Close
Faqja 5 prej 5 FillimFillim ... 345
Duke shfaqur rezultatin 81 deri 95 prej 95

Tema: Lumturia...

  1. #81
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    16,483

    Pėr: Lumturia...

    5 tipare qė kanė tė pėrbashkėta tė gjitha gratė e lumtura

    Edhe pse konsumizmi pėrpiqet tė na bindė tė kundėrtėn, lumturia nuk varet vėrtet nga gjėrat materiale. Pyesni veten se cili ėshtė sekreti i njė jete tė lumtur?

    Njerėzit e lumtur kanė prioritete specifike mbi tė tjerėt: ata zgjedhin njerėz, marrėdhėnie dhe situata qė nxjerrin nė pah mė tė mirėn e tyre. Nėse doni tė pėrmbushni dėshirat tuaja, tė arrini qėllimet tuaja dhe atė qė dėshironi, konsiderojini kėto cilėsi tė pėrbashkėta pėr tė gjitha gratė e lumtura.


    1. Mund t’u thonė JO gjėrave qė nuk i duan pa ndjerė faj

    Tė gjithė jemi pėrballur me kėtė situatė: Kur kemi njė zgjedhje, ėshtė mė e lehtė tė pranojmė diēka qė nuk e duam, sesa tė luftojmė fajin pėr tė thėnė JO.

    Nėse ky ėshtė rasti pėr ju ose shpesh keni frikė se mos humbisni diēka, ėshtė koha pėr tė patur njė mėnyrė tė re tė tė menduarit. Gratė mė tė lumtura i japin pėrparėsi vetes duke mos pranuar diēka qė nuk e duan. Nuk u intereson ēfarė thonė apo mendojnė njerėzit e tjerė.

    2. Kujdesen pėr veten dhe shėndetin e tyre

    Gratė e lumtura pushojnė, hanė mirė, pinė mjaftueshėm lėngje dhe e dinė se pėr ēfarė ka nevojė trupi i tyre.

    Ato nuk janė tė prirura tė prishin rutinėn e tyre, veēanėrisht jo me sjellje tė dėmshme. Ėshtė e rėndėsishme qė ato tė ushqehen shėndetshėm, tė jenė aktive dhe tė kujdesen pėr shėndetin e tyre mendor.

    3. Ato nuk i pėrjetojnė gjėrat personalisht

    Gratė mė tė lumtura rrallė i pėrjetojnė gjėrat personalisht. Nėse shpesh shqetėsoheni se mos dikush ėshtė i zemėruar me ju ose nėse thjesht nuk ju pėlqen, ėshtė koha tė ndryshoni sjelljen tuaj. Gratė e lumtura nuk do tė bien kurrė nė grackėn e tė menduarit dhe kėrkimit tė arsyeve pėr humorin dhe veprimet e njerėzve tė tjerė.

    Kjo mėnyrė e tė menduarit i ēliron ato nga shqetėsimet e panevojshme dhe zemrat e thyera. Nėse i pėrjetoni gjėrat personalisht, ju kujtojmė se sjellja e tė tjerėve ėshtė pėrgjegjėsi e tyre dhe nė shumicėn e rasteve varet nga personi tjetėr, jo nga ju.

    4. Ato pėrballen me problemet e tyre

    Biseda tė pakėndshme, ditė tė vėshtira dhe situata tė vėshtira – shpesh ėshtė mė e lehtė pėr ne qė t’i shmangim ato sesa t’i trajtojmė. Megjithatė, gratė mė tė lumtura e kanė mė kollaj ta trajtojnė problemin menjėherė kur ai lind.

    Ato janė tė pėrgatitura pėr biseda tė vėshtira pavarėsisht nga rezultati, sepse e dinė se ėshtė mė mirė tė mos shqetėsohen sesa tė ngarkohen me pasiguri dhe ēėshtje tė pazgjidhura.

    5. Ato nuk krahasohen dhe nuk konkurrojnė me askėnd pėrveē vetvetes

    Gratė mė tė lumtura nuk konkurrojnė me tė tjerėt. Ato pėrpiqen tė jenė mė tė mira se sa ishin dje, jo mė tė mira se dikush tjetėr.


    Bota.al

    https://bota.al/5-tipare-qe-kane-te-...ate-e-lumtura/

  2. #82
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    16,483

    Pėr: Lumturia...

    A ėshtė lumturia ngjitėse? - Studimet thonė, Po!

    https://gazetasi.al/a-eshte-lumturia...imet-thone-po/

  3. #83
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    16,483

    Pėr: Lumturia...

    Ēfarė na bėn tė lumtur nė punė?

    Shumica prej nesh kalojnė pjesėn mė tė madhe tė jetės sė tyre nė punė. Nė fakt, studimet tregojnė se mesatarisht njė person shpenzon rreth 45 orė nė javė nė zyrė.

    Edhe kur jemi jashtė orarit, shumė prej nesh ende nuk largohen nga puna. Falė smartphone-ave, ėshtė i lehtė kalimi i mbrėmjeve dhe fundjavave duke kontrolluar email-et apo pėrgjigjet e thirrjeve telefonike. Pra, me kaq shumė pėrkushtim tė jetės tonė nė punė, duket se mė shumė se kurrė punėt tona na bėjnė tė lumtur. Por, ashtu si nė jetėn e pėrditshme, receta pėr lumturinė nuk ėshtė gjithmonė e lehtė pėr t’u kuptuar.

    Mikkel Hundborg, njė “Konsulent i Lartė nė Institutin e Kėrkimeve pėr Kėnaqėsinė nė Punė” brenda Krifa, me bazė nė Danimarkė ka zbuluar ēfarė mund tė na bėjė tė lumtur nė punė. Ata specializohen pėr tė ndihmuar njerėzit tė ndihen tė lumtur dhe tė plotėsuar nė punė.

    Pra, ēfarė na bėn ne nė tė vėrtetė tė lumtur?

    “Ka njė gjė qė qėndron mbi ēdo gjė tjetėr, kur bėhet fjala pėr t’i bėrė njerėzit tė lumtur nė punė – dhe kjo ėshtė tė paturit njė qėllim”, thotė Mikkel. “Kjo nuk do tė thotė vetėm gjetja e njė qėllimi tė lartė, tė tilla si shpėtimi i planetit apo ndihma e njerėzve nė nevojė.”

    “Kėto lloj gjėra janė tė rėndėsishme, sigurisht. Por edhe mė e rėndėsishme ėshtė qė tė ketė njė qėllim personal, tė brendshėm. Kjo me tė vėrtetė drejton lumturinė nė punė.”

    Por si mund tė krijosh njė ndjenjė qėllimi?

    Pėr Mikkel, kjo ka tė bėjė me tė qenit nė rolin e duhur dhe tė bėrit njė punė, nė tė cilėn ju jeni tė aftė. “Qėllimi ėshtė krijuar kur ju jeni krenarė pėr punėn tuaj dhe ndiheni se jeni njė pjesė e rėndėsishme dhe e nevojshme e kompanisė.”

    “Pasi tė keni qėllimin, ju keni themelin pėr lumturinė nė punė.”

    Mikkel ndihmoi nė kėrkimet e “Indeksi i kėnaqėsisė nė punė (Job Satisfaction Index)” nė partneritet me “Happiness Research Institute”. Raporti heton atė qė i bėn tė lumtur njerėzit nė punė.

    “Hulumtimi qė bėmė vuri sė bashku raportin dhe na tregoi se faktori i dytė mė i rėndėsishėm kur bėhet fjalė pėr t’u ndjerė i lumtur nė punė ėshtė ajo qė ne e quajmė “zotėrim”,” shton Mikkel.

    “Mjeshtėria ka tė bėjė me t’u ndjerit element thelbėsor nė rolin tuaj – por edhe se ju keni mėsuar dhe jeni zhvilluar. Ėshtė e lidhur ngushtė me ndjenjėn se ka njė pėrputhje mes detyrave, me tė cilat punoni dhe talenteve tuaja.”

    Pėrbėrėsi i tretė nė recetėn e Mikkel pėr lumturinė pėr punė ėshtė lidershipi.

    “Lumturia jonė nė punė ėshtė e lidhur direkt me marrėdhėniet tona me njerėzit apo personin qė na udhėheq”, thotė Mikkel. “Ėshtė e domosdoshme qė ne t’u besojmė shefave tanė dhe tė shkojmė mirė me ta.”

    Ndėrsa gjėra tė tilla si udhėheqja e mirė kanė treguar se bėjnė ndryshim drejt lumturisė nė punė, por ka dhe gjėra qė disa shefa mendojnė se bėjnė njė ndryshim – por nė tė vėrtetė ndodh e kundėrta.

    “Njė bonus, njė rritje nė detyrė apo njė event social mund t’i japin punonjėsit njė nxitje afat-shkurtėr, por kjo nuk do ketė ndonjė ndikim tė vėrtetė nė lumturinė, sepse kjo nuk iu ndalon nga stresi dhe nuk do e bėjė punėn qė ju keni mė kuptimplotė,” thotė ai.

    Duket sikur gjėrat qė janė tė nevojshme pėr tė na bėrė tė lumtur nė punė janė shumė tė ngjashme me ato qė na bėjnė tė lumtur si qenie njerėzore: besimi, drejtėsia, mirėnjohja, qėllimi dhe marrėdhėniet e mira.

    Ndoshta ėshtė koha pėr tė ndaluar sė menduari nė lidhje me rritjen e ardhshme tė pagės dhe tė filloni tė mendoni pėr tė shtuar kuptimin e roleve tuaja dhe tė njihni mė mirė kolegėt tuaj.


    Gazeta EXPRESS

    https://www.gazetaexpress.com/cfare-...umtur-ne-pune/

  4. #84
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    16,483

    Pėr: Lumturia...

    Mos e ėndėrroni lumturinė, thjesht punoni shumė pėr ta arritur

    Nga Arthur C. Brooks


    Nė “shėnimet” e tij amerikane tė vitit 1851, Nataniel Houthorn shkroi: “Lumturia nė kėtė botė vjen rastėsisht. Nėse e bėjmė atė objekt tė njė kėrkimi tė qėllimtė, kjo do tė na ēonte nė njė kėrkim tė pashpresė pėr diēka tė pa arritshme”.

    Ky ėshtė nė thelb njė riformulim i “paradoksit tė lumturisė” tė filozofėve stoikė: pėr tė arritur lumturinė, ne duhet tė pėrpiqemi tė mos e arrijmė atė. Studiues tė ndryshėm janė pėrpjekur qė ta verifikojnė kėtė pretendim.

    Pėr shembull nė vitin 2011, studiuesit shkruan nė revistėn “Emotion” se nė kushtet e njė niveli stresi tė ulėt, dhėnia rėndėsi e arritjes sė lumturisė shoqėrohej me njė gjendje shpirtėrore mė tė keqe, mė pak mirėqenie emocionale, dhe me simptoma mė tė theksuara tė depresionit.

    Kjo do tė duket se e konfirmon paradoksin e lumturisėra tė mendosh pėr tė, e bėn mė tė vėshtirė arritjen e saj. Por ka edhe shpjegime alternative. Pėr shembull, njerėzit e palumtur mund tė thonė se “e vlerėsojnė lumturinė” mė shumė sesa qė tashmė e kanė atė, ashtu siē njerėzit e uritur e vlerėsojnė mė shumė ushqimin, sesa ata qė janė tashmė tė ngopur.

    Nė mėnyrė tė veēantė, vetėm fakti qė doni tė jeni mė tė lumtur, nuk do tė thotė se po pėrpiqeni tė jeni tė tillė. Mjafton tė mendoni pak miqtė tuaj qė ankohen ēdo ditė pėr punėn e tyre, por qė nga ana tjetėr nuk pėrpiqen asnjėherė tė gjejnė njė punė tjetėr.

    Askush nuk dyshon se ata dėshirojnė tė jenė mė tė lumtur, por pėr disa arsye nuk po bėjnė atė qė ėshtė e nevojshme pėr tė pėrmirėsuar gjendjen e tyre. Kjo nuk ėshtė ndonjė provė se ata nuk mund tė bėhen mė tė lumtur, apo se janė dėshirat e tyre, ato qė po i ulin shumė gjendjen shpirtėrore.

    E vėrteta ėshtė se lumturia kėrkon pėrpjekje, dhe jo vetėm njė dėshirė. Nė rast se nuk ndėrmerrni hapa pėr tė nisur njė rrugėtim mė tė mirė, fokusimi vetėm tek pakėnaqėsia jonė, dhe dėshira qė gjėrat tė jenė ndryshe nė jetė, ėshtė njė recetė pėr pa lumturinė.

    Por nėse bėjmė njė pėrpjekje pėr ta kuptuar lumturinė njerėzore, hartojmė njė plan pėr tė zbatuar atė qė mėsojmė nė jetėn tonė, kuptojmė dhe e ndajmė me tė tjerėt atė qė kemi mėsuar, lumturia do tė vijė thuajse me siguri.

    Kur bėhet fjalė pėr lumturinė dhe pa lumturinė, njerėzit e ngatėrrojnė shpeshherė reflektimin mbi tė njėjta gjėra me vetė-vetėdijen. Pėr psikologėt, nė rastin e parė bėhet fjalė pėr “mendime tė pėrsėritura pėr veten”, pa pėrdorur njohuri tė reja. Shumė studime tregojnė se kjo mund t’i pėrkeqėsojė mendimet e kėqija dhe ta thellojė depresionin, pėr shkak se forcon statuskuonė tonė emocionale negative.

    Anasjelltas, vetė-ndėrgjegjėsimi –tė kushtuarit vėmendje proceseve tona tė mendimit – ēon nė njohuri dhe zbulime tė reja. Njė studim i fundit i botuar nė Shtetet e Bashkuara nga “Proceedings of the National Academy of Sciences”, arriti nė pėrfundimin se vetė-ndėrgjegjėsimi na lejon qė t’i identifikojmė shpėrqendrimet dhe sinjalet emocionale, dhe ta ridrejtojmė trurin tonė nė njė mėnyrė mė produktive.

    Nė thelb, studimi i mendjes sonė, drejtpeshimi i mėnyrės pėr ta pėrmirėsuar lumturinė tonė, analizon ankthet dhe konfuzionin tonė mendor, dhe i shndėrron ato nė plane reale pėr pėrmirėsimin e jetės tonė. Pėr tė dhėnė njė shembull, le tė imagjinojmė sikur sapo ka mbarruar marrėdhėnia juaj me dikė.

    Nėse do tė mendoni vazhdimisht pėr rrethanat e dhimbshme, sitė shihnit vazhdimisht gjithmonė tė njėjtėn video pėr orė dhe ditė tė tėra, kjo ėshtė pikėrisht ripėrtypja e tė njėjtave gjėra tė sė kaluarės. Por pėr ta thyer kėtė rreth civioz, dhe pėr tė filluar procesin e introspeksionit, ėshtė e nevojshme qė ta shoqėroni kujtesėn e dhimbshme me pyetje tė thella. Pėr shembull:“A ėshtė ky njė model i pėrsėritur nė jetėn time? Dhe nėse po, pse?”. “Nėse do tė kisha mundėsi ta rijetoja, ēfarė do tė bėja ndryshe?”. “Ēfarė mund tė lexoj pėr tė kuptuar mė mirė atė qė sapo kam provuar, dhe ta pėrdor atė nė mėnyrė konstruktive?”

    Vetė-ndėrgjegjėsimi i zhvendos ndjenjat e pakėnaqėsisė nga funksionet reaktive tė trurit tonė tek ato ekzekutive, tė cilat na lejojnė t’i menaxhojmė ndjenjat pėrmes veprimeve konkrete. Vetė veprimi ėshtė jetik nė kėtė situatė. Ekziston njė anektodė e vjetėr, me njė burrė qė i kėrkonte Zotit ēdo ditė qė ta bėnte atė tė fitojė lotarinė.

    Pas shumė vitesh lutje, ai mė nė fund merr njė pėrgjigje nga qielli:”Ejani tė mė takosh” i thotė Zoti “Por bli tė paktėn njė biletė!”. Nėse duam lumturi, tė menduarit se pėrse nuk e kemi atė, dhe kėrkimi i informacionit se si ta arrijmė atė, ėshtė njė fillim i mirė. Por nėse nuk e pėrdorim atė informacion, ėshtė sikur tė mos blejmė njė biletė.

    Unė e kuptoj se kjo ėshtė mė lehtė tė thuhet sesa tė bėhet. Kur jemi tė lumtur, ne inkurajohemi tė veprojmė. Ndėrkaq pa lumturia na nxit shpesh tė izolohemi mė njė qoshe. Dhe mėnyra pėr t’i luftuar tė gjitha kėto, ėshtė tė bėjmė tė kundėrtėn e asaj qė do tė dėshironim:kur jemi tė palumtur, duhet tė mos mbyllemi nė shtėpi duke parė filma dramatikė.

    Ėshtė mė mirė tė ushtroheni fizikisht, tė telefononi miqtė nė kohė nevoje, dhe tė lexoni mbi lumturinė. Kėshtu do t’iu lindė dėshira tė veproni. Pasi tė reflektoni (por jo tė ripėrtypni tė kaluarėn), tė mėsoni, veproni dhe tė merrni shpėrblimin e lakmuar, ėshtė koha ajo qė do tė sigurojė qė pėrfitimet tuaja tė mos jenė tė pėrkohshme.

    Pra qė tė mos rikthehemi thjesht tek njė gjendje shprese. Kryesorja ėshtė t’i ndajmė njohuritė tona tė reja me njerėzit e tjerė. Kur e bėjmė kėtė bėhemi mė tė lumtur, bindim tė tjerėt por edhe veten tonė. Ndarja e sekreteve tė lumturisė do tė na bėjė mė tė lumtur, sepse ky ėshtė njė akt dashurie. Dhe siē e kemi mėsuar tashmė, dashuria ėshtė gjeneruese:sa mė shumė qė jepni, aq mė shumė fitoni.


    / “Intenazionale” – Bota.al

    https://bota.al/mos-e-enderroni-lumt...er-ta-arritur/

  5. #85
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    5,984

    Pėr: Lumturia...

    Studimet e lumturisė kanė treguar se ka njė ndikim tė rėndėsishėm tė faktorėve tė ndryshėm nė nivelin e lumturisė personale. Megjithatė, pėr sa i pėrket pyetjes sė lumturisė ngjitėse, nuk ka njė pėrgjigje tė qartė dhe tė pėrgjithshme nga studimet aktuale.

    Disa studime kanė gjetur njė ndikim tė rėndėsishėm tė lidhjeve shoqėrore nė nivelin e lumturisė personale. Pėr shembull, ka pasur zbulime qė tregojnė se njerėzit qė kanė lidhje tė forta dhe tė shėndetshme me miqtė, familjen dhe partnerin e tyre janė mė tė lumturė. Nė kėtė kuptim, mund tė argumentohet se lumturia e njė personi mund tė ndikojė nė lumturinė e tė tjerėve nė rrethin e tij shoqėror.

    Njė tjetėr aspekt qė ka ndikim nė lumturinė personale ėshtė zhvillimi personal dhe arritja e qėllimeve. Studimet kanė treguar se njerėzit qė punojnė pėr qėllime personale dhe arrijnė sukses nė to kanė tendencė tė jenė mė tė lumturė. Nė kėtė rast, mund tė supozohet se ndoshta lumturia personale mund tė sjellė njė ndikim pozitiv nė lumturinė e tė tjerėve nėpėrmjet frymėzimit dhe motivimit qė mund tė japė.

    Megjithatė, ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se studimet mbi lumturinė janė tė ndėrlikuara dhe rezultatet ndryshojnė nė varėsi tė shumė faktorėve. Lumturia ėshtė njė pėrvojė subjektive dhe varion nga individi te individi. Prandaj, ėshtė vėshtirė tė pėrcaktohet me saktėsi nėse lumturia ėshtė njė gjendje ngjitėse qė mund tė pėrhapet nga njė person te tjetri.

    Nė pėrgjithėsi, mund tė thuhet se lidhjet shoqėrore dhe arritja e qėllimeve personale kanė ndikim nė nivelin e lumturisė personale. Si rezultat, kur njė person ėshtė i lumtur, ka mundėsi qė tė ēaktivizojė njė efekt pozitiv nė rrethin e tij shoqėror dhe tė ndihmojė tė tjerėt tė jenė mė tė lumturė.

    Por ka disa faktorė tjerė tė cilėt kanė njė ndikim tė rėndėsishėm nė nivelin e lumturisė personale. Kėtu janė disa prej tyre:

    - Shėndeti fizik: Shėndeti i mirė fizik ėshtė njė faktor kyē pėr lumturinė personale. Studimet kanė treguar se njerėzit qė kanė njė gjendje tė mirė shėndetėsore kanė tendencė tė jenė mė tė lumturė se ata qė vuajnė nga sėmundjet ose problemet shėndetėsore tė tjera. Kujdesi pėr veten, ushtrimi i rregullt, njė dietė e shėndetshme dhe marrja e kujdesit mjekėsor janė faktorė tė rėndėsishėm qė ndikojnė nė lumturinė personale.

    - Stabiliteti financiar: Njė nivel i mirė i stabilitetit financiar mund tė ndikojė nė nivelin e lumturisė personale. Kur njė person ka mundėsi tė plotėsojė nevojat e tij financiare, tė krijojė siguri dhe tė realizojė qėllimet financiare, ka tendencė tė ndjehet mė i lumtur. Mungesa e kujdesit pėr aspektet financiare dhe presioni i vazhdueshėm financiar mund tė shkaktojė stres dhe tė ndikojė negativisht nė lumturinė personale.

    - Marrėdhėnia dashurore: Njė marrėdhėnie tė shėndetshme dhe tė kėnaqshme dashurore mund tė kontribuojė nė nivelin e lumturisė personale. Njerėzit qė kanė njė partner tė dashuruar dhe tė pėrkushtuar kanė tendencė tė jenė mė tė lumturė se ata qė vuajnė nga mungesa e njė marrėdhėnie tė tillė. Njė ndjenjė e sigurisė, pėrkrahja emocionale dhe harmonia nė marrėdhėnie janė faktorė qė mund tė ndikojnė pozitivisht nė lumturinė personale.

    - Njohja dhe zhvillimi personal: Njerėzit kanė nevojė pėr rritje personale dhe zhvillim tė vazhdueshėm. Kur njė person ka mundėsi tė kultivojė interesat e tij, tė pėrfitojė nga eksperiencat e reja dhe tė arrijė qėllime personale, ka tendencė tė ndjehet mė i lumtur. Puna nė fushėn e preferuar, zhvillimi i aftėsive tė reja, edukimi dhe eksplorimi i botės janė faktorė qė mund tė kontribuojnė nė nivelin e lumturisė personale.

    Kėto janė vetėm disa prej faktorėve tė rėndėsishėm qė mund tė ndikojnė nė nivelin e lumturisė personale. Ėshtė e rėndėsishme tė kuptoni se secili individ ėshtė unik dhe faktorėt qė ndikojnė nė lumturinė e tyre mund tė ndryshojnė. Ēėshtja e lumturisė ėshtė komplekse dhe ndikohet nga shumė elemente tė jetės sė njė personi.

  6. #86
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    16,483

    Pėr: Lumturia...

    Pėr 5 vite rresht njerėzit mė tė lumtur nė botė/ 3 “sekretet” e jetės sė finlandezėve

    Njerėzit nė Finlandė ciėlsohen si mė tė lumturit nė botė, por pėr kėtė ata i ndihmojnė 3 gjėra

    Aleksandra Peshtani


    Pėr pesė vjet me radhė, Finlanda ėshtė renditur si vendi mė i lumtur nė botė, sipas Raportit tė Lumturisė Botėrore.

    Por ēfarė i bėn njerėzit nė Finlandė kaq tė kėnaqur me jetėn e tyre?

    Pėr tė mbajtur njė cilėsi tė lartė tė jetės, kėto janė tre “sekretet” e finlandezėve, qė i ndihmojnė ata tė jenė tė lumtur me jetėn e tyre:

    1. Ata nuk e krahasojnė veten me njerėzit e tyre tė afėrt

    Ekziston njė varg i famshėm i njė shkrimtari finlandez qė thotė: “Mos e krahaso lumturinė tėnde me atė tė tė tjerėve”.

    Finlandezėt besojnė vėrtet nė kėtė, veēanėrisht kur bėhet fjalė pėr gjėrat materiale dhe pasurinė. Kėshilla nga njė ekspert i lumturisė: Pėrqendrohuni mė shumė nė atė qė ju bėn tė lumtur dhe mė pak nė shfaqjen e suksesshme. Hapi i parė drejt lumturisė sė vėrtetė ėshtė tė vendosni standardet tuaja, nė vend qė tė krahasoni veten me njerėzit e tjerė.

    2. Nuk e ndajnė veten nga natyra

    Sipas sondazheve tė vitit 2021, 87 pėr qind e finlandezėve besojnė se natyra ėshtė e rėndėsishme pėr ta sepse u jep paqe, energji dhe relaksim. Nė Finlandė, punonjėsit kanė tė drejtė pėr katėr javė pushime verore. Shumė prej tyre e pėrdorin kėtė kohė pėr tė arritur nė fshat dhe pėr tė shijuar natyrėn.

    Sa mė pak ambiente, qoftė edhe mungesa e energjisė elektrike apo e ujit nė shtėpi, aq mė mirė pėr ta. Shumė prej qyteteve tė Finlandės janė gjithashtu tė ndėrtuara nė atė mėnyrė qė tė mos shqetėsojnė natyrėn, qė do tė thotė se shumė njerėz kanė qasje nė natyrė sapo dalin nga dera e tyre.

    3. Nuk e tradhtojnė besimin e komunitetit tuaj

    Sipas hulumtimeve, sa mė i madh tė jetė besimi nė vendin tuaj, aq mė tė lumtur janė qytetarėt. Eksperimenti i “portofolit tė humbur” nė vitin 2022 testoi besimin dhe ndershmėrinė e qytetarėve duke humbur njė portofol nė 16 qytete tė botės. Nė Helsinki, 11 nga 12 kuletat iu kthyen pronarėve tė tyre.


    Gazeta SHQIP

    https://gazeta-shqip.com/ndryshe/per...-finlandezeve/

  7. #87
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    5,984

    Pėr: Lumturia...

    Finlanda ka vazhduar tė renditet si njė nga vendet mė tė lumtura nė botė sipas raporteve tė World Happiness Report, i cili ėshtė njė studim vjetor i Kombeve tė Bashkuara qė vlerėson mirėqenien dhe lumturinė nė vendet e ndryshme. Finlanda ka marrė shpesh vendin e parė ose tė dytė nė kėtė listė.

    Ka disa faktorė qė ndikojnė nė lumturinė e popullsisė finlandeze. Njė prej tyre ėshtė mirėqenia sociale. Finlanda ka njė sistem mirėqenie sociale tė zhvilluar, qė ofron mbrojtje sociale tė gjerė dhe shėrbime publike cilėsore. Edukimi dhe shėndetėsia janė prioritare pėr qeverinė finlandeze dhe janė tė arritshme pėr tė gjithė qytetarėt.

    Njė tjetėr faktor ėshtė stabiliteti politik dhe ekonomik. Finlanda ėshtė njė vend me njė ekonomi tė qėndrueshme dhe me njė sistem politik tė qėndrueshėm. Korrupsioni ėshtė i ulėt dhe ka njė nivel tė lartė tė besimit publik nė institucionet shtetėrore.

    Njė aspekt tjetėr qė ka ndikuar nė lumturinė e finlandezėve ėshtė natyra dhe jeta e jashtėzakonshme natyrale qė ofron vendi. Finlanda ėshtė e njohur pėr peisazhet e saj tė mahnitshme natyrale, pyjet e gjelbra, liqenet dhe mundėsitė e shumta pėr aktivitete natyrore.

    Kėto janė disa nga faktorėt qė kanė kontribuar nė renditjen e lartė tė Finlandės si njė vend i lumtur. Mirėpo, ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se lumturi ėshtė njė ndjenjė subjektive dhe varion nga individėt. Ēdo vend dhe kultura ka faktorė tė ndryshėm qė ndikojnė nė mirėqenien dhe lumturinė e tyre.

    Pėrveē faktorėve qė pėrmenda mė sipėr, ka disa faktorė tjerė qė kanė ndikuar nė lumturinė e popullsisė finlandeze:

    1. Ekuilibėr mes punės dhe jetės private: Finlanda ka njė kulturė tė mirėfilltė tė balancės sė punės dhe jetės private. Punėdhėnėsit ofrojnė shpesh fleksibilitet nė oraret e punės dhe kanė politika tė mira pėr pushimet dhe kohėn e lirė. Kjo lejon qė njerėzit tė kenė mė shumė kohė pėr tė investuar nė marrėdhėniet personale, familjen, hobitė dhe aktivitetet e tyre tė preferuara.

    2. Niveli i lartė i barazisė gjinore: Finlanda ka arritur njė nivel tė lartė tė barazisė gjinore dhe pėrfshirjes sė grave nė tė gjitha sferat e jetės sociale dhe ekonomike. Kjo ka kontribuar nė ndjenjėn e barazisė dhe drejtėsisė sociale, duke ndikuar nė lumturinė e grave nė veēanti.

    3. Siguria dhe besimi nė shoqėri: Finlanda ėshtė njė vend me njė nivel tė lartė tė sigurisė publike dhe besimin e lartė nė institucionet shoqėrore. Njė atmosferė e sigurt dhe besimi nė drejtėsinė dhe sistemin e drejtėsisė ndikojnė nė ndjenjėn e sigurisė dhe lumturisė sė popullsisė.

    4. Kulture e aktiviteteve tė jashtme: Finlanda ka njė traditė tė fortė tė aktiviteteve nė natyrė dhe sporteve tė jashtme. Kjo pėrfshin aktivitete si skijimi, ecja nė natyrė, peshkimi, kampingu dhe shumė tė tjera. Kjo kulture e aktiviteteve tė jashtme dhe lidhja me natyrėn ka njė ndikim pozitiv nė mirėqenien dhe lumturinė e finlandezėve.

    5. Kujdesi pėr mjedisin: Finlanda ka njė pėrkushtim tė madh ndaj qėndrueshmėrisė dhe mbrojtjes sė mjedisit. Popullsia finlandeze ka ndėrgjegjėsim tė lartė pėr rėndėsinė e ruajtjes sė natyrės dhe kujdesit ndaj mjedisit. Kjo ndjenjė e kontribon nė ndjenjėn e lumturisė dhe pėrkatėsisė me ambientin ku jetojnė.

    Kėto janė disa nga faktorėt tjerė qė kanė ndikuar nė lumturinė e popullsisė finlandeze. Ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se secili individ ka preferenca dhe vlera tė ndryshme, kėshtu qė faktorėt qė ndikojnė nė lumturinė mund tė ndryshojnė nga njė person nė tjetrin.

    Finlanda ka zbatuar politika tė tjera qė kanė ndikuar nė lumturinė e popullsisė. Disa prej tyre janė:

    1. Edukimi i lartė dhe investimet nė dije: Finlanda ka njė sistem arsimor tė shkėlqyer dhe ka investuar shumė nė arsimin publik. Njė arsim i lartė i qasshėm dhe i mirėfilltė ka ndihmuar nė pėrgatitjen e tė rinjve pėr tė patur njė karrierė tė suksesshme dhe pėr tė arritur njohuritė dhe aftėsitė e tyre tė plota. Kjo ka ndikuar nė ndjenjėn e suksesit dhe kėnaqėsisė nė jetėn e tyre.

    2. Kujdesi shėndetėsor i aksesueshėm: Finlanda ka njė sistem shėndetėsor tė mirėorganizuar dhe tė aksesueshėm pėr tė gjithė qytetarėt. Kujdesi shėndetėsor i lartė cilėsor dhe i drejtėsuar drejtpėrdrejtė nė nevojat e pacientėve ka ndikuar nė ndjenjėn e sigurisė dhe mirėqenies sė popullsisė.

    3. Mbėshtetja pėr familjen: Finlanda ka politika dhe masa mbėshtetėse pėr familjet. Kėto pėrfshijnė leje prindėrorė tė gjata dhe pagesa tė siguruara gjatė kohės sė lejes prindėrore, si dhe shėrbime kujdesi pėr fėmijėt e vegjėl. Kjo ka ndihmuar nė ndjenjėn e sigurisė dhe harmonisė sė familjeve dhe ka ndikuar nė lumturinė e prindėrve.

    4. Politika e pėrkujdesjes sociale: Finlanda ka njė sistem tė zhvilluar tė pėrkujdesjes sociale, duke pėrfshirė shėrbimet pėr personat e moshuar, personat me aftėsi tė kufizuara dhe personat nė nevojė. Kjo politikė ka ndihmuar nė ndjenjėn e pėrkujdesjes, ndihmės dhe pėrfshirjes sociale, duke kontribuar nė lumturinė e atyre qė pėrfitojnė nga kėto shėrbime.

    5. Politika e qeverisjes dhe pėrfshirjes sė qytetarėve: Finlanda ka njė traditė tė fortė tė demokracisė dhe pėrfshirjes sė qytetarėve nė proceset vendimmarrėse. Konsultimet publike dhe transparenca e lartė nė politikat vendimmarrėse kanė krijuar njė ndjenjė tė besimit dhe pėrkrahjes sė qytetarėve ndaj qeverisė, duke ndikuar nė ndjenjėn e pėrfshirjes dhe ndikimin pozitiv nė lumturinė.

    Kėto politika kanė kontribuar nė ndikimin pozitiv nė lumturinė e popullsisė finlandeze dhe janė shembuj tė marrjes sė vendimeve politike qė kanė parasysh mirėqenien dhe mirėqenien e qytetarėve.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ATMAN : 27-09-2023 mė 14:57

  8. #88
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    16,483

    Pėr: Lumturia...

    Shkenca tregon se cilėt ushqime ua nxitin lumturinė!

    Ne e kalojmė pjesėn mė tė madhe tė jetės duke kėrkuar lumturinė. Qoftė terapi, rutina ushtrimesh apo meditime, ne tė gjithė duam tė sjellim mė shumė paqe dhe gėzim nė jetėn tonė. Por kur mendojmė pėr gjėrat qė na bėjnė tė lumtur, dieta jonė zakonisht nuk ėshtė nė krye tė listės.

    Megjithatė, ushqimi qė hamė luan njė rol tė madh nė mėnyrėn se si ndihemi. Nė dekadėn e fundit, janė shfaqur kėrkime qė lidhin dietėn me mirėqenien mendore dhe disa ushqime janė tė lidhura me rritjen e serotoninės nė trurin tonė. Serotonina, e njohur edhe si “hormoni i lumturisė”, luan njė rol tė rėndėsishėm nė rregullimin e humorit tonė. Nivelet e ulėta tė serotoninės mund tė shkaktojnė paqėndrueshmėri nė disponimin tonė.

    Mė poshtė ju ofrojmė njė listė tė ushqimeve qė do t’ju bėjnė tė lumtur, sipas shkencės.

    1. Ēokollata e zezė

    Ju e dini skenėn tipike nė filma ku njė vajzė ėshtė ulur nė divan e veshur me pantallona sportive dhe duke ngrėnė akullore me ēokollatė. Rezulton se Hollywood-i ka tė drejtė pėr diēka. Hulumtimet kanė treguar se ēokollata e zezė mund tė ndikojė pozitivisht nė disponimin e dikujt. Janė tre pėrbėrės kryesorė qė gjenden nė ēokollatė qė lidhen me ndjenjėn e lumturisė: triptofani, teobromina dhe feniletilalanina. Triptofani ėshtė njė aminoacid qė truri e pėrdor pėr tė prodhuar serotonin. Teobromina ėshtė njė stimulues i butė qė mund tė pėrmirėsojė disponimin tonė. Ndėrkohė, feniletilalanina ėshtė njė tjetėr aminoacid qė trupi pėrdor pėr tė prodhuar dopaminė, e cila vepron si njė antidepresant.

    2. Banane

    Nėse ka njė ushqim me humor tė mirė, ėshtė banania. Por ndoshta jo nė mėnyrėn se si mendoni. Megjithėse bananet ruajnė serotoninėn, ajo nuk mund tė kalojė barrierėn gjak-tru. Por bananet mund tė luajnė njė rol kyē nė rregullimin e disponimit tuaj nė njė mėnyrė mė indirekte. Trupi juaj ka nevojė pėr vitaminė B6 pėr tė prodhuar serotonin, dhe bananet janė veēanėrisht tė pasura me kėtė lėndė ushqyese. Njė banane e mesme pėrmban deri nė 0,4 miligramė vitaminė B6, qė ėshtė afėrsisht 25 pėr qind e marrjes sė rekomanduar ditore.

    3. Kokosi

    Nėse humori juaj ka rėnė gjatė ditėve tė dimrit dhe ėndėrroni ditė tė ngrohta, kokosi mund t’ju sjellė humor tė mirė. Kokosi ėshtė plot me trigliceride qė mund tė ndihmojnė nė rritjen e energjisė tuaj. Njė tjetėr arsye pse kokosi konsiderohet njė ushqim qė pėrmirėson humorin ėshtė se njė studim i vitit 2017 zbuloi se trigliceridet qė gjenden nė qumėshtin e kokosit mund tė reduktojnė ankthin. Nevojiten mė shumė kėrkime pėr tė kuptuar plotėsisht marrėdhėnien midis ankthit dhe kokosit.

    4. Kafe

    Tani mund tė justifikoni marrjen e kafesė (me moderim sigurisht) sepse kafeja e bėn botėn njė vend mė tė lumtur. Njė meta-analizė e vitit 2016 arriti nė pėrfundimin se konsumimi i kafesė ishte i lidhur ndjeshėm me njė rrezik tė reduktuar tė depresionit. Njė studim tjetėr arriti nė pėrfundimin se kafeja (si me kafeinė ashtu edhe pa kafeinė) pėrmirėsoi ndjeshėm gjendjen shpirtėrore tė subjekteve nė krahasim me ata qė konsumonin njė pije placebo.

    5. Avokado

    Njė gjė ėshtė e sigurt: avokadot na bėjnė mė tė lumtur. Ky frut ėshtė i mbushur me lėndė ushqyese, duke pėrfshirė kolinėn, tė cilėn trupi e pėrdor pėr tė rregulluar sistemin nervor dhe disponimin. Njė studim i vitit 2020 zbuloi se yndyrat e shėndetshme nė avokado ishin tė lidhura me reduktimin e ankthit tek gratė. Njė arsye tjetėr e madhe pėr tė konsumuar mė shumė avokado ėshtė se ato janė tė pasura me vitamina B, tė cilat lidhen me nivele mė tė ulėta tė stresit.

    6. Manaferrat

    A e dini se konsumimi i mė shumė frutave lidhet edhe me njė shėndet mė tė mirė mendor? Njė meta-analizė e vitit 2016 zbuloi se marrja e frutave dhe perimeve lidhej me pėrmirėsimin e shėndetit mendor. Manaferrat nė veēanti janė tė pasura me antioksidantė, tė njohur edhe si flavonoidė, tė cilėt mund tė zvogėlojnė simptomat e depresionit. Njė studim tjetėr ku subjekteve iu dha lėng boronicė tregoi rezultate premtuese qė lidhin marrjen e boronicės me rėnien mė tė ngadaltė njohėse tė lidhur me moshėn.

    7. Ushqimet e fermentuara

    Ushqimet e fermentuara si lakra turshi, kefiri, kombucha dhe kosi ndihmojnė nė mbajtjen e zorrėve tė shėndetshme dhe gjithashtu mund tė ndihmojnė nė pėrmirėsimin e humorit. Procesi i fermentimit krijon probiotikė, tė cilėt nga ana tjetėr mbėshtesin bakteret e shėndetshme nė zorrė. Por ēfarė lidhje ka zorra juaj me disponimin tuaj? I madh. Deri nė 90 pėr qind tė serotoninės sė prodhuar nga trupi juaj prodhohet nga qelizat e zorrėve. Kėshtu, ngrėnia e ushqimeve tė fermentuara nxit prodhimin mė tė mirė tė serotoninės.

    8. Kėrpudha

    Kėrpudhat janė tė mbushura me vitaminė D, e cila ka veti anti-depresive dhe mund tė pėrmirėsojė disponimin tuaj. Nėse jeni vegan ose vegjetarian, keni fat sepse kėrpudhat janė i vetmi burim ushqimi jo shtazor me sasi tė konsiderueshme tė vitaminės D (trupi mund ta absorbojė lehtėsisht atė). Pėr tė pėrfituar sa mė shumė vitaminėn D nga kėrpudhat, ekspozojini ato nė rrezet e diellit pėr disa orė para gatimit.


    Gazeta EXPRESS

    https://www.gazetaexpress.com/shkenc...tin-lumturine/

  9. #89
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    5,984

    Pėr: Lumturia...

    Ka disa ushqime qė shpesh i lidhohet ndjenjės sė lumturisė dhe qė mund t'ju sjellin kėnaqėsi. Kėtu janė disa prej tyre:

    1. Ēokollata: Ēokollata ėshtė njė ushqim qė shumė njerėz e pėrfytyrojnė si njė "ushqim tė lumturisė". Ajo pėrmban substanca kimike qė stimulojnė prodhimin e serotoninės, njė neurotransmetues qė ndikon nė ndjenjėn e lumturisė.

    2. Mjalti: Mjalti ėshtė i njohur pėr aftėsinė e tij pėr tė rritur nivelin e serotoninės nė tru dhe pėr tė sjellė ndjenjėn e kėnaqėsisė.

    3. Arra: Arrat janė tė pasura me acide yndyrore omega-3 dhe triptofan, i cili ėshtė pėrbėrėsi themelor pėr prodhimin e serotoninės. Konsumimi i arrave mund tė ndihmojė nė rritjen e nivelit tė serotoninės dhe ndjenjėn e lumturisė.

    4. Molla: Mollat janė njė burim i mirė i vitaminės C dhe antioksidantėve. Disa studime kanė treguar se konsumimi i mollave mund tė rrisė nivelin e serotoninės dhe tė ulė nivelet e ankthit.

    5. Peshku: Peshku si salmoni, lakri, sardi, dhe toni janė burime tė mira tė acidit yndyrore omega-3. Omega-3 kanė lidhje me funksionimin e trurit dhe mund tė ndikojnė nė ndjenjėn e kėnaqėsisė dhe lumturisė.

    6. Bananet: Bananet janė tė pasura me triptofan, vitaminėn B6 dhe fibra. Triptofani ndihmon nė prodhimin e serotoninės, ndėrsa vitamina B6 ndihmon nė transformimin e triptofanit nė serotoninė. Gjithashtu, bananet mund tė jenė njė burim energjie dhe mund tė ndihmojnė nė rritjen e nivelit tė lumturisė.


    Pėrveē ushqimeve tė pėrmendura mė lart, ka edhe disa ushqime tė tjera qė mund tė ndihmojnė nė rritjen e nivelit tė serotoninės nė tru. Kėtu janė disa prej tyre:

    7. Prodhimet e qumėshtit: Prodhimet e qumėshtit tė pasura me kalcium, si qumėshti, djathi dhe kos, janė burime tė mira tė triptofanit. Kėto produkte qumėshti gjithashtu pėrmbajnė edhe vitaminėn D, e cila mund tė ndikojė nė prodhimin e serotoninės.

    8. Orizi i plotė: Orizi i plotė dhe produktet e bėrė me grurė tė plotė (si buka e grurit tė plotė) janė burime tė mira tė karbohidrateve komplekse. Kėto ushqime rrisin nivelin e triptofanit nė tru dhe ndihmojnė nė rritjen e prodhimit tė serotoninės.

    9. Vezėt: Vezėt janė njė burim i mirė i triptofanit dhe vitaminės D. Ata mund tė jenė njė zgjedhje e mirė pėr tė rritur nivelin e serotoninės.

    10. Kajsi: Kajsi janė fruta tė pasura me triptofan dhe vitaminė B6, e cila ndihmon nė prodhimin e serotoninės. Konsumimi i kajsive mund tė ndihmojė nė rritjen e nivelit tė serotoninės nė tru.

    11. Lėngjet e frutave tė freskėta: Lėngjet e frutave tė freskėta, si portokalli dhe grepi, janė burime tė mira tė vitaminės C dhe triptofanit. Konsumimi i tyre mund tė ndihmojė nė stimulimin e prodhimit tė serotoninės.

    12. Kerpudhat: Disa kerpudha, si kerpudhat e portobellos dhe kerpudhat e shitake, janė burime tė mira tė triptofanit. Ata gjithashtu pėrmbajnė vitamina B dhe selen, tė cilat mund tė ndikojnė nė prodhimin e serotoninės.

    Ėshtė e rėndėsishme tė kuptoni se ndjenja e lumturisė ėshtė komplekse dhe ndikohet nga shumė faktorė, duke pėrfshirė gjendjen emocionale, shėndetin dhe kontekstin personal. Ushqimi vetėm nuk mund tė sjellė lumturinė, por mund tė kontribuojė nė ndjenjėn e mirėqenies fizike dhe emocionale.


    Kujdesni qė tė pėrfshini kėto ushqime nė njė dietė tė shėndetshme dhe tė balancuar. Ndėrsa kėto ushqime mund tė ndihmojnė nė rritjen e nivelit tė serotoninės, ėshtė e rėndėsishme tė konsultoheni gjithashtu me njė dietolog pėr ushqimin dhe shėndetin tuaj nė pėrgjithėsi.

  10. #90
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    16,483

    Pėr: Lumturia...

    Pėr lumturinė tuaj duhet tė dinė sa mė pak njerėz…

    Mėnyra mė e mirė pėr tė ruajtur suksesin tuaj ėshtė tė mos i tregoni askujt.

    Kur gjėrat e mira fillojnė tė ndodhin nė jetėn tonė, shumė prej nesh e kanė zakon t’i pėrhapin ato tek tė gjithė rreth e rrotull. Ne japim detaje, pėrmendim kush na ndihmoi dhe flasim pėr gjithēka qė kemi bėrė pėr tė ndryshuar realitetin tonė.

    Pavarėsisht nėse arritjet tona lidhen me marrėdhėniet romantike, vetėvlerėsimin ose punėn, ne gjithashtu ndajmė informacionin mė tė vlefshėm dhe kuptimplotė, duke besuar se janė tė lumtur qė na shohin tė pėrmbushim ėndrrat tona.

    Ja pse mund tė tėrheqim shumė negativitet:

    Kur bėhet fjalė pėr ndarjen e informacionit tė vlefshėm pėr realitetin tonė, duhet tė ndjekim gjithmonė kėshillat e nėnave dhe gjysheve tona pėr tė “mbajtur gojėn mbyllur”.

    Sado qė besojmė nė mirėsinė e botės, e vėrteta ėshtė se ėshtė shumė mė e lehtė tė gjesh njerėz qė janė ziliqarė dhe tė pakėnaqur me fitoret tona sesa njerėz zemėrmirė, vėrtet tė lumtur pėr tė parė suksesin e tė tjerėve.

    Meqenėse nuk mund t’i dimė qėllimet e tė gjithėve rreth nesh, gjėja mė e mirė qė mund tė bėjmė ėshtė tė zvogėlojmė zhurmėn kur festojmė arritjet tona. Kur lumturia jonė hesht, duke mbetur vetėm mes nesh dhe atyre qė janė pjesė e udhėtimit tonė, ne mund tė festojmė ēdo ditė nė mėnyrė tė plotė, pa frikė nga pasojat e thashethemeve dhe negativitetit.

    Duke kufizuar numrin e njerėzve qė dinė pėr lumturinė tonė, ne gjithashtu zvogėlojmė numrin e njerėzve tė pakėnaqur dhe tė paaftė pėr tė qenė tė lumtur, e qė janė tė interesuar tė na sabotojnė.

    Sigurisht, ėshtė mirė tė jemi nė gjendje tė ndajmė momentet e mira nė jetė me tė tjerėt, por zilia mund tė na dėmtojė nė mėnyra qė as nuk mund t’i imagjinojmė.

    Pra, gjėja mė e mirė pėr tė bėrė ėshtė tė ruani tė drejtėn pėr tė qenė tė lumtur, dhe njė nga mėnyrat mė tė mira pėr tė ushqyer ditėt e mira ėshtė tė flisni mė pak pėr to. Nėse keni vuajtur ndonjėherė nga prania e njė personi toksik dhe ziliqar, tė gjithė jeni shumė tė njohur me dėmin e tė qenit shumė i hapur me ta.

    Mėsoni tė mos e pėrhapni lumturinė tuaj nė ajėr. Ruajeni atė, ashtu siē ruani tė gjitha gjėrat tuaja qė nuk doni tė vidhen. Lumturia dhe suksesi juaj janė pasuritė tuaja mė tė mėdha, mėsoni t’i ruani ato nė mėnyrė qė tė zgjasin mė shumė.


    Ekonomia Online

    https://ekonomiaonline.com/per-lumtu...me-pak-njerez/

  11. #91
    i/e regjistruar Maska e Jetmiraaa
    Anėtarėsuar
    03-11-2023
    Vendndodhja
    Tokė
    Postime
    810

    Pėr: Lumturia...

    Lumturia nuk ka njė koncept tė caktuar.
    Ajo ėshtė universale.
    Mua mė bėn tė lumtur familja ime.
    Kur unė shikoj se sakrifica qė po bėj pėr familjen time ja vlen.

  12. #92
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    16,483

    Pėr: Lumturia...

    Lumturia ul rrezikun e atakut kardiak dhe hemorragjisė cerebrale

    Nėse njerėzit ndihen tė lumtur apo edhe tė kėnaqur me jetėn e tyre, kjo vetėm ndihmon shėndetin mendor, por mund edhe tė reduktojė rrezikun e atakut kardiak dhe hemorragjisė cerebrale.

    Njė studim i fundit, i botuar nė Gazetėn e Shoqatės Amerikane tė Zemrės, tregoi se mirėqenia ul rrezikun e sėmundjeve kardiovaskulare.

    “Gjetjet tona mbėshtesin njė qasje ndaj kujdesit shėndetėsor, ku rritja e mirėqenies mendore dhe emocionale tė njė individi konsiderohet si pjesė integrale e parandalimit tė sėmundjeve tė zemrės dhe hemorragjisė cerebrale,” pohoi autori kryesor i studimit Dr. Wen Sun.

    Hulumtimi i drejtuar prej tij analizoi tė dhėnat e mbi 120 mijė pjesėmarrėsve. Rezultatet treguan se personat me nivele mė tė larta tė mirėqenies emocionale kishin njė rrezik 44% mė tė ulėt pėr arterie tė bllokuara, 45% mė tė ulėt pėr hemorragji cerebrale dhe 56% mė pak pėr infarkt.

    Studiuesit thonė se njerėzit qė ndiheshin mė tė kėnaqur me jetėn, niveli i inflamacionit nė trup ishte mė i vogėl. Ata rekomanduan pėrfshirjen e aktiviteteve fizike dhe menaxhimin e stresit nė kujdesin shėndetėsor tė pėrditshėm.


    Koha Jone

    https://kohajone.com/shendeti/lumtur...ise-cerebrale/

  13. #93
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    16,483

    Pėr: Lumturia...

    6 kėshilla nga neuropsikologėt se si tė jeni tė lumtur

    Ka mijėra kėshilla dhe teknika psikologjike pėr t’ju ndihmuar tė ndjeheni tė lumtur dhe tė mėsoni tė gėzoheni nė ēdo ditė tė re.

    Sot Ndryshe prezanton disa gjetje nga neuroshkencėtarėt – njerėzit qė dinė saktėsisht kur dhe pse truri juaj mund t’ju japė ndjenjėn e kėnaqėsisė totale!

    Mėsoni tė thoni “Faleminderit”

    Kur falėnderojmė njė person pėr diēka, ne pėrqėndrohemi nė aspektet pozitive tė jetės. Kujtimet e kėndshme shkaktojnė prodhimin e serotoninės nė korteksin cingular anterior. Kjo teknikė shpesh pėrdoret pėr trajtimin e depresionit.

    Zgjidhni problemet njė nga njė

    Truri ynė nuk ndalet kurrė nė kėrkimin e zgjidhjeve pėr ēdo problem qė na shqetėson. Kjo kėrkon shumė energji, kėshtu qė sa herė qė truri lodhet dhe problemi mbetet i pazgjidhur ndiejmė ankth dhe acarim. Nga ana tjetėr, pėr ēdo vendim tė suksesshėm, truri ynė shpėrblen veten me njė dozė tė transmetuesve neurot qė qetėsojnė sistemin limbik dhe na ndihmojnė tė shohim edhe njė herė botėn nė njė dritė mė tė mirė.

    Mos i mbani gjėrat nė pah: flisni pėr atė qė ju shqetėson

    Ėshtė e kėshillueshme qė mos t’i mbani problemet tuaja tė ngritura lart. Kurdoherė qė flisni pėr to, truri juaj shkakton prodhimin e serotoninės dhe madje arrin tė gjejė disa anė pozitive tė situatės.

    Mėsoni, mėsoni dhe, edhe njė herė, mėsoni

    Pėr trurin, pėrvetėsimi i njohurive tė reja do tė thotė pėrshtatje e pėrhershme nė njė mjedis nė ndryshim. Me anė tė kėtij procesi, truri ynė zhvillohet, duke shpėrblyer pėrpjekjet e veta pėr tė thithur dhe pėrpunuar informacion tė freskėt me dopaminė, hormonin e gėzimit.

    Luani sporte

    Sapo stresi mbaron, trupi juaj merr njė shpėrblim: njė dozė endorfinash, tė lėshuar nga gjėndra e hipofizės. Efekti ėshtė i ngjashėm me atė tė opiumeve (p.sh., morfinė), tė cilat zvogėlojnė dhimbjen dhe lartėsojnė gjendjen shpirtėrore. Ju nuk keni nevojė tė bėni maratona pėr tė arritur kėtė rezultat – madje edhe njė shėtitje e zakonshme mund tė bėjė mrekulli.

    Gjithmonė pėrpiquni tė bėni njė gjumė tė mirė

    Ndėrsa flemė nė errėsirė, trupi ynė sekreton hormonin melatonin. Ky hormon ngadalėson tė gjitha proceset nė trup, duke e ndihmuar atė tė rikuperojė dhe tė rrisė nivelin e serotoninės nė hipotalamus. Nėse truri zbulon njė ndryshim nė ndriēim, ajo shkakton lėshimin e hormonit tė stresit pėr tė zgjuar shpejt trupin. Prandaj, ėshtė e rėndėsishme qė tė flini 6-8 orė nė ditė dhe vetėm nė ambiente tė errėta.


    Ekonomia Online

    https://ekonomiaonline.com/8-keshill...eni-te-lumtur/

  14. #94
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    5,984

    Pėr: Lumturia...

    6 kėshilla tė bazuara nė studimet e neuropsikologėve pėr tė rritur ndjenjėn e lumturisė:

    Kultivoni Mirėnjohjen:

    Pėrqendrohuni nė tė mirat: Ēdo ditė, shkruani 3-5 gjėra pėr tė cilat jeni mirėnjohės. Kjo ndihmon trurin tė fokusohet nė aspektet pozitive tė jetės.
    Praktikoni falėnderimin: Shprehni mirėnjohjen tuaj ndaj tė tjerėve. Kjo forcon lidhjet sociale dhe rrit ndjenjėn e mirėqenies.

    Lėvizni Trurin, Lėvizni Trupin:

    Esercitohuni rregullisht: Aktiviteti fizik ēliron endorfinė, neurotransmetues qė pėrmirėsojnė humorin dhe reduktojnė stresin.
    Mėsoni gjėra tė reja: Aktivitetet qė sfidojnė trurin, siē janė mėsimi i njė instrumenti ose njė gjuhe tė re, stimulojnė neurogjenezėn (lindjen e neuroneve tė reja).

    Kultivoni Lidhjet Sociale:

    Kaloni kohė me njerėz tė dashur: Lidhjet sociale janė njė faktor kyē pėr lumturinė. Kaloni kohė me familje dhe miq.
    Bėni vullnetarisht: Ndihmoni tė tjerėt pėr tė ndjerė njė ndikim pozitiv nė komunitet dhe pėr tė forcuar lidhjet sociale.

    Fokusojuni nė Tė Tanihmen:

    Praktikoni mindfulness: Meditacionit dhe teknikat e tjera tė mindfulness ndihmojnė tė reduktohet ankthi dhe tė rritet vetėdija e momentit tė tanishėm.
    Shkėputuni nga teknologjia: Jepini vetes kohė pėr tė qenė tė pranishėm nė momentin e tanishėm, pa shpėrqetėsime nga telefoni ose kompjuteri.

    Vendosni Qėllime tė Arrirueshme:

    Pėrcaktoni qėllime tė vogla dhe tė realizueshme: Ndjenja e arritjes sė qėllimeve rrit vetėbesimin dhe motivimin.
    Shpėrblejeni veten: Kur arrin njė qėllim, shpėrblejeni veten me diēka qė ju pėlqen.

    Kujdesuni nga Vetja:

    Fleni mjaftueshėm: Njė gjumė i mirė ėshtė esencial pėr shėndetin mental dhe fizik.
    Ushqehuni mirė: Njė dietė e ekuilibruar furnizon trurin me energjinė e nevojshme pėr tė funksionuar nė mėnyrė optimale.

    Nė pėrfundim, lumturia ėshtė njė proces i vazhdueshėm qė kėrkon pėrpjekje dhe vėmendje ndaj vetvetes. Duke implementuar kėto kėshilla nė jetėn tuaj, mund tė rrisni ndjeshėm ndjenjėn e mirėqenies dhe tė keni njė jetė mė e plotėsuar.

  15. #95
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    16,483

    Pėr: Lumturia...

    Pse disa njerėz janė mė tė lumtur se tė tjerėt?

    E ke pyetur ndonjėherė veten pse disa njerėz duken gjithmonė tė lumtur, pavarėsisht vėshtirėsive qė mund tė kenė? Tė gjithė njohim dikė qė pėrballon ēdo pengesė me njė buzėqeshje, ndėrsa tė tjerėt, pėrballė tė njėjtave sfida, mund tė ndihen tė mbytur nė stres dhe negativitet. Pra, cili ėshtė sekreti i lumturisė sė qėndrueshme? Ka disa faktorė qė ndikojnė nė kėtė gjendje optimizmi qė duket sikur i bėn tė pathyeshėm.

    1. Ata e kuptojnė se lumturia vjen nga brenda

    Njerėzit qė qėndrojnė tė lumtur edhe nė kohė tė vėshtira, kanė njė filozofi tė qartė: Lumturia nuk ėshtė e varur nga rrethanat e jashtme, por ėshtė njė gjendje qė ata vetė kontrollojnė. Ata e dinė se nuk mund tė kontrollojnė gjithmonė atė qė ndodh pėrreth tyre, por gjithmonė mund tė kontrollojnė mėnyrėn si reagojnė ndaj asaj qė ndodh.

    Nėse dikush humb njė punė, njė person me mendėsi pozitive nuk e sheh kėtė si fundin e botės, por si njė mundėsi pėr tė eksploruar diēka tė re, pėr tė gjetur njė rrugė tjetėr qė mund tė jetė edhe mė e mirė.

    2. Pranojnė emocionet e tyre, edhe ato negative

    Duke qėndruar gjithmonė pozitiv nuk do tė thotė tė injorosh ndjenjat negative. Nė fakt, njerėzit qė arrijnė tė qėndrojnė tė lumtur, janė ata qė e pranojnė tė gjitha llojet e emocioneve, edhe ato tė vėshtirat. Pranimi i emocioneve si trishtimi apo zhgėnjimi i ndihmon ata tė pėrballen me situatat mė me qetėsi dhe tė lėvizin mė shpejt drejt pozitivitetit.

    Njė person mund tė ndihet i zhgėnjyer nga njė marrėdhėnie e pėrfunduar, por nė vend qė tė zhytet nė kėtė ndjenjė pėr njė kohė tė gjatė, ai e pranon, e pėrpunon dhe mė pas kėrkon mėnyra pėr t’u pėrqendruar tek aspektet pozitive tė jetės.

    3. Nuk kėrkojnė pėrsosmėri, por pėrparim

    Perfeksioni ėshtė armiku i lumturisė. Njerėzit qė janė gjithmonė tė lumtur nuk e ndjekin pėrsosmėrinė. Ata e dinė qė tė gjithė bėjmė gabime, qė asgjė nuk ėshtė perfekte dhe qė ėshtė nė rregull tė gabosh herė pas here. Nė vend qė tė pėrpiqen pėr tė qenė tė pėrsosur, ata pėrqendrohen nė pėrmirėsimin e vazhdueshėm, nė rritjen personale dhe nė mėsimin nga gabimet.

    Kur diēka nuk shkon sipas planit, kėta njerėz nuk e shohin si dėshtim, por si njė mundėsi pėr tė mėsuar diēka tė re dhe pėr t’u pėrmirėsuar herėn tjetėr.

    4. Kanė mirėnjohje tė pėrditshme

    Njė nga sekretet mė tė mėdha tė lumturisė ėshtė mirėnjohja. Ata qė janė gjithmonė tė lumtur kanė zhvilluar zakonin e pėrqendrimit te gjėrat pozitive, sado tė vogla qofshin ato. Ata mbajnė njė qėndrim mirėnjohės, duke i vlerėsuar edhe gjėrat mė tė thjeshta tė jetės.

    Nė vend qė tė ankohen pėr motin e keq, ata gjejnė kėnaqėsi nė shijimin e njė filxhani ēaji tė ngrohtė nė shtėpi.

    5. Ata pėrshtaten lehtė

    Njė nga arsyet pse kėta njerėz qėndrojnė tė lumtur ėshtė aftėsia e tyre pėr t’u pėrshtatur. Ata janė elastikė dhe nuk frikėsohen nga ndryshimi. Kur pėrballen me sfida, ata i pėrballojnė me qėndrim tė hapur dhe shohin pėr mundėsi tė reja. Aftėsia pėr tė pėrshtatur mendėsinė dhe veprimet me rrethanat ėshtė njė aftėsi jetėsore qė ndihmon nė ruajtjen e lumturisė.

    Nėse njė plan dėshton, ata nuk qėndrojnė gjatė nė zhgėnjim, por fillojnė tė kėrkojnė mėnyra tė reja pėr tė ecur pėrpara.

    6. Ruajnė marrėdhėnie pozitive dhe afatgjata

    Njerėzit qė mbeten gjithmonė tė lumtur kanė njė rreth tė ngushtė dhe i kushtojnė rėndėsi ruajtjes sė marrėdhėnieve pozitive. Ata investojnė kohė dhe energji nė lidhjet e tyre, duke krijuar mbėshtetje emocionale tė ndėrsjellė me tė tjerėt.

    Nė kohė tė vėshtira, kėta njerėz nuk ngurrojnė tė kėrkojnė mbėshtetje nga miqtė apo familjarėt, gjė qė i ndihmon tė pėrballojnė ēdo sfidė mė lehtė.


    Gazeta Express

    https://www.gazetaexpress.com/pse-di...-se-te-tjeret/

Faqja 5 prej 5 FillimFillim ... 345

Tema tė Ngjashme

  1. A jeni munduar ndonjehere te vizatoni lumturine
    Nga AuGuSt_ nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 80
    Postimi i Fundit: 04-11-2008, 15:36
  2. Balsami i lumturisė
    Nga E_LUMTURA nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 09-02-2007, 18:59
  3. Ku gjėndet lumturia?!
    Nga Gimi3 nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 24
    Postimi i Fundit: 27-01-2007, 16:27
  4. Lumturia
    Nga nitROSHI nė forumin Letėrsia shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 03-10-2006, 18:48
  5. Pėr tė qenė tė lumtur
    Nga hope31 nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 18
    Postimi i Fundit: 25-05-2006, 17:36

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •