Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 13

Tema: Truri

  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-09-2013
    Postime
    12

    Truri

    Truri kontrollon pothuaj te gjitha veprimtarite tona , qe nga te menduarit dhe levizja , tek frymemarrja. Ai siguron vazhdimisht qe te gjitha pjeset e trupit tone te funksionojne mire se bashku. Brenda tij ruhet cdo gje qe na ndodh. Ne moshen tete-vjecare , truri i njeriut mban me shume informacion se sa nje milion enciklopedi.

    BRENDA TRURIT

    Truri i ngjan nje arre te madhe te rrudhur. Ai perbehet nga me se 10000 milion neurone dhe mbrohet nga kafka. Pjesa me e madhe e trurit quhet cerebrum ose truri i madh. Ai komandon shumicen e veprimtarive fizike dhe mendore , si kujtesa dhe te folurit. Ai komandon gjithashtu edhe nje pjese tjeter te trurit, te quajtur cerebellum ose truri i vogel , i cili komandon bashkerendimin e muskujve dhe


    Afer mesit te trurit eshte nje zone qe quhet talamusi , qe kryen rolin e nje recepsionisti. Ai merr impulset nga i gjithe trupi , dhe i dergon tek pjesa e duhur ne tru qe duhet t'i perpunojne.

    Hipotalamusi eshte pjesa e trurit qe luan nje rol shume e rendesishme ne kontrollin e funksioneve brenda trupit , si temperatura , uria dhe etja.

    Kercelli i trurit komandon funksionet automatike , si rrahja e zemres dhe frymemarrja. Ai ka tri pjese : ura , medula dhe truri i mesem.

    Burimi : http://euralb.altervista.org/truri/
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 27-01-2014 mė 21:39

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    5 zakonet mė tė mira pėr tė mbajtur trurin tuaj nė formė, sipas neuroshkencės

    Nėse keni pasur ndonjėherė ndjenjėn se nuk jeni aq i mprehtė sa keni qenė mė parė, ndoshta jeni tė frustruar pasi nuk iu kujtohet emri i njė aktori ose politikani qė keni parė nė TV.

    Ėshtė e vėrtetė qė truri zakonisht pėrfundon zhvillimin nė tė njėzetat tona, pas sė cilės ka njė ngadalėsim gradual njohės me moshėn, kėshtu qė ėshtė mirė tė filloni tė mendoni pėr kėto gjėra herėt. Mė vonė nė jetė, ekziston edhe rreziku i demencės, tė shkaktuar nga sėmundje tė tilla si Alzheimer; nė mėnyrė tė pashmangshme, vendet me popullsi nė plakje po pėrjetojnė tani norma nė rritje tė demencės.

    Fatmirėsisht, megjithatė, normat e ngadalėsimit kognitiv dhe rrezikut tė demencės ndikohen tė dyja nga ato qė ekspertėt i quajnė 'faktorė rreziku tė modifikueshėm'. Shkurtimisht, ka arsye pėr tė qenė optimistė sepse ka gjėra qė mund tė bėni – zakone tė stilit tė jetesės qė mund tė adoptoni – pėr tė ruajtur mprehtėsinė e trurit tuaj dhe pėr tė mbrojtur veten nga rreziku i demencės.

    Qėndroni mendėrisht aktiv pėr tė ndėrtuar rezervėn tuaj njohėse

    Psikologėt i referohen njė koncepti tė njohur si " rezervė konjitive ", e cila ėshtė nė thelb aftėsia e trurit tuaj pėr t'u pėrshtatur pėrballė plakjes ose sėmundjes.

    Ka shumė aktivitete qė mund t'i zbatoni qė konsiderohen tė ndėrtojnė rezervėn tuaj njohėse, tė tilla si leximi, luajtja e instrumenteve muzikore ose kėndimi, plotėsimi i enigmave sfiduese, mėsimi i njė gjuhe tė dytė dhe udhėtimi.

    Shoqėrohuni

    Izolimi social konsiderohet njė faktor kryesor rreziku pėr demencėn. Siē u shpreh njė ekip studiuesish nė Universitetin e Groningenit nė rishikimin e tyre tė fundit gjithėpėrfshirės tė kėsaj teme, "njerėzit me mė pak pjesėmarrje sociale, kontakte sociale mė pak tė shpeshta dhe mė shumė ndjenja tė vetmisė kanė njė rrezik nė rritje pėr tė zhvilluar demencė ".

    Pra, kėrkoni shoqėri dhe biseda tė gjalla kur tė mundeni - kjo do t'i japė trurit tuaj njė stėrvitje tė shkėlqyer dhe ndjenjat e pėrkatėsisė do tė jenė njė ndihmė edhe pėr shėndetin tuaj mendor. Nėse nuk jeni i sigurt se ku tė filloni, provoni tė dilni vullnetar ose bashkohuni nė njė klub debati.

    Qėndroni fizikisht aktiv

    Truri juaj varet nga oksigjeni dhe lėndėt e tjera ushqyese pėr tė funksionuar mirė dhe kėshtu rrjedh se sa mė i mirė tė jetė shėndeti juaj kardiovaskular , aq mė i fortė dhe mė i shėndetshėm do tė jetė edhe truri juaj. Nė tė njėjtėn kohė, njė mėnyrė jetese e ulur dhe obeziteti janė tė lidhura me rėnien mė tė shpejtė tė aftėsive njohėse dhe rritjen e rrezikut tė demencės.

    Pra, pėrpiquni tė ndėrtoni njė mėnyrė jetese aktive nė rutinėn tuaj. Klasat e rregullta tė vrapimit, ēiklizmit, notit ose ushtrimeve tė ngjashme do ta bėjnė diferencėn, por nėse kjo nuk ėshtė gjėja juaj, mund tė provoni thjesht tė ecni dhe tė ngjitni shkallėt mė shpesh, ose tė qėndroni mė aktiv pėrmes kopshtarisė ose duke kryer rregullisht njė lloj tjetėr hobi qė ju pėlqen.

    Ha mirė

    Ėshtė gjithashtu e mirė pėr trurin tuaj nėse mund tė mbani njė dietė tė shėndetshme. Shmangia e shumė yndyrave tė ngopura do tė ndalojė bllokimin e arterieve tuaja dhe shumė fruta dhe perime jeshile do t'i ofrojnė trupit tuaj antioksidantė tė bollshėm qė ndihmojnė nė pastrimin e trurit nga 'radikalėt e lirė' - njė lloj nėnprodukti i dėmshėm i proceseve tė ndryshme biologjike.

    Mendo pozitivisht

    Njė sasi nė rritje e hulumtimeve sugjeron se qėndrimet tuaja ndaj plakjes mund tė kenė pasoja reale pėr shėndetin tuaj nervor. Nėse prisni qė tė bėheni gjithnjė e mė tė ngadalshėm dhe tė prirur ndaj harresės, kjo mund tė bėhet njė profeci vetė-pėrmbushėse.

    Pėrndryshe, nėse e kuptoni se shėndeti i trurit tuaj ėshtė nė njė farė mėnyre nė duart tuaja, dhe kjo ėshtė e mundur – me stilin e jetės dhe rutinat e duhura – tė mbeteni mendėrisht tė shkathėt gjatė gjithė jetės, atėherė kjo ka tė ngjarė tė pėrfitojė trurin tuaj .

    Pra, kėrkoni modele pozitive mė tė vjetra nėse mundeni, merrni parasysh kėshillat nė kėtė artikull dhe shfrytėzoni mundėsinė pėr tė trajnuar trurin tuaj si njė muskul – ju mund tė zhbllokoni akoma potencialin tuaj tė plotė.


    Tiranapost.al

    https://tiranapost.al/shendeti/5-zak...uroshk-i507587
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga sirena_adria : 11-12-2021 mė 11:37

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    Ēelėsi pėr jetėgjatėsinė e trurit… pak proteina, shumė karbohidrate

    Dietat me pak proteina dhe me konsum mė tė lartė tė karbohidratesh mund tė jenė ēelėsi i jetėgjatėsisė, sidomos asaj tė trurit, duke inkurajuar plakjen e shėndetshme.

    Ky zbulim ėshtė bėrė nga njė hulumtim i Universitetit tė Sidneit, i botuar nė Raportet Cell. Megjithatė, ky studim vazhdimisht thekson se nė kėtė regjim ushqimor nuk duhet ekzagjeruar me sasitė.

    Ky kėrkim ėshtė i pari qė vė nė dukje se dietat me pėrmbajtje tė ulėt proteinike dhe me pėrmbajtje tė lartė karbohidratesh kanė avantazhe mbrojtėse pėr trurin, tė ngjashme me regjimet ushqimore qė parashikojnė njė reduktim tė kalorive, tė studiuara prej vitesh pėr benefitet e tyre mbi jetėgjatėsinė.

    Njė ndėr burimet kryesore tė karbohidrateve ėshtė “patatja e ėmbėl”. Nė funksion tė studimit kėrkuesit kanė ushqyer minj me karbohidrate komplekse, tė prejardhura nga niseshteja dhe proteinat e djathit dhe qumėshtit.

    Janė pėrqendruar nė hippocampus, zonė e trurit pėrgjegjėse pėr tė kuptuarit dhe memorien. Hippokampusi zakonisht ėshtė zona e parė e trurit qė preket nga sėmundjet neuro-degjenerative si Alzheimer-i.

    Dieta e pasur me karbohidrate dhe me pak proteina duket se promovon shėndet nė hippokampusin e minjve. Mbetet pėr t’u parė nėse I njėjti ndryshim do reflektohet pothuajse njėsoj edhe tek njerėzit.


    Gazeta Mapo

    https://gazetamapo.al/celesi-per-jet...-karbohidrate/

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    DISA KĖSHILLA

    Si t’i bėsh trurit ‘palestėr’ ēdo ditė


    Truri ėshtė i pėrfshirė nė ēdo moment tė jetės sonė dhe duhet tė kujdesemi pėr tė ashtu siē kujdesemi pėr pjesėt e tjera tė trupit. Studimet tregojnė qė duhet me ēdo kusht tė bėjmė ushtrime pėr pėrqėndrimin dhe kujtesėn duke ndihmuar kėshtu nė zhvillimin e trurit dhe mbajtjen e aktivizuar tė tij, pavarėsisht nga mosha, sidomos pas Covid-19 qė sipas ekspertėve mund tė ketė lėnė disa pasoja pėr tė cilat do tregojmė disa mėnyra praktike pėr pėrmirėsim.

    Mund tė duken tė ēuditshme, por kėto ushtrime nė formė lojėrash janė super efektive:

    – Puzzle → gjatė lojės kėrkohen njėkohėsisht disa njohuri dhe kėshtu krijohen sfida pėr trurin duke ndihmuar nė pėrforcimin.

    – Provo tė bėsh njė lojė me letra (jo tarot ėėė) → pėrmirėson kujtesėn dhe aftėsinė e tė menduarit.

    – Mėso kėrcime tė ndryshme → rrit shpejtėsinė e pėrpunimit tė informacionit dhe tė kujtesės.

    – Pėrdor tė gjitha shqisat nė momente dhe vende tė ndryshme → kjo gjė pėrforcon ndjeshmėrinė dhe pėrqėndrimin nė detaje.

    – Mėso njė aftėsi tė re, mesoji dikujt tjetėr njė aftėsi tė re → sepse ndihmon trurin tė marrė pėrgjegėsi tė reja mėsimi ose shpjegimi, rrit pėrqėndrimin dhe forcon kujtesėn.

    – Dėgjo ose luaj muzikė → shumė prej nesh e kanė tė pamundur tė kalojnė njė ditė pa dėgjuar muzikė dhe kjo shpjegohet me kėrkesėn e trurit pėr qetėsi, pėr tė fituar fuqi dhe rritur kreativitetin dhe tė menduarin.

    – Provo mėnyra/rrugė tė reja → nėse nuk eksperimentoni me mėnyra tė ndryshme pėr tė arritur qėllimet, truri do bjerė nė “monotoni” dhe nuk ka asnjė motiv pėr tė menduar, zgjidhur probleme apo tė pėrballojė sfida, prandaj kėshillohet qė minimumi gjatė ditės tė ndryshoni rrugėn e kthimit pėr shtėpi ose transportin.

    – Medito → relakson trupin dhe mėndjen, rregullon frymėmarrjen, redukton dhe parandalon stresin.

    – Fokusohu, strukturo dhe organizo → informacioni qė kalon nė tru ėshtė mė i kuptueshėm dhe i thjeshtė pėr t’u kujtuar nėse paraprakishit e kemi strukturuar atė.

    – Fli gjumė mjaftueshėm → i fundit nė radhė, por tepėr i rėndėsishėm, kur truri ka lodhje tė konsiderueshme gjatė ditės dhe nuk merr as qetėsinė e nevojshme kur edhe sa duhet, e ka tė pamundur tė jetė efikas sado qė mund tė mundohemi me metoda tė ndryshme.

    Pasi kemi lexuar dhe mėsuar, ekspertėt sugjerojnė tė bėjmė njė sy gjumė kėshtu truri do pėrthithė nė qetėsi tė gjitha informacionet e marra.


    Konica.al

    https://konica.al/2022/03/si-ti-besh...ster-cdo-dite/

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    Zakonet mė tė mira pėr tė mbajtur trurin nė formė

    Nėse keni pasur ndonjėherė ndjenjėn se nuk jeni aq i mprehtė sa keni qenė mė parė, ndoshta jeni tė frustruar pasi nuk iu kujtohet emri i njė aktori ose politikani qė keni parė nė TV.

    Ėshtė e vėrtetė qė truri zakonisht pėrfundon zhvillimin nė tė njėzetat tona, pas sė cilės ka njė ngadalėsim gradual njohės me moshėn, kėshtu qė ėshtė mirė tė filloni tė mendoni pėr kėto gjėra herėt. Mė vonė nė jetė, ekziston edhe rreziku i demencės, tė shkaktuar nga sėmundje tė tilla si Alzheimer.

    Fatmirėsisht, megjithatė, normat e ngadalėsimit kognitiv dhe rrezikut tė demencės ndikohen tė dyja nga ato qė ekspertėt i quajnė 'faktorė rreziku tė modifikueshėm'. Shkurtimisht, ka arsye pėr tė qenė optimistė sepse ka gjėra qė mund tė bėni – zakone tė stilit tė jetesės qė mund tė adoptoni – pėr tė ruajtur mprehtėsinė e trurit tuaj dhe pėr tė mbrojtur veten nga rreziku i demencės.

    Qėndroni mendėrisht aktiv pėr tė ndėrtuar rezervėn tuaj njohėse

    Psikologėt i referohen njė koncepti tė njohur si " rezervė konjitive ", e cila ėshtė nė thelb aftėsia e trurit tuaj pėr t'u pėrshtatur pėrballė plakjes ose sėmundjes.

    Ka shumė aktivitete qė mund t'i zbatoni qė konsiderohen tė ndėrtojnė rezervėn tuaj njohėse, tė tilla si leximi, luajtja e instrumenteve muzikore ose kėndimi, plotėsimi i enigmave sfiduese, mėsimi i njė gjuhe tė dytė dhe udhėtimi.

    Shoqėrohuni

    Izolimi social konsiderohet njė faktor kryesor rreziku pėr demencėn. Siē u shpreh njė ekip studiuesish nė Universitetin e Groningenit nė rishikimin e tyre tė fundit gjithėpėrfshirės tė kėsaj teme, "njerėzit me mė pak pjesėmarrje sociale, kontakte sociale mė pak tė shpeshta dhe mė shumė ndjenja tė vetmisė kanė njė rrezik nė rritje pėr tė zhvilluar demencė ".

    Pra, kėrkoni shoqėri dhe biseda tė gjalla kur tė mundeni - kjo do t'i japė trurit tuaj njė stėrvitje tė shkėlqyer dhe ndjenjat e pėrkatėsisė do tė jenė njė ndihmė edhe pėr shėndetin tuaj mendor. Nėse nuk jeni i sigurt se ku tė filloni, provoni tė dilni vullnetar ose bashkohuni nė njė klub debati.

    Qėndroni fizikisht aktiv

    Truri juaj varet nga oksigjeni dhe lėndėt e tjera ushqyese pėr tė funksionuar mirė dhe kėshtu rrjedh se sa mė i mirė tė jetė shėndeti juaj kardiovaskular , aq mė i fortė dhe mė i shėndetshėm do tė jetė edhe truri juaj. Nė tė njėjtėn kohė, njė mėnyrė jetese e ulur dhe obeziteti janė tė lidhura me rėnien mė tė shpejtė tė aftėsive njohėse dhe rritjen e rrezikut tė demencės.

    Pra, pėrpiquni tė ndėrtoni njė mėnyrė jetese aktive nė rutinėn tuaj. Klasat e rregullta tė vrapimit, ēiklizmit, notit ose ushtrimeve tė ngjashme do ta bėjnė diferencėn, por nėse kjo nuk ėshtė gjėja juaj, mund tė provoni thjesht tė ecni dhe tė ngjitni shkallėt mė shpesh, ose tė qėndroni mė aktiv pėrmes kopshtarisė ose duke kryer rregullisht njė lloj tjetėr hobi qė ju pėlqen.

    Ha mirė

    Ėshtė gjithashtu e mirė pėr trurin tuaj nėse mund tė mbani njė dietė tė shėndetshme. Shmangia e shumė yndyrave tė ngopura do tė ndalojė bllokimin e arterieve tuaja dhe shumė fruta dhe perime jeshile do t'i ofrojnė trupit tuaj antioksidantė tė bollshėm qė ndihmojnė nė pastrimin e trurit nga 'radikalėt e lirė' - njė lloj nėnprodukti i dėmshėm i proceseve tė ndryshme biologjike.

    Mendo pozitivisht

    Njė sasi nė rritje e hulumtimeve sugjeron se qėndrimet tuaja ndaj plakjes mund tė kenė pasoja reale pėr shėndetin tuaj nervor. Nėse prisni qė tė bėheni gjithnjė e mė tė ngadalshėm dhe tė prirur ndaj harresės, kjo mund tė bėhet njė profeci vetė-pėrmbushėse.

    Pėrndryshe, nėse e kuptoni se shėndeti i trurit tuaj ėshtė nė njė farė mėnyre nė duart tuaja, dhe kjo ėshtė e mundur – me stilin e jetės dhe rutinat e duhura – tė mbeteni mendėrisht tė shkathėt gjatė gjithė jetės, atėherė kjo ka tė ngjarė tė pėrfitojė trurin tuaj .

    Pra, kėrkoni modele pozitive mė tė vjetra nėse mundeni, merrni parasysh kėshillat nė kėtė artikull dhe shfrytėzoni mundėsinė pėr tė trajnuar trurin tuaj si njė muskul – ju mund tė zhbllokoni akoma potencialin tuaj tė plotė.


    Tiranapost.al

    https://tiranapost.al/stil-jete/zako...-forme-i515431

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    4,505

    Pėr: Truri

    Pastertia mendore

    Pastertia mendore eshte jashtezakonisht e dobishme dhe ndihmuese ne mbajtjen e shendetshme te nje personi, mendimet jo te pastra rrisin ne menyre drastike dhe progresive aciditetin ne gjak dhe keshtu favorizojne crregullimet ne stomak,zemer,dhe ne tru, per kete arsye cdo qenje njerzore duhet te zhvilloje dhe stimuloje nje sjellje te mire e sherbim altruist te shoqerise si dhe te beje njekohesisht edhe meditim rregullisht cdo dite, , menyra me e mire qe te con dhe drejton individin drejt pastertise mendore konsiston ne ndjekjen e parimeve morale te YAMA dhe NIYAMA te cilat po i rendis me poshte:

    YAMA

    1- Ahimsa , mos shkaktimi i dhimbjeve apo ofendimeve asnje qenje jetesore ne bote ,nepermjet mendimit ,fjales,apo aksionit fizik.
    2- Satya, perdorim te mire te mendjes dhe fjaleve kjo quhet Satya
    3- Asteya ,te largosh apo te rrefuzosh deshiren qe te marresh apo te posedosh apo te mbash te mirat e te tjereve kjo quhet Asteya shkurt te mos vjedhesh.
    4- Brahmacarya, te mbash mendjen gjithmone te zhytur apo thithur ne Brahma (Entiteti Suprem) eshte Brahmacarya

    NIYAMA

    1- Shaoca, eshte dy llojesh ; pastertia e trupit dhe ajo e mendjes ,metoda per pastertine mendore jane xhentilesa drejt te gjitha krijesave,bujaria,puna per mireqenjen e te tjereve,dhe te jesh i sinqerte dhe korrekt ne detyrat dhe pergjegjesite e tua
    2- Shantosa , te jesh i kenaqur nga gjerat e dhuruara pa kerkuar dhe pretenduar asgje kjo eshte Shantosa ,eshte esenciale te kerkosh te jesh gjithmone i kenaqur
    3- Tapah, te besh sakrifica fizike dhe privacione per te arritur nje objektiv kjo eshte e njohur si Tapah, pjese te tjera te ketij rregulli moral jane ; Upavasa (agjerimi), ti sherbesh udheheqesit shpirteror, ti sherbesh nenes dhe babait , dhe kater tipet e YAJINA qe do te thote ti sherbesh paraardhesve ,ti sherbesh shoqerise,ti sherbesh qenjeve inferiore,dhe ti sherbesh KOSHIENCES SUPREME
    4- Svadhydya, studimi dhe kuptimi i duhur dhe i drejte i shkrimeve te shenjta dhe teksteve filozofike eshte Svadhydya,ky rregull moral perfshin edhe marrjen pjese rregullisht ne meditimin kolektiv qe behet nje here ne jave,,duke pasur nje shoqeri spirituale e cila te ndihmon te lartesohesh shpirterisht dhe te mbron nga degradimi
    5- Iishvara Pranidhana, te kesh besim te palekundur te Iishvara (Kontrollori Kozmik) si ne kenaqesi apo ne dhimbje dhe deshperim ,si ne prosperitet dhe jo prosperitet,dhe ne te gjitha ngjarjet dhe ndodhite ne jete ,te mendosh veten si nje instrument (ne doren e Zotit) dhe asnjehere si ai qe komandon kete instrument

    Jeta njerzore eshte e shkurter eshte vertet shenjteri te marresh te gjitha instruksionet sa me shpejt qe te jete e mundur ne lidhje me praktikesh shpirterore,per tu bere i plote dhe per ti sherbyer me keto njohuri njerzimit qe vuan


    Shri Shri Ananda Murtiji
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ATMAN : 06-06-2022 mė 15:10

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    35 ushqimet mė tė mira pėr trurin

    Ushqimi dhe gjendja shpirtėrore janė aq tė ndėrlikuara saqė kanė frymėzuar njė fushė tė re tė studimit tė trurit: Psikiatrinė ushqyese , e cila shqyrton se si ajo qė hamė ndikon nė mėnyrėn se si ndihemi.

    Ushqimet qė hani mund tė krijojnė ose prishin gjithēka nga puna dhe produktiviteti juaj deri te gjendja juaj mendore dhe shėndeti fizik. Pėr tė rritur disponimin dhe nivelet e energjisė sė trurit, vendosni kėto 35 ushqime nė listėn tuaj ushqimore:

    Karbohidratet komplekse

    1. Farat e kungullit
    2. Mollėt
    3. qiqrat
    4. Luleshtrydhet
    5. Bollguri

    Karbohidratet komplekse pėrmbajnė mė shumė lėndė ushqyese sesa karbohidratet e thjeshta dhe, pėr shkak tė pėrmbajtjes sė tyre mė tė lartė tė fibrave, duhet mė shumė kohė pėr t’u shpėrbėrė.

    Proteina

    6. Vezė
    7. Salmon
    8. Thjerrėza
    9. Pulė
    10. Mish pa dhjamė

    Proteina ėshtė e nevojshme pėr nivele tė shėndetshme tė energjisė. Duhet mė shumė kohė pėr t’u tretur sesa karbohidratet, duke mbajtur tė balancuar sheqerin nė gjak dhe duke siguruar energji tė qėndrueshme.

    Yndyrna tė shėndetshme

    11. Avokado
    12. Ullinj
    13. Tofu
    14. Ēokollatė e zezė
    15. Sardele

    Acidet yndyrore omega-3 janė pjesė e membranave qelizore, veēanėrisht nė tru, dhe ngrėnia e ushqimeve si salmoni dhe sardelet ėshtė treguar se lehtėson depresionin dhe pėrmirėson disponimin .

    Folate

    16. Spinaq
    17. Asparagus
    18. Lakra Brukseli
    19. Shege
    20. Midhje

    Folati luan njė rol nė prodhimin e dopaminės dhe ndikon nė neurotransmetues tė tjerė tė lidhur me humorin, duke ju ndihmuar tė mbani qetėsinė dhe tė vazhdoni.

    Hekuri

    21. Patate
    22. Gjel deti
    23. Arra
    24. Fasule
    25. Kuinoa

    Hekuri i ulėt mund tė shkaktojė lodhje dhe depresion. Proteinat qė gjenden nė hekur ndihmojnė gjithashtu nė ruajtjen e funksionit dhe zhvillimit tė shėndetshėm tė trurit.

    Vitaminė C

    26. Portokall
    27. Limon
    28. Kivi
    29. Speca
    30. Domate

    Vitamina C ėshtė njė antioksidant qė ndihmon aftėsinė e trupit pėr tė prodhuar neurotransmetues, duke pėrfshirė dopaminėn dhe serotoninėn, tė cilat tė dyja punojnė pėr tė stabilizuar gjendjen shpirtėrore.

    Melatonin

    31. Qershi
    32. Rrush
    33. Elb
    34. Brokoli
    35. Fistik

    Melatonina nuk ka njė efekt gjumėtar. Nė vend tė kėsaj, ajo ju zhvendos nė njė gjendje qė ju ndihmon tė lehtėsoni rrugėn drejt gjumit . Ngrėnia e ushqimeve tė pasura me melatonin para gjumit mund t’ju ndihmojė tė pėrfitoni plotėsisht nga rritja natyrale e kėtij hormoni qė clirohet nė mbrėmje.


    Tiranapost.al

    https://tiranapost.al/stil-jete/35-u...trurin-i516254

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    Sulmi ndaj trurit

    Fillimisht pandemia, mė pas lufta. E gjitha kjo nė sfondin e ndryshimeve klimatike qė prek shtresat e varfra e tė mesme tė shoqėrisė. A ėshtė truri nėn njė sulm tė vazhdueshėm? Kia Nobre, njė prej neuroshkencėtareve mė nė zė pėr momentin, mendon se po.

    Erjon Uka


    Truri ėshtė njė mekanizėm kompleks, i habitshėm e nė disa aspekte edhe tronditės. Pėrshtatet me ngjarje epokale dhe katastrofike siē janė lufta, pandemia, apo kriza klimatike qė merr pėrpara shtėpi dhe jetė njerėzish. U paraprin ndryshimeve dhe parashikon se si ndikojnė kėto fakte pėrkohėsisht apo afatgjatė mbi sjelljen tonė.

    Neuroshkencėtare e njohur botėrisht, Kia Nobre drejton “Oxford Centre for Human Brain Activity” nė Britaninė e Madhe, qendra prestigjioze dedikuar aktiviteteve cerebrale, teksa sapo ėshtė nderuar nė Amsterdam me ēmimin “C.L. de Carvalho” pėr shkencat njohėse.

    Ēfarė ndikimi psikologjik kanė ngjarjet katastrofike?

    Godasin trupin dhe mendjen, janė fenomene shumė komplekse dhe lėvizin shumė faktorė tė ndryshėm. Covid-19 ėshtė shumė i ndryshėm nga lufta nė Ukrainė, mbi tė gjitha pėr ne qė nuk luftojmė. Ėshtė sėmundje qė prek trupin me ndikim direkt nė tru. Falė njė numri shumė tė lartė studimesh mbi pacientė tė ndryshėm, tashmė e dime se ka njė gamė tė gjerė simptomash psikologjike dhe psikiatrike qė lidhen me virusin: stres, shqetėsim, humbje e njerėzve tė afėrt. Ndėrsa lufta, pėr ata qė nuk luftojnė direkt, prodhon efekte jo tė drejtpėrdrejta: stres, frikė dhe ankth, me pasoja nė shėndetin mendor dhe nė trup. Ndėrsa pėr ata qė luftojnė, dėmet janė tė tjera: lėndime traumatike tė trurit, lėndime fizike traumatike dhe shqetėsime shumė tė rėnda nga stresi i pas traumės.

    Sipas vlerėsimeve tė bėra nga revista mjeko-shkencore “The Lancet”, si pasojė e pandemisė, janė regjistruar 53 milionė raste depresioni mė shumė dhe 76 milionė mė shumė raste ankthi. A ėshtė njė pėrllogaritje qė po bie tani?

    Jam shumė e lumtur qė kjo temė po merr vėmendje, sepse nė tė shkuarėn do tė ishte tejkaluar ose do tė banalizohej. Nuk ėshtė e lehtė tė thuhet nėse po ulet kjo tendencė. Me gjasė ka shumė njerėz qė s’janė nė gjendje tė dallojnė simptomat, prandaj mendoj qė duhet tė jemi tė kujdesshėm nė kėtė pikė. Ėshtė e vėrtetė se llogariten pasojat psikiatrike dhe psikologjike shumė tė rėnda tė Covid-19 mbi ata qė e kanė kaluar, por nė ēdo rast duhet tė marrim nė konsideratė edhe ata qė nuk janė infektuar por kanė vuajtur nga vetmia, privimet, nga humbja e shoqėrizimit, nga ankthi. Por ka edhe njė element tjetėr qė deri tani ėshtė injoruar: tė ashtuquajturit “efekte njohėse”. Nėse pėr shkak tė Covid krijohen edhe probleme cerebrale, ato ndikojnė edhe nė funksionet mė bazike qė na mundėsojnė ndėrveprimin e pėrditshėm, si edhe nė aftėsinė pėr t’u pėrqėndruar, e cila ėshtė thelbėsore pėr tė marrė informacione, pėr tė mėsuar e pėr tė mbajtur mend. Disa flasin pėr “mjegull cerebrale”, njė efekt qė ende s’ėshtė studiuar, s’ėshtė njohur dhe nuk ka tė dhėna statistikore, megjithėse ėshtė i rėndėsishėm. Mjaft tė mendojmė pėr fėmijėt dhe pėr shkollėn.

    Ju jeni njė neuroshkencėtare e njohur botėrisht. Cila ėshtė qasja e kėsaj disipline nė analizat e reagimeve pėrshtatėse tė trurit?

    Njė pjesė e mirė e studimeve qė janė zhvilluar nė laboratorin tim pėrpiqen tė theksojnė se truri nuk ėshtė njė organ reaktiv. Nė libra dhe nė mendjen e pjesės dėrrmuese tė njerėzve tė shkolluar ėshtė krijuar bindja se nė bazė ekzistojnė ndjenjat, pastaj nė tru pėrzihen elementė tė ndryshėm, e nė fund krijohet forma e njė pėrfaqėsimi mendor. Sipas kėtij koncepti, ndėrgjegja dhe kujtesa janė produkti final i njė procesi qė lėviz nga jashtė-brenda. Por kjo ėshtė gjysmė e vėrtetė. Nė fakt, truri ynė ėshtė i pasur me eksperienca dhe i pėrdor nė mėnyrėn e duhur pėr tė parashikuar se ēfarė mund tė ndodhė, si mund tė vazhdojė mė tej, krijon zonat shqisore qė mbledhin informacione tė pėrshtatshme pėr tė udhėhequr sjelljen tonė. Kur e gjitha kjo funksionon pėr sė mbari, rezultati ėshtė i jashtėzakonshėm: nuk ėshtė truri qė merr tė dhėna nga bota e jashtme, por bashkon eksperienca dhe informacione shqisore nga jashtė pėr tė krijuar perceptime dhe kujtime, pėr tė marrė vendime dhe kėtė e bėn nė mėnyrė dinamike duke i paraprirė momenteve, gjėrave. Ėshtė njė proces shumė proaktiv, i habitshėm, qė tė befason.

    A ndryshojnė reagimet sipas moshės apo gjinisė?

    Sigurisht, patjetėr qė po. Ndryshojnė sipas moshės, seksit, arsimimit. Janė faktorė tė njė ekuacioni kompleks: askush nuk e kupton ende se si formėsohen elasticiteti, faktorėt mbrojtės dhe cenueshmėria. Disa nga kėta elementė nuk janė biologjikė dhe fiziologjikė, por kulturorė ose varen nga ekspozimi ndaj teknologjisė. Edhe nėse gjejmė dallime midis burrave dhe grave, fėmijėve dhe tė rriturve, kėto nuk duhet t'i atribuohen faktorėve fiziologjikė ose biologjikė, por duhet tė studiohen brenda kornizės sė pėrgjithshme tė tė dhėnave eksperimentale, gjenetike, fiziologjike. Ka ngjarje katastrofike qė prodhojnė efekte shumė akute dhe tė rėnda pėrsa i pėrket stresit, por mėnyra se si ne i trajtojmė ndryshon ndjeshėm nga njėri te tjetri. Nė rastin e luftės, disa do tė vuajnė nga stresi pas traumatik dhe nuk do tė jenė kurrė nė gjendje ta kapėrcejnė atė, tė tjerėt do tė jenė mė elastikė dhe do tė pėrpiqen tė kuptojnė mekanizmat qė ndihmojnė trurin dhe mendjen t’i kapėrcejnė pasojat nė afatgjatė.

    Covid-19, lufta nė Ukrainė, kriza klimatike. Cila ėshtė ngjarja mė e rėndė?

    Do t’i vija tė tre nė njė nivel tė njėjtė, por kanė implikime tė ndryshme. Ama mendoj se ndryshimet klimatike janė ngjarja mė e rėndė: njė krizė e vazhdueshme. Pikėrisht pėr kėtė arsye priremi ta pėrballojmė gradualisht, duke e shtyrė zgjidhjen. Nė vend se tė sillemi kėshtu, duhet ta konsiderojmė si krizė tė rėndė dhe akute. Sigurisht duhet ta kishim bėrė ca kohė mė parė.

    Ē’mund tė bėjė psikiatria dhe neuroshkenca?

    Nuk do tė flisja vetėm pėr psikiatri, por pėr familjen e disiplinave qė merren me kuptimin dhe trajtimin e mendjes njerėzore, pra psikiatri, neurologji dhe psikologji eksperimentale. Pikė sė pari, duhet tė reshtim sė stigmatizuari problemet e shėndetit mendor. Psikiatria dhe psikologjia mendoj se po kėrkojnė ta bėjnė kėtė gjė dhe mė nė fund po fillon tė njihen implikimet mbi shėndetin mendor qė shkakton kovidi, luftėrat dhe ndryshimet klimatike.

    Si mund tė ndikojė politika?

    Njė hap i mirė do tė ishte vėnia nė dispozicion e mė shumė parave tė shpenzuara pėr shėndetin mendor. Pėr shembull sot, nė Mbretėrinė e Bashkuar po investohen shumė resurse nė neuroshkencė dhe nė shėndet mendor. Nė tė kaluarėn, pavarėsisht peshės sė madhe tė kėtyre faktorėve nė cilėsinė e jetės, investimet kanė qenė tė papėrfillshme nė krahasim me sėmundjet kardiovaskulare apo kancerin. Ka ende shumė rrugė pėr tė bėrė, por ne po ecim nė drejtimin e duhur.


    *Kia Nobre ėshtė neuroshkencėtare braziliane, pjesė e Universitetit tė Oksfordit nė Mbretėrinė e Bashkuar. Ajo ėshtė anėtare e “Academia Europaea” dhe e shumė instituteve dhe shoqatave anglo-saksone. Ndėr tė tjera, ėshtė nderuar me ēmimet “MRC Suffrage Science Award” dhe “Broadbent Prize from the European Society of Cognitive Psychology”.

    Intervista pėr Emanuele Coen u pėrkthye nga Erjon Uka.

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    6 ushqime tė lehta pėr tė mbajtur trurin tuaj tė mprehtė

    Ju mund ta dini tashmė se zakonet tuaja tė tė ngrėnit mund tė ndihmojnė ose pengojnė rrezikun e zhvillimit tė sėmundjeve tė zemrės ose diabetit tė tipit 2, por mund tė mos dini pėr mėnyrat se si ushqimi mund tė ndikojė nė shėndetin e trurit.

    Nė fakt, studime tė shumta tregojnė pėr faktin se ushqimet e plota tė pasura me antioksidantė dhe lėndė ushqyese luajnė role tė rėndėsishme nė mbrojtjen e funksioneve tuaja njohėse - aftėsitė pėr tė menduar, mėsuar dhe mbajtur mend.

    Kėtu janė disa nga ushqimet mė tė mira tė mbėshtetura shkencėrisht pėr tė ushqyer mendjen tuaj.


    Bukė tė thekur

    Kokoshka

    Lėng shege

    Arra

    Boronica

    Sallatė jeshile


    Tiranapost.al

    https://tiranapost.al/shendeti/6-ush...prehte-i520225

  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    A e dini se cili ėshtė fruti mė i mirė pėr shėndetin e trurit?

    Tashmė nuk ėshtė mė njė sekret se zgjedhjet ushqimore qė bėjmė, kanė njė ndikim tė drejtpėrdrejtė nė shėndetin tonė, pėrfshirė kėtu edhe shėndetin e trurit.

    Pėr tė mbajtur tė shėndetshme funksionet e trurit, ekspertėt botėrorė tė shėndetit, kėshillojnė qė regjimi ushqimor tė jetė sa mė i larmishėm.

    Por kur bėhet fjalė pėr frutat, njė lloj ėshtė nė qendėr tė vėmendjes, tė cilėn AgroWeb.org e zbulon mė poshtė.


    Cili ėshtė fruti mė i mirė pėr shėndetin e trurit?

    Edhe pse plakja ėshtė njė proces i natyrshėm dhe i pashmangshėm, ka shumė elementė qė mund ta ngadalėsojė kėtė proces.

    Njė prej tyre ėshtė ushqimi qė konsumojmė dhe nė kėtė aspekt duket se nė pėrgjithėsi frutat e pyllit janė ato qė japin pėrfitimet maksimale.

    Megjithatė edhe konsumi i frutave tė tjera ėshtė njė element kyē nė shėndetin e trurit dhe shėndetin e pėrgjithshėm.

    Kjo sepse fruat kanė plot vitamina, minerale, antioksidantė dhe pėrbėrės tė tjerė qė ndihmojnė dhe pėrmirėsojnė shėndetin.

    Frutat e pyllit janė ato qė nė rastin e shėndetit tė trurit japin mė tepėr pėrfititme sepse janė mė tė pasurat me antoksidantė, tė cilat i shėrbejnė mė sė miri kėtij organi kaq kompleks.

    Manaferrat, boronicat, mjedrat apo dredhėzat, duhet tė jenė tė gjithmonė nė tryezėn tuaj.

    Kėto fruta tė vogla, janė gjithashtu shumė tė shijshme dhe mund tė pėrfshihen nė kaq shumė receta.

    Aq sa qė nuk mund t’i pėrjashtosh nga regjimi ushqimor.

    Pa marrė parasysh se cilėn zgjidhni, ju do t’i siguroni trupit tuaj antioksidantė, fibra dhe shumė vitamina e minerale. Njė pėrfitim tjetėr ėshtė se tė gjitha janė me pak kalori dhe pa yndyrė.

    Ato pėrmbajnė fitokimikate tė ndryshme, duke pėrfshirė antocianinėn, acidin kafeik, katekinėn, kuercetinėn, kaempferolin dhe taninėn, nė varėsi tė llojit qė zgjidhni.

    Kėto fitokimikate mund tė ofrojnė veti antioksiduese, anti-inflamatore, anti-virale pėr trurin, duke e ndihmuar atė tė ngadalėsojė procesin natyral tė plakjes.

    Pra, pėrfshirja e kėtyre frutave nė regjimin ushqimor mund tė jetė pikėrisht ajo qė i nevojitet trurit tuaj pėr tė ruajtur funksionet e tij.


    /AgroWeb.org /Koha Jonė

    https://kohajone.com/a-e-dini-se-cil...etin-e-trurit/

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    Bllokimi i trurit, ja kur duhet tė shqetėsohemi

    Tė mos kujtosh, tė harrosh ku janė ēelėsat apo tė gabosh emrin e njė aktori tė famshėm. Humbjet e vogla tė kujtesės janė mė se tė natyrshme sidomos me kalimin e moshės dhe nėse nuk janė shumė tė shpeshta nuk duhet t’ju shqetėsojnė. Si t’i dallojmė ato nga shenjat mė alarmante, siē janė simptomat e hershme tė demencės? Kur ėshtė koha pėr t’u shqetėsuar?

    Truri plaket, neuronet tkurren, mbajnė mė pak lidhje aktive me njėri-tjetrin dhe mbajnė mė pak kimikate tė nevojshme pėr tė dėrguar sinjale nė qelizat e tjera. Megjithatė, jo tė gjitha gabimet e kujtesės kanė tė bėjnė me plakjen. Nė shumė raste ato lidhen me stresin, ankthin, shpėrqendrimin ose njė humor negativ qė e bėn mė tė vėshtirė pėrqendrimin.

    Pjesėrisht, harresa ėshtė e shėndetshme. Informacioni i tepėrt ngadalėson rikuperimin e kujtimeve “tė dobishme” dhe truri vendos nė mėnyrė autonome se ēfarė ia vlen tė mbahet mend dhe ēfarė jo. Siē shpjegohet nė “The Conversation”, truri i ruan mė lehtė informacionet sociale si thashethemet dhe harron informacione abstrakte si p.sh. numrat e telefonit.

    Ndėrprerjet e kujtesės bėhen alarmante kur ato janė tė vazhdueshme, pėrkeqėsohen me kalimin e kohės dhe ndėrhyjnė nė aktivitetet normale tė pėrditshme.

    Nuk ėshtė problem nėse harrojmė njė herė, por ėshtė nėse nuk mbajmė mend si tė ngasim makinėn. Ėshtė nėse vazhdojmė t’i vendosim objektet nė vendet e gabuara ose nėse shpesh na mungojnė fjalėt qė do tė nevojiteshin nė njė fjali. Nė kėto raste kėshillohet tė kryhen ekzaminime.

    Gjendja kalimtare midis plakjes normale tė trurit dhe demencės quhet dėmtim i lehtė njohės. Kjo gjendje pėrfshin njė vėshtirėsi tė nuancuar nė njė ose mė shumė funksione njohėse, pėr shembull aftėsitė e kujtesės, gjuhės ose programimit, si dhe probleme mė tė mėdha nė kryerjen e detyrave komplekse si pėrgatitja e njė vakti.

    Jo domosdoshmėrisht pėrkeqėsohet me kalimin e kohės ose ēon nė patologji mė serioze. Nė disa raste mbetet e qėndrueshme pėr sa i pėrket ashpėrsisė dhe nė tė tjera mund tė pėrmirėsohet (pėr shembull nėse lidhet me ankthin ose gjendjen shpirtėrore). Por nė 10-15% tė rasteve, dėmtimi i lehtė kognitiv ėshtė njė pararendėse e Alzheimerit. Nėse diagnostikohet nė kohė, mund tė ndihmojė nė menaxhimin mė tė mirė tė sėmundjes dhe tė ardhmen.

    Njė sinjal tjetėr qė duhet ti kushtoni vėmendje tė madhe ėshtė aftėsia e orientimit hapėsinor, njė nga funksionet e para tė humbura nė sėmundjen e Alzheimerit, mė e zakonshme e demencės. Zonat e trurit qė ruajnė kujtesėn e hapėsirave qė frekuentojmė janė ndėr tė parat qė preken nga kjo patologji. Prandaj, rritja e shpeshtėsisė me tė cilėn humbemi ėshtė njė simptomė qė duhet marrė seriozisht.


    Koha Jone

    https://kohajone.com/bllokimi-i-trur...-shqetesohemi/

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    Sa minuta pushim i duhen trurit pėr tė rikthyer energjinė dhe fokusimin?

    Nė ditėt e sotme dinamika e jetės i ka tėrhequr tė gjithė pas vetės. Njerėzit nuk mendojmė mė pėr vete, por si tė arrijnė tė kryejnė tė gjitha angazhimet ditore qė kanė.

    Ata qė janė shumė tė ngarkuar shpesh gjatė ditės e ndjejnė nevojėn pėr njė pushim tė shkurtėr, ose pėr tė bėrė pak minuta gjumė.

    Kėtė nevojė e kanė nė veēanti personat qė bėjnė pak gjumė natėn dhe punojnė nėn presion me orar tė plotė gjatė ditės.

    Njė pushim i shkurtėr gjatė ditės ju bėn vėrtetė mirė, duke ju rikthyer energjinė edhe pėr orėt e mbetura tė ditės.

    Sipas mjekėve ky pushim duhet tė bėhesh nė mes orės 13:00 -16:00, sepse brenda kėsaj kohė llogaritet qė trupi fillon tė lodhet, trupi e humbė energjinė dhe kėshtu zvogėlohet fokusi dhe koncentrimi.

    Prandaj nėse gjatė ditės ju vie tė bėni njė sy gjumė prej 20 minutash konsiderojeni si normale dhe provoni ta bėni kėtė nėse keni mundėsi.

    Kjo do t’ju ndihmoj qė tė riktheheni nė formė pėr orėt e mbetura nė punė.


    Unikportal.com

    https://www.unikportal.com/sa-minuta...dhe-fokusimin/

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    14,338

    Pėr: Truri

    Produkti qė Ngadalėson Plakjen e Trurit – Ushqimet ku Gjendet

    Fibra ėshtė njė element kyē i njė regjimi tė shėndetshėm ushqimor.

    Ushqimet mė tė pasura me fibėr janė brokoli, arrorėt, tėrshėra, fasule, bizelet, avokado dardhat dhe buka me drithė tė plotė.

    Sipas studimeve tė cilave u referohet AgroWeb.org, ngrėnia e kėtyre ushqimeve vonon plakjen e trurit sepse nxit prodhimin e acideve yndyrore qė luftojnė inflamacionin.

    Sipas njė studimi tė publikuar nė revistėn Frontiers in Immunology, fibra ėshtė e domosdoshme jo vetėm pėr shėndetin e trurit por tė gjithė organizmit.

    Fibra Kundėr Inflamacionit

    Sipas studimit, me kalimin e moshės disa prej qelizave mė tė rėndėsishme imunitare nė tru bėhen tepėr aktive dhe preken nga inflamacioni.

    Ky i fundit ėshtė njė nga shkaktarėt kryesorė tė humbjes sė kujtesės dhe rėnies sė aftėsive mendore.

    Ekspertėt thonė se fibra lufton inflamacionin nė tru dhe nė stomak, tė cilat kanė njė lidhje tė fortė me njėri tjetrin.

    Fibra Ėshtė E Mirė Pėr Trurin

    Fibra, sipas ekspertėve, lufton inflamacionin nė qelizat e lartpėrmendura tė trurit.

    Ushqimet e pasura me fibėr, e pasurojnė florėn bakteriale nė stomak, vendi ku nisin shumė prej sėmundjeve dhe mė pas shpėrndahen nėpėr organe.

    Fermentimi i fibrės nė stomak, ēliron acidet yndyrore, tė cilat kanė ndikim tė menjėhershėm nė tru duke pėrmirėsuar kujtesėn dhe eliminuar inflamacionin.

    Sipas tė dhėnave, njerėzit konsumojnė 40 pėrqind mė pak fibėr se sa duhet.

    Kjo sjell pasoja negative jo vetėm nė shėndetin e trurit dhe tė stomakut por edhe tė gjithė organizmit.

    Sa Fibėr Ju Nevojitet Nė Ditė

    Fibra ėshtė njė karbohidrat qė gjendet tek ushqimet me bazė bimore.

    Ajo nuk tretet dhe as pėrthithet por rrugėton nėpėr zorrė duke e pastruar atė.

    Sipas tė dhėnave tė AgroWeb.org, burrat kanė nevojė pėr tė paktėn 34 gramė fibėr nė ditė.

    Gratė nga ana tjetėr kanė nevojė pėr tė paktėn 28 gramė fibėr nė ditė, nė varėsi tė moshės.

    Adoleshentėt nga mosha 14 deri nė 18 vjeē kanė nevojė pėr 25 deri nė 30 gramė fibėr nė ditė.

    Tė miturit nga 9 deri nė 13 vjeē kanė nevojė pėr 22 deri nė 25 gramė fibėr nė ditė.

    Fėmijėt nga 4 deri nė 8 vjeē kanė nevojė pėr 16.8 deri nė 19.6 gramė fibėr nė ditė.

    Fėmijėt nga 1 deri nė 3 vjeē kanė nevojė pėr 14 gramė fibėr nė ditė.


    /AgroWeb.org

    https://agroweb.org/shendet/produkti...qimet-gjendet/

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •