Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 18
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,826

    LDK nen terrorin e pol-potistave.

    Trepca.net njofton:

    --------

    Tė hėnėn mbrėma nga persona tė panjohur ėshtė vrarė Azem Ahmeti nga Prekazi i Epėrm i Skėnderajt

    Skėnderaj, 19 mars 2003 - Tė hėnėn mbrėma nga persona tė panjohur ėshtė vrarė Azem Ahmeti - "Begu" (1951) nga Prekazi i Epėrm i Skėnderajt. Azem Ahmeti ėshtė baba i gjashtė fėmijėve, nipi i trimit tė njohur tė kėsaj ane Ahmet Delisė dhe aktivist i dalluar i LDK-sė.

    Akti mizor ka ndodhur nė aksin rrugor Mitrovicė-Skėnderaj ndėrsa i ndjeri po kthehej nė shtėpi me veturė. Vrasėsit e kanė qėlluar nga prita me njė breshėri plumbash duke e lėnė tė vdekur nė vend Azemin. Kjo vrasje ka shkaktuar indinjatė tė thellė nė komunėn e Skėnderajt. Familjarėt thonė se i ndjeri Azem nuk ka pasur tė keqe me askėnd dhe ka qenė i respektuar nga tė gjithė.

    Me rastin e vrasjes sė Azem Ahmetit, kryetar i Aktivit tė LDK-sė nė Prekaz tė Epėrm, Kryesia e degės sė LDK-sė nė Skėnderaj ka lėshuar njė komunikatė dhe e dėnon ashpėr kėtė vrasje. Nė kėtė reagim thuhet se me kėtė akt ėshtė vrarė familaj e Ahmet Delisė dhe rezistenca e saj 100 vjeēare, ėshė vrarė shpirti nacionalist shqiptar.

    Kjo vrasje dhe vrasjet e tjera janė vrasje tė lirisė, demokracisė dhe pavarėsisė sė Kosovės, thuhet nė kėtė reagim tė Kryesisė sė LDK-sė dhe kėrkoohet nga organet pėrkatėse qė vrasėsit tė kapen dhe tė nxirren para drejtėsisė.


    -----------------

    Fli gjum Rugova fli..

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Arb
    Anėtarėsuar
    06-12-2002
    Vendndodhja
    Little Albania, NY
    Postime
    1,723
    Ja si Gani Geci pershkruan me artikullin tek e perditshmja "Bota Sot" vrasjen e Azem Ahmetit.


    >>>> Pas Vrasjes se Azem Ahmetit - Begut, nipit te Ahmet Delise

    "DERI KUR DO TE KERCASE PUSHKA E TRADHETISE NE DRENICE?

    Prekazi i Ahmet Delise, Prekazi i Tahir e Nebih Mehes, Prekazi i Adem Jasharit, edhe ti Drenice e Azem Galices, e Shaban Polluzhes Bajraktarit te Llaushes, e Mehmet Gradices, hapi syte se po te vriten mashkujt ne prag te shtepise nga tradhetaret e kriminelet? <<<<
    Talent wins games, but teamwork wins championships.
    Micheal Jordan

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,826
    Bane zot anderr..thoshte magari dembel kur ujku ja hante by-then...e nuk lunte magari nga vendi me ja fut nji shkelm Ujkut hundve..

    Edhe tash Populli Kosoves..flen..me shpres se Karla po e shpeton prej Cakejve me kallasha prej Celiku..
    Disa e gjejne shpetimin duke dale ne mitingjet e protestes te Halitjahes e me u ra ne sy Hashimave se "jena me ju shok"..na qitni prek Liste..

    E deri kur do vallzojn keshtu prej hallit?

    Nuk ngopen Hashimat..
    Kush vret njiher vret gjith jeten..
    Gabim e kane ne se mendojne " se hajt se nuk na vjen radha"..

    6 femijet e Azem Ahmetit ngelen jetima..
    Asnji nuk cohet ne protest..

    Ma randsi ka per popullin "trim" te Kosoves bo-lja e Limes mos po i rrin shtrembet ne kolltuk te Hages..se 6 fmi me baben nen dhe..

    Turp..


    ......

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,977
    Brari
    Pa mbylle nji heri ore njeri!!!
    Mos rrej shkurt e shqip, boll ma me keto rrena, po ku po e din ti kush e vrau e per qka u vra.
    Po deri me sot asnji vrases per fat te mier nuk u denue sipas qefit te juaj,dhe nuk keni lidhje se kush i ben keto.
    Po nese din diqka perse bre burr nuk shkon ne polici e te tregosh se kush po i vrajka,po veq llomat ketu lidhje e palidhje ne ket forum.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,826
    Llap !

    Perderi sa Halitjaha me Thaqin nuk po organizojne protesta per kte Babane e 6 fmive e "epoka staliniste" e Mavrovicit dhe "kos presi" i Ernest Stalinit nuk ndihen ... kuptohet se kush e ka vrare te ndjerin Azem Ahmetin..e LDK..
    Pra mesazhi qe jep PDK e Cakejve dhe gjarperinjve prej Celiku me kte vrasje te fundit eshte qe "ne Drenice ska me marr fryme asnji antar LDK-je.."..
    Pra Drenica do behet kamp perqendrimi Kamboxhian per khmeret e kuq ...

    Gezoju Llap Pol Potit tend..

    Turp !!


    Mjere ai popull..

    .......

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,826
    Trepca.net.

    Lajme nga Prishtina:

    Nė 4-vjetorin e fushatės ajrore tė NATO-s nė Kosovė, mė 24 mars organizohet manifestimi "Dita e shpresės"

    Prishtinė, 22 mars 2003

    - Forumi i Rinisė i LDK-sė me rastin e 4-vjetorit tė fillimit tė fushatės ajrore tė NATO-s, tė hėnėn mė 24 mars organizon manifestimin "Dita e shpresės", ku pėrfshihen njė varg aktivitesh nė mbarė Kosovėn.

    Manifestimi qendror mbahet nė hotelin "Grand" nė Prishtinė nė orėn 16:00, ku pritet tė marrin pjesė personalitete tė larta vendore dhe ndėrkombėtare.

    Me kėtė rast do tė flasė presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova.

    Lidhur me kėtė manifestim, FR tė dielėn nė orėn 11.00, nė selinė e LDK-sė, oganizon njė konferencė pėr media ku do tė shpaloset projekti dhe prezentimi i axhendės ditore tė manifestimit "Dita e shpresės".

    ...........


    Mir njohje Natos !






    ..............

    Mbrėmė nė Prishtinė kanė ndodhur dy shpėrthime tė fuqishme - nuk ka tė lėnduar

    Prishtinė, 22 mars 2003 - Mbrėmė nė Prishtinė rreth orės 21.00 kanė ndodhur dy shpėrthime tė fuqishme me bomba dore dhe mjete tė tjera shėrthyese, pothuajse nė tė njėjtėn kohė.

    Dy bomba dore kanė shpėrthyer afėr stacionit tė policisė nr. 2, nė lagjen e Muhaxherėve dhe kanė dėmtuar dy vetura tė policisė si dhe kanė shkaktuar dėme materiale nė pjesėn ku ndodhet restorani i kėtij stacioni, ka deklaruar zėdhėnėsi i polciisė sė UNMIK-ut Al Garsia.

    Ndėrkaq shpėrthimi tjetėr ka ndodhur te stacioni i policisė nr. 4 nė lagjen Lakrishte, ku janė thyer xhamat e kėtij stacioni tė policisė.

    Njoftohet se nė kėto dy shpėrthime nuk ka pasur tė lėnduar.


    Departamenti i Shtetit kėrkon nga qytetarėt amerikanė nė Kosovė tė ndėrmarrin hapa tė matur nė ditėt vijuese

    Prishtinė, 22 mars 2003 - Departamenti amerikan i Shtetit ka kėrkuar nga qytetarėt amerikanė nė Kosovė tė ndėrmarrin hapa tė matur nė ditėt vijuese pėr shkak tė situatės sė krijuar me fillimin e luftės nė Irak.

    Qytetarėt amerikanė dhe interesat e tyre nėpėr botė janė tė rrezikuar nga sulmet terroriste, duke pėrfshirė edhe grupet e lidhura me rrjetin e "Al Kaidės".

    Zyra amerikane nė Prishtinė njofton se mund tė mbyllet kohė pas kohe ose tė ndėrpresė shėrbimet publike pėr shkaqe tė sigurisė.


    Katėr tė akuzarit pėr vrasjen e Ekrem Rexhės kanė mohuar aktakuzėn

    Prizren, 22 mars 2003 - Katėr tė akuzarit pėr vrasjen e Ekrem Rexhės - komandant "Drinit": Sali Veseli, Abit Haziraj, Xhemajl Beqiraj dhe Halil Ēadraku u shprehėn njėzėrit nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren se nuk ndihen fajtorė pėr vrasjen e komandant "Drinit".

    Ata kanė pohuar se njė vepėr tė tillė as qė e kanė paramenduar ta kryejnė ndonjėherė.

    Ndėrkaq mė 24 mars pritet tė shpallet aktgjykimi.


    ...........

    Po po as nuk e keni menduar.. vetem se e keni kryer..

    Nji dit do i paguani te tera o abit Haziraj .. klysh i sali veselit..

  7. #7
    Survivor Maska e Orku
    Anėtarėsuar
    13-02-2003
    Vendndodhja
    Oqean
    Mosha
    41
    Postime
    981
    Brari bravo per fjalet me vend qe ke thene...LDK - ja po kthehet ne nje parti varresh qe e ka lene fatin e vet ne dore te trafikanteve thaci - haradinaj and co.

    Pamvaresine e Kosoves sot nuk e kercenon Haga por vrasjet dhe bandat politike te saj. Sa per ty Llapi po te bej une nje pyetje...

    Si ka mundesi qe te gjitha vrasjet politike ne Kosove godasin gjithmone te njejtin kah politik, te njejten parti ???

    Si nuk te vjen turp qe del ne mbrotje te atyre qe vrasin njerez te pafajshem....Kosoves e keqja me e madhe i vjen prej atyre qe kryejne krimet por edhe atyre qe mbyllin syte para vrasjeve.

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e troptit
    Anėtarėsuar
    04-07-2002
    Vendndodhja
    Ne ate pjese te tokes qe me takon
    Postime
    109
    Vrasjet politike ne Shqiperine veri-lindore, per fat te keq po ndodhin tani.Ato duhej te kishin ndodhur ne 91-92.Per personin ne fjale nuk di ndonje gje konkrete e s'di te them se kjo eshte nje vrasje realisht politike. Persa i perket fjales "te pafajshem", eshte mire qe kete fjale ta perdorim me me shume kujdes. Heshtja e mbyllja e syve ne 15 vjetet e fundit e shume drejtuesve te LDK-se, mund te ishte e paperfilleshme sikur ata te ishin njerz te thjeshte e pa role drejtuese, por drejtonin per fat te keq, e heshtja e tyre e ka lene popullin shqiptar, ne rrugen e shfarosjes. Ky ishte nje krim i kryer ne heshtje! Ata mbanje mbi shpatulla peshen e krimit karshi popullit te vet. Ndoshta sjellja e tyre u ka siguruar jeten nga Beogradi, por kjo nuk vlen karshi popullit te vet. Shqipetaret jane shqipetare sepse nuk harrojne kurre. Harresa eshte vdekje! Mos vdekshim kurre!Sekush te marrin ate qe i takon ne baze te asaj qe ka ba! Me shnet burra!(ose burreca!!!!)
    JO NEGOCIATA! VETĖVENDOSJE! WE SHALL NEVER FORGET!

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,826
    troptip

    ke thane se:

    "Sekush te marrin ate qe i takon ne baze te asaj qe ka ba! Me shnet burra!(ose burreca!!!!)""


    E kush e percakton o tripotop se cka ka ba x ose y-ni?
    E kush gjykon e ka drejt me vendos se x ose y meriton grad ministri ose gjenerali e dikush Plumb ne Shpine??

    Ka rregulla jeta e nje populli e ka rregulla politika per ta cuar nje Popull ne Drite e Pamvaresi.

    Mos fol si hajn kafiqesh..buburrec i keq..

  10. #10
    Survivor Maska e Orku
    Anėtarėsuar
    13-02-2003
    Vendndodhja
    Oqean
    Mosha
    41
    Postime
    981
    troptit na ke keqkuptu se edhe ne ate po themi....pse LDK qe ka pushtetin nuk po ju jep ate qe i takon vrasesve qe deri me sot kane neper duar vetem gjak shqiptari.

    Vrasjet jane te gjitha politike sepse po ndodhin gjithmone vetem ne njerin krah...dhe organizohen nga krahu i horrave.
    Burrec eshte i ai qe vret njerez qe nuk kane frike te fshihen, qe jane publike dhe i nderon gjithe Kosova...kuptohet jo zagaret e thacit dhe ramushit qe sot kane zvendesuar supin dhe vrasin shqiptare ne vend te tyre.
    Njerez si ty jane llumi i kombit ju doni te zevendesoni te zgjedhurit e Kosoves me mafiozet e xhevat halitit...po nuk keni te ardhme sepse krimi nuk te con me larg se varri.

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    21-03-2003
    Vendndodhja
    angli
    Postime
    17
    Pershendetje ter gjithve!

    E bre burra si nuk eshte duke dale nje trim tja kishte fut plumbin Rugoves aty kryetarit te LDKs se ai eshte trdhetar dhe spo i len trojet Shqiptare te bashkohen se ai eshte ne krahe me Serbet.

  12. #12
    Survivor Maska e Orku
    Anėtarėsuar
    13-02-2003
    Vendndodhja
    Oqean
    Mosha
    41
    Postime
    981
    Mbaju gon s'kemi cfare ti bejme se trimat po i merr haga, trimat e tjere merren me droge, moldave dhe karburante....pastaj ki durim gon se shtepia nuk rrezohet nga catia po nga themelet.

    Trojet nuk i lejne te bashkohen ata qe i cliruan .....Rugova eshte president i zgjedhur i Kosoves ndersa ti i perket minorancave qe kerkojne te ndryshojne vullnetin e shumices me plumba.....kete gje benin edhe serbet...

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,977
    Per ata qe ēdo vrasje ne Kosove ia mveshin partive politike apo ishe pjestarve te UĒK-se le te lexoin me posht:


    ---------------------------------------------------------------------------------------



    Nga Faton MEHMETAJ


    PREZENCA E SHĖRBIMIT SEKRET SERB NĖ KOSOVĖ





    Tėrėsisht duke filluar nga e kaluara deri mė sot, shėrbimet sekrete serbe, kanė pasė njė qasje dhe veprimtari tė veēantė nė relacion me Kosovėn. Kuptohet ato e kanė pasė fjalėn kryesore gjatė pushtimit gati njėshekullor serb, gjė qė nė korelacione tė ndryshme kohore dhe historike, Kosovės i kushtoi shtrenjtė, duke qenė gjithherė njė laborator i eksperimenteve tė tmerrshme qė pėrjetoi populli ynė.

    Pėr kėtė arsye, nga kėndvėshtrimi im nė kėtė fejton jam pėrpjekur tė bėj njė analizė tė kėtyre shėrbimeve, gjithnjė duke u bazuar nė shtypin tonė ditor dhe peroidik, ēasjes nė internet, tė dhėnave tė botuara nė shtypin serb e malazez por edhe nė shtypin evropian.

    Nė kėtė kuadėr, shėrbimet sekrete serbe pasi e humbėn luftėn nė Kosovė, organizuan disa vrasje tė fshehta brenda shėrbimit sekret serb, konkretisht mbi elitėn qė kishin marrė pėrgjegjėsinė e krimeve mbi popullatėn e pafajshme civile nė Bosnjė e Kosovė.

    Edhe pas luftės nė Kosovė, ėshtė bėrė kouptimi i agjenturave serbe nė shumė segmente tė jetės politike, ekonomike, por edhe strategjike. Nė Kosovė shėrbimi serb ka instaluar dhe ka bėrė pėr vete njė rrjet tė fuqishėm tė rrjetit elektronik tė spiunimit tė mediave elektronike. Pėr gjurmimin, zbulimin dhe marrjen e masave ndaj tyre nuk kanė kompetenca as policia e UNMIK-ut, as SHPK-ja.

    Shėrbimet serbe janė duke punuar mė tė madhe edhe pėr zbehjen e imazhit tė kosovarėve nė sytė e ndėrkombėtarėve, duke tentuar qė gradualisht Kosova nga tė qenurit viktimė tė merr tiparet e viktimizuesit, sepse ato shėrbime nė bashkėpunim me forcat e errėta qė veprojnė nė Kosovė, krijojnė njė varg diverzionesh, vrasjesh, pakėnaqėsish e tė tjera tė cilat e luhatin ēėshtjen e sigurisė nė Kosovė.

    Shėrbimet serbe tė kundėrzbulimit nė mediat e vendit por edhe nė nivelet ndėrkombėtare kanė arritur tė krijojnė pėrshtypjen duke falsifikuar emra e duke montuar fotografi rreth prezencės sė shqiptarėve tė Kosovės nė luftėn e zhvilluar nė Kosovėn Lindore dhe nė Maqedoni si „grupe ekstremiste“, apo siē i quajnė shėrbimet serbe „grupe terroriste“.

    E tėrė veprimtaria e tyre ėshtė e adresuar nė drejtim tė rivėnies sė Kosovės nėn kontrollin serb. Pėr njė gjė tė tillė flet edhe paralajmėrimi i mbajtjes sė zgjedhjeve tė Serbisė nė Kosovė, nė shtator tė kėtij viti.

    Grupet ekstremiste serbe qė jetojnė dhe veprojnė nė Kosovė, shumica prej tyre janė tė lidhur mė shėrbimin sekret tė MUP-it serb prej tė cilit edhe i marrin direktivat.

    Serbėt nė Kosovė kanė tė ndėrtuar rrjetin e radiolidhjeve dhe tė pėrgjimit, nė bazė tė njė strukture tė fshehtė organizative (gjysmė legale) me qėllim tė organizimit tė akteve tė ndryshme diverzive, duke tentuar tė gjejnė „fajtorė“ nė mesin e shqiptarėve vetėm pėr tė bėrė njė balancim mes forcave serbe dhe atyre shqiptare.

    Shėrbimet sekrete serbe kanė organizuar njė varg aktesh terroriste kundėr civilėve, vendbanimeve e automjeteve tė serbėve me qėllim qė fajin t`ua hedhin shqiptarėve.

    Nė tė gjitha enklavat serbe nė Kosovė ekziston njė ndėrlidhje mes tyre qė ka dhe mban formėn e pushtetit paralel nė Kosovė. Nėpėr kėto baza ka sistem tė mirėfilltė tė radiolidhjeve, radioamaterėve e sisteme tjera komunikimi. Ekziston njė hierarki e pushtetit dhe mbrojtjes (kuptohet e mbrojtjes sė dyfishtė: nga KFOR-i si tė rrezikuar dhe nga forcat e brendshme serbe si lėvizje politike dhe ushtarake, kuptohet ilegale).

    Nė kuadėr tė kėtij organizimi forcat serbe nė Kosovė kanė organizuar njė varg shantazhesh. Po e zėmė paramilitarėt serbė kanė bllokuar disa herė aksin rrugor Prishtinė-Gjilan. Janė sulmuar herė pas here veturat e udhėheqėsve shqiptarė dhe kalimtarėve tė rastit qė udhėtonin pėr nė Gjilan dhe anasjelltas.

    Pastaj problemet nė Mitrovicė, tashmė tė njohura pėr tė gjithė dhe njė varg vrasjesh e problematikash tė rėnda qė kanė ndodhur nė Kosovė, e qė nuk janė zbuluar ende. Autorėsia e gjithė kėsaj qėndron nė faktin se prapa tė gjitha kėtyre akteve qėndrojnė forcat sekrete serbe dhe ato speciale, tė cilat kanė kryer trajnime tė posaēme pėr veprime tė tilla.

    Sipas burimeve gjysmėzyrtare, Millosheviqi kishte urdhėruar tė futen ilegalisht nė Kosovė forca tė zgjedhura tė njėsive ushtarake, tė specializuara pėr veprime tė veēanta, me qėllim qė tė shkaktojnė incidente nė mes serbėve dhe shqiptarėve. (Shih Ilegalėt serbė veprojnė pas linjave tė armikut nė Kosovė, BCR-Nr-103-17 dhjetor 1999).

    Orkestrimi i dhunės nė Mitrovicė, qė nga qershori i vitit 1999 si dhe ikja nga burgu i kriminelėve serbė, mosdėnimi i kriminelėve serbė tė luftės nga gjykatat nėn mbikėqyrjen ndėrkombėtare nė Kosovė, tė akuzuar pėr krime tė shumėfishta kundėr popullatės civile nė Kosovė, janė plane tė pėrgatitura nga forcat elite tė policisė serbe. Po ashtu, kėto forca janė tė pėrfshira drejtpėrsėdrejti nė trazirat nė Mitrovicėn veriore por edhe tė enklavave tjera, ku nė sulme, shpėrthime, vrasje etj., ka pasė tė vdekur shqiptarė dhe serbė. Tė gjitha kėto veprime tė organizimit sekret tė policisė dhe KOS-it ushtarak serb bėhen pėr ta bojkotuar dhe amortizuar bashkėsinė ndėrkombėtare nė ruajtjen e paqes dhe stabilitetit nė Kosovė. Njėkohėsisht kėto shėrbime kanė pėrgatitur strategjinė qė serbėt e Kosovės t’i paraqesin si viktima tė pambrojtura tė agresionit shqiptar.

    Nė fshatin Bėrzeēe nė Serbinė Jugore pranė kufirit me Kosovėn, njė kohė tė shkurtėr ishte e vendosur njė qendėr policore e cila ėshtė pėrdorur si bazė pėr infiltrimin e forcave serbe nė Kosovė, tė cilėt tė veshur me rroba civile, kanė hyrė nė thellėsi tė Kosovės, kuptohet duke i koordinuar veprimet edhe me njerėzit e tyre brenda (serbė, romė, shqiptarė, etj). Kėta ishin tė pajisur me dokumente tė falsifikuara udhėtimi.

    Shėrbimet e MUP-it serb kanė biseduar me njerėzit e tyre, u kanė bėrė presion por edhe u kanė premtuar para tė majme qė disa nga serbėt tė kthehen nė Kosovė.

    Lidhur me format e punės sė shėrbimeve serbe, se ato i pėrdorin tė gjitha mjetet dhe mundėsitė pėr tė arritur qėllimin tregojnė njė varg faktesh, p.sh.: Agjensia e Lajmeve „Beta“, mė 5 mars 2001, si dhe e pėrditshmja beogradase „Politika Ekspres“ deklaruan se shtėpia e modės „Nish“ njė muaj ka prodhuar uniforma tė NATO-s. Lidhur me kėtė punėtorėt e shėrbimit doganor tė Serbisė kishin konfiskuar 3.500 uniforma ushtarake tė gatshme, nė tė cilat ishin emblemat e NATO-s.

    Influenca e Beogradit dhe tutorizmi serb ėshtė prezent edhe mė tutje nė jetėn politike dhe shoqėrore. Njėra ndėr qėllimet e Beogradit ka qenė t’i ndalojė serbėt e Kosovės qė tė mos marrin pjesė nė regjistrimin e popullsisė. Pastaj, kanė bėrė presion qė serbėt t’i bojkotojnė zgjedhjet, kanė bėrė presione tė vazhdueshme pėr ta tėrhequr vėmendjen e ndėrkombėtarėve, ekstremistėt serbė shpesh bėnin veprime tė hapta, si duke hedhur bomba nė qerdhet e fėmijėve, pastaj nė institucione tė tjera. Nė Shterpcė, nė qershor tė vitit 2000 serbėt e atij fshati ia vunė zjarrin ndėrtesės sė UNMIK-ut, pastaj kanė djegur pyje nė zona tė ndryshme tė Kosovės, kanė vrarė njė numėr jo tė vogėl tė shqiptarėve duke organizuar edhe vrasjet me motive politike. Shėrbimet sekrete serbe kanė tentuar tė ringjallin vėllavrasjen mes shqiptarėve, duke tentuar ta ngritin nė shkallėn e dukurisė.

    Zakonisht agjentėt serbė veprojnė brenda komunitetit serb nė Kosovė, ku sipas shumė statistikave jetojnė afėr 100 mijė serbė. Qėllim tjetėr i klanit tė Millosheviqit dhe i nacionalistėve tė tjerė ėshtė edhe pengimi i pėrpjekjeve tė KB-sė pėr rindėrtimin e Kosovės sė djegur e tė shkatėrruar nga lufta. Shpesh, serbėt e Kosovės kanė organizuar protesta kundėr mungesės sė kujdesit tė mjaftueshėm tė policisė sė UNMIK-ut. Shėrbimet serbe tė linjave sekrete i mbajnė me doza premtimesh bashkėpunėtorėt e vet lidhur me modalitetet e disa njėsive ushtarake serbe nė Kosovė, e qė nga kėto forca, ky problem ka arritur tė shqyrtohet nė tryeza tė bisedimeve.

    Mirėpo, nga ndėrkombėtarėt ėshtė vėrtetuar se njė veprim i tillė ėshtė krejtėsisht i panevojshėm. Sepse nė Rezolutėn 1244 tė 10 qershorit tė vitit 1999, nuk pėrdoren termi pėr rikthimin e ushtrisė. Pra, ka tė bėjė me disa parametra diplomatikė dhe politikė.

    Nė nėntor tė vitit 1999, zėvendėsministri i jashtėm rus Avdejev nė Komisionin e Ministrave tė Kėshillit tė Europės kishte hedhur tezėn shumė tė rrezikshme pėr tė ashtuquajturin KORDON OMBELIKAL midis Serbisė dhe Kosovės. Njė tezė e tillė ishte provokim direkt i diplomacisė shqiptare, sepse agjenturat prosllave kishin organizuar njė sulm propagandistik pėrmes linjave tė shėrbimeve diplomatike serbe e proserbe. Mirėpo, ky problem u tejkalua pa ndonjė eskalim tė situatės.

    Nė mars tė vitit 2001, Koshtunica hedhė tezėn nė emėr tė Qeverisė sė Serbisė pėr dėrgimin e njė numri tė kufizuar tė pjesėtarėve tė UJ-sė pėr kontrollimin e kufirit administrativ dhe pėr ruajtjen e manastireve serbe nė Kosovė. Kėtė e arsyetoi me faktin se kishte kėrcėnime pėr ndarjen e Malit tė Zi, dhe pėr ta ndaluar zgjerimin e fushatės sė forcave kryengritėse nė Luginėn e Preshevės. Pėr kėtė arsye, Koshtunica dėshironte qė forcat e UJ-sė t’i dėrgon „pėr kontrollin e kufirit administrativ dhe pėr ruajtjen e manastireve“.

    Tė gjitha kėto presione bėjnė pjesė nė pėrbėrjen e politikės diskriminuese dhe pėrpjekjet pėr kthimin e forcave serbe me ēdo kusht nė Kosovė, nė saje tė intrigave, komploteve, shantazheve e diskriminimeve tjera qė i kanė bėrė e po i bėjnė shėrbimet sekrete tė ushtrisė dhe policisė serbe, pėr tė krijuar parakushte sa mė tė volitshme, pėr realizimin e objektivave tė Serbisė nė relacion me Kosovėn.

    Ekzistimi i grupeve paramilitare serbe qė posedojnė paisje komunikimi, strategji dhe platformė pune nė veriun e Mitrovicės, si dhe sulmet e njėpasnjėshme qė i kanė bėrė KFOR-it dhe policisė sė UNMIK-ut e tė SHPK-sė, nuk janė asgjė tjetėr veēse njė privilegjim i ekstremizmit serb nga linjat e diplomacisė evropiane, pėrkrahėsve tė ndikimit tė shtrirjes dhe zbatimit tė politikės serbomadhe nė Kosovė.

    Grupet ekstremiste serbe me veprim nė Kosovė vazhdimisht i kanė pėrdorur tė gjitha llojet e materialit propagandistik pėr punė agjenturore duke u bazuar nė gjysmė tė pavėrteta, nė lansime tė ndryshme - nė pėrsėritje tė gėnjeshtrave, nė pėrdorim tė internetit duke bėrė faqe tė veēanta kundėr UĒK-sė, TMK-sė etj., nga njerėz autoritativ si Sava Janjiq, prijės i fesė ortodokse, i njohur pėr pėrcaktimet skajshmėrisht antishqiptare. Kėta i kanė pėrdorur tė gjitha lidhjet logjistike me shėrbimet sekrete serbe duke krijuar njė filtėr tė strategjisė afatgjatė tė veprimit nė Kosovė.

    Shėrbimet e lartėcekura serbe luftėn e tyre tė ftohtė janė duke e vazhduar nė tė gjitha fushat e jetės politike e shoqėrore nė Kosovė duke bėrė pėrpjekje pėr tė shkaktuar pasiguri nė Kosovė, destabilizim tė ekonomisė, krijim tė pasigurisė, bllokim tė institucioneve etj. Duke tentuar t’i paraqesin shqiptarėt e Kosovės tė pa aftė pėr tė ndėrtuar pushtet e shtet. Duke bėrė pėrpjekje pėr ta paraqitur KFOR-in dhe UNMIK-un tė paaftė pėr tė vendosur rend e qetėsi pėr qytetarėt e Kosovės.

    Nuk ėshtė pa interesant as thyerja e varrezave tė shqiptarėve tė besimit katolik nė Prizren, sepse edhe gjatė periudhės tė viteve 1912-ta organizata e terroriste „Crna Ruka“ kishte kryer njė varg shantazhesh tė tilla. Nė mesin e tyre, duhet pėrmendur rastin kur kishin qitur njė derr tek dera e xhamisė Ditėn e Bajramit, pėr ēka kishte ardhur deri tek grindja mes shqiptarėve tė krishterė dhe atyre myslimanė, si dhe pas pak edhe tek vrasja mes veti.

    Shėrbimet e lartėcekura kanė bindur disa „miq“ tė linjave prosllave, gjegjėsisht proserbe, tė cilat po vazhdojnė ta mbajnė Kosovėn nė situata tė tendosura. Njė rol tė kėtillė janė duke e luajtur edhe pjesėtarėt e njė organizate ushtarake ilegale serbe, tė ashtuquajtur Ushtria Ēlirimtare Serbe (OSA). Drejtuesit e saj, vitin e kaluar kishin kėrkuar nga kreu ushtarak serb dhe kryetari Koshtunica pėr t`ua miratuar kėrkesėn pėr formimin e njėsive vullnetare pėr luftė kundėr „terroristėve“ shqiptarė nė Kosovėn Lindore. Nė kėtė organizatė janė tė tubuar vullnetarė serbė pjesėmarrės nė luftėn nė Kosovė, duke e arsyetuar veten si njerėz me eksperiencė nė konfrontime, siē i quajnė ata, me „bandat shqiptare“ sepse pjesėtarėt UĒK-sė janė 18-vjeēarė, dhe nuk janė tė denjė pėr kėtė punė.

    Vlen tė ceket se disa nga pjesėtarėt e kėsaj organizate janė dėnuar nė qershor tė vitit 2000 pėr tentim tė rrėmbimit tė rregullit kushtetues tė Jugosllavisė si dhe pėrgatitjes sė atentatit kundėr shefit tė shtabit tė shtatmadhorisė sė ushtrisė jugosllave Nebojsha Pavkoviq. Grupi i kėsaj organizate (OSA) ėshtė liruar pas ndryshimeve nė Serbi nė tetor tė 2001 nga ana e Vojisllav Koshtunicės.

    Pra, pėr problemet qė nxiten nė Kosovė nga grupet ekstreme serbe, ėshtė nė dijeni tė plotė edhe pushteti civil dhe kreu ushtarako-policor, kuptohet, linjat qė duhet ditur. Lidhur mė kėtė, sa pėr ilustrim po e pėrmendim rastin e shefit pėr siguri publike Vllastimir Gjorgjeviq (Ragja) i cili jo vetėm qė kishte dijeni por ishte kreatori kryesor i operacionit „Dubina 2“ („Thellėsia 2“), operacion ky qė kishte tė bėjė me fshehjen dhe asgjėsimin e fakteve dhe gjurmėve tė krimeve tė luftės nė Kosovė. I njėjti kryesonte operacionin pėr mbledhjen e armėve nė Isniq nė shtator tė vitit 1998. Po ashtu, edhe me fillimin e krizės nė Luginėn e Preshevės, Gjorgjeviq kishte shkuar atje shpesh sepse i takonte linjės pėr tė cilėn po flasim. Pos qė ishte besnik i Millosheviqit ishte nė linje direkte edhe me gjeneralin Obrad Stojanoviq dhe Nebojsha Ēoviq prej tė cilėve vazhdimisht ka marrė edhe urdhėrat.

    Struktura e shėrbimit sekret tė Millosheviqit kishte organizuar policė, paramilitarė e zyrtarė tė tjerė pėr shkatėrrimin e provave tė cilat mund tė ēonin nė zbulimin e pėrgjegjėsve tė varrezave masive, sidomos tė atyre tė operacionit „Spastrimi“.

    Vendimin pėr ndėrmarrjen e kėtij operacioni e kishte marrė Millosheviqi bashkė me ministrin e punėve tė brendshme, Vlajko Stojkoviq, shefin e policisė sekrete Radomir Markoviq dhe Vlastimir Gjorgjeviqin, nė njė takim tė pėrbashkėt nė mars tė vitit 1999. Kėtu duhet cekur se pas arrestimit tė Millosheviqit, arrestohet edhe Markoviqi, kurse Stojkoviqi bėn „vetėvrasje“ apo ėshtė vrarė nga shėrbimi i Millosheviqit dhe janė mbuluar gjurmėt.


    E ashtuquajtura ushtri jugosllave, si instrument i dirigjuar nga kėto shėrbime kishte njė rol me rėndėsi tė veēantė nė qerimin pėrfundimtar tė hesapeve me shqiptarėt, duke bėrė dėbimin masiv tė popullsisė nga Kosova.

    Siē ėshtė bėrė e ditur edhe nė Tribunalin e Hagės, nė shtypin kosovar por edhe nė atė serb e malazez, Gjorgjeviq kishte pėr detyrė tė bėn zhvarrosjen e viktimave nga Kosova dhe grumbullimin e tyre nė varreza masive nė Serbi pėr tė fshehur gjurmėt e krimit. Ai edhe pas zbulimit tė disa varrezave masive nė Serbi dhe bėrjes publike tė aferės sė rastit „tė frigoriferit“ edhe mė tutje ka urdhėruar qė tė mos jipen hollėsi rreth tyre.

    Edhe gjatė bombardimeve tė NATO-s mbi caqet serbe njerėzit e kundėrzbulimit serb kishin krijuar njė rrjet tė fshehtė pėr t’u shpėtuar dhe rezistuar sa mė gjatė bombardimeve tė NATO-s. Kėtė e kishin arritur pėrmes njerėzve tė vet nė shėrbimet ruse, greke e franceze. Madje, oficeri Pjerre Henri Bunel e kishte tradhtuar NATO-n duke i dhėnė sekretet e caqeve tė bombardimeve tė ushtrisė serbe pėr ēka gjykata supreme e NATO-s ka ngritur aktpadi kundėr oficerit francez. Pėrmes kėtyre „miqve“, por edhe nė saje tė punės sė koordinuar tė shėrbimeve nė qeverinė serbe, kanė arritur qė edhe mė tutje t’i mbajnė tė manipuluar pjesėtarėt e minoritetit serb nė enklavat e Kosovės, ku agjenturat serbe e kanė ruajtur strukturėn e tyre, dhe bashkėpunojnė ngushtė me agjenturat e huaja me orientim proserb, tė cilėt e kanė lėshuar Kosovėn nė ekspriment pa definuar kurrfarė rregulli nė veprimet destruktive tė kėtyre individėve. Kėto linja kanė manipuluar shumė, kuptohet nė aspektin propagandistik edhe me profiterėt e luftės, me kontrabandistėt e ndryshėm qė janė thirrur nė emra tė mėdhenj pėr ta mbuluar veprimtarinė e tyre tė paligjshme. Janė shfrytėzuar burimet informative nga shėrbimet sekrete serbe, tė disa biznesmenėve, dhe kontaktet tjera tė shumė njerėzve qė i kanė pėrdorur pėr mbulesė kinse tė shitblerjes sė pasurisė sė serbėve nė Kosovė. Pėr ekzistimin e rrjetit ekstrem nė Kosovė dhe tė vijės sė ashpėr tė nacionalistėve serbė, paravan i tė cilėve ka qenė Millosheviqi, ka pasė paralajmėrime tė kohė paskohshme nga vet qarqet mė tė larta serbe. P.sh.: Nė gusht tė vitit 2000, prifti serb, Sava Janjiq kishte tėrhequr vėrejtjen se udhėheqėsit serbė nė Kosovė qė bashkėpunojnė me administratėn, me Bernard Kushnerin dhe organet tjera mund tė rrezikohen sepse, siē ka cekur Janjiq, qarkullonin informacione tė besueshme se Millosheviq ka dėrguar agjentė specialė tė sigurimit nė Kosovė pėr tė kryer atentate mbi ata serbė qė bashkėpunojnė me administatėn e UNMIK-ut, pėr tė krijuar konfuzitet dhe frikė. Po ashtu, analistė tė mediave dhe tė situatave nė pėrgjithėsi kanė konstatuar se kėrcėnimet ndaj serbėve nė Kosovė janė veprime tė vet Beogradit pėr ta destabilizuar Kosovėn, e nė kėtė kontest kanė ndodhur njė varg ngjarjesh e sulmesh. Lidhur me kėto pohime kanė ndodhur njė sėrė vrasjesh, njė sėrė sulmesh terroriste, njė sėrė sulmesh ndaj serbėve e qė identiteti i akterėve nuk ėshtė zbuluar ende. Ē`ėshtė mė keq kanė ndodhur njė varg paraburgimesh tė njerėzve me autoritet tė veēantė tė cilėt janė mbajtur nė burg pa fakte e prova tė mjaftueshme, tė cilėt mė pastaj janė liruar nė mungesė provash. Tė gjitha arrestimet dhe burgosjet janė bėrė nė bazė tė dyshimeve qė i kanė pasė linjat e shėrbimeve sekrete serbe, tė cilėt pėrmes avokatėve, prokurorėve e ngjashėm i kanė propozuar policisė, hetuesisė, gjyqit, etj., pėr t’i futur burgjeve.

    Kėto forca edhe mė tutje janė duke e paraqitur nacionalizmin si forcė dhe shteg fitimtar, kurse politikėn e bashkėpunimit si dėshtim.


    Vlen tė ceket se dy ditė para se tė arrestohet Millosheviqi, ushtria serbe kishte shkuar pėr ta ruajtur shtėpinė e tij. Millosheviqin, njė kohė tė gjatė e ka mbrojtur pa e dorėzuar tek organet e Tribunalit tė Hagės, komandanti i shtabit tė pėrgjithshėm tė UJ-sė, Nebojsha Pavkoviq.

    Mirėpo, nė kėtė rast, qė tė mos shkaktohen thyerje dhe gjakderdhje tė mėdha nė Serbi – ngase opozita dhe reformatorėt ishin kėmbėngulės pėr rrėzimin e Millosheviqit nga pushteti. Gruaja dhe vajza e Millosheviqit kanė konto tė veēanta nė Zvicėr. Siē ėshtė bėrė e ditur, e njėjta gjė vlenė edhe pėr ish kryeministrin jugosllav Mirko Marjonoviq i cili kishte nėn mbikqyrje tregtinė dhe eksportin nė drithėra pėr nė Rusi nė vitet `90-ta. Po ashtu edhe Dragan Tomiq ndihmės i Millosheviqit dhe ish kryetar parlamenti. Edhe dy pėrkrahėsit kyq tė Millosheviqit, Nikolla Shainoviq, ish zėvendės kryeministėr i cili kishte nėn kontroll tregtinė me materiale tė ēmueshme dhe, Dushan Markoviq, ish zėvendės i partisė socialiste, tė cilėt i kanė kontot bankare nė Bejrut. Kuptohet edhe Nikolla Shainoviq ėshtė ndėr ata qė kanė bėrė krime nė Kosovė.

    Millosheviqi kishte nėn kontroll, pėrkatėsisht kishte monopol tė plotė edhe nė doganat e vendit. Ai bashkė me klanin e tij, pesė vitet e fundit i kishin liruar nga doganat tė gjithė tė afėrmit e linjės sė tyre, tė cilėt njė pėrqindje e kanė derdhur nė fondet sekrete tė Millosheviqit.

    Banka e Beogradit e zonjės Vuēiq ishte urdhėruar tė paguante para pėr kompaninė televizive tė vajzės tė Millosheviqit, Marias, dhe pėr kompaninė tregtare tė djalit tė Millosheviqit, Markos. Kjo do tė thotė qė klika shtetėrore e Millosheviqit kishte arritur t’i fshehė fondet qeveritare pėr t’i siguruar ato nga sanksionet, me ē’rast ėshtė manipuluar edhe me Bankėn Evropiane.

    Siē dihet, para sanksioneve, Millosheviqi kishte ndėrtuar infrastrukturė tė fshehtė pėrmes shėrbimeve greke nė Qipro, dhe banka e cila do t’i thente sanksionet ishte ajo e Qipros.

    Qiproja ishte vendi ku deponoheshin mijėra miliona dollarė nga Serbia. Kėto fonde shpėrndaheshin pastaj nėpėr vende tė tjera, apo nė emėr tė kompanive anonime tė regjistruara nė Qipro. Branka Vuēiq, si drejtuese e Bankės sė Beogradit, ishte ideatore dhe realizatore kryesore e realizimit tė kėtyre projekteve. S’do mend se kontot private tė Shainoviqit dhe Markoviqit nė Bejrut i kontrollon djali i Shainoviqit, i cili ėshtė tregtar atje.

    Shainoviqi, Markoviqi dhe zonja Vuqiq shumė shpesh kishin shkuar si turistė nė Bejrut. Me njė fjalė, klani i Millosheviqit ėshtė shumė i pasur dhe njerėzit e tij edhe mė tutje kanė ndikim dhe mbajnė pozita me rėndėsi nė Serbi, si nė qeverinė serbe, nė ushtri, polici, gjykata ashtu edhe nė ekonominė e vendit. Ata kanė miq edhe pėrkrahės edhe nė arenėn ndėrkombėtare.


    Gjykata serbe ua ngriti aktakuzėn pėr spiunazhė tek shėrbimet franceze pesė pjesėtarėve tė policisė serbe tė cilėt ishin tė ngarkuar nga shėrbimet sekrete franceze pėr ta destabilizuar Federatėn Socialiste tė Jugosllavisė. (Ato kishin formuar organizatėn ilegale „PAUK“ (Marimanga). Ky grup, sipas informatave, ka pėrgatitur edhe vrasjen e Sllobodan Millosheviqit. Pesė tė akuzuarit: Jugosllav Petrushiq (38), Millorad Pelenis (36), Sllobodan Orosllanin (47), Petroviq (26), ishin akuzuar si spiunė tė Francės, nė periudhėn e bombardimeve tė NATO-s mbi Jugosllavinė gjatė vitit 1999. Petrushiq, Pelenis dhe Petroviq ishin akuzuar edhe pėr vrasjen e tre shqiptarėve tė pafajshėm. Petrushiq, sipas dokumentacionit zyrtar, ėshtė nėnshtetas francez.

    Grupi ilegal „Pauk“ („Marimanga“) ishte formuar nė vitin 1999 nga njė grup klandestin. Kėta sipas aktakuzės sė gjykatėsit hetues dhe prokurorit Nebojsha Maras kishin pėrgatitur projektin pėr vrasjen e Millosheviqit, sipas planeve tė shėrbimeve tė kundėrzbulimit francez.

    Po ashtu zyrtarėt e policisė sė fshehtė tė linjės sė Millosheviqit kohė pas kohe kishin arrestuar njė numėr tė konsiderueshėm tė aktivistėve tė „Otporit“. Vetėm gjatė dy muajve janė arrestuar 400 aktivistė tė kėsaj organizate studentore, tė cilėt policia i ka marrė nė biseda informative dhe pastaj i ka liruar. Shumica e akuzave dhe denoncimeve tė bėra ndaj „Otporit“ ishin se ata financoheshin nga Perėndimi pėr rrėzimin e regjimit tė Millosheviqit. Ky grup ishte specializuar pėr tė likuiduar udhėheqėsit pėrmes ndeshjeve tė inskenuara me kamionė me zallė. Njerėzit e kėtij grupi kishin pėrgatitur njė njėsi prej 180 vetėsh tė cilėt i kishin dėrguar si mercenarė dhe kishin luftuar nė anėn e MOBUTAS kundėr KOBILES. Gjithmonė sipas aktakuzės njė pjesė e kėtij grupi thuhej se gjendej nė Mal tė Zi, ku po formonin njėsinė speciale tė MUP-it tė Malit tė Zi. Mirėpo njė akuzė tė tillė MUP-i i Malit tė Zi e kishte hudhur poshtė.

    Faktet dhe analizat qė janė bėrė rreth grupit „Pauk“ tregojnė se ata ishin pjesėtarė tė shėrbimit sekret serb tė cilėt i kanė pėrdorur pėr tė ngritur afera dhe pėr tė shkaktuar probleme nė dobi tė politikės serbe (panserbe).

    Shėrbime tė veēanta, pėrmes mediave, grupit klanor tė Millosheviqit i ka kryer edhe sekretari federativ pėr informata Goran Matiē.

    Njė rėndėsi tė veēantė kishte operacioni i quajtur „Patkoi“, qė pėrkonte mė shuarjen e kryengritjes dhe ndėrrimin e strukturės etnike nė Kosovė. Lidhur me kėtė, pėr zbulim sekreti, i ėshtė marrė grada kolonelit rezervė Dragutin Vuksiq (54), pėr dėmtim tė reputacionit tė shtetit dhe dėmtim tė nderit e reputacionit tė ushtrisė. Vuksiq ėshtė anėtar i Lėvizjes pėr Serbi Demokratike tė cilėn e kryeson ish komandanti Momqillo Perishiq, i cili ishte suspenduar nė vitin 1998. Edhe kėtij tė fundit iu kishte marrė grada nga gjyqi ushtarak pėr mospėrfillje totale tė detyrave dhe pėrgjegjėsisė sė oficerit.


    Duhet kujtuar se gjatė periudhės sė suprimimit tė autonomisė sė Kosovės, pushtetarėt serbė paralelisht kanė shkatėrruar (pezulluar) shumė kuadra dhe institucione. Zhvillimi i sistemit pluralist nė Kosovė, shėrbimeve sekrete serbe u kishte ēitur nga dora (nga kontrolli) shumė segmente, edhe pse kėto shėrbime edhe mė tutje tentonin t’ua jipnin kahjen e nevojshme. Partitė politike shqiptare, institucionet e brishta tė asaj kohe, personalitetet e veēanta dhe nė tėrėsi Lėvizja Popullore ishin objekt i pėrcjelljes dhe i pėrpunimit sistematik. Gjatė vitit 1990 kreu i shėrbimeve informative serbe – Jovica Stanishiq ka pasur njė varg takimesh tė fshehta me drejtues tė caktuar tė jetės politike nė Kosovė. Gjatė tėrė kohės shėrbimet serbe kanė tentuar tė infiltrojnė nė radhėt e partive pluraliste nė Kosovė agjentė efikas serbė tė cilėt janė orvatur t’i mbajnė nėn kontroll kėto linja qė ishin tė fuqishme nė atė periudhė, dhe ecnin me hapa tė matur drejt pėrforcimit dhe pėrvetėsimit tė sistemit demokratik. Njė segment tjetėr, ku shėrbimet sekrete serbe kishin investuar e pėrgatitur rrjete tė tėra, ishte edhe tendenca pėr ta vėnė nėn kontroll lėvizjen ilegale tė Kosovės. Pėr kėto projekte e ka vėnė nė shėrbim klasėn naive dhe tė papėrgjegjshme ndaj politikės sė Kosovės. Nė kėtė diagonale forcat serbe tė sigurimit tėrhiqnin edhe vijėn e pėrēarjeve dhe vėllavrasjeve. Nė kėtė kontekst u tentua tė bėhet edhe copėzimi i faktorit politik e financiar, por edhe ndarja nė dy krah e faktorit ushtarak shqiptar. Kėto shėrbime Kosovėn tentonin ta shndėrronin nė njė teatėr kukullash.

    Nė vatrat e luftės nė Bosnjė dhe Kroaci, njėsitė paraushtarake Serbia i dėrgonte bashkė me formacionet ushtarake tė tė ashtuquajturės ushtri jugosllave. Kėto formacione njėkohėsisht edhe bėnin kontrollimin e grupeve, njėsive dhe reparteve mė tė gjėra tė UJ-sė pėr tė mos dezertuar. Kjo praktikė ėshtė aplikuar mė vonė edhe gjatė luftės nė Kosovė.

    1.Grada Serbe e Lėvizjes Serbe tė Ripėrtritjes (SPO) e drejtuar nga Vuk Drashkoviq, e kishte pėrgatitur njė formacion pėr pjesėmarrje nė kėto luftėra tė pėrbėrė prej 11 mijė vetėve me tė cilėt ka komanduar Gjorgje Bozhiq – Gisha e mė pas Ēeko Daēeviq.

    2.Garda Nacionale Serbe e Ripėrtrirjes Popullore Serbe (SNO) e Mirko Joviqit kishte pėrgatitur 3000 njerėz, me tė cilėt ka komanduar Dragosllav Bokan.

    3. Partia Radikale Serbe (SRS) dhe Lėvizja Ēetnike Serbe kishin organizuar formacionin “Shqiponjat e Bardha”. Kishin 3000 njerėz tė cilėt i komandonte togeri Branisllav Vakiq. Me kėtė formacion vepronte edhe formacioni i kapiten Draganit, i cili numėronte 500 njerėz dhe afėr 100 pjesėtarė tė «kninxhinjėve», paramilitarė qė kishin vepruar nė Knin, tė komanduar nga Millan Martiq nga Knini.

    4. Partia e Unitetit Serb (SSN) kishte pėrgatitur gardėn vullnetare me tė cilėn ka operuar Zhelko Razhnjatoviq - Arkan, zėvendės i tė cilit ishte Mihajlo Ulemek. Kėto formacione paraushtarake dhe paramilitare serbe, pjesėmarrėse nė krimet kryesore nė Bosnjė, Kroaci dhe Kosovė ishin sajuar nga partitė politike serbe.

    Kėto njėsi ishin tė parapara si formacione paramilitare, tė cilat kishin pėr detyrė spastrimin etnik tė popullatės joserbe nė ish Jugosllavi.

    Sipas shumė burimeve Arkani e kishte vrarė drejtorin e Rafinerisė sė Naftės INA tė Zagrebit Dragolub Gjurkoviqin, edhe pse zyrtarisht ėshtė thėnė se kėtė vrasje e ka bėrė Gjorgje Bozhoviq – Gishka. Ėshtė karakteristike se njė fat kriminal e gjen edhe gazetaren e njohur Dada Vujasinoviq, e cila pas botimit tė teksteve me biografi tė Arkanit ishte gjetur e vrarė vetėm disa ditė pasi Arkani ia kishte tėrhequr vėrejtjen. Arkani kishte vjedhur ari me vlerė tė pakufizueshme nga viktimat nė Kroaci, Bosnjė dhe Kosovė.

    Arkanit dhe Zoran Stefanoviqit, shefat e KOS-it u kishin dhėnė detyrė organizimin e kryengritjes nė krahinėn e Kninit dhe ballafaqimin e parė me kroatėt, nė mėnyrė qė forcat e armatosura serbe tė kenė pretekst pėr ndėrhyrje.

    Arkani dhe Stefanoviqi pas kryerjes sė njė varg aksionesh nė Republikėn Kroate, hetohen nga shėrbimi sekret kroat dhe pas njė kohe tė shkurtėr arrijnė t’i kapin nė vepra konkrete, me ē`rast i arrestojnė. Mirėpo, shumė shpejt qarqet e KOS-it dhe MUP-it federativ, i cili edhe mė tutje ishte valid nė Kroaci arrijnė t’i lirojnė kėta kriminelė ordinerė nė kushte dhe rrethana krejtėsisht tė paqarta. Arkani dhe Zoran Stefanoviqi me urdhėra tė KOS-it ushtarak, nė Kroaci kishin kryer operacionin «Tuneli», i cili kishte pėr qėllim sulmin e befasishėm tė reparteve tė UJ-sė, me qėllim qė forcat e UJ-sė pastaj tė kenė hapėsirė veprimi. Po ashtu kėta tė dy, kuptohet me urdhėr tė KOS-it, e udhėhoqėn edhe operacionin tjetėr tė shifruar «Opera».

    Shumica e pjesėtarėve tė kėtyre operacioneve arrestohen nga forcat e sigurimit kroat nė vitin 1994, respektivisht 1995, me ē`rast gjatė hetimeve tė zhvilluara kundėr tyre, sigurimi kroat arrin ta zbulon edhe operacionin e njohur «Shpegel» dhe ta ndriēon operacionin «Tuneli».

    Nė fillim tė prillit tė vitit 1992 nė Bosnjė, nė hyrje tė Belinjės u bė njė masakėr masive mbi popullatėn vendase. Njėsia e Arkanit qė e kreu kėtė veprim kishte tė bėjė me inicimin e konfliktit mes serbėve dhe boshnjakėve. Boshnjakėt nė pamundėsi pėr tė rezistuar, u detyruan tė ikin e pastaj Arkani hyn duke e plaēkitur kėtė vend. Gjatė kėtij konflikti qytetar Arkani arrin ta plaēkitė shėrbimin e kontabilitetit nė Belinjė. Pas kėtij akti e lė Belinjėn dhe kalon nė Zvornik.

    Arkani nė Bosnjė e ka drejtuar edhe operacionin «Ballafaqimi» i cili u aplikua nė Bosnjėn Qendrore, pėr krijimin e kampeve tė pėrqendrimit ku grumbulloheshin njerėzit e ndryshėm tė pėrkatėsisė boshnjake e kroate kinse me qėllim tė mbajtjes nėn kontroll. Tė gjithė shefat e kampeve tė pėrqendrimit ishin anėtarė aktivė apo rezervė tė strukturave tė KOS-it ushtarak.

    Fillimisht Radovan Karagjiq kishte formuar organizatėn famėkeqe “Tajfun” e cila mblidhte informata pėr njerėz dhe e bėnte likuidimin e tyre. Kėsaj organizate iu bashkangjit edhe njėri ndėr figurat mė tė fuqishme tė KOS-it Dragan Devedllaka, i cili u takonte njerėzve kryesorė tė shėrbimit tė sigurimit shtetėror tė Ministrisė sė Brendshme tė BH-sė, i cili qėndroi nė kėtė organizim deri nė fund tė luftės. Devedllaka ishte shef nė shtabin e njėsisė tė cilėn e komandonte Arkani.

    Nga kėto formacione dhe pakėnaqėsitė e shkaktuara pėr shkak tė vrasjeve tė shumta tė nėntokės serbe si dhe nga pakėnaqėsitė e luftėtarėve serbė pjesėmarrės nė luftėrat e ndryshme, shikuar kėtu edhe gjendjen materiale dhe rrjedhėn e zhvillimeve politike nė Serbi, u krijua organizata terroriste e ashtuquajtur Ushtria Ēlirimtare Serbe. Qėllimet e kėsaj organizate pretendojnė tė jenė sulmet ndaj qeverisė sė Beogradit - tė njerėzve tė Millosheviqit nė tri faza, likuidimi i personaliteteve tė njohura serbe si dhe restaurimi i monarkisė serbe. Bojkotimi dhe sabotimi nėpėr qytetet kryesore tė Serbisė, depėrtimi i tyre nėpėr gjykata dhe stacione policore, pėrgatitja e gjeneratave tė reja me koncepte tė reja tė formimit tė Serbisė sė Madhe nė Evropėn e Bashkuar, krijimi i njėsive tė UĒS-sė nė Mal tė Zi, Bosnjė, Maqedoni, Kosovė, Kosovė Lindore etj.

    Sipas tė gjitha gjasave bartėsit e kėsaj organizate terroriste, direkt ose indirekt e kishin marrė bekimin pėr veprime tė tilla nga Momēillo Perishiq, ish shef i ushtrisė jugosllave, mė vonė udhėheqės i opozitės dhe person kritik i Millosheviqit. E ashtuquajtura UĒS kishte marrė obligim se do tė bėnte edhe pėrmirėsimin e kushteve tė luftėtarėve serbė. Grupi i UĒS-sė kishin planifikuar forma tė veprimeve sabotuese edhe nė Kosovė. Grupe tė ndryshme qė vepronin dhe veprojnė nė kuadėr tė tė ashtuquajturės UĒS kishin planifikuar edhe vrasjen e Millosheviqit dhe tė Nebojsha Pavkoviqit.

    Sigurimi serb kishte arritur tė arrestonte pjesėtarėt e njė celule tė kėsaj organizate terroriste, shumica prej tė cilėve ishin ish oficerė tė armatės, ish pjesėtarė tė MUP-it serb, kuadra tė shėrbimeve informative, punėtorė operativė etj. E ashtuquajtura UĒS ishte deklaruar si organizim ushtarak nė tetor tė vitit tė 2000 pasi mori pėrsipėr vrasjen e katėr opozitarėve serbė tė regjimit tė Beogradit si dhe njė varg tė aksioneve tė kryera nė Kosovė. Nacionalistėt serbė janė tė hidhėruar sidomos pėr kalimin e Kosovės nėn mbikėqyrjen e UNMIK-ut.


    Siē ėshtė bėrė e ditur, shantazhet edhe mė tutje mbeten element i dorės sė parė pėr shėrbimet serbe. Ndėr proceset me prioritet tė shėrbimeve serbe ka tė dhėna se ėshtė ta dezorientojnė TMK-nė, dhe pėrmes aferave tė ndryshme ta kopromitojnė edhe si strukturė edhe si institucion. Pastaj kanė pėrgatitur dhe po pėrgatisin konflikte tė cilat qojnė tek konfrontimet e shqiptarėve me bashkėsinė ndėrkombėtare. Ėshtė punuar edhe nė nxitjen e problemeve ndėretnike me qėllim qė tė krijohet pėrshtypja se ne nuk jemi tė aftė pėr tė vetėqeverisur. Siē ėshtė thėnė edhe mė herėt, shėrbimet serbe kanė pėrgatitur njė kuadėr tė pėrsosur mobil, tė trajnuar gjatė pėr lansimin e dezinformatave pėr ta pėrgatitur opinionin kundėr nesh. Nė kėtė drejtim punojnė ekipe tė tėra.

    Pėrmes ish kuadrove, lidhje tė mėhershme tė Arkanit dhe ish punėtorėve tjerė tė sigurimit qė kanė vepruar nė Kosovė, ėshtė pėrgatitur dhe ngritur rrjeti i mafiozėve tė cilėt e kanė organizuar nėntokėn kosovare e kanė pėrsosur botėn e krimit e cila kontrollohet nga qarqet e shėrbimeve serbe. Edhe droga, prostitucioni, falsifikimet e ndryshme, kalimet ilegale dhe linjat tjera kladestine janė tė organizuara dhe tė drejtuara nga shėrbimet serbe, e qė nė kėto rrjete edhe shqiptarėt e Kosovės, Shqipėrisė, Malit tė Zi, Maqedonisė, Preshevės etj., janė mjaft tė kyqur nė kėto linja, sepse aftėsitė profesionale tė shėrbimit sekret serb i kanė shoshitur lidhjet e veta nė Kosovė e Maqedoni, Mal tė Zi e Bujanovc dhe kanė nxjerrė strukturat e nevojshme duke i kyqur nė nyjet kyqe tė shoqėrisė sonė, tė cilėt nganjėherė edhe paraqiten nė forma shumė prefide me kundėrshtitė e tyre, kuptohet, tė pėrgatitur nga truri i shėrbimit tė sigurimit shtetėror serb (SDB) shėrbim ky qė punon sipas projeksioneve tė Akademisė sė Shkencave Serbe, sipas instruktorėve ushtarakė tė ish OZN-ės dhe UDB-sė tė pėrgatitur si gjenerata nė tė kaluarėn nė detyra afatgjata, tė cilėt kontrollohen nga Ministria e Punėve tė Brendshme tė Serbisė (MUP) dhe nga strukturat e ish shėrbimit federal tė cilėt kanė marrė detyra tė reja nė ish republikat dhe pjesėt tjera tė ish Jugosllavisė, por tani tė drejtuara dhe tė kontrolluara nga instruktorėt e qeverisė serbe, tė ndihmuara nga linjat e shėrbimeve ruse, greke etj. Nė kėtė drejtim ekzistojnė linja zyrtare tė shėrbimit serb nė Mal tė Zi me njė fushėveprim mjaft tė gjėrė qė pėrfshin kontrollimin e njė pjese tė Kosovės, veēanėrisht Rrafshit tė Dukagjinit dhe tė Shqipėrisė duke filluar nga Shkodra e pjesė tjera tė brezit kufitar. Po ashtu, edhe nė Maqedoni shėrbimet sekrete serbe kanė tė instaluar qendra tė fuqishme tė zbulimit, kundėrzbulimit dhe tė kontrollimit dhe analizave tė informatave tė ndryshme duke pėrfshirė edhe pjesėn e Kosovės nė kufi me Maqedoninė dhe duke i kordinuar punėt me shėrbimet greke, tė cilat u japin ndihmesė tė madhe. Sikurse qė nė Kosovė shėrbimi sekret serb ka tė instaluar rrjetin e vet nėpėr enklava, ky konfiguracion ekziston edhe nė Kroaci dhe Bosnjė nė pjesėt me donimin serb.

    Edhe nė Kosovėn Lindore (Preshevė e Bujanoc) si pjesė kufitare me Kosovėn, tė frekuentuara edhe nga luftimet e bėra kohė mė parė, shėrbimet serbe kanė konsoliduar baza tė forta tė MUP-it dhe njerėzve tjerė me detyra tė veēanta dhe strategji te fuqishme veprimi. Edhe shumė pjesė tė Kosovės nė kufi me Preshevė e Bujanoc, e njėjta gjė ėshtė edhe me Merdare, kufirin serb qė pėrfshin pjesėn e Podujevės, vend ky qė ėshtė shndėrruar nė njė laborator informativ dhe kontaktesh me tė gjitha strukturat.

    Njė kohė, zyrtarisht kėto shėrbime i kontrollonte rrjeti i DB-sė nė krye me gjeneral kolonelin Radomir Markoviē (53). Ndėrsa pėrgjegjės pėr drejtorinė e Kosovės nė kėtė lėmi ishte gjeneral nėnkolonel Obrad Stefanoviq (46). Dy tė lartėpėrmendurit kujdeseshin pėr sigurimin e fondeve pėr t’i mbuluar shpenzimet e kėtij sektori, pra pėr ta siguruar buxhetin e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, fond ky i cili ėshtė plotėsuar nga fondet sekrete qė burojnė prej trafikimit tė paligjshėm tė drogės, armėve, cigareve, alkoolit etj., tė cilat pėrdoren pėr t’i paguar punėtorėt operativė tė linjave tė ndryshme sekrete qė punojnė pėr kėto shėrbime. Shėrbimet e brendshme tė MUP-it serb i kanė degėzimet e kėtyre trafiqeve nė tėrė Europėn Perėndimore. Qė nga vitet e 80-ta kanė siguruar njė monopol nė kėtė drejtim. Duhet cekur se nė kėto vorbulla janė luajtur shumė role pėr likuidimin – anashkalimin dhe mosavancimin e linjave tė padėgjueshme. Padyshim, sekretariati i punėve tė brendshme gėzonte njė qasje tė pakufizueshme edhe tek shumica e sektoreve tė ekonomisė zyrtare, siē ėshtė fjala tek kėmbimet komerciale, shėrbimet bankiare, digasteret e mėdha ekonomike etj. Nga kjo del se formacionet e DB-sė, MUP-it, KOS-it etj., pas shkatėrrimit tė ish Jugosllavisė janė zvogėluar si shumė formacione masive dhe janė riorganizuar nė grupe operative, duke caktuar grupe ekspertėsh pėr lėmitė e ndryshme pėrkatėse. Supozojmė se kėto shėrbime pėrgatitin njė grup tė agjentėve pėr ta instaluar nė Kosovė. Kėta pėrgatiten enkas pėr kėtė ēėshtje duke i studiuar rrethanat e atij vendi, duke punuar nė rekrutimin e agjentėve tė fshehtė nė strukturat e tė gjitha shkallėve tė shoqėrisė, duke filluar nga qarqet intelektuale e politike tė gjitha qendrave shoqėrore ku ka shqiptarė, duke i pėrfshirė kėtu edhe romėt, goranėt e kufirit, e struktura tė tjera. Kėta merren me mbledhjen e informatave duke filluar nga mė tė thjeshtat, duke pėrhapur dezinformata, kanė pėr detyrė tė mbajnė aktuale luftėn e ftohtė dhe luftėn speciale ndaj Kosovės. Pėrgjegjės pėr kėto linja nė fillim tė vitit 1998 dhe 1999 ishte ministri Vlajko Stoilkoviq. Ky kishte ndėrtuar njė rrjet mjaft aktiv edhe nė botėn e jashtme nė formė direkte pėrmes bashkėpunėtorėve tė cilėt i pėrdorte pėr tė luajtur lojėra politike dhe propagandistike. Pastaj kishte rregulluar punėn me shumė kanale diplomatike, nė adresat e Beogradit nė shumė vende tė Evropės, duke i krijuar disa qeliza tė shėrbimit tė DB-sė edhe nė SHBA me detyra tė kundėrzbulimit, infiltrimit dhe operacioneve speciale.

    Rrjetet e kundėrspiunazhit qė kishte ndėrtuar gjenerali Aleksandėr Vasileviq i cili njė periudhė ishte zėvėndėsshef i drejtorisė sė sigurimit dhe kundėrzbulimit tė udhėhequr nga gjeneral majori Millan Vasiq, nga Veselin Slivanēanin, oficer i sigurimit pėr Korpusin e Pēinjit, pastaj Radomir Marjanoviq tė cilin e zėvendėson Vlladimir Llazareviq, i caktuar nė krye tė komandės sė Armatės III-tė, Nebojsha Pavkoviq shef i komandės sė lartė nė shtabin e pėrgjithshėm, kanė aktivizuar tė gjitha linjat komanduese ta mbajnė Kosovėn dhe pjesėt tjera tė ish Jugosllavisė me interes tė veēantė nėn presione dhe nėn llupėn e shėrbimit tė kundėrzbulimit dhe informimit. Grupi i lartėcekur kohė pas kohe u bėn vizita nėpėr zonat operative nė drejtim tė Kosovės duke pėrfshirė Sanxhakun e Malin e Zi, pjesėt verilindore dhe lindore tė Kosovės. Nė kėto vizita vazhdimisht marrin pjesė edhe shefat e lartė tė sigurimit si Geza Farkash, shef i sigurimit nė Aviacionin Luftarak dhe mbrojtjen kundėrajrore, pastaj Branko Gerga, Aleksandėr Vasileviq etj. Ky kuadėr i eprorėve tė lartė tė shėrbimit informativ ushtarak (VOS) tentojnė t’i realizojnė objektivat e parashikuara pėr Kosovė, duke riorganizuar pothuajse tė gjitha fuqitė nė kėtė aspekt. Kėtu duhet cekur se janė duke i futur nė funksion shumė stacione tė radiove tė fshehta, janė duke i aktivizuar disa stacione lokale.

    Mirėpo me fillimin e reformave nė Serbi nėn presionet e shtuara nga popullsia serbe dhe Bashkėsia Ndėrkombėtare pėr demokratizimin e Serbisė, disa kuadro tė rrethit tė ngushtė tė Millosheviqit fillojnė tė lėshojnė pe nė shumė segmente, pėr ēka ky i fundit fillon me ndėrrimin e pozitave drejtuese dhe suspendimin e tyre edhe pse ishin kuadra tė larta, siē ėshtė rasti me kryeshefin e shėrbimit tė sigurimit tė UJ-sė, gjeneralin Aleksandėr Dimitrieviq, tė cilin Millosheviqi e largoi nga posti mė 24 mars 1999. Sikurse qė ndodhi mė vonė me gjeneralin Pavkoviq, dhe ministrin serb tė policisė Dushan Mihajloviq.

    Gjeneral kolonelit tė drejtorisė sė shtabit qendror tė ushtrisė serbe, Zhivorad Vujiēiē i ngarkuar pėr financa, ju kishte caktuar njė muaj paraburgim pėr shkak tė keqpėrdorimit tė pozitės dhe korrupsionit. Vlen tė ceket se Vujiqiq ishte lidhje e ish ministrit serb tė mbrojtjes Pavle Bullatoviq. Nė rastin konkret, nuk bėhet fjalė gjithaq pėr korrupsion por, mė tepėr bėhet fjalė rreth luftės sė ashpėr qė po zhvillohet nė Serbi mes forcave tė ashtuquajtura „reformiste“ dhe ithtarėve tė Millosheviqit, tė cilėt edhe mė tutje e kanė ndikimin nė radhėt e ushtrisė, policisė, si dhe tek shumė drejtues tė MUP-it serb.

    Tė gjitha shpenzimet e shėrbimit tė sigurimit shtetėror serb nė Mal tė Zi, Maqedoni, Kosovė, Preshevė, Bujanoc e mė gjerė janė bėrė e bėhen me qėllim qė Serbia ta mban nėn kontroll ēėshtjen e kėtyre pjesėve duke aluduar qė t’i pengon nė shkėputjen e tyre dhe nė pavarsimin total. Nė kėtė drejtim Serbia ėshtė e lidhur drejtpėrsėdrejti me Rusinė e cila e mbėshtet ndėrkombėtarisht, financiarisht, ushtarakisht etj. Pos kėsaj ka edhe interesa strategjike qė Rusia tenton ta realizon pėrmes Serbisė, pėr tė mbetur nė Ballkan. Nė pėrgatitjen e kuadrove tė shėrbimit serb por edhe tė bashkėpunėtorėve tė shėrbimit serb nė vende tė ndryshme njė numėr tė vogėl e pėrgatitin edhe instruktorėt e lobit serbo-izraelit. Forma se si ėshtė duke u punuar pėr t’u arritur ky qėllim ėshtė e ngjashme me bisedimet e fshehta rreth Kosovės tė zhvilluara gjatė viteve ’97-’98.

    Kėto takime, siē kemi mėsuar nga dėshmitė e fundit nė Gjyqin e Hagės nuk janė mbajtur nė rrugėt zyrtare apo tė zakonshme politike por nė shtėpi tė fshehta private me njerėz tė shėrbimit sekret, siē ėshtė rasti me Ivica Stanishiqin, ish shef i sigurimit shtetėror. Edhe pse shumica e zyrtarėve serb tė policisė dhe shėrbimeve sekrete ėshtė dashur tė jenė vet me urdhėrdhėnės, disa prej tyre kanė marrė pjesė edhe nė masakra dhe ekzekutime masive, siē ėshtė rasti me Nikolla Shainoviqin, Sreten Llukiqin, gjeneral, i cili njė kohė ishte shef i forcave tė Ministrisė se Brendshme tė Serbisė, i cili ishte dekoruar nga Sllobodan Millosheviqi me urdhėrin e Flamurit Jugosllav tė rendit tė parė. Kėta ishin aktorėt kryesorė qė e udhėhoqėn operacionin pėr spastrimin e Kosovės nga popullsia shqiptare. Ishin pėrgjegjės edhe pėr masakrėn e Reēakut. Gjenerali i Ministrisė sė Brendshme Sreten Llukiq ishte pjesėmarrės edhe nė disa krime nė Bosnje mė 1992, nė Vishegrad (1995) dhe nė Srebrenicė. Kėta dhe pasuesit e tyre janė zyrtarėt me tė cilėt u bisedua rreth statusit tė Kosovės. Po ashtu, edhe sot po bisedohet me pasuesit e tyre rreth tė njėjtės ēėshtje – Kosovės.

    Forcat e sigurimit serb e kanė tėrhequr njė lev qė para Bashkėsisė Ndėrkombėtare e arsyeton dhe “stabilizon” ēėshtjen serbe nė pėrgjithėsi, me dėrgimin e Millosheviqit dhe disa drejtuesve ushtarakė nė Tribunalin e Hagės.

    Nė fakt serbėt pėrmes spekulimeve dhe lojėrave tė shėrbimit sekret tentojnė ta mbajnė gjendjen e tendosur nė Kosovė. Mirėpo, sidoqoftė mbledhja e Dejtonit ishte ajo qė e frenoi projektin e Serbisė sė Madhe. Shėrbimet sekrete serbe ishin dhe mbeten orkestruesit kryesorė ushtarakė dhe politikė tė destabilitetit tė situatės nė Bosnjė, Vojvodinė, Kosovė, Kosovė Lindore, Maqedoni etj. Para disa ditėsh, agjenturat serbe nė Shqipėri kanė shpėrndarė pamflete kundėr pavarėsisė sė Kosovės.

    Kėto shėrbime kanė angazhuar pėrmes lidhjeve serbe analistė dhe njerėz me autoritet nė gjithė arenėn ndėrkombtare pėr ta avancuar ēėshtjen serbe dhe pėr ta ngritur nė njė stabilitet politik. Nė kėtė kontekst ėshtė duke u shfrytėzuar lobi serb nė Evropė, nė Amerikė, institutet e ndryshme ndėrkombėtare, pėrkrahja politike e Rusisė, Kinės, Greqisė e vendeve tė tjera qė kanė simpati dhe miq si me Serbinė. Janė pėrdorur letra qarkore nga pala demokrate drejtuar pėrsonaliteteve mė tė mėdha me ndikim botėror si Kofi Anan, Kristofer, Solana etj.

    Nė anėn tjetėr nga po ato shėrbime ėshtė formuar e ashtuquajtura Armata Ēlirimtare Serbe pėr Kosovė e Metohi si krijesė ekstreme, pėr t’i arsyetuar veprimet ekstreme tė politikės interne serbe. Kjo organizatė siē kemi pėrmendur edhe mė parė ėshtė themeluar diku kah dhjetori i vitit 2000, ndėrsa si ide pėr themelimin e kėsaj organizate ėshtė diskutuar nė prillin e vitit 1999, ku janė mbajtur disa takime, dy prej tė cilave nė ndėrtesėn e Kėshillit Ekzekutiv nė Prishtinė. Nė kėtė mbledhje ishte pjesėmarrės edhe kryeshefi i UDB-sė pėr Kosovė, Mishko Llakoviq, ekspert i njohur pėr plane dhe analiza, pastaj Zoran Stajoviq dhe Xhafer Beiqi njėri prej udbashėve nė zė. Duke analizuar burimet informative tė shtypit, del se njėri ndėr anėtarėt e kėsaj organizate serbe ishte edhe Selim Goxhufi nga Prishtina, i cili ishte pjesėmarrės nė mbledhjen e tretė tė tė ashtuquajturės Armatė Kombėtare Serbe pėr Kosovė e Metohi.

    Pjesėtar tjetėr qė e ka ndihmuar kėtė organizatė ėshtė edhe Zoran Stijoviq ekspert i specializuar pėr propagandė dhe kundėrpropagandė kundėr shqiptarėve sidomos kundėr vijės patriotike. Ky me ekipin e vet, qė ėshtė i ngritur nė rrjet profesional e qė ėshtė aktual edhe pas tėrheqjes sė serbėve nga Kosova, nė mėnyrė tė pėrsosur e kanė kryer punėn e vet, duke ngjallur vėllavrasjen mes shqiptarėve, duke krijuar pėrēarje ndėrfetare, partiake e grupore, duke krijuar afera kundėr grupeve dhe individėve, duke propaganduar dobėsitė e rretheve tė caktuara, duke ngjallė urrejtjen ndėretnike, e shumė komplotė tė tjera.

    Njė rol tė veēantė nė tė ashtuquajturėn Armatė Kombėtare Serbe pėr Kosovė e Metohi e kanė luajtur edhe Xhafer Beqiri nga Podujeva, Mishko Llakoviq, Zoran Stoioviq, Radoslav Llukiqi, David Gaiq, Millan Llakoviq, Zoran Dragoviq, punėtorė tė MUP-it serb tė cilėt banonin dhe vepronin nė Beograd por me ftesė arrijnė mė 26 maj 1999. Siē u cek edhe mė lartė nė shumė dokumentacione, e ashtuquajtura Armata Kombėtare Serbe pėr Kosovė e Metohi, quhet edhe Ushtria pėr Ēlirimin e Jugut tė Serbisė. Disa nga pjesėtarėt e kėsaj armate rrinė nga njė kohė edhe nė Republikėn Serbe, nė Belinje e gjetkė duke i pėrfshirė kėtu edhe pjesėtarėt shqiptarė tė cilėt hyjnė ilegalisht kohė pas kohe nė Kosovė me detyra tė veēanta. Ata nė Kosovė rrijnė tek miqtė e tyre, qė njėherit janė edhe lidhje tė shėrbimit sekret tė MUP-it. Njė kohė kjo organizatė terroriste ėshtė quajtur Ushtria Ēlirimtare Serbe, mirėpo diku kah mesi i dhjetorit merr emrin Armata Ēlirimtare Serbe e Kosovės dhe Metohisė (SOA). Aksionet e para kjo oganizatė i ka ndėrmarrė nė korrik tė vitit 1999, kundėr pjesėtarėve tė minoritetit serb. Pjestarėt e kėsaj organizate ushtarake terroriste ishin tė njohur edhe nė luftėn e Bosnjės, Kroacisė, Kosovės dhe Maqedonisė, si mercenarė tė paguar, e njohin mirė linjėn e divizionit. Shumica e kėtyre pjesėtarėve janė ushtruar nga eprorėt e ”Beretave tė Kuqe”, formacion ky i cili llogaritet elitė nė ushtrinė jugosllave. Disa pjesėtarė tė tė ashtuquajturės Armatė Kombėtare Serbe janė sistemuar edhe nga ish formacioni ushtarak terrorist i frenkistėve, tė cilin e drejtonte Frenki Simatoviq. Kjo organizatė ka ndikim nė zhvillimet aktuale tė politikės serbe. Qė nga formimi e gjerė mė sot kjo organizate terroriste ka pasė edhe disa probleme tė brendshme por ka pasė pengesa nė zhvillimin e saj, mirėpo nė shumicėn e rasteve i ka ēeruar hesapet fizikisht me kundėrshtarė. Vetėm pse Monēillo Trajkoviq i sygjeron drejtuesit e SOA-sė pėr veprime tė pakontrolluara, 2-3 muaj mė vonė i pason njė aksident nė apartamentin e tij nė lagjen « Dardania » nė Prishtinė gjatė vitit 1999. Kjo organizatė kishte planifikuar tė ndėrmerr njė sulm nė Grackė tė Lypjanit tė shifruar « Sreb » (Drapėri), nė tė cilin u vranė 12 serbė. Ky sulm nga instruktorėt ushtarakė serbė ishte bėrė me qėllim qė tė fillon pėrpunimi i opinionit tė jashtėm duke i paraqitur serbėt viktima tė shqiptarėve, duke pasė pėr qėllim edhe tėrheqjen e vėmendjes sė opinionit nga krimet e mėdha serbe.

    S’do mend se dyshohet se edhe vrasja makabre e vrasjes sė serbėve nė autobusin nė Merdar derisa po vinin nė Kosovė ėshtė vepėr e kėsaj organizate.

    Kėtu e fillon aktivitetin e vet kjo organizatė famėkeqe terroriste tė cilės fare nuk po i kushtohet vėmendje as nga ndėrkombėtarėt e as nga vendorėt, disi ėshtė lėnė pas dore. Aksioni i ndėrmarrė nė Grackė tė Lipjanit s’ishte asgjė mė shumė se njė fillim i ri i kėsaj organizate. Pra ishte ajo periudhė kur e ashtuquajtura Ushtria Ēlirimtare e Serbisė po shndėrrohej nė Armatėn Kombėtare Serbe tė Kosovės e Metohisė. Nė kuadėr tė kėsaj armate, pos sektoreve tjera ekziston edhe sektori i “propagandės dhe agjitacionit”, siē pėrmendėm edhe mė herėt i pėrbėrė nga njerėz profesionistė rrjeti i tė cilėve e mbulon tėrė Kosovėn. Meqenėse pas njė kohe, aksionit tė ndėrmarrė nė Grackė tė Lipjanit fillon t’i dalė duēi, organet e sigurimit serb i burgosin disa nga kėta pjesėtarė (mė shumė edhe pėr t’i pėrpunuar rreth rastit) tė cilėt pas pak lirohen me anėn e njė amnestie.

    Ky formacion “ilegal” ushtarak, pos tjerash, ka pėr qėllim edhe krijimin e njė disidence antiqeveritare nga pėrkrahės tė Serbisė, si bėrthamė e ardhshme qė do tė pėrkrahė haptazi projektin serb nė gjeopolitikėn e re. Nė radhė tė dytė njerėzit e shėrbimeve sekrete tė kėsaj organizate ushtarake, kuptohet terroriste ka pėrgatitur kuadra tė zotėt, pėr tė zhvilluar luftė tė ftohtė nė Kosovė dhe pėrmes shėrbimeve sekrete qė ekzistojnė tek ne dhe shėrbimeve tė vendeve tė huaja qė veprojnė nė Kosovė. Kėta tė fundit duke i ushqyer me dezinformata, ndėrsa tė parėt me lansime dezinformative duke i cytur mes veti. Pėr kryerjen e kėtyre misioneve tė spiunazhit, instruktorėt e sipėrpėrmendur kanė satelitėt e tyre tė instaluar nė tė gjitha bazat tė cilėt janė mjaft funksional dhe trupat qė sillen rreth tyre (satelitėve) kanė arritur t’i ngacmojnė dhe t’i provokojnė shumė probleme makar edhe konflikte dhe kėrcėnime kufitare. Kėta bashkė me punėtorėt operativė serbė kanė pėrgatitur disa situata nė bashkėpunim edhe me shumė shqiptarė dhe zyrtarė ndėrkombėtarė disa ofera tė cilat kanė ndikuar jo pak nė psikologjinė, moralin dhe ndjenjat e popullit tonė. Siē ėshtė rasti i burgosjeve tė njėpasnjėshme tė komandantėve tė ish UĒK-sė dhe disa eprorėve tė TMK-sė e ngjashėm. Kėto grupe, qarqet serbe bashkė me instruktorėt e tė ashtuquajturės Armatė Kombėtare Serbe i kanė dėrguar me qendra tė specializuara agjenturore. Pasi t’i kryejnė kėto trajnime ata marrin detyra konkrete agjenturore, tė cilėt janė tė instaluar edhe nė Maqedoni, Mal tė Zi, Kosovė e vende tjera me ndikim nė rrjedhat nė politikėn ndėrkombėtare. Kėto baza spiunimi merren edhe me lansimin e informatave tė rreme, siē ėshtė rasti i informatės sė lansuar pėr 18 serbė e maqedonė tė plagosur nė Kosovė nė janar tė vitit 2002. Qėllimi i kėtij lansimi tė pabazė ishte qė tė konfirmohet gjendje alarmante e pasigurisė. Pas kėsaj vjen edhe deklarimi i Rada Trajkoviqit, kinse pėr ekzisitmin e varrezave masive tė serbėve nė Kosovė. Ky lansim u bė nga qarqet ruse, maqedone dhe serbe qė veprojnė nė Kosovė dhe Maqedoni. Incidenti i tillė nuk ka ndodhur dhe KFOR-i i hedhė poshtė tė gjitha lajmet me kėtė rast.

    Kėshtu ka ndodhur edhe me fshehjen e kufomave tė shqiptarėve tė vrarė e tė masakruar. Fshehja e gjurmėve tė krimit nė Kosovė ėshtė bėrė me urdhėr tė organeve mė tė larta serbe. Ėshtė urdhėruar qė tė mbyllen tė gjitha informacionet pėr opinionin publik nė rastin e frigoriferėve. Rasti, siē ėshtė thėnė edhe nga zyrtarėt, ishte deklaruar « sekret shtetėror ». Beogradi nė sy tė botės dhe para mediave botėrore ėshtė bėrė qyteti i varrezave masive me kufoma tė shqiptarėve. Nė kėtė aferė me dashje apo pa tė janė tė pėrzier krerėt e sigurimit tė shtetit serb si kreu i sektorit tė sigurimit publik tė Serbisė, gjenerali Gjorgjeviq, i cili njihet edhe si ēelėsi i kėtij problemi, pastaj Vladimir Gjorgjeviq, Dragan Kaleusha, kapiten, ministri i atėhershėm i punėve tė brendshme Vlajko Stojkoviq, gjenerali Radomir Markoviq etj.

    Pas gjithė kėsaj bashkėsia ndėrkombėtare tenton ta paraqesė Kosovėn qė nė tė ardhmen do tė jetė pjesė e ish RFJ-sė. Kjo ėshtė njė nėnshtrim i ri nga regjimi kriminal i Beogradit. Kjo do tė thotė se bashkėsia ndėrkombėtare i jep shanse tė tjera Serbisė pėr luftėra tė reja, pėr gjakderdhje tė reja, pėr krime tė reja. Edhe nė rastet e kriminelėve serbė nė Kosovė e gjetiu, dėshmitarėve shqiptarė, shėrbimi sekret u ka bėrė presion qė tė mos paraqiten nė gjykatė apo t’i tėrheqin aktpaditė kundėr ish pjesėtarėve tė UĒK-sė dhe njerėzve me influencė. Ē’ėshtė mė keq, kėto shėrbime kanė organizuar pastaj tėrheqjen e 90% tė tė dėnuarve serbė nga burgjet e Kosovės qė janė nėn mbikėqyrjen e bashkėsisė ndėrkombėtare. Pra, kanė arritur qė tė burgosurit serbė tė ikin (tė thyejnė burgun) etj., duke ikur nga burgu i Bondstillit, Mitrovicės, Prishtinės etj. « Ikjet » e njėpasnjėshme tė kriminelėve serbė nga burgjet tregojnė qartė se ēdokund shėrbimi sekret serb e ka ndikimin e vet. Nė njė periudhė shėrbimet sekrete informative kishin ndėrmarrė njė sulm kundėr mediave tė pavarura serbe, sepse ky ishte edhe njė cak pėrmes tė cilit kėto shėrbime e kontrollonin politikėn qė u konvenonte, normalisht nė tė shumtėn e rasteve pėrmes kėrcėnimeve tė “buta”.

    Armatimi i gjetur kohė pas kohe nė sasi tė mėdha nė tė gjitha enklavat si nė Graēanicė, Mitrovicėn e ndarė, Fushė Kosovė, Viti, Gorozhdec, Osojan etj., pėrbėjnė njė rrezik pėrmanent pėr ardhmėrinė e Kosovės e mė gjėrė. Edhe pėrkundėr presioneve, institucionet siē janė armata dhe policia, shėrbimet sekrete e disa digastere tjera informative serbe, pos qė ėshtė ndėrruar kreu i kėtyre shėrbimeve, nuk ėshtė ndėrruar as redigjuar strategjia dhe qėllimi i tyre. Pėrkundrazi, kėto shėrbime kanė krijuar njė strategji tė re nė kuadėr tė realitetit tė ri gjeostrategjik tė Evropės sė Bashkuar dhe ndėrrimeve tė fundit qė po ndodhin nė Ballkan, Europė e mė gjėrė. Nė kėtė drejtim nė realizimin e kėtyre projekteve u kanė ndihmuar mjaft edhe shėrbimet e spiunazhit botėror, por edhe linjat diplomatike botėrore qė kishin dhe kanė simpati ndaj Serbisė. Se ėshtė kėshtu, tregon edhe fakti se nė enklavat serbe ku janė tė grumbulluar serbėt pushteti nė tė gjitha sferat ėshtė paralel, gjykatat janė duke funksionuar paralelisht, por edhe policia qė ka njė mandat tė qėndrueshėm para Bashkėsisė Ndėrkombėtare duke filluar qė nga Rojet e Urės e deri te e ashtuquajtura Armata Kombėtare Serbe pėr Kosovė e Metohi. Edhe pse disa nga ndėrkombėtarėt janė duke punuar nė kėtė drejtim, kėto fenomene janė duke vazhduar tė jenė prezente edhe mė tutje duke mos e lėnė anash as prezencėn e pėrfaqėsuesve serbė nė Parlamentin e Kosovės tė cilėt kanė qėllime bojkotuese, dezertuese, e qėllime tjera qė nuk ēojnė nė rregullimin e ēėshtjes sė Kosovės dhe bashkėjetesės, duke mos u shkėputur pėr asnjė ēast nga Qeveria e Beogradit. Nė kėtė kontekst bashkėsia ndėrkombėtare UNMIK-u, SHPK-ja, gjykatat etj., janė treguar shumė dorėlirė nė kėtė drejtim, dhe serbėt tė cilėt bien ndesh me ligjet, lėre qė nuk merren nė pėrgjegjėsi por janė tė privilegjuar. Ligjet nė Kosovė kanė dy kute: kutin ndaj shqiptarėve sidomos ndaj ēlirimtarėve (pjesėtarėve tė UĒK-sė) tė cilėt tani pėr tani nga « ligji » janė mė tė pakursyerit nė botė dhe kuti ndaj serbėve dhe disa servilėve tė shėrbimeve serbe tė cilėt janė mė shumė se tė privilegjuar. Policia tenton ta arreston Millan Ivanoviqin nė Mitrovicė pėr « marifetet » qė i ka bėrė, duke filluar nga rrahjet dhe plagosjet e dhjetėra pjesėtarėve tė KFOR-it dhe policisė ndėrkombėtare, e deri tek vrasjet e organizuara, iu la hapėsirė pėr t’u larguar sepse ai lajmėrohet mė parė nga shėrbimet sekrete tė linjave tė ndryshme dhe largohet pa tė keqe.

    Kurse nė anėn tjetėr arrestohet njėri nga komandantėt mė nė zė gjenerali Rrustem Mustafa (Remi) nė pikė tė ditės. Kėtu duhet cekur se shėrbimet sekrete serbe duke i pėrfshirė kėtu edhe ato tė MUP-it, policisė e resoreve tjera, janė duke e bėrė njė luftė mediale kundėr njerėzve tė UĒK-sė, tė TMK-sė dhe njerėzve me autoritet dhe potencial kombėtar. E qė bota e qytetėruar nė shumė raste e ka gėlltitur kėtė propagandė tė ashpėr, tė pabarabartė dhe aspak tė vėrtetė. Nė bazė tė kėsaj propagande janė arrestuar shumė nga komandantėt e UĒK-sė dhe TMK-sė me akuzat kinse kanė vrarė shqiptarė. Vallė cili nga ekzekutorėt serbė e shqiptarė u arrestua pėr mijėra krime qė ndodhėn nė Kosovė, pėr mijėra dhunime, pėr djegie dhe shkatėrrim masive tė pasurisė? Pse disa nga kriminelėt shqipfolės si Muharrem Ibraj e kalibra tė tjerė si ky tė cilėt kanė marrė pjesė nė shumė krime, dhunime e torturime qė si njeh mendja njerėzore, sillen lirshėm? Ata kanė dosje, janė tė njohur nė masakrėn e Belegut, Mejės, Gjakovės, Lybeniqit, Bishtazhinit, etj. Janė tė ditur vrasėsit qė bėnė krime pas tėrheqjes sė forcave serbe, por para kėtyre akteve heshtet, veprohet dhe punohet nė “ligj” kundėr eprorėve tė UĒK-sė dhe TMK-sė qė nuk ėshtė asgjė mė shumė se diskriminim i njė klase tė shoqėrisė, duke ia cenuar edhe tė drejtat elementare.

    Shpesh kanė pyetur mediat vendase, kujt i shėrben SHIK-u nė Kosovė e kurrė nuk kanė pyetur kujt i shėrben UDB-ja nė Kosovė d.m.th. dikujt nga ne i pengon shėrbimi vendor ndėrsa ai serb nuk e frikėson fare. Kjo ėshtė lufta speciale qė bėn sigurimi serb.

    Vrasjet e njė varg udhėheqėsish ushtarakė, politikė, policorė por edhe paramilitarė qė kanė vepruar nė Kosovė, Bosnjė, Kroaci, Maqedoni, Preshevė etj., nga shėrbimet sekrete serbe pėr t’i zhdukur gjurmėt e krimeve dhe politikėn diskriminuese qė ka udhėhequr Serbia ndaj popujve joserbė nė ish Jugosllavi, ėshtė njė luftė e re e shėrbimit serb nė vetvete.

    Dekadėn e fundit, Millosheviq, shėrbimin sekret e ka pėrdorur pėr zhdukjen e rivalėvė tė vet dhe pėr mbjelljen e frikės nga terrorizmi shtetėror se tė padėgjueshmit dhe tė dyshimtėt i pret vdekja pa marrė parasysh pozitėn e tyre. Pėrmes kėtij klubi sekret, Millosheviq, ka arritur t’i asgjėsojė shumė dėshmitarė tė Hagės para se tė dėrgoheshin atje. Siē duket ndeshja mes forcave nacionaliste serbe dhe atyre komuniste pėr marrjen e pushtetit dhe kontrollimin e nėntokės serbe ėshtė duke u zhvilluar nė tė gjitha ish republikat serbe. Kėto janė disa nga arsyet e shumta tė fillimit tė luftės dhe likuidimit tė krerėve shtetėrorė nė Serbi.

    Dora e hekurt e Millosheviqit dhe lidhjet zinxhirore tė klubit sekret tė tij kishte bėrė edhe njė varg likuidimesh tė shtetasve tė Malit tė Zi, duke filluar nga Zhelko Razhnjatoviq – Arkani, i cili kishte qenė njėri nga njerėzit mė tė fuqishėm tė nėntokės serbe dhe klubi i Millosheviqit e kishte pėrdorur pėr realizimin e planeve tė veta, pastaj Pavle Bullatoviq. Pos kėtyre tė dyve, janė vrarė edhe shtetasit e Malit tė Zi qė kishin pozita tė ndryshme nė shoqėri si Nikēeviē, Ēosoviē, Jovanoviē etj.

    Arkani ishte ndėr kriminelėt mė tė njohur tė Ballkanit. Ishte pjesėmarrės nė krimet monstruoze nė Kroaci, Bosnjė, Kosovė, etj. Kishte kryer edhe disa vrasje politike nė Serbi, me urdhėr tė Millosheviqit dhe njerėzve tė tij. Kishte organizuar trazira nė shumė territore tė ish Jugosllavisė prandaj edhe u vra nga njerėzit e Millosheviqit pėr tė zhdukur gjurmė tė shumta qė ishin dėshmi e fortė pėr Millosheviqin.

    Padyshim se vrasja e Arkanit, njėrit nga shefat kryesorė tė nėntokės serbe, i njohur pėr mafiozitet e kontrabandė tė tė gjitha natyrave ėshtė njėra ndėr vrasjet enigmatike por edhe me njė prapavijė tė thellė politike.

    Gazetat e ndryshme evropiane dhe botėrore si dhe disa agjensi tė lajmeve si «Beta», «Der Spiegel» etj., Arkanin e radhisin nė radhėn e njerėzve mė influentė, ekzekutues tė pėrkryer, qė ka punuar pėr nėntokėn serbe si dhe pėr shėrbimet sekrete tė UDB-sė, siē ishin edhe vrasėsit tjerė tė caktuar nga UDB-ja si Gjorgje Bozhoviq, Gishka, Rade Ēahoviē, Ēenta, Ratko Gjokiq, Luba Zemunaē dhe Dragan Malsheviq – Tapi. Ky grup i kriminelėve tė pėrgatitur nga shėrbimet e kundėrzbulimit serb tė KOS-it ushtarak serb dhe shėrbimit sekret serb pėr qėllime tashmė tė njohura tė realizimit tė planeve nė botėn e jashtme nė pėrputhshmėri me diplomacinė serbe e cila ishte kurdoherė e koordinuar me atė ruse. Arkani dhe grupi i lartėcekur kishin lidhje me njerėzit (shefat) e shėrbimit kontrainformativ tė resorit pėr emigracion tė SPB-sė sė Serbisė. Arkanit njė ndihmesė nė afirmimin e tij ia kishte dhėnė Jovica Stanishiq, njėri nga shefat e zyrės sė sipėr shėnuar, e qė kjo zyrė kishte njė rrjet tė bollshėm tė bashkėpunėtorėve, nė mesin e tyre edhe disa shqiptarė.

    Arkani qė nė vitin 1973 ishte inkuadruar nė shėrbimin e UDB-sė, nė resorin jashtė vendi, ku kishte kryer njė varg vrasjesh, kuptohet me detyra tė UDB-sė.

    Pėr ta zgjeruar dhe fuqizuar zyrėn e lartėcekur SPB-ja serbe fillon tė ndėrton lidhje dhe kontakte tė rregullta me emigracionin ēetnik nė diasporė. Kėtu, derisa shėrbimet arrijnė ta stabilizojnė kėtė linjė ndeshen dy rryma tė shėrbimeve: ajo komuniste qė kishte lidhje dhe influencė nė Komitetin Qendror tė atėhershėm dhe ajo liberale apo radikale e pėrbėrė nga njerėz qė anonin kah avancimi i republikave prej kah ishin tė deleguar dhe qė punonin me shėrbimet shtetėrore tė shteteve tė ndryshme. (Kėtu bėnin pjesė njerėzit me orientim tė djathtė, akademikėt e ndryshėm, njerėzit me bindje dhe pikėpamje jo komuniste, rryma rankoviqiane etj.) Kėtė e vėrtetojnė edhe shumė raporte tė BND-sė tė cituar nėpėr disa gazeta tė kohės nė tė cilat edhe jam bazuar. Nė vitin 1985 Arkani burgoset nė Zvicėr pėr shkak tė njė plaēkitjeje tė madhe ku pas pak kohe arrin tė ikė dhe pėrsėri kthehet nė Frankfurt. Pas kthimit nė Frankfurt, Arkani arrin ta plaēkitė njė dyēan tė arit, ku gjatė tėrheqjes merr njė plagė tė rėndė nga pronari i dyēanit, i cili e kishte goditur me njė mjet tė fortė. Arkani kishte pesė fėmijė jashtėmartesorė. Mė 1998 kthehet nė Beograd. Arkani gjatė viteve tė 80-ta ishte bixhozxhi i pasionuar. Fillimisht ishte martuar me malazezen Natalia Martinoviq. Ka punuar si bodiguard nė diskotekėn «Amadeus». Meqenėse Jugosllavia kishte marrė dimensionet e pėrmbysjes dhe shkatėrrimit dhe ndihej era e luftės qytetare, shėrbimet sekrete serbe kishin pėrgatitur njė plan qė kishte detyra tė veēanta, pėr ta marrė nėntokėn nėpėr vatrat e luftės nė ish Jugosllavi. Ky adut i shėrbimit sekret serb, ishte mėnyra mė e mirė pėr t’i kontrolluar lėvizjet e armatosura sepse tė gjitha operacionet kryheshin nga mafia e nėntokės. Kėshtu, koordinatorė pėr mbikqyrjen e fushatave luftarake tė ndėrmarra nga e ashtuquajtura Armatė Popullore e Jugosllavisė, ishin caktuar shefi i kabinetit tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė Serbisė Tomisllav Simoviq dhe elektroinxhinieri Dobrilla Gaiq. Kėta tė dy i kontrolluan edhe veprimet e formacioneve paraushtarake. Tė gjitha burimet e deritashme tė publikuara dhe tė papublikuara tregojnė se kėtė organizim e ka udhėhequr dhe kordinuar ndihmės sekretari i atėhershėm i SPB-sė republikane tė Serbisė Radovan Stoiqiq (Baxha) dhe ndihmėsi i tij Franko Simatoviq (Frenki), i cili nė Kosovė me formacionin e tij tė « frenkistėve » ka bėrė krime tė mėdha. Kuptohet tė dy kėto pika I kontrollonte shefi I atėhershėm I SPB-sė Jovica Stanishiq.

    Arkan, me pėrkrahjen e Millosheviqit kishte arritur tė bėhet njėri nga kriminelėt dhe vrasėsit mė tė mėdhenj nė Ballkan. Nė vitin 1990 angazhohet rreth mbledhjes sė vullnetarėve dhe pėrgatitjes sė tyre pėr luftė. Nė vitin 1992 zgjedhet deputet nė kryesinė e Kuvendit tė Serbisė. Ishte pjesėmarrės nė luftėn e Bosnjės, Kroacisė dhe Kosovės. Kah binte Arkani mbillej vdekja kolektive - ishte mortaja e kohės sė re. Bėnte pjesė nė rrethin e ngushtė tė njerėzve tė Millosheviqit. Arkani ishte i ndjekur nga policia ndėrkombėtare (Interpol) pėr shkak tė veprave tė shumta tė kryera nė vende tė ndryshme tė Evropės. Pas shpėrthimit tė luftės nė ish Jugosllavi formon njėsinė e vet “Tigrat” njėsi kjo qė ka bėrė krime tė shumta gjatė luftės nė Bosnjė. Kuptohet, kėtė njėsi paramilitare, Millosheviqi dhe klani i tij policoro-ushtarak e organizuan edhe nė Kosovė.

    Duhet cekur se Arkani ishte i pėrzier edhe nė biznese tė hapta si nė kontabandėn e naftės, shitblerjen e armėve, shitblerjen e mallėrave tė ndryshme gjatė periudhės sė sanksioneve ekonomike kundėr Jugosllavisė. Arkani kishte lidhje tė forta me disa shqiptarė dhe e kishte tė zhvilluar shumė kontrabandėn me naftė, cigare etj., si dhe biznese tjera tė palejueshme. Disa shqiptarėve me tė cilėt kishte lidhje Arkani u kishte dhuruar edhe armė tė shtrenjta tė flakėruara nė serm.

    Arkani ishte udhėheqės i klubit “Red Star” dhe mė vonė e kishte blerė klubin e quajtur “Obiliq”. Kishte shumė dyqane, firma etj. Ishte i lidhur edhe me kriminelin serb qė vepronte nė Bosnje, Karaxhiq, dhe me gjeneralin e ushtrisė Mladiq. Arkani ishte drejtues i policisė paramilitare serbe tė Millosheviqit. Kishte bėrė krime kundėr njerėzimit, sidomos nė Bosnjė e Kosovė, ku i ka drejtuar aksionet e paramilitarėve serbė. Ai ishte pėrgjegjės pėr masakra, represion, gjenocid si dhe pėr deportimin e dhunshėm tė shqiptarėve tė Kosovės. Arkani kishte tė ndėrtuar njė kamp stėrvitjeje nė Mitrovicė dhe njė nė Fushė Kosovė, prej ku i ndėrmerrnin aksionet nė tėrė Kosovėn. Ai qėndroi njė kohė nė Hotel «Grand» nė Prishtinė bashkė me njėsinė e «Tigrave» .

    Arkani e kishte mbėshtetuar Milo Gjukanoviqin edhe pse ky i fundit ia kishte kthyer shpinėn Millosheviqit, pėr ēka, siē thuhet, Millosheviq ishte i brengosur. Arkani kishte lidhje tė mira edhe me Zoran Gjingjiqin. Ėshtė e ēuditshme afria politike e Gjingjiqit me liderin shqiptar Fatos Nano.

    Vlen tė pėrmendet se bandat e Zani Qaushit tė Vlorės dhe disa kriminelėve qė vepronin nė Shqipėri, tė cilėt e shkatėrruan Shqipėrinė pėrmes atyre shqiptarėve qė kishin lidhje me Arkanin, me ndihmėn e kėtij tė fundit dhe formacioneve paramilitare e destabilizuan dhe goditėn rėndė Shqipėrinė.

    Arkani mė vonė kishte ndihmuar nė formimin e Partisė sė Unionit Serb, prapa tė cilės qėndronte. E drejtonte tė ashtuquajturėn Gardė Vullnetare Serbe, e cila kryente detyra speciale edhe pse zyrtarisht ishte demobilizuar pas mbarimit tė luftės.

    Megjithatė, si person me besueshmėri tė lartė, Mira Markoviq kishte kėrkuar nga Arkani disa herė qė t’i shpėrndanė protestat e organizuara kundėr Millosheviqit nė Beograd, kur punėtorėt e shėrbimit sekret tė linjės sė Millosheviqit kishin mbyllur pothuajse tė gjitha mediat e pavarura dhe radiotelevizionet pėr ta paraqitur gjendjen nė Serbi ashtu si u ka konvenuar atyre, pėr ēka opozita kishte bėrė demostrata dhe ishte ankuar nė Bashkėsinė Evropiane.

    Arkani ishte i kėrkuar edhe nga Tribulani i Hagės, pėr ēka gjykatėsi ndėrkombėtar pėr krime lufte nė Hagė, Luiz Arbur, nė vitin 1997, ia kishte ngritur aktakuzėn pėr krime lufte. Ndėrsa gazeta “Vjesti” e datės 17 janar 2000, shkruan se Arkani i kishte ofruar Tribunalit tė Hagės fakte pėr gjykimin e Millosheviqit.

    Zhelko Razhnjatoviq – Arkan (48) u vra, mė 15 janar 2000, me armė zjarri, nė njė kthinė tė Hotelit «Intercontinental» nė Beograd bashkė me dy truprojet e tij, Milenko Mandiq - Manda dhe Dragan Gaiq.

    Pas vrasjes sė Arkanit, pjesėtarėt e policisė sekrete serbe kishin arritur t’i kapin disa nga personat qė kishin marrė pjesė nė vrasje. Kėta ishin pjesėtarė tė policisė serbe si Dobroslav Gavriq (23), pastaj inspektori i policisė beogradase Dejan Pituliq dhe Vujadin Kėrstiq. Gavriq e kishte mbaruar shkollėn e mesme tė punėve tė brendshme mė 1996 dhe kishte punuar si polic nė Brigadėn e Policisė nė Beograd. Pituliq i lindur nė Istog, kishte mbaruar shkollėn e mesme policore nė Beograd, punonte si polic nė sektorin e punėve tė brendshme nė Beograd, mirėpo ishte i larguar nga detyra pėr sjellje tė dobėta. Kėrstiq i lindur nė Zvornik, ishte i njohur pėr policinė serbe si person qė kishte kryer njė varg veprash tė ndaluara. Inspektorati i Beogradit kishte ngritur procedurėn e ndjekjes penale edhe ndaj Dragan Nikoliq (33) i quajtur GAI, Branko Jevtoviq nga Beogradi, i quajtur «Jorgo» dhe Milan Gjuriq (28) tė dyshimtė pėr pjesėmarrje nė vrasjen e Arkanit.

    Pėr t’i dezorientuar hetimet e atėhershme dhe opinionin, njerėzit e afėrt tė Arkanit kishin deklaruar se shėrbimet sekrete tė shqiptarėve tė Kosovės kishin dhėnė mbi katėr milion marka pėr vrasjen e tij.

    Nė pėrgatitjen e vrasjes sė Arkanit thuhet se ishte pjesėmarrės edhe djali i Sllobodan Millosheviqit, Marko, i cili kishte pasė njė varg problemesh nė aspektin e nėntokės dhe biznesit tė rrjedhave tė mėdha serbe. Pas zėnkave tė ndėrsjella, Arkani i kishte vėnė nė dispozicion pesė milion marka gjermane pėr vrasjen e Marko Millosheviqit.

    Arkani kishte patur njė konfrontim tė haptė edhe me Dragan Tomiqin, ministėr i Rafinerisė sė Naftės dhe Gazit nė qeverinė serbe. Tomiq, punonte nė linjat e zeza me djalin e Millosheviqit, Markon, nė importin dhe eksportin e derivateve nė Serbi dhe jashtė saj.

    Ky historik i gjatė i veprimtarisė sė Arkanit ėshtė paraqitur pėr t’i kthjelluar sado pak arsyet pse ka ardhur deri te vrasja e tij edhe pse ishte njėri ndėr personat e fuqishėm tė shtetit serb. Gjithsesi, vrasja e Arkanit dhe njerėzve si Arkani, tė niveleve shtetėrore kanė karakter politik.



    Vrasja e Ministrit tė Mbrojtjes tė Federatės Jugosllave Pavle Bullatoviq nė restorantin «Rad» nė muajin shkurt tė vitit 2000, vetėm tri javė pas vrasjes sė Arkanit, ėshtė bėrė pėr qėllime politike. Duhet vėnė nė dukje se Bullatoviq dhe Arkani ishin kushėrinj. Bullatoviq ishte bėrė pengesė pėr Millosheviqin nė shumė ēėshtje strategjike nė Mal tė Zi. Nė fakt ishte paraparė qė nė vend tė Bullatoviqit tė vinte Dragolub Ojdaniq, kurse Bullatoviq tė zėvendėsonte Vuk Obradoviqin nė vendin e drejtorit tė YU Garant Bankės. Kjo bankė ėshtė e njohur pėr rrethet e ndryshme tė qarqeve ushtarake serbe por edhe evropiane pėrmes tė cilės vetėm gjatė vitit 2000 kanė kaluar mbi pesėmbėdhjetė miliardė deviza tė ndryshme tė dedikuara pėr fondet e ushtrisė serbe dhe malazeze. Bullatoviq kishte ndikuar nė pengimin e ndėrhyrjes ushtarake nė Mal tė Zi, qė ishte njė pengesė e dukshme nė planet e Millosheviqit pėr fillimin e luftės qytetare nė Mal tė Zi, me qėllim tė ndėrhyrjes sė pastajme ushtarake atje, pėr tė stabilizuar linjėn socialiste (pro serbe). Faktikisht Bullatoviq ishte njėri ndėr ata qė dėshironte t’i mbyllte tė gjitha problemet e serbėve me Tribunalin e Hagės rreth krimeve tė luftės nė Bosnjė, Kroaci dhe Kosovė.

    Vrasja e Bullatoviqit ishte bėrė edhe pėr ta hequr qafe si rival politik tė linjės sė tyre dhe pastaj pėr ta pėrdorur vrasjen e tij pėr qėllime politike pėr tė shkaktuar trazira. Ai mund tė jetė vrarė edhe pėr arsyen se bėnte pjesė nė elitėn e shtetit dhe ka ditur shumė pėr veprimet inkriminuese, kėshtu qė pėrmes kėsaj vrasje kanė tentuar acarojnė marrėdhėniet me Malin e Zi dhe Serbinė. Bullatoviq gjatė kohės sė luftėrave mes Serbisė, Bosnjės dhe Kroacisė ishte ministėr i Punėve tė Brendshme pėr Malin e Zi. Ishte i afėrt me Karaxhiqin dhe Ratko Mlladiqin. Si duket kishte lidhje familjare edhe me shefin e nėntogės beogradase Dragan Ashanin, i cili kishte arritur tė organizon trazirat nė Mal tė Zi, pas ardhjes nė pushtet tė Milo Gjukanoviqit, nė janar tė vitit 1998. Ka edhe variante tė ndryshme se Bullatoviq ka organizuar njėsi paraushtarake nė Mal tė Zi. Nė disa qarqe thuhet se kjo vrasje, e cila ndodhi pas vrasjes sė Arkanit, ishte bėrė edhe pėr frikėsime politike. Menjėherė pas vrasjes nė vend tė tij ėshtė propozuar tė kalon kryeshefi i Shtabit Qendor tė UJ-sė, gjenerali i armatės Dragolub Ojdaniq. Bullatoviq ishte i ngarkuar pėr vrasjen dhe shkatėrrimin si dhe mbajtjen nėn presione tė dėshmitarėve qė kanė qenė pjesėmarrės nė krime lufte nė Kosovė e Bosnjė.

    Vrasja e Bullatoviqit tregon qartė se ka kohė qė ka filluar njė luftė e ashpėr mes dy njėsive tė ish federatės jugosllave. Nė atentatin kundėr Bullatoviqit ėshtė plagosur edhe drejtori i «YU Garant Bank» Vuk Obradoviq si dhe shefi i restorantit Mirko Knezheviq. Bullatoviq kishte gradėn shkencore magjistėr dhe mė se dhjetė vjet ishte nė udhėheqjen e lartė tė Malit tė Zi.

    Vrasjet e tilla tregojnė qartė se Serbia nuk e ka tė sigurtė stabilitetin e tė ardhmes. Kjo vrasje nė momentet mė kritike tė Serbisė ėshtė mjaft domethėnėse dhe tregon se vrasjet politike nė kėtė vend s`kanė tė ndalur. E ky ėshtė njė tregues i qartė se Serbia ėshtė njėra ndėr vendet e Evropės ku vriten funksionarėt dhe liderėt e shtetit.

    Sipas shkrimeve nė shtypit serb, Bullatoviq ka qenė nė listėn e Tribunalit tė Hagės dhe nga kjo rrjedh se ai ėshtė vrarė nga shėrbimi sekret (personal) i Sllobodan Millosheviqit, pėr t’i humbur gjurmėt e dėshmive pėr krime lufte qė janė bėrė gjatė viteve 1998-1999 nė Kosovė. Kėtė tė dhėnė e ka paraqitur agjensia informative ”SENSE” mė 9 shkurt 2000. Ndėrsa e ka demantuar po tė njėjtėn ditė agjensia e lajmeve «Beta» duke u bazuar nė burimet e Tribunalit tė Hagės, konkretisht nė tė dhėnat e marra nga zėdhėnėsi i Tribunalit, Dzhim Lendjel. Mirėpo burimet informative malazeze tregojnė se Bullatoviq ishte i pėrzier edhe nė disa afera tė tjera tė cilave nuk u japin emėr. Bullatoviq kishte lidhje tė forta me qeverinė ruse.

    Gjatė viteve tė fundit nė Beograd kanė ndodhur njė varg vrasjesh tė funksionarėve tė lartė tė shtetit serb si Radovan Stoiēiq – Bagja, ndihmės i shefit tė punėve tė brendshme; Zoran Todoroviq – Kundak, sekretar gjeneral nė ish Jugosllavi, biznismen nė zė; Vllada Kovaēeviq – Tref, biznismen i njohur, njeri i afėrt i Marko Millosheviqit; Radoica Nikēeviq biznismen nė zė, lidhje e ngushtė e Millosheviqit, punėtor i sigurimit shtetėror; Goran Vukoviq shef pėr ēėshtje kriminale; Branisllav Matiq – Beli, biznismen, i njohur edhe si shef i gardės vullnetare paraushtarake serbe; Aleksandėr Knezheviq ishte ndėr yjet e rinj ndėr mė tė fuqishmit e nėntokės serbe i vrarė nė lokalet e hotelit “Hajat”; Rade Ēaldoviq – Ēenta, i njohur si bos i vjetėr i nėntokės serbe, bashkėpunėtor i shquar i UDB-sė; person i linjave tė afėrta tė Millosheviqit, Miroslav Bizhiē – Bizha, detektiv privat, ish polic; Sllavko Ēuruvija, gazetar i vrarė para fillimit tė bombardimeve tė NATO-s etj. Kurse shumica e tė tjerėve pas mbarimit tė luftės nė Bosnjė dhe Kroaci, pėr tė mbuluar dhe zhdukur shumė gjurmė financiare, informative, kriminale etj., tė shefave tė tyre. Po ashtu Radovan Stoiēiq, nėnshef i policisė serbe, ėshtė vrarė nė vitin 1997 nė njė restorant tė Beogradit. Emri i tij ėshtė i lidhur ngushtė me tragjeditė e ndodhura gjatė luftės nė Kroaci. Zoran Sijan, ish lider i njė grupi tė organizuar mafioz, i njohur gati si Arkani, ishte vrarė po ashtu nė rrethana misterioze.

    Kėtu duhet cekur se policia serbe ėshtė e inkriminuar edhe nė njė varg vrasjesh, siē ėshtė rasti i vrasjes sė katėr pjesėtarėve tė partisė sė SPO-sė, si dhe tentimvrasja e kryetarit tė kėsaj partie nė rrugėn magjistrale tė Ibrit. Nė kėtė atentat tė katėrfishtė ishte e pėrzier direkt policia serbe.

    Shėrbimi sekret i Millosheviqit e kishte likuiduar edhe Zoran Stefanoviqin, krah i djathtė i Arkanit dhe shėrbimeve serbe. Stefanoviq e drejtonte grupin e vrasėsve tė specializuar pėr likuidimin dhe diciplinimin e kundėrshtarėve politikė tė Millosheviqit. Tė dy ishin bashkėpunėtorė tė fshehtė tė Sekretariatit Federativ tė Punėve tė Brendshme, por bashkėpunonin ngushtė edhe me njerėz tė caktuar tė KOS-it ushtarak serb. Arkanin kėto shėrbime e kanė pėrdorur pėr nxitjen e konflikteve tė armatosura nė Kroaci, Bosnjė dhe Hercegovinė.

    Padėgjueshmėria ndaj Millosheviqit, sidomos e njerėzve qė kishin pozita nė Serbi, ishte vdekje. Njė gjė e tillė e priti edhe Nenad Miroviqin, funksionar i lartė dhe reformator nga Vojvodina, i cili sipas versionit formal tė policisė kishte bėrė «vetėvrasje» nė njė hotel nė Segedin tė Hungarisė. Vdekja e tij e mistershme tregon qartė se ia kishte «trubulluar ujin» shėrbimit sekret tė Millosheviqit. “Miroviq kishte bėrė vetėvrasje” dhe dosja e tij me urdhėr intern ishte mbyllur pa patur nevojė pėr hetime tė mėtutjeshme.

    Nė rrethana enigmatike para shtėpisė sė tij nė Beograd u zhduk edhe Ivan Stamboliq, politikan, nacionalist serb nė zė, ish kryetar serb, dinte shumė pėr klanet e Millosheviqit dhe pėr veprimet sekrete tė ndėrmarra kohė pas kohe kundėr rivalėve tė tij pėr ta mbrojtur fronin e kryetarit. E kishte ndihmuar ardhjen e Millosheviqit nė pushtet nė fund tė viteve tė 80-ta. Vlen tė ceket se dinastia e Stamboliqėve ėshtė e njohur nė mbarė opinionin e ish Jugosllavisė.

    Stamboliq u zhduk mė 25 korrik ’00, para zgjedhjeve presidenciale tė shtatorit, ndėrsa paraprakisht forcat e errėta tė Millosheviqt e kishin detyruar tė tėrhiqet nga skena politike nė Serbi, pasi qė kishte dalė kundėr kėtij tė fundit.

    Nė vazhdėn e likuidimit tė njerėzve me influencė, qarqet sekrete tė Millosheviqit, kishin planifikuar edhe vrasjen e Vuk Drashkoviqit, njėrit nga liderėt serbė qė e kishte kundėrshtuar haptazi politikėn e Millosheviqit. Drashkoviqin tentuan ta vrasin me armė zjarri ne apartamentin e tij nė qytetin bregdetar malazez tė Budvės. Ai ishte plagosur nė pritėn e atentatorėve por kishte shpėtuar. Lidhur me kėtė rast policia serbe kishte arrestuar Goran Miatoviq (30), Danko Nikoliq (29) dhe Jovan Rustiq (25), tė dyshuar pėr pjesėmarrje nė tentim-vrasjen dhe plagosjen e Drashkoviqit nė gushtin e vitit 2001.

    Mė 10 qershor 2002, nė Beograd u vra edhe ndihmės shefi i resorit tė sigurimit publik tė MPB-sė sė Serbisė, Boshko Buho. I takonte vendi i tretė nė hierarkinė policore tė Serbisė. Ishte i lindur nė Kroaci nė vitin 1959. Pas shpėrthimit tė luftės nė Kroaci ishte arratisur nė Beograd. Nė vitin 1998 ishte emėruar shef i njė brigade tė policisė nė Beograd, e cila numėronte 70 pjesėtarė, kryesisht tė specializuar pėr shtypjen e kryengritjeve. Ky njėsit nė vitin 1999 u stacionua nė Kosovė.

    Buho kishte qėndruar gjatė luftės nė Kosovė, pėrfshi edhe periudhėn e bombardimeve tė NATO-s kundėr caqeve serbe, ku edhe ishte plagosur nė njė aksion tė ndėrmarrė kundėr forcave tė UĒK-sė nė vitin 1999. Ka ditur mirė edhe pėr transferimin e kufomave tė shqiptarėve nga Kosova pėr nė Serbi, me qėllim tė humbjes sė gjurmėve tė krimeve. Vrasja e Buhės kishte ndodhur nė bregun e Savės nė orėt e hershme tė mėngjesit, ku ai kishte shkuar privatisht dhe pa truproje.

    Nė vjeshtėn e vitit 2000, Buho ishte njėri ndėr aktorėt e ngjarjeve dramatike gjatė demonstratave tė organizuara kundėr Millosheviqit. Buho pasi kishte vėrejtur se Millosheviqit iu kishte luhatur pozita, bėnte politikė tė dyfishtė. Ai kishte arritur njė marrėveshje me minatorėt e Kollumbarės, tė cilėt kishin hyrė nė grevė kundėr politikės sė Millosheviqit, edhe pse Millosheviq kishte urdhėruar Buhėn qė t’i nxjerrė me dhunė nga miniera. Po ashtu, edhe mė 5 tetor, kur u bė e qartė se vetėm me gjakderdhje mund tė ndalej depėrtimimi i demonstruesve nė ndėrtesėn e parlamentit, me negociata tė paqarta me zėvendėsministrin e sotėm serb, Nebojsha Ēoviq u arrit marrėveshja pėr tėrheqjen e pjesėrishme tė policisė serbe.

    Njė veprim i tillė ishte sinjal i qartė pėr Millosheviqin se aparati i sigurisė, e para sė gjithash, ushtria nė krye me Pavkoviqin, u pėrshėndetėn nė heshtje me Millosheviqin, i cili ishte i izoluar nė vilėn e tij nė Dedinje. Pra Boshko Buho kishte njė rol tė veēantė dhe sekret nė rrėzimin e Millosheviqit. Megjithatė, atij iu lejua tė vazhdon karrierėn e tij nė polici. Buho nė fillim tė vitit 2001 ishte emėruar kryesues i Sekretariatit pėr Punė tė Brendshme nė Beograd, kurse dhjetė muaj mė vonė u emėrua zėvendėsshef i sigurimit shtetėror. Vendi i ministrit federativ tė policisė i takoi nėnkryetarit tė partisė sė Gjingjiqit, Zoran Zhivkoviq.

    Dihet se Buho ėshtė vrarė nga njerėzit e Millosheviqit. Sipas variantit tė parė thuhet se ėshtė vrarė sepse ka poseduar materiale faktike nga lufta nė Kosovė. Varianti i dytė ėshtė se Buho ka synuar qė tė paralajmėrojė infiltrimin e mafias nė strukturat reale shtetėrore, kurse varianti i tretė rreth vrasjes sė tij ėshtė se vetė Buho ka qenė i pėrzier nė rrjetin zingjiror tė mafias sė organizuar.



    Shumica e vrasjeve tė funksionarėve dhe biznismenėve nė Serbi kanė mbetur tė pandriēuara. Nė kėto raste ekziston lidhje e fortė mes kriminalitetit dhe politikės, trashėgimi nga regjimi i Millosheviqit.



    Mjaft e ēuditshme dhe diskutabile ėshtė edhe „vetėvrasja“ e ministrit tė punėve tė brendshme tė Serbisė, Zoran Sokoloviq, nė vitin 2001, i cili ishte ndėr njerėzit kryesorė dhe njėkohėsisht mė tė besueshėm tė Millosheviqit. „Vetėvrasja“ e tij nė rrethana tė pasqaruara dhe tejet enigmatike tregon se pėr Millosheviqin ishte njė dėshmitar mė pak nė Hagė. Sipas shumė burimeve gazetareske, Sokoloviq ishte i kėrkuar edhe nga Tribunali i Hagės. Ai dinte shumė pėr Millosheviqin. Burimet zyrtare tė policisė thonė se ai kishte bėrė vetėvrasje, sepse ishte i sėmurė nga kanceri. Sokoloviq u gjet i vrarė nė afėrsi tė Knjazhevcit, nė juglindje tė Beogradit, nė veturėn e tipit „Llada-Niva“ nė oborrin e shtėpisė sė tij. Pėr kėtė rast ėshtė shkruar dhe komentuar fare pak..

    Edhe njė kuadėr i lartė i shėrbimeve sekrete serbe, Vlajko Stojkoviq, deputet i partisė socialiste nė Parlamentin Federativ, vrau veten me revole para ndėrtesės sė parlamentit jugosllav. Edhe Stojkoviq ishte i akuzuar nga Tribunali i Hagės pėr krimet e kryera nė Kosovė.

    Siē dihet gjatė vitit 2001 ishte njė fushatė e egėr gjuetie ndaj ministrave e shefave tė punėve tė brendshme. Nė shkurt tė atij viti i ishte zėnė pusi ministrit tė brendshėm Dushan Mihajloviq, i cili edhe pėrkundėr breshėrisė sė plumbave mbi veturėn e tij, i shpėtoi atentatit. Ngjajshėm kishte ndodhur, po ashtu nė fillim tė muajit shkurt, kur veturės sė njė lideri reformist i ishte vėnė zjarri, kurse njė muaj mė parė ishte vrarė vozitėsi i shefit tė ri tė policisė sekrete serbe, derisa e priste shefin e tij. Siē dėshmojnė faktet e zbuluara nga qarqet zyrtare tė policisė serbe nė kėto prita dhe atentate janė tė pėrzier edhe pjesėtarė tė policisė serbe, tė resoreve tė pėrgatitura pėr njė kohė tė gjatė pėr veprime tė tilla, sepse vetė Millosheviqi i kishte lėnė hapėsirė lulzimit tė krimit tė organizuar.

    Kėtu ka patur njė ndeshje nė aspektin e shėrbimeve, pra shėrbimi sekret i Millosheviqit me reformatorėt e shėrbimit apo me pėrpiluesit e doktrinės sė re qė synon kthimin e shėrbimit tė zbulimit nė kuadėr tė ligjit dhe kontrollit institucional e politik. Ky objektiv i shefave tė rinj nuk duket gjithaq i lehtė, kur dihet se shėrbimi sekret serb ka qenė pjesė e politikės serbe, sidomos elitės nacionaliste serbe dhe ka qenė i zhytur thellė nė luftimet e pėrgjakshme dhe spastrimet etnike qė janė bėrė nė hapėsirat e ish Jugosllavisė.

    Goditja e parė e shėrbimit tė zbulimit iu ka bėrė atehėrė kur kanė filluar tė eliminohen nga skena kuadrat e ish sistemit komunist. Kjo ka ndodhur me ardhjen e Millosheviqit nė pushtet dhe deri nė fillimin e luftės nė Kroaci, kurse kuadrat e atėhershme projugosllave, sidomos ato qė janė tė ndėrlidhura me shėrbimin e sigurimit federativ, janė spastruar nga „sokolat e rinj“ tė cilėt kanė arritur ta kontrollojnė dhe ta ndėrlidhin kėtė shėrbim me politikėn e re tė Millosheviqit. Disa prej tyre kishin filluar tė likuidohen, apo tė bėjnė „vetėvrasje“, siē ishte shpjegimi zyrtar nė rastin e Sokoloviqit, njė ithtar i fuqishėm i politikės sė Millosheviqit qė kishte marrė nė kontroll Ministrinė e Brendshme Serbe nė fillim tė viteve tė 90-ta.

    Goditja tjetėr e shėrbimit sekret serb nga vet qarqet e zbulimit serb ishte pas periudhės sė Dejtonit, kur pak a shumė ndryshuan raportet nė rajon. Nė prag tė fillimit tė luftės nė Kosovė kishte filluar pastrimi i kėtyre kuadrave tė reja. Kjo rrymė ishte kontrolluar nga shefi i shėrbimit tė zbulimit serb Stanishiq, i cili cilėsohej si properėndimor. Ndėr shefat e rinj tė kundėrzbulimit serb ishte edhe Goran Petroviq, i njohur si organizator i mirė i punėve sektoriale, i specializuar pėr mbikėqyrjen e shėrbimeve tė huaja. I martuar me njė serbe nga Gjilani. Mbanė lidhje tė ngushta me Kosovėn dhe angazhime tė veēanta. Me ēėshtje sekrete tė shėrbimeve serbe ėshtė edhe Zoran Miatoviq, i kyqur nė kėto ēėshtje edhe mė herėt, pastaj David Gaiq, me prejardhje nga Mitrovica e Sremit, ish njeriu i parė i zbulimit nė Kosovė, edhe gjatė periudhės sė luftės. Kishte njė rrjet tė fortė tė bashkėpunėtorėve nga radhėt e shqiptarėve. Siē pohojnė burimet e mediave, nė krye tė shėrbimit sekret serb ishte edhe Dushan Mihajloviq, kryetar i Demokracisė sė Re. Po ashtu ministėr tjetėr qė ndėrlidhet shumė me ēėshtjen e Kosovės ishte edhe Sreten Llukiq, pėrgjegjės nė policinė serbe nė Kosovė, kuptohet pėrgjegjės edhe pėr kryerjen e njė varg masakrave nė Kosovė.

    Me fillimin e emėrimeve tė reja shėrbimi i ri, filloi me vrasjet dhe spastrimin e kuadrove. Kėto shėrbime janė treguar tė kujdesshme ndaj Kosovės sepse e kanė pėrcjellė nė veēanti politikėn e Beogradit ndaj Kosovės. Kanė zhvilluar njė kooperativitet me perėndimin, duke u thirrur nė zbatimin e Rezolutės 1244, gjė qė nuk e pėrjashton nė asnjė moment veprimtarinė agjenturore, por nuk lejon veprimtari operative.

    Faton Mehmetaj
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Llapi : 05-01-2004 mė 21:18
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,977
    MALOKU: ME PRANIMIN E PREZENCĖS SĖ AGJENTĖVE TĖ SAJ NĖ KOSOVĖ, SERBIA PRANON FAJIN E PĖRFSHIRJES NĖ KRIMET MISTERIOZE TĖ PASLUFTĖS



    Naim Maloku, deputet dhe ekspert i ēėshtjeve ushtarake


    RADIO EVROPA E LIRĖ
    Zoti Maloku, shefi i agjencisė informative tė ushtrisė sė Serbisė e Malit tė Zi, Stojanoviē ka pranuar publikisht praninė e agjentėve tė kėtij shėrbimi nė Kosovė. Ēfarė do tė thotė kjo nė planin e sigurisė sė Kosovės, pėr faktin se Stojanoviē ėshtė zyrtar i lartė i kėtij shėrbimi?

    NAIM MALOKU
    Kjo nuk ėshtė asgjė e re pėr Kosovėn dhe as pėr natyrėn e shėrbimeve sekrete nė botė. Ėshtė shumė normale qė shėrbimi sekret i ushtrisė jugosllave pas tėrheqjes sė forcave tė veta ka lėnė rrjetin e vet, posaēėrisht ato struktura qė i ka pasur tė pazbuluara dhe tė pakomprometuara nė Kosovė. Zgjedhjet e reja qė u mbajtėn nė Serbi, forcuan politikisht krahun radikal tė Serbisė, krahun neofashist, pasi Shesheli dihet se personifikon fashizmin serb dhe gjatė dy mandateve qė i ka mbajtur me Milosheviēin nė qeverinė e Serbisė, dy mandatet e fundit si koalicion qeveritar ndėrmjet radikalėve dhe Milosheviēit, ka arritur qė tė gjitha strukturat paramilitare, qė i ka pasur dhe i ka udhėhequr nė vitet ’90, ’91 dhe ’92 pavarėsisht tė gjitha atyre krimeve qė i kanė bėrė nė Kroaci dhe Bosnjė, t’i sistemojė nė organet zyrtare, nė strukturat zyrtare qeveritare dhe nė organizmat e qeverisė, si dhe nė strukturat e sigurisė, si nė polici apo nė shėrbimet sekrete. Dhe, unė pres qė, edhe pse ato njė kohė qenė margjinalizuar, tani pas zgjedhjeve, ajo strukturė tė riaktivizohet dhe unė thjesht shoh njė shkallė mė tė lartė tė rrezikshmėrisė tė Kosovės nga kėto veprime dhe kjo ringjallje e kėtyre mekanizmave edhe pėr faktin se Kosova nuk ka mekanizma tė sigurisė, pra nuk ka njė mekanizėm qė ėshtė i autorizuar pėr Kosovėn dhe qė i ndėrmerr tė gjitha masat nė ballafaqim me rrezikun qė vjen nga Serbia.

    RADIO EVROPA E LIRĖ
    A mund tė konsiderohet kjo si pėrzierje nė punėt e brendshme tė Kosovės dhe a do tė duhej tė reagonte administrata ndėrkombėtare?

    NAIM MALOKU
    Administrata ndėrkombėtare di pėr prezencėn e shėrbimeve sekrete serbe nė Ksoovė dhe pėr ta kjo nuk ėshtė e panjohur. Vetė gjykimi i Milosheviēit, kur ai nė ēdo moment ishte nė gjendje tė marrė cilėndo informatė nga cilido vend i Kosovės, flet qartė se ai e ka pasur njė rrjet tė pėrcjelljes sė informatave dhe kjo ėshtė bėrė e ditur publikisht. Tėrė gjykimi i Milosheviēit pėr Kosovėn ėshtė karakterizuar me kėtė segment, pasi ēdo segment qė i ėshtė dashur Milosheviēit nga Kosova nė atė moment, ai ka qenė i gatshėm ta prezantojė nė gjykatė.
    Normalisht, se kjo ėshtė pėrzierje dhe i vetmi veprim normal i strukturave tė UNMIK-u do tė ishte ndėrtimi i njė mekanizmi vendor tė Kosovės me kuadro vendore tė sigurisė. E vetmja mėnyrė e sigurimit tė Kosovės do tė ishte kjo.

    RADIO EVROPA E LIRĖ
    Zoti Maloku, cilat janė veprimet qė duhen ndėrmarrė nė kėtė rast nga pala kosovare dhe kush duhet t’i ndėrmarrė veprimet nė kėtė rast?

    NAIM MALOKU
    Po, ne duhet tė bėjmė presion mė tė madh institucional tek UNMIK-u pėr marrjen e kompetencave nė kėto fusha, pra nė krijimin e mekanizmave vendore tė sigurisė, qė SHPK tė marrė mė shumė kompetenca dhe tė ndėrtojmė mekanizmat vendore tė sigurisė, tė cilat mė pas do tė dinė nė mėnyrė profesionale tė ballafaqohen me kėto kėrcėnime.

    RADIO EVROPA E LIRĖ
    Dhe cili mund tė jetė qėllimi i pranimit publik tė pranisė sė agjentėve tė shėrbimit ushtarak tė zbulimit tė Serbisė nė Kosovė. Domethėnė, pse bėhet publik njė fakt i tillė pėr njė ēėshtje kaq tė ndjeshme qė pretendohet zakonisht tė mbetet e fshehtė?

    NAIM MALOKU
    Ėshtė befasues fakti se asnjė shėrbim sekret serioz nė botė nuk e pranon njė fakt se ka struktura e veta nė strukturat kundėrshtare, apo nė territoret tė cilat nuk i ka nėn kontroll. Mund ta marrė mė tepėr me mend kėtė si njė “fryrje” para opinionit tė brendshėm. Ėshtė pėrdorur pėr treg tė brendshėm dhe njė prononcim i tillė ėshtė njė prononcim shumė joserioz pėr njė udhėheqės tė njė shėrbimi tė tillė tė fortė, qė po them, ėshtė i respektuar nė Evropė dhe botė, si shėrbim sekret.
    Unė them se me kėtė prononcim, Stojanoviēi praktikisht pranon edhe fajin, ndoshta edhe pjesėmarrjen nė shumė vrasje dhe krime misterioze qė nuk janė zbuluar deri mė sot nė Kosovė dhe aty duhet tė kėrkohet pėrgjigja. Dhe, hetuesia, organet e hetuesisė dhe tė drejtėsisė duhet tė orientohen mė tepėr nga pjesėmarrja e atyre shėrbimeve nė kėto krime.

    Intervistoi Rrahman PAĒARIZI
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    528

    Kush vret nė Kosovė

    Faqe 12/13 - Speciale Panorama
    6 Janar 2004

    Dossier

    Dokumente tė arkivit tė Ministrisė sė Rendit Publik hedhin dritė pėr ekzistencėn e agjentėve tė fshehtė “tė jashtėligjshėm”

    Historia e agjentėve sekretė qė urdhėroheshin vetėm nga Enver Hoxha

    Bekim Budo

    Bekim Budo ėshtė autori i njė seri shkrimesh pėr veprimin e shėrbimit tė fshehtė shqiptar nė regjimin e kaluar. Nė fillim, ai zbardhi dėshminė e “gjeneralit”, njė drejtuesi tė lartė tė Sigurimit tė Shtetit pėr grupin e Mehmet Shehut. Mė pas, Budo shpjegoi vizitat mjekėsore tė Mehmet Shehut nė Paris, ku, midis tė tjerave, interesant ishte takimi sekret i kėtij tė fundit me ish-kryeministrin francez, Shaban Delmaz. Ish-sigurimsi vijoi me rrėfimin interesant tė njėrit prej shėrbimeve tė tij tepėr sekret, kur shkoi nė Paris, me porosi tė Kadri Hazbiut, pėr tė kryer detyrėn speciale, qė me fondin e 300 mijė dollarėve, nga llogaria “e fshehur” e Ministrisė sė Brendshme, tė blinte njė vilė pėr udhėheqėsin e lartė tė PPSH, Enver Hoxha, i cili kishte gjithnjė nostalgji pėr kryeqytetin e Francės. Mė tej, ai tregon edhe vėshtirėsitė, qė do tė vazhdonin me pėrplasje klanesh, pro dhe kundėr, debate tė Byrosė Politike pėr kėtė ēėshtje. Ish-punonjėsi i Zbulimit tė Jashtėm foli pėr enigmat e dy vizitave tė Beqir Ballukut nė Paris, nė vitet 1972 dhe 1974, ku sqaron vėshtirėsitė e ruajtjes sė tij dhe “vėrshimin” e zbulimeve tė huaja drejt delegacionit tė lartė ushtarak, qė kishte shkuar nė Paris pas njė vizite tė suksesshme nė Kinė. Edhe disa ngjarje tė mistershme tė viteve shtatėdhjetė, qė i kushtuan Ballukut jo vetėm largimin nga kreu i ushtrisė, por edhe pushkatimin, ishin situata tė jetuara nga Bekim Budo. “Agjenti” nė shkrimet e tij hedh dritė mbi disa fakte tė rėndėsishme historike tė viteve “74-“75, ku mė interesant ėshtė takimi nė Vjenė i Fiqret Shehut me Feēorin, qė shkoi nė kryeqytetin austriak, gjoja si i sėmurė. Nė numrin e sotėm tė “Panorama”, Budo tregon pėr grupin e agjentėve special qė ruanin Enverin dhe shėrbenin pėr zgjatjen e qeverisjes sė tij.

    Pas Luftės sė Dytė Botėrore, konsiderimi persona “non gratta” i 105 funksionarėve sovjetikė tė pėrfaqėsive tė tyre nė Britaninė e Madhe, nga ana e shtetit anglez, tregonte pėr revanshin qė kishin marrė zbulimet e huaja nė pėrplasjet mes tyre gjatė Luftės sė Ftohtė.

    Nė kėto plane, Shqipėria zinte njė nga vendet kryesore, ku u aplikua me anė tė Degės sė Veēantė serbo-ruso me atavizma tepėr tė spikatura tė shėrbimit “Smersh”. Nė tehun e veprimtarisė sė tyre terroriste u vunė nė shėnjestėr bashkėpunėtorė aktivė tė Sigurimit tė Shtetit, vetėm nė rrethin e Dibrės sidomos pėr Axhi Lleshin, Hasan Spata, nga Fushė Ēidhna e Dibrės, tė cilit i kishin bėrė disa kurthe, nė “bashkėpunim” edhe me disa agjentė potentė tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, tė cilėt lidheshin me anė tė agjentėve dopiorol D.L., dhe Njazi A. Edhe pse kishin kuptuar se ndodheshin tė tradhtuar, luftuan e punuan pėr zbatimin e detyrave si atdhetarė pėr mbrojtjen e integritetit dhe tė pavarėsisė sė vendit tė tyre. Nė rrugė operative, nė mėnyrė tė fshehtė, kishin ardhur edhe njė varg informacionesh, qė dėrgoheshin nga njė senator amerikan, tė cilat nuk mund tė grumbulloheshin veēse me anė tė “stacioneve dhe antenave tė fshehta” amerikane, qė kryenin aktivitetin e tyre brenda territorit jugosllav (Beograd dhe Prishtinė). Pėrveē rezidenturės jugosllave tė Tropojės qė ishte mjaft aktive dhe qė aktiviteti i saj vazhdoi edhe pas viteve “90, njė rezidencė tjetėr jugosllave vepronte nė zonėn e Hasit, qė lidheshin me anė tė agjentit ndėrlidhės dhe rekrutues Avdyl Aliu, i cili futej nė mes tė ditės nė sektorin Dobrunė-Qafė Prush, dhe i kishte armatosur pjesėtarėt e kėsaj bande, pėr tė bėrė terror. Kjo rezidencė ishte mjaft e organizuar dhe nė tė bėnin pjesė disa agjentė jugosllavė si “Udhėtari”, “Ereniku”, ”Ndėrlidhėsi”, ”Daliu” etj.


    ----------------------------------
    Jaho Salitė ,Kėrnajat e qelbėsirat e tjera !

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    528
    Llapi
    Syri i Shqiponjes

    ---------------------------------------------------------

    Per ata qe ēdo vrasje ne Kosove ia mveshin partive politike apo ishe pjestarve te UĒK-se le te lexoin me posht:



    Nga Faton MEHMETAJ


    PREZENCA E SHĖRBIMIT SEKRET SERB NĖ KOSOVĖ




    ========================================


    Llapi !

    Sa pėr kuriozitet po tė pyes sa pėr kuriozitet ,ky farė Faton Mehmetaj qė e ka shkruar kėtė arstikull a ėshtė i njeti Faton Mehmetaj pėr tė cilin ka folur z. Xhemajl Berisha ( kushėriri i Fatonit ) dhe z. Fadil Tolaj ??!!!!





    Ja fjalėt e e tyre pėr Faton mehmentajn :-


    1 )* Intervistė eksluzive me Xhemajl Berishės, ish bashkėveprimtar i Sali Ēekajt,
    tė cilėn e botoi gazeta "Bota sot" (26.08.2003-05.09.203)

    KAM PARĖ E KAM DĖGJAUR SHUMĖĒKA

    Pyetje: Patėt takime dhe telashe tė tjera me sitipat e Xhavitit?

    Xhemajl Berisha: Gjatė janarit, mė kujtohet se ka ardhur edhe njė kushėri imi-Faton Mehmetaj, bashkė me njė Bajram Mehmetajn nga Gllogjani, por qė nuk ishin nė farė e nė fis, edhe pse mbiemrin e kishin tė njėjtė. Edhe e fejuara e Fatonit.
    Kemi qenė tė fshehur, por nuk e di si kishte mundur tė na gjente.
    I pyeta ēka keni. Fatoni mė tha se kanė ardhur t'i marrin armėt nga ne, se donin ta vrisnin Vulėn, qė ishte njė polic me famė tė keqe nė Deēan.
    "A s'keni armė nė Deēan pėr ta vrarė atė? Apo kėtu doni ta vrisni ?", i thashė Fatonit.
    Dhe vazhdova: "Faton, armėt t'i kemi ofrur nė shtėpi, por nuk i ke pranuar, andaj s'kemi ēka flasim pėr to unė e ti!".
    Unė e Saimi i kemi pėrcjellė Fatonin e Bajramin prej shtėpisė ku banonim, nė rrugėn "Hajdar Hidi", afėr Lidhjes sė Shkrimtarėve, deri te hotel "Arbėria". Fjalėt e fundit qė ua kemi thėnė janė:"
    Shkoni nė shtėpi. Kur tė vijė koha, pra, kur tė fillojė lufta, qė ishte e pashmangshme, menjėherė do t'ua dėrgojmė ato. Vetėm lajmėrohuni te unė ose te Saimi. Nė dakik i merrni. Por duhet ditur se dikush duhet tė japė urdhėr pėr kėtė. Duhet tė jetė njė udhėheqės pėr kėtė, se lufta pa krye s'bėhet". Asnjėri prej tyre kurrė nuk janė paraqitur pėr tė kėrkuar armė. "



    2 )* Intervistė eksluzive e Fadil Tolajt me rastin e njėvjetorit tė vrasjes sė kolonel Tahir Zemės, birit tė tij Enisit dhe kushėririt tė tyre Hasanit

    3 janar 2004 / TN

    PYETJE : Atė kohė, regjimi i Serbisė kishte shtuar shumė zullumin ndaj shqiptarėve. Shumė tė rinj kishin refuzuar tė shkonin nė shėrbimin ushtarak tė Serbosllavisė. Veē kėsaj, kishte edhe ndonjė qė kishte tentuar tė formojė edhe grupe tė armatosura. A takuat ju dikėnd atje?


    Fadil Tolaj :- Ka pasur qė kanė ardhur pas nesh, si pėr shembull Faton Mehmetaj me tė fejuarėn dhe me njė kusheri tė tij. Ardhja e Fatonit, sidomos interesimi i tij pėr tė na takuar tė gjithėve, edhe sot ėshtė i dyshimtė.

    Neve na thoshte se kishte ikur nga shtėpia, ngase Slloba dhe Vula i kishin kėrkuar disa kilogramė tritol. Ndėrsa kusheririt tė vet, Xhemajl Berishės, i kishte kėrkuar armė se donte ta vriste Vulėn. Pajtohem me atė qė nė intervistėn e tij ka thėnė Xhemajl Berisha. Dyshimi na u shtua edhe mė shumė, kur dihet qė Fatoni, nga njė anė thoshte se kishte ikur pėr shkak se po e kėrkonte policia serbe, e nė anėn tjetėr, pas njė kohe, u kthye nė Kosovė. Vazhdoi me vite tė tėra tė bėjė jetė normale. Dihet qė serbėt kanė qenė tė pamėshirshėm. Gjėra tė kėtilla nuk kanė lejuar. Tė gjithė tė pėrndjekurit e vėrtetė e dinė qė Kosova pėr ta ka qenė ėndėrr, por gjatė luftės ky na doli edhe zėdhėnės i UĒK-sė.


    ===============================================

    Tani po tė pyes ti Llap ( si i gjithdijshėm me kėta punė ) , a e vrau ki far faton mehmetaj atė farė vulė shkavellin polic ???!!!

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    09-01-2003
    Vendndodhja
    Kosove
    Postime
    355
    Edhe kjo eshte nje deshmi ne favor te kesaj kujtoj une,e dihet se kush eshte ky???

    “ Mobikos” i Ekrem Llukės ėshtė “Mobteli” serb, thotė Zef Morina”

    Nė treg dalin kartela tė “Mobltelit” tė shkruara nė gjuhėn shqipe.

    (K.D)

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,977
    DriniM

    Ma ban mua ket pyetje dhe mu ka drejtue ne gjuhen e tij siq e flasin minoritetet ne Kosove , tani po te pyes TI Llapi dhe a e vrau Ki far fatoni etj.
    ------------------------------------
    DriniM
    *Tani po tė pyes ti Llap ( si i gjithdijshėm me kėta punė ) , a e vrau ki far faton mehmetaj atė farė vulė shkavellin polic ???!!! *

    ------------------------------------

    drinim une po te pergjugjem se ma mier e din ti se une a e vran vule shkavellin a jo sepse ai vula i perket nacionalitetit tane dhe sigurisht se e ke njof mos e paqe pas edhe kumar
    dhe mos mu drejto mua ma se nuk jam i interesuar te komunikoi apo dialogoi me ju.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

Tema tė Ngjashme

  1. Antologji e plagėve nėn terrorin komunist
    Nga Dr Rieux nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 23-02-2007, 10:08

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •