-
REALITET
Ēameria Ēameri,
edhe sot ,vende vende shkreti.
Per ty pse ska zoterim,28
kerkon ēamet per shpetim.
Malli i ēameve kurre nuk shuhet
ne kujtime e relike mbruhet
ne jetet e fillit te kohes
qe ne dore te Zotit shpresojne
per Ēamerine qe se harrojne.
-
-
Ēameria Ēameri,
edhe sot,vende vende shkreti,
per ty pse ska zoterim
kerkon ēamet per shpetim.
Malli i ēameve kurre nuk shuhet
ne kujtime e relike mbruhet
ne jetet e fillit te kohes
qe ne dore te Zotit shpreojne
per Ēamerine qe se harrojne.
-
-
Retrospektiv e poezis te titulluar JETOJ ME TY te librit te titulluar DENESJE i botuar nevitin
2001
JETOJ ME TY
Ju drejtohem ju.
Ajri qe thith,me duket si frymemarrja e saj.
ndonese afer dhe llarg nuk e kam.
Me thoni ju
pse mua gjithesia me duket pa shijen e jetes,
po s'pati ndriēimin e saj,
me thoni ju,
si mund te quhet mbreteresh apo zane,
kur dashuron ndjenjen e saj.
-
-
DENATA shoh qe paske shije te veshur me moral ne artin letrar, te uroj edhe une
te kesh realizime ne jete.
-
-
TRUALLI I SHQIPERISE
ē'u be
me luftetaret e luftrave,
me gjakun e tyre ne kete truall?
qellimeve te mbreterve,heronjve,dijetareve e trimave
Zoti u realizoje realizimet me te mira.
ketij vendi dhe vendeve te tyre
Zoti u dha besimin,dijen,mireqenien
te perfaqsuara nga ata
per te pasur jeta vizionin e saj
sipas sprovave te caktuara
pas mashtrimit te pare.(mbi mollen e ndaluar)
-
-
POPUJ E HISTORI
Popuje histori.
Heronj,Mbreter e popuj.
Unikaliteti
gjendet vetem tek besimi
per te arritur paqen,
e cila
ka ēmim te larte per vazhdimesine
e ēdo populli e ēdo Heroi e ēdo Mbreti,
mes te cileve nderoj
nderet e vendit ku kam lere
ku jam rritur
ku jetoj
nderet qe nderojn
nderet e vendit tim une nderoj.
-
-
PISHA
Pishe e bukur
ne muaj e pervjetore
zbukuruar nga borerat
nuse nuserove.
Shtati yt i larte
krahet e tu te shtrira
si tremben rrebeshet
si tremben stuhirat.
Ndjesi me jep
druri yt ne dyer
kur para meje hapen
pas meje mbyllen.
Dobia jote
ne jeten tone
sherbesa ne natyre
ne fabrika kur te punojme.
...
Dallendyshet shtegtare ne muajt e ngrohtesive
si diamande shkelqimtar ne gjerdan te florive.
-
-
Mosmirenjohesit i shkaterron sjellja e tyre prej mosmirenjohesesh.
Mirenjohjen sduhet ta shfrytezosh si premis per te mbajtur te nenshtruar mirenjohesit.
-
-
NENA IME
Gulcet e dhimbjes
shkulmet e dashuris
si tek nena ime
nuk mund ti gjej
kurrkund te krahasueshme.
-
-
FJALEA AMSHUESE
Fjala jote zjarr i nxeht,
flake e ngrohte,
eshte edhe tym qe nxine bloze,
prap kthehet behet zjarr
boten sprovon ane e mbane,
kurrkund fuqine sja ndal
eshte busull eshte fanar.
-
-
Ēameri
Europa me popuj,
Popuj
me te kaluara historike,
rregulla e ligje,
lene gjurme kudo.
Sot
sot
Paqe
Paqe kerkojm
pa harruar te debuarit
nga trojet e nje kohe te larget,
mall kane me te drejte...
Kohe e tille
eshte e mbrapshte
per paqen e ndersjellte.
Pendim
pendim duhet te kete.
Perseritja e nje kohe te tille
s'vlen.
-
-
...
Majat e maleve te larte qe bora s'u shkrin,
ngjajne me pleqt thinjosh qe mbartin menēuri.
-
-
BURRERISHT
Besa
lidhet kur burrat
kane hije prej burrit te pare
kur kallupi i logjikes se arte
eshte rrjedhe e profeteve
patjeter,
patjeter ne bote ka bese
ndaj pa te nuk dua te vdes.
-
-
KENDVESHTRIME
Poeti sjelljeve tė banorėve tė vėndit ku jetonte,nė vartėsinė e tyre krahinore u nxirrte konkluzione me domethėnie tė lehta por dhe tė ndėrlikuara kontradiktore, qė nga dialekti gjuhėsor e deri tek traditat dhe fetė, nga ku llogjika e cdo njeriu me prejardhje nga keto krahina ishte brymosur nga rrjedhoja e jetes se krahinės nga ku kishin ardhur te paret e tyre.
Biseda e tij me intelektualin filloj me fjalė tė pėrshtatėshme,tė nxjerra nga analiza e bėrė nga ai mbi mėnyrat e sjelljeve tė banorėve tė asaj qyteze.Ai I tha intelektualit se vėndasit skishin qėnė tė saktė nė fjalė pėr tju pėrgjigjur castit tė parė ndaj cdo lloj problematikeje,dhe shtoi fjalėn e urtė tė tyre me fjalėn e parė tė vėndasve tė mos shkoje as nė ….. .Ndėrsa me tė dytėn e po tė njėjtit njeri duhet tė ishe I vėmėndėshėm pėr vlerat qė mund tė kishte.Poeti vazhdoj mė tej tė fliste pėr njerėzit e jugut tė cilėt pėrgjigjen e castit tė parė e kishin nė majė tė gjuhės por fjalėt e tyre ishin nenvleftesuese dhe kopromentuese me qėllim pėr tė pėrfituar interesa si individė por edhe si grupime duke ua gjetur tė tjerėve anėn pėr ti bėrė aleatė.Ndėrsa njerėzit e veriut ishin njerėz qė nė cdo komunikim nė castin e parė thumbonin me gjuhė tė mprehtė duke krijuar mė pas ndėrlikime nė biseda, me llogjkėn e tyre tė qartė tė pasuruar me aspektet jetėsore, duke menduar se jeta ishte e ngjashme nė sjellje dhe veprime tek ata shfaqnin vese.
Intelektuali pasi i dėgjoi argumentet e poetit I tha atij se Tė gjitha kėto ishin vetit e Kombit tė tyre I cili kishte burime vlerash tė rralla, tė cilat kishin dalė nga personalitete me brumė llogjike tė gatuar nga historitė e bėrė nga heronjt legjendarė,politikanė, artistė dhe besimtarė tė cilėt kishin pėrfituar ndėrmjet tyre nė distance kohore tė largėta por dhe tė afėrta.Ai I tha poetit se tani po formohej mentalite I ri pas pėrkthimit tė librit tė Zotit, Kuranit I cili u pėrkthye pas kalimit tė njė kohe te formimit tė alfabetit Shqip tė Shqipėris, po ashtu pas pėrcaktimit tė kufinjve mbi tė cilin u ndėrtua shtet ligjor I cili punoj pėr shkollimin e qytetarėve Qeveri pas Qeverie duke punuar edhe ditėt e sotme.Tani nė tė gjithė popullsinė nė familjet myslimane gjendet libri I Zotit I pėrkthyer nė gjuhėn Shqipe.Ky libėr kishte ndikuar nė formimin dhe stabilizimin e cdo shteti, nė mėnyr tė pėrthithur ose direkte nga politikanė, prejtė cilėve mbahej shteti.Kjo arritje nė shqipėri nuk duhej nėnvleftėsuar nga njerėzit qė mbanin peshėn e fatit tė Shqipėris.
Pesqind vjet u deshėn qė Shipėria tė ndėrronte kulturėn dhe traditėn Bizante e Latine me kulturė fetare e cila edhe mė parė kishte ekzistuar por jo si tani.Gjatė 500 vjetėve ekzistenca fetare ishte praktikuar e mjegullt pėr shkak tė mospasjes sė gjuhės sė shkruar Shqipe pėr tė pėrkthyer ligjet e Zotit, pėr tė pasur model tė vacant intelektual,pėr tė cilin u desh tė realizoheshin shumė procese, nė rrjedha fati tė mbara e tė mbrapshta tė cilat pėrcaktuan arritje por edhe dėshtime, pėr shkak tė mosformimit tė intelektit tė intelektualėve me mentalitetin e kėsaj kulture.Menntaliteti I kulturės sė cdo vėndi ishte original nė modelin e lloit tė vet kur arrihej pėrfitimi I intelektit nė vartėsinė e ligjeve fetare sipas gjuhės sė shkruar tė cdo Kombi.kjo tani ishte arritur nė Shqipėri dhe pritej vec rezultati I cili vinte nė kohė e breza bazuar nė ngjarjet qė do tė zhvilloheshin nga puna e intelektualėve,besimtarėve dhe qytetarėve tė Shqipėrisė.Kjo bisedė me kėto fjalė bėhesh me mirėkuptim reciprok sepse poeti dhe intelektuali jetonin nė mesin e kėtij
2
populli ku Kurani nė gjuhėn Arabe kishte ekzistuar me vlerėn e tij tė plotė, por duhej edhe I pėrkthyer pėr ato qė se dinin gjuhėn Arabe dhe ata e dinin se sa rėndėsi kishte njėra gjuhe apo tjetra gjuhė, prandaj me arritjen e kėtij pėrkthimi bindja pėrforcohesh edhe mė shumė,ata e dinin historinė,dinin traditat, kulturėn dhe besimet nga ku rridhte brumi intelektual I intelektualėve bashkėkombas tė cilėt Zoti I kishte piketuar pėr tė realizuar pėrcaktimet e tija.Ky popull I cili mė par kishte humbur kontributin e intelektualėve tė tij tė cilėn e kishin konsumuar atė nė vėnde tė tjera sepse gjuha e shkruar ishte vonuar nga pengesa tė theksuara.Patriotėt kishin ruajtur flamurin me emlemėn e tij si simbol pėr shpres tė vetme pėr tu dalluar nga Kombet e tjera,mė pas Shqiptarėt formuan alfabetin iu pėrcaktuan kufinjt ,formuan qeveri tė njėpasnjėshme,bėnė politika tė vėshtira pėr shkollimin e qytetarėve nėn ndikimin e fatit, I cili u krijoj drejtuesve probleme tė ndėrlikuara pėr tė cilat ata kanė meritat e tyre por edhe fajsinė e tyre tė cilat vėrtetohen nė dokumentacionet qė kanė lėnė pas.
Njėri prej kėtyre drejtuesve Enver Hoxha kishte ndaluar besimin nė zot dhe praktikimin fetar, ndoshta pėr arsye tė ndonjė lufte civile qė mund tė zgjaste nė kohė deri nė ekstreme tė paparashikueshme pėr arsye tė mentalitetit qė aktualisht ishte me prejardhje nga Turqia,dhe nga mospasja e pėrkthimit tė Kuranit nė gjuhėn Shqipe ndaj tė cilit ndaj teresise se tij ishin kundėrshtuese ligjet e shtetit, te cilat ishin imponuar nga rrjedhat e fatit,tė vendosura nga politikanė tė cilėt kishin pasur prirje politike tė lekundura te besimit, pėr tė pasur ligje qė mund tė ishin mė afėr besimit nė Zot, sic kishin qėnė dhe janė ligjet e filozofis kapitaliste, e cila jeton nė kohėzgjatje edhe ditėt e sotme..Para ndalimit tė besimit dhe fesė,Hafiz Ali Korca kishte pėrkthyer tre tė katėrtat e Kuranit, mirėpo zgjimi I protestave nga qytetarėt besimtar tė cilėt pas mėsimit nė Shqip tė Kuranit I cili i udhėzonte ata se ligjet e shtetit si pėrafroheshin udhėzimit tė Kuranit bėri qė tė hidhej ideja e ndalimit tė besimit me arsyen se mos ndėrlikohesh ardhmja, ndoshta edhe me pėrgjakje.Kėshtu njerėzit e kėqinj e pėrkrahėn dhe e nxitėn me vendosmėri ndalimin e besimit dhe fenė duke shkuar deri aty saqė pati nga ata qė prishėn kulte besimi duke e cuar Shqipėrinė nė gjetjen qė gjet.Intelektuali kishte pasur gjyshėrit nga babai tė cilėt ani se nė vatrėn e tyre mikpritėse kishin bujtur drejtuesit kryesorė tė vėndit ,kishin qėnė besimtar mysliman tė devotshėm tė cilėt kishin praktikuar me urtėsi besimin me fe Islame.Mė herėt gjyshja e tij nė familjen e vajzėris ku ishte rritur kishte pasur njė vėlla me tė cilin ishte shoqėruar Mbreti Ahmet Zog prandaj ai intelektuali kishte njė vijimėsi ideje tė qartė mbi historinė e vėndit sepse ai ishte mėkuar nga tė parėt me ngjarjet e familjes tė cilat kishin qėnė tė afėrta me ato tė vėndit.Ai mendonte se pesha e vendimmarrjes sė mėkateve tė bėra ndėshkohej dhe ndėshkohet pėr punėt e tilla deri nė mbyllje tė jetės,me pasoja nė kėtė jetė dhe pėrtej saj nė cdo njeri I cili ka ndikuar me vetėdije me pasojat e veprave tė tija tė keqe mbi njerėz tė pafajshėm.Me kohė transformimi pėr nė politikėn qė ishte mė afėr Zotit bėhesh me durim jo pak tė sikletshėm nga nxėnėsit e shkollave tė mėparshme, tani drejtues e intelektualė tė cilėt pėrshtasnin edhe veten me kėtė mėnyrė jetese,ashtu sic bėnte edhe poeti me intelektualin dhe gjithė qytetarėt shqiptar.
-
-
KENDVESHTRIME
Poeti sjelljeve tė banorėve tė vėndit ku jetonte,nė vartėsinė e tyre krahinore u nxirrte konkluzione me domethėnie tė lehta por dhe tė ndėrlikuara kontradiktore, qė nga dialekti gjuhėsor e deri tek traditat dhe fetė, nga ku llogjika e cdo njeriu me prejardhje nga keto krahina ishte brymosur nga rrjedhoja e jetes se krahinės nga ku kishin ardhur te paret e tyre.
Biseda e tij me intelektualin filloj me fjalė tė pėrshtatėshme,tė nxjerra nga analiza e bėrė nga ai mbi mėnyrat e sjelljeve tė banorėve tė asaj qyteze.Ai I tha intelektualit se vėndasit skishin qėnė tė saktė nė fjalė pėr tju pėrgjigjur castit tė parė ndaj cdo lloj problematikeje,dhe shtoi fjalėn e urtė tė tyre me fjalėn e parė tė vėndasve tė mos shkoje as nė ….. .Ndėrsa me tė dytėn e po tė njėjtit njeri duhet tė ishe I vėmėndėshėm pėr vlerat qė mund tė kishte.Poeti vazhdoj mė tej tė fliste pėr njerėzit e jugut tė cilėt pėrgjigjen e castit tė parė e kishin nė majė tė gjuhės por fjalėt e tyre ishin nenvleftesuese dhe kopromentuese me qėllim pėr tė pėrfituar interesa si individė por edhe si grupime duke ua gjetur tė tjerėve anėn pėr ti bėrė aleatė.Ndėrsa njerėzit e veriut ishin njerėz qė nė cdo komunikim nė castin e parė thumbonin me gjuhė tė mprehtė duke krijuar mė pas ndėrlikime nė biseda, me llogjkėn e tyre tė qartė tė pasuruar me aspektet jetėsore, duke menduar se jeta ishte e ngjashme nė sjellje dhe veprime tek ata shfaqnin vese.
Intelektuali pasi i dėgjoi argumentet e poetit I tha atij se Tė gjitha kėto ishin vetit e Kombit tė tyre I cili kishte burime vlerash tė rralla, tė cilat kishin dalė nga personalitete me brumė llogjike tė gatuar nga historitė e bėrė nga heronjt legjendarė,politikanė, artistė dhe besimtarė tė cilėt kishin pėrfituar ndėrmjet tyre nė distance kohore tė largėta por dhe tė afėrta.Ai I tha poetit se tani po formohej mentalite I ri pas pėrkthimit tė librit tė Zotit, Kuranit I cili u pėrkthye pas kalimit tė njė kohe te formimit tė alfabetit Shqip tė Shqipėris, po ashtu pas pėrcaktimit tė kufinjve mbi tė cilin u ndėrtua shtet ligjor I cili punoj pėr shkollimin e qytetarėve Qeveri pas Qeverie duke punuar edhe ditėt e sotme.Tani nė tė gjithė popullsinė nė familjet myslimane gjendet libri I Zotit I pėrkthyer nė gjuhėn Shqipe.Ky libėr kishte ndikuar nė formimin dhe stabilizimin e cdo shteti, nė mėnyr tė pėrthithur ose direkte nga politikanė, prejtė cilėve mbahej shteti.Kjo arritje nė shqipėri nuk duhej nėnvleftėsuar nga njerėzit qė mbanin peshėn e fatit tė Shqipėris.
Pesqind vjet u deshėn qė Shipėria tė ndėrronte kulturėn dhe traditėn Bizante e Latine me kulturė fetare e cila edhe mė parė kishte ekzistuar por jo si tani.Gjatė 500 vjetėve ekzistenca fetare ishte praktikuar e mjegullt pėr shkak tė mospasjes sė gjuhės sė shkruar Shqipe pėr tė pėrkthyer ligjet e Zotit, pėr tė pasur model tė vacant intelektual,pėr tė cilin u desh tė realizoheshin shumė procese, nė rrjedha fati tė mbara e tė mbrapshta tė cilat pėrcaktuan arritje por edhe dėshtime, pėr shkak tė mosformimit tė intelektit tė intelektualėve me mentalitetin e kėsaj kulture.Menntaliteti I kulturės sė cdo vėndi ishte original nė modelin e lloit tė vet kur arrihej pėrfitimi I intelektit nė vartėsinė e ligjeve fetare sipas gjuhės sė shkruar tė cdo Kombi.kjo tani ishte arritur nė Shqipėri dhe pritej vec rezultati I cili vinte nė kohė e breza bazuar nė ngjarjet qė do tė zhvilloheshin nga puna e intelektualėve,besimtarėve dhe qytetarėve tė Shqipėrisė.Kjo bisedė me kėto fjalė bėhesh me mirėkuptim reciprok sepse poeti dhe intelektuali jetonin nė mesin e kėtij populli ku Kurani nė gjuhėn Arabe kishte ekzistuar me vlerėn e tij tė plotė, por duhej edhe i pėrkthyer pėr ato qė se dinin gjuhėn Arabe dhe ata e dinin se sa rėndėsi kishte njėra gjuhe apo tjetra gjuhė, prandaj me arritjen e kėtij pėrkthimi bindja pėrforcohesh edhe mė shumė,ata e dinin historinė,dinin traditat, kulturėn dhe besimet nga ku rridhte brumi intelektual I intelektualėve bashkėkombas tė cilėt Zoti I kishte piketuar pėr tė realizuar pėrcaktimet e tija.Ky popull I cili mė par kishte humbur kontributin e intelektualėve tė tij tė cilėn e kishin konsumuar atė nė vėnde tė tjera sepse gjuha e shkruar ishte vonuar nga pengesa tė theksuara.Patriotėt kishin ruajtur flamurin me emlemėn e tij si simbol pėr shpres tė vetme pėr tu dalluar nga Kombet e tjera,mė pas Shqiptarėt formuan alfabetin iu pėrcaktuan kufinjt ,formuan qeveri tė njėpasnjėshme,bėnė politika tė vėshtira pėr shkollimin e qytetarėve nėn ndikimin e fatit, I cili u krijoj drejtuesve probleme tė ndėrlikuara pėr tė cilat ata kanė meritat e tyre por edhe fajsinė e tyre tė cilat vėrtetohen nė dokumentacionet qė kanė lėnė pas.
Njėri prej kėtyre drejtuesve Enver Hoxha kishte ndaluar besimin nė zot dhe praktikimin fetar, ndoshta pėr arsye tė ndonjė lufte civile qė mund tė zgjaste nė kohė deri nė ekstreme tė paparashikueshme pėr arsye tė mentalitetit qė aktualisht ishte me prejardhje nga Turqia,dhe nga mospasja e pėrkthimit tė Kuranit nė gjuhėn Shqipe ndaj tė cilit ndaj teresise se tij ishin kundėrshtuese ligjet e shtetit, te cilat ishin imponuar nga rrjedhat e fatit,tė vendosura nga politikanė tė cilėt kishin pasur prirje politike tė lekundura te besimit, pėr tė pasur ligje qė mund tė ishin mė afėr besimit nė Zot, sic kishin qėnė dhe janė ligjet e filozofis kapitaliste, e cila jeton nė kohėzgjatje edhe ditėt e sotme..Para ndalimit tė besimit dhe fesė,Hafiz Ali Korca kishte pėrkthyer tre tė katėrtat e Kuranit, mirėpo zgjimi I protestave nga qytetarėt besimtar tė cilėt pas mėsimit nė Shqip tė Kuranit I cili i udhėzonte ata se ligjet e shtetit si pėrafroheshin udhėzimit tė Kuranit bėri qė tė hidhej ideja e ndalimit tė besimit me arsyen se mos ndėrlikohesh ardhmja, ndoshta edhe me pėrgjakje.Kėshtu njerėzit e kėqinj e pėrkrahėn dhe e nxitėn me vendosmėri ndalimin e besimit dhe fenė duke shkuar deri aty saqė pati nga ata qė prishėn kulte besimi duke e cuar Shqipėrinė nė gjetjen qė gjet.Intelektuali kishte pasur gjyshėrit nga babai tė cilėt ani se nė vatrėn e tyre mikpritėse kishin bujtur drejtuesit kryesorė tė vėndit ,kishin qėnė besimtar mysliman tė devotshėm tė cilėt kishin praktikuar me urtėsi besimin me fe Islame.Mė herėt gjyshja e tij nė familjen e vajzėris ku ishte rritur kishte pasur njė vėlla me tė cilin ishte shoqėruar Mbreti Ahmet Zog prandaj ai intelektuali kishte njė vijimėsi ideje tė qartė mbi historinė e vėndit sepse ai ishte mėkuar nga tė parėt me ngjarjet e familjes tė cilat kishin qėnė tė afėrta me ato tė vėndit.Ai mendonte se pesha e vendimmarrjes sė mėkateve tė bėra ndėshkohej dhe ndėshkohet pėr punėt e tilla deri nė mbyllje tė jetės,me pasoja nė kėtė jetė dhe pėrtej saj nė cdo njeri I cili ka ndikuar me vetėdije me pasojat e veprave tė tija tė keqe mbi njerėz tė pafajshėm.Me kohė transformimi pėr nė politikėn qė ishte mė afėr Zotit bėhesh me durim jo pak tė sikletshėm nga nxėnėsit e shkollave tė mėparshme, tani drejtues e intelektualė tė cilėt pėrshtasnin edhe veten me kėtė mėnyrė jetese,ashtu sic bėnte edhe poeti me intelektualin dhe gjithė qytetarėt Shqiptar.
-
-
...
Majave Te Maleve Te Lart Qe Bora S'u Shkrin
U Ngjajne Pleqt Thinjoshe Qe Mbartin Menēurine
-
-
POEM
RRJEDH E KUJDESIT HYJNOR
Hyjni tė drejtohem me lutje
Nėn brishtėsi ndjenjash.
E di qė mė shikon nga lart
Duke I dhėnė dritė zemrės sime
Tė persekutuar nga vese
Tė mbira nė kėtė botė
Ku piramida shoqėrish shohin capraz
Me sy pa dritė ,
Zhytur nė errėsirėn e mėkateve
Tė cilat I mbajnė nė kotėsi
Nė cdo cast tė humbur
Amshimi I trashėgimis vyrtyoze
I pastėrtis sė kristalt
I mirėsisė sė ndershme
Lundron I lirė e mund ti jepet
Kujtėdo qė sheh me dritėn e syrit
Tė ndershėm e tė dijes
Qė gjendet rrallė nė njerėz tė rrallė
E tė mirė ,tė cilėt lexojnė jetėn me dėshira
Pėr tė luftuar me prapėsitė e mėkatit,
Qė mbyt nė gulce me shėrbesat e tija tė kalbura
Tė cilave duhet tu rrish larg
Kjo jetė mė rrethon kudo
Nuk mund tė qėndroj larg saj.
I nėnshtruar si fėmijė I dalldisur,
Pėr dashurinė e shoqėrisė
E cila mė dhibset ,
Sepse nė sjelljet e tyre
Ka prapsi me jehona shurdhuese pėr veshėt e mi,
Tė cilėt janė shurdhuar me dėshirė tė dhimbshme,
Nėpėr replikat banale e ofezat e padrejta.
Hyjni ti e dinė
Se unė kam njė pasuri tė madhe,
Mirėsinė qė pėrcjell tek ai qė e meriton,
E qė pėrulet pėrpara teje,
Ndaj hidhe shpeshherė shikimin tėnd,
Qė zemra ime tė gėzojė mes gėzimeve
Tė shprehura e tė pashprehura,
Ku ndėrtohen ura e cilen cesma
Nė rrugicat e jetės sė pėrvuajtshme
Qė dalldiset mes dallgėve tė imazheve
Veshur me harmoni ndjenjash,pa tė cilat
Sdo tė kishte kuptim jeta qė jetohet.
Hyjni shpėrblen cdo njeri qė lufton me fisnikėri
Pėr tė ndėrtuar mure kalash
Ku pushojnė karvanė qofshin mbretėrorė
Tė mbretėrisė demokratike
E cila ka etika krahėsh me parime tė njėjta
Mes cdo jete tė kudondodhur
Me busull dhe fanar fjalėn tėnde tė amshueshme
Qė ruan fshehtėsitė e sė ardhmes
E fal mėkatet hyjnisht
Me qėllim ndaj fatit njerėzorė.
Ndoshta tė kėrkoj me pa tė drejtė privilegje
Ndaj tė mė falėsh sepse ti e din
Se nga natyra si njeri jam I pangopur
Ndaj cdo gjėje me vlerė
Pėrvec lumturis qė e gjej rrallė
Tuke u falur me besėn e zemrės para teje.
Hyjni je e kudondodhur
Nė rrugė ,nė sende,nė bimėsi e cdo jetė
Ti gjėndesh kudo nė hapsirat e qiellit e tokės,
Drita jote depėrton nė muret e cdo zemre
Me mirėsi tė pashoqe,buruar kthjelltėsisht
Nga lartėsi sekretesh, e nėse turbullohesh
Kur vjen tek ne pėr shkak tė dobėsive tona
E mar si sprovė.
Ndaj duhet tė pregatis durimin ,
Vlerė e karakterittė devotshėm
Tė njeriut largpamės
Qė endet pėr tė endur pėrsosmėri
Me intelektin e tij
Me kufijt e vendosur nga ti
Kuptoj se kėshtu do tė mbarojė kjo botė,
Sado durimi tė ketė mature,sado mencuria
Pėr dije tė ngrihet shkallė pas shkalle,
Lartėsi pas lartėsie,sepse paralel me to
Ngrihen prapėsit e qoftlargut
Qė sresht duke e luftuar njeriun
Pėr ta humbur atė.
Hyjni.Ti pėrhap dashuri me kujdesje
Qė pozicioni ynė nė betejat e luftės
Pėr tė luftuar nė kacafytje
Me dėshirat haramsėze
Tė jetė I ndershėm
Sepse haramin na e shtron jeta hap pas hapi
Mendim pas mendimi,lėvizje pas lėvizjeje,
Dhe pa mėsimet e busullave tė tua
Na rrėmben nė mesin e tij
Nėn gjykimin e njė ekzistence
Tė njė drejtėsie tė pėrsosur.
E tillė ėshtė vetėm qėnia jote,
E cdo gjė qė ėshtė nė vartėsinė tėnde
Nuk I bėhet padrejtėsi,
Kushdoqoftė ai dhe cfardoqoftė ajo.
Ndėshkimi qoftė edhe nė humbjen e jetės
Vjen nė saj tė tė drejtėsisė mbi kontradiktat
Ndaj elementėve tė gjithėsisė dhe krijesave tė saja
Tė dukshme apo tė padukshme
Mbi tė kaluarėn e thellė ,tė tashmes
Dhe tė ardhmes largpamėse.
Tė tria bashkė njė vizion I pėrcaktuar
Me dėshmi qė I gjen kudo
Brėnda dhe jasht realitetit
Tė kohės sė kohuar
Me trashėgimi tė pėrcaktuar
Brėnda sistemit diellor tė cilin e rrethojnė yjet
Qė bashkė me pėrbėrjet e tokės
Nė pozicione tė pėrcaktuara
Formojnė karakteret e cdo populli,
Krahine,zone e njeriu, gjithėsecilit nė vecanti
Gjithėpėrmbledhur pėr vazhdimėsinė e vlerave
Me larmi specifikash nė pėrjetime jetike.
Hjni.Ti kujdesesh pėr ne
Me dashuri komplekse,por sidoqė ne
Komunikojm nuk na shfaqesh me realitetin tėnd,
Ndėrsa kur tė pranojmė,kuptojmė
Ndjeshmėrinė qė pėrfaqson.
Pėrbėrja e njeriut sresht duke kėrkuar
Tė pamundurat e cdo kohe
Rrugėt e rrymat pėr tė janė tė shumta
Nė njėrėn prej tyre ai vendoset
Nė saj tė bazės qė ka hedhur nė vetėveten e tij
E cila ka pėrfituar nga jeta
Atė qė I ėshtė dhėnė nė cdo ambjent
Pa bėrė fajtorė askėnd,
Sepse mėndja e cdo njeriu
Ka njė proces nga ku dalin
Kritert e karakteristikave tė tija pėr jetėn
Pa bėrė pėrgjegjės askėnd vec vetes sė tij.
Ndaj tė respektoj e tė pėrulem hyjni,
Pa shkelur kufijt e vendosur pėr tė ardhmet
Qė zbresin nga lartėsitė e mirėsive tė tua
Si burime tė hyjshme,pėr tė realizuar
Vullnetin tėnd mes sakrificash njerėzore
Nė fronte tė thururame emblema
Plot enigma mistike,
Tė lidhura nyje,
Qė presin zgjidhje e te tillit realitet
Qė pėrfaqsohet nga ne zėvėndėsuesit e tu
Nė tokėn qė ti krijove plot kushte pėr jetėn.
Mes nesh realitetin mė real
Sarrijmė ta shohim me sy
Por e ndjejm
Ajo ėshtė jetė ku pėrplsen fate
Me ndeshje tė frikshme
Me zhurma pėr veshėt tanė
Qė I pėrballojnė me dhimbje
Duke pėrballuar potencialin e emocioneve
Tė shprehura e tė pashprehura
Qė rendin nė hone e lėndina rreth nesh.
Me hapa tė guximshėm
Ne luajm me jetėn tonė
Pėr tė shtrenjtat jetėtė kudondodhura
Qė shtegtojnė rreth hicit si dallėndyshe
Pėr tė mbetur mė pas njė hic
I kėsaj jete pėrtej sė cilės
Merr rrugėn realiteti mė real
Tė cilin ne nuk mund ta shohim
Nė kėtė jetė,por e mbartim duke ndjerė
Nė pavetėdije cdo tė ardhme pėrgjithsuese
Impulset e sė cilėsna jepen nė pėrhubje
Nė mėnyrė tė shenjtė.
Domosdo si zėvėndėsues ne tokė
Ne dimė shumė pėr tė ardhnen
Por nuk mund ta quajmė veten zot
Sepse ne jemi pėrbėrė nga njė materie e krijuar
E cila krijon sic ėsht krijur.
Hyjni.Kur hyra nė jetė
Mė shtrove pėrpara mes ambjenteve realitete
Qė gtuan zemrėn time me mėndjen
Qė zgjodhi tė luftojė me dinjitet
Mes rrugėve tė shumta
Pėr rrugėn tėnde ,e cila ka kujdesjen tėnde,
Pamvarėsisht se dyert
Hapen e mbyllen me tėrsėllimė
Pareshtur nė tė pareshturat mėkate
Qė ngrihen si pirgje tė ndotura
Nė errėsirė, nė pėrcartje,
Mes cakėrdisjes njerėzore
Qė vrapon nėper gjakun e tij tė derdhur
I cili spėrkat tokėn e hidhet shatėrvan qiellit.
Qiell e tokė urrejnė mėndjemadhsinė e njerezve
Qė mbajn kokėn lart pėr fuqinė
Qė ti I dhurove
Pėr tė nėnshtruar realitetin e jetės
Pėr tė adhuruar vetėm ty,
Pėr tė qėnė jeta plot kuptime madhore
Qė ai tė zbatoj ligjet e tua dhe tė krijojė
Tė tjera nė saj tė pėrcaktimeve tė tua
Nė ripėrtėritje dhe rifreski
Tė pėrvitėshmesi busulla tė njerėzimit
Ku burrat madhėshtorė krijuan
Madhėshtinė e tyre pėr ti shėrbyer botės
Qė revanshihistorik,kulturor dhe epik
Tė jetė deri nė fund tė jetės,
Ku do tė ndikojnė ndėshkimet
E proceseve paralajmeruese
Nė saj tė pėrcaktimit tėnd.
-
-
KLIKAT E NJE KOHE TE SHKUAR
Atė vit fillova punė nė brigadėn e ndėrtimit tė atij sektori tė ish fermes sė tre fshatrave, nė njėrin prej tė cilėve jetoja, shumica e muratorėve ishin tė ardhur nga jugu, me banim dhe me punė tashmė nė atė fshat ku banoja dhe punoja unė. Kėta jugorė i ishin nėnshtruar krahinorit tė tyre i cili ishte pėrgjegjės dhe njėkohėsisht teknik ndėrtimi i atij sektori, sepse metodat e sjelljeve tė tija ishin nė favor tė interesave tė tyre. Ai gjithnjė nė momente tė pėrshtatshme provokonte me fjalė qė ndikonin pėr tė ruajtur interesat e tija dhe interesat e tyre.Unė isha 17 vjeē dhe sipas porosisė sė babait mua mė interesonte tė merja zanatin e muratorit dhe tė kisha kategori sa mė tė lartė sepse sa mė e lartė tė ishte kategoria aq mė e lartė ishte edhe paga.Unė se njihja luftėn klasore, krahinore apo politike tė cilat nė atė vend ko jetoja dhe punoja unė bėheshin tė ashpra, realisht vetėm pėr njė qėllim vetėm pėr tė arritur ose pėr tė mbajtur privilegje pėr tė pasur interesa personale dhe familjare jo duke u mbėshtetur nė vlera por nė vese. Pėrgjegjėsi dhe njėkohėsisht tekniku i sektorit tė ndėrtimit i brigadės ku punoja njė i sėmurė nervor shpesh herė nė gjėndje tė fiktėsh gjithmonė krijonte kontradikta ndėrmjet meje punėtorėve dhe muratorėve pėr tė mė penguar prespektivėn . Vitin e parė si punėtorė i’u nėnshtrova asaj brigade dhe atij pėrgjegjėsi me urtėsinė dhe punėn time duke bėrė edhe punėt e tė tjerėve. Pas njė viti moshatari im dhe njkohėsisht shok i punės mė tha qė tė mos punoja ashtu kur tė tjert punonin me hile. Dy a tre dit diskutuam pėr kėtė problem dhe dashje pa dashje iu nėnshtrova imponimeve qė mė rrethonin, mirėpo me ndryshimin e metodės sė punės ndryshoj edhe paqja ime e pėrgjithėshme, ngatėrresat me tė tjerėt tė imponuara nga pėrgjegjėsi i sektorit pasi ai kishte dėgjuar nga sekretari i partisė sė brigadės se pėr mua ishte bėrė njė kėrkesė qė tė bėhesha kandidat partie po ma vėshtirėsonin dita ditės jetėn. Nė tė njėjtėn kohė me kėtė eveniment me fillimin e vitit tė ri shkollorė kisha filluar shkollėn pėr teknik ndėrtimi pa shkėputje nga puna nė qytetin e Durrėsit ku vazhdonte edhe njė i ri murator i brigadės i cili ishte nė vitin e parafundit tė asaj shkolle. Ky i ri me tė cilin unė bisedoja pėr mbarvajtje nė shkollė ishte ingranuar kundra meje nga pėrgjegjėsi i sektorit sepse ai ishte po nga njė krahinė nga ku ishte edhe tekniku i ndėrtimit tė cilit po i cėnohesh rehatija qė i jepte posti nga prespektiva qė mė hapte kanditatura pėr parti dhe shkolla pėr teknik, dhe nė njė moment bisede rreth lėndės sė marksizmit unė i thash se sdėshiroja tė studioja marksizmin sepse sipas fjalėve tė tija tė hedhura mė parė duhet tė isha i kujdeshėm sepse gabimet mė ndėshkonin dhe nė tė njėjtėn koh ngarkohesha me stres gjatė studimit tė marksizmit. Shprehja ime shkoj deri nė veshin e sekretarit tė partis tė tė gjitha organizatave tė ish fermės i cili kundėrshtojė kėrkesėn time me mosaprovim pėr kandidat partie. Ato dy vite punė i kalova si i kalova, mė pas shkova pėr tė kryer shėrbimin ushtarak, dhe ē’ndodhi, orėn e parė politike tė gjithė grupin tonė e vunė tė analizonim paragrafe tė marksizmit, askush nuk kundėrshtoj dhe unė si tė tjerėt analizova njė paragraf qė fliste pėr intelektualėt nė mėnyrė mė tė mirė nė raport me analizat e tė tjerėve. Dy vjet kreva shėrbimin duke dalė me rezultate mjaft tė larta si grup por edhe si individ me fletė lavdėrimi. Gjatė shėrbimit nė vėndbanimin tim sekretarin e partis sė organizatave tė ish fermės e kishin shkarkuar nga ai funksion dhe e kishin ēuar si llogaritar tė thjeshtė nė njė uzinė nė njė qytet tė vogėl. Pas lirimit unė vazhdova tė punoj pėrsėri nė atė sektor po ashtu vazhdova edhe vitin e dytė tė shkolles pa shkėputje nga puna. Pėrgjegjėsi i sektori e kishte arritur realizimin e njė dėshtimi tė pėsuar nga unė, mirėpo shkollėn nuk mund tė ma ndalonte pamvarėsisht transformimeve politike e shoqėrore qė po ndodhnin me tė shpejte duke prishur ėndėrrat, planifikimet dhe realizimet e gjithkujt, tė cilėt ishin munduar dhe mundoheshin me vese tė ishin tė privilegjuar. Qė nė atė kohė ish sekretari i organizatave tė partisė komuniste tė ish fermės e nė vazhdimėsi pėrqėndrohesh nė drjtimin tim me shikime inatēore, herė herė mė ngatėrronte edhe me babain me fjalėt e tija fshehurazi meje me ndikime dashakeqe nė disa drejtime tė jetės por edhe mbi krijimet e mia letrare tė cilat babai im si kuptonte. Kėto ndikime tė tija ma vėshtirėsonin jetėn sepse atė e mbėshtesnin edhe njerėzit qė s’na donin, nga tė cilėt nga prapsitė e tyre vuanin babai, nėna ne fėmijėt e tyre dhe fėmijėt tanė, kėta njerėz ekzistonin dhe depėrtonin deri nė rrethet tona tė farefisit, ndėrsa pėrgjegjėsi teknik i cili njihesh atėherė si njeri nga familje me biografi familjare jo fort tė pastėr tashmė ishte larguar ashtu si bashkpunėtorėt e tij nė diasporė, duke lėnė pas shpine dhe nė kujtesėn time kujtime tė mbrapshta sepse kishin arritur tė mė shkatėrronin gjatė dy viteve tė punės tė pas shėrbimit duke bashkėpunuar me ish sekretarin dhe njerėzit pushtetar tė rangut tė tij dhe pinjollėt e tyre tė cilėt praktikonin tė njėjta sjellje.
-
-
BESA BESE
Per keto troje
per kete flamure,
legjendaret rreshtohen
jane eter kur thirren zgjohen,
ndaj nje shenje
per nje qellim,
besa bese per shpetim,
se lan fjale me amanet
amanet qe nuk humbet,
shqiptaria te rroje jete
HEROIT KOMBETAR
Balle larte
mendje kthjellet
sy pa trembur
zemer e beses
krah shqiponje
kembe atletesh
i lindur
i perhershem
trim i rralle
mbret shqiptar
heroi yne kombetar.
-
-
Hekuran-Agim Dedej
KONCEPTE
1.
Ndėshkimi nė emėr tė sė vėrtetės absolute ėshtė ndėshkimi i Zotit tė Madh mbi kontradiktat ndėrmjet krijesave tė dukshme apo tė padukshme frymore dhe jo frymore, mbi fatin e gjithėsisė dhe krijesave tė saja, me qėllim pėr njė vizion tė pėrcaktuar e largpamės ndaj cdo ekzistence qė gjykohet nga drejtėsia e Zotit tė Lartėsuar, qė peshon dhe gjykon nė afat tė shkurtėr ose afat tė gjatė kohor, brėnda kėsaj jete por edhe pėrtej saj sipas ligjeve tė Kuranit tė shenjtė dhe dėshirave tė Zotit Mėshirues.
2.
Ēdo lėvizje, shprehje mimike apo fjalė janė rrjedhojė e dijes sė mbjellur tek personi. Kėto fjalė shprehje apo lėvizje bazuar nė emocionet qė u jep atyre cdo kush brėnda vetėvetes dhe nė dukshmerinė e vetes shoqėruar ose vecmas me njėra tjetrėn pėrcaktojnė rrjedhojėn e jetės dhe lirinė e cdo kujt, nė afat tė gjatė ose nė afat tė shkurtėr kohor, kjo si rrjedhojė e respektimit tė lirisė dhe tė drejtės sė tjetrit, i cili ėshė i detyruar tė mbrojė parimet e dijes sė jetės sė tij mbėshtetur nė argumentet e ligjeve tė kuranit tė shenjtė.
Zhvillimi i kėtij procesi na lė tė kuptojmė, se kjo ėshtė liria qė na imponohet gjithkund me mė shumė tė drejta apo me mė pak tė drejta ndėrmjet gjithėsejcilit prej nesh sipas dėshirave tė Zotit tė Lartėsuar.
3.
Kur ndėrgjegja pasurohet nga dija e fituar duke respektuar arsye tė moralshme nė harmoni me zemrėn nė vartėsi tė Kuranit tė madhnueshėm, paqa njerėzore nėn liri tė kėsaj ndėrgjegjeje kullon esencėn e jetės njerėzore.
4
CKUPTIM DO TĖ KISHTE JETA NJERĖZORE PA BESIM NĖ FALTORE.
Asnjė rrugė tjetėr pėrvec faltoreve sdo tė ishte shenjė treguese pėr fatet njerėzore, edhe nėse atherė do tė kishim njė botė ku problemet shpirtėrore sdo tė trajtoheshin mbi bazat e realitetit qė jetojmė pėr tė arritur atė qė dėshirojmė tė gjithė paqe nė kėtė jetė dhe pėrtej saj. Rolin edukativ pėr tė arritur tek kjo mėnyrė jetese e luan faltorja, ndėrsa rrugėt e tjera nuk na tregojne veēse drejtim te kundėrt me atė tė besimit.
Edhe nė qoftėse ato do tė luanin sadopak role tė tilla, ato nuk bėjnė tjetėr veēse na tregojnė domosdoshmėrinė e besimit dhe rėndėsinė e faltores nė jetėn e njeriut pa tė cilin nuk do tė mundet tė jetė njeri.
5
PĖRSE EKZISTON POLITIKA DHE FEJA NĖ JETĖ.
Politika dhe feja ekzistojnė nė jetė pėr tė pasur jeta ekuilibėr.
Politika e sotme ėshtė kolonė me ligje tė ndryshueshne nė institucionet e saja, rezultatet e sė cilės varen nga njerėzit pėr drejtėsi dhe liri pėr barazpesh tė ēdo shkalle, obligimi i saj ėshtė tė bėjė regullatorin jetės. Ndėrsa feja dhe kultet e saja janė tė pėrbėra me ligje tė pandryshueshme qė svaren nga njerėzit sepse vizioni i saj ėshtė nė vartėsinė e Zotit tė Lartėsuar prej tė cilit varet edhe ekuilibrimi politik
Duke u gjykuar nga peshoja e tij pėr ndeshkim ose shperblim.
6
A FITON NDĖRGJEGJA NJERĖZORE KUR TRAJTIMI I BESIMIT NĖ SHTET DHE FALTORE TĖ JETĖ NJĖ DĖSHIRĖ PERSONALE?
Nėse gjykimi nė vartėsi tė ndėrgjegjes personale, nė saj tė moralit dhe dijes sė fituar nga shteti dhe faltoret e rrugės sė drejt respektohen, fiton ndėrgjegja njerėzore, nga e cila zhvillimi i jetės merr standarte, rrjedhoja e tillė ėshtė e padiskutueshme edhe pėr tė ardhmen, sepse dėshmitė reale dhe jo reale pėr tė pasur kėtė jetė janė tė pakundėrshtueshme ashtu sic edhe kanė qenė , nė vartėsi tė qėllimit tė Zotit tė lartėsuar i cili shtjellon situate tė ndryshme ndėrmjet kohėve pėrshtatur nevojės dhe intelektit tė njerėzve nė secilin popull.
7
PĖRSE SHPREHE EDHE FEJA KUR PĖRMENDET NDĖRGJEGJA?
Mėndja njerėzore u stabilizua kur njerėzia vuri pėrballė ndėrgjegjes besimin nė njė zot nėpėrmjet fesė. Gjatė rrjedhės sė kėsaj rruge i gjithė potenciali intelektual qė u fitua e ekuilibrojė jetėn si rrjedhojė e pėrqėndrimit tė ndėrgjegjes nė ligjet e Kuranit tė madhėrueshėm si ligje tė pandryshueshme fetare.
8
DALLIMET E KOMBEVE
Nėse flasim pėr karakterin e njė qytetari te nje kombi, duhet tė dimė dhe tė mendojė pėr historinė e atij kombi me tė gjitha komponentėt qė e pėrbėjnė . Kėto paralelizma jetike, zanafillat e tė cilave erdhėn nė saj tė vendosjes sė kėtij kombi qė nga fillesa e grumbullimit tė kėtij populli tė ndarė vecmas nė njė pozicion tė caktuar qiellor, sistemit diellorė, kushteve klimaterike, terrenit tė tokės me tė gjithė elementėt jetik qė e pėrbėjnė atė, tė cilat pėrcaktuan gjuhėn sipas nevojės sė emėrtimeve me anėn e sė cilave sipas ndryshimeve tė tyre graduale nėn ndikimin e ngjarjeve historike erdhėn mentalitetet e etapave historike.Kjo pėrbėrje dallon njė komb nga tjetri, njė kontinent nga tjetri, madje edhe zone e krahine, mbi tė cilat nė tė gjithė botėn forca dhe mėndja e njerėzve me mendje te ndritur qė gjėndeshin nė vende tė caktuara dhe kohė tė caktuara i dhanė pėrparėsi kombit tė tyre dhe tėrė botės sipas percaktimeve tė Allahut Famėlarte.
9
RRJEDHAT E FATEVE TĖ KOMBEVE
Shkaqet pėr vuajtjet e ndonjė brezi tė ndonjė populli,gjenden tek mėnyra jetike qė nė fillesat e kėsaj jete,qė na sprovon nė vartėsi tė pėrcaktimit tė Zotit tė lartėsuar,ku bagazhi intelektual i cdo populli I ndėrthurur me bagazhin intelektual popujve tė tjer I jep popujve tė tillė mirėqėnie e privilegje nėse ai popull pendohet ndaj gabimeve tė mėparėshme pėrballė ligjeve tė Kuranit tė madhnueshėm.
10
PĖRSE EKZISTOJNĖ LUFTRAT NĖ JETĖ DHE QĖLLIMET E TYRE?
Luftrat ekzistojnė nė jetė spse ato janė rrjedhojė e gjėndjeve tė ndryshme tė krijuara nga Zoti i Lartėsuar pėr qėllime tė caktuara, tė cilat pėrcaktuan dhe pėrcaktojnė rrjedhoja jetike me tė humbur dhe tė fituar pėr periudha kohore tė caktuara, pėr tė cilėt pėr vijueshmėrinė e tyre vendos Zoti i lartėsuar, sado tė fuqishėm ishin dhe janė ato.
11
A E MUND EPSHI MORALIN APO MORALI MUND EPSHIN?
Pėrgjigje pėr kėto pyetje mund tė gjesh nė realitet pėr ti dhėnė tė drejtė qoftė njėrės e qoftė tjetrės. Mendoj se e vėrteta ėshtė: se nėse njeriu sdo tė kishte ndėrgjegje tė orientuar nga ligje tė sakta pėr mentalitetin e jetės sė tij, sdo tė kishte norma pėr respektimin e distancave njerėzore tė cfarėdo lloj rrethi. Praktika jetėsore e rretheve njerėzore erdhi si rrjedhojė e zbatimit tė ligjeve tė sakta, tė zbritura nga Zoti i lartėsuar, sepse njeru ėshtė krijesė me dėshira por edhe me arsye. Ne fund mendoj se nese zbatohet etika hyjnore e zbritur ne Kuranin e shenjtė, arsyeja do ta mundė epshin sepse arsyeja eshtė njerėzore, ndersa epshi kafshėror.
12
PĖRSE DUHET PRANUAR PLURALIZĖM JETIK NĖ CDO INSTITUCION
TĖ VĖNDEVE KU PĖRSHTATET POLITIKA PLURALISTE?
Duke e vėshtruar jetėn me kėndėvėshtrim pluralist, nė ato vėnde ku ėshtė e pėrshtatshme politika pluraliste demokrartike, pėr arsye tė praktikimit tė rrugėve tė ndryshme fetare nga njerėzit, njerėzit duhen pranuar nė cdo institucion ligjor nė cdo shtet tė till me institucione ligjore, sepse pėrderisa jemi krijesa njerėzore tė ushqyera me mentalitet fetar, trajtimi qė duhet ti bėjmė jetės dhe asaj qė na imponon ajo, duhet tė jetė sa me i dobishėm, sepse vetėm kėshtu mėndja njerėzore nėpėrmjet labirinteve tė dijes ėshtė e aktivizuar nė mėnyrė tė gjithpėrhapur pėr tė vėrtetuar se ka rregulla dhe ligje tė moralshme.
13
SI E KUPTOJ UNĖ BESIMIN NĖPĖRMJET FESĖ ISLAME
Zoti lartėsuar qė kur e krijojė jetėn njerėzore i caktoj atyre njė fe ,dhe nė vazhdimėsi i urdhėroj njerėzit pėr atė fe, pa ia imponuar zgjedhjen atyre, duke i zbritur ligje dhe udhėzime nė vartėsi tė nevojave dhe intelektit tė tyre periudh pas cdo periudhe dhe etapė pas cdo etape nėpėrmjet profetėve, duke i lėnė tė lirė njerėzit tė zgjidhnin mopsbesim, fe tė devijuar ose fenė e caktuar nga vetė zoti, ndėrmjet tė cilave Zoti i lartėsuar zgjodhi pėr robt e tij me anė tė profetit tė fundit Muhamedit alejhi selam fenė e caktuar nga vetė Zoti, sepse njerėzit padyshim ishin tė humbur nė atė cka i caktonin vetes.
Pėr kėto zgjedhje Zoti i Lartėsuar i la tė lirė njerėzit pėr tė mos ia mohuar lirinė dhe tė drejtėn e zgjedhjes nė vartėsi tė dėshirave dhe intelektit tė tyre, nė tė njėjtėn kohė vėrtetė Zoti i zbriti profetėt nė tokė si udhėzues pėr tė udhėzuar njerėzit pėr nė fenė e tij pa ia imponuar njerezve zgjedhjet, pėr tė cilat cdukush ndėshkohet ose shpėrblehet pėr kėto zgjedhje nė kėtė jetė dhe pas saj.
Nė Kuranin famėlartė thuhet kėshtu: Sikur tė dėshironte Zoti yt, do ti bėnte njerėzit tė njė feje. Ata vazhdimisht janė nė kundėrshtime. {Hude : 118}
14
Asnjė praktikė jetike qė nxjerrim nga pėrkufizime filozofike dhe dijetarie nuk ėshtė e pėrjetshme, ato i shėrbejnė njė periudhe tė caktuar dhe njerėzve tė asaj periudhe, mė pas i takon trashėgimtarėve tė asaj periudhe tė ndėrtojnė filozofi tė tjera dhe dijetari tė njėpasnjėshme mbėshtetur nė librin e Zotit tė lartėsuar mbi thėniet profetėve dhe te profetit te fundit Muhamedit alejhi selam pėr zhvillimin e jetės nė vėnde tė ndryshme. Kėto dijetari e filozofi pėrcjellin njėra tjetrėn gjykim pas cdo gjykimi ndėrmjet etapave pėrkrah ligjeve tė Zotit tė lartėsuar deri ditėn e fundit tė gjykimit pėrfundimtar.
15
Shpeshherė fundet e periudhave dhe epokave tė njerėzimit pėrvec dėshtimit tė praktikimit tė inisiativave jetėsore tė njerėzve shoqėroheshin me katastrofa natyrore.
Me zbritjen e Kuranit tė shenjt me anė tė profetit tė fundit Muhamedit alejhi selam, idetė e njerėzimit ishin dhe janė mė tė qėndrueshme, dhe natyra u bė shum mė e stabilizuar.
16
Ajo mirėsi ekonomike humane e intelektuale qė gjėndet nė shoqėrinė e cdo pėrbėrjeje tė grupimeve politike,ekonomike e sociale e ka zanafillėn tek individėt qė kanė udhėzuar me anė tė planifikimeve dhe zbulimeve tė tyre.
Kėto grupime shoqėrish tė emėrtuara nė mėnyra tė ndryshme, pamvarėsisht se stabilizojnė dhe e ekuilibrojnė nė tėrėsi jetėn e shoqėris ,pėr tė dhėnė stabilitet dhe ekuilibėr pėr ti shėrbyer sa mė shumė shoqėris duhet qė ti referohen individėve tė cilėt edhe ato i referohen shoqėris sipas pėrcaktimit tė Zotit tė lartėsuar i cili ka caktuar individėt e tillė si piketa tė planifikimeve tė tija mbi jetėn njerėzore.
17
Nėse cdo kush i lejon vetes liri pėrtej ligjit fetar e shtetror, atėherė trysnia e stresit ngarkon ndėrgjegjen e cila ngarkon shėndetin e njeriut tė tillė i cili patjetėr e ka pėrthithur sensin e ligjeve tė fesė dhe tė shtetit.
Ky stres do ta ngarkojė nė rritje atė njeri, deri atėherė kur shėndetit tė tij do ti imponohen pasoja qė e rėndojnė atė nė njė afat tė caktuar.
Pasi tė ndodhė ky proces nė afat tė gjatė kohor ose afat tė shkurtėr kohor mbi jetėn e cdo personi tė tillė do tė ketė patjetėr pasoja, sepse jeta e cdo kujt nuk mund tė dali nga rregullat dhe ligjet e fesė dhe ligjet e shtetit .
...
18
Cdo sekt fetar tė cilin e kanė pėrfaqsuar ose e pėrfaqsojnė grupime njerėzish duke e quajtur atė fe, Zoi i lartėsuar ia bėn tė mundur atyre njerėzve ta ndjekin atė si tė drejtė tė tyre. Tė gjitha kėto fe ose tė emėrtuara ndryshe, e kanė humbur origjinalitetin e tyre pėrballė fesė sė caktuar dhe tė zgjedhur nga Zoti pėr robt e tij, tė cilėn e ka zbritur me Kuranin e madhnueshėm me anė tė profetit tė fundit Muhamedit alejhi selam.
19
Nėse mencuria dhe energjia e saj tė shoqėruara me mirėsi ngrihet nga thellėsitė e cdo njeriu duke u pėrhapur rrathė rrathė, duke ndricuar skaje errėsirash, ėshtė arritje e lartė e dituris, e cila nė vartėsi tė trajtimit qė i bėjn vetes dhe trajtimit qė i bėjnė tė tjerėt kėtyre njerėzve, ndodh tė ndodhi ndonjė mrekulli e asaj diturie tė pėrcaktuar nga Zoti i Lartėsuar.
20
Nėse ndėshkimi mbi cdo njeri nga gjykimi i Zotit pėr mos zbatim tė ligjeve tė zbritura nga Zoti bie nė kohė tė ndryshme mbi jetėn e cdokujt dhe nė mėnyrė tė pavetėdijshme pėr tė, mbi cdo popull ky ndėshkim bie nė fund tė cdo periudhe madje edhe tė cdo etape nė forma pasojash tė dukshme duke saktėsuar nė mėnyrė tė plotė gjykimin e Zotit mbi veprat njerėzore.
Nė Kuranin e Madhnueshėm thuhet: Kur u erdhi atyre dėnimi ynė skishim ētė kėrkonim tjetėr, vetėm tė thonin : vėrtetė ne ishim zullumqarė. {Al Arafe : 5}
21
Jeta e cdo njeriu zhvillohet nė katėr procese. Procesi i parė ėshtė dlirėsia e fėmijėrisė, procesi i dytė ėshtė loja e rinisė, procesi i tretė ėshtė lufta e burrėrisė, procesi i katėrt ėshtė pėrhumbja e pleqėrisė.Kėto procese nė disa njerėz zhvillohen duke hyrė tek jėra tjetra sipas rradhės, ndėrsa tek disa tė tjerė pėr arsye tė difekteve tė lindura ose tė ndodhura nė jetė mbeten vetėm nė njė proces sipas pėrcaktimeve tė Zotit tė lartėsuar.
22
Vendosja e emrave mbi njerėzit nga njerėzit e ka zanafillėn qė nė proceset e para tė jetės. Duke qėnė krijesa njerėzore me llogjkė mbėshtetur nė arsyetim dhe dėshira njerėzit u orientuan nga ligjet e para tė zbritura njeriut tė parė nga Zoti I lartėsuar, tė cilat orientuan llogjikėn e njerėzve pėr tė vendosur emrat qė i ishin treguar njeriut tė parė sipas ndryshimeve qė do ti ndodhnin gjuhėve dhe mentaliteteve tė popujve kohė pas kohe. Kėto pėrcaktime ishin planifikuar qysh nė fillim tė jetės sė njeriut tė parė, sepse Zoti i lartėsuar ėshtė parashikues i mundėsive dhe pamundėsive tė robėve tė tij.
23
Zanafillat e gjuhėve tė popujve janė ndikuar pėr tu dalluar ndėrmjet tyre nė saj tė ndikimit tė ngjarjeve kontradiktore njerėzore, natyrės qiellore e natyrės toksore, duke identifikuar me shprehi tė pėrthithura pėrshtatje ndaj krijesave dhe elementėve natyror sipas nevojės qysh nė zanafillė tė jetės njerėzore, e cila u pėrhap nėpėr tokė shoqėruar nga kėto ndikime nga pėrfaqsues njerėzorė, mbi tė cilėt herė pas here zbrisnin ligje nga Zoti i Lartėsuar sipas nevojės, inntelektit dhe situatave tė zhvilluara, tė cilat pėrcaktuan gjuhėt e popujve.
24
Vendosjet e mbiemrave tė njerėzve e kan zanafillėn prej vetive tė personit qė pėrfaqson atė veti,tė cilit i ėshtė shoqėruar emrit tė tij nė gjuhėn e mentalitetit tė shprehur gojor tė asaj periudhe, i cili pas trnsformimit tė fjalorit ka jetuar ose jeton mė pas si gjurmė e gjuhės dhe mentalitetit tė vjetėr ne pasardhesit e mevonshem,nė tė njėjtėn kohė, graduale nė transformim dhe mentalitet tė gjuhės, u vendosėn dhe vendosen mbiemra tė rinj nė jetėn tonė.
25
Qė nė hershmėri njerėzit pėr tė mbijetuar pėr tė siguruar jetesėn, kishin nevojė pėr moral pėr tė pėrballuar vėshtirsit ndaj rreziqeve nė gjueti apo pėr tė fituar ndaj kontradiktave ndėrmjet njėri tjetrit, nė tė njėjtėn kohė identifikonin vlerat e gjithėsejcilit nė vecanti apo tė grupimit tė cdo populli. Pėr tė marrė moralin e duhur pėr kėto qėllime e tė tjera tė ndryshme tė kėsaj natyre dėshironin tė kishin vetit e gjallesave ose tė tjera formave. Kėshtu lindi nevoja tė formonin simbole pėr tė pasur moral pėr kėto qėllime, tė cilat i reklamonin nė mjetet dhe armėt e tyre duke i shpalosur si shenja identifikuese. Kjo praktik pėr tė pasur superioritet nuk ndalet asnjėherė nė jetėn tonė,pamvartesisht se e dobishme dhe e drejtė ėshtė qė morali i tillė duhet marė vetėm nga besimi nė Zot dhe feja e drejte.
26
Problematikat kontradiktore tė realiteteve teritoriale, gjuhsore simbolike dhe tė qėllimeve tė interesave tė popujve tė ndryshėm tė botės trashėgohen nė forma tė njėjta nė zhvillimin e historis duke iu nėnshtruar transformimeve po me tė njėjtat histori nė ide e mentalitet, tė cilat ndikohen edhe nga proceset e ndryshme natyrore tė pėrcaktuara nga Zoti i madhėruar qė nė fillim tė krijimit.
27
Aktivizimeve tė interesave tė cilat janė tė pa ligjėruara me ligje shteti dhe ligj fetare tė cilat ndajnė rrisqe nėse u jepen favore pėr tu pėrhapur nė shoqėri kufizojnė hapsirat e pėrfitimeve tė interesave tė aktivizimeve tė ligjėruara me ligje shtetėrore e ligj fetar tė cilat kan obligime tė dobishme pėr shpėrndarjen e rrisqeve.
Praktika e parė e mėsipėrme ėshtė me ndikim shkatėrrues mbi shoqėri,ndėrsa praktika e dytė ėshtė rregullatore e shoqėrisė. Ky lloj procesesi ne rastin e dobishem zhvillohet brėnda vetvetes duke i luftuar veset e shfaqura,ndersa pėrball ndikimit shkaterrues i cili edhe ai bėn tė njėjtėn luftė brenda vetes por me sens tjetėr, praktika rregullatore ėshtė gjithnjė nė kundėrshtime.
Kėto sfida tė pėrballjes sė kėtyre evenimenteve jetike pėrcaktojnė vijushmėrinė e sė ardhmes sė cdo individi, shoqėrie, populli, kontinenti apo tėrė botės.
Pėrgjigje e nevojės pėr pėrcaktimin tė kėtij vizioni e jep dhe e mer vetėm Zoti i Lartėsuar.
28
Pas fillimit tė jetės sė njerėzve nė tokė ,arsyetimet e njerėzve u pėrfaqsuan nga profetė me veti intelektuale tė mrekullueshme, me mencuri e urtėsi tė pakrahasueshme, tė cilėve u zbrisnin nga Zoti mėshirues ligje nė mėnyra tė ndryshme pėr ti udhėzuar njerėzit duke pėrcaktuar rrjedhoja jetike deri nė zbritjet e fundit me anė tė profetit tė fundit Muhamedit alejhi selam, i cili orienton jetėn e njerėzve ne pėrshtatje tė mentalitetetit tė cdo populli.
29
Duke e vėshtruar jetėn me kėndvėshtrim tė imponuar nga realiteti global, nė ato vėnde ku praktikohet feja e vėrtetė me besnikri tė plotė nė tėrė shoqėrinė, pėrfaqsuar nga ata si besimtar, tė cilėt ndikohen nga ligjet e Zotit mėshirues ,tė vėrtetuara nė jetėt e tyre nga vetė ata ,mendoj se ėshtė e tepėrt dhe e dėmshme qė atyre vėndeve tu imponohen praktika qė cėnojnė karakterin e besimit tė tyre sepse besimi i tyre ėshtė injektim shėrues pėr besimin nė tėrėsi pėr vėndet e tjera.
30
Nė tė gjithė botėn nė jetėn e njerėzve idhujtaria ėshtė e pranishme tek njerėzit kudo, ajo vjen duke u ngushtuar rrath rrath rreth drejt Arabis, ashtu sic vjen duke u pėrhapur rrath-rrath nga Arabia drejt botės besimi nė njė Zot dhe drita e pastėrt nėpėrmjet fesė Islame. Kėto rrathė nė kundėrshtimet e tyre krijojnė luftėn e drejtsis ndaj padrejtėsis.
E dritės sė Allahut kundėr errėsirės sė idhujtaris e cila spushon me vese tė dėmshme pėr ti humbur njerėzit si mike e shejtanit. Sa mė tė ngarkuara e mė tė pėrhapura tė jenė rrathėt e idhujtaris, aq mė problematika do tė ketė mes njerėzve dhe institucioneve tė tyre, sa mė e pėrhapur tė jetė drita e Zotit aq mė e lehtė do tė jetė jeta e njerėzve dhe e institucioneve tė tyre. Errėsira nuk e pėrshpejton ditėn e kiametit por edhe drita nuk e largon ditėn e kiametit, njėra e vėshtirson jetėn e njerėzve ndėrsa tjetra e lehtėson atė, tė dyja nė kundėrshime vėrtetojn vėrtetėsin e asaj qė pėrfaqėson cdo njeri nė zemėn e tij.
31
Kur ndėrmjet ligjit fetar dhe atij shtetror pėr qytetarėt krijohet kontradikt e cfardolloj shkalle, ajo kontradikt duhet marė si sprovė e urtėsis sė mencuris sė Zotit tė lartėsuar
qė i imonohet urtėsis sė mencur njerėzore. Kalimet e sprovave tė tilla janė tė dobishme kur zgjidhja pėr nė udhėzimin e rrugės sė duhur meret nga urtėsia e mencuris sė profetit tė fundit Muhamedit alejhi selam.
Nė njė fjalė tė urtė thuhet: tre grupeve nuk u shkojnė tre veprime,
1- Drejtuesve, ashpersia.
2- Dijetarėve, dashuria per pasuri.
3- Tė pasurve, kopracia.
32
Bashkė me transformimet e terrenit tė tokės sipas vartėsis sė proēeseve tė elementeve tė natyrės ujit, erės,dhe ndikimeve tė tėrmeteve, vullkaneve etj, ndikuar nga temperaturat e brendėshme e tė jashtėme tė tokės mund te ndryshohen edhe dukshmėria e paraqitjes se kafshėvė, shpendėve, gjitarėve, gjithashtu edhe tė bimėsisė madje ndoshta edhe tė njeriut. Kėto ndryshime nė ēfardolloj forme tė ndodhin mendoj se nuk mund tė trnsformojnė identitetin e origjinės sė cdo gjėje dhe cdo kujt sepse Allahu i Madhėruar i ka pėrcaktuar dallimet e tyre.
33
Dashuria aktivizohet kur kompleksi organik ėshtė nė harmoni me kompleksin intelektual dhe kompleksin e shqisave brėnda vetėvetes sė cdo kujt. Kjo dashuri aktivizohet ndėrmjet cdokujt nga prezenca e komplekseve tė tilla tė partnerit ose partneres.Kėto efekteve merren me intuit, duke u angazhuar njėkohėsisht, nė paraqitje,shprehje dhe levizje, tė cilat rrisin ose ulin ndjeshmėrinė e emocioneve pėr tė dėshiruar ose refuzuar. Kėto ndjenja imponohen nga ndjeshmėri qė ngacmohen nga prezenca tė jashtėme tė universit tė cilat shtyjnė pėr tė realizuar ose pėr tė refuzuar ose pėr tė qenė pasiv sipas percaktimeve te Allahut Mėshirplotė.
-
Regullat e Postimit
- Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
- Ju nuk mund tė postoni nė tema.
- Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
- Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
-
Rregullat e Forumit
Krijoni Kontakt