Shkenctari me i madhe i te gjitha kohrave Isak Njuton ka besuar ne ZOT.
1000 zogj pula,kunder nje LUANI.
Derisa ka qenė i rrethprerė ajo dmth. se tė krishterėt duhet ta ndjekin, por
pse nuk e bėni? Ngase nuk doni tė ngjani me praktikėn islame! Derisa dihet
se lafsha ndikon tepėr nė shėndetin e njeriut! Shkaku ėshtė se mes saj dhe
pjesės sė organit gjenital ndodhet hapėsirė e hapur, ku ka njė lėng trupor
ndaj dhe hyjnė e pėrbledh baktere tė cilat shkaktojnė ėnjtjen dhe infektime!
Krishterimi nuk ka aspak lidhje me shkencė, vetėm me fjalė boshe!
Nė vargjet biblike Jezusi urdhėron prerjen e dorės, qė tregon qartė se ka qenė
besimtar dhe praktikues i ligjeve tė Allahut! E ke tek Mateu, 5:30: "And if your
right hand causes you to sin, cut it off and throw it away. It is better for you to
lose one part of your body than for your whole body to go into hell." Pėrkthimi:
"E nėse dora jote e djathtė tė ēon nė mėkat, preje e hidhe larg teje! Ėshtė mė
mirė pėr ty tė humbasėsh njė gjymtyrė se i tėrė trupi yt tė hidhet nė ferr.” E kjo
dmth. se Jezusi (Isai) ka qenė musliman, fesė sė vetme tė vėrtetė tė kohėrave!
Vetėm pak e ka gabuar Mateu kur e ka shkruar kėtė kapitull, ka gabuar trashė bile
duke i thėnė se dorėn preje vetė dmth. ku ka njeri qė vet ka forcė ta presė dorėn. nė
fakt duhet dorėn t'ia prese ekzekutuesit fetarė e jo vet mėkatari! Tek vargu paravėnės
i kėsaj thuhet bile se edhe syri duhet tė nxirret kur shikon grua tjetėr, por ja qė ju tė
krishterėt "aq besimtarė" po i praktikoni kėto me tė madhe! Sa mendjelehtė qė jeni!
Nuk ka haber ka jeta, ec mos diskuto me mua se s'ta nxjerr mirė fundi! Del tullac!![]()
Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Ermedin : 24-10-2010 mė 12:01
More djem tė ndriēuar e tė frymėzuar, nėse pėrdorni pėr tė punuar tokėn vetėm 10% tė kohės qė shpėrdoroni me propagandė antinjerėzore ndoshta do jeni deri 10 herė mė pak tė dėmshėm dhe mijėra herė mė tė dobishėm pėr veten dhe shoqėrinė pėrpiquni tė pėrdorni ndonjėherė edhe qarqet tuaja nervore dhe jo vetėm programet qė ju kanė instaluar ua them me sinqeritet dhe me keqardhje.
Ateisti mund tė gjendet nė ēdo person, edhe ju vetė poshtė petkut tė besimtarit tė devotshėm mund tė jeni ateistė siē mund tė jetė besimtar gjithkush qė deklarohet ateist , sepse ateisti ėshtė njė njeri si gjithė tė tjerėt, qė ndryshe nga besimtari, nuk beson se egziston njė krijues superior qė ka bėrė gjithēka dhe ka komunikuar me njerėzit nėpėrmjet njerėzve. Nėse nuk ju kishin instaluar programin e njė sistemi qė bazohet nė shtypjen dhe asgjesimin e tė gjithė atyre qė nuk deklarojnė si papagallė se besojnė vetėm tė vėrtetėn tuaj, ndoshta edhe koncepti elementar se besimi nuk imponohet do kishte qenė mė i kuptueshėm Nuk ka ideologji me emėr ateizėm qė tė ketė nevojė pėr ndonjė mbrojtje pėrveē asaj qė kanė shpikur shefat tuaj fetarė dhe ateizmi nuk ka tė bėjė me besimin te shkenca, apo te Darvini.
Shkenca nuk ka shpallje tė vėrtetash qė duhen besuar, por ka vrojtime, hipoteza, eksperimente, deduksione qė vlejnė vetėm pėrderisa nuk u vėrtetohet pavėrtetėsia. Pėr qindra vjetė shkenca u mbajt peng nga fanatizmi fetar shefat tuaj pretendojnė sot se, shkenca duhet tė ketė pėr bazė aksiomėn e krijuesit tė gjithėpushtetshėm qė askush nuk duhet tė vėrė nė dyshim por kur nisemi nga kjo aksiomė dalim nga lėmi i shkencės dhe futemi nė lėmin e besimit e di qė ėshtė e komplikuar dhe ēoroditja e mendjeve dogmatike shtohet kur edhe ata qė shkruajnė tekste shkencore pėrdorin terminologji dogmatike nė vend tė asaj shkencore duke kujtuar gabimisht se do jenė mė tė kuptueshėm apo mė tė pranueshėm pėr dogmatikėt
Teoritė shkencore dhe dogmat fetare janė gjėra tė ndryshme ndikimet e progresit shkencor nė kėrkimin e tė vėrtetės, ndikimi i dogmave fetare mbi teoritė shkencore, aplikimi i teorive shkencore, spekullimet, lidhjet me rregullat e shoqėrisė nė momente tė caktuara pėrbėjnė tema dhe probleme tė tjera
Disa fetarė janė tė ndriēuar dhe kanė gjithēka tė qartė, tė tjerėt nuk e kanė kėtė dhuratė dhe vrasin mendjen pėr tė gjetur zgjidhje kur hasen me problema tė ndryshme
Pėrsa i pėrket teorisė sė evolucionit, nė dy shekujt e fundit, por sidomos nė 50 vjetėt e fundit, ka patur plot vrojtime, hipoteza, modele teorike, eksperimente, deduksione dhe sulme tė pandėrprera nga fanatikėt fetarė Teoria e evolucionit(dhe jo darvinizmi qė ėshtė njė koncept i shpikur nga specialistėt e asgjesimit tė personit dhe veprės njerėzore me qėllim eliminimin e idesė) ėshtė aktualisht e vetmja teori shkencore qė pėrpiqet tė shpjegojė formimin e gjallesave dhe faktin qė lloje tė ndryshme gjallesash kanė egzistuar nė momente tė ndryshme tė jetės sė planetit Tokė dhe, deri mė sot, askush nuk ka paraqitur njė teori tjetėr shkencore alternative.
Ka me mijėra pika tė paqarta, hipoteza, modele teorike komplekse qė lihen mėnjanė nėse u provohet pavėrtetėsia Nėse njė ditė do vėrtetohet pavėrtetėsia e teorisė sė evolucionit, kjo teori nuk do jetė mė e vlefshme.
Teoria se ne nuk duam qė teoria e evolucionit tė pranohet mė, ngaqė na duket e komplikuar dhe besojmė nė atė qė na ka thėnė shefi qė ka thėnė filani qė i kishte thėnė zoti qė ka bėrė vetė zoti gjithēka siē i deshi qejfi me gjithė respektin qė bota shkencore mund tė ketė pėr ju, pėr shefat dhe pėr besimet tuaja, nuk pėrbėn teori shkencore nė asnjė pikė, as kur shefat tuaj nuk kanė, as kur kanė pushtet apo influencė politike.
Kush dėshiron tė lexojė mbi teorinė e evolucionit, i kėshilloj tė lexojė edhe ndonjė tekst shkencor, jo vetėm paēavuret e sofizmės propagandistike antishkencore i kėshilloj gjithashtu tė ketė kujdes tė mos marrė pėr tė vėrtetė absolute ēdo deduksion qė ėshtė bėrė nė momente tė caktuara, duke u nisur nga vrojtime, hipoteza dhe eksperimente tė caktuara pra pa frikė, se nuk ju rrezikohet besimi pėr faj tė librave shkencorė, me mend nė kokė dhe lexim tė kėndshėm!
Ata qė janė tė bindur se tė gjitha studimet shkencore vetėm po provojnė vėrtetėsinė e fjalėve tė shenjta, tė pėrpiqen pėr njė moment ti japin njė shpjegim racional frenezisė sė tyre paradoksale kur kėrkojnė ti vendosin frena fetare edukimit shkencor tė fėmijėve.
Ps: Ata qė u rrinė pas fanatikėve fetarė dhe i tėrheqin pėr hunde shfrytėzojnė agresivitetin e kėtyre fatkeqėve pėr tė eliminuar personat qė nuk pėrdorin vetėm trurin kolektiv dhe kjo verifikohet sa herė lejohet qė fanatizmi fetar tė merret si bazė pėr rregullimin dhe drejtimin e shoqėrisė.
Krijoni Kontakt