Close
Faqja 3 prej 26 FillimFillim 1234513 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 30 prej 259
  1. #21
    i/e regjistruar Maska e shendelli
    Anėtarėsuar
    03-12-2002
    Vendndodhja
    hene
    Postime
    345
    Po cte flas une me ty mo klod ti me ke fyer 700 here deri tani. Ke arritur deri aty sa ta vesh veten ne vendin e zotit dhe te gjykosh cdo gje dhe cdokend. Ti me habite mua me mendesin tende me grupet armiqesore poliagjente qe me nxorre brenda kishes. Pse ti ke pasur disa mardhenie me disa aty ne Shqiperi mos mendo se ti di gjitheshka ashtu sikurse une nuk di gjitheshka. Meqe ra fjala tek disa nga keta misionaret qe ndertuan Kishen tone. Disa miq te mije nga Qeparoi i Himares me treguan nje here sesi nje prift grek u vajti ne fshat dhe u tha se ortodoksi do te thoshte greqi dhe greqi do te thoshte ortodoksi. Djemte e fshatit u mblodhen te tere dhe ju betuan priftit se do ti prisnin mjekren nese ai nuk largohej menjehere nga fshati megjithese ata vete ishin ortodoks. Bile ata paten deklaruar se ne ate fshat ose mbahej mesha ne shqip o smbahej fare. Pyet per kete ndodhi dhe reflekto. Mos kujto se une po shaj ortodoksin kur them se ka gjera qe nuk shkojne ne kishen tone. Te lutem nese vuani nga deliri i persekutimit eshte me mire te mos flisni. Ti flet vetem per perndjekje sikur te gjithe te kane e inat e ata te tute jane te mire. Eshte boterisht e ditur se vetem primitivet e ndajne boten ne mite e ne te tute mos bjere ne gabime te tilla. Ortodoksia predikon dashuri e drejtesi. Si thua ti pse une vall mos te kem te drejten ti lexoj emrat e shenjtorve ne gjuhen time ashtu si cdo popull tjeter. Nese nuk je i bindur qe At Foti eshte me te vertet At futu tek www.oca.org. Per me teper "fshati qe duket sdo kallaus".

    Orthodox Church in America - Archdiocese of Canada

    St Astius Mission
    2003

    Toronto, ON

    OCA-CA







    --------------------------------------------------------------------------------
    Directions


    St Astius Mission meets at Danforth Baptist Church on the corner of Bowden and Danforth Avenue.

    By TTC

    Danforth Baptist Church is one block west of the Chester TTC station on the south side. When exiting Chester station, turn right towards the traffic lights on Danforth Ave. and look for the Second Cup cafe from that corner. Cross Danforth Ave. at the lights, turn right again walking towards the Second Cup. Danforth Baptist Church is half a block past the coffee shop.

    Entrance into building

    Please, enter by the side entrance on Bowden. For Christmas and Easter or other important events we will enter through the main doors on Danforth Ave. Parking available on Danforth Ave.




    --------------------------------------------------------------------------------
    Parish Contacts Clergy

    Rev. Foti Cici, Priest-in-Charge
    55 Cosburn Ave #601
    Toronto, ON M4K 2E9
    416-423-0618
    e-mail: foticici@yahoo.com

    Lay Leadership

    Rev. Nikolla Kavaja, Cantor

    Mr. Michael O'Donnell, Contact Person
    13 - 18 Fishleigh Drive
    Toronto, ON M1N 1G9
    416-264-1081
    mikedebb@sympatico.ca





    --------------------------------------------------------------------------------
    Schedule of Services
    Sunday Evening
    4:00 PM Divine Liturgy celebrated in both Albanian and English. St Astius follows the New Calendar and the Byzantine Rite.

    Confessions
    Confession in Albanian and English is available by appointment.


    Special services such as Home Blessing, Holy Unction, etc. are available upon request.




    --------------------------------------------------------------------------------
    Ministry Groups
    Bibly Study
    Conducted by Fr Foti on Mondays at 7:00 PM in his home.

    Catechumen instruction
    Instruction for adult catechumens in both languages is available by appointment

    Parish Council
    Alban K Hobdari (416-783-7987), President




    --------------------------------------------------------------------------------
    Upcoming Events


    --------------------------------------------------------------------------------
    Parish Background
    St Astius Mission is a new parish located in eastern Toronto and is the first Albanian Orthodox Church in Canada. Worship and fellowship are open to the Orthodox and those interested in Orthodox Christianity, Albanian and English speakers alike. Our resources are limited at this time, but renting from Danforth Baptist Church means we are close to the center of the city and accessible by subway.

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e shendelli
    Anėtarėsuar
    03-12-2002
    Vendndodhja
    hene
    Postime
    345
    NO COMENT!

    August 29, 1996

    To His All Holiness, BARTHOLOMEW I, Archbishop of Constantinople, New Rome and Ecumenical Patriarchate


    --------------------------------------------------------------------------------

    Your All Holiness,

    I write in great humility to greet you on the occasion of the beginning of the ecclesiastical New Year. At this time we are brought to the realization that Almighty God, in His love for humanity and for all creation, grants us new beginnings and new mercies for our ministry in preaching the Gospel of our Lord and Savior Jesus Christ.

    I also take this opportunity to thank you for the brotherly expressions of your care and concern for the Church of which I am primate, and for the future of Orthodoxy in America. Several weeks ago, I received your emissary who shared with me informally some of your thoughts, concerns and questions. We will, of course, reflect on these matters. More recently, you had the Chief Secretary of the Holy Synod send me documents concerning the election of His Eminence, Archbishop Spyridon as the new archbishop for the Greek Archdiocese in the United States. These were received with all due respect, and I look forward to welcoming the new archbishop, and to working closely with him in our common efforts to be witnesses for Orthodoxy on this continent.

    Your All Holiness, I take this opportunity in all humility and sincerity to also share with you a perspective on developments regarding the Church of Albania. Since the election of His Beatitude, Anastasios (Yanoulatos) as the primate of the Church of Albania by the Holy Church of Constantinople, I have endeavored to support him in his primatial ministry by bearing witness to his integrity, his missionary zeal, his dedication to the upbuilding of the Church in Albania. I gave this support to Archbishop Anastasios openly and gladly -- and in the face of considerable anxiety and tension regarding his appointment among many Albanian Orthodox clergy and laity within the Albanian Archdiocese which is a part of the Orthodox Church in America. I believe that my efforts were little by little rewarded with a measure of success. However, with the consecration of three new bishops for Albania -- none of whom are of Albanian nationality -- the tensions and anxieties among Orthodox Albanians here and in Albania are stimulated once again. This is a reality which I feel you would certainly want to know in assessing the situation in Albania.

    Once again, Most Beloved in the Lord, I send you greetings in the same of the Lord Jesus Christ at the beginning of the ecclesiastical New Year. I embrace you in the love of Christ, and I ask for your patriarchal prayers for my unworthiness, and for the whole flock which is in my care.

    Your brother and concelebrant,

    + THEODOSIUS
    Archbishop of Washington,
    Metropolitan of All America and Canada

  3. #23
    i/e regjistruar Maska e shendelli
    Anėtarėsuar
    03-12-2002
    Vendndodhja
    hene
    Postime
    345
    At Fotin e dorezoi prift Peshkop Serafimi i Otaves dhe gjithe Kanadase, i cili eshte ne nje sinod me Peshkop NIkon LIolinin (sinodi i OCA-Orthdox Church in AMerica), dhe se imzot Nikoni eshte administratori i peshkopates shqiptare. Dhe megjithese Liolinet jane tani me Janullatosin, nuk munden te kundervotonin kandidaturen e Foti Cicit. Pra ne qofte se ai ishte 'i dyshimte' si mundi te behej prift nen hunden e Janullatosit?
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  4. #24
    i/e regjistruar Maska e shendelli
    Anėtarėsuar
    03-12-2002
    Vendndodhja
    hene
    Postime
    345
    a
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  5. #25
    i/e regjistruar Maska e shendelli
    Anėtarėsuar
    03-12-2002
    Vendndodhja
    hene
    Postime
    345
    b
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  6. #26
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,982
    Postuar mė parė nga shendelli
    Po cte flas une me ty mo klod ti me ke fyer 700 here deri tani. Ke arritur deri aty sa ta vesh veten ne vendin e zotit dhe te gjykosh cdo gje dhe cdokend.





    mos genje shendelli! Pergjigja ime karshi teje nuk fillon me asnje ofeze qofte edhe te vetme, keto 700 jane mashtrime te tuat, sado poetike qofshin!

    Te gjykova une ty? Degjo, meqe i personalizonkerke gjerat (shenje frike kjo), te keshilloj qe ne keto raste te citohesh ashtu sikunder po te citoj une ty, ndryshe mos keput kalamanlliqe.
    Pastaj, nqs dikush te thote dicka qe ty tu dukerka gjykim mbi ty, detyra jote eshte jo te gjykosh nese te kane gjykuar, por te justifikosh veprimet. Ky eshte Ungjilli, qe po na i nxjerr perpara ti!

    Mos gjyko - nqs te kane gjykuar - lerja Zotit tua thote te tjereve, pasi Zoti nuk i parashtron njeriu te vetembrohet ne emer te gjoja "mos gjykoni"!






    Ti me habite mua me mendesin tende me grupet armiqesore poliagjente qe me nxorre brenda kishes. Pse ti ke pasur disa mardhenie me disa aty ne Shqiperi mos mendo se ti di gjitheshka ashtu sikurse une nuk di gjitheshka.





    Dmth si gjithnje, ti personalisht shendelli, deri me tash nuk ke sjelle asnje pergjigje personale per pergjigjet e mia, por vazhdon me komente se e mjera ti cfare te paska bere Klodi ty..!
    Grupe armiqesore ne Kishe, nuk ka perse tu vesh emrin poliagjente, apo cfaredoqofte emertimi me te cilin ti kerkon ta degjenerosh biseden. Rendesi ka qe ti nuk jep pergjigje, edhe nga ana tjeter e rendesishme eshte qe ka provokuesa, qofte edhe te futur te SHIK-ut (flas per kohen e Berishes) ne Kishe. Gjithe kjo egersi "anti-greke" thua do te ish shfaqur kaq rastesisht nga
    e Djathta Shqiptare, nqs ajo nuk do kish perdore levat e veta, kur ishte ne pushtet?

    Une, Shendelli, nuk di gjithshka, por kjo nuk do te thote se nuk di shume me teper nga ty, po nuk qe keshtu, justifikoje me pergjigje karshi temes, e jo me komente te papjekura kush gjykon e kush jo!






    Meqe ra fjala tek disa nga keta misionaret qe ndertuan Kishen tone. Disa miq te mije nga Qeparoi i Himares me treguan nje here sesi nje prift grek u vajti ne fshat dhe u tha se ortodoksi do te thoshte greqi dhe greqi do te thoshte ortodoksi. Djemte e fshatit u mblodhen te tere dhe ju betuan priftit se do ti prisnin mjekren nese ai nuk largohej menjehere nga fshati megjithese ata vete ishin ortodoks. Bile ata paten deklaruar se ne ate fshat ose mbahej mesha ne shqip o smbahej fare. Pyet per kete ndodhi dhe reflekto.






    more po ju nuk jeni ne vete!!!!!

    Ne kete teme po flitet per kanonicitetin e Janullatosit edhe veprimtarine e tij!
    Po kaq te manget tregoheni qe ne cdo bisede, cfare do gjeje qe te behet midis dy shteteve edhe personave te tyre qeveritare e Kishtare, do ti vishen Janullatosit?!
    Ti me shembellin siper, nuk na tregon gje tjeter, vecse po na thua se ne Greqi ka njerez qe kane ende mendimet qe kane pas qene ne mode ne boten ortodokse, sic e verteton edhe shkrimi i Foti Cicit, se ortodoksia ka qene e lidhur me helenizmin. Po pastaj, cfare ka te beje kjo me personin e Janullatosit?
    Pastaj, ja do thuash ti, pse nuk kundraveproi Janullatosi?

    Kundra kujt te vepronte? Kush e raportoi? Me cfare besueshmerie? Apo me nje fjale tuajen edhe nga pas e gjithe Kisha, o burra gjygje?!

    Ajo per te cilen mund te mbaje pergjegjesi Janullatosi, eshte ambieneti qe ai rrethon, dmth Mitropolia, Seminari, Kisha e Tiranes edhe te gjitha ato Kisha, te cilat jane ne kontakte pothuajse te perditeshme me ate. Ne te gjitha keto ambiente, nuk ka kesi problemesh!







    Mos kujto se une po shaj ortodoksin kur them se ka gjera qe nuk shkojne ne kishen tone. Te lutem nese vuani nga deliri i persekutimit eshte me mire te mos flisni. Ti flet vetem per perndjekje sikur te gjithe te kane e inat e ata te tute jane te mire. Eshte boterisht e ditur se vetem primitivet e ndajne boten ne mite e ne te tute mos bjere ne gabime te tilla. Ortodoksia predikon dashuri e drejtesi.







    Shendelli, une nuk e di se cfare kupton ti me nuk shaj ortodoksine!

    Nder te gjitha shkrimet e mesiperme, flitet jo thjesht per probleme, por akuzohen Kisha, dmth Kisha greke po paraqitet pa droje fare si "djallezore".....e ti me thua nuk po shahet ortodoksia?

    Menyra se si Foti Cici shperflet me shpernjohje jeten edhe veprimtarine e Imzot Anastasit, eshte nje gjykim i mirefillte qe nuk i ka hije nje kleriku, madje gjykime me doza te forta ligesie, sic jane ato intepretimet se "Partheni i Aleksandrise, e largoi nga Patrikana e tij, kur e kuptoi se cilat jane qellimet e Janullatosit"!!!!!

    Si mund te thuhen gjera te tilla, te pakten pa u referuar gjekundi, ne ndonje ankese te Partheniosit, etj?

    Ne keto gjykime, ke pjesen tende edhe ti, si pruresi mbeshtetes i shkrimit!

    Pjesen tjeter te pergjigjes e ke fantazi te gjalle......dmth po tregohesh edhe i papjekur si person!




    Si thua ti pse une vall mos te kem te drejten ti lexoj emrat e shenjtorve ne gjuhen time ashtu si cdo popull tjeter.







    Shendelli, pergjigja jote nuk kerkon as mend e as laps. Ajo qe ju nuk kuptoni dot, ndoshta me dashje, eshte se:

    Keta qe po te predikojne atdhetarizmin, apo "mbrojtjen" e autoqefalise (ne fakt te pacenuar), kane qene ata qe e prishen Kishen dje, e nxorren jashte perdorimit ne cdo lloj sensi!

    Vjen Janullatosi, .......jo shqiptar............, e rinderton Kishen, e risjell ne funskionim e ne Jeten normale.......

    edhe reagimi yt, ne vend te nje faleminderit, eshte se ty te mungonkerka leximi i shenjtoreve ne gjuhen tende....



    Sigurisht qe po i referohesh gabimit tjeter te Foti Cicit, kur pretendon se ne Kishe ikonat po u diktokan ne greqisht.

    Nuk eshte e vertete. Ikonografet jane te gjithe shoke te mi....

    me kryesoret Josif Cano, Emanuel Shapllo, Mateo....

    Arsyet se perse jane shkruar ne fillimet e veta me termat greke, behet fjale per vitet e fillimit, kur ikonat vinin nga Greqia, edhe fillimet kur ikonografe shqiptare filluan te bejne ikona vet, jane vetem normale te paqellimta.


    Eshte nje papjekuri dashakeqese te perdoresh dylbite e nacionalistit ne kete rast.

    Se pari: Ikonat fillimisht erdhen te gatshme nga Greqia, edhe ato permbushen me se miri nevojat e nje komuniteti qe per te mbajte fshehur nje ikone, i rrezikohej jeta nga bashkekombasit e vet. shumica e popullit te Thjeshte faktikisht as qe shohin se cfare eshte shkruar neper ikona, pasi ato perqendrohen tek figura (qe jane te njejta), edhe i dine emrat nga pervoja.

    Se dyti: (mendim personal) Ndoshta fillimisht, ikonat me terminologji greke, kane patur edhe te miren e vete, pasi per brezat e lindur ne komunizem, te c'rrenjosur krejtesisht nga cdo tradite fetare tradicionale, apo edhe nga terminologji nderkombetare fetare ortodokse (qe eshte ne greqishte), paten keshtu mundesine te krijojne nje njohuri terminologjike ne gjuhen origjinale ne te cilen eshte shkruar Ungjilli edhe Veprat e Eterve te Kishes.

    Se treti: Shqiperia edhe sot nuk ka ikonografe te mirefillte. Ikonografet zakonisht merren nga shtresa e murgjerve, edhe ikonat behen me procese lutjesh te posacme e agjerimesh, pra nuk eshte thjesht nje art, talent per vizatim.

    kjo gje nuk eshte realizuar ende ne Shqiperi, sigurisht qe kjo nuk ka te beje fare me Janullatosin, por me vetevendosjen e te rinjve, se cfare duan te bejne me te ardhmet e tyre.

    Ajo qe dehsa te them ne kete pike eshte se perdorimi i gjuhes vendase neper ikona, kerkon nje njohuri teologjike edhe terminologjike, pervec proceseve te lutjeve edhe agjerimeve, qe nuk permbushen ende nga ikonografet laike shqiptare.

    prandaj nuk ka patur ashtu lloj ikonash qe kerkon ti ne shqip. gjithsesi fillimet jane bere me disa ikona ne shqip me tekste te aprovuara nga Kisha[/b]

    Pra, menyra se si foti e diskuton problemin eshte teper e ceket, edhe te bie ne sy qe flet dikush jashte ambinetit Kishtar, keshtu qe nuk ka se si te kete mireinformacion.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Seminarist : 06-04-2003 mė 12:19

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e shendelli
    Anėtarėsuar
    03-12-2002
    Vendndodhja
    hene
    Postime
    345
    Gjatė Rilindjes kombėtare nga rradhėt e dy degėve tė Krishtera pati klerikė qė punuan pėr interesat e vendit e tė kulturės kombėtare, si Papa Kristo Negovani, Ndoc Nikaj, Nikollė Kaēorri etj.
    Ne fund te shekullit XIX dhe ne fillim te shekullit XX ,patriotet Shqipetare te mergimit, kryesisht ortodokse e kuptuan heret se per te kundeshtuar politiken dhe praktiken helenizuese te Greqise duhej nje Kishe Autoqefale Shqiptare.Tentativat e para per kete jane bere nga Nikolla Naco me orijgine nga ne Bukuresht por pa sukses.
    E drejta ligjore per autoqefali i lindi Kishės Ortodokse tė Shqipėrisė qysh mė 28 Nėntor 1912. Me shpalljen e pavarėsisė nga Turqia, Kisha Ortodokse e Shqipėrisė nuk mund tė mbrohej mė juridikisht nga Patrikana, e cila ishte nėn juridiksionin e shtetit turk. Kjo kishte ndodhur edhe me popullsitė e tjera tė Ballkanit qė kishin qenė tė pushtuara nga Turqia. Kėshtu, kishin shpallur autoqefalinė Kisha Ortodokse Greke, Bullgare, Rumune dhe Serbe, e cila e kishte fituar kėtė tė drejtė qė nė shek.XIII.
    Nė Amerikė kjo pėrpjekje filloi qysh nė Maj te vitit 1907. Njė shkak qė i dha shtysė kėtij problemi, ka qenė njė ngjarje konkrete. Mė gusht tė vitit 1907, vdiq njė djalė i ri, nė qytetin Hadson. Kur trupi i tij u shpu ne Kishen Ortodokse ku zakonisht kryenin shėrbesat e tyre shqiptarėt ortodoksė, prifti grek refuzoi ti kryente sherebesen e permortshme pasi djaloshi njihej si nacionalist shqiptar dhe ishte “automatikisht i c’kisheruar” .
    Pėr kėte shkak, shqiptarėt krijuan njė shoqėri fetare nė Shtator 1907, me emrin “Nderi Shqiptar” dhe zgjodhėn njė komision, qė ai ta lidhte shoqėrinė e Usterit me emigrantėt e Natikut, Marlboros, Bostonit, etj. Ky ishte hapi i parė pėr njė Kishe Ortodokse Shqiptare tė pavarur nė emigracionin e Amerikės.
    Meqė shqiptarėt nuk kishin njė prift legal tė dorezuar nga njė peshkop, vendosėn qė tė thėrrisnin njė prift nga Shqipėria.
    Nga kandidatėt fitoi F.Noli, i cili pas shume peripecish te stisura nga patrikana ,mė Mars te vitit 1908, F.Noli u dorėzua prift i ligjshėm. Noli u shigurua prift nga tre peshkope nje rus , nje ukrainas dhe nje rumun.
    Kjo ngjarje u prit me gėzim nga tė gjithė shqiptarėt kudo qė ndodheshin dhe pati jehonė tė gjerė nė tė gjithė shtypin e kohės. Pėr tė shkroi gazeta “Drita” e Sofjes, tė cilėn e nxirrte Shahin Kolonja, “Shpresa e Shqypnis”, si dhe gazeta tė tjera shqiptare tė Misirit dhe tė Amerikės.
    Meshėn e parė nė gjuhėn shqipe, F.Noli e dha mė 22 Mars 1908.
    Pas kesaj ne Amerkike fillon ethshem ndertimi i Kishave ortodokse shqiptare kisha e Shėn Kollit nė Sauth Brixh, e cila perfundoi nė vitin 1912.kisha e Shėn Palit dhe e Shėn Pjetrit nė Filadelfia. Iniciativėn e mori emigranti Stavri Seminaku nga Berati dhe prifti nga Rehova e Kolonjės at Naum Cerja. Nė vitin 1919 u ngrit kisha e Shėn Mėrise nė Natik.
    Pėr nevojat e Kishės sė re shqiptare e tė pavarur, F.Noli pėrktheu me radhė nga viti 1908-1914, tė gjithė librat kishtare tė domosdoshėm “Sherbesat e Javes sė Madhe”, Libri i Sherbesave tė Shenjta”, “Libri i tė Kremteve tė Mėdha”, “Triodhi i vogel”, “Lutjesorja” dhe “Pesėdhjetėvjetorja e vogėl”.
    Tė gjitha kėto pėrpjekje pėr njė Kishė Ortodokse Autoqefale Shqiptare, F.Noli i bėri me synimin e krijimit tė njė peshkopate ortodokse shqiptare nė Amerikė, fronin e sė cilės, nė tė ardhmen ta shpinin ne Shqipėri.
    Njė nga ngjarjet mė tė shėnuara tė Kishės Ortodokse Shqiptare ka qene Kuvend i dates 16 Mars tė vitit 1919 ku u mblodh diaspora shqiptare e Amerikes Kanadase dhe Meksikes Kuvendi i kėrkoi peshkopit rus t’u jepte mundėsi qė tė formonin Peshkopatėn Shqiptare tė Amerikės dhe tė dorėzonte peshkopin e tyre tė parė. Pėr kėtė qėllim u bėnė shumė kėrkesa edhe nė kryepeshkopata tė tjera. Peshkopi rus premtoi tri here qė tė dorėzonte F.Nolin peshkop dhe tė tri herėt u terhoq. Nė rrethana tė tilla mė 26 Korrik 1919, nė kishėn e Shėn Gjergjit nė Boston, F.Noli iu drejtue tė pranishmėve: “Kush e bėri peshkopin e parė fare?” Dhe populli iu pergjigj: “Tė parin fare e bėri populli. Dhe mua populli tė mė dorėzojė se jam i pari fare pėr shqiptarėt” - tha F.Noli.
    Nga ana tjetėr, Kuvendi i 30 Korrikut 1919 e shpalli Kishėn Ortodokse Shqiptare tė Amerikės kishė autoqefale dhe F.Nolin peshkop tė saj.
    Ndėrsa nė Amerikė ndodhnin kėto ngjarje, nė Shqipėri, e cila ishte bėrė shesh lufte, mbizotėronin mitropolitėt grekė, si Jakovi i Durrėsit e pastaj i Korēės, Njoftime kishte se Nė Shqipėri vepronin bandat terroriste greke tė “kompanive tė shenjta”, tė cilat vranė Papa Kristo Negovanin nė vitin 1904, terrorizuan popullsinė e Shqipėrisė sė Jugut nė vitin 1914, vranė At Stath Melanin nė vitin 1917.
    Pas gjithė kėtyre pengesave mė nė fund, mė 28 Prill 1921 at Vasil Marku dha tė parėn meshė shqip nė kishėn e Shėn Gjergjit nė Korēė.
    Ngjarja mė e madhe pėr Kishėn Ortodokse tė Shqipėrisė ishte mbledhja e njė kongresi gjithėshqiptar nė Berat, mė 10 Shtator tė vitit 1922 ku u aprovua nga kongresi qė si qender e Kishės Autoqefale tė Shqiperisė tė ishte Korēa.
    Kongresi vendosi qė gjuha e liturgjisė nė Kishen Ortodokse Autoqefale Shqiptare tė ishte gjuha shqipe.Kongresi i Beratit u mbyll mė 19 Shtator 1922.
    Mė 21 Nėntor 1923, Sinodi I Pare I themeluar ne Berat shpalli F.Nolin kryepeshkop. Ceremonia u bė nė kishėn e Shen Gjergjit nė Korēė.
    Kėshtu, sikurse shkruan dhe F.Noli, pas 500 vjetėsh u krijua Sinodi i Pare i Kishės Ortodokse Shqiptare qysh nė vitin 1478, kur e gjithė Shqipėria (Arberia) ra nėn sundimin osman. Ky Sinod i Shenjtė pėrbėhej nga Hireotheu, miropolit i Korēės dhe i Gjirokastrės, Kristofor Kisi, mitropolit i Beratit dhe i Vlorės, F.Noli, mitropolit i Durrėsit dhe i Tiranės. Ky Sinod sipas F.Nolit, vijoi deri mė 24 Dhjetor 1924, kur Fan Noli u detyrua tė largohej nga Shqipėria.



    Me pėrkrahjen e qeverisė, erdhi nė krye te Kishės Ortodokse tė Shqiperisė at Visarion Xhuvani, i cili u shpall kryepeshkop nė kėtė mėnyrė. Nė vitin 1929, ai u dėrgua nga Sinodi dhe mitropoliti i tij tek Anastasi i Koshavacit.
    Qė aty u thirr nė Tiranė dhe tok me peshkopin serb tė Shkodrės, si dhe me dy peshkopė tė tjerė, Evthim Ikonomin dhe V.Camcen (Agathangjelin), krijuan Sinodin e Dytė tė Kishės Ortodokse Shqiptare me kryepeshkop Visarion Xhavanin. Patrikana Ekumenike e kundėrshtoi kėtė sinod Megjithėketė, duhet theksuar se V.Xhuvani u tregua shumė energjik. Gjatė kohės qė ishte nė krye tė Kishės ai mblodhi Kongresin II gjithėortodoks nė Korēė, mė 16 Qershor 1929
    Nėn formulėn: Kishe e lirė nė shtet tė lirė”, Kishė e ndarė nga shteti, u formulua neni 16 i Statutit ku thuhet: ”Kryepeshkopi, peshkopėt, zėvendėsit e tyre lokalė, Ikonomi i Madh Mitrofor, Sekretar i Pėrgjithshėm i Sinodit, si dhe ndihmėsit dhe zėvendėsit klerikė tė Kryepeshkopit dhe peshkopėve, duhet tė jenė prej gjakut dhe gjuhės shqiptare, si dhe tė kenė nėnshtetėsinė shqiptare”.
    Sinodi II i Shenjtė i Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrise, po i panjohur nga Patrikana Ekumenike u pėrbė nga: Kryepeshkop dhe peshkop i Tiranės dhe i Durrėsit V.Xhuvani, imzot Camce, imzot Ambrozi, imzot Eugjeni. Mė vonė ky sinod u plotėsua dhe me Ikonomin e Madh, Mitrofor, at Vasil Markun.
    Mbreti Zog gjate perpjekjeve per te krijuar nje stabilite politik ne Shqiperi ndoqi nje politike neutrale ne lidhje me besimet e ndryshme ne Shqiperi duke e ndare pushtetin nga feja , duke perkrahur autoqefaline e kishes ortodokse si edhe duke preferuar shqipetare ne drejtimine fese. Per tre vjet ai pat nje konflikt me shkollat katolike (1933-1936) te cilat I mbylli dhe pastaj I hapi prape. Kjo u be ne kuader te reformes arsimore.Ka interpretime se kjo levizje e Zogut u be edhe per te mbajtur nje ekuiliber fetar dhe per ti vene nje kufi ekspansionit te gjithanshem italian ne Shqiperi
    Problemi atoqefalise u be nje nga temat kryesore edhe per mbretin Zog I clili dergoi minitrsin ortodoks Kota dy hetre ne Stamboll per te negociuar por edhe per te kercenuar.Nė vitin 1933, qeveria e mbretit Zog bėri presion edhe ndaj Xhuvanit qė ai tė jepte dorėheqjen dhe u ngarkua Kristofor Kisi pėr tė formuar Sinodin e Tretė te Kishės Ortodokse Shqiptare. U arrit qė mė 20 Shkurt 1937, qeveria shqiptare tė niste delegatė pėr nė Athinė K.Kisin dhe laikun Josif Kedhi.
    Kėshtu, mė 12 Prill 1937, Kishes Ortodokse Shqiptare iu njoh zyrtarisht varesia direkte nga patrikana dhe u shpall autoqefale. Dekreti i lartė kishtar, Tomi., iu dorėzua K.Kisit. Me kėtė rast, Patrikana i dėrgoi njė mesazh Ministrit tė Drejtėsisė Thoma Orollogaj, Mbretit Zog dhe Kryeministrit Koēo Kotta.
    Tani e tutje, kjo kishė edhe juridikisht e nė mėnyrė kanonike, vendoste vetė pėr organizimin e saj, si pėr caktimin e peshkopėve dhe tė peshkopatave, pėr pėrkthimin e liturgjisė dhe librave tė meshės nė gjuhėn shqipe, etj.
    Nga ana e saj, Patrikana ruante tė drejtėn e shpjegimit e tė interpretimit tė dogmės ortodokse dhe kėrkoi qė ndėr tė gjithė peshkopėt e mundshėm tė fronėsuar nga Sinodi i shenjtė i Kishės Autoqefale tė Shqipėrisė, dy prej tyre tė kishin, pėr kėtė arsye, formim teologjik ortodoks nė shkollat greke dhe tė kishin jetuar jashtė vendit, dmth nė Greqi ose nė Malin e Shenjtė, pėr mjaft kohė. Ky ishte i vetmi kusht qė vuri Patrikana Ekumenike.
    Sinodi III i Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, pėrbėhej nga Kristofor Kisi, kryepeshkop dhe mitropolit i Durrėsit dhe i Tiranės, Agathangjel Ēamēe, mitropolit i Beratit, Evllogji Kurnila, mitropolit i Korēės, Pandeli Kotoko, mitropolit i Gjirokastrės.

  8. #28
    i/e regjistruar Maska e shendelli
    Anėtarėsuar
    03-12-2002
    Vendndodhja
    hene
    Postime
    345
    a
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  9. #29
    i/e regjistruar Maska e shendelli
    Anėtarėsuar
    03-12-2002
    Vendndodhja
    hene
    Postime
    345
    Sinodi III i Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė qėndroi deri nė vitin 1949, kur kryepeshkopi Kristofor Kisi dha dorėheqjen. Kisi vdiq mė 16 Qershor 1959. Nga viti 1946 deri nė vitin 1949
    Sinodi IV i Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, u formua mė 25 Gusht tė vitit 1949, me kryepeshkop tė Kishės Ortodokse Autoqefaqle tė Shqipėrisė, Paisi Vodicėn. Ky u shpaLL KRYEPESHKOP i Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė, si dhe peshkop i Durrėsit dhe i Tiranės, Qiril Naslazi u vendos mitropolit i Beratit, Filothe Duni, mitropolit i Korēės, Damjan Kokoneshi u shpall mitropolit i Gjirokastrės. U shpall peshkop sufragan Sofron Borova.
    Paisi Vodica njoftoi menjėherė Patrikanėn Ekumenike tė Kostandinopolit pėr Sinodin e ri, por Patrikana e quajti kryepeshkop jo kanonik dhe nuk e njohu si tė tillė.Vodica pėr arsye politike e lidhi Kishėn Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė me Patrikanėn e Rusisė komuniste. Kėshtu qė, Sinodi IV mori karakter tė theksuar politik. Pėr kėtė shkak, u dėrgua nga Patrikana nė Amerikė peshkopi Marko Lipa, peshkop i Lefkės, pėr tė mos lejuar qė Kisha Ortodokse Shqiptare nė Amerikė tė binte nė pozitat politike tė Kishės nė Shqipėri.

    Mė 1967 besimet fetare dhe institucionet e tij e ndėrprenė me dhunė veprimtarinė e tyre per te filluar serish pas levizjeve demokratike te vitit 1990
    Lėvizja kundėr institucioneve fetare e nxitur nga shteti diktatorial kominist u mbulua gjoja me njė lėvizje tė rinisė ateiste. Shumė kisha u kthyen nė salla publike, disa u kthyen nė salla bagėtish, disa u rrėnuan plotėsisht. U prishėn 2169 objekte kulti si kisha xhami e teqe. Atėhere u burgosėn 217 klerikė pėr terror e disa prej tyre vdiqėn nėpėr burgje ose u pushkatuan.


    Kodi penal i vitit 1977 dėnonte propagandėn fetare si dhe pėrhapjen e liturgjisė. Sipas ketij kodi u dėnuan shumė ish-klerikė, por edhe laikė.
    Kisha Katolike e Shqipėrisė qė i kishte dhėnė vendit dhjetra intelektualė, studjues me emėr, poetė e shkrimtarė, si at Shtjefėn Gjeēovin, Preng Doēin, at Gjergj Fishtėn, Dom Ndre Mjedėn, at Donat Kurtin etj, kishte pėsuar njė nga goditjet e saj mė tė mėdha gjatė gjithė historisė sė saj nė Shqipėri.
    Shpallja e Shqipėrisė (e tokes prej ku predikuan se pari apostujt e Krishtit si Pali,e tokes se Skenderbeut qe u fut ne historine kishes si mbrojtesi i saj me besnik) si i vetmi shtet ateist nė tė gjithe globin tokėsor, kishte habitur tė gjithe botėn. Vatikani nuk e reshti asnjehere luften per te mbeshtetur besimtaret e vet te cilet e vazhdonin jeten fetare ne menyre ilegale por kesaj radhe te ndjekur nga Diktatori Enver Hoxha qe ishte shume here me i eger se sa perandori Trajan.
    Pavaresisht regjimit te eger komunist Shqipetaret nuk linin feste fetare pa festuar me metodat e tyre sa te lashta aq edhe moderne ne kushtet e nje fukaralleku te tmerrshem te nje furnizimi me liste dhe triska deri me 1990. Ne kete ilegalitet te pergjithshem dhe frike u forcua edhe ndjenja e tolerances fetare
    Influence shume te madhe tek Shqipetaret besimtare dhe jo besimtare kishte edhe aktiviteti fetar –humanitar i Nene Terezes, i shenjtores me te dalluar te shekullit XX , qe gjithshka e bente ne emer te Jezu Krishtit.
    Pas permbysjes sė rendit ateist nė Shqipėri, mė 4 Nėntor 1990, patėr Simon Jubani qė ishte mbyllur 26 vjet ne burg, si dhe Karlo A.Sevilla qė ishte dėbuar nga Shqipėria qe nė vitin 1946, dhanė njė meshė pėr tė gjallėt e pėr tė vdekurit, nė kapellėn e vogėl tė varrezave tė Shkodrės, e cila shėrbeu si altar. Pjesmarrja nė meshė ishte e jashtzakonėshme. Po atė ditė, u dha njė duva nė Xhaminė e Plumbit nė Shkodėr nga myslimanėt.
    Filloi sėrish ngritja e kishave, xhamive dhe teqeve.

    Besimet fetare pas vitit 1990
    U kthyen nė Shqipėri emisarėt e Kishės Katolike te Shqipėrise, misionarėt dhe tė dėrguarit apostolikė tė Selisė sė Shenjtė, midis tyre dhe klerikė katolike shqiptarė qe kishin dalė gjallė nga burgjet, si imzot Mikel Koliqi, Frano Ilia, Imzot F.Mirdita i ardhur nga jashtė vendit etj.
    Klerikėt ortodoksė qė kishin mbetur gjallė fillluan tė aktivizohen pranė kishave qė kishin mbetur mė kembe, tė cilat filluan t’i ripėrtėritin. Nga Patrikana Ekumenike u dėrgua peshkopi misionar A.Janullatos, i cili ėshtė pėrpjekur per ringritjen e kishave ortodokse tė shkatėrruara, si dhe pėr rikthimin e pronave tė tyre tė rrėmbyera.
    Tė dyja kishat kryesore tė krishtera nė Shqipėri, u vizituan nga primatėt e tyre si Papa Gjon Pali II mė 25 Prill 1993 dhe Patriku Ekumenik, Vartholomeu I, mė 2-9 Nėntor 1999. Po kėshtu ėshtė pėrtėritur nė menyrė tė dukshme Kisha Ungjillore e Shqipėrisė, pėrmes misionarėve dhe bashkėsive tė krishtera ungjillore nė tė gjithė vendin sidomos nė qytete, dhe nė Kosovė. Kisha Ungjillore e Shqipėrisė ecėn sipas traditave tė saj tashme evropiane, duke shtrirė veprimtarinė nė pėrhapjen e lajmit tė mirė, sidomos nė shkolla, ku ajo ka dhėnė ndihmesė tė shquar.
    Besimtaret shqiptare i ndesh kudo ne hapesiren qe popullohet nga shqiptare por dendesia e nje perfaqesuesve te nje besimi te caktuar ndryshon sipas rajoneve te hapesires shqipetare ne Ballkan dhe ne bote.Kėshtu rajoni verilindor i vendit (rrethet Tropojė, Has,, Kukės, Dibėr, Mat), Malėsia e Tiranės dhe e Krujės, Mallakastra, Malėsia e Kėrrabės, Kurveleshi e Skrapari, Kosova dhe Pjesa perendimore e Maqedonise janė kryesisht tė banuar nga popullėsi e besimit mysliman. Rajonet e Alpeve, Mirdita, Puka, Malėsia dhe Fusha e Lezhės pjesėrisht, Kurbini, Zona e Shkodrės dhe arbereshet e Italise janė populluar kruesusht me banorė tė besimit katolik.
    Rajonet e Fushes se Myzeqesė dhe zonės sė Beratit, lugina e lumit Drino, Lunxhėria, Pogon-Zagoria, bregdeti Jonian, Rrėza e Pėrmetit, pjesėrisht rajoni juglindor dhe Fushėgropa e Delvinės janė populluar me banorė tė besimit ortodoks. Nėpėr qytete i has tė gjithė besimet, ndėrsa nė disa qytete si Tiranė, Elbasan, Vlorė, Korēė, Durrės.
    Vecanti dhe origjinalitet perbejne qytetet tė cilat kane qene dhe jane me perberje feytare tė pėrzier si Shkodra , Tirana, Gjirokastra Elbasan, Vlorė, Korēė, Durrėsi etj. Ne keto qytete ka filluar te takohen edhe besime qe kane hyre ne Shqiperi pas viteve 1990 si protestante, bahai etj.
    Toleranca
    Shqiptarėt jane dalluar ne shekuj per nje toleranca unike ndėrfetare gje cila ka lidhje edhe me vete historine e pranise dhe bashkejeteses se besimeve te ndryshme fetare ne trojet e polluara nga shqipetaret si pasoje e ndarjes se krishterimit administrativisht nė dy pjesė, nė ritualin roman (perėndimor) dhe atė bizantin (lindor) me ane te „vijes se Teodosit" qe kalon diku mes lumejve Shkumbin dhe Mat te Shqiprise ashtu edhe si pasoje e perqafimit te islamit kryesiht per tiu rezistuar asimilimit prej shovinisteve sllave dhe greke ne fund te shekullit XVIII dhe XIX.
    Shqiptaret kane qene tolerante dhe kurre nuk kane derdhur gjak per ceshtje fetare
    Mark Milani , kryeministr I malit te zi pohon se “sa here qe ne perpiqeshim te ndersenim ne Shkoder katoliket kunder muslimaneve apo anasjelltas e kishim betejen e humbur sepse Shqiptaret e kishin ndjenjen kombetare shume me te forte. Ekzistencen e tolerances fetare e vune re edhe fashistet italiane te cilet hartuan nje strategji per ta ruajtur kete ekuiliber sa qe katoliket e ndjene veten si te lene pas dore
    Prej fundit tė mesjetės e kėndej hapėsira shqiptare ishte zonė ekuilibri ndėrmjet dy perandorive mė tė fuqishme tė kohės, Perandorisė Osmane dhe Perandorisė Austro-hungareze. Midis kėtyre dy perandorive janė nėnshkruar disa marrėveshje, tė quajtura "kapitulacione", tė cilat rregullonin barazinė e ndikimeve, duke i njohur Perėndimit tė drejtėn e kujdesit pėr faltoret e tė krishterėve, pėrmes doktrinės "cultus protectorati" - mbrojtja e klerit.

    Nė Shqipėri mund te gjesh shpesh dy fe (krishtėrim e muslimanizėm) nė njė familje ose nė njė fis (Lurė, veri), ose dy fe nė tė njėjtin njeri (Shpat, Elbasan), i cili mban dy emra, si i krishterė e si musliman, dhe bėn ritet e festat fetare tė tė dy besimeve. Heroi kombėtar i shqiptarėve Gjergj Kastrioti lindi nė njė familje ortodokse, u be musliman nė oborrin e sulltanit, u bė bektashi (ky ishte kusht pėr t'u bėrė jeniēer), u kthye nė Shqipėri dhe mori fenė e babait (ortodoks) dhe kur vdiq la amanet qė tė varrosej nė njė katedrale tė tė krishterėve katolikė (Lezhė). Njėri nga vėllezėrit e Gjergj Kastriotit, pėrkundrazi, kėrkoi tė varrosej nė manastiret e Athosit, njė prej vendeve tė shenjta tė ortodoksisė.
    Nė Shqipėri nuk njihen konfliktet fetare, as nė formė episodike. Eshtė krejt normale qė njė shqiptar, nėse nuk i pėlqen prifti, predikimi apo sjelljet e tij, tė braktisė kishėn dhe ta kėrkojė lidhjen me zotin nė xhami. Njė prej autorėve mė tė rėndėsishėm tė letėrsisė klasike shqiptare, Pjetėr Bogdani, nė veprėn e tij "Ēeta e profetėve", citon krahas njėri-tjetrit Kalvinin dhe Avicenėn. Pėrkthyesi i parė i librit tė shenjtė tė muslimanėve Kur'an ishte i krishterė (Ilo Mitkė Qafėzezi).
    Muslimanėt shqiptarė festojnė shėn Gjergjin e shėn Mėrinė, njė pjesė tjetėr shėn Nikollėn e Krishtlindjet, kurse tė krishterėt u bėjnė vizita miqėsore muslimanėve pėr festat e tyre karakteristike (Kurban Bajram).

    Ka shume raste te treguara dhe te jetuara kur priftit I eshte dashur te kendoje syfyret e Kuranit per te nderuar nje muslyman te vdekur pasi hoxha dhe xhamia ishin larg prej debores apo motit te keq.
    Nė njė qytet si Shkodra, ku popullsia muslimane ėshtė e pėrzier me tė krishterė katolikė dhe ortodoksė, nė ditėt e ramazanit edhe tregtarėt jo-islamikė ndalonin shitjen e mishit tė derrit nė dyqanet e tyre. Po ne Shkoder kane qene familjet bujare muslimane qe mbrojten ndertimin e kishes katolike kur disa fanatike filluan shketerrimin e themeleve naten. Ndertimet e kishes vazhduan kur bujaret myslmane dolen ne mes popullit duke thene “mos I preki njeri se keto jane themelet tona”.
    Festat fetare nė Shqipėri, qofshin ato tė bashkėsisė sė krishterė, qofshin tė bashkėsisė muslimane, ruajnė gjurmė tė periudhės politeiste mitologjike. Shqiptarėt katolikė tė viseve veriore ditėn e Buzmit e kane pikėrisht nė ditėn e Krishtlindjeve, por duke nėnshtresuar nė kėtė festė edhe kultin e zjarrit. Shėn Mėria e muslimanėve pėrkon me ditėn e zanės - Dianės tek latinėt - mė 23 gusht. Bektashinjtė kanė kultin e Baba Tomorrit, qė ngjason me kultin mitologjik tė Olimpit grek. Njė poet i krishterė i vuri pėr titull librit tė vet emrin “Baba Tomorrit” Kjo dhe te tjera tregon Shqiptarėt kanė kultin e natyrės, festojnė ditėn e malit apo tė bjeshkės, mbajnė edhe sot gjarpėrin dhe dhinė si totem (hyjni mbrojtėse), kanė kult pėr zjarrin, pėr gurin, pėr ujin dhe bukėn, pėr udhėn dhe mysafirin, pėr tokėn dhe qiellin.

  10. #30
    i/e regjistruar Maska e shendelli
    Anėtarėsuar
    03-12-2002
    Vendndodhja
    hene
    Postime
    345
    Kodikėt e Shqipėrisė
    Koleksioni i kodikėve (the codex) pėrbėn njė prej pasurive mė tė rėndėsishme kulturore tė popullit shqiptar nė tė gjitha kohėrat dhe njė pasuri me vlera botėrore. Ky koleksion, i cili ruhet nė Arkivin Qendror tė Shtetit, pėrbėhet nga mbi 100 vėllime, qė pėrbėjnė vepra tė plota (dorėshkrime) dhe 17 fragmente, tė cilėt, tė gjithė sė bashku, njihen si "fondi 888". Jashtė kėtij fondi numėrohen edhe disa dhjetėra kodikė tė tjerė, qė i takojnė kishės sė shėn Gjon Vladimirit (Durrės). Pėrveēse nė AQSH, kodikė ka pasur edhe nė muzeun e artit mesjetar nė Korēė.
    Pėr herė tė parė ekzistenca e kodikėve tė Shqipėrisė ėshtė bėrė e ditur botėrisht nga njė botim nė gjuhėn greke i peshkopit tė Beratit (Aleksudes, A. - 1868). Nė vitin 1886 njė studiues francez (P. Batiffol) pėrshkroi shkurtimisht nė njė katalog 16 kodikė qė iu lejuan tė shihte nė arkivat dhe bibliotekat e kishės ortodokse tė Beratit. Batiffol, i cili u ankua nė artikullin e tij se murgjit vendės "nuk e lejuan" tė njihte shumė dorėshkrime tė tjera, pagėzoi tre prej kodikėve mė tė lashtė tė Shqipėrisė: "Codex Purpureus Beratinus" - "Kodiku i Purpurt i Beratit" (i mbiquajtur edhe "Beratinus-1"); "Codex Aureus Anthimi" - "Kodi i Artė i Anthimit" (i mbiquajtur "Beratinus-2"); si dhe "Kodi Liturgjik i Gjon Gojartit". Deri atėherė, nė listėn botėrore tė letėrsisė sė krishterė tė tipit bizantin, njiheshin jo mė shumė se njė dyzinė dorėshkrimesh tė tipit "kodik". Me kalimin e kohės nga kjo listė janė zhdukur emra veprash tė rėndėsishme liturgjike, duke pėrfshirė edhe "Kodikun e Gjon Gojartit", qė gjendej nė Shqipėri.
    Kodikėt e Shqipėrisė janė njė fond me rėndėsi botėrore pėr historinė e zhvillimit tė letėrsisė sė vjetėr biblike, liturgjike dhe agjiografike (nga gr. "?????" - "i shenjtė"). Kėto kodikė kronologjikisht ndjekin njėri-tjetrin gjatė 13 shekujve me radhė (prej shekullit tė 6-tė - deri nė shekullin e 18-tė).
    I shkruar vetėm njė shekull e gjysmė pas "La Vulgata-s", pėrkthimi latin i Biblės sipas shėn Jeronimit tė Eusebit, Kodiku i Purpurt i Bertit ėshtė njė dorėshkrim me rėndėsi historike pėr fillimet e letėrsisė biblike. Sipas dijetarėve bibliologė dhe paleografė, duke iu referuar teknikės sė shkrimit, ėshtė njė dorėshkrim jo mė i vonshėm se shekulli i 6-tė pas Krishtit. Ai ėshtė njė ndėr katėr kodikėt mė tė vjetėr nė gjithė botėn. Bashkėkohės me dorėshkrime tė tilla tė famshme si "Petropolitaus", "Vindeobone-usis" e "Sinopencis", "Kodiku i Purpurt i Beratit" renditet nė themelet e letėrsisė kishtare tė ritit lindor.
    "Kodiku i Purpurt i Beratit" ka 190 fletė dhe pėrmban dy ungjij: sipas Markut dhe sipas Matheut. Eshtė shkruar me germa tė derdhura prej argjendi, sipas vlerėsimit tė ekspertėve, "nė fletė tė ngjashme me letrėn e zakonshme, qė ka tė ngjarė tė jetė prodhuar nga ngjeshja e shumė elementeve petėzorė me natyrė bimore, siē janė fletėt e papirusit". Por bizantologėt mendojnė se lėnda e dorėshkrimit ėshtė pergamenė. Sfondi mbi tė cilin janė derdhur germat ėshtė e kuqe e thellė (e purpurt), prej nga ka marrė edhe emrin. Ngjyra, me kalimin e shekujve, ėshtė zbehur. Disa pjesė tė rėndėsishme tė tekstit tė kodikut janė tė derdhura nė ar. Germat e aplikuara janė kapitale tė vogla (majuscule). Kapaku i dorėshkrimit ėshtė metalik, me zbukurime biblike, por duhet tė jetė disa shekuj mė i vonshėm se vetė vepra.
    Teksti i "Codex Purpureus Beratinus" ėshtė shkruar nė stilin antik scripta-continuae, domethėnė pa ndarje tė fjalėve nga njėra-tjetra, pa thekse dhe shenja tė tjera tė veēimit tė fjalėve. Ai ėshtė vendosur nė njė sfond qė pėrmban zemra tė stilizuara. Nė brendėsi tė zemrave qė zbukurojnė fletėn gjenden motive floreale - trandafila tripetalesh (lilan). Dekoracionet gjenden nė kufijtė e dy vijave paralele vertikale, qė kthehen nė kėnd tė drejtė horizontalisht. Vija vertikale interpretohet si tentim i hyjnores, kurse vija horizontale si shenjėzim i fatit vdekėtar-kalimtar tė njeriut. Bibliologėt mendojnė se ky motiv, qė rimerret edhe nė dorėshkrimet e mėvonshme biblike, liturgjike ose agjiografike (nga gr. i shenjtė) qė janė ruajtur nė Shqipėri, paraqet ekuilibrin shpirtėror tė individit.
    Pėr herė tė parė pėr "Codex Purpureus Beratinus" bėhet fjalė nė "Diptikun e kishės sė Shėn Gjergjit", qė gjendej nė kalanė e Beratit. Nė njė shėnim tė cituar nga ky dorėshkrim flitet pėr rrezikun qė i pati ardhur rrotull kėtij kodiku nė vitin 1356, kur ushtritė serbe rrethuan qytetin e Beratit, tashmė tė boshatisur nga popullata, pėr shkak tė pamundėsisė pėr t'u mbrojtur, dhe ia kishin vėnė syrin bibliotekės sė manastirit tė Theollogut dhe tė kishės sė shėn Gjergjit, thesarit mė tė madh tė qytetit. Sipas kėtij shėnimi, me kujdesin e njė murgu, njė nga parėsia e Beratit, "sė bashku me zonjėn konteshė", besimtarė tė denjė tė krishtėrimit, morėn pėrsipėr tė shpėtonin kėtė thesar, duke i fshehur nė njė kullė nė kala, pavarėsisht prej kėrcėnimeve tė komandantėve tė ushtrisė sė huaj.
    Nė shkrimet e botuara pėr "Codex Purpureus Beratinus" i pari renditet ai i grekut Anthim Aleksudhi, "Syntomos istorike perigraphe tesleras metropoleos Belegradon …", 1868. Disa vite mė vonė, mė 1886, shkrimtari francez Pierre Batiffol, mysafir i mitropolisė sė Beratit, nė artikullin "Les manuscrits grecs de Berat d'Albanie et le Codex Purpureus" - Paris - pėrshkroi me tė dhėna tė hollėsishme informuese dhe shkencore pėrmbajtjen e kėtij dorėshkrimi. Nė fakt, Batiffol ėshtė transkriptuesi i parė dhe madje pagėzuesi i kodikut mė tė hershėm tė Shqipėrisė. Qysh prej botimit tė katalogut tė tij ai njihet me emrin "Codex Purpureus Beratinus", ose "Codex Purpureus Beratinus ", ose shkurt "Beratinus-1". Bizantologėt shqiptarė, nė studime tė krahasuara, mbėshtetur nė ligjet e ndryshimit tė fonetikės historike tė greqishtes nga antikiteti nė periudhėn e paleokrishtėrimit e mė kėndej, i kanė interpretuar nė njė semantikė tjetėr vlerat tingullore tė disa prej grafemave tė kėtij dorėshkrimi, pėr rrjedhim edhe tė pėrmbajtjes sė tij. Nga autorėt vendės veēohen pėr studime tė posaēme pėr kodikėt Theofan Popa, Ilo Mitkė Qafėzezi, Aleks Buda, Kosta Naēo.
    "Kodiku i Purpurt i Beratit" dhe "Kodiku i Artė i Anthimit" ("Beratinus-2", shekulli i 9-tė pas Krishtit) ishin dy prej veprave qė gjendeshin nė listat e objekteve tė shpallur "nė kėrkim" nė periudhėn e Luftės sė Dytė Botėrore. Kleri, kėshilli kishtar (sinodi), patriarkėt dhe populli besimtar i Beratit, tė cilėve iu kėrkua dorėzimi i menjėhershėm i dy kodikėve, vendosėn tė bėjnė ēdo sakrificė dhe tė mos e tregojnė vendndodhjen e tyre, nė ēfarėdo rrethane. Ato u fshehėn nė grykėn e njė pusi, nė njė arkė metalike. Pėr njė kohė, nė vitet qė pasuan, "Beratinus-1" dhe "Beratinus-2" konsideroheshin tė zhdukur. U rizbuluan nė kishėn e kalasė sė qytetit nė vitin 1968, nė njė gjendje tejet tė dėmtuar.
    Nė vitin 1971, nė bazė tė njė marrėveshjeje ndėrshtetėrore, "Codex Purpureus Beratinus" u dėrgua pėr restaurim pranė Institutit Arkeologjik tė Kinės, ku u realizua njė riprodhim identik, plotėsisht i shfrytėzueshėm pėr studime. Vetė origjinali u restaurua, duke siguruar tejkalimin e gjendjes kritike dhe duke premtuar jetėgjatėsi, pėrmes teknikės sė mbylljes hermetike tė fletėve njė nga njė ndėrmjet dy xhameve nė boshllėk. Mbas restaurimit, "Beratinus-1" u nda nė nėntė vėllime, tė cilat ruhen pranė Arkivit Qendror tė Shtetit nė Tiranė.
    Nga ekspertimi prej specialistėve tė Universitetit tė Tiranės rezultoi se "Beratinus-2" ishte shkruar nė "lėndė me natyrė shtazore", albuminoide, domethėnė nė pergamenė; kurse "Beratinus-1" nė "lėndė celuloidike me natyrė bimore", homogjenizuar pėrmes ngjeshjes sė fletėve tė papirusit njė mbi njė deri nė formimin e letrės sė shkrimit. Nė vitin 1971, nė bazė tė njė marrėveshjeje ndėrshtetėrore, dy kodikėt e Beratit u dėrguan pranė Institutit Arkeologjik tė Kinės, ku u realizua restaurimi i tyre, pėrmes teknikės sė mbylljes hermetike tė fletėve njė nga njė ndėrmjet dy xhameve nė boshllėk. Mbas restaurimit "Beratinus-1" u nda nė nėntė vėllime, kurse "Beratinus-2" nė 21 vėllime. Nga studimet e mėvonshme ėshtė konstatuar se tė dy kodikėt janė shkruar nė pergamenė (lėkurė keci e regjur dhe e ngjyrosur).
    "Codex Purpureus Beratinus" u ftua tė paraqitet jashtė vendit nė ekspozitėn "I Vangeli dei Popoli", organizuar nga Biblioteca Apostolica e Vatikanit, nė jubileun e madh tė 2000-vjetorit tė krishtėrimit. Brenda vendit ėshtė ekspozuar vetėm dy herė, me lejen e autoriteve mė tė larta zyrtare.
    "Kodiku i Purpurt i Beratit" vlerėsohet ndėr veprat themeltare tė letėrsisė ungjillore, si dorėshkrim me rėndėsi tė posaēme pėr kulturėn e krishtėrimit. Ai ēmohet gjithashtu pėr historinė e shkrimit, pėr vlerat evidente kaligrafike, si pėrmendore e trashėgimisė sė pėrbotshme tė dijes, si objekt shkencor i paleografisė, bibliologjisė, gjuhėsisė, historisė sė besimeve.



    “Kodiku i Purpurt i Beratit”, sipas Aleksudhes, duhej tė ishte shkruar “me dorėn e shėn Gjon Gojartit”. Mirėpo Batiffol mendon se “nuk ėshtė tamam dora e shėn Gjon Gojartit.

    Kodiku i Purpurt i Beratit merr njė vlerė mė tė rėndėsishme prej faktit se ėshtė shkruar nė njė periudhė kur lėnda biblike ende nuk ishte kanonizuar. Dy ungjijtė qė pėrmban kanė shmangie prej teksteve standarte. Kjo ėshtė arsyeja qė vetėm njė herė nė vit, njė pjesė e tij, mund tė lexohej nė meshė publike.
    Duke u nisur prej faktit se nė arkivat shqiptare ruhen mbi 100 dorėshkrime tė tipit "kodik", nė tė cilėt janė kopjuar gjatė 12 shekujve me radhė shkrimet e shenjta, "Testamenti i Vjetėr", ungjijtė dhe tekste tė tjera tė shėrbesės ekleziastike, mendohet se ato mund tė jenė shkruar nga murgj vendės. Veē faktit se kėto dorėshkrime krijojnė njė traditė tė letėrsisė kishtare, vijnė nė ndihmė tė kėtij pėrfundimi edhe tė dhėna tė tjera. Hapėsira iliro-biblike gjendet brenda asaj qė zakonisht quhet "hapėsirė biblike". Nė librat e shenjtė shėn Pali citohet tė pohojė: "Predikova Jesuin prej Jerusalemit nė Illyricum". Faltoret e para tė krishtėrimit nė kėtė hapėsirė u ngritėn qysh nė mesin e shekullit tė parė pas Krishtit (kisha e Linit dhe ajo e Tushemishtit).
    Nė hapėsirėn e iliro-shqiptarėve u formuan edhe disa personalitete qė themeluan letėrsinė e krishterė tė ritualit roman. Kryelutja mijėvjeēare e krishtėrimit perėndimor "Ty zot tė lavdėrojmė" - "Te Deum Laudamus", e cila u kompozua nga shėn Niketa i Dardanisė (ose shėn Niketa i Remesianės), u pėrhap nė disa variante nė Europėn Perėndimore pas vitit 525 dhe ėshtė edhe sot njė prej vlerave kryesore tė krishtėrimit. Sipas burimeve serioze tė arkeomuzikologjisė, duke pėrfshirė ato britanike, franceze dhe italiane, Niketa ka shkruar se "ishte dardan" ("dardanus sum"). Ndėrsa pėrkthimi i parė i Biblės prej hebraishtes nė latinishte, i njohur me emrin "La Vulgata", u arrit nė vitin 405, nga njė ilir tjetėr i shenjtėruar, Jeronimi i Eusebit (Hieronymus, i mbiquajtur edhe "shėn Gjeri"). Shėn Niketa dhe shėn Jeronimi, qė pasuruan kulturėn e krishtėrimit tė Perėndimit, patėn bashkėkohės e pasues qė dhanė tė njėjtėn ndihmesė historike pėr pasurimin e letėrsisė sė krishtėrimit lindor, pėrmes pėrkthimeve nė greqishte tė vjetėr tė ungjijve nė dorėshkrimet e tipit "kodik".
    "Kodiku i Purpurt i Beratit" ėshtė i regjistruar nė listėn e veprave mė tė rėndėsishme tė njerėzimit, tė njohur me emrin "Memoire du Monde" ("Kujtesa e Botės") dhe prej disa vitesh gėzon kujdesin e drejtpėrdrejtė tė Unesco-s.
    "Kodiku i Purpurt i Beratit" ka 190 fletė, kurse "Beratinus-2" pėrmban 420 fletė.
    Kodiku i dytė (sipas kronologjisė), i quajtur "Beratinus-2" ose "Kodiku i Anthimit", po edhe "Codex Aureus Anthimi" - pėr shkak tė germės prej ari qė ėshtė pėrdorur, i takon shekullit tė 9-tė. Ai pėrmban katėr ungjijtė (sipas Gjonit, Lukės, Markut dhe Matheut). Ka pasur gjithashtu katėr shembėllime tė ungjillorėve, nga tė cilat kanė mbetur vetėm tri (e Markut, Gjonit dhe Lukės), kurse figura e Matheut ėshtė zhdukur. Figurat e ungjillorėve kanė korniza dekorative, qė janė ndėrtuar me motive floreale dhe gjeometrike (rrathė dhe lule). Stilistikisht krahasohet me njė kodik qė ruhet nė Bibliotekėn e Petersburgut dhe qė u identifikua si dorėshkrim i shekullit tė nėntė nga studiuesi gjerman Kurt Witzman. Kodiku i Petersburgut njihet me emrin e "Kodiku grek 53".
    "Beratinus-1" dhe kodikėt e tjerė tė Shqipėrisė janė vepra me rėndėsi edhe pėr historinė e kulturės e tė shkrimit tė shenjtė, por dhe tė letrarėsisė nė pėrgjithėsi.
    Nė fondin e pasur tė kodikėve tė Shqipėrisė, pėrveē "Beratinus-1" e "Beratinus-2", bėjnė pjesė edhe dhjetėra dorėshkrime tė tjera, qė kanė marrė emrat e qyteteve ku janė zbuluar ("Kodiku i Vlorės", afėrsisht shekulli i 10-tė; "Kodiku i Pėrmetit", i shekullit tė 14-tė; "Kodiku i Shkodrės", i tė njėjtit shekull; "Kodiku i Gjirokastrės", i shek. tė 16-tė; "Kodiku i Fierit" - ose i shėn Kozmait, i fillimit tė shek. tė 19-tė). Nė kodikėt qė i takojnė periudhės prej shekullit tė 12-tė e kėndej ka dhe tė dhėna etnografike, rregulla tė ndėrtimit tė jetės sė pėrbashkėt, tė dhėnies tė sė drejtės, tė trashėgimit tė pasurisė nėpėrmjet fejesės ose prej ndarjes, tė ndryshimit tė sė drejtės nė rastin e konvertimit tė fesė. Nė dorėshkrimet e dy shekujve tė fundit marrin mė shumė rėndėsi ēėshtjet laike. Nė njėrin prej kodikėve tė vonėt tė Korēės (shek. i 18-tė) disa prej problemeve themelorė qė zėnė vendin qendror janė: dallimi i tė urtit prej tė diturit; ē'mendojnė i urti dhe i dituri pėr Perėndinė; mendimi i tė diturit pėr fenė, amshimin dhe lirinė; mendimi i tė diturit pėr njeriun e mirė dhe virtytin.
    Kodikėt e Shqipėrisė janė pėrmendore tė kulturės dhe qytetėrimit tė krishterė dhe mbajnė vulėn e hapėsirės biblike-ekumenike ku kanė jetuar shqiptarėt dhe tė parėt e tyre. Ato janė burim krenarie pėr bibliologėt, pėr njohėsit e shkrimeve tė shenjta e pėr kishėn, por edhe objekt studimi pėr etno-psikologjinė, pėr gjuhėn dhe teknikėn e shkrimit, pėr kaligrafinė, pėr artet e zbatuara figurative dhe pėr ikonografinė. Kodikėt janė enciklopedi tė vėrteta tė mendimit tė krishterė.


    Dr. Shaban Sinani
    BIBLIOGRAFI:
    1. "Les Codex - Trésors de la Culture Albanaise", edit. Direction Général des Archives, 1999.
    2. Prof. Kolė Popa, "Ekspertizė e kampionėve tė dy kodikėve tė vjetėr kishtarė", dorėshkrim, DPA, viti 1972, dosja 18, faqe 1-3.
    3. Theofan Popa, "Katalogu i dorėshkrimeve tė kodikėve", ruhet pranė AQSH.
    4. Liljana Bėrxholi, "Vlera e kodikėve mesjetarė dhe puna pėr evidentimin e tyre", botuar nė "Arkivi shqiptar", 1999/1, f. 63-71.
    5. Pierre Battifol, "Les manuscrits grecs de Berat d'Albanie et le Codex Purpureus", Paris 1886.
    6. Prof. Ramadan Sokoli, "16 shekuj", Tiranė 1994.
    7. Eduard Zaloshnja, "Disa tė dhėna pėr restaurimin e dy kodikėve mė tė vjetėr", dorėshkrim, Tiranė 2000, ruhet pranė AQSH.
    8. Shaban Sinani, "Kodikėt e Shqipėrisė dhe 2000-vjetori i krishtėrimit", nė "Media", 2000/6.

Faqja 3 prej 26 FillimFillim 1234513 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Lufta ballkanike dhe Shqipėria
    Nga Albin nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 15-07-2014, 07:05
  2. Procesi i Pavarėsimit tė Kosovės
    Nga AsgjėSikurDielli nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 167
    Postimi i Fundit: 12-10-2012, 06:23
  3. Pėrgjigje: 500
    Postimi i Fundit: 16-10-2009, 14:46
  4. Mocioni, Berisha flet pėr gjithēka, por jo pėr Fazlliē
    Nga njemik nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 47
    Postimi i Fundit: 19-12-2008, 10:44
  5. Janullatos: Nuk ka pėrparim me djegien e kishave dhe xhamive
    Nga Jesushaus nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 157
    Postimi i Fundit: 08-04-2004, 07:40

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •