Close
Faqja 0 prej 5 FillimFillim 12 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 97
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Partite Dhe Sektet

    Kadijanitė





    Emri i sektit – Kadijanije, po ashtu tė njohur si Ahmedije
    Ithtari i sektit – Kadijani. Po ashtu tė njohur si Ahmedi apo Mirza’i



    Sipas koncenzusit tė dijetarėve, Kadijanitė janė sekt pabesimtarėsh i cili pretendon emrin e Islamit pėr tė mbuluar qėllimet dhe objektivat e veta djallėzore, dhe akidenė e tyre tė ēoroditur prej sė cilės aspekti mė i rrezikshėm ėshtė tė thirrurit dhe besimi nė pejgamberllėkun e themeluesit tė tyre, ndryshimin e tekstit tė Kur’anit Fisnik, mohimin e xhihadit dhe tė bėrit tekfir (tė bėrit pabesimtarė) tė Muslimanėve dhe shfaqja e lojalitetit ndaj armiqve tė Islamit.



    Themelues i saj ishte njeriu me emrin Mirza Ghulam Ahmed el-Kadijani, i cili qe lindur nė shekullin e 19 nė qytetin e Kadijanit nė provincėn e Penxhabit nė Indi mė 1839, nė kohėn e sundimit Britanez. Prej kėtu ky sekt e merr emrin e vet sipas vendlindjes sė themeluesit tė saj. Ai erdhi nga njė familje e cila ishte mirė e njohur pėr devijimet e tyre nė ēėshtjet fetare, dhe si i tillė Mirza Gulam Ahmed u rrit nė njė mjedis tė tillė.



    Derisa India ende ishte nėn sundimin Britanez, lėvizja Kadijane qe themeluar mė 1900 me qėllim qė t’i largojė Muslimanėt nga feja e vėrtetė e tyre dhe prej obligimeve si xhihadi, siē qe propaguar nė revistėn nė gjuhėn Angleze tė asaj kohe tė quajtur “Religions” (Religjionet).



    Mirza Gulam Ahmed pohonte se shpallja i vinte atij pėrmes ėndėrrave, dhe ai po ashtu pohonte se ishte rigjallėruesi i Islamit nė atė kohė, dhe se ai i gjasonte pejgamberit Isa (alejhi selam). Mė vonė, mė 1901, ai pohoi se nė tė vėrtetė ishte vetė pejgamberi Isa (alejhi selam), dhe mė 1904 ai pohoi pejgamberllėk pėr vete duke thėnė se ai ishte “Krishna”, idhulli i cili qė adhurohej nga Hindusėt. Pushteti Britanez bėri ēdo gjė qė ta promovojė kėtė lėvizje dhe kėshtu konfirmuan pėrkrahjen e tyre pėr ta, dhe pėr kėtė ata (kadijanitė) konfirmuan besnikėri ndaj tyre.



    Mirza Gulam Ahmed ishte i njohur nga ithtarėt e tij si njė narkomaniak (i varur nga droga), i vrazhdė dhe i cili lėngonte nga shumė sėmundje.



    Prej atyre qė e pėrgėnjeshtruan atė ishte Shejh Ebul-Vafa Thena-ullah el-Amr Tisri, i cili ishte udhėheqės i lėvizjes Ehlul-Hadith nė Indi. Ai shpalosi natyrėn e vėrtetė djallėzore tė Mirza Gulam Ahmedit dhe vendosi dėshmi kundėr tij dhe rrugės sė tij tė rrejshme. Pas kėsaj, kur Mirza Gulam Ahmed refuzoi tė pėrmirėsohet dhe tė pranojė tė vėrtetėn. Shejh Abdul-Vafa luti Allahun qė t’i shkaktojė vdekjen cilitdo prej tė dyve i cili gėnjente. Dhe nuk kaluan shumė ditė derisa Mirza Gulam Ahmed vdiq mė 1908.



    Pra, dėshmia e fundit pėr mashtrimin e tij ishte ajo se, sikur ai vėrtet tė ishte pejgamber siē pohonin ai dhe ithtarėt e tij (madje edhe sot), ai do tė duhej tė varrosej nė nevojtoren e tij, ku edhe vdiq. Por nė vend tė kėsaj, ai qe kthyer mbrapa nė Kadijan qė tė varroset atje.



    Ai la pas veti mbi 50 libra dhe publikime tjera, nė mesin e tė cilave mė kryesoret janė:



    1. Izaletul-Ahmed
    2. I’xhaz Ahmedi
    3. Berahin Ahmedije
    4. Anuar el-Islam
    5. I’xhaz el-Mesi
    6. et-Teblig
    7. Texhellijat Ilahije.

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Vendimi Islamik nė lidhje me Kadijanitė

    PYETJE: Kėrkojmė sqarimin tuaj pėr vendimin Islamik nė lidhje me sektin Kadijani, dhe “pejgamberin” e vetėshpallur tė tyre Gula Ahmed el-Kadijani.




    PĖRGJIGJE: Pejgamberllėku qe plotėsuar nga Pejgamberi jonė Muhamed (salallahu alejhi ue selam) kėshtu qė s’ka pejgamber pas tij, dhe kjo ėshtė e konfirmuar nė Libėr dhe Sunet. Pra, kushdo qė pohon pejgambėrllėk pas kėsaj, ai ėshtė gėnjeshtar. Dhe prej kėtyre (pohuesve) ėshtė Gulam Ahmed el-Kadijani. Pra, thirrja e tij e pėjgamberllėkut pėr vetveten ėshtė rrenė, dhe ajo ēka Kadijanitė (pasuesit e tij) pohojnė pėr pejgamberllėkun e tij, janė thėnie tė pavėrteta.



    Gjykimi i Kėshillit tė Dijetarėve tė Arabisė Saudite qė qe dhėnė nė lidhje me Kadijanitė ėshtė ai se ata janė sekt pabesimtarėsh pėr shkak tė besimeve tė tyre.



    Me Allahun qėndron i tėrė suksesi dhe Allahu dėrgoftė lutje dhe pėrshėndetje mbi Pejgamberin tonė (salallahu alejhi ue selam) dhe familjen dhe shoqėruesit e tij.



    Komiteti i Pėrhershėm pėr Hulumtime Islamike dhe Fetva, i pėrbėrė nga –
    Kryetar: Shejh Abdul Aziz ibn Abdullah Ibn Baz (Allahu e mėshiroftė)
    Zavendės Kryetar: Shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar:Shejh Abdullah ibn Gudejen
    Anėtar: Shejh Abdullah ibn Ku’ud



    Fetaua el-Lexhne ed-Da’ime lil-Buhuth el-Ilmije uel-Ifta, - Vėllimi 2, Faqe 313, Fetvaja Nr. 4317

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Shi’izmi

    Vėrtet, Shi’izmi dhe Islami janė fe tė ndryshme. Ky sekt ėshtė zhvilluar nė atė qė ne e njohim si Shi’a, besimet dhe mendimet e tė cilėve janė tė neveritshme pėrtej imagjinatės. Divergjenca e Shi’izmit prej Islamit mund tė pėrmbledhet prej librave tė cilat ata i konsiderojnė si mė autentiket, si dhe thėniet e dijetarėve mė tė respektuar tė tyre. Por, besimet e shumicės sė Shi’ajve tė deklaruar haptazi sillen rreth konceptit tė Imamatit, superioritetit tė Aliut (Allahu qoftė i kėnaqur me tė), dhe e ashtuquajtura dashuri ndaj anėtarėve tė familjes sė pejgamberit (salallahu alejhi ue selam). Si pasojė, dashuria e madhe qė Muslimanėt Sunij bartin pėr familjen e pejgamberit, kombinuar me personalitetin shpirtmadh tė Aliut, i ka udhėhequr disa Sunij qė t’i pranojnė Shi’ajt si pjesė tė Umetit Musliman.



    Mirėpo, mbetet fakti brutal se nėn pretendimin e superioritetit tė Aliut dhe tė ashtuquajturės dashuri ndaj familjes sė pejgamberit, Shi’ajt nė realitet kanė evuluar nė njė fe krejtėsisht tė re, duke bėrė njė shtrembėrim vulgar tė mėsimeve tė Kur’anit, dhe duke e refuzuar plotėsisht shenjtėrinė dhe autenticitetin e Hadithit. Ata i kanė ngritur thėniet e imamėve tė tyre deri nė nivelin e thėnieve tė pejgamberit dhe i kanė kategorizuar ato si hadithe. Pėr qėllime praktike, ata i refuzojnė thėniet mė autentike tė pejgamberit (salallahu alejhi ue selam) dhe e bazojnė fenė e tyre nė tė ashtuquajturat hadithe qė i atribuohen imamėve tė tyre. Duke bėrė kėshtu, ata e kanė refuzuar njėren prej parimeve mė fundamentale tė Islamit – atė se ligji mund tė nxirret vetėm nga thėniet dhe veprat e pejgamberit (salallahu alejhi ue selam), jo nga ndonjė tjetėr qenie njerėzore.

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Historia e Shi’ajve

    Feja e Shi’ajve qe themeluar nga njė Ēifut prej Jemenit i quajtur Abdullah ibn Sebe. Kjo fe ka filluar me vrasjen e Halifes sė drejtė Uthman (radiallahu anhu) dhe u degėzua nė shumė pjesė.



    Halifja Uthman (radiallahu anhu) sundoi dymbėdhjetė vite. Gjashtė vitet e para kaluan nė shenjė tė paqes dhe rehatisė sė mbrendshme, por, gjatė gjysmės sė dytė tė Hilafetit ndodhi kryengritja. Ēifutėt dhe Mexhusėt (Persianėt), duke shfrytėzuar pakėnaqėsinė e njerėzve, filluan tė komplotojnė kundėr Halifes Uthman (radiallahu anhu), dhe duke i publikuar ankesat dhe ofendimet e tyre fituan aq shumė simpati sa qė ishte shumė vėshtirė qė tė dallohej miku prej armikut.



    Mund tė duket befasi ajo se njė sundues i territoreve aq tė mėdha, ushtritė e tė cilit ishin tė pakrahasueshme, qe i paaftė qė tė pėrballet me kėta kryengritės. Sikur tė dėshironte Halifja Uthman, kryengritja do tė mund tė shuhej mu nė ēastin kur ajo filloi. Por, ai ngurronte qė tė jetė i pari i cili do tė derdhte gjakun e Muslimanėve (posaēėrisht sahabėve), sado qė ata tė jenė tė pabindur. Askush s’do tė priste atė qė ndodhi mė vonė. Ai preferonte qė tė sillet arsyeshėm me ta, t’i bindė ata me butėsi dhe bujari. Atij shumė mirė i kujtohej thėnia e Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) , “Njėherė kur shpata tė heqet nga kėllėfi nė mesin e pasuesve tė mi, ajo s’do kthehet nė kėllėf deri nė Ditėn e Fundit.”



    Kryengritėsit kėrkonin qė ai tė abdikojė (tė heq dorė nga pushteti), dhe po ashtu disa nga Sahabėt e kėshilluan atė qė tė veprojė kėsisoji. Ai me qejf do ta pranonte kėtė veprim, por prapė ai ishte i lidhur ndaj zotimit solemn qė i kishte pas dhėnė Pejgamberit. “Ndoshta Zoti do tė vesh ty me njė kėmishė, Uthman” i kishte pas thėnė njėherė Pejgamberi atij, “dhe nėse njerėzit dojnė qė ti ta heqėsh atė, ti mos e heq atė pėr ta.” Halifja Uthman i kishte thėnė njė dashamiri njė ditė kur shtėpia e tij qe rrethuar nga kryengritėsit, “I Dėrguari i Zotit bėri njė marrėveshje me mua dhe unė do tė jem kėmbėngulės nė zbatimin e saj.”



    Pas njė rrethimi tė gjatė, kryengritėsit hynė nė shtėpinė e Halifes Uthman dhe e mbytėn atė. Kur shpata e vrasėsit tė parė e goditi Halifen Uthman (radiallahu anhu), ai ishte duke lexuar vargun: “Vėrtet, Zoti tė mjafton ty; Ai ėshtė Dėgjuesi, i Gjithėdijshmi” (2:137)



    Aliu e pranoi Kalifatin me shumė ngurrim. Vrasja e Uthmanit dhe ngjarjet tė cilat e rrethonin kėtė qenė njė simptom, dhe po ashtu njė shkak i njė konflikti civil nė njė shkallė tė madhe. Tė gjithė udhėheqėsit i bėnė zotimin Aliut pėrveē Muauijes (radiallahu anhu), udhėheqėsit tė Shamit (Siria e madhe). Muauije refuzoi qė tė bindet derisa tė bėhej hakmarrja pėr gjakun e Uthmanit. Vendimi i tij qe bazuar nė faktin se ai nuk ka nevojė qė t’i bindet Halifes derisa Aliu (radiallahu anhu) tė jetė nė gjendje qė ta zbatojė rregulloren e Allahut. Muauije ishte kusheriri i Uthmanit (radiallahu anhu), ashtu qė ai ishte pėrgjegjės qė tė kėrkojė prej Aliut qė t’i nxjerrė vrasėsit nė gjyq. E veja e Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) A’isha (radiallahu anha) po ashtu mori qėndrimin se Aliu sė pari duhet t’i gjykojė vrasėsit. Pėr shkak tė kėtyre kushteve kaotike gjatė ditėve tė fundit tė Uthmanit (radiallahu anhu) ishte shumė vėshtirė qė tė vendosej identiteti i vrasėsve, ndėrsa Aliu (radiallahu anhu) refuzonte qė ta dėnojė ndonjė, fajėsia e tė cilit s’ishte dėshmuar legalisht. Preteksti pėr takimin e ushtrive nė ditėn e Deves dhe ditėn e Sifinit ishte kėrkesa pėr vrasėsit e Uthmanit nga ana e A’ishes (radiallahu anha) dhe Muauijes (radiallahu anhu), por erėrat e luftės qenė nxitur nga ithtarėt e Abdullah ibn Sebes Ēifutit, pėrbrenda tri kampeve derisa ngjarjet dolėn nga kontrolli i Sahabėve. Ėshtė transmetuar se Aliu, A’isha, dhe Muauije shpesh shprehnin habinė nė pėrēarjen dhe kundėrshtimin qė i rethonte ata.



    Pas kėsaj disa Shi’a e shpallėn Aliun Zot. Ai pastaj i dogji ata tė gjallė me zjarr. Pas vrasjes sė Abdullah ibn Sebes, Shi’ajt qenė ndarė nė shumė sekte tė reja ku secila prej tyre e kishte imamin e vet.



    Shtatėshat apo Ismailitėt, sikurse Shi’ajt, besojnė se pasardhėsit e Muhamedit (salallahu alejhi ue selam), pėrmes tė bijės sė tij Fatima (radiallahu anha) dhe bashkėshortit tė saj Ali (radiallahu anhu) Halifes sė katėrt, janė sunduesit e drejtė tė botės Muslimane. Kėshtu, pasardhėsit e Aliut konsiderohen tė pagabueshėm, dhe me po aq udhėzim tė natyrės hyjnore sa edhe vetė Muhamedi (salallahu alejhi ue selam). Ky sekt e derivon emrin e vet nga Isma’ili, biri mė i vjetėr i Imamit tė gjashtė, Xhafer es-Sedik. Mė 762 p.e.s. Isma’ili vdes para babait tė tij, gjė qė rezultoi nė njė kontest tė hidhur tė trashėgimisė. Pakica e Shi’ajve konsideronin se vija e vjetėr e Imamėve ėshtė e shfarosur dhe zgjodhėn tė birin mė tė vjetėr tė Isma’ilit pėr imam tė ri. Kėshtu ata shpallėn ciklin prej shtatė Imamėve, duke qenė Aliu i pari ndėrsa Isma’ili i shtati, dhe kėshtu Imami i shtatė pas vijės sė tij tė imamėve do tė jetė Mehdiu, apo Mesihu, apo i shtati pas tij, etj…



    Ismailitėt zakonisht kanė qenė tė paktė nė numėr, por tė organizuar mirė dhe tė disiplinuar. Sė shpejti ata u zhvilluan nė kult, duke huazuar ide tė ndryshme nga misticizmi Ēifut, filozofia Greke, astrologjia Babilonase, gnosticizmi Krishter, etj….Kur shkencat sekulariste qenė zbatuar nė Perandorinė Abaside, Isma’ilitėt lulėzuan dhe arritėn tė rekrutojne njė numėr tė madh ithtarėsh tė cilėt formuan njė ushtri guerile tė organizuar mirė. Duke i kombinuar shkathtėsitė e tyre prej dijetarėve dhe rrjetėn nėntokėsore tė jashtėzakonshme tė spiunėve, Isma’ilitėt gjatė shekullit tė 10-tė e vendosėn anti–Halifen e tyre nė Egjipt. Ata e emėruan dinastinė e tyre sipas bijės sė Muhamedit (salallahu alejhi ue selam), dhe kėshtu u paraqit emri Fatimidėt. Nė realitet, ata janė dinastia e njė Ēifuti tė quajtur Abdullah bin Kade, dhe kjo ishte ajo qė ata po ashtu qenė quajtur Abidij. Shteti Abidij nė Egjipt u zgjėrua shpejt dhe pas pak Isma’ilitėt kontrollonin Sirinė perėndimore dhe njė pjesė tė madhe tė Afrikės Veriore, duke mbytur me mijėra Muslimanė. Ata po ashtu ndėrtuan njė kryeqytet tė ri, Fustatin, afėr Piramidave tė lashta, i cili pėr disa vite u rrit tė jetė qyteti mė i madh nė botėn Muslimane, me emrin Kairo.



    Kur dinastia Abidij qe shkatėrruar nga Abasidėt, Isma’ilitėt u ndanė nė dy nėn-sekte: Tejbije dhe Nezirije, tė emėruara sipas dy princave Abidij. Sekti i parė sė shpejti u transformuar nė kult ezoterik, i cili i lėvizte aktivitetet e veta nė nėntokė dhe u bė i padukshėm. Sekti Nezirije e transformoi veten nė Isma’ilizmin para-Abidin, duke zhvilluar njė rrjetė tė agjentėve dhe spiunėve nė tėrė botėn Islame. Organizata mė e njohur brenda Nezirive me gjasė ishte sekta e Vrasėsve qė keqpėrdornin drogėn (Asasinėt), tė njohur pėr vrasjet nė tėrė botėn Islame. Sot, sekti Nezirije janė kthyer nė pacifista dhe gjithnjė e mė shumė duke u bėrė Perėndimorė.



    Prej bastionit Asasin nė Siri, kanė mbijetuar dy nėn-sekte heterodokse, Alevitė dhe Druzėt. Sekti Alevit janė militantė dhe kombinojnė teoritė radikale nga Shi’ajt Isma’ilitė dhe Ithna. Druzėt, nė anėn tjetėr, kanė qenė deri vonė pacifista, duke pritur kthimin e Mehdiut, Halifes psikotik Abidij, el-Hakim, i cili u ‘zhduk’ kur ai dogji kryeqytetin e tij diku rreth vitit 1000 p.e.s. Nė shekullin e 13-tė Druzėt e mbyllėn sektin e tyre, dhe u bėnė njė fis apo popull i dalluar. Ata sot shėrbejnė nė ushtrinė Israilite kundėr Muslimanėve Palestinezė.



    Sekti mė i madh brenda Shi’ajve janė Ithnat apo Dymbėdhjetėshat, tė cilėt pasojnė vijėn autentike tė Imamėve. Kur Shtatėshat zgjodhėn tė birin e Isma’ilit pėr Imam, shumica e Shi’ajve zgjodhėn vėllanė mė tė ri tė Isma’ilit, Muza el-Kazim, si Imamin e shtatė. Ithnat e pėrvetėsuan emrin e tyre ‘Dymbėdhjetėshat’ prej besimit tė tyre nė Imamin e dymbėdhjetė, Muhamed el-Eskerin, i cili u ‘zhduk’ njė ditė dhe kėshtu u bė Mehdiu i fshehur, i cili do tė kthehet nė tokė kah fundi i ditėve. Dymbėdhjetėshat i adhurojnė Imamėt e tyre, nganjėherė si inkarnim i Aliut apo Husejnit. Ata e pėrbėjnė pjesėn dėrmuese tė Shia’jve, duke pėrfshirė kėtu edhe shumicėn e Iranianėve dhe gati 50% tė popullit Irakian.



    Trupi i tretė mė i madh nė Shi’a janė sekti Zejdij apo Pesėshat, tė cilėt mbizotėrojnė nė Jemen dhe nė mesin e disa fiseve nė Arabinė Saudite. Sekti Zejdij pak a shumė janė hyjnizim i kulturės Arabe tė shekullit tė 7-tė, dhe ky sekt ashpėr dėnon gjysėm-hyjėsinė e Imamėve, nė kundėrshtim me Dymbėdhjetėshat. Themelues i tyre ishte Imami i pestė, Zejd ibn Abidin, i cili qe racionalist dhe kėshtu e shpalli si tė pavlefshėm hyjėsinė e supozuar tė tij. Imamėt Zejdij mė shumė janė sikurse Beduinė sesa autoritete hyjnore, dhe kėshtu ata refuzuan udhėheqėsinė e trashėguar dhe janė tė dukshėm vetėm gjatė luftės.



    Thuhet se janė mė shumė se 70 sekte tė vogla Shi’ite nė tė gjithė botėn. Me gjasė, shembulli mė i mirė i kėtyre ėshtė sekti Bahai, i cili ėshtė persekutuar dhe pėrgenjėshtruar si anti-Islamik, por i cili ėshtė duke u rritur shumė shpejt si njė fe e ndarė, duke e bazuar doktrinėn e vet nė ‘paqe dhe harmoni botėrore’ dhe bashkimin e tė gjitha feve. Qendra e sektit Bahai ėshtė nė Israel!!!

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Kredoja e Shi’izmit

    Shi’izmi dhe Islami janė fe tė ndryshme. Divergjenca e Shi’izmit nga Islami mund tė pėrmblidhet nga librat tė cilat tė cilat ata i konsiderojnė si mė autentiket, si dhe thėniet e dijetarėve mė tė respektuar tė tyre. Disa prej dėshmive qė e pėrkrahin kėtė pozicion janė siē vijonė:



    - Shi’ajt Imamitė nuk besojnė apo pranojnė tekstin autentik siē ėshtė Sahih el-Buhari, Sahih Muslim, Sunen Ebu Daud apo tė tjerėt. Vėrtet, nė lidhje me Imam el-Buharin, njė dijetar Shi’it, Abdullah es-Subejti thotė: “Ai ka transmetuar rrėfime tė ēuditshme, madje edhe tė urryera edhe pėr mendjet e Berberėve bestytė dhe gruan e vjetėr Sudaneze.” (Taht Reja)



    - Sipas doktrinės sė Shi’ajve Imamitė, pjesa dėrmuese e sahabėve kanė qenė gėnjeshtarė dhe renegadė (femohues).



    Njė prej dijetarėve mė eminent tė Shi’ajve, el-Kashi, transmetoi se Ebu Xhafer ka thėnė: “Njerėzit (pėrfshirė edhe sahabėt) tė gjithė e lėshuan fenė pas vdekjes sė pejgamberit, pėrveē treve.” Kur u pyet se kush janė ata, ai u pėrgjigj, “El-Mikdad ibn Esued, Ebu Dherr, dhe Selman, siē pėrmendet nė ajetin, “Nėse ai (Muhamedi) vdes ose vritet, a do tė ikni pra atėherė.” (Rijal el-Kenshi f.12-13).



    Nė librin “El-Kafi fil-Usul”, njė koleksion i haditheve tė cilat i atribuohen pejgamberit (salallahu alejhi ue selam) dhe disa Imamėve Shi’itė, dhe qė ēmohet nė mesin e Shi’ajve ashtu siē ēmohet Sahih Buhari nė mesin e Ehl us-Sunetit, ne e gjejmė kėtė qė vijon:



    “Bindja ndaj Aliut ėshtė nėnshtrim i vėrtetė dhe mosbindja ndaj tij ėshtė mohim i Allahut.” (vėll. 10 f.54)



    “Kushdo qė vendos tjetėr Imam krahas Aliut dhe e vonon Hilafetin e Aliut, ai ėshtė idhujtar.” (vėll. 10 f.55) (Ky hadith i referohet secilit qė pranon vlefshmėrinė e Hilafeteve tė Ebu Bekrit, Umerit dhe Uthmanit. Shi’ajt pohojnė se Hilafeti ka qenė vjedhur nga Aliu, dhe vetėm ai dhe pasardhėsit e tij kanė tė drejtė t’i sundojnė Muslimanėt)



    “Sirianėt janė mė tė kėqinj se Romakėt, Medinasit mė tė kėqinj se Mekasit, dhe Mekasit haptazi e mohojnė Allahun.” (vėll. 10 f.107)



    Nė komentin e kėtij ajeti: “Nė ditėn kur keqbėrėsi kafshon duart e tija duke thėnė, ‘Ah, sikur te kisha marrė rrugėn e pejgamberit! Mjer unė, sikur tė mos e kisha bėrė filanin shok!” (25:27-28), njėri prej dijetarėve mė tė respektuar tė Tefsirit nė mesin e Shi’ajve, El-Kumi, thotė se “filani” ėshtė Umer ibn el-Hatab (radiallahu anhu).



    Nė referencė ndaj Talhas (ra) dhe ez-Zubejrit (ra), el-Kumi pohon se Abu Xhafer ka thėnė se ajeti vijues qe shpallur nė lidhje me ta: “Vėrtet, dyert e Qiellit s’do tė hapen pėr ata tė cilėt i mohojnė shenjat Tona dhe janė arrogantė ndaj tyre, as qė ata do tė hyjnė nė Parajsė derisa deveja tė pėrbirojė nėpėr vrimėn e gjilpėrės.” (7:40) Ai po ashtu shton se deveja nė ajet i referohet deves sė tyre. Kėshtu, sipas el-Kumit, Talha (ra) dhe ez-Zubejr (ra), tė cilėt tė dytė ishin nė mesin e atyre tė cilėt u pėrgėzuan me Parajsė nga vetė pejgamberi (salallahu alejhi ue selam), kurrrė s’do tė hyjnė nė Parajsė!



    Doktrina e Shi’ajve Imamitė konsideron se shumica e sahabėve ishin lloji mė i keq i gėnjeshtarėve dhe renegadėve. Madje ekziston edhe njė lutje e veēantė e quajtur “Dua Sanamej Kurejsh” (Dy idhujt e Kurejshitėve). Nė kėtė lutje (tė atribuar rrejshėm Abdullah ibn Abasit) mallkohen Ebu Bekr (ra) dhe Umer (ra), dhe ata thirren “dy idhujt e Kurejshitėve”. Shirku (mosbesimi) i atribuohet tė dy Halifeve, dhe bijat e tyre, A’isha dhe Hafsa, tė dyjat gra tė pejgamberit (salallahu alejhi ue selam), ofendohen. Lutja ėshtė botuar me pėrkrahjen e dijetarėve Shi’itė, siē janė:



    1. Ajetollah el-Udhme Muhsin el-Hakim.
    2. Ajetollah el-Udhme Ebul-Kasim el-Khoi.
    3. Ajetollah el-Udhme Ruhullah el-Homeini.
    4. Ajetollah el-Udhme Mahmud el-Huseini.
    5. Ajetollah el-Udhme Muhamed Kadhim Shri’etmederi.
    6. Dijetari kryesor Ali Teki et-Takua.



    Doktrina e Shi’ajve Imamitė nė tė vėrtetė konsideron se tė gjithė ata qė nuk e pasojnė doktrinėn e tyre janė pabesimtarė dhe renegadė nga Islami, me hadithin qė vijon nga el-Kafi tė cituar si pėrkrahje:



    “Dyshimi nė Imamatin e Aliut ėshtė sikurse dyshimi nė misionin e Muhamedit (salallahu alejhi ue selam), dhe ai qė dyshon nė tė dyjat kėto duhet tė vritet nėse ka mundėsi, nėse pohon tė jetė Musliman. Nė anėn tjetėr, pabesimtarėt siē janė Ēifutėt dhe tė Krishterėt, s’duhet tė vriten pėr kėto arsye.” (el-Kafi vėll. 6 f.393)




    - Shi’ajt Imamitė jo vetėm qė e kanė keqinterpretuar Kur’anin, por ata kanė bėrė ndėrrime tė vėrteta nė vetė tekstin:



    Ajeti i rrejshėm, “Dhe Ne bėmė Aliun dhėndėrrin tuaj” i ėshtė shtuar Sures el-Inshirah (el-Kafi f.289)



    Nė 25:74, ajeti “Dhe na bėj neve udhėheqės (imam) pėr ata qė i frikėsohen Zotit” ėshtė zėvendėsuar me “Dhe bėj pėr neve njė Udhėheqės (Imam) prej atyre qė i frikėsohen Zotit.”



    Apo, kokėkrisje edhe mė e madhe ėshtė shtesa e Sures tėrėsisht tė fabrikuar nė Kur’an, tė quajtur “Sureja el-Ueleje”. Pėrkthimi i kėsaj sureje tė rrejshme ėshtė siē vijon:



    1. O besimtarė, besoni nė pejgamberin dhe mbrojtėsin (ueli), tė cilin Ne e kemi dėrguar pėr t’ju mbrojtur juve nė rrugėn e drejtė.



    2. Njė pejgamber dhe njė Mbrojtės, njėri prej tjetrit, dhe Unė jam i Dituri, i Urti.



    3. Vėrtet, ata tė cilėt e pėrmbushin marrėveshjen e tyre me Allahun, do tė kenė kopshtet e kėnaqėsisė.



    4. Dhe pėr ata tė cilėt i mohojnė shenjat tona kur ato u lexohen atyre,5 vėrtet, ata do tė kenė vend tė tmerrshėm nė Ferr, pėr ku do tė thirren nė Ditėn e Gjykimit, ‘Ku janė keqbėrėsit tė cilėt i mohonin tė Dėrguarit?”



    6. Ai vetėm i krijoi ata nė tė vėrtetėn dhe Allahu sigurisht do t’i bėjė ata fitimtarė deri nė njė kohė nė tė ardhmen e afėrt.



    7. Madhėroni me lavdėrime Zotin e juaj dhe Aliu ėshtė nė mesin e dėshmitarėve.



    Por, ndoshta niveli mė i madh i guximit ėshtė nė theksimin se Kur’ani, tė cilin ne sot e posedojmė, s’ėshtė fare Kur’ani i vėrtetė, por njė fabrikim:



    “Ebu Basir transmetoi se ai i tha Imam Xhaferit, “O Ebu Abdullah (Imam Xhafer es-Sidik), ēka ėshtė Mus-haf Fatime? Ai u pėrgjigj: “Ėshtė Kur’ani qė pėrmban tri herė atė ēka gjindet nė kopjen tuaj tė Kur’anit, madje, pasha Allahun, ky nuk pėrmban madje as njė shkronjė tė vetme nga Kur’ani juaj.” (El-Kafi f. 385)




    - Shi’ajt Imamitė konsiderojnė se Imamėt janė plotėsisht tė pagabueshėm, tė pastėr madje edhe nga gabimi mė i vogėl. Prej kėtu, tė pasuarit e tyre, sipas doktrinės Shi’ite, ėshtė obligim pėr tė gjithė Muslimanėt e vėrtetė deri nė Ditėn e Gjykimit. Nė tė vėrtetė, nderimi ndaj kėtyre Imamėve ėshtė aq i madh nė mesin e Shi’ajve, saqė Imamėt besohet tė jenė nė njė nivel mė tė lartė madje edhe se pejgamberėt apo engjėjt me gradat mė tė larta, nė njė nivel ku edhe grimcat e gjithėsisė u janė tė nėnshtruara ndaj tyre. Ajetollah Homeini thekson nė librin e tij, “El-Hukume El-Islamije”, “Vėrtet, Imami ka njė pozitė dinjitoze, njė gradė fisnike, njė hilafet krijues, dhe sundim e zotėrim mbi tė gjitha atomet e krijimit. Ėshtė definitivisht njė besim themelor nė shkollėn tonė tė mendimit, se Imamėt tonė zėnė njė pozitė e cila ėshtė e paarritshme prej njė engjėlli ose njė pejgamberi kryesor. Dhe sipas transmetimit tonė tė hadithit, para krijimit tė gjithėsisė, pejgamberėt mė tė mėdhenj dhe imamėt – paqja qoftė mbi ta – kanė ekzistuar nė formė tė dritės, tė cilėn Allahu e ka bėrė tė qarkojė rreth Fronit tė Tij dhe u ka dhėnė atyre gradė dhe afėrsi tė njohur vetėm pėr Tė. Siē ėshtė rrėfyer nė hadithin mbi Miraxhin, engjėlli Xhibril ka thėnė, ‘Sikur tė isha afruar vetėm pak mė afėr, unė do tė digjesha’ – kjo ėshtė, nga intensiteti i dritės sė Imamit. Po ashtu ėshtė transmetuar prej tyre, - paqja qoftė mbi ta – se ‘Ne kemi gjendje tė caktuara nė raport me Allahun ēfarė nuk i lejohet njė engjėlli apo ndonjė pejgamberi tė madh.’ Njė pozitė e ngjashme ėshtė edhe sipas Fatima ez-Zehre – paqja qoftė mbi tė...”dhe nė librin e njėjtė, Ajetollah Homeini po ashtu thotė nė lidhje me Imamėt: “. . . sepse ne s’mund t’i imagjinojmė Imamėt si tė qenė harrestarė apo neglizhentė, dhe ne besojmė se ata i perceptojnė tė gjitha gjėrat tė cilat do tė mund t’u bėnin dobi Muslimanėve...” dhe “Mėsimet e Imamit janė sikurse ato tė Kur’anit...ato duhet tė zbatohen dhe tė pasohen.” Kjo thėnie e tij e fundit gjen pėrkrahjen e vet nė kapitullin e El-Kafit tė titulluar: “Vėrtet, njerėzit nuk e kanė tė Vėrtetėn pėrveē asaj ēka erdhi nga Imamėt, dhe ēdo gjė qė s’ka ardhur prej tyre ėshtė pavėrtetėsi.”



    Imamėt mendohet tė kenė dituri absolute dhe tė pafund, pėrkundėr asaj ēka Allahu thotė nė Kur’an: “Vėrtet, dituria e Ēastit ėshtė vetėm pėr Allahun. Ėshtė Ai i Cili e zbret shiun, dhe ėshtė Ai qė e di se ēfarė gjindet nė mitrat. Dhe, as qė e di ndokush se ēka do tė pėrfitojė nesėr, dhe as qė di ndokush se nė ēfarė vendi do tė vdes ai. Vėrtet, Allahut i pėrket tėrė dituria dhe Ai ėshtė i mirėimformuar (pėr tė gjitha gjėrat)” (31:34)



    Ky besim i habitshėm se Imamėt e dinė tė padukshmen, mund tė dėshmohet me bollėk nga titujt e kapitullit vijues nė El-Kafi fil-Usul.



    1. Kapitulli: Imamėt kanė dituri pėr tėrė atė qė u ėshtė dhėnė engjėjve dhe pejgamberėve. (El-Kafi f.255)



    2. Kapitulli: Imamėt e dinė se kur do tė vdesin, dhe ata vdesin vetėm me zgjedhjen e tyre. (El-Kafi f.260)



    3. Kapitulli: Imamėt kanė dituri pėr tė kaluarėn dhe pėr tė ardhmen, dhe asgjė s’ėshtė e fshehur prej tyre. (El-Kafi f. 260)



    Qartazi, libri El-Kafi fil Usul pėrmban thėnie aq ekstreme tė kufrit (mosbesimit) dhe shirkut (idhujtarisė), saqė vetėm kjo mjafton qė tė pėrfundojė nė Zjarr pėr gjithmonė ndonjė qė beson nė kėtė. Sidoqoftė, Ajetollah Homeini deklaron se e tėrė pėrmbledhja e fesė sė tij gjindet nė tė, duke thėnė: “A mendoni se ėshtė e mjaftueshme pėr jetėn tuaj fetare, qė ligjet e saja tė jenė tė pėrmbledhura nė El-Kafi dhe pastaj tė vendosen nė raft?” (El-Hukume El-Islamije f.72)



    Ēfarė kanė thėnė Dijetarėt e EhluSunetit nė tė kaluarėn dhe tė tashmėn pėr Shi’ajt (Rafidhat)?:



    1. Imam esh-Shafi’i: Nė njė rast Imam Shafiu tha nė lidhje me Shi’ajt, “Nuk kam parė nė mesin e heretikėve njerėz mė tė famshėm pėr gėnjeshtra se Shi’ajt Rafidhi.” Dhe nė njė tjetėr rast ai tha: “Transmetoni dituri prej ēdonjėrit qė e takoni, pėrveē prej Shi’ajve rafidhi, sepse ata shpikun hadithe dhe i adoptojnė ato si pjesė tė fesė sė tyre.” (Minhexh es-Sune en-Nebeuije) (Disa Shi’a nė kohėn e Alid Imam Zejd ibn Ali, kėrkuan qė ai tė bėjė njė deklaratė tė pafajėsisė (teberre) prej ēdonjėrit qė s’pajtohet me tė drejtėn e Aliut qė tė jetė Imam. Kur Zejdi refuzoi, ata e refuzuan atė dhe u bėnė tė njohur si “rafidha” apo refuzuesit. Ata qė pasuan Imam Zejdin u bėnė tė njohur si Zejditė, dhe kanė shumė pak dallim nga rryma e pėrgjithshme Islame. Rafidhat evuluan nė sekte tė ndryshme Shi’ite Imamite, mė e madhja e sė cilave ėshtė Ithna Esheri.)




    2. Imam Ebu Hanife: Ėshtė transmetuar se Imam Ebu Hanife shpesh pėrsėritte thėnien vijuese nė lidhje me Shi’ajt rafidhi: “Kushdo qė dyshon se a janė ata pabesimtarė, ai vetė ka bėrė kufėr.”



    3. Imam Malik: Kur nė njė rast Imam Maliku u pyet pėr Shi’ajt rafidhi, ai tha: “Mos u folni atyre as mos transmetoni prej tyre, se vėrtet ata janė gėnjeshtarė.” Gjatė njėres prej orėve tė mėsimit tė Imam Malikut, qe pėrmendur se Shi’ajt rafidhi i mallkojnė Sahabėt. Imam Maliku lexoi ajetin, “Muhamedi ėshtė i dėrguar i Allahut dhe ata qė janė me tė janė tė ashpėr ndaj pabesimtarėve dhe tė butė ndėrmjet veti, qė pabesimtarėt tė zemėrohen nė ta.” (48:29) Ai pastaj tha, “Kushdo qė zemėrohet kur tė pėrmenden Sahabėt, ėshtė njėri prej atyre pėr tė cilėt flet ky ajet.” (Tefsir el-Kurtubi)



    4. Ibn el-Mubarek: ėshtė transmetuar tė ketė thėnė: “Feja pėrfitohet nga Ehl el-Hadithi, teologjia skolastike dhe shkarkimet tinėzare nga urdhėresat fetare nga Ehl er-ra’i (racionalistat), ndėrsa rrenat nga Shi’ajt rafidha.”



    5. Ebu Zur’e er-Razi: Ai tha pėr doktrinėn e Shi’ajve rafidhi e tė mallkuarit tė sahabėve, “Nėse e sheh dikė duke e degraduar ndonjėrin nga Shoqėruesit e pejgamberit (salallahu alejhi ue selam), dije se ai ėshtė pabesimtar.” Sepse pejgamberi (salallahu alejhi ue selam) ishte i vėrtetė, ajo ēka solli ishte e vėrtetė dhe e gjithė ajo qe bartur tek ne pėrmes Sahabėve. Ajo ēka kėta pabesimtarė dėshirojnnė ta bėjnė ėshtė tė hedhin dyshim nė besueshmėrinė e transmetuesve tonė me qėllim qė tė zhvlerėsojnė Kur’anin dhe Sunetin. Kėshtu, pabesimtarėt janė ata qė mė sė shumti e meritojnė diskreditimin.”



    6. Ibn Hazm el-Andalusi: Gjatė periudhės sė sundimit Musliman nė Spanjė, Imam Ebu Muhamed ibn Hazm shpesh debatonte me priftėrinjtė Katolikė nė lidhje me tekstin e tyre fetar. Ai solli para tyre dėshmi pėr shtrembėrime tekstuale nė Bibėl dhe humbjen e dorėshkrimit origjinal. Kur ata u pėrgjigjen duke pėrmendur pohimet e Shi’ajve se Kur’ani ka qenė shtrembėruar dhe ndryshuar, Ibn Hazm i informoi ata se pohimet e Shi’ajve nuk janė dėshmi vlefshme, sepse vetė Shi’ajt s’janė Muslimanė.



    7. Imam El-Alusi: Ai i shpalli Shi’ajt rafidhi pabesimtarė pėr shkak tė diskreditimit qė ata u bėnin Sahabėve. Pozita e tij qe bazuar nė vendimin e Imam Malikut dhe dijetarėve tė tjerė. Si pėrgjigje nė thėniet e tyre se janė pasues tė Ehl el-Bejt (Familjes sė pejgamberit, salallahu alejhi ue selam) El-Alusi tha, “Jo, ata nė tė vėrtetė janė pasuesit e djajve dhe Ehl el-Bejt janė tė pafajshėm prej tyre.”



    8. Muhamed Rashid Rida: Ky dijetar ishte nė mesin e atyre qė punuan sinqerisht pėr afrimin nė mes shi’ajve dhe sunive, dhe ata pėr kėtė pretenduan moderim pėr dobinė e tij. Sidoqoftė, nė vlugun mė tė madh tė pėrpjekjeve tė tija, ata e befasuan atė duke i prezentuar atij njė numėr tė librave tė tyre tė cilat ofendonin Islamin. Ai pastaj u pėrgjigj nė njė letėr tė quajtur Es-Sune ue Esh-Shia, nė tė cilėn ai vėri nė dukje doktrinat e tyre tė rrejshme dhe praktikat idhujtare.



    9. Dr. Hilali: Meqė jetoi pranė shi’ajve pėr disa vite, dijetari i famshėm Maroken, Dr. Hilali, shkroi njė letėr pėr ta nė tė cilėn ai i shpalli ata pabesimtarė.



    10. Nė mesin e dijetarėve bashkėkohorė, tė cilėt kanė shfaqur pikėpamje tė ngjashme, janė: Shejh Abdul Aziz ibn Baz, Shejh Nasirudin el-Albani, Allame esh-Shankiti, Shejh en-Nesheshibi, Imam Ahmed Emin, dhe Dr. Reshad Selim.



    Njė tjetėr doktrinė Shi’ite, e cila duhet tė tregohet, ėshtė doktrina e Tekijes apo shtirja (do tė thotė mashtrimi i kalkuluar). Nė pėrkrahje tė kėsaj doktrine tė mashtrimit, shi’ajt i atribuojnė Ebu Abdullahut (Xhafer es-Sidikut) kėtė qė vijon:



    “Nėntė tė dhjetat e fesė janė tekije (shtirje). Pra ai i cili nuk shtiret, nuk ka fe.” (El-Kafi vėll. 9 f.110)



    “Ai qė e fsheh fenė e tij e ka shpėtuar atė, ndėrsa ai qė e bėn publike e ka shkatėrruar atė.”



    “Besimtari i cili nuk shtiret ėshtė sikur trupi pa kokė.” (Tefsir el-Eskeri)



    “Pėrzijuni me ta (jo-shi’ajt) sipėrfaqėsisht por kundėrshtoni ata sė brendshmi.” (El-Kafi vėll.9 f.116)



    Nė lidhje me ajetin, “Vėrtet, mė bujari prej jush nė shikimin e Alllahut ėshtė ai qė mė sė shumti i frikėsohet (etkakum) Atij”, shi’at ia atribuojnė interpretimin vijues tė “etkakum”: “Kjo ėshtė, veprat tuaja tė bėra me tekije (shtirje) (El-I’tikad)



    Ėshtė ineresant qė tė krahasojmė kėtė doktrinė tė mashtrimit me thėnien e Allahut nė Kur’anin e shenjtė: “Vėrtet, ata tė cilėt i fshehin nga njerėzit dėshmitė e qarta dhe udhėzimin, tė cilat Ne i kemi sqaruar nė Libėr (Kur’an), do tė mallkohen nga Allahu dhe tė gjithė ata qė mallkojnė.” (2:159)



    Dhe thėnien e pejgamberit (salallahu alejhi ue selam), i cili tha: “Kushdo qė pyetet pėr dituri dhe e fsheh atė, ai nė Ditėn e Gjykimit do tė ketė tė lidhur rreth qafės sė tij litar tė zjarrit.” (Ebu Daud, Tirmidhi)



    Duhet qė tė theksohet se nuk i kanė kėto besime idhujtare dhe devijante tė gjithė ata tė cilėt quhen Shi’a. Siē u pėrmend mė parė, Shi’ajt Zejdij nuk kanė ndonjė dallim tė vėrtetė nė Akide, pėrpos nė pozitėn politike se Halifja duhet tė jetė nga pasardhėsit e Aliut.



    Kjo qė ėshtė shkruar kėtu s’ėshtė pėr t’u ofenduar dikush e pėr t’u shkaktuar fitne (ērregullim). Sidoqoftė, kur ēėshtja tė potencohet, duhet detyrimisht qė tė thuhet ajo ēka dihet. Ajo ēka disa thonė se tė folurit kundėr grupeve devijante pseudo Islamike ėshtė humbje kohe dhe energjie, nė tė vėrtetė ėshtė nė kundėrshtim tė plotė me Kur’anin dhe Sunetin. Nė suren Al ‘Imran 3:110, Allahu thotė “Ju jeni populli mė i mirė i ngritur nga mesi i njerėzimit, (sepse) ju urdhėroni pėr tė mirėn dhe ndaloni nga e keqja”. Urdhėrimi pėr tė mirė nė veten e vet s’ėshtė i mjaftueshėm qė tė fitojmė titullin “POPULLI MĖ I MIRĖ”, por kjo duhet tė plotėsohet me ndalimin prej tė keqes (en nehi en el-munker); tė mos e pėrmendim hadithin klasik, nė tė cilin pejgamberi ka thėnė: “Kushdo qė e sheh njė tė keqe duhet ta ndalė atė me dorėn e vet, por nėse s’ka mundėsi, ai duhet tė flasė kundėr saj... “ (Transmetuar nga Ebu Se’id el-Hudri. Dhe nėse i rishqyrtojmė jetėt e Sahabėve dhe dijetarėve tė hershėm, ne jo vetėm qė i gjejmė ata duke e mėsuar Islamin, por po ashtu duke dėnuar ēfarėdo risie (bidat) apo devijimi qė ka ndodhur rreth tyre. Nė ēdo epokė janė paraqitur ide tė cilat kanė sfiduar konceptin e pastėr tė Islamit, dhe sikur tė mos ishin dijetarėt tė cilėt u ngritėn qė t’i kundėrshtojnė ato, idetė devijante do tė kishin kapluar masat. Kur disa njerėz i pėrmenden Ahmed Ibn Hanbelit (rahimahullah) se ata ndiheshin tė parehatshėm kur kritikonin njerėzit, ai u pėrgjigj, “Sikur unė tė mbetesha i heshtur, si do ta dallonin masat injorante tė vėrtetėn nga e pavėrteta?” Ata tė cilėt prezantojnė shkrime heretike dhe rite devijante fetare nė kundėrshtim me Kur’an dhe Sunet, duhet tė vihen nė dukje dhe populli Musliman tė paralajmėrohet kundėr tyre, sipas pajtimit unanim tė dijetarėve Islam. Nė tė vėrtetė, Imam Ahmed ibn Hanbel qe pyetur nėse ai i cili agjėron, falet dhe vetmohet nė xhami ėshtė mė i dashur pėr tė sesa ai qė flet kundėr njerėzve tė pėrfshirė nė devijim, ai u pėrgjigj, “Kur ai agjėron, falet dhe vetmohet, ai e bėn kėtė vetėm pėr vete, por nėse ai flet kundėr devijimeve, ai e bėn kėtė pėr Muslimanėt nė pėrgjithėsi, gjė qė ėshtė mė bujare". Prej kėtu, ėshtė e qartė se kundėrshtimi i hapėt i risisė (bidatit) dhe devijimeve, ėshtė pėr dobinė e pėrgjithshme tė Muslimanėve nė praktikimin e tyre tė fesė dhe vjen nėn titullin e “Xhihad fi sebilil-lah” (pėrpjekja nė rrugė tė Allahut). Pastrimi i fesė sė Allahut dhe zmbrapsja e sulmeve kundėr saj, ėshtė njė obligim i pėrgjithshėm (farz kifaje) pėr Muslimanėt me pajtimin unanim. Sepse, sikur Allahu tė mos i ngriste disa njerėz qė ta kundėrshtojnė ēoroditjen e cila predikohet nga heretikėt, me siguri feja do tė bėhej devijante dhe e shtrembėruar. Ēoroditja e fesė sė shpallur hyjnore, ėshtė shumė mė e tmerrshme se ēoroditja qė rezulton nga pushtimi ushtarak i jo-Muslimanėve, sepse kur jo-Muslimanėt i mbizotrojnė Muslimanėt, ata s’janė nė gjendje qė t’i deformojnė zemrat e Muslimanėve, apo fenė e tyre pėrpos pėr njė kohė, kurse heretikėt i ēorodisin zemrat qė nga nisja”. Ibn Tahir el-Makdisi el-Hafidh (rahimahullah) ka thėnė, “E kam dėgjuar Imamin, Ebu Isma’il Abdullah bin Muhamed el-Ensari (rahimahullah) tė thotė derisa ishte nė Harra: ‘Mė ėshtė vendosur shpata nė qafėn time pesė herė (dhe secilėn herė) nuk mė ėshtė thėnė, ‘Lere medhhebin tėnd’ por mė ėshtė thėnė, ‘Rri i heshtur nė lidhje me ata tė cilėt janė nė kundėrshtim me ty’. Kėshtu qė unė thoja, ‘Unė s’do tė mbetem i heshtur’. (Adab us-Sheri’a 1/207 tė Ibn Muflih el-Makdisi el-Hanbelit).


    El-Humeidi, mėsuesi i el-Buharit (rahimehullah), ka thėnė, “Pasha Allahun, qė unė tė luftoj kundėr atyre qė refuzojnė hadithin e tė Dėrguarit (salallahu alejhi ue selam) ėshtė mė e dashur pėr mua sesa tė luftoj kundėr njė numri tė njėjtė pabesimtarėsh.” (El-Hareui nė Dhem ul-kelam).


    Ibn el-Kajjim (rahimahullah) ka thėnė, “Xhihadi me dėshmi bindėse (nga Libri dhe Suneti) dhe me gjuhė ka pėrparėsi mbi Xhihadin me shpatė dhe dhėmbė.” (El-Xheuab us-Sahih tė Ibn Tejmijes 1/237).


    Nesr bin Zekerija (rahimahullah) ka thėnė: Kam dėgjuar Muhamed ibn Jahja edh-Dhuhlin tė thotė, kam dėgjuar Jahja ibn Jahja tė thotė, “Mbrojtja e Sunetit ėshtė mė superiore se Xhihadi nė rrugėn e Allahut.” Kėshtu qė unė thashė, “Njeriu shpenzon pasurinė e tij, e lodh trupin e tij dhe pėrpiqet (nė Xhihad), pra, a ėshtė ai (ende) mė i mirė se ky? Ai tha, “Po, pėr shumė herė!” (Dhamu ul-Kelam tė El-Hareuit).



    Kėrkojmė ndihmėn e Allahut qė tė na pajis me dituri tė mirė dhe tė na udhėzojė, dhe t’i japė Umetit dashurinė ndaj tė vėrtetės dhe njerėzve tė saj.

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Shpėtimi i tė mbyturit dhe ndriēimi i rrugės

    {Pyetje dhe pėrgjigje nga shejhul Islam Ibn Tejmijeh, Allahu e mėshiroftė}





    Falėnderimi i takon Allahut, Zotit tė botėrave. Paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi mė tė zgjedhurin e profetėve, Muhamedin, sallahu alejhi ue selem, mbi familjen dhe shokėt e tij, e mbi ēdokėnd qė ndjek rrugėn e tij deri nė ditėn e Gjykimit.



    E mė pas:



    Prej mirėsive tė Allahut tė Lartėsuar ndaj kėtij umeti ėshtė ekzistenca e dijetarėve tė cilėt ngrihen dhe mbrojnė Islamin, pėrballen me armiqtė e Islamit dhe tėrheqin vėrejtjen kundėr tyre, thėrrasin nė kapjen fort pas Librit tė Allahut dhe pasimit tė Sunetit tė Profetit, salallahu alejhi ue selem.


    Prej kėtyre dijetarėve tė mėdhenj dhe kolosėve tė dijes ishte shejhul Islam Ebul Abas Ahmed Ibn Tejmijeh {Allahu e mėshiroftė} i cili luftoi nė rrugė tė Allahut me argument dhe me shpatė. Librat dhe shkrimet madhėshtore tė kėtij dijetari patėn njė ndikim tė madh dhe dobi tė shumta, dhe me tė vėrtetė ishin udhėzim pėr atė qė ishte nė dyshime, shpėtim pėr tė mbyturin, ndriēim i rrugės sė vėrtetė, pikė kthimi {orientimi} pėr ēdo musliman tė kapur pas Kuranit dhe Sunetit.



    Prandaj, i kushtuan vėmendje dhe i dhanė rėndėsi kėtyre librave dijetarėt e mėdhenj dhe nxėnėsit e dijes, ashtu siē janė kujdesur pėr to sundimtarėt {udhėheqėsit} e kėtij vendi {fjala kėtu ėshtė pėr Saudinė, Allahu e ruajtė nga ēdo e keqe dhe intrigė e armiqve} sepse vetėm pas themelimit tė shtetit saudian e njohėn dritėn e diellit, u botuan dhe u shpėrndanė librat e shejhul Islam. Ashtu siē vlen tė pėrmendet kujdesi i veēantė qė i kushtuan kėtyre librave dijetari dhe muftiu i asaj kohe nė Saudi, Muhamed bin Ibrahim Ali Shejh, si dhe pas tij dijetari dhe muftiu i kohės sė tij AbdulAziz bin Abdullah bin Baz {Allahu i mėshiroftė}.



    Duke dėshiruar qė tė jem pjesėmarrės nė shpėrblim, nė pėrhapjen e dobisė dhe hajrit mes muslimanėve u mundova tė mbledh disa pėrgjigje dhe fetva tė kėtij dijetari te madh {shejhul Islam Ibn Tejmijeh} rreth disa ēėshtjeve tė besimit. Kam sjellur tekstin e pyetjes dhe pėrgjigjes pa bėrė asnjė shtesė apo pakėsim.



    Allahu e mėshiroftė dhe e faltė shejhul Islam Ibn Tejmijeh, dhe e shpėrbleft me shpėrblimin mė tė mirė, si dhe Allahu e shpėrbleft atė i cili merr pėrsipėr botimin dhe shpėrndarjen e librave tė tij pėr hir tė Allahut.




    Pyetja 1: Cili ėshtė qėndrimi i Ehlu Sunetit nė lidhje me sahabet?



    Pėrgjigje: Prej bazave tė besimit tė Ehlu Sunetit uel xhemeah ėshtė pastėrtia dhe ēiltėrsia e zemrave ndaj shokėve tė Profetit, salallahu alejhi ue selem, dhe ruajtja e gjuhės nė lidhje me ta, ashtu siē e pėrmend Allahu i Lartėsuar nė suren Hashr, ajeti 10: "Edhe ata qė erdhėn pas tyre thonė: Zoti ynė, na fal neve dhe vėllezėrit tanė tė cilėt u pajisėn para nesh me besim dhe mos lejo nė zemrat tona asnjė grimcė urrejtje ndaj atyre qė besuan. Zoti ynė, me tė vėrtetė Ti je Dashamirės, Mėshirues." {Shpjegimi i Akides Uasitije, shejhul Islam Ibn Tejmije, fq 184}




    Pyetja 2: Cili ėshtė qėndrimi i Ehlu Sunetit nė lidhje me Ehli Bejtin {familjen dhe pasardhėsit e Profetit, salallahu alejhi ue selem}?



    Pėrgjigje: Ehlu Suneh i duan familjen dhe pasardhėsit e Profetit, salallahu alejhi ue selem, kanė dashuri pėr ta, dhe kanė parasysh nė lidhje me ta porosinė e Profetit, salallahu alejhi ue selem, ku thotė: "Ju pėrkujtoj me Allahun {u tėrheq vėmendjen qė tė keni kujdes} nė lidhje me Ehli Bejtin {familjen dhe pasardhėsit e mi}". Gjithashtu kur erdhi Abasi, xhaxhai Profetit, salallahu alejhi ue selem, dhe u ankua tek ai se disa kurejshitė nuk i respektonin fisin Beni Hashim, Profeti, salallahu alejhi ue selem, tha: "Pasha Atė, nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, nuk besojnė {nuk ju plotėsohet besimi i tyre} derisa t'ju duan ju {Ehli Bejtin} pėr hir tė Allahut dhe pėr shkak tė afėrsisė tuaj me mua." {Shpjegimi i Akides Uasitije, fq 195}




    Pyetja 3: Cili ėshtė qėndrimi i Ehlu Sunetit nė lidhje me gratė e Profetit, salallahu alejhi ue selem?



    Pėrgjigje: Ehlu Suneh i duan dhe i respektojnė gratė e Profetit, salallahu alejhi ue selem, tė cilat janė njėkohėsisht nėnat e besimtarėve. Ata besojnė se gratė e tij nė dunja do jenė dhė gratė e tij nė Ahiret, nė veēanti Hadixheja e cila ishte e para qė i besoi Profetit, salallahu alejhi ue selem, e ndihmoi dhe pėrkrahu me gjithė ēfarė zotėronte, ishte nėna e shumicės sė fėmijėve tė Profetit, salallahu alejhi ue selem, dhe gėzonte njė pozitė tė lartė tek ai. Si dhe Aishja, e sinqerta bija e tė Sinqertit, pėr tė cilėn tha Profeti, salallahu alejhi ue selem: "Mirėsia e Aishes ndaj grave tė tjera ėshtė si mirėsia e theridit ndaj ushqimeve tė tjera." {Shpjegimi i Akides Uasitije, fq. 198}




    Pyetja 4: Cili ėshtė qėndrimi i Ehlu Sunetit nė lidhje me Rafidat {shiat} dhe Neuasibet?



    Pėrgjigje: Ehlu Suneh janė larg prej rrugės sė shiave {rafidijve} tė cilėt i urrejnė dhe i shajnė sahabet, si dhe janė larg prej rrugės sė grupit Neuasib, tė cilėt i ofendojnė Ehli Bejtin dhe i lėndojnė ata, qoftė me fjalė apo me vepra. {Shpjegimi i Akides Uasitije, fq 201}




    Pyetja 5: Cili ėshtė qėndrimi i Ehlu Sunetit nė lidhje me ēfarė ka ndodhur mes sahabėve?





    Pėrgjigje: Ehlu Suneh nuk flasin rreth asaj qė ka ndodhur mes sahabeve dhe thonė: Transmetimet dhe lajmet qė transmetohen nė tė cilat pėrmenden gabimet e sahabėve, njė pjesė prej tyre janė gėnjeshtra, nė njė pjesė tjetėr ka shtesa ose mangėsira, njė pjese tjetėr i ėshtė ndryshuar kuptimi i vėrtetė. E vėrteta nė kėtė mes ėshtė se tė gjithė sahabėt janė tė justifikuar {nuk ka qortim pėr ta}, ata ose u pėrpoqėn dhe ia qėlluan tė vėrtetės, ose u pėrpoqėn por nuk ia arritėn t'ia qėllonin tė vėrtetės.



    Ehlu Suneh nuk besojnė se ēdo person prej sahabėve ėshtė i ruajtur prej gabimeve qofshin tė mėdha apo tė vogla, pra nė pėrgjithėsi themi se sahabėt mund tė bien nė gabime por ata kanė mirėsi qė ishin muslimanėt e parė dhe kanė vepra tė mira tė shumta tė cilat i fshijnė gabimet nė tė cilat ata mund tė bien, biles atyre ju falet ndonjė gabim qė nuk ju falet tė tjerėve pas tyre, pasi sahabėt kanė vepra tė mira tė cilat nuk i kanė ata qė vijnė pas tyre .



    Ėshtė saktėsuar nga Profeti, salallahu alejhi ue selem, qė ka thėnė pėr sahabėt se ata janė brezi mė i mirė, dhe se njė masė grushti sadaka e dhėnė prej tyre ėshtė mė e vlefshme sesa mali i Uhudit me flori, po tė jepej sadaka nga dikush tjetėr qė vjen pas tyre. Pastaj edhe sikur ndonjėri prej tyre tė bėnte ndonjė mėkat, pendohej menjėherė ose bėnte vepra tė mira qė ia shlyenin atė mėkat ose i falej pėr shkak tė Islamit tė tij tė hershėm, ose nėpėrmjet ndėrmjetėsimit tė Profetit, salallahu alejhi ue selem, sepse sahabėt janė tė parėt qė e meritojnė ndėrmjetėsimin e tij, ose sprovohej me ndonjė sprovė nė dunja dhe i shlyhej gabimi.



    Pra, duke qenė se kjo ėshtė gjėndja e tyre kur me tė vėrtetė bėjnė mėkat, ēfarė mund tė themi nė ato raste nė tė cilat ishin muxhtehida , qė nėqoftėse ia qėllonin tė vėrtetės kishin dy shpėrblime, ndėrsa kur nuk ia qėllonin kishin vetėm njė shpėrblim dhe gabimi i tyre ishte i falur.


    Pastaj duhet tė kemi parasysh se gabimet nė tė cilat kanė rėnė disa prej sahabėve janė tė pakta dhe tė papėrfillshme nė krahasim me mirėsitė dhe veprat e tyre tė mira, duke filluar qė nga besimi nė Allahun, nė Profetin e Tij, hixhreti i tyre, lufta nė rrugė tė Allahut, ndihmesa qė i dhanė Profetit, salallahu alejhi ue selem, dija e dobishme qė morėn, puna e tyre e mirė, etj.



    Kush shikon nė histori me mendje tė kthjellėt dhe dije, si dhe duke pasur parasysh mirėsitė qė ua dhuroi atyre Allahu i Lartėsuar, e kupton dhe bindet plotėsisht se sahabėt janė njerėzit mė tė mirė qė kanė ekzistuar pas profetėve, as nuk ka pasur si ata e as nuk do tė ketė. Ata janė ajka e zgjedhur nga brezat e kėtij umeti, umet i zgjedhur mes popujve tė tjerė dhe njėkohėsisht umeti mė i nderuar tek Allahu i Lartėsuar.{Shpjegimi i Akides Uasitije, fq. 201-202}




    Pyetja 6: Cila ėshtė origjina e fjalės sė shiave {rafidijve}?



    Pėrgjigje: Origjina e fjalės sė rafidijve {shiave} ėshtė se gjoja Profeti, salallahu alejhi ue selem, ka cituar {pėrmendur} njė tekst, i cili i jep Aliut {radijallahu anhu} tė drejtė nė mėnyrė tė prerė dhe tė padiskutueshme, se ai ėshtė prijės i cili nuk gabon , se kush e kundėrshton atė bėn kufr, se muhaxhirėt dhe ensarėt kanė rėnė dakord pėr fshehjen e kėtij teksti, kanė mohuar prijėsin e "pagabueshėm", kanė ndjekur epshet e tyre, kanė transformuar fenė, kanė ndryshuar sheriatin, kanė bėrė padrejtėsi dhe i kanė kaluar kufijtė, biles shumica e tyre kanė bėrė kufr pėrveē se rreth dhjetė prej tyre apo pak mė shumė. Gjithashtu thonė: Ebu Bekri dhe Umeri kanė qenė munafika, biles thonė: Kanė besuar pastaj kanė mohuar. Shumica e rafidijve e bėjnė kafir atė qė bie ndesh me fjalėn e tyre, e quajnė veten besimtarė dhe kushdo qė i kundėrshton ata e quajnė kafir.


    {Mexhmual Fetaua, vėllimi 3, fq 356}




    Pyetja 7: Ēfarė bėjnė Rafidat nėqoftėse u paraqiten atyre dy fjalė tė kundėrta me njėra-tjetrėn?



    Pėrgjigje: {Thotė shejhul Islam}: Kam parė njė grup dijetarėsh tė shiave, si pėr shembull Ibn Aud el Halij, qė thonė: Nėse Imamijet {shiat} bien nė kundėrshtim dhe ndahen nė dy fjalė tė kundėrta, ku njėra nga kėto fjalė dihet se kush e ka thėnė, ndėrsa fjala tjetėr nuk dihet se kush e ka thėnė, atėherė ėshtė detyrė tė ndiqet ajo fjalė e cila nuk dihet se kush e ka thėnė, sepse imami i"pagabueshėm" i shumėpritur do jetė prej kėtij lloj grupi.



    Siē shihet qartė, ky ėshtė kulmi i injorancės dhe i humbjes, pasi ata pretendojnė se ekziston imami i "pagabueshėm" i shumėpritur, pastaj nuk dihet a e ka thėnė apo jo atė fjalė sepse askush nuk e ka transmetuar nga ai, pra si mund tė pretendohet se kjo ėshtė fjala e tij?!! E pse tė mos jetė fjala tjetėr ajo e imamit tė shumėpritur, nė njė kohė qė ky imam qėndroka i fshehur dhe i frikėsuar nga zullumqarėt, prandaj nuk paska mundėsi ta shfaqė fjalėn e tij, kjo siē ata pretendojnė?!!



    Pra, origjina e fesė sė rafidijve {shiave} ėshtė e ndėrtuar mbi diēka qė nuk ekziston dhe qė ėshtė e panjohur pėr ta, por edhe sikur tė ekzistonte imami i tyre i "pagabueshėm", ata nuk e dinė se ku ėshtė, e si rrjedhojė nuk mund t'i dinė urdhėresat dhe ndalesat e tij ashtu siē i njohin urdhėrat dhe ndalesat e prindėrve tė tyre. {Minhaxhu Suneh, vėllimi 1, fq. 89-90}




    Pyetja 9: Cili ėshtė kuptimi dhe domethėnia e teuhidit?



    Pėrgjigje: Kuptimi i vėrtetė dhe domethėnia e saktė e teuhidit ėshtė: Ta adhurosh Allahun, Njė tė Vetėm, t'i drejtohesh vetėm Atij me lutje, t'ia kesh frikėn vetėm Atij, t'i mbėshtetesh vetėm Atij, t'ia kushtosh fenė Atij plotėsisht dhe askujt tjetėr pėrveē Tij, tė mos merren engjėjt dhe profetėt pėr zota, kur kėto krijesa tė nderuara nuk lejohet tė merren pėr zota, atėherė ēfarė mund tė themi pėr imamėt, mbretėrit, dijetarėt, etj?!


    {Minhaxhu Suneh, vėllimi 3, fq. 490}




    Pyetja 9: Ēfarė kanė shpikur bidatēinjtė nė ditėn e Ashurasė?



    Pėrgjigje: Disa bidatēinj kanė shpikur nė ditėn e Ashurasė grumbullime, mėrzi, pikėllim, e gjėra tė tjera tė papara tė cilat nuk i ka ligjėruar Allahu i Lartėsuar, as Profeti, salallahu alejhi ue selem, as ndonjėri prej selefėve e as ndonjė prej Ehli Bejtit. Mirėpo kur Allahu i Lartėsuar e nderoi nipin e Profetit, salallahu alejhi ue selem, njėrin prej zotėrinjve tė djelmoshave nė xhenet sė bashku me njė pjesė tė Ehli Bejtit, tė cilėt u vranė nga duart e zullumqarėve gjynahqarė {Allahu i poshtėroftė}, kjo ishte vrasje fatkeqėsi pėr muslimanėt. Mirėpo kjo fatkeqėsi duhet tė pritet ashtu siē priten fatkeqėsitė dhe me thėnien e pėrshtatshme nė kėto raste {Ina lilahi ue ina ilejhi raxhiun}. Kėtu morėn shkak disa bidatēinj dhe shpikėn nė kėtė ditė tė kundėrtėn e asaj qė ka urdhėruar Allahu i Lartėsuar duke shtuar shpifje, gėnjeshtra, ofendime tė sahabėve , e gjėra tė tjera tė cilat i urren Allahu i Lartėsuar dhe Profeti, salallahu alejhi ue selem.



    Pra, shėndėrrimi i ditėve nė tė cilat kanė ndodhur fatkeqėsi nė ceremoni pėrkujtimore, kjo nuk ėshtė prej fesė Islame, biles ėshtė mė afėr injorancės, plus qė ata e kanė humbur mirėsinė e agjėrimit tė kėsaj dite. Gjithashtu kanė shpikur gjėra tė mbėshtetura nė hadithe tė shpifura qė nuk kanė bazė nė fe, si psh: mirėsia e larjes nė kėtė ditė, lyerja e syve, dhėnia e dorės, etj si kėto tė cilat janė bidate dhe tė urryera. Pra e ligjėruar dhe e pėlqyeshme ėshtė vetėm agjėrimi i kėsaj dite. {Iktidau siratal mustekim, vėllimi 2, fq. 624-627}




    Pyetja 10: Mbi ēfarė baze ngrihet shirku dhe bidati?



    Pėrgjigje: Shirku dhe bidatet ngrihen nė bazė tė shpifjes dhe gėnjeshtrės, prandaj sa mė larg tė jetė personi nga teuhidi dhe suneti aq mė shumė i afrohet shirkut, bidatit dhe shpifjes. Pėr shembull, rafidat {shiat} janė gėnjeshtarėt mė tė mėdhenj nga tė gjithė bidatēinjtė qė ekzistojnė, ata janė shirkaxhinjtė mė tė mėdhenj, shpifėsit mė tė mėdhenj, dhe nuk gjen ndokėnd mė larg teuhidit se ata. Rafidat nuk falen nė xhamia {i lėnė bosh} nė tė cilat pėrmendet emri i Allahut, i boshatisin ato nga mbajtja e hutbeve dhe faljet me xhemat, nė anėn tjetėr pėrkujdesen pėr tyrbet dhe teqet qė janė tė ngritura mbi varre, tė cilat i ka ndaluar rreptėsisht Allahu i Lartėsuar dhe Profeti, salallahu alejhi ue selem. Allahu i Lartėsuar nė Kuran urdhėron qė tė kujdesemi pėr xhamiat dhe jo pėr tyrbet e teqet. {Iktidau Siratil Mustekim, Vėllimi 2, fq. 759-760 }




    Pyetja 11: Cila ėshtė fjala juaj nė lidhje me dashurinė qė pretendojnė rafidat pėr Aliun radijallahu anhu?



    Pėrgjigje: Ata duan diēka qė nuk ekziston, duan imamin e "pagabueshėm" i cili ėshtė i vetmi imam {prijės} pas Profetit, salallahu alejhi ue selem, dhe nuk ka tjetėr pėrveē tij {sipas tyre}. Ky imam beson se Ebu Bekri dhe Umeri janė zullumqarė qė i kanė kaluar kufijtė ose janė kafira. Do ju bėhet e qartė {shiave} ditėn e Gjykimit se Aliu radijallahu anhu nuk ka qenė mė i mirė se ata {Ebu Bekri dhe Umeri}, biles gjėja qė dėshiron mė sė shumti Aliu radijallahu anhu ėshtė tė jetė afėr tyre. Aliu radijallahu anhu e pranonte dhe ishte i bindur pėr mirėsinė dhe udhėheqjen e tyre {Ebu Bekrit, Umerit, Uthmanit} dhe as ai e as ata nuk kanė qenė tė pagabueshėm; udhėheqja e tij {Aliut} nuk ėshtė caktuar me tekst {nga Kurani dhe Suneti}.


    Pra, me kėto gjėra do ju bėhet e qartė shiave ditėn e Gjykimit se ata nuk e kanė dashur Aliun radijallahu anhu, biles pėrkundrazi ata janė njerėzit qė e kanė urrejtur atė, sepse ata urrejnė ēdo person i cili pajiset me kėtė cilėsi - pranimi i mirėsisė dhe halifatit tė tre sahabėve {Ebu Bekrit, Umerit, Uthmanit} dhe dihet se Aliu radijallahu anhu e pranonte dhe ishte i bindur pėr mirėsinė dhe udhėheqjen e tyre. Pra me kėtė bėhet e qartė nė mėnyrė tė prerė se rafidat {shiat} janė urryes tė Aliut radijallahu anhu. {Minhaxhu Suneh, vėllimi 4, fq. 295-296}




    Pyetja 12: Kush ėshtė i pari i cili formoi dhe shpiku rrugėn e shiave,… dhe pse?



    Pėrgjigje: Kanė pėrmendur dijetarėt se rafidat e kanė origjinėn tek zendekaja {kufri dhe nifaku}. I pari i cili e shpiku kėtė rrugė ishte munafiku, zindiku Abdullah bin Sebe. Ky person ofendon besimtarėt e parė dhe pėrpiqet tė ul vlerėn e tyre duke zhvlerėsuar transmetimin e shpalljes nga ana e tyre, si dhe duke zhvlerėsuar kuptimin dhe pasimin e tyre tė kėsaj shpallje. Pra, rafidat herė flasin pėr dijen e sahabėve, herė flasin pėr pasimin qė ata i bėnė shpalljes, dhe tė gjitha kėto ia ngjeshin Ehli Bejtit dhe imamit tė tyre tė "pagabueshėm" i cili nė tė vėrtetė nuk ekziston fare. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 4, fq. 102}




    Pyetja 13: Cilės fe i pėrkiste Ibn Sebe?



    Pėrgjigje: Ibn Sebe i pėrkiste fesė jehude {ēifute} {Muhtesar Fetaua Ibn Tejmijeh, fq. 156}




    Pyetja 14: A konsiderohet sharja dhe ofendimi i sahabėve?



    Pėrgjigje: Sharja dhe ofendimi i brezit mė tė mirė tė cilėt e shoqėruan Profetin, salallahu alejhi ue selem, ėshtė sharje dhe ofendim i Profetit, salallahu alejhi ue selem, siē e thotė kėtė imam Malik dhe tė tjerė prej dijetarėve: 'Ata qė shajnė dhe ofendojnė shokėt e profetit, salallahu alejhiu ue selem, e bėjnė kėtė qė tė thotė dikush: Njė person i keq qė kishte shokė tė kėqinj, sepse po tė ishte vetė i mirė do i kishte dhe shokėt tė mirė.' Gjithashtu ata {sahabėt} janė tė cilėt e transmetuan Kuranin, Islamin, sheriatin e Profetit, salallahu alejhi ue selem, ata janė tė cilėt transmetuan mirėsitė qė kishte Aliu radijallahu anhu dhe tė tjerėt pėrveē tij, prandaj ofendimi dhe zhvlerėsimi i tyre do tė thotė tė mos i besohet asgjėje qė ata kanė transmetuar nga kjo fe, duke zhvlerėsuar kėshtu edhe mirėsitė qė janė transmetuar nė lidhje me Aliun apo dikė tjetėr veē tij. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 4, fq. 429}




    Pyetja 15: A konsiderohet ofendimi dhe zhvlerėsimi i sahabėve zhvlerėsim i Kuranit dhe Sunetit?



    Pėrgjigje: Kurani i Madhėrueshėm i ka lavdėruar sahabėt nė shumė ajete, si psh fjala e Allahut tė Lartėsuar: "Allahu ėshtė i kėnaqur ndaj atyre tė cilėt tė parėt e pėrqafuan Islamin prej muhaxhirėve dhe ensarėve dhe prej atyre qė i pasuan me tė mirė, edhe ata janė tė kėnaqur ndaj Tij..." {Teube 100} ose fjala e Tij: "E ē'keni qė nuk jepni pėr nė rrugė tė Allahut, kur dihet se Allahut i mbesin trashėgim qiejt dhe toka. Nuk janė tė barabartė prej jush ata ata qė dhanė nga pasuria e tyre dhe luftuan para ēlirimit, sepse tė tillėt kanė vlerė mė tė madhe nga ata qė dhanė dhe luftuan mė pas. Por tė gjithėve Allahu u premtoi tė mirėn " {Hadid 10}, ose fjala e Tij: "Vėrtet Allahu qe i kėnaqur me besimtarėt kur ata nėn hijen e pemės tė zotoheshin ty dhe Ai e dinte se ē'kishin zemrat e tyre, andaj u dhuroi atyre qetėsi dhe shumė shpejt i shpėrbleu me fitore." {Fet'h 18}, ose fjala e Tij: "Muhamedi ėshtė i dėrguar i Allahut, e ata qė janė me tė {sahabėt} janė tė ashpėr kundėr jobesimtarėve dhe tė mėshirshėm ndėrmjet vete, i sheh ata duke u pėrkulur nė ruku e duke rėnė nė sexhde, kėrkojnė me kėtė prej Allahut mėshirėn dhe kėnaqėsinė e Tij ndaj tyre. Nė fytyrat e tyre shihen shenjat e gjurmės sė sexhdes. Ky ėshtė pėrshkrimi i tyre nė Teurat, ndėrsa shembulli i tyre nė Inxhil pėrshkruhet si njė farė {e mbjellė} e cila e lėshon filizin, pastaj e forcon atė dhe ai pastaj qėndron vetė nė trungun e vet duke i mahnitur mbjellėsit, qė Ai t'i tėrbojė mosbesimtarėt me anė tė tyre…" {Fet'h 29 }.





    Ka ardhur nė Sahihu Muslim nga Profeti, salallahu alejhi ue selem, i cili ka thėnė: "Nuk hyn nė zjarr askush i cili ka dhėnė besėn poshtė pemės ". Po ashtu nė dy Sahihet { Buhari dhe Muslim} nga Ebu Seidi radijallahu anhu se Profeti, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Mos i shani shokėt e mi, sepse pasha Atė, nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, sikur ndonjėri prej jush tė shpenzojė {tė japė sadaka} sa mali i Uhudit me flori nuk e arrin vlerėn e njė grushti sadaka tė dhėnė prej tyre, biles as gjysmėn e tij {grushtit}." Gjithashtu ka ardhur nė Sahih nė mė shumė se njė transmetim se Profeti, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Brezi mė i mirė {nga tė gjithė brezat} ėshtė ai nė tė cilin unė u dėrgova, pastaj ata qė vijnė pas tyre." Kėto hadithe janė tė njohura dhe tė pėrhapura, biles janė muteuatira , tė cilat tregojnė pėr mirėsinė e sahabėve, lavdėrimin e tyre dhe pėrparėsinė e brezit tė tyre ndaj gjithė brezave tė tjerė qė vijnė pas tyre, prandaj ofendimi dhe zhvlerėsimi i tyre ėshtė zhvlerėsim i Kuranit dhe Sunetit. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 4, fq. 430}




    Pyetja 16: Ēfarė kėshille mund t'i drejtoni ēdo njeriu tė menēur?





    Pėrgjigje: Lėrini ato qė thuhen dhe transmetohen nė lidhje me ēfarė ka kaluar. Le tė shikojė ēdo i menēur nė atė ēfarė ndodh nė kohėn e tij prej fitneve, tė kėqijave dhe prishjes nė Islam, dhe do tė gjejė se shumica e kėtyre gjėrave vijnė nėpėrmjet rafidijve {shiave} dhe do t'i gjesh ata {rafidijtė} njerėzit qė mė sė shumti bėjnė fitne dhe sherr, ata kurrė nuk pushojnė nė kėtė drejtim dhe nuk lėnė gjė pa bėrė nė pėrhapjen e fitneve, sherrit dhe prishjes mes umetit. {Minhaxhu Suneh, vėllimi 6, fq. 372}




    Pyetja 17: Nga e kanė origjinėn rafidat {shiat}?



    Pėrgjigje: Origjina e rafidijve janė munafikėt dhe zindikat. I pari i cili e shpiku kėtė grup ishte zindiku Ibn Sebe, duke bėrė teprim dhe tejkalim nė lidhje me Aliun radijallahu anhu, duke pretenduar se Aliut i takonte udhėheqja dhe se ekziston njė tekst pėr kėtė, si dhe duke pretenduar se Aliu radijallahu anhu ėshtė i pagabueshėm. Pra, duke qenė se origjina dhe baza e rafidijve ėshtė nifaku, disa selefė kanė thėnė: 'Dashuria pėr Ebu Bekrin dhe Umerin ėshtė besim {iman} ndėrsa urrejtja e tyre ėshtė nifak, dashuria pėr fisin Beni Hashim ėshtė besim ndėrsa urrejtja e tyre ėshtė nifak.'


    {Mexhmual Fetaua, vėllimi 4, fq. 435}




    Pyetja 18: A mund tė na i pėrshkruani rafidat {shiat}?



    Pėrgjigje: Ata janė prej grupeve mė gėnjeshtare dhe mė injorante, nėpėrmjet tyre futen tek muslimanėt ēdo zindik dhe murted {dezertor prej fesė sė tij}, ashtu siē gjen nė mesin e tyre Nusejrije, Ismailije,etj. Rafidat {shiat} i armiqėsojnė dhe urrejnė njerėzit mė tė zgjedhur tė kėtij umeti {sahabėt}, ndėrsa armiqtė e Allahut prej ēifutėve, tė krishterėve, mushrikėve i duan. Ata refuzojnė lajmet e sakta, tė qarta, muteuatira {tė padiskutueshme nė saktėsinė e tyre} dhe pranojnė gėnjeshtrat e trilluara qė dihet kotėsia e tyre. Ata janė ashtu siē ka thėnė Shabij {Allahu e mėshiroftė}: 'Sikur tė ishin prej kafshėve qė ecin nė tokė do ishin gomerė, ndėrsa sikur do ishin prej shpendėve do ishin ruham, prandaj ata janė shpifėsat mė tė mėdhenj dhe njerėzit mė gėnjeshtarė.' {Mexhmual Fetaua, vėllimi 4, fq. 471-472}




    Pyetja 19: Rafidat {shiat} i madhėrojnė varret dhe i boshatisin xhamitė {i nxjerrin jashtė pėrdorimit, nuk falen nė to}, a mund tė na sqaroni pak rreth kėsaj?



    Pėrgjigje: Kam parė njė libėr tė madh tė shkruar nga njė prej imamėve {kokave} tė rafidijve – Muhamed bin Numan, i ashtuquajturi Mufijd - me titull: 'Haxhi tek vizita e tyrbeve dhe teqeve.' Ka pėrmendur nė kėtė libėr transmetime nga Profeti, salallahu alejhi ue selem, dhe Ehli Bejti {kuptohet, ēdo gjė e shpikur} nė lidhje me vizitėn e kėtyre tyrbeve e teqeve dhe qė haxhi tė kryhet tek kėto varre. Ka pėrmendur nė kėtė libėr gjėra qė nuk janė thėnė as pėr haxhin nė Shtėpinė e shenjtė. Shumica e asaj qė ka pėrmendur janė prej shpifjeve tė qarta dhe gėnjeshtrave tė hapta, aq shumė shpifje dhe gėnjeshtra kishte sa qė unė nuk kisha parė diēka tė tillė as nė librat e ēifutėve e as tė krishterėve. Kjo qė nė origjinė ėshtė diēka e shpikur nga munafikėt dhe zindikat, qė t'i largojnė njerėzit nga rruga e Allahut tė Lartėsuar, t'ua prishin njerėzve fenė Islame duke shpikur shirkun i cili bie ndesh me ihlasin {sinqeritetin} e fesė vetėm pėr Allahun. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 4, fq. 517}




    Pyetja 20: Sa janė tė vėrteta fjalėt qė rafidat ia ngjeshin Xhafer bin Muhamed?



    Pėrgjigje: Kanė gėnjyer dhe shpifur pėr tė ēfarė nuk e kanė bėrė me asnjė tjetėr. Xhafer bin Muhamed ka qenė i dalluar me dijen e madhe qė ka pasur, ai sė bashku me babain dhe gjyshin e tij {i biri i Husejnit radijallahu anhu} kanė qenė prej tė dalluarve nė fe dhe dije. Nuk ka pasur nė Ehli Bejt pas tij si ai, prandaj bidatēinjtė dhe zindikat ia ngjeshin shpifjet e tyre atij. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 11, fq. 581}




    Pyetja 21: Ē'mund tė thuhet pėr pėrgenjėshtrimin e haditheve tė Ehlu Sunetit nga ana e tyre?



    Pėrgjigje: Origjina e bidateve tė tyre ėshtė e ndėrtuar mbi gėnjeshtrėn ndaj Profetit, salallahu alejhi ue selem, dhe pėrgenjėshtrimin e haditheve tė sakta. {Mexhmual fetaua, vėllimi 13, fq. 31}




    Pyetja 22: Kur u shfaq pėr herė tė parė emir "Rafida" {refuzues}?



    Pėrgjigje: Ky emėr pėr herė tė parė nė Islam ėshtė shfaqur kur doli Zejd ibn Ali ibn Husejn dhe u pasua nga shiat, nė kohėn e halifatit tė Hisham bin AbdulMelik nė fillim tė qindėvjeēarit tė dytė. U pyet Zejdi nė lidhje me Ebu Bekrin dhe Umerin, ai shprehu dashuri ndaj tyre dhe bėri lutje qė Allahu t'i mėshirojė, mirėpo kėtė gjė nuk e pėlqyen dhe e refuzuan njė pjesė e atyre qė ishin me tė, ateherė iu tha Zejdi atyre: 'Mė refuzuat, mė refuzuat, e qė nė atė kohė u quajtėn Rafida {refuzues}.' Kėta qė u ndanė prej tij {rafidat} filluan tė donin Ebu Xhafer Muhamed bin Ali, ndėrsa ata qė ngelėn me Zejdin {zejdijet} e donin atė dhe prandaj e quajtėn grupin e tyre me emrin e tij. Qė nė atė kohė shiat u ndanė nė: Zejdije dhe Rafida Imamije.


    {Mexhmual Fetaua, vėllimi 13, fq. 35-36}




    Pyetja 23: Ēfarė mund tė na thoni pėr teprimin, tejkalimin qė bėjnė rafidat nė lidhje me imamėt e tyre tė pretenduar?



    Pėrgjigje: Shiat e kanė tepruar dhe tejkaluar nė lidhje me imamėt e tyre dhe i kanė bėrė tė "pagabueshėm", gjoja se ata dinė ēdo gjė, e kanė detyrė tė kthehen tek kėta imamė pėr ēdo gjė me tė cilėn kanė ardhur profetėt. Shiat nuk kthehen as nė Kuran dhe as nė Sunet, pėrkundrazi marrin pėr bazė dhe kthehen tek fjalėt e atij qė e pretendojnė se ėshtė imam i "pagabueshėm", si pėrfundim ka arritur puna qė ata tė marrin pėr imam dikė qė nuk ekziston. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 12, fq. 209}




    Pyetja 24: Prej bazave tė fesė sė shiave ėshtė nifaku qė ata e quajnė "tekije"…ēfarė ėshtė kjo?



    Pėrgjigje: Rafidat janė mė injorantėt, mė gėnjeshtarėt dhe njerėzit mė tė largėt nė njohjen e argumenteve tė transmetuara apo tė logjikės sė shėndoshė. Ata kanė bazė tė fesė sė tyre "tekijen" dhe gėnjejnė pėr Ehli Bejtin aq sa vetėm Allahu i numėron gėnjeshtrat e tyre. Prej kėtyre gėnjeshtrave ėshtė thėnia e tyre qė e transmetojnė gjoja nga Xhafer Sadik: 'Tekija" ėshtė feja ime dhe e baballarėve tė mi.' "Tekija" ėshtė nifaku; shiat me "tekije" nėnkuptojnė: Tė thonė me gjuhėt e tyre atė qė nuk e ndjejnė nė zemrat e tyre, e ky ėshtė realiteti i nifakut. Duke qenė se kjo ėshtė prej bazave tė fesė sė tyre, atėherė ata ēdo gjė qė e transmetojnė nga Aliu radijallahu anhu apo Ehli Bejti dhe ėshtė nė pėrputhje me fjalėn e Ehlu Sunetit thonė: E kemi thėnė kėtė "tekijen" {me nifak}. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 13, fq. 263}




    Pyetja 25: Pretendojnė shiat se kanė imam tė "pagabueshėm"?



    Pėrgjigje: Kush merr njė imam dhe e bėn detyrė bindjen ndaj tij nė mėnyrė absolute, qoftė kjo me besim apo me vepra, ka humbur prej rrugės sė drejtė siē humbėn prijėsat e devijimit dhe humbjes Rafidat Imamije, tė cilėt nė ēdo kohė e kanė nga njė imam tė "pagabueshėm" dhe e kanė detyrė bindjen ndaj tij. Duhet tė dihet njėherė e mirė se nuk ka njeri tė pagabueshėm pas Profetit, salallahu alejhi ue selem, dhe nuk ėshtė detyrė bindja ndaj dikujt nė ēdo gjė pas Profetit, salallahu alejhi ue selem. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 19, fq. 69}




    Pyetja 26: Kush ėshtė i pari i cili ka shpikur hadithe tė cilat nxisin pėr adhurimin e varreve?



    Pėrgjigje: Tė parėt qė kanė shpikur hadithe pėr vlerėn e udhėtimit qė tė vizitohen tyrbet dhe teqet qė janė tė ndėrtuara mbi varre, janė bidatēinjtė e rafidijve e tė tjerė, si puna e tyre tė cilėt i boshatisin xhamitė {i nxjerrin ato jashtė funksionit} dhe i madhėrojnė tyrbet e teqet, nė tė cilat bėhet shirk, shpifje, bidate; dhe shpikėn kėshtu njė fe tė cilėn nuk e ka ligjėruar Allahu i Lartėsuar. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 27, fq. 191}




    Pyetja 27: Nga kush i transmetojnė rafidat hadithet e tyre?



    Pėrgjigje: Rafidat transmetojnė hadithe , tregime, mendime dhe fjalė, qė nėse u kėrkon atyre se kush i ka thėnė, do i gjesh se nuk kanė ku tė kthehen dhe nuk pėrmendin asnjė transmetues tė besueshėm, asnjė tė dijshėm, biles gjėja kryesore nė tė cilėn ata mbėshteten ėshtė thėnia e tyre: Kanė rėnė dakord pėr kėtė "grupi i vėrtetė"!! Kanė pėr qėllim me kėtė fjalė veten e tyre duke pretenduar se vetėm ata janė besimtarė ndėrsa tė tjerėt pėrveē tyre janė kafira dhe pretendojnė se janė nė tė vėrtetėn, sepse nė mesin e tyre kanė imamin e "pagabueshėm"!!! {Mexhmual Fetaua, vėllimi 27, fq. 451}




    Pyetja 28: Kush ėshtė ky i "pagabueshmi" tė cilin e presin rafidat dhe e kanė detyrė bindjen ndaj tij?



    Pėrgjigje: I "pagabueshmi" tek rafidat imamije ithne asherije ėshtė njė person qė siē pretendojnė ata ka hyrė...pas vdekjes sė babait tė tij Hasen bin Ali el Askerij nė vitin 260 hixhri. Sipas tyre ky imam i "pagabueshėm" qėndron i fshehur dhe askush nuk e di se ku ėshtė, nuk dihet prej tij asnjė gjurmė. Dijetarėt qė merren me zinxhirin e pasardhėsve tė Ehli Bejtit thonė: Hasen bin Ali el Askerij nuk ka lėnė pas vete as fėmijė e as pasardhės.


    Pra, nuk ka dyshim tek tė menēurit se ky besim i rafidijve i bazuar nė fjalė tė tilla ėshtė prej mendjelehtėsisė, mungesės sė logjikės, prej gjėrave tė cilat nuk i pranon mendja e shėndoshė dhe kush beson diēka tė tillė ėshtė prej mendjelehtėve, injorantėve dhe tė humburve. Ata injorantė dhe tė humbur pretendojnė se imami i tyre ka qenė nė moshėn dy vjeēare ose tre vjeēare ose pesė vjeēare kur i ka vdekur babai. Dihet me ajet Kuranor tė qartė, me hadith tė Profetit, salallahu alejhi ue selem, dhe me ixhmain e umetit se kush ėshtė nė gjendje tė tillė {pra fėmijė i vogėl} duhet tė jetė patjetėr nėn kujdesin e dikujt tjetėr qė ta ruajė atė {fėmijėn} dhe pasurinė e tij. Pra ka nevojė tė ushqehet me qumėsht, tė merret nėn kujdestari, t'ia ruajė dikush pasurinė. Deri para se tė mbushė shtatė vjet ėshtė fėmijė dhe nuk urdhėrohet qė tė falet, ndėrsa kur t'i mbushė dhjetė vjet urdhėrohet me namaz, e nėse nuk falet rrihet qė tė edukohet dhe tė mėsohet me faljen e namazit. Pra, a mund tė jetė njė person i tillė me kėto cilėsi imam i "pagabueshėm" qė e di gjithė fenė dhe se nuk hyn nė xhenet veēse ai qė i beson kėtij?!!! Pastaj, le ta zėmė pėr njė ēast se ai ėshtė imam i "pagabueshėm" dhe duhet qė tė gjithė njerėzit t'i binden, mirėpo qė kjo tė ndodhė ky person duhet tė jetė i pranishėm mes njerėzve qė tė urdhėrojė me atė ēfarė ka urdhėruar Allahu i Lartėsuar dhe Profeti i Tij. Mirėpo nėse njerėzit nuk e shohin kėtė person dhe nuk e dėgjojnė fjalėn e tij si do e marrin vesh se ēfarė i ka urdhėruar apo ndaluar! Pra bindja e njerėzve ndaj diēkaje qė nuk e kanė dėgjuar apo marrė vesh ėshtė diēka e pamundur.


    Nėqoftėse ata thonė: ai nuk shfaqet dot sepse ka frikė nga armiqtė e tij, atėherė ēfarė dobie ka besimi tek ky person i cili as nuk i mėson e as nuk i urdhėron?!! Pastaj si iu lejoka kėtij imami i cili e ka detyrė thirrjen, qė tė fshihet prej mė shumė se 450 vjet ?!! Pse ai po fshihet njė kohė kaq tė gjatė, kur asnjėri prej baballarėve tė tij nuk ėshtė fshehur asnjėherė, si psh: Aliu, Husejni, Haseni, Ali bin Husejni, Muhamed bin Ali, Xhafer bin Muhamed, Musa bin Xhafer, Ali bin Musa, Muhamed bin Ali, Ali bin Muhamed dhe mė sė fundi Hasen bin Ali el Askerij?!!!



    Pra, tė gjithė kėta qė pėrmendėm kanė qenė tė pranishėm, jetonin mes njerėzve, merrnin dije prej njėri-tjetrit, dihet biografia e tyre, lajmet rreth tyre janė tė njohura; e pse fshihet ky person njė kohė kaq tė gjatė duke qenė se ėshtė imami i umetit, udhėzuesi, thirrėsi, i "pagabueshmi", tė cilit duhet t'i besojnė tė gjithė dhe kush nuk i beson atij ėshtė kafir, sipas tyre?!! Nėse do thonė: kishte frikė!!!!! U themi atyre se po tė ishte pėr frikė, tė parėt e tij kanė pasur mė shumė tė drejtė pėr frikė sepse disa prej tyre u burgosėn, disa u vranė, etj {pėr kėtė janė dakord tė gjithė dijetarėt}. Pastaj frika ekziston nėse i lufton apo i kundėrshton, por nėse qėndron mes muslimanėve, i mėson ata, nuk ka arsye pėr tė pasur frikė.


    {Mexhmual Fetaua, vėllimi 27, fq. 452-454}




    Pyetja 29: Nėqoftėse arrijnė tė kenė pushtet dhe sundim ēfarė bėjnė, si sillen?



    Pėrgjigje: Nėse rafidat arrijnė tė kenė pushtet dhe sundim nuk duan t'ia dijnė pėr asgjė. Pėr tė ilustruar kėtė shiko se ēfarė bėnė nė kohėn e sulltanit Hadabenda; Pėrhapėn aq sherr tė madh, saqė po tė vazhdonte dhe tė forcohej, do kishin shkatėrruar dhe zhdukur tė gjitha dispozitat e Islamit. Ata duan ta shuajnė dritėn e Allahut me gojėt e tyre, ndėrsa Allahu nuk do tjetėr veēse ta plotėsojė dritėn e Tij, megjithėse kafirat e urrejnė kėtė gjė. {Minhaxhu Suneh, vėllimi 6, fq. 375}




    Pyetja 30: Rafidat nė transmetimet e tyre kanė gėnjeshtra tė shumta, a mund tė na e sqaroni pak?



    Pėrgjigje: Ata transmetojnė historira, tregime dhe fjalė, e nėse ua kėrkon atyre zinxhirin e transmetimit nuk do gjesh asnjė tė besueshėm. Ata mjaftohen ta ketė dėgjuar dikush nga kushdo qoftė ose qė ka lexuar nė njė libėr tė panjohur ose mė e keqja, personat qė ata pėrmendin janė tė njohur si gėnjeshtarė dhe shpifėsa. Ata po transmetuan diēka e cila nuk gjendet tek dijetarėt e sunetit, patjetėr do e transmetojnė nga njė i huaj, i panjohur ose gėnjeshtar. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 27, fq. 455}




    Pyetja 31: Ēfarė besimi kanė rafidat nė lidhje me muslimanėt, si i konsiderojnė ata?



    Pėrgjigje: Besimi dhe konsiderata e tyre ėshtė se: Ebu Bekri, Umeri, Uthmani, pjesėmarrėsit e Bedrit, pjesėmarrėsit e besėlidhjes Riduan, shumica e muhaxhirėve, ensarėve dhe ata qė i pasuan me tė mirė, imamėt muslimanė, dijetarėt e katėr medhhebeve sė bashku me ulematė e tjerė, adhuruesit e devotshėm, sundimtarėt e muslimanėve, ushtarėt e tyre, muslimanėt nė pėrgjithėsi apo nė veēanti {tek e tek}, tė gjithė kėta qė i pėrmendim janė kafira qė kanė dezertuar {sipas rafidijve} dhe kufri i tyre ėshtė mė i madh se kufri i ēifutėve dhe krishterėve, sepse ata janė dezertorė {murteda} dhe dezertori ėshtė mė i keq se ai i cili ėshtė kafir qė nė origjinė. Prandaj, duke i nisur nga kjo, rafidat i japin pėrparėsi frankėve dhe tatarėve mė shumė se besimtarėve dhe pasuesve tė Kuranit. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 400}




    Pyetja 32: A mund ta sqaroni pak mė shumė?



    Pėrgjigje: Rafidat i bėjnė kafira Ebu Bekrin, Umerin, Uthmanin, shumicėn e muhaxhirėve, ensarėve dhe ata qė i pasuan me tė mirė, ndaj tė cilėve Allahu i Lartėsuar ėshtė i kėnaqur dhe ata janė tė kėnaqur me Tė. Rafidat i bėjnė kafira shumicėn e umetit, prej tė parėve qofshin apo prej tė mbramėve, si dhe bėjnė kafir ēdo person i cili beson se Ebu Bekri, Umeri, muhaxhirėt dhe ensarėt janė tė drejtė dhe tė ndershėm ose thotė pėr ta radijallahu anhum {Allahu qoftė i kėnaqur me ta, ashtu siē ėshtė nė tė vėrtetė} ose bėn istigfar pėr ta {qė nė tė vėrtetė, Allahu na ka urdhėruar tė lutemi pėr ta me istigfar}. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 477}




    Pyetja 33: Ēfarė mendimi kanė rafidat pėr gratė e Profetit, salallahu alejhi ue selem?



    Pėrgjigje: Shumica e dijetarėve tė tyre thonė se Ebu Bekri, Umeri, shumica e muhaxhirėve dhe ensarėve, gratė e Profetit, salallahu alejhi ue selem, si psh: Aishja, Hafsa, si dhe dijetarėt e muslimanėve sė bashku me muslimanėt nė pėrgjithėsi janė kafira qė nuk i kanė besuar Allahut kurrė. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 451}




    Pyetja 34: Ēfarė mendimi kanė disa prej rafidijve nė lidhje me Profetin, salallahu alejhi ue selem?



    Pėrgjigje: Ka prej rafidijve qė thonė se organi me tė cilin Profeti, salallahu alejhi ue selem, ka bėrė marrėdhėnie me Aishen dhe Hafsėn duhet tė digjet patjetėr qė tė pastrohet, sepse ka bėrė marrėdhėnie me pabesimtare {sipas pretendimit tė tyre} dhe ėshtė e ndaluar tė bėsh marrėdhėnie me pabesimtaret. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 481}




    Pyetja 35: Ē'mund tė na thoni pėr gėnjeshtrat e e rafidijve nė lidhje brezat mė tė mirė?



    Pėrgjigje: Ajo qė kemi parė nė librat e tyre ėshtė shpifja dhe gėnjeshtra nė lidhje me Profetin, salallahu alejhi ue selem, me shokėt e tij, me tė afėrmit e tij. Gėnjeshtrat e tyre janė mė tė shumta se gėnjeshtrat qė kemi parė tek librat e Ehli Kitabit. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 482}




    Pyetja 36: Thotė dikush i cili ka marrė pėrgjigje prej jush se rafidat besojnė nė ēdo gjė me tė cilėn ka ardhur Profeti, salallahu alejhi ue selem,...cili ėshtė mendimi juaj?



    Pėrgjigje: Pėrsa i pėrket asaj qė ka pėrmendur ai person se: shiat {rafidat} besojnė nė ēdo gjė me tė cilėn ėshtė dėrguar Profeti, salallahu alejhi ue selem, kjo ėshtė gėnjeshtėr, biles pėrkundrazi ata kanė mohuar aq shumė gjėra me tė cilat ka ardhur Profeti, salallahu alejhi ue selem, sa qė vetėm Allahu i di dhe i ka numėruar. Nganjėherė ata pėrgėnjeshtrojnė tekstet e sakta tė transmetuara nga Profeti, salallahu alejhi ue selem, nganjėherė pėrgėnjeshtrojnė kuptimet e ajeteve Kuranore. Kėto gjėra dhe tė tjera qė nuk i pėrmendėm janė prej turpeve dhe poshtėrsirave tė cilat shihen qartė nga ēdokush se janė nė kundėrshtim me atė qė erdhi Profeti, salallahu alejhi ue selem. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 484}




    Pyetja 37: Ēfarė qėndrimi mbajnė rafidat nė lidhje me udhėheqėsit {prijėsat} muslimanė?



    Pėrgjigje: Rafidat e konsiderojnė se nuk duhet t'i binden asnjė lloj udhėheqėsi {prijėsi} musliman, pėrveē atij qė nuk ekziston {imami i tyre i "pagabueshem"}. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 487-488}




    Pyetja 38: A ka nė zemrat e rafidijve dashuri pėr muslimanėt?



    Pėrgjigje: Rafidat kanė nė zemrat e tyre inat dhe vrazhdėsi pėr tė mėdhenjtė e muslimanėve dhe pėr tė vegjėlit e tyre, pėr muslimanėt e mirė dhe pėr tė kėqinjtė e tyre, gjė e cila nuk gjendet nė zemrėn e askujt tjetėr siē gjendet tek ata. {Mexhmual fetaua, vėllimi 28, fq. 488}




    Pyetja 39: Cili ėshtė adhurimi mė i madh sipas besimit tė rafidijve?



    Pėrgjigje: Adhurimi mė i madh tek ta ėshtė: mallkimi i muslimanėve dhe i tė dashurve tė Allahut, qofshin kėta prej tė parėve apo prej tė mbramėve.


    {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 488}




    Pyetja 40: Cila ėshtė baza mė e madhe dhe mė kryesore mbi tė cilėn ata ndėrtojnė fenė e tyre?



    Pėrgjigje: Baza mė e madhe tek ata ėshtė: t'i bėjnė kafira muslimanėt, mallkimi dhe sharja e tyre, duke filluar qė nga prijėsat {udhėheqėsit} mė tė mirė, tė cilėt janė halifet e drejtė, pas tyre dijetarėt e muslimanėve. Rafidat e bėjnė kėtė sepse, sipas tyre, kush nuk i beson imamit te tyre tė "pagabueshėm" nuk i ka besuar Allahut dhe as Profetit, salallahu alejhi ue selem. Nė tė vėrtetė, ky imam i "pagabueshėm" nuk ekziston. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 488}




    Pyetja 41: Ēfarė mund tu thoni muslimanėve nė lidhje me rafidat?



    Pėrgjigje: Kėto grupe janė kundėrshtarė dhe luftues tė Islamit, si psh rafidat dhe tė tjerė si puna e tyre. Rafidat janė mė tė kėqinj se havarixhėt, pėr tė cilėt ka thėnė Profeti, salallahualejhi ue selem, qė tė vriten dhe ka nxitur pėr kėtė. Kjo ėshtė diēka pėr tė cilėn kanė rėnė dakord dijetarėt e Islamit, tė cilėt e kanė kuptuar realitetin e kėsaj ēėshtjeje. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 494}




    Pyetja 42: A konsiderohen rafidat prej havarixhėve?



    Pėrgjigje: Ėshtė transmetuar nė dy Sahihet {Buhari, Muslim} nga Ebu Seid radijallahu anhu se Profeti, salallahu alejhi ue selem, ka thėne: "Ata i vrasin muslimanėt dhe i lėnė idhujtarėt, nėse i arrij ata do i luftoj {do i vras} ashtu siē u vranė populli Ad". Kjo cilėsi i takon tė gjithė havarixhėve si psh rafidat e tė tjerė si puna e tyre. Ata e bėjnė tė lejuar gjakun e muslimanėve sepse i konsiderojnė dezertorė {murteda}, e bėjnė tė lejuar gjakun e tyre mė shumė sesa gjakun e kafirave tė cilėt nuk janė dezertorė, sepse dezertori ėshtė mė i keq se tė tjerėt. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq 497}




    Pyetja 43: Cilat janė llojet e rafidijve?



    Pėrgjigje: Tek rafidat janė futur zindikat, ateistat, ku prej tyre pėrmendim Nusejrijet, Ismailijet, Keramijet, e tė tjerė tė ngjashėm si kėta. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 528}




    Pyetja 44: Ēfarė mund tė na thoni pėr gėnjeshtrat e rafidijve?



    Pėrgjigje: Ata kanė gėnjeshtra, bidate dhe shpifje ndaj Allahut dhe Profetit, salallahu alejhi ue selem, mė shumė sesa kanė havarixhėt e dalur nga feja, tė cilėt i luftoi emiri i besimtarėve Aliu radijallahu anhu sė bashku me sahabėt duke zbatuar kėshtu urdhėrin e Profetit, salallahu alejhi ue selem.


    {Mexhmual Fetaua, vėllimi 28, fq. 528}




    Pyetja 45: Ēfarė meriton njė person i cili mallkon ndonjė prej sahabėve?



    Pėrgjigje: Kush mallkon njė prej shokėve tė Profetit, salallahu alejhi ue selem, si psh Muauijen, Amru bin As apo ndonjė qė ėshtė mė i mirė se ata si psh: Ebu Musa el Esharij, Ebu Hurejra, apo ndonjė qė ėshtė mė i mirė se ata si psh: Talha, Zubejri, Uthmani, Aliu, Ebu Bekri, Umeri, Aishja, e tė tjerė si ata prej shokėve tė Profetit, salallahu alejhi ue selem, {pra ai qė i mallkon ata} meriton dėnim tė madh siē kanė rėnė dakord pėr kėtė tė gjithė muslimanėt. Kanė rėnė nė ihtilaf {kundėrshtim}: A duhet tė dėnohet me vdekje apo mė pak se vdekja? {Muhtesar Fetaua Ibn Tejmijeh, fq. 478-479}




    Pyetja 46: Ēfarė mund tė na thoni pėr gėnjeshtrat tė cilat ia ngjeshin Aliut radijallahu anhu?



    Pėrgjigje: Kanė gėnjyer pėr Ali ibn Ebi Talib nga tė gjitha llojet e gėnjeshtrave tė cilat nuk lejohen t'i ngjeshen muslimanit mė tė dobėt {e lere mė emirit tė besimtarėve Aliut radijallahu anhu}. Ka shkuar puna deri aty saqė ia kanė ngjeshur origjinėn e disa sekteve si psh: Keramijet, Batinijet, Heramijet, Mezdekijet, Ismailijet, Nusejrijet, sektet mė tė prishura qė ekzistojnė nė botė. {Mexhmual Fetaua, vėllimi 35, fq. 186}




    Si pėrfundim kjo ishte ajo qė na e lehtėsoi Allahu ta bėnim. E lusim Atė qė tė jetė e dobishme pėr njohjen e tė vėrtetės dhe ndjekjen e saj. Allahu e shpėrbleft atė i cili jep mundin e tij nė pėrhapjen e kėsaj broshure me botim, fotokopjim apo qoftė edhe duke ia dhėnė dikujt qė ta lexojė.



    Lutja jonė e fundit ėshtė Elhamdulilahi Rabil alemin.



    Pregatiti dhe mblodhi: Sherif Rraxhihi
    Pėrktheu dhe pėrshtati: Ebu Duxhanah, 20 Muharrem 1424 hixhri.




    Literatura e cila u pėrdor pėr kėtė material:



    1} IKTIDAU SIRATIL MUSTEKIM LI MUHALEFETI AS`HABIL XHEHIM
    Autor: shejhul islam Ahmed ibn AbdulHalim Ibn Tejmije
    Botimi i dytė, 1411 hixhri, Mektebetu Rushd.



    2} EL AKIDETUL UASITIJE
    Autor: shejhul Islam Ibn Tejmije, me shpjegimin e shejh Salih el Feuzan. Botimi i pestė, 1410 hixhri, Mektebetul Mearif.



    3} MEXHMUAL FETAUA
    Autor: shejhul islam Ibn Tejmije



    4} MINHAXHU SUNEH
    Autor:shejhul Islam Ibn Tejmije. Botimi i parė, 1406 hixhri.



    5} MUHTESAR FETAUA IBN TEJMIJEH
    Autor: Muhamed el Balij. Darul Kutub el Ilmijeh. Botimi i parė me urdhėr tė mbretit AbdulAziz, 1386 hixhri.

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Tragjedia e Kerbelasė - Kush e vrau el-Huseinin?

    Pėrsėritja e tragjedisė sė Kerbelasė tradicionalisht ka qenė njė tipar i rėndėsishėm i natyrės shpirtėrore tė Shi’itėve. Dramat pasionante tė Iranit dhe subkontinentit Indian, literatura, proza dhe poezia, e pėrbėrė nga tema e dėshmorėsisė sė Huseinit, radiallahu anhu, dhe atmosfera e pėrgjithshme e vajtimit qė mbretėron midis Shi’itėve gjatė muajit Muharrem, tė gjitha kėto dėshmojnė pėr rėndėsinė e asaj ngjarjeje nė kalendarin Shi’it. Me sa duket, Ashura pėr Shi’itėt ėshtė dita mė e rėndėsishme e vitit.



    Sidoqoftė, ėshtė pėr keqardhje qė pavarėsisht nga vėmendja e stėrmadhe qė i kushtohet ēėshtjes sė Kerbelasė, kjo ngjarje vazhdimisht ėshtė pėrshkruar dyanshėm. Ajo gjithmonė ėshtė pėrshkruar si Huseini kundėr Jezidit, e mira kundra sė keqes, kėrkimi pėr drejtėsi kundra fuqive shkelėse. Shumė nga oportunistėt kanė shkuar aq larg, saqė e kanė mbivendosur nė kėtė ngjarje motivin e Shi’itėve kundra Ehlus-Sunetit.



    Nė kėtė tregim tė pjesshėm qė pėrqendrohet nė atė ēfarė vėrtet ka ndodhur nė Kerbela, dhe largon vėmendjen nga grupi tjetėr fajtor nė tragjedinė e Ashuras, gjendet njė tjetėr tragjedi nė vetvete. Sepse, derisa dėshmorėsia e Huseinit shpesh ėshtė pėrkujtuar, ndėrsa kundėrshtarėt e tij truporė dhe vrasėsit janė identifikuar, mallkuar dhe menjanuar, askush nuk harxhoi bile as njė ēast hidhėrimi kundra atyre qė e braktisėn atė nė momentet vendimtare. Janė mu kėta njerėz nė hije, tė cilėt tamam e meritojnė tė quhen batakēinjtė e vėrtetė tė Kerbelasė, mbi tė cilėt ky artikull mėton tė hedhė dritė.



    Ishte Ramazan 60H kur letrat nisėn tė vinin nga Kufeja nė shtėpinė e Abas Ibn Abd el-Muttalib nė Meke, ku Husein Ibn Ali po qėndronte pas arratisjes nga Medineja, letra tė cilat e ftonin atė pėr t’i udhėhequr Kufjanėt nė rebelim kundra Jezid Ibn Muauijes, qė e garantonin atė pėr besnikėri dhe aleancė. Muauije vdiq dy muaj mė vonė, dhe pati shumė fyerje kundra birit tė tij, Jezidit, pėr tė cilin ishte bėrė betimi si trashėgues i tij. Banorėt e Kufes posaēėrisht e kėrkonin Huseinin pėr udhėheqėsi, dhe sė shpejti nisėn tė vinin njė mori letrash nga Kufeja. Nė ditė tė caktuara, ato mbėrinin numrin gjashtėqind, me kumtarė qė e pėrshkruanin me entuziazėm pėrkrahjen qė ai do ta pranonte nga Kufjanėt.



    Kufeja ishte njė vend unik, ndrėsa Kufjanėt njerėz tė pazakontė. Mė 37H Ali, radiallahu anhu, e ndėrroi kryeqytetin nga Medineja nė Kufe, dhe qė atėherė ky qytet u bė strehė pėr ata qė pohonin besnikėri partiake ndaj Ehlul-Bejt [Familjes se pejgamberit, salallahu alejhi ue selam]. Pas pajtimit mes Hasanit dhe Muauijes mė 41H, shumė nga ata qė kishin qenė nė ushtrinė e Hasanit u vendosėn nė Kufe. Nė kohėn e vdekjes sė Muauijes mė 60H, ende mund tė gjindej njė simpati ndaj Aliut nė Kufe. Kėshtu, kur u paraqit mundėsia, Kufjanėt qė ende e konsideronin veten si Shi’itė [pėrkrahės] tė Ehlul-Bejtit, iu kthyen Huseinit pėr t’i udhėhequr ata kundra Jezidit.



    Huseini vendosi qė tė dėrgojė kusheririn e tij, Muslim Ibn Akil, pėr tė hetuar gjendjen nė Kufe. Nėse do ta shihte atė si tė realizueshme, ai do ta informonte Huseinin, i cili do tė largohej nga familja e tij nė Meke pėr t’iu bashkangjitur atij nė Kufe. Muslim mbėrriti nė muajin Dhul-Kadeh. Kur Kufjanėt morėn vesh pėr arritjen e tij, ata shkuan tek ai nė shtėpinė e Muslim Ibn Eusexheh el-Asadit, ku ai po qėndronte. Pas pak, 12 000 Kufjanė iu zotuan se do ta pėrkrahin dhe mbrojnė Huseinin me jetėt dhe me pasurinė e tyre. Kur ky numėr u rrit nė 18 000, Muslimi e ndjeu veten tė sigurt pėr ta nisur njė kumtar pėr tek Huseini, qė do ta informonte atė pėr zotimin e Kufjanėve, duke e ftuar atė qė tė nisej nga Mekeja.



    Informatat nė lidhje me ngjarjet nė Kufe sė shpejti mbėrritėn te Jezidi nė Damask. Ai menjėherė e zėvendėsoi Numan Ibn Beshirin, guvernatorin e Kufes, me Ubejdullah Ibn Zijadin e pamėshirshėm me urdhėra pėr t’u gjetur dhe vrarė Muslim Ibn Akili. Ibn Zijad hyri nė Kufe nė fillim tė muajit Dhul-Hixheh, i shoqėruar me shtatėmbėdhjetė kalorės. Me fundin e turbanit tė tij tė vendosur mbi fytyrė, ai ishte i panjohshėm. Ndėrsa banorėt e Kufes, tė cilėt e pritnin Huseinin, menduan se ai ishte Huseini. “Paqja qoftė me ty, o biri i pejgamberit,” – e pėrshėndetnin ata. Kėshtu Ibn Zijad mori vesh pėr tė vėrtetėn e thashethemeve. Ishte vetėm atėherė kur njė nga kalorėsit e tij u bėrtiti atyre, “Largohuni! Ky ėshtė guvernatori, Ubejdullah Ibn Zijad!” qė ata kuptuan seriozitetin e gabimit trashanik tė tyre.



    Sė shpejti pasi mbėrriti tek banimi i guvernatorit, Ubejdullah dėrgoi njė shėrbėtor tė tijin me njė ēantė qė kishte 3000 dirhem, qė tė shtirej si njė i porsaardhur nga qyteti Sirian Hims, i etur pėr t’iu bashkangjitur revolucionit, dhe nė kėtė mėnyrė tė zbulojė vendndodhjen e Muslimi Ibn Akilit. Ai e gjeti vendndodhjen e Muslimit nė shtėpinė e Hani Ibn Urweh dhe iu zotua pėr besnikėri. Paratė ia dorėzoi Ebu Thumame el-Amirit, i cili ishte arkėtar i Muslimit. Pasi qėndroi me ta pėr disa ditė, gjatė tė cilave ai mėsoi shumicėn e asaj qė duhej ditur lidhur me komplotin e tyre, ai u kthye te Ibn Zijadi dhe e informoi atė. Hani Ibn Urweh u arrestua. Nė fillim, ai mohoi tė kishte njohuri pėr vendndodhjen e Muslimit, por kur “i porsaardhuri nga Himsi” i qe prurė pėrpara tij, ai pranoi. Mirėpo, ai ende refuzonte tė zbulonte vendin ku gjindej Muslim Ibn Akil.



    Nė ndėrkohė Muslimi dėgjoi pėr arrestimin e Hani Ibn Urwes. Pasi kuptoi se ēasti pėr ndeshje kishte ardhur, ai hodhi kushtrimin pėr betejė, “Ja Mensur,” nė tė cilin 4000 burra qė ishin zotuar pėr besnikėri ndaj Huseinit u mblodhėn rreth tij dhe vazhduan drejt fortesės sė guvernatorit. Kur pa Muslim Ibn Akilin me Kufjanėt tek porta e tij, Ubejdullah dėrgoi udhėheqės fisnorė dhe i paralajmėroi ata pėr tėrbimin qė do t’u lėshohej atyre kur do tė vinte ushtria nga Damasku. Sė shpejti ushtrisė sė Muslimit iu qasėn nėnat qė u thonin bijve tė vet, “Eja nė shtėpi, kėtu ka mjaft njerėz.” Dhe baballarėt qė u kėrcėnoheshin bijve tė vet, “Eja nė shtėpi, se ka mjaft njerėz. Ēfarė do tė ndodhė nesėr kur tė mbėrrijnė ushtritė e Sirisė nga Damasku? Ēfarė do tė bėni ju?”



    Vendosmėria e njerėzve qė kishin pasė bėrė betimin e shenjtė pėr tė pėrkrahur dhe mbrojtur kauzėn e Huseinit dhe tė Ehlul-Bejtit kundra Jezidit dhe ushtrisė sė tij Siriane, njerėzit mbi fuqinė e tė cilėve ishin zotimet e besnikėrisė ndaj Huseinit qė nė atė moment po udhėtonte pėr nė Kufe me tė afėrmit dhe tė dashurit e tij, vendosmėria e kėtyre Kufjanėve nuk mundi t’u bėnte ballė kėrcėnimeve dhe shkurajimeve tė tilla. Njė nga njė e braktisėn Muslim Ibn Akilin tek porta e fortesės sė guvernatorit. Afėr perėndimit tė diellit, ai mbeti me vetėm 30 njerėz. Ai i udhėhoqi ata pėr nė perėndim, e mė pas u larguan te hapėsira e derės sė Kindes, lagje e Kufes. Ai kaloi nėpėr atė derė me jo mė shumė se 10 njerėz, dhe para se ta dinte kėtė, ai mbeti i vetėm nė rrugėt e Kufes. Tė gjithė ata qė i patėn shkruar Huseinit me nje entuziazėm dhe merak qė t’ju vijė dhe t’i udhėheqė ata nė rebelim kundra Jezidit, dhe nga 18 000 njerėz tė cilėt veēse i patėn vendosur duart e tyre mbi tė tijėn vetėm pak ditė mė parė, duke u zotuar solemnisht pėr besnikėri ndaj kauzės pėr tė cilėn e kishin pasė thirrė nipin e pejgamberit, salallahu alejhi ue selam, asnjeri nga ata nuk qe aty pėr t’ia lehtėsuar Muslim Ibn Akilit apo pėr ta strehuar atė natėn.



    Pėrfundimisht, i tharė nga etja, ai trokitit nė njė derė. Banuesja, njė grua e moshuar, e futi brenda kur mori vesh se ai ishte Muslim Ibn Akil. Ajo e fshehu atė nė shtėpinė e saj, por i biri i saj, nga i cili mori premtimin se s’do t’i tregonte ndokujt pėr praninė e tij, priti vetėm deri nė mėngjes pėr ta njoftuar selinė e guvernatorit. Gjėja tjetėr qė Muslimi kuptoi ishte se shtėpia ishte rrethuar. Tre here ai arriti qė t’i dėbonte me shpatė sulmuesit jashtė shtėpisė, por kur ata nisėn t’i vėjnė zjarrin shtėpisė, ai qe detyruar qė tė ballafaqohet me ta jashtė. Ishte vetėm atėherė kur Abd er-Rahman Ibn Muhamed Ibn el-Esheth, njė nga ata qė u dėrguan pėr ta arrestuar atė, i premtoi atij se do tė jetė i sigurt, kur ai e uli shpatėn e tij. Kjo ishte gabim, ngase ata ia morėn shpatėn dhe e hipėn nė gomar pėr ta ēuar tek Ibn Zijad. Muslim e dinte se e kishte afėr vdejken. Ai e luti Ibn el-Eshethin pėr ta dėrguar dikė te Huseini me porosinė vijuese: Te ti mė ka dėrguar Ibn Akil. Ai tė porositė: Kthehu me familjen tėnde. Mos u mashtro nga Kufjanėt. Ata janė pėrkrahėsit e njėjtė tė babait tėnd prej tė cilėve ai mezi priste tė ndahej, me vdekje apo duke u vrarė. Kufjanėt me kanė gėnjyer mua dhe ty, dhe gėnjeshtari s’ka kurrfarė ndjesie.



    Mė vonė, po atė ditė, ditėn e Arafatit, mė 9 Dhul-Hixheh, Muslim Ibn Akil u ngrit nė stomin mė tė lartė tė fortesės. Ndėrsa po udhėhiqej pėr nė kėtė vend, ai shprehte tehlil, tesbih, tekbir dhe istigfar. Fjalėt e tij pasqyrojnė zhgėnjimin e thellė me njerėzit e Kufes: “O Allah, ji Gjykatės mes nesh dhe njerėzve tanė. Ata na mashtruan dhe na braktisėn.” Nga lartėsia e stomit koka e tij ra pėr tokė, duke u shikuar nga ata, ftesa dhe zotimet e tė cilėve i patėn dhėnė aq shumė shpresė, por burracakėria dhe tradhtia e tė cilėve e lanė atė tė dėshpėruar. Dhe, Huseini ishte duke ardhur.



    Ubejdullah Ibn Zijad kishte pasė hyrė nė Meke me vetėm shtatėmbėdhjetė veta. Pėr secilin njeri qė kishte ardhur me tė kishte mbi njė mijė veta qė i patėn bėrė zotimin e besnikėrisė Muslim Ibn Akilit. Megjithkėtė, asnjė fjalė e vetme nuk u tha nė mbrotje tė tij. Asnjė zė i vetėm nuk pati guxim tė kundėrshtonte ekzekutimin e tij. Dhe kėta ishin tė njėjtit njerėz qė i thonin Huseinit, “Eja, ne jemi me ty.”



    Me pranimin e letrės sė Muslimit, Huseini nisi tė pėrgatitet qė tė udhėtojė pėr nė Kufe. Ai menjėherė nisi njė kumtar, Kajs Ibn Mus’hir, qė t’i informojė Kufjanėt pėr arritjen e shpejtė tė tij. Ky kumtar u zu rob nga Ubejdullah Ibn Zijad, i cili e urdhėroi atė qė tė hipė mbi muret e fortesės dhe haptas tė mallkojė Huseinin dhe babanė e tij. Nė vend tė kėsaj, ai e lavdėroi Aliun dhe Huseinin, duke u thėnė atyre se Huseini ishte duke ardhur dhe duke i nxitur ata pėr ta ndihmuar atė, siē kishin pasė premtuar. Ai i dha fund fjalimit tė tij tė shkurtėr duke mallkuar Ibn Zijadin. Me urdhėrin e Ibn Zijadit, ai u kap e u largua nga ledhet e dheut dhe u vra. Pėrkundėr kėsaj lutjeje tė flaktė, banorėt e Kufes nuk lėvizėn.



    Nė Meke, njė numėr sahabėsh tė shquar dhe bij tė sahabėve u pėrpoqėn ta zhbindnin Huseinin nga shkuarja nė Meke, dhe e pėrkujtuan atė pėr paqėndrueshmėrinė e Kufjanėve me babanė dhe vėllanė e tij. Abdullah Ibn Abas, Abdullah Ibn Umer, Xhabir Ibn Abdullah, Ebu Se’id el-Hudri, vėllai i tij, Muhamedi, dhe dhėndėrri e kushėriri i tij, Abdullah Ibn Xhafer, tė gjithė kėta u munduan ta bindnin qė mos tė shkonte nė Irak. Mirėpo, ai kishte vendosur. Ai u nis nga Mekeja mė 8 Dhul-Hixheh, duke mos e ditur pėrfundimin e tmerrshėm tė Muslim Ibn Akilit.



    Pas njė udhėtimi tė rėndė pothujase njė mujor, grupi i tij mbėrriti nė Irak. Ishte aty qė ai pėr herė tė parė dėgjoi pėr tradhtinė e Kufjanėve dhe vdekjen e Muslim Ibn Akilit. Mė vonė ai po ashtu mori vesh pėr vdekjen e Kajs Ibn Mus’hir. Nė ndėrkohė, njė numėr i madh beduinėsh iu kishin bashkangjitur grupit tė tij, duke menduar se Kufeja tashmė ishte e tij. Huseini iu drejtua atyre duke thėnė, “Shi’itėt [pėrkrahėsit] tanė na kanė braktisur. Andaj, kush tė dojė le tė shkojė.” Pas pak, ai mbeti vetėm me ata qė u nisėn bashkė me tė nga Mekeja. Me ta, ai vazhdoi drejt Kufes.



    Kufeja, ndėrkaq, ishte nėn njė mbikėqyrje tė fortė nga Ibn Zijad. Kur lajmi pėr afrimin e Huseinit i mbėrriti atij, ai nisi njė kontigjent prej 4000 vetash, i cili po udhėtonte pėr t’i luftuar Dajlamitėt, pėr ta ndalur Huseinin. Ky kontigjent ishte nėn komandėn e Umer Ibn Sad. S’ka dyshim qė Kufjanėt e panė kėtė nisje tė kėsaj force nga Kufeja. Kjo do tė ishte shansi i fundit pėr ta qė ta zbatojnė zotimin e besnikėrisė ndaj Huseinit, tė cilin ata e patėn bėrė pranė Muslim Ibn Akilit. Ky ishte rasti i fundit pėr tė nxituar nė anėn e nipit tė pejgamberit, salallahu alejhi ue selam. Kjo ishte pas tė gjitha ftesave dhe garancive pėr pėrkrahje qė e inkujaruan atė ta lė sigurinė e Mekes pėr fushėbetejat e rrezikshme tė Irakut. Por prapė, besnikėria, guximi dhe angazhimi s’u gjinden nė banorėt e Kufes. Vetėm njė grusht njerėzish iu bashkangjitėn Huseinit nė Kerbela.



    Kur dielli perėndoi mė 10 Muharrem, atėherė ishte tepėr vonė pėr Shi’itėt e pa besė tė Kufes qė tė pėrmirėsoheshin, ngase rėra e Kerbelasė u njollos me tė kuq me gjakun e Huseinit dhe shtatėdhjetė pasuesve tė tij.



    Katėr vite mė vonė, Shi’itėt e Kufes u orvatėn tė pėrmirėsoheshin nga braktisja qė i bėnė familjes sė pejgamberit, salallahu alejhi ue selam. U shfaq njė grup Kufjanėsh qė e quanin veten Teuabun [Pendestarėt] tė cilėt ia bėnė vetes detyrė hakmarrjen pėr vrasjen e Huseinit. Gjatė udhėtimit tė tyre pėr nė Siri nė kėrkim tė Ibn Zijadit, ata kaluan nėpėr Kerbela, vendin e varrit tė Huseinit, ku ata bėnė potere tė madhe dhe e kaluan natėn duke vajtuar tragjedinė qė ata e lejuan tė ndodhė katėr vite mė parė.



    Disa shkrimtarė jane orvatur qė t’i shfajėsojnė Shi’itėt nga krimi i braktisjes sė Husenit. Disa i arsyetojnė ata me bllokadėn qė Ibn Zijad i bėri Kufes. S.H.M. Xhafri shkruan nė librin tij, Zanafilla dhe Zhvillimet e Hershme tė Islamit Shi’it:



    “Duhet qė prapė tė theksohet se bllokada e rrugėve hyrėse tė Kufes dhe rrethinės sė saj, i bėri tė paaftė shumicėn e Shi’itėve tė Kufes tė cilėt fshiheshin, dhe po ashtu ata qė banonin nė qytetet tjera si Basra.2



    Ky shpjegim i dezertimit tė tyre nuk duket tė jetė bindės kur njeriu tė ketė parasysh numrin e madh tė atyre [18 000] qė kishin pasė bėrė zotimin pranė Muslim Ibn Akilit. Ibn Zijad, siē pamė, hyri nė Kufe me vetėm 17 njerėz. Madje edhe forca qė ai e nisi pėr tė ndalė grupin e Huseinit nė Kerbela pėrbėhej nga vetėm 4000 njerėz.3 Pėr mė shumė, ajo forcė s’ishte rekrutuar posaēėrisht pėr Kerbelanė; ajo vetėm kalonte nėpėr Kufe dhe udhėtonte pėr t’i luftuar Dajlamitėt. S’ėshtė aspak e besueshme qė tė supozohet se Ibn Zijad ka qenė nė gjendje t’i frikėsojė Kufjanėt deri nė nėnshtrim me tė tilla forca, tė cilave ata ua kalonin nė numėr. Mė saktė, ishte tradhtia dhe paqėndrueshmėria e tyre qė ēoi nė braktisjen e Huseinit. Kjo mund tė shihet qartė nė mėnyrėn se si e braktisėn Muslim Ibn Akilin.



    Po ashtu ka njė tendencė pėr tė pohuar se ata qė e braktisėn Huseinin nuk kanė qenė Shi’itė. Xhafri Shkruan:



    “Ata qė e thirrėn Huseinin nė Kufe dhe ata 18 000 qė i bėnė homazh lajmėtarit tė tij, Muslim Ibn Akilit, nuk ishin tė gjithė Shi’itė nė kuptimin fetar tė fjalės, por ishin pėrkrahės tė shtėpisė sė Aliut pėr motive politike – dallim i cili duhet tė kihet parasysh me qėllim qė tė kuptohet historia e hershme e Shi’itėve nė Islam.”4



    Motivi i Xhafrit nė lėnien jashtė tė dezertorėve tė Huseinit nga radhėt e pėrkrahėsve fetarė [nė kontrast me ata politikė] nga shtėpia e Aliut, ėshtė qartė i dukshėm. Ai ėshtė zėnė ngusht nga fakti qė ishin vetė Shi’itėt tė cilėt e braktisėn Imamin e tyre dhe familjen e tij pasi e ftuan pėr t’i udhėhequr ata nė rebelim. Ajo qė na bėn tė mos e pranojmė kėtė dallim mes pėrkrahėsve fetarė dhe politikė, ėshtė fakti qė vetė Huseini, nė mė shumė se njė rast, u ėshtė referuar Kufjanėve si Shi’itėt [pėrkrahėsit] e tij. Po ashtu ka edhe referenca tė shumta ndaj banorėve tė Kufes si ndjekės [megjithėse ndjekės tekanjozė] tė babait dhe vėllait tė tij. Dhe, po tė supozonim qė shumė, apo shumica e tyre nuk ishin Shi’itė nė kuptimin fetar tė fjalės, pyetja tjetėr qė na imponohet ėshtė: Ku ishin Shi’itėt e vėrtetė kur Imami i tyre u kėrkoi ndihmė atyre? A ishin ata vetėm njė grusht njerėzish, tė cilėt u shfaqėn nga Kufeja? Ėshtė e ēuditshme qė, ndėrsa ka njė ngurrim tė madh nga ana e Shi’itėve pėr tė pranuar dezertimn e Kufes si tė tyrin, ata janė fare krenarė dhe tė etshėm qė tė identifikohen me lėvizjen e Teuebun [Pendestarėve]. Fjalimet e mbajtura nė zanafillėn e lėvizjes sė Teuebun, dėshmojnė qartė se ata ishin njerėzit e njėjtė qė ftuan Huseinin dhe e braktisėn atė.5 Vetė emri i tyre ėshtė tregues i fajit tė tyre nė lidhje me kėtė. Orvatja e Shi’itėve pėr tė shfajėsuar vetveten nga krimi i braktisjes sė Huseinit, nė rastin mė tė mirė s’ėshtė veēse njė gjė e pėrēmuar.



    Kerbela s’do tė ishte akti i fundit tradhtar nga Shi’itėt kundėr familjes sė pejgamberit, salallahu alejhi ue selam. Gjashtėdhjetė vite mė vonė, nipi i Huseinit, domethėnė Zejd Ibn Ali Ibn Husein, udhėhoqi njė kryengritje kundėr sunduesit Umejjed, Hisham Ibn Abd el-Malik. Ai mori zotimin e bėsnikėrisė nga mbi 40 000 burra, 15 000 nga tė cilėt ishin pikėrisht nga Kufeja e njėjtė qė e patėn braktisur gjyshin e tij. Pak para se tė niste beteja, ata vendosėn nga teka e tyre qė tė pyesin pėr opinionin e tij lidhur me Ebu Bekrin dhe Umerin, radiallahu anhum. Zejdi u pėrgjigj: Asnjėherė s’kam dėgjuar ndonjė nga familja ime qė distancohej nga ata, dhe unė s’kam ē’tė them tjetėr pos tė mirės pėr ta. Tė mėrzitur nga pėrgjigja e tij, ata e braktisėn atė masovikisht, duke konsideruar qė imami i vėrtetė do tė mund tė ishte vetėm nipi i tij, Xhafer es-Sidik. Nga 40 000 burra, Zejdi mbeti me vetėm disa qindra njerėz. Me rastin e largimit tė dezertorėve, ai vėrejti: Kam frikė se vepruan me mua njėjtė sikur me Huseinin. Zejdi dhe ushtria e tij e vogėl luftuan trimėrisht deri nė vdekje. Kėshtu, tė mėrkurėn me 1 Sefer, 122H, njė anėtar tjetėr nga Ehlul-Bejt ra viktimė e tradhtisė sė Shi’itėve tė Kufes.6 Kėsaj here s’mund tė bėhet fjalė se a ishin Shi’itė apo jo ata qė e braktisėn atė.



    Fakti qė mijėra Shi’itė, tė cilėt e braktisėn Zejd Ibn Aliun, e shihnin Xhafer es-Sidikun si Imamin e vėrtetė tė tyre, tregon se ata pėrgjithėsisht ishin tė njėjtė sikur Ithna Esheri, apo pėrndryshe Shi’itėt Imamij apo Xhaferij tė sotshėm. Pėrse atėherė, nėse ka pasur aq shumė ndjekės fanatikė, Imam Xhaferi nuk u rebelua kundėr Umejjidėve apo Abasidėve? Pėrgjigja nė kėtė pyetje gjendet nė kallėzimin e dokumentuar nga Ebu Xhafer el-Kulejni nė punimin e tij el-Kafi, i cili gėzon status tė pakrahasueshėm midis koleksioneve tė hadithit tė Shi’itėve:



    “Sudejr es-Sejreri thotė: Hyra tek Ebu Abdullah dhe i thashė atij: Pasha Allahun, s’keni nevojė tė pėrmbaheni nga pėrdorimi i armėve. Ai pyeti: Pėrse jo? U pėrgjigja: Nga qė kini aq shumė partiakė, pėrkrahės [Shi’itė] dhe ndihmės. Pasha Allahun, po tė kishte Emir el-Mu’minin [Aliu] kaq shumė pėrkrahės, ndihmės, dhe partiakė sa ke ti, Tejmi [fisi i Ebu Bekrit] dhe Adij [fisi i Umerit] kurrė nuk do tė kishin bėrė plane kundėr tij. Ai pyeti: E sa do tė duhej tė ishin, Sudejr? Unė thashė: Njėqind mijė. Ai pyeti: Njėqind mijė? U pėrgjigja: Po, edhe dyqind mijė. Ai pyeti prapė: Dyqind mijė? U pėrgjigja: Po, edhe gjysmėn e botės. Ai heshti.



    Pastaj ai tha: A do tė na shoqėrosh deri nė Jenbu? Unė u pėrgjigja pozitivisht. Ai urdhėroi qė tė shalohen njė mushkė dhe njė gomar. Unė shpejt i hipa gomarit, por ai tha: Sudejr, a do tė mė lėsh mua ta ngas gomarin? Unė thashė: Mushka ėshtė mė e hijshme dhe mė e shkėlqyer. Por ai tha: Gomari ėshtė mė i rehatshėm pėr mua. Kėshtu qė unė zbrita. Ai i hipi gomarit, ndėrsa unė e mora mushkėn dhe u nisėm. Kur erdhi koha pėr namaz, ai tha: Zbrit, Sudejr. Do tė falemi. Mė pas ai vėrejti: Toka kėtu qenka e mbuluar me myshk. S’ėshtė e lejueshme qė tė falet namaz kėtu. Kėshtu vazhduam gjersa mbėrritėm te njė vend ku toka ishte e kuqe. Ai shikoi nė djaloshin qė po kulloste delet, dhe tha: Sudejr, pasha Allahun, po tė kisha aq Shi’itė sa ka dele kėtu, s'do tė pajtohesha qė tė mos pėrdor armėt. Ne pastaj zbritėm nga kafsha dhe falėm namazin. Kur e mbaruam, unė u ktheva prapa pėr t’i njehsuar delet. Aty ishin shtatėmbėdhjetė sish.”7



    Nga ky kallėzim mund tė shihet se tragjedia e Kerbelasė e mėsoi Xhafer es-Sidikun diēka lidhur me ata qė pohonin tė jenė ndjekės tė tij, me tė cilėn Shi’itėt e sotshėm ende nuk pranojnė tė pajtohen: qė nė provat dhe fatkeqėsitė e familjes sė pejgamberit, salallahu alejhi ue selam, roli i Shi’itėve ishte po aq i madh, nė mos mė i madh, sesa ai i armiqėve truporė tė tyre. Kerbela i pat mėsuar pėr paqėndrueshmėrinė dhe tradhtinė e atyre qė pohonin tė jenė Shi’itėt [pėrkrahėsit] e tyre. Mu pėr kėta ėshtė transmetuar nga imam Xhaferi tė ketė thėnė:



    “Askush nuk na urren mė shumė sesa ata qė pohojnė se na duan.”8



    Imam Xhaferi po ashtu transmetohet tė ketė thėnė:



    “Asnjė ajet nuk e ka shpallur Allahu nė lidhje me hipokritėt, veēse mund tė gjinden nė ata qė pohojnė Shi’izėm.”9



    Para Huseinit, vėllai i tij, Hasani, pat rėnė viktimė e tradhtisė sė Kufjanėve. Nė Librin e tij el-Ihtixhexh, autori i shquar Shi’it, Ebu Mensur et-Tebersi ka ruajtur thėnien vijuese tė Hasanit:



    “Pasha Allahun, mendoj qė Muauije do tė ishte mė i mirė pėr mua sesa kėta njerėz qė pohojnė se janė Shi’itėt [pėrkrahėsit] e mi.”10



    Kur Hasani pėrfundimisht u pezmatua me paqėndrueshmėrinė e tė ashtuquajturve Shi’itė [pėrkrahės] tė tij, ai vendosi tė bėjė paqe me Muauijen. Kur dikush e kundėrshtoi atė se po poshtėronte Shi’itėt me anė tė kėsaj marrėveshjeje me Muauijen, ai u pėrgjigj duke thėnė:



    “Pasha Allahun, unė nuk ia dorėzova pushtetin atij pėr arsye tjetėr veēse pėr faktin se s’munda tė gjej pėrkrahės. Po tė gjeja pėrkrahės, do ta luftoja atė ditė e natė gjersa tė kishte vendosur Allahu mes nesh. Por i njoh banorėt e Kufes. Kam pėrvojė me ta. Tė kėqinjtė nga ata s’mė duhen gjė. Ata s’kanė besnikėri e as ndershmėri nė fjalė apo vepėr. Ata janė tė pėrēarė. Ata pohojnė se zemrat e tyre janė me ne, por shpatat e tyre janė drejtuar kundėr nesh.”10



    Imam Musa el-Kazim, i biri i imam Xhaferit, dhe i shtati nga imamėt e supozuar tė Shi’itėve, i pėrshkruan ata me fjalėt nė vijim:



    “Po tė duhej qė vėrtet tė veēoja Shi’itėt e mi, s’do t’i gjeja ata veēse si pretendues. Po tė duhej t’i provoja ata, do t’i gjeja vetėm si femohues. Po t’i shqyrtoja me kujdes, do tė mbetesha me vetėm njė nė njė mijė. Po t’i shoshisja tėrėsisht, do tė mbetesha me vetėm njė grusht njerėzish besnikė. Tėrė kohėn ata kanė qenė ulur nė shilte duke thėnė: “Ne jemi Shi’itėt [pėrkrahėsit] e Aliut.”



    Nėse Ashura pėrkujtohet kėtyre ditėve si njė ditė e pėrpjekjes dhe sakrifikimit, le tė pėrkujtohet edhe si njė ditė e tradhtisė dhe braktisjes. Kur emrat e Jezid Ibn Muauijes, Ubejdullah Zijadit, Umer Ibn Sadit dhe Shamir Ibn Dhil Jeushenit pėrmenden dhe mallkohen, atėherė le tė mos e harrojmė edhe tradhtinė e Shi’itėve tė Kufes. Faqja e humbur ėshtė pranimi i fajėsisė sė vetė atyre, sė bashku me atė tė Ibn Zijadit, Jezidit dhe tė tjerėve, nė derdhjen e gjakut tė shenjtė tė Husein Ibn Ali, radiallahu anhuma.




    Referenca:



    Materiali historik kryesisht ėshtė marrė nga el-Bidaje uen-Nihaje tė Ibn Kethir. Burimi Shi’it, Mektel el-Husein nga Abd er-Rezak el-Musaui el-Mukerrem [botimi i pestė, botuar nga Mektebe Besirati, Kum, 1382] po ashtu ėshtė konsultuar.



    2. Shiko S.H.M. Xhafri, Origjina e Zhvillimit tė Hershėm tė Islamit Shi’it, f.198 [Ensaryan Publications, Kum]



    3. Shifra prej 80 000 vetash, e dhėnė nė disa burime Shi’ite, qartė ėshtė imagjinare. Veēas nga kundėrshtimi i burimeve historike tė besueshme, origjina e kėsaj nė ekzagjerimin emocional tė Shi’itėve ėshtė i vetėkuptueshėm.



    4. Xhafri, f.195



    5. Ibid, f.223



    6. Muhamed Ebu Zehre, Tarik el-Medhahib el-Islamije, f.613 [Dar el-Fikr el-Arabi, Kairo]



    7. Abdullah el-Mamekani, Mikbes el-Hidaje, vėll.2, f.414 [Mu Eseset Ehl el-Bejt li-Ihja et-Turath, Beirut 1991] duke cituar nga Rixhel el-Keshshi.



    8. Ibid. vėll.2, f.407



    9. Ebu Mensur et-Tebersi, el-Ihtixhexh, vėll.2, f.290-291 [Mu Esseset el-Alemi, Beirut, 1989]



    10. el-Kulejni, Reudet el-Kafi, vėll.8, f.288

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Lidhja midis Ēifutėve dhe Shiave

    [Njė vėshtrim mbi ngjashmėritė nė akijden e Shiave Rafidij me Ēifutėt dhe tė Krishterėt]1
    Nga Xhemal Ibn Furajhan el-Harithi






    Falėnderimi i takon vetėm Allahut dhe selami dhe salati qofshin mbi atė, pas tė cilit nuk ka profet tjetėr. E mė pas:




    Kėto janė shkurtimisht disa ēėshtje qė kanė tė bėjnė me akijden e Rafidave2 dhe ngjashmėrisė sė tyre me Ēifutėt dhe me tė Krishterėt, bashkė me thėniet e njerėzve tė dijes, tė cilėt janė tė mirinformuar rreth gjendjes sė tyre.




    Tė gėnjyerit ėshtė pjesė e fesė sė Shiave Rafidij:




    Tranmetohet nga ‘Asim Ibn Bahdele, i cili ka thėnė:"I thashė Hasenit, tė birit tė Aliut: “Shiat pretendojnė se Aliu do tė kthehet.” Ai tha: “Kanė gėnjyer kėta gėnjeshtarė. Sikur ta kishim ditur kėtė gjė, gratė e tij nuk do tė ishin martuar dhe ne nuk do ta kishim ndarė trashėgiminė e tij."3




    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije (v.728H), Allahu e mėshiroftė, ka thėnė:"Vėrtet, njerėzit qė kanė dije rreth teksteve, transmetimeve dhe zinxhirit tė transmetimit kanė rėnė nė njė mendje se Rafidat janė gėnjeshtarėt mė tė djallėzuar nga tė gjitha grupet e tjera. Gėnjeshtra ėshtė njė gjė e vjetėr mes tyre. Pėr kėtė arsye, Imamėt e Islamit e kanė kuptuar ndryshimin e tyre, nėpėrmjet tė gėnjyerit e vazhdueshėm."




    Ebu Hatim er-Razij (v.277H) ka thėnė: “E dėgjova Junus Ibn Abdul-‘Ala duke thėnė: Ash’hab Ibn Abdul-Azijz ka thėnė: Malik (v.179H) u pyet pėr Rafidat dhe ai tha: “Mos u flisni dhe mos transmetoni prej tyre, sepse ata gėnjejnė.” Dhe Ebu Hatim tha: Hermelah na transmetoi duke thėnė: E dėgjova Shafi’un (v.204H) duke thėnė: “Nuk kam parė ndonjė duke dėshmuar qė tė jetė i mė i keq sesa Rafidat.”

    Dhe Mu’mel Ibn Ihab ka thėnė: Dėgjova Jezid Ibn Harun (v.206H) duke thėnė: “Transmetimet e ēdo personi tė bidatit mund tė shkruhen, pėr sa kohė qė ai nuk thėrret pėr nė tė (pėr nė bidat), pėrveē Rafidave, sepse ata janė gėnjeshtarė."4





    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije ka thėnė gjithashtu: “Kurse Rafidat, bidati i tyre doli nga devijimi dhe kufri, dhe mbėshtetja mbi gėnjeshtrėn ėshtė shumė e pėrhapur mes tyre. Dhe ata e pohojnė vetė kėtė gjė kur thonė: Feja jonė ėshtė takije. Dhe ajo ėshtė kur njėri prej tyre thotė diēka me gjuhėn e tij, e cila ėshtė nė kundėrshtim me atė qė gjendet nė zemrėn e tij. Kjo ėshtė gėnjeshtėr dhe hipokrizi. Dhe ata pretendojnė bashkė me kėtė se ata janė besimtarėt, duke i pėrjashtuar nga Feja tė tjerėt qė nuk janė si ata. Dhe ata i pėrshkruajnė Sahabėt me kufr dhe me hipokrizi. Pėr shkak tė kėsaj, ata janė ashtu siē ėshtė thėnė: “Ajo mė akuzoi me sėmundjen qė e kishte vet dhe ia mbathi.”


    Prandaj, asgjė nuk ėshtė mė afėr hipokrizisė dhe kufrit nga ana e jashtme e sjelljes nė Islam sesa ata. Dhe nuk ka ndonjė grup tjetėr, brenda tė cilit tė gjenden kaq shumė qafira dhe munafikė sesa mund tė gjenden midis tyre. Dhe kjo duke patur parasysh ekstremistėt nga mesi i Nusejrive dhe qafirėt nga Ismailitė dhe tė ngjashmit si puna e tyre".5




    Dhe Ibn Tejmija ka thėnė gjithashtu: “Nuk ėshtė parė ndonjėherė ndonjė grup nga grupet e bidatit dhe dalaletit qė tė jetė kaq i poshtėr siē janė Rafidat, nė lidhje me gėnjimin ndaj tė Dėrguarit tė Allahut, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dhe ngarkimit atij diēka tė cilėn ai nuk e ka thėnė. Ata janė jashtėzakonisht tė poshtėr nė tė gėnjyer. Dhe nėse ka mes tyre nga ata qė nuk e dinė se ajo ėshtė gėnjeshtėr, atėherė ai (qė nuk e di) vuan nga injoranca e tejskajshme, sikurse ėshtė thėnė:




    Nėse nuk e dije, atėherė ėshtė fatkeqėsi,
    E nėse e dije, atėherė fatkeqėsia ėshtė mė e madhe."6


    Imam Shafi’ij ka thėnė: “Nuk kam parė mes pasuesve tė epsheve njerėz mė tė kėqij pėr shpifje sesa Rafidat."7




    Dhe Shejkhul-Islam Ibn tejmije ka thėnė: “Kurse sa pėr pretendimet e takijes dhe detyrimit, kėto janė shenjat dalluese tė medh’hebit sipas tyre, domethėnė, sipas Rafidave."8




    Pėrshkrimi qė i ka bėrė Profeti (sal-lAllahu alejhi ue sel-lem) kėtij grupi:




    Transmetohet nga Ibn Abbasi, radij-Allahu anhuma, i cili ka thėnė: “Isha me Profetin, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dhe Aliu ishte me tė. Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, tha: “O Ali! Do tė jetė nė Umetin tim njė popull qė do t’i kalojė kufijtė nė dashurinė pėr familjen time. Ata do tė kenė njė emėr ofendues, ata do tė quhen Rafida. Luftoji, sepse ata janė mushrikė."9





    Ahmed Ibn Junus ka thėnė: “Vėrtet, ne nuk e konsumojmė atė qė ėshtė therur nga njė Rafidij, sepse pėr mua ai ėshtė qafir."10




    Pėrse u quajtėn Rafida:




    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije ka thėnė: “Ata u quajtėn Rafida (refuzuesit) dhe u bėnė Rafida (refuzues), kur dolėn kundėr Zejd Ibn Ali Ibn Husen nė Kufa, gjatė kalifatit tė Hishamit. Shiat e pyetėn atė pėr Ebu Bekrin dhe pėr Umerin, kurse ai i respektoi ata, por njė grup mes tyre e refuzuan kėtė. Kėshtu qė ai tha: “Ju mė refuzuat, ju mė refuzuat!” Kėshtu, ata u quajtėn Rafida."11




    Sqarim nė lidhje me ligėsinė e Rafidave dhe armiqėsia e tyre kundėr Njerėzve mė tė mirė tė Allahut dhe mbėshtetja qė i japin ata mosbesimtarėve nga Ēifutėt dhe tė Krishterėt:




    Ka thėnė Shejkhul-Islam Ibn Tejmije, Allahu e mėshiroftė, nė librin e tij tė begatshėm “Minhaxhus-Sunne fij Nakd Kelamish-Shi’ah uel-Kaderije”: “Ka ardhur nė Sahihun e Muslimit nga A’isha, radij-Allahu anha, se, kur Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, ēohej pėr t’u falur natėn, thoshte: “O Allah! Zoti i Xhibrilit, Mika’ilit dhe Israfilit, Krijuesi i qiejve dhe tokės, i Gjithėdijshmi i Gajbit (tė Fshehtės) dhe tė dukshmes! Ti gjykon mes robėrve tė Tu pėr atė tė qė kanė mosmarrėveshje mes veti. Udhėzomė, me lejen Tėnde, tek ajo qė ėshtė e vėrteta, pėr tė cilėn ata kanė mosmarrėveshje. Vėrtet, Ti udhėzon atė qė do nė Rrugėn e Drejtė."12 Kėshtu, pra, kushdo qė devijon nga Rruga e Drejtė, do tė bėhet pasues i mendimit tė tij dhe asaj qė ia do nefsi atij.




    Ata janė tė mbytur nga injoranca dhe nga gjynahet, e tė mos pėrmendim kėtu Rafidat, sepse ata janė poseduesit mė tė mėdhenj tė epsheve, injorancės dhe gjynaheve. Ata i armiqėsojnė miqtė mė tė mirė tė Allahut tė Lartėsuar pas Profetėve, ata nga mesi i tė parėve tė hershėm, si Muhaxhirėt dhe Ensarėt dhe tė gjithė ata qė i pasuan kėta nė mirėsi, Allahu qoftė i kėnaqur me ta dhe qofshin ata tė kėnaqur me Allahun. Dhe ata formojnė aleanca me kufarėt dhe me munafikėt nga mesi i Ēifutėve dhe tė Krishterėve, dhe me mushrikėt dhe grupet e ateistėve, si puna e Nusejrive dhe Ismailive, e me tė tjerė prej grupeve tė humbura.




    Ke pėr ta kuptuar se sa herė qė dy kundėrshtarė nga Besimtarėt dhe mosbesimtarėt kanė konflikt nė lidhje me Zotin e tyre, dhe njerėzit janė nė mospajtim nė lidhje me atė qė kanė ardhur Profetėt, saqė ka mes tyre qė besojnė dhe ka mes tyre qė mohojnė, pavarėsisht nėse mospajtimi ėshtė nė lidhje me thėniet apo veprat, siē janė betejat qė ndodhėn mes Muslimanėve dhe Ehli-Kitabėve dhe mushrikėve, atėherė do t’i gjesh ata (Rafidat) ose shumicėn prej tyre duke i ndihmuar mushrikėt dhe Ehli-Kitabėt kundėr Muslimanėve, Njerėzit e Kur’anit.




    Po ashtu, njerėzit e kanė pėrjetuar kėtė gjė prej tyre nė mė tepėr se njė rast, siē ishte rasti kur ata i ndihmuan Turqit dhe njerėzit e tjerė kundėr njerėzve tė Islamit nė Khurasan, nė Irak, nė gadishullin Arabik, nė Sham e nė vende tė tjera. Dhe ata i ndihmuan tė Krishterėt kundėr Muslimanėve nė Sham, nė Egjipt dhe nė vend tė tjera, ku mes tyre pati pėrleshje. Dy nga incidentet mė tė mėdha ishin ato qė ndodhėn katėrqind dhe shtatėqind vjet pas ardhjes sė Islamit, kur Turqit kufarė mbėrritėn nė tokat Islame dhe vranė njė numėr Muslimanėsh, qė vetėm Zoti i njerėzimit e di se sa ishte numri i tyre. Ata (Rafidat) ishin njerėzit me armiqėsinė mė tė madhe kundėr Muslimanėve dhe nė pėrkrahjen e kufarėve. Po ashtu, ndihma e tyre pėr Ēifutėt ėshtė njė ēėshtje e mirėnjohur, aq sa njerėzit kanė filluar t’i konsiderojnė ata si gomarėt e Ēifutėve."13




    Si i ngjajnė Rafidat Ēifutėve dhe tė Krishterėve:




    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije vazhdon mė tej: “Pėr kėtė arsye, mes tyre (Rafidave) dhe Ēifutėve ka ngjashmėri nė ligėsi, nė ndjekjen e epsheve dhe nė sjelljet e tjera tė Ēifutėve. Dhe mes tyre (Rafidave) dhe tė Krishterėve ka ngjashmėri nė ekstremizėm, nė injorancė dhe nė sjelljet e tjera e tė Krishterėve. Ata u ngjajnė Ēifutėve nga njėra anė dhe u ngjajnė tė Krishterėve nga njė anė tjetėr, dhe njerėzit nuk kanė rreshtur sė pėrshkruari ata (Rafidat) me tė tilla cilėsi.




    Dhe mė i dituri rreth tyre nga njerėzit ėshtė esh-Sha’bij (v.103H) dhe Dijetarėt e Kufas. Vėrtet, transmetohet nga esh-Sha’bij se ai ka thėnė: “Nuk kam parė njerėz mė idiotė sesa Shiat. Nėse do tė ishin shpezė, do tė ishin huta14; nėse do tė ishin bagėti, ata do ishin qenė e gomarė. Pasha Allahu, sikur t’u kisha kėrkuar qė ta mbushnin kėtė shtėpi me ar, me qėllim qė tė shpifja pėr Aliun, ata do ta kishin bėrė kėtė. Pasha Allahun, unė kurrė nuk do tė shpif pėr tė.”




    Dhe Ebu Hafs Ibn Shahin transmetoi nė njė libėr tė vyer pėr Sunetin nga Malik Ibn Magul, i cili tha: esh-Sha’bij mė tha: “Po ju paralajmėroj kundėr tė devijuarve, dhe mė tė kėqijtė prej tyre janė Rafidat. Ata nuk hyjnė nė Islam nga shpresa apo nga frika, porse ata hyjnė nga urrejtja dhe nga gjynahet kundėr njerėzve tė Islamit. Vėrtet, Aliu, radij-Allahu anhu, i dogji ata nė zjarr dhe i dėboi nė toka tė ndryshme. Prej tyre ishte Abdullah Ibn Seba’, njė Ēifut prej Ēifutėve, i cili u dėbua nė njė vendkalim me hark dhe Abdullah Ibn Jessar, qė u dėbua pėr nė Detin Kaspik.




    Ajo qė dėshmon pėr kėtė ėshtė se sprova e Rafidave ėshtė njėsoj si sprova e Ēifutėve. Ēifutėt thonė se prijėsi nuk mund tė jetė askush, pėrveēse nga familja e Davudit alejhis-selam, dhe Rafidat thonė se Imamati nuk ėshtė i saktė, pėrveē nėse ai ėshtė nga pasardhėsit e Aliut, radij-Allahu anhu. Dhe Ēifutėt thonė se nuk ka Xhihad nė rrugė tė Allahut, derisa tė vijė Dexh-xhalli dhe njė shpatė tė zbresė nga qiejt, dhe Rafidat thonė se nuk ka Xhihad nė rrugė tė Allahut, derisa tė vijė Mehdiu dhe njė thirrės tė thėrrasė nga qiejt. Dhe Ēifutėt e vonojnė Namazin, derisa tė duken yjet. Po ashtu, Rafidat e vonojnė Akshamin, derisa tė duken yjet. Dhe ka ardhur nė hadith nga Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, se ai ka thėnė: “Umeti im nuk do tė pushojė sė qeni nė fitre (natyrshmėri), pėr aq kohė qė ata nuk do ta vonojnė Akshamin, derisa tė duken yjet."15




    Ēifutėt largohen pak nga Kibla dhe po kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Ēifutėt lėvizin para-mbrapa nė Namaz dhe po kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Ēifutėt i zgjasin rrobat e tyre nė Namaz dhe po kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Ēifutėt thonė se gratė nuk kanė idet16 dhe po kėshtu thonė edhe Rafidat. Ēifutėt e shtrembėrojnė Teuratin dhe po njėsoj Rafidat e shtrembėrojnė Kur’anin. Ēifutėt thonė se Allahu na ka obliguar pesėdhjetė Namaze dhe po kėshtu thonė edhe Rafidat. Ēifutėt nuk janė tė sinqertė, kur i pėrshėndetin Besimtarėt, dhe ata thonė es-samu alejkum, dhe sam ėshtė vdekja (domethėnė ata thonė vdekja qoftė mbi ty). Rafidat thonė tė njėjtėn gjė. Ēifutėt nuk e hanė peshkun mace… njėsoj edhe Rafidat nuk e hanė kėtė peshk. Ēifutėt nuk e pranojnė dhėnien mes’h mbi khufe (ēorape prej lėkure) dhe as Rafidat nuk e pranojnė kėtė. Ēifutėt e shpallin tė lejuar pasurinė e tė gjithė njerėzve dhe kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Vėrtet, Allahu na ka njoftuar pėr ta nė Kur'an kur thotė:


    “Ata thonė: “Nuk ėshtė turp e gabim pėr ne t’u marrim pasurinė analfabetėve.” Por ata flasin gėnjeshtėr ndaj Allahut duke qenė se e dinė.” [Ali-Imran, 3:75]


    Dhe Rafidat bėjnė tė njėjtėn gjė. Ēifutėt ulen nė Namaz me majat e kokave tė tyre dhe kėshtu veprojnė edhe Rafidat. Ēifutėt nuk ulen, derisa t’i lėkundin kokat e tyre para e mbrapa shumė herė, duke i ngjasuar rukusė, dhe po kėshtu veprojnė edhe Rafidat. Ēifutėt e urrejnė Xhibrilin alejhis-selam dhe thonė “Ai ėshtė armiku ynė mes Melaikeve.” Po ashtu, Rafidat thonė se Xhibrili tradhtoi, duke ia dhėnė shpalljen Muhamedit, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem.




    Rafidat pajtohen me tė Krishterėt nė njė karakteristikė, e cila ėshtė e veēantė tek tė Krishterėt: gratė e tyre nuk kanė kontratė martese, ata martohen me to pėrkohėsisht, vetėm pėr kėnaqėsi, dhe kėshtu bėjnė edhe Rafidat; ata martohen me mu’tah (martesė e pėrkohshme) dhe e shpallin atė tė lejuar.




    Ēifutėt dhe tė Krishterėt janė mė tė mirė se Rafidat nga njėri aspekt: Kur pyeten Ēifutėt: Kush janė njerėzit mė tė mirė nė fenė tuaj? Ata pėrgjigjen: Shokėt e Musait (alejhis-selam). Dhe kur pyeten tė Krishterėt: Kush janė njerėzit mė tė mirė nė fenė tuaj? Ata thonė: Dishepujt e Isait (alejhis-selam). Dhe kur pyeten Rafidat: Kush janė njerėzit mė tė kėqij nė fenė tuaj? Ata thonė: Shokėt e Muhamedit (sal-lAllahu alejhi ue sel-lem).




    Ata u urdhėruan qė tė kėrkojnė falje pėr ta ndėrsa ata i mallkuan. Kėshtu qė shpata do tė mbetet e ngritur kundėr tyre, deri nė Ditėn e Gjykimit. Asnjė flamur nuk ngrihet pėr ta, nuk do tė qėndrohet nė vend pėr ta, nuk do tė bashkohet fjala pėr ta dhe thirrjes sė tyre nuk i duhet pėrgjigjur. Thirrja e tyre ėshtė e pajustifikueshme, fjala e tyre ėshtė nė mospajtim tė ndėrsjellėt dhe tubimet e tyre janė tė ndara. Sa herė qė ata ndezin zjarrin pėr luftė, ai shuhet nga Allahu.




    Ebu ‘Asim Khashish Ibn Asram transmetoi nė librin e tij, dhe Ebu ‘Amr et-Talamanki transmetoi nėpėrmjet rrugės sė tij nė librin e tij qė flet pėr usulet (parimet bazė) se Ebu ‘Asim ka thėnė: Ahmed Ibn Muhamed dhe Abdul-Uarithu Ibn Ibrahim na njaftoi: Sindi Ibn Sulejman el-Farisi na njoftoi: Abdullah Ibn Xhafer er-Rakij na njoftoi: nga Abdu-Rrahman Ibn Malik Ibn Magul, nga babai i tij i cili ka thėnė: I thashė Amir esh-Sha’bij: “Pėrse i ke refuzuar kėta njerėz, pasi ti ke qenė mė parė prijės mes tyre?” Ai tha: “Pashė se ata i ndryshojnė kushtet pėr tė zėvendėsuar njė mangėsi."17




    Shirku sipas Rafidave i ngjan Shirkut tė Ēifutėve dhe tė Krishterėve:




    Ibn Tejmije, rahimehullah, ka thėnė: “Dhe Islami ngrihet mbi dy parime bazė: [1] se ne nuk adhurojmė askėnd tjetėr pėrveē Allahut; [2] dhe ne e adhurojmė Atė me ēdo gjė qė ka ligjėruar Ai, ne nuk e adhurojmė Atė me bidate.




    Tė Krishterėt i braktisėn kėto dy parime bazė dhe kėshtu bėnė edhe bidatēinjtė nga ky Umet, siē janė Rafidat e tė tjerė pėrveē tyre. Gjithashtu, tė Krishterėt pretendojnė se dishepujt qė e pasuan Mesian janė mė tė mirė se Ibrahimi dhe Musa (alejhimes-selam) dhe tė tjerėt, pėrveē dy prej nga Profetėt dhe Pejgamberėt, dhe ata pretendojnė se dishepujt janė tė dėrguarit, tė cilėt Allahu i lejoi qė tė flasin, sepse ata thonė se Mesia ėshtė Allahu dhe ata thonė, gjithashtu, se Mesia ėshtė biri i Allahut.


    Rafidat i bėjnė dymbėdhjetė imamėt mė tė mirė sesa selefėt nga mesi i Muhaxhirėve dhe Ensarėve. Dhe shumica e Rafidave thonė se ata (dymbėdhjetė imamėt) janė mė tė mirė sesa Profetėt, sepse ata besojnė se dymbėdhjetė imamėt janė tė hyjnizuar (ilahijat). Po ashtu, tė krishterėt besojnė tė njėjtėn gjė pėr Mesian.




    Tė Krishterėt thonė se Feja duhet tė sanksionohet/ tė miratohet nga priftėrinjtė dhe nga murgjit. Kėshtu qė ēdo gjė qė do tė konsiderohet e lejuar prej tyre, ėshtė e lejuar, dhe ēdo gjė qė ata do ta konsiderojnė tė ndaluar, ėshtė e ndaluar, dhe feja ėshtė ēdo gjė qė do tė ligjėrojnė ata. Dhe Rafidat pretendojnė se Feja duhet tė sanksionohet nga imamėt. Kėshtu qė ēdo gjė qė ata do ta konsiderojnė tė lejuar, ėshtė e lejuar, dhe Feja ėshtė ēdo gjė qė do tė ligjėrojnė ata.




    Kurse sa pėr ata qė hyjnė nė mendimet mė ekstreme tė Shiave, siē janė Ismailitė, ata qė thonė se udhėheqėsi dhe imamėt janė hyjnorė, dhe ata thonė se Muhamed Ibn Ismail e shfuqizoi Sheriatin e Muhamed Ibn Abdullahut (i Dėrguari i Allahut, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem), dhe tė tjera deklarata ekstreme mes Rafidave, atėherė kėta janė mė tė kėqijtė sesa shumica e kufarėve nga Ēifutėt, nga tė Krishterėt dhe nga mushrikėt. Dhe ata i atribuohen Shiave dhe kapen pas medh’hebit tė tyre.18




    Ekstremizmi i Shiave pėr Familjen e Profetit:




    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije, rahimehullah, ka thėnė: "Rafidat pretendojnė se janė dymbėdhjetė tė pagabueshėm nga gjithfarė gabimi dhe gjynahu. Dhe ata e konsiderojnė kėtė si pjesė themelore (usul) tė Fesė. Dhe dijetarėt ekstremistė mes tyre thonė se ueliu (miku i Allahut) ėshtė i ruajtur dhe Profeti ėshtė i pagabueshėm. Madje, edhe nėse shumė prej tyre nuk e thonė kėtė me gjuhėt e tyre, gjendja e tyre ėshtė si puna e atij qė beson se dijetari dhe ueliu janė tė pėrsosur, pa tė meta. Vėrtet, ata kanė kaluar nė tė tilla ekstreme pėr sa i pėrket dy grupeve (dijetarėve dhe eulijave – miqtė e Allahut), saqė disa prej tyre i kane dhėnė statusin apo pozitėn e Profetit, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dhe madje mė tė mirė se ai. Dhe sikur tė ishte ēėshtja qė ata tė shkonin mė tej, ata do t’u kishin dhėnė njėfarė hyjnizimi (ilahijat).




    Dhe e gjithė kjo ėshtė nga devijimi i xhahilijetit (kohėt e injorancės para-Islamike), i cili i ngjan devijimit tė tė Krishterėve, sepse tė Krishterėt i kalojnė kufijtė sa i pėrket Mesias, priftėrinjve dhe murgjve. Allahu i ka qortuar ashpėr pėr kėtė gjė nė Kur'an dhe e bėri kėtė njė mėsim pėr ne, qė tė mos ecim nė rrugėn e tyre. Pėr kėtė arsye, prijėsi i bijve tė Ademit (alejhis-selam) ka thėnė: “Mos mė lavdėroni mua ashtu sikurse tė Krishterėt e lavdėrojnė Isain, tė birin e Merjemes (alejhis-selam). Unė jam veē njė rob, kėshtu qė thoni: robi i Allahut dhe i Dėrguari i Tij."19 Fundi i fjalėve tė Ibn Tejmijes.20


    Kjo ėshtė njė pėrmbledhje e shkurtėr nga libri i cili do tė dalė sė shpejti, inshaAllah, qė do tė arrijė pėrafėrsisht pesėdhjetė faqe.




    Dhe salati dhe selami i Allahut qoftė mbi Profetin tonė Muhamed, mbi Familjen dhe mbi Shokėt e tij.





    Shkroi: Xhemal Ibn Furajhan el-Harithi
    21/11/1425H
    Burimi: SunnahPublishing.net
    Pėrktheu: Alban Malaj



    --------------------------------------------------------------------------------

    1.Pėrkthyer nga broshura “Akijdetur-Rafida” e Xhemal Ibn Furajhan el-Harithit.

    2.Rafida: Rafidat (Refuzuesit) janė njė sekt ekstremistėsh nga radhėt e Shiave, tė cilėt refuzuan Zejd Ibn Ali Ibnul-Husejn, pėr shkak tė mospranimit nga ana e tij qė tė poshtėronte Ebu Bekrin dhe Umerin, radij-Allahu anhuma. Ata u prishėn shumė shpejt nė akijde, nė moral dhe nė Fe, deri nė ditėt e sotshme ku pėrfaqėsues tė besimit tė tyre janė Shiat Ithna Ashrije tė Iranit. Prej besimeve tė kota qė kanė ata janė: shpallja e tė gjithė Sahabėve qafirė, pėrveē tre apo pesė prej tyre; besimi se imamėt e tyre kanė dije mbi Gajbin (tė shkuarėn, tė tashmen dhe tė ardhmen), e konsiderojnė imamatin si njė nga shtyllat themelore tė imanit dhe pretendojnė, gjithashtu, se Kur’ani nuk ėshtė i plotė. Shiko: Mekalatul-Islamijin (1/65), el-Fark bejnel-Firak (n. 21) tė Abdul-Kadir el-Bagdadit dhe Telbis-Iblis (fq. 94-100) tė Ibnul-Xheuzit.

    3.Xhejjid: Transmetuar nga el-Hejthemi nė Mexhme’uz-Zeua’id (2/10).

    4.Shiko Minhaxhus-Sunne (1/59-62) tė Ibn Tejmijes.


    5.Shiko Minhaxhus-Sunne (1/69) tė Ibn Tejmijes.

    6.Shiko Minhaxhus-Sunne (8/304) tė Ibn Tejmijes.

    7 Shiko Sherh Usulul-‘Itikad (8/1457) tė Lalika’it.


    8 Shiko Dar’ut-Ta’rudil-‘Akl uen-Nakl (7/28) tė Ibn Tejmijes.

    9 Hasen: transmetuar nga el-Hejthemi nė Mexhme’uz-Zeua’id (10/22). Shiko Dhilalul-Xhenne fij Takhrijxhis-Sunne (2/462) tė Imam Albanit.


    10 Shiko Sherh Usulul-‘Itikad (8/1459) tė Lalika’it.

    11 Shiko Minhaxhus-Sunne (2/96) dhe Daka’ikut-Tefsir (2/64) tė Ibn Tejmijes.

    12 Transmetuar nga Muslimi (n. 1289).

    13 Shiko Minhaxhus-Sunne (1/34) tė Ibn Tejmijes.

    14 Sh.p: huta janė disa shpendė tė mėdhenj, grabitqarė, qė nuk kanė pupla nė qafė dhe ushqehen me kėrma dhe me kufomat e kafshėve tė ngordhura.

    15 Sahijh: Transmetuar nga Ahmedi (n.15159) dhe Ibn Maxheh (n.681), dhe ėshtė saktėsuar nga Imam Albani nė Sahihul-Xhami’ (n.7285).

    16 Sh.p (Maz Kureshi): Ideti ėshtė periudha e pritjes, gjatė sė cilės gruaja nuk mund tė martohet prapė, pasi i ka vdekur burri apo ėshtė divorcuar.

    17 Shiko Minhaxhus-Sunne (1/15-34) tė Ibn Tejmijes.

    18 Shiko Dakaikut-Tefsir (2/151-152) dhe Minhaxhus-Sunne (1/481-482) tė Ibn Tejmijes.

    19 Transmetuar nga el-Bukhari (n.3189), Ahmedi (n.159) dhe Darimi (n.2665).

    20 Shiko Daka’ikut-Tefsir (2/223) dhe Mexhmu’ul-Fetaua (11/67) tė Ibn Tejmijes.

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    video-krimet e shijave pergjate historise


  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    - Studim i Nivelit Fillestar mbi Kutubizmin -

    Prezantim i Pėrgjithshėm rreth Normave Themelore tė Ideologjisė Kutbijine
    Burimi: SalafiPublications.Com
    Pėrktheu: Alban Malaj








    PĖRMBAJTJA:


    HYRJE NĖ KĖTĖ STUDIM
    TERMA DHE PĖRKUFIZIME
    PARIME TĖ RĖNDĖSISHME
    MĖSIMI I PARĖ: [A ĖSHTĖ KUTUBIZMI NJĖ PJELLĖ E IMAGJINATĖS]
    MĖSIMI I DYTĖ: [TĖ GJITHA SHOQĖRITĖ MUSLIMANE KANĖ DALĖ NGA ISLAMI DHE JANĖ RIKTHYER NĖ XHAHILIJET]
    MĖSIMI I TRETĖ: [KUSHTRIMI I KUTUBIZMIT – EL-HAKIMIJE]
    MĖSIMI I KATĖRT: [LĖSHIMI I NJĖ XHIHADI SHKATĖRRIMTAR KUNDRA SHOQĖRIVE MUSLIMANE]
    SHĖNIME PĖRMBYLLĖSE
    TEST PĖRFUNDIMTAR





    Imam el-Lalika’i (v.418 H) rahimehullah, ka thėnė:


    Ajo ēfarė ėshtė mė e obligueshme pėr njė Musliman: Dija mbi aspektet e besimit tė Fesė dhe ēfarė Allahu ka bėrė obligim pėr robėrit e Tij, pėrfshi kuptimin e Teuhijdit tė Tij dhe Cilėsive tė Tij, tė besosh nė tė Dėrguarin e Tij me argumente dhe bindje, tė arrish tek e gjitha kjo dhe tė kėrkosh dėshmi pėr to me argumente tė qarta. Dhe nga thėniet mė tė fuqishme dhe argumentet dhe kuptimet mė tė qarta ėshtė:


    [1] Libri i Allahut, e Vėrteta e Qartė
    [2] Pastaj Thėnia e tė Dėrguarit tė Allahut (sal-lAllahu alejhi ue sel-lem)
    [3] Dhe e Shokėve tė tij, tė zgjedhurit, tė devotshmit
    [4] Pastaj ajo mbi tė cilėn u pajtuan njėzėri Selefus-Salih
    [5] Pastaj kapja pas kėtyre dhe tė qėndrosh fort mbi to, deri nė Ditėn e Gjykimit
    [6] Pastaj tė largohesh nga bidatet dhe nga dėgjimi i tyre – nga ato gjėra qė i kanė shpikur njerėzit e devijuar e tė humbur…


    Sherh Usulul-I’tikad (1/9)









    Prezantimi i kėtij Studimi


    Tė gjitha falėnderimet janė pėr Allahun dhe salati dhe selami qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij, mbi familjen e tij dhe mbi kėdo qė ndjek udhėzimin e tij.


    E mė pas:


    Ky material ėshtė nga seritė e para studimore, qė ndihmojnė nė pasjen e njė ideje tė qartė pėr disa nga lėvizjet bashkėkohore tė Bidatit. “Studim i Nivelit Fillestar mbi Kutubizmin” vėshtron mendimin dhe ideologjinė e Sejid Kutbit dhe propagandimin e tij nga disa thirrės ‘reformistė’ tė ditėve tė sotshme. Dhe nė pėrfundim tė kėtij studimi ėshtė njė test i aftėsive, qė garanton se studentėt e kanė pėrvetėsuar plotėsisht lėndėn.


    Pėrpara se tė fillojmė, kėshillohet qė tė gjithė studentėt tė familjarizohen me termat dhe pėrkufizimet qė vijojnė, pėr t’u siguruar se ata janė pėrgatitur plotėsisht pėr ta pėrvetėsuar tekstin dhe lėndėn qė gjendet nė pėrmbajtjen e kėtij studimi.


    14 Shtator, 2000

    SalafiPublications.com





    Terma dhe Pėrkufizime





    [1] Kutubizmi: Mendimi dhe ideologjia e Sejid Kutbit, qė gjendet nė librat e tij mė popullorė, siē janė ‘Ma’alim fijt-Tarijk’ (Shenja nė Rrugė), Tefsiri i tij i Kur’anit 'Fi Dhilali Kur’an’ (Nėn Hijen e Kur’anit), ‘el-Adaletul-Ixhtima’ije’ (Drejtėsia Sociale) e tė tjerė.


    [2] Kutubijėt, Kutubijun: Sekti i njohur si ‘Kutubistėt’.


    [3] Kutubi, Kutubist: Personi qė i atribuohet mendimit dhe ideologjisė sė Kutubizmit. Ekzistojnė ekstreme tė ndryshme, sipas gradės dhe shtrirjes qė njė Kutubi e cilėson veten me mendimin dhe ideologjinė e Kutubizmit.


    [4] Hakimije: Njė term i shpikur nga Sejid Kutbi, qė pėrfaqėson sovranitetin e Allahut nė lidhje me ēėshtjen e nxjerrjes sė ligjeve. Sipas mendimit tė tij, kjo ėshtė esenca e kuptimit tė Dėshmisė “La ilahe il-lAllah.”


    [5] Uluhije: Ky term tregon tė drejtėn ekskluzive tė Allahut nė tė gjitha format e adhurimit dhe devotshmėrisė, qofshin ndjenja tė zemrės, thėnie tė gjuhės apo vepra tė gjymtyrėve. Sipas Kutubizmit, Hakimija ėshtė elementi mė i posaēėm e mė i veēantė i Uluhijes.


    [6] Xhahilije: Nga ana gjuhėsore do tė thotė Injorancė. Ky term pėrfaqėson epokėn para-Islamike dhe ėshtė sinonim i mosbesimit, idhujtarisė, prapambetjes dhe injorancės.


    [7] Hizbije: Partishmėri, grupim, fanatizėm partiak.


    [8] Teshrij’: Tė vendosėsh ligje.


    [9] Khauarixh: Sekti i parė qė doli nga Xhemati i Muslimanėve. Karakteristikat e tyre kryesore janė: shpallja qafirė tė Muslimanėve gjynahqarė, shpallja qafirė tė atyre qė nuk pajtohen me ta dhe rebelimi kundra prijėsve. Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, na ka informuar se ky sekt do tė vazhdojė tė ekzistojė nė ēdo gjeneratė, derisa ata tė luftojnė pėrkrah Dexhallit.


    [10] Murrxhi’a: Njė sekt qė nuk i konsideron veprat prej Imanit, kėshtu qė pretenduan se tė gjithė Muslimanėt, qofshin ata gjynahqarė apo tė devotshėm, e kanė Imanin e tyre njėsoj. Ata besonin, gjithashtu, se Imani nuk shtohet e nuk pakėsohet, porse ishte nė njė ekzistencė konstante.


    [11] Rafida: Ata qė i refuzojnė Shokėt e tė Dėrguarit tė Allahut, i shajnė dhe i mallkojnė ata.


    [12] Kaderitė: Ata qė mohuan kaderin (caktimin) e Allahut dhe pretenduan se kishte diēka nė ekzistencė qė kontrollohej nga e keqja. Pėr kėtė arsye, ata janė krahasuar me Mexhusitė.


    [13] Tekfir: Akti i shpalljes sė Muslimanit qafir, murted.


    [14] Istihlal: Tė shpallėsh diēka tė lejuar (hallall), kur Allahu e ka bėrė atė haram.







    Parime tė Rėndėsishme


    - Metodologjia e Profetėve nė Thirrjen pėr tek Allahu

    Tha Shejkh Salih el-Feuzan nė prezantimin e tij tė librit, qė ėshtė bėrė halė nė gurmazet e bidatēinjėve, “Metodologjia e Profetėve nė Thirrjen pėr tek Allahu” tė Shejkh Rabij’ Ibn Hadij el-Medkhalij:


    “Kėshtu qė, fillimisht, ai thėrret pėr korrigjimin e akijdes, duke urdhėruar qė krejt adhurimi tė bėhet i pastėr pėr Allahun, dhe ndalimin e shirkut. Pastaj, duke urdhėruar faljen e Namazit, dhėnien e Zekatit, dhe tė zbatohen detyrat e obliguara dhe tė shmangen ēėshtjet e ndaluara. Kjo ka qenė mėnyra e veprimit qė u ndoq nga tė gjithė Pejgamberėt, sikurse Allahu, mė i larti, thotė:


    “Ne dėrguam tek ēdo popull tė Dėrguar (duke i shpallur): Adhuroni vetėm Allahun (duke e bėrė adhurimin tė pastėr pėr Tė) dhe shmanguni Tagutit (ēdo gjėje qė adhurohet pėrkrah Allahut).” [en-Nahl, 36]


    “Dhe Ne nuk kemi dėrguar ndonjė Pejgamber para teje (O Muhamed) e qė tė mos i kemi shpallur atij (duke i thėnė): La ilahe il-la Ene (Nuk ka tė adhuruar tjetėr pėrveē Meje), kėshtu qė mė adhuroni Mua tė Vetėm (e asnjė tjetėr).” [el-Enbija, 25]


    Pėr mė tepėr, kur Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dėrgoi Mu’adhin nė Jemen, ai i tha atij: “Vėrtet, ti po shkon tek njė popull qė janė nga Njerėzit e Librit (Ehli-Kitabėt), kėshtu qė le tė jetė gjėja e parė nė tė cilėn do t’i thėrrasėsh dėshmia La ilahe il-lalAllah (nuk ka tė adhuruar tjetėr qė meriton adhurim pėrveē Allahut). Nėse ata e pranojnė kėtė, atėherė njoftoi se Allahu u ka bėrė obligim pesė namazet nė ēdo ditė e natė…”


    Pastaj nė rrugėn dhe metodėn e tij, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, ėshtė shembulli mė i mirė dhe metodologjia mė e pėrsosur dhe mė e pėrkryer – nė atė se ai, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, qėndroi nė Mekke pėr trembėdhjetė vjet, duke i thirrur njerėzit nė Teuhijd dhe duke i ndaluar ata nga Shirku, pėrpara se t’i urdhėronte me Namaz, me Zekat, me Agjėrim dhe me Haxh, dhe pėrpara se t’ua ndalonte kamatėn, vjedhjen dhe vrasjen.” [Menhexhul-Enbija fid-Da’ue Il-lAllah, fq.12]



    - Metodologjia e Grupeve tė Bidatit nė Thirrjen pėr tek Allahu

    Tha Shejkh Salih el-Feuzan: “Kėshtu qė daueti i cilitdo qė nuk ėshtė ndėrtuar mbi kėto themele dhe menhexhi (metodologjia) e tė cilit nuk ėshtė menhexhi i Pejgamberėve, atėherė ajo do tė jetė e pashpresė dhe do tė dėshtojė, dhe do tė jetė rraskapitje pa dobi nė tė. Argumenti mė i qartė pėr kėtė janė kėto Xhematet (Grupet) e ditėve tė sotshme, tė cilėt vendosin njė menhexh dhe program pėr vetėt e tyre dhe da'uen e tyre, e cila ėshtė e ndryshme nga metodologjia e Pejgamberėve. Kėto grupe e kanė lėnė pas dore rėndėsinė e Akijdes (Besimi i saktė) – pėrveē njė pakice prej tyre – dhe, nė vend tė kėsaj, ata thėrrasin pėr ndreqjen e ēėshtjeve anėsore. Kėshtu, njė grup thėrret pėr ndreqjen e prijėsve dhe politikave, dhe kėrkon vendosjen e masave ndėshkimore (hudud) dhe zbatimin e Sheriatit (Ligji Islam) nė gjykimin mes njerėzve. Kjo vėrtet qė ėshtė diēka mjaft e rėndėsishme, porse kjo nuk ėshtė mė e rėndėsishmja, sepse si mundet dikush tė kėrkojė tė vendosė e tė zbatojė gjykimin e Allahut mbi hajdutin dhe zinaqarin, pėrpara se tė kėrkojė vendosjen dhe zbatimin e gjykimit tė Allahut mbi mushrikun, i cili adhuron tė tjerė pėrkrah Allahut. Si mund tė kėrkojmė qė tė zbatohet gjykimi i Allahut mbi dy njerėz qė debatojnė pėr njė dele apo deve, pėrpara se tė kėrkojmė qė gjykimi i Allahut tė zbatohet mbi ata qė adhurojnė idhujt dhe varret, dhe mbi ata qė mohojnė apo qė kanė besime tė devijuara rreth Emrave dhe Cilėsive, duke i zhveshur nga kuptimi i tyre i vėrtetė apo duke i shtrembėruar ato. A nuk janė kėta njerėz kriminelėt mė tė mėdhenj kundra njerėzimit, duke pasur parasysh qė shirku dhe mohimi i Emrave dhe Cilėsive tė Allahut janė krime kundra Krijuesit, Ai i Cili ėshtė i pastėr nga ēdo mangėsi, ndėrsa e drejta e Krijuesit vjen pėrpara tė drejtave tė krijesave.”


    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije (v. 728 H) thotė nė librin e tij el-Istikame (1/466): “Kėto gjynahe, bashkė me njė Teuhijd tė saktė, janė mė mirė se njė Teuhijd i prishur pa kėto gjynahe.”


    Pastaj njė tjetėr Xhemat (grup) futet nė da'ue, por metodologjia e tyre, po ashtu, nuk ėshtė nė pėrputhje me metodologjinė e Pejgamberėve. Ata nuk i japin rėndėsi Akijdes sė saktė, porse u japin rėndėsi disa akteve tė adhurimit dhe bėjnė dhikr sipas rrugės sė Sufistėve. Ata pėrqendrohen nė daljen jashtė (khuruxh) dhe udhėtimin nėpėr tokė, dhe ajo ēfarė ėshtė e rėndėsishme pėr ta ėshtė tė arrijnė t’i tėrheqin njerėzit qė t’u bashkohen atyre, pa dashur t’ia dinė pėr Akijden e tyre. Dhe tė gjitha kėto janė rrugė tė rinuara, duke i marrė si pikėnisje tė tyre ēėshtje tė cilat ishin lėnė tė fundit nė thirrjen e Pejgamberėve. Kjo ėshtė njėsoj sikurse shembulli me atė, i cili kėrkon tė kurojė njė trup qė i ėshtė prerė koka, sepse vendi i Akijdes nė fe ėshtė si koka nė lidhje me trupin.


    Prandaj, ėshtė e domosdoshme pėr kėto grupe qė t’i korrigjojnė konceptet dhe kuptimet e tyre, duke u kthyer pas tek Libri (Kur’ani) dhe Suneti, me qėllim qė tė njohin metodologjinė e Pejgamberėve nė thirrjen pėr tek Allahu. Sepse, me tė vėrtetė, Allahu, Ai i Cili ėshtė i pastėr nga ēdo mangėsi, lajmėroi se gjykimi i saktė dhe pavarėsia, qė janė pjesa qendrore e thirrjes sė xhemateve tė mėparshme qė i pėrmendėm, nuk mund tė arrihen, pėrveē se me korrigjimin e Akijdes, nė mėnyrė qė i tėrė adhurimi tė jetė vetėm pėr Allahun dhe adhurimi i ēdo gjėje tjetėr tė braktiset. Allahu, mė i larti, thotė:


    “Allahu u ka premtuar atyre nga mesi juaj qė besojnė dhe qė punojnė mirėsi e drejtėsi se Ai, patjetėr, do t’u sigurojė atyre vazhdimėsinė (e fuqisė sė tashme tė udhėheqėsve) nė tokė, ashtu siē ua siguroi Ai kėtė atyre pėrpara tyre dhe se Ai do t’u sigurojė fuqinė pėr tė zbatuar e pėrmbushur fenė e tyre, atė tė cilėn Ai e ka zgjedhur pėr ta (Islamin). Dhe padyshim qė Ai do t’u japė atyre nė shkėmbim siguri e ruajtje pas frikės sė tyre, (me kusht qė) kėta besimtarė tė mė adhurojnė vetėm Mua dhe tė mos bashkojnė gjė tjetėr (nė adhurim) me Mua. Por, kushdo qė nuk beson pas kėsaj, kėta janė fasikunė (kryeneēė, tė pabindur ndaj Allahut, tė prishur, tė ligj).” [en-Nur, 55]


    Pra, kėta njerėz kėrkojnė tė vendosin Shtetin Islam, para se t’i pastrojnė tokat nga besimet idhujtare, tė cilat marrin formėn e adhurimit tė tė vdekurit, pėrkushtimit ndaj varreve, saqė nuk bėn dallim nga adhurimi i Latit dhe Uzas dhe tė tretit tė tyre, Menati, madje ėshtė akoma mė keq. Pra, ata po pėrpiqen pėr atė qė ėshtė e pamundur:


    Dhe kushdo qė kėrkon madhėshtinė pa mund e pa pėrpjekje

    Do ta harxhojė jetėn e tij duke kėrkuar diēka tė pamundshme.


    Vėrtet, vendosja dhe zbatimi i Sheriatit dhe ligjeve ndėshkimore (hudud), si dhe vendosja e Shtetit Islam, mėnjanimi i ēdo gjėje qė ėshtė e ndaluar dhe arritja e ēdo gjėje qė ėshtė e obliguar, tė gjitha kėto janė prej tė drejtave tė Teuhijdit dhe ēėshtje tė cilat e pėrsosin atė dhe vijnė pas tij. Kėshtu qė si mund t’u kushtojmė vėmendje asaj qė ėshtė anėsore, ndėrkohė qė lėmė pas dore atė qė ėshtė e njė rėndėsie parėsore?” [Menhexhul-Enbija fi-Daue il-lAllah, fq.14]



    - Prishja e Pushtetarėve dhe e Gjykimit ėshtė Diēka e Vjetėr

    I Dėrguari i Allahut, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: “Hallkat e Islamit do tė shkatėrrohen njė e nga njė dhe sa herė qė njėra prej tyre shkatėrrohet, njerėzit do tė kapen fortė tek ajo qė vjen pas saj. E para qė do tė shkatėrrohet ėshtė gjykimi (el-Hukm) dhe e fundit prej tyre do tė jetė namazi.” [Imam Ahmedi (5/251), Ibn Hibbani (6715) me njė zinxhir tė mirė transmetimi.]


    Dhe Ibn Hibbani e ka sjellė kėtė hadith nė kapitullin me titull: “Pėrmendja e transmetimeve se thyerja e parė e hallkave tė Islamit qė do shfaqet nė drejtim tė prijėsve (Umera) ėshtė prishja e gjykimit dhe e udhėheqėsve". (Fesadul-hukm uel-hukam).”


    Dhe nuk gjejmė nė shembullin e Selefėve ndonjė metodologji qė i ngjason metodologjisė sė grupit tė pėrmendur mė lart, (metodologjisė sė) atyre qė thėrrasin pėr vendosjen e ligjit tė Allahut dhe gjykimit e Tij nėpėrmjet hizbijes (grupimit dhe partishmėrisė sė urryer) dhe kundėrshtimin e metodologjisė sė Profetėve.



    - Tirania dhe Mungesa e Ligjit tė Sheriatit ėshtė Ndėshkim nga Allahu


    El-Hasen el-Basri (v. 110 H) ka thėnė: “Nė tė vėrtetė Haxhaxhi ėshtė ndėshkimi i Allahut, kėshtu qė mos e zmbrapsni ndėshkimin e Allahut me duart tuaja, por duhet tė nėnshtroheni dhe tė bindeni, sepse Allahu i lartėsuar thotė:


    “Ne i mbėrthyem ata me ndėshkim, por ata nuk iu pėrulėn Zotit tė tyre dhe as nuk iu lutėn Atij me pėrulje.” [el-Mu’minun, 76]


    Ibn Sa’d rrėfen nė librin e tij Tabakatul-Kubra (7/163-165): “Njė grup Muslimanėsh erdhėn tek el-Hasen el-Basri tė kėrkonin njė fetva pėr t’u rebeluar kundėr Haxhaxhit. Ata thanė:


    “O Ebu Se’id! Ēfarė thua ti pėr luftimin e kėtij tirani qė ka derdhur gjakun dhe ka marrė pasuritė padrejtėsisht dhe ka bėrė kėtė e atė?”


    el-Hasen el-Basri tha: “Unė mendoj se ai nuk duhet luftuar. Nėse ky ėshtė ndėshkim nga Allahu, atėherė ju nuk do tė jeni tė aftė qė ta largoni atė me shpatat tuaja. Nėse kjo ėshtė njė sprovė nga Allahu, atėherė bėhuni tė durueshėm, derisa tė vijė vendimi i Allahut, dhe Ai ėshtė mė i miri i gjykatėsve.”


    Ata u larguan nga el-Haseni dhe nuk u pajtuan me tė dhe u rebeluan kundėr Haxhaxhit, kėshtu qė Haxhaxhi i vrau ata qė tė gjithė.

    El-Haseni thoshte: “Nėse njerėzit do tė kishin durim, kur sprovohen nga sunduesit e tyre tė padrejtė, nuk do tė zgjasė shumė para se Allahu t’u japi atyre njė rrugėdalje. Megjithatė, ata gjithmonė nxitojnė pėr tek shpatat e tyre, kėshtu qė lihen ata me shpatat e tyre. Pasha Allahun! Qoftė edhe pėr njė ditė tė vetme, ata nuk kanė sjellė ndonjė mirėsi.”


    Selefėt e konsideronin Haxhaxhin si ndėshkim nga Allahu, pėr shkak tė gjynaheve dhe mosbindjes sė tyre, kurse sa pėr sot, ėshtė njė fatkeqėsi e tejskajshme qė grupe tė ndryshme, qė kanė vendosur metodologji tė cilat janė nė kundėrshtim me metodologjinė e Pejgamberėve, janė tė verbėr nė ekzistencėn e tyre nė kėtė Umet, pėr atė qė ėshtė mė e keqe se thjesht gjynahet dhe mosbindja, e cila sjell mjerim nė kėtė jetė dhe nė jetėn e Pėrtejme: Shirku ndaj Zotit tė botėve. Pastaj, ata qahen pėr kurthet dhe planet e tė pafeve dhe pėr “Rendin e Ri Botėror”.


    A mos u kanė shpėtuar dijes sė kėtyre grupeve varret dhe tyrbet e Egjiptit, nė tė cilat njerėzit grumbullohen dhe kėrkojnė ndihmė, furnizim dhe mbrojtje? Ato tė Husejnit, Bedeuiut, Dusukit, Zejnebes, Sinxharit e tė tjerėve? E si ėshtė puna e atyre tė Pakistanit, Indisė, Indonezisė, Omanit, Jemenit, Sirisė, Jordanisė, Afganistanit, Palestinės, Marokut, Algjerisė, Malajzisė…?


    Pėrkundrazi, aktivistėt janė plotėsisht tė vetėdijshėm pėr kėto ēėshtje, por, pėr shkak se kanė programet e tyre politike, ata janė tė verbėr pėr kuptimin e metodologjisė sė vėrtetė tė Profetėve nė thirrjen pėr tek Allahu, metodologjia e logjikės dhe e urtėsisė.


    - Kryengritja pėr Largimin e Tiranisė Sjell mė tepėr sherr dhe Dėm mbi umetin


    Ibnul-Kajim, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Kjo ėshtė njė temė madhėshtore, qė pėrmban shumė dobi dhe, pėr shkak tė injorancės ndaj kėsaj teme, njė keqkuptim i madh ka rėnė mbi Sheriatin…” deri aty ku ai thotė, pasi pėrmendi se parimi bazė i Sheriatit ngrihet mbi mirėqenien dhe dobitė e njerėzve: “…Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, vendosi pėr umetin e tij obligimin e refuzimit tė sė keqes, nė mėnyrė qė me refuzimin e saj tė arrihet mirėsia qė e do Allahu dhe i Dėrguari i Tij. Dhe kur refuzimi i sė keqes tė ēon nė atė qė ėshtė akoma mė e keqe dhe mė e urryer nga Allahu dhe i Dėrguari i Tij, atėherė nuk lejohet qė tė refuzohet ajo (e keqja), edhe nėse Allahu i urren dhe nuk i pėlqen ata qė e punojnė atė (tė keqen). Dhe kjo ėshtė sikurse refuzimi (inkar) kundėr mbretėrve dhe pushtetarėve, duke dalė kundra atyre (me armė etj, duke i luftuar), sepse vėrtet kjo ėshtė baza dhe themeli i ēdo sherri dhe ēdo fineje, deri nė ditėn e fundit (deri kur tė vijė Kijameti). Dhe Sahabėt kėrkuan leje nga i Dėrguari i Allahut, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, pėr t’i vrarė prijėsit (Umera) qė e vonojnė namazin nga koha e tij e caktuar, duke i thėnė: “A mos t’i vrasim ata?” Kėshtu qė ai tha: “Jo, pėr sa kohė qė ata e falin namazin”, dhe ai gjithashtu tha: “Kushdo qė shikon diēka tė cilėn e urren tek prijėsi i tij (emir), atėherė le tė bėjė durim e tė mos e heqė dorėn e tij nga bindja ndaj prijėsit.”


    Dhe kushdo qė reflekton mbi fitnet e mėdha dhe tė vogla qė i kanė rėnė Islamit, atėherė do tė shohė se ato kanė ardhur si pasojė e neglizhencės dhe nėpėrkėmbjen e kėtij parimi, dhe mospasja e durimit kur dėshmohet e keqja. Kėshtu qė ai kėrkon t’i japė fund asaj dhe, si pasojė, sillet njė e keqe akoma mė e madhe. Dhe i Dėrguari, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, pa tė kėqijat mė tė mėdha nė Mekke dhe ai nuk qe i aftė t’i ndryshonte ato. Nė fakt, edhe kur Allahu e hapi Mekken pėr Muslimanėt dhe kur ajo u bė Darul-Islam (Toka e Islamit), ai ishte i vendosur qė ta ndryshonte Kaben dhe ta kthente atė nė themelet ku e kishte ndėrtuar Ibrahimi (alejhis-selam), por, edhe pse e kishte mundėsinė pėr ta bėrė kėtė, ai u tėrhoq nga kjo, nga frika se mos diēka mė e madhe se kjo mund tė ndodhte, pėr shkak tė padurimit tė Kurejshėve, sepse ata ishin tė rinj nė Islam dhe sapo e kishin lėnė mosbesimin. Dhe, pėr kėtė arsye, ai nuk dha leje qė tė rebeloheshin kundra prijėsve (Umera’) me pėrdorimin e forcės, pėr shkak tė pasojave mė tė mėdha qė do tė vijnė mė pas …” [Ibnul-Kajjim nė I’lamul-Mu-uaki’ijn an Rabil-Alemijn].


    Shejkhu, Imami, Abdul-Latijf bin Abdu-Rrahman bin Hasen Alush-Shejkh, Allahu i mėshiroftė ata tė gjithė, ka thėnė fjalė tė fuqishme, tė cilat i heqin dyshimet ēoroditėse nė kėtė temė dhe qė e refuzojnė atė qė i pėrhap kėto dyshime mes injorantėve: “…Dhe ata njerėz – ata qė janė nė sprovim – nuk e dinė se, me pėrjashtim tė Umer bin Abdul-Azijzit dhe cilindo nga Beni Umejėt qė dėshiroi Allahu, ndodhėn fatkeqėsi tė mėdha, paturpėsi dhe ngritje e armėve (kundra njerėzve) dhe shkatėrrim nga ata qė ishin nė krye tė njerėzve tė Islamit (wul-lat), qė nga koha e Jezid bin Mu’auijes (e deri mė tash). Por, bashkė me kėtė, qėndrimi dhe sjellja e dijetarėve tė shquar dhe prijėsve tė fuqishėm me pushtetarėt ėshtė e mirėnjohur dhe e famshme – ata nuk hoqėn dorė nga bindja nė veprat e urdhėruara dhe detyrat e obliguara tė Islamit, pėr tė cilat ka urdhėruar Allahu dhe i Dėrguari i Tij.


    Dhe unė po ju jap njė shembull, atė tė Haxhaxh bin Jusuf eth-Thekafij, dhe ēėshtja e tij dihet mjaft mirė nė umet, atė tė tiranisė, shtypjes, tejkalimit nė derdhjen e gjakut (tė Muslimanėve), pėrdhosjen e tė Shenjtave tė Allahut, vrasjes sė tė gjithėve atyre njerėzve mė tė shquar tė Umetit, siē ishte Se’id bin Xhubejri; rrethimit tė Ibnu-Zubejrit, edhe pse ai kishte kėrkuar strehim nė Haram (Mekke), dhe bėrjes sė lejuar atė qė ishte e shenjtė (e ndaluar), vrasjes e Ibnu-Zubejrit, edhe pse Ibnu-Zubejri ia kishte dhėnė besėn e bindjes atij dhe njerėzit e Mekkes, Medines, Jemenit dhe pjesa mė e madhe i Irakut ia kishin dhėnė besėn e aleancės atij (Ibnu-Zubejrit), kurse Haxhaxhi ishte veē zėvendėsi i Meruanit, e mė pas i djalit tė tij Abdul-Melik dhe askush nga khalifet (e mėparshėm) nuk i dhanė Meruanit besėn dhe asnjė nga njerėzit me influencė, me pushtet, nuk ia dhanė besėn atij pėr aleancė. Dhe bashkė me tė gjitha kėto, asnjė nga Njerėzit e Dijes nuk ngurroi t’i bindej nė atė qė ishte e lejuar bindja ndaj tij, nė shtyllat e Islamit dhe obligimeve tė tij.


    Ibn Umeri dhe kushdo qė ishte nga Sahabėt e tė Dėrguarit tė Allahut, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, qė e takuan Haxhaxhin, ata kurrė nuk iu kundėrvunė dhe nuk e ndaluan bindjen ndaj tij nė atė me tė cilėn forcohet Islami dhe plotėsohet Imani. Dhe e njėjta gjė ishte edhe me ata nga mesi i tabi’inėve, qė ishin nė kohėn e Haxhaxhit, siē ishte Ibnul-Musejjib, Hasen el-Basri, Ibn Sirrijn, Ibrahim et-Tejmi dhe ata prijės tė umetit qė ishin si puna e tyre.


    Dhe ēėshtja vazhdoi kėshtu mes dijetarėve qė i prinin metit: ata urdhėronin pėr bindje ndaj Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij dhe bėnė xhihad nė rrugėn e Tij, bashkė me ēdo prijės (imam), qoftė ai i drejtė apo gjynahqar, siē dihet mjaft mirė nga librat e parimeve themelore dhe besimeve tė fesė.


    Dhe, po ashtu, Benul-Abbasėt (Abasidėt), ata i pushtuan tokat e Muslimanėve forcėrisht me shpatė, dhe asnjė nga Njerėzit e Dijes dhe Fesė nuk i ndihmoi ata nė kėtė. Ata vranė turma tė tėra njerėzish dhe shumė nga Beni Umejet (Emevitėt), prijėsit e tyre dhe zėvendėsit e tyre. Dhe ata vranė Ibn Hubejrin, emirin e Irakut, dhe vranė, po ashtu, Meruanin, kalifin (ėshtė transmetuar se gjakatarėt vranė rreth tetėdhjetė njerėz nga Beni Umejet nė njė ditė tė vetme), pastaj shtruan mbulesat e tyre mbi kufomat e tyre dhe u ulėn sipėr tyre, pastaj kėrkuan tė hanė e tė pinė.


    Por, me gjithė kėto sjellje tė dijetarėve udhėheqės, siē ishte el-Euza’ij, Malik, el-Lejth Ibn Sa’d, ‘Ata bin Ebij Rabah, me kėta mbretėr, nuk ėshtė e paditur pėr atė qė ka njė pjesė tė dijes dhe tė tė kuptuarit (fik’h). Dhe brezi tjetėr i Njerėzve tė Dijes, siē ishte Ahmed bin Hanbel, Muhamed bin Isma’il, Muhamed bin Idris, Ahmed bin Nuh, Is’hak bin Rahauejh dhe vėllezėrit e tyre… ndodhėn nė kohėn e tyre ato ēfarė ndodhėn nga mbretėrit e bidateve tė mėdha dhe mohimi i Sifateve (Cilėsive tė Allahut) dhe ata u thirrėn qė t’i pohonin kėto gjėra (kėto bidate) dhe u sprovuan nga ata (nga mbretėrit), dhe kushdo qė nuk i pohoi ato, u vra, sikurse u vra Ahmed bin Nasr. Por, bashkė me gjithė kėto, nuk dihet qė qoftė edhe njėri prej tyre ta ketė ngritur dorėn kundėr bindjes (ndaj kėtyre mbretėrve) dhe qė ta ketė parė tė pėrshtatshme sulmimin e tyre…” [Ed-Durarus-Sunije fil-Exhuibetun-Nexhdije (7/177-178)]


    Dhe, pasi t’i kesh kuptuar kėto parime tė rėndėsishme, o ti kėrkues i hakut, atėherė vazhdo mė tej me studimin e mėsimeve themelore tė Kutubizmit…






    Mėsimi i Parė: A ėshtė Kutubizmi njė Pjellė e Imagjinatės?


    Teksti:


    Ka thėnė Salah es-Sauij: “Sa pėr Kutubijunėt, atėherė metodologjia e tyre (menhexhi i tyre) ėshtė i bazuar, nė radhė tė parė, mbi ēėshtjen e ligjvėnies (teshrij’), duke shpjeguar lidhjen e tij me themelin e fesė dhe duke shpjeguar njė sėrė mangėsish qė i kanė zėnė strukturat ligjore nė shoqėrinė tonė bashkėkohore, qė e anulojnė kontratėn e Islamit dhe e shkatėrrojnė qė nė themel Teuhijdin. Dihet, gjithashtu, se librat qė pėrfaqėsojnė kėtė orientim tė veēantė dhe tė cilėt pėrshkruajnė metodologjinė e tyre janė librat e mėsuesit Sejid Kutb – Allahu pastė mėshirė pėr tė – nė fushėn e da'ues dhe fjalimit publik.”


    Burimi: Meda Sher’ijetil-Intima ilel-Ahzab uel-Xhem’atul-Islamije (fq. 171).


    Shpjegim dhe Komente:


    [1] Nė tekstin e mėsipėrm ėshtė pohimi – nga njėri prej atyre, qė e cilėson veten me metodologjinė dhe mėsimet Kutubiste – se sekti qė njihet si Kutubizmi ėshtė njė realitet i prekshėm, i qartė, dhe nuk ėshtė thjesht pjellė e imagjinatės. Ky ėshtė njė refuzim ndaj partizanėve Kutubista tė mirėnjohur tė Perėndimit, si Ali Timimi dhe Idris Palmer, tė cilėt janė pėrpjekur mė kot nė vitet qė kanė kaluar, pėr ta mohuar ekzistencėn e tyre dhe duke pretenduar se termi ‘Kutubistat’ qe shpikur nga Ehli-Suneti si mashtrim pėr tė mashtruar masat, ndonėse mohimi i tyre nga ana e jashtme, nė tė vėrtetė, ishte njė pėrpjekje e dėshtuar pėr tė fshehur burimin e vėrtetė tė mėsimeve tė tyre.


    [2] Teksti i mėsipėrm vėrteton, gjithashtu, se Kutubistat kanė njė ‘menhexh’ (metodologji) tė veēantė, e cila ėshtė e bazuar rreth koncepteve tė ligjvėnies (teshrij’).


    [3] Pėr shkak tė theksimit tė madh qė i ėshtė dhėnė ēėshtjes sė ligjvėnies, slogani dhe motoja e kėtij sekti ėshtė ‘el-Hakimije’ dhe, pėr shkak tė ekzagjerimit tė madh qė ėshtė bėrė nė kėtė ēėshtje (e cila ėshtė kufizuar vetėm te Pushtetarėt dhe Gjykimi), krejt shoqėritė dhe shtetet e Muslimanėve janė shpallur tė dalė nga feja. Sepse mėsimet filozofike tė Kutubizmit janė tė plasaritura nė fushėn e ligjvėnies (teshrij’), e anulojnė marrėveshjen e Islamit dhe e shkatėrrojnė themelin e Teuhijdit. Kjo ėshtė baza e ‘daues’ sė kėtij sekti dhe kjo ėshtė gjithashtu baza pėr tekfirin e tyre kundra shoqėrive dhe shteteve tė Muslimanėve.


    [4] Kėshtu qė, sipas filozofisė sė Kutubit, tė gjitha shoqėritė Muslimane bashkėkohore kanė dalė nga Islami dhe janė kthyer nė ‘Xhahilijetin’ e dikurshėm, pėrpara ardhjes sė Islamit. Prandaj, gjejmė deklarata nga ata si puna e Sejid Kutbit se qė tė gjitha shoqėritė moderne janė nė fakt ato tė Xhahilijetit dhe, po ashtu, nga vėllai i tij, Muhamed Kutb, se qė tė gjithė Muslimanėt nė faqen e tokės sot duhet tė thirren qė tė futen nė Islam pėrsėri?! Dhe ngjashėm me kėto, koncepte paralele dhe suplementare janė trumbetuar nga Muhamed Sururi, njė nga kokat e Khuarixhėve tė sotėm, po ashtu nxėnėsi i tij Selman el-Aude1, po ashtu nga Sefer Hauali (nxėnėsi i Muhamed Kutbit), nė veprat dhe kasetat e tyre, po ashtu Abdu-Rrahman Abdul-Khalik, i cili pėrdorte tė njėjtat shprehje si ato tė dy vėllezėrve Kutb nė Tekfirin e tyre kundra shoqėrive (Muslimane) dhe po ashtu disa nga homologėt e tyre si Ali Timimi, i cili mori thjesht ekzistencėn e ligjeve sekulariste nė shtetet e Muslimanėve si tė mjaftueshme pėr t’i shpallur ata tė dalė nga feja dhe thėrret pėr rebelim tė hapur dhe rrėzimin e qeverive.


    [5] Metodologjia e da'ues sė kėtij sekti ka dalė kryesisht nga librat e themeluesit tė saj, Sejid Kutbit, dhe, nė njė formė mė tė rafinuar, nga librat e Muhamed Kutbit (vėllait tė Sejid Kutbit) dhe Muhamed Sururit. Pastaj, nė njė formė akoma mė tė rafinuar e mė tė hollė, nė veprat dhe kasetat e Selman el-Audes, Sefer Haualit dhe Abdu-Rrahman Abdul-Khalik. Kutubismi i ditėve moderne ekziston nė shumė degė, por, sidoqoftė, ne po veēojmė vetėm kėto mė poshtė:


    Kutubizmi Klasik, Sururizmi (me Muhamed Sururin), Turathizmi (me Abdu-Rrahman Abdul-Khalik) dhe Ar’urizmi (me Adnan Ar’urin). Mė pas do t’i shohim kėto tri mutacione (tė Kutubizmit) me detaj nė mėsimet e ardhshme, bi-idhnil-lah.


    [6] Modeli shkatėrrimtar i tė menduarit, i cili nė origjinėn e vet gjendet nė librat e Sejid Kutbit, ka ēuar nė vdekjen e mijėra Muslimanėve gra, burra e fėmijė tė pafajshėm. Dhe nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse ideologji e Khaurixhėve, ideologji qė thėrret pėr revolucione, pėr puēe, pėr vrasje dhe pėr urrejtje tė shoqėrive Muslimane, pėr shkak se ato janė shtete qė kanė dalė nga Islami dhe shoqėri tė kufrit dhe xhahilijetit. Njė studim i pėrmbledhur i grupeve dhe partive tė shumta, qė kanė dalė pas 1960-s me besimet dhe idetė e Khauarixhėve, dėshmon vėrtetėsinė e atyre qė kemi pėrmendur, pjesa mė e madhe e tė cilėve janė ushqyer dhe edukuar me librat e Sejid Kutbit.


    [7] Kutubizmi dhe da'ueti i tij i veēantė ka ndikuar nė mėnyrėn e tė menduarit tek njė numėr i madh individėsh dhe organizatash dhe nė njė masė e nivel tė caktuar. Sidoqoftė, baza e mendimit dhe e orientimit tek tė gjithė ata ėshtė e njėjtė. Pėr kėtė arsye, ne themi se lloji i kundėrshtimit qė kanė treguar Kutubijinėt kundra atyre qė nuk pajtohen me da'uen e tyre shkatėrrimtare e hizbije, ndryshon nga njėri individ tek tjetri. Kėshtu qė gjejmė ekstreme tė ndryshme, si puna e Muhamed Sururit, Abdullah Faisal (Khauarixhi i Britanisė), Ali Timimi e tė tjerė. Tashmė, gjejmė se akuzat qė hedhin ata kundra atyre qė kapen pas Metodologjisė sė Profetėve nė da'uen e tyre dhe pėrmirėsimin e Umetit, janė tė njėjta: Murrxhi’ me Pushtetarėt, Khauarixhė me thirrėsat, Rafida me Xhematet, Kaderij me tė pafetė, nėpunės, spiunė, skllevėr, pėrkrahės tė Rendit tė Ri Botėror, pėrhapės tė mėsimeve kanceroze e shumė tė tjera. Kjo dėshmon se baza e da'ues sė tyre buron nga i njėjti burim.


    Pėrmbledhje dhe Pėrfundim


    Nė ketė mėsim kemi parė se Kutubizmi si ideologji, si lėvizje dhe si sekt ekziston dhe ėshtė i vėrtetė e i prekshėm. Pėrmendėm, gjithashtu, disa nga tiparet dhe normat mė tė spikatura tė kėsaj ideologjie dhe tė cilat do t’i zgjerojmė nė ato qė do tė vijojnė. Nė mėsimet e ardhshme do tė nėnvizojmė shkatėrrimin qė bart da'ueti i Kutubizmit dhe do tė ilustrojmė se si efektet e kėsaj metodologjie e filozofie mund tė peshohen me terma tė vėrtetė fizikė (nė fakt nė termat e trupave tė vdekur tė Muslimanėve!). Sidoqoftė, do tė shtjellojmė fillimisht temat mė tė rėndėsishme tė Kutubizmit dhe fushat e ndryshme tė aktivitetit tė tij mė tej, qė tė mund tė kemi njė pėrvetėsim sa mė tė mirė tė natyrės sė tij tė vėrtetė, llojeve dhe mutacioneve tė tij, dhe orientimeve tė tij, qė tė jemi tė aftė pėr t’i njohur shenjat e tij mė tė dukshme.



    Shėnim:


    1 Qe i riu Selman el-Aude qė i bėnte vizitė Muhamed Sururit, ndėrkohė qė ky i fundit ishte nė Kuvajt, nė fillim tė viteve ’80. Bashkė me tė tjerė (tė cilėt janė tė njohur personalisht tek ne dhe qė e kanė njohur personalisht Selman el-Auden dhe e kanė braktisur bandėn e Sururive tė Kutubizmit, pėr shkak tė udhėzimit qė u dha Allahu), el-Aude angazhohej me studimin e detajuar tė librave tė Sururit dhe i gjithė grupi nė tėrėsi e testonin njėri-tjetrin pėr ato qė kishin mėsuar. Atė kohė, Sururi po pėrfundonte procesin e tij tė krijimit tė njė Xhemati ‘sekret’, duke rekrutuar individė nga Lindja e Mesme. Kjo ėshtė njė ēėshtje e mirėnjohur, pasi ai ka arritur tek shumė nga nxėnėsit e dijes, tė cilėt ne i njohim personalisht dhe u ka nėnvizuar atyre objektivat e tij. Kur Sururi shkoi nė Kasim, nė Arabinė Saudite, aty pati kontakte tė mėtejshme mes tij dhe atyre si puna e Selman el-Audes. Megjithatė, kur Sururi bėri hixhret pėr nė tokat e Mushrikėve dhe tė Pafeve (dhe nuk bėri hixhret nė Shtetet Islame tė Sudanit dhe Afganistanit), dhe filloi sulmet e tij tė hapura dhe tekfirin kundra Dijetarėve dhe Pushtetarėve, lidhja me Sururin ishte e fshehtė, e mohuar dhe nuk ishte shfaqur haptazi. Shumė nga organizatat Kutbijine nė Perėndim, siē ishte el-Munteda, shtabi i pėrgjithshėm i Kutbijininėve nė botėn Perėndimore dhe fėmijė tė Sururit, e pėrvetėsuan kėtė taktikė. Qė do tė thotė lidhje tė fshehta, ndėrlidhje dhe komunikim me Sururin pėrbrenda rrethit tė tyre, dhe mohimi e shkėputja e tė gjitha lidhjeve nė pamje tė jashtme. Po nė tė njėjtėn kohė, strategjia Kutbijine u lėshua: thirrja pėr konflikte dhe protesta civile, justifikim pėr rebelim e kėshtu me radhė, tė gjitha kėto nė duart e Selman el-Audes, Sefer Haualit, Nasr el-Umerit e tė tjerėve, me direktivat e Muhamed Kutbit dhe Muhamed Sururit.








    Mėsimi i Dytė: Tė gjithė Muslimanėt dhe Shoqėritė Muslimane kanė dalė nga Islami dhe janė kthyer nė Xhahilijet


    Tekstet:


    [A] Ka thėnė Sejid Kutbi: “I tėrė njerėzimi, pėrfshi kėtu edhe ata qė pėrsėrisin nėpėr minare ‘La ilahe il-lAllah’, nė lindje apo nė perėndim, pa pasur ndonjė konsideratė pėr kuptimin apo realitetin e saj, ata janė nga njerėzit mė zullumqarė dhe ata do tė ndėshkohen mė ashpėr nė Ditėn e Gjykimit, sepse ata kanė dalė nga feja duke u kthyer nė adhurimin e robėrve (tė Allahut).” (Fij-Dhilali-Kur’an 2/1057)


    [B] Ai ka thėnė gjithashtu: “Koha u kthye pas nė formėn e saj origjinale, qė nė ditėn kur kjo fe erdhi tek njerėzimi me frazėn ‘La ilahe il-lAllah’, sepse njerėzimi ka dalė nga feja pėr nė adhurimin e robėrve dhe pėr nė padrejtėsinė e feve tė ndryshme, dhe ata janė larguar (nga dėshmia) ‘La ilahe il-lAllah’. (Kjo ėshtė kėshtu) edhe pėrkundėr faktit se njė pjesė e tyre vazhdojnė tė pėrsėrisin nėpėr minare ‘La ilahe il-lAllah’, pa e kuptuar kuptimin e saj dhe pa pasur pėr qėllim kėtė kuptim tė veēantė, kur ata e pėrsėrisin atė, dhe pa e refuzuar Sheriatin e Hakimijes tė cilin krijesat e pretendojnė pėr vetėt e tyre.” (Fij-Dhilali-Kur’an 2/1057)


    [C] Ka thėnė Muhamed Kutbi: “Sigurisht, ēėshtja kėrkon qė njerėzit tė thirren pėrsėri nė Islam. Jo pėr shkak se ata, nė kėtė kohė, refuzojnė tė thonė me gojėt e tyre ‘La ilahe il-lAllah - Muhameden-Rasulullah’, ashtu sikurse njerėzit refuzonin qė ta thoshin atė nė ditėt e hershme tė shpalljes (domethėnė nė thirrjen e Profetit Muhamed). Por, sepse ata, nė kėtė kohė, refuzojnė parimin e kėrkuar nga ‘La ilahe il-lAllah’, dhe ai ėshtė gjykimi me Sheriatin e Allahut.” (Uaki’unel-Mu’asir, fq.29)


    [D] Ka thėnė Sejid Kutbi: “Sot ne jemi nė Xhahilijet, si ai qė mbizotėronte nė fillimin e Islamit, nė fakt, akoma mė tė ashpėr. Ēdo gjė pėrreth nesh ėshtė Xhahilijet…” (Ma’alim fijt-Tarijk, fq.21, edicioni i 17, 1991)


    [E] Ka thėnė Sejid Kutbi: “Umeti (Islam) ka pushuar sė ekzistuari (gabetul-Umme) dhe nuk ėshtė ndjerė pėr njė kohė shumė tė gjatė.” (Ma’alim fijt-Tarijk, fq.8, edicioni i 17, 1991)


    [F] Njė kasetė me titull “El-Umetul-Ga’ibeh – (Umeti qė mungon) nga Selman el-Aude, i cili parashtron tė njėjtat koncepte filozofike Kutbijine dhe ėshtė bazuar mbi fjalėt e mėsipėrme tė Sejid Kutbit.


    [G] Ėshtė shprehur Sejid Kutbi: “Prej atyre qė hyjnė nė spektrin e Shoqėrive tė Injorancės (el-Muxhtema’ el-Xhahilije) janė tė gjitha ato shoqėri qė pretendojnė se janė shoqėri Muslimane. Kėto shoqėri hyjnė nė kėtė spektėr jo se ata kanė besim nė Uluhije pėr dikė tjetėr pėrveē Allahut dhe as pėr arsye se u kushtojnė kurbane dhe forma tė adhurimit tė tjerėve pėrveē Allahut, porse, mė saktė, ato hyjnė nė kėtė spektėr (tė Xhahilijetit apo Kufrit), pėr shkak se (megjithėse) ata adhurojnė duke ia dhėnė Uluhijen Allahut tė vetėm nė tė gjitha ēėshtjet e jetės. Dhe megjithėse ata nuk e kanė besimin e Uluhijes pėr ndonjė tjetėr pėrveē Allahut, ata, prapėseprapė, ia kanė dhėnė tiparin mė tė veēantė tė Uluhijes tė tjerėve pėrveē Allahut, kėshtu qė ata adhurojnė duke ua dhėnė Hakimijen tė tjerėve pėrveē Allahut…” (Ma’alim fijt-Tarijk, fq.103, edicioni 17, 1991)


    [H] Ai ka thėnė gjithashtu: “Vėrtet, qėndrimi i Islamit kundrejt kėtyre shoqėrive tė Injorancės (Muxhtematul-Xhahilije) mund tė pėrkufizohet nė njė shprehje tė vetme: Ai (Islami) refuzon t’u pranojė Islamin apo ekzistencėn ligjore (Sher’ijetiha) tė ēdonjėrės nga kėto shoqėri…” (Ma’alim fijt-Tarijk, fq.103, edicioni 17, 1991)


    [I] Nė rast se ndonjė partizan Kutbijin pretendon se ne po gėnjejmė nė kurriz tė Sejid Kutbit dhe Kutbijinėve, atėherė ka thėnė Ferijd Abdul-Khalik (njė nga kokat e mėparshme drejtuese tė Ikhuanėve): “Ne kemi pėrmendur mė parė se pėrhapja e ideologjisė sė tekfirit mes rinisė sė Ikhuanėve qė ishin burgosur nga fundi i viteve pesėdhjetė dhe fillimi i viteve gjashtėdhjetė, se ata qenė ndikuar nga ideologjia e Shehid Sejid Kutbit dhe shkrimeve tė tija. Ata nxorėn pėrfundim nga kėto shkrime se shoqėria ka rėnė nė Xhahilijet (ose nė Kufr), dhe se ai ka bėrė tekfir mbi pushtetarėt qė e kanė refuzuar Hakimijen e Allahut, duke mos gjykuar me atė qė ka shpallur Allahu, dhe gjithashtu tekfir mbi ata nėn sundim (domethėnė mbi qytetarėt), kur ata janė tė kėnaqur me kėtė.” (Ikhuanul-Muslimijn fij Mizanil-Hakk, fq.115)


    Shpjegim dhe Komente


    [1] Kutbizmi predikon se, nė qoftė se njė Musliman (ose njė shoqėri apo njė shtet) nuk gjykojnė me Sheriat nė tė gjitha ēėshtjet e tij, atėherė ai nuk mund tė jetė Musliman nė terma absolutė, pėrkundrazi, ai ėshtė murted (e ka lėnė fenė) dhe do tė ndėshkohet ashpėr me dėnim tė pėrjetshėm nė Zjarrin e Xhehenemit, edhe nėse ai e thotė Shehadetin dhe i kryen ritualet e adhurimit (namazin, haxhin, zekatin, agjėrimin). Ky mentalitet shkatėrrimtar dhe Kharixhij u shfaq, siē e pėrmendėm mė parė, pėr shkak tė ekzagjerimit tė madh tė ēėshtjeve tė ligjvėnies (teshrij’), i pėrmbledhur nė sloganin dhe moton mė tė famshme tė Kutubizmit, “el-Hakimije”, siē ėshtė parashtruar nė librat e Kutbit dhe tė atyre bashkėkohorėve me pretendimet e tij.


    [2] Pėr shkak se ekzistenca e gjykimit tė plotė Sheriatik ėshtė bėrė baza e vetme pėr ekzistencėn e Islamit, kjo tė ēon, sipas mėnyrės Kutbijine tė argumentimit, nė atė se, pėrderisa nuk ka gjykim tė plotė Sheriatik nė ēdo pjesė tė botės, ēdo shoqėri e vetme Muslimane dhe shtet Musliman ėshtė shoqėri Xhahilije, qė do tė thotė njė shoqėri kufri qė e ka braktisur Islamin. Kėshtu qė ēdo Musliman duhet thirrur pėr ta thėnė pėrsėri Shehadetin e tij, sepse ai ka refuzuar parimin e kėrkuar prej tij, i cili, sipas mendimit Kutubist, ėshtė “el-Hakimije”. Nė tė vėrtetė, ky konceptim i veēantė i Shehadetit (qė ėshtė kufizimi i kuptimit tė tij nė Hakimije) e ka zinxhirin e transmetimit, qė zė fill me Dhul-Khuvejsira et-Temimi, babai i khauarixhėve, i cili e akuzoi tė Dėrguarin, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, pėr moszbatimin e drejtėsisė duke mos gjykuar me atė qė ka shpallur Allahu. Dhe kjo ka qenė trashėgimia e Khauarixhėve tė ēdo epoke e tė ēdo kohe dhe do tė qėndrojė ashtu, derisa ata tė luftojnė pėrkrah Dexhallit, siē ka ardhur nė hadithet e sakta.


    [3] Kjo nuk duhet tė tė habisė, se nga ekzagjerimi i madh qė i ėshtė dhėnė ēėshtjes sė Hakimijes, ata qė janė helmuar me Kutubizmin bien nė medh’hebin e Khauarixhėve, duke bėrė tekfir mbi Muslimanėt pėr llogari tė gjynaheve tė tyre, siē ka ndodhur nga Selman el-Aude dhe Sefer Hauali (i pari nxėnės qė ka studiuar nėn kujdesin e Muhamed Sururit, kurse ky i dyti nxėnės qė ka studiuar nėn kujdesin e Muhamed Kutbit).


    [4] Nga sa u hodh dritė mė sipėr, veprimtaritė e dėshirueshme qė kėrkohen nga Kutubizmi janė: lėvizjet e fshehta e tinėzake, komplotet dhe intrigat, puēet, vrasjet, shkaktimi i konflikteve civile, me qėllim ngritjen e njerėzve tė zakonshėm kundra autoriteteve, rebelimet dhe revolucionet e kėshtu me radhė. Me anė tė kėtyre rrugėve, ėshtė e mundur tė luftohet sistemi i ‘Xhahilijetit’ qė nga fillimi, dhe pastaj tė fuqizohet me forcė mbi njerėzit gjykimi Islam. Ky orientim i veēantė ėshtė “Kutubizmi Klasik”. Sidoqoftė, ne theksuam mė parė se Kutubizmi origjinal ka evoluar nė forma paksa mė tė ndryshme gjatė kėtyre tri dekadave tė fundit. Qėllimet dhe objektivat janė tė njėjtė, por me dallimin e vetėm pėr sa i pėrket mėnyrės se si duhen arritur kėto qėllime. Kutubizmi Klasik predikon njė formė shkatėrrimtare dhe tė tmerrshme Xhihadi. Format e tjera, siē ėshtė Sururizmi, Turathizmi dhe Ar’urizmi kanė po tė njėjtat paralele, por mė tepėr fokusohen nė taktikat hizbije (partizane) pėr tė arritur nė po tė njėjtin pėrfundim. Me fjalė tė tjera, grumbullimi i njerėzve, qė, qoftė me anė tė 1) forcės ose 2) votimeve demokratike, ata tė mund tė bėhen sunduesit mbi njerėzit dhe kėshtu ta fuqizojnė Sheriatin Islam nga fillimi e deri nė fund. Nė mėsimet e ardhshme do tė theksojmė disa nga taktikat dhe manifestimet hizbije, tė cilat janė njė degė e nevojshme dhe shtrirje e filozofisė sė Kutubizmit (dhe disa prej tyre kanė elementė tė Benaizmit, parimi kryesor i tė cilit ėshtė akomodimi i tė gjithėve pa dallim: bidatēi, zindijk, kafir, mushrik. Nė tė vėrtetė, disa veprimtari qė urdhėrohen nga Kutubizmi, nuk janė tjetėr veēse aktivitete shkatėrrimtare, qė kanė ēuar nė vrasjen e mijėra civilėve tė pafajshėm nė Siri, nė fillim tė viteve ’80, apo ata nė Algjeri, nė vitet ’90, dhe po ashtu nė Egjipt pėr dekada tė tėra, e lėre mė qė ato janė nė kundėrshtim me metodologjinė e Profetėve nė thirrjen pėr tek Allahu.





    Mėsimi i Tretė: Sllogani i Kutubizmit: el-Hakimije


    Teksti:

    [A] Ka thėnė Sejid Kutbi: “Vėrtet, njė ēėshtje e cila ėshtė e sigurt nė kėtė fe, ėshtė se nuk ka mundėsi qė tė ekzistojė ndonjė akijde nė zemėr dhe as nė jetėn reale tė kėsaj bote, pėrveē kur njerėzit tė dėshmojnė se “askush nuk meriton tė adhurohet me tė drejtė pėrpos Allahut”, qė do tė thotė: Nuk ka Hakimije, pėrveē asaj tė Allahut. Njė Hakimije e cila tregohet nė urdhrin e Tij (Kada) dhe caktimin e Tij (Kader), ashtu siē tregohet nė Ligjin e Tij dhe nė Zotėrimin e Tij.” (el-Adaletul-Ixhtima’ijeh, fq. 182, edicioni i 12)


    [B] Ka thėnė Sejid Kutbi: “La ilahe il-lAllah, ashtu siē kuptohet nga njė Arab, i cili e njeh kuptimin e saj gjuhėsor (ėshtė): Nuk ka Hakimije, pėrveē asaj tė Allahut, dhe nuk ka Sheriat, pėrveē se nga Allahu, dhe nuk ka autoritet (pėr asnjė) mbi asnjė, pasi autoriteti (sultan) ėshtė pėr Allahun e vetėm…” (edh-Dhilal, 2/1006)


    [C] Ėshtė shprehur Sejid Kutbi: “Prej atyre qė hyjnė nė spektrin e Shoqėrive tė Injorancės (el-Muxhtema’ el-Xhahilije) janė tė gjitha ato shoqėri qė pretendojnė se janė shoqėri Muslimane. Kėto shoqėri hyjnė nė kėtė spektėr jo se ato kanė besim nė Uluhije pėr dikė tjetėr pėrveē Allahut dhe as pėr arsye se u kushtojnė kurbane dhe forma tė adhurimit tė tjerėve pėrveē Allahut, porse, mė saktė, ato hyjnė nė kėtė spektėr (tė Xhahilijetit apo Kufrit), pėr shkak se, megjithėse, adhurojnė duke ia dhėnė Uluhijen Allahut tė vetėm nė tė gjitha ēėshtjet e jetės dhe megjithėse nuk e kanė besimin e Uluhijes pėr ndonjė tjetėr pėrveē Allahut, prapėseprapė ia kanė dhėnė tiparin mė tė veēantė tė Uluhijes tė tjerėve pėrveē Allahut, kėshtu qė ato adhurojnė duke ua dhėnė Hakimijen tė tjerėve pėrveē Allahut…” (Ma’alim fijt-Tarijk, fq.103, edicioni 17, 1991)


    [D] Sejid Kutbi ka thėnė: “Kurse pėr ata idhuj, pėr tė cilėt dihet se ata (idhujtarėt) i adhuronin, adhurimi i tyre nuk ka qenė kurrė i ndėrtuar mbi besimin se ata idhujt kishin (tė drejtėn pėr) Uluhije si Uluhija e Allahut, i pastėr ėshtė Ai nga ēdo e metė. Dhe Kur'ani Fisnik e ka shpjeguar realitetin i besimit tė tyre ideologjik nė lidhje me kėta idhuj dhe arsyet e tyre, pėr tė cilat u dhanė atyre pėrkushtim nė thėnien e Tij, mė tė Lartit “Ne i adhurojmė ata vetėm qė tė na afrojnė tek Allahu.” (Zumer, 39:3)


    Kjo ishte shtrirja e besimit dhe kuptimit tė tyre karshi kėtyre idhujve dhe ata ishin veēse ndėrmjetės tek Allahu. Dhe realiteti i Shirkut tė tyre nuk ishte nga ky kėndvėshtrim. Islami i atyre qė u nėnshtruan (dhe u bėnė Muslimanė) nuk u ilustrua vetėm nga braktisja qė i bėnė ata kėrkimit tė kėtyre idhujve si ndėrmjetės… Islami ėshtė ilustruar me besim (i’tikad), me pėrkushtim (ndaj Allahut) dhe me njėsimin e Allahut me Hakimije nė ēdo epokė dhe nė ēdo vend. Ata (tė sipėrpėrmendurit) janė Mushrikė dhe besimi i tyre thjesht se nuk ka tė adhuruar qė meriton tė adhurohet me tė drejtė pėrveē Allahut dhe thjesht pėrkushtimi i tyre vetėm pėr Atė tė vetėm (me aktet e adhurimit ritual) nuk do tė ishin tė mjaftueshėm qė t’i largonin ata nga ky Shirk, sepse nė kėtė rast ata do tė konsideroheshin si Hunefa, tė cilėt askush nuk i ka konsideruar Muslimanė. Njerėzit konsiderohen Muslimanė vetėm kur ata tė plotėsojnė hallkat e zinxhirit, domethėnė, kur ata t’i shtojnė besimit tė tyre (nė shehadet) dhe t’i kushtonin aktet e tyre tė adhurimit Allahut tė vetėm, njėsimin e Allahut me Hakimijen, dhe refuzimi nga ana e tyre tė ēdo legjislacioni, apo ligji, apo rregulli, apo parimi, apo pasimi (taklijd), tė cilat nuk vijnė nga Allahu i vetėm. Vetėm kjo ėshtė Islami sepse vetėm kjo ėshtė kuptimi i vėrtetė i dėshmisė ‘La ilahe il-lAllah’…” (edh-Dhilal, 3/1492)


    [E] Ka thėnė Muhamed Kutbi: “Kuptimi i fjalės La ilahe il-lAllah ėshtė ‘Nuk ka tė adhuruar tjetėr pėrveē Allahut, nuk ka Hakim (gjykues), pėrveē Allahut.” (Haule Tatbijk esh-Sherij’a, fq. 20-21)


    Ai ka thėnė gjithashtu: “Sigurisht, ēėshtja kėrkon qė njerėzit tė thirren (qė tė futen) pėrsėri nė Islam. Jo pėr shkak se ata, nė kėtė kohė, refuzojnė tė thonė me gojėt e tyre ‘La ilahe il-lAllah - Muhameden-Rasulullah’, ashtu sikurse njerėzit refuzonin qė ta thoshin atė nė ditėt e hershme tė shpalljes (domethėnė nė thirrjen e Profetit Muhamed), por sepse ata, nė kėtė kohė, refuzojnė parimin e kėrkuar nga ‘La ilahe il-lAllah’ dhe ai ėshtė gjykimi me Sheriatin e Allahut.” (Uaki’unel-Mu’asir, fq.29)


    [F] Ka thėnė Sefer Hauali, duke trumbetuar tė njėjtin kuptim sikurse dy Kutubat: “Nėse realiteti i adhurimit kanė qenė veē thjesht ritualet e devocionit, atėherė asnjė prej kėtyre nuk do ta kishte merituar dėrgimin e karvanit tė Pejgamberėve dhe Shpalljeve. Teuhijdi Uluhije, Teuhijdi Rububije, Teuhijdi Kiuame dhe Teuhijdi Hakimije… ky ėshtė Teuhijdi qė e meriton dėrgimin e tė gjithė Pejgamberėve.”

    (Dhahiratul-Irrxha’, fq. 96) Me fjalė tė tjera, ėshtė Teuhijdi Hakimije ai, qė e justifikoi dėrgimin e Pejgamberėve (!!)


    [G] Gjithashtu, krejt libri i Abdu-Rrahman Abdul-Khalik “Menhexhul-Xhedijd li Dirasite-Teuhijd” (Menhexhi i Ri pėr tė Kuptuar Teuhijdin), nė tė cilin ai e kufizon Teuhijdin nė ēėshtjet e ligjvėnies (teshrij’) dhe priret drejt shpjegimit Kutubi tė dėshmisė La ilahe il-lAllah, siē u pėrmend mė sipėr.


    [H] Gjithashtu, libri i Selman el-Audes “Hakedha Alemel-Enbija” (Kėshtu Mėsuan Profetėt) i cili, nė tė vėrtetė, ėshtė njė pėrmbledhje e librit tė drejtuesit tė tij, Muhamed Sururit, “Menhexhul-Enbija fijd-Daue ilAllah”, nė tė cilin gjejmė tė shtjelluar tė njėjtėn pėrmbajtje, qė do tė thotė se Profetėt u ndeshėn me Tiranėt e kohėve tė tyre dhe u morėn me ēėshtje qė kishin tė bėnin me pushtetin, me autoritetin dhe me sundimin.


    [I] Ka thėnė Kutubi i Perėndimit, Ali Timimi: “Tani, dikush mund tė pyes rreth katėr llojeve tė Teuhijdit qė pėrmendėn ata: Teuhijdi Rububije, Teuhijdi i Ibadetit, Teuhijdi Esma ues-Sifat dhe Teuhijdi Hakimije. Pėrse treguan ata kaq shume vėmendje ndaj Teuhijdit Hakimije. Ēfarė sekreti ka pas kėsaj? Sekreti pas kėsaj ėshtė sepse ata, qė nė mėnyrė false ia atribuuan kėto ide Selefizmit, janė pėrpjekur qė tė tregojnė se Teuhijdi Hakimije nuk ėshtė prej Teuhijdit, dhe qė tė thonė se Teuhijdi Hakimije - disa prej tyre kanė thėnė se ky - ėshtė bidat, dhe disa prej tyre kanė thėnė se ky duhet kthyer nė parimet e fik’hut.” (Kėshillė ndaj Selefijve nė UK, Kasetė e vitit 1996)


    Dhe e vėrteta e kėsaj ēėshtjeje ėshtė se janė Dijetarėt tanė si Imam Ibni Bazi, Imam Albani, Shejkh Ibn Uthejmin, tė cilėt e shpallėn atė bidat dhe cilindo qė fliste me tė bidati, sepse ajo ėshtė njė mjet politik nė duart e aktivistėve politikanė. Megjithatė, ajo (Hakimija) hyn nė Teuhijdin Uluhije dhe Rububije. Por, pėrderisa da'ueti i Kutbijinėve ėshtė i pėrqendruar kryesisht rreth ligjvėnies (teshrij’), atėherė ėshtė thelbėsore qė ata ta bėjnė atė (Hakimijen) kategorinė e katėrt dhe tė pavarur (tė Teuhijdit), dhe kjo ėshtė ajo, kundėr tė cilės kanė paralajmėruar Ulematė tanė.


    Shpjegim dhe Komente


    [1] Kutubizmi ka interpretimin e tij tė veēantė tė dėshmisė ‘La ilahe il-lAllah’ – parimi i kėrkuar, nga e cila ėshtė el-Hakimije dhe gjykimi me Sheriat. Ky ėshtė devijim nga kuptimi i mirėnjohur tek Ehli-Suneti se nuk ka ma’bud/tė adhuruar apo ma’luh, pėrveē Allahut. Kėto dy terma nėnkuptojnė njė objekt adhurimi, pėrkushtimi, tė cilit tė gjitha format e adhurimit duhet t’i drejtohen. Ky ėshtė kuptimi gjithėpėrfshirės i fjalės ‘ilah’, qė njihet nė gjuhė, nė pėrdorimin e duhur, dhe qė dihet nga dijetarėt e Ehli-Sunetit pėr 14 vjet radhazi. Dhe e pėrfshirė brenda kėtij kuptimi ėshtė dhėnia e bindjes Atij nė tė gjitha ēėshtjet dhe zbatimin e urdhrave tė Tij, pasi kjo ėshtė njė pjesė e adhurimit dhe e devotshmėrisė. Megjithatė, nė Kutubizėm el-Hakimije ėshtė parimi qė kėrkohet (domethėnė gjykimi me Sheriat), dhe ėshtė themeli pėr tė cilin u dėrguan Pejgamberėt, dhe kjo qe pėr shkak tė kuptimit se revolucione dhe rebelime tė mėdha u kryen nga duart e Profetėve (siē u shpreh kjo nga Meududi, Kutbi, Sururi, el-Aude, Hauali e tė tjerė).


    [2] Me shpjegimin e sipėrpėrmendur tė dėshmisė ‘La ilahe il-lAllah’, bėhet e lehtė kryerja e tekfirit mbi tė gjitha shoqėritė dhe shtetet e Muslimanėve, siē ėshtė e qartė nė thėniet qė u pėrmendėn nė Mėsimin e dytė, pasi kėto shoqėri dhe shtete nuk kanė njė gjykim tė plotė tė Sheriatit. Dhe ky ėshtė hapi tjetėr i Kutubizmit: pasi e kanė bėrė interpretimin e tyre tė pashembullt tė dėshmisė ‘La ilahe il-lAllah’. Njė justifikim i fuqishėm ėshtė bėrė mė pas pėr kryerjen e tekfirit mbi shoqėritė dhe shtetet Muslimane, dhe pėr pretendimin se Umeti Islam ka pushuar sė ekzistuari dhe ‘mungon’ (siē ėshtė shprehur Kutbi dhe e ka trumbetuar Selman el-Aude), dhe ėshtė nė batakun e Xhahilijetit para-Islamik. Kėshtu qė del nevoja pėr grumbullimin e njerėzve me anė tė taktikave hizbije, me qėllim shkaktimin e njė revolucioni “rendi i ri botėror”, i cli ėshtė mė afėr rrugėve tė Musolinit dhe tė Stalinit sesa rrugėve tė Profetėve.


    [3] Pėr shkak tė kėtij interpretimi tė veēantė tė shtrembėruar tė dėshmisė ‘La ilahe il-lAllah’, ri-interpretimi i metodologjisė sė Profetėve nė thirrjen pėr tek Allahu ėshtė gjithashtu i justifikuar. Nė kėtė mėnyrė, Profetėt na shfaqen sikur ata kanė ardhur pėr tė krijuar konflikte civile, revolucione dhe rebelime, dhe tė marrin kontrollin e ēėshtjeve me forcė e kėshtu me radhė. Kėto teza janė shtjelluar me terma tė qartė nga ata si Kutbi, Meududi, Sururi, dhe pastaj nė njė formė mė tė hollė nga Selman el-Aude me tė tjerė.


    [4] Shejkhu i nderuar, Ibn Uthejmin, Allahu e mėshiroftė, nė takimin e tij tė hapur (lika el-meftuh) tė datės 20 Sheual, 1417H, n.150, u pyet nė lidhje me tė njėjtėn temė. Ai, Allahu na dhėntė dobi nėpėrmjet tij, na sqaroi se: “Kushdo qė pretendon se ka njė kategori tė katėrt tė Teuhijdit me titullin Teuhijdi Hakimije, duhet tė llogaritet si bidatēi. Kjo, pra, ėshtė njė kategorizim i shpikur, qė del nga njė person injorant, qė nuk kupton asgjė nga ēėshtjet e akijdes dhe tė fesė…”


    Imam Albani, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “El-Hakimije ėshtė njė degė nga degėt e Teuhijdit Uluhije dhe ata qė i fokusojnė vėmendjet e tyre tek kjo thėnie e shpikur nė kohėn e sotshme, e pėrdorin atė si njė armė, por jo pėr t’u mėsuar Muslimanėve Teuhijdin me tė cilin erdhėn tė gjithė Profetėt, por, pėrkundrazi, si njė armė politike.” (el-Muslimun, n. 639)


    [5] Nga sa u tha mė sipėr, kuptojmė gjithashtu magjepsjen e madhe qė ka Kutubizmi pėr aktivitetin politik. Kutubizmi reklamon dhe inkurajon ēdo Musliman qė tė pėrfshihet nė politikė, duke pėrdorur argumentin se politika ėshtė njė aspekt themelor i fesė. Nuk mund tė mohohet kjo (qė politika ėshtė pjesė pėrbėrėse e fesė), por kjo ėshtė atėherė kur ekziston njė Shtet Islam me njė Imam tė pėrgjithshėm dhe kjo i pėrket pushtetarėve dhe Dijetarėve, jo ēdo individi. Pra, interesimi pėr ēėshtjet politike tė shtetit dhe mbarėvajtja e tij. Kjo njihet si Politikat Sheriatike dhe ėshtė ajo formė e kėrkuar e politikės dhe qė dėshirohet. Kurse, sa pėr Kutubizmin, ai kėrkon tė pėrfshihesh me politikė nė mungesė tė Shtetit Islam dhe kėshtu aktiviteti i tij ėshtė i pėrqendruar kryesisht nė politikat e Mosbesimtarėve (Kufarėve), jo nė atė tė Sheriatit. Pėr mė tepėr, ai i kėrkon ēdo njeriu tė thjeshtė tė pėrfshihet nė aktivitetin politik, qoftė me anė tė zgjedhjeve parlamentare ose me anė tė demonstratave nėpėr sheshe, siē do ta shohim nė studimin tonė tė ardhshėm, Kutubizmi Mesatar. E gjithė kjo qėndron larg prej politikės Sheriatike dhe, nė fakt, nuk ėshtė tjetėr veēse njė shprehje e politikės sė tė pafeve.


    [5] Dhe mė pas do tė arrish ta kuptosh pėrse Kutubizmi i pėrbuz ēėshtjet e Shirkut nė varret e Eulijave dhe Shirkut e bidateve tė tjera tė ngjashme me kėto ēėshtje.

    Kėto ēėshtje ndėrhyjnė nė rrugėn e qėllimeve dhe objektivave tė Kutubizmit, sepse ato janė tė mėrzitshme dhe nuk i tėrheqin njerėzit dhe nuk i bėn dot pėr vete. Kėshtu, ata i pėrbuzin kėto ēėshtje dhe i nėnvlerėsojnė. Nė anėn tjetėr, analizat politike, formulimi i teorive pėr komplot, koleksionimi dhe leximi i revistave dhe gazetave tė kufarėve, kapja e emocioneve tė njerėzve me anė tė ekzagjerimeve dhe sentimentalizmave, kėto janė aktivitetet e dėshiruara. Shikoni pėr shembull talljen qė i bėn Selman el-Aude njė khatibi qė flet pėr ēėshtjet e Ahiretit: “…Dhe ti vjen tek Khatibi (domethėnė nė Xhuma) dhe e shikon atė sikur t’i jenė vulosur veshėt dhe ai nuk dėgjon asgjė (domethėnė nga ēėshtjet e aktualitetit). Ai flet pėr njė temė e cila ėshtė shumė larg (domethėnė e pavend pėr situatėn). Ose ai do tė flasi pėr nėntokėn, pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me Ahiretin, varrin dhe vdekjen, ose ai do tė flasi pėr qiejt, pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me Xhenetin dhe Xhehenemin, Ringjalljen, Llogarinė dhe ēėshtje tė tjera".


    Tė gjitha kėto ēėshtje janė e vėrteta, dhe tė flasėsh rreth tyre ėshtė e vėrtetė. Sidoqoftė, ėshtė e domosdoshme pėr njė person qė tė pėrdorė ēdo mundėsi, kur shpirtrat e pranojnė kėshillėn, udhėzimin dhe drejtimin, qė tė mėsojė mėsime dhe kėshillime nga kėto ēėshtje tė aktualitetit, nė mėnyrė qė zemrat e njerėzve tė jenė tė qeta. E gjithė kjo duhet tė jetė burimi i kthjelltėsisė pėr njerėzit, burimi i qetėsisė pėr shpirtrat e tyre, qė u rikujton kuptimet e besimit nė zemrat e tyre – siē thashė – se ai duhet t’u shpjegojė atyre rreziqet qė do t’i alarmojnė ata, ndėrkohė qė ai flet pėr ēėshtjet e aktualitetit. Kėshtu qė, kur t’i pėrjetojmė tė gjitha kėto ngjarje (nė jetėt tona), tė cilat janė shqetėsuese dhe tė cilat i prekin zemrat tona, vijmė tek khatibi ose tek ai qė po flet dhe e gjejmė atė nė njė lėndinė tjetėr (domethėnė nė njė planet tjetėr). Nė tė vėrtetė, kjo ėshtė e ēuditshme dhe ėshtė njė lloj hutimi, nė tė cilin asnjė besimtar, apo dijetar, apo thirrės nuk duhet tė bjerė nė tė…!!!” (Kaseta “Haule Ahdathul-Xhedijde” N.78)


    Dhe do tė shikojmė, gjithashtu, se kėta individė pretendojnė se Teuhijdi mund tė shpjegohet pėr dhjetė (10) minuta ose mė pak, siē gjendet nė librin “Hakedha Alemel-Enbija” (i Selman el-Audes, i cili ėshtė pėrkthyer edhe nė Shqip, sh.p.): “Dhe nga lehtėsia e Islamit ėshtė se ti mund ta shpjegosh akijden e Teuhijdit pėr dhjetė minuta ose mė pak.” (fq. 44)


    Ky libėr ėshtė njė pėrmbledhje e librit tė udhėheqėsit tė tij, Muhamed Sururi “Menhexhul-Enbija”, i cili, nė tė vėrtetė, ėshtė Menhexhi i Khauarixhėve. Nė kėtė mėnyrė, el-Aude veē e dyfishon kohėn prej pesė (5) minutash, qė Hamza Jusuf specifikoi nė leksionin e tij (duke thėnė: “Unė mund tė shkoj nė shkretėtirat e Mauritanisė dhe ta mėsoj Teuhijdin pėr pesė minuta”, dhe po aty ai tha: “Ky preokupim me akijden ėshtė njė sėmundje nė mendjet e Muslimanėve”, dhe nė kėtė video tė veēantė ai flet pėr komplotet dhe kurthet e kufarėve e kėshtu me radhė. Thėniet e tija nisin nė tė njėjtin kontekst si tek el-Aude). Dhe ne po e pyesim atė, a mendon ai se Shejkhul-Islam Muhamed Ibn Abdul-Uehab iu deshėn dhjetė minuta pėr ta shpjeguar Teuhijdin nė librin e tij Kitabut-Teuhijd? Dhe a mendon ai se komentuesit e kėtij libri, siē ėshtė autori i Fet’hul-Mexhijd e tė tjerė, se ata e ēuan dėm kohėn e tyre dhe e kanė ekzagjeruar nė shpjegimin e Teuhijdit Uluhije, pėr tė cilin ju pretendoni se mund tė shpjegohet pėr dhjetė minuta a mė pak? Allahu na ruajt nga tė tilla gjėra tė pakuptimta.


    Dhe ėshtė tamam sikur Ibnul-Kajjim t’i ketė dėgjuar fjalėt e kėtij aktivisti politikan dhe ia ka veshur atij nė fytyrė, dhe e ka pėrkujtuar atė me mprehtėsi: “Dhe, po ashtu, hytbet e tija, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, s'ishin veēse pohim pėr shtyllat e Imanit. Tė kesh Iman nė Allahun, engjėjt e Tij, Librat e Tij, tė Dėrguarit e Tij, takimi me Tė, Xheneti dhe Xhehenemi, ēfarė ka pėrgatitur Allahu pėr miqtė e Tij dhe ata tė cilėt i binden Atij dhe ēfarė ka pėrgatitur Ai pėr armiqtė e Tij dhe ata tė cilėt nuk i binden Atij. Kėshtu (si rezultat i kėsaj), zemrat mbushen me Iman, me Teuhijd, me dije mbi Allahun, dhe takim me Atė, pėr shkak tė hytbeve tė tija, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem. Ndryshe nga hytbet e tė tjerėve, tė cilėt trajtojnė ēėshtje tė cilat kanė tė bėjnė me tė gjitha krijesat (Muslimanė, kufarė, munafikė …etj.), siē ėshtė vajtimi pėr kėtė jetė dhe frikėsimi i njerėzve pėr vdekjen. Kjo nuk sjell Iman nė Allahun tek zemrat dhe as nuk sjell Teuhijdin e Tij, apo ndonjė mėsim rreth Tij, ose ndonjė pėrkujtim pėr takimin me Tė. Dhe as nuk i bėn zemrat qė tė kenė dashuri pėr Tė ose ta duan takimin me Tė dhe, pėr pasojė, dėgjuesi largohet dhe nuk pėrfiton ndonjė dobi, pėrveē se u bėnė qė tė kuptojnė se do tė vdesin, pasuria e tyre do tė ndahet dhe pluhuri do t’i shpėrbėjė trupat e tyre. Kėshtu qė sa do tė doja ta dija se ēfarė Imani ėshtė pėrfituar nga tė tillė njerėz dhe ēfarė Teuhijdi dhe ēfarė njohurie rreth Allahut dhe ēfarė dije tė dobishme ėshtė pėrfituar nga kjo?” (Zadul-Me’ad 1/423)


    Kėshtu, pra, njė nga efektet anėsore tė pashmangshme tė Kutubizmit ėshtė pėrbuzja dhe nėnvlerėsimi i Akijdes dhe i ēėshtjeve tė Shirkut dhe bidatit. Dhe shenja e qartė e kėsaj ėshtė akomodimi qė i bėjnė ata bidatēinjėve dhe tubimi e bashkimi i tyre nė xhemate, grupe dhe organizata (pak rėndėsi ka nėse ato janė tė Sunetit apo tė Bidatit), pėr arritjen e qėllimeve tė tyre hizbije.





    Mėsimi i Katėrt: LĖSHIMI I NJĖ XHIHADI SHKATĖRRIMTAR KUNDRA SHOQĖRIVE MUSLIMANE


    Tekstet:


    [A] Libri “Limadha A’demuni” (pj.6, fq. 50-55) nė tė cilin Sejid Kutbi thėrret pėr vrasjen (e figurave kryesore tė shoqėrisė) dhe shkatėrrimin e infrastrukturės sė qyteteve, siē ishte Kajro (nėpėrmjet eksplozivėve). Ai thotė, gjithashtu, se ata qė duhen zgjedhur pėr kėto veprimtari, janė ata qė “e kanė kuptuar akijden e tyre”, domethėnė, akijden qė e ka profilizuar ai nė librat e tij tė tjerė si “Ma’lim fijt-Tarijk”, “edh-Dhilal”, “el-Adaletul-Ixhtima’ijeh” e tė tjerė, (akijde) e cila ėshtė e pėrbėrė nga tekfiri, nga luftėrat dhe nga konfliktet civile, si dhe nga thirrjet pėr revolucione e rebelime. Ky libėr qe i fundit qė ai shkroi dhe tregon se ai nuk u tėrhoq nga metodologjia e tij shkatėrrimtare, tė cilėn e predikonte pėrpara kėtij nė librat e tij tė tjerė.


    [B] Ka thėnė Kardavi, njė nga bidatēinjtė e devijuar tė Ikhuanėve: “Dhe ishte nė kėtė periudhė, kur librat e Shehidit2 Sejid Kutb u shfaqėn, libra tė cilėt pėrfaqėsonin idetė e tija pėrfundimtare. Ata (libra) tė cilėt justifikonin tekfirin e (tė gjitha) shoqėrive… shkėputjen e tė gjitha lidhjeve sentimentale nga shoqėria, shkėputjen e lidhjeve me tė tjerėt dhe shpalljen e njė xhihadi shkatėrrimtar kundra tėrė njerėzimit. Dhe shfaqjen e pėrbuzjes kundra thirrėsve tė cilėt thėrrasin pėr butėsi, duke i akuzuar ata pėr idiotėsi dhe disfatizėm,3 (duke i thėnė tė gjitha kėto) pėrballė qytetėrimit perėndimor. Ai e bėri kėtė hapur, nė mėnyrėn mė tė qartė nė tefsirin e tij “Fij Dhilali-Kur’an”, nė edicionin e dytė dhe nė “Ma’alim fijt-Tarijk” (Shenja nė Rrugė), dhe pjesa mė e madhe e saj ėshtė nxjerrė nga “edh-Dhilal” dhe nga “el-Islam ue Mushkiletil-Hadarah” e tė tjerė…” (Prioritetet e Lėvizjes Islame, fq.110)


    [C] Ka thėnė Ebu Abdul-Barij’ Abdul-Hamid bin Ahmed el-‘Arabi, dėshmitar okular i fatkeqėsisė Algjeriane tė viteve ’90: “Dhe nėse je injorant rreth Kutbijinėve – dhe nuk mendoj se kėshtu ėshtė rasti –, atėherė eja me mua qė t’i tregoj shpejt e shpejt, dhe kjo ėshtė nė lidhje me Kutbijinėt e Algjerisė, dhe njerėzit e Mekkes i njohin mė mirė rrugėt e tij. Ky sekt i devijuar u shfaq nė vitet ’80, duke qenė tė ndikuar nga tefsiri ‘edh-Dhilal’ i cili nė ato ditė ishte njė libėr i nderuar e i vyer – dhe asnjėherė nuk pushoi sė qeni i tillė –, i cili konkurronte me ata si tefsiri i et-Taberi dhe i Ibn Kethir. U bė njė lloj i veēantė propagande dhe mjaft e hapur pėr kėtė libėr, dhe, mė pas, ai u shit nė tė gjitha libraritė dhe u paraqit nė tė gjithė panairet kombėtare, derisa ndonjė student qė nuk e kishte atė nė shtėpinė e tij konsiderohej sikur s’vlente hiē fare.


    Pastaj, pasi qė rinia u mbushėn me shthurjen e Sejid Kutbit, qė gjendej nė ‘Dhilalin’ e tij dhe nė tė gjitha shkrimet e tij, simptomat e sėmundjes filluan tė shfaqen tek ata pak e nga pak. Ata filluan mė pas tė mblidhen bashkė dhe kjo, sipas mendimit tė tyre, ishte pėrgatitja e tyre pėr braktisjen e shoqėrisė. Pas kėsaj, ata i braktisėn xhamit dhe faljen e namazit pas imamėve, tė cilėt ata i quanin ‘imamėt e shtetit/hukumijin’, sepse ata ishin bidatēinj –, sipas arsyetimit tė tyre, dhe sepse ata ishin imamė tė pėrgatitur nga CCB-ja.


    E gjithė kjo ishte nga mashtrimi gradual i Shejtanit, qė i bėri tė bien nė atė e cila ėshtė akoma mė e madhe dhe mė serioze. Dhe mezi sa muajt apo disa vite kaluan, gjersa sėmundja lulėzoi plotėsisht, dhe ata filluan tė bėnin tekfir mbi pushtetarėt dhe mbi ēdokėnd qė ishte i lidhur me ta. Sėmundja u rrėnjos akoma mė tepėr tek ata, derisa ajo arriti kulmin e saj, dhe pastaj ata bėnė tekfir mbi tė gjithė shoqėrinė dhe mbi ēdonjėrin qė gjendej brenda saj.


    Mė pas, debatova me disa prej tyre qė ishin nė qytetin tim dhe ua bėra tė qartė rrezikun e kėsaj ideologjie, se kjo i shėrben vetėm interesave tė armiqve tė kėsaj feje dhe se kjo ideologji i shtyn tė rinjtė qė nuk dyshojnė tė ndeshen me udhėheqėsin dhe nė kėtė mėnyrė realizohen objektivat e Ēifutėve dhe tė Krishterėve, pėr tė sulmuar thirrjen Islame mu nė tokėn e saj, para se ajo tė arrijė pjekurinė e saj tė plotė. Dhe dėshmia mė e madhe e kėsaj ėshtė ajo ēfarė ka ndodhur aktualisht [nė Algjeri]. Mė pas, i drejtova tek librat e Shejkhul-Islam Ibn Tejmijes, nxėnėsit tė tij, Ibnul-Kajjim, dhe tė gjithė librat e Selefėve. Dhe pastaj ata e pranuan tė vėrtetėn, duke u tėrhequr nga devijimi i tyre, dhe e gjithė kjo qe pėr shkak tė bujarisė sė Zotit tim dhe falėnderimet janė pėr Allahun, me anė tė Cilit arrihen veprat e mira. Dhe ky sekt, Kutbijinėt, nuk ka pushuar sė qėndruari nė mendimin e tij, deri mė sot, duke treguar besnikėri pėr kėdo qė pajtohet me tė dhe duke treguar armiqėsi, duke bėrė tekfir dhe duke vrarė - kur ata janė tė aftė pėr tė vrarė – kėdo qė nuk pajtohet me ta. Dhe ata ishin nė krye tė fraksioneve (xhemateve) ndėrluftuese nė Algjeri.” (Barijus-Saham, njė refuzim ndaj Kutbizmit tė fshehtė tė Adnan Arurit)


    [D] Ka thėnė Ali Timimi, Ithtari Kutubij i Perėndimit, nė ditėt para se bidatēinjt t’ia shthurnin aftėsitė e tij tė tė logjikuarit dhe t’ia nxirrnin nga zemra dritėn e udhėzimit: “Megjithėse, aty ka njė tė kuptuar tė Xhihadit nga disa grupe Islamike, i cili ėshtė njė kuptim i gabuar i Xhihadit, tė cilin ata e kanė shpikur. Pėr fat tė keq, shumė vėllezėr dhe motra, kur hasin ajetet apo hadithet e Profetit, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, tė cilat diskutojnė Xhihadin dhe virtytet e tij dhe sa shumė qė janė ato, ata e ngatėrrojnė kėtė koncept tė ri ose metodologji tė re pėr Xhihad me kėto ajete dhe me kėto hadithe. Dhe kjo metodologji e re ėshtė njė metodologji shkatėrrimtare, dhe ėshtė e rėndėsishme qė ne tė jemi tė informuar pėr tė dhe tė paralajmėrojmė njėri-tjetrin mos tė biem nė tė, dhe ta korrigjojmė kėtė metodologji tė gabuar.


    Kjo metodologji e gabuar zuri fill nė vitin 1357H (1965). Ajo solli njė kuptim tė ri pėr Xhihadin, i cili ėshtė kundėr mėsimeve tė Sheriatit. Kjo ndodhi, pėr shkak tė disa situatave tė veēanta nė Botėn Islame dhe, gjithashtu, pėr shkak tė ideve tė rrėnjosura tė disa personave, tė cilėt i propagandonin ato. Pikėnisja e kėsaj ideje tė re tė Xhihadit dhe koncepti i tij daton aty rreth vitit 1965, kur ia prezantuan Umetit tė Muslimanėve. Kjo ide pėr Xhihad nisi me mendimin se bota Islame tashmė ėshtė e gjitha e pėrbėrė nga shoqėri tė Xhahilijetit dhe ēdo njeri brenda kėtyre shoqėrive ėshtė qafir, qofshin sunduesit apo tė sunduarit. Dhe arsye e kėsaj ishte se Sheriati nuk mbizotėronte mė dhe sepse ligjet sekulariste sundonin mbi njerėzit. Po ashtu, nė kėto shoqėri gjendet shumė shthurje dhe mosbindje ndaj Allahut dhe Profetit tė Tij, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem. Kėshtu qė, pėr rrjedhojė, ēdo njeri, qoftė ai sundues apo i sunduar, ėshtė murted (pra, e ka braktisur fenė Islame, sh.p.). Po ashtu, tė gjitha aspektet Islame qė gjenden nė kėto shoqėri, qofshin ato shkolla, apo mexhliset ku mėsohet Kur’ani nėpėr xhamia, dhe dijetarėt, tė gjitha kėto janė simbole tė hipokrizisė (nifakut), qė pėrdoren pėr t’i mashtruar Muslimanėt, nė mėnyrė qė tė fusin (mes tyre) kėtė sistem Xhahilijeti.


    Ata thonė se e gjithė ajo ēfarė duhet tė bėjmė ėshtė tė lėshojmė Xhihad pėr largimin e kėtij sistemi, sepse mjetet paqėsore nuk kanė asnjė dobi, pasi natyra e shteteve moderne ėshtė krejt bindėse dhe ajo kontrollon gjithēka. Pastaj, sa herė qė tė pėrpiqesh t’i ndryshosh gjėrat duke predikuar, ata e ndalojnė kėtė, kėshtu qė e vetmja mėnyrė ėshtė qė ta ndreqim atė me forcėn e armėve.” (Karakteristikat e Ehlus-Sunne uel-Xhema’ 1994 UK)


    [Shėnim: Ali Timimi u helmua nga bidatēinj, pėr shkak tė qėndrimit tė tij tė gjatė dhe angazhimit me ta dhe kėshtu, nga fundi i vitit 1995 (e mė tutje), ai filloi t’i luftonte po ato mėsime tė cilat mė parė i predikonte, para 1995-s, Allahu na ruajt. E vėrteta e kėsaj ēėshtjeje ishte se Ali Timimi ua hapi zemrėn dhe mendjen e tij gėnjeshtrave dhe trillimeve tė Abdu-Rrazak esh-Shejixhit, njėri nga Imamėt e Kutbijinėve tė sotėm. Qė kėtu, ai filloi tė trumbetonte ato qė trumbetoheshin nga Khauarixhi i Britanisė, Abdullah Fejzal dhe qė tė dy kėta i merrnin mėsimet e tyre nga esh-Shejixhi dhe veprat e tij.]


    Shpjegim dhe Komente


    [1] Nė rastin qė tė gjitha shoqėritė dhe kombet Muslimane kanė dalė nga Islami dhe janė kthyer nė Xhahilijet, atėherė Kutbizmi predikon se Muslimanėt qė mbeten (tė cilėt nuk janė tjetėr veē njė grusht Kutbijinėsh) duhet tė largohen nga shoqėria dhe tė angazhohen nė lėvizje sekrete, me qėllim luftimin e sistemit tė Xhahilijetit qė i rrethon.


    [2] Ky orientim, mė pas, ēon nė lindjen e Hizbijes (partishmėrisė). Kjo formė e veēantė e partishmėrisė (Hizbijes) ėshtė esenciale pėr pėrmbushjen e qėllimeve dhe objektivave tė Kutubizmit, dhe prandaj ne shohim se, pavarėsisht ndryshimeve qė ka pėsuar Kutubizmi Klasik nė 3 deri 4 dekadat e fundit, Hizbija mbetet njė pjesė esenciale nė tė gjitha variacionet e tij, qoftė ai Sururizmi, Turathizmi, apo edhe nė formėn mė tė fundit e tė fshehtė, Arurizmi.


    [3] Pėr shkak tė besimeve dhe orientimeve, mendimi mbizotėrues i Kutubiut ėshtė se ēdo gjė pėrreth tij ėshtė kufr dhe shthurje, dhe prandaj Kutubiu bėhet i ndjeshėm dhe reagon nė mėnyrė ekstreme ndaj gjynaheve dhe mosbindjes (reagim i cili domosdo nuk ėshtė njė gjė e keqe). Megjithatė, Kutubiu i pėrkushtuar dhe i zjarrtė niset t’u japė fund akteve tė mėkatimit dhe mosbindjes, tė cilat pėr tė janė shenja tė mosbesimit. Kjo ndodh, pėr shkak tė mendimit tė tij se pushtetarėt janė murtedė dhe shoqėria apo kombi ėshtė nga ato shoqėri apo kombe kufarėsh apo murtedėsh (domethėnė Xhahilijeti), kėshtu qė kjo tė ēon nė idenė se kėta gjynahqarė brenda kėsaj shoqėrie tė veēantė janė tė kėnaqur me njė gjykimi tjetėr nga ai i Allahut, kėshtu qė miratimi i tyre ndaj kėtyre ēėshtjeve qė janė tė ndaluara ėshtė njė shenjė se ata i konsiderojnė kėto ēėshtje si tė lejuara. Pasoja e natyrshme e kėsaj ėshtė medh’hebi i neveritshėm i Khauarixhėve – Tekfir pėr shkak tė gjynaheve –, siē ndodhi nga ata qė ishin helmuar me Kutubizmin nė duart e Muhamed Kutbit, Muhamed Sururit dhe shkrimet e zotėriut (sejidit) tė tyre, Sejid Kutb, dhe e cila u bė, gjithashtu, e papėrmbajtur nė Algjeri.


    Selman el-Aude ka thėnė nė kasetėn e tij “Xhelsetu ‘ala-Rrasif” pėr kėngėtarin i cili bėn gjynah (fisk) tė hapur: “Allahu nuk do ta falė atė! Vetėm nėse ai pendohet, sepse Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, ka gjykuar se ai nuk do tė falet (duke thėnė): “I gjithė Umeti im do tė falet…”! Kjo, pėr shkak se ata janė murtedunė, pėr shkak tė veprimit tė tyre...!! Kjo ėshtė dalje nga Islami!! Ky person do tė jetojė pėrjetėsisht nė Zjarr – dhe strehimi ėshtė tek Allahu – vetėm nėse ai pendohet!! Pse? Sepse ata nuk besojnė nė thėnien e Allahut Azze ue Xhel: “Dhe mos iu afroni zinasė, sepse vėrtet ajo ėshtė njė gjė e turpshme dhe njė rrugė e keqe”. Allahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju! Ai qė e di se zinaja ėshtė haram dhe gjė e turpshme, dhe e cila e zemėron Allahun. A do tė mburret ai (me gjynahun e tij) para njerėzve?! Para milionave, apo mijėra njerėzve?! …Njė besimtar nuk do ta bėnte kurrė kėtė…” (Kaseta: Xhelsetu ‘ala-Rrasif)


    Kurse pėr kėngėtarėt tė cilėt i shpėrndajnė kasetat e tyre mes tė rinjve dhe i ftojnė ata nė vepra tė ulėta, ai (Selman el-Aude) thotė: “Unė jam plotėsisht i qetė (nė bindjen) se ai qė e bėn kėtė, mė e pakta qė mund tė thuhet pėr tė ėshtė se ai e nėnvlerėson gjynahun. Dhe nuk ka dyshim se nėnvlerėsimi i gjynahut – e veēanėrisht kur ėshtė gjynah i madh dhe ka ixhma nė ndalimin e tij – ėshtė mosbesim (kufėr) nė Allahun. Pra, nuk ka dyshim nė lidhje me njerėz si puna e kėtyre se kjo vepėr e tyre ėshtė dalje nga Islami. E them kėtė dhe zemra ime ėshtė e qetė dhe plotėsisht e lirė me kėtė.” (Kaseta: esh-Shebab, Es’iletu ue Mushkilat)


    [Shėnim: Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, na ka lajmėruar se ata qė i publikojnė gjynahet e tyre, nuk do tė falen (pėr kėto gjynahe nė veēanti). Pastaj na vjen ky tekfirs i patrembur e pretendon se ata nuk do tė falen nė terma absolutė, domethėnė ata janė murtedė ( kanė dalė nga feja), dhe Allahu na ruajt nga njė devijim i tillė. Allahu e ruajt shoqėrinė nga ky lloj Kharixhizmi guximtar, i cili veē e shkatėrroi Algjerinė dhe ēoi nė kasaphanė njėqindmijė (100. 000) Muslimanė.]


    Sefer Hauali thotė: “Nė kėtė hotel - nė ēdo hapėsirė – ka pije, domethėnė, ato pije janė shfaqur sipas asaj qė ėshtė e mundur… kėshtu qė kjo ėshtė njė ftesė e qartė pėr konsumimin e alkoolit dhe aty ka kėrcim (tė pėrzier) dhe lakuriqėsi, krahas konsumimit tė alkoolit. Ne kėrkojmė strehim tek Allahu nga ky Kufėr, sepse ta shpallėsh hallall atė qė Allahu Tebarake ue Te’ala e ka bėrė haram, ėshtė padyshim Kufėr i pastėr e i qartė.”


    Dhe ai thotė gjithashtu nė njė nga librat e tij: “Kufri dhe herezia (Ilhad) janė shfaqur mes nesh, e keqja ėshtė pėrhapur nė krahinat tona, ndėrsa nė radiot dhe televizionet tona po bėhet ftesė pėr tė bėrė zina, dhe ne e kemi shpallur kamatėn tė lejuar.” [Ua’d Kissinxher]


    [Shėnim: Istihlal –shpallja e diēkaje tė lejuar, pasi Allahu Azze ue Xhel e ka shpallur atė tė ndaluar – ėshtė dy llojesh: ajo qė ka tė bėjė me zemrėn dhe ajo me besimin. Kjo e fundit ėshtė ajo qė tė nxjerr nga Islami dhe jo e para (kur nuk ka tė bėjė me vepra tė cilat konsiderohen kufėr i madh kryerja e tyre apo vetė ato). Ēdo gjynahqar bėn istihlal me gjynahun e tij – nė kuptimin e veprės sė tij, dhe ēdo gjynahqar e nėnvlerėson gjynahun, pėrndryshe, ai nuk do ta kishte kryer atė. Pastaj vjen ky tekfirs guximtar dhe i gjykon si murtedė ata, tė cilėt ai kurrė nuk i ka takuar, sepse, nė opinionin e tij, tė kėnaqurit e tyre me gjynahun dhe mospėrmbajtja ėshtė njė shenjė qė i nxjerr ata kinse po i konsiderojnė kėto ēėshtje tė lejuara me zemrat e tyre, domethėnė, si ēėshtje tė besimit. Allahu e vraftė kėtė epsh tė verbėr. Kėtij personi tė veēantė, kur i ka bėrė kėto deklarata, i ėshtė tėrhequr vėmendja nė publik nga Shejkh Muhamed Aman el-Xhami’, dhe ky qortim i ėshtė dėrguar me kasetė, bashkė me ftesėn pėr njė debat tė hapur nė lidhje me fjalėt e tij. Streha e parė pėr kėtė tekfirs ishte pretendimi se fjalėt e sipėrpėrmendura qenė shkruar pa miratimin e tij (domethėnė ishin shpifur ndaj tij). Pastaj ai e pranoi ftesėn pėr debat (nė Xhidde), porse ai nuk arriti tė merrte pjesė. Pastaj atij i ėshtė kėrkuar vazhdimisht tė tėrhiqet nga kėto fjalė ose ta distancojė veten e tij nga ato, nėse ato i janė atribuuar atij nė mėnyrė tė rreme (edhe pėrkundėr faktit se ato ekzistonin nė fund tė librit tė tij tė turpshėm). Sfidat e Shejkh Muhamed Aman el-Xhami’ ndaj kėtij personi dhe sjelljeve tė tija foshnjarake ishin tė vazhdueshme, porse nuk patėn asnjė rezultat. Pėr mė tepėr, kthehu tek kaseta “Nasiha Ila Sefer el-Hauali” nga Shejkh Muhamed Aman el-Xhami’.]


    Nasr el-Umer thotė: “Imagjinata se tė kėqijat e pranishme nė shoqėrinė tonė janė thjesht gjynahe. Shumė njerėz tani imagjinojnė se (pėrfshirja nė) kamatė ėshtė veē njė gjynah apo njė gjynah i madh, dhe se alkooli dhe drogat janė thjesht gjynahe, se ryshfeti ėshtė gjynah ose njė nga gjynahet e mėdha… Jo, vėllezėrit e mi! Unė e kam shqyrtuar kėtė ēėshtje dhe ajo mė ėshtė bėrė e qartė tashmė se shumė nga njerėzit nė shoqėrinė tonė e kanė shpallur kamatėn tė lejuar, dhe strehimi ėshtė tek Allahu!! A e dini se nė bankat me kamatė nė vendin tonė kanė mė shumė se njė milion njerėz. Allahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju. A e dinė gjithė kėta miliona se kamata ėshtė e haram dhe se ata veē e kanė kryer kėtė akt, ndėrkohė qė ai ėshtė veē gjynah? Jo, pasha Allahun!! Pėr shkak tė pėrhapjes dhe teprisė sė gjynahut, rreziku mė i madh i pranishėm ėshtė se shumė i kanė shpallur tė lejuara (istehalu) kėto gjynahe tė mėdha, dhe strehimi ėshtė tek Allahu.” (Kaseta: Teuhijd Euelen)


    [Shėnim: A e vėrejte ngutjen e madhe tė kėtij tekfirsi guximtar e tė patrembur? Duke mashtruar mendjet e dėgjuesve tė tij dhe duke bėrė tekfir mbi miliona Muslimanė, tė cilėt nuk i ka takuar ndonjėherė e as ka folur me ata, pastaj ua hap kraharorėt dhe i akuzon ata me Istihlal Kalbi (se e kanė bėrė tė lejuar, hallall kamatėn me besimin nė zemrat e tyre)! Allahu e vraftė kėtė epsh tė verbėr e tė pakuptimtė, i cili nuk ėshtė gjė tjetėr veē njė produkt i mėsimeve kanceroze tė Kutubizmit.]


    Pėrmbledhje


    Pasoja e natyrshme tė mjerimit tė Kutubizmit, ėshtė mjerimi dhe degradimi i shoqėrisė, protestat civile, demonstrata, vrasje, atentate dhe fundi i shenjtėrisė dhe sigurisė sė shoqėrisė. Askush nuk mund t’i mohojė pasojat e Kutubizmit mbi Shoqėrinė Algjeriane dhe burrat, gratė dhe fėmijėt e pafajshėm Muslimanė, me pėrjashtim tė ndonjė hizbiu, zemra e tė cilit ėshtė nxirė nga efektet e kėqija tė Hizbijes. Dhe pėrkrahėsit e revolucionit Algjerian, nė tė vėrtetė, ishin ata si Sefer el-Hauali, Selman el-Aude dhe ithtarėt e tjerė tė Kutubizmit. Kutubistėt e Algjerisė e morėn nė duart e tyre ligjin dhe filluan t’i vrasin Muslimanėt gjynahqarė, duke i gjykuar ata si qafirė dhe refuzues tė gjykimit tė Allahut, thjesht me kryerjen e gjynahut. Sepse, sipas mendimit tė Kutubistėve, njėsoj si ata qė pėrmendėm mė lart, tė tillė gjynahqarė i kanė bėrė tė lejuara veprimet e tyre si njė ēėshtje e besimit dhe janė tė kėnaqur me njė gjykues tjetėr veē Allahut.


    Ishte pikėrisht pėr llogari tė kėtyre aktiviteteve qė rrjedha e ngjarjeve ēoi nė vrasjen e 40.000 civilėve nė Siri, nė fillim tė viteve ’80, kur autoritetet i goditėn Ikhuanėt, pėr shkak tė ‘lėvizjeve tė tyre tė fshehta, tė cilat janė shumė larg nga Metodologjia Profetike pėr reformim. Dhe, po ashtu, nė Algjeri, kur Kutbijinėt, Khauarixhėt e Kohės Sonė, luajtėn rolin e tyre nė shkatėrrimin e shoqėrisė, dhe nė mėnyrė tė ngjashme ka ndodhur nė Egjipt, pėrgjatė dekadave.


    Shėnime


    1 Nuk lejohet tė thuhet “Shehid Filani dhe Filani” pa i shtuar kėsaj “Insha’Allah”, sepse kjo ėshtė nė kundėrshtim mė Sunetin dhe ėshtė rruga e Murrxhi’ave. Imam Bukhari ka pėrfshirė nė Sahijhun e tij njė kapitull me titull: “Kapitulli: Nuk lejohet tė thuhet filani e filani ėshtė Shehid”, dhe Shejkh Ibn Uthejmin ka dhėnė njė fetva nė lidhje me kėtė ēėshtje, duke cituar Imam Bukharin dhe duke thėnė gjithashtu: “Nuk lejohet tė dėshmohet pėr njė person tė caktuar se ai ėshtė shehid, edhe nėse ai ėshtė vrarė, ndėrsa ka qenė duke luftuar nė xhihad kundra kufarėve. Kjo, pėr shkak se nėnkuptimi i kėsaj dėshmie ėshtė se pėr tė ėshtė dėshmuar Xheneti, dhe dėshmia pėr Xhenet nuk lejohet vetėm se pėr ata, pėr tė cilėt ka dėshmuar i Dėrguari, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem. Megjithatė, mund tė thuhet “Shpresohet qė ai te jetė prej shehidėve” …




    Ndėrsa, kur dikush ėshtė i vendosur dhe thotė “Ai ėshtė shehid”, kjo nuk lejohet, ėshtė haram. Nuk lejohet pėr arsye se kjo ėshtė nga ēėshtjet e Gajbit …” (el-Fad ue Mefahijm fij Mizanil-Islam, fq 18)


    2 Sejid Kutbi i quante tė gjithė ata qė nuk pajtoheshin me tė dhe me mesazhin e tij prej tekfiri dhe shkatėrrimtar si “tė butė” dhe “disfatistė”. Nuk duhet tė tė habisė fakti se ata qė janė tė helmuar me mėsimet e tij tė neveritshme, duhet tė bėjnė, gjithashtu, tė njėjtat akuza kundėr atyre tė cilėt refuzojnė t’i pranojnė mėsimet e tyre, siē ėshtė Muhamed Kutb, dhe Abdu-Rrahman Abdul-Khalik.


    Shejkh Abdul-Malik bin Ahmed el-Mubarak el-Xheza’iri ka thėnė pėr tė dėrguarin e Ali bin Haxh: “I dėrguari i Ali bin Haxh nė Frontin Algjerian, i quajtur el-Hashimi Sahnuni, i quante tė gjithė ata qė nuk bėnin tekfir mbi udhėheqėsit me kėtė emėr -“Murrxhij”. Kėshtu qė, kur e pyeta atė kush ishte pika e tij referuese pėr kėtė, ai tha: “Muhamed Kutb dhe Abdu-Rrahman Abdul-Khalik.” (Medarikun-Nedhr, fq.110, edicioni i dytė.)


    Nė tė vėrtetė, kjo ėshtė trashėgimia e vetė Sejid Kutbit, nė atė se kush nuk bėn tekfir mbi udhėheqėsit, po tregohet “i butė” me ta!! Por sot, kjo akuza ka marrė njė tjetėr formė: mosbėrja tekfir mbi shoqėritė Muslimane atėherė, ishte njė qėndrim ‘i butė’ dhe ‘disfatist’, kurse sot, tė mos ngutesh pėr tė bėrė tekfir mbi udhėheqėsit ėshtė shndėrruar nė Irrxha’!! Kutubizmi i kohėve moderne i konsideron nė mėnyrė tė domosdoshme Imamėt e Ehli Sunetit, Imam Ibni Bazin dhe Imam Albanin, se ata qenė Murrxhi ekstremistė (gulat), dhe Irrxhaja e tyre ishte paralele me atė tė Xhehm Ibn Safuan, pasi ata bėjnė tekfir mbi udhėheqėsin qė gjykon me diēka tjetėr veē asaj qė ka shpallur Allahu nė legjislacionin e pėrgjithshėm, apo nė ligj sekularist, nė bazė tė besimit nė zemėr (I’tikad) ose duke e bėrė tė lejuar atė me zemėr, kur ajo ėshtė e ndaluar (Istihlal Kalbi).






    Shėnime Pėrmbyllėse



    Nė kėtė seri kemi hedhur njė vėshtrim tek Kutubizmi Fillestar, duke nxjerrė nė pah konceptet dhe idealet e tij kryesore. Filluam duke argumentuar se Kutubizmi ekziston si njė ideologji dhe si njė sekt. Themeli i mėsimeve tė Kutubizmit ėshtė njė interpretim i shtrembėruar i Shehadetit “La ilahe il-lAllah”, e propaganduar fillimisht nga Sejid Kutbi. Ky interpretim i shtrembėruar ėshtė baza e bėrjes sė Hakimijes, parimin e kėrkuar tė adhurimit, qė do tė thotė kapja pas Sheriatit Islamik nė tė gjitha ēėshtjet dhe gjykimi me Sheriat nė tė gjitha ēėshtjet. Dhe si e tillė, ēdo devijim nga ky ideal (dhe ky ideal, nė fakt, nuk ka ekzistuar kurrė, qė nga periudhat e hershme tė historisė Islame) i shndėrron tė gjitha shoqėritė dhe kombet nė sisteme tė Xhahilijetit Para-Islamik. Mbi kėtė ndėrtohet tekfiri i shoqėrive dhe i kombeve, edhe nėse ata e thonė Shehadetin dhe i kryejnė ritualet e adhurimit. Dhe, pėr pasojė, kjo krijon figurat revolucionare, tė cilėt nxisin idetė pėr konflikte, luftėra civile, rebelim, dhe tė gjitha kėto nė emėr tė vendosjes sė “Drejtėsisė Sociale”.


    Kjo ėshtė bėrthama e Kutubizmit Klasik, dhe degėzimet e tij tė ndryshme (Sururizmi, Turathizmi, Arurizmi e tė tjerė) i kanė shtuar koncepte tė tjera shtesė dhe mekanizma, pėr tė ndihmuar nė realizimin e qėllimit tė pėrgjithshėm.


    Nė kursin tjetėr, qė do tė pėrgatisim “Kutubismi i Nivelit Mesatar”, do tė kalojmė nė mėsimet e dorės sė dytė tė Kutubizmit, ndryshe nga mėsimet thelbėsore qė diskutuam nė kėtė seri, tė cilat ekzistojnė pėr tė vetmin qėllim: qė t’ua lehtėsojnė rrugėn idealeve tė Kutubizmit.


    Ėshtė e njė rėndėsie thelbėsore qė tė rikujtojmė urtėsinė madhėshtore e tė pėrjetshme, qė gjendet nė transmetimin e Hasen el-Basrit, tė cilin e kemi pėrmendur nė fillim tė kėtij kursi:


    El-Hasen el-Basri (v. 110 H) ka thėnė: “Nė tė vėrtetė, Haxhaxhi ėshtė ndėshkimi i Allahut, kėshtu qė mos e zmbrapsni ndėshkimin e Allahut me duart tuaja. Por, duhet tė nėnshtroheni dhe tė bindeni, sepse Allahu i Lartėsuar thotė:


    “Ne i mbėrthyem ata me ndėshkim, por ata nuk iu pėrulėn Zotit tė tyre, dhe as nuk iu lutėn Atij me pėrulje.” [el-Mu’minun, 76]


    (Minhaxhus-Sunne, Shejkhul-Islam, 4/528)


    Ibn Sa’d rrėfen nė librin e tij Tabakatul-Kubra (7/163-165): “Njė grup Muslimanėsh erdhėn tek el-Hasen el-Basri tė kėrkonin njė fetva pėr t’u rebeluar kundėr Haxhaxhit. Dhe ata thanė:


    “O Ebu Se’id! Ēfarė thua ti pėr luftimin e kėtij tirani qė ka derdhur gjakun dhe ka marrė pasuritė padrejtėsisht dhe ka bėrė kėtė e atė?”


    el-Hasen el-Basri tha: “Unė mendoj se ai nuk duhet luftuar. Nėse ky ėshtė ndėshkim nga Allahu, atėherė ju nuk do tė jeni tė aftė qė ta largoni atė me shpatat tuaja. Nėse kjo ėshtė njė sprovė nga Allahu, atėherė bėhuni tė durueshėm, derisa tė vijė vendimi i Allahut, dhe Ai ėshtė mė i miri i gjykatėsve.”


    Kėshtu qė ata u larguan nga el-Haseni dhe nuk u pajtuan me tė dhe u rebeluan kundėr Haxhaxhit, kėshtu qė Haxhaxhi i vrau ata qė tė gjithė.

    El-Haseni thoshte: “Nėse njerėzit do tė kishin durim, kur sprovohen nga sunduesit e tyre tė padrejtė, nuk do tė zgjasė shumė para se Allahu t’u japi atyre njė rrugėdalje. Megjithatė, ata gjithmonė nxitojnė pėr tek shpatat e tyre, kėshtu qė lihen ata me shpatat e tyre. Pasha Allahun! Qoftė edhe pėr njė ditė tė vetme, ata nuk kanė sjellė ndonjė mirėsi.”


    Kėshtu qė themi: Kurrė nuk kanė treguar ndonjėherė nėnshtrim dhe pėrulje Kutubistėt e Sirisė, apo ata tė Egjiptit, apo ata tė Algjerisė, pėrkundrazi, ata kanė ngulmuar nė arrogancėn e tyre, ku pretendojnė se ata mund ta ndryshojnė vendimin e Allahut me duart e tyre, pa u mbėshtetur nė Metodologjinė e Profetėve.

    Ata u dhanė pas Kutubizmit tė tyre dhe kėshtu u lanė tė mbėshteten tek Kutubizmi i tyre, dhe kjo nuk u vlejti asgjė. Kutubizmi nuk e ndaloi dot masakrimin e 40.000 vetėve nė qytetet e Halebit, Himsit, Hamas, nė Siri, nė vitin 1981 nė duart e udhėheqėsit tė tyre tiran. Pėr fat tė keq, sikur ata veē tė ishin treguar tė duruar dhe tė pėrulur, dhe tė merrnin Metodologjinė e Profetėve pėr reformimin e shoqėrisė, sepse vėrtet atėherė Allahu do t’i kishte hapur qiejt pėr ta e do t’u siguronte ēdo lloj mbėshtetje, bashkė me sigurinė dhe paprekshmėrinė, siē i premtoi Allahu popullit tė Nuhut. Dhe Kutubistėt e Algjerisė, ata u ngutėn drejt Kutubizmit tė tyre dhe ‘Dhilalit’ tė tyre dhe kėshtu u lanė tė mbėshteten nė Kutubizmin dhe ‘Dhilalin’ e tyre, qė nuk solli gjė tjetėr veēse fatkeqėsi pas fatkeqėsie dhe masakėr pas masakre.


    Duhet ta dish, o kėrkues i tė vėrtetės, se kjo ėshtė njė trashėgimi e pėrjetshme: kushdo qė zgjedh njė metodologji tjetėr veē asaj tė Pejgamberėve, atėherė ai do t’i lihet vetes sė tij dhe metodologjisė sė tij. Dhe ēfarė hajri ėshtė sjellė nga kėto grupe e parti, tė cilat janė nė kundėrshtim me Pejgamberėt dhe zgjedhin rrugė tjetėr nga ajo e tyre?? Qoftė edhe pėr njė ditė tė vetme, ata nuk kanė sjellė ndonjėherė hajr! Pėrkundrazi, ata u kanė sjellė vetėm fitne pas fitneje pėr Islamin dhe pėr Muslimanėt.


    Dhe dije se refuzimi qė u bėjmė atyre nuk ėshtė tjetėr veēse mbrojtje e shoqėrisė dhe mbrojtje e burrave, e grave dhe e fėmijėve tė pafajshėm, e jetėve dhe e pasurive tė tyre, jo mbrojtje e padrejtėsive tė atyre qė u ėshtė dhėnė autoriteti mbi ne. Ne i konsiderojmė ata si njė sprovė dhe dėnim, dhe prandaj ne do tė qėndrojmė tamam si nė sprovė dhe nė dėnim, duke treguar durim. Dhe nuk do tė jemi njerėz qė ngutemi, ndėrkohė qė i nėnshtrohemi Zotit tonė, duke treguar pėrulje ndaj Tij dhe duke iu lutur Atij me pėrulje, derisa Ai tė na ēojė mė tej nė ndjekjen e metodologjisė sė Profetėve dhe nė atė tė Imam Malik, nė pėrmirėsim dhe rregullimin e shpirtrave tanė dhe shoqėrisė pėrreth nesh.


    Ne i lutemi Allahut qė Ai ta mbrojė Islamin dhe Muslimanėt nga kuptimet e bidatit dhe Kutbijinėve, tė cilat e kanė pllakosur Umetin e Muslimanėve dhe janė bėrė shkak i luftėrave tė mėdha civile, masakrimin e njerėzve tė pafajshėm dhe shkatėrrimin e stabilitetit tė shoqėrive, ashtu sikurse i lutemi Allahut, mė tė lartit, qė Ai t’i japė kėtij Umeti dhe tė gjithė thirrėsve dhe predikuesve tė tij sukses nė kapjen pas Metodologjisė sė vėrtetė tė Profetėve nė thirrjen pėr tek Allahu, e cila nuk ėshtė tjetėr veēse pastrim dhe rregullim i besimeve tė tyre nga kėnetat e Shirkut, bidateve dhe besėtytnive, dhe edukim me fenė e pastėr, nė pėrputhje me thėnien e mirėnjohur tė Imam Malik:“Pjesa e fundit e kėtij Umeti nuk ka pėr t’u rregulluar, pėrveē se me atė qė u rregullua pjesa e hershme e tij.”

    Amin.


    Test Pėrfundimtar


    1. Pėrmblidh mėsimet thelbėsore tė Kutubizmit nė njė paragraf tė shkurtėr.


    2. Cilat janė mendimet kryesore tė ideologjisė sė Kutubizmit?


    3. Cilėt janė librat kryesorė ku gjendet ideologjia e Kutubizmit?


    4. Cilėt janė disa nga figurat mė tė shquara mes Kutbijinėve?


    5. Ēfarė interpretimi kanė dhėnė Kutbijinėt pėr Shehadetin? Ku qėndron pėrplasja mes kėsaj dhe kuptimit tė saktė dhe gjithėpėrfshirės qė njihet nga Pasuesit e Sunetit?


    6. Kush janė disa nga shtetet nė tė cilat u dėshmuan pasojat shkatėrrimtare tė Kutubizmit?


    7. Mbi cilat baza janė shpallur murtedunė (tė dalė nga feja) shoqėritė dhe shtetet Islame, sipas mėnyrės Kutubiste tė tė menduarit?


    8. Ēfarė lloj Teuhijdi u shpik nga Kutubistėt, me qėllim pėrforcimin e interpretimit tė tyre tė veēantė tė kuptimit tė Shehadetit?


    9. Nė ēfarė drejtimesh Kutubizmi ka paralelizma me mėsimet e sektit tė parė, qė doli nga Xhemati i Muslimanėve - Khauarixhėt?


    10. Ku ndryshojnė mėsimet e Kutubizmit nga Metodologjia e Profetėve nė Thirrjen pėr tek Allahu dhe metodologjia e Imam Malik?


    11. Trego disa shembuj nga pasojat shkatėrrimtare tė Kutubizmit nė dekadat e fundit.

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Dy rrugėt dhe dy metodologjitė

    Dy rrugėt dhe dy metodologjitė – Njėra qė ēon nė parajsė dhe tjetra nė Shtėpinė e Vuajtjes
    Shkėputur nga njė shtjellim lidhur me ngjarjet e viteve tė fundit nė skenėn e da'ues i titulluar "Pėrgjigje ndaj Dyshimeve tė Kutbive nė Lidhje me Atribuimin ndaj Sunetit dhe Selefizmit"





    Ėshtė me rėndėsi qė t'ju shpjegojmė njė dobi me rėndėsi, me anė tė sė cilės selefitė e vėrtetė do tė dallohen nga pohuesit e rrejshėm tė Sunetit dhe selefizmit, dhe kjo ėshtė:



    Reflekto me kujdes, o Suni, nė atė ēfarė ėshtė pėrmendur dhe ki vėmendjen se ēkado qė kemi diskutuar dhe pėr ēka kemi shfaqur interesim janė ēėshtje tė metodologjisė, dmth parime tė fesė. Dhe janė pikėrisht kėto parime dhe ēėshtje nė tė cilat jemi kundėrshtuar. Bazuar nė kėto ēėshtje kemi shfaqur besnikėri dhe jemi distancuar, dhe pėr kėtė shkak na janė mėsyer vėllezėrit e shejtanit1 dhe ushtritė e tij ndėr huliganėt poterexhi dhe ata si kėta, dhe ata si kėta, dhe ata si kėta prapė. Kėshtu, ne kėrkuam pikėpamjet dhe gjykimet e dijetarėve tanė dhe morėm e pėrvetėsuam sqarimet e tyre, dhe e morėm kėtė pėr medhheb tonin dhe si rrugė pėr ta ndjekur. Kėto ēėshtje pėrfshijnė:



    1. Ēėshtjen e Teuhidit dhe natyrėn e risuar tė "Teuhid ul-Hakimije."2
    2. Metodologjinė e pėrgėnjeshtrimit tė bidatēinjėve dhe ēėshtjen e parimit tė shpikur tė el-Muwazanes3
    3. Ēėshtjet e tekfirit dhe el-Hakimije nė pėrgjithėsi
    4. Mėnyrėn e bindjes ndaj pushtetarėve tiranė dhe mėkatarė
    5. Kuptimin e saktė tė Fikh ul-Uaki'4
    6. Metodologjinė e pejgamberėve nė thirrjen pėr tek Allahu
    7. Ēėshtjet e trajtimit tė bidatēinjėve dhe librave tė bidatēinjėve
    8. Herezitė e Sejjid Kutbit dhe librave tė tij
    9. Ēėshtjet e shumėllojshmėrisė sė grupeve dhe partive
    10. Ēėshtjen e respektimit tė dijetarėve tė mėdhenj dhe mosofendimi i tyre, si dhe ulja e vlerave tė tyre para rinisė dhe njerėzve tė thjeshtė
    11. Ēėshtjen e Arabisė Saudite dhe se a gjykon ky shtet me sheriat apo jo5



    --------------------------------------------------------------------------------
    1. Imam Ibn Baz qe pyetur, "Nė lidhje me Xhema'tul-Xhihad dhe bashkėpunimin me ta?" Ai u pėrgjigj, "… me ta s'bėn tė bashkėpunohet e as nuk bėn t'u jepet selam. Madje, ata duhet bojkotuar dhe duhet paralajmėruar njerėzit kundėr tė keqes sė tyre. Meqė ata janė njė fitne dhe janė tė dėmshėm pėr muslimanėt, dhe ata janė vėllezėrit e Shejtanit! [Nga kaseta nr.11, e incizuar nė muajin Dhul-Hixheh 1408 [1987] nė et-Teuijetul'-Islamije]

    Dhe ishte mu ky fraksion qė na mėsyu, dhe ky fraksion bashkoheshin me tė ngjashmit si el-Hauali dhe el-Oude, dhe siē do tė shohim mė vonė, ju mund tė vlerėsoni nga ndjekėsit dhe shoqėruesit e tij se nė ēfarė menhexhi ėshtė personi.

    2. Ka thėnė shejh Ibn Uthejmin, "Kushdo qė pohon se ka kategori tė katėrt tė Teuhidit me titullin 'Teuhid el-Hakimije,' ai duhet tė konsiderohet bidatēi [mubtedi]. Pra, kjo ėshtė njė kategorizim i risuar qė vjen nga personi i paditur, i cili s'kupton gjė nga ēėshtjet e akides dhe fesė." [el-Muslimun nr.639, 25 Dhul-Hixheh, 1417, qė korrespondon me tė Premten, 2 Maj, 1997].

    3. http://www.mburoja.net/Bidat/Muwazeneh.html

    4. http://www.mburoja.net/Menhexh/Polit...ikhulVaki.html

    5. Shejh Salih el-Feuzan qe pyetur, "Ēka e kėshilloni atė qė thotė se ky shtet zhvillon luftė kundėr fesė dhe shtyp thirrėsit?"

    Pėrgjigje:"Shteti Saudit qė prej kur ka zėnė fill gjithmonė e ka ndihmuar fenė dhe ndjekėsit e saj. Dhe ky shtet s'ėshtė themeluar, pėrveē nė kėtė bazė. Dhe ēfarėdo qė bėn pėr momentin nė harxhimin e tė mirave materiale pėr tė mbėshtetur muslimanėt nė ēdo vend, duke ngre qendra dhe xhami, duke dėrguar thirrės [nė vendet tjera], duke botuar libra – nė ballė tė sė cilave ėshtė Kur'ani – duke hapur qendra mėsimi dhe fakultete diturie, dhe gjykon me sheriatin Islamik [Tehkimuha lish-Sheri'at il-Islamije], dhe po ashtu duke vendosur nje organ tė veēantė pėr urdhėrimin nė tė mirė ndalimin nga e keqja nė ēdo qytet – atėherė e gjithė kjo ėshtė dėshmi e qartė pėr ndihmėn e tij [shtetit] ndaj Islamit dhe ndjekėsve tė tij. Dhe kjo ėshtė gjemb [shexhijjun: lit. shqetėsim, ankth] nė fytat e njerėzve tė hipokrizisė [ehl un-nifak] dhe njerėzve tė sė keqes dhe pėrēarjes. Dhe Allahu ėshtė ndihmues i fesė sė Tij edhe nėse paganėt dhe partiakėt e anshėm mund ta urrejnė kėtė.

    Dhe nuk themi se ky shtet ėshtė i pėrsosur nė ēdo aspekt dhe se nuk ka gabime. Gabimet ndodhin tek ēdokush dhe ne lusim Allahun qė ta ndihmojė kėtė shtet nė pėrmirėsimin e gabimeve. Por, sikur personi [qė bėn njė pohim tė kėtillė] tė shikonte nė vetveten, ai do tė gjente gabime qė do ta parandalonin gjuhėn e tij nga tė folurit rreth tjerėve dhe do tė turpėrohej t'i shikojė tė tjerėt." [el-Axhuibeh el-Mufide, f.117]

    Nė kontrast me kėtė, dėgjo fjalėt e pėrēarėsve, atyre qė janė ndarė nga xhemati: Ka thėnė Sefer el-Hauali, "Pėrsa i pėrket gjykimit me sheriat – kėtij pohimi tė lashtė – atėherė e vėrteta ėshtė se nė pikėpamjen tonė asgjė s'ka mbetur nga Sheriati, pėrveē asaj nė ēka thėrrasin njerėzit e zotit tė bėrė nga njeriu [Tagut], "Ēėshtjet Personale," dhe diēka nga ligjet e Hududit, synimi i tė cilave ėshtė pėrforcimi i sigurisė." [Ua'd Kisinxher, f.137]

    Ka thėnė Selman el-Oude, "Flamujt qė janė ngritur nė tėrė botėn Islamike sot, janė flamuj laikė [jofetarė]." [Kaseta: Ja LeXherrahat el-Muslimin.] Ai po ashtu qe pyetur, siē qėndron nė kasetėn "Limadha Jukhafuna min el-Islam": "Struktura e ligjit nė Libi s'ėshtė e panjohur pėr ju dhe atė ēka ai pėrmban pėr luftimin kundėr Islamit dhe muslimanėve. Ēka ėshtė e detyrueshme pėr muslimanėt atje? A duhet tė ikin ata me fenė e tyre? Ai u pėrgjigj, "Kėtė duhet bėrė nė ēdo vend!!!"

    --------------------------------------------------------------------------------

    Pra nė tėrė kėtė – e edhe mė shumė – ne [selefitė] jemi pėrkrahur dhe ndihmuar dhe na ėshtė dhėnė sukses, uel-hamdulilah. Madje, thirrja jonė s'ka qenė e bazuar nė personalitete, por nė tė vėrtetėn pėr tė cilėn ata [dijetarėt] ngrenin zėrin dhe pėr konceptin e Sunetit dhe Selefizmit qė ata e mbronin dhe ndihmonin – duke ndjekur rrugėn e trasuar nga paraardhėsit e devotshėm. Ishte nė lidhje mė kėtė ēėshtje qė Imam el-Albani akuzoi aktivistėt kundėrshtues me fjalėt e tij tė mirėnjohura "Hauarixhėt e Epokės."6



    --------------------------------------------------------------------------------
    6. Kur ai u pyet lidhur me librin Dhahirat ul-Irxha, tha, "Tash mė duhet tė them nė lidhje me kėtė xhemat, tė cilėt janė shfaqur nė kohėn e sotshme dhe tė cilėt kanė kundėrshtuar selefin, them kėtu, nė pajtim me thėnien e el-Hafidh edh-Dhehebi: Ata e kanė kundėrshtuar Selefin nė shumė ēėshtje tė menhexhit, dhe ėshtė me vend qė t'i quaj ata Hauarixhė tė epokės. Kjo i pėrngjan paraqitjes sė tyre nė kohėn e sotshme – ku ne i lexojmė thėniet e tyre – nga qė nė tė vėrtetė, fjalėt e tyre marrin drejtimin dhe synimin si tė Haurixhėve nė bėrjen e tekfirit tė atij qė bėn mėkate tė mėdha. Dhe ndoshta duhet tė them, kjo ėshtė ose pėr shkak tė paditurisė nga ana e tyre, ose pėr shkak tė njė komploti tė sajuar!!" [Kaseta: Harixhije Asrije 17 Dhul-Hixheh, 1417H]
    --------------------------------------------------------------------------------



    Tash pėrqendroni vėmendjen nė Kutbitė. Si i shihnin ēėshtjet ata?



    Sė pari, mentorėt dhe udhėheqėsit e tyre ishin ata qė kundėrshtonin tė gjitha ēėshtjet e numėruara mė lart, iu shmangėn atyre dhe risuan lidhur me to. Dhe, ata ofenduan dhe mallkuan dijetarėt tanė, pėrfshirė kėtu edhe shejh Ibn Uthejminin, dhe i pėrqeshėn e i tallėn ata, pėr shkak se ata nuk pajtoheshin me qėndrimet e tyre.



    Sė dyti, kurdoqoftė qė ata ofruan dėshmi kundėr nesh [selefive], ajo ishte e lidhur me lavdėrimin e kėtij apo atij dijetari pėr ndonjėrin nga mentorėt apo udhėheqėsit e tyre. Pėr shembull, ata sollėn thėnien e vjetėr tė shejh Albanit, ku ai lavdėron disa shkrime tė Sejjid Kutbit - para se t'i bėhej e qartė e vėrteta shejh Albanit lidhur me "injorancėn dhe devijimin" e Sejjid Kutbit nga Islami, pasi lexoi librin e shejh Rebi bin Hadi, posaēėrisht "el-Auasim Mima fi Kutub Sejjid Kutb minel-Kauasim."7



    --------------------------------------------------------------------------------
    7. Muhadithi dhe Imami, el-Albani – rahimehullah – ka thėnė, duke komentuar librin 'el-Auasim mima fi Kutub Sejjid Kutub min el-Kauasim' tė shejh Rebi bin Hadi, "Ēdo gjė me ēka ke pėrgėnjeshtruar Sejjid Kutbin ėshtė e vėrtetė [hakk] dhe ėshtė me vend. Dhe nga ky pėrgėnjeshtrim do t'i bėhet e qartė ēdokujt qė lexon ndonjė gjė nga "Trashėgimia Islame," se Sejjid Kutb s'ka pasur dituri mbi Usul [bazat] apo Furu [ēėshtjet anėsore] tė Islamit. Kėshtu qė Allahu tė shpėrbleftė me shpėrblimin mė tė mirė, o vėlla Rebi, pėr pėrmbushjen e kėtij detyrimi tė shpjegimit dhe zbulimin e injorancės dhe devijimit tė tij nga Islami." Marrė nga njė kopje dorėshkrimi tė Imam Albanit, e cila gjindet nė librin 'Bera'eh Ulema el-Ummeh min Tezkije Ehl ul-Bidat uel Mudhemmeh," njė pėrgėnjeshtrim kundėr mbrojtėsve tė Sejjid Kutbit. Kjo thėnie ėshtė shkruar nė pjesėn e hershme tė 1999, para vdekjes sė shejhut, Allahu pastė mėshirė ndaj tij.

    --------------------------------------------------------------------------------

    Po ashtu ata sollėn thėnien e vjetėr tė shejh Albanit qė mbron Seferin dhe Selmanin [para se kėta tė burgoseshin], ku ai i lavdėron tė dy kėta. Mirėpo, pas 1417H, kur ai pat lexuar librin [Dhahirat ul-Irxha] tė cilin mė pas e quajti "skajshmėri nė tė keqen," ai ndryshoi qėndrimin e tij dhe i quajti ata "Hauarixhė tė Epokės" dhe e pėrshkroi menhexhin e tyre si "Ihuani," dhe pranoi qė "vėllezėrit tanė nė Medine dinin mė shumė se ne rreth tyre" dhe kėrkoi shpėtim nga e keqja nė tė cilėn ishin ata, "e keqja e injorancės, devijimit dhe llumit," siē e quajti ai. Referoju kasetave "Harixhije Asrije" dhe po ashtu "Fitnet ul-Asr" tė Imam shejh Albanit, ku vihet nė pah gjendja e tyre.



    Njėlloj, ata sollėn shkrimet e Bekr Ebu Zejdit kundėr shejh Rebi bin Hadi nė orvatjen e tyre pėr tė diskredituar pėrgėnjeshtrimet kundėr Sejjid Kutbit, pėrkundėr faktit qė Bekr Ebu Zejd mohoi shkrimet e veta [thjesht nja katėr faqe] dhe e mallkoi atė qė i shpėrndan ato, siē na ka mbėrri nėpėrmjet autoriteteve tė besueshme, pėrfshirė shejh Rebi bin Hadi, i cili ėshtė i besueshėm [thikah] tek tė gjithė dijetarėt, madje Ibn Ma'ini i epokės sonė. E lėre mė faktin qė ata mė tė mėdhenj [nė statut] se Bekr Ebu Zejd i kanė lavdėruar dhe rekomanduar pėrpjekjet dhe punimet e shejh Rebi bin Hadi pėrsa i pėrket kėsaj.



    Njėlloj, ata pėrhapėn dhe reklamuan fetuatė [gjykimet] shumė tė vjetra dhe tė shfuqizuara tė dijetarėve mbi bashkėpunimin me grupet dhe partitė e hizbijes dhe devijimit, siē janė Ihuan ul-Muslimin dhe xhemat et-Teblig – tėrė kėtė me qėllim pėr tė arsyetuar metodologjinė Benauite qė Abdur-Rahman Abdul-Halik orvatej ta fuste nė radhėt e selefive. Kėto thėnie tė dijetarėve tanė qenė bėrė para se t'u ishte bėrė i qartė realitetit i kėtyre grupeve.8



    --------------------------------------------------------------------------------
    8. Dobi: Tėrmeti kataklizmik nė Abdur-Rahman Abdul-Halik: Ihuanėt dhe Tebligėt janė ndėr shtatėdhjetė e dy grupet [!!]:

    Ajo qė rrėnoi parimet e ndryshuara tė Abdur-Rahman Abdul-Halik, orvatjet e tij pėr mashtrim dhe hile kundėr bijve tė Ehl us-Sunet dhe menhexhit selefi, dhe lojrat diplomatike tė tij me dijetarėt e mėdhenj tė Umetit ėshtė si vijon:

    Imami bujar, Ibn Baz qe pyetur, "Allahu tė dhashtė tė mira. Hadithi i pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] nė lidhje me ndarjen e Umetit, "Umeti im sė shpejti do tė ndahet nė shtatėdhjetė e tre grupe…", pra a ėshtė xhemat et-Teblig me aktet e shirkut dhe bidatit qė gjinden tek ta, dhe njėlloj Ihuan ul-Muslimin mė atė qė kanė nga partishmėria, ndarja e radhėve, pėrdorimi i forcės kundėr Wullat el-Umur, dhe mosbindjen [ndaj sunduesve], pra, a hyjnė kėto dy grupe [nė grupet e pėrmendura nė hadith]?

    Ai u pėrgjigj, "Ata hyjnė nė shtatėdhjetė e dy grupet. Kushdo qė kundėrshton akiden e Ehl us-Sunetit hyn nė shtatėdhjetė e dy grupet. Qėllimi pas kėsaj thėnieje, "Umeti im…," ėshtė Umeti qė i ėshtė pėrgjigjur thirrjes sė tij [Umet el-Ixhabe], domethėnė ata qė i janė pėrgjigjur thirrjes sė tij dhe e kanė bėrė tė qartė ndjekjen e tij, dhe ata janė shtatėdhjetė e tre grupe. Pėrsa i pėrket shtatėdhjetė e dy grupeve, midis tyre ėshtė mosbesimtari, mėkatari dhe bidatēiu; ata janė nė lloje tė ndryshme."

    Pyetėsi mė pas tha, "Do tė thotė qė kėto dy grupe [Ihuanėt dhe Tebligėt] pėrfshihen pėrbrenda kėtyre shtatėdhjetė e dy grupeve? Shejhu u pėrgjigj, "Po, nga shtatėdhjetė e dy grupet. Dhe kėshtu qėndron puna edhe me Murxhiat dhe tė tjerėt. Murxhiat dhe Hauarixhėt, disa dijetarė i konsiderojnė mosbesimtarė, mirėpo, ata nė tė vėrtetė janė nga pėrgjithėsia e shtatėdhjetė e dy grupeve." Fundi i fjalėve tė shejhut. Kjo ekziston nė mėsimet e shejhut mbi "Sherhu ul-Munteka," e incizuar nė kasetė nė Ta'if nė vitin 1418H.

    --------------------------------------------------------------------------------

    Njėlloj, ata sollėn lavdėrimin e shejh Ibn Bazit pėr njė nga librat e Abdur-Rahman Abdul-Halik.



    Njėlloj, ata sollėn njė lavdėrim tė vjetėr tė shejh Ibn Baz pėr Sefer el-Haualin, para se ai dhe bashkėmendimtarėt e tij tė ishin burgosur.



    Njėlloj, ata sollėn mbrojtjen e shejh Ibn Xhibrinit pėr Sejjid Kutbin.



    Ne mund tė vazhdojmė edhe mė tej [mė shembuj tė kėtillė]…



    Thelbi i kėsaj ėshtė se, pėrsa i pėrket ēėshtjeve qė pėrvijuam mė lart, tė gjitha nga tė cilat janė ēėshtje tė menhexhit selefi, koncepte tė Sunetit dhe Selefizmit, ēfarė sollėn ata [hizbijunėt] si dėshmi apo si shembull nga selefi, apo nga dijetarėt selefij tė sotshėm? Asgjė.



    Madje, ēėshtjet e vetme qė mund t'i sillnin shpirtrat e tyre tė falimentuar dhe intelektet e tyre ishin ēėshtjet si nė vijim:



    Shejh Ibn Baz ka lavdėruar librin e Abdur-Rahman Abdul-Halik, 'es-Sirat,' nė tė cilin pėrmendet "Teuhid el-Hukm," – dhe ai nuk e ka kritikuar – andaj kjo justifikon bidatin e Teuhid ul-Hakimije pėr tė cilin nė flisnim!!!



    Apo:



    Shejh Albani ka lavdėruar disa shprehje tė pėrdorura nga Sejjid Kutb, andaj kjo tash justifikon tekfirizmin e tij, Bolshevizmin, thirrjen pėr revolucion tė tipit Marksist, rrugėn e Hauarixhėve, Rafidhizmin, Xhehmizmin, Racionalizmin dhe tė tjera fatkeqėsi tė mėdha, herezi dhe bidate tė Sejjid Kutbit, pėr tė cilat ai duhet tė mbrohet dhe tė tregohet besnikėri ndaj tij!!!



    Apo:



    Shejh Rebi bin Hadi e lavdėron qeverinė Saudite, andaj kjo tregon nė besnikėrinė e tij ndaj tyre dhe tė qenit e tij i paguar [nga qeveria] dhe si pasojė, ai ėshtė spiun e armik i rigjallėrimit [sehue] dhe i da'uetit, kurse pėrgėnjeshtrimi i tij kundėr Sejjid Kutbit dhe Kutbive ėshtė diēka me anė tė sė cilės shteti Saudit justifikohet dhe pėrjetėsohet!!!



    Ata veēse shfaqin mashtrimin e jashtėm tė jetės sė kėsaj bote dhe koncepteve tė Sunetit dhe Selefizmit, dhe realiteteve tė zhveshura tė jetės sė pėrtejme ndaj tė cilave ata janė tė shkujdesur… Ēėshtjet pėr ta janė tė ndėrtuara rreth personaliteteve, mu ajo gjė kundėr sė cilės ka paralajmėruar shejh Ibn Uthejmini, nė ēka e kanė cituar kundėrshtarėt tanė. Realitetet dėshmojnė pėr kėtė – uelhamdulilah.



    Ėshtė ky lloj i logjikės perverte tė papėrmbajtjes, qė ata kanė qenė nė gjendje ta parashtrojnė dhe me anė tė sė cilės ata ua kanė pėrshkruar njerėzve tė thjeshtė se ata janė nė tė vėrtetėn dhe se dijetarėt e mėdhenj janė me ta dhe i pėrkrahun ata, e kėshtu me radhė. Shumė nga ata qė janė mashtruar dhe gėnjyer nga ata, janė tė ligėsht nė dituri dhe pėrgjegjėsi, ata qė e presin me zell dhe me dėshirė tė vėrtetėn – Allahu i shpalostė realitetet e atyre pėr ta…

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Nė lidhje me Teuhid el-Hakimije

    Pyetėsi 1: Dikush e ka bėrė kategorinė e katėrt pėr Teuhid dhe e ka quajtur atė Teuhid el-Hakimije.



    Shejh Feuzan: [ndėrhyn]… Kjo ėshtė devijim..., kjo ėshtė devijim, kjo ėshtė devijim dhe njė shtesė [e panevojshme], tė cilėn nuk e kanė vėrtetuar dijetarėt. Teuhidi s'ėshtė veēse dy apo tre kategori… kjo ėshtė kundėrthėnėse, njė person thotė se Teuhidi ėshtė vetėm njė kategori ndėrsa tjetri thotė se ėshtė katėr kategori. E gjithė kjo ėshtė devijim.



    Pyetėsi 1: Dėshmia e kėtij personi pėr kėtė ėshtė se baza pėr kėtė kategorizim…



    Shejh Feuzan: [ndėrhyn]… [fjalėt e paqarta]… Teuhid el-Hakimije kategori e pavarur dhe kjo nuk po hyka nė Teuhid el-Uluhije? Kjo hyn nė Teuhid el-Uluhije! Kjo ėshtė lloj adhurimi dhe lloj devocioni ndaj Allahut tė fuqishėm e tė madhėrishėm.



    Pyetėsi 2: Ai thotė qė kėto tre kategorizime: el-Uluhije, er-Rububije dhe el-Esma ues-Sifat, ai thotė qė kjo ėshtė ēėshtje tek e cila arrihet me anė tė ixhtihadit tė dijetarėve, apo me anė tė hetimit dhe analizės [istikra'].



    Shejh Feuzan: Kjo mjafton pėr ne, ne s'do t'i shtojmė asaj pėr tė cilėn ata janė pajtuar njėzėshėm, dhe ata pajtohen nė kėtė… [atėherė] vjen njė i paditur nė shekullin e njėzet… ai thotė 'Unė jam muxhtehid dhe do tė shtoj nė atė mbi ēka kanė rėnė dakord dijetarėt.' Kjo ėshtė devijim…



    Pyetėsi 2: [ndėrhyn]…



    Shejh Feuzan: Kjo ėshtė gabim! Nga qė el-Hakimije hyn nė Teuhid ul-Uluhije. Kush e ka bėrė atė kategori nė vete apo kategori tė veēantė? A do ta bėjė ai namazin kategori tė pestė apo tė gjashtė dhe xhihadin kategori tė shtatė? [Pėr shkak se] tė gjitha llojet e adhurimit janė nga llojet Teuhidit? Kjo s'ėshtė me vend...



    Pyetėsi 2: Domethėnė qė kjo ėshtė thėnie e risuar [bidat], kjo thėnie [Teuhid el-Hakimije]?



    Shejh Feuzan: Po, s'ka dyshim nė kėtė, kjo ėshtė nė kundėrshtim me ixhmanė [e Ehlus-Suneh]. Asnjė nga njerėzit e diturisė kurrė s'kanė folur me kėtė. Kjo ėshtė nė kundėrshtim me ixhma." [Shkoqitur nga nje seancė pyetje-pėrgjigjesh me shejhun – salafipublications.com]




    Komisioni i Dijetarėve tė Medhenj shkroi:"Tė bėsh hakimije kategori tė veēantė nga kategoritė e teuhidit ėshtė vepėr e risuar [bidat]. Asnjė nga imamėt qė ne njohim kurrė s'kanė folur mbi kėtė [ndarje]." [Fetua nr.18870, 11/6/1417H.]




    Shejh Ibn Uthejmin kur ėshtė pyetur "Si t'i pėrgėnjeshtrojmė ata?", dmth ata qė e bėjnė Teuhid el-Hakimije kategori tė katėrt, ai u pėrgjigj:"Ne i pėrgėnjeshtrojmė ata duke u thėnė, 'Ēfarė do tė thotė el-Hakimije?' Kjo s'ka tjetėr kuptim veēse qė gjykimi i pėrket vetėm Allahut,' dhe kjo ėshtė Teuhid ur-Rububije. Pra, Allahu, Ai ėshtė Zoti, Krijuesi, Pronari Sovran, Ai qė i kontrollon ēėshtjet. Por, pėrsa i pėrket asaj ēka ata mendojnė me tė dhe shpjegimit tė rrezikut tė kėsaj ideje tė tyre, atėherė ne nuk i njohim qėllimet dhe dėshirat e tyre, andaj ne s'mund tė vlerėsojmė seriozitetin e kėsaj ēėshtjeje." [Gazeta el-Muslimun, botimi nr.639]



    Po ashtu nė njė vend tjetėr kur ėshtė pyetur lidhur me kėtė koncept, ai tha:"Kjo thėnie ėshtė e shpikur, e risuar, thėnie djallėzore, e cila e bėn tė neveritshėm atė qė e pėrdor kėtė… dhe vėrtet kjo ėshtė bidat i devijuar." [Lika'ul Meftuh nr.150, 20 Sheual, 1417H.]



    Po ashtu ka thėnė: "Vėrtet, ai qė thėrret nė kėtė ėshtė bidatēi. Vėrtet, kjo ėshtė njė kategorizim i risuar, i cili buron nga njė i paditur qė s'kupton gjė nga ēėshtjet e Akides dhe Fesė." [Gazeta el-Muslimun, botimi nr.639]




    Imam el-Albani deklaroi:"el-Hakimije ėshtė degė ndėr degėt e Teuhid ul-Uluhije, dhe ata qė e pėrqendrojnė vėmendjen nė kėtė thėnie tė risuar sė voni nė kohėn e sotme, e pėrdorin atė si armė jo pėr t'ua mėsuar muslimanėve Teuhidin me tė cilin erdhėn tė gjithė tė dėrguarit dhe pejgamberėt, por si njė armė politike… Kėshtu qė po tė mos ishte fakti qė ata e pėrdorin kėtė thėnie si mjet pėr propagandėn e tyre politike, atėherė ne do tė thonim:'Ky ėshtė artikulli ynė qė na ėshtė kthyer'… Pra, ne jemi ata qė kanė propaganduar kėtė hadith, e pastaj kjo i mbėrriu tė tjerėt. Mė pas ata e avancuan njė pjesė tė Teuhid ul-Uluhije apo adhurimit me kėtė titull tė risuar pėr qėllime politike… Pra, ju e pėrdorni kėtė term [el-hakimije] pėr tė zhvilluar luftė kundėr atyre pėr tė cilėt ju dyshoni se janė mosbesimtarė nga mesi i pushtetarėve nga qė ata nuk gjykojnė me ligjin Islamik. Por ju e keni harruar veten, sepse kjo hakimije pėrfshin ēdo musliman." [Gazeta el-Muslimun nr.639]




    Shejh Salih es-Sedlan ka thėnė:"Kushdo qė e bėn hakimije kategori ndėr kategoritė e Teuhidit, ai ėshtė ose i paditur, ose bidatēi qė merr njė opinion nga opinionet e filozofėve. Kėto opinione s'janė tė njohura nė Akiden e Sheriatit. Ai po ashtu mund tė jetė njeri qė tregon gjėra por nuk e di se ēfarė tregon." [Gazeta el-Muslimun, botimi nr.639]




    Shejh Abdullah es-Sebt ka thėnė:"Andaj, pėrse revolucionistėt dhe thirrėsit nė revolucion dhe Hauarixhėt pėrdorin el-Hakimije? Them – siē shpjegoi alameja e Shamit, shejh Nasirud-Din el-Albani – se ata e pėrdorin kėtė pėr qėllime politike, meqė ata e bėjnė kėtė hakimije vetėm pėr pushtetarėt. Pėr kėtė arsye, ata nguten tė bėjnė tekfir nė ta, ngase ata nuk gjykojnė me Shpalljen. Ndėrsa ata e bėjnė tė detyrueshme kryengritjen kundėr tyre dhe pėrdorimin e armėve! Kjo nė vetvete ėshtė nga teoritė e Hauarixhėve tė vjetėr, tė cilėt pėrdorėn armėn kundėr Halifes [radiallah anhu].



    Pra, hakimije nė kohėn tonė pėrdoret si mėnyrė pėr t'u kryengritur dhe bėrė revolucion, dhe hakimije vetvetiu ėshtė njė qasje e vjetėr. Andaj, hakimije pėrdoret si mėnyrė pėr tė bėrė tekfir, dhe ata e pėrdorin atė si justifikim dhe si njė mėnyrė pėr t'i bindur ata qė i ndjekin derisa t'i ndjekin nė atė ēka ata dėshirojnė! Kjo ėshtė nje mėnyrė e lehtė pėr tė bindur, posaēėrisht meqė e dimė se ata qė i pasojnė janė ata qė nuk u japin kurrfarė rėndėsie dijetarėve dhe nuk u japin kurrfarė statusi deklaratave tė tyre. Madje thojnė:'Ne jemi njerėz dhe ata janė njerėz.' Kjo ėshtė pikėrisht ēfarė thonin paraardhėsit e tyre [Hauarixhėt]! [Gazeta el-Muslimun, botimi nr.635, 26 Dhul-Hixheh, 1417]




    Pėrfundim:



    Shejh Rebi Ibn Hadi el-Madkhali thotė:"Nė pėrfundim them se besoj vetėm nė hakimijen e Allahut dhe besoj nė gjithpėrfshirjen e kėsaj hakimije dhe se ėshtė e detyrueshme pėr ēdo individ, grup, pushtetar dhe thirrės qė t'i nėnshtrohen kėsaj. Kushdo qė nuk gjykon me atė qė ka shpallur Allahu nė thirrjen e tij, nė akiden e tij dhe nė shtetin e tij, atėherė kėta janė shkelėsit dhe janė mosbesimtarė dhe tė pabindur mu ashtu siē ka thėnė Allahu dhe siē e kanė kuptuar Selefus-Salih, jo siē ėshtė kuptuar nga ata qė e teprojnė apo nga ata qė janė tė shkujdesur. Unė i hedh poshtė vazhdimisht ata qė e kufizojnė atė nė njė aspekt, ata qė e kundėrshtojnė metodologjinė e urtė dhe tė qartė tė pejgamberėve [alejhimus-selam] dhe tė cilėt fillojnė me ēėshtje dytėsore para bazave dhe i bėjnė mjetet synime dhe heqin diēka nga synimet e vėrteta, tė cilėn tė gjithė pejgamberėt e kanė lejuar.



    I zgjas duart e mia me pėrulsi duke e lutur Allahun t'i bėjė tė gjithė muslimanėt – njerėzit e thjeshtė, sunduesit dhe thirrėsit – tė gjykojnė me Librin e Allahut dhe Sunetin e tė dėrguarit tė Tij [salallahu aljhi ue selam] nė ēėshtjet e akides, sjelljes, ekonomisė, ēėshtjeve sociale dhe politikės, dhe qė ata tė bashkojnė fjalėn dhe radhėt e tyre dhe qė Ai t'i shmangė ata nga tė gjitha dėshirat dhe sėmundjet e shpirtit, tė cilat i kanė shtrembėruar radhėt e tyre dhe kanė ndarė botėn e tyre. Vėrtet, Zoti im dėgjon lutjet. [Menhexh ul-Enbija, f.187]



    Shejh Ali el-Halebi thotė:"Me pak fjalė, ēdo gjykim me tjetėr pos Allahut, pa marrė parasysh se ēfarė lloji ėshtė, dhe pavarėsisht nga ajo se a beson nė tė ai qė e bėn kėtė, ėshtė i gabueshėm. Muslimani, i cili ėshtė i kėnaqur me Allahun pėr Zot, me Islamin pėr fe dhe me Muhamedin pėr tė dėrguar, s'duhet tė kėnaqet me kėtė. Vėrtet, ata qė gjykojnė me tjetėr pos asaj qė ka shpallur Zoti i tė gjitha botrave, ata janė kėrcėnuar me Zjarr dhe me njė pėrfundim tė keq." [et-Tesfije uet-Terbije, f.16]

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Nė lidhje me Harun Jahja

    Pėrmbledhje pėrgėnjeshtrimesh nga burime nė tė cilat ėshtė trajtuar doktrina e predikuar nė publikimet qė botohen nėn emrin "Harun Jahja"





    Harun Jahja nuk ėshtė njė emėr i vėrtetė, por ėshtė pseudonim pėr Adnan Oktar, i cili ėshtė njė "intelektual" Turk. Materialet e tij pėrqendrohen rreth thirrjes pėr nė Rububije [Zotėrimin e Allahut], ndėrsa shtyrja e pėrgjithshme duket tė jetė unifikimi i tė gjitha feve, me theks nė moral, drejtėsi, etj. Njė person mund ta lexojė materialin e tij dhe tė mendojė qė "Islami, Krishterimi dhe Judaizmi, tė gjitha thėrrasin nė tė njėjtėn gjė". Nė pėrgjithėsi, zor se ka ndonjė mbėshtetje nė Sunet nė materialet e tij. Mund tė jetė rasti qė individėt, organizata, etj, pas kėtij emri/shenje tė "Harun Jahja" nė tė vėrtetė refuzojnė Sunetin dhe e konsiderojnė tė jetė diēka qė mė parė pėrēan muslimanėt sesa qė i bashkon ata. Nė punimet e tij ka kundėrshtime tė akides [kredos] sė Selefėve, siē ėshtė referimi dhe parashtrimi i doktrinės sė Uahdet-ul-Wuxhud [Uniteti i Ekzistencės].



    Sė pari, vėllezėr tė dashur, duhet ta pyesim veten se a ėshtė feja pėr tek e cila po thėrret Harun Jahja nė librat dhe web-faqen e vet feja e njėjtė e Muhamedit, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė?



    Duke pasur parasysh qė Harun Jahja ka nė punimet e veta fjalė tė Sufive si "imam" Rabani dhe Muhjidin Ibn Arabi, tė cilėt janė tė njohur si thirrės pėr nė Uahdet-ul-Wuxhud [Unitet tė Ekzistencės], mund tė themi me siguri qė pėrgjigja ėshtė JO, kjo s'ėshtė feja e Muhamedit, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė. Kėta mosbesimtarė, tė cilėt po i thėrrisni pėr nė Islam, dhe Allahu ju shpėrbleftė pėr kėtė, a do tė jenė ata mė afėr pėr tė hyrė nė parajsė nėse thonė qė nuk kanė adhuruar tjetėr pėrveē Allahut, ndėrsa kanė besuar qė Allahu qe gėrshetuar me gjithė ekzistencėn? Kini parasysh qė, nėse kėta mosbesimtarė lexojnė librat dhe shikojnė web-faqen e tij, ata mund tė thonė la ilahe ilaAllah, mirėpo ata do ta bėnin kėtė duke menduar se Zoti i tyre ėshtė nė shtėpinė e tyre, ėshtė dielli, karrigia, shehu Sufi, etj, ngaqė kjo ėshtė rezultati i fundit i Uahdet-ul-Wuxhud. Ky farė Harun Jahja ose ėshtė i paditur pėr Islamin, nė tė cilin rast ju s'duhet ta udhėzoni ndonjė pėr tek ai; ose ka njohuri rreth Islamit dhe po pėrpiqet t'i thėrrasė njerėzit pėr nė njė rrugė djallėzore, tjetėr nga ajo e pejgamberit Muhamed, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė, nė tė cilin rast ju, pėrsėri, s'duhet ta udhėzoni ndonjė pėr tek ai.



    Kėshtu, ju shihni qė duke thirrur kėta mosbesimtarė pėr tek Harun Jahja, ju nė tė vėrtetė po i thėrrisni ata nė tė kuptuarit e tij tė Teuhidit [Njėsisė sė Zotit], krijimit, etj. Kaptina e cila pėrmban kėtė tė keqe, ėshtė e titulluar "Esenca e Vėrtetė e Lėndės".



    Harun Jahja i prezanton lexuesit se "Ku ėshtė Zoti", faqe 175:



    "Gabimi qendror i atyre qe mohojnė Zotin ndahet nga shumė njerėz, tė cilėt nė tė vėrtetė nuk mohojnė ekzistencėn e Zotit, por kanė njė perceptim tė gabuar tė Tij. Ata nuk mohojnė krijimin, por kanė besime paragjykuese rreth asaj se ku ėshtė Zoti. Shumica e tyre mendojnė qė Zoti ėshtė lart nė qiell. Ata nė vete pėrfytyrojnė qė Zoti ėshtė prapa njė planeti shumė tė largėt dhe ndėrhyn nė ēėshtjet e kėsaj bote nganjėherė. Apo, qė ndoshta Ai nuk ndėrhyn fare; Ai ka krijuar universin dhe mė pas ia ka lėnė atė vetės sė tij dhe njerėzit janė lėnė tė vendosin pėr fatin e vet. Ende tė tjerėt kanė dėgjuar qė nė Kur'an ėshtė shkruar se Zoti ėshtė gjithkund, por s'mund tė kuptojnė ēfarė do tė thotė kjo saktėsisht".



    Pastaj ai lėshohet nė retorikėn e vet [retorikėn filozofike]. Disa fragmente me rėndėsi janė mė poshtė:



    "Si pasojė, ėshtė e pamundshme tė mendohet Allahu si njė qenie e ndarė jashtė gjithė kėsaj mase tė lėndės/materies [dmth botės]. Pa dyshim qė Allahu ėshtė gjithkund dhe pėrfshin gjithēka".[faqe 189]



    Kjo pa dyshim ėshtė retorikė e Sufive, apo mė saktė koncepti i Uahdet-ul-Wuxhud. [Unitetit tė Ekzistencės; domethėnė qė krijimi dhe Krijuesi janė tė pandarė]. Se vėrtet, Allahu ėshtė sipėr qiejve mbi Fronin e vet. Allahu ėshtė i ndarė nga krijimi i vet, dhe kjo ėshtė tė kuptuarit e pasuesve tė Sunetit.



    Prapė Harun Jahja shkruan nė faqen 190, se Allahu ėshtė "pafundėsisht afėr" tyre, me vargun:"Kur robėrit e Mi pyesin pėr Mua, Unė vėrtet jam afėr tyre". [el-Bekare, 186]. Ai citon mė tej kaptinėn el-Isra, 60 dhe el-Uakija, 83-85. Kėto vargje kanė tė bėjnė me afėrsinė e Allahut ndaj njeriut gjatė gjendjeve si vdekja, dmth "... Pėrse atėherė kur ai [shpirti] vjen deri nė fyt dhe ju e shikoni. Ne jemi mė afėr tij se ju, por ju nuk shihni". [el-Uakija, 83-85]



    Nė asnjė vend deri kėtu Harun Jahja nuk citon tė kuptuarit e pasuesve tė Sunetit qė kjo do tė thotė:"Nė dijen e Allahut", e as tė kuptuarit e Sufjan eth-Theurit [Njė ndėr imamėt e hershėm tė Islamit nga gjeneratat e para tė besimtarėve, tė cilėt kanė pėrvijuar besimet bazė tė pasuesve tė Sunetit, tė bazuara nė ajetet Kur'anore dhe thėniet e vėrteta tė pejgamberit, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė]:



    Sufjan eth-Theuri qe pyetur nė lidhje me kėtė varg:"Dhe Ai ėshtė me ju kudo qė jeni". Tha:"Kjo do tė thotė me dijen e Tij".



    Harun Jahja avash-avash po pėrpiqet ta fusė lexuesin nė tė kuptuarit e tij devijues tė pranisė sė Allahut. Nė fund tė faqes 190, ai vazhdon:



    "Nė anėn tjetėr, ėshtė e pamundshme pėr njeriun, i cili s'ėshtė veēse njė qenie hije, tė ketė fuqi dhe vullnet pavarėsisht nga Allahu. Ky varg:"Por Allahu ju ka krijuar juve dhe punėn qė bėni" [Safat, 96], tregon qė gjithēka ndodh nėn kontrollin e Allahut".



    "Domethėnė, s'mund ta perceptojmė ekzistencėn e Allahut me sytė tanė, por Allahu ka pėrfshirė tėrėsisht brendėsinė tonė, shikimet dhe mendimet..."



    E gjithė kjo kaptinė e titulluar "Esenca e Vėrtetė e Lėndės", ka tė bėjė me kėtė filozofi. Pėr tė pėrmbledhur dhe dhėnė njė tė kuptuar tė pėrgjithshėm tė gjithė kėsaj kaptine nė njė fjali, mund tė themi: Ne nuk ekzistojmė dhe bota s'ėshtė e vėrtetė. Allahu ėshtė i vėrtetė. Pra, Allahu ėshtė gjithkund dhe ne jemi vetėm njė iluzion!!!



    Prapė nė faqen 193:



    "Siē mund tė shihet qartė, ėshtė njė fakt shkencor dhe logjik qė "bota e jashtme s'ka kurrfarė realiteti material dhe se ajo ėshtė njė koleksion imazhesh qė Zoti ia prezanton pėrherė shpirtit tonė. Megjithatė, njerėzit zakonisht nuk pėrfshijnė apo nuk duan tė pėrfshijnė gjithēka nė konceptin e 'botės sė jashtme'".



    Ēfarė shėmtimi i Teuhidit! A mos kjo na qenka thirrja e pejgamberėve dhe e tė dėrguarve?!



    Kjo retorikė vazhdon mė tej pėr njė kaptinė tė tėrė, dhe ky ėshtė njė mashtrim i pamatshėm meqė 90% tė librave tė tij pėrmbajnė dėshmi shkencore e racionale, citate nga dijetarėt [e shkencave tė kėsaj bote], etj. Pastaj mu nė fund tė librit, ai shton kėtė retorikė, kėtė tė kuptuar tė Allahut, tė krijimit tė Tij, dhe Teuhidit tė Sufive djallėzorė. Ēfarė ėshtė mė e dėmshme pėr Islamin sesa prishja e vetė Teuhidit! Njė ndėr mėnyrat pėr ta prishur Teuhidin ėshtė duke gjuajtur tė kuptuarit e tij.



    Pasi parashtruam kėto pėshpėritje djallėzore, do tė pohojmė ēfarė kanė pohuar Selefėt [gjeneratat e para tė muslimanėve tė besimit tė pastėr]:



    Nga "Khalk Af'al Ebad" tė imam el-Buharit [tė gjitha kėto transmetime janė tė vėrteta sipas kėrkimit tė bėrė nė kėtė fushė nga dijetari i madh i hadithit, Bedr el-Bedr, dhe janė nga shoqėruesit e pejgamberit apo ata qė erdhėn menjėherė mė pas dhe i pasuan]:



    6) Uehb bin Xherir ka thėnė:"Xhehmitė1 janė heretikė. Ata mendojnė qė Ai nuk ėshtė ngritur mbi Fronin e vet".


    13) Ibn el-Mubarek ka thėnė:"Nuk themi siē thonė Xhehmitė, qė Allahu ėshtė nė tokė, por [themi] qė Ai ėshtė ngritur mbi Fronin e vet".


    14) Dhe i qe thėnė atij [dmth Ibn el-Mubarekut]:"Si duhet ta njohim Zotin tonė?" Tha:"Sipėr qiejve, mbi Fronin e vet".


    29) Sufjan eth-Theuri qe pyetur rreth kėtij vargu Kur'anor:"Dhe Ai ėshtė me ju kudo qė jeni". Tha [qė kjo do tė thotė]:"Dija e Tij".



    --------------------------------------------------------------------------------
    1. Xhehmitė janė ndėr sektet e para qė kanė devijuar nga besimi i pastėr islam. Ata janė emėruar sipas Xhehm Ibn Safuan, i cili e nisi kėtė besim tė ēoroditur. Besimet e tyre pėrfshijnė: Mohimin e cilėsive hyjnore, qė njerėzit janė tė detyruar nė atė qė bėjnė, si dhe qė xhehenemi s'ėshtė i pėrjetshėm. Ata qenė pėrgėnjeshtruar nga imamėt e Sunetit tė asaj kohe, e po ashtu edhe nga tė mėvonshmit deri nė ditėt e sotme.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Pėrgėnjeshtrimi nė vijim pėrvijon tė kuptuarit heretik Sufit tė Uahdet-ul-Wuxhud, tė cilit Harun Jahja i jep shtysė me delikatesė nė librat e tij. Me mėshirėn e Allahut qe e mundur tė pėrmblidheshin dėshmitė kryesore tė devijimit tė librit nga Harun Jahja, "Mashtrimi i Evolucionit: Rrėnimi Shkencor i Darvinizmit dhe Sfondit Ideologjik tė Tij". Mirėpo, devijimi i Harun Jahjas s'ėshtė i qartė nė kaptinat fillestare tė librit tė tij, meqė konceptet dhe ideologjia devijuese e tij gjenden nė kaptinat e fundit tė titulluara "Misteri i Lėndės" dhe "Relativiteti i Kohės dhe Realitetit i Fatit", faqe 159-190.



    Ai zakonisht citon imam Rabanin dhe Ibn Arabiun, i cili qe ekzekutuar pėr besimet e tij heretike. Prirja e Harun Jahjas pėr tė pėrdorur retorikė nė argumentet e tij, s'ėshtė nga metodologjia apo akideja e ndonjėrit nga Selefėt [gjeneratat e para tė muslimanėve]. Do tė citojmė disa nga formulimet devijuese dhe do t'jua referojmė numrin e faqes.



    Nė faqe 160 nė "Misteri i Lėndės", Harun Jahja shkruan:



    "... Ende tė tjerėt kanė dėgjuar qė nė Kur'an ėshtė shkruar se Zoti ėshtė gjithkund, por s'mund tė kuptojnė ēfarė do tė thotė kjo saktėsisht. Ata mendojnė nė vete qė Zoti rrethon gjithēka sikur valėt e radios apo si njė gaz i padukshėm e i paprekshėm. Mirėpo, kjo ide dhe tė tjerat besime qė s'mund tė qartėsojnė se ku ėshtė Zoti [dhe ndoshta e mohojnė pėr shkak tė kėsaj], tė gjitha janė tė bazuara nė njė gabim tė rėndomtė. Ata paragjykojnė pa kurrfarė bazash e pastaj shtyhen drejt opinioneve tė gabuara rreth Zotit..."



    Ajo ēfarė Harun Jahja bėn qartė kėtu, siē bėn edhe nė vendet tjera, ėshtė se ai pėrdor intelektin e individit me qėllim qė tė mendohet rreth Allahut, se ku ėshtė Ai. Dimė qė, siē ėshtė pėrmendur nė hadithe tė ndryshme dhe nė Kur'an, Allahu ėshtė sipėr shtatė qiejve dhe ėshtė ngritur mbi Fronin e vet, nė njė mėnyrė e cila i ka hije madhėrisė sė Tij. Ndaj, mund ta qartėsojmė shumė mirė se ku ėshtė Allahu, meqė kemi dėshmi tekstuale nga tė dyja, Kur'ani dhe Suneti. Allahu thotė nė Kur'anin Fisnik fjalėt qė kanė kuptimin:



    "Vėrtet, Zoti i juaj ėshtė Allahu, i cili ka krijuar qiejt dhe tokėn pėr gjashtė ditė, dhe pastaj u ngrit mbi Fronin [nė mėnyrėn qė i ka hije madhėrisė sė Tij]."



    Harun Jahja po shpėrndan besimet e veta tė dyshimta nė njė mėnyrė mjaft tė mprehtė, dhe po ashtu me delikatesė e pėrgatit lexuesin pėr pjesėn tjetėr tė pavėrtetėsisė qė do ta propagandojė mė tej nė libėr, duke i bėrė ata qė mendėrisht tė reflektojnė rreth Allahut nė njė mėnyrė e cila na ėshtė ndaluar. Citati qė parashtrohet nga libri i Harun Jahjas, ėshtė vetėm nja nga shembujt e shumtė qė mund tė gjenden nė librat e tij.



    Harun Jahja mė tej ngatėrron lexuesin duke pohuar qė bota nuk ekziston, se ajo ėshtė thjesht njė iluzion dhe se e gjitha ėshtė brenda nė trutė tona e bazuar nė sinjale elektrike. Mė sė paku qė mund tė themi ėshtė se kjo ėshtė e ēuditshme, por ajo ēfarė bėn kjo ėshtė t'i ngatėrrojė lexuesit dhe t'i bėjė ata ta pėrdorin intelektin e tyre para se ta pėrdorin Kur'anin dhe Sunetin. Kėshtu, intelekti i njeriut konsiderohet tė jetė mė i lartė sesa burimet e Shpalljes. Mėnyra e tij e tė argumentuarit s'ėshtė parė gjatė periudhės sė gjeneratave tė para tė muslimanėve [Selef es-Salih]. Ata kurrė nuk i kanė dhėnė dhe ende nuk i japin pėrparėsi nė pėrdorim intelektit dhe gjykimit tė mangėt mbi tė vėrtetėn e Kur'anit dhe haditheve tė vėrteta.



    Mė poshtė janė disa shembuj tė tjerė nga libri i Harun Jahjas.



    Faqe 163:



    "Bota e jashtme ėshtė brenda trurit... Gjithēka tė cilėn e perceptojmė si lėndė, bota apo universi, s'ėshtė veēse sinjale elektrike qė ndodhin nė tru... Thėnė thjesht, fruta s'ėshtė veēse interpretimi i sinjaleve elektrike nga truri".



    "... Pėr shembull, ndokush qė shikon yjet nė qiell supozon qė ata janė miliona vjet drite larg tij, ndonėse ēfarė ai 'sheh' nė tė vėrtetė janė yjet brenda vetes..."



    "... Largėsia, apo tė themi largėsia mes jush dhe kėtij libri, ėshtė vetėm njė ndjenjė boshllėku e formuar nė trurin e juaj..."



    "... Ndėrsa po lexoni kėta rreshta, ju nuk jeni nė tė vėrtetė brenda dhomės siē supozoni tė jeni, por pėrkundrazi, dhoma ėshtė brenda jush..."



    "...Mirėpo, ju duhet tė kujtoni qė trupi i juaj po ashtu ėshtė njė imazh i formuar nė trurin e juaj..."



    Faqe 164:



    "... E vėrteta ėshtė qė tė gjitha cilėsitė tė cilat ua pėrshkruajmė objekteve, janė brenda nesh dhe nė 'botėn e jashtme'..."



    Faqe 165:



    "... Meqė s'mund ta mbėrrijmė 'botėn e jashtme', si mund tė jemi tė sigurt qė njė botė e tillė vėrtet ekziston? Nė fakt, s'mundemi..."



    "... bota e vetme qė njohim ėshtė bota e cila ekziston nė mendjen tonė; ajo qė ėshtė e konstruktuar, e koduar, dhe ėshtė ngjall aty. Shkurt, ajo qė ėshtė krijuar brenda mendjeve tona. Kjo ėshtė bota e vetme nė tė cilėn mund tė jemi tė sigurt..."



    Faqe 166:



    "... Nė tė vėrtetė ju s'keni as dorė, as sy, e as qė ka diēka qė mund tė preket apo shihet. S'ka realitet material qė i bėnė kėto gjėra tė ndodhin pėrveē trurit tuaj. Ju thjesht jeni duke u mashtruar..."



    Faqe 167:



    "... Libri nė dorėn e juaj, dhoma nė tė cilėn gjendeni, apo thėnė shkurt tė gjitha imazhet pėrpara jush shihen brenda trurit tuaj..."



    Faqe 182:



    "... S'ka dėshmi tė vlefshme pėr ekzistencėn e njė bote tredimensionale..."



    Faqe 190:



    "... Kur boshllėku tė kuptohet, do tė bėhet e qartė se xhehenemi, xheneti dhe toka nė tė vėrtetė janė nė tė njėjtin vend..."



    Harun Jahja vazhdon tė shqyrtojė interpretimin e shtrembėruar tė perceptimit qė individėt kanė mbi botėn nė shumė shembuj tjerė nė libėr, mirėpo s'ėshtė e domosdoshme qė tė pėrmenden tė gjitha ato broēkulla me qėllim qė t'ju japim disa shembuj tė devijimit tė tij.



    Nė "Sherh-us-Suneh", pika 23, imam Berbehari thotė:



    "Tė kesh besim qė parajsa ėshtė e vėrtetė dhe ferri ėshtė i vėrtetė, dhe se tė dyja tashmė janė krijuar..." Kjo fjali e vetme, nga imami fisnik i pasuesve tė Sunetit, dėshmon qė bota ėshtė e vėrtetė dhe s'ėshtė thjesht njė iluzion apo njė ėndėrr e madhe, dhe se ne jemi duke jetuar mu kėtu. Po ashtu kjo vėrteton qė gjėrat e krijuara s'janė tė gjitha tė lidhura nė mėnyrėn nė tė cilėn Harun Jahja propagandon. Vėrtet jemi tė pastėr nga gėnjeshtrat e Sufive, dhe jemi entitete tė ndara qė jetojnė pavarėsisht jetėt e tyre. Kėtė e dimė ngaqė tė gjithė do tė ringjallemi nė Ditėn e Ringjalljes si qenie individuale, dhe vėrtet atė ditė do tė ikim nga njėri-tjetri dhe do tė na interesojė vetėm ēėshtja personale.



    Qartė, kemi dėshmi qė bota ekziston, pėrmes sė cilės muslimanėve u kėrkohet tė besojnė nė ekzistencėn e krijimit, meqė kjo ėshtė pėrbėrėse e akides sonė. Pėr shembull, besojmė dhe vėrtetojmė qė Kur'ani ėshtė i saktė, pa tė meta dhe fjalė e Allahut qė s'ėshtė krijuar; besojmė qė i dėrguari i Allahut, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė, ka qenė mė i miri i njerėzimit, dhe kėshtu me radhė. Me siguri qė edhe vetė jeni tė vetėdijshėm pėr shumė shembuj tė tjerė, pėrmes sė cilėve pohojmė qė bota dhe tė gjitha pėrjetimet tona, shikimet, etj, janė tė vėrteta dhe reale. Nė kredon e imam Berbeharit, pika 155, qėndron:"... Mos pėrdor analogji nė diēka", domethėnė qė opinioni dhe analogjia s'kanė vend nė ēėshtjet e akides/kredos.



    Faqe 170, Jahja thotė:



    "... Fakti qė Allahu s'ėshtė i lidhur me hapėsirėn dhe se Ai pėrfshin gjithēka, jo drejtpėrdrejt thuhet nė njė tjetėr varg siē vijon:



    "Allahu i pėrket lindja dhe perėndimi: Kudo qė tė ktheheni, aty ėshtė i pranishėm Allahu. Se Allahu pėrfshin gjithēka, ėshtė i Gjithėdijshėm". [el-Bekare, 115]



    "... Shikimi s'mund ta kapė Atė, por Ai pėrfshin shikimet..." [el-En'am, 1.3]



    Ndėrsa shikojmė kėto perceptime ndijore nė rrjedhat e jetėve tona, qenia mė e afėrt ndaj nesh s'ėshtė ndonjė nga kėto ndjenja, por vetė Allahu..."



    "... ėshtė e pamundshme pėr njeriun, i cili s'ėshtė gjė veēse njė qenie hije, tė ketė njė fuqi dhe vullnet pavarėsisht nga Allahu..."



    "... meqė njeriu ėshtė njė qenie hije, s'mund tė jetė vetė ai qė kryen aktin e gjuajtjes. Mirėpo, Allahu i jep kėsaj hieje ndjenjėn e unit. Nė realitet, Allahu ėshtė Ai qė kryen tė gjitha kėto akte..."



    Faqe 179:



    "... pėr t'u dėshmuar qė e gjithė bota ėshtė njė 'qenie hije', kjo temė ėshtė ēelėsi pėr tė kuptuar ekzistencėn dhe krijimin nga ana e Allahut, dhe pėr tė kuptuar qė Ai ėshtė qenia e vetme absolute..."



    Faqe 180:



    "... Ky realitet ėshtė kuptuar nga njė numėr ateistėsh apo filozofėsh gjatė historisė. Intelektualėt islamė si imam Rabani dhe Muhjidin Ibn Arabi, kuptuan kėtė fakt nga shenjat e Kur'anit dhe duke pėrdorur arsyen e vet..."



    "... Rabani shkroi nė Letrat e veta qė e gjithė bota materiale e universit ėshtė njė iluzion dhe supozim [perceptim], dhe se qenia e vetme absolute ėshtė Allahu... jashtė s'ka gjė pėrveē qenies sė lavdishme [qė ėshtė Allahu]..."



    Faqe 190:



    "... Allahu ėshtė mė afėr njeriut sesa vena e qafės sė tij" [Kaf, 16] Siē e di ēdonjėri, vena e qafės ėshtė brenda trupit. Ēfarė mund tė jetė mė afėr njė personi sesa brendėsia e vet..."



    "... Allahu shikon dhe e njeh Allahun me pesė ndjenjat dhe me tė gjitha ndjenjat e tjera. Kudo qė kthehemi, Allahu ėshtė i pranishėm..."



    Harun Jahja qartė parashtron idetė e tij Sufite nė kėtė pjesė tė librit. Ai pohon qė Allahu ėshtė brenda njerėzve, qė ne tė gjithė jemi Allah, dhe qė Allahu ėshtė gjithkund.



    Allahu s'ėshtė gjithkund. Vėrtet, Ai ėshtė i pastėr nga njė akuzė e ulėt e kėtillė. Mirėpo, dimė qė Allahu ėshtė gjithkund me dijen e Tij, jo me paraqitjen fizike. Po ashtu, Allahu thotė nė Kur'anin fisnik, qė ka kuptimin:



    "Kur robėrit e Mi pyesin pėr Mua, Unė vėrtet jam afėr. I Pėrgjigjem lutjeve tė lutėsit kur ai mė thėrret. Kėshtu qė le tė mė binden dhe le tė mė besojnė, qė tė jenė tė udhėzuar si duhet". [el-Bekare, 186]



    Kjo na tregon qė Allahu ėshtė i Gjithėdijshėm dhe dėgjon gjithēka, si dhe asgjė s'i ikėn, e jo ashtu siē e interpreton Harun Jahja. Ka edhe shumė shembuj tė tjerė nga Kur'ani dhe Suneti qė tregojnė rreth Allahut dhe si Ai ėshtė i ndarė nga krijimi i vet.



    Vėllezėr tė nderuar, kjo qė u citua ėshtė vetėm nga njė ndėr librat e tij tė shumtė. Duhet tė kihet kujdes nė propagandimin e punimeve tė tij, meqė s'ėshtė me vend qė t'i pėrhapim devijimet, risitė dhe pavėrtetėsitė e Sufive si Harun Jahja, gjė e cila qartė mund t'i humbasė muslimanėt.



    Mbani nė mend qė pejgamberi ynė, paqja dhe bekimet qofshin mbi tė, ka thėnė:"Ju kam lėnė nė dėshminė e qartė. Nata e saj ėshtė sikur dita e saj, dhe nuk shmanget ndonjė pėrveē se i shkatėrruari. Dhe, kushdo midis jush qė jeton gjatė, do tė shohė kundėrshtime tė mėdha. Kėshtu qė pėrmbajuni asaj qė e dini nga Suneti im dhe Suneti i udhėheqėsve tė udhėzuar drejt. Kapuni pėr kėtė me dhėmballėt e juaja". [Transmetuar nga Ahmed (4/126), Ibn Maxhe (nr.43), el-Hakim (1/96), nga el-Irbad Ibn Sarijeh. Ėshtė shpallur sahi nga shejh el-Albani nė "es-Sahiha" (nr. 937)]



    Lusim Allahun qė tė na japė dijen e saktė dhe tė na udhėzojė, si dhe t'i japė Umetit dashuri ndaj sė vėrtetės dhe njerėzve tė saj. Lusim Allahun qė tė gjithė tė vdesim nė tė vėrtetėn dhe nė akiden dhe metodologjinė e grupit tė shpėtuar. Dhe, i drejtofshim pėrpjekjet tona kah synimi i kėrkimit tė Fytyrės sė Allahut.

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Xhemat et-Teblig

    Emri i sektit – Xhemat et-Teblig, po ashtu tė njohur si Tebligi Xhemat
    Ithtari i sektit – Tebligi



    Thirrja e Xhemat et-Teblig bazohet nė pėrhapjen e vlerave Islame ndaj ēdonjėrit qė janė nė gjendje ta arrijnė. Kjo nėnkupton se pasuesit e tij duhet tė kalojnė njė kohė duke dalur dhe pėrhapur e propaganduar dauen (thirrjen) dhe njėherit duke qėndruar larg ēėshtjeve politike dhe partiake.





    Anėtarėt e tij janė tė detyruar qė tė dalin jashtė (huruxhė) pėr tė bėrė daue, dhe tė pėrzihen me Muslimanėt nė xhamitė, shtėpitė dhe bizneset e tyre dhe t’u japin kėshilla e t’i inkurajojnė ata qė tė dalin me ta pėr tė bėrė daue.



    Ata kėshillojnė qė asnjė anėtar s’duhet tė pėrfshihet nė ndonjė grindje me Muslimanėt apo qeverinė.




    Fundamenti dhe personalitetet kryesore



    - Themeluesi qe quajtur shejh Muhamed Iljas el-Kandehleui i cili qe lindur nė Kandehle, njė fshat nė regjionin e Seharenfurit nė Indi mė 1301 P.H.(1887) (vdiq 1364 P.H./1948).



    Fillimisht, ai kėrkoi dituri nė kėtė fshat pastaj mė vonė udhėtoi pėr nė Delhi, ku ai pėrfundoi studimet nė Medresen Deobande e cila ėshtė nė mesin e shkollave mė tė mėdha Hanefite nė sub-kontinentin Indian, qė qe ngritur nė vitin 1283 P.H. (1867).



    Ai po ashtu kėrkoi dituri nėn kujdestarinė e vėllait tė tij mė tė vjetėr, Shejh Muhamed Jahja, i cili ishte mėsues nė Medresen Methahir el-Ulum nė Saharenfur.



    Mė vonė, ai studioi te Shejh Ashref Ali Thenui (1280 P.H./1863) – 1364 P.H./1943), i cili ishte i njohur pėr ta si ‘Hakim el-Umeh’.



    Ngjashėm, ai po ashtu studioi te Shejh Mahmud Hasan (1268 P.H./1851) – 1339 P.H./1920) i cili ishte nė mesin e dijetarėve mė tė mėdhenj tė Medreses Deobande dhe Xhemat et-Teblig.



    Sa i pėrket Shejh Rashid Ahmed el-Kankuhi, ai qe lindur mė 1829 (vdiq mė 1905). Shejh Muhamed Iljas nė tė vėrtetė i bėri bej’en (zotimin e besnikėrisė) atij mė 1325 P.H. (1899).



    Ai mė vonė e pėrtriu bej’en (zotimin e besnikėrisė) e tij ndaj Shejh Khalil Ahmed es-Seharenfuri, i cili qe njėri prej dijetarėve tė grupit Deoband.



    - Shejh Abdur-Rahim Shah ed-Deobandi et-Tebligi shpenzoi shumė kohė nė organizimin e ēėshtjeve tė Xhemat et-Teblig sė bashku me Muhamed Iljas dhe tė birin e tij Muhamed Jusuf pas tij.



    - Shejh Ihtisham el-Hasan el-Kandehleui u martua me motrėn e Muhamed Iljas, dhe kaloi njė kohė tė gjatė duke udhėhequr Xhemat et-Teblig derisa ishte nė shoqėri tė Shejh Muhamed Iljas, themeluesit tė tij (sektit).




    Mendimet dhe besimet



    Themeluesi pėrcaktoi gjashtė maksima tė cilat i vendosi si fundamente tė daues sė tij, me tė gjithė anėtarėt duke u pėrkujdesur qė t’i mbajnė nė mend ato dhe t’i propagandojnė nė pėrpjekjet e tyre tė daues:



    1. el-Kelime et-Tejbije (deklarimi i besimit – La Ilahe il-Allah Muhamed Resul-Allah)
    2. el-Khushu fis-salet (falja e namazit me koncentrim tė plotė)
    3. el-Ilm uedh-Dhikr (dituria dhe pėrkujtimi)
    4. Ikram el-Muslimin (nderimi i Muslimanėve)
    5. el-Ihlas (sinqeriteti)
    6. el-Huruxh fi sebil-Allah (dalja nė rrugė tė Allahut)




    Mėnyra e tyre e propagandimit tė daues ėshtė siē vijon:



    Njė grup nga mesi i tyre emėrohet qė tė shkojė tė njė zonė/qytet/vend, ku secili anėtar i grupit merr me vete mjetet e domosdoshme nė ēka do tė flejė, si dhe gjėra tė tjera themelore tė cilat do tė mjaftojnė.



    Kur ata mbėrrijnė nė destinacionin e tyre, ata organizohen nė atė mėnyrė qė disa prej tyre fillojnė ta pastrojnė vendin nė tė cilin ata do tė pushojnė gjatė qėndrimit tė tyre nė atė zonė, ndėrsa tė tjerėt nga mesi i tyre dalin nėpėr tregje dhe vende tė ngjashme duke pėrkujtuar Allahun dhe thirrur njerėzit qė ta dėgjojnė fjalimin e tyre (bejan – siē e quajnė ata).



    Kur tė arrijė koha e fjalimit, ata tė gjithė mbledhen pėr ta dėgjuar atė. Dhe pasi tė pėrfundojė fjalimi, ata kėrkojnė nga tė gjithė anėtarėt e tubimit qė janė prezentė tė dalin me ta nė rrugė tė Allahut. Dhe pas namazit tė sabahut, ata e ndajnė grupin e njerėzve tė cilėt janė prezentė nė grupe, ku pėr secilin grup caktohet njė udhėheqes i grupit. Pastaj udhėheqėsi i grupit merr pėrgjegjėsinė qė t’ua mėsojė anėtarėve tė tij tė grupit Suren el-Fatiha dhe sure tė tjera tė shkurta tė Kur’anit. Ata vazhdojnė nė kėtė mėnyrė ēdo ditė.



    Para se tė pėrfundojė periudha e tyre e daues, ata i inkurajojnė njerėzit e asaj zone qė tė dalin me ta pėr ta pėrhapur dauen e tyre, ashtu qė disa njerėz vullnetarisht u bashkangjiten atyre pėr tri ditė, njė javė apo njė muaj. Secili sipas rrethanave dhe aftėsisė sė tij e shpenzon kohėn nė pėrputhje me fjalėt e Allahut:



    “Ju jeni populli mė i mirė i ngritur ndonjėherė pėr njerėzimin” (Al-Imran, ajeti 110)



    Koha e preferuar pėr dalje ėshtė njė ditė nė javė dhe tri ditė nė muaj, pastaj 40 ditė nė vit dhe 4 muaj gjatė tėrė jetės.



    Ata refuzojnė qė tė marrin pjesė nė funksionet sociale tė bėra nga njerėzit e atij regjioni, ku janė tė vendosur pėr periudhėn e tyre tė daues, duke qenė qėllimi i tyre tė mos mirren me ndonjė gjė tjetėr pos ēėshtjes sė daues dhe pėrkujtimit (dhikrit), dhe atė se veprat e tyre janė vetėm pėr hir tė Allahut.



    Ata nuk pėrzihen nė ēėshtjet e tė ndaluarit prej tė keqes, duke besuar se ata janė nė etapėn e vendosjes sė klimės sė duhur pėr jetesėn Islamike, dhe sikur ata tė pėrfshiheshin nė ēėshtje tė kėtilla, atėherė kjo do tė paraqiste pengesė nė rrugėn e tyre dhe do t’i largonte njerėzit nga thirrja e tyre.



    Ata besojnė se nėse i pėrmirėsojnė individėt e tyre (anėtarėt) njė-nga-njė, e keqja automatikisht do tė ērrėnjosej nga masa.



    Se tė dalurit dhe tė propaganduarit dauen e tyre njerėzve, ndihmon nė kultivimin e thirrėsit dhe kultivimin e veprave tė tija, kėshtu qė ai ndjehet se ėshtė shembull pėr tė tjerėt dhe se ai mbahet nė atė nė ēka i thėrret njerėzit.



    Ata mendojnė se pasimi i verbėr i medhhebit ėshtė obligim, dhe ata nuk lejojnė ixhtihadin (nxjerrjen e vendimeve nga juristėt), duke besuar se kushtet e muxhtehidit (ai qė ėshtė i kualifikuar tė bėjė ixhtihad) nuk janė prezente nė mesin e dijetarėve tė kėsaj kohe.



    Ata janė ndikuar nga metodat e sufive, thirrja e tė cilėve ėshtė e pėrhapur nė sub-kontinentin Indian.

    Pėr shembull:



    - Ėshtė e domosdoshme pėr secilin anėtar tė xhemat et-teblig qė tė ketė njė Shejh tė cilit ai i bėn be’jen (zotimin e besnikėrisė), dhe kushdo qė vdes derisa nuk ka bej’e tė bėrė, ai ka vdekur me vdekje tė atyre nė periudhėn para-Islamike. Dhe shpesh ndodh qė bej’a zė vend nė tubime publike ashtu qė t’i inkurajojnė tė gjithė tė pranishmit qė tė veprojnė kėsisoj, dhe t’u dhėnė tė gjithėve pėrshtypje se tė gjithė ata nė kėtė tubim janė si njė grup. E njėjta veprohet gjithashtu edhe nė mesin e femrave.



    - Ndaj Shejhut, tė cilit i ėshtė bėrė bej’a, tregohet njė dashuri dhe respekt i tepruar, ashtu siē tregohet dashuri e tepruar ndaj tė Dėrguarit tė Allahut (salallahu alejhi ue selam) - ajo ēka shpesh i pėrjashton ata nga suazat e tė ofruarit respekt tė duhur ndaj pejgamberit (salallahu alejhi ue selam).



    - Ata besojnė se metoda e sufive ėshtė mėnyra mė e afėrt qė tė shijohet ėmbėlsia e imanit nė zemėr.



    - Mėsimi i emrave tė personaliteteve kryesore tė Sufive siē ėshtė Abdul-Kadir el-Xhelani, i cili qe lindur nė Xhelan mė 470 P.H., dhe po ashtu es-Suhri, dhe Ebu Mensur el-Maturidi i cili vdiq mė 332 P.H., dhe Xhelal ed-Din er-Rumi i cili qe lindur mė 604 P.H., i cili shkruajti librin el-Menthneui.



    - Ata janė tė ndikuar nga metoda e Sufive, nė veēanti Shishtive, Kaderive, Nakshibendive dhe Sehrurdive nė Indi.



    - Janė disa anėtarė tė cilėt pohojnė se kanė pėrvetėsuar mendimet e Xhemat en-Nur tė Turqisė.



    - Daueti i tyre bazohet nė kombinimin e zgjimit tė interesave dhe frikėsimit, duke shkaktuar kėshtu ndjenja emotive dhe tė dhimbshme. Nė kėtė mėnyrė ata kanė rekrutuar nė emėr tė imanit shumė nga ata tė cilėt janė zhytur nė mėkate dhe epshe, dhe i kanė drejtuar ata nė adhurim dhe pėrkujtim (dhikr).



    - Ata nuk flasin pėr ēėshtje politike dhe i dekurajojnė anėtarėt e tyre nga pėrfshirja nė kėto ēėshtje problematike, duke i kritikuar ata tė cilėt pėrfshihen nė kėtė. Ata thonė se politikė ėshtė qė tė lihet politika.



    - Ata i keqinterpretojnė hadithet tė cilat kanė tė bėjnė me xhihad, duke pohuar se kjo do tė thotė tė dilet jashtė dhe tė bėhet daue, duke qenė kjo deri nė atė masė saqė anėtarėt e tyre me gjasė e kanė harruar domethėnien e vėrtetė tė xhihadit nė rrugė tė Allahut.



    - Ata janė shumė tė butė kur vjen deri tė transmetimi i haditheve tė dobėta.



    - Pikat kryesore tė referencės sė tyre paraqiten tė jenė Kur’ani dhe Suneti, mirėpo nė akide ata i kthehen tė kuptuarit tė Shejhėve themelues tė tyre nga sub-Kontinenti Indian, akides sė Maturidive nė medhhebin Hanefi.



    - Nė tokat Arabe ata si pikė reference e kanė Rijad es-Salihin tė Imam en-Neueuit, kurse nė vendet jo-Arabe ata i referohen Tebligi Nisab dhe Hejat es-Sahaba, e cila ėshtė pėrplotė informata tė gabuara dhe hadithe tė dobėta.



    Thirrja e tyre filloi nė Indi pastaj u pėrhap nė Pakistan dhe Bangladesh, pastaj mė vonė duke u pėrhapur nė botėn Islamike, madje edhe nė Arabi, kėshtu qė ata tash kanė pasues nė Siri, Jordani, Palestinė, Liban, Egjipt, Sudan, Irak dhe Arabi Saudite.



    Ata po ashtu kanė pasues nė Evropė, Amerikė, Azi dhe Afrikė.



    Shtabi botėror i tyre gjindet nė Nizamudin nė Delhi (Indi), ku ata administrojnė ēėshtjet e daues nė tėrė botėn. Shtabi i tyre nė botėn perėndimore ėshtė Dusbėri (Dewsbury), Jorkshiri Verior, Britani e Madhe.

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Fjalėt e dijetarėve tė ehli sunnetit rreth fraksionit xhematut-teblig

    Thotė shejhu Muhamed bin Ibrahim Al-Shejh, muftiu i A.Saudite nė kohėn e tij, nė letrėn dėrguar oborrit mbretėror nė vendet e shenjta:


    Nga Muhamed bin Ibrahim dėrguar tė nderuarit emir Halid bin Su'ud, kryetar i shtėpisė mbretėrore:"es-selamu alejkum ue rahmetullahi ue berekatuhu. Kam pranuar letrėn tuaj tė dėrguar mė 21/1/1382H. qė ka tė bėjė me letrėn dėrguar lartmadhėrisė suaj mbretėrore nga Muhamed Abdul-Hamid el-Kadiri, shejh Ahmed Nurani, Abdus-Selam el-Kadiri dhe Su'ud Ahmed Dehlevi, nė lidhje me kėrkesėn e tyre qė t'u ndihmoni nė themelimin e shoqatės sė tyre tė emėruar "Kul-Lijjetud-Da’veti vet-Tebligi-lIslamijeti." Poashtu kemi pranuar edhe tri libėrthat e dėrguar me kėrkesėn e tyre. Jua bėj me dije lartmadhėrisė suaj se nė kėtė shoqatė s’ka tė mirė. Ajo ėshtė shoqatė e risive (bidateve) dhe devijimeve. Duke lexuar librat e tyre kemi hasur nė atė se ato libra pėrmbajnė devijim dhe risi, si dhe thirrje nė adhurimin e varreve dhe nė shirk, e kjo ėshtė ēėshtje ndaj sė cilės nuk duhet heshtur.


    Andaj, ne, inshaAllahu, do t’i kundėrshtojmė nė mėnyrė qė ta bėjmė tė qartė devijimin e kėtij grupacioni dhe pavlefshmėrinė e tij. E lusim Allahun qė ta ndihmojė fenė e Tij dhe ta ngrisė fjalėn e Tij. Wes-Selamu alejkum ue rahmetullahi ue berekatuhu."


    (Lexo librin "el-Kavlul-Belig fi Xhema’ati-Teblig," shkruar nga shejh Hamud et-Tuvejgjiri (f.289))




    Fjala e shejhut Muhamed Nasirudin Albani - Allahu e mėshiroftė -


    Pyetje drejtuar shejh Muhamed Nasirudin Albanit - Allahu e mėshiroftė -:"Cili ėshtė mendimi i juaj pėr fraksionin Xhema’atu-Teblig. A ėshtė e lejuar qė njė nxėnės dije (talebe) apo dikush tjetėr tė dalė me ata me pretekst tė thirrjes nė rrugėn e Allahut?"


    Pėrgjigje:"Xhematu-Tebligi nuk punon me menhexhin e Kur’anit dhe Sunetit sipas asaj nė ēka kanė qenė selefi ynė i mirė. Meqė kėshtu qėndron gjendja, atėherė nuk lejohet tė dilet me ata, sepse kjo vepėr e kundėrshton menhexhin tonė nė pėrhapjen e menhexhit tė selefit tė mirė. Pėr tė pėrhapur fenė duhet tė dalė ndonjė dijetar, ndėrsa kėta tė cilėt dalin me ata - me xhemat-tebligi -, detyrohen tė rrinė nė vendet e tyre, ta mėsojnė diturinė nėpėr xhamitė e tyre nė mėnyrė qė tė dalin dijetarė prej tyre, tė cilėt do ta kryenin detyrėn e da'vetit nė rrugėn e Allahut. Prandaj, talebeja duhet qė kėta njerėz t’i marrė nė shtėpinė e tij dhe t’ua mėsojė Kur’anin dhe Sunetin. Ndėrsa ata - xhematu-tebligi - nuk ia vėjnė veshin da'vetit nė Kur’an dhe Sunet, pėrkundrazi ata kėtė da'vet - selefi - e konsiderojnė da'vet pėrēarės, andaj ata mė sė shumti i pėrngjajnė xhematit Ihuanul-Muslimin. Ata thonė se da'veti i tyre ėshtė i ngritur mbi Kur’an dhe Sunet, mirėpo duke patur parasysh se kjo ėshtė vetėm fjalė boshe, atėherė ata nuk kanė njė akide qė i bashkon ata, prandaj nė mesin e tyre gjen maturidij, esh’arij, sufij, gjen atė qė s’ka fare medh'heb, etj. Kjo ndodh pėr arsye se da'veti i tyre ėshtė i ndėrtuar mbi moton: mbledh! pastaj mėso. Ē’ėshtė e vėrteta, ata s’kanė dituri fare. Ka shkuar mė shumė se njė gjysmė shekulli e asnjė dijetar s’ka dalė prej tyre.


    Ndėrsa ne themi mėso! pastaj mbledh, nė mėnyrė qė da’veti tė fillojė mbi njė bazė nė tė cilėn nuk do tė kishte pėrēarje.


    Pra, xhematut-tebligi janė sufitė bashkėkohorė, tė cilėt thėrrasin vetėm nė ēėshtje morali, ndėrsa sa i pėrket pėrmirėsimit tė akides, ata vazhdimisht heshtin, sepse kjo sipas tyre pėrēanė!


    Nė mes vėllait tonė, Sa'd el-Husajn, dhe kryetarit tė kėtij grupi, i cili gjindet nė Indi ose nė Pakistan, kanė ndodh shumė shkėmbime letrash, tė cilat e bėjnė tė qartė se ata kėrkojnė ndihmė prej tjetėrkujt pėrveē Allahut, dhe gjėra tjera qė kanė tė bėjnė me kėtė ēėshtje, si dhe kėrkojnė prej anėtarėve tė grupacionit qė tė betohen nė njėren prej tarikateve – sufite - prej tyre edhe nė tarikatin Nakshibendi, kėshtu qė ēdo teblig duhet tė betohet pėr kėtė rrugė.


    Ndodh qė tė pyes dikush se pėrmes kėtij grupacioni shumė njerėz janė kthyer nė rrugėn e Allahut. Bile ka ndodhur qė dikush ta pranojė fenė islame pėrmes tyre. A nuk mjafton kjo qė tė dalim me ata dhe tė bashkėpunojmė nė atė ēka ata thėrrasin? Ne themi: Kėto fjalė i dimė dhe i dėgjojmė shumė shpesh; i kemi dėgjuar prej sufive. Ndodh qė ndonjė sheh, akideja e tė cilit ėshtė e gabuar, nuk di gjė prej sunetit, bile edhe han paratė e njerėzve nė mėnyrė tė palejuar. Mirėpo, shohim shumė njerėz mėkatarė duke u penduar pėrmes tij, prandaj ēdo grupacion qė thėrret nė tė mirė, pa tjetėr do tė ketė edhe pasues. Sidoqoftė, ne shiqojmė nė pėrfundimin e asaj qė thėrrasin kėta, se nė ēka thėrrasin; a thėrrasin nė Kur’an dhe Sunet nė akiden e selefit tė mirė dhe kundėr fanatizmit ndaj medhhebeve? Pra, xhemati teblig nuk kanė menhexh tė diturisė, pėrkundrazi, menhexhi i tyre ėshtė sipas vendit nė tė cilin ata gjinden. Ata maskohen me ēfarėdo ngjyra qė i pėrshtaten vendit (tė da'vetit)."


    (el-Feta ual-Imaratijeh lil-Albani, pyetja nr.73, pėrgjigje nr.38)




    Fjala e shejhut Abdul-Aziz bin Baz - Allahu e mėshiroftė -



    Ėshtė pyetur shejhu rreth xhematit teblig nga njė pyetės, i cili u shpreh:" Po dėgjojmė shumė pėr xhematut-teblig dhe punėn e tyre qė bėjnė pėr da’ve, a mė kėshillon qė tė futem nė kėtė xhemat? Shpresoj kėshillė dhe udhėzim nga ju, Allahu jua shtoftė shpėrblimin!


    Shejhu u pėrgjigj duke thėnė:"Secili qė thėrret nė rrugėn e Allahut ėshtė predikues;"Predikoni nga unė edhe nėse ėshtė vetėm njė ajet." (hadithi). Mirėpo, xhemati teblig, i ardhur nga India, ėshtė njė xhemat qė kanė shumė devijime, bidate dhe lloje shirku, andaj nuk lejohet dalja me ata, pėrveē nėse njeriu ka dituri dhe del me ta pėr t’i kundėrshtuar dhe pėr t'i mėsuar ata. Ndėrsa, nėse del pėr t'i shoqėruar ata, atėherė nuk i lejohet atij tė dalė. Kjo sepse ata kanė devijime dhe gabime, kanė mangėsi nė dituri. Mirėpo sikur tė kishte qenė me xhemat teblig edhe dikush tjetėr perveē tyre, tė cilėt kanė dituri, atėherė bėn tė dilet pėr da’vet nė rrugėn e Allahut. Ose, sikur tė kishte pasur ndonjė person tė diturisė, i cili shkon me ta qė t’i ndriēojė dhe t’i udhėzojė ata, t’i udhėzojė nė tė mirė nė mėnyrė qė ta lėnė medh’hebin e tyre tė pavlefshėm (batil) si dhe ta pėrqafojnė medh’hebin e ehli sunetit (atėherė kjo bėn)."


    (Kjo audiokasetė ėshtė incizuar me titullin "Fetva Semahatish-Shejh Abdul-Aziz bin Baz ala Xhematit-Tebligi," e publikuar nga shejhu nė Taif pėrafėrsisht dy vite para vdekjes se shejhut (bin Bazi) Allahu e mėshiroftė).


    Poashtu ėshtė pyetur shejh bin Bazi:"Allahu ju ruajt. A futet xhematut-tebligi me gjithė ato shirke dhe bidate qė kanė, si dhe xhemati ihuanul-muslimin me fanatazimin partiak qė kanė dhe kundėrshtimin e udhėheqėsve, si dhe mos dėgjimin dhe respektimin e tyre, a futen kėto dy xhemate nė hadithin e thėnė nga i Dėrguari:"Do tė ndahet umeti im nė shtatėdhjetė e tri grupe… pėrveē njėres." (hadithi)


    Pėrgjigje:"Po, hyjnė nė shtatėdhjetė e dy grupet. Ai qė e kundėrshton akiden e ehli-sunetit futet nė shtatėdhjetė e dy grupet. I Dėrguari, sal-lAllahu alejhi ves-sel-lem, ka thėnė "Umeti im," d.m.th. ata qė i janė pėrgjigjur thirrjes dhe e kanė shpallur pasimin e tyre ndaj atij, sal-lAllau alejhi ves-sel-lem; tė gjithė kėta janė shtatėdhjetė e tri grupet. Grupi i shpėtuar janė ata qė e kanė pasuar dhe i janė pėrmbajtur fesė sė tij, ndėrsa nė mesin e shtatėdhjetė e dy grupeve gjejmė kafira, mėkatarė, bidatēinj, e lloje tjera.


    Pyetėsi i tha (bin Bazit):"Do tė thotė qė kėto dy grupacione janė nga shtatėdhjetė e dy grupet - e humburua -?


    Shejhu u pėrgjigj:"Po, nė mesin e shatėtdhjetė e dy grupeve, bashkė me Murxhiet dhe Havarixhėt. Disa nga dijetarėt kanė mendimin se Havarixhėt janė kafira, mirėpo ata i fusin nė mesin e kėtyre shtatėdhjetė e dy grupeve."


    (Kjo fetva gjindet nė audiokasetėn e incizuar nė komentimin e librit "el-Munteka" nė Taif, e incizuar dy vite ose mė pak para vdekjes sė tij -Allahu e mėshiroftė -)




    Fjala e shejhut Abdurr-Rrezak Afifi - Allahu e mėshiroftė -


    Ėshtė pyetur shejhu - Allahu e mėshiroftė - rreth xhematut-teblig, tė cilėt dalin t’i kujtojnė njerėzit nė madhėrinė e Allahut?


    Pėrgjigje:"Realiteti dėshmon se ata janė bidatēinj, pasues tė tarikateve kaderij etj. Dalja e tyre nuk ėshtė pėr hir tė Allahut, por ėshtė pėr hir tė Iljasit. Ata nuk thėrrasin nė Kur’an dhe Sunet, por thėrrasin nė Iljasin, shehun e tyre nė Bangladesh. Unė i njoh tebligėt qė moti, ata janė bidatēinj kudo tė qė tė jenė, si nė Egjipt, Izrael, Amerikė, A.Saudite, ku do qė tė jenė ata janė tė lidhur me shejhun e tyre, Iljasin."


    (Fetava ve Resailu Semahatish-Shejhi Abdi-Rrezak Afifi (1/174))




    Fjala e shejhut Salih bin Fevzan el-Fevzan - Allahu e ruajt -


    Ėshtė pyetur shejh Salih bin Fevzan el-Fevzan:"Cili ėshtė mendimi i juaj pėr ata qė dalin jashtė A.Saudite pėr tė thirrur nė rrugėn e Allahut, kurse nuk kanė fare dituri. Ata nxisin nė kėtė ēėshtje dhe pėrdorin shprehje tė ēuditshme. Thonė se ai qė del nė rrugė tė Allahut, Allahu do ta frymėzojė atė, dhe thonė se dituria nuk ėshtė kusht themelor. Ju e dini fare mirė se ai qė del jashtė A.Saudite, do tė ndeshet me medh'hebe dhe fe tė ndryshme dhe do tė ketė pyetje tė ndryshme, tė cilat i drejtohen atij thirrėsi. A nuk mendoni, shejh i nderuar, se ai qė del jasht A.Saudite duhet patjetėr qė tė jetė i pajisur me armė - me dituri - nė mėnyrė qė tė ballafaqohet me njerėzit, e sidomos nė Azinė lindore, ku shumė e luftojnė ringjallėrimn e da’vetit - nė Kur’an dhe Sunet, si shejh Muhamed bin Abdul-Vehab - Allahu e mėshiroftė -? Shpresoj t'i pėrgjigjeni pyetjes sime nė menyrė qė tė kenė dobi edhe tjerėt.


    Pėrgjigje:"Dalja nė rrugė tė Allahut nuk ėshtė dalja tė cilėn ata sot e kanė pėr qėllim. Dalja nė rrugė tė Allahut ėshtė dalja pėr luftė - nė rrugė tė Allahut -, ndėrsa kjo qė sot e quajn dalje, ėshtė bidat i cili nuk transmetohet nga selefi. Dalja e njeriut pėr tė thirrur nė rrugėn e Allahut nuk duhet tė jetė e kufizuar nė ditė tė caktuara, por njeriu duhet tė thėrrasė nė rrugėn e Allahut aq sa ka mundėsi dhe fuqi, pa u lidhur me ndonjė xhemat tė caktuar apo pa caktuar ditė, si p.sh. katėrdhjetė ditė apo mė shumė apo mė pak, siē veprojnė xhematu-teblig. Poashtu, ajo qė ėshtė detyrim pėr atė qė thėrret nė rugė tė Allahut, ėshtė se ai duhet tė posedojė dituri, prandaj nuk lejohet qė njeriu tė thėrrasė nė rrugėn e Allauht duke qenė xhahil (injorant). Thotė Allahu:"Thuaj: kjo ėshtė rruga ime, thėrras nė tė me dituri." Kjo sepse ai qė thėrret, patjetėr duhet ta di se nė ēka po thėrret nga vaxhibet, mustehabet, haramet, mekruhet; patjetėr duhet ta di se ēka ėshtė shirku, mėkati, kufri; patjetėr duhet ta di se si tė ndalojė nga e keqja dhe ta di masėn e tė keqes. Dalja e cila pengon nga kėrkimi i diturisė ėshtė ēėshtje e pavlefshme, sepse kėrkimi i diturisė ėshtė farz, e dituria nuk arrihet pėrveē se me tė mėsuar, e jo me frymėzim. Kjo - se dituria arrihet me frymėzim - ėshtė nga gjėrat e shpikura tė sufive tė devijuar, sepse puna pa dituri ėshtė devijim. Mendimi se dituria arrihet pa mėsuar ėshtė iluzion."


    (Nga libri "Thelathu Muhadaratin fil-Ilmi ved-Da’veti)


    Vijon…



    Pėrktheu: Ebu Muadh el-Ensari
    Mė 07.02.1425H, Medine

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Fetvaja e fundit e Shejh Abdul ibn Bazit e cila paralajmėron kundėr Xhemat et-Teblig

    PYETJE: Shkėlqesia juaj, po dėgjojmė pėr xhemat et-teblig dhe atė ēka thirrja e tyre nėnkupton. Pra, a mė kėshilloni ju qė t’i bashkangjitem kėtij xhemati. E pres udhėzimin dhe kėshillėn tuaj, dhe Allahu tė shpėrbleftė pa masė.




    PĖRGJIGJE: Kushdo qė thėrret nė Allahun, atėherė ai ėshtė mubellig (ai qė bart porosinė (e Islamit)), (siē pėrmendet nė hadith):


    ‘Transmetoni prej meje qoftė edhe njė ajet tė vetėm’


    Sidoqoftė, xhemat et-teblig nga India kanė shumė devijime. Ata i kanė disa aspekte tė bidatit (risisė) dhe shirkut, kėshtu qė s’ėshtė e lejuar qė tė dilet me ta, pėrpos pėr personin i cili ka dituri dhe del me ta pėr ta kundėrshtuar atė nė ēka janė ata dhe pėr t’ua mėsuar atyre tė vėrtetėn. Sidoqoftė, nėse ai del pėr t’i pasuar ata dhe t’u ngjitet atyre, atėherė jo.


    Kjo pėr atė se ata kanė devijime, gabime dhe mangėsi nė dituri. Dhe, sikur tė ishte njė xhemat tjetėr pėrveē tyre qė thėrret, nga njerėzit e diturisė, atėherė (ėshtė e lejuar) qė tė dilet me ta pėr qėllime tė daues.


    Sikur tė kishte pasur ndonjė person tė diturisė, i cili shkon me ta qė t’i ndriēojė dhe t’i udhėzojė ata, krahas me tė mėsuarit ata qė ta lėnė tė pavėrtetėn e tyre dhe tė pėrqafojnė rrugėn e Ehlus-Sune uel-Xhemat (atėherė kjo ėshtė mirė).


    Kjo fetva qe nxjerrur nga kaseta: Fetua Semahetush-Shejh Abdul Aziz ibn Baz nė lidhje me Xhemat et-Teblig, e cila qe botuar nė Taif diku dy vite para vdekjes sė Shejhut. Kaseta pėrgenjėshtron maskimin e xhemat et-teblig, dhe deklaratėn e vjetėr tė Shejhut e cila qe botuar para se realitetit dhe menhexhi i tyre t’i jetė qartėsuar atij.

  17. #17
    Me falni por shkrimet e llojit te tille (egocentrike) nuk i sjellin dobi aspak komunitetit musliman, veqse percarje. Veshtire do te kete unitet ndermjet muslimaneve ndonjehere nese vazhdohet keshtu. Nuk paski lene kend pa akuzu!

    Allahu A'lim
    "Koka duhet pėrkulur zemrės"

  18. #18
    HUNDLESH Maska e altin55
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    ej o sufistobektashi nuk dum bashkim ne pervec se ne kuran dhe suna , kur te largoheni nga shirku, bidatet, dhe ti nenshtroheni fes te Allahut, ashtu si ja ka zebritur pejgamberit Tij, pasimi i sahebeve, tabiinve, dhe dijetaret e hakut, ateher jeni te mirepritur ne bashkim, per ndryshe kurr nuk ka bashkim, e verteta me te koten, kur nuk jane bashke. am kupton.

    Abdurrahman Allahu te shperblefte vella!

  19. #19
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-10-2004
    Vendndodhja
    Nganjehere hyj ne (nenforumet) Boten (pa)Shpirterore te disa "fetarve"
    Postime
    700
    Citim Postuar mė parė nga ocean Lexo Postimin
    Me falni por shkrimet e llojit te tille (egocentrike) nuk i sjellin dobi aspak komunitetit musliman, veqse percarje. Veshtire do te kete unitet ndermjet muslimaneve ndonjehere nese vazhdohet keshtu. Nuk paski lene kend pa akuzu!

    Allahu A'lim
    Jo bre ocean kta kane lene dikend pa akuzuar ne qofte se i lexon drejteperdrejti.
    Kta nuk i akuzojn vehabistat ,ata qe rrenojn gjithēka nga islami , ata qe vrasin civile gra e femije.

    Vehabistat i sjellin shkrimet e tyre ose nga buroja net ose nga forumi (anti)islamik por nuk e dijn se po e kundershtojn vetveten e tyre.

    Kta as vete nuk i lexojn se ēka po sjellin , se me kend jane dhe si jane ,Kta
    jane te programuar te bejn copy paste dhe asgje tjeter nuk dijn.

    Per ti dokumentuar dredhite vehabiste , kontraditat ne (qarshafat) copy pastat vetem duhet ti lexoni pak me kujdes dhe i kupton te gjitha.

    Ne ato vebsajtat e tyre te gjithe jane te kenaqur me veprimet e talibancve dhe al kaides kurse kendej sjellin shkrime kinse albani , bin bazi e disa tjere jane kunder tyre.

    Edhe kta jane bere njeqind mije grupe por nuk kuptojn , bin bazi me sauditet e tjere jane pro amerikes , bin ladeni eshte kinse kunder amerikes , familja e bin ladenit jane pro amerikes , albani e ythejmini nganjeher behen kinse jane ne krah te "xihadistave" e nganjeher jane ne krahun e saudve pro amerikan.

    Kush me ju marr vesh keshtu o vehabista , al kaida vret femije te vegjel neper irak nen akuzen se po bashkepunojn me ameriken kurse vete familja e bin ladenit ka bashkepunu dhe bashkepunon me bushin me miliarda.

    Vehabisti i mburojes net ose forumit (anti)islamik brohorit kur bombardohen femijet ne irak e gjetiu se mendon se ata po bashkepunojn me amerik e ne tjetren ane nuk i sheh dreqnit e medhaj kryetaret qe i kane

    Ngutuni ju disa vehabista te programuar beni verejtje tek moderatori per postimin tim se jau prisha pak qejfin
    SE KENDUAM "LET IT BE"

  20. #20
    Intifada verzioni 4.0 Maska e mesia4ever
    Anėtarėsuar
    01-12-2006
    Vendndodhja
    Guinea
    Postime
    6,387
    Une para nja 3 dite kom pas debat me nje mysliman palestinez, ai thoshte se Bibla eshte Fjale e Zotit por edhe Kurani eshte Fjale e Zotit. I thashe pse bjen pra Kurani ne kontradikte me Biblen, ai thoshte se Bibla eshte ndryshu (kete e dita qe do te ma thoshte edhe para se ta pyes se kete krejt myslimanet ta thojne kete). Ja ofrova disa argumente se Kurani sipas Bibles eshte krejt genjeshter dhe nuk mund te jete Fjale e Zotit (nese Bibla eshte Fjale e Zotit), bijke ne dyshim kur i thosha se sipas Kuranit Fjala e Zotit nuk mund te ndryshohet, sdinte cfare te me thoshte. Me thoshte se Jezusi (Isa a.s.) do te vije ne fundin e botes dhe te krishteret do te konvertohen ne Islam, une i thashe se sipas Bibles kur te vije Jezusi ata njerez qe do te jetojne ne toke do te shkojne ose ne ferr ose ne parajse dhe se nuk do te kete konvertime, por do te ndodhe dita e gjykimit. Gjithashtu i ofrova prova nga Bibla se ne te vertete Jezusi nuk kishte pretendu se ishte profet por se kishte pretendu se ishte Perendia vet dhe se ai kishte Mbreterine e Tij ne boten tjeter duke i cituar vargje nga Bibla por edhe se kryqezimi i Jezusit ne te vertete ka ndodhur dhe eshte realitet.

    ...Ne fund pas 2-3 ore debat te nxete kishte dyshime te medha por edhe ofronte 'argumentet' e tij (mua ska kush te me binde se e di se Muhamedi ka qene pedo. dhe nje person qe ka aso prirjesh nuk eshte njeri normal se le me Profet i Perendise), por me tha se ai kishte vendosur te besonte islamin si fene e vertete te tij dhe se do ta ndiqte kete fe deri ne fund te jetes se tij


    Ju pershendes
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga mesia4ever : 07-02-2009 mė 21:15

Faqja 0 prej 5 FillimFillim 12 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Ndodhitė nė Maqedoni 2008 - 2011
    Nga RaPSouL nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 1093
    Postimi i Fundit: 17-05-2011, 16:49
  2. Partitė politike dhe sfidat e sigurisė
    Nga Davius nė forumin Kulturė demokratike
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 31-07-2006, 20:28
  3. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 20-06-2005, 15:48
  4. KQZ: Partitė qė nuk kaluan pragun, tė kthejnė paratė
    Nga Albo nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 12-05-2004, 03:34
  5. Strategjia e opozitės nė zgjedhjet lokale
    Nga Albo nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 08-08-2003, 11:12

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •