Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 2 prej 2

Tema: Mina Ēaushi

  1. #1
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime

    Mina Ēaushi

    Njė udhėtim nė fluturim me ndjenjat


    Hyrje

    Libri i ri me poezi tė zgjedhura “Njė udhėtim nė fluturim me ndjenjat” i Mina Ēaushit, pėrbėn njė risi nė jetėn e saj krijuese pas 12 botimeve nė poezi dhe tregime tė mėparshme. Mina nga vit nė vit, si njė bletė punėtore, sjell poezi tė reja, ndjeshmėri tė reja, nivele tė reja por dhe cilėsi qė njeh kurbė ngritje. Ky vėllim poetik, me poezi tė zgjedhura, ku ka dhe poezi tė pabotuara, pėrbėn njė kėrkesė tė re ndaj vetes tė Minas, e cila, me njė akumulim jetėsor tė madh, me njė sėrė leximesh letrare cilėsore, ka bėrė njė vetėrregullim tė poezive, pėr ti sjellė ato mė nė kohė, mė afėr njeriut, mė afėr asaj qė kėrkon kritika e sotme e poezisė. Pas njė hulumtimi dy vjeēar, ajo pėrzgjodhi mbi 100 poezi qė asaj i kanė lėnė mbresa tė veēanta, pėr tė sjellė kėtė libėr, me njė fytyrė tė re, me njė pasqyrim jetėsor mė tė ndjerė, me njė nivel artistik mė tė lartė. Poezia e Minas, nuk ėshtė poezi butaforeske, poezi e errėt, e vendeve tė mbyllura. Jo! Poezia e saj kėrkon hapėsirė, dritė, ndriēim, diell, kontakt me njerėzit, shkundje ndjenjash, atmosferė, shikim nė sy. Jo mė kot dhe titulli i kėtij vėllimi ėshtė krejt i veēantė, shumė romantik por dhe sugjesticionues. Njė udhėtim, kėshtu ėshtė jeta. Njė udhėtim nga njė cep tė botės nė njė cep tjetėr. Jetės i dihet stacioni fillimit tė saj, por kurrė ai i largimit nė pėrjetėsi. Nė kėtė udhėtim, ajo qė e bėn mė tė bukur jetėn janė ndjenjat, janė ato tė cilat e bėjnė atė tė bukur, shprehėse, domethėnėse, tė prekshme, joshėse, pėrkundėse tė dėshirave. Pa ndjenjat jeta do tė ishte njė mekanizėm ēfarėdo, qė s’do tė ndryshonte fytyrė, as ngjyrė nga prekja, nga fjala, nga dashuria, nga koha, nga realiteti. Tek ky mekanizėm i pashpirt jeta do tė ishte njė qėndrim nė vendnumėro, pa asnjė vlerė dhe pėrmasė. Sipas poetes, janė ndjenjat ato qė e fisnikėrojnė njeriun, qė e bėjnė jetėsor ndėrsa fluturimi i tyre i bėn ato si yje, kometa, ylber shumėngjyrėsh, pėr tė shijuar hapėsirat e pamasa tė botės, ku ndjenja s’njeh kufizime.



    Krahėt e diellit

    Kur doli Dielli u zgjova,

    Kur mė puthi u ngroha

    Kur mė mbuloi diēka kujtova.

    Kur buzėqeshi e pėrqafova.



    Tek kjo poezi, poetja e vė veten nė raportet me diellin, me dritėn e dritės sė jetės, me planetin mė tė bukur, mė jetėdhėnės, mė frymėzues. Vetė ky planet ėshtė burimi i frymėzimit tė poetėve, por dhe mė i dashuri pėr ēdo njeri nė glob. Dielli ėshtė ngrohtėsi, ėshtė energji, burim jete, frymėzim por siē thotė dhe poetja ėshtė dhe buzėqeshje. Ėshtė ai qė e zgjon, e ngroh, e mbulon me jorgan natyror, e pėrqafon dhe i buzėqesh. Jo mė kot autorja mė poshtė vjen me njė poezi tjetėr qė ka lidhje po me diellin:



    Pranvera

    Theu xhamat dimri mbi tokė,

    Shkriu sheqerin, dalėngadalė.

    Sythet ndėr pemė mbushėn, natyrėn.

    Pėr botėn reale, na kish marrė mall'.



    Pranvera, stina mė e bukur, stina e ndriēimit, ku “sythet ndėr pemė mbushin, natyrėn, pėr botėn reale, na kish marrė malli”. Pranvera, stina ku poetėt ngjyejnė penėn, frymėzimi njeh kurbėn maksimale tė cilėsisė. Ajo e dashuron kėtė stinė, e quan stinė tė saj, stinėn e ēlirimit shpirtėror. Nė tėrė kėto poezi unė do tė veēoja poezinė:



    Bota reale

    Dikush mė tha -ti je e ēmendur,

    I thua botės tė pėrqafoj,

    Por unė e qeshur nėpėr ėndėrr,

    E lumturuar fluturoj.

    Nuk ka botė tjetėr mė besoni,

    Bota reale, ėshtė kėtu,

    Kur flas e qesh e mė dėgjoni,

    Bota reale jeni ju...!



    Tek kjo poezi, Mina del mbi vetveten. Ajo nuk mban asnjė sekret. Tregon njė shpirt fėminor. Ajo shfaqet siē ėshtė me tė gjitha cilėsitė dhe veset, tregohet pa trukime, tejet e dlirė, ku kėtė botė e quan botė e ėndrrės.. Shumė herė njeriu i shmanget tė vėrtetės, tė qenit i sinqertė, tė qenit real. Njeriu ndonjėherė vesh dhe njė vel tjetėr, vel gėzimi tė shtirė, ndaj dhe poetja thotė: “Dikush mė tha -ti je e ēmendur”. Me tė drejtė. Sot ēiltėrsia, sinqeriteti, quhet jashtėkohore, quhet budallallėk. Por asaj si vjen keq, nuk do ti mbyll gojėt e liga. Ajo do tė flasė me zėrin e arsyes, me zėrin e shpirtit, me zėrin e ndjenjės. Poetes, nata me vegime ėndrrash i mbush sytė me lot. Ajo edhe kur grindet kthehet e lumtur, jo tė marrė hak, thjesht dashuria njerėzore e bėn tė kėrkojė gėzim, vjen tė kthejė ēdo gjė qė ka marrė, nga arkivi i ndjenjės sė ėmbėl. Ajo i dėshiron njerėzit tė gėzuar. Ēdo vit pėr tė jep sinjale tė reja mirėsie, ėshtė njė vit mė i bukur, me mė shumė dashuri e lumturi. Nė vargjet e saj duket sikur pėrcjell njė mesazh nė formė mburoje ndaj ligėsive, ku pėr ēdo njeri kėrkon tė afrohet dita e artė, ku tė pėrqafohen me sinqeritet njerėzor tė gjithė, anė e mbanė globit.

    Poetja nė poezitė e saj, aty skuqet, pėshpėrit, zgjohet me ėndrrėn e bukur tė njė fėmije tė lumtur, me besimin e njė femre tė sinqertė. Ajo dashurinė e pėrcjell si njė puthje tė pa marrė dhe tė pathėnė. Ajo nuk do qė dashuria tė godasė fort pėr tė rėnė nė ujėrat e kripura, nė detin plot mistere alfabetike. Dashuria ėshtė njė mbrėmje e ngrohtė me mendjen tek krahėt e lumturisė. Ky libėr veēohet pėr gjerėsinė e tematikės, pėr thellėsinė e vargut, cilėsinė e fjalės, pėr sinqeritetin e ndjenjės, pėr fisnikėrinė e mendimit, pėr mesazhin e lartė njerėzor: Duajeni njerinė. Poetja diku ėshtė mike, diku motėr, diku nėnė, diku mėsuese, diku punėtore, diku nė fluturim, diku nė njė shtet tjetėr, por gjithmonė me dashurinė njerėzore nė gji. Nė kėtė vėllim me poezi tė zgjedhura ajo ėshtė tėrėsisht e lexueshme, pa ankth ndijimi apo dashurie. Pėrtej kėtij vėllimi ajo i ngjan njė mėngjesi ku vetėm ėndrra zgjohet me dėshirėn e pamundėsisė qė vlon brenda saj, ku si njė meteor po niset drejt sė vėrtetės njerėzore. Edhe nė tė ftohtė, brenda saj ndizet i pambritshmi zjarr, pėr tė pėrēuar fjalėn e dashurisė njerėzore si mision i saj jetėsor. Ajo e ka pikturuar nė ajėr mesazhin e saj qė tė bėhet i pėrbotshėm si njė dritė intime. Je, mantel i mungesės time fluturore, shall rreth qafės sė erės qė fytyrėn time ka, duket sikur i thotė botės. Kjo tufė me poezi ėshtė njė lėndinė me luledele, ku poetja shfleton petalet pėr tė gjetur zjarrin e zemrės, qė si kometė, tė pėrhap nė pafundėsi dėshirėn e madhe tė tė qenit njeri. Udhėtimi i saj me “Njė udhėtim nė fluturim me ndjenjat”, nuk do tė ndal deri nė pėrmbushjen e misionit mė tė lartė njerėzor.



    Albert Zholi

    (Shkrimtar - publicist)

  2. #2
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime

    Pėr: Mina Ēaushi

    “E grisa kapakun” njė vėllim poetic grishės i poetes Mina Ēaushi

    Albert Z. ZHOLI

    Doli nga shtypi kėto ditė, botimi mė i ri me peozi i poetes, Mina Ēaushi, “E grisa kapakun” (shqip-anglisht), njė botim cilėsor. Pasi mora librin nė dorė, mė bėri pėrshtypje puna e bukur e znj. Fatime Kulli, redaktores sė kėtij botimi, sistemimi, njė pėr njė i punėve tė mėparėshme e nė vite tė Znj. Ēaushi duke lėnė mėnjanė dy vėllimet me tregime, botimin pėr fėmijė, “a,b,c,- nė”, botimin nė gjuhėn greke dhe ribotimet e sajė, Njė punė shumė e kujdesshme, e kėsaj zonje, tė tėrheq brenda librit, qė tashmė vjen edhe nė gjuhėn anglisht. Libri ėshtė i shkruar me gjuhė tė bukur, plot figuracione, qė tė bėn ti shkosh deri nė fund. U ndjeva mirė tek lexoja, falenderimet qė i kanė bėrė nė kėtė libėr Znj, Ēaushi, pėr tė gjithė ata qė e kanė lexuar e vlerėsuar. Sigurisht me mėnyrėn e sajė tė tė shkruarit, autorja ka tėrhequr vėmendjen e personaliteteve tė artit e tė letėrsisė, deri tek ata mė tė thjeshtėt qė ajo ka pasur gjithmon pranė. Znj, Ēaushi e fillon librin me parathėnien e Znj Fatime Kulli, redaktoren e librit, poete, gazetare, shkrimtare dhe vazhdon me thėnien e Z, Hasan Luēi, poet shkrimtar, studiues. Por vlerėsime i kanė dhėnė Minas pėr krijimtarinė dhe Z. Nuri Dragoi, gazetar, analist, historian, Z, Aris Mattheus, Drejtor i Akademisė Kolegjit Amerikan nė Greqi Athinė, Znj Niki Rubani, Kryetare e Forumit pėr tė drejtat e Grave Evropiane nė Greqi- piktore, Z. Spiro Thomari, poet, shkrimtar, Z, Albert Zholi, poet, shkrimtar, analist. Ja edhe disa thėnie tė tjera, apo dedikime, nga miq e shkrimtarė (nė vite) pėr punėn nė vite tė Z,Ēaushi.
    Miho Gjini, shkrimtar, regjizor, “Mjeshtėr i Madh”.
    Kryetar i LITER ART, nė Greqi Athinė:
    Minės,si poete, shkrimtare, por edhe si njeri i mbrekullueshėm, me dashuri,..!

    Dhimitėr L.Gjoka, shkrimtar:
    Mina, suksese tė reja, Mina,Horizont i Pėrflakur,Viti i Ri 2007!
    Thodhori V.Baba, skrimtar:
    Minės, poetes lirike, qė mė impulson ēastin qė duhet jetuar!
    Halil Shabani, studiues, arkeolog, shkrimtar:
    Minės, me respekt e miqėsisht. Vlerėsoj punėn tuaj si lėvruese tė poezisė me kode.
    Athinė,12.9.2010.
    Niko Capi, inxhinier ndėrtimi:
    Mina Ēaushi, uragan i pa shtershėm me shpirt brilant, Poezia e sajė tė mbetet nė mėndje, ti kushtohet mė shumė vėmėndje, grua e veēantė. Jam krenar qė e kam njohur.!
    Mendoj se kush e ka lexuar kėtė penė ka mbetur i /e kėnaqur. Urime Mina!

    Telegraf

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •