Close
Faqja 10 prej 21 FillimFillim ... 8910111220 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 181 deri 200 prej 413
  1. #181

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    FILARETI, I VETQUAJTUR PATRIK I UKRAINES, KA “BEKUAR” NJE MURALES ME AFRESK
    TE THEKSUAR JOKANONIK, ME SIMBOLE NAZISTE DHE NACIONALISTE.









    Shėn Gjergji po shkel njė shqiponjė me dy koka. Nė kėtė kontekst, ėshtė e qartė se kjo shqiponjė pėrfaqėson Rusinė, por (pyetje retorike) shqiponja me dy koka pėrfaqėson vetėm Rusinė?

    Shqiponja dykrenare e para, ishte njė simbol i Perandorisė romake tė Lindjes (Bizantine), para se tė adoptohej nga Rusia, dhe kjo shqiponjė vazhdon tė pėrdoret si nga grekėt dhe serbėt (edhe nga Mali i Zi ),
    nga rumunėt dhe shqiptarėt si dhe nga kultura dhe popuj tė shumtė, duke pėrfshirė edhe gjermanėt dhe austro-hungarezėt.

    Ndonjėherė thuhet se tė dy kokat pėrfaqėsojnė Kishėn dhe shtetin, disa thonė se nėnkuptohet pushteti mbi Lindjen dhe Perėndimin. Shqiponja ėshtė pėrdorur edhe nė shumė dekoracione kishtare,
    dhe me fjalė tė thjeshta mund tė quhet njė nuskė pan-orthodhokse.
    Por pėr monarkinė ėshtė njė simbol i shenjtė i mbretėrve dhe perandorėve tė mirosur ( me vajin e shenjtė ) tė Perėndisė.

    Nė rastin e kėsaj “ murales me afresk “ tė Filaretit, ėshtė ngritur sigurisht vetėm pėr arsye nacionaliste, dhe krijon njė dilemė pėr tė.
    Shqiponja me dy koka ėshtė gjithashtu njė simbol i dashur nga Patriarkana Ekumenike, e cila po e mbėshtet .
    Simboli ėshtė treguar nė njė flamur tė ēmuar pėr Kishėn e Greqisė; ky flamur ka njė kuptim po aq tė thellė pėr grekėt po aq sa pėr rusėt - dhe muralja e Filaretit ėshtė duke e pėrdhosur atė.
    Po ē’farė do tė mendojnė tani mėsuesit e rinj tė Filaretit pėr kėtė? Nė njė faqe interneti greke ėshtė shprehur njė indinjim i thellė, duke vėnė nė dukje shumė detaje antikanonike dhe deri te stilit satanik nė afreskun qė po flitet.
    Ku shkruhet ;
    "Shqiponja dykrenore e vrarė nga imazhi i rremė i Shėn Gjergjit, ėshtė simboli mė i njohur i krishterimit orthodhoks sot.
    Shqiponja mban njė kryq dhe njė glob, qė simbolizon njė sinergji harmonioze nė mes tė kishės dhe shtetit .
    Ky flamur ėshtė pėrdorur historikisht nga perandoritė bizantine dhe ruse. Sot ėshtė flamuri zyrtar i Patriarkanės ekumenike, i Kishės Orthodhokse greke ...por jo vetėm, ėshtė edhe e gjithė orthodhoksėve tė tjerė, po ėshtė edhe e Malit tė Shenjtė ( Athos ) .
    Nė njė isteri kolektive tė shpėrthimit publik tė pėrbuzjes ndaj besimit orthodhoks dhe pėrēmimin e shumė vendeve qė pėrdorin shqiponjėn nė flamujt e tyre, Filaret ka "bekuar" kėtė imazh satanik ...
    dhe pikėrisht tė nesėrmen Bartholomeu ka tėrhequr Anatemėn ( ē’kishėrimin ose mallkimin ) kundėr tij, kundrejt Filaretit.

    Urrejtja e Filaret dhe kishės sė tij nacionaliste ėshtė aq e fortė dhe qė e ka verbuar logjikėn e tyre deri nė pikėn ku kanė porositur njė mural blasfemues,
    fyerje tė gjithė orthodhoksėve qė e kanė ruajtur kėtė simbol pėr mijėra vjet, duke pėrfshirė Patriarkanėn Ekumenike, nė njė kohė qė ata ( kisha nacionaliste ukrainase ) kanė njė nevojė tė dėshpėruar pėr mbėshtetje nė aktivitetet e tyre jo-kanonike.
    Pėr Patriarkanėn Ekumenike kryesore ėshtė qė Filareti dhe kisha e tij tė sulmojnė Rusinė, nuk ka fare rėndėsi qė ata po shkelin nė malin Athos, Greqi, Serbi, Rumani dhe gjithė vėndet e tjera ku ka orthodhoks si ėshtė edhe vendi ynė.


    Burimi: dimpenews.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #182

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Po gjjithashtu kjo Faqe e internetit vuri nė dukje praninė e simboleve neonaziste.
    Psh. nga fotot dalin simbole nazi-fashiste si wolfsangel, zvastika, flamurėt me ngjyre te kuq e zi qė pėrfaqėsojnė ekstremizmin e djathtė ne Ukrainė, dhe qė janė simbole te nazizmit jo mė pak se zvastika.









    Emri:  rune-in-original-context-1.jpg

Shikime: 1928

Madhėsia:  47.4 KB







    Shihni pranė flamurit te batalionit "azov" ē'farė flamurėsh ka..., njė nazist dhe majtas i Natos...!



    por ka edhe simbole komunisto-sovjetike si mitralozėt kallashnikov ( shih nė foton lart pranė zvastikės ) dhe sulmi kundėr shqiponjės dykrenore…
    Duken sikur tė gjitha forcat e errėta janė nė kualicion..., mos po verifikohet ndonjė profeci...?

    Mbetet fakti qė ai popull po martirizohet me bekimet e fanariotėve prej Stambollit dhe dollarėt e Washingtonit

    Pėrshėndetje.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 05-11-2018 mė 16:59
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  3. #183

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha Orthodhokse e “ Lindjes sė Krishtit dhe e Shėn Nikollės “ nė Firence ėshtė kthyer nė gjirin e Kishės Orthodhokse Ruse.





    foto: Gabriele Maltinti / Shutterstock.com


    "Nuk ishte fat i mirė, por fatkeqėsia qė ndihmoi". Fjalėt e kėsaj thėnie ruse, pėr aq sa ėshtė e mundur, tregojnė qė Perėndia nganjėherė realizon planet pėrmes momenteve tragjike tė historisė.
    Kėshtu, skizma e sotme e Fanarit, rreziku i tė cilit pėr tė gjithė botėn orthodhokse nuk mund tė nėnvlerėsohet, gjithashtu ka filluar tė japė fryte.
    Midis tyre ėshtė kalimi i njė prej famullive mė tė njohura tė diasporės ruse - Kishėn e Lindjes sė Krishtit dhe Shėn Nikollės nė Firence -
    nga juridiksioni i Patriarkanės sė Konstandinopojės nė Kishėn Ruse jashtė vendit, ndryshe njohur me ROCOR e cila u ribashkua nė vitin 2007 me Patriarkanėn e Moskės.


    Emri:  Firenze_ROCOR2.jpg

Shikime: 1863

Madhėsia:  53.1 KB


    "Prej sot [28 tetor], famullia ruse nė Firence gjendet nė juridiksionin e ROCOR-it (The Russian Orthodox Church Outside of Russia) .
    Hilarioni, mitropoliti i Amerikės Lindore dhe Nju Jorkut, u pėrkujtua nė funksionet ".


    Famullitė ruse tė Fanarit njė absurditet i vėrtetė kanonik:

    Njė vend i shenjtė i mrekullueshėm ngritur midis shekujve XIX dhe XX nė stilin e arkitekturės sė Moskės dhe Yarosllvit tė shekullit tė XVII,
    kisha fiorentinase e Lindjes sė Krishtit dhe Shėn Nikollės u bė njė stoli e vėrtetė e qytetit tė famshėm italian, dhe nė tė njėjtėn kohė qendra e kulturės ruse nė kėtė rajon.
    Por mė pak se dy dekada mė vonė, trazirat revolucionare nė Rusi ēuan nė njė largim tė detyruar tė kėsaj famullie me Kishėn Ruse
    dhe anėtarėsimin e saj me Patriarkanėn e Konstandinopojės, e cila filloi nė vitet 20-tė njė ekspansion tė gjerė kundrejt diasporės orthodhokse tė gjitha kombėsive.

    Ishte atėherė qė u ngrit nė juridiksionin e Fanarit "Ekszarkati i famullive ruse nė Evropėn Perėndimore" ( "Kryedioqeza e kishave orthodhokse ruse nė Evropėn Perėndimore").
    Struktura ėshtė shumė e diskutueshme nga pikėpamja kanonike e parė, por e lejueshme nė kushtet e atyre kohėrave tė trazuara,
    tė paktėn deri nė rivendosjen e rendit kanonik nė Kishėn ruse .
    Por, qė prej viteve '90, dhe sidomos pas ribashkimit tė Patriarkanės sė Moskės dhe Kishės Ruse jashtė Rusisė nė vitin 2007,
    kjo strukturė ėshtė bėrė jo vetėm njė absurditet, por njė ilegalitet i vėrtetė.

    Kanali televiziv "Tsargrad" kontaktoi rektorin e Kishės sė Lindjes dhe Shėn Nikollės, arqipriftin Georgy Blatinskii,
    i cili na tha se ēfarė bėri komuniteti orthodhoks rus nė Firence duke thyer kungimin me Fanarin dhe tė kalojnė nėn juridiksionin e Kishės Orthodhokse Ruse,
    e cila ėshtė e bashkuar me Patriarkanėn e Moskės.
    t Georgij pėr shumė vite ka qėnė dekani i famullive ruse tė Patriarkanės sė Konstandinopojės nė Itali, dhe kėshtu fakti i ribashkimit tė saj me Kishėn Ruse
    mund tė jetė njė shembull pėr famulli tė tjera ruse qende janė nėn juridiksionin e Fanarit.

    At Georgij Blatinskij thotė: "Tė gjithė ata qė janė tė lidhur me Patriarkanėn e Kostandinopojės janė jashtė Orthodhoksisė"

    Tsargrad: Ati Georgy, nė rrjetin social Facebook, ėshtė raportuar se famullia juaj ka ndėrprerė kungimin me Patriarkanėn e Konstandinopojės
    dhe u pranua nėn Omoforin e Kishės ruse jashtė Rusisė. A ėshtė e vėrtetė, dhe nėse po, ēfarė ju shtyu tė bėni kėtė hap?

    Archpriest Georgy: Pėr fat tė keq, vendimet jo-kanonike tė bėra mė 11 tetor nga Patriarku Bartolomeu me Sinodin e tij,
    bėjnė qė tė gjithė ata qė janė tė lidhur me Patriarkanėn e Konstandinopojės tė gjėnden jashtė Orthodhoksisė.
    Kjo pjesė ( Kostandinopoja ) ėshtė shkėputur nga Kisha, siē kishte ngjarė mė parė me Romėn. Prandaj,e vetmja mėnyrė pėr ne, tė krishterėt orthodhoksė rusė,
    ishte tė hynim nė njė strukturė kanonike, si kisha ruse jashtė vendit. Kėshilli ynė i kishės dhe asambleja jonė e famullisė mbėshtetėn njėzėri kėtė vendim.
    Dhe nuk ka asnjė ka asnjė rrugė tjetėr pėr ne.

    Tsargrad: A keni ndonjė informacion, nese ka edhe famulli tė tjera ruse tė Patriarkanės sė Konstandinopojės tė gatshėm tė ndjekin shembullin e komunitetit orthodhoks fiorentin?

    At Georgij: Deri tani, ka kaluar shumė pak kohė. Unė mendoj se kjo do tė ndodhė, por vetėm kur ata tė kuptojnė se janė jashtė fushės kanonike, jashtė Orthodhoksisė.



    Emri:  Firenze_ROCOR5.jpg

Shikime: 1962

Madhėsia:  26.3 KB

    Patriku i Moskės dhe gjithė Rusive Foto: www.globallookpress.com


    Pra, nuk ėshtė rastėsi qė Shenjtėria e tij Patriarku Kirill, duke folur sot nė festivalin "Besimi dhe Fjala", ka theksuar veēanėrisht se ajo qė po ndodh
    ėshtė njė urdhėr "pėr shkatėrrimin e unitetit tė Kishės sonė, me njė dimension global" .
    Pėr mė tepėr, "kjo nuk ėshtė vetėm njė luftė pėr juridiksionin, ėshtė njė luftė pėr shkatėrrimin e forcės sė vetme orthodhokse tė fuqishme nė botė".
    Dhe pikėrisht pėr kėtė, tė gjithė ne, tė krishterėt orthodhoksė, tani duhet tė forcojmė lutjet tona tė pėrbashkėta pėr unitetin e Kishės Ruse,
    si edhe pėr njerėzit si At Georgij Blatinskij dhe pėr komunitetin orthodhoks tė Kishės fiorentinase tė Lindjes sė Krishtit dhe tė Shėn Nikollės ēudibėrės, tė ushqyer shpirtėrisht prej tij.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 05-11-2018 mė 17:02
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #184

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha shqiptare ėshtė kundėr ndėrprerjes sė Eukaristisė ndėrmjet Moskės dhe Konstandinopojės.

    Orthochristian.com, 24 nėntor 2018


    Siē ėshtė raportuar nga OrthoChristian tė enjten, mė 22 nėntor, faqa zyrtare e Kishės Orthodhokse Ruse botoi njė artikull mbi
    Fortlumturinė sė Tij Kryepiskopin Anastas tė Tiranės, Durrėsit dhe gjithė Shqipėrisė drejtuar Shenjtėrisė sė Tij Patrikut Kirill me 10 tetor,
    nė tė cilėn Fortlumturia e Tij Anastasi i shprehu shqetėsimin e tij nėse realizohet ky projekti i Ukrainės mbi autoqefalinė nga Patriarkana e Konstandinopojės
    "do tė bėhet njė shėtitje nėpėr njė fushė tė minuar" - njė shqetėsim qė kryepiskopi i Tiranės e ka shprehur personalisht
    edhe episkopėve tė Konstandinopojės dhe mė vonė tė njėjtit, Patriarkut Bartolomeu.
    Pas raportit tė Kishės Ruse, Kisha Shqiptare ka botuar tekstin e plotė tė dy letrave tė Kryepiskopit Anastas drejtuar patrikut Kirill,
    e para ėshtė e 10 tetorit, ajo qė ėshte raportuar mė parė ( qė u fol mė lart ), dhe tė dytėn nė 7 nėntor,
    letrat tregojnė se ndėrsa Kryepiskopi Anastas ėshtė shumė i shqetėsuar nė lidhje me veprimet e Konstandinopojės nė Ukrainė,
    nuk e mbėshtet vendimin e Kishės ruse tė ndėrpresė pėrkujtimin e parė tė Patriarkut Bartolomeu
    dhe pastaj tė ndalojė plotėsisht kungimin me Patriarkanėn e Konstandinopojės.
    Nė letrėn e 10 tetorit, duke vėnė nė dukje pozicionin e Kishės Shqiptare, qė vlerėson si njė nga arritjet mė tė rėndėsishme tė orthodhoksisė nė dekadat e fundit
    ka qenė pikėrisht lutja e pėrbashkėt e primatėve tė Kishave orthodhokse, tė cilat kulmuan nė Kėshillin e Kretės nė vitin 2016,
    Kryepeshkopi Anastas thekson vlerėn e madhe tė unitetit orthodhoks:
    Kisha Orthodhokse e Shqipėrisė akordon si e rėndėsisė sė parė bashkimin e Orthodhoksisė dhe dėshmimin dinamik ndaj Ungjillit,
    si nė mesin e popullit orthodhoks tradicional ashtu edhe nė gjithė ekumenizmin e bashkėsisė orthodhokse.
    Tė gjitha ēėshtjet e tjera duhet tė pėrballohen me diskrecion intuitiv, lutje tė vazhdueshme dhe dialog tė qetė dhe tė durueshėm.
    Duke pasur parasysh kėtė theksi tė veēantė mbi unitetin, primati shqiptar gjithashtu shprehu pakėnaqėsinė e tij nė vendimin e kishės ruse tė 14 shtatorit
    pėr tė ndaluar pėrkujtimin patriarkun Bartolomeu nė shėrbimet hyjnore:
    “Ju lutem vini re se vendimi i fundit i Kishės sė Rusisė pėr tė tėrhequr referimin liturgjik tė Patriarkut Ekumenik dhe tė ndėrpresė kungimin eukaristik me Patriarkanėn e Kostandinopojės,
    dhe tė ndėrpresė kungimin eukaristik me Patriarkanėn e Kostandinopojės, e cila u bė e ditur mė 14 shtator,
    ka komplikuar ēėshtjen nė mėnyrė tė rrezikshme, veēanėrisht pėr shkak se ajo prek thelbin e unitetit orthodhoks,
    Eukaristia e shenjtė, nė tė cilėn ne shpallim unitetin e Kishės Orthodhokse dhe ku gjithnjė lutemi pėr ruajtjen e saj.”
    Fortlumturia e Tij thotė gjithashtu se Kisha shqiptare gjithmonė lutet pėr unitetin, por ka rezerva nė lidhje me faktin se "nė kėtė kohė ngritja e zėrit nuk ėshtė njė pėrparėsi",
    sepse ajo ( Kisha jonė ) "e konsideron mė tė preferueshme njė kėrkesė kėmbėngulėse dhe tė matur pėr tė shmangur veprimet e nxituara".
    Ajo qė duhet gjithashtu tė theksohet ėshtė se ndėrprerja e pėrkujtimit tė patrikut tė Konstandinopojės nga Kisha Ruse
    e ka bėrė tė vėshtirė thėrrjen e njė kėshilli ( Koncili ) pan-orthodhoks, pasi lind pyetja: "Kush do tė marrė iniciativėn tė thėrrasė Kishat Orthodhokse Autoqefale,
    kur ndėrpritet referimi ( pėrkujtimi ) liturgjik ndaj patriarkut ekumenik? "
    Duke pasur parasysh kėtė vėshtirėsi, Fortlumturia e Tij sugjeron njė "dialog paqėsor ndėrmjet palėve tė interesuara drejtpėrdrejtė dhe kėrkim pėr njė zgjidhjeje tė pėrbashkėt".
    Nė tė njėjtėn kohė, Kisha Shqiptare ėshtė e gatshme tė marrė pjesė nė kėtė dialog, nėse kjo i kėrkohet.
    Fortlumturia e Tij gjithashtu siguron se "do tė bėjė gjithshka tė mundshme pėr tė shmangur njė skizėm ne bashkėsinė ekumenike Orthodhokse",
    sepse "ēdo formė e pėrēarjes dobėson dėshminė orthodhokse bashkėkohore, plagos kredibilitetin e Kishės orthodhokse nė pėrgjithėsi dhe traumatizon prestigjin e botės sė krishterė ".
    Kjo ishte letra e parė qė daton vetėm njė ditė pėrpara se Sinodi i Shenjtė i Kostandinopojės tė njoftoi vendimin e saj pėr rehabilitimin e udhėheqėsve klerikė te ēkishėruar dhe atyre laikė tė pėrēarjes Ukrainėse, duke anulluar dokumentin e vitit 1686 nė tė cilin u vendos qė Mitropolia e Kievit u transferua nė Kishėn Orthodhokse Ruse, pra me kėtė anullim, sipas tij ( Kyepiskopit ) ,
    anulohet edhe ekzistenca e Kishės Orthodhokse e Ukrainės, pra Kisha kanonike e Patriarkanės sė Moskės nė Ukrainė.
    Letra e dytė e Fortlumturisė sė Tij vjen pas vendimeve tė Konstandinopojės dhe pas vendimit tė Kishės Ruse pėr ndėrprerjen e kungatės eukaristike me Konstandinopojėn.
    Letra e tij e dytė hapet me: "Shpirti im ėshtė i trishtuar". Njė dhimbje tė thellė, tė shqetėsuar dhe siklet ne ndjejmė, kur ndjekim zhvillimet nė ēėshtjen e Ukrainės,
    pas vendimeve tė Patriarkanės Ekumenike (10.11.2018) dhe Kishės Orthodhokse nė Rusi (15/10/2018) ".
    Ai vazhdon: "Pėr fat tė keq, ata konfirmojnė frikėn qė kemi shprehur me pėrfaqėsuesit e Patriarkanės Ekumenike (30 qershor 2018),
    domethėnė se konēesioni aktual pėr tė planifikuar autoqefalinė nė Ukrainė do tė jetė njė" marshim nė njė fushė tė minuar "me pasoja tė dhimbshme pėr tė gjithė" .



    Nė tė njėjtėn kohė, kryepeshkopi Anastas gjithashtu me forcė shprehet kundėr vendimit tė Kishės Ruse pėr tė thyer kungimin me Konstandinopojėn:
    “Njėkohėsisht,megjithatė, ne duhet tė theksojmė se vendimi i fundit i Kishės sė Rusisė ėshtė njė burim shqetėsimi i madh. Ėshtė e paimagjinueshme qė Eukaristia Hyjnore,
    Misteri i shkėlqyeshėm i dashurisė sė pafund dhe pėrulja absolute e Krishtit, mund tė pėrdoret si njė armė kundėr njė Kishe tjetėr.
    A ėshtė e mundur qė vendimi i hierarkisė sė Kishės sė Rusisė tė anullojė energjinė e Shpirtit tė Shenjtė nė Kishat Orthodhokse qė veprojnė nėn juridiksionin e Patriarkatit Ekumenik? ...
    Dhe nė qoftė se [besimtarėt Orthodhokse tė Rusisė afrohen "me frikė Perėndie, me besim dhe me dashuri" pėr tė marrė pjesė nė dhuratat e shenjta nė njė kishė tė Kostandinopojės],
    mund tė quehet njė "mėkat", e cila duhet mė pas tė rrėfehet? "Shpallim se ėshtė e pamundur qė ne tė pranojmė kėto vendime," deklaron kategorikisht Fortlumturia e tij.
    "Ėshtė e domosdoshme qė Eukaristia e Shenjtė, ky mister i shenjtėrisė sė padepėrtueshme dhe i njė rėndėsie tė veēantė, tė qėndrojė shumė larg nga tė gjitha mosmarrėveshjet kishtare", shpjegon ai. Kryepiskopi i Tiranės vazhdon tė pėrsėrisė bindjen pėr rrezikun e madh qė mund tė shkaktojė njė skizmė botės orthodhokse,
    dhe sidomos besimtarėve nė Ukrainė, "tė cilat janė tė interesuar tė menjėhershėm".
    Prandaj, pėrsėrit qėndrimin e Kishės Shqiptare e cila ėshtė gati tė bashkohet me njė kėshill pan-orthodhoks pėr ēėshtjen,
    por edhe mendimin e tij se ndėrprerja e Kungimit bėn qė mbledhja e kėshillit tė jetė jashtėzakonisht e vėshtirė.

    "Pyetjet nė vijim janė vendimtare:

    Kisha Orthodhokse e Rusisė do ti kėrkojė Patriarkanės Ekumenike qė tė thėrrasė njė Koncil pan-orthodhoks, ku tė ketė njė lutje tė pėrbashkėt ?

    Cilat janė kriteret e njė vendimi tė formės sė prerė nė favor tė paqes dhe unitetit ?", shkruan lumturi e tij.


    Dhe Fortlumturia e Tij pėrfundon duke iu referuar Shkrimit tė Shenjtė kur thotė:
    "shqetėsimi dhe turpi, qė ne fillimisht kemi shkaktuar, janė shėruar nė mėnyrė paraklete nga vargu i Psalmeve:
    " Pse ligėshtohesh, shpirti im? Pse rėnkon brėnda meje? Shpreso te Perėndia, sepse unė do ta kremtoj akoma;
    ai ėshtė shpėtimi im dhe Perėndia im. "(Ps 42:11)



    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #185

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Burimi nga: arberiaortodossa.blogspot.com



    - Demoni po zgėrdhihet me zė tė lartė .............!

    Loja mbaroi! Zarėt u hodhėn … (iacta alea est), ne jemi tė zhytur deri nė zgjidhje prej disa kohėsh nga Patriarkana e Konstandinopojės, tani Fanar,
    qė frikėsonte nė formė implicite ( tė nėnkuptuar ) ,
    dobėt mbuluar, kundėr tė gjitha juridiksioneve ekleziale tė tjera orthodhokse botėrore , por mė nė fund erdhi nė dritė: "kapėrcyem krenarinė" vikariale tė Krishtit "tė Papės sė Romės.
    Ndoshta edhe ja kemi kaluar!

    Tani ata nuk kanė mė vetėm "Xhaxhi ēiēon", por edhe "Xhaxhi bartolo" qė pretendojnė, secili nė juridiksionin e tij tė jetė "Zoti nė tokė", duke harruar kėshillėn e Birit tė Perėndisė tek apostujt grindavecė:
    "Kush dėshiron tė jetė i pari, tė bėhet i fundit ".
    Tė dyja qytetet (Roma e lashtė dhe Roma e re), po kėrkojnė tė pėrmbajė rekordin negativ qėø- cili ėshtė ai qytet dhe dėshiron tė mbajė primatin e qenies njerėzore dhe tė kenė pėrparėsi
    mbi tė gjitha kombet e tjera tė krishtera, sikur ky rekord do tė shėrbente “kėtij primatit” pėr tė shpėtuar shpirtin e atij dhe pastruar atė nga tė gjithė "papastėrtitė" e shpikura pėr epėrsi mbi tė krishterėt.
    Tani nė sferėn orthodhokse, ai qė gėzonte titullin e primatit mbėshtetur nė dashurinė e popullit dhe tė Orthodhoksisė sė shenjtė (Primus inter pares),i verbuar nga forca shkatėrrimtare e "princit tė kėsaj bote,"
    ai ka ngjeshur skeptrin e gabuar dhe duke u fuqizuar nga djalli ka ndėrmarrė njė luftė pėr tė treguar se, pavarėsisht qė prestigjin e e ka humbur me kohė dhe ka qenė reduktuar
    nė njė grusht besimtarėsh tė paktė nė territorin e tij turk, duke sfiduar tė gjitha juridiksionet e tjera, si njė Don Kishoti i ri, pėr tė nėnshtruar mbi vullnetin e tij tė keq dhe anti-tė krishterė.
    Dhe nė sferėn orthodhokse, pleshti, fillon tė kollitet dhe ngre zėrin e tij kundėr elefantit nė aspektin e Besimit dhe pėrfaqėsimit numerik tė besimtarėve. Kjo sfidė ka filluar nė vendin e martirizuar tė Ukrainės,
    ku "xhaxhi Bartolo" hėngri fjalėn qė dha vetėm disa muaj mė parė, kishte dėnuar me argumente disa personazhe tė shtyre prej lakmisė dhe karrierizmit personal ,
    sot i “fali” dhe i fuqizoi me mbėshtetjen e tij duke krijuar njė pėrēarje ( Skizėm ) dhe duke ndarė nė dysh njerėzit e shenjtė tė Ukrainės .
    Qarkullon nė rrjet, letra drejtuar mitropolitit Aleksandėr i Drablinkut, qė ishte i pushuar nga detyra pėr arėsye regullore/kanonike…
    Sot duke u vėnė nėn kesulėn e Fanarit, i falen tė gjitha!

    .-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.

    Por lind pyetje vetiu…
    "A ka patriarkana ekumenike juridiksion universal?”

    Synaxis ortodoks, 19 dhjetor 2019
    Nė njė letėr (pėrkthyer mė poshtė) tė datės 14 dhjetor 2018 pėr tė atėhershmin Mitropolit Oleksandr (tė Drabinkos), duke pranuar Patriarkanėn Ekumenike na qėnka shfajėsuar nga ēdo ndėshkim kanonik
    tė vendosura nga ndonjė juridiksion tjetėr mė parė, Patriarku Bartolomeu ka shprehur pretendimin alarmues qė; - patriku i Konstandinopojės "ka pėrgjegjėsinė e padiskutueshme
    pėr tė gjykuar ēėshtjet kishtare ( ekleziale ) kudo dhe pėr t'u dhėnė atyre njė gjykim pėrfundimtar". Kjo deklaratė shkon shumė pėrtej proēedurės kanonike tė apelit
    dhe i afrohet njė pretendimi gati-papal pėr njė juridiksion universal. Pėr mė tepėr, pasi Patriarku Bartolomeu mban njė doktoratė nė ligj kanunor te fituar nga Instituti Oriental Papnor,
    ai duhet tė jetė i vetėdijshėm pra se e drejta qė Konstandinopoja tė ketė fjalėn e fundit nė punėt e kishave tė tjera ėshtė hiē-asgjė, por edhe shumė "e diskutueshme",
    sepse kanonisti i shekullit tė 12-tė Joanis Zonaras, cituar nga Shėn Nikodhimi i Malit tė Shenjtė nė Pedalionin e tij (Timonin), hedh poshtė ēdo tė drejtė tė kėtij lloji.
    Teksti i letrės nga Patriarku Bartolomeu ėshtė si mė poshtė:

    “ Shkėlqesia e juaj Aleksandėr, Mitropoliti i Kievit dhe Perejaslav-Vishnjčvoje, vėlla i dashur nė Frymėn e Shenjtė dhe bashkėcelebrues i mediokritetit tonė, qė Shkėlqesia juaj tė jetė i bekuar me paqe nga Perėndia.
    Pasi qė ju, Shkėlqesia juaj, i jeni drejtuar mediokritetit tonė dhe na keni paraqitur rastin tuaj neve, me hirin e Perėndisė, Kryepiskopi i Konstandinopojės- Roma e re,
    jo vetėm si ai qė ėshtė i veshur me fuqinė Hyjnore tė Kishės dhe padyshim qė mban pėrgjegjėsinė pėr tė gjykuar kudo nė ēėshtjet kishtare dhe pėr t'i dhėnė atyre njė konkluzion pėrfundimtar,
    por edhe si njė baba kanonik i juaj dhe mėsues, qė nga momenti qė dioqeza e juaj u restaurua nga administrata e saj e lashtė duke u shkėputur nga njė e parregullt dhe nga njė tjetėr juridiksion kishtar,
    dhe se pas tėrheqjes dhe anulimit tė Kartės sė paraardhėsit tonė tė shquar Dionisi IV, dioqeza juaj tashmė ėshtė territori i Kishės sė madhe tė Krishtit e tė Konstandinopojės, pra arritėm nė vendimin e njė bashkimi,
    pėrmes kėsaj Karte patriarkale, nėn juridiksionin e Shenjtė tė Zyrės Ekumenike dhe Apostolike dhe patriarkale, sė bashku me klerikėt e nderuar dhe laikėt e devotshėm, duke ju hequr ēdo pėrgjegjėsi,
    peshė ose detyrim tjetėr tė rėndė qė ėshtė vendosur ndaj jush nga ēdo organ tjetėr kishtar, ose dėnim tė mėparshėm qė keni merituar,
    duke pranuar plotėsisht ēdo gjė qė ka tė bėjė me pėrgjegjėsitė baritore tė episkopatit tė tuaj [ajo e pėrmbushi].
    Dhe kėshtu, me anė tė lutjes atėror dhe veshjen zbukuruese tė bekimeve tona patriarkale, duke ju dhėnė puthjet tona vėllazėrore dhe duke u lutur me gjithė zemėr nė hirin dhe mėshirėn e Perėndisė
    sė adhuruar nė Trinitet, e cila ėshtė lavdia dhe fuqia pėrgjithmonė .”



    .................. Nga njė Atė i dashur, i kujdesshėm, dashamirės, ai u bė njė patriark i pėshtirė, arrogant, i neveritshėm dhe i vrazhdė.
    O Zot, ki mėshirė pėr tė dhe mbro fėmijėt e tu nga arroganca e tij.


    .-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-……
    Gjykoni ju o njerėz…
    Eshte e vėrtete dhe grigja ka nevojė pėr bariun, por ka ngjarė nė histori qė delet e kane zbuar bariun fallco!
    Jo shumė shekuj mė parė.
    Pėrshėndetje
    Niko
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #186

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nga faqja e internetit tė Blogut tė at. Janit “ ARBERIA ORTODOSSA “ mėsojmė si vijon;

    E shtunė 22 dhjetor 2018
    Patriarku i Shenjtė i Moskės dhe gjithė Rusisė dėrgon letra tė gjithė primatėve tė Kishave Orthodhokse, duke u kėrkuar atyre tė mos e njohin Kishėn e Re tė Ukrainės e cila, me sa duket, bėhen grant edhe Uniatėt ukrainas.

    Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill dėrgon letra pėr tė primatėve tė Kishave lokale ortodokse rreth pseudo-kėshillit tė "bashkimit" tė mbajtur nė Kiev


    Patriarchia.ru, 20 Dhjetor 2018



    Emri:  unnamed.jpg

Shikime: 1998

Madhėsia:  10.6 KB







    Njė plagė e thellė i ėshtė shkaktuar orthodhoksisė kanonike nė Ukrainė dhe nė botė, kėtė e shkroi Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill i Moskės dhe gjithė Rus '
    nė letrat drejtuar primatėve tė Kishave Orthodhokse lokale.
    Mesazhet u janė dėrguar

    Fortlumturisė sė Tij Papė dhe Patriarku i Aleksandrisė Theodhorit II,
    Fortlumturisė sė Tij Joanit X Patriarkut tė Antiokisė,
    Fortlumturisė sė Tij Patriarkut Theophilos III tė Jeruzalemit,
    Shenjtėrisė sė Tij Katholikos - Ilia II Patriarku i gjithė Gjeorgjisė,
    Shenjtėrisė sė tij Patriarkut Irinej tė Serbisė,
    Fortlumturisė sė tij Patriarkut Daniel tė Rumanisė,
    Shenjtėrisė sė tij Patriarkut Neofit tė Bullgarisė,
    Fortlumturisė sė tij Kryepiskopit Krizostomos II tė Qipros,
    Fortlumturisė sė tij Kryepiskopit Jeronimit II tė Athinės dhe gjithė Greqisė,
    Fortlumturisė sė Tij Kryepiskopit Anastas tė Tiranės dhe gjithė Shqipėrisė,
    Fortlumturisė sė Tij Mitropolitit Sava tė Varshavės dhe tė gjithė Poloninė,
    Fortlumturisė sė Tij Mitropolitit Rastislav tė Ēekisė dhe Sllovakisė,
    Fortlumturisė sė Tij Mitropolitit Tikon tė gjithė Amerikės dhe tė Kanadasė.

    Me letrėn Patriku Kirill informon qė, nė 15 dhjetor u krye njė takim ku morrėn pjesė "peshkopė", "priftėrinjtė", dhe laikė tė dy grupeve skizmatikėsh tė Ukrainės
    qė u zhvillua nė Kiev me pėrfshirjen dhe nėn patronatin e drejtpėrdrejtė tė autoriteteve qeveritare ukrainase. Pjesėmarrėsit nė asamblenė e paligjshme nė katedralen historike tė Sh.Sofisė nė Kiev e deklaruan veten "njė kėshill bashkimi".
    Ky i ashtuquajturi unifikim ishte, nė fakt, njė bashkim midis dy organizatave skizmatike qė formuan njė tė vetme. Nė kėtė “kėshill” morėn pjesė peshkopėt e rreme tė " Patriarkanės sė Kievit" skizmatikė
    dhe njė strukturė jo-kanonike "Kisha Orthodhokse Autoqefale e Ukrainės."
    "Ndėrkohė, Kisha kanonike orthodhokse e Ukrainės e udhėhequr nga Fortlumturia e Tij Mitropoliti Onufrij i Kievit dhe gjithė Ukrainės, e njohur nė tė gjithė botėn orthodhokse, qė mė parė e kishte refuzuar kėtė mbledhje,
    nė pėrputhje me vendimin e Sinodit tė Shenjtė tė saj mė 7 dhjetor, pėr tė marrė pjesė nė kėtė rast, duke e konsideruar atė njė "tubim tė paligjshėm.
    " Megjithė presioneve tė vazhdueshme qė u janė bėrė hierarkėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, prej 90 peshkopėve tė saj, vetėm 2 (njė peshkop dioqezan dhe njė zėvėndės) morėn pjesė nė pseudo Kėshillin.
    Kėta tė fundit kanė rėnė nė kundėrshtim tė fortė dhe kanė shkelur nė mėnyrė tė qartė betimin episkopal, qė tė dy janė larguar dhe tė shkarkuar nga detyra me vendim tė Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės mė 17 dhjetor ", thonė letrat.
    Shenjtėria e Tij patriku Kirill u kujtoi primatėve se proēesi i "dhėnies sė autoqefalisė Ukrainės" ishte nxitur nga lideri shekullor i vendit qė realizoi kėtė pėr tė ndjekur qėllimet e tij politike.
    "Takimi i mbajtur nė Kiev konfirmoi faktin e ndėrhyrjes sė hapur tė qeverisė nė jetėn e Kishės", vuri nė dukje Patriarku Kirill. Presidenti Petro Poroshenko nuk ishte i pranishėm vetėm nė "kėshillin",
    por u ul nė krye tė saj, duke e mbikėqyrur personalisht takimin. Aty mori pjesė nė "kėshill", edhe njė greko-katolik, Andriy Parubiy, kryetar i Rada Verkhovna ( Parlamentit ) tė Ukrainės,
    i cili njoftoi votėn qė do tė merret nė ditėt e ardhshme nė projekt-ligjin pėr tė shfuqizuar Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės, pėr tė ndryshuar titullin nė pėrputhje me emrin e saj ligjor.
    "Ndryshimi i Emrit ka pėr qėllim qė tė ri-regjistrojnė tė gjitha famullitė dhe manastiret dhe tė bėjnė tė pavlefshme dokumentet qė pėrshkruajnė tė drejtat e kishės kanonike tė ndėrtesave tė kishave dhe pronat e tjera tė Kishės," tha Shenjtėria e tij nė mesazhe.


    Ne thellėsisht na brengos fakti se nė mesin e atyre qė morėn pjesė nė takimin armiqėsor pėr Kishėn, ishin edhe pėrfaqėsues tė Patriarkanės sė Kostandinopojės,
    tė cilėt injoruan kėshtu kanonet e shenjta dhe qė shkelėn rregullat kishtare, "shkroi nė letrat e tij primati i Kishės Orthodhokse ruse. "Mitropoliti Emanuel i Francės kryesoi kėshillin e skizmatikėve,
    duke pasur nė tė djathtėn e tij presidentin Z. Poroshenko qė kishte marrė kungimin nga greko-katolikėt mė parė, dhe nė tė majtė tė tij tė larguarin ( nga kungata ) z. Filaret Denisenko dhe z. Makarij Maletich episkop pa vazhdimėsi apostolike ".
    Siē vuri nė dukje Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill, rezultati i trishtuar i kėtij takimi tė paligjshėm ishte zgjedhja e "primatit" tė ashtu-quajturės "Kisha Orthodhokse e Ukrainės"
    - Sergei Dumenko, njė "peshkop" skizmatik i tė vetėquajturės " Patriarkana e Kievit ", i cili kishte marrė tė gjitha pseudo-porositė dhe madje " tonsurėn " me emrin e Epifanij nga i anatemizuari Filaret Denisenko.
    Edhe ky "kryepiskop" i sopozgjedhur lėviz shpejt pėr tė njoftuar publikisht se Filareti do tė mbajė pėr tėrė jetėn titullin e "Patriarkut Emeritus", pasi qė "gjithė jetėn e tij ka ndihmuar pėr zhvillimin e Kishės tonė lokale ukrainase."
    "Autoritetet ukrainase dhe Kisha e Konstandinopojės na prezanojnė kėtė akt shpėrfillje tė sė drejtės kanonike, si njė bashkim tė orthodhoksisė nė Ukrainė", tha Shenjtėria e tij nė letrat ",
    megjithatė, nuk ka pasur bashkim. Heretikėt ishin dhe janė ende jashtė Kishės: Megjithėse ata janė bashkuar me njėri-tjetrin, ata janė ende njė minoritet nė hartėn orthodhokse tė Ukrainės ".
    Shenjtėria e tij vuri nė dukje se sipas statistikave tė qeverisė nga Ministria e Kulturės, Kisha Kanonike e Ukrainės ka 12,348 famulli, e cila ėshtė dy herė numri i pėrgjithshėm i famullive qė pėrbėjnė strukturėn e re
    pseudo-kishtare tė sapo formuar. Kisha kanonike e Ukrainės ka 10,424 klerikė, 211 manastire dhe 4,721 murgj.
    "Kisha Orthodhokse ukrainase ėshtė organizata mė e madhe fetare nė Ukrainė. Nė Kėshillin e Peshkopėve, i cili u mbajt mė 13 nėntor tė kėtij viti, Episkopati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės,
    i cili ka njė status tė gjerė vetėqeverisje brenda Patriarkanės Moskovite ka shprehur njėzėri mbėshtetjen e saj pėr ruajtjen e kėtij statusi, pėr tė ruajtur unitetin laik me Kishėn Orthodhokse ruse.
    Megjithatė, autoritetet ukrainase janė duke bėrė ēdo gjė tė mundshme pėr tė prerė kėto lidhje historike ", thonė letrat.
    Shenjtėria e tij vuri nė dukje se, pasi u bashkuan me njėri-tjetrin, skizmatikėt nuk kanė ndėrmarrė hapin mė tė rėndėsishėm: nuk u penduan pėr mėkatet e skizmės e tė ktheheshin mbrapa nė kishė nga ku ata filluan tė dalin dhe nga Uniteti,
    nga i cili ata kishin rėnė. Ajo qė po ndodh ėshtė legalizimi i skizmės nė maskėn e njė "autoqefale" nga Patriarkana e Konstandinopojės.
    Patriku Kirill u rikujtoi primatėve: “ Ishin pikėrisht kėto veprime qė Shenjtėria e Tij Patriku Bartolomeu, nė prani tė primatėve tė Kishave Orthodhokse Autoqefale nė sinaksin e Chambesy-t nė janar 2016,
    ai premtoi tė mos e bėnte para ose pas Kėshillit tė Kretės." Tradhtia e atij premtimi ka ēuar nė njė tragjedi tėrė botėn orthodhokse, kėshtu theksoi kreu i Kishės Orthodhokse Ruse.
    "Veprimi i paligjshėm i kryer mė 15 dhjetor, qė do tė thotė se nėntėdhjetė episkopėt, mė shumė se dhjetė mijė priftėrinjtė, dhiakonėt me murgjit dhe dhjetėra miliona besimtarėve tė famullive tė Kishės nė tė gjithė Ukrainėn
    nuk ekzistojnė mė pėr Kishėn e Konstandinopojės thjesht sepse ata nuk pranuan qė tė pėrfshihen nė draftin e njė "autoqefalie", qė u ishte imponuar,
    dhe pasi thjesht duan tė ndėrtojnė jetėn e tyre tė kishės, nė pėrputhje me rregullat kishtare dhe jo me ambiciet politike tė autoriteteve ", thonė mesazhet.

    Siē vuri nė dukje Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill i Moskės dhe gjithė Rus ', njė ditė pas "Kėshillit", mė 16 dhjetor, Patriarku Bartolomeu i Konstandinopojės zyrtarisht njohu zgjedhjen e "primatit" tė strukturės pėrēarėse ( skizmatike ),
    i tė cilit Emri tashmė i ishte pėrmendur gjatė Liturgjisė nė kishėn patriarkale tė Shėn Gjergjit, dhe njoftoi se do tė japė tė ashtuquajturėn Tomosin e autoqefalisė mė 6 janar tė vitit tė ardhshėm.
    Nė tė njėjtėn ditė, nė Katedralen e Shėn Vladimirit nė Kiev, Filaret Denisenko tha se si Patriark Emeritus do tė sundojė pėr tėrė jetėn e tij "kishėn" skizmatike tė bashkuar, sė bashku me "krerėt" e zgjedhur
    pėr tė pėrfaqėsuar kėtė organizatė nė marrėdhėniet e jashtme.
    "Ne jemi dėshmitarė okularė tė ndėrhyrjeve tė paligjshme nė jetėn e brendshme tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, gabimet trashanike anti-kanonike, duke thelluar ndarjen ndėrmjet Kishės Orthodhokse
    dhe pėrkeqėsimin e pėrēarjes sė Ukrainėse nė rėnie tė mėtejshme tė skizmės nė orthodhoksinė e Ukrainės," tha Patriku Kirill nė letrat e tij.
    Ai pėrmendi se nė njė tė kaluar jo fort tė largėt, bota orthodhokse ishte pėrballurr me njė kėrcėnim tė ngjashėm tė unitet orthodhoks e shkaktuar nga pėrēarje skizmatike qė kishte pllakosur Kishėn Orthodhokse Bullgare nė vitet '90.
    Pikėrisht, si tani, autoritetet qeveritare tė vendit kanė mbėshtetur nė mėnyrė aktive aktivitetet pėrēarėse. "Pra, hapi mė i rėndėsishėm pėr tė rivendosur unitetin nė kishė lokale ishte Kėshilli Pan-orthodhoks nė Sofje",
    tha Shenjtėria e Tij ", nė mesin e atyre qė u shprehėn seriozisht pėr thirrjen e ketij Koncili, ishte Patriarkana e Moskės.
    Ndėrsa Patriarku Bartolomeu i Konstandinopojės sugjeronte pėr tė zgjidhur kėtė problem pėrmes legalizimit tė skizmatikėve dhe dorėheqjes vullnetare tė primatit legjitim tė Kishės bullgare, Patrikut tė saj, Shenjtėrisė sė Tij Maksim,
    plotėsia e Orthodhoksisė mbrojti tė drejtat e Kishės kanonike dhe hierarkun e saj tė parė , duke vendosur njė bazė tė ligjshme kanonike pėr tė kapėrcyer skizmėn ".
    "Ajo qė na shqetėson tani ėshtė se si zėrat e miliona njerėzve nė famullitė e kishės nė Ukrainė kanė rėnė nė veshėt e shurdhėr", ka shkruar Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill.
    "Unė vendosmėrisht besoj se ajo qė po ndodh nė Ukrainė kėto ditė nuk ėshtė njė konflikt interesi midis Patriarkanės sė Moskės dhe Patriarkanės sė Konstandinopojės, si disa pėrpiqen tė na e paraqesin atė,
    por diēka shumė mė e rrezikshme: njė devijim i thellė i primatit dhe hierarkėve tė Kishės sė shenjtė tė Kostandinopojės dhe braktisja e traditės orthodhokse kanonike nė eklesiologjinė patristike.
    Kėtu po afrohet momenti kur kjo gjė do tė bėhet e pamundur pėr ta mbajtur nė heshtje, sepse ajo qė po ndodh nė prespektivėn tonė thjeshtė ėshtė duke na paraqitur njė sfidė pėr tė gjithė botėn orthodhokse.
    Nuk nuk ka dyshim se skenari Ukrainės, mund tė realizohet nė tė ardhmen pėr ēdo kishė tjetėr lokale. "
    Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill i Moskės dhe gjithė Rus' ftoi primatėt e Kishave orthodhokse lokale qė tė mos e njohin rezultatin e tubimit tė paligjshėm tė dy grupeve skizmatike tė mbajtur nė Kiev,
    si dhe pėr tė ngritur zėrin e tyre autoritar dhe tė bėjnė gjithēka kanė nė fuqinė e tyre pėr tė ndaluar veprimet, shkatėrruese pėr Orthodhoksinė.
    "unė ju kėrkoj juve dhe plotėsisė sė Kishave tuaja tė shenjta tė mos e e njihni strukturėn tė cilėn ėshtė krijuar rishtazi pseudo-kishtare dhe tė mos hyni nė Kungatė me tė," tha Patriku Kirill nė mesazhet e tij.
    "Unė ju kėrkoj lutjet tuaja tė shenjta pėr Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės tė persekutuar pėr vėllezėrit dhe motrat qė i nėnshtrohen keqtrajtimit dhe poshtėrimit pėr besnikėrinė e tyre ndaj Orthodhoksinė e Shenjtė",
    me kėto fjalė, Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill u ėshtė drejtuar primatėve tė Kishave lokale nė fund tė letrave tė tij.

    Njėra nga kishat ėshte edhe KOASH-i.
    Perėndia tė ndriēojė mėndjen e tė gjithė primatėve orthodhoks!
    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 29-12-2018 mė 14:55
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #187

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ekspert: Krerėt e kishave do tė duhet tė zgjedhin kujt do ti bėjnė urimet pėr Krishtlindje.



    https://spzh.news Bashkimi i gazetarėve orthodhoks news , 27 dhjetor 2018
    mė 6 janar do tė vijė momenti i sė vėrtetės.


    Analisti fetar Mark Gorskij mendon se Fanari ka vendosur njė lloj kurthi pėrballė krerėve tė Kishave orthodhokse lokale, dhe momenti i sė vėrtetės do tė vijė mė 6 janar.

    Prezantimi i Tomosit tė autoqefalisė tė "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės," njoftoi mė 6 janar, do tė detyrojė udhėheqėsit e Kishave Orthodhokse lokale pėr tė zgjedhur:
    kujt dhe nė ēfarė kapaciteti t’i uroj Gėzuar Krishtlindjet - primatit i Kishės kanonike Orthodhokse tė Ukrainės, Metropolitan Onufrij, ose "Mitropolitit tė Kievit dhe gjithė Ukrainės" Epifanij,
    kėshtu thotė analisti fetar dhe doktor nė teologji Mark Gorskij.

    Nė tekstin e tij, tė publikuar nė faqen e internetit tė Mitropolitit Ionafan (Eletskikh) i Tulkin-it dhe Bratslavskij, shėnon eksperti qė tė gjithė krerėt e kishave autoqefale lokale,
    duke pėrfshirė Patriarkun e Konstandinopojės, tradicionalisht pėrshėndesin dhe bėjnė urimet mė tė mira zyrtarisht primatit kanonik tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, qė nga data e zgjedhjes sė tij.

    "Por nė Kiev, me pėrpjekjet e qeverisė zyrtare tė Ukrainės dhe Patriarkut ekumenik Bartolomeu, nė mes tė dhjetorit 2018, na u shfaq njė" Kishė Orthodhokse Autoqefale ",
    e udhėhequr nga hija e skizmatikut tė ē’kishėruar Filaret Denisenko " Mitropoliti Epifanij me njė rend hierarkik kanonikisht tė dyshimtė me tė njėjtin "patriark" tė anatemizuar Filaret,
    por megjithatė,Epifanij mori nga patriarku Bartolomeu (pėrsėri i dyshimt) titullin "Mitropoliti i Kievit dhe gjithė Ukrainės", - shkruan analisti.

    Sipas tij, "Fanari ka krijuar me mjeshtėri njė lloj kurthi pėrballė krerėve tė Kishave".

    "Nėse njėri prej tyre uron Krishtlindjet me" mladostarets "[1] Epifanij, dhe gjithashtu me titullin e Kievit dhe tė gjithė Ukrainėn, do tė mbėshtesė tezėn se zgjedhja e tij ėshtė legjitime, eksperti thotė.
    - dhe nėse dikush bėn urimet pėr Krishtlindjet Mitropolitit Onufrij, duke pėrmendur titullin e tij tė ligjshėm - "Fortlumturia e tij Metropoliti i Kievit dhe tė gjithė Ukrainės",
    gjė qė do tė shkojė kundėr autoritetit tė patrikut Bartolomeu, nė mėnyrė qė ai mund tė tėrheqė Tomosin e autoqefalisė tė Konstandinopojės".

    Mark Gorskij thotė se data e zgjedhur pėr prezantimin e Tomosit - 6 janar, ėshtė kur mblidhen krerėt e Kishave pėr t’i uruar njėri-tjetrit mesazhin e Krishtlindjes me njė mesazh zyrtar - kjo do tė jetė njė moment i sė vėrtetės,
    i cili do tė detyrojė primatėt tė cilėt kanė mbetur nė heshtje dhe pa zbuluar publikisht qėndrimin e tyre ndaj kishės sė sapokrijuar "dhe" dhe kjo do te bėjė njė fillim tė vėrtetė tė pėrēarjes (jo skizmės)
    nė familjen e vetme tė kishave autoqefale lokale nė Kishėn universale Orthodhokse. "

    Siē ėshtė raportuar nga Bashkimi i gazetarėve orthodhoks, Patriarku Bartolomeu ka ftuar kreun e sapozgjedhur tė "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės", Epifanij, pėr tė bashkėcelebruar Liturgjinė nė Fanar dhe pėr t’i dorėzuar atij Tomosin.
    Epifani duhet tė shkojė pėr nė Stamboll tė marrė Tomosin mė 6 janar.

    .-.-.-.-.-.-.-.-.

    Shėnim

    [1] "Kryeplaku i Ri": njė titull ironik qė i referohet atyre qė paraqiten si "pleq" shpirtėrorė pa qenė tė tillė. (GMD)


    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 31-12-2018 mė 04:40
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #188

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    “NUK ESHTE TEPER VONE PER TU KTHYER PRAPA”
    Letėr e patrikut Kirill drejtuar patrikut Bartolomeu.



    Emri:  Kirill_a_Bartolomeo_31dicembre2018.jpg

Shikime: 2596

Madhėsia:  12.9 KB




    Letėr nga primati i Kishės Orthodhokse Ruse pėr Patriarkun Bartolomeu drejtuar veprave tė tij anti-kanonike tė kryera nga Patriarkana e Konstandinopojės nė Ukrainė


    Patriarchia.ru, 31 dhjetor, 2018 nė pėrgjigje tė letrės sė Shenjtėrisė sė Tij Patrikut Bartolomeu tė Konstandinopojės, nė tė cilėn ky i fundit
    e ka informuar pėr "riintegrimin" e skizmatikėve tė Ukrainės dhe "anulimin" e dokumentit tė mė shumė se 300 vjetėve mė parė
    qė transferoi Mitropolinė e Kievit nėn juridiksionin e Patriarkanės sė Moskės, si edhe rreth takimit nė Kiev tė njė "kėshilli lokal"
    qė do ta pranonte ne gjirin e Orthodhoksisė nė kungatėn e pėrbashkėt,
    si dhe synimin pėr ti siguruar nė ditėt e ardhshme autonominė e themeluar nė kėtė takim,
    Shenjtėria e tij Patriarku Kirill i Moskės dhe gjithė Rusisė i dėrgoi njė letėr nė tė cilėn ai shprehu keqardhje tė thellė,
    habitje dhe indinjatė nė lidhje me veprimet antikanonike tė Patriarkanės sė Konstandinopojės.

    Letra si mė posht;

    Pėr shenjtėrinė e tij Patrikun Bartolomeu i Konstandinopojės.


    Shenjtėria juaj,

    Me dhimbje tė thellė, ankth dhe indinjatė, kam lexuar letrėn tuaj nė tė cilėn mė informoni mua
    nė lidhje pėr aktet mė tė fundit tė Kishės sė Konstandinopojės:
    hyrjes sė saj nė Kungatė me komunitetet jokanonike tė Ukrainės; dhe "revokimin" e vendimit tė mėparshėm
    tė Patrikut tė Konstandinopojės Dionisit IV, i cili e transferoi Mitropolnė e Kievit nėn juridiksionin e Patriarkanės sė Moskės;
    mbledhja nė Kiev e njė "kėshilli lokal" tė bashkėsive jo-kanonike tė pranuara nė Kungim tė pėrbashkėt nga ana juaj;
    zgjedhja midis tyre tė "primatit tė kishės sė re autoqefale tė Ukrainės"; qėllimi, nė ditėt e ardhshme,
    pėr tė dhėnė statusin e Kishės lokale autoqefale ndaj komunitetit qė ajo krijoi.

    Bashkimi me grupet e larguara me Kishėn do tė kishte qenė njė gėzim i madh pėr tė gjithė Ukrainėn orthodhokse, si edhe pėr tė gjithė botėn orthodhokse,
    nė qoftė se kjo do tė kishte ngjarė nė pėrputhje me kėrkesat e ligjit tė kanuneve te shenjta dhe nė frymėn e paqes dhe dashurisė sė Krishtit.
    Por proēesi aktual i politizuar i njė bashkimi tė detyruar ėshtė larg nga normat dhe shpirti i kanuneve tė shenjta.
    Ajo shoqėrohet nga njė pėrzierje monstruoze tė gėnjeshtrave dhe madje edhe tani nė kėto momente, tė dhunės kundėr Kishės Orthodhokse kanonike tė Ukrainės.
    Tani, kjo ėshtė Kisha e miliona besimtarėve tė Ukrainės, tė cilėn ju e keni njohur nė tė gjitha vitet e shėrbimit tuaj, deri kohėt e fundit,
    dhe tani pretendoni qė ajo nuk ekziston mė, duke e parashtruar kėtė moment
    sikur dioqezat individuale nė Ukrainė po kthehen me dėshirė nėn homoforin tuaj.

    Kėshilltarėt tuaj kanė bindjen se peshkopėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės ishin gjoja tė gatshėm pėr tė mbėshtetur projektin politik
    tė autoriteteve nė Kiev, dhe se njė pjesė e konsiderueshme mbi dhjetėra peshkopė kanonike nuk prisnin tjetėr,
    veē pėr bekimin tuaj pėr tė lėnė Kishėn e tyre.

    Unė ju kam paralajmėruar disa herė se ishin duke ju mashtruar pėr kėtė.

    Tani ju mund tė bindeni vetė. Nė tė ashtuquajturin "kėshilli lokal" qė ju organizuat nėn kryesinė e tre personave
    – pėrfaqėsuesin tuaj Mitropolitin Emanuel tė Francės, tė "patriarkut" mashtrues (tani quhet "Patriark nderi") Filaret Denisenko
    dhe kreut laik tė qeverisė ukrainase Petro Poroshenko - vetėm dy nga 90 peshkopėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės morėn pjesė.
    Atė qė juve e quani "kėshilli lokal" u kthye nė njė kuvend i grupeve skizmatike nėn mburojėn e Kishės sė shenjtė tė Konstandinopojės.
    Dhe ēfarė do ta quajmė, nėse jo legalizimi i skizmės ukrainase, qė pikėrisht juve e kishit premtuar publikisht mė parė tė mos e lejonit kurrė?

    Nė vendimet e ndėrmarra ju i referoheni vullnetit tė popullit Orthodhoks tė Ukrainės tė cilėt po kėrkonin ndėrhyrjen e Kishės sė Konstandinopojės.
    Megjithatė, vullneti i shumicės sė klerit dhe besimtarėve tė cilėt kanė njė frymė tė vėrtetė e tė pėrbashkėt me Kishėn e Ukrainės,
    e cila ēoi peshkopėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės tė mos i pėrgjigjeshin ftesave tuaja dhe tė refuzojnė tė marrin pjesė
    nė tė ashtuquajturin "Kėshill unifikimi"i skizmės sė Ukrainės.
    Nga dy peshkopėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės tė cilėt kanė kaluar nėn juridiksionin tuaj nė kundėrshtim tė kanuneve,
    vetėm njė ishte njė peshkop dioqezan, Mitropoliti Simeon.


    Por klerikėt dhe besimtarėt e dioqezės sė tij nuk e kanė pranuar aktin e tij.

    Pra Mitropoliti Simeon u pezullua me tė drejtė nga divinis nga Sinodi i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės,
    tė gjitha manastiret e Dioqezės nė Vinitsa dhe shumica e famullive tė saj dhe klerikėve tė tyre kaluan nėn kryepeskopin e ri
    Varsonofij tė Vinitsa-s dhe Tivarit. Aktualisht, autoritetet lokale kanė qenė duke bėrė presion mbi klerin e dioqezės dhe kėrcėnuar priftėrinjtė,
    por kleri, murgjit, murgeshat dhe besimtarėt nuk duan tė jenė nė bashkim me peshkopin qė e tradhtoi veten dhe kishėn e tyre.
    Edhe Mitropoliti Aleksandr,qė ju pėrmendėt, ėshtė pezulluar nga divinis nga Sinodi i Kievit, ku nėn autoritetin e tij kishte vetėm njė kishė,
    ku edhe ky komunitet u ngrit nė konflikt, si dhe klerikėt e kishės nė shumicėn e rasteve refuzoi tė bashkėcelebronte me mitropolitin e pezulluar.

    Me vendimet nė princip tė peshkopėve tė Kishės Orthodhokse dhe popullit besimtar t Ukrainės qė tė refuzojnė tė marrin pjesė nė pseudo-kėshillin,
    nuk shpjegohet ndryshe vetėm me mitin e "presionit nga Moska" - qė do tė ishte e pamundur nė kushtet aktuale politike
    – por kjo ngjau me bashkimin e klerit dhe besnikėve tė tyre. As ndėrhyrja flagrante e autoriteteve ukrainase nė jetėn e brendshme tė Kishės,
    as presionet e qeverisė qė ėshtė manifestuar dhe rritur shumė gjatė muajve tė fundit, mund tė mposhtin njė komunitet tė tillė.
    Nuk mund tė shfuqizohet ( ose likujdohet ) me njė goditje tė vetme tė lapsit.

    Nė letrėn tuaj, ndėrmorėt njė pėrpjekje pėr tė rishikuar kuptimin e njė sėrė dokumenteve tė nėnshkruara nė vitin 1686 nga paraardhėsi i juaj
    Patriarku Dionisios IV dhe prej Sinodit tė Shenjtė i Kishės sė Konstandinopojės.


    Nuk ka pasur kurrė mosmarrėveshje pėr qindra vjet nė mesin e Kishave tona mbi pėrmbajtjen e kėtyre dokumenteve historike.
    Dhe tani deklaron "revokimin" e gramotės patriarkale dhe Sinodale pasi qė "kushtet e jashtme kanė ndryshuar."
    E kam propozuar njė diskutim pėr kėtė ēėshtje me ndihmėn e historianėve, teologėve dhe specialistėve nė ligj mbi kanunet.
    Juve kėtė nuk e keni pranuat, duke argumentuar mungesėn e kohės.
    Unė mund tė shpreh vetėm keqardhje qė vendimet e tuaja shkatėrruese pėr unitetin e pėrbashkėt kishtar, varen aq shumė nė faktorėt e "jashtėm",
    dmth politik, ju nuk keni frikė pėr tė deklaruar haptazi kėtė. Letra e juaj pėrmban pėrsėritjen e zakonshme tė kėrkesave shumė tė diskutueshme
    tė "pėrgjegjėsisė pėr tė dhėnė autoqefalinė" gjoja si e drejtė ekskluzive e Kishės sė Konstandinopojės dhe tė drejtėn
    pėr tė marrė ankesat nga kishat e tjera lokale, nė pėrputhje me "pėrmbajtjen shpirtėrore" tė Kanuneve 9 dhe 17 tė Kėshillit tė Kalqedonisė.

    Njė seri kundėrshtimesh nga komentatorė shume te shquar nė ligjin kanunor nuk janė dakort nė pėrputhje me tė kuptuarit e ēeshtjes nga ana juaj
    si edhe ajo e tė drejtave tė tė apeluarit nė fronin e Konstandinopojės.
    Ja si shkroi njė nga kanonistėt me te mėdhenj bizantin Joannis Zonaras:.
    " [Patriarku] i Konstandinopojės njihet si gjyqtar, nė pėrgjithėsi, jo nė tė gjitha mitropolitė, por vetėm pėr ata qė i nėnshtrohen atij,
    ndėrsa mitropolitėt e Sirisė, Palestinės, Fenikisė, Egjiptit, nuk mund tė gjykohen, kundėr vullnetit tė tyre, nga gjykimi i tij.
    Nė fakt, sirianėt janė subjekt i gjykimit tė Patriarkut tė Antiokisė, palestinezėt nė gjykimin e Patriarkut tė Jerusalemit,
    dhe Egjiptianėt nė gjykimin e Patriarkut tė Aleksandrisė, nga tė cilat ata janė tonsuruar dhe ndaj tė cilėve ata mvaren ".
    Kishat Orthodhokse Lokale sot nuk e njohin mė njė privilegj tė tillė.
    Por nė mėnyrė tė paligjshme pėrvetėsohet kjo e drejtė, juve aspak nuk jeni shqetėsuar as edhe pėr tė vėzhguar normat kanonike
    qė pėrcaktojnė veprimet e palės qė thėrret nė apel.

    Ėshtė njė fakt i njohur se Mikhail Denisenko, "Patriarku i Kievit sot," vazhdoi shėrbimin e tij edhe pas sanksioneve kishtare qė e kanė goditur dhe pas ēkishėrimit tė tij nga Kisha,
    me tė cilėn ai ka qėnė i privuar nga e drejta pėr t’u apeluar dhe , nė pėrputhje me normat bazė tė ligjit tė kanoneve, e dėnoi veten.
    Ju keni shprehur pajtimin tuaj me depozitimin ( dėnimin = pėrjashtimin ) e Denisenko-s, edhe pse tashmė e kishit marrė ankesėn tij.

    Nė njė letėr drejtuar Patriarkut tė Moskės Aleksit II dhe gjithė Rus' mė 31 gusht 1992, juve deklaroni:
    "E Shenjta dhe Kisha jonė e Madhe e Krishtit, duke njohur, pėr kėtė ēėshtje, plotėsinė e fuqisė ekskluzive tė Kishės sė Shenjtė Ruse ,
    pranon vendimin sinodal pėr sa mė sipėr, duke mos dashur tė krijojmė ndonjė vėshtirėsi pėr Kishėn tuaj motėr ".

    Sinodi i Shenjtė i Kishės sė Konstandinopojės nuk i ka marrė parasysh problemet e shumta tė vazhdimėsisė kanonike dhe moralit
    tė "hierarkikėve" tė atyre qė ka pranuar nė bashkėsi Kungimi. Dhe kjo pavarėsisht nga fakti se mė parė,
    Kisha Kostandinopojės kishte njohur rėndėsinė e adresimit tė kėtyre ēėshtjeve pėr tė korrigjuar pėrēarjen (skizmėn ) ukrainase
    dhe kishte marrė nė lidhje me atė informacionin e nevojshėm gjatė diskutimeve midis delegacioneve tė Kishave tona.
    Ky nxitim i madh dhe mungesa e tillė e konsiderimit nė shqyrtimin e ankesės sė grupeve skizmatike tė Ukrainės janė provuar nga fakti se,
    me vendimin e Sinodit tė tuaj, ėshtė "restauruar" nė rangun Episkopal Makarij Maletiē, ish-kryepeshkop i "Kishės Autoqefale tė Ukrainės" skizmatike.

    Nė gramotėn zyrtare patriarkale, e quani atė "ish Mitropolitin i Lviv-it e", dhe nė kėtė cilėsi ishte i pranishėm
    nė tė ashtuquajturin "kėshill i bashkimit." Tani, Makarij Maletiēi ishte bashkuar me skizmatikėt si njė prift i famullisė sė kishės kanonike,
    nga ku ai kurrė nuk ka marr tonsurėn dhe emrimin si klerik. "Veshja dhe e emėrimi " i tij, si edhe tė njė pjese tė rėndėsishme
    tė "peshkopėve" tė tij si edhe tė vetėquajturės " Kisha autoqefale orthodhokse tė Ukrainės" qė janė pranuar nė kungim me Kishėn e Konstandinopojės,
    vijojnė pėrmes paraardhėsit e tij, tė njė peshkopi tė shfuqizuar dhe tė kthyer nė laik i cili i kreu kėto "urdhra" me mashtruesin Viktor Chekalin,
    njė ish-dhjak i Kishės Orthodhokse ruse, e cila kurrė nuk e ka caktuar edhe si prift.
    Pritja nė bashkėsinė e Kishės tė personave tė tillė, pa shqyrtuar rrethanat e pėrmendura, minojnė rendin kanonik dhe
    ēonjnė nė pasoja tė rėnda dhe shkatėrrimtare pėr orthodhoksinė nė tėrė botėn.

    Gjatė shekujve, Kisha ruse ishte thellėsisht mirėnjohėse Kishės sė Shenjtė tė Konstandinopojės pėr kontributin saj nė ndėrtimin
    e orthodhoksisė nė botė, pėr rolin e saj nė ndriēimin e krishterė tė Rusisė pagane, pėr ndihmėn e saj nė zhvillimin
    e traditave murgjėrore dhe tė edukimit shpirtėror. Por tani, njerėzit tanė, si nė Ukrainė dhe nė vende tė tjera,
    janė zhgėnjyer nga hidhėrimi qė shkaktoi kjo Kishė mėmė historike e cila nuk i dėgjon mė zėrat e tyre.
    Qindra mijėra letra tė firmosura nga besimtarė tė Ukrainės nė mbėshtetje tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės,
    tė cilėt kėrkojnė tė mos minojnė unitetin e saj, kanė mbėrritur nė vendbanimin e tuaj.
    Autoritetet ukrainase u pėrpoqėn tė parandalonin dorėzimin e kėtyre letrave dhe juve i injoruat ato.
    Dhe tani ju nuk dėshironi tė dėgjoni zėrin e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės me prova tė reja serioze.
    Tashmė, kryebarinjtė dhe klerikėt nė Ukrainė janė tė thirrur nė pyetje hetusie nėn pretekste tė rreme, po ushtrohen shantazhe mbi ta,
    familjet e tyre janė tė kėrcėnuara, janė kryer kontrolle te stilit sovjetik nė kishat e tyre dhe nė shtėpitė e tyre,
    atyre u bėjnė presion mbi familjet e tyre dhe fėmijėt e tyre .

    Ka disa ditė qė, hyri nė fuqi njė ligj, qėllimi i tė cilit ėshtė qė tė privojė Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės dhe emrin tė saj,
    pėr tė marrė me forcė kishat nėn maskėn e njė "transferimi vullnetar."

    A ėshtė kjo qė po shohim bashkimi i orthodhoksėve tė Ukrainės? Unė fola meju ballė pėr ballė dhe gjithashtu nė prani tė disa dėshmitarėve.
    Kur tani tė gjitha kėto plane u realizuan , unė ju bėj thirrje, ndoshta pėr herė tė fundit, pėrpara tėrė Kishės Orthodhokse.
    Duke bėrė kėtė, i udhėhequr nga urdhėzimet e Zotit tonė Jisu Krisht:. "Nė qoftė se vėllai yt ka mėkatuar, shko dhe qortoje nė mes jush,
    nė qoftė se tė dėgjon, ti e fitove vėllanė tėnd. Por nė rast se nuk tė dėgjon, tė marrėsh njė ose dy persona me ju,
    nė mėnyrė qė tė zgjidhet gjith’ēka pėrpara dy ose tre dėshmitarėve, nė se pastaj refuzon tė dėgjojė, thuaja kishės;.
    dhe nė qoftė se refuzon edhe ta dėgjojė kishėn,do tė jetė pėr ty si pagan ose tagrambledhės "(Mt 18.15 nė 17).
    Nė Ditikėt e Patriarkanės sė Shenjtė tė Konstandinopojės gjenden dhjetra emra tė mėdhenj tė teologėve, asketėve dhe mėsues tė devotshėm.
    Shenjtorėt Grigor Theologu, Joan Gojarti, Proklus, Flavian Rrėfimtari, Johani IV i Konstandinopojės, Tarasi, Metodi, Fotio dhe shumė tė tjerė,
    kanė lavdėruar me udhėheqjen e tyre Kishėn e Shenjtė tė madhe Konstandinopolitane.
    Por kishte edhe nga ata qė e ēndėrruan.
    Mos e shkruani emrin tuaj, deri tani i respektuar nė mesin e peshkopėve tė Konstandinopojės, tė palavdishėm
    si Nestori,Anastasi ikonoklast, Johani VII dhe Theodotus, Uniatėt Josifi II,Metrophanes II nėnėvrasėsi dhe Gregory III Mamas.
    Braktisni tani bashkimin me skizmatikėt, hiqni dorė nga pjesėmarrja nė aventurėn politike tė legalizimit tė tyre.
    Dhe pastaj, Kisha autentike Ukrainase orthodhokse e kryesuar nga Fortlumturia e Tij Mitropoliti Onufrij i Kievit dhe tė gjithė Ukrainės
    do tė tė bekoj, dhe historia do tė mbajė nė kujtesėn e saj ndėr udhėheqėsit e fronit tė Kostandinopojės i cili,
    nė rrethana tė vėshtira politike, dijti se si tė mos tė bjerė nė kompromis pėr dinjitetin e Kishės dhe tė ruajnė unitetin e saj.

    Nėse ju do tė veproni nė pėrputhje me qėllimet e pėrcaktuara nė letrėn tuaj, do tė humbisni pėrgjithmonė
    mundėsinė pėr ti shėrbyer unitetit tė kishave tė shenjta tė Zotit. Juve do tė pushoni tė jeni i parė nė botėn orthodhokse,
    e cila ka qindra miliona njerėz.
    Ndėrsa vuajtjet qė i shkaktuat orthodhoksėve ukrainas do tė ndjekin deri nė gjykimin e llahtarshėm dhe tė paanėshėm tė Zotit
    ku do tė jenė dėshmitar kundėr jush nė praninė e Tij.

    Lutem me gjithė zemėr qė kjo tė mos ndodhė. Nuk ėshtė tepėr vonė pėr t'u ndalur.

    + Kirill, Patriarku i Moskės dhe gjithė Rus '
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #189

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Sinodi grek refuzon tė njohė skizmatikėt ukrainas, dhe i pėrcjell ēėshtjen Kėshillit mė tė gjerė tė gjithė peshkopėve tė Greqisė.


    Orthochristian.com, 8 janar 2019


    Emri:  Sinodo_Chiesa_Grecia.jpg

Shikime: 2345

Madhėsia:  41.8 KB


    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse tė Greqisė u mblodh sot, duke marrė parasysh kėrkesėn e patriarkut Bartolomeu drejtuar Fortlumturisė sė Tij Kryepeshkopit tė Athinės Jeronimos
    pėr tė njohur dhe pėr tė pėrkujtuar primatin e ri tė kishės nacionaliste ukrainase, "Mitropolitin" Epifanij Dumenko.

    Megjithatė, Sinodi i Shenjtė vendosi tė mos njohė kishėn e re, por qė kjo u bė mė tepėr pėr ti’a kaluar ēėshtjen pėr shqyrtim organit mė tė lartė administrativ, qė ėshtė Kėshilli i Peshkopėve,
    i cili pėrfshin ēdo peshkop tė Kishės Orthodhokse Greke, sipas deklaratės zyrtare tė Sinodit.

    "Sinodi i Shenjtė ka vendosur pėr ta referuar ēėshtjen e njohjes sė kishės sė re ukrainase nga Kisha Orthodhokse Autoqefale e Greqisė duke i’a kaluar pėr shqyrtim Kėshillit Episkopal tė Kishės greke", thuhet nė deklaratė.

    Seksioni i ardhshėm i Kėshillit Episkopal ende nuk ėshtė planifikuar.
    Departamenti pėr Marrėdhėniet me Jashtė i Kishės kanonike tė Ukrainės vėren se referimi i ēėshtjes nė Kėshillin Episkopal nė mėnyrė mė tė gjerė, tregon se Kisha greke ėshtė e vetėdijshme pėr kompleksitetin e ēėshtjes,
    duke pėrfshirė mungesėn e plotė tė ndonjė urdhėrimi tė vlefshėm tė "Mitropolitit" Epifanij, ku ky i fundit vjen nga radhėt e klerikėve tė "patriarkatit skizmatik tė Kievit".
    Departamenti gjithashtu tėrheq vėmendjen pėr faktin se ndėrsa Patriarkėt Bartolomeu dhe Kirill janė tė regjistruar si tė tillė ( pra si patrikė ),
    Epifanij Dumenko nuk ėshtė pėrmėndur nė deklaratėn e Kishės greke si "Mitropolit", pasi nuk konsiderohet si i tillė.
    Disa peshkopė grekė kanė folur kundėr veprimeve tė Konstandinopojės dhe shtetit ukrainas nė muajt e fundit, duke pėrfshirė Mitropolit Nektarin e Korfuzit, Paksos dhe ishujve Diapontie,
    Serafimi i Pireut, Serafimi i Kitheras dhe Amvrozit tė Kalavritas.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #190

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Presidenti i Malit tė Zi kėrkon autoqefalinė
    e Kishės sė tij (news)



    Fonti: nga Cristianitą Ortodossa.



    Emri:  2.jpg

Shikime: 1821

Madhėsia:  40.3 KB


    Katedralja e Ngjalles nė Podgoricė.




    Gjatė njė interviste nė kanalin e Vėrteta Rron, presidenti i Malit tė Zi, Milo Gjukanoviē tha se Mali i Zi, historikisht,
    ka pasur gjithmonė njė Kishė tė pavarur dhe ėshtė koha pėr tė ringjallur kėtė autoqefali.

    Sipas presidentit, prania e Kishės serbe nė Malin e Zi dėmton thellėsisht marrėdhėniet politike si edhe paqen fetare tė kėtij vendi tė vogėl.
    Gjukanoviē tha gjithashtu se Kisha e Malit tė Zi duhet tė mbėshtetet nga shteti dhe se tani kjo ėshtė njė pėrparėsi pėr zbatimin e kėtij projekti.
    Sipas statistikave tė vitit 2009, 29.36% e qytetarėve tė Malit tė Zi frekuentojnė strukturat e kishės sė pavarur “autonome”,
    ndėrsa 70,64% ishte ende pjesė e Kishės zyrtare qė vazhdon tė jetė nėn kujdesin baritor tė Episkopit Anfilokie, qė ėshtė pjesa e bregdetit (tė Kishės serbe).

    Nė vitin 1997 themeluesi i kishės indipendente malazeze u ē’kishėrua nga Konstandinopoja, por, qė kisha Independente e larguar nga Kisha serbe,
    ishte nė kungim me Patriarkanėn skizmatike tė Kievit me nė krye Filaret-in, dhe kjo e fundit tani ka marrė rehabilitimin e plotė nga Konstandinopoja,
    ne mund tė presim tė njėjtėn gjė – tha presidenti malazes.


    .-.-.-.-.-.-.-.-.

    Ja edhe tomosi fanariot….., po jep frytet qė priteshin.
    Pse jo, edhe Maqedonia, Dagestani, Filipinet, ishulli i Rodit dhe Santo Domingo…,
    gjer edhe Kosova mundet tė vantoj njė autoqefali…, si e thotė proverbi? “ Kishė indipendente nė shtet indipendent”!
    Kjo e fundit ishte shaka e hidhur, pasi do tė dėshiroja me gjithė shpirt njė bashkim tė strukturave historike tė trevave tona me KOASH-in.
    Por qė nė Besim nuk arsyetohet me nacionalizėm tė sėmurė!

    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 18-01-2019 mė 13:39
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #191

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ukrainasit skizmatikė sė bashku me uniatėt shpresojnė tė krijojnė njė patriarkanė tė vetme
    nė kungim me Romėn dhe me Konstandinopojėn.




    Sipas Sviatoslav Shevchukut, qė ėshtė kreu i organizatės uniate ukrainase, duhet qė tė bėhet ēdo pėrpjekje pėr tė rivendosur unitetin origjinal tė "degėve" katolike dhe Kishės Orthodhokse tė Kievit.
    Pėr mė tepėr, ėshtė e nevojshme tė bėhet dallimi midis koncepteve tė "unitetit" dhe "unifikimit", shpjegoi Shevchuku nė njė intervistė tė fundit me gazetėn Glavcom.
    "Ky ėshtė qėndrimi ynė qė unė kam deklaruar gjatė festimeve pėr 1030 vjetorit tė Pagėzimit tė Rus-Ukrainės.
    " Unifikimi "kjo ėshtė ajo qė ka ndodhur sot nė zemrat e Ukrainės Orthodhokse, kur u krijua njė strukturė e re me status vendor.
    Por, kur flasim pėr njė "dorėn e shtrirė", ne po flasim pėr unitetin, qė ėshtė, dhe pse neve do tė mbetemi ata qė jemi,
    ne duhet tė bashkėpunojnė pėr tė mirėn e popullit tė Ukrainės, nė emėr tė sė vėrtetės, nė emėr tė kėrkimit tė unitetit universal me tė krishterėt,
    tė cilėn neve e quajmė lėvizje ekumenike ".
    Sipas tij, greko-ukrainasit janė duke kėrkuar njė mėnyrė pėr tė rivendosur unitetin me "Kishėn e Kievit qė ėshtė e ndarė , por qė ka lindur njė herė nė ujėrat e pagėzimit tė lumit Dniepėr,
    " dhe kjo ėshtė "tėrėsisht nė kontekstin e lėvizjes moderne ekumenike pėr restaurimin e unitetit tė tė gjitha Kishave tė Krishtit,
    afrimin e Kishave Orthodhokse dhe Katolike ".

    Mė parė , Shevēuk-u tha se ideja e njė bashkimi tė rivendosur eukaristik midis orthodhoksėve dhe uniatėve ėshtė "pikėpamja e tyre e gjėrave".
    Tani pėr tani, Kisha e Ukrainės skizmatike dhe uniatėt te Ukrainės kanė zhvilluar njė road map pėr bashkėpunim nė fusha tė ndryshme, tha "Mitropoliti" Epifanij Dumenko.
    Pas "kėshillit tė bashkimit" tė 15 tetorit, Shevchuk-u ka pėrshėndetur konsolidimin e dy strukturave pėrēarėse si njė "dhuratė tė Perėndisė"
    nė rrugėn e "bashkimit tė plotė tė kishave tė cilat u pagėzuan njė herė nė Vladimir". Ai gjithashtu vuri nė dukje se qė nga ky moment,
    tė dy grupet "shkojnė sė bashku nė histori, drejt unitetit, drejt sė vėrtetės".


    Sipas tij, restaurimi i bashkimit eukaristik midis orthodhoksėve dhe katolikėve do tė jetė "pėrmbushja e urdhėrimit tė Krishtit, ku" ēdo gjė ėshtė Njė ".
    " Dhe kjo do tė realizohet, mendon ai, nga struktura e re ukrainase qė bashkohet me lėvizjen ekumenike:
    Sot lėvizja ekumenike nė njė shkallė universale ėshtė njė fakt. Nuk mund tė ndalet mė. Kjo ėshtė arsyeja pse ėshtė shumė e rėndėsishme pėr kishėn tone binjake,
    kishėn orthodhokse autoqefale tė re tė Ukrainės, qė tė bashkohemi. Kėshtu qė tė mos mbetet e mbyllur nė vetvete.
    Dhe kjo kėrkesė pėr unitet universal mes Kishave Katolike dhe Kishės Orthodhokse ėshtė shumė dinamike nė Ukrainė.
    Nuk ėshtė ēudi qė Shėn Joan Pali II e quajti Ukrainėn si "laborator tė ekumenizmit" ...
    Ēėshtja ėshte se nuk kemi ndėrtuar dy patriarkana, por ne u pėrpoqėm pėr tė krijuar njė patriarkat tė unifikuar kievian, e cila ėshtė njohur nga tė dy Selitė e Shenjta ,
    Ajo e Romės dhe e Konstandinopojės.
    Ne jemi tė vetėdijshėm se ky lloj bashkimi do tė jetė i mundur kur proēesi ekumenik do tė kurorėzohet nė nivel universal qė nga rivendosja e bashkimit eukaristik midis Romės dhe Kostandinopojės.
    Ky nuk ėshtė njė mendim utopik, siē e quan dikush. Ky ėshtė qėllimi i lėvizjes ekumenike.
    "Ne e dimė se Kisha Nėnė e Kievit, e cila ėshtė rrėnja e pėrbashkėt e tė dyjave , pra orthodhoksisė ukrainase dhe e greko-katolikėve tė Ukrainės,
    ka reaguar me dhimbje pėrballė hendekut ndarės ndėrmjet Romės dhe Kostandinopojės.
    Pėr shumė vite primati, peshkopėt, murgjit dhe besnikėt e Kishės sė Kievit e kanė konsideruar atė njė konflikt lokal, njė grindje mes latinėve dhe grekėve.
    Por mė vonė ky hendek ka pėrēarė pjesėn e brendshme tė Kishės sė Kievit., dhe kjo ėshtė arsyeja pse sot neve duhet tė bėjmė ēdo pėrpjekje
    jo vetėm pėr tė kapėrcyer ndarjen e Orthodhoksisė nė Ukrainė, por edhe pėr tė teorizuar seriozisht kėtė bashkim.
    Neve tė lutemi dhe tė punojmė pėr tė rivendosur unitetin origjinal tė Kishės sė Kievit nė degėt e saj katolike dhe orthodhokse.
    Dhe ėshtė Kisha greko - katolike ukrainase ( pra uniatėt ) qė pėrcjellin kujtimin mistik tė Kishės sė pandarė tė krishterimit tė mijėvjeēarit tė parė ", pėrfundoi Shevchuk-u.

    .-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-……
    Ja se ku po shkon kisha e sapo krijuar nga fanariotėt.
    Sakrifica mijėvjeēare ėshtė mbuluar me baltėn e Stambollit!
    Kjo ėshtė gjendja nė Ukrainė, sot pėr sot.
    Pėrshėndetje
    Niko
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 18-01-2019 mė 13:38
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #192

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nė faqen e internetit te At. Janit ne Kalabri: Arbėria Ortodossa
    lexojmė njė postim tė datės 14 janar.
    Ku jo vetėm ky prift orthodhoks arbėresh reflekton por shpreh hapur qėndrimin e tij...
    kjo gjė, sipas tij, do tė bėhet e detyrueshme per tė gjithė orthodhoksėt, kuptohet pėr kė nuk do tė mbesė as mish dhe as peshk!

    Populli i Orthodhoksisė sė shenjtė, do tė thirret sė shpejti, siē ndodhi nė 1054, qė duhet tė zgjedhė.
    Ajo qė ndodhi nė atė vit, ka gjasa tė ndodhė edhe nė kėto kohė.
    Veprimet anti-kanonike tė Patriarkanės sė Konstandinopojės, tė ngjashme me ato tė Papės sė Romės,
    po udhėheqin, nė mėnyrė tė pashmangshme, botėn orthodhokse qė tė shpėrbėhet.
    Tė krishterėt orthodhoksė do tė detyrohen tė zgjedhin midis "ORTHODHOKSISE" dhe "FANARODHOKSISE".
    Unė personalisht kam vendosur tashmė dhe kam zgjedhur ku tė qėndroj ............
    Kam zgjedhur Orthodhoksinė!
    Kam zgjedhur Antipapizmin!
    Kam zgjedhur anti-Ekumenizmin!
    Unė zgjodha Krishtin dhe jo Antikrishtin!
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #193

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Sinodi i Kishės Orthodhokse Shqiptare
    nuk njeh skizmatikėt e "PCU"-t.





    Sinodi i Kishės Orthodhokse tė Shqipėrisė nuk i njeh skizmatikėt e kishės sė Ukrainės.




    Peshkopėt e KOASH-it afermojnė " Nė vend qė tė kishim njė paqėsim dhe bashkim tė besimtarėve nė Ukrainė, kemi rrezikuar te ndajmė botėn Orthodhokse",
    kėtė kanė nėnvizuar gjerarkėt e Kishės Orthodhokse shqiptare dhe gjithashtu kanė ftuar nė konservimin e unitetit dhe evitimin e skizmave pėrēarėse,
    duke auspikuar nė njė tė ardhme sa mė tė shpejtė, konvokimin ( thirrjen ) e njė Sinaksi tė gjithė Primatėve te gjithė kishave orthodhokse lokale ( autoqefale ), pėr tė diskutuar ēeshtjen nė Ukrainė.



    Jetė tė gjatė KOASH-it me nė krye Kryepiskopin e saj.



    Pėrshėndetje



    Emri:  anastasio.jpg

Shikime: 1617

Madhėsia:  32.0 KB
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #194

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nga faqa internetit e arbėreshit, At Jani - arberiaortodossa.blog - mėsojmė ;


    E premte 15 mars 2019


    Fanari i pėrgjigjet nė mėnyrė tė rrufeshme Sinodit tė Shenjtė, tė "Vėllezėrve prej Gjakut" tė Shqipėrisė,
    tė cilėt nuk dėgjuan vendosjen e pranimit tė kishės skizmatike dhe heretike tė krijuar nė Ukrainė: - tė krijuar nga Patriarkati i Turqisė.

    "Kishat orthodhokse nuk kanė tė drejtė tė flasin pėr ēėshtjen e krizės ukrainase nėse nuk afirmojnė vendimet dhe veprimet e Patriarkanės sė Konstandinopojės",
    kjo ėshtė pėrgjigja e Patriarkut Bartholomeu drejtuar Kishės Shqiptare, qė u botua kohėt e fundit nė greqisht dhe mė vonė nė gjuhėn ruse .
    Vetėm Fanari, ashtu si edhe vikariati latin i Krishtit, ka tė drejtėn dhe detyrėn pėr tė "komanduar dhe manovruar" me skeptrin e tij mbretėror,
    mbi lėkurėn e Sinodeve tė ndryshme tė Kishave Autoqefale dhe Autonome tė Pleromės Orthodhokse dhe nė tė gjithė tufėn e Krishtit.
    Tė gjithė Patriarkėt e tjerė, Mitropolitėt, Kryepiskopėt, peshkopėt, janė tapet kėmbėsh dhe qė thjesht shėrbejnė si ekzekutues tė urdhrave qė jepen nga "I pari pa tė barabartė" i Fanarit nė Turqi.

    Kjo ndodh kur mendja dhe arsyeja njerėzore nuk dėgjojnė mė "kėshillat" e Krishtit, por mbizotėrohen nga kanonet demoniake, masonėt,
    e rendit tė ri botėror, tė cilėt dėshirojnė tė pėrmbysin fjalėn e Krishtit dhe tė Atit qė ėshtė nė qiejt.
    Ne jemi nė prag tė humnerės, ku ata qė nuk pajtohen me vendimet fanariote, rrezikojnė tė hidhen nė greminė, vetėm pėr shkakun se kundėrshtojnė disa rregulla tė liga tė diktuara nga djalli.


    I lutem pa ndėrprerje Zotit Jisu Krisht, qė t'i japė forcė kėtyre Primatėve pėr tė ndjekur rrugėn e Lartė ( tė Drejtė ) tė diktuar nga Krishti dhe jo atė qė tregohet nga princi i kėsaj bote dhe pasuesve e tij.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 30-03-2019 mė 12:39 Arsyeja: Gabim gramatikor... :-)
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #195

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė Peshkop korean ( etnik ) pėr Korenė.

    Burimi: Orthochristian.com, 5 prill 2019



    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse u takua dje nėn presidencėn e Patriarkut Kirill tė Moskės dhe tė tė gjithė Rusėve nė manastirin Danilov tė Moskės.
    Peshkopėt vendosėn tė emėrojnė kryepiskopin Feofan tė Kyzyl-it dhe Tuva-s si rektor i dioqezės koreane tė themeluar kohėt e fundit tė esarkatit patriarkal tė Azisė Juglindore.
    Ai ėshtė peshkopi i parė me origjinė koreane nė Kishėn Orthodhokse nė mbarė botėn.
    Eksarkata ėshtė themeluar mė 28 dhjetor, me katėr dioqeza tė krijuara brenda saj mė 27 shkurt tė kėtij viti: dioqezat e Singaporit, Koresė, Tajlandės dhe Filipineve-Vietnam.

    Kryepiskopi Feofan vazhdon tė mbikėqyrė dioqezėn e Kyzyl-it si administrator i pėrkohshėm .
    Pak nga historia e tij;
    Alexej Ilarionovich Kim lindi mė 19 janar 1976 nė ishullin Sakhalin nė Detin e Okhotskut. Ai u pagėzua nė maj 1995 dhe filloi tė kėndonte nė koret e ndryshme tė kishės.

    Mė 14 gusht 1997 ai u tonsurua si murg me emrin Feofan, nė nder tė Shėn Theofanit Rrėfimtar, Episkop i Nikeės. Ai u shugurua Hierodhiak tri ditė mė vonė dhe si Hieromurg dy ditė mė vonė,
    duke shėrbyer nė Katedralen e Ringjalljes nė Juzhno-Sakhalinsk.
    Nė vitin 1998, ai hyri nė Seminarin e Smolensk-ut dhe u caktua si prift nė dioqezėn e Abakanit dhe Kyzylit nė Siberinė qendrore.

    Pasi u diplomua nė seminar nė vitin 2000 u caktua tė shėrbente nė njė komunitet rus nė Republikėn e Koresė.
    Aty u emėrua qytetar nderi i Seulit nė maj 2006. Ai u ngrit nė rangun e igumenit nė qershor 2006.

    Nė vitin 2010 dhe 2011 ai vazhdoi studimet e tij nė Akademinė Teologjike tė Moskės.

    Mė 6 tetor 2011 ai u zgjodh nga Sinodi i Shenjtė i Rusisė pėr tė qeverisur Dioqezėn e sapokrijuar tė Kyzyl-it dhe Tuva-s dhe u shenjtėrua mė 30 tetor nga Patriarku Kirill i Moskės dhe i gjithė Rusėve ,
    nga shtatė peshkopė tė tjerė tė Kishės Ruse dhe nga Shkėlqesia e tij Mitropoliti Amvrosios i Koresė i Patriarkanės sė Konstandinopojės.

    Ai u ngrit nė rangun e Kryeskopit mė 4 dhjetor 2017.






    foto: pravtuva.ru
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 09-04-2019 mė 03:48
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #196

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    QINDRA BESIMTARE FESTOJNE PASHKEN NE KATEDRALEN E SHANGAIT, PER HERE TE PARE PAS VITIT 1965.





    FOTO - FOMA.RU



    Kėtė vit, besimtarėt orthodhoksė tė Shangait kishin dy arsye mė shumė pėr tė festuar Pashkėt, pasi ata ishin nė gjendje pėr tė festuar festėn
    nė Katedralen e ikonės sė nėnės sė Perėndisė "Siguria e mėkatarėve" pėr herė tė pas mė shumė se 50 vjetėve.


    Disa qindra besimtarė nga Kina, Rusia, Serbia, Greqia, Moldavia, Franca, Italia, Gjermania, Kirgistani, Uzbekistani, Ukraina, Shtetet e Bashkuara, Kanadaja dhe shumė vende tė tjera
    morėn pjesė nė shėrbimin festiv nė katedralen tė dielėn nė mėngjes 'ish-koncesion francez, siē raportohet nga Agjencia TASS.

    Funksioni u kremtua nga rektori i komunitetit orthodhoks lokal, At Joani. Pashkėt u festuan nė mesnatė nė selinė e Konsullatės sė Pėrgjithshme tė Federatės Ruse nė Shangai,
    me lutje nė sllavishten kishtarė, anglisht, gjermanisht, polonisht, rumanisht, serbisht, greqisht, uzbeke, ukrainase, bjellorusisht dhe kineze.

    Shėrbimi nė katedrale u mundėsua nga diplomatėt e Konsullatės sė Pėrgjithshme nė bashkėpunim me autoritetet kineze, siē raportoi at Joani.
    "Kjo Pashkė nė katedrale ishte njė ngjarje unike pėr tė hyrė thjesht nė kishė pas shumė dekadash pasiviteti. Ngjarja e sotme ėshtė njė dėshmi tjetėr pėr rritjen e besimit dhe miqėsisė reciproke midis popullit rus dhe atij kinez", shtoi ai.

    Shėrbimi i fundit u mbajt nė kėtė katedrale nė vitin 1965, kur vdiq rektori i fundit. Pėr fat tė keq, shėrbimi i Pashkėve ishte njė ngjarje e rastėsishme, edhe pse vlen tė pėrmendet se kjo ndodhi me marrėveshjen e autoriteteve kineze.

    ***

    Nė vitet 1920 dhe 30 kishte rreth 30,000 emigrantė rusė qė jetonin nė Shangai dhe 12 kisha orthodhokse, duke pėrfshirė disa kisha private.
    Deri mė sot kanė mbijetuar vetėm dy kisha - katedralja (e ndėrtuar nė vitin 1937) dhe kisha e Shėn Nikollės - njė monument pėr carin-martir Nikolla II.
    Pronėsia e Kishės Ruse nė Kinė i’u transferua qeverisė kineze nė vitin 1956 nė pėrputhje me marrėveshjet sovjetiko-kineze.

    Katedralja vazhdoi tė funksionojė deri nė vitin 1965, kur peshkopi i fundit i Kishės Orthodhokse kineze, Peshkopi Simeon i Shangait, fjeti mė Zotin.
    Shėrbimi i vetėm nė kėtė katedrale pas mbylljes sė saj ishte njė Liturgji Hyjnore qė u celebrua nga Patriarku Kirill i Moskės dhe gjithė rusėve, gjatė njė vizite nė Kinė nė vitin 2013.



    Emri:  Pasqua2019_Shanghai2.jpg

Shikime: 1295

Madhėsia:  45.5 KB


    Foto - Agjencia TASS
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #197

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    BESIMTARET ORTHODHOKSE NE PAKISTAN CELEBROJNE PASHKEN E SHENJTE NE
    LAHORE DHE NE ISLAMABAD.

    Orthochristian.com, 7 maggio 2019



    Burimi: www.ortodossiatorino.net




    foto: Facebook




    Besimtarėt orthodhoksė tė Pakistanit kanė bėrė udhėtimin e Javės sė Pasionit dhe u janė bashkuar vėllezėrve dhe motrave tė tyre anembanė botės pėr tė festuar ringjalljen e madhe dhe tė lavdishme tė Zotit tonė Jisu Krisht.

    OrthoChristian publikoi mė parė njė raport nga Ati Josif Faruk pėr festimet e Pashkėve nė komunitetet e Kishės Orthodhokse Ruse jashtė Rusisė.

    Kėtė vit, besimtarėt e Patriarkanės sė Moskės nė Lahore dhe Islamabad mėsuan gjithashtu traditat e Orthodhoksisė sė shenjtė gjatė Kreshmės sė Madhe dhe sidomos gjatė Javės sė Pasionit.
    Nė tė Mėrkurėn e Shenjtė u krye sakramenti i Rrėfimit, i cili i ndihmoi ata tė pėrgatiten frymėsisht pėr festėn e Madhe tė ardhėshme. Nė tė Enjten e Shenjtė u celebrua Liturgjia hyjnore e Shėn Vasilit tė Madh, e cila pėrkujton Darkėn e Fundit.
    Nė ditėn e Ringjalljes sė Zotit tonė, shėrbimet e Pashkėve filluan nė mesnatė nė famullinė e Lahore-s, duke pėrfunduar me Liturgjinė Hyjnore. Edhe nė Islamabad, besimtarėt morėn pjesė nė kremtimin e Festės sė festave, duke e lavdėruar Zotin me gėzim.
    Ati Paul Sushil gjithashtu lexoi epistolėn, letrėn e Patriarkut Kirill tė Moskės dhe tė tė Gjithė Rusėve me besimtarėt qė banojnė nė Lahore dhe Islamabad, tė pėrkthyera nga rusishtja nė Urdu, gjuha kombėtare e Pakistanit.
    Besimtarėt orthodhoksė nė Pakistan pėrjetojnė tė njėjtėn gėzim dhe lumturi tė Pashkėve me tė njėjtėn zemėr dhe mendje si tė gjithė vėllezėrit dhe motrat e tyre nė botėn orthodhokse.
    Jo vetėm qė kėndonin troparet e Pashkėve nė gjuhėn sllave, greke dhe angleze, por edhe nė gjuhėn e tyre amtare, Urdu e cila flitet nga mė shumė se 170 miljon njerėz ne botė, duke shpallur triumfin e ringjalljes sė Krishtit:

    "Masih murdon mei jee utha hai, maut pe maut se fatah pai hai, aur jo kabron mei hain unhe zindagi bakhshi hai".
    Madje edhe Liturgjia hyjnore e Shėn Joan Krizostomit u pėrkthye kohėt e fundit nė Urdu nga Ati Paul.




    Emri:  Pasqua2019_Pakistan2.jpg

Shikime: 1294

Madhėsia:  24.6 KB

    foto: Facebook



    IT REALLY IS RISEN!
    VERTETE U NGJALL!
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. #198

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Sot po vizitoja faqe tė ndryshme nga interneti, duke vėzhguar orthodhoksėt ne Itali qė kanė arritur gati mbi Njė milion e dy qind mijė…,
    por qe ne kompleksin e prezencave pashė edhe juridiksione qė nuk duhet tė ekzistojnė si “ mė vehte” ose autonome si psh. “patriarkana ukrainese” , kisha malazeze ose kisha maqedonase…,
    ndonjė ditė do tė shohim edhe kishėn elbasanllie ose ndonjė vargėmali nga andet e Amerikės Jugore…!
    Revista katolike “Crux” njė organ shumė afėr me Vatikanin bėn tė ditur nėpėrmjet ipeshkvit Brian Farrell, sekretari Pontificio Consiglio pėr unitetin e tė krishterėve, ku thotė duke i’u referuar strukturės skizmatike te formuar nė Ukrainė,
    dėmin kolosal qė ka shkaktuar kjo strukturė dialogut midis orthodhoksėve dhe katolikėve…… ai shprehet tekstualisht;
    “Aktivitetet e Kostandinopojės ne Ukrainė kanė ēuar nė pezullimin e dialogut midis katolikėve dhe orthodhoksėve”!

    Nga faqa - http://www.ortodossiatorino.net mėsojmė :
    Lajm i datės 18/ maj , zoti Drabinko, ish mitropolit i Kishės Orthodhokse Kanonike tė Ukrainės ( qė braktisi Kishėn pėr tu bashkuar me skizmatikėt ) thotė; po ta dija qė nė fillim , nuk do tė shkoja ne “koncilin e unifikimit tė skizmatikėve”,
    Pra sot janė bėrė pishman, e themi popullorēe…

    Nga faqa Union Orthodox Journalists mėsojmė:
    Lajmi i datės 19 Maj – “Lufta pėr fron (pushtet) nė “patriarkanėn e re ukrainase “ tė sapo krijuar midis dy krerėve skizmatike, nga njė krah Filareti dhe nga ana tjetėr Epifani…


    Por qė nuk duhet harruar kush e solli kėtė gjendje, kush e mundėsoi, pėrse dhe ē’farė rrezikohet mė tej.
    Kėtė gjendje e krijoi, patriarkana turke ekumenike, per hegjemoni dhe ambicje personale.
    Tek e fundit, pas gjithė gjullurdisė ose ēoroditjes gjeopolitike, fanariotėt duhet ti quajmė me emrin qė kanė!


    Pėr tė kuptuar mė mirė ju ftoj tė lexoni njė pėrkthim me pak sqarime personale, po vetėm dy rrjeshta, pasi qė gjendemi nė mes tė sofrės por jo-tė ftuar….!
    Nga faqa – luceortodossamarcomannin

    Turkokracia dhe efektet mbi Patriarkanėn Ekumenike (Historia e Kishės)

    Letra e fundit e pėrgjigjes ndaj Kryepiskopit Anastas tė Tiranės nga Bartholomeu, ėshtė pa dyshim njė dokument historik me rėndėsi tė madhe, pasi ilustron nė mėnyrė tė qartė dhe tė saktė kėrkesat e "fronit ekumenik",
    i cili hedh poshtė njė Kėshill ( Koncil Pan-orthodhoks ) qė gjykon pretendimet e fundit territoriale. Qėndrimi i fortė i Patriarkut Bartholomeu dhe refuzimi i tij i qartė pėr tė ndjekur procedurat e sinodit e kanė bėrė tė fitojė titullin "Papa Wannabe":
    njė pėrpjekje pėr t'u bėrė “Papa i Lindorėve”.
    Por nga vjen kjo ide qė faktisht patriarku ekumenik ėshtė njė "primark" absolut? Pra njėkohėsisht Primat dhe Monark…




    Pas rėnies sė Konstandinopojės mė 29 maj 1453, Patriarkana Ekumenike e gjeti veten tė detyruar t'i paguante haraē njė qeverie qė nuk ishte e krishterė: njė situatė qė solli orthodhoksinė sikur nė agim tė historisė sė Kishės,
    kur perandorėt (tani Sulltanėt ) persekutonin tė krishterėt.
    Megjithatė, patriarkėt grekė tė Konstandinopojės shpejt mėsuan tė shfrytėzojnė kėtė gjendje tė inferioritetit dhe e shfrytėzuan atė.
    Incidenti i parė ka ndodhur edhe para rėnies sė Bizantit, nė vitin 1393, kur Sulltani Bajazid I, pushtoi Bullgarinė, ku mbylli patrikanėn e lashtė tė Trnovės dhe i nėnshtroi klerikėt nė Bullgari nėn varėsinė e Konstandinopojės.
    Osmanėt sistematikisht filluan tė kalonin nėn juridiksionin e Konstandinopojės, me forcė, tė gjitha Kishat lokale tė rajoneve tė pushtuara.
    Nė kėmbim tė besnikėrisė sė Patriarkanės Ekumenike dhe tė "Orthodhoksėve", osmanėt shtypėn autonomitė lokale dhe vendosėn nė krye peshkopėt grekė besnikė ndaj Perandorisė Osmane: fanariotėt.
    Ky sistem u pėlqeu aq shumė patriarkėve tė Konstandinopojės gjė qė vazhdoi deri nė lindjen e nacionalizmit tė shekullit nėntėmbėdhjetė ,
    kur, sė bashku me ēlirimin nga zgjedha turke, orthodhoksėt filluan tė pohojnė se patriarkanat e tyre tė lashta u rimėkėmbėn . Ideja e primatshmėrisė zuri vendin e kolegjit pėr njė kohė tė gjatė.

    Turkokracia zgjati 440 vjet, nga viti 1453 deri nė vitin 1895, dhe ku vihet re njė numėr i ekzagjeruar patriarkėsh qė udhėheqin "Kishėn e Madhe" tė Konstandinopojės:
    nė atė gjysmėmijėvjeēar froni ekumenik ndryshoi patriarkun 157 herė, me 105 patriarkė, tė cilėt gjatė historisė sė tyre nuk ngurronin tė blinin favorin e Sulltanit pėr tė zbuar paraardhėsit e tyre
    dhe pėrpastaj tė pėrfundonin vetė nėn tė njėjtėn mėnyrė nga ndonjė njė koleg i tyre mė ambicioz.
    Ndryshimet e fronėzimeve, prapaskenat dhe kthimet e tė njėjtit “primark” gjatė jetės sė tij nuk mund tė numėrohen.
    Intrigat, simonia dhe korrupsioni i pėrgjithėsuar ishin “tė shtėpisė” nė Patriarkanėn Ekumenike gjatė qeverisė osmane. Zyrat kishtare dhe gradat e larta tė hierarkėve viheshin nė shitje nga turqit,
    tė cilėt nė kėtė mėnyrė tėrhoqėn njerėzit mė tė pasur dhe mė tė paskrupullt nė qeverisjen e Kishės dhe duke e ēuar atė nė kolapsin moral.

    Sir George Wheler shkroi nė 1670, duke vizituar Stambollin:

    “Autoritetin (Kisha) e fiton atė nėpėrmjet simonisė (shitblerjes sė ofiqeve ekleziale ) dhe e mban atė me tiraninė: peshkopėt duhet tė paguajnė njė shumė qė ata tė mund tė konsiderohen nė mesin e tė favorizuarve tė patriarkut qė ėshtė zgedhur
    dhe pastaj peshkopėt u detyrojnė priftėrinjve taksa , pėr tė mbuluar kėtė shpenzim: kėshtu priftėrinjtė vendosėn njė taksė pėr famullitarėt. Kisha ėshtė aq borxhlie ndaj turqve sa,
    po tė mos ishte pėr mėshirėn e madhe tė Perėndisė, ajo do tė ishte shėmbur me kohė”.

    Patriarkana ekumenike bėri qė turqit ti dorėzonin juridiksion mbi serbėt nė vitin 1766, kur osmanėt pushtuan Pejėn, kryeqytetin e vjetėr tė Despotatit dhe qendrėn patriarkale tė Serbisė;
    nė 1767 ata anuluan Autoqefalinė e Ohrit (Maqedoni). Nė kėto dy kryeqendra Episkopale dhe sidomos nė kėtė tė fundit mvareshin shumica e klerit orthodhoks shqiptar, juridiksioni shkonte edhe pėrtej kufijve natyrorė dhe pėrtej detit ku kishte shqiptarė.
    Peshkopėt grekė ishin aq tė urryer nga popujt e Ballkanit dhe jo vetėm ( duke pėrfshirė tėrė kufijtė e Perandorisė Osmane )
    qė nga viti 1600 deri nė vitin 1800 vihet re njė dekadence (rėnie) e jetės fetare nė Ballkan dhe Rumani, nė trojet e shqiptarėve vajti edhe mė keq, aq sa shumė braktisėn Kishėn,
    pėr shkak tė qeverisjes sė gabuar tė hierarkėve fanariot. E njėjta gjė ndodhi edhe nė Antioki: fanariotėt arritėn tė pėrvetėsonin edhe fronin patriarkal nė 1724 dhe e mbajtėn nėn kontroll pėr dy shekuj me rradhė ,
    gjithmonė duke vendosur ne krye patriarkė grekė. Kur mė 1898 patriarku prej gjakut arab u zgjodh mė sė fundi nė Antioki, Melezio Al-Doumani, patriarku ekumenik fanariot, nė vend qė ta pėrgėzonte dhe ta uronte si duhej,
    e ē’kishėroi atė duke e fshirė nga Diptikėt dhe vendosi qė tė mos e pėrkujtonte atė nė liturgjinė .
    Kėshtu mund tė vėrejmė fort mirė se si kishtarologjia ose ekleziologjia e patriarkatit ekumenik ishte dėmtuar nga njė farė e keqe qė nga mesjeta e vonė dhe ka nxjerrė nė pah idenė e kultivuar me shekuj e “primus sine paribus”
    o ndryshe “I parė midis jo-tė barabartėve” deri nė ditėt e sotme -
    Koncili i dėshtuar ekumenik i Meletius IV Metaxakis na I qartėson idetė mė mirė.
    A mund tė themi se Patriarkana Ekumenike ėshtė bėrė papist? ne mund tė themi po.!
    E vetmja gjė qė mbetet ėshtė tė shohim flakjen tej tė kėsaj kėrkese ekleziologjike nga bota orthodhokse dhe tė shpresojmė qė, vetėm me ardhjen e njė patriarku tė ri nė Konstandinopojė,
    kjo ndėrhyrje e pakėndėshme heterodokse mund tė konsiderohet njė kapitull i mbyllur.


    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  19. #199

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    NJE MARSHIM PER RUAJTJEN E VLERAVE DHE PER FAMILJEN NE MOLLDAVI.



    Pėrballė presioneve tė shumta qė u bėhen qeverive tė vendeve tė Lindjes…, pėr tė prezantuar paradėn e krenarisė sė homoseksualėve (gay pride),
    tė cilat pėr disa arsye tė pashpjegueshme mendimi dominues, konsiderohen si njė provė e lartė tė nivelit tė civilizimit tė njė kombi.
    Moldavia e vogėl dhe e varfėr reagon me kėtė marshim pėr familjen, organizuar nga Kisha lokale nė rrugėt e kryeqytetit tė siaj , Kishinau,
    ku episkopėt dhe murgjit parakalojnė pėrkrahė klerikėve tė martuar me familjet e tyre dhe ku gjithashtu shohim shumė besimtarė qė nuk kanė frikė tė deklarojnė vlerat e tyre tė larta hapurazi nė rrugė.


    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #200

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    KISHA ORTHODHOKSE GJEORGJANE DO Ti NJOHE PRIMATIN PATRIKUT BARTOLOMEU, NE BOTEN ORTHODHOKSE…?

    Burimi : http://orthochristian.com/121558.html
    Artikull i Tamara Lomidze






    Emri:  episcopato_Georgia.jpg

Shikime: 1299

Madhėsia:  43.3 KB

    foto: pravoslavie.ru


    Sinodi i Kishės Orthodhokse tė Gjeorgjisė pritet tė mblidhet nė ditėt qė vijojnė. Njė grup episkopėsh me sa duket i udhėhequr nga Mitropoliti Daniel i Kiaturė-s dhe Sakashkė-s dėshiron tė diskutojė njohjen e "Kishės orthodhokse tė Ukrainės",
    e cila u themelua nė Kiev nė dhjetor 2018 dhe qė mori statusin e autoqefalisė nga patriarku ekumenik.

    Konstandinopoja ėshtė veēanėrisht e interesuar nė njohjen e "Kishės orthodhokse tė Ukrainės". Nėse njihet, "mitropoliti" Epifanij dhe organizata e tij mund tė rrisin fuqinė e Patriarkanės Ekumenike nė botėn orthodhokse,
    tė dobėsojnė ndikimin e Patriarkanės sė Moskės dhe tė lejojnė patriarkun e Kostandinopojės tė marrė vendime pėr ēėshtje jashtėzakonisht tė rėndėsishme pėr Orthodhoksinė e kjo gjė vetėm nėpėrmjet autoritetit tė tij.

    Kishat lokale nė botėn Orthodhokse janė nė dyshim: pavarėsisht presionit qė u bėhet, asnjėra prej tyre nuk e ka njohur ende "Kishėn ortodokse tė Ukrainės". Si mund t'i jepet autoqefalia Kishės ukrainase nėse mungon uniteti,
    ku disa famulli pėrvetėsojnė vendet e adhurimit tė famullive tė tjera?
    Pėrse autoqefalia u dha ekskluzivisht nga Patriarku Bartolomeu, pa ndonjė diskutim me Kishat e tjera lokale, dhe me mosrespektimin e plotė ndaj Kishės Orthodhokse Kanonike ekzistuese?
    Pse gjithė ky nxitim pėr tė dhuruar Tomosin dhe pse ndodhi kjo pikėrisht para fushatės elektorale tė ish presidentit ukrainas Poroshenko?
    A mund tė shkaktojė autoqefalia e Ukrainės njė pėrēarje nė botėn Orthodhokse? Kėto dhe pyetje tė tjera i’u drejtuan delegacioneve tė Kostandinopojės nga Kishat lokale para dhe pas themelimit tė "Kishės orthodhokse tė Ukrainės".

    Disa Kisha lokale kundėrshtuan politikėn e Patriarkut Bartolomeu, duke pėrfshirė Patriarkanėn e Antiokisė, e cila dikur i dha autoqefalinė Kishės Orthodhokse tė Gjeorgjisė; dhe Patriarkana e Serbisė,
    e cila pretendon se hierarkia e "Kishės orthodhokse e Ukrainės" nuk ka vazhdimėsi kanonike.
    Kryepiskopi Krizostomos i Qipros dhe Kryepiskopi Anastasi i Shqipėrisė i kėrkuan Patriarkut Bartholomeu tė thėrriste njė Sinaks ose Koncil tė gjithė primatėve orthodhoks, por ai refuzoi nė mėnyrė tė kategorike.

    E ardhmja e "Kishės orthodhokse tė Ukrainės" ėshtė e pasigurt; marrėdhėniet mes grupeve qė e formojnė atė janė tė paqėndrueshme. Edhe tani ekziston njė konflikt midis Filaret Denishenkos, "patriark nderi" i "Kishės orthodhokse tė Ukrainės" dhe kreut tė saj zyrtar Epifanij.
    Ky konflikt minon unitetin e "Kishės orthodhokse tė Ukrainės" dhe mund tė ēojė nė shpėrbėrjen e saj nė njė tė ardhme tė afėrt.

    Nėse Kisha Orthodhokse e Gjeorgjisė njeh "Kishėn orthodhokse tė Ukrainės", nuk do tė jetė nė gjendje tė pėrballet me problemet e saj tė brendėshme nė mėnyrė tė pavarur.
    Abkhazėt tashmė kanė kėrkuar qė tė hyjnė nė Patriarkanėn Ekumenike dhe tė marrin statusin e autonomisė.
    Mitropoliti Emanuel i Francės i’u drejtua njė herė patriarkut tė Gjeorgjisė, pėr faktin qė kėrkesa e Abkhazisė mund tė merrte njė pėrgjigje pozitive nėse Kisha e Gjeorgjisė nuk do ta kishte mbėshtetur Konstandinopojėn.
    Por tani Konstandinopoja pretendon tė ketė tė drejtėn pėr tė dhėnė autoqefali kudo nė botė. Nėse njohim "Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės", ne do tė sjellim Konstandinopojėn nė territorin kanonik tė Kishės sė Gjeorgjisė.


    Gjatė takimit qė u bė, midis episkopėve tė Konstandinopojės me Patrikun Ilia II tė Tibilisit, njė nga pėrfaqėsuesit e Patriarkanės Ekumenike, Mitropoliti Amfilokios i Adrianopojės e filloi fjalimin e tij me fjalėt:
    "Ekziston njė mendim, sipas tė cilit Kisha Orthodhokse drejtohet nga Jisu Krishti, por nė realitet Kisha udhėhiqet nga patriarku ekumenik ".
    Patriarku gjeorgjian duket se nuk pajtohet me kėtė deklaratė. Episkopė tė tjerė orthodhoksė tė njohur pėr pėrvojėn e tyre shpirtėrore dhe pėr pastėrtinė e jetės sė tyre edukative nuk pajtohen me kėtė,
    pėr shembull, njėri prej kėtyre ėshtė edhe Kryepiskopi Anastas i Shqipėrisė, i cili e rimėkėmbi Kishėn shqiptare pas represioneve tė panumėrta komuniste dhe qė tashmė konsiderohet si njeri i shenjtė ,
    pėr veprat e shumta dhe stimėn dhe konsideratėn e lartė qė gėzon nė botė.

    Kisha Orthodhokse kurrė nuk ka ndjekur metodat e katolikoromanėve, por ata qė mund tė bėjnė njė parashikim shpirtėror, mund tė konstatojnė lehtė qė
    Bota Orthodhokse po pėrballet me njė kėrcėnim tė ri nė njė shkallė tė gjerė dhe ēėshtja ukrainase ėshtė vetėm njė pikėnisje e saj.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 10 prej 21 FillimFillim ... 8910111220 ... FunditFundit

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •