaj u pėrjashtua nga lista e sėmundjeve tė OBSH-sė.
    Nė 1994 homoseksualiteti nuk konsiderohej mė sėmundje nė Britaninė e Madhe, nė 1995 nė Japoni, nė 1999 nė Rusi, nė 2001 nė Kinė, etj.
    Por e ashtuquajtura depatologkizmi ( heqja e patilogjisė ) e homoseksualitetit kishte filluar shumė mė herėt. Ndėrsa njė sondazh i Shoqatės Amerikane tė Psikiatrisė mė 1978 zbuloi se 68 pėrqind e psikiatėrve e konsideronin homoseksualitetin si njė sėmundje, njė studim i ngjashėm i kryer nė mes tė viteve 1990 tregoi se vetėm tre nga 198 tė anketuar e konsideronin homoseksualitetin njė sėmundje. Seksologu mė i njohur sovjetik dhe rus Igor Kon shkroi nė artikullin e tij "Pėr normalizimin e homoseksualitetit":
    "Sot, mjekėsia kryesore e konsideron homoseksualitetin plotėsisht normal dhe kush njihet si patologji nuk ėshtė homoseksualiteti por shqetėsimi psikologjik qė mund tė provokojė njė gej ndaj njė personi . Me disa pėrjashtime, shkencėtarėt bien dakord qė homoseksualiteti ėshtė plotėsisht normal. Pėr mė tepėr, mund tė jetė i lindur ose tė shkaktuara nga karakteristika hormonale dhe karakteristika tė tjera tė trupit tė njeriut. Qė nga vitet 1980, shkencėtarėt kanė kėrkuar nė mėnyrė aktive pėr "gjenin homoseksual" dhe ka shumė tė ngjarė ta "gjejnė" atė, sepse njerėzit qė financojnė studime tė tilla mezi presin ta bėjnė atė. nga argumentet kryesore pėr njohjen e "normalitetit" tė sodomisė ėshtė fakti qė sjellja homoseksuale ėshtė e zakonshme pėr rreth 500 specie tė botės shtazore ".

    Opinioni publik gjithashtu ka ndryshuar 180 gradė.
    Nėse homoseksualiteti i hershėm ishte njė fenomen i turpshėm dhe i dėnuar, tani ajo/ai jo vetėm qė njihet si normale dhe madje ėshtė edhe modė, por njė kompleks faji u imponohet gjithashtu njerėzve me orientim tradicional ndaj personave LGBT pėr poshtėrimet qė pėsuan nė tė kaluarėn, ( kapet e nazizmit ).

    Nė tė njėjtėn kohė, askush nuk do ta mohojė se Shkrimet e Shenjta kanė njė qėndrim jashtėzakonisht negativ ndaj sodomisė.
    Kėtu janė vetėm disa citate:
    "Ju nuk do tė keni marrėdhėnie me burra siē keni me gratė: ėshtė e neveritshme" (Lev 18:22);
    "Nėse njė burrė kryen marrėdhėnie me njė burrė si me njė grua, tė dy kanė kryer njė neveri; ata duhet tė dėnohen me vdekje; gjaku i tyre do tė bjerė mbi ta" (Lev 20:13).
    "Prandaj Zoti i ka braktisur ata nė papastėrti sipas dėshirave tė zemrės sė tyre, nė mėnyrė qė tė ēnderojnė trupat e tyre midis tyre, sepse ata kanė ndryshuar tė vėrtetėn e Zotit me njė gėnjeshtėr dhe kanė nderuar dhe adhuruar krijesėn nė vend tė krijuesit, i cili ėshtė i bekuar nė jetė tė jetėve. Amin.
    Pėr kėtė arsye Zoti i ka braktisur ata nė pasione famėkeqe; gratė e tyre kanė ndryshuar marrėdhėniet e tyre natyrore nė ato tė panatyrshme. Po kėshtu, edhe burrat, duke lėnė marrėdhėnien e tyre tė natyrshme me gratė, i kanė ndezur disa prej tyre me pasion pėr tė tjerėt, duke kryer veprime tė neveritshme burra me burra, duke marrė kėshtu nė vetvete ndėshkimin qė i pėrshtatet prapambetjes sė tyre "(Rom 1: 24-27).
    Nė pėrputhje me Shkrimet e Shenjta, Kisha gjithashtu e njeh sodominė si njė mėkat vdekjeprurės.
    Sodomia ėshtė njė mėkat pėr Kishėn dhe njė normė pėr shoqėrinė.
    Kėshtu lind njė dikotomi: nga njėra anė, Kisha dėnon sodominė si mėkat, por nga ana tjetėr, shoqėria bėhet qė tė besojė se sodomitėt nuk janė fajtorė pėr tė qenė tė tillė. Fajin e kanė gjenet, hormonet, hipotalamusi (pjesa e trurit pėrgjegjėse pėr sjelljen seksuale). Nė fund, i gjithė ky arsyetim ēon nė faktin se ėshtė Zoti ai qė gjoja i krijoi sodomitėt nė atė mėnyrė. Atėherė, pse i dėnon Zoti ashpėr nė Shkrimet e Shenjta:
    "Apo nuk e dini se tė padrejtėt nuk do tė trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė? Mos u mashtroni: as imoralė, as idhujtarė, as shkelės tė kurorės, as fenomenė, as sodomitė, as hajdutė, as lakmitarė, as pijanecė, as shpifėsit dhe as pėrdhunuesit nuk do tė trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė "(1 Kor 6: 9-10).

    Ekzistojnė dy mėnyra pėr tė dalė nga kjo dikotomi:
    ose tė njohėsh Zotin si mizor dhe tė pamėshirshėm, i cili krijon njerėz dhe mė pas t'i dėrgojė nė mundime tė pėrjetshme,
    ose tė pranosh qė Shkrimet e Shenjta nuk janė aq tė shenjta dhe duhen rishikuar duke marrė parasysh "rezultatet " e shkencės moderne.
    Ky ėshtė kurthi i vendosur pėr tė krishterėt. Nė njė farė mėnyre, kjo ėshtė e ngjashme me pyetjen qė iu bė Zotit Jisu Krisht:
    "Ata e pėrgjonin me kujdes, dhe i dėrguan informatorė, duke pretenduar se ishin njerėz tė ndershėm, pėr ta kapur nė fjalėt e tij dhe mė pas t'ia dorėzonin autoritetit dhe pushtetit tė guvernatorit. Ata e pyetėn atė: Mjeshtėr, ne e dimė qė ju flisni dhe mėsoni me drejtėsi dhe nuk mban pėr askėnd, por mėson rrugėn e Perėndisė sipas sė vėrtetės. A ėshtė e lejueshme qė ne t'i paguajmė taksė Ēezarit?
    Duke ditur ligėsinė e tyre, ai tha: "Mė trego njė denar: imazhi dhe mbishkrimi i cilit ėshtė aty? U pėrgjigjėn, i Ēezarit.
    Dhe ai tha: Jepja, pra, Ēezarit atė qė i pėrket Ēezarit dhe Perėndisė atė qė i pėrket Perėndisė.
    Kėshtu qė ata nuk mund ta kapnin atė nė sytė e njerėzve dhe duke u mrekulluar me pėrgjigjen e tij, ata heshtėn "(Lk 20 : 20-26).
    Dikotomia e mėsipėrme zgjidhet nė kėtė mėnyrė: ne jetojmė nė njė botė tė rėnė ku mėkati ka shtrembėruar si natyrėn tonė njerėzore dhe natyrėn nė pėrgjithėsi, dhe kjo shpjegon edhe homoseksualitetin e kafshėve.
    "Prandaj, ashtu si mėkati hyri nė botė me anė tė njė njeri tė vetėm dhe vdekja me mėkat, kėshtu edhe vdekja arriti tė gjithė njerėzit, sepse tė gjithė mėkatuan" (Rom 5:12).
    Njeriu nė pėrgjithėsi ėshtė bėrė "i kėnaqur me mėkatin". Por Zoti nė asnjė mėnyrė nuk e ka privuar vullnetin e tij tė lirė nga njeriu. Njė person mund t'i nėnshtrohet mėkatit ose ta sundojė atė: "Nėse bėn mirė, nuk do tė duhet ta mbash lart? Por nėse nuk bėn mirė, mėkati ėshtė shtrirė nė derėn tėnde; drejt teje ėshtė instinkti i tij, por ti sundoje atė "(Zan. 4: 7),
    Zoti i tha Kainit kur ai donte tė vriste vėllanė e tij.
    Pėr shembull, shkencėtarėt tregojnė deri nė 29 gjene pėrgjegjės pėr zhvillimin e alkoolizmit. Por kjo nė asnjė mėnyrė nuk do tė thotė qė bartėsit e kėtyre gjeneve do tė bėhen domosdoshmėrisht alkoolikė.
    Svetlana Borinskaja, njė studiuese nė Institutin e Gjenetikės sė Pėrgjithshme tė Akademisė Ruse tė Shkencave, tha nė njė nga intervistat e saj: "Ne tashmė e dimė qė njė person mund tė marrė gjenet pėrgjegjės pėr zhvillimin e alkoolizmit nga prindėrit e tyre, por probabilitetin pėr tu bėrė njė alkoolist ėshtė 50%.
    Ne duhet tė kujtojmė se natyra na jep lirinė e zgjedhjes ".
    Perėndia gjithmonė e lejon njeriun tė ndihet i lirė tė zgjedhė midis mėkatit dhe urdhėresave.
    Nėse njė person ka njė predispozitė gjenetike ose njė predispozitė tjetėr ndaj ndonjė mėkati, nuk do tė thotė se nuk ka vullnet tė lirė. Do tė thotė se ai do tė ketė nevojė pėr mė shumė ndihmė nga Zoti nė luftėn kundėr kėtij mėkati, por ai do tė jetė nė gjendje tė marrė njė shpėrblim mė tė madh nė parajsė pėr njė fitore tė tillė.
    Sidoqoftė, nė botėn moderne, nuk ėshtė zakon tė flitet pėr mėkatėsinė e natyrės njerėzore. Pėrkundrazi, njeriu nė gjendjen e tij tė tanishme tė rėnė njihet si metoda e gjithēkaje. "Njė person, jeta dhe shėndeti i tij, nderi dhe dinjiteti, paprekshmėria dhe siguria njihen nė Ukrainė si vlera mė e lartė shoqėrore" (neni 3 i Kushtetutės sė Ukrainės). Dhe nėse mėkatėsia e njė personi hiqet nga kllapa, dhe ai person njihet si "vlera mė e lartė", atėherė ne jemi nė kthetrat e dikotomisė sė mėsipėrme.
    Protestantėt kanė njohur prej kohėsh tė drejtat e personave LGBT dhe tani katolikėt kanė marrė kėtė rrugė. Por as tė parėt dhe as tė dytėt nuk janė tė gatshėm ta njohin Zotin si mizor dhe tė pamėshirshėm.
    Kjo do tė thotė se mbetet vetėm opsioni i dytė, qė ėshtė korrigjimi i Biblės. Por kjo ka thjesht pasoja katastrofike pėr krishterimin.
    Pasojat e njė "adaptimi" tė Biblės nė prirjet e shoqėrisė
    Sė pari, nėse Bibla "ėshtė e gabuar" nė dėnimin e saj tė homoseksualitetit, atėherė mund tė jetė e gabuar edhe nė ēėshtje tė tjera. Si rezultat, autoriteti i Shkrimit si zbulesė e Zotit pėr njerėzit ėshtė shkatėrruar. Pasi ta kenė "korrigjuar" Biblėn njė herė, njerėzit do ta korrigjojnė atė pėrsėri dhe pėrsėri, duke e pėrshtatur atė me mėkatet e tyre.
    Bibla si Logos do tė zhduket.
    Do tė ketė njė situatė pėr tė cilėn Amosi profetizoi: "Ja, ditėt do tė vijnė, - thotė Zoti, Zoti - kur unė do tė dėrgoj urinė nė tokė, jo uri pėr bukė, as etje pėr ujė, por pėr tė dėgjuar fjalėn e Zotit.
    Atėherė ata do tė shkojnė. Enden nga deti nė det dhe enden nga veriu nė lindje, duke kėrkuar fjalėn e Zotit, por nuk do ta gjejnė "(Am 8: 11-12).
    Sė dyti, Shkrimi i Shenjtė ėshtė shkruar nga profetėt (Dhiata e Vjetėr) dhe apostujt (Dhiata e Re).
    Dhe Besorja pėrmban fjalėt e mėposhtme: "Unė besoj <...> nė Shpirtin e Shenjtė <...> i cili foli pėrmes profetėve". Kjo do tė thotė, ne rrėfejmė se Shpirti i Shenjtė foli pėrmes profetėve dhe mė pas pėrmes apostujve.
    Duke njohur "gabueshmėrinė" e Shkrimit, ne kėshtu mohojmė punėn e Shpirtit tė Shenjtė nė Kishė, tė Dhjatės sė Vjetėr dhe tė Dhiatės sė Re.
    Dhe nėse Fryma e Shenjtė nuk ėshtė nė Kishė, kush i bėn sakramentet, kush i fal mėkatet, kush na bėn pjesėmarrės nė trupin dhe gjakun e Krishtit?
    Nėse Shpirti i Shenjtė nuk ėshtė nė Kishė, atėherė "besimi ynė ėshtė i kotė": "Por nėse Krishti nuk ėshtė ringjallur, atėherė predikimi ynė ėshtė i kotė dhe besimi juaj ėshtė i kotė" (1 Kor 15:14).

    Prandaj, njohja e tė drejtave tė personave LGBT nuk ėshtė njė lloj "mirėsie" ose "dashurie" pėr sodomitėt - por ėshtė njė heqje dorė efektive e krishterimit, ėshtė copa e temjanit qė ne jemi thirrur, edhe nė ndonjė mėnyrė zyrtare, pėr ta hedhur nė altarin e idhullit, gjė qė nė asnjė rast nuk duhet tė bėhet....!
    Sepse, pavarėsisht nėse jemi tė vetėdijshėm pėr kėtė, pavarėsisht nėse jemi dakord brenda nesh ose jo, ne do tė kryejmė njė veprim mohimi.



    Burimi: Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoks, 23 janar 2021
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #266

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Citim Postuar mė parė nga arbereshi_niko Lexo Postimin
    Njė tempull antik nė Granada tė Spanjės, i'u transferua zyrtarisht njė komuniteti orthodhoks.


    Nė datėn 23 janar 2021 u mbajt njė ceremoni pėr transferimin
    zyrtarisht tė kishės kushtuar apostullit Shėn Bartolomeo,
    e ndėrtuar nė shekullin e XVI nė Granada, komunitetit orthodhoks lokal tė Patriarkanės moskovite.
    Kjo marrėveshje un firmos pas akordesh tė arritura
    pėrgjatė takimit tė jerarkut tė Kishės orthodhokse ruse,
    kryepiskop Nestorit
    tė Madritit dhe Lisbonės me
    kardinalin e Granadės, Fransisko Javier Martinez Fernandez.
    Ceremonia u mbajt pas kryerjes sė liturgjisė
    nė nder tė apostull Bartolomeut.
    Kryepiskopi Nestor i'u drejtua kardinalit tė Granadės,
    Fransisko Javier Martinez Ferdinandez, me fjalė tė thella falenderimi
    nė ndihmėn qė dha pėr gjetjen e kėtij vedi lutjeje
    pėr komunitetin orthodhoks tė Kishės ruse.



    Burimi: mospat.ru

    Duke iu drejtuar famullitarėve dhe mysafirėve, Kryepiskopi Nestor shprehu
    mirėnjohjen e tij tė thellė pėr Kryepeshkopin Katolik pėr marrėdhėniet e tij tė mira
    prej njė kohė tė gjatė me Kishėn Orthodhokse Ruse.
    Komuniteti Orthodhoks i Granadės ekziston qė nga viti 2015,
    fillimisht i mbėshtetur nga njė prift nga Patriarkana e Kostandinopojės.
    Pas pushtimit tė territorit tė Kishės Ukrainase nga Konstandinopoja nė 2018,
    u vendos transferimi i famullisė nėn juridiksionin e Patriarkanės sė Moskės.
    Nė tetor, me kėrkesė tė Kryepiskopit Nestor, Kryepeshkopi i Granadės
    vendosi tė transferojė kishėn e Shėn Bartolomeut nė famullinė Orthodhokse tė Mbrojtjes sė Shenjtė.
    Kisha gjendet nė qendrėn historike tė qytetit.
    Ndėrtimi i saj pėrfundoi nė 1574.
    Shumė komunitete tė reja Orthodhokse janė zhvilluar nė Spanjė dhe Portugali vitet e fundit.
    Kisha Ukrainase hapi dy famulli nė dy muaj nė fund tė vitit 2017 dhe nė fillim tė vitit pasues,
    pėr dy herė nė tė njėjtin muaj, i janė dhėnė toka Kishės Ruse nė Portugali pėr tė ndėrtuar.
    Nė Mars tė vitit 2018, njė kishė u shenjtėrua nė qytetin bregdetar spanjoll tė Torrevieja dhe nė shtator tė tė njėjtit vit,
    filloi ndėrtimi i njė kishe nė Estepona, po nė Spanjė.
    Nė nėntor tė vitit 2019, manastiri i parė orthodhoks rumun u shenjtėrua nė Portugali dhe
    nė Shtator tė tė njėjtit vit Patriarkana e Moskės filloi ndėrtimin e kishės sė saj tė parė nė Portugali.
    Nė tetor tė 2018, festa e 200 shenjtorėve tė Spanjės dhe Portugalisė u festua pėr herė tė parė nga episkopėt rumunė dhe rusė nė Spanjė,
    dhe nė dhjetor tė atij viti Kisha Ruse shtoi 80 shėnjtorė tė gadishullit Iberik nė kalendarin e saj.


    Burimi: OrthodoxChristianity
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #267

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    PATRIARKANA E RUMANISĖ:

    EVROPA NUK MUNDET TĖ NA IMPONOJĖ SI DUHET TĖ FUNKSIONOJNĖ KISHAT


    Zėdhėnsi i Patriarkanės sė Bukureshtit, Vasili Basesku, shprehu nė mėnyrė kategorike pozicionin e Kishės sė Rumanisė, pėr aktivitetet e Tempujve tė Shenjtė.
    Motivi i deklaratės sė Vasili Baseskut ishte pas sugjerimeve qė Bashkimi Evropian i bėri qeverisė rumune pėr aktivitetet e Tempujve tė Shenjtė, nė lidhje me Covid-19.
    "Kurrė BE-ja nuk mund tė na thotė si duhet tė funksionojė jeta ekleziale nė Kishėn tonė.
    Jemi pėrgatitur duke marr masat mbrojtėse ( maska, ilaēe antisetike, spazma, disinfektante etj. ).
    "Por qė sot e tutje kishat e Rumanisė nuk do tė mbyllen nė asnjė mėnyrė" tha zėdhėnėsi i Patriarkanės rumune.
    Ai shtoi mė tej " ashtu si supermerkatat, magazina tė mėdha, ku mijėra punėtorė dhe klientė ( myshteri ) tė cilėt veprojnė duke aplikuar mizurat nė mėnyrė rigoroze, po kėshtu edhe kishat e shenjta kanė vepruar, duke respektuar mizurat kundėr pandemisė".
    " Nuk ėshtė e mundur qė tė na sinjalizojnė "pjesėmarrjet" , janė tė paarėsyeshme dhe antiekleziale kėto ndėrhyrje ndaj Kishės dhe besimtarėve" theksoi Basesku.
    Duke pėrfunduar, zėdhėnėsi i Kishės sė Rumanisė sqaroi se Tempujt e Shenjtė do tė funksionojnė normalisht me pjesėmarrjen e besimtatrėve duke respektuar masat mbrojtėse anti-covid.


    Burimi: basilica.ro
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #268

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Patriarku Kirill: Mbani Urdhėresat, qė ti bėni ballė sprovave tė sotme apokaliptike.



    Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill i Moskės dhe i gjithė Rus've iu drejtuan episkopėve, klerikėve dhe besimtarėve tė mbledhur mė 1 shkurt, nė kremtimin e dymbėdhjetė vjetorit tė fronėzimit tė tij si primat i Kishės Ruse, duke folur pėr peshėn e kryqit tė misionit nė Krishtin.
    Kisha dhe natyra apokaliptike e sprovave tė shekullit 21.
    Pasi kremtoi Liturgjinė Hyjnore nė Katedralen e Krishtit Shpėtimtar nė Moskė, patriarku falenderoi episkopėt tė cilėt bashkėcelebruan me tė nė kėtė rast, "megjithė rrethanat e kufizuara tė jetės sonė aktuale shoqėrore".
    Dita e shugurimit episkopal ėshtė dita mė e madhe nė jetėn e ēdo episkopi,kur pėrgjegjėsia mė e madhe i imponohet, nga providenca hyjnore. Dhe ėshtė e pamundur tė mbash vetėm kėtė peshė dhe kėtė pėrgjegjėsi, por kjo bėhet e mundur vetėm me hirin e Zotit pėrmes lutjeve tė besimtarėve, thotė Shenjtėria e Tij raporton Patriarkia.ru.
    Dikush mund ta shpėtojė shpirtin e tij nė vetmi, "por ėshtė e pamundur tė jesh pėrgjegjės pėr shpėtimin e popullit tė Zotit nė vetmi", vazhdoi Patriarku Kirill, duke kėrkuar lutjet e episkopėve, klerikėve, murgjve dhe laikėve.
    Dhe duke kaluar te themelet shpirtėrore tė sprovave apokaliptike qė Kishės bashkėkohore i duhet tė pėrballet, patriku tha nė predikimin e tij:
    Kohėt tona nuk po bėhen mė tė lehta ose mė tė qeta, dhe pandemia virale qė na ka goditur tė gjithėve ėshtė gjithashtu njė shenjė e kėtij ankthi dhe vėshtirėsie. Kjo ėshtė vetėm njė shenjė materiale, por ka kaq shumė shenja tė fshehura shpirtėrore tė problemeve qė prekin jetėn e kaq shumė njerėzve! Dhe nėse vijmė tek shkaku kryesor i kėtij problemi, sigurisht qė nuk janė faktorė materialė, tė cilėt nuk pėrkeqėsohen me kalimin e viteve, megjithėse ky proces preku edhe njerėzit tanė gjatė pandemisė.
    Sė pari, nuk bėhet fjalė aq shumė pėr tundimet dhe vėshtirėsitė materiale , sa pėr tundimet thjesht shpirtėrore.
    Ne e kuptojmė dhe e shohim - dhe kur them "ne" dua tė them e gjithė Kisha - qė sprovat qė po kalon Kisha e shekullit 21 janė padyshim apokaliptike. Kėto janė prova tė lidhura kryesisht me besimin tonė, me besnikėrinė tonė ndaj Zotit, me aftėsinė tonė pėr tė jetuar sipas Ligjeve tė Zotit - duke mos e shpallur besimin vetėm me fjalė ose duke shkuar nė kishė nga zakoni, por duke ndjekur bazat e besimit tonė, urdhėresat hyjnore nė jetėn tonė, pėrmes tė cilave shpėtimi dhe mirėqenia e vėrtetė e jetės njerėzore arrihen me hirin e Zotit, si kėtu nė tokė, dhe, natyrisht, nė Mbretėrinė e Qiejve.
    Shenjtėria e tij pėrfundoi duke pėrsėritur kėrkesėn e lutjeve qė nevojiten, nga e gjithė Kisha pėr tė pėrballuar vėshtirėsitė e misionit tė tij si primat.


    Burimi: orthochristian.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #269

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Skizmatikėt pendohen pėr sekuestrimet e bėra.




    Disa skizmatikė tė pėrfshirė nė sekuestrimet me dhunė tė njė kishe nė provincėn Rovno tė Ukrainės perėndimore u penduan pėr veprimet e tyre kundėr Kishės, pasi panė besimtarėt e Kishės Kanonike tė Ukrainės nė mėnyrė paqėsore tė ndėrtonin njė kishė tė re pėr veten e tyre.
    Mitropoliti Antonij i Borispol-it dhe Brovarij, Kancelar i Kishės sė Ukrainės, tregoi historinė prekėse nė njė episod tė fundit tė Ранок з Інтером (Mėngjes me Inter), siē raportohet nga Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoks.
    Siē kujtoi Mitropoliti , shumė prej atyre qė u pėrfshinė nė vjedhjen e njė kishe besimtarėve kanonikė nė Rovno, mė pas morėn pjesė nė shenjtėrimin e vendit tė ri tė adhurimit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės njė vit mė vonė. "Dhe ata po qanin pėr atė qė kishin bėrė. Ata mė thanė: 'Na falni, ne nuk kuptuam se ēfarė po bėnim nė atė moment'," tha Mitropoliti Antonij.
    Disa priftėrinj gjithashtu u penduan pėr mėkatin e skizmės dhe u kthyen nė Kishėn kanonike.

    Njė tjetėr episkop i kishės orthodhokse kanonike ukrainase, Hirėsia e Tij Mitropoliti Kliment i Irpin-it, kreu i Departamentit tė Informacionit dhe Edukimit, i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, kohėt e fundit foli pėr konfiskimet e kishave, duke vėnė nė dukje qė sikur skizmatikėt tė ndėrtonin kishat e tyre, nė vend qė t'ia vjedhin Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, nuk do tė kishte konflikte.
    Kujtojmė se "mitropoliti" Epifanij Dumenko i "kishės ortodokse tė Ukrainės" asaj skizmatike, parashikoi njė valė tė dytė konfiskimesh tė kishave, tė cilat ai e quan "kalime".
    Ndėrkohė, Kisha Orthodhokse e Ukrainės po pėrgatitet nė lutjet e saj, duke parashikuar njė rritje tė njė presioni dhe persekutimi tė tillė nė muajt pėrpara vizitės sė Patriarkut Bartolomeu nė Ukrainė nė verė.


    Burimi: www.ortodossiatorino.net
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #270

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mitropoliti Athanasios pėr besimtarėt ukrainas: qėndroni besnikė ndaj Mitropolitit Onufrij.


    Episkopi qipriot shprehu dashurinė dhe mbėshtetjen e tij pėr komunitetet e persekutuara tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės dhe u kėrkoi besimtarėve tė qėndrojnė besnikė ndaj Kishės kanonike tė udhėhequr nga Mitropoliti Onufrij.

    Episkopi i Kishės Orthodhokse Qipriote, Metropoliti Athanasios i Limasolit, ftoi besimtarėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės tė kujtojnė se pėrndjekjet dhe sprovat herėt a vonė do tė kapėrcehen, duke ftuar "vėllezėrit tanė tė qėndrojnė besnikė tė Kishės dhe tė mitropolitit kanonik tė Ukrainės, Onufrij ".
    Episkopi lėshoi ​​kėtė koment pėr korrespodentin e Bashkimit tė Gazetarėve Orthodhoksė pasi pa filmin "Besnikėt: njė himn dashurie", i cili tregon fatin e besimtarėve tė fshatrave Butijn dhe Kinakhivtsi, tė cilėt kanė humbur dy kishat e tyre pas sulmeve tė banditėve qė aderojnė nė "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės", por ata nuk e kanė humbur shpresėn dhe dashurinė pėr njėri-tjetrin dhe gjithashtu ndaj persekutuesve tė tyre.


    "Me trishtim dhe dhimbje tė madhe nė zemrat tona, ne jemi dėshmitarė tė persekutimit dhe sulmeve, tė zhvilluara kundėr vėllezėrve tanė tė Krishterė Orthodhoksė nė Ukrainė, tė cilėt po mbrojnė besimin e tyre tė vėrtetė dhe besnikėrinė e tyre ndaj Kishės Kanunore tė Mitropolit Onufrij", tha Mitropoliti Athanasios.
    "Ne shprehim solidaritetin tonė, dashurinė tonė dhe lutjet tona dhe i nxisim vėllezėrit tanė tė qėndrojnė besnikė ndaj Kishės sonė dhe Mitropolitit Kanonik tė Ukrainės, FortLumturisė sė Tij Onufrij. Shpresojmė qė hiri i Zotit t'i mbėshtesė, t'i forcojė dhe ata duhet tė jenė tė sigurt se njė ditė persekutimet dhe sprovat do tė kapėrcehen dhe e vėrteta e Krishtit dhe kanuniteti i Kishės do tė shkėlqejnė, sipas Ungjillit tė Zotit ".
    Episkopi u uroi tė gjithė besimtarėve tė Kishės Orthodhokse Ukrainase forcė dhe bekim nga Zoti nė Shpirtin e Shenjtė.
    Kujtojmė qė mė parė Mitropoliti Athanasios, midis episkopėve tė tjerė tė Kishės Orthodhokse Qipriote, kishte kundėrshtuar pėrkujtimin liturgjik tė skizmatikut Sergej (Epifanij) Dumenko nga Kryepiskopi Krisostomos.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #271

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Patriarkana e Gjeorgjisė: "Aprovojmė vendimin pėr vaksinimin jo tė detyrueshėn".



    Sinodi i Shenjtė i Gjeorgjisė, nė fund tė punimeve, deklaroi qė aprovon vendimin qė vaksinimi tė mos jetė i detyrueshėm.
    Pastaj, organi drejtues i kishės gjeorgjane, afirmoi qė ekspertėt e shėrbimit shėndetėsor publik tė disa vendeve, kanė opinione tė ndryshme nė lidhje me kėtė proces.
    Sinodi i Shenjtė ka theksuar qė nuk do tė mbajė asnjė pėrgjegjėsi pėr "propagandėn" e vaksinave, pasi qė kjo ėshtė nėn kompetencat e mjekėve.
    Ka shtuar gjithashtu qė, asnjė nuk duhet tė presekutohet nė asnjė formė, nėse nuk pranon vaksinimin...
    Duhet vėnė re se Sinodi i Shenjtė ka shprehur hapur dyshimet mbi origjinėn e vaksinave, duke nėnvizuar qė zyrtarėt e shėndetėsisė duhet tė shpjegojnė pėr rreziqet qė shoqėrohen me vaksinat, duke pėrfshirė kėtu edhe efektet anėsore dhe ndėrlikimet qė mund tė shkatojė....


    Burimi: Romfea.gr. 13/02/2021.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #272

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Si e mbron Orthodhoksinė "mbrojtėsi i saj nė vijėn e parė tė frontit"?



    Ėshtė njė postim pak i gjatė, por ju garantoj qė nuk ėshtė humbje kohe...
    ( shėnim i pėrkthyesit ).



    -Kreu i kryepeshkopatės sė Fanarit nė Shtetet e Bashkuara, Elpidoforos, e quajti Patriarkun Bartolomeu "mbrojtės i vijės sė parė tė frontit pėr Orthodhoksinė".
    Artikulli analizon nėse ėshtė vėrtet kėshtu.
    Mė 5 shkurt 2021, kreu i kryepeshkopatės sė Patriarkanės sė Kostandinopojės nė Shtetet e Bashkuara, Kryepiskopi Elpidoforos, e quajti Patriarkun Bartolomeu "mbrojtėsin e vijės sė parė tė Orthodhoksisė".
    Ne jemi dakord qė fraza "mbrojtėsi i vijės sė parė tė Orthodhoksisė" tingėllon me zė tė lartė, qė do tė thotė se duhet tė konfirmohet nga faktet. Kryepiskopi Elpidoforos nuk ka dhėnė ndonjė fakt, kėshtu qė ne duhet t'i kėrkojmė vetė.
    Orthodhoksia mund dhe duhet tė mbrohet tė paktėn nė katėr drejtime: nga herezitė, pėrēarjet, jokristianėt dhe ndikimi i dėmshėm i mėkatit tek tė krishterėt. Pra, le tė shohim
    si vepron saktėsisht lideri i Fanarit nė secilėn nga kėto drejtime.

    -Mbrojtja nga herezitė;

    Nė vitet e fundit, Patriarkana e Kostandinopojės ka intensifikuar pėrpjekjet pėr t'u bashkuar me katolikėt. Gjatė takimeve tė shpeshta me pėrfaqėsuesit e Kishės Katolike Romane, Fanari ka theksuar nė mėnyrė tė pėrsėritur nevojėn pėr "kapėrcimin e skizmės mijėvjeēare" dhe hyrjen nė bashkėsi eukaristike. Nė tė njėjtėn kohė, fanariotėt duket se nuk shohin ndonjė pengesė serioze teologjike pėr njė liturgji tė pėrbashkėt me katolikėt. Pėr shembull, gjatė vizitės sė tij tė fundit nė malin Athos ( Mali i Shenjtė ), kreu i fanarjot deklaron se ekzistojnė vetėm ndryshime historike, nė vend se dogmatike, midis tė krishterėve orthodhoksė dhe katolikė. Ky pozicion e lejon atė me qetėsi tė kryejė lutje tė pėrbashkėta me pėrfaqėsuesit e hierarkisė katolike dhe tė heshtė pėr pyetjet e njė natyre dogmatike gjatė fjalimeve tė shumta nė takime tė ndryshme ekumenike.
    Nė tė njėjtėn kohė, mė 29 qershor 1995, nė katedralen e Shėn Pjetrit Apostull, nė prani tė Patriarkut Bartolomeu I, Papa Gjon Pali II nė predikimin e tij shprehu shpresėn se "doktrina tradicionale e Filioque" do tė qartėsohej . Epo, do tė dukej se kjo ishte njė mundėsi e shkėlqyer pėr Patriarkun Bartolomeu pėr tė ofruar njė shpjegim tė tillė pikėrisht nė atė moment! Pėr mė tepėr, njė vlerėsim orthodhoks i temės sė diskutueshme tė Filioque u dha, nė veēanti, nė njė dokument tė titulluar: "Letra e Patriarkėve Lindorė mbi Besimin Orthodhoks" tė vitit 1848, e cila thotė se "Kisha e Shenjtė, Katolike dhe Apostolike, etėrit e shenjtė ... proklamuan me paqe se ky mendim i ri qė Shpirti i Shenjtė buron nga Ati dhe Biri ėshtė herezi e pastėr dhe pasuesit e tij, kushdo qė tė jenė, janė heretikė ... shoqėritė qė janė pjesė e saj janė shoqėri heretike , dhe ēdo bashkim shpirtėror me ta e fėmijėve orthodhoksė me kishėn katolike ėshtė e paligjshme ".
    A e di Patriarku Bartolomeu ekzistencėn e kėtij dokumenti?
    Ska dyshim.
    A e dini se ishte klauzola Filioque qė shkaktoi pėrēarjen midis Orthodhoksėve dhe Katolikėve? ( nė 1054 )
    Sigurisht.
    Njė nga mbėshtetėsit mė tė zellshėm tė Fanarit, Mitropolit Hierotheos (Vlakos), njė njeri i cili aktualisht po zhvillon nė mėnyrė aktive doktrinėn e "tė parit pa tė barabartė", tregon se nė kohėrat antike "tė gjitha pėrpjekjet pėr tė bashkuar" Kishat "pas skizmės sė vitit 1054 kishte si ēėshtje qendrore herezinė e Filioque-s dhe tė gjitha aspiratat e Orthodhoksėve pėr t'i afruar Latinėt me besimin Orthodhoks u ndeshėn me mėsimet e tyre dogmatike mbi Filioque ...
    Skizma midis dy Kishave ishte pėr shkak tė herezisė Filioque ... dhe Etėrit e Kishės argumentojnė se ėshtė e pamundur tė kthehet papizmi nė Kishėn Orthodhokse nga e cila ra, nėse nuk largohet nga herezia e Filioque!.
    Atėherė, pėrse as nė 1995 e as mė pas Patriarku Bartolomeu nuk u pėrpoq tė shprehte mėsimet orthodhokse mbi procesionin ( burimin ) e Shpirtit tė Shenjtė nė ndonjė nga fjalimet e tij?
    Ndoshta, sepse ai tashmė e ka zgjidhur vetė kėtė problem (tė Filioque). Kėshtu, nė vitin 2007, duke komentuar dokumentin pėrfundimtar tė takimit plenar tė 10-tė tė Komisionit tė Pėrzier Teologjik Orthodhoks Katolik nė Ravena, kreu i Fanarit nėnvizoi pengesėn kryesore tė dialogut me Katolikėt. Dhe kjo nuk ėshtė aspak Filioque:
    "Nėse, me ndihmėn e Zotit, arrijmė
    njė marrėveshje me Kishėn Katolike mbi kuptimin e termit 'primat' siē ishte nė mijėvjeēarin e parė, atėherė patriarku ekumenik nuk do tė ketė vėshtirėsi nė njohjen e pėrparėsisė sė Selisė Romake dhe nė marrjen e vendit tė dytė - atė qė kishte mė parė skizma ".
    Papa Franēesku gjithashtu pajtohet me kreun e Fanarit, i cili nė shtator 2019 deklaroi se "dialogu i sotėm teologjik midis Kishės Katolike dhe Kishės Orthodhokse, nė shėrbim tė unitetit tė Kishės sė Krishtit, po pėrpiqet tė gjejė njė kuptim tė pėrbashkėt tė pėrparėsisė tė ipeshkvit tė Romės dhe tė sinodalitetit ".
    Papa nga ana e tij theksoi se anėtarėt e Shoqėrisė pėr Ligjin Lindor tė Kanunit, nėnkryetar i tė cilit ėshtė patriku Bartolomeu, "duke dėgjuar njėri-tjetrin, krahasojnė traditat dhe pėrvojat pėr tė gjetur mėnyrat e unitetit tė plotė". Superioriteti, traditat dhe pėrvoja janė ato qė, sipas mendimit tė papės dhe kreut tė Fanarit, ndan katolikėt dhe orthodhoksėt.
    As dogma, as mėsime heretike mbi procesionin e Shpirtit tė Shenjtė nga Ati dhe Biri, por "traditat".
    Prandaj, nė bazė tė kėtyre fakteve, ne mund tė konkludojmė se ėshtė e pamundur tė quhet Patriarku Bartolomeu mbrojtės i Orthodhoksisė pėrballė herezive.

    -Mbrojtja nga skizma;

    Edhe apostull Pavli i paralajmėroi tė krishterėt: "Unė rekomandoj, vėllezėr, tė keni kujdes nga ata qė shkaktojnė pėrēarje dhe pengesa kundėr doktrinės qė keni mėsuar: rrini larg tyre. Ata, nė fakt, nuk i shėrbejnė Krishtit Zotit tonė, por barkut dhe me njė fjalim solemn dhe lajkatar ata mashtrojnė zemrėn e tė thjeshtėve ". (Rom 16: 17-18).
    Sipas mendimit tė Shėn Joan Gojartit, "Krijimi i pėrēarjeve nė Kishė nuk ėshtė mė pak e keqe sesa tė biesh nė herezi ... mėkati i skizmės nuk lahet as nga gjaku i martirizimit" (Interpretimi i Letrės drejtuar Efesianėve) )
    Nga kėto fjalė mund tė kuptojmė se skizma ėshtė njė e keqe e madhe pėr Kishėn dhe detyra e ēdo tė krishteri, pėr tė mos pėrmendur njė episkop ose njė patriark, ėshtė tė shpėtojė Kishėn nga kjo e keqe.
    Sidoqoftė, duke i dhėnė Tomos skizmatikėve ukrainas, Patriarku Bartolomeu tashmė ka shkaktuar njė pėrēarje nė Orthodhoksinė Botėrore nė pėrgjithėsi dhe nė Kishat individuale lokale nė veēanti. Nė tė njėjtėn kohė, vetė udhėheqėsi i Fanarit ėshtė i vetėdijshėm se tė bėhesh nismėtar i njė pėrēarje nė Orthodhoksi nuk ėshtė diēka me tė cilėn ai do tė dėshironte tė hynte nė historinė e Kishės.
    Kjo ėshtė arsyeja pse ai preferon tė mos vėrejė prishjen e unitetit eukaristik me Kishėn Orthodhokse Ruse, ai nuk dėgjon mendimin e Kishave tė tjera mbi "ēėshtjen e Ukrainės", por pohon se "nuk ka skizėm" nė Orthodhoksi.

    Sidoqoftė, episkopėt dhe madje primatėt e Kishave tė tjera lokale (dhe jo vetėm Kisha Orthodhokse Ruse) nuk pajtohen kategorikisht me kėtė dhe besojnė se ishin veprimet e Patriarkut Bartolomeu qė sollėn Orthodhoksinė Botėrore nė njė gjendje tė ndarjes efektive. Kėshtu, Patriarku Irinej i Serbisė i kishte kėrkuar kreut tė Patriarkanės sė Kostandinopojės qė tė mos ndėrhynte nė punėt kishtare tė Ukrainės, duke e paralajmėruar atė pėr pasojat.
    Episkopi Jovan (Mladenović), kreu i kryepeshkopatės Beograd-Karlovaē tė Kishės Orthodhokse Serbe, tha se "kur patriarku nė njė takim personal iu lut patriarkut ekumenik tė mos ndėrhynte nė Ukrainė, tė mos provokonte njė pėrēarje, Bartholomeu nuk donte pėr ta dėgjuar.
    Patriarku serb mė pas i tha: "Ju do tė marrni pėrgjegjėsinė e plotė pėr atė qė ndodhi. Dhe kam frikė se nuk do tė mbetesh vetėm nė Bosfor ".

    Mendimi se Patriarku Bartolomeu shkaktoi njė pėrēarje mbėshtetet gjithashtu nga episkopėt e Kishės Orthodhokse Greke. Kėshtu shkruan Mitropoliti Serafim i Pireut: "Patriarku Ekumenik u pėrpoq, me ndihmėn e autoqefalisė ukrainase, tė drejtojė (me sa duket) njė grusht njerėzish, njė pakicė tė parėndėsishme tė popullit ukrainas, nė 'rrugėn e shpėtimit'. Dhe ēfarė bėri ai? Ai nuk arriti t'i vinte nė "rrugėn e shpėtimit", por nė tė njėjtėn kohė ai krijoi njė skizėm pan-Orthodhokse.
    A ishte njė "fitore" e Patriarkanės Ekumenike?
    Pra, a e mbron Patriarku Bartolomeu Kishėn Orthodhokse nga pėrēarja? Jo jo Krijoi skizmėn.

    -Mbrojtja nga jo tė krishterėt.

    Ne vėrejmė vetėm dy fakte:
    ● Marrėveshja e heshtur pėr shndėrrimin e shenjtėrores kryesore tė Kostandinopojės, Hagia Sophia, nė njė xhami nga autoritetet turke.
    ● Mungesa e predikimit ungjillor nė territorin e Turqisė nga Patriarkana e Kostandinopojės dhe, si pasojė, zhdukja graduale e tė krishterėve orthodhoks nė vend.
    Po, Patriarku Bartolomeu nuk e dėnoi me forcė shndėrrimin e Shėn Sofisė nė njė xhami. Nė fakt, nuk vijoi asnjė procesion i kryqit, asnjė shėrbim lutjeje, apo edhe njė protestė e vetme nga Patriarku Bartolomeu. Gjatė gjithė kėsaj kohe, udhėheqėsi i Fanarit rri plotėsisht i heshtur. Dhe vetėm dy javė para ndryshimit tė statusit tė Sofisė, patriarku e tregoi me frikė se ngjarja qė afronte e kishte trishtuar.
    Dhe njė javė mė vonė ai tha se Hagia Sofia ėshtė njė vend takimi dhe solidariteti midis krishterimit dhe Islamit. Mė shumė sesa njė pozicion i ēuditshėm, pėr njė patriark qė ėshtė privuar nga shenjtėrorja kryesore e Kishės sė tij.
    Dhe ēėshtja nuk ėshtė as se Patriarku Bartolomeu kishte frikė pėr jetėn e tij dhe pėr kėtė arsye heshti. Jo, tani patriarku i Kostandinopojės nuk kėrcėnohet nga kjo, gjithēka tashmė ėshtė e qartė. Ai kishte frikė se mos dėbohej nga Turqia dhe, sė bashku me Hagia Sofia, do tė humbiste pak nga ē'kishte: vendbanimin e tij nė Fanar dhe "tė drejtėn" pėr t'u quajtur "patriark i Kostandinopojės". Ishte kjo "e drejtė" simbolike qė u tregua mė e rėndėsishme pėr tė sesa Hagia Sophia (shėn Sofia ).
    Nė kėtė drejtim, a ia vlen tė pyesim pėr zhdukjen aktuale tė Orthodhoksisė nė Turqi? Pėr shembull, nė fillim tė shekullit tė 20-tė, popullsia Orthodhokse e vendit ishte 45% (d.m.th. gati gjysma e tė gjithė banorėve) dhe 38% e popullsisė ishin Orthodhoksė Grekė. Nė vitin 1923, nėn kushtet e shkėmbimit Greko-Turk, Grekėve Orthodhoksė iu desh tė largoheshin nga Turqia, dhe Turqit Myslimanė Greqisė. Tani numri i tė krishterėve orthodhoksė nė Turqi ka rėnė nė 0.008% tė popullsisė sė pėrgjithshme tė kėtij vendi dhe aktualisht numėron rreth 5,800 njerėz. Disa mund tė argumentojnė, siē thonė ata, se numri i tė krishterėve orthodhoksė nė Turqi ėshtė ulur jo pėr shkak tė patriarkėve tė Kostandinopojės, por pėr arsye politike.
    Dhe objektivisht ėshtė kėshtu. Por le tė mos harrojmė se pėrveē grekėve nė Turqi 100 vjet mė parė, kishte ende 7% tė popullsisė orthodhokse tė kombėsive tė tjera. Nėse e projekton nė
    situatėn aktuale, i bir rreth 6 milion njerėz, dhe jo 6 mijė tė sotėm. Ku u zhdukėn ata? Pėrgjigja ėshtė e thjeshtė: ata janė bėrė myslimanė ose ateistė.
    Shumica e dioqezave orthodhokse tė Patriarkanės sė Kostandinopojės ekzistojnė vetėm nė mėnyrė nominale, pa kisha dhe famullitarė. Pse nuk predikohet ungjilli mes muslimanėve?
    Nga frika e vdekjes? Predikuesit e Krishtit nė Turqi nuk ka gjasa tė vriten sot.
    Nė rastin mė tė keq, ata pėrballen me burg. Por edhe nėse ai rrezikonte vdekjen, a nuk duhet qė "pasardhėsi i apostullit Andrea i Thirruri i Parė" (Patriarku Bartolomeu shpesh flet pėr lidhjen midis Fanarit dhe kėtij dishepulli tė Krishtit), pavarėsisht kėrcėnimeve, t'u flasė myslimanėve pėr ringjalljen e Shpėtimtarit?
    Mbi tė gjitha, nėse apostujt do tė kishin vepruar siē bėn Patriarku Bartolomeu tani nė Turqi, askush nuk do tė kishte dėgjuar pėr Lajmin e Mirė deri mė tani.
    Duhet thėnė se Fanari nuk kryen aspak njė punė edukative dhe ungjillore midis muslimanėve.
    Pėr mė tepėr, "pasardhėsi i apostujve tė shenjtė", "mbrojtėsi i vijės sė parė tė Orthodhoksisė" ... ndėrpret leximin e lutjes gjatė shenjtėrimit tė ujėrave nė Theofani (sipas kalendarit Julian) nė Bursa, pėr shkak tė leximit tė namazin nė njė xhami turke.
    Pėr ēfarė lloj "mbrojtjeje" orthodhokse mund tė flasim nė kėtė rast?
    Nuk duket se ėshtė kėshtu...!

    -Mbrojtja nga mėkati.

    Le tė shohim nėse Patriarku Bartolomeu mund tė pėrcaktohet si njė mbrojtės i Orthodhoksisė pėrballė botės laike dhe mėkatit gjithnjė nė rritje.
    Ne kujtojmė pėrshėndetjen e patriarkut pėr presidentin e sapo zgjedhur tė Shteteve tė Bashkuara, Joe Biden. Nė mesazhin e tij tė urimit, kreu i Fanarit shkruan: "Pėr shkak se ai ėshtė i vetėdijshėm pėr ndjenjat e mia pėr tė gjatė viteve tė miqėsisė sonė, ai vetėm mund tė imagjinojė gėzimin dhe krenarinė time tė madhe pėr suksesin e tij nė zgjedhjen e tij si president i 46-tė. kombi i shquar, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės ". Sipas Patriarkut Bartholomeu, suksesi elektoral i Biden ėshtė i mirėpritur nga "qytetarėt e tė gjithė botės sė lirė, tė cilėve tani ju ofroni shpresė ... pėr njė tė ardhme mė tė mirė, ku mbizotėrojnė vlerat e pėrjetshme dhe idealet e njė njerėzimi tė civilizuar".
    Se cilat janė kėto "ideale" dhe "vlera" mund tė shihet gjatė ditėve tė para tė qeverisė sė Biden. Pėr shembull, Senati i Shteteve tė Bashkuara pėr herė tė parė nė histori miratoi kandidaturėn e njė ministri homoseksual tė deklaruar, Biden vetė vendosi tė emėrojė njė person transgjinor ( transgender ) nė postin e ndihmės sekretarit tė shėndetit tė Shteteve tė Bashkuara, ai lejoi njerėzit transgjinorė tė shėrbenin si ushtarak, i caktuar si njė mbėshtetės i lėvizjes LGBT si kreu i administratės sė tij, tha
    Shtetet e Bashkuara do tė promovonin tė drejtat LGBT nė tė gjithė botėn ...
    Ndoshta Biden ishte krejtėsisht ndryshe mė parė? Ku dhe pėr Patriarkun Bartholomeu, veprime tė tilla nga presidenti u bėnė njė surprizė e pakėndshme? Aspak. Pėr shumė vite Biden ka promovuar vazhdimisht abortin dhe personat LGBT.
    Ai gjithashtu kreu "martesa tė tė njėjtit seks" nė shtėpinė e saj. Pėr cilat "vlera tė pėrjetshme dhe idealet e njė njerėzimi tė civilizuar" po flet patriarku?
    Mbi tė gjitha, qėndrimi i qartė dhe antikristian i Biden nuk la indiferentė as peshkopėt katolikė dhe protestantėt.
    Pėr shembull, Joseph F. Naumann, kryepeshkop
    Katoliko Roman nė Kansas City, beson se kleri katolik "duhet tė vazhdojė tė diskutojė me Presidentin Biden pėr atė qė ėshtė aborti. Aborti nuk ėshtė kujdes shėndetėsor. Vrasja me vetėdije e njė fėmije. Marrja pjesė ose promovimi i abortit. Aborti ėshtė njė e keqe serioze".
    Nė tė njėjtėn kohė, kreu i seminarit Baptist nė Louisville, Kentucky, Albert Mohler, beson se politikat dhe zgjedhja e personelit tė Presidentit Biden po "normalizojnė" transgjinorizmin pėr amerikanėt dhe Biden po udhėheq njė "revolucion transgjinor" qė ėshtė "nė pėrplasje tė drejtpėrdrejtė" "me" lirinė fetare "dhe" lirinė e ndėrgjegjes "tė besimtarėve amerikanė.
    Ne jemi dakord qė kėto janė deklarata tė guximshme qė kritikojnė qėndrimin e Biden pėr ēėshtjen LGBT dhe abortin. Deklarata tė kėtij lloji duhej tė kishim dėgjuar, para sė gjithash, nga "mbrojtėsi i Orthodhoksisė".
    Por ne nuk kemi dėgjuar asnjė fjalė tė vetme kritike nga Patriarku Bartolomeu. Dhe heshtja, siē e dimė, ėshtė njė shenjė e pėlqimit.
    ** *
    Prandaj, pasi kemi analizuar veprimtaritė e Patriarkut Bartolomeu si kreu i Fanarit, ne mund tė pohojmė se ėshtė e pamundur tė pėrcaktohet ai si "mbrojtėsi i Orthodhokaisė".
    Njė mbrojtės i orthodhoksisė mund tė jetė njė person qė kėrkon tė vėrtetėn e Zotit dhe jo pėrfitime personale, i cili kujdeset pėr predikimin e ungjillit dhe pėr tė mos pohuar ambiciet e tij dhe qė ka frikė nga Zoti dhe jo nga njerėzit.
    Prandaj, neve na duhet tė pohojmė se Kryepiskopi Elpidoforos ka kryer njė gabim tragjik nė vlerėsimin e tij pėr Patriarkun Bartolomeu.


    Burimet: Union of Orthodox Journalists, 11 shkurt 2021
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #273

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Helenizmi nė kontekstin e historisė sė krishterė
    nga prifti Ioannis Fortomas

    Orthochristian.com, 23 shkurt 2021


    Fjala "helenizėm" pėrcjell koncepte tė ndryshme nė kohė tė ndryshme gjatė historisė sė krishterė.
    Nė mijėvjeēarin e parė donte tė thoshte vazhdimisht "paganizėm".
    Shėn Vasili pėrdor fjalėn "Helenike" pėr tė thėnė "idhujtar". Kjo ishte njė kohė kur identiteti bazohej kryesisht me Besimin.
    Kur Perandoria Romako-Lindore u shpėrbė, perandorėt e fundit shtuan frazėn "e Helenėve" nė titullin e tyre, pėrveē frazės "e Romakėve".
    Xhemisto Pletone, njė filozof i vonė bizantin (pagan) i cili vdiq rreth vitit 1453, ishte ndėr tė parėt qė "ringjalli" idenė e njė grupi kombėtar / kulturor modern grek, ashtu siē i kuptojmė ne sot.
    Sidoqoftė, ai e refuzonte Krishterimin duke pėrvetėsuar njė identitet neo-pagan; para tė gjithash, tė jesh grek (siē e kuptojmė sot identitetin helen) do tė thoshte tė jesh: njė qytetar romak, njė i krishterė orthodhoks, edhe ai qė fliste greqisht, pėrveē gjuhės amtare (armene, turke, bullgare, arvanite, rumune etj.).
    Me ardhjen e Perandorisė Osmane, perandorėt e sė cilės mbajtėn nė titullin e tyre shprehjen "tė romakėve ", u krijua sistemi "miletit"- klasifikimi i shoqėrisė nė grupe tė ndryshme fetare qė pėrbėnin shtyllėn e identitetit tė tyre.
    Nė pjesėn e krishterė orthodhokse tė miletit" romak "kishte grekė, serbė, bullgarė, etj, dhe ata vetėquheshin si "romakė" dhe u quajtėn vetė "romakė" nga Turqit.
    Konvertimi nga Krishterimi Orthodhoks nė Islam do tė thoshte miratimi i njė identiteti turk dhe bashkimi nė njė komb.
    Kjo ėshtė pikėrisht arsyeja pse sot, nė Turqinė perėndimore, shumica e turqve paraqiten (dhe sillen) nė mėnyrėn evropiane, qė ėshtė greke, pasi qė ata vijnė nga grekėt tė cilėt nė faza tė ndryshme historike pėrqafuan Islamin, gjithashtu nė Turqi kishte edhe grupe "tė ndėrmjetme", tė tilla si "kripto-tė krishterė ", tė cilėt praktikuan sė jashtmi Islamin duke ruajtur njė krishterim orthodhoks" fshehurazi "nė kisha tė fshehta me klerikė tė fshehtė. Forma tė tjera tė"miletit" ishin hebrenjtė dhe armenėt.
    Gjuha, nė kėtė kontekst fetar, ishte dytėsore. Deri nė shekullin e 20-tė, fshatrat turqishtfolėse orthodhokse greke ekzistonin nė Anadoll, ku turqishtja shkruhej me gėrma greke dhe leximet nga Shkrimet e Shenjta lexoheshin nė shėrbime nė dialektin e tyre turk, ose Karamalķdika.
    Dhe mė vonė, myslimanėt greqishtfolės ekzistuan nė vende si Trakia dhe Kreta. Kėta ishin dikur tė krishterė orthodhoksė grekė qė kishin pėrqafuar Islamin pėr statusin, pasurinė dhe influencėn qė vinte me konvertimin.
    Fakti qė gjuha nuk u pėrkthye menjėherė nė identitetin kombėtar nuk ėshtė njė fenomen lindor: francezėt e Lorenės flisnin gjermanisht dhe irlandezėt flasin akoma anglisht sot. Nė Azi, Japonishtja ėshtė shkruar me shkronja kineze.
    Ne do t'i kthehemi mė poshtė ēėshtjes sė gjuhės si njėra nga burimet kryesore tė identitetit (tjetra ėshtė Besimi).
    Gjatė lėvizjeve nacionaliste qė filluan nga shekulli i 18-tė, grupet e ndryshme etnike ballkanike komplotuan kundėr Perandorisė Osmane.
    Revolucionarė si Rigas Ferraios parashikuan njė "rilindje" tė Perandorisė Romake: njė Federatė Orthodhokse tė Krishterė qė shtrihej nga Moldavia pėrgjatė bregdetit Dalmat dhe gjer poshtė Gadishullit Ballkanik nė Greqi dhe nė lindje deri nė Anadoll, pėrfshirė Sirinė, Egjiptin dhe Tokėn e Shenjtė.... kryeqytet do tė kishte qenė Kostandinopoja.
    Kjo do tė kishte qenė njė perandori "multikulturore" dhe "multietnike" nė tė cilėn shumė popuj do tė bashkėjetonin si nė Bizant, me faktorėt e pėrbashkėt tė besimit, shtetėsisė dhe gjuhės.
    Kanė ndodhur revolta tė ndryshme kundėr turqve, tė tilla si revolta e Orlovit qė ishte revolta e parė serbe.
    Suksesi erdhi vetėm kur tendencat nacionaliste u lanė mėnjanė. Megjithėse ajo qė ne tani i referohemi si "Revolucioni Grek i 1821" filloi nė Lashi tė Rumanisė, ajo ishte si "shkėndija" e njė revolte pan-ballkanike, por rezultati pėrfundimtar ishte qė vetėm ata qė jetonin nė atė qė u bė mė vonė Greqia moderne u rebeluan. Duke rėnė pėrsėri nė tendencat e tyre ishullore, xhelozive, intrigave dhe egoizmit, grekėt u ndanė shpejt nė fraksione dhe nė njė seri luftėrash civile tė cilat zgjatėn pėr rresht njė dekade pas revolucionit tė 1821 dhe deri para se Greqia tė bėhej njė entitet sovran nė 1831.
    Si pasojė, vetėm ndėrhyrja e fuqive tė mėdha, nė fund tė fundit, lejoi krijimin e njė mbretėrie Greke, dhe liria dhe mbrojtja e saj kundėr Perandorisė Osmane ishin tė garantuara.
    E garantuar nga kush? Nga monarkitė e mėdha tė krishtera tė kohės: Rusia, Mbretėria e Bashkuar, Austria dhe Franca.
    Jo tė gjithė revolucionarėt grekė flisnin greqisht; shumė flisnin arvanķtika [shqip, ndt] si Marko Boēari - ose vlehe [Wallachian = Rumanisht, ndt], apo edhe Turqisht.
    Njohja e greqishtes ose mungesa e saj nuk nėnkuptonte mos pėrfshirjen nė trupin e atyre qė ne sot i njohim si grekė.
    Qeveria greke nė fillim tė shekullit tė 20-tė u angazhua nė njė fushatė masive "riedukimi" qė ēoi gati nė zhdukjen e arvanitikės nė vende si Kranidi (ku u shugurova unė), Hidra, Egjineja dhe Teba.
    Rezultati pėrfundimtar i kėsaj fushate, megjithatė, ishte njė uniformitet pėr sa i pėrket identitetit sipas modelit nacionalist evropian, i cili thotė: Tė jesh nė njė vend X do tė thotė edhe tė flasėsh X.
    Ky nocion qė identiteti buron ekskluzivisht nga gjuha, natyrisht, ėshtė i huaj si koncept i identitetit romako lindor (dhe mė vonė osman) nė tė cilin identiteti bazohet kryesisht nė besimin e pėrbashkėt.
    Aléxandros Papadiamįntis, "shenjtori i letėrsisė greke", nė tregimet e tij, regjistron gjurmėt e fundit tė njė shoqėrie tė tillė. Prova e kėsaj ėshtė, nė kontekstin kryesisht grek, paraqitja e arvanitasve ose turqve apo sllavėve tė konvertuar, tė cilėt pasurojnė botėn Helene me dialektet, thėniet dhe zakonet e tyre.
    Ky ndikim, i cili funksionon nė mėnyra tė shumėfishta, shihet tek njerėz si mjeku bavarez filo-helen Vilhem Vild (vdiq mė 1899), i cili "adoptoi" "mėnyrat e ēuditshme tė grekėve", duke jetuar mes tyre nė Skiathos pėr mė shumė se pesėdhjetė vjet, i cili vajti nga Mbretėria e Bavarisė nė Greqi si vullnetar pėr tė luftuar nė fazėn pėrfundimtare tė Luftės ēlirimtare.

    Koncepti i identitetit tė Romakėve Lindorė u kaloi shumė mirė edhe rusėve tė cilėt, gjatė periudhės sė Perandorisė ruse, ku konvertuan dhe bashkuan shumė fise dhe popuj - finlandezė, turq dhe tė tjerė - nėn Perandorinė Ruse pėrmes veprimtarisė misionare.
    Pėrveē qė adoptuan sė simbolet shtetėrore Bizantine ( si shqiponja dykrenare) dhe titujve (car), kjo pėrpjekje pėr tė bashkuar njė perandori mbi bazėn e besimit ėshtė trashėgimia romake e Lindjes qė jetonte brenda Perandorisė Ruse.
    Ndoshta pėr kėtė arsye qė Patriarku Nikon i Moskės tha: "Edhe pse unė jam rus dhe bir i njė rusi, besimi im dhe feja ime janė greke".
    Helenizmi ėshtė ekumenalitet, nė kuptimin qė shumė popuj mund tė shartohen nė njė trup tė vetėm.
    Ky ėshtė identiteti romak, identiteti orthodhoks, tė cilin e gjejmė tė gjallė dhe tė ilustruar nė autorė siē ėshtė Papadiamįntis i lartpėrmendur. Megjithatė Papadiamįntis ėshtė plotėsisht brenda asaj qė mund tė quhet "tradita e krishterė evropiane" sė bashku me shkrimtarėt e tjerė tė tillė si Chekhov, Dickens, Dostojevskij dhe Chesterton.
    Pra nė origjinalitetin e tij, helenizmi nuk ėshtė i izoluar, ai ėshtė ekstrovert dhe i sigurt nė kontaktin e tij me kulturat dhe civilizimet e tjera.
    Megjithatė, ajo ruan dhe pėrēon Traditėn ashtu siē ėshtė transmetuar nga brezi nė brez.
    Sidoqoftė, ne i pėrfundojmė reflektimet tona aktuale pėrpara njė serie pyetjesh qė lindin nė mėnyrė tė pashmangshme:
    1- Nė cilat kushte gjendet Helenizmi sot? 2- Ēfarė bėn pretendues "kujdestari" i identitetit helen grek (dmth. Kisha Orthodhokse Greke, pra Patriarkana e Konstandinopojės) pėr tė ruajtur dhe transmetuar trashėgiminė Romake tė Lindjes?
    3- Dhe a ėshtė mjeti i duhur ( i domosdoshėm ) pėr tė kryer kėtė transmetim?
    4- Ēfarė u ka dhėnė nė tė vėrtetė grekėve nė njėqind vitet e fundit?

    Kėto pyetje do tė marrin pėrgjigje sė shpejti ...


    -.-.-.-.-.-.-.-.-......
    At Ioannis Fortomas ėshtė vėrtet njė dhuratė nga qielli pėr Orthodhoksinė ruse, nė situatėn e krujuar.
    Pasi qė ai ėshtė grek ( me nuanca arvanitase ), gjithėsesi njė bir i Kishės Greke qė mori guximin tė rebelohej kundėr padrejtėsive tė Fanarit,
    askush nuk mund ta akuzojė atė qė e ka keqkuptuar ēėshtjen shpirtėrore tė popullit tė tij.
    Nė tė vėrtetė, janė pikėrisht njerėz si ai qė mund t'i bėjnė tė gjithė Orthodhoksėt tė kuptojnė thellėsinė e vėrtetė tė mesazhit tė Orthodhoksisė greke, tė cilėn sot Patriarkana e Konstandinopojės po e paraqet kaq keq pėr qėllime meskine...

    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar arbereshi_niko pėr postimin:

    ilia spiro (04-03-2021)

  15. #274

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Patriarku Theofil i pėrgjigjet kėrkesės qė i bėhet
    pėr tė festuar Pashkėn me katolikėt.




    nga Dmitry Vorontsov
    Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoksė, 6 maj 2021



    Patriarku Theofil III vuri nė dukje rėndėsinė e unitetit tė krishterė,
    por theksoi se tashmė ekziston njė pėrgjigje e qartė nė lidhje me pėrkufizimin e Pashkėve tė pėrbashkėta.
    Patriarku i Jeruzalemit Theofil III, nė njė intervistė me "L'Osservatore Romano",
    komentoi thirrjet pėr njė kremtim tė pėrbashkėt tė Pashkėve me konfesionet e tjera tė krishtera.
    Patriarku Theofil III theksoi rėndėsinė e "kupės sė pėrbashkėt" pėr tė gjithė pasuesit e Krishtit, por theksoi se tashmė ekziston njė pėrgjigje e qartė nė lidhje me pėrkufizimin e Pashkėve tė pėrbashkėta.
    "Ne e rivendosim unitetin tonė nė themelin qė u hodh pėr Besimin me njohjen dhe pranimin e Koncileve Ekumenike nga Kishat. Ishte Kėshilli i
    Nikeas nė vitin 325 qė ka vendosur llogaritjen e datės sė Pashkės qė ne ndjekim deri mė sot, "tha patriarku."
    Pra, padyshim qė ne duam njė datė tė pėrbashkėt, por duhet ta marrim seriozisht faktin qė Bibla ėshtė e pėrbėrė nga tė dy mozaikėt, si nga Ligjit i Moisiut gjer tek Besėlidhja e Re.
    Ne duhet tė kemi parasysh se ekziston njė proces qė ēon nga Ligji i Moisiut te urdhėrimet e Krishtit.
    Ne nuk kemi tė drejtė tė ndryshojmė ose ngatėrrojmė rrjedhėn e historisė sė shenjtė, qė do tė thotė se Pashka e krishterė duhet tė bjerė pas Pashkės hebraike.
    Duke pasur parasysh kėto konsiderata, ne do tė ishim shumė tė lumtur nėse do tė kishim njė datė tė pėrbashkėt pėr Pashkėt ".
    Mė parė, Kisha Orthodhokse Ruse komentoi deklaratėn e njė pėrfaqėsuesi tė Fanarit mbi gatishmėrinė e tyre pėr tė kryer njė reformė dhe caktimin e njė date tė vetme pėr festimin e Pashkėve me konfesione tė tjera tė krishtera.
    Siē raportohet nga Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoks, Fanari u shpreh nė favor tė reformės sė kalendarit dhe festimit tė pėrbashkėt tė Pashkėve me Kishėn Katolike Romake.


    Burimi:
    Union of Orthodox Journalist
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #275

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Episkopi serb u drejtohet maqedonasve:
    nuk e kuptoni se ēfarė do tė humbni duke u kthyer me Kostandinopojėn?



    Hirėsia i tij Episkopi Irinej i Baēkės, njė nga episkopėt mė autoritativė tė Kishės Orthodhokse Serbe sot, po inkurajon episkopėt e "Kishės Ortodokse Maqedonase" qė nuk njihet nga Orthodhoksia, tė hyjnė nė dialog me Kishėn Orthodhokse Serbe pėr tė shėruar sėmundjen qė zgjat prej dekadash.
    Pėr mė tepėr, ai paralajmėron "Kishėn Ortodokse Maqedonase" se do tė humbasė shumė nėse pėrpiqet tė marrė autoqefalinė pėrmes Patriarkanės sė Kostandinopojės, siē ndodhi me "autoqefalinė" e skizmatikėve tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    Duke iu pėrgjigjur njė pyetje nga e pėrditshmja serbe "Politika" mbi mundėsinė e shėrimit tė skizmės maqedonase nėn patriarkun e ri Porfirije, Hirėsia i tij nėnvizon se dialogu ėshtė njė metodė vėrtet ungjillore, e vetmja mėnyrė pėr tė kapėrcyer frakturėn.
    Sipas episkopit Irinej, pala serbe ka qenė gjithmonė e hapur pėr dialog, edhe nėse ėshtė e vėshtirė kur pika e fillimit tė palės maqedonase ėshtė tė kėrkosh autoqefalinė.

    Kushti i vetėm i Kishės Serbe, thotė ai, ėshtė qė dialogu tė mos zhvillohet derisa Kryepiskopi Jovan dhe anėtarėt e tjerė tė Kishės Kanonike nė Maqedoni tė pėrndiqen.
    Kryepiskopi, episkopi i vetėm i "Kishės Orthodhokse Maqedonase" qė ka pranuar Marrėveshjen e Nishit tė vitit 2002, e cila i ofronte autonomi tė plotė "Kishės Ortodokse Maqedonase", u burgos disa herė gjatė disa viteve nga autoritetet maqedonase pasi ishte bashkuar me Kishėn kanonike Serbe.
    Por sapo mbaroi pėrndjekja, "Kisha Ortodokse Maqedonase" iu drejtua Kishės Bullgare dhe mė pas Patriarkanės sė Kostandinopojės nė vend tė Kishės Serbe, tė dyja u pėrgjigjėn me diplomaci ndaj lutjeve tė "Kishės Ortodokse Maqedonase".
    Nė ēdo rast, marrėdhėnia me Kostandinopojėn do tė ishte e dėmshme pėr "Kishėn Ortodokse Maqedonase", mendon episkopi Irinej:
    "Nė kėtė kontekst, unė do tė doja - sinqerisht, me tė vėrtetė, vėllazėrisht - tė pyes hierarkinė e skizmės sė Shkupit: a mėsuat diēka nga situata e Kishės nė Ukrainė? A e kuptoni se ēfarė i ka dhėnė Patriarkana e Moskės Kishės sė saj nė Ukrainė dhe ēfarė i dha Patriarkana e Kostandinopojės - dhe ēfarė hoqi?! "
    Episkopi Irinej i referohet shkallėve tė ndryshme tė pavarėsisė dhėnė Kishės Orthodhokse Kanonike Ukrainase dhe "Kishės Ortodokse Ukrainase" skizmatike.
    Kisha Orthodhokse e Ukrainės gėzon njė autonomi tė plotė brenda Patriarkanės sė Moskės, e lirė tė marrė tė gjitha vendimet e saj pėr veten e saj pa pasur nevojė tė kėrkojė miratimin e Patriarkanės ruse.
    Nga ana tjetėr, "Kisha Ortodokse e Ukrainės", megjithėse zyrtarisht autoqefale, gėzon mė pak liri, pasi Konstandinopoja i dha vetes tė drejtat pėr tė ndėrhyrė nė punėt e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nė tomosin e dhėnė nė 2019.
    Episkopi Irinej vazhdon:
    A e kuptoni se ēfarė ju ka dhėnė Kisha Serbe me marrėveshjen e Nishit dhe ēfarė do t'ju ofrojė Patriarkana e Kostandinopojės? A e kuptoni qė do t'ju duhet ti dorėzoni disa vende tė shenjta Kostandinopojės si stavropegia, sepse nė tė vėrtetė ato janė shenjtore greke Bizantine, tė tilla si Manastiri i Nerezit afėr Shkupit, si dhe tė tjera, pėrfshirė atė Nemanjiēit, qė janė vendet tė shenjta serbe?
    A e kuptoni qė, nė fund tė fundit, do t'ju duhet ti dorėzoni tė gjitha dioqezat tuaja dhe bashkėsitė kishtare tė diasporės Konstandinopojės?
    (Unė ju rikujtoj se Marrėveshja e Nishit, e cila zbulon dashurinė dhe mirėkuptimin e Kishės Serbe, njeh juridiksionin tuaj nė diasporė).
    Nė mėnyrė qė "Kisha Ortodokse e Ukrainės" tė merrte autoqefalinė, Ukrainės i duhej ti dorėzonte Konstandinopojės katedralen historike tė Shėn Andreas nė Kiev, e cila e bėri atė bazėn e ekzarkatit tė saj nė Ukrainė, tė udhėhequr nga episkopi Mikail (Anishenko).
    Ish Presidenti Poroshenko i premtoi gjithashtu disa site tė tjera Kostandinopojės, megjithėse ai nuk qe nė gjendje ta pėrmbushte kėtė premtim para se tė humbte presidencėn me Vladimir Zelenskin.
    Pėr mė tepėr, tomosi i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" dikton qė tė gjitha famullitė jashtė vendit tė lėvizin nėn juridiksionin e Kostandinopojės, njė klauzolė qė ėshtė provuar mjaft e diskutueshme midis kėtyre komuniteteve.
    Pėrveē dialogut, vazhdon episkopi Irinej, pala tjetėr duhet tė jetė e lirė nga presione dhe udhėzime laike, dhe duhet tė jetė e gatshme tė pranojė njė zgjidhje qė respekton traditėn kanonike tė Kishės, jo domosdoshmėrisht zgjidhjen qė kėrkohet.
    Sinodi i "Kishės Ortodokse Maqedonase", megjithatė, tashmė i ka bėrė mjaft tė qarta synimet e tij.
    Nė dhjetor, njė episkop i "Kishės Ortodokse Maqedonase" deklaroi publikisht se ėshtė e nevojshme njė zgjidhje pajtuese pėr tė zgjidhur statusin e saj kanunor. Sinodi i u pėrgjigj duke u distancuar nga deklarata e episkopit, duke ngulmuar nė
    qėllimin pėr tė marrė autoqefalinė nga Kostandinopoja.
    Dhe duke iu kthyer problemit nė Ukrainė, episkopi Irinej pohon se, edhe njė herė, ėshtė i nevojshėm dialogu pėr tė zgjidhur situatėn. Bisedimet nė formatin e mbledhjes sė Amanit duhet tė vazhdojnė, edhe nėse Patriarku Bartolomeu i Konstandinopojės refuzon tė thėrrasė ose tė marrė pjesė nė njė takim tė tillė, duke e konsideruar veten si tė vetmin qė mund tė thėrrasė njė Kėshill. Sidoqoftė, ky pozicion ėshtė shumė i ngjashėm me pretendimet papnore tė Romės dhe nuk ka asnjė themel nė teologji ose historinė e Kishės tonė, thotė epeskopi serb.
    Primati i vėrtetė, thotė ai, nuk duhet tė mbizotėrojė mbi pajtimin.
    Sidoqoftė, pavarėsisht veprimeve anti-kanonike tė Konstandinopojės nė Ukrainė, ajo nuk e ka humbur statusin e saj si e parė midis tė barabartėve, mendon episkopi Irinej. Sidoqoftė, ajo (Kostandinopoja) e humbi reputacionin dhe besimin nė tė gjithė botėn Orthodhokse.
    Por Patriarku Bartolomeu mund ta shpengojė veten "sa hap e mbyll sytė", beson Eposkopi Irinej, nėse ai e pranon gabimin e tij nė Ukrainė - duke qenė viktimė e dezinformimit prej skizmatikėve - dhe tė revokojė tomosin e autoqefalisė sė "Kishės Ortodokse nė Ukrainė " .

    "Gjesti i tij i kėtij lloji do t'i tregonte tė gjithėve nė botė se cili ėshtė kuptimi i parėsisė ( primatit ) sipas konceptimit orthodhoks: ėshtė njė shėrbim pa kompromis pėr unitetin e Kishės, pėr tė cilėn Kisha e Fronit tė parė ka rolin e frymėzuesit, ndėrmjetės dhe koordinator, jo komandanti i vetėm ”, tha Hirėsia e tij.


    Burimi: Orthochristian.com
    13. Maj. 2021.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #276

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha orthodhokse ruse kėrkon zgjidhje pėr tė ndaluar abortin.



    Patriarku Kirill: mos bėni abort, Kisha do ta rritė fėmijėn tuaj.

    Gratė nuk duhet tė bėjnė aborte, por pėrkundrazi duhet t'i japin fėmijėt e tyre Kishės pėr t'u kujdesur pėr ta.
    Kisha do tė ndihmojė nė rritjen e fėmijėve dhe do tė ndihmojė nė ruajtjen e marrėdhėnieve me nėnat e tyre, tha Patriarku Kirill dje.

    "Pėrkundrazi, ne do tė bėjmė gjithēka pėr tė forcuar familjen tuaj, e cila edhe nėse nuk ėshtė e plotė, ka vlerė para Zotit dhe nė lidhje me tė gjithė atdheun tonė," tha patriarku nė njė video mesazh pėr Kongresin e Pėrgjithshėm Kishtar mbi punėt sociale, i cili filloi dje punimet dhe vazhdon deri nesėr.
    Videoja ėshtė publikuar nė faqen YouTube tė Kishės Ruse dhe teksti i fjalimit tė tij nė [COLOR="#000000"]Patriarchia.ru.[/COLOR]
    Nuk ėshtė hera e parė qė Shenjtėria e Tij flet pėr gatishmėrinė e Kishės pėr tė ndihmuar nė rritjen e fėmijėve.
    "Kisha vazhdon tė dėshmojė pėr njė problem tė tmerrshėm, pėr tė cilin flas vazhdimisht. Ėshtė problemi i abortit, zgjidhja e tė cilit jo vetėm qė do tė rrisė
    nivelin e moralit personal dhe publik, dhe njė nivel nė pėrgjegjėsi pėr fėmijėt, por gjithashtu, pa dyshim, do tė rrisė popullsinė tonė dhe jetėgjatėsinė e saj.
    Ne jemi njė vend i madh dhe duhet tė jemi mė shumė, "tha Patriarku Kirill.
    "Nuk ka asnjė mėnyrė mė efektive pėr tė ndikuar nė demografi duke zvogėluar rrėnjėsisht numrin e aborteve.
    Kisha e kėrkon kėtė, sė pari, se aborti ėshtė njė mėkat dhe, sė dyti, qė refuzimi i aborteve ose zvogėlimet e tyre nė mėnyrė tė konsiderueshme ndryshon shumė natyrėn e shtetit tonė ”, vazhdoi Shenjtėria e Tij.

    Dhe Kisha vazhdon tė kėmbėngulė qė shteti tė bėjė gjithēka qė ėshtė e mundur pėr tė zgjidhur kėtė problem, theksoi patriarku.
    "Por ne jo vetėm pohojmė pozicionin tonė, por ne po u shtrijmė dorėn tė gjitha grave nė nevojė," vazhdoi primati rus, duke theksuar se deri vetėm 10 vjet mė parė, kisha kishte vetėm njė strehė pėr gratė nė krizė.
    Sot ka 77 qendra tė tilla nė tė gjithė Rusinė.
    Dhe Kisha do tė bėjė gjithēka qė mundet pėr tė ndihmuar njė grua qė dėshiron tė shpėtojė fėmijėn e saj, duke pėrfshirė edhe rritjen e fėmijės.
    Kongresi pėr Punėn Sociale do tė shqyrtojė perspektivat e bamirėsisė nė Rusi dhe do tė diskutojė rolin e Kishės nė zhvillimin e sferės sociale.
    Ai gjithashtu do tė adresojė ēėshtje tė demografisė dhe parandalimit tė abortit, dhe zhvillimin e kujdesit paliativ dhe infermierisė pėr tė sėmurėt rėndė.
    Luftimi i abortit ėshtė puna mė e rėndėsishme shoqėrore e Kishės, tha Patriku Kirill nė Kongresin e vitit 2017 pėr Punėt Sociale.
    Shenjtėria e Tij i ėshtė drejtuar Dumės ( parlamentit ) tė Shtetit dy herė, duke i kėrkuar asaj tė gjejė njė zgjidhje pėr numrin "shumė tė frikshėm" tė aborteve qė vazhdojnė tė mundojnė Rusinė.
    Nė vitin 2016 ai nėnshkroi njė peticion publik duke kėrkuar miratimin e njė ligji kundėr abortit.


    Burimi: ortodossiatorino.net
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 14 prej 14 FillimFillim ... 4121314

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •