Close
Faqja 7 prej 7 FillimFillim ... 567
Duke shfaqur rezultatin 121 deri 134 prej 134

Tema: Peshkimi

  1. #121
    i/e regjistruar Maska e xhori
    Anėtarėsuar
    25-12-2006
    Vendndodhja
    MARCHE
    Postime
    1,528
    Faleminderit
    6
    35 falenderime nė 28 postime

    Pėr: Peshkimi

    Citim Postuar mė parė nga Fatjon Vlore Lexo Postimin
    Pershendetje kush mund te me ndihmoj per te gjetur mjete peshkimi me cmim te arsyeshem ?
    ca do vlla dinamit apo nitrat amoni si ne koh te xhaxhit
    nuk e di ben me fieri nitrat
    jeshét prčmč ne aliarčm
    jeshčm more jeshčm
    po drita skeshčm

  2. #122
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    25-09-2002
    Vendndodhja
    Mudder
    Postime
    447
    Faleminderit
    16
    70 falenderime nė 64 postime

    Pėr: Peshkimi

    Me cudit fakti se cdo dite e me shume ne rrjetat e peshkatareve po bien Peshakqen te medhenje dhe te vegjel. Qe kur Joni dhe Adriatiku jane shendrruar ne shtepi Peshkaqenesh ?! Disa zera thone qe i ka terhequr era e kufomave te vazhdueshme te emigranteve qe jane mbytur ne detin Jon Dhe Adriatik, por per te ardhur deri tek ne, i ka terhequr nga Atlantiku era e kufomave te detit Mesdhe, ku dhe me se shumti mbyten emigrante qe vijne drejt Italise nga brigjet e Lindjes.

    p.s

    Mua me pelqen shume peshku dhe gjuetia e tije, paēka se me dhimsen kur i nxjerr nga shtepia e tyre per te perfunduar ne tiganin tim. Eh, jeta eshte e eger dhe e pameshirshme. Ajo qe per njerzit quhet sport dhe ushqim i shijshem, per Peshqit quhet jete e humbur.

  3. #123
    Shqiptar Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Switzerland
    Postime
    3,863
    Faleminderit
    175
    112 falenderime nė 95 postime

    Pėr: Peshkimi

    nuk e paskam degjuar qe ne detin Jon dhe Adriatik qenkan afruar peshkaqenet ne mase. Wrangler kte e ke me te degjuar apo e ke pare vete ne lajmet. besoj se do jete ndonje thashathem , sepse me u afru peshkaqenet e mdhenj bie turizmi ne menyre katastrofike.
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  4. #124
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    25-09-2002
    Vendndodhja
    Mudder
    Postime
    447
    Faleminderit
    16
    70 falenderime nė 64 postime

    Pėr: Peshkimi

    Nuk di gje une a jane te verteta apo jo. Ne edicionin e lajmeve i kam degjuar dhe me pamje biles. Veē ne qofshin montim si videoja e Ilir Mets me Dritan Priftin

  5. #125
    Shqiptar Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Switzerland
    Postime
    3,863
    Faleminderit
    175
    112 falenderime nė 95 postime

    Pėr: Peshkimi

    Hahahahah lool. Kam pershtypjen se i fryen medja kto lajmet te kesisoj lloji... do ken par noi peshk kshu pak si te madh dhe i eshte dukur si peshkaqen. kur te shikojne noi her peshkaqen do te thone mberriten balenat ne detin jon dhe adriatik
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  6. #126
    Shqiptar Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Switzerland
    Postime
    3,863
    Faleminderit
    175
    112 falenderime nė 95 postime

    Pėr: Peshkimi

    Salmoni i Atlantikut: Njė «mbret» nė telashe
    NGA SHKRIMTARI I ZGJOHUNI! NĖ IRLANDĖ

    SALMONĖT janė tė njohur pėr aftėsinė qė kanė pėr tė notuar kundėr rrymės. Kjo aftėsi shfaqet kur ngjitin ujėvarat gjatė periudhės sė shumimit. Thuhet se njėherė njė peshkatar vuri re qė «njė numėr i madh salmonėsh nuk po ia dilnin dot tė ngjitnin [ujėvarėn]» ku ai po peshkonte. Disa madje binin nė bregun e lumit nė fund tė ujėvarės. Ai ndezi njė zjarr mbi njė shkėmb tė dalė afėr fundit tė ujėvarės dhe vuri njė tigan tė nxehej mbi tė. «Pas pėrpjekjeve tė tyre tė pasuksesshme,—tregonte ai,—disa nga salmonėt e gjorė binin padashur brenda nė tigan.» Kėshtu, ky peshkatar mė vonė mund tė mburrej se ‘salmoni nė vendin e tij ishte me kaq bollėk saqė ata kėrcenin vetė nė tigan, duke ia lehtėsuar kėshtu punėn’.

    Pa dyshim, kjo histori mund tė jetė pak e ekzagjeruar. Sidoqoftė, ėshtė plotėsisht e vėrtetė qė salmoni kėrcen nga poshtė lart ujėvarave. Njė raport i dhėnė nga Agjencia Kėrkimore e Salmonit nė Irlandė, tregoi se vitet e fundit ka pasur «njė rėnie tragjike nė numrin e peshqve qė notojnė kundėr rrymės pėr t’u shumuar». Njė sondazh tregoi se brenda njė viti, vetėm 3 pėr qind (rreth 1.300) notonin kundėr rrymės nga afėrsisht 44.000 salmonėt e vegjėl tė kapur, tė shėnuar dhe pastaj tė lėshuar sėrish.

    Ēfarė ka ndikuar qė numri i «Mbretit tė peshqve», salmonit tė Atlantikut, tė bjerė kaq shumė? A do tė jenė ndonjė ditė aq tė shumtė sa mė parė? Nėse kuptojmė ciklin interesant dhe tė pazakontė tė jetės sė kėtij peshku tė mrekullueshėm, do tė arrijmė tė kuptojmė se cilat janė shkaqet e kėtij problemi dhe zgjidhjet e mundshme tė tij.

    Fazat e para tė jetės

    Jeta pėr salmonin nis midis nėntorit dhe shkurtit nė shtratin e njė rrėkeje me ujė tė ėmbėl. Salmoni mashkull siguron mbrojtje nga gjallesat e tjera, ndėrkohė qė femra gėrmon disa gropa tė vogla deri 30 centimetra tė thella. Sė bashku ata pllenojnė mijėra vezėt qė ndodhen nė ēdo gropė. Pastaj femra pėr t’i mbrojtur vezėt i mbulon me rėrė.

    Nė mars ose prill, nga veza del njė peshk me njė pamje tė ēuditshme. I quajtur nė anglisht alevin, ai ėshtė i gjatė gati tre centimetra dhe ka njė trajsė viteline qė e pengon tė lėvizė, e cila ndodhet nė pjesėn e poshtme tė trupit. Fillimisht alevini qėndron i fshehur nėn rėrė, duke u ushqyer me rezervėn viteline, apo ushqimin brenda trajsės viteline, tė cilėn e ka gjithmonė me vete. Pas katėr ose pesė javėsh, kur trajsa tashmė ėshtė pėrtharė, fry, siē quhet anglisht nė kėtė fazė salmoni, duke u pėrpėlitur arrin tė dalė jashtė nga vendi ku ishte nėn zaje, pėr nė rrėkenė kryesore. Ėshtė rreth pesė centimetra i gjatė dhe tani ngjan tamam si njė peshk. Ai bluan vetėm dy gjėra nė kokė. E para, tė gjejė ushqim natyror—insekte tė vogla dhe planktone—dhe e dyta, tė gjejė njė vend tė sigurt pėr tė jetuar. Nė kėtė fazė, mė shumė se 90 pėr qind e salmonėve ngordhin sepse nuk gjejnė ushqim dhe njė vend tė sigurt pėr tė jetuar, ose sepse i hanė grabitqarėt siē janė, troftat, bilbilat e ujit, ēafkat dhe lundrat.

    «Pas njė viti ose diēka e tillė,—thotė Majkėlli, i cili ka studiuar pėr njėfarė kohe salmonin dhe peshq tė tjerė,—salmoni rritet dhe bėhet gati tetė ose dhjetė centimetra. Tani quhet parr dhe ka njolla tė errėta dalluese nė tė dyja anėt e trupit. Kur arrin gjatėsinė pesėmbėdhjetė centimetra, njollat e errėta zėvendėsohen me njė ngjyrė tė argjendtė tė shndritshme e tė njėtrajtshme nė tė gjithė trupin. Tani ndodhin disa ndryshime tė jashtėzakonshme dhe tė ndėrlikuara qė do ta dallojnė salmonin nga peshqit e tjerė.»

    Majkėlli vazhdon: «Midis majit dhe qershorit, peshku, tani i quajtur smolt, shtyhet nga disa sinjale tė brendshme dhe bashkohet me mijėra tė tjerė nė njė lėvizje masive nė drejtim tė rrymės drejt grykėderdhjeve.» Por sigurisht qė njė krijesė e ujėrave tė ėmbla nuk mund tė mbijetojė nė det, apo jo? Kur iu bė Majkėllit kjo pyetje, ai u pėrgjigj: «Nė pėrgjithėsi jo, por ndodhin njė sėrė ndryshimesh tė ndėrthurura pėrreth verzave tė tij, qė i japin mundėsi tė filtrojė kripėrat qė gjenden nė ujin e detit. Kur kėto ndryshime kanė pėrfunduar, salmoni, i cili ėshtė aq i vogėl saqė mund tė qėndrojė nė pėllėmbėn e dorės, nis njė udhėtim tė jashtėzakonshėm.»

    Jeta nė det

    Pse ky peshk kaq i vogėl e braktis lumin ku ka lindur? Ku shkon? Salmoni duhet tė arrijė nė vendin ku do tė ushqehet me qėllim qė tė bėhet plotėsisht i rritur. Nėse ia del t’u shmanget grabitqarėve tė tillė, si, karabullakėve, fokave, delfinėve madje edhe balenave vrasėse, ai do tė arrijė nė kėtė vend dhe do tė ushqehet me disa lloje tė mėdha mikroorganizmash shtazore, me ngjala rėre, si dhe me harenga, trofta, dhe peshq tė tjerė. Pas njė viti pesha e tij do tė jetė rritur 15 herė—nga disa qindra gramė deri nė tre kilogramė. Nėse ai qėndron nė oqean pėr pesė vjet, pesha e tij mund tė shkojė deri nė 18 kilogramė ose edhe mė shumė. Madje disa e kanė kaluar peshėn 45 kilogramė.

    Vendi se ku ushqehej ky peshk, nuk dihej me saktėsi deri nė vitin 1950, kur peshkatarėt tregtarė filluan tė zinin sasi tė mėdha salmoni nė brigjet e Grėnlandės. Njė tjetėr vend i madh ku ushqehet ky peshk u zbulua mė vonė pėrqark Ishujve Farer, nė veri tė Skocisė. Qė nga ajo kohė janė zbuluar edhe vende tė tjera ushqimi. Madje ka raporte qė tregojnė se salmoni ushqehet dhe nėn akujt e Arktikut. Me zbulimin e kėtyre vendeve filluan vėrtet telashet pėr salmonin e Atlantikut. Zona tė mėdha peshkimi u formuan nė Grėnlandė dhe nė Ishujt Farer. Mijėra tonė me peshq u kapėn nga peshkatarėt tregtarė dhe befas numri i atyre qė ktheheshin pėr t’u shumuar nė ujėrat e ėmbla tė lumenjve, ra ndjeshėm. Duke kuptuar seriozitetin e kėtij problemi, qeveritarėt vendosėn pėr peshkatarėt disa kufizime, si pėr shembull tė kapnin njė sasi tė pėrcaktuar peshqish. Kjo ka ndihmuar pėr ta mbrojtur salmonin gjatė kohės qė jeton nė det.

    Kthimi pėr nė ‘shtėpi’

    Sė fundi, salmoni i rritur kthehet nė lumė, aty ku ēeli nga veza, gjen shokun ose shoqen e tij, dhe cikli fillon pėrsėri. «Ajo qė ėshtė vėrtet e mahnitshme,—shpjegon Majkėlli,—ėshtė se ky peshk i jashtėzakonshėm noton me mijėra kilometra nė oqean pa gabuar, edhe pse nuk e ka bėrė mė parė atė rrugė. Se si arrin ta bėjė kėtė, kjo vazhdon t’i habisė shkencėtarėt. Disa thonė se salmoni noton duke u drejtuar nga forca e gravitetit tė tokės, rrymat oqeanike, madje edhe nga yjet. Mendohet se menjėherė sapo kthehet nė grykėderdhje, salmoni e njeh lumin ku ka lindur nga ‘era’ e tij, ose ndryshe nga pėrbėrja e tij kimike.»

    Majkėlli vazhdon: «Ai pėrshtatet me jetėn nė ujėrat e ėmbla dhe fillon pėrsėri jetėn nė lumė. Instinkti pėr tė gjetur rrugėn pėr nė shtėpi edhe pas njė udhėtimi tė gjatė, ėshtė kaq i fortė saqė edhe sikur ujėvarat ose rrėmbesat ta pengojnė, ky salmon, tani shumė mė i madh dhe mė i fortė, do tė luftojė me kokėfortėsi pėr tė kaluar ēdo pengesė qė i del pėrpara.»

    Gjatė rrugės sė kthimit, salmoni ndesh mė shumė vėshtirėsi kur pėrballet me digat pothuajse tė pakapėrcyeshme, me sistemet hidroelektrike tė ujit ose me pengesat e tjera tė bėra nga njeriu. Ēfarė ndodh atėherė? «Shumė njerėz qė kujdesen pėr mbrojtjen e salmonit sigurojnė njė rrugėzgjidhje, —thotė Dėrdrė, njė studiues i salmonit. —Ėshtė ndėrtuar njė kalim anėsor pėr tė shmangur pengesėn e madhe. Ne e quajmė kėtė njė shkallė ose kalim pėr peshqit. Ajo bėn tė mundur qė salmoni tė vazhdojė shėndoshė e mirė udhėtimin e tij nė ngjitje drejt vendit ku lėshon vezėt.

    Megjithatė, kjo zgjidhje jo gjithmonė funksionon,—vazhdon Dėrdrė. —Kam parė disa salmonė qė e shpėrfillin kalimin. Ata njohin vetėm rrugėn qė kanė bėrė nė fillim dhe pėrpiqen pareshtur pėr tė kapėrcyer pengesėn e re tė bėrė nga njeriu. Shumė prej tyre ngordhin nga sfilitja ose ngaqė pėrplasen pėr vdekje pas pengesės.»

    Rezervuaret e salmonit

    Salmoni ėshtė njė ushqim me vlera. Duke qenė se numri i salmonit tė Atlantikut ėshtė duke u zvogėluar, janė ngritur rezervuare tregtare pėr kėtė. Salmonėt mbahen nė vaska me ujė tė ėmbėl pėrgjatė bregut, derisa arrijnė fazėn smolt. Pastaj transferohen nė disa si kafaze tė vendosura nė det. Atje ushqehen derisa rriten, dhe mė pas janė gati pėr t’iu shitur restoranteve dhe dyqaneve tė peshkut.

    Por edhe pse i rritin nė kėtė mėnyrė, telashet pėr salmonėt nuk mbarojnė. Mbarėshtuesit e peshqve i ushqejnė me ushqime artificiale. Veē kėsaj, ngaqė janė tė kufizuar nė kėto kafaze, rrezikojnė tė sėmuren dhe tė marrin parazitė, si pėr shembull, pleshtat e detit. Disa prej spėrkatėsve mbrojtės qė pėrdoren kundėr kėtyre parazitėve, mund tė jenė goxha tė fortė. «E kam pasur zakon tė notoja brenda disa prej kėtyre kafazeve, —thotė Ernesti, njė zhytės,—dhe ishte fare e dukshme qė pjesa mė e madhe e shtratit tė detit pėrreth atyre zonave, s’kishte jetė.»

    Njė «mbret» nė telashe

    Shumė salmonė qė rriten tė lirė kapen nga rrjetat e hedhura nė det pėrpara se tė arrijnė nė lumin ku kanė lindur. Vlera e lartė tregtare e salmonit qė rritet nė gjendje tė lirė, i nxit disa peshkatarė qė tė peshkojnė nė mėnyrė ilegale. Ata pak salmonė qė ia dalin mbanė tė kthehen pėrsėri nė lumė, u duhet gjithashtu t’u shpėtojnė atyre qė kanė lejen pėr tė peshkuar me kallama. Pėr tė mbrojtur rezervat e salmonit, janė vendosur disa rregulla, si pėr shembull, peshkimi tė kufizohet vetėm nė disa zona pėrgjatė lumit; taksa shumė tė larta pėr tė marrė lejen qė tė peshkosh salmon, dhe njė sezon peshkimi tė kufizuar. Pavarėsisht nga kėto masa, ėshtė llogaritur se 1 nė 5 salmonė do tė kapet pėrgjatė rrugės sė kthimit pėr nė lumė.

    Veē kėsaj, salmoni preket nga sėmundje tė ndryshme, dhe kėto kanė rrezikuar seriozisht popullatėn e tij. Njėra nga kėto sėmundje, e njohur si nekroza ulceroze e lėkurės, shkakton ulcera nė lėkurėn e peshkut dhe pėrfundimisht bėn qė ai tė ngordhė. Salmoni, ashtu si dhe gjallesat e tjera ujore, duhet tė luftojė edhe me rreziqe tė tjera vdekjeprurėse, siē janė ndotja industriale dhe pesticidet qė gjenden nė ujėrat e lumenjve.

    Me gjithė kėto rreziqe qė duhet tė kalojė, nuk ėshtė pėr t’u habitur qė «Mbreti i peshqve» ėshtė nė telashe. Me gjithė pėrpjekjet mė tė mira qė kanė bėrė mjaft njerėz, problemet e salmonit vazhdojnė. Ekuilibri i natyrės do tė rivendoset vetėm kur Krijuesi i tokės, Perėndia i Plotfuqishėm, do ta ndalojė njeriun qė tė vazhdojė tė shkatėrrojė tokėn.—Isaia 11:9; 65:25.
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  7. #127
    I love god
    Anėtarėsuar
    23-02-2007
    Postime
    8,130
    Faleminderit
    113
    65 falenderime nė 59 postime

    Pėr: Peshkimi

    Citim Postuar mė parė nga {a_n_g_e_l_69} Lexo Postimin
    salmoni i atlantikut: Njė «mbret» nė telashe
    nga shkrimtari i zgjohuni! Nė irlandė

    salmonėt janė tė njohur pėr aftėsinė qė kanė pėr tė notuar kundėr rrymės. Kjo aftėsi shfaqet kur ngjitin ujėvarat gjatė periudhės sė shumimit. Thuhet se njėherė njė peshkatar vuri re qė «njė numėr i madh salmonėsh nuk po ia dilnin dot tė ngjitnin [ujėvarėn]» ku ai po peshkonte. Disa madje binin nė bregun e lumit nė fund tė ujėvarės. Ai ndezi njė zjarr mbi njė shkėmb tė dalė afėr fundit tė ujėvarės dhe vuri njė tigan tė nxehej mbi tė. «pas pėrpjekjeve tė tyre tė pasuksesshme,—tregonte ai,—disa nga salmonėt e gjorė binin padashur brenda nė tigan.» kėshtu, ky peshkatar mė vonė mund tė mburrej se ‘salmoni nė vendin e tij ishte me kaq bollėk saqė ata kėrcenin vetė nė tigan, duke ia lehtėsuar kėshtu punėn’.

    Pa dyshim, kjo histori mund tė jetė pak e ekzagjeruar. Sidoqoftė, ėshtė plotėsisht e vėrtetė qė salmoni kėrcen nga poshtė lart ujėvarave. Njė raport i dhėnė nga agjencia kėrkimore e salmonit nė irlandė, tregoi se vitet e fundit ka pasur «njė rėnie tragjike nė numrin e peshqve qė notojnė kundėr rrymės pėr t’u shumuar». Njė sondazh tregoi se brenda njė viti, vetėm 3 pėr qind (rreth 1.300) notonin kundėr rrymės nga afėrsisht 44.000 salmonėt e vegjėl tė kapur, tė shėnuar dhe pastaj tė lėshuar sėrish.

    ēfarė ka ndikuar qė numri i «mbretit tė peshqve», salmonit tė atlantikut, tė bjerė kaq shumė? A do tė jenė ndonjė ditė aq tė shumtė sa mė parė? Nėse kuptojmė ciklin interesant dhe tė pazakontė tė jetės sė kėtij peshku tė mrekullueshėm, do tė arrijmė tė kuptojmė se cilat janė shkaqet e kėtij problemi dhe zgjidhjet e mundshme tė tij.

    Fazat e para tė jetės

    jeta pėr salmonin nis midis nėntorit dhe shkurtit nė shtratin e njė rrėkeje me ujė tė ėmbėl. Salmoni mashkull siguron mbrojtje nga gjallesat e tjera, ndėrkohė qė femra gėrmon disa gropa tė vogla deri 30 centimetra tė thella. Sė bashku ata pllenojnė mijėra vezėt qė ndodhen nė ēdo gropė. Pastaj femra pėr t’i mbrojtur vezėt i mbulon me rėrė.

    Nė mars ose prill, nga veza del njė peshk me njė pamje tė ēuditshme. I quajtur nė anglisht alevin, ai ėshtė i gjatė gati tre centimetra dhe ka njė trajsė viteline qė e pengon tė lėvizė, e cila ndodhet nė pjesėn e poshtme tė trupit. Fillimisht alevini qėndron i fshehur nėn rėrė, duke u ushqyer me rezervėn viteline, apo ushqimin brenda trajsės viteline, tė cilėn e ka gjithmonė me vete. Pas katėr ose pesė javėsh, kur trajsa tashmė ėshtė pėrtharė, fry, siē quhet anglisht nė kėtė fazė salmoni, duke u pėrpėlitur arrin tė dalė jashtė nga vendi ku ishte nėn zaje, pėr nė rrėkenė kryesore. ėshtė rreth pesė centimetra i gjatė dhe tani ngjan tamam si njė peshk. Ai bluan vetėm dy gjėra nė kokė. E para, tė gjejė ushqim natyror—insekte tė vogla dhe planktone—dhe e dyta, tė gjejė njė vend tė sigurt pėr tė jetuar. Nė kėtė fazė, mė shumė se 90 pėr qind e salmonėve ngordhin sepse nuk gjejnė ushqim dhe njė vend tė sigurt pėr tė jetuar, ose sepse i hanė grabitqarėt siē janė, troftat, bilbilat e ujit, ēafkat dhe lundrat.

    «pas njė viti ose diēka e tillė,—thotė majkėlli, i cili ka studiuar pėr njėfarė kohe salmonin dhe peshq tė tjerė,—salmoni rritet dhe bėhet gati tetė ose dhjetė centimetra. Tani quhet parr dhe ka njolla tė errėta dalluese nė tė dyja anėt e trupit. Kur arrin gjatėsinė pesėmbėdhjetė centimetra, njollat e errėta zėvendėsohen me njė ngjyrė tė argjendtė tė shndritshme e tė njėtrajtshme nė tė gjithė trupin. Tani ndodhin disa ndryshime tė jashtėzakonshme dhe tė ndėrlikuara qė do ta dallojnė salmonin nga peshqit e tjerė.»

    majkėlli vazhdon: «midis majit dhe qershorit, peshku, tani i quajtur smolt, shtyhet nga disa sinjale tė brendshme dhe bashkohet me mijėra tė tjerė nė njė lėvizje masive nė drejtim tė rrymės drejt grykėderdhjeve.» por sigurisht qė njė krijesė e ujėrave tė ėmbla nuk mund tė mbijetojė nė det, apo jo? Kur iu bė majkėllit kjo pyetje, ai u pėrgjigj: «nė pėrgjithėsi jo, por ndodhin njė sėrė ndryshimesh tė ndėrthurura pėrreth verzave tė tij, qė i japin mundėsi tė filtrojė kripėrat qė gjenden nė ujin e detit. Kur kėto ndryshime kanė pėrfunduar, salmoni, i cili ėshtė aq i vogėl saqė mund tė qėndrojė nė pėllėmbėn e dorės, nis njė udhėtim tė jashtėzakonshėm.»

    jeta nė det

    pse ky peshk kaq i vogėl e braktis lumin ku ka lindur? Ku shkon? Salmoni duhet tė arrijė nė vendin ku do tė ushqehet me qėllim qė tė bėhet plotėsisht i rritur. Nėse ia del t’u shmanget grabitqarėve tė tillė, si, karabullakėve, fokave, delfinėve madje edhe balenave vrasėse, ai do tė arrijė nė kėtė vend dhe do tė ushqehet me disa lloje tė mėdha mikroorganizmash shtazore, me ngjala rėre, si dhe me harenga, trofta, dhe peshq tė tjerė. Pas njė viti pesha e tij do tė jetė rritur 15 herė—nga disa qindra gramė deri nė tre kilogramė. Nėse ai qėndron nė oqean pėr pesė vjet, pesha e tij mund tė shkojė deri nė 18 kilogramė ose edhe mė shumė. Madje disa e kanė kaluar peshėn 45 kilogramė.

    Vendi se ku ushqehej ky peshk, nuk dihej me saktėsi deri nė vitin 1950, kur peshkatarėt tregtarė filluan tė zinin sasi tė mėdha salmoni nė brigjet e grėnlandės. Njė tjetėr vend i madh ku ushqehet ky peshk u zbulua mė vonė pėrqark ishujve farer, nė veri tė skocisė. Qė nga ajo kohė janė zbuluar edhe vende tė tjera ushqimi. Madje ka raporte qė tregojnė se salmoni ushqehet dhe nėn akujt e arktikut. Me zbulimin e kėtyre vendeve filluan vėrtet telashet pėr salmonin e atlantikut. Zona tė mėdha peshkimi u formuan nė grėnlandė dhe nė ishujt farer. Mijėra tonė me peshq u kapėn nga peshkatarėt tregtarė dhe befas numri i atyre qė ktheheshin pėr t’u shumuar nė ujėrat e ėmbla tė lumenjve, ra ndjeshėm. Duke kuptuar seriozitetin e kėtij problemi, qeveritarėt vendosėn pėr peshkatarėt disa kufizime, si pėr shembull tė kapnin njė sasi tė pėrcaktuar peshqish. Kjo ka ndihmuar pėr ta mbrojtur salmonin gjatė kohės qė jeton nė det.

    Kthimi pėr nė ‘shtėpi’

    sė fundi, salmoni i rritur kthehet nė lumė, aty ku ēeli nga veza, gjen shokun ose shoqen e tij, dhe cikli fillon pėrsėri. «ajo qė ėshtė vėrtet e mahnitshme,—shpjegon majkėlli,—ėshtė se ky peshk i jashtėzakonshėm noton me mijėra kilometra nė oqean pa gabuar, edhe pse nuk e ka bėrė mė parė atė rrugė. Se si arrin ta bėjė kėtė, kjo vazhdon t’i habisė shkencėtarėt. Disa thonė se salmoni noton duke u drejtuar nga forca e gravitetit tė tokės, rrymat oqeanike, madje edhe nga yjet. Mendohet se menjėherė sapo kthehet nė grykėderdhje, salmoni e njeh lumin ku ka lindur nga ‘era’ e tij, ose ndryshe nga pėrbėrja e tij kimike.»

    majkėlli vazhdon: «ai pėrshtatet me jetėn nė ujėrat e ėmbla dhe fillon pėrsėri jetėn nė lumė. Instinkti pėr tė gjetur rrugėn pėr nė shtėpi edhe pas njė udhėtimi tė gjatė, ėshtė kaq i fortė saqė edhe sikur ujėvarat ose rrėmbesat ta pengojnė, ky salmon, tani shumė mė i madh dhe mė i fortė, do tė luftojė me kokėfortėsi pėr tė kaluar ēdo pengesė qė i del pėrpara.»

    gjatė rrugės sė kthimit, salmoni ndesh mė shumė vėshtirėsi kur pėrballet me digat pothuajse tė pakapėrcyeshme, me sistemet hidroelektrike tė ujit ose me pengesat e tjera tė bėra nga njeriu. ēfarė ndodh atėherė? «shumė njerėz qė kujdesen pėr mbrojtjen e salmonit sigurojnė njė rrugėzgjidhje, —thotė dėrdrė, njė studiues i salmonit. —ėshtė ndėrtuar njė kalim anėsor pėr tė shmangur pengesėn e madhe. Ne e quajmė kėtė njė shkallė ose kalim pėr peshqit. Ajo bėn tė mundur qė salmoni tė vazhdojė shėndoshė e mirė udhėtimin e tij nė ngjitje drejt vendit ku lėshon vezėt.

    Megjithatė, kjo zgjidhje jo gjithmonė funksionon,—vazhdon dėrdrė. —kam parė disa salmonė qė e shpėrfillin kalimin. Ata njohin vetėm rrugėn qė kanė bėrė nė fillim dhe pėrpiqen pareshtur pėr tė kapėrcyer pengesėn e re tė bėrė nga njeriu. Shumė prej tyre ngordhin nga sfilitja ose ngaqė pėrplasen pėr vdekje pas pengesės.»

    rezervuaret e salmonit

    salmoni ėshtė njė ushqim me vlera. Duke qenė se numri i salmonit tė atlantikut ėshtė duke u zvogėluar, janė ngritur rezervuare tregtare pėr kėtė. Salmonėt mbahen nė vaska me ujė tė ėmbėl pėrgjatė bregut, derisa arrijnė fazėn smolt. Pastaj transferohen nė disa si kafaze tė vendosura nė det. Atje ushqehen derisa rriten, dhe mė pas janė gati pėr t’iu shitur restoranteve dhe dyqaneve tė peshkut.

    Por edhe pse i rritin nė kėtė mėnyrė, telashet pėr salmonėt nuk mbarojnė. Mbarėshtuesit e peshqve i ushqejnė me ushqime artificiale. Veē kėsaj, ngaqė janė tė kufizuar nė kėto kafaze, rrezikojnė tė sėmuren dhe tė marrin parazitė, si pėr shembull, pleshtat e detit. Disa prej spėrkatėsve mbrojtės qė pėrdoren kundėr kėtyre parazitėve, mund tė jenė goxha tė fortė. «e kam pasur zakon tė notoja brenda disa prej kėtyre kafazeve, —thotė ernesti, njė zhytės,—dhe ishte fare e dukshme qė pjesa mė e madhe e shtratit tė detit pėrreth atyre zonave, s’kishte jetė.»

    njė «mbret» nė telashe

    shumė salmonė qė rriten tė lirė kapen nga rrjetat e hedhura nė det pėrpara se tė arrijnė nė lumin ku kanė lindur. Vlera e lartė tregtare e salmonit qė rritet nė gjendje tė lirė, i nxit disa peshkatarė qė tė peshkojnė nė mėnyrė ilegale. Ata pak salmonė qė ia dalin mbanė tė kthehen pėrsėri nė lumė, u duhet gjithashtu t’u shpėtojnė atyre qė kanė lejen pėr tė peshkuar me kallama. Pėr tė mbrojtur rezervat e salmonit, janė vendosur disa rregulla, si pėr shembull, peshkimi tė kufizohet vetėm nė disa zona pėrgjatė lumit; taksa shumė tė larta pėr tė marrė lejen qė tė peshkosh salmon, dhe njė sezon peshkimi tė kufizuar. Pavarėsisht nga kėto masa, ėshtė llogaritur se 1 nė 5 salmonė do tė kapet pėrgjatė rrugės sė kthimit pėr nė lumė.

    Veē kėsaj, salmoni preket nga sėmundje tė ndryshme, dhe kėto kanė rrezikuar seriozisht popullatėn e tij. Njėra nga kėto sėmundje, e njohur si nekroza ulceroze e lėkurės, shkakton ulcera nė lėkurėn e peshkut dhe pėrfundimisht bėn qė ai tė ngordhė. Salmoni, ashtu si dhe gjallesat e tjera ujore, duhet tė luftojė edhe me rreziqe tė tjera vdekjeprurėse, siē janė ndotja industriale dhe pesticidet qė gjenden nė ujėrat e lumenjve.

    Me gjithė kėto rreziqe qė duhet tė kalojė, nuk ėshtė pėr t’u habitur qė «mbreti i peshqve» ėshtė nė telashe. Me gjithė pėrpjekjet mė tė mira qė kanė bėrė mjaft njerėz, problemet e salmonit vazhdojnė. Ekuilibri i natyrės do tė rivendoset vetėm kur krijuesi i tokės, perėndia i plotfuqishėm, do ta ndalojė njeriun qė tė vazhdojė tė shkatėrrojė tokėn.—isaia 11:9; 65:25.
    hallall ja boft zoti salmonit besimtar

  8. #128
    Shqiptar Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Switzerland
    Postime
    3,863
    Faleminderit
    175
    112 falenderime nė 95 postime

    Pėr: Peshkimi

    Per mua Salmoni eshte nje nga peshqit me unik qe egziston, interesante eshte menyra se si noton kunder rrymes. Gjithashtu dhe Korani i Pogradecit eshte peshk i vecante. Korani rritet vetem ne dy liqene ne te gjithe boten, tjetri eshte ne Rusine e larget. E cuditshme eshte ne fakt kjo gje. Drague ti je naj cik qefli peshkimi plako?
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  9. #129
    Shqiptar Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Switzerland
    Postime
    3,863
    Faleminderit
    175
    112 falenderime nė 95 postime

    Pėr: Peshkimi

    http://m.top-channel.tv/lajme/

    Emision interesant ku flitet per ruajten e peshkut Koran.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga {A_N_G_E_L_69} : 15-02-2017 mė 17:59
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  10. #130
    Shqiptar Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Switzerland
    Postime
    3,863
    Faleminderit
    175
    112 falenderime nė 95 postime

    Pėr: Peshkimi

    Shikoni pak sa eksitimin qe te jep ky lloj peshkimi


    https://www.facebook.com/Page9522/vi...5970055130492/
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  11. #131
    Shqiptar Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Switzerland
    Postime
    3,863
    Faleminderit
    175
    112 falenderime nė 95 postime

    Pėr: Peshkimi

    Ku jeni o peshkatar...
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  12. #132
    Moderator Maska e Lazo
    Anėtarėsuar
    04-01-2011
    Postime
    1,301
    Faleminderit
    175
    121 falenderime nė 106 postime

    Pėr: Peshkimi

    Citim Postuar mė parė nga {A_N_G_E_L_69} Lexo Postimin
    Ku jeni o peshkatar...
    Cte mallengjeu dhe shprehe ketu?
    Silence is golden.

  13. #133
    Moderator Maska e Lazo
    Anėtarėsuar
    04-01-2011
    Postime
    1,301
    Faleminderit
    175
    121 falenderime nė 106 postime

    Pėr: Peshkimi

    Jam rritur ne det dhe peshkimin e kam pasur qejf por jo me fillo por me dinamit lol mbaroje pune per 1 ore dhe e kishe trasten plot
    Silence is golden.

  14. #134
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    15-06-2020
    Postime
    1
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Peshkimi

    si kaloni a ben pune kallami 2 metra per peshkim tek liqeni

Faqja 7 prej 7 FillimFillim ... 567

Tema tė Ngjashme

  1. Djaloshi I Detit
    Nga eris nė forumin Letėrsia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 21-11-2006, 03:24
  2. Peshkimi
    Nga Dita nė forumin Letėrsia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 25-11-2002, 14:52

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •