E ndarė me publikun JUBILEU I PESQINDĖ VJETORIT TĖ VDEKJES TĖ KĖDERBEUT ( 5 5 vjetė mė parė ) Ishte funviti i vitit 1967.Pas pak ditėsh, mė saktė, mė tėtėmbėdhjetė janar tė vitit 1968 kremtohej ky Jubile Histotik pėr Heroin tonė Kombėtar,Gjergj Kastriot Skėnderbeun. Gjatė muajve tetor,nėntor e dhjetor,mediumet shqiptare si, "Rilindja", "Flaka e Vėllazėrimit,", "Ponieri,", "Fatosi" pastaj "Jeta e re"dhe "Pėrparimi " i dhanė publicitet tė madh kėtij Jubileu.Biles "Pėrparimi" botoi njė libėr special pėr kėte ngjarje tė veēantė. Pėrparimi ishte i mbushur perplot me punime shkencore,me fakte histsorike nga historianėt e ndryshėm, jo vetėm shqiptarė por edhe tė huaj, shkrimtarė,piktorė si Ibrahim Kodra,fotografi tė panjohura e shumė ēka edhe nga nderkombėtarėt. Pastaj, pėr dinėn e 18 janarit, pėrgatitet njė simpozium i nivelit shkencorė shtetėrorė nė Prishtine. Kėto materiale tė shumta,na e mundėsuan t'a njohim Sknderbeun shumė mė mirė. Ky rast mė inspiroi edhe mua, mė motivoi pėr ta organizuar njė manifestim, ( sipas kaēikut tim ), njė program modest me nxėnės pėr ta shfaqur para prindėrve tė katundit pikėrisht me 18 janar tė vitit 1968, gjoja se kėtė ditė do ua komunikojė susksesin e nxėnėsve tė gjysmė vjetorit tė parė, edhe pse nxėnėsit kishin mbaruar mėsimet me pesėmbėdhjetė janar. Nė janar, "Pionieri" kishte botuar njė poezi mahnitėse pėr Skėderbeun. Ishte njė rrėfim historiko -artitik nė vargje me 26 e strofa nga kaėr vargje. M'ė pelqeu tepėr shumė. Ta mėsoj unė pėr ta recituar para popullit, nuk me dukej e hieshme. Mė mirė ta angzhojė ndonjė nxėnės,por a do t'ia dalin ta mėsonjė terė poezinė gjer me tetėmbėdhjetė janar?! Hyra ne klase dhe ua lexova nxėnėsve poezinė dyherė dhe, i pyeta: - Kush guxon (bera shaka) t'a mėsojė kėte vjersh deri me tetėmbėdhjetin? Pėrnjėherė u lajmėruan disa nxėnės. Rash nė dilemė,a angazhoj ndonjė nxėnės tė klasė sė katėrt apo tė klasės sė dytė.Pėr tė mos u hidhėuirur i shtina t'a lexojnė katėr nxėnės. I pyeta: -Tregomėni drejtė,kush e lexoi mė sė miri? -Faiku pohuan njėzėrit, ndonese ishte nė klasėn e dytė. Faik Grainc ishte ne klasėn e dytė.Ishtė nxėnės shumė intelegjent, i shkathtė,simpatik, bukurosh por ishte shumė i vogėl, madje me i vogli ne klasen e tij. Mirėpo,lexonte dhe recitonte mė mire se nxėnėsit e klasės sė katėrt Kishte njė zė kumbues,dhe foni tė lezetshme. -Faik, a mund ta mėsosh vjershėt gjer me tė tėmbėdhjetin? -Po mėsues,keta e msoj pėr dy ditė. -Tė lumtė! Ja, merre Pionierin dhe mėsoje ngadale e mire!. Tė nsėrmen u befasova. Gati se kishte mėsuar terė poezinė. E mora me nend se kjo vjersh ka pėr tI mahnituri gjithė tė pranishmit. Meqė kishja punuar shumė pėr kete manifestim, i porosita nxėnėsit qė mė 18-tin tė vijnė tė gjithė prindėrit, madje edhe nga dy e tre. Erdhi dita jubilare, 18 janari,Pesėqindėvjetori i vdekjės sė Skėnderbeut. Klasa u mbush spic.Nuk kishte hapsirė as pė gjilperė, siē thuhet. Skenarin e kishja te gaēėm. Fillimisht tė parnishmit i njoftova nė pika tė shkurtėra pėr historinė e Skėnderbeut.Nė fund tė fjalimit bėrtita me zė tė lartė fjalėt e heroit ton qė ua pat thėnė nė Krujė qyt3tarėve LIRINĖ NUK UA SOLLA UNĖ, ATE E GJETA NE MESIN E JUAJ! Duartrokiten gjatė. Tash, rreshtova anėtarėt e korit,djemė e vajza,dola para tyre me mandolin,ua dhash tingullin e duhur dhe fillum kėngėn : FRYNĖ MURLANI ME STUHI Frynė murlni me stuhi, Qielli bubullonte, Me flamurin kuq 'e zi, Ēetės po i printe. *** Hej trimo Skėnderbe! Oo, krenari shqiptare! Pėr tēliru atdhenė, Nluft je nis ma'i pari!!! *** Sa vėrejta,shumica e tė pranishmėve kurrė nuk e kishin dė gjuar kete kėngė. Bertiten: edhe njeherė-edhe njėherė.Ptjatėr ua plotėsuam dėshirėn.Recituam edhe dy tri vjersha tjera.. Se fundmi i erdhi radha Faikut pėr ta recituar poezinė e bukur, ku flitej historiia pėrms vargjeve nė mėnyrė tejet artistikie. Po i shkėpus disa vargje tė kėsaj poezie tė cilen e recitoi Faiku Fare i qetė,pa fije treme,doli para publikut dhe nisi ta recitojė. E recitoi aq bukur sa qė,sikur tė mos shihej,dėgjuesit do thonin ky recitim ėshtė i ndonjė aktori profesionistė. IDASHURI BABAGJYSH Lexojini! O i dashuri babagjysh! patjetėr do t'a dish, Si luftoi dhe cili qe Kryetrimi Skėnderbe? Ndaj tė lutem m'ė trego! Mirė o nipēe, m'e dėgjo! Shum' e shum' vite mė par', S'kish liri pėr Shqipėtarė. Asi kohe, memėdheu, Kish luaj si Skėnderbeu, Por sulltani menjėherė, NStambol na i ēonte jeniqerė. *** Nė Stamboll, larg atje, Mori trimin Skenderbe. Me ket trim o trim me flet', M'urrej dhe sulltani vet. Se sa her' qė luftonte, Nuk humbėste, veē fitonte. Por njė ditė njiė plak, Si shqiponj e si shigjetė, Shkoi te Skėnderbeu vet e i tha: Oooo Skėnderbe, Jam shqiptar, por nuk me njef ! M ka dėrguar mėmėdheu E mtha shko te Skenderbeu, E i thuaj, ne po vuajmė Na coptoi ushtri e huaj! Pa u mblodhėn Shqipėtarėt, Ngjeshen armet ben e ben, Nėn udhėheqjen e Skėnderbeut, Do ti themi botės mbarė: Shqipėria ėshtė e gjallė! Tė gjithė u fascionuan,duartrokiten gjate-gjatė dhe u ndanė tejet tėkėnaqur. .Shumica prej tyre per here tė parė paten rastin tė shohin njė shfaqje te tillė. Se funmi ua tregova notat e suksesit tė arritur gjatė gjysmėvjetorit tė parė tė vitit shkollor 1967/1968, P.S: Po ua bėj me dije lexuesėve,ndonėse kanė kaluar 55 (pesėdhjetė e pesė vjetė),Faik Grainca edhe sot e din pėrmendėsh kėte poezi dhe shpeshėherė e reciton edhe sot me shumė pasion kur gjendet nė ndonjė aheng familjarė ose nė shoqėri tė ngusshtė ,madje edhe kur ishte kryetar i Komunes tė Ferizajt. 12. 12 .2022,Ferizaj
KĖNAQĖSINĖ E GJETA NĖ MESIN E JUAJ ! Shumica prej jush,nuk me njihni, Ka edhe tė tillė qė mė njohin,por sipėrfaqėsisht.Ose, ka edhe tė tillė qė nuk janė tė imteresuar tė mė njohin. Plotėsisht kanė tė drejtė.Mirėpo, kam ndonjė mik qė dėshiron tė mė njohė akoma mė hollėsisjt. Duke u nusur nga kėto fakte,po ua paraqes biografinė time,kuptohet, nė pika tė shkurtėra. Se, ta dini, biografia ime ėshtė tepėr specifike. I lindur jam me 25 qershor tė vitit 1945,nė Sllakovcin e Jerlive,komuna e Gjilanit. Pas dy viteve,mamaja ime lindė edhe njė djalė, por fatkeqėsisht,thuaja se menjėherė pas lindjes ajo vdes. Tė jatit i humb rruga nė oborr,siē thuhet. Djalin e vogėl,Ymerin e ēon tek halla e tij nė Ballancė pėr t’u kujdesur pėr te. Ne nuk kishim tjerė anėtarė tė familes,as motra, as vėllezėr apo fare gjyshe. Tash,babai duheshte tė kujdesej pėr mua.Ai m’ė la te, m’ė gatuente vet,m’ė ushqente me ēka kishte. Pasi fillova me u rrritė pak,disi e kuptova se shtėpia ime nuk ėshtė sikurse shtėpitė tjerat.S’kam nėnė,skam ,motra s’kam halla,s’kam as vėllezėr pėr tė lozur me ta,as mixhallarė. Kam vetėm Babanė.Pse unė jam kėshtu,pse?! Pse s’jam si tė tjerėt me nėnė, me baba, me vėllezėr, me motra,me halla,me kusherinj e kusherira,pse?!pse?! e pyesja vehtėn.Mirėpo, diku thellė ne trurin tim shpresoja se babai do e merr ndonj grua diku, do e marrim djalin nga Ballanca,dhe edhe shtėpia ime do ngjallet,do bėhet si tė tjerat. Po. Ashu edhe ndodhi.Pas nja dy viteve,babai e mori njė grua nga Tėrpeza. Shpejtė ajo m’a zėvendėsoi nėnėn. E morėm edhe villain nga Ballanca Tani u bemė katėr anėtarė dhe m’u bė se edhe shtėpia ime po bėhet si te tjerat.Pas njė viti “ gjtėm” njė motėr e pas pak lindė edhe njė motėr tjetėr. U bėmė gjashtė anėtarė. Shtėpia gumėzhinta nga zhurmat tona.Edhe shtėpia jonė u barazua me tė tjerat. I ati hyri nė punė nė njė shitore si kontabilist,pasi kishte mbaruar njė kurs gjashtėmujorė nė Prizren. Diku rreth tri katėr viteve jetuam shumė mė mire se shumica e fqinjtė tone. Kishim gjiė te mirat pėr atė kohė. Kur s’e do, se do! Diku afėr vitit tė ri 1952, vdiqen dy vajzat . Baba,njerka por edhe une u tronditem shumė. Nejse, disi e kaluam dimrin. Vini re!!! Nė muajin prill tė vitit 1953 vdes edhe vėllia im,ditė e dhtunde na ishte, e, tė nesėmen,ditė e dielė, vdes edhe njerka!!! Vdekjet nuk ishin nga farė akcidenti.Ku ta di unė.Ishin vdekje natyrale, natyrish se paraprakisht ishin tė sėmurė. Pale se ēfarė mundje paten?! Ngelėm vetėm unė me babanė. E se si i pėrballoi ati im kėsaj shfarosjeje tė familjes,unė nuk mund ta di.E din Vetėm Zoti Madh. Tani unė u bėra vesėvese se cili e kemi radhen pėr varr .Unė dėshiroja qė tė vdes para babės e pastaj ai.Por, kjo nuk ndodhi. Kaluan do vite.Si i kaluam,nuk po rrėfehem.ndonėse kam perplot gjre tmerruese qė ju nuk mund ta merrni me mend. Po e nėrpres rrėfimin pėr tė mos ju lodhur. Po ndėrroj temė. Me gjashtė maj 1958 shperngulemi nga fshati dhe vendosemi nė Ferizaj, me qėllim pėr tė shkuar nė Turqi. Fatmirėsisht,bash nė atė kohė u mbyllėn dyert pėr megrim. Mbetėm nė ferizaj. Tash, duheshte pėrvjelur mėngėt pėt t’u adaptuar.Babia punente ku munte.Unė me kėmbngulje, pa vullnetin e babes, pasi mbarova tetėvjeēarėn ne vitin 1962 regjistrohem nė Shkollėn Normal e “Zenel Hadini”.kėtu, nė Ferizaj dhe me 5 qershor te vitit 1967 mora diplomėn e mesuesisė e me njė shtator tė po kėtij viti ia fillova punės kėtu nė Cėrrnillė. Punėn e desha shumė por mė shumė i desha fėmijėt,kėta engjuj e engjėlluasha ndoshta pėr shkakun se u rrita pa ta,pa fėmije,pa i shijuar lojėrat lozonjare tė tyre. Sot po u tregoj pėrse bertiat nė fund tė manifestimit tė 500 Vjetorit tė vdekjes sė Skenderbeut para tė pranishmėve nė shkollė kur pohova fjalėt e Skkėndrbeut qe ua pat thėnė banoorėve tė Krujės : “Lirinė nuk ua solla unė.Ate e gjeta nė mesin juaj!" Unė e pata ndėrmend t'ua them fshatarėve por mendova mos po e teproiė. Tani po ua them publikisht KĖNAQĖSINĖ E GJETA NE MESIN E JUAJ!!!
M'ė thanė provoj qeta karcyllat e detit! -O gjyshmisholla bali Abaz! Vallahi kam nie qi je i smutė ama s'e kam dit bash qeshtu. Koke ba asht e l'kure.Koke ba gati per tabut. Po ēfare sikleti ki? Ku ankon? Moti je qeshtu, a? -Bafsh hajr qi erdhe Demush. I "holle" je pi menje. Qeshtu duhet m'i dhanė gajret tė smutit, me ja kallxue tabutin. Veq ngo knenaj, nihere kam me t'qitė ty n'abut se tybe sen s'kam. Bsh kerkun nuk me dheme. A njeve! -Po, po njeva po diqysh koke terė bre. - Po, m'u terė jam terė,ama jo qi m'dhem kun.Krejtė e kam p'i hajes t'ligsht. Po m'i bienė do farė zorrė t'shtremta,s'u m'hahen, bash hiq.Makarona po ju thonė. Ku e di une shka jane makaronat a p'i shkahit janė marue.Sasht mymqim m'i ēue teposhtė.Nisin, kish ma nrrojnė hajen. Ma bien ni tavė me do far skrrajash t'gata. Mi pa kshtu ishin si krane,si thuprra te drejta, po kur p'i pervlojshin pak,po pshtjelleshin pernime bash sikur skrraja.S'e di qysh po ju thojnė, diqysh me sh-sh-sh, shtaga. Nal,tash m'u kujtue po ju thojshin shpageta.Ato po pshtjellshin e po lidheshin si lamsh.Qysh m'i hanger ato. Po dufke me marre naj terfurk e me hanger. A hahen senet me terfurk?! Medet per neve shka mrrijtem! Ni ditė m'thanė, "babė, pe shohim qi s'pi han as makaranat e as shpagetat, t'kemi prue picė". Nejse, e prunen qat farė picen.P'e kqyri,ni petė e hollė perfuni e permi e kishin sterpike me do poēurka.Menihere m'u zu fryma. E lash edhe picen. masanej mi prunen edhe do karcylla te detit.As ata s'po muj m'i pa me sy e lene ma m'i hanger. M'thanė "asht mirė me t'i prue do kaqika tė zhabave,nashta tė bajnė hajr". -Ani,- u thash, ndashi me m'kurtalis ma shpejtė,bimni qata kaqika nashta te zhabave, nashta heci ma frik te veni"-ju thash. -Demo, keq jemi katandisė! Pe hami yshymin e hujė. Boll po tutna qi po na biejne naj yshym pi Kines, mish lakuriqi e pale se shka . -A more vesh pse jam ba telef. Me pas kush me m'gatue pogaēe,ha me djath e me gjizė per dhet dit,kneaqna, bahna si molla,po nuk po ka kush me gatue pogaqe. I kam do nuse n'shpi, ama ato nuk kanė lidhje,nuk dijne se shka asht pogaēja.
Forumit Ju falemnderit, arrita te regjistrohem
Krijoni Kontakt