Jehona
Lajmi nisi tė pėrhapej pėrmes valėve zanore e qytet pas qyteti mbėrriti nė qendrėn e shpėrndarjes sė informacionit. Qendra pėrhapi lajmin pėr gazetat, televizionet, radiot e pėr tė gjithė tė huajt e akredituar. Lajmi nuk u shoqėrua me asnjė lloj kundėrlajmi. Se vdekjen nuk mund ta zhbėjė askush, as edhe Zoti vetė. Jehona e saj mbėrriti me vonesė edhe tek unė duke mbajtur formė shkronjash e pak fotografish tė gjetura nė internet. Proēesioni, protestat, qėndrimet ndaj gjėmės pėrsėri nė formė lajmesh tė shkruara. Jehonė mijėra zėrash tė mbledhur nė shenjė proteste, nė shenjė urrejtjeje ndaj njė krimi qė ka vendosur tė zhdukė pak nga pak trimėrinė dhe vendosmėrinė nga Kosova. Borė binte atė ditė aq dendur, sa mė bėhej se jehona e lajmit po shkundte retė e po krijonte atmosferėn e pėrmortshme, qė i mungonte oborrit tė brendshėm nė pallatin tim. Nuk mė shqitej nga mendja: Si mund tė vritet njė njėzetvjeēar? Ēfarė mundet tė ketė bėrė ai, qė ka arritur tė mbledhė njė urrejtje kaq tė madhe e i ka dhėnė forcė dorės vrasatare pėr tia hequr dritėn nga sytė njėherė e pėrgjithmonė?
Sytė mė dhimbnin nga ajo qė mė dilte pėrpara si njė skenė e munguar.
Sot qė po shkruaj ėshtė 15 janar. Katėr vjet mė parė nė kėtė datė serbėt zhvilluan masakrėn e Reēakut, eksperimentuan me trupat e vdekur tė njerėzve, tė cilėt i vranė me dorėn e vet. Nė mendje nga ajo kohė mė ka mbetur njė foto interneti e njė foshnjeje 6-muajshe me fytyrėn e pėrēudnuar. Atė foto ia ktheva vetes asokohe nė njė dėshmi tė makabritetit, dhe e sillja nė mendje sa herė mendoja pėr pushtimin serb.
Kėto ditė po mė kalojnė nė mendje tre vrasjet e datės 4 janar e veē tyre po kujtohem tė numėroj dhe gjithė tė tjerėt qė i kanė vrarė pėr kėto tre vjet (jehona e shkrimeve po mė ndėrgjegjėson pėr to). Po mbetem si e gozhduar mbi vrasjen e djalit njėzetvjeēar tė kolonelit e po mė duket si njė pėrsėritje e asaj fytyrės sė pėrēudnuar tė foshnjės e po pyes ata qė mungojnė para meje: A jeni shqiptarė o ju me armėt nė duart vrasatare?
Se tani prej mė shumė se tre vjetėsh drejtėsia po vendoset e po kthehet nė vend, se Kosova lirinė e vėrtetė po e shijon, atė pa aromė serbi qė i rrinte mbi krye dhe ia godiste shpirtin pa mėshirė, qė ia vriste babėn, vėllanė, ia niste e zhdukte njerėzit nė kurbet. Se Kosova po lufton me rrugė institucionale pėr pavarėsinė, e ju pėrse po luftoni?
Ndoshta veē pėr tė mirėn e atyre qė fytyrėn ia pėrēudnuan foshnjave, qė kokat ia ndanė nga trupat pleqve, qė familje tė tėra i shuan me nam e me nishan pėr kėto 100 vjet.
Festimet nė sofrat e armiqve tė Kosovės vazhdojnė tė zhvillohen nėn zė, pa jehonė.
Nė veshėt e atyre qė kudo nė botė dėgjuan pėr gjėmėn e 4 janarit vjen vetėm jehona e zėrave shqiptarė qė i pėrcollėn trupat e vrarė nė banesėn e fundit, jehona e thirrjeve pėr ti dhėnė fund krimeve qė po dėnojnė pėrpjekjen e Kosovės pėr pavarėsi.
Nuk mungojnė mes gjithė kėsaj edhe ca pjesė jehone nė formė shkrimesh, qė mundohen ta zbehin protestėn e njė populli tė tėrė. Veē armėt nė duar iu mungojnė shkruesve tė tyre.
Ngjan tė jetė kjo rruga, qė po shkelin tė papushtetshmit.
Ndėrkohė ai qė po e kėrkojnė me ngulm do tė meritonte vetėm njė emėr, mjerim shpirtrash e kthim-legjitimim i mė tė pamėshirshmit pushtet, qė ka njohur historia pas Luftės sė Dytė Botėrore, i atij me emrin Komunizėm dhe Gjak, tė cilit nė ditėt e sotme janė duke i gjetur forma tė pėrshtatshme pėr ti dhėnė fytyrė tė pranueshme pėr shekullin e 21-tė.
Akoma mė mjerueshėm e tmerrshėm njėkohėsisht, kur e gjithė kjo dashur-padashur kėnaq lutjet e pėrpjekjet e Beogradit duke mos i shpėtuar dot veshjes me mantelin serb.
Veē njė pyetje mė mbetet pėr nė fund: A do duan ta ndiejnė jehonėn mendjet e zemrat e tė paemėrve, qė kanė guximin t'i japin fund jetės sė njerėzve e t'ia heqin dritėn nga sytė njėherė e pėrgjithmonė?
Krijoni Kontakt