Close
Faqja 8 prej 8 FillimFillim ... 678
Duke shfaqur rezultatin 141 deri 153 prej 153
  1. #141
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-07-2014
    Postime
    202

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    Citim Postuar mė parė nga Neteorm Lexo Postimin
    Ky diskutim ka kohė qė ka dalė prej teme, dhe duhej mbyllur prej kohėsh.

    Pėr tė ruajtuar njė balancė, komentet dhe e fundit po hiqen.
    Jo pėr gjė po edhe nė bazė tė rregullores thuhet.

    10. Jo ofendime personale karshi anėtarėve!

    Nė forum hyjnė anėtarė tė moshave tė ndryshme, nga krahina tė ndryshme, me besime fetare tė ndryshme, me nivel arsimor tė ndryshem, me tradita tė ndryshme, me botėkuptime tė ndryshme, me eksperienca jete tė ndryshme, me interesa dhe hobe tė ndryshme. Ua bėjmė kėtė gjė tė qartė nė mėnyrė qė tė jeni tė ndėrgjegjshėm me shkallėn e thellė tė diversitetit tė forumit, qė ėshtė dobėsia dhe nė tė njėjtėn kohė madhėshtia e tij. Fakti qė tė gjithė marrin pjesė nė forum tregon qė tė gjithė janė shqiptare. Pavarėsisht nga dallimet dhe diversiteti nė mendim dhe botekuptim, asnjėherė nuk duhet tė cėnoni integritetin e anėtarėve tė forumit sepse nuk jeni duke diskutuar me njė ekran por me mijra shqiptarė nga mbarė bota. Respekti mbi njėri-tjetrin duhet ta mbani parasysh ēdo minutė qė shpenzoni nė forum pasi po respektuat njėri-tjetrin, keni respektuar veten dhe vendin tuaj.
    Vazhdo me planin tend dhe mbaja pishen grekut.

  2. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar King Bardhyl pėr postimin:

    alibaba (23-02-2022)

  3. #142
    Ushtar i larte Maska e Neteorm
    Anėtarėsuar
    04-01-2011
    Vendndodhja
    127.0.0.1
    Postime
    2,329
    Postimet nė Bllog
    7

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    Citim Postuar mė parė nga King Bardhyl Lexo Postimin
    Vazhdo me planin tend dhe mbaja pishen grekut.
    Forumi nuk eshte arene, e as parlament te shprehesh mbi anetaret sic te te vije me permbare, ty e kujdo tjeter.

    Ps. Ne nuk kemi per tu bere ndonjehere si popull me keto veprime se si gjykojme shqiptari-shqiptarin..
    Jemi thjesht per tu ardhur keq per brezat qe leme mbas dhe na lexojne..

  4. #143
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-07-2014
    Postime
    202

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    Citim Postuar mė parė nga Neteorm Lexo Postimin
    Forumi nuk eshte arene, e as parlament te shprehesh mbi anetaret sic te te vije me permbare, ty e kujdo tjeter.

    Ps. Ne nuk kemi per tu bere ndonjehere si popull me keto veprime se si gjykojme shqiptari-shqiptarin..
    Jemi thjesht per tu ardhur keq per brezat qe leme mbas dhe na lexojne..
    Me fal por ti vetem fshin postimet qe te raporton spiridhaqi dhe nuk merr mundimin qe ti lexosh fare? Te bera nje pyetje te cilen po ta perseris. Me trego nje postim te spiridhules qe ja vlen ta lexosh ne kete teme. Nuk ke cfare te me tregosh sepse ka postuar vetem postime fyese, ofenduese dhe te felliqura. Dhe une shpjegova sipas kendveshtrimit tim arsyen sepse spiripordha sillet ne kete menyre harbute dhe e bera kete me shume korrektesi, kjo gje u pranua edhe nga spiropalla. Por per ty postimi im nuk ishte korrekt dhe pa shpjeguar perse e fshive ndersa postimet e peshtira te ketij spiuni ti nuk i fshive. Perse keshtu?

  5. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar King Bardhyl pėr postimin:

    alibaba (23-02-2022)

  6. #144
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    2,929

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    Xhafer Deva doli ne skene pas pushtimit gjerman te Mbreterise Jusollave, me 17 prill 1941.
    U shqua per organizimin e pushtetit ne rajonet Mitrovice-Podujeve-Vushtrri, pra ne ate pjesё te Kosoves qe ishte nen pushtimin gjerman.
    ishte i pajisun me cilesite e ushtarit gjerman: i vendosun, guximtar, i veprimit, i disiplinuem dhe anmik i komunistave.
    Pas humbjes se gjermanve humbi edhe Xhafer Deva, Armata ruse ariti ne ish Jugosllavi me marveshjen e Titos me Stalinin.
    Sipse disa shkrimeve mbi 500 000 kroate qe e bene Kroacin e Madhe i zhduken (i vrane) shumicen.
    Pas mbarimit tё luftes, nė dhjetor te 1944, Xhafer Deva permes Kroacise u largua per nё Austri
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 21-02-2022 mė 03:39

  7. #145
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,469
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    More ky eshte kriminel lufte, ju vazhdoni diskutimet. u be mire pas luftes IIB per disa gjera, njera nga te cilat eshte, zhdukja e krimineleve.

    leri more te shajne sa te duan bijte e deves, dihet se c`jane, dhe jane aq injorante sa kujtojne se marr mundimin ti raportoj,...., jo po do flas mire per kriminelin e vrasesin e 82 shqiptareve!!!!!!!!!! ky se bashku me qazim mulletin, gjoja indiferent, per mua njelloj jane
    per mua duhen hequr nga skena e historise dhe duhen cpronesuar se pari pinjollet e zogollit
    gjithe bota keshtu vepron,..
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ilia spiro : 21-02-2022 mė 15:27
    Duaje te afermin tend si veten

  8. #146
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,469
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    Citim Postuar mė parė nga Akuamarini Lexo Postimin
    Xhafer Deva doli ne skene pas pushtimit gjerman te Mbreterise Jusollave, me 17 prill 1941.
    U shqua per organizimin e pushtetit ne rajonet Mitrovice-Podujeve-Vushtrri, pra ne ate pjesё te Kosoves qe ishte nen pushtimin gjerman.
    ishte i pajisun me cilesite e ushtarit gjerman: i vendosun, guximtar, i veprimit, i disiplinuem dhe anmik i komunistave.
    Pas humbjes se gjermanve humbi edhe Xhafer Deva, Armata ruse ariti ne ish Jugosllavi me marveshjen e Titos me Stalinin.
    Sipse disa shkrimeve mbi 500 000 kroate qe e bene Kroacin e Madhe i zhduken (i vrane) shumicen.
    Pas mbarimit tё luftes, nė dhjetor te 1944, Xhafer Deva permes Kroacise u largua per nё Austri
    Ore, ju mund te keni shkaqet tuaja per ta lavderuar, per Shqiperine ky eshte kriminel lufte, ju vazhdoni me restaurimet...
    Duaje te afermin tend si veten

  9. #147
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    2,929

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)



    Gjakatar a patriot?/Pėrplasja pėr ish ministrin Xhafer Deva nė Tiranė, flasin Xhufi, Godole e Kasmi

  10. #148
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Postime
    5,671

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    LAVDI XHAFER DEVĖS! NA MUNGOJNĖ NJERĖZ GJENI SIKUR DEVA! KOMBI SHQIPTAR KA MBETUR NĖ DUAR TĖ MARROĒĖVE NĖ TĖ DY ANĖT E KUFIRIT!

    Shikoni ēfarė gjenialiteti shpreh nė kėndvėshtrimin e vte gjeopolitik:

    Nji ligjėratė e mbajtun nga Xhafer Deva, i ftuem si ligjėrues ne Akademinė Ushtarake ne West Point, NY, SHBA, viti 1957 :

    SFONDI I DEPĖRTIMIT TĖ SUKSESHĖM TĖ BASHKIMIT SOVJETIK NĖ LINDJEN E MESME

    Nuk kishte ndodhur ndonjėherė mė parė qė forcat ushtarake detare tė Shteteve tė Bashkuara tė vendosura nė Mesdhe, tė merrnin urdhra pėr tė bėrė demonstrim force dhe pėr tė parandaluar ēdo lloj agresioni nė kėtė rajon, me fjalė tė tjera ky ishte njė hap qė shkonte pėrtej protestave tė zakonshme me fjalė, sa herė qė interesat e njė Fuqie tė Madhe nė rajone tė largėta viheshin nė pikėpyetje. Qeveria sovjetike reagoi ndaj kėtij hapi vendimtar duke vėnė nė lėvizje disa luftanije nė drejtim tė Mesdheut, me pretekstin se do tė vizitonin aleatin e vetėm, tė vogėl tė Rusisė nė Adriatik, Shqipėrinė, vendlindjen time.
    Njė hap i tillė meriton vėmendjen mė tė madhe, edhe pėr sa u pėrket pasojave tė mundshme, dmth., Luftės sė Tretė Botėrore. Si Moska edhe Washingtoni janė tė vetėdijshėm pėr sa i pėrket rėndėsisė sė Lindjes sė Mesme nė rast tė njė konflikti tė armatosur aq tė tmerrshėm midis Lindjes dhe Perėndimit. Por pėr shkak tė puseve tė naftės dhe tė naftėsjellėsve qė pėrshkojnė vende tė ndryshme tė Lindjes sė Mesme dhe pėr shkak tė njė rrethimi tė mundshėm tė aleates sė Shteteve tė Bashkuara, Turqisė, njė hap i tillė, sigurisht, nuk ėshtė thjesht njė ēėshtje prestigji dhe ndėrlikimit nė kėtė rajon mund tė bėhen me lehtėsi shumė tė rrezikshme.
    Si u bė e mundur qė sovjetikėt tė vendosėn nė Lindjen e Mesme?
    Qė nga koha e Pjetrit tė Madh, Katerinės dhe Romanovėve, qėllimi i regjimeve perandorake ruse ka qenė tė siguronin dalje nė ujėrat e ngrohta, si nė Veri edhe nė Jug, dmth., tė bėheshin zotėr tė Atlantikut dhe tė Mesdheut. Ata thuajse ia arritėn objektivit tė tyre jugor me 1877, kur kreu i Ushtrisė Perandorake Ruse, mbėrriti nė portat e Konstantinopolit (Stambollit tė sotėm), ku u ndal nga manovrat diplomatike tė fuqive tė mėdha tė kohės. Rusia e dobėsuar nuk mund tė ndėrmerrte njė konflikt tė armatosur me fuqitė e Mėdha tė Evropės, qė ishin tė interesuara pėr ngushticat qė mbaheshin nga otomanėt e pafuqishėm, nė mėnyrė tė veēantė Britania e Madhe. Rrjedhimisht Rusia u detyrua tė pranojė vendimet e Fuqive tė Mėdha tė mbledhura nė Konferencėn e Berlinit me 1878. Rusisė iu desh tė kėnaqet me disa lėshime tokėsore nė juglindje tė Rusisė, ndėrsa rumunėve, bullgarėve, serbėve dhe grekėve, pėr mbrojtjen e tė cilave Rusia gjoja i kishte shpallur luftė perandorisė Otomane, iu dha pavarėsi e plotė. Rusia fitoi tė drejtėn e kalimit nėpėrmjet ujėrave nėn sovranitetin e Perandorisė Otomane (Dardanelet), nė bazė tė Konventes sė ratifikuar nga tė gjitha fuqitė e interesuara pėr kėto ujėra. Megjithate plani rus pėr t’u bėrė zot i ngushticave pėrfundoi me dėshtim tė plotė.
    Asgjė nuk ka ndryshuar nga synimet politike tė Rusisė qė nga ajo kohė. Por pasi pat siguruar njė dalje nė Oqeanin Atlantik, duke vėnė nėn kontroll shtetet Baltike, Bashkimi Sovjetik, si vend fitues i Luftės sė Dytė Botėrore, nuk u kėnaq me kėtė fitore tė madhe. Tani ky vend aspironte tė mbizotėronte Mesdheun. Dhe pėr t’ia arritė kėsaj, do tė gjendej fare pranė objektivit tė tij kryesor, Revolucionit Botėror.
    Depėrtimi rus nė Lindjen e Mesme ėshtė vetėm njė hallkė nė zinxhirin e sundimit botėror, qė ėshtė doktrina komuniste e predikuar nga Lenini, Stalini e tė tjerė. Sado fantastike qė mund tė na duket njė ambicje e tillė, lė tė mos mohojmė, siē bėjmė shpesh, ato qė kanė ndodhur. Mund tė sjellim shumė prova qė tregojnė se ne shpeshherė i nėnvlerėsojmė sukseset ruse. Sa herė ndodhemi pėrballė proceseve tė spastrimit nė Rusinė Sovjetike, ne jemi tė prirur tė mendojmė se regjimi komunist do tė shembet, ose tė paktėn qė paknaqėsia e brendshme do ta detyrojė politikėn ruse tė hyjė nė rrugėn e bashkė-ekzistencės paqėsore me tė ashtuquajturėn botėn tonė kapitaliste. Dhe ēdo herė ngjarjet qė kanė pasuar kanė treguar qė ne ishim gabuar nė optimizmin tonė plot shpresa, nga mirėbesimi ynė dhe dėshira pėr tė jetuar nė paqe.
    Ne duhet tė mos harrojmė qė duke qenė thjesht antikomunistė, ne nuk pėrbėjmė ndonjė pengesė tė fuqishme qė mund t’i presė rrugėn depėrtimit tė rrezikshėm tė Rusisė. Nuk ėshtė e mjaftueshme tė jemi tė vetėdijshėm pėr ndikimin shkatrrimtar tė komunizmit mbi shoqėrinė, kulturėn, fenė, qytetėrimin, qė arrin kulmin me asgjėsimin e plotė tė lirisė individuale dhe tė ēdo gjėje qė ėshtė thelbėsore pėr ne. Ne duhet tė jemi gjithashtu tė vetėdijshėm pėr tė gjitha mjetet dhe taktikat qė ia bėjnė tė mundur depėrtimin armikut tonė. Ne duhet ta kemi tė qartė se ėshtė e pakuptimėt tė biem nė grackėn e provokimeve, nė kohėn, vendin dhe mėnyrėn qė rusėt duan tė na shtyjnė pėr tė ndėrmarrė veprime policore. Ndryshe ne vet do tė rrihnim ujė nė havan.
    Mjeshtrit moskovitė dinė fare mirė si tė shfrytėzojnė rastin dhe tė zgjedhin kohėn e vendin pėr tė filluar veprimet e tyre shkatėrrimtare. Terreni mė i pėrshtatshėm pėr ta janė vendet me nivelin mė tė ultė tė jetesės, nė tė cilat mbretėron mjerimi. Atje ata mund tė veprojnė me lehtėsi dhe pa i penguar njeri, pėr shkak tė hendekut qė ndan klasėn sunduese nga masat e popullit. Ata shfrytėzojnė urinė. Ata kanė agjentė tė stėrvitur shumė mirė tė rekrutuar nga radhėt e intelektualėve gjysmakė por idealistė, qė urrejnė klasat sunduese dhe qė janė komplotistė nga natyra. Kėta agjentė udhėzohen tė krijojnė celula ndėrmjet tė rinjve dhe ta kufizojnė propagandėn e tyre nė pėrpjekjet pėr ta zmadhuar mjerimin ekzistues. Agjitacioni pėrqendrohet nė jetėn luksoze qė bėjnė klasat sunduese dhe nė faktin qė mjerimi i popullit shkaktohet nga shpėrdorimet e klasės sunduese. Materiali propagandistik, qė ėshtė pėrgatitur nė Moskė nga ekspertė tė posaēėm pėr vendet pėrkatėse dhe nė gjuhėt pėrkatėse, pėrpunohet me kujdes dhe shoqėrohet me ilustrime nga jeta nė Rusi, ku klasat reaksionare janė zhdukur tėrėsisht. Vemendje e posaēme u kushtohet shkollave fillore, ku komunistėt kanė si mėsues agjentėt e tyre tė pėrgatitur. Kėta mėsues zgjedhin ndėrmjet nxėnėsve tė tyre ata elemente qė mund t’u shėrbejnė komunistėve. Ata ndėrtojnė celula qė veprojnė nė qetėsi. Nė fazėn e parė, feja nuk sulmohet drejtėpėrdrejtė, por flitet shumė pėr dashurinė e lirė dhe pėr pengesat qė ngre feja lidhur me martesėn, etj. Meqenėse nė vendet e nxehta zakonisht djemt e arrijnė pjekurinė seksuale nga mosha 10 deri nė 12 vjeē, kurse vajzat nga 8 deri nė 10 vjeē, tema e dashurisė sė lirė ėshtė nga mė tėrheqėset dhe njė fillim drejtė ateizmit. Mungesa e njė kulture familjare nė Lindje, nė kuptimin amerikan dhe evropian tė kėsaj fjale, i le tė gjitha dyert tė hapura pėr depėrtimin e njė propagande tė tillė shkatrrimtare drejtpėrdrejtė nė jetėn e djemve dhe vajzave. Pasi bėhet anėtar i njė celule, vajza apo djali fillon te gėzojė jetėn dhe pėrpiqet tė provojė ose vėrė nė jetė gjėra qė feja e tij ose e saj i ndalon. Kėtu ata bien ndesh me fenė dhe fillojnė ta urrejnė atė. Udhėheqsit e celulave kujdesen pėr edukimin e tyre tė mėtejshėm nė kuptimin e mirėfilltė komunist tė fjalės dhe nė mėnyrė tė ndėrgjegjshme ose jo, ata tė gjithė bėhen vegla tė verbėta tė kėsaj ideologjie. Udhėheqėsit e celulave atėherė fillojnė ta angazhojnė secilin anėtar tė celulės nė njė mision individual. Mėsimet e para i kushtohen pėrgjimit nė shkollė, nė shtėpi e gjetkė. Pasi janė kthyer nė spiunė tė shokėve tė shkollės, prindėrve dhe miqėve tė tyre, ata janė komprometuar aq shumė, sa qė nuk kanė si tė dalin nga celula. Kjo shtytje sistematike drejtė kriminalitetit ėshtė njė nga mjetet me tė efektshme qė pėrdorin komunistėt pėr t’i kthyer nė pasues tė verbėr disa nga njerėzit mė tė mirė e mė tė ndershėm. Pastaj ata i kanė tė rinjėt e tė rejat plotėsisht nė duart e tyre.
    Gradualisht nga shkollat fillore veprimtaria e tyre kalon nė shkollat e mesme dhe nė universitete dhe ē’ėshtė mė e keqja nė akademitė ushtarake. Spiunėt e rinj tė dalė nga shkollat fillore tani kanė marrė rrugėn pėr t’i dhėnė formė jetės shoqėrore nė vendin e tyre. Celulat nė institucionet mė tė larta janė krejt ndryshe nga ato tė fillimit. Spiunėt fėmijė tani janė bėrė intelektual qė njohin gjuhėn dhe teorinė e marksizmit. Pėr mė tepėr, pėrderisa tė gjithė studentėve u duhet tė mendojnė pėr tė ardhmen e tyre dhe fillimi mė i mirė do tė ishte njė punė qeverie, udhėheqėsit e celulave i shfrytėzojnė sė tepėrmi lidhjet qė kanė me zyrtarė tė lart tė qeverisė, pėr t’u gjetur atyre punė me tė ardhura tė larta dhe njė karrierė premtuese. Ēmimi qė ata duhet tė paguajnė pėr njė karrierė tė tillė ėshtė gjithmonė po ai: tė mbeten njė vegėl e mirė dhe e besueshme e kryemjeshtrave nė Moskė. Nė ndonjė rast gjuha qė ata tani dėgjojnė nga krerėt e celulave ėshtė krejt e ndryshme. Dhe cilido qė lėkundet do tė dėgjojė njė notė tmerri.
    Meqė po flasim pėr metodat e tmerrit qė pėrdorin krerėt e celulave ndaj anėtarėve tė lėkundshėm, do tė ishte me mjaft interes tė pėrmendim kėtu praktikėn e njė terrori tė tillė nė vende qė nuk janė nėn sundimin komunist. Tė gjithė anėtarėt e celulave e dinė fare mirė se ata i pėrgjojnė dhe se nuk ka asgjė qė udhėheqėsi i celulės tė mos dijė rreth tyre, bile edhe pėr sa iu pėrket ndjenjave tė tyre mė intime. Prandaj ėshtė detyrė e ēdo anėtari t’i raportojė udhėheqėsit tė celulės dhe t’i rrėfehet lidhur me dyshimet qė mund tė ketė pasur nė ndonjė rast, etj. Nė gjuhėn komuniste njė rrėfim i tillė quhet autokritikė. Udhėheqėsi i celulės atėherė bėnė njė mbledhje me tė gjithė anėtarėt e celulės, ku personi i lėkundėt pėrsėrit rrėfimin e tij. Zakonisht udhėheqėsi i celulės pėrmend shembuj tė ngjashėm nga letėrsia sekrete komuniste pėr t’i dhėnė zemėr anėtarit tė shkurajuar. Kėta shembuj pėrpunohen nga ekspertė komunistė tė rangjeve tė larta, zakonisht nė vende nėn regjimin komunist, por shembujt i pėrkasin periudhės kur komunizmi nė kėto vende ishte ilegal. Pastaj fillojnė diskutimet dhe ēdo anėtar shpreh mendimin e tij. Ndonjėherė diskutime tė tilla marrin forma shumė tė vrazhda dhe tė gjitha tė palarat e anėtarit tė lėkundur dalin nė shesh. Duke e vėnė veten nė rolin e arbitrit, udhėheqėsi i celulės i jep pastaj njė rast tjetėr anėtarit tė akuzuar tė celulės, pėr shkak tė autokritikės sė tij, duke vėnė nė pah karakterin e tij tė shkėlqyer dhe detyrat qė ka kryer nė tė kaluarėn. Ai i premton pastaj qė nuk do ti vihet ndonjė shėnim nė biografi pėr sjelljen e tij, e kėshtu me radhė. Pastaj vazhdon diskutimi.
    Diskutimi bėhet pėr tė pėrcaktuar besueshmėrinė e anėtarit. Megjithė deklaratat e tij pėr besnikėri dhe se ėshtė qind pėr qind njė komunist i bindur, i takon udhėheqėsit tė celulės tė japė gjykimin pėrfundimtar lidhur me besnikėrinė e tij. Pėr tė konfirmuar kėtė besnikėri, udhėheqėsi i celulės mund tė kėrkojė nga anėtari kryerjen e misioneve tė jashtėzakonshme. Kėto misione mund tė shkojnė deri nė vrasjen e njė armiku tė komunizmit, ose nė kryerjen e njė akti sabotazhi. Rehabilitimi pėrfundimtar vjen pas kryerjes me sukses tė misionit. Kjo ėshtė procedura qė ndiqet me komunistėt e lėkundshėm.
    Udhėheqėsit e celulave qėndrojnė nė prapaskenė dhe nuk ekspozohen kurrė. Nė kėtė mėnyrė ata mund tė kontrollojnė mė mirė veprimtarinė e anėtarėve. Pasi zėnė njė punė nė qeveri apo diku gjetkė, njė anėtar i celulės bėhet njė anėtar i rregullt i Partisė ilegale tė qarkut tė tij dhe kjo do tė thotė se ai ėshtė ngritur njė gradė mė lartė, gjė qė ėshtė nderi dhe shėrbimi mė i lartė qė i bėhet njė personi qė i ka shėrbyer me besnikėri kauzės sė partisė. Si anėtar tė partisė ata fillojnė tė njihen me shokė tė tjerė nė qarkun e tyre. Ata marrin pjesė nė mbledhjet e rregullta ku u jepet rasti tė mėsojnė mė shumė rreth vetė partisė. Kėtu ata marrin udhėzimet dhe janė nė mėnyrė tė pėrherėshme nė misione nė sferėn e punės sė tyre. Ata vazhdojnė tė transmetojnė informacion, nga vlerėsimi i tė cilit pėrcaktohet shkalla e inteligjencės sė tyre. Ėshtė njė nga parimet e sistemit komunist t’i mbajė njerėzit e vet tė angazhuar nė misione.
    Tani qė kemi arritur nė kėtė pikė nuk duhet tė habitemi kur dėgjojmė pėr revolucione tė papritura, pėrmbysje regjimesh brenda disa orėsh nga disa oficerė nė vende tė tilla tė Lindjes sė Mesme, si Egjipti e pastaj Siria, e pėr tė pėrfunduar kushedi se ku dhe kur. Rusėt punuan nė kėto vende pėr disa dhjetėvjeēarė, siē bėnė edhe nė vendet e Evropės lindore dhe juglindore. Lufta e Dytė Botėrore vuri nė duart e tyre Vendet Baltike, Poloninė, Ēekosllovakinė, Hungarinė, Bullgarinė, Jugosllavinė, Shqipėrinė, etj. Nė kėto vende para luftės mbretėronte uria dhe mjerimi. Nė mjaft nga kėto vende Partia Komuniste ishte themeluar qė nė vitin 1920, por pa mundur t’i pėrmbysė regjimet ekzistuese dhe t’i zėvendėsojė brenda natės me regjime komuniste. Kjo nuk i shkurajonte rusėt dhe ata vazhdonin punėn e tyre njėlloj jo vetėm nė kėto vende, por edhe nė tė gjithė botėn. Ata janė tė vetėdijshėm se njė luftė e tretė do tė thotė tė njėjtėn gjė pėr tė gjithė: shkatėrrimin total. Prandaj ata vazhdojnė veprėn e tyre shkatėrrimtare nė emėr tė paqes dhe arrijnė rezultate kudo ku munden. Gjatė pushtimit tė Egjiptit nga britanikėt dhe tė disa vendeve tė Lindjes sė Mesme nga francezėt, rusėt kishin punuar nė kėto vende nė mėnyrėn e pėrshkruar mė sipėr. Tė ashtuquajturit zotėrit e Egjiptit tė sotėm, qė nė tė vėrtetė u shėrbejnė interesave tė Moskės atje, Naserėt, Tawfikėt, Salahėt, etj. janė produkt i kėsaj veprimtarie kėmbėngulėse tė rusėve atje.
    Vetėm 5 vjet mė parė ne ishim dėshmitarė tė njė revolucioni pa gjakderdhje nė Egjipt, i cili pėrfundoi me ekstradimin e mbretit Faruk dhe me vendosjen e republikės popullore nė kėtė vend. Ky revolucion drejtohej nga njė grup oficerėsh tė rinj, tė cilėt kishin marrė udhėzime nga padronėt e tyre rusė qė tė pėrmbysnin regjiniin ekzistues, nėn udhėheqjen e njė gjenerali tė quajtur Mohamed Naguid, njė personalitet me tė vėrtetė i nderuar i Egjiptit. Naguid e donte me tė vėrtetė vendin e tij dhe gėzonte popullaritet tė madh ndėrmjet egjiptianėve. Ata mundėn ta tėrheqin atė nė planet e tyre pėr shkak tė patriotizmit tė tij dhe pėr shkak tė sjelljes sė padurueshme tė mbretit Faruk. Ai bashkėpunoi me mirėbesim me klikėn e atyre oficerėve tė rinj pėr tė mirėn e vendit dhe tė popullit tė tij, por i pavetėdijshėm qė ishte bėrė njė vegėl nė duart e Moskės, qė ishte duke bashkėpunuar me spiunėt e Moskės. Pa kaluar shumė kohė dhe vetėm tre vjet pas ardhjes nė pushtet, klika e oficerėve tė rinj mori urdhėra pėr ta burgosur Naguibin qė i kishte ndihmuar tė vinin nė pushtet. Ai u hoq nga pushteti dhe u burgos. Pa kaluar shumė kohė pas kėsaj ngjarjeje, Naseri, me cilėsinė e presidentit tė Egjiptit, shpalli shtetėzimin e Kanalit tė Suezit. Moska kishte kapur momentin dhe rrethanat e pėrshtatshme politike nė Mesdhe dhe Afrikėn e Veriut, Marok e Algjeri. Tamam kohėn kur britanikėt po merreshin me problemet e Qipros dhe francezėt me Algjerinė. Ndėrhyrja e britanikėve dhe e francezėve nxori nė dritė qė nuk ishin Naseri dhe klika e tij qė kishin shpallur shtetizmin e Kanalit. Ndėrhyrja e armatosur britanike dhe franceze nė Kanal, u prit me njė deklaratė nga ana e Moskės e cila thoshte se do tė vinte nė veprim raketat e saj kudo qė tė ishte e nevojshme, nė rast se britanikėt dhe francezėt nuk tėrhiqeshin menjėherė nga ajo zonė. E vetmja e mirė qė pati bota perėndimore nga kjo ishte se zbuloi se kush i drejtonte tė gjitha kėto. Shtetizimi i Kanalit u bė kėshtu njė fakt i kryer. Bota kuptoi se nė Egjipt nuk ishte Naseri, por Shepilovi, Hrushovi, Zhukovi e tė tjerė, qė flisnin nė emėr tė tė shtypurėve egjiptianė. Menjėherė pas sė ashtuquajturės krizė e Kanalit, erdhi kriza e Sirisė, ku pushteti kaloi nė duarėt e njė klike ushtarakėsh. Ashtu sikurse nė Egjipt, edhe nė kėtė vend tė vogėl, me 4 milionė banorė, ka njė president tė quajtur Shukri Couvetly, njė njeri i pasur dhe rrjedhimisht antikomunist. Edhe ky njeri, si Naguibi, i siguron tė gjithė se Siria nuk ėshtė satelite e Rusisė dhe se Naseri ėshtė patriot, megjithėse e di fare mirė fatin dhe arsyet e burgosjes sė Naguibit. Edhe pse antikomunist, ky njeri flet nė emėr tė njė klike oficerėsh tė ushtrisė, qė kanė kaluar nėpėr tė njėjtat shkolla, si Naseri me shokė. Heret a vonė fati i kėtij njeriu do tė jetė tė paktėn i ngjashėm me atė tė Naguibit.
    Unė mendoj se Egjipti ėshtė bazė e Rusisė, Siria do tė bėhet njė bazė e tillė dhe se na takon neve te gjykojmė se sa kohė do tė duhet qė vendet e e tjera tė Lindjes sė Mesme tė bien nė duarėt e Moskės. Siē thamė, tė gjitha kėto ngjarje, ndodhin nė suazėn e pėrpjekjeve pėr zotėrimin e Mesdheut, rrjedhimisht ato janė njė hap drejtė mbizotėrimit nė Evropė.

    Xhafer DEVA

    * * *

    - Kėtė analizė politike Xhafer Deva e lexoi nė Akademinė Ushtarake Amerikane nė West Point. Ligjėrata e tij botohet kėtu pėr herė tė parė nė pėrkthim tė lirė nga anglishtja.
    (Pėrktheu Idriz Lamaj…Marrė nga libri i “Xhafer Deva nė dritėn e letrave tė veta dhe zbulesa tė tjera tė mėrgatės” me autor gazetarin veteran te “Zani i Amerikės Idriz LAMAJ.)

  11. 2 antarėt mė poshtė falenderuan alibaba pėr mendimin e shprehur nė kėtė postim:

    SERAFIM DILO (24-02-2022),Testim (26-02-2022)

  12. #149
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    2,929

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)



    Politiko-Tare: Xhafer Deva ka qenė bashkėpunėtor i Gjermanisė naziste |

  13. #150
    Prenku i Dalmatėve
    Anėtarėsuar
    12-12-2008
    Vendndodhja
    Nė dritėn fosforike qė lėshojnė varrezat gjatė natės
    Postime
    1,008

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    Kėta komunisto-partizanėt vlleho-bullgaro-shule kanė mbetur tė gjykojnė shqiptarėt e vėrtetė

  14. #151
    Prenku i Dalmatėve
    Anėtarėsuar
    12-12-2008
    Vendndodhja
    Nė dritėn fosforike qė lėshojnė varrezat gjatė natės
    Postime
    1,008

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    lavdi xhafer devės

  15. #152
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    2,929

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)



    Gjurmė Shqiptare - Lufta mes Shqipėrisė komuniste dhe Greqisė. Faktet e panjohura mė parė


    Top Channel Albania

    Si e sulmoi ushtria greke me 70 mijė forca Shqipėrinė komuniste? Cila ishte skema e ushtarakėve shqiptarė qė tronditi ushtrinė kundėrshtare? Ēfarė ndodhi me robėrit grekė tė zėnė nė luftė? Ndiqni tė plotė videon e dokumentarit tė gazetarit Marin Mema.

  16. #153
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    30,919
    Postimet nė Bllog
    18

    Pėr: Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    Po kush ishte nacionalisti dhe antikomunisti i pėrbetuarish ish Ministri i Brendhsme shqiptaro amerikani ing. Xhafer Deva

    Emri:  xhafer_deva.jpg

Shikime: 13

Madhėsia:  26.9 KB

    “Si e njofta Xhafer Devėn? Shkruaj si njeri nė moshė tė kaluar, por edhe si njeri para Zotit. Zoti dhe kombi, nuk duhet tė gėnjehen. Xhafer Deva, kishte kėto vetijet e kosovarit dhe hidheshe nė luftė pa i vėnė gurė ballit si asnjė tjetėr, pėr tė mbrojtur popullin e tijė. Ishte burri, shqiptari mė i shkėlqyer i gjeneracionit tė tijė.” - Ago Agaj, ish minister, nacionalist vlonjat(1)

    “Kėtu provohet se qendrimi kundrejt Kosovės, ėshtė trathėtia mė e madhe e Enver Hoxhės, qė dėrgoj shqiptarėt me derdh gjakun, pėr me u sigurue komunistėve jugosllav sundimin e Kosovės.”(2) Tajar Zavalani, gazetar nė BBC dhe studiues, London, United Kingdom

    “Ne, po largohemi nga Shqipėria jo pėr tė shpėtuar kokėn, por pėr tė vazhduar luftėn, pėr pėrmbysjen e komunizmit dhe fitoren e demokracisė nė Shqipėri.” - Mit’hat Frashėri, Paris, Francė, nacionalist

    Nga Klajd Kapinova

    Ing. Xhafer Deva (1904-1978), ishte njė ndėr liderėt kryesorė tė diasporės shqiptaro amerikane (ishte kryetar i Organizatės “Lidhja e Tretė e Prizrenit” (1962, dhe vazhdon edhe sot 2024) me qendėr nė New York, SHBA,(3) u bė mbeshtėsi kryesor i prof. Rexhep Krasniqit (1906-1999), pėr drejtimin e Komitetit “Shqipėria e Lirė”

    “Free Albania" National Committee, (Komiteti Kombėtar “Shqipėria e Lirė”), ishte njė organizatė politike e pas Luftės sė Dytė Botėrore e mėrgatės shqiptare nė vendet perėndimore.

    Ky komitet, u mbėshtet fuqishėm nga CIA (SHBA), i vendosur si anėtar i Komitetit Kombėtar pėr njė Europė tė Lirė, si pjesė e projektit tė madh Plani Marshall, tė shpallur nga Kongresi dhe Senati Amerikan, i dominuar asokohe nga patriotėt antikomunistė republikanė. Sikurse dihet, Komiteti nė fjalė, synonte bashkimin dhe organizimin e mėrgatės disidente politike shqiptare dhe bashkėpunimin me fuqitė perėndimore, pėr tė pėrmbysur regjimin e zi komunist tė Enver Hoxhės nė Shqipėri.

    Pas vdekjes sė Mit’hat Frashėrit nė Francė, nė tetor tė vitit 1949, Hasan Dosti e mori pėrsipėr drejtimin e Komitetit “Shqipėria e Lirė”, dhe mė vonė si drejtues u bė prof. Rexhep Krasniqi (SHBA), njė shqiptar nga Kosova u bė kryetar me mbėshtetjen e ing. Xhafer Devės, qė mė parė ishte vendosur nė SHBA.

    Jeta dhe veprimtaria e pasur nacionaliste

    Xhafer Deva, ka lindur nė Mitrovicė nė vitin 1904, nga njė familje gjakovare qytetare qė kishte zbritur nė Gjakovė me origjinė nga Deva e krahinės sė Hasit. Njė njeri i shkolluar nė Stamboll, me profesion inxhinjer, ishte njė poliglot nė njohjen e shum gjuhėve si anglisht, gjermanisht, turqisht, frėngjisht dhe italisht.

    Gjith jetėn e tij, Xhafer Deva e ka shkrirė nė luftė dhe pėrpjekje tė jashtzakonshme pėr ēlirimin e Kosovės nga pushtimi serb dhe bashkimi me Shqipėrinė i tė gjitha trojeve tė mbetura jasht shtetit amė.

    Mė 09 prill 1950, Xhafer Deva i shkruan Rexhep Krasniqit, i cili nė atė kohė ndodhej nė Australi: “Shperthimi i njė lufte nė Ballkan dhe ma gjanė, nuk duhet tė na gjejė tė pa pėrgatitun. Na nuk mund tė bajmė mrekulli, por me njė bataljon, tė cilin mund ta krijoj dhe udhėheqi, do tė zbarkojmė nė Tropojė dhe nga aty mund tė thejmė njė pikė sa me hy nė Rrafsh tė Dukagjinit dhe pėr tė ngritur nė kėmbė mbarė Kosovėn e trojet tona etnike. Mė 26 qeshor 1950, pak para mesnate filloj hedhja e parashutistėve tė Xhafer Devės nė Shqipėri. Ata ishin tė gjithė kosovarė dhe tė veshur me uniformė ushtarake amerikane. Ata ishin pėrgatitur nė njė kamp ushtarak amerikan duke patur Devėn ditė pėr ditė nė fushėn e stėrvitjes”.(4)

    Qeveria e Rexhep Mitrovicės, nė tė cilen Ministėr i Brendėshėm ishte ing. Xhafer Deva, akuzohet nga historiografia komuniste si qeveri kuislinge. Duhet shkuar mė tej strategjisė sė kėsaj qeverie e cila kishte pėr qėllim tė shfrytėzonte konjukturat politike tė kohės pėr bashkimin e tė gjitha trojeve shqiptare nė njė shtet tė vetėm. “Asnjėherė nė kėtė kohė nė Shqipni nuk ka ekzistu njė parti naziste, as nuk ka patur formacione tė organizuara tė rinisė shqiptare. Nė asnjė godinė shtetėrore ose qendėr publike, pėrveē flamurit kombėtar, nuk ėshtė ngritun flamur i huej”.(5)

    Nacionalisti flonjat Ago Agaj,(6) ndėr tė tjera kujton: “Si e njofta Xhafer Devėn? Shkruaj si njeri nė moshė tė kaluar, por edhe si njeri para Zotit. Zoti dhe kombi, nuk duhet tė gėnjehen. Xhafer Deva, kishte kėto vetijet e kosovarit dhe hidheshe nė luftė, pa i vėnė gurė ballit si asnjė tjetėr, pėr tė mbrojtur popullin e tijė. Ishte burri, shqiptari mė i shkėlqyer i gjeneracionit tė tijė”.(7) (8)

    Ėshtė me tė vertetė pėr tė ardhur shum keq kur tė gjith ata qė gjith jetėn e tyre luftuan pėr njė Shqipėri etnike demokratike dhe kundėr instalimit tė murtajės komuniste nė Kosovė dhe nė Shqipėri tė mos vlerėsohen por pėrkundrazi tė injorohen.

    Kjo tregon se shoqėria jonė dhe politika nė Shqipėri ėshtė tejet e infektuar nga reminishencat e regjimit komunist.

    Nga ky batak qė kemi rėnė sa mė parė duhet tė ngrihemi qė tė rendim nė rrugėn e vėshtirė tė demokracisė dhe tė bashkohemi me kombet e tjera tė qytetėruara.(9)

    Trathėtia kombėtare nuk ka qenė kurrė dhe asnjėher nė anėn e nacionalistėve. Nacionalistėt ishin tė vendosur nė idenė e tyre, tė njė Shqipėrie etnike demokratike tė bashkuar me tė gjitha trojet e sajė, tė mbetura padrejtėsisht jashtė shtetit amė nga konferenca e Londrės e vitit 1913.(10)

    Shqipėria dhe ēėshtja kombėtare u trathėtuan nga Enver Hoxha dhe komunistėt qė shėrbyen nė veprėn e tyre kriminale kundėr popullit shqiptar.

    “Kėtu provohet se qendrimi kundrejt Kosovės ėshtė trathėtia mė e madhe e Enver Hoxhės qė dėrgoj shqiptarėt me derdh gjakun pėr me u sigurue komunistėve jugosllav sundimin e Kosovės.”(11)

    Duhet hedhur poshtė me neveri ideja e historianėve mashtrues dhe hipokritė komunistė, qė ulurijnė me histerizėm nėpėr TV tė kapura nga Edi Rama se nacionalistėt shqiptarė me Mit’hat Frashėrin, Xhafer Devėn, Abaz Kupin etj., e kanė humbur luftėn, shkruan studiuesi Sejdi Peka.(12)

    Ėshtė njė gėnjeshtėr monstruoze dhe trushpėrlarėse. Duke u larguar nga Shqipėria pas marrjes sė pushtetit nga komunistėt, Mit’hat Frashėri do tė deklaronte: “Ne, po largohemi nga Shqipėria jo pėr tė shpėtuar kokėn, por pėr tė vazhduar luftėn, pėr pėrmbysjen e komunizmit dhe fitoren e demokracisė nė Shqipėri”.

    Ata kishin humbur njė betejė, por nuk kishin humbur luftėn. Dhe me tė vertetė, pas shumė pėrpjekjesh, gjakut tė derdhur pėr lirinė e Shqipėrisė, komunizmi u pėrmbys dhe ka fituar ideja e nacionalistėve dhe antikomunistėve shqiptarė, ideja e Mit’hat Frashėrit pėr njė Shqipėri tė lirė, demokratike tė bashkuar me Evropėn dhe kundėr murtajės bolshevike.

    “Numri i tė vrarve dhe i viktimave tė pafajshme, qė u pushkatuan nga komunistėt nė Kosovė dhe vise tė tjera nė Maqedoni e Mal tė Zi, arrinė nė 47.000 deri nė 50.000 shqiptarė. Mė se ¾ e burrave, ajka e trimave dhe patriotėve tė vertetė ranė nė sheshin e luftės,” shkruan nacionalisti i shquar Tahir Zajmi, Sekretar i Komitetit Qendror tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, nė veprėn e tij me tė njėjtin titull.(13)

    Drejtuesit e Lidhjes, ata qė kishin mbetur gjallė, bashkluftėtarėt e Xhafer Devės, oficerėt dhe luftėtarėt qė kishin luftuar trimėrisht nė formacionet e kėsaj lidhje, u dorėzuan nė brigadat partizane shqiptare “si shqiptari, nė besė tė shqiptarit”, por qė ata menjėherė u dorėzoheshin forcave jugosllave, qė i prisnin me thikė nė dorė duke i ekzekutuar menjėher.

    Nė analizėn e tij interesante historike, studiuesi Sejdi Peka shkruan, se nė listėn e gjatė me qindra mijėra dėshmorėsh po pėrmendim vetėm disa prej tyre: Musa Shehi, Kryetari i Kuvendit tė Lidhjes sė dytė tė Prizrenit, prof. Kol Marxhini, N/kryetar i Komitetit Qendror tė Lidhjes, Aqif Bluta N/kryetar i Lidhjes, djemt e Isa Boletinit, Asllan Boletini, Mujo Boletini, Pajazit Boletini, nipat e Isa Boletinit, Kapllan Boletini, Skėnder Boletini, Bedri Peja, Sekretar i Lidhjes, Uk Sadik Berisha dhe Shaban Berisha dy djemtė e Sadik Ram Berishės, udhėheqės i kryengritjes sė Rrafshit tė Dukagjini, Skender Curri, Esat Berisha, mulla Idriz Gjilani etj.

    “Njė vend nderi tė posaēėm lypset dedikue batalionit “Hasan Prishtina tė pėrbame prej tė rijve nė njė moshė fare tė njomė, qė u shkri nė tansi prej 300 vetėsh nė grykat e Podujevės nė mbrojtje tė njė pike strategjike, kundėr ushtrisė bullgare e udhėhequr prej komisarve komunist. Kėte betejė tė pėrgjakshme poeti shqiptar e ka quejt “Termopilet e Kosovės”.

    Brigadat partizane shqiptare u dorėzuan forcave komuniste jugosllave qė po pushtonin Kosovėn edhe shumicėn e oficerve tė Lidhjes si: Kol. Fuat Dibra, komandant i forcave ushtarake tė lidhjes dhe shtabin e tij, Kol. Asllan Vela, N/kol. Sidki Shkupi, Kap. Hajdar Planeja, Kap. Rasim Dajēi, Kap. Gjon Destanishta, Major N. Hoxha, Kap. Mark Thani, toger Nush Dobruna, N/toger Qazim Gostivari, asp. Reshit Kaēaniku etj. Tė gjith kėta oficerė jan dorėzue nė komandėn e brigadės partizane nė Prizren, e cila menjėher i ka dorėzue nė autoritetet komuniste jugosllave qė i kan ekzekutue pa vonesė.”(14)

    Masakrat, vazhduan edhe pas vendosjes sė regjimit komunist serb nė Kosovė. Nė pranverėn e vitit 1945, 8000 luftėtarė tė Lidhjes sė dytė tė Prizrenit dhe patriot tė tjerė, lulja e djalėrisė kosovare, u grumbulluan nė Prizren dhe nė internarin Kukės, Pukė, Shkodėr, nė marrveshje me qeverinė komuniste tė Enver Hoxhės u dėrguan nė Tivar dhe u ekzekutuan.(15)

    Xhafer Deva dhe emri i tij, nuk mund tė mbulohet me natė dhe tė mbetet peng i historianėve tė Institutit tė studimeve marksiste leniniste.

    Personalisht unė ndjehem shumė krenarė se Babaj im Iljaz Peka ka qenė bashkluftėtari dhe miku mė i ngushtė i Xhafer Devės, si dy bij tė trevės sė Krahinės sė Hasit, nė “Lidhjen e dytė tė Prizrenit” nė luftė pėr kundėrshtimin e instalimit tė regjimit komunist nė Shqipėri dhe Kosovė por edhe mė vonė nė kuadrin e Komitetit Shqipėria e lirė nė Amerikė.(16)

    “Xhafer Deva, vinte nga Polo Alto e Kalifornisė ku banonte, pėr t’u takuar nė New York me Iljaz Pekėn, qė e kishte mikun e tijė mė tė mirė,” tregonte aktivisti antikomunist prof. Rexhep Krasniqi.(17)

    Xhaferi, ishte biri i Ibrahim Devės, njė tregtar i njohur nga Mitrovica. Origjina e mirėfilltė e kėsaj familje ėshtė nga qyteti i vjetėr i Gjakovės. Ai ėshtė shkolluar nė gjuhėt: shqipe, serbisht, turqisht, gjermanisht dhe anglisht.

    Gjuhėn angleze e ka mėsuar nė Stamboll, nė shkollėn e quajtur Robert College tė Turqisė. Pėrveē gjuhėve, qė pėrmendem mė lart, Xhaferi zotėronte edhe gjuhėn italiane, duke lexuar nė origjinal shumė kryevepra letrare tė autorėve latinė.

    Xhafer Deva, gjatė viteve 1941-1943, kishte fituar besimin e Guvernatorit gjerman me qendėr nė Beograd tė quajturit Noi Bayer, dhe nė vjeshtėn e parė tė vjetit 1943, kur italianėt lėshuan armėt e luftės dhe iu dorėzuan armiqėve, atėherė ushtria gjermane vrapoi pėr arsye strategjike pėr tė dalė nė bregdetin e Shqipėrisė.

    Kėsaj here, Guvernatori nė fjalė, e dėrgoi Xhaferin nė Tiranė, ku zuri vendin e Ministrit tė Brendshėm. Me tė drejtė, vlerėson studiuesi e publicisti veteran i komunitetit tonė Idriz Lamaj, se ing. Xhefer Deva ishte njė “burrė i shtetit shqiptar etnik, qė nė emėr tė atij populli luajti rolin mė vendimtar nė "Kohėn e Shqipnisė", padyshim ėshtė Xhafer Deva".(18)

    Ai, pėrfaqėsonte grupin kosovar nė mėrgim, tė cilėt e lėshuan Prizrenin nė mes tė nėntorit 1944. Para largimit, u bė dorėzimi i zyrės qendrore tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit. Pėr sa kohė qė ata qendruan nė Kosovė, ing. Deva me shokėt e tij, kishin qeverisur, drejtuar administratėn e Kosovės, pėrmes zjarrit tė luftės.

    Kryetari Deva, me ndershmėrinė qė e karakterizonte, bėri dorėzimin e tė gjithė mjeteve financiare tė buxhetit tė shtetit (thesarit), nė mėnyrė korrekte e transparente, duke shprehur edhe njė herė moralin e lartė tė njė njeriu fisnik, qė asnjėherė nuk tundohej nga pushteti administrativ dhe pushteti i fuqishėm i parasė.

    Shpesh, figura e ing. Xhafer Devės ėshtė keqpėrdorur nė disa drejtime, por, ne po shpiegojmė shkurt, aspektin human tė tij. Nė njė dorėshkrim, qė kemi mundur tė gjejmė nė disa arkiva private, qė disponon Lidhja e Prizrenit nė New York, mėsojmė mbi aktivitetin e ing. Xhafer Devės, e cila ėshtė e ndarė nė disa pika.

    Dorėshrimi, nuk ka autorėsi dhe ėshtė realizuar me makinė tė vjetėr shkrimi, qė krijon mundėsinė e leximit dhe kuptimit tė saktė tė ēdo fjale. Nė dorėshkrim, Deva nė veprimtarinė e tij kritikohet, se ėshtė treguar tolerant ndaj komunistėve.

    Nė mėnyrė qė lexuesit shqiptarė, tė krijojė njė ide mė tė saktė, po e citojmė faktoshkrimin mbi biografinė e ing. Xhafer Devės dhe veprimtarinė e tij si Ministėr i Brendshėm nė mėnyrė autentike:

    “S’pari, nė vend qė t’a shpėrndante tokėn e t’i kapte edhe ata komunistė qė inshin mbetun tė pa-kapun nė kohėn e Italis nga ana e policis shqiptare, aj (ėshtė fjala pėr ing. Devėn, shėnimi im K.K) hapi portat e burgut nė Tiranė, tue i lirue gjith ata komunistat e rrezikėshem, tė cilėt nė vend qė tė shkojnė nepėr shpijat e tyne, ata dulne nė mal, ku u furnizuen me arme dhe filluen akcjonet e tyne nė tė gjitha anėt tue vra kundershtarėt e tyne. Kėshtu jeta, malli, pasunija e popullit urtė u ba e pa-sigureme nga ana e qeveris.”

    Nė fillim tė dhjetorit 1944, grupi kosovar i pėrbėrė nga ing. Xhafer Deva, Rexhep Mitrovica, Tahir Zajmi, prof. Rexhep Krasniqi, Xhelal Mitrovica pėrshkoi udhėn nėpėr malet slloveno-austriake (Alpet e Europės), duke mbėrritur pas njė rruge tė mundimshme nė shtėpinė e njė miku tė Devės.

    Mė pas, ata sė bashku mbėrritėn nė Austri, duke pasur kujdes, qė mos bien nė sy tė komunistėve rusė, qė si barbarė sulmonin e shkatėrronin gjithēka. Ata, pasi u stabilizuan falė ndihmės bujare tė Devės, ranė nė kontakt me grupet e nacionalistėve refugjatėve shqiptarė.

    Edhe atyre, ing. Xhafer Deva u siguroi strehė, ushqim dhe nevoja tė tjera tė domosdoshme pėr njė kohė tė mirė.

    Nga letrat e botuara, pėr herė tė parė pas disa dekadave, nga studiuesi i kujdeshėm shqiptaro-amerikanė Idriz Lamaj, mėsojmė, se "nė mėnyrė tė veēantė, Xhafer Deva u kujdes pėr Rexhep Mitrovicėn shėndetlig, tė cilit, me anė miqėsh pėrsonale i siguroi strehim nė njė senatorium, nė njė rreth tė qytetit Feldkirch afėr kufirit mė Zvicėr.

    Nė fund tė vitit 1945 e deri nė fillim tė vitit 1947, Deva u tėrhoq tė disa miq tė vet nė Austrinė perėndimore, prej ku ndejti nė lidhje tė vazhdueshme me shokėt e Grupit Kosovar dhe u pėrpoq tė marrė lajme dhe tė krijojė ndėrlidhje me qendresėn antikomuniste nė Kosovė, Mal tė Zi e Maqedoni, ku mijėra e mijėra shqiptarė kishin pėrfunduar nėn breshėrinė e skuadrave tė pushkatimit dhe ndėr burgje.

    Lajmi i shuarjes sė kryengritjes sė Drenicės, nėn udhėheqjen e Shaban Polluzhės, Mehmet Gradicės dhe prof. Ymer Berishės, ndjekur me vetėmohim nga masa popullore e atij rrethi, la nė fushėn e luftės mėse 5000 vetė dhe shkrirja nė zjarr e 44 katundeve, e tronditi sė tepėrmi Grupin Kosovar.

    Shpresa dhe premtimi, se aleatėt mund tė zbrisnin nė Ballkan, po tė kishte kryengritje tė tilla tė qendresės sė organizuar nacionaliste nė vende nevralgjike si nė Kosovė, filloi tė venitet, pėr tė mos thėnė se u shua..."(19)

    Patrioti nacionalist ing. Deva, asnjėherė nuk u step dhe nuk tregoi shenja pesimizmi nė situatėn e re tė zezė, tė krijuar nė Ballkan dhe vendlindjen e tij.

    Mė 1947, ai gjendet nė Itali, ku takohet me patriotėt: Tahir Zajmin, Ali Dragėn, Xhelal Mitrovicėn. Asokohe, ai tėrhoqi nga Australia Rexhep Krasniqin e Rexhep Mitrovicėn, tė pėrmirėsuar nga shėndeti. Gjeografia e lėvizjeve tė tij sa vjen e zgjerohet, nė shtete tė ndryshme tė botės. Ajo ishte e larmishme, dhe ai udhėtonte vazhdimisht aty ku gjendeshin shqiptarėt tė emigruar asokohe.

    Ai duke shfrytėzuar miqėsinė, qė kishte me njė diplomat turk (me origjinė shqiptare nga qyteti historik i Prizrenit), i siguroi Rexhep Mitrovicės njė vizė, pėr tė shkuar nė Turqi. Kėshtu 4 nga 5 antarėt e grupit kosovar, shkuan nė Damask (Siri) nė fund tė vitit 1947.

    Kėtu filloi njė aktivitet politik, sikurse botimi i gazetės Bashkimi i Kombit nė vitin 1948, si zėdhėnse e parė e nacionalizmit shqiptar, pas Luftės II Botėrore. Kėtu mundi tė tubojė rreth vetės shumė bashkėatdhetarė dhe patriotė antikomunistė, qė kishin emigruar prej kohėsh.

    Ai ishte pėrfaqėsuesi mė i lartė nė bisedimet politike tė mėrgatės, pėr mbrojtjen e jashtme tė kryengritėsve antikomunistė. Shumė i madh ėshtė aktiviteti i ing. Xhafer Devės nė vitet 1948-1949, ku ai pėrpiqej qė nė Komitetin Kombėtar “Shqipnia e Lirė” tė pėrfshiheshin tė gjithė viset shqiptare dhe Kosova.

    Pėr mė tepėr, studiuesi Idriz Lamaj vlerėson, “Megjithėse nuk kishte asnjė lidhje me inteligjencėn angleze, ai ndikoi drejtasi qė ēėshtja e Shqipėrisė etnike tė mos ndahej prej problemit tė shtetit tė cunguar shqiptar.”

    U zgjodh kryetar i Kuvendit tė Aleksandrisė, nė kohėn kur Mbreti Zogu I, ftoi tė gjithė pėrfaqėsuesit e partive shqiptare nė diasporė. Ing. Deva, ndikoi fuqishėm nė krijimin e bazave tė rezistencės antikomuniste, nė malet e Shqipėrisė Veriore, ku u krijuan shumė qendra radiofonike 1944-1953, kundėr regjimit antihuman komunist.

    Njė vit mė pas futet nė punė, pranė njė zyre polake pėr refugjatėt, duke ndihmuar shqiptarėt tė shkojnė drejt SHBA, Kanadasė, Australi, etj., mbasi kishin mbetur prej kohėsh nė kampet e emigracionit nė Itali e Greqi.

    Nacionalisti gjendet nė Australi, ku themelon Organizatėn "Bashkimin e Shqiptarėve nė Australi". Miku i tij i ngushtė Xhelal Mitrovica, i jep jetė gazetės kuptimplote "Vatra Shqiptare".

    Njė udhėtim tjetėr tė gjatė, ing. Deva fillon nė vitin 1956 nė drejtim tė SHBA. Asokohe nė vendin e lirive dhe tė drejtave tė njeriut, kryeqendrėn kampione tė demokracisė botėrore, kishin mbėrritur shumė emigrantė disident politikė nga Kosova, Shqipėria dhe trojet etnike shqiptare.

    Si gjithnjė, ai mbajti tė ndezuar nė zemėr ndjenjėn nacionale, finikėrinė dhe traditėn e pasur shqiptare, forcėn e karakterit tė burrėrisė dhe pėrsonalitetin e vet, tė respektuar e nderuar me mirėnjohje nga tė gjithė bashkėpatriotėt.

    Ai vazhdimisht punoi me ndershmėri ēdo lloj pune nė New York, Boston. Nuk i pėlqente tė ishte parazit nė kurriz tė tjerėve dhe shtetit amerikan. Mė 1960 shkoi nė Kaliforni, nė krahinėn malore Calavera Coubty, ku qendroi pranė njė miku tė tij amerikan.

    Si njė punėtor i thjeshtė, u punėsua nė njė stabiliment sharrash dhe lėndėsh drusore, duke pėrsėritur tė njėjtėn punė pas dy dekadash, ē’ka i kujtonte sharrtarėt nė luginėn e Ibrit nė Kosovė.(20)

    Si njė nėpunės zyre, punoi deri sa doli nė pension nė vitin 1972 nė Universitetin e Stanfordit nė qytetin Palo Alto tė Kalifornisė. Duke qenė i dashur dhe i respektuar nga tė gjithė e zgjeroi shumė rrethin e miqve dhe shokėve, tė cilėt do tė lozin njė rol tė rėndėsishėm nė pėrsonalitetin e tij, duke u bėrė shumė i njohur nė universitet.

    Kėsisoj, sė bashku me mergatėn shqiptare tė SHBA, ing. Xhafer Deva do tė bashkėpunonte dhe do tė pranonte pėr hir tė nacionalizmnit detyrėn e Kryetarit tė Lidhjes II tė Prizrenit, qė do tė themelohet nė SHBA nė vitin 1962.(21)

    Njė ndėr miqtė bashkėkohės, studiuesi e publicisti Idriz Lamaj shkruan me respekt, se: “Mėrgata etnike e ndjeu vetėn tė entuziazmuar pėrsėri si nė kohėn e qėndresės, kur luftuan me jetėn e vdekjen pėr tė mbetur bashkė me Shqipėrinė.

    Me sakrifica pėrsonale, Xhafer Deva shkon nė New York herė mbas here dhe riorganizon Lidhjen e Prizrenit nė Mėrgim, e cila mbėshtetej nė tė kaluarėn e vet historike dhe nė parimet e larta kombėtare tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit nė atdhe.

    Organizatės sė ringjallur nė New York, Deva i dha formėn moderne tė kohės, duke krijuar pėrfaqėsimet, zyrėn e shtypit dhe atė tė kontabilitetit.

    Megjithėse kjo Organizatė nuk kishte thirrė ende Kongresin e saj tė parė, shtypi i Tiranės dhe i Beogradit filluan fushatėn e propagandės sė tyre kundėr pėrsonit tė Xhafer Devės. Nga seria e artikujve tė botuar nė "Veēernje Novosti" tė Beogradit dhe "Zėri i Popullit" me titull "Xhafer Deva nė lėvizje", shihet qartė, se ata nuk kishin harruar, se cili ishte Deva kur vihej nė lėvizje.”(22)

    Pas njė jetė tė tėrė kushtuar atdheut dhe bashkimit tė trojeve etnike shqiptare, pas shumė udhėtimeve me karakter nacional, pranė bashkatdhetarėve tė shpėrndarė nėpėr botė, pas njė jete tė pėrmallshme pėr vendlindjen e dashur, i zhuritur me mallin pėr tokėn ku lindi dhe u mėkua me ndjėnjėn fisnike tė atdhedashurisė vdiq ing. Xhafer Deva, duke lėnė trashėgim pėr bashkatdhetarėt dhe emigrantėt nėpėr botė testamentin e vetėm tė Shqipnisė etnike.

    Pikėrisht nė pragun e 100 vjetorit tė ditėlindjes sė “Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit” 1878, mė 25 maj 1978 mbylli sytė, njė ndėr udhėheqėsit e flaktė tė nacionalizmit ing. Xhafer Deva.

    Sot hap pas hapi, po ndriēohet kontributi i madh nga studiuesit e rinj tė diasporė e trojet etnike shqiptare, tė mbėshtetur kryesisht nė arkiva, kujtime tė bashkėkohėsve. I rėndėsishėm mbetet arkivi i pasur i letėrkėmbimeve, qė ing. Xhafer Deva kishte pasur, me pėrsonalitete tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit nė mėrgim.

    Kur tė botohen letėrkėmbimet qė ka pasur me pėrsonalitetet e huaja, do te zbardhin shumė aspekte tė errėsuar nga historiografia komuniste.(23)




    1) Prof. Rexhep Krasniqi, tek libri: “Xhafer Deva, jeta dhe veprimtaria”, fq. 73.

    2) Tajar Zavalani, “Historia e Shqipėrisė”, Pjesa e Dytė, fq. 278-279, London, United Kingdom, 1966.

    3) Tomė Mrijaj & Klajd Kapinova, “Lidhja e Prizrenit (1962-2002) themeluesi dhe udhėheqėsi Ismet Berisha”, Monografi, New York, U.S.A., 2002.

    4) Idriz Lamaj, “Angazhimi i Xhafer Devės pėr pėrfshirjen e Kosovės nė planin ushtarak tė Washingtonit”, fq. 2.

    5) Prof. Rexhep Krasniqi, tek libri: “Xhafer Deva, jeta dhe veprimtaria”, fq. 73.

    6) Ago Agaj (Ramicė, 7 mars 1897 – Clearwater, Florida, 24 dhjetor 1994), ka qenė agronom, nėpunės dhe ministėr i Ekonomisė Kombėtare. Ai ishte pjesėmarrės aktiv nė Luftėn e Vlorės, Lėvizjen e Qershorit dhe i dėnuar pėr Kryengritjen e Delvinės. Pas ardhjes nė pushtet tė regjimit komunist emigroi sė pari nė Egjipt dhe mė pas nė Shtetet e Bashkuara. U lind mė 7 mars 1897, nė Ramicė tė Mesaplikut, i biri i agait tė Smokthinės, Shero Emin Agajt dhe Hyries, familje besnike dhe qehaja tė oxhakut tė Vlorajve. Mėsimet e para i mori nė Vlorė. Studimet e mesme dhe tė larta i kreu nė Vjenė tė Austrisė pėr inxhinieri Agrikulture, dhe kthehet nė Shqipėri mė 1919. Mori pjesė nė Kongresin e Lushnjes 1920 dhe Luftėn e Vlorės mė 1920 nė ēetėn e Shullėrit, punoi si praktikant nė Silezinė e Sipėrme, nė Gjermani. Gjatė viteve 1920-1923, bashkėpunoi me prof. dr. Ernst Nowack (1891-1946), tė Universitetit tė Kölnit, pėr hartimin e Kartės Gjeografike, Topografike dhe Gjeologjike tė Shqipėrisė, dhe mė 1924 bėri pjesė nė Komisionin pėr caktimin definitiv tė nomenklaturės sė Hartės sė Shqipėrisė. Punoi edhe dy vjet nė Poloni e Moldavi dhe kur kthehet nė Vlorė, u emėrua agronom i zyrės sė bujqėsisė. Ai ishte ndėr nėnshkruesit e mbledhjeve tė opozitės nė ceremonitė e zhvilluara pas vrasjes sė Avni Rustemit. Aktivisti Agaj, pėrkrahu Lėvizjen e qershorit tė vitit 1924. Prej vitit 1925-1926, bashkėpunoi me shkencėtarin zvicerian, dr. Miller, nė kėrkimet e shtresave vajgurore tė nėntokės shqiptare, pėr llogari tė Dutch Shell Oil Company dhe ishte prezent nė hapjen e pusit tė parė vajguror shqiptar. Nė fund tė vitit 1926 u emėrua agronom nė Shkodėr, mė vonė nė Xhafzotaj, dhe Drejtor i Shkollės Bujqėsore nė Lushnjė dhe pas mbylljes sė shkollės, shėrbeu si agronom direkt nė Berat, Gjirokastėr dhe Delvinė. Mė 1937 u ndalus pėr ngjarjet e kryengritjes sė Delvinės, arrestohet, gjykohet dhe dėnohet me tre vjet burg. Dita 7 prill 1939, kur Italia fashiste pushtoi Shqipėrinė, Agajn e gjen nė burg. Pas vitit 1941, ai shkoi nė Mitrovicė, ku u emėrua prefekt, drejtoi organizimin e administratės shqiptare, atė tė xhandarmėrisė vendase dhe tė hapjes sė shkollave nė gjuhėn shqipe. Nė tė njėjtėn kohė organizon rezistencėn kombėtare, se i duhet tė mbrohet edhe nga sulmet e ēetnikėve tė Drazha Mihajloviēit, me tė cilėt ndėrmerr edhe pėrpjekje direkte, derisa edhe plagoset. Nė bashkėpunim me Vehbi Frashėrin, bėn tė mundur shpėtimin e jevgjve tė Mitrovicės nga "zgjidhja pėrfundimtare" naziste. Qeveria Kruja e emėron Drejtor tė Pėrgjithshėm tė Nozullimeve, qė varej nga Kryeministria. Mė 1943-1944, ishte Ministėr i Ekonomisė Kombėtare nė qeverinė Rexhep Mitrovicės. Mė 1944 ishte inspektor epror nė kėtė ministri. Nė qershor tė vitit 1944, Agaj mori pjesė nė mbledhjen e Dytė tė Lidhjes sė Prizrenit, si dhe nė Kongresi i Dytė tė saj, qė u mbajt mė 15 janar 1944. Pas vendosjes sė regjimit komunist nė atdhe, u largua fillimisht nė Austri e Itali dhe mė pas u vendos Egjipt. Kur u largua nga Shqiperia, ai e kishte tė pamundur tė marrė edhe gruan me 5 vajzat me vete, tė cilat u internuan dhe vuajtėn dėnimet dhe persekutimin komunist, pėr gjatė gjithė kohės sė sundimit komunist nė Shqiperi. Qėndroi 25 vjet atje dhe punoi pėr administrimin e pasurisė sė Aziz Izet Pashė Arnautit (Qiprilijve) dhe drejton sektorin Vinicole e Viticole. Gjatė qėndrimit nė Egjipt Ago Agaj, pėrgatiti dorėshkrimin e vėllimit Lufta e Vlorės, tė cilin e botoi nė vitin 1969, kur ishte kėtu nė Amerikė. Mė 1969, Ago Agaj u vendos nė SHBA, ku dhe ndėrroi jetė nė Florida nė dhjetor tė vitit 1994. (Wikipedia)

    7) Po aty, fq. 1

    8) Po aty, fq. 116.

    9) Sejdo Peka, “Xhaferr Deva dhe plani ushtarak i Uashingtonit pėr Kosovėn”, 18-12-2009, https://www.forumishqiptar.com/threa...-1978%29/page4

    10) Sejdo Peka, “Xhaferr Deva dhe plani ushtarak i Uashingtonit pėr Kosovėn”, 18-12-2009, https://www.forumishqiptar.com/threa...-1978%29/page4

    11) Tajar Zavalani, “Historia e Shqipėrisė”, Pjesa e Dytė, fq. 278-279, London, United Kingdom, 1966.

    12) Sejdo Peka, “Xhaferr Deva dhe plani ushtarak i Uashingtonit pėr Kosovėn”, 18-12-2009, https://www.forumishqiptar.com/threa...-1978%29/page4

    13) Tahir Zajmi, “Lidhja e Dytė e Prizrenit” Bruksel, Belgjikė, 1966.

    14) Prof. Rexhep Krasniqi, tek libri: “Xhafer Deva, jeta dhe veprimtaria”, fq. 73. Kosova nė vjetėt 1941-1945 dhe Xhafer Deva, fq. 67-68.

    15) Sejdo Peka, “Xhaferr Deva dhe plani ushtarak i Uashingtonit pėr Kosovėn”, 18-12-2009, https://www.forumishqiptar.com/threa...-1978%29/page4

    16) Po ai, po aty.

    17) Prof. Rexhep Krasniqi, tek libri: “Xhafer Deva, jeta dhe veprimtaria”, fq. 73. Kosova nė vjetėt 1941-1945 dhe Xhafer Deva, fq. 67-68.

    18) Lamaj, Idriz, “Xhafer Deva nė dritėn e letrave tė veta dhe zbulesa tė tjera tė mėrgatės”, New York 2002, fq. 6.

    19) Lamaj, Idriz, “Xhafer Deva nė dritėn e letrave tė veta dhe zbulesa tė tjera tė mėrgatės”, New York 2002, fq. 8.

    20) Fjala Ibėr rrjedh nga fjala shqipe i bardhė, shkumbon.

    21) Tomė Mrijaj & Klajd Kapinova, “Lidhja e Prizrenit (1962-2002) themeluesi dhe udhėheqėsi Ismet Berisha”, Monografi, New York, U.S.A., 2002.

    22) Idriz Lamaj, vepėr e cituar, f. 13.

    23) Klajd Kapinova, “Kryetari i "Lidhjes sė Prizrenit" nė mėrgim ing. Xhafer Deva nga Mitrovica”, marrė nga gazeta "Illyria", Manhattan, New York

Faqja 8 prej 8 FillimFillim ... 678

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •