JOAUTENTICTETI I UNGJILLIT
Ulfe Aziz-us-samed
''Kėta ungjijė kanė qenė produkt, me tė cilėt mė sė pari pasqyrohen koncepcionet e nevojave praktike tė shoqėrisė tė cilave u janė dedikuar. Nė to ėshtė shfrytėzuar materiali tradicional por nuk ėshtė hamendur nė ndėrrimet e shtime, apo nė largimin e asaj qė nuk i pėrgjigjej qėllimeve tė autorit.
Ungjijtė janė hartuar pasi qė tė krishterėt e hershėm janė ndarė nė sekte tė ndryshme. Ata nė fakt janė hartuar qė t'i propagandojnė mėsimet speciale tė drejtimeve tė ndryshme, kurse themeluesit e tyre nuk kanė pasur mjaft kujdes derisa i kanė ndėrruar dokumentet e hershme dhe materialin tjetėr tradicional, i cili ka tė bėjė me jetėn dhe me mėsimin e Jezusit qė t'i harmonizojnė me botėkuptimin e shkollave dhe drejtimeve tė tyre. I nderuari T. G. Tucker shkruan: ''Kėta ungjijė kanė qenė produkt, me tė cilėt mė sė pari pasqyrohen koncepcionet e nevojave praktike tė shoqėrisė tė cilave u janė dedikuar. Nė to ėshtė shfrytėzuar materiali tradicional por nuk ėshtė hamendur nė ndėrrimet e shtime, apo nė largimin e asaj qė nuk i pėrgjigjej qėllimeve tė autorit.[1]
Katėr ungjijtė qė janė hyjnė nė pėrbėrje tė Biblės nuk kanė qenė ungjijtė e vetėm, tė shkruar nė shekujt e hershėm tė krishterizmit. Kanė ekzistuar edhe shumė tė tjerė, duke e inkuadruar edhe njė tė quajtur ''Ungjilli sipas hebraikėve'' tė cilėt janė punuar nė Aramej dhe tė cilėt shfrytėzuar nga ana e nazaristėve (kėshtu janė quajtur nxėnėsit e parė tė Jezusit), tė cilėt e konsiderojnė prejardhjen hyjnore tė Jezusit, duke e parė atė vetėm si pejgamberin e madh.
Kah fundi i shekullit tė dytė, Ungjilli sipas Markut, Mateut, Lukės dhe Gjonit janė tė inkuadruar nė Kanon, tė tjerat kisha i ka shpallur pėr heretikė apo apokrifė. Para se tė jenė kanonizuar dhe pranuar si Shkrim i Shenjtė, ungjijtė nuk kanė pasur pacenueshmėri dhe shenjtėri tė atillė tė cilėn tash e kanė dhe askush i nuk ka ndier kurrfarė brejtje tė ndėrgjegjes pėr shkak tė ndryshimit tė tyre nėse ato kanė pėrmbajtur diēka nė vete qė nuk i pėrgjigjej qėllimit tė tij ose qėllimit tė sektit tė tij. Madje, para se t'i kenė inkuadruar nė Kanon dhe para se ta kenė shpallur Fjalė tė Zotit, janė kryer ndryshime dhe rikonstruktime tė pandėrprera nė to, nė kuptim tė pastrimit nga dallimet nė fillim tė dorėshkrimeve ekzistuese.
Mbi kėtė fletė profesori nė Kembrixh, Dummelow, duke shkruar nė librin e tij te njohur ''Komenti mbi Biblėn'':
''Pėrshkruesi nganjėherė e vinte jo vetėm atė qė gjendej nė tekst por edhe atė qė mendonte se duhet tė jetė nė tė. Janė mbėshtetur nė mbamendjen jo tė sigurt ose e kanė sjellė tekstin nė linjė me botėkuptimet e shkollės sė cilės i takonin. Nė tė shtuarit e versioneve dhe citateve nga ana e etėrve tė krishterė, ekzistojnė afėr 4000 dorėshkrime greke tė Shkrimit tė Shenjtė pėr tė cilat dimė. Si rezultat i kėsaj ėshtė e llojllojshmėria e madhe e pėrkthimeve.[2]
Nė tė shqyrtuarit se me ēfarė dallimesh, jobarabarėsisht dhe joharmonikisht katėr ungjijtė e kanonizuar me besnikėri i pėrcjellin fjalėt e frymėzuara tė Jezusit, duhet t'i kemi nė mendje disa ēėshtje:
1) Nuk ekziston kopja (pėrshkrimi) e rrėfimeve tė frymėzuara tė Jezusit, tė shkruara gjatė kohės sė jetės sė tij.
2) Se shėnimet mė tė hershme tė fjalėve tė Jezusit, tė cilat janė punuar menjėherė pas vdekjes sė tij, kur tashmė pati filluar glorifikimi i Jezusit, tė gjitha kanė humbur pa kthim,
3) Se nė ungjijtė tė cilėt ja shkruar ndėrmjet viteve 70 dhe 115 tė erės sė re,nė bazė tė disa dokumenteve tė humbura materiali i pėrmbajtur ėshtė shfrytėzuar pa kurrfarė skrupulli dhe pa kurrfarė kujdesi, autorėt e Ungjijve nuk kanė ndier kurrfarė brejtje tė ndėrgjegjes pėr shkak se kanė bėrė ndryshime dhe kanė shkruar ashtu si kanė menduar ata se do ta rrisin zėrin e Jezusit ose do ta sjellin nė harmoni me botėkuptimet e shkollave tė tyre;
4) Se asnjė ungjillistė nuk e ka njohur as dėgjuar Jezusin;
5) Se ungjijtė janė shkruar nė gjuhėn greke,deri sa gjuha me tė cilėn ka folur Jezusi ka qenė arameje;
6) Janė bėrė pėr propagandėn e botekuptimeve dhe mendimeve tė fraksioneve tė ndryshme, dhe janė tubuar shumė tė tjerė,tė cilėt i kanė ekspozuar botėkuptimet e ndryshme;
7) Qė disa shekuj pasi janė shkruar,nuk kanė pasur autoritet kanonik, kėshtu, kanė mund tė ndryshohen, sic edhe janė ndryshuar , nga ana e pershkruesve dhe sekteve tė ndryshme,nė mėnyrė qė ti plotėsojnė interesat e tyre ;
8) Se dorėshkrimet mė tė hershme ekzistuese tė ungjijve, Kodex Sinaitikus, Koder Vatikanus, Kodex Aleksandrikus, tė cilėt i pėrkasin shekullit 4 dhe 5, askush nuk di sa janė ndėrruar ungjijtė gjatė shekujve nė tė cilėt nuk ka dorėshkrime nė dispozicion;
9) Se ka numėr tė konsiderueshėm ndryshimesh nė shumė vende ndėr dorėshkrimet ekzistuese,tė shekullit tė 4 dhe 5;
10) Se edhe vetė ungjijtė pėrmbajnė njė varg tė tėrė kundėrthėniesh.
Dijetarėt e dalluar nga Perėndimi, zbulojnė se kėto fakte shkojnė kah ajo qė e tregojnė se ungjijtė, me ēka nėnkuptojmė porosinė, tė cilėn Jezusi e ka pranuar nga Zoti, nuk ka ardhur deri te ne nė formėn e saj origjinale.
Katėr ungjijtė tė inkuadruar nė Bibėl, nuk mund tė konsiderohen identike me Ungjillin sipas Jezusit. Mėnyra e kompozicionit edhe e gjendjes sė tij nėpėr tė cilėt ungjijtė ėshtė dashur tė kalojnė ėshtė e atillė qė tė na japin pėrmbajtjen e pakete dhe nuk mund te mbeshtetesh ne to te asaj qe Jezusi vėrtetė ka thėnė dhe menduar...
C. J. Cadoux shkurtimisht e ekziston mendimin e tij me keto fjale, te cilat i permban libri i tij ''Jeta e Jezusit '' ;
Nė katėr ungjijtė pėr kėtė arsye, shkrimet mė tė rėndėsishme nė tė cilat duhet tė mbėshtetemi, nėse duam ta plotėsojmė atė skicė tė zhveshur, tė cilėn mund ta pėrdorim nga burimet e tjera do tė gjejmė materialin kualitativisht tė nduarnduartė, i cili konsiderohet i besueshėm. (...). Jopėrpikshmėritė dhe pabesueshmėritė historike nė pjesė tė Ungjillit japin disa argumente, tė cilėt janė mė sė shumti nė teorinė e njohur tė Krisht-legjendės. Kėto gjithsesi janė ekzagjerimet e plote, tė cilat ne i kemi treguar nė dritėn tjetėr. Pajtueshmėritė jo tė plota dhe pasiguritė, tė cilat ekzistojnė janė serioze dhe ėshtė evidente se shumė bashkėkohės, tė cilėt nuk dyshojnė nė tė ekzistuarit e mirėfilltė tė Jezusit (Isait), i konsiderojnė tė pashpresa disa pėrpjekje tė ndarjes tė tė vėrtetės historike nga faktet legjendare dhe mitologjike tė cilat i pėrmbajnė ungjijtė dhe rekonstrukimi e rrėfimit mbi misionin e Jezusit (Isait) jashtė shumė pėrzierjeve historike.''[3]
(Shkėputje nga libri: Ulfe Azizussamed, Islami dhe Krishterizmi, Prizren, 1412/1992, fq. 10-12)
PĖRKTHEU: NEXHAT IBRAHIMI
[1] T. G. Tuncker, The History of the Christians in the Light of Modern Knowlegde, fq. 320.
[2] J. R. Dummelow, Commentary on the Holy Bible, fq. 16.
[3] C. J. Cadoux, The life of Jezus, fq. 16-17.
Krijoni Kontakt