Pėrse Kryepiskopi Krizostomos njohu Dumenkon?!
nga Konstantin Shemljuk
Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoksė - 27 Tetor
Jo shumė kohė mė parė, Kryepiskopi Krizostomos deklaroi neutralitetin e tij ndaj "Kishės Ortodokse" tė Ukrainės", tani ai ka ndryshuar pozicionin e tij.
Pse e bėri ai kėtė?
A do tė pajtohet Kisha e Qipros me vendimin e tij?
- Mė 24 Tetor 2020, primati i Kishės Orthodhokse tė Qipros, Kryepiskopi Krizostomos II, gjatė liturgjisė nė manastirin e Krizorrogiatisės (rajoni i Pafos), duke pėrkujtuar primatėt e Kishave Orthodhokse lokale, pėrmendi emrin e kreut tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės "Sergej (Epifanij) Dumenkon.
Ky fakt shkaktoi jo vetėm habi dhe surprizė mes episkopėve tė pranishėm nė liturgji, por edhe njė pakėnaqėsi tė fortė midis disa prej anėtarėve tė Sinodit tė Shenjtė tė Kishės sė Qipros. Nė veēanti, Mitropoliti Athanasios i Limasolit la liturgjinė pėrpara se tė mbaronte.
Pas shėrbimit, Kryepiskopi Krizostomos shpjegoi aktin e tij pėr shkak tė faktit se "ai duhej tė merrte njė qėndrim" nė lidhje me ēėshtjen e njohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės ", dhe gjithashtu nga fakti se vendimi i tij" do t'i kishte shėrbyer Orthodhoksisė". Sidoqoftė, nė tė dy rastet, fjalėt e primatit tė Kishės sė Qipros duken shumė tė diskutueshme. Pėr mė tepėr, kėndvėshtrimi i kryepiskopit pėr ēėshtjen e njohjes tė skizmatikėve tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" ishte saktėsisht e kundėrta njė vit e gjysmė mė parė.
Le tė ndjekim evolucionin e pikėpamjeve tė primatit tė Qipros.
Pozicioni 1
Fakti ėshtė se Kryepiskopi Krizostomos ka shprehur vazhdimisht qėndrimin e tij nė lidhje me veprimet e Patriarkut Bartholomeu nė Ukrainė.
Pėr shembull, nė dhjetor 2019, nė njė takim me Mitropolitin Sergij tė Ternopolit dhe Kremenesit primati i Kishės sė Qipros vuri nė dukje se Patriarku Bartholomeu kishte bėrė njė gabim dhe se Orthodhoksia Botėrore nuk ka asnjė mundėsi ta njihte "Kishėn Ortodokse tė 'Ukrainės"
"Unė mora iniciativėn. Unė kisha komunikim me tė gjithė primatėt. Ne presim dhe shpresojmė qė patriarku i Kostandinopojės tė kuptojė gabimin e tij. Primatėt e tjerė nuk kanė gjasa tė njohin Epifanin ( kreun e skizmatikėve ukrainas ). Megjithėse ka pasur pėrpjekje dhe presion ndaj patrikut tė Jeruzalemit, ai nuk u nėnshtrua".
Shumė mė herėt, nė vitin 2017, nė pėrgjigje tė informacionit qė Rada Verkhovna ( parlamenti ) i Ukrainės shpresonte arrdhjen e Tomosit tė autoqefalisė pėr skizmatikėt ukrainas, Kryepiskopi Krizostomos shkroi njė letėr drejtuar primatit tė Kishės Ruse, nė tė cilėn ai nėnvizoi "Veprimet e parlamentit ukrainas do tė ēojnė nė krijimin e njė kishe skizmatike dhe etėrit e shohin skizmėn si plagėn mė tė thellė nė trupin e shenjtė tė Kishės.
Parlamenti Rada krijon njė kishė skizmatike nė Ukrainė ... Kisha jonė i lutet Krijuesit tė Kishės, Zotit tonė Jisu Krisht, pėr tė ndriēuar udhėheqėsit politikė tė Ukrainės dhe pėr tė bindur skizmatikėt qė tė kthehen nė Kishėn qė ju drejtoni ".
Pak kohė mė pas, Kryepiskopi Krizostomos u shpreh kundėr ndėrhyrjes sė politikanėve ukrainas nė punėt e Kishės, pasi qė, sipas mendimit tė tij, "sa herė qė shteti dhe veēanėrisht parlamenti ndėrhyjnė nė punėt e Kishės, dėmi ėshtė i dukshėm".
Mė 22 maj 2019, gjatė njė interviste me Emilios Polygenis, kryeredaktor i "Romfea.News", kreu i Kishės sė Qipros tha se "njė vendim i njėanshėm nuk do tė ishte i dobishėm dhe rezultati do tė ishte ai pėr tė cilin kam frikė. Unė gjithashtu mund tė marr njė vendim nė favor tė njėrit ose tjetrit, por unė e shoh atė tė gabuar. Kjo ėshtė arsyeja pse ne nuk e bėmė njė gjė tė tillė ". Ai gjithashtu vuri nė dukje se pas dhėnies sė Tomos tė Autoqefalisė nė Ukrainė, askush nga primatėt nuk mori me tė drejtė njė pozicion ose nė favor tė patriarkut ekumenik ose nė favor tė patriarkut tė Moskės, sepse "sigurisht qė do tė kishim njė pėrēarje, me preēizion matematikor". Kryepiskopi Krizostomos ka theksuar vazhdimisht se Kisha Qipriote do t'i pėrmbahej neutralitetit nė lidhje me Ukrainėn dhe kjo ishte, sipas mendimit tė tij, mėnyra e vetme pėr tė zgjidhur problemin e Ukrainės.
Pėr mė tepėr, ai shkoi mė tej dhe filloi njė seri takimesh me primatėt e Kishave tė tjera lokale mbi "ēėshtjen e Ukrainės". Kėshtu, nė Prill 2019, njė takim i primatėve tė Kishave tė Aleksandrisė, Antiokisė, Jeruzalemit dhe Qipros u mbajt nė Qipro.
Nė maj tė tė njėjtit vit, Kryepiskopi Krizostomos takoi Patriarkun Serb Irinej, Patriarkun Neofit tė Bullgarisė dhe kreun e Kishės sė Greqisė, Kryepiskopin Jeronimos. Kreut tė Fanarit kjo gjė nuk i pėlqente, njė aktivizim i tillė i primatit tė Kishės sė Qipros, i cili kishte vendosur njė pozicion neutraliteti nė lidhje me ēėshtjen e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
"Ne u pėrpoqėm dhe madje filluam tė vizitonim disa kisha lokale, por mė pas kuptuam se patriarku ekumenik nuk e donte kėtė gjė ...
Si Kishė e Qipros, ne nuk pretendojmė ta njohim (" Kishėn Ortodokse tė Ukrainės ".), por jo edhe pėr tė thėnė qė nuk do ta bėjmė. Ne mbajmė marrėdhėnie neutrale dhe duam tė kemi marrėdhėnie tė mira me tė gjithė ", tha Kryepiskopi Krizostomos dhe siguroi se ai nuk do tė ndryshonte pozicionin e tij.
Kjo u tha mė 10 tetor 2019.
Pozicioni 2
- Por, pėr fat tė keq, pozicioni i Kryepiskopit Krizostomos pėsoi shpejt ndryshime tė rėndėsishme nė favor tė njohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės". Pėr mė tepėr, kėto ndryshime janė aq nė kundėrshtim me deklaratat e mėparshme nga Primati i Kishės sė Qipros, saqė thjesht nuk mund tė mos tronditemi.
Kėshtu, nė dhjetor tė vitit 2019, nė pėrgjigje tė ndėrprerjes sė kungatės eukaristike tė Kishės Orthodhokse Ruse me Kishat e Greqisė dhe Aleksandrisė, ai deklaroi se tė dy, Patriarku Bartholomeu dhe Patriarku Kirill janė egoistė qė kanė nevojė pėr ndihmė.
Sidoqoftė, qė nė 6 Mars 2020 (fjalė pėr fjalė disa muaj mė vonė), Kryepiskopi Krizostomos pėr herė tė parė tha se nuk ishte "njė problem " qė tė njihte Dumenkon: "Problemi ėshtė i Orthodhoksisė, pėr mua personalisht, dhe unė gjithashtu besoj pėr Shenjtėrimin e Tij, nuk ėshtė nėse unė do tė njoh primatin e Kishės Ukrainase. Pėr mua kjo nuk do tė thotė asgjė. Unė mund ta njoh atė dje, sot ose nesėr. Nuk ka asnjė problem pėr mua. "
Nė kėtė drejtim, le tė kujtojmė fjalėt e tij tė shqiptuara nė maj 2019 - Njohja e Dumenkos do tė ēojė nė njė pėrēarje nė Kishė me "saktėsi matematikore". Rezulton se duke folur pėr "pa problem" nė lidhje me Tomosin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", Kryepiskopi Krizostomos po pėrgatitej tė ndante Kishėn me "saktėsi matematikore"?
Mė 10 Mars, Kryepiskopi Krizostomos mori pjesė nė punimet qė zhvilloi Sinodi i Shenjtė i Fanarit dhe shprehu mbėshtetjen e tij tė plotė pėr Patriarkanėn e Kostandinopojės (megjithėse ai kishte folur mė parė pėr neutralitetin).
Nė tė njėjtėn kohė, ai pranoi se Konstandinopoja kishte tė drejtė t'i jepte autoqefalinė kujtdo qė dėshironte dhe tha se kjo korrespondon me traditėn Orthodhokse.
Pėrfundimisht, mė 24 tetor, kreu i Kishės sė Qipros nė mėnyrė efektive ndryshoi pozicion, duke njohur Dumenkon.
Sidoqoftė, tė nesėrmen nė faqen e Kishės sė Qipros u shfaq njė mesazh qė Kryepiskopi Krizostomos ishte gati ta njihte "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" dy muaj para se ta bėnte kėtė botėrisht.
Kėtu janė fjalėt e tij: "Dje pasdite (e Premte 23 Tetor 2020) Unė dėrgova njė letėr. Edhe pse e kisha gati prej dy muajsh. Nuk e dėrgova atėherė. Nėse ai (Patriarku Bartolomeu,) Nuk e boton atė sot ose nesėr, unė do ta botoj, sepse dua qė populli qipriot dhe tė gjithė prelatėt ta dinė pikėpamjen time mbi orthodhoksinė ".
Pse nuk e kishte dėrguar kėtė letėr atėherė?
- Pėrgjigjen pėr kėtė pyetje na e jep Mitropoliti Nikiforos i Kykkos: "Me 9
Shtator u shtrua pyetja mbi "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės", dhe kryepiskopi informoi Sinodin e Shenjtė se do tė botonte njė letėr njohjeje pėr Epifanin.
Sidoqoftė, pasi kontaktoi Presidentin e Qipros Nikos Anastasiadis, ai vendosi tė mos e botonte dokumentin ".
Kjo ėshtė, arsyeja e refuzimit pėr tė njohur "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" nė fund tė gushtit ose nė fillim tė shtatorit, nuk ishte kishtare, por thjesht politike.
Por, ē'mund tė themi pėr fjalėt e Krizostomit qė "sa herė qė shteti dhe veēanėrisht parlamenti ndėrhyjnė nė punėt e Kishės, dėmi ėshtė i dukshėm"?
Pėr mė tepėr, nė vitin 2008 ai thotė; fjalė pėr fjalė sa vijon: Kur fuqia politike ndėrhyn nė punėt e Kishės, ajo shpesh shkatėrron nė vend qė tė krijojė, sepse ka pak politikanė nė botėn moderne qė pajtojnė jetėn e tyre me vlerat shpirtėrore morale. <...> Ne jemi shumė tė trishtuar pėr kėtė situatė. Ne nuk pajtohemi me veprime tė tilla. Kanunet e shenjta duhet tė vijnė sė pari nė Kishė dhe duhet tė respektohen nė mėnyrė rigoroze. Ne jemi thirrur tė krijojmė mė shumė sesa tė shkatėrrojmė unitetin ".
Dhe kėshtu vetėm pas 12 vjetėsh, ai ka ndryshuar opinion plotėsisht, nė lidhje me pikėpamjen e tij se kanunet, dhe jo interesat politike, duhet tė vijnė nė radhė tė parė? Pėr fat tė keq Po!
Si politika u bė mė e rėndėsishme se Kanonet?!
Nė ēfarė bazohet ky pėrfundim?
Nė njė zinxhir tė tėrė ngjarjesh, secila prej tyre shpjegon pse ndodhi krimi i qartė kanunor i primatit tė Kishės sė Qipros.
Kėshtu, mė 11 shtator u bė e njohur se Patriarku Theodoros i Aleksandrisė dhe Sekretari i Shtetit i SHBA-sė Mike Pompeo kishin njoftuar njė vizitė nė Qipro, gjatė sė cilės ata planifikuan tė takonin Presidentin e Republikės Nikos Anastasiadis dhe Ministrin e Jashtėm. Nikos Kristodoulidis. Pompeu i zhvilloi takimet e tij, por Patriarku Theodoros nuk bėri gjithēka qė kishte planifikuar. Ndėrsa ishte nė Qipro, kreu i Patriarkanės sė Aleksandrisė nuk u ftua pėr tė kremtuar liturgjinė nė asnjė nga kishat e vendit. Arsyeja ėshtė e qartė: mbėshtetja e tij pėr "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės".
Fakti ėshtė se njė vit mė parė, nė nėntor 2019, nė Liturgjinė Hyjnore Patriarkale me rastin e 1400 vjetorit tė fjetjes sė Shėn Joanit tė Mėshirshėm, i cili u zhvillua nė Qipro, Patriarku Theodoros II i Aleksandrisė dhe i gjithė Afrikės kishte pėrkujtuar kreun e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", kreun skizmatik Epifanin", e cila shkaktoi pakėnaqėsi tė madhe midis Qipriotėve dhe krijoi njė skandal tė vėrtetė. Prandaj, kreut tė Kishės sė Aleksandrisė tashmė nė vitin 2020 iu desh tė rishikonte ndjeshėm programin e tij tė qėndrimit nė Qipro pasi ishte i detyruar tė respektojė pozicionin e Kishės sė Qipros. Dy ishin mundėsitė, ose tė mos pėrkujtojė Dumenkon ose tė mos shėrbejė nė Qipro. Theodoros zgjodhi kėtė tė fundit.
Pėr mė tepėr, ndėr detyrat qė e prisnin gjatė qėndrimit tė tij nė ishull ishin takimet me kundėrshtarėt aktivė tė mosnjohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" - Mitropolitėt Izaiah i Tamassos dhe Nektarios i Kition. Sidoqoftė, ky plan nuk mund tė zbatohej pasi tė dy episkopėt e Kishės sė Qipros ishin nė vet-izolim pėr shkak tė koronavirusit. Sidoqoftė, ai u takua me dikė, sepse, sipas
blogerit Aleksandr Voznesensky, i cili e njeh situatėn mirė nga brenda, nėse "nė fillim tė vitit 2019, nga 17 episkopė vetėm 2 ose 3 mbėshtetėn Bartolomeun nė legalizimin e skizmės, deri vonė ndryshimi u bė nga 2 vota (8 kundėr skizmatikėve dhe 6 nė favor dhe njė qė ishte nė pension.)
Tani (24 tetor,) Krizostomi, pak para pėrkujtimit tė Epifanit, ka shuguruar Pankratios nė vend tė mitropolitit nė pension, duke e ditur se ai do ta mbėshteste atė nė ēėshtjen e Ukrainės.
Kjo ėshtė, situata dukej njė shumicė e brishtė kundėr skizmės, por me njė distancė prej vetėm njė vote.
Sipas Voznesenskit, kjo gjendje e krijuar duhet tė lidhet drejtpėrdrejt me vizitėn e Pompeut dhe Patriarkut Theodoros nė Qipro.
Atėherė, duke pasur parasysh pjesėmarrjen e drejtpėrdrejtė nė krijimin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" dhe mbėshtetjen e vazhdueshme qė Departamenti i Shtetit amerikan i ofroi si kėsaj strukture ashtu edhe Fanrit, nuk ka asgjė pėr t'u habitur nė lidhje me kėto ndryshime.
Pėr mė tepėr, Kryepiskopi Krizostomos iu nėnshtrua njė presioni nė formėn e njė shantazhi:
Pėr tė bindur Krizostomin, mediat pro-amerikane hodhėn baltė mbi tė, njė histori e vjetėr, por me jehonė tė madhe.
Ēėshtja ėshtė qė Krizostomi ndihmoi njė mashtrues nga Malajzia pėr tė marrė njė pasaportė qipriote nė kėmbim tė 5 milion investimesh nė vend, dhe kjo pavarėsisht nga fakti se ky mashtrues ishte nė listėn e tė kėrkuarve nga Interpoli dhe kryepiskopi nė thelb e ndihmoi atė tė anashkalonte kontrollet qeveritare ".
Me fjalė tė tjera, mbėshtetėsit e njohjes sė skizmatikėve ukrainas fatkeqėsisht kanė arritur tė ndikojnė nė qėndrimin nė dukje tė palėkundur tė kryepiskopit Krizostomos ndaj skizmės.
Dhe kėshtu ėshtė vėrtetuar edhe njė herė: nėse njė prift vendos interesat personale mbi interesat e Kishės, herėt a vonė do tė ketė dikė qė do ta manipulojė atė sipas gjykimit tė tij.
A e njeh Sinodi i Kishės sė Qipros "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės"?
Kryepiskopi Krizostomos vendosi ta njohė "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" nė kurriz tė Orthodhokisė dhe kundėr pozicionit tė Sinodit tė Kishės sė Qipros - njė deklaratė e tillė u bė nga anėtarėt mė me ndikim dhe autoritet tė Sinodit - Mitropiliti Athanasios i Limasolit, Mitropoliti Nikiforos i Kykkos dhe Tellyria, Mitropoliti Izaiah i Tamassos, Episkopi Nikolaos i Amathountos. Tė katėr episkopėt i bėnė thirrje primatit tė Kishės sė Qipros me njė kėrkesė pėr tė revokuar menjėherė njohjen e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
Ata i kujtuan Kryepiskopit tė tyre Krizostomos se njė vendim sinodal ishte marrė pėr kėtė ēėshtje nė 2019.
Sipas kėtij dokumenti, Kisha e Qipros deklaroi se shugurimet e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nuk ishin kanonike dhe vunė nė dyshim mundėsinė pėr ti legalizuar ato nė mėnyrė retroaktive.
Ata gjithashtu rikujtuan se Tomosi i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" u dha me synimin pėr tė arritur paqen fetare nė Ukrainė, gjė qė nuk ndodhi kurrė.
Kjo do tė thotė qė Patriarku Bartholomeu duhet tė mbledhė ose njė Kėshill PanOrthodhokd ose njė Kėshill tė Primatėve pėr tė diskutuar "problemin ukrainas".
Pėrveē sa mė sipėr, Mitropolitėt e Kishės sė Qipros theksuan se ata e konsiderojnė Ukrainėn si territorin kanonik tė Kishės Orthodhokse Ruse, qė do tė thotė se kreu i Fanarit nuk duhet tė ndėrmarrė ndonjė veprim nė kėtė vend pa pėlqimin e patriarkut tė Moskės.
Pėr mė tepėr, sipas episkopėve tė Qipros, dhėnia e autoqefalisė mund tė kryhet nga Patriarkana e Konstandinopojės vetėm me pėlqimin e tė gjitha Kishave lokale.
Mė pas, Mitropoliti Athanasios i Limasolit tha se mė 9 shtator, 2020, Kryepiskopi Krizostomos u premtoi anėtarėve tė Sinodit tė Shenjtė se ai kurrė nuk do tė merrte vendime tė njėanshme nė lidhje me "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės".
Sipas Episkopit Athanasios, njė pėrbuzje e tillė pėr Sinodin nė tė vėrtetė nėnkupton shkarkimin e strukturės sinodale tė Kishės.
Sipas Mitropolitit Nikiforos tė Kykkos, veprimet e kryepiskopit Krizostomos nė lidhje me njohjen e Dumenkos nuk janė vetėm njė shkelje flagrante e kanuneve, por gjithashtu e vendosin Kishėn e Qipros nė prag tė njė pėrēarje! ( skizėm ) .....
Mitropoliti Nikiforos theksoi se Epifani ėshtė njė skizmatik, "Kisha Ortodokse e Ukrainės" ėshtė njė "grup skizmatik" dhe se ata qė shėrbejnė me Dumenkon janė tė pėrjashtuar nga komuniteti kishtar!
Nė tė njėjtėn kohė, disa mbėshtetės dhe pėrfaqėsues tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" pohojnė se "vetėm" 4 nga 17 anėtarėt e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės sė Qipros kundėrshtuan njohjen e Dumenkos.
Sidoqoftė, duhet tė theksohet se kundėrshtarėt e skizmės ukrainase nuk janė vetėm anėtarė tė Sinodit, por ka edhe disa nga episkopėt mė me autoritet tė Kishės Qipriote.
Prandaj, zėrat e tyre janė jashtėzakonisht tė rėndėsishėm. Pėr mė tepėr, shumė episkopė tė tjerė mund tė bashkohen me kundėrshtarėt e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nė Sinodin e ardhshėm dhe, nė rast tė epėrsisė numerike, idea e Kryepiskopit Krizostomos do tė dėshtojė.
Pėr mė tepėr, situata nė kėtė kohė po zhvillohet nė njė mėnyrė tė tillė qė mbledhja e radhės e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės sė Qipros mund tė ngrejė pyetjen jo aq pėr njohjen e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" sesa pėr shkeljen nga Kryepiskopi Krizostomos tė rregullave tė Kishės dhe tė strukturės sė saj sinodale.
Pėr shembull, Mitropoliti Athanasios theksoi se "mosmarrėveshja jonė nuk ėshtė vetėm nė pėrmbajtjen e pyetjes" dhe "nėse Patriarkana Ekumenike ka bėrė mirė apo keq nė lidhje me (njohjen e" Kishės Ortodokse tė Ukrainės" ), pasi del njė problem tjetėr ".
Kjo ėshtė, sipas miropolitit, Sinodi para sė gjithash do tė marrė parasysh veprimet e primatit tė tij.
Pėr kėtė, Mitropoliti Nikiforos sqaroi: "Ne nuk do tė mbledhim Sinodin pėr tė ratifikuar njė akt tė paligjshėm tė primatit tė Kishės sonė ... Sinodi i Shenjtė nuk duhet tė ratifikojė arbitrazhin e primatit, por tė marrė vendime paraprakisht, dhe kėto vendime duhet tė zbatohen nga kryepiskopi".
Ēfarė do tė thotė kjo?
Nė rast tė thirrjes sė Sinodit, mund tė shtrohet ēėshtja e shkarkimit tė Kryepiskopit Krizostomos.
Pėr mė tepėr, ata qė pėrgjithėsisht nuk e kundėrshtojnė Tomosin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" mund tė jenė gjithashtu mbėshtetės tė masave tė tilla radikale. Nė veēanti, Mitropoliti Nikiforos tha se pjesa tjetėr e anėtarėve tė Sinodit "nuk mund tė pranojė nė heshtje shkeljen e rregullave tė shenjta tė Statutit tė tij, shkeljen e praktikės sė trashėgimisė kishtare".
Tashmė tani ne mund tė pohojmė me besim se me veprimin e tij anti-kanonik dhe anti-kishtar, Kryepiskopi Krizostomos nė tė vėrtetė shkaktoi njė pėrēarje brenda Kishės sė Qipros.
Por mund tė ndodhė qė Sinodi i Shenjtė tė marrė njė vendim nė favor tė "Kishės Ortodokse" nė Ukrainė.
"Po, ka mundėsi qė shumica e Etėrve tė Sinodit me siguri do t'i binden kėtij vendimi.
Por sigurisht do tė ketė edhe nga ata qė do ta kundėrshtojnė atė!
Dhe pa marrė parasysh se si do tė shkojė situata nė tė ardhmen, ne tashmė mund tė themi se vendimi i Kryepiskopit Krizostomos pėr tė pėrkujtuar Sergej (Epifanij) Dumenkon gjatė liturgjisė nuk i shėrbeu as Kishės sė Qipros dhe as Orthodhoksisė Botėrore si njė bashkėsi, dhe me "saktėsi matematikore" kjo do tė ēojė nė njė skizėm edhe mė tė thellė.!
Krijoni Kontakt