Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 13 prej 13

Tema: Gjilani

  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-03-2007
    Postime
    6
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Gjilani

    Gjilani Qytet update desha te di me shume nga ju per qytetin e Gjilanit se si qendrojne mendime e juaja per kete qytet dhe njerzet te cilet jetojne ne kete vend?

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-03-2007
    Postime
    6
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Harrova te shtoj edhe pak te dhena per qytetin

    Viti i saktė i themelimit tė Gjilanit edhe sot e kėsaj dite nuk ėshtė pėrcaktuar saktėsisht. Nė shekullin XVII Evlia Ēelebija e pėrmend Gjilanin, por me emrin Moravė, si kadillėk nė kuadėr tė sanxhakut tė Vushtrrisė.

    Nė mes tė tjerash, Evlia Ēelebija shkruan se "shtatėmbėdhjetė ditė udhė nga Konstantinopoli (Stambolli i sotėm) pėr nė Novobėrdė kalohet nėpėr Vrajė, Krivarekė (Egridere) e Moravė (Gjilan)".

    Gjilani gjendet nė pjesėn lindore tė Kosovės dhe ėshtė njėra nga shtatė komunat e mėdha tė Kosovės. Pas luftės ėshtė edhe qendėr e rajonit. Aktualisht, llogaritet t`i ketė mbi 132 mijė banorė.

    Nė popull ėshtė ruajtur gojėdhėna, sipas sė cilės, Gjilani si vendbanim ėshtė formuar rreth vitit 1750, ndėrsa si qendėr urbane - nė vitin 1772. Gjilani si qytet ėshtė zhvilluar krahas shuarjes sė Novobėrdės (Artanės), e cila nė mesjetė ka qenė njėri nga qytetet dhe qendrat mė tė mėdha tregtare, ekonomike dhe xehtare nė Ballkan.

    Dihet mirėfilli se Gjilanin si qytet e ka themeluar familja feudale shqiptare e Gjinajve, e cila qė nga viti 1737 deri nė fund tė shekullit XIX ka sunduar nė Kosovė, Drenicė, nė Llap dhe nė Moravė. Sulltani ka qenė i detyruar ta pranoj pushtetin e kėsaj familje si pushtet tė trashėguar.

    Gjinajt, nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX e transferuan selinė e tyre prej Novobėrdės dhe i ndėrtuan sarajet e veta nė vendin ku tash gjendet Gjilani. Si themelues i Gjilanit njihet Bahti Beg Gjinolli.

    Pra, Gjilani ėshtė krijuar nga familja shqiptare dhe kjo ėshtė dėshmia kryesore se ai ka identitetit shqiptar.


    Komuna e Gjilanit gjendet nė pjesėn juglindore tė Kosovės, krahina e Anamoravės. Qyteti ka pozitė tė pėrshtatshme gjeografike dhe kjo i mundėson lidhje tė mira me qendrat tjera tė Kosovės dhe tė rajonit.

    Nga 15 shkurti 2003, Gjilani ėshtė seli e zyrės sė Agjensionit pėr Demokraci Lokale tė Kėshillit tė Evropės. Eshte binjakezuar ose ka nenshkruar partneritet me komunat Kukes (Shqiperi), Luterbah (France) dhe Iper (Belgjike).

    Ka njė sipėrfaqe prej 515 km/2, 63 vendbanime dhe 54 komuna kadastrale. Nė njė kilometėr katror jetojnė 259 banorė. Shtrihet nė njė fushėgropė tė gjerė. Ka kushte tė mira pėr bujqėsi dhe njihet si qytet agro-industrial. Nė juglindje ka malet e Karadakut si dhe njė pjesė tė Rrafshit tė Kosovės – njė fushė pjellore.

    Mbizotėrohet nga klima e mesme kontinentale, me vera tė nxehta dhe dimra tė ftohtė. Temperatura mesatare e janarit ėshtė - 0.9 shkallė, ndėrsa ajo e korrikut + 21.5 gradė. Nė vjeshtė, kėtu bien, mesatarisht, 177 mm shi, ndėrsa nė verė 129 mm. Sasia e reshjeve nė pranverė ėshtė 145 mm dhe nė dimėr 130 mm.

    Koordinatat e shtrirjes sė Gjilanit janė 42 shkallė nė veri dhe 21.20 shkallė nė lindje. Qyteti ka njė lartėsi mbidetare nga 501 deri mė 590/m, ndėrsa regjioni, nga 475/m, nė Budrikė, deri nė 1.000 /m, nė zonėn kufitare me Maqedoninė (Stanēiq).

    Rrethina e Gjilanit ėshtė e pasur me xehe (hekur e leucid) dhe me burime minerale (Nasalė, Pidiq, Kmetoc, Pogragjė, Perlepnicė). Dallohet nga komunat tjera me njė pedologji mė homogjene tė tokės.

    Popullėsia e Gjilanit, pėrherė ka qenė e pėrzier, me dominimin e shqiptarėve, si gjatė sundimit turk, ashtu edhe atij serbo-jugosllav. Sipas publikimit tė Entit tė Statistikave tė Kosovės, dhjetor 2002, numri i pėrgjihshėm i banorėve ėshtė 133.724 (68.814 meshkuj dhe 64.910 femra), prej tyre 116.246 janė shqiptarė ndėrsa 17.478 nga komunitetet tjera. Nė zonėn urbane jetojnė 79.898 banorė, ndėrsa pjesa tjetėr nė viset rurale.

    Struktura nacionale e popullėsisė nė komunėn e Gjilanit ėshtė kjo: 11.6246 shqiptarė (86.9 %), 12.500 serbė (9.4 %), 133 malazezė (0.1 %), 936 turq (0.7), 267 muslimanė (0.2 %), 3.610 romė (2.7 %) dhe 32 tė tjerė. Shkalla mesatare e lindshmėrisė ėshtė 3.360 foshnje nė vit. Numri i vdekjeve sillet nė 384, ndėrsa i martesave – 912.

    Mė 24 prill 2002, Gjilanin e goditi njė tėrmet i fuqishėm, me epiqendėr nė trekėndshin Gjilan-Malishevė-Uglar, i cili mori njė viktimė dhe shkatėrroi mbi 8 mijė objekte tė infrastrukturės familjare, publike e shoqėrore. Nė hartat seizmike, Gjilani njihet si rajon me shkallė tė lartė rrezikshmėrie.


    Trashėgimia Kulturore dhe Natyrore


    Njeriu gjatė zhvillimit nė etapat e tija ėshtė munduar t’i krijojė vetes kushte sa mė tė mira pėr jetesė, prandaj ka krijuar objekte tė llojllojshme, vegla pune, rroba e gjėsende tė ndryshme qė i kane shėrbyer pėr qėllime tė caktuara. Prandaj, nė pėrpjekjet e tija ka krijuar edhe vlera tė mirėfillta tė kulturės jetėsore dhe tė trashėgimisė, vlera kėto qė pasardhėsit e tyre shpesh me dashje e shpesh edhe pa dashje i kane zhdukur pa lėnė edhe asnjė gjurmė tė jetės sė paraardhėsve tė tyre.



    Sot nė vende tė ndryshme tė botes ekzistojnė shembuj tė shumtė tė objekteve dhe gjėsendeve tė cilat i takojnė civilizimeve tė ndryshme, qė nė tė shumtėn e rasteve ruhen me kujdesin mė tė madh tė mundshėm, por nė anėn tjetėr ka edhe vende tė cilat nuk i kanė kushtuar rėndėsi tė madhe ruajtjes sė trashėgimisė vendore.


    Kosova nuk ka pasur fat tė mirė nė ruajtjen e trashėgimisė sė saj kulturore jo pse nuk ka dashur ndoshta, por popullata e kėtij trolli gjithmonė ju ka nėnshtruar dėmtimeve tė vrazhda.


    Kosova nuk ka shpėtuar pa u dėmtuar nė periudhėn pesėdhjetėvjeqare komuniste ku, nė emėr tė ndėrtimit tė vendit, janė rrėnuar qendra tė tėra qytetesh, objekte me vlera tė larta arkitektonike tė pėrmbajtjeve tė ndryshme, stileve tė ndryshme arkitektonike dhe periudhave tė ndryshme. Nuk janė kursyer as edhe rrugėt me kallderma tė cilat kurrė nuk kanė pasur nevojė funksionale tė asfaltohen, por tė gjitha kėto janė bėrė pėr njė “Kosovė tė Re dhe mė tė bukur”, sikur qė nuk ėshtė kursyer as toka e bukės.


    Nė konfliktin e fundit, 1999, Kosovės i janė shkatėrruar tė gjitha kullat e mbetura, i ėshtė vjedhur dokumentacioni nėpėr arkiva dhe muze pėr tė humbur identitetin e saj tė lashtė. Kėtu nuk janė kursyer as objektet mė tė vjetra - si ato tė banimit apo religjioze. Ky dėmtim nuk i ka kursyer as bukuritė natyrore tė cilat janė tė shumta nė kėtė trevė.


    Fatkeqėsisht, nė emėr tė ndėrtimeve moderne as sot nuk kursehen objektet me vlera tė larta arkitektonike dhe kulturore


    Popullata, me fanatizmin mė tė madh, duhet t’i ruajė edhe ato pak objekte tė mbetura tė cilat kapėrcyen stihitė nėpėr kohė me ndonjė ēarje, shembje apo edhe gėrvishtje. Dora jonė, me njė pėrkujdesje mė tė mirė financiare, mund t’i renovojė ato, t’i mbrojė dhe pastaj t’i prezentojė si thesare tė njė kulture e cila la gjurmė.


    Gjilani si pjesė e Kosovės e ka kėtė shans.


    Gjilani si vendbanim nėpėr dokumente pėrmendet qė nga shekulli XIV, ndėrsa si qendėr urbane ėshtė formuar nga familja e Gjinollėve nė shekullin XVIII. Duke pasur parasysh periudhėn nga kur daton Gjilani dhe po ashtu faktin qė ka qenė qendėr e Anamoravės, edhe kjo trevė ka pasur karakteristikat dhe identitetin e vet. Ka pasur objektet me tė cilat ėshtė identifikuar, ka pasur veshjen, folklorin, veglat e punės, termet gjuhėsore dhe gjithsesi edhe bukuritė natyrore tė cilat nuk janė tė pakta. Siē e pėrmendėm edhe mė lartė as Gjilani nuk i ka shpėtuar aspak zhdukjes sė trashėgimisė kulturore; ėshtė rrėnuar Sahat Kulla, qendra e vjetėr e qytetit, objekte me vlera tė larta arkitektonike; janė djegur objekte tė banimit e religjioze, tė vjetra edhe mė shumė se 300 vjet (nga konflikti i fundit e edhe luftėrat e mė hershme qė e kanė peshkuar kėtė anė). Poashtu edhe tėrmeti ka dėmtuar shumė objekte tė kėsaj treve e njėra ndėr mė tė rėndėsishmet ėshtė Xhamia e Madhe nė qendėr tė qytetit.


    Kjo njėherit ka qenė edhe njėra ndėr xhamitė mė karakteristike nė Kosovė, ndoshta edhe nė Ballkan. Karakteristika mė e veēantė ka qenė ndriēimi, dritare shumė tė mėdha, ritėm dhe simetri shumė tė mirė si dhe dyert e hyrjes shumė tė mėdha. Duhet pėrmendur se ndėrtimi i Xhamisė sė Madhe ka zgjatur mbi njėzet vite.


    Po ashtu edhe objekti i Gjimnazit ka qenė njėri ndėr objektet mė tė bukura tė qytetit i cili ka pasur fatin qė dy herė tė dėmtohet nga zjarri dhe mė nė fund tė rrėnohet dhe tė mos ekzistojė mė.


    Objekti me tė cilin ėshtė identifikuar qyteti dhe i cili i pėrket familjes e cila njėherit ėshtė edhe themeluese e Gjilanit si qendėr urbane ėshtė pa dyshim Konaku (Saraji) i Gjinollėve


    Pjesė shumė e bukur edhe me vlera tė larta arkitektonike ka qenė edhe qendra e dikurshme e qytetit me Prefekturėn dhe Hotelin e vjetėr.


    Nė qytetin e vjetėr tė Gjilanit po ashtu ka ekzistuar edhe Sahat Kulla. Element tjetėr me rendėsi tė pėrmendet janė edhe rrugėt e qendrės sė qytetit tė cilat deri vonė kanė qenė tė shtruara me gurė (kalldrėm).


    Njėri ndėr objektet mė tė vjetra te komunės pa dyshim ka qenė xhamia nė fshatin Miresh (ish Doberēan) e cila ėshtė djegur gjatė konfliktit tė fundit


    Shtėpia e Sadudin Shehut poashtu ka qenė njėri ndėr objektet qė vlenė tė pėrmendet. Poashtu duhet tė pėrmendim se edhe nėpėr fshatra janė rrėnuar shumė objekte tė vjetra e me vlerė. Gjate vizitės sė fshatrave tė komunės ėshtė vėrejtur se nuk ka asnjė fshat qė sė paku nuk ka dy e mė shumė objekte qė janė afėrsisht tetėdhjetė e me shume vite te vjetra.


    Nuk janė vetėm kėto objekte qė Gjilani sot nuk i ka, por ka edhe shumė e shumė tjera qė janė rrėnuar, poashtu edhe shumė objekte i janė lėnė stihisė sė kohės me shpėrnguljen e banorėve nga fshatrat nė pjesė urbane. Tani nė komunėn tonė ka vendbanime tė tėra qė kanė mbetur boshe - pa banorė.


    Megjithatė, pėrveē objekteve qė Gjilani me komunė mė nuk i ka, ende ka objekte dhe vende tė rendėsisė sė veēantė tė cilat Qendra Rajonale pėr Trashėgimi Kulturore i ka identifikuar dhe propozuar tė mirren nėn mbrojtje.


    Njėri ndėr objektet e mbetura qė ka vlerė tė veēantė ėshtė shtėpia e Zekirijah Abdullahut, e cila ėshtė e ndėrtuar para njėqind viteve dhe ėshtė dėmtuar mjaft nga tėrmeti dhe stihia e kohės.


    Objekt mjaft i lashtė dhe i rėndėsishėm ėshtė Kalaja e Pogragjes. Ky objekt ėshtė lėnė pasdore dhe pa pėrkujdesje tė deritashme qė si pasojė ka edhe dėmtimin e shumtė tė tij. Objekti ka mundėsi tė mira qė tė ruhet dhe tė renovohet.


    Kullat nuk kanė munguar as nė rajonin e Gjilanit, mirėpo fatkeqėsisht janė tė dėmtuara sa nga pushtetet e ndryshme qė kanė kaluar nėpėr kėto troje, sa nga fatkeqėsitė natyrore, por edhe nga pamundėsia financiare e pronarėve qė t’i rinovojnė dhe tė kujdesen pėr to. Kėtu duhet t’i pėrmendim Kullat e Hajdinėve nė Terzijaj tė cilat janė njė kompozicion mjaft i mirė. Janė tri: Ajo e Shaqės - e ndėrtuar mė 1850, e Hajdinit - e ndėrtuar mė 1942 (qė ėshtė djegur dhe tani ekziston vetėm njė pjese e saj) dhe kulla e Xhelės - e ndėrtuar mė 1947 (qė ende ėshtė e banuar dhe mjaft e bukur). Pastaj, kulla e Zeqir Haxhės e cila ėshtė e ndėrtuar rreth vitit 1880 dhe ėshtė mjaft karakteristike. Veēori e kėsaj kulle ėshtė se dritaret nga ana e jashtme i ka nė formė harkore, ndėrsa nga ana e brendshme nė formė katrore. Duhet tė cekim se kjo kullė ka parakushte ideale pėr renovim. Nuk duhet lėnė anash as kullat e Kurexhėve, ajo e Fetah Kurexhės e ndėrtuar ne vitin 1850 dhe e Hazir Kurexhės e ndėrtuar ne vitin 1880.


    Pėrveē kullave tė lartpėrmendura nė komunėn e Gjilanit ka edhe objekte tjera qė janė te vjetra dhe qė kanė rėndėsi tė veēantė pėr trashėgiminė kulturore tė Gjilanit. Na mbetet neve detyrė qė t’i ruajmė dhe mundėsisht tė hulumtojmė pėr fonde nga organizata dhe qeveri tė ndryshme pėr sanimin e tyre dhe sensibilizimin e opinionit pėr ruajtjen, pėrkujdesjen mė tė madhe ndaj tyre.


    Askush nuk do tė pėrkujdeset pėr identitetin tonė nėse ne nuk bėjmė mė shumė e shpesh edhe te pa mundurėn pėr te ruajtur atė qe te paret tanė e kane krijuar me mund e sakrifice te madhe pėr te na lėnė neve amanet qe ta ruajmė, prandaj kurrė nuk ka arsyetim te themi se nuk kemi mundur me shume dhe nuk duhet qe tja lejojmė vetes at luks qe pėr njė “ Kosove te Re” ta shkatėrrojmė trashėgimin tone dhe identitetin tonė qė i ka shpėtuar stihive me shekuj tė tėrė.


    Ndėr objektet arkitektonike tė rėndėsisė sė veēantė nė Gjilan mund tė pėrmenden Xhamia e Medresesė (1604), Xhamia e Sllakocit tė Epėrm (1770), Xhamia e Pidiqėve (1645), objekti ku ndodhet zyra e Kryetarit tė Komunės, objekti ku ndodhen zyrat e LDK-se, objekti para postės ku ndodhet shitorja Optika, Shkolla e Muzikės, Kulla dhe Qeshmja e Sahit Agės nė Kufcė tė Ulėt, tyrbja, shtėpia e Isuf Rexhepit e ndoshta edhe objekte tjera qe gjithmonė shpresojmė nė kontributin e qytetarėve pėr ofrimin e ndihmės dhe informatave sa mė tė shumta.


    Objekt i rėndėsisė se veēantė ne rrethin e Gjilanit ėshtė edhe Kisha Katolike e Shėn Anės nė Dunav, e ndėrtuar nė vitin 1938 e qė tani ėshtė e boshatisur. Kjo kishė ėshtė njėanijatėshe dhe e ndėrtuar prej gurėve.


    Qendra Rajonale pėr Trashėgimi Kulturore, pėrveē objekteve tė cilat i ka ndėrtuar popullata shumicė e komunės sė Gjilanit qė i ka propozuar pėr t’i vėnė nėn mbrojtje, ka propozuar edhe disa objekte tė popullatės pakicė e nė veēanti tė asaj serbe qė tė vendosen nėn mbrojtjen e shtetit. Kjo qendėr ka identifikuar kishėn Varvara nė Kmetovc, Manastirin e Dragancės, Kishėn e qyetit tė Gjilanit dhe kishėn nė Pasjan.


    Populli i Kosovės nėperiudha tė ndryshme kohore ka sakrifikuar edhe jetėn e vet pėr te mbrojtur kėto troje, kėshtu qė ka dhėnė shumė viktima, heronj, dėshmorė dhe martirė prandaj nė shenjė mirėnjohjeje, respekti dhe falėnderimi popullata ka ngritur pėrmendore pėr ta. Ndėr pėrmendoret mė tė bukura dhe me pozitė shumė tė mirė gjeografike janė edhe Pėrmendorja te Hani i Zhegovcit dhe ajo te Kurexhėt.


    Komuna e Gjilanit pėrveē trashėgimisė kulturore ka edhe trashėgimi natyrore e cila ėshtė obligim i yni qė tė kujdesemi pėr tė, ta ruajmė dhe ta mirėmbajmė. Ne kėtė aspekt mund tė pėrmendim shpellėn e Bresalcit, Gurin e Hoxhės nė Pėrlepnicė, Vrellėn (burimi) nė Pidiq, Kalaja, shpella dhe ujėvara e Resules nė Pidiq, gurėt (natyral-artistik) nė Malishevė, luginėn e lumit Llapushnica, vendet me ujė termik nė Uglar dhe Miresh, dy pendat - atė tė Livoqit dhe tė Pėrlepnicės si dhe shumė bukuri natyrore qė ka komuna nė pėrgjithėsi. Nuk duhet lėnė anash as disa nga drunjtė, e nė veēanti duhet pėrmendur Pėrrnajėn nė Stanqiq qė ėshtė shumė e rrallė ndoshta edhe nė Ballkan.


    Te gjitha kėto qe u pėrmendėn mė lartė do tė mbeteshin tė mangėta nėse do ta anashkalonim trashėgiminė shpirtėrore tė Gjilanit me rrethinė e cila, mundemi lirisht tė themi, ka qenė mjaft e pasur duke filluar nga folklori, veshjet tradicionale, lojėrat e llojllojshme, veglat dhe mjetet e punės te cilat i ka shfrytėzuar kjo anė. Mjerisht, tani shumė pak mund tė gjendet nga e tėrė trashėgimia shpirtėrore, me pėrjashtim tė disa ansambleve kulturore folklorike tė cilat ende e ruajnė dhe e kultivojnė tek tė rinjtė.


    Sigurisht qė ėshtė mbetur edhe shume pėr t’u thėnė dhe bėrė por kjo le tė jetė njė nismė pėr vetėdijėsimin tonė qė t’i pėrkushtohemi mė shumė ruajtjes sė tė kaluarės sonė, dhe duke shpresuar se tė gjithė do tė kontribuojmė, tė mbetemi me shpresė se ndoshta edhe Gjilani me rrethinė njė dite do tė ketė muzeun e vet dhe do tė kemi pėrkrahjen e popullatės pėr ofrimin e ekzemplarėve tė vjetėr dhe informatave qė tė ruajmė edhe atė pak qė na ka mbetur..........................


    Nė vend tė pėrfundimit


    Duke pasur parasysh tėrė atė qė u pėrmend mė lartė dhe me gjithė ato objekte tė zhdukura dhe po ashtu me ato tė mbeturat ne, duke filluar nga institucionet, organizatat e ndryshme, shoqėria civile dhe popullata, duhet t’i japim vetes detyrė qė tė kaluarėn e ndritshme tė tė parėve tanė (sė pakut atė pak qė na ka mbetur) ta ruajmė dhe tė kujdesemi pėr te. Mbetet detyrė e jona qė;


    · Tė vetėdijėsohemi pėr ruajtjen e trashėgimisė kulturore dhe natyrore


    · Me pėrpikėri tė caktojmė vlerat e mirėfillta tė trashėgimisė


    · Qeveria duhet tė gjejė mundėsi dhe donacione (pėrkundėr buxhetit tė vogėl tė Kosovės pėr tė cilin dihet se ėshtė pothuaj simbolik) qė sa mė shumė t’u del nė ndihmė pronarėve me anė tė mjeteve financiare dhe kėshillave profesionale pėr renovimin e objekteve tė rėndėsisė sė veēantė pėr trashėgiminė kulturore.


    · Organet shtetėrore dhe komunale duhet tė rregullojnė me ligje mbrojtjen e trashėgimisė kulturore dhe natyrore.


    · Duhet tė ndėrpriten ndėrtimet pa leje qė, nė emėr tė njė “Kosove tė Re“, rrėnojnė objektet e trashėgimisė Kulturore.


    · Mbetet detyrė e tė gjithė neve, por nė rend tė parė e qeverisė, qė kėtyre objekteve apo vendeve t’u mundėsojmė qasje sa mė tė mirė.


    · Tė punohet sa mė shumė qė ėshtė e mundur nė sensibilizimin e opinionit pėr trashėgiminė.


    · Duhet tė kemi njė kujdes tė veēantė qė t’i mbrojmė nga fatkeqėsitė natyrore (tė reshurat, vėrshimet, tėrmetet etj.)


    · Obligim i Ministrisė sė Mjedisit dhe Planifikimit Hapėsinor ėshtė qė me planet e reja hapėsinore tė inkorporojė sa mė shumė kėto objekte dhe vende, qė t’u sigurojė qasje sa mė tė mirė dhe t’u projektojė rregullim tė rrethit qė ato tė funksionojnė e mos tė jenė tė izoluara. (autorė Muhamet Sadriu, Lumnije Tahiri)


    Nė Gjilan, zhvllojnė aktivitete sportive dhjetra klube sportive, si "Gjilani" dhe "Drita" qė garojnė nė Superligėn e Kosovės nė futboll. Njė skuadėr tjetėr, po me rmtin "Drita", tė cilin e mbajnė disa klube sportive nė Gjilan, zhvillon gara nė grupin e basketbollistėve mė tė mirė nė Kosovė.

    Ndryshe, Gjilani njihet si qytet i sportit dhe i sportdashėsve. Ka njė stadium futbolli, njė palestėr sportive dhe disa terrene tjera mė tė vogla pėr ushtrime dhe aktivitete sportive.


    Deri nė vitet e 90-ta, Gjilani kishte njė ekonomi relativisht stabile. Ajo pėrbėhej nga Industria e tekstilit, Industria e duhanit, Industria e baterive – "IBGJ”, Fabrika e radiatorėve dhe stabilimenteve tjera ngrohėse, Fabrika e prodhimeve pėr xehetari dhe konstruksioneve tė ēelikta, Ndėrmarrja hidro-ndėrtimore dhe industriale “Morava e Binēės”, Therrtorja, Industria e miellit dhe e bukės e tė tjera. Shfrytėzimi jo i drejtė dhe mirėmbajtja jo e duhur e kėtyre kapaciteteve, gjatė periudhės sė administrimit tė dhunshėm serb nė Kosovė, ka bėrė qė riaktivizimi tė jetė i vėshtirė. Megjithatė, nė shumicėn e tyre u bėnė pėrpjekje pėr ta rifilluar prodhimtarinė, ndėrsa suksesi nuk qe i njėjtė.

    1.Industria e tekstilit

    Prodhon tepihė tafting, klasik, tė dorės, perde, trikotazh. Gjendet nė rrugėn Gjilan- Preshevė. Aktualisht punojnė rreth 200 punėtorė, me tė ardhura mesatare 103 €. Qarkullimi vjetor ėshtė 299.265 €. Shfrytėzimi momental i kapaciteteve prodhuese ėshtė 5%. Kapacitetet e instaluara janė: tepihėt tafting tė thurur me dorė 4.000.000 (m²/vit), trikotazhė pėr fėmijė dhe tė rritur 400.000 copė/vit si dhe perde tė llojeve dhe modeleve tė ndryshme 15.000.000 (m²/vit). Ėshtė themeluar nė vitin 1958, ndėrsa viti i fundit i modernizimit ėshtė 1985. Lėnda e parė kryesisht sigurohet nga importi-Turqia, ndėrsa prodhimet e gatshme plasohen nė tregun kosovar.

    2.Industria e duhanit

    Nė kuadėr tė IDGJ-sė vepron kombinati i duhanit, veprimtaria e tė cilit ėshtė grumbullimi i duhanit, pėrpunimi dhe fermentimi i tij, si dhe prodhimi i cigareve: Bozhur, Dard, Holiday, Princ, etj. Gjendet nė rrugėn Gjilan – Ferizaj. Aktualisht punojnė rreth 240 punėtorė me tė ardhura mesatare 210 €. Qarkullimi vjetor ėshtė 1.184.370/€. Shfrytėzimi momental i kapaciteteve prodhuese ėshtė 33%. Kapacitetet e instaluara janė: 30 (t /nė njė ndėrrim). Ėshtė themeluar nė vitin 1945, ndėrsa viti i fundit i modernizimit ėshtė 1989. Lėnda e parė kryesisht sigurohet nga tregu i Kosovės, Serbisė dhe Maqedonisė, ndėrsa prodhimet e gatshme plasohen nė tregun kosovar.

    3.Ndėrmarrja shoqėrore "Ēeliku"

    Prodhon drynari metalike pėr ndėrtimtari, llamarinė ndėrtimore pėr mbulimin dhe veshjen e objekteve industriale, punime pėr pozicione teneqepunuese, konstruksione tė ēelikta (konstruksion bartės pėr objekte industriale), ura, rula pėr shirita transportues.Gjendet nė rrugėn Gjilan-Bujanoc. Aktualisht punojnė rreth 187 punėtorė me tė ardhura mesatare personale 150 €. Qarkullimi vjetor ėshtė 982.834 €. Shfrytėzimi momental i kapaciteteve prodhuese ėshtė (20-30%). Kapacitetet e instaluara janė 300 tonelata konstruksione tė ēelikta nė muaj. Ėshtė themeluar nė vitin 1947, ndėrsa viti i fundit i modernizimit ėshtė 1990. Lėnda e parė kryesisht sigurohet nga importi: Maqedonia, Mali i Zi, Bosnja dhe Sllovenia. Ndėrsa plasmani i prodhimeve tė gatshme bėhet nė tregun kosovar.

    4.Ndėrmarrja shoqėrore "Kualiteti"

    Veprimtaria kryesore e kėsaj ndėrmarrjeje ėshtė grumbullimi i grurit, prodhimi i miellit dhe prodhimi i bukės dhe i pjekurinave. Aktualisht punojnė rreth 129 punėtorė me tė ardhura mesatare personale 218 €/muaj. Qarkullimi vjetor ėshtė 705.210 €. Shfrytėzimi momental i kapaciteteve prodhuese ėshtė (40-50%). Kapacitetet e instaluara tė furrės janė 1100 kg/orė. Kapaciteti i mullirit pėr bluarje ėshtė 20 tonė /nė njė ndėrrim. Kapaciteti i deponimit tė grurit nė drithnikė ėshtė 1.300 vagona, ndėrsa kapaciteti i terjes ėshtė 100 tonė / njė ndėrrim. Ėshtė themeluar nė vitin 1975, ndėrsa viti i fundit i modernizimit ėshtė 1978. Lėnda e parė kryesisht sigurohet nga prodhuesit individual nga regjioni i Gjilanit. Ndėrsa plasmani i prodhimeve tė gatshme dhe i shėrbimeve bėhet nė tregun e regjionit tė Gjilanit.

    5.Ndėrmarrja shoqėrore "Jugoterm"

    Prodhon radiatorė solarė, kolektorė dhe prodhimeve tjera. Gjendet nė rrugėn Gjilan-Preshevė. Aktualisht punojnė rreth 215 punėtorė, me tė ardhura mesatare 300 €. Qarkullimi vjetor ėshtė 3.144.430 €. Shfrytėzimi momental i kapaciteteve prodhuese ėshtė (40 %). Kapacitetet e instaluara janė : Prodhimi i radiatorėve 50.000 m² /nė njė ndėrrim. Radiatorė gypor 1200 copė /nė muaj. Kolektorė solar 1000 copė/ nė muaj. Ėshtė themeluar nė vitin 1978, ndėrsa viti i fundit i modernizimit ėshtė 1984. Lėnda e parė kryesisht sigurohet nga Maqedonia dhe Greqia. Plasmani i prodhimeve tė gatshme bėhet nė tregun kosovar, shtetet e Ballkanit dhe nė tregun slloven.

    6.Ndėrmarrja shoqėrore IBGJ (Industria e baterive)

    Veprimtaria kryesore e kėsaj ndėrmarrjeje ėshtė: Prodhimi i baterive tė hapura, prodhimi i baterive cilindrike dhe tė baterive disk, si dhe tė prodhimeve tė tjera, si llampat elektrike tė tipeve tė ndryshme, pollaramonteve pėr antena satelitore, etj. Gjendet nė rrugėn Gjilan-Bujanoc. Aktualisht punojnė rreth 200 punėtorė me tė ardhura mesatare 150 €/muaj. Qarkullimi vjetor ėshtė 406.437 €. Shfrytėzimi momental i kapaciteteve prodhuese ėshtė (5 %). Kapacitetet e instaluara janė 15.000.000 Amper orė /nė vit . Ėshtė themeluar nė vitin 1976, ndėrsa viti i fundit i modernizimit ėshtė 1990. Lėnda e parė kryesisht sigurohet nga Anglia dhe Gjermania. Ndėrsa plasmani i prodhimeve tė gatshme bėhet nė tregun Kosovės, Sėrbisė, Maqedonisė dhe Sllovenisė.

    7.Ndėrmarrja shoqėrore "Grafikos"

    Veprimtaria kryesore e kėsaj ndėrmarrjeje ėshtė: Shtypja e formularėve tė ndryshėm, shtypja e materialeve pėrcjellėse pėr veprimtaritė ekonomiko-financiare, shtypja e gazetave, broshurave, reklamave, katalogjeve, librave shkollorė, kalendarėve, etiketave, prospekteve tė ndryshme, etj. Gjindet nė rrugėn Gjilan-Preshevė. Aktualisht punojnė rreth 60 punėtorė me tė ardhura mesatare 170 €. Qarkullimi vjetor ėshtė 245.989 €. Shfrytėzimi momental i kapaciteteve prodhuese ėshtė (30 %). Kapacitetet e instaluara janė: Makina Ofset e formatit “B1” 500 kalime tė tabakut /nė orė. Makina GTO e formatit “A3” 6000 kalime tė tabakut /nė orė. Ėshtė themeluar nė vitin 1954, ndėrsa viti i fundit i modernizimit ėshtė 2000. Lėnda e parė, kryesisht sigurohet nga Sllovenia. Ndėrsa plasmani i shėrbimeve dhe i prodhimeve tė gatshme bėhet ekskluzivisht nė tregun kosovar.

    8.Ndėrmarrja Hidro Ndėrtimore Industriale "Morava e Binēės"

    Veprimtaria kryesore e kėsaj ndėrmarrjeje ėshtė: Ndėrtimi i ulėt dhe ndėrtimi i lartė, fabrika e banesave dhe hallave montazhė, baza e asfaltit, gurėthyesi dhe prodhimi i materialit ndėrtimor, fabrikat e betonit tė gatshėm. Gjendet nė rrugėn qarkore pjesa veriore e qytetit. Aktualisht punojnė rreth 715 punėtorė me tė ardhura mesatare 125 €. Qarkullimi vjetor ėshtė 4.327.578 €. Shfrytėzimi momental i kapaciteteve prodhuese ėshtė mesatarisht (25 %). Kapacitetet e instaluara janė urėthyesi, separacioni I= 60 m³ /nė orė, separacioni II=120 m³ /nė orė. Fabrikat e betonit kanė kapacitet prej 235 m³/nė orė. Baza e asfaltit: Kapaciteti i bazės sė parė ėshtė 25 tonė /nė orė. Kapaciteti i bazės sė dytė ėshtė 45 tonė /nė orė. Ėshtė themeluar nė vitin 1954, ndėrsa viti i fundit i modernizimit ėshtė 1982. Lėnda e parė, guri ndėrtimor, fraksion i thyer sigurohet nga gurėthyesi i ndėrmarrjes, ndėrsa lėndėt tjera merren nga tregu i Kosovės, Maqedonisė, Sėrbisė, Bosnjės, Shqipėrisė dhe Italisė. Plasmani i shėrbimeve dhe prodhimeve tė gatshme bėhet kryesisht nė tregun kosovar.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga YlliRiaN : 10-04-2009 mė 09:37

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-07-2007
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Gjilani,qytet shume i bukur,me njerez poashtu shume te mire dhe me mundesi mbase te medha zhvillimi.

  4. #4
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    08-02-2008
    Postime
    1,240
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Gjilani

    Gjilani si vendbanim njihet qė nga viti 1342, kur kėtu ka qėndruar mbreti serb Dushan. Me emrin Gnivlani pėrmendet nė kartėn e konteshės Milica me djemtė nė vitet 1394-1402. Nė Defterin osman tė vitit 1455, thuhet se ky vendbanim ka pasė 41 shtėpi, ndėrsa sipas defterit kadastral tė vitit 1566-74, kishte 38 shtėpi e 12 beqarė. Ky vendbanim pėrmendet edhe mė vonė nė dokumente tė shkruara dhe nga udhėpėrshkrues tė ndryshėm. Rreth emrit tė tij ekzistojnė disa mendime. Disa thonė se emrin e ka marrė nė bazė tė njė vendbanimi me emrin Gjinaj qė ka qenė nė afėrsi tė fshatit Depcė tė komunės sė Preshevės, por qė atėherė i takonte Gjilanit. Njė mendim tjetėr thot se njė oficer otoman qė ka qėndruar nė kėtė vendbanim paska qenė nga njė Gjejlan, qė qenka diku nė Siri apo diku tjetėr nė Lindjen e mesme dhe e ka pagėzuar me kėtė emėr, ndėrsa mendimi mė real qėndron nė faktin se nė Gjilan, rreth vitit 1750 u vendosė familja Gjinolli, qė kėtu erdhi nga Artana (ish Novobėrda), e qė i takonte fisit Gjinaj, andaj edhe nga kjo familje (Bahti Beg Gjinolli) e mori edhe emrin.
    Thuhet se vendbanimi i parė i Gjilanit ishte mė nė veriperėndim, nė lagjen e sotme Dardania I, por qė nė vitin 1830 e pėrfshiu njė zjarr dhe u dogj tėrėsisht. Familja e Gjinollėve pastaj qytetin e zhvendosi mė nė lindje, nė mes tė shtėpisė sė sotme tė mallrave dhe tė tregut, lagje kjo qė ėshtė quajt edhe Begler mėhallė.
    Gjilani nė kohėn e sundimit tė Perandorisė otomane, njė herė i takonte sanxhakut tė Vushtrrisė nė Vilajetin e Kosovės e pastaj edhe Vilajetit tė Prizrenit, sipas rregullimit tė atėhershėm administrativ tė shtetit otoman, nga se nuk ishte ndonjė vendbanim i madh pėr t’u bėrė qendėr administrative.
    Rrita mė e hovshme e Gjilanit fillon pas sėmundjes sė murtajės qė e pėrfshiu Gjilanin nė vitin 1836. Lagjet mė tė vjetra tė Gjilanit ishin ajo e Bejlerėve dhe Ēifllak mėhalla, pastaj u zgjerua edhe nė lagjet: Mėhalla e Varoshit, Atik Xhami mėhalla, mėhalla e romėve, Baēevina, Dere mėhalla, mėhalla e muhaxhirėve e kėshtu me radhe.

    Gjeografia

    Gjilanit gjendet nė pjesėn juglindore tė Kosovės. Ka njė sipėrfaqe prej 1695 ha,36 ari e 63 metra. Ka njė pozitė tė mirė gjeografike sepse shtrihet nė pellgun e Moravės dhe ėshtė qendėr e rajonit tė Anamoravės. Gjilani gjendet nė udhėkryq tė rrugėve Ferizaj-Bujanoc dhe Preshevė-Artanė. Kufizohet nė jug-lindje me Preshevėn (33 km) dhe Kumanovėn, nė Lindje me Bujanocin (40,5 km), nė veri-lindje me Dardanėn (ish Kamenicėn) (29 km), nė jug me Vitinė (20 km), nė veri-lindje mė Artanėn(ish Novobėrdon) (19.5 km) dhe nė pėrendem me Lipjanin dhe Prishtinėn (47 km).
    Gjilani me rrethinė ka klimė tė mesme kontinentale, me vera tė nxehta dhe dimra tė ftoftė. Nėpėr Gjilan kalojnė proēkat Mirusha, qė burimin e ka nė livadhet e Koretishtės, Baja, qė buron nė vendburimin termal Baja, dhe Stanishorka, lum qė vjen nga fshatin Stanishor e qė krijohet nga pėrroskat qė burojnė nga malet e Makreshit dhe tė Strazhės. Kėto pėrroska bashkohen nė mes tė Gjilanit dhe fshatit Malishtė (ish Malishevė), duke e krijuar lumin e quajtur sipas kėtij fshati, i cili derdhėt nė Moravėn e Binēės.


    Arkitektura

    Para djegies sė Gjilanit (1850) shtėpitė ishin tė mbuluara me kashtė. Pas djegies, shtėpitė e reja u ndėrtuan me qerpiē tė quajtura “dollma” tip oriental i shtėpive tė mbuluar me qeremide e ēatme. Ēarshia shtrihej prej Xhamisė (sė Shehirzadės) nė qendėr e deri te Ura e Musė Kotorrit (Maskatarit). Dyqanet ishin afėr njėri tjetrit dhe ngjante nė njė kasaba turke. Nė atė kohė Gjinollėt kishin shtėpi njėkatėshe me lėndė druri (ēatmali) me dru-gdhendje tė ndryshme dhe me pamje tė bukur. Ndėrtesa prej guri ishte Kulla afėr Sarajit, qė njė herė shėrbeu pėr mbrojtje e pastaj u shndėrrua nė sahat kullė dhe hamami.

    Objektet fetare

    Xhaminė e vjetėr (Atik Xhaminė) e kanė ngritur Gjinollėt me material tė sjellė nga Artana, kurse xhaminė e re (tė Shehrizadės) e ka ngritur Halit Beu, nė vitin 1910 kurse minarja i ėshtė ngritur nė vitin 1921. Kjo xhami ėshtė dėmtuar rėndė nga tėrmeti i vitit 2002 dhe u rrėnua tėrėsisht dhe me donacione ėshtė ngritur e reja. Xhaminė nė Balec Mėhallė e ka ngritur Hysein Pasha (edhe kjo xhami ėshtė rinovuar mė vonė), ndėrsa xhaminė e vjetėr (tashmė tė rrėnuar) nė Dere-mėhallė e ka ngritur Rexhep Rexhepi, babai i Hasan Rexhepit mbathtar pronar i hanit. Xhamia nė Arbėri (ish Ēenar ēeshme) ėshtė ngritur nga populli gjatė viteve 1990 dhe ėshtė pėrfunduar nė vitin 2002. Aktualisht ėshtė ndarė edhe njė lokacion pėr ngritjen e njė xhamie tė re nė Gjilan. Kisha nė Gjilan, thuhet se ėshtė djegė dy herė nė vitin 1830 dhe 1852 e kėtė tė tashmen e ka ngritur komuniteti serb me 12 maj tė vitit 1861.

    Arsimi

    Arsimi nė Gjilan daton qė nga periudha e pushtetit osman. Nė gjysmėn e shekullit tė XIX nė oborrin e Atik Xhamisė ishte hapur mejtepi. Mė vonė kėtu ėshtė hapur edhe medreseja e mė vonė edhe Ruzhdija. Kėto shkolla, pos Ruzhdijes qė kishte nė program edhe lėndė tė pėrgjithshme, kishin program fetar.
    Arsimi serb, sipas disa burimeve, daton prej vitit 1858. Nė bazė tė njė dokumenti shkolla shqipe duhet tė jetė hapur diku nė vitin 1909, por se shumė shpejt kjo shkollė mbyllet, singa administrata turke ashtu dhe nga ajo serbe. Pėrmendet se shkollimi fillor nė gjuhėn shqipe ka filluar me 8 dhjetor tė vitit 1941, pėr t’u vazhduar edhe pas Luftės sė Dytė Botėrore. Aktualisht Gjilani ka 5 shkolla fillore (Musa Zajmi, Thimi Mitko, Abaz Ajeti, Rexhep Elmazi dhe Selami Hallaēi) dhe 5 shkolla tė mesme (Gjimnazi “Zenel Hajdini”, shkolla e mesme e mjekėsisė “Asllan Elezi”, e bujqėsisė “Arbėria”, Ekonomikja “Marin Barleti” teknike “Mehmet Isai”), degėn e fakultetit tė edukimit “Skėnderbeu”, si dhe fakultetet private degėn e Kolegjit “Fama” dhe Kolegjin universitar “Gjilani”.

    Kultura dhe Sporti
    Jeta dramatike nė Gjilan ka filluar me vizitat qė kėtu i ka bėrė teatri shėtitės i Perica Aleksiqit (Petre Pėrliēko), para vitit 1940, ndėrsa shfaqja e parė shqipe ka qenė “Vllazni interes” tė Kristo Floqit, e shfaqur tė dielėn, mė 26 mars tė vitit 1943, nga arsimtarėt shqiptarė tė shkollės sė pėrzier “Bogdani” nė Gjilan.
    Klubi i parė sportiv i pėrzier, pėrmendėt tė ketė qenė klubi i futbollit “Bashkimi”, ndėrsa shoqėria e parė kulturo artistike, e ka pas emrin “Drita”.
    Sot Gjilani ka disa Shoqėri Kulturo Artistike, Teatrin, i cili qė nga 20.01.2004 e kėndej ka statusin e Teatrit Profesionist, Bibliotekėn rajonale “Fan S. Noli, Arkivin Rajonal historik, Qendrėn Rajonale pėr Trashėgimi Kultore etj. Gjilani prej vitit 1990 e kėndej organizon manifestimin “Flaka e janarit…” me katėr shtylla kryesore: muzikė, art figurativ, letėrsi dhe art dramatik.

    Ekonomia
    Ekonomia e Gjilanit fillon me zejtari, ndėrsa ekonomia e vėrtetė fillon nė vitin 1947 kur ngrihet kombinati i duhanit. Nė vitin 1962 ndėrtohet faza e parė e industrisė se tekstilit e pastaj vazhdon industria e konstruksioneve tė ēelikta, e baterive, fabrika e radiatorėve. Mirėpo, tė gjitha kėto, aktualisht janė duke u privatizuar.

    Komunikacioni
    Gjilani ėshtė nyje e rrugėve automobilistike, ndėrsa hekurudhė nuk ka.


    Pėsonalitete


    * Mulla Idriz Gjilani (1901-1949)
    * Myderriz Haki ef. Sermaxhaj (1914-1948)
    * Binaze Kacabaēi - Dauti (1891-1981)
    * Qamil Bala (1878-1933)

    Krijimi i rajonit

    Pas fundit tė sundimit osman dhe disa lloje tė administrimit gjerė pas shtet rrethimit tė shpalluar nė Kosovė nga RSF e Jugosllavisė, qyteti shėrbente si qendėr administruese pėr hapsira tė ndryshme. Pas shtet rrethimit dhe me ndarjen nė rajone ekonomike dhe shoqėrore, qyteti bėhet qendėr e njė hapėsirė qė nė histori hyri si rajoni i Gjilanit. Kėtė ndarje nė vitet e fundit, para shėndrimit tė konfliktit nė luftė tė armatosur e kundėrshtonte sistemi i dhunėshem i instaluar nga Millosheviqi, tė cilėt kishin parashikuar ndarjen sipas njė sistemi tjetėr. Ky sistem i pregatitur nga Beogradi i pėrgjigjej mė shumė strategjisė ushtarake dhe politikave aktuale tė kohės (Rasti i komunės sė Fushė Kosovės). Pas disa kundėrshtimeve rreth reformave pėr komua, sistemi i Milosheviqit me heqen e Autonomis dhe shpėndarjen e Kuvendit tė Kosovės, e futi nė zbatim sistemin e ri. Ndarjen nė rajone sipas sistemit tė Beogradit pas nėnshkrimi tė marrveshjes teknike pėr sektore e morri edhe NATO.


    Kodi Postal 60000



    Qarku ---- Komuna---- Vendbanimi ---- Numri


    Gjilan ----Gjilan ---- Gjilan ---- 60000
    Gjilan ----Gjilan ---- Gjilan 1 ---- 60010
    Gjilan ----Gjilan ---- Gjilan 2 ---- 60030
    Gjilan ---- Gjilan ---- Bresalc ---- 60510
    Gjilan ----Gjilan ---- Zhegėr ---- 60520
    Gjilan ----Viti ---- Viti ---- 61000
    Gjilan ----Viti ---- Kllokot ---- 61050
    Gjilan ----Viti ---- Pozhoran ---- 61060
    Gjilan ----Kamenicė ---- Kamenicė ---- 62000
    Gjilan ----Kamenicė ----Hogosht ---- 62050
    Gjilan ----Kamenicė ----Strezoc ---- 62060
    Gjilan Kamenicė Muēivėrc 62070

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga YlliRiaN : 18-04-2009 mė 09:57

  5. #5
    100 % shqiptar Maska e Milkway
    Anėtarėsuar
    08-01-2007
    Vendndodhja
    In the land of eagles
    Postime
    7,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Gjilani ne dimer
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-10-2007
    Postime
    16
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    nice o gl tmir jem vet na

  7. #7
    Besimtar Musliman Maska e GjeNcHe.-.D
    Anėtarėsuar
    19-12-2008
    Vendndodhja
    Peja
    Mosha
    19
    Postime
    508
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga necky Lexo Postimin
    Gjilani si vendbanim njihet qė nga viti 1342, kur kėtu ka qėndruar mbreti serb Dushan. Me emrin Gnivlani pėrmendet nė kartėn e konteshės Milica me djemtė nė vitet 1394-1402. Nė Defterin osman tė vitit 1455, thuhet se ky vendbanim ka pasė 41 shtėpi, ndėrsa sipas defterit kadastral tė vitit 1566-74, kishte 38 shtėpi e 12 beqarė. Ky vendbanim pėrmendet edhe mė vonė nė dokumente tė shkruara dhe nga udhėpėrshkrues tė ndryshėm. Rreth emrit tė tij ekzistojnė disa mendime. Disa thonė se emrin e ka marrė nė bazė tė njė vendbanimi me emrin Gjinaj qė ka qenė nė afėrsi tė fshatit Depcė tė komunės sė Preshevės, por qė atėherė i takonte Gjilanit. Njė mendim tjetėr thot se njė oficer otoman qė ka qėndruar nė kėtė vendbanim paska qenė nga njė Gjejlan, qė qenka diku nė Siri apo diku tjetėr nė Lindjen e mesme dhe e ka pagėzuar me kėtė emėr, ndėrsa mendimi mė real qėndron nė faktin se nė Gjilan, rreth vitit 1750 u vendosė familja Gjinolli, qė kėtu erdhi nga Artana (ish Novobėrda), e qė i takonte fisit Gjinaj, andaj edhe nga kjo familje (Bahti Beg Gjinolli) e mori edhe emrin.
    Thuhet se vendbanimi i parė i Gjilanit ishte mė nė veriperėndim, nė lagjen e sotme Dardania I, por qė nė vitin 1830 e pėrfshiu njė zjarr dhe u dogj tėrėsisht. Familja e Gjinollėve pastaj qytetin e zhvendosi mė nė lindje, nė mes tė shtėpisė sė sotme tė mallrave dhe tė tregut, lagje kjo qė ėshtė quajt edhe Begler mėhallė.
    Gjilani nė kohėn e sundimit tė Perandorisė otomane, njė herė i takonte sanxhakut tė Vushtrrisė nė Vilajetin e Kosovės e pastaj edhe Vilajetit tė Prizrenit, sipas rregullimit tė atėhershėm administrativ tė shtetit otoman, nga se nuk ishte ndonjė vendbanim i madh pėr t’u bėrė qendėr administrative.
    Rrita mė e hovshme e Gjilanit fillon pas sėmundjes sė murtajės qė e pėrfshiu Gjilanin nė vitin 1836. Lagjet mė tė vjetra tė Gjilanit ishin ajo e Bejlerėve dhe Ēifllak mėhalla, pastaj u zgjerua edhe nė lagjet: Mėhalla e Varoshit, Atik Xhami mėhalla, mėhalla e romėve, Baēevina, Dere mėhalla, mėhalla e muhaxhirėve e kėshtu me radhe.

    Gjeografia

    Gjilanit gjendet nė pjesėn juglindore tė Kosovės. Ka njė sipėrfaqe prej 1695 ha,36 ari e 63 metra. Ka njė pozitė tė mirė gjeografike sepse shtrihet nė pellgun e Moravės dhe ėshtė qendėr e rajonit tė Anamoravės. Gjilani gjendet nė udhėkryq tė rrugėve Ferizaj-Bujanoc dhe Preshevė-Artanė. Kufizohet nė jug-lindje me Preshevėn (33 km) dhe Kumanovėn, nė Lindje me Bujanocin (40,5 km), nė veri-lindje me Dardanėn (ish Kamenicėn) (29 km), nė jug me Vitinė (20 km), nė veri-lindje mė Artanėn(ish Novobėrdon) (19.5 km) dhe nė pėrendem me Lipjanin dhe Prishtinėn (47 km).
    Gjilani me rrethinė ka klimė tė mesme kontinentale, me vera tė nxehta dhe dimra tė ftoftė. Nėpėr Gjilan kalojnė proēkat Mirusha, qė burimin e ka nė livadhet e Koretishtės, Baja, qė buron nė vendburimin termal Baja, dhe Stanishorka, lum qė vjen nga fshatin Stanishor e qė krijohet nga pėrroskat qė burojnė nga malet e Makreshit dhe tė Strazhės. Kėto pėrroska bashkohen nė mes tė Gjilanit dhe fshatit Malishtė (ish Malishevė), duke e krijuar lumin e quajtur sipas kėtij fshati, i cili derdhėt nė Moravėn e Binēės.

    Arkitektura

    Para djegies sė Gjilanit (1850) shtėpitė ishin tė mbuluara me kashtė. Pas djegies, shtėpitė e reja u ndėrtuan me qerpiē tė quajtura “dollma” tip oriental i shtėpive tė mbuluar me qeremide e ēatme. Ēarshia shtrihej prej Xhamisė (sė Shehirzadės) nė qendėr e deri te Ura e Musė Kotorrit (Maskatarit). Dyqanet ishin afėr njėri tjetrit dhe ngjante nė njė kasaba turke. Nė atė kohė Gjinollėt kishin shtėpi njėkatėshe me lėndė druri (ēatmali) me dru-gdhendje tė ndryshme dhe me pamje tė bukur. Ndėrtesa prej guri ishte Kulla afėr Sarajit, qė njė herė shėrbeu pėr mbrojtje e pastaj u shndėrrua nė sahat kullė dhe hamami.

    Objektet fetare

    Xhaminė e vjetėr (Atik Xhaminė) e kanė ngritur Gjinollėt me material tė sjellė nga Artana, kurse xhaminė e re (tė Shehrizadės) e ka ngritur Halit Beu, nė vitin 1910 kurse minarja i ėshtė ngritur nė vitin 1921. Kjo xhami ėshtė dėmtuar rėndė nga tėrmeti i vitit 2002 dhe u rrėnua tėrėsisht dhe me donacione ėshtė ngritur e reja. Xhaminė nė Balec Mėhallė e ka ngritur Hysein Pasha (edhe kjo xhami ėshtė rinovuar mė vonė), ndėrsa xhaminė e vjetėr (tashmė tė rrėnuar) nė Dere-mėhallė e ka ngritur Rexhep Rexhepi, babai i Hasan Rexhepit mbathtar pronar i hanit. Xhamia nė Arbėri (ish Ēenar ēeshme) ėshtė ngritur nga populli gjatė viteve 1990 dhe ėshtė pėrfunduar nė vitin 2002. Aktualisht ėshtė ndarė edhe njė lokacion pėr ngritjen e njė xhamie tė re nė Gjilan. Kisha nė Gjilan, thuhet se ėshtė djegė dy herė nė vitin 1830 dhe 1852 e kėtė tė tashmen e ka ngritur komuniteti serb me 12 maj tė vitit 1861.

    Arsimi

    Arsimi nė Gjilan daton qė nga periudha e pushtetit osman. Nė gjysmėn e shekullit tė XIX nė oborrin e Atik Xhamisė ishte hapur mejtepi. Mė vonė kėtu ėshtė hapur edhe medreseja e mė vonė edhe Ruzhdija. Kėto shkolla, pos Ruzhdijes qė kishte nė program edhe lėndė tė pėrgjithshme, kishin program fetar.
    Arsimi serb, sipas disa burimeve, daton prej vitit 1858. Nė bazė tė njė dokumenti shkolla shqipe duhet tė jetė hapur diku nė vitin 1909, por se shumė shpejt kjo shkollė mbyllet, singa administrata turke ashtu dhe nga ajo serbe. Pėrmendet se shkollimi fillor nė gjuhėn shqipe ka filluar me 8 dhjetor tė vitit 1941, pėr t’u vazhduar edhe pas Luftės sė Dytė Botėrore. Aktualisht Gjilani ka 5 shkolla fillore (Musa Zajmi, Thimi Mitko, Abaz Ajeti, Rexhep Elmazi dhe Selami Hallaēi) dhe 5 shkolla tė mesme (Gjimnazi “Zenel Hajdini”, shkolla e mesme e mjekėsisė “Asllan Elezi”, e bujqėsisė “Arbėria”, Ekonomikja “Marin Barleti” teknike “Mehmet Isai”), degėn e fakultetit tė edukimit “Skėnderbeu”, si dhe fakultetet private degėn e Kolegjit “Fama” dhe Kolegjin universitar “Gjilani”.

    Kultura dhe Sporti
    Jeta dramatike nė Gjilan ka filluar me vizitat qė kėtu i ka bėrė teatri shėtitės i Perica Aleksiqit (Petre Pėrliēko), para vitit 1940, ndėrsa shfaqja e parė shqipe ka qenė “Vllazni interes” tė Kristo Floqit, e shfaqur tė dielėn, mė 26 mars tė vitit 1943, nga arsimtarėt shqiptarė tė shkollės sė pėrzier “Bogdani” nė Gjilan.
    Klubi i parė sportiv i pėrzier, pėrmendėt tė ketė qenė klubi i futbollit “Bashkimi”, ndėrsa shoqėria e parė kulturo artistike, e ka pas emrin “Drita”.
    Sot Gjilani ka disa Shoqėri Kulturo Artistike, Teatrin, i cili qė nga 20.01.2004 e kėndej ka statusin e Teatrit Profesionist, Bibliotekėn rajonale “Fan S. Noli, Arkivin Rajonal historik, Qendrėn Rajonale pėr Trashėgimi Kultore etj. Gjilani prej vitit 1990 e kėndej organizon manifestimin “Flaka e janarit…” me katėr shtylla kryesore: muzikė, art figurativ, letėrsi dhe art dramatik.

    Ekonomia
    Ekonomia e Gjilanit fillon me zejtari, ndėrsa ekonomia e vėrtetė fillon nė vitin 1947 kur ngrihet kombinati i duhanit. Nė vitin 1962 ndėrtohet faza e parė e industrisė se tekstilit e pastaj vazhdon industria e konstruksioneve tė ēelikta, e baterive, fabrika e radiatorėve. Mirėpo, tė gjitha kėto, aktualisht janė duke u privatizuar.

    Komunikacioni
    Gjilani ėshtė nyje e rrugėve automobilistike, ndėrsa hekurudhė nuk ka.
    Shum flm necky

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-07-2007
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Keni hyre ndonjehere ne bizhuterine "trendy" ne Gjilan,qe ndodhet fare afer xhamise se re ?Shkoni dhe,padyshim se do te mrekulloheni me ato qe do te gjeni aty,sidomos po qe se ju jeni i ri apo e re.

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,962
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 2 herė nė 1 postim
    Gjilani, qytet ku romanca qendron ne peisazhin e natyres njerezore, aty ku puthitet lumturia e pafund, ku te rinjet i percellon dashuria, ku njerezit jane te kulturuar dhe deshmojne edukate, miresjellje e fisnikeri. Shesh i vertete i nje rinie te bukur e te fresket.
    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  10. #10
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    08-02-2008
    Postime
    1,240
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėsonalitete

    Agim Ramadani


    Agim Ramadani (1964-1999) lindi nė fshatin Zhegėr tė komunės sė Gjilanit, nė Kosovė, me 3 maj tė vitit 1964. Shkollimin filor e kreu nė vendlindje, tė mesmen shkollėn teknike nė Gjilan nė vitin 1980, ndėrsa Akademinė ushtarake-drejtimi i komunikacionit nė Zagreb tė Kroacisė.

    Me poezi dhe pikturė ėshtė marrė qė nga shkollimi i mesėm. Pėrderisa poezitė e tij, sa ishte gjallė i mbetėn tė shpėrndara nėpėr revista tė ndryshme e nė dorėshkrim, si piktor organizoi ekspozita kolektive e pėrsonale nė Kroaci, ku punoi si ushtarak e nė Zvicėr, ku jetoj si emigrant politik, mėqe me fillimin e luftės nė Kroaci, ai braktisi ish Armatėn Jugosllave ku punonte si oficer. Nė vitin 1998 pranohet antarė nderi nė Akademinė Evropiane tė Arteve.

    Ndonėse kishte tė rregulėuar statusin e emigrantit, Agim Ramadani nė vitin 1998, iu pėrgjigj thirrjės sė atdheut dhe u inkuadrua nė radhėt e Ushtrisė pėr Ēlirimin e Kosovės, duke lėnė nė Zvicėr tre fėmijė dhe gruan.

    Gjatė luftės u dėshmua si strateg i lartė dhe udhėheqės i dashur pėr ushtarėt. Ishte njėri ndėr hartuesit e planit pėr thyerrjen e kufirit shqiptaro-shqiptar, gjė tė cilėn edhe e bėri bashkė me shokėt e vet. Ishte i pari qė shkuli gurin-piramidėn-kufitare nė Koshare. Pas thyerrjės sė kėtij kufiri, nė pjesėn e Kosovės, tek vendi i quajtur Rrasa e Zogut, ai ra heroikisht- duke mos vdekur kurr. Njihet me emrin konspirativ-Katana. Llogaritėt si njė nga heronjt mė tė njohur tė historisė sė re shqiptare. Nė Gjilani para Teatrit Kombėtar i ėshtė ngritur njė shtatore, nė tė cilėn janė komponuar tė gjitha elementet artistike dhe luftarake tė Agim Ramadanit-Katanės.Ėshtė pėrfaqėsuar nė disa leksikone dhe antologji tė shkrimtarėve shqiptarė, tė botuara pas vitit 2000. Agimi la pas vetes tre pasardhės, djemt Jetonin e Edonin, dhe vajzėn Laurinėn.

    --------------------------------------------------------------------------------------------------------
    Mulla Idriz Gjilani

    Fetar, atdhetar konseguent, orator e mjeshtėr i penės, i zoti i punės, besnik i fjalės, predikues fetar dhe mualim-mėsues iluminist, ideolog dhe luftėtar i lirisė, i vendosur nė idealet e veta liridashėse si bjeshkėt e Kosovės tė cilat i mbrojti me fjalė, me pushkė, me gjak, burrėrisht, trimėrisht, i pathyeshėm, me plagė nė zemėr e nė trup, nuk u dorėzua pėr t'u bėrė legjendė. Kėshtu e portretizoi Studjuesi i mirėnjohur Muhamet Pirraku udhėheqėsin Shpirtėror, Politik dhe Ushtarak tė madhin Mulla Idriz Gjilani.


    Biografia

    Mulla Idriz Gjilani lindi nė Velekincė, katund nė periferi tė Gjilanit, mė 4 qershor 1901. Ndoqi mėsimet fillestare nė mejtepin e Cernicės tė cilan i mbaroi nė vitin 1911, kurse studimet e mesme i vazhdoi nė medresenė "Atik" nė Gjilan. Mė 1926 u diplomua, pas njė ndėrprerjeje tė shkollės. Nė moshėn 25- vjeēare u bė imam dhe fitoi titullin “Mulla”. Shėrbeu nė detyrėn e Imamit nė Karadak e nė Hogosht. Mė 1941 u zgjodh nė postin e Bashvajizit nė Ulema-mexhlizin e Kuvendit fetar-arsimor tė Vakufit tė Shkupit.


    Veprimtaria Atdhetare dhe Fetare

    Nė karrieren e tij prej fetari ai u nis nga disa parime kur’anore dhe hadithore qė pėrcaktonin vlerat e arsimit, tė kulturės dhe tė edukatės: "Pa shkollim - thotė ai, - nuk ka as fe tė mirėfilltė", "Talebet (nxėnėsit) tonė nuk duhet tė mėsojnė mė vetėm pėr leximin e Kur’anit, por edhe pėr njohjen e mjeshtėrisė sė shkrimit. Talebet tonė duhet t’i nisim nė rrugėn pėr ta njohur islamin dhe jo pėr ta prezantuar si diēka statike", "S’ka fe pa atdhe" , "Tė ndihmojmė njėri-tjetrin me fjalė, me penė, me pasuri, tė duhemi si vėllezėr", "Pa njė atdhe tė lirė feja nuk mund tė mbahet kurrė, nuk mund tė ushtrohet", "Lexoni te mualimė tė urtė sa e mirė dhe sa e kuptueshme ėshtė feja islame, kur shpjegohet shqip, nė gjuhėn e Zotit pėr shqiptarėt".

    Gjatė kohės si hoxhė dhe bashvaiz zhvilloi njė veprimtari intensive nė fushėn e edukimit fetar me frymė atdhetare. Hapi mejtepin e Pidicit pėr mėsimin e djemve dhe tė vajzave, organizoi ilegalisht mėsimin e shkrim-leximit me alfabetin e gjuhės shqipe, futi mėsimin shqip nė medresenė "Atik", ushqeu mirėkuptimin dhe bashkėpunimin vėllazėror me bazė kombėtare shqiptare nė popullsinė muslimane-katolike tė zonės sė Karadakut. Kur qe mėsimdhėnės nė tre mejtepe njėkohėsisht, shfrytėzoi sistemin monitor: pėrgatiti nxėnėsit mė tė mirė dhe me moshė mė tė madhe pėr ta zėvendėsuar kur ai mungonte.


    Nė prill tė vitit 1937, nė kushte ilegaliteti, themeloi nė Arllat tė Drenicės Organizatėn e Rinisė Pėrparimtare "Drita" tė Kosovės. Aktivitetet e tij fetare nuk dalloheshin nga ato atdhetare e humane. Kudo, kurdo e me kėdo ato ishin tė pranishme.

    Mulla Idrizi ishte kundėr shpėrnguljes sė shqiptarėve. Nė funksion tė kėsaj bindjeje atdhetare e humane ai programonte nė xhami, nė konaqe, nė kuvende e deri nė ceremonitė e vdekjes. Nė formė kushtrimi ai thėrriste: "Jemi pėrgjegjės pėr varret e prindėrve tanė para Zotit dhe para kombit. Nuk guxojmė tė heqim dorė prej tyre t’i lėmė tė shkreta pėr t’i lavruar derrat e naēalnikėve sllavė! Jo vetėm nė Turqi, por as nė Shqipėri nuk bėn tė shkojmė. Zoti nė Kur’an na ka bėrė pėrgjegjės pėr vatanin dhe kombin!"

    Mulla Idrizi printe nė aksionet pėr ndėrtimin e urave, rrugėve, ēesmeve, mejtepeve, xhamive, mirėmbajtjes sė varrezave, tė cilat i shikonte si mjete dėshmuese tė bashkimit tė popullsisė shqiptare. Uniforma e ndihmoi pėr tė maskuar aktivitetin e tij patriotik. Mulla Idriz Gjilani ishte njė "rilindės" nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės nė kushtet qė kalonte Kosova. Nė kohėn kur Mulla Idriz Gjilani ushtronte detyrėn e bashvaizit, numri i nxėnėsve tė "Atik medresesė" tė Gjilanit arriti nė 734, nga tė cilėt 326 ishin femra. Po ashtu i organizoi shkollat lėvizėse me mėsues shetitės. Vetėm nė zonėn e Gjilanit u hapėn 39 shkolla tė tilla fetare, qė zgjuan te brezi i ri ndjenjat fetare dhe ndėrgjegjėn kombėtare.


    Veprimtaria Politiko-Ushtarake

    Nga prilli 1941 Mulla Idriz Gjilani iu kushtua plotėsisht veprimtarisė politike. Si hoxhė me forcėn e Zotit, si mėsues me forcėn e fjalės, si luftėtar me forcėn e armės, si komandant me besnikėrinė e ushtarit, ai luftoi pėr unitetin territorial tė trevave shqiptare, luftoi kundėr gjenocidit serb e bullgar, kundėr komunizmit.

    Nė qėrshor tė 1944 -ės drejtoi betejėn e Kikės, ku shqiptarėt e udhėhequr prej tij dolėn fitimtarė kundėr ushtrisė sllavo-komuniste. Veprimtaria e Mulla Idriz Gjilanit ėshtė heroike. E tillė ėshtė edhe periudha 1944-1949 dhe kallja e tij nė zjarr mė datėn e 25-26 nėndorit 1949.

    Veprimtaria Politiko-Ushtarake


    Ishte intelektual i kohės, i cili zotronte shumė gjuhė orientale, gjė qė e mundėsoi tė njihet me arritjet shkencore tė kohės, nė fushėn e fizikės, kimisė, mjeksisė, astronomisė, etj. Botoi punimet fetare “Lindja e Zpejgamberit”, dhe “Vllazėria Islame’, tė cilat pėrshkoheshin nga mesazhi i paqes, vllazėrimi, bashkimit kombėtar, etj.

    Burimi i tė dhėnave

    Marrė nga autobiografia-autori.Ramadan S.Latifaj


    --------------------------------------------------------------------------------------------------------

    Haki Sermaxhaj



    Myderriz Haki ef. Sermaxhaj lindi mė 14 tetor 1914 nė Hogosht tė Dardanės (Kamenicė), nė njė familje me tradita fetare e atdhetare, i edukuar dhe i formuar si intelektual i guximshėm pėr ēėshtjen e Besimit fetar, pėr kombin dhe Atdheun

    Pasi kreu shkollėn fillore nė vendlindjen e tij nė gjuhėn serbe me sukses tė shkelqyeshėm nė vitin 1925/26,Hakiu regjistrohet nė “Meddah” medresen e Shkupit nė vitin 1927/28 pėr t'u shkolluar nga Myderrizi dhe patrioti i shquar Ataullah Kurtishi.

    I porsa kthyer nga pėrfundimi i medresesė “ Meddah” tė Shkupit ku merr titullin Myderizz nė vitin 1940, Haki Efendiu fillon aktivitetin e tij fetar e patriotik, nė Mdresenė “ATIK” tė Gjilanit si Myderriz dhe drejtor i saj. Gjatė kėsaj kohe ai bėnė reformimin e medresesė . Ajo qė ėshtė mė e rėmdėsishmja e qė do tė luaj rol tė rėndėsishėm nė zgjimin e ndėrgjegjės kombėtare dhe tė bashkimit kombėtar ėshtė futja e gjuhės shqipe si lėndė mėsimi pėr herė tė parė nė Medrese .

    Pas Luftės sė Dytė Botėrore , inkuadrohet nė pėrpjekjet e popullit shqiptar pėr liri, demokraci e dinjitet kombėtar. Duke mos u pajtuar me riokupimin sllavo-komunst tė viseve etnike shqiptare, Haki Sermaxhaj do tė gjendet nė vorbullėn e L.p.L.T.Sh. ( Lėvizja pėr lirimin e Tokave Shqiptare), gjegjėsisht ONDSH dhe “Besa Kombėtare”, si organizata legale politike tė organizuara mirė dhe tė krijuara nė prag tė pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore, me degėt e shtrira nė tė gjitha viset shqiptare tė ish-Jugoslavisė, qė kishin program dhe aspirate politike kmbėtare, qėllimi i tė cilave ishte ēlirimi dhe bashkimi i trojeve shqiptare. Kėtu Haki Semaxhaj shquhet si udhėheqėsdhe organizator i aftė duke qėndruar nė krye tė Komitetit tė Qarkut NDSH-sė pėr Rrethin e Gjilanit, pėr shpėtim e bashkim komėtar.

    Pas zbulimit dhe burgosjes sė KQ me qendėr nė Shkup, nė gjysmėn e dytė tė muajit gusht tė vitit 1946, burgoset edhe Haki Sermaxhaj nė burgun e OZN-ės sė Qarkut tė Shkupit, ndaj tė cilit pėrdoren torturat nga mėtė tmerrshmet ēnjerzotre, si pasojė e tė cilave sėmuret rėndė dhe nuk i ofrohet kurfar ndihme mjekėsore. Ishte kjo arsyesja qė Hakiu tė mos gjykohet sė bashku me tė tjerėt nė “ Procesin e Gjilanit”, por pėr tė do tė organizohet gjykim veēant nė Gjygjin e qarkut nė Gjilan, ku dėnohet me 20 vjet burgim tė rėndė. Pėr vuajtje tė dėnimit dėrgohet nė burgun e Mitrovicės sė Sremit.

    Myderrizi Haki ef. Sermaxhaj vdiq mė 27 janar 1948, pas 9 muaj qėndrimi nė spitalin e burgut tė Mitrovicės sė Sremit. Disa shokė , me leje tė drejtorisė sė burgut, e varrosėn nė varrezat e burgut tė Mitrovicės sė Sremit. Eshtrat e tij edhe tani prehen nė tokėn e huaj.

    Burimi i tė dhėnave

    Mr. Aliriza Selmani - Hafiz Avni Aliu, Myderriz Haki Efendiu (1914-1948), Lidhja e historianėve tė Kosovės " Ali Hadri" Prishinė, 2005.

    --------------------------------------------------------------------------------------------------------




  11. #11
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    08-02-2008
    Postime
    1,240
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Per ate qe deshirojne te vizitojne qytetin e Gjilanit po jape disa informacione


    Rruget e qytetit

    Emrat e Rrugėve


    1. “15 qershori 99” prej udhėkryqit tė Prishtinės nė drejtim tė shkollės “Selami Hallaqi”

    2. “Adem Jashari” prej Xhamisė sė Madhe deri te Xhamia e Medresesė

    3. “Bulevardi i Pavarėsisė” prej Xhamisė sė Madhe deri te Stacioni i Autobusėve.

    4. “Abdullah Tahiri” prej Xhamisė sė Madhe deri te rruga e Malishevės.

    5. “Medllin Ollbrajt” prej udhėkryqit para Teatrit deri te udhėkryqi pėr Prishtinė

    6. “Esat Berisha” prej rrugės “Xhemė Topalla” deri te Kombinati i Tekstilit

    7. “Lidhja e Prizrenit” prej udhėkryqit nė “Iliria” deri te ish-tregu i kafshėve

    8. “Idriz Seferi” prej Stacionit tė Autobusėve nė drejtim tė Ferizajt, deri te Qarkorja

    9. “Marie Shllaku” prej rrugės sė Malishevės deri te Qarkorja

    10. “Nėna Tereze” prej udhėkryqit nė drejtim tė Prishtinės deri te Qarkorja

    11. “Pajazit Ahmeti” prej udhėkryqit tė Prishtinės deri te Qarkorja nė drejtim tė Livoēit tė Epėrm

    12. “Halim Orana” prej Shkollės sė Lartė deri te rruga e Koretishtės

    13. “NATO 99” qarkorja prej rrugės sė Prishtinės, deri te Morava e Binēės

    14. “Metush Krasniqi” qarkorja prej rrugės sė Koretishtės deri te Fabrika e Baterive

    15. “Ramiz Cėrnica” prej rrugės pėr Livoē tė Epėrm nė pikėprerje tė rrugės qarkore, pjesa e rrugės qarkore deri te rruga pėr Ferizaj

    16. “Xheladin Kurbaliu” prej ish-tregut tė kafshėve nė drejtim tė Velekincės

    17. “28 Nėntori” qarkorja prej rr. sė Prishtinės deri te rr. pėr Livoē tė Epėrm

    18. “Mulla Idrizi” prej qendres deri te udhėkryqi nė Zabel

    19. “Sadullah Brestovci” prej objektit tė ish-KK deri te Xhamia e Balecit

    20. “Rexhep Dajkovci” prej rr. “Sadullah Brestovci’’ nė tė djathė deri afėr postės kryesore (PTK)

    21. “Haki Myderizi” prej postės sė vogėl nė drejtim tė shkollės “Selami Hallaqi” e cila ndan Dardaninė I dhe II

    22. “Isuf Kiki” rruga pėrballė Shkollės Teknike, nė anėn e djathtė e cila nė mėnyrė harkore del para Shkollės sė Lartė 23. “Beqir Musliu” rruga nga “15 Qershori 99” nė anėn e majtė afėr lumit nė drejtim tė Dardanisė

    24. “Avdullah Presheva” prej Xhamisė sė Medresesė deri te rruga nė drejtim tė shkollės “Rexhep Elmazi”

    25. “Muharrem Ibrahimi” prej rr. ,,15 Qershorit 99’’, duke filluar nga shkolla ,,Selami Hallaqi’’, nė drejtim tė Dardanisė 26. “Qamil Bala” nga fundi i rrugės “A. Presheva” deri te shkolla “Rexhep Elmazi’’

    27. “Reshat Ymeri” ish ,,7 Korriku’’, duke pėrfshirė edhe anėn e djathtė deri te lumi.

    28. “Ahmet Gashi” vazhdimi i rr. “Reshat Ymeri” deri te rr. “A. Presheva” ana e majtė

    29. “Shaban dhe Sami Ukshini” rruga prapa Arkivit, lidhet me rr. “Medllin Ollbrajt”

    30. “Vėllezėrit Baftiu” rruga prej Xhamisė sė Balecit deri te rr. “15 Qershori”

    31. “Vėllezėrit Hyseni” rruga e fundit nė ,,Dardania II’’

    32. “Vėllezėrit Frashėri” rruga prej furrės nė “A. Presheva” deri te Shtėpia e personave tė hendikepuar

    33. ,,Fatmir Ibishi” nga rruga “Vėllezėrit Frashėri’’ deri te “Metush Krasniqi”.

    34. “Agim Rashiti” vazhdimi i rrugės “Avdullah Presheva” prej “Qamil Bala” deri te qarkorja (Metush Krasniqi)

    35. “Haqif Tetova” prej udhėkryqit tė rr. “Adem Jashari” nė drejtim tė ambulancės deri te rruga “15 Qershori 99”

    36. “7 Shtatori” rruga prej Arkivit deri rrėzė Kodrės sė Dėshmorėve

    37. “Afrim Gagica” rruga prej “7 Shtatorit” deri te rruga “Medllin Ollbrajt”

    38. “Naser Azemi” prej rrugės “Afrim Gagica” deri te ,,Kodra e Dėshmorėve’’

    39. “Gjon Sereqi” prej rrugės “Esat Berisha” deri te rruga “Idriz Seferi’’

    40. “Isa Boletini” rruga prej Stacionit tė Autobusėve deri te Varrezat

    41. “Skifter Arifi” prej Varrezave deri nė rrugėn “Lidhja e Prizrenit”

    42. “Evlia Ēelebia” prej rr. “R. Ymerit” deri te “Avdullah Presheva”

    43. “Isa Kastrati” prej rrugės “A. Jashari” deri te “Elvia Qelebia”

    44. “Fadil Jakupi” rruga prej “Pajazit Ahmeti” deri te “Ramiz Cėrnica”

    45. “Elez Agushi” prej rr. ,,I. Boletini’’ afėr stacionit tė autobusėve deri te “Esat Berisha”

    46. “Ibrahim Uruqi” prej rr. ,,15 Qershori’’ deri te ,,Nėna Tereze’’ para tunelit

    47. “Kadri Halimi” rruga V nė “Dardania II” e cila pėrfshin rrugėt deri nė “Halim Orana”

    48. “Limon Staneci” rruga e parafundit nė “Dardania II” nga “Haki Efendia” deri te “Halim Orana”

    49. “Alban Ajeti” nga rruga “Haki Efendia” nėpėr hapėsirėn lokale deri nė rrugėn “Halim Orana”

    50. “Fatos Limani” rruga prej “Haki Efendisė”nė afėrsi tė shkollės “Selami Hallaqi” deri te rr. “Halim Orana”

    51. “Bahtir Jahiri” rruga prej ,,Pajazit Ahmeti’’ paralel me rrugėn Qarkore deri te rr. “Ramiz Cėrnica”

    52. “Ibrahim Pacolli” lidhet me rrugėt “A. Jashari, “H. Tetova” dhe “H. Orana” nė udhėkryq te Fakulteti i Edukimit’

    53. “Mehmet Akif Ersoy” rruga para Shtabit tė TMK-sė, lidhet me rrugėn “A. Jashari” nga rr. “Avdullah Tahiri” prapa postės kryesore

    54. “Bajram Llovca” fillon prej pėrfundimit tė rrugės “Mulla Idrizi” deri te Tregu i kafshėve

    55. “Enver Miftari” rruga prej “Z. Shemsiu” nga pompa e benzinės e cila lidhet me rrugėn qarkore

    56. “Hasan Remniku” rruga prej “R. Cėrnica’’ deri te lumi i Livoēit

    57. “Malėsia” paralel me rrugėn “R. Cėrrnica” nga fillimi i rrugės “I. Seferi”

    58. “Xhinollėt” rruga nga udhėkryqi i tregut, lidhet me rr. “A. Tahiri’’

    59. “Xhevat Ajvazi” nga rr. “E. Berisha” deri nė pėrfundim tė banesave

    60. “Urim Mehmeti” fillon nga rr. “E. Berisha” paralel me rr. “Xh. Ajvazi” deri nė fund

    61. “Dimitrije Tucoviq” rruga prej “S. Brestovcit” deri te “Medllin Ollbrajt”

    62. “Halil Alidema” rruga prej qezmės sė Balecit deri te “Medllin Ollbrajt’’

    63. “Ismajl Ismajli” prej ambulancės nė “Dardani” deri te “M. Ollbrajt"

    64. “Nikolla Teslla” prej rrugės “Afrim Gagica” deri te “Naser Azemi”

    65. “Ibrahim Popoci” nga rr. “7 Shtatori” deri te “Naser Azemi”

    66. “Nazmi Hoxha” prej rr. “7 Shtatori”mbi rr. “Ibrahim Pacolli” duke pėrfshirė edhe degėzimet

    67. “Haxhi Salihu” prej rr. “Naser Azemi” deri te “Fadil Jakupi”

    68. “Muharrem Aliu” prej rr. “Haki Efendia” deri te “Halim Orana”

    69. “Ali Hadri” nga rruga “Haqif Tetova”deri te “Halim Orana”

    70. “Dalip Dalipi” fillon prej rr. “Xhon Sereqi”

    71. “Hamdi Berisha” prej rr. “Isa Boletini” deri te “Dalip Dalipi”

    72. “Pjetėr Bogdani” prej rrugės “Haki Efendia” deri te “Halim Orana”

    73. “Mustafė Koka” nga rr. “Lidhja e Prizrenit” nė drejtim tė Kazermės sė TMK-sė

    74. “Motrat Qiriazi” nga rr. “Pajazit Ahmeti” deri te “Nėna Terezė”

    75. “Fuad Dibra” nga rr. “Nėna Tereze” pas tunelit

    76. “Murat Kryeziu” nga rr. “Idriz Seferi” mbi spital deri te “Varrezat e Dėshmorėve”

    77. “Ramadan Zeka” nga rr. “Malėsia”nė tė djathtė

    78. “Gazmend Zajmi” nga rr. “Skifter Arifi”, pėrfundon me Lagjen e Re

    79. “Vehbi Ibrahimi” nga rr. “Mulla Idrizi” nė drejtim tė rr. “Bajram Lloca”

    80. “Lekė Dukagjini” nga rr. “Fatmir Ibishi”deri te “Qamil Bala”

    81. “Fehmi Agani” prej rr. ,,Halim Orana’’ deri te ,,Metush Krasniqi’’

    82. “Ali Huruglica” prej rr. ,,Vėllezėrit Frashėri’’ deri te ,,Fatmir Ibishi’’

    83. “Zejnullah Halili” prej rr. ,,Skifter Arifi’’ nė tė djathtė e cila mbyllet me rrugėn ,,Lidhja e Prizrenit’’

    84. “Hoxhė Lipovica” prej rr. ,,Xh. Kurbaliu’’ nė tė djathtė nė drejtim tė rrugės “Gazmend Zajmi”

    85. “Kumanovės” ish-rruga e Kumanovės

    86. “Rizah Poliēka” prej rr. “Malėsia”

    87. “Hamdi Pograxha” nga rr. ,,Nėna Terezė’’, ana e djathtė pėrtej udhėkryqit tė Prishtinės

    88. “Hysen Zhuja” prej rr. ,,Malėsia’’ nė tė djathtė e cila kufizohet me rrugėn e parė

    89. “Shadėrvani” rrethi pėrpara argjentarėve

    90. “Mbretėresha Teutė“ prej rr. ,,Lekė Dukagjini’’ kah shkolla ,,Rexhep Elmazi’’ pėrtej rrugės ,,Reshat Ymeri’’

    91. “Muhaxherėt” vazhdimi i rr. “15 qershori 99” prej rrugės ,,Haki Efendia’’ deri te rruga ,,Halim Orana’’

    92. “Niketė Dardani” prej rrugės ,,Hasan Remniku’’ afėr pompės sė benzinės nė drejtim tė rrugės ,, 7 Shtatori’’

    93. “Murat Bresalci” prej rrugės “Fadil Jakupi’’ deri te rruga ,,Salih Ēeku’’

    94. “Hamdi Kurteshi” rruga nga Kampi “Montith” deri te ura

    95. “Vėllezėrit Maliqi” prej Urės deri te ēezmja

    96. “Vėllezėrit Xhakli” prej rrugės Qarkore nė drejtim tė Livoēit tė Epėrm

    97. “Sadik Sadiku” rruga para ėmbėltorės ,,Skėndėrbeu’’

    98. “Muharrem Gashi” prej rr. ,,Idriz Seferi’’ nė drejtim tė varrezave nėn stadiumin e ri e cila pėrfundon te rr. ,,Kumanovės’’

    99. “Ahmet Malisheva” prej rr. ,,Mulla Idrizi’’ pėrtej Fabrikės sė Radiatorėve nė drejtim tė Kombinatit tė Tekstilit

    100. “Salih Ēeku” nga rr. “Pajazit Ahmeti” paralel me rrugėn “Nėna Terezė”

    101. “Mic Sokoli” nga rr. “P. Ahmeti” nė drejtim tė rrugės “Nėna Terezė”

    102. “Mark Gashi” prej rr. “7 Shtatori” nė drejtim tė rrugės “Medllin Ollbrajt” pėrballė rr. ,,Vėllezėrit Ukshini’’

    103. “Mehmetali Behluli” prej rr. “Lidhja e Prizerenit” majtas mbi Tekstil

    104. ”Elena Gjika” nga rr. “Mustafė Koka” degėzimi i parė nė tė djathtė

    105. “Komandant Drini” prej rr. “7 Shtatori” ndėrmjet rrugėve “Afrim Gagica”dhe “Mirko Gashi”

    106. “Xhemajl Mustafa” nga “Bulevardi i Pavarėsisė” pėrballė rrugės “Vėllezėrit Ukshini” dhe “Medllin Ollbrajt”

    107. “Bedri Pejani” prej rr. “Xheladin Kurbaliu” deri nė rrugėn “Elena Gjika”

    108. “Enver Hadri” prej rr. “Xh. Kurbaliu” nė drejtim tė rrugės “Elena Gjika”

    109. “Martirėt e Gjilanit” vazhdimi i rr. “Mulla Idrizi”

    110. “Edit Durham” nga rr. “Xh. Kurbaliu” nė drejtim tė rrugės “Elena Gjika”

    111. “Ibrahim Temo” paralel me rr. “Edit Durham”

    112. “Shaip Mustafa” paralel me rrugėn “Ibrahim Temo”

    113. “Perandori Justinian” nga rr. “Qamil Bala”deri te rr. “Fatmir Ibishi”

    114. “Sylė Zarbinca” nga rr. “Reshat Ymeri”deri te rr. ”Avdullah Presheva”

    115. “Gjon Buzuku” prej rrugės “Fatmir Ibishi” deri te rruga “Qamil Bala”

    116. “Dervish Cara” nga rr. “Vėllezėrit Frashėri” deri te “Mbretėresha Teutė”

    117. “Hysen Terpeza” nga rr. “Xheladin Kurbaliu” ana e djathtė

    118. “Xhemė Topalla” rruga prapa Burgut nė drejtim tė Lumit

    119. “Shefki Bunjaku” nė drejtim tė rr. “Muharrem Ibrahimi”, fillon nga rr. “Haki Efendia”deri te “Limon Staneci”

    120. “Arben Ramadani” nga rr. “L. e Prizrenit” pėrballė rr. “Mehmetali Behluli”

    121. “Shefik Miftari” nga rr. “Fadil Jakupi”majtas deri te rr. “Naser Azemi”

    122. “Besim Mazreku”prej rrugės “F. Jakupi” mbi vetėshėrbimin ,,Pireva’’ deri te rr. “Naser Azemi”

    123. “Hysni Xhemajli” pėrballė rr. “P. Ahmeti”, djathtas rr. “Motrat Qiriazi”

    124. “Millan Shufllaj”mbi rr. “Ismajl Ismajli” deri te rr. “Vėllezėrit Baftiu”

    125. “Vėllezėrit Llozana” nga rr. “A. Rashiti”pėrballė me rr. “Xhon Buzuku”

    126. “Hasan Tasini” prej rr. “Vėllezėrit Frashėri”deri te rr. “Fatmir Ibishi”

    127. “Vėllezėrit Gėrvalla” nga rr. ,,Ibrahim Pacolli”, deri te rr. “H. Orana”

    128. “Nazim Budrika” nga rruga “Malėsia” nė drejtim tė Livoēit tė Poshtėm

    129. “Ali Pash Tepelena” rruga prej Qezmės (Arberia) deri nė pėrfundim tė rr. “Skifter Arifi”

    130. “Kastriot Arifi” nga rr. “Nėna Terezė”, prapa tunelit, majtas pėrfshin edhe dy degėzime tjera

    131. “Maliq Sahiti” nga rr. “Motrat Qiriazi”majtas deri te rr. “Naser Azemi”

    132. “Ramadan Salihu” prej rr. “A. Jashari” paralel me rr. “Rexhep Dajkoci”

    133. “Lot Vaka” nga rr. “H. Remniku”, djathtas nė drejtim tė Kodrės sė Dėshmorėve

    134. “Rukije Haliti” prej rr. “M. Krasniqi” deri nė afėrsi tė rr. “Fatmir Ibishi”

    135. “Nijazi Osmani” prej rr. “P. Ahmeti”, majtas lidhet me rr. “Bahtir Jahiri”

    136. “Shyt Mareci” prej rr. “Fatmir Ibishi”, majtas te Lagjja “Banja”

    137. “Xhemajl Ymeri” prej rr. “Gazmend Zajmi’’, majtas deri nė fund

    138. “Arben Isufi” prej rr. “I. Seferi” deri te fillimi i rrugės qarkore

    139. “Anton Ēetta” prej rr. “Medllin Ollbrajt” djathtas mbi rrugėn “Vėllezėrit Ukshini” duke pėrfshirė edhe njė degėzim nė tė majtė

    140. “Svetozar Markoviq” rruga te Kisha

    141. “Gursel dhe Bajram Sylejmani” nga rr. “Elena Gjika” e cila pėrfshinė edhe tri degėzime nė anėn e majtė

    142. “Bejnaze Kacabaqi” nga rr. “A. Jashari”para rr. “I. Kiki” nė tė djathtė

    143. “Zijah Shemsiu” nė vazhdim tė rr. “Adem Jashari” fillon nga Xhamia e Medresesė deri te Fakulteti i Edukimit

    144. “Halim Aga” prej rr. “Marie Shllaku” pėrgjatė lumit tė Satnishorit

    145. “Lagjja Kulla” rruga pėr Malishevė prej qarkores kah lumi Mirusha

    146. “Rifat Berisha” nga rr. ,,P. Ahmeti’’ nė tė djathtė te Aeroporti

    147. “Agush Haziri” shkurtohet rruga ,,Motrat Qiriazi’’ deri nė kthesė (Motrat Qiriazi)

    148. “Ahmetali Ajeti” prej rr. “Lidhja e Prizrenit” deri te ,,Ali Pashė Tepelena’’ para Xhamisė nė lagjen “Arbėria”

    149. “Makfire Deda” afėr Xhamisė sė Vogėl nga rr. ,,Esat Berisha’’ deri te hyrja kryesore e Kombinatit tė Tekstilit

    150. “Muharrem Kurteshi” prej rrugės ,,Vėllezėrit Maliqi’’ nė tė majtė
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga YlliRiaN : 18-04-2009 mė 09:53

  12. #12
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    08-02-2008
    Postime
    1,240
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Statuti i Komunės sė Gjilanit


    Republika e Kosovės Komuna e Gjilanit
    Republika Kosova Opština Gnjilane
    Republic of Kosovo Municipal Gjilan
    Gilan Belediyesi




    Nė bazė tė neni 12.2 dhe 12.3 tė Ligjit nr. 03/L-040 pėr Vetėqeverisjen e Lokale (Gazeta Zyrtare e Republikės sė Kosovės nr. 28 tė datės 4 qershor 2008), Kuvendi i Komunės nė Gjilan nė mbledhjen e mbajtur mė datėn 21.11.2008, miraton:


    S T A T U T I N
    E KOMUNĖS SĖ GJILANIT

    Kapitulli 1
    Dispozitat e pėrgjithshme

    Neni 1
    Statuti i Komunės, ėshtė akti mė i lartė juridik i Komunės. Statuti rregullon organizimin
    e brendshėm tė Komunės sė Gjilanit dhe zbatohet vetėm brenda kufijve tė komunės. Nė pėrdorimin e mėtutjeshėm do tė njihet si “Statuti i Komunės”.


    Neni 2
    Komuna e Gjilanit ėshtė njėsi themelore e vetėqeverisjes lokale nė Republikėn e Kosovės, e cila
    ushtron tėrė pushtetin, i cili nuk ėshtė i rezervuar shprehimisht pėr institucionet qendrore.


    Neni 3
    Pėrgjegjėsitė e Komunės duhet tė ushtrohen, organizohen dhe menaxhohen nė pajtueshmėri tė
    plotė me ligjet tė cilat rregullojnė pėrgjegjėsitė e Komunės, nė pajtueshmėri me Statutin e Komunės dhe me Rregulloren e punės tė miratuar nga Kuvendi i Komunės.


    Neni 4
    4.1. Komuna mund tė delegojė pėrgjegjėsitė e saja nė fusha tė caktuara tek komunat tjera, apo tė
    hyjė nė marrėdhėnie kontraktuese me komunat tjera nė Republikėn e Kosovės dhe jashtė vendit
    nė pajtueshmėri me ligjin nė fuqi.

    4.2. Vendimin pėr delegimin e pėrgjegjėsive nė fusha tė caktuara dhe pėr bashkėpunim e miraton Kuvendi i Komunės.


    Neni 5
    5.1. Komuna ka emblemėn dhe flamurin. Simbolet nuk duhet t`ju pėrngjajnė simboleve tė shteteve tė tjera apo komunave nė Republikėn e Kosovės apo jashtė saj. Pėrmbajtja, pėrdorimi dhe ndryshimi i emblemės dhe flamurit, do tė pėrcaktohet me vendim tė posaēėm tė Kuvendit tė Komunės nė pajtim me ligjin. Simbolet miratohen me dy tė tretat (2/3) e votimit tė Kuvendit tė Komunės, pas konsultimit publik gjithėpėrfshirės.

    5.2. Asnjė subjekt dhe person tjetėr pėrveē komunės, nuk mund ta pėrdorė emblemėn, flamurin dhe shenjat komunale apo simbolet pa autorizim paraprak tė dhėnė nga organet kompetente komunale.
    5.3. Kuvendi i Komunės me propozim tė Kryetarit tė Komunės ndan shpėrblime, dekorata dhe mirėnjohje. Kuvendi i Komunės, me vendim tė veēantė pėrcakton kushtet dhe mėnyrėn e ndarjes sė shpėrblimeve, tė dekoratave dhe tė mirėnjohjeve. Dhėnia e shpėrblimit ose mirėnjohja nė tė holla, ose nė vlerė tė tė hollave, nuk duhet ta tejkalojė vlerėn prej 500 €.
    5.4. Pėrveē ndarjes sė shpėrblimeve, dekoratave dhe mirėnjohjeve, Kuvendi i Komunės pėr merita tė veēanta mund tė shpall qytetarė nderi tė Komunės sė Gjilanit personalitete tė ndryshme nga vendi dhe jashtė vendit


    Neni 6
    6.1. Komuna e Gjilanit dhe organet e saja, i kanė vulat e rrumbullakėta dhe ato katrore. Pėrmasat, pėrmbajtja e tekstit dhe mėnyra e mbajtjes dhe udhėheqjes sė vulave, do tė pėrcaktohet me vendim tė veēantė tė Kuvendit tė Komunės, nė pajtim me ligjin.

    6.2. Vulat janė tė shkruara nė gjuhėn shqipe, serbe dhe turke.

    6.3. Drejtori i Drejtorisė sė Administratės sė Pėrgjithshme, me vendim pėrcakton listėn e shenjave tė klasifikimit pėr organet e administratės sė komunės dhe emėron komisionin prej tre anėtarėve, i cili zhvillon procedurat pėr sigurimin e vulave nė pajtim me ligjin pėr Vulat nė Institucionet e Republikės sė Kosovės dhe vendimin e KK-sė”.


    Neni 7
    Selia e Komunės ėshtė nė Gjilan, rruga “Adem Jashari” p. n.


    Neni 8
    Komuna e ka statusin e personit juridik. Si person juridik, komuna ka kompetenca, nė
    mes tjerash, qė:
    a) tė padisė dhe tė paditet nė gjykata;
    b) tė posedojė dhe tė menaxhojė pasurinė dhe pėrcakton kushtet e menaxhimit dhe shfrytėzimit tė saj, nėse nuk ėshtė e rregulluar ndryshe me ligj;
    c) mund tė jetė pronare dhe bashkėpronare e ndonjė kompanie qė ėshtė nė interes tė komunės nė raport me qytetarėt;
    d) tė lidhė kontrata;
    e) tė punėsojė stafin e shėrbyesve civilė;
    f) tė angazhohet nė aktivitete tė tjera qė janė tė domosdoshme pėr realizimin e pėrgjegjėsive tė sajė.

    Neni 9
    9.1. Komuna rregullon dhe udhėheq ēėshtjet publike, brenda territorit tė saj tė pėrcaktuara me
    ligj, pėr tė siguruar kushte pėr jetė normale dhe tė qetė pėr tė gjithė qytetarėt. Komuna gjithashtu kujdeset pėr ēėshtjet me interes tė pėrgjithshėm, qė ndėrlidhen me Komunėn dhe qė nuk janė objekt shqyrtimi apo rregullimi tė institucioneve qendrore apo tė ndonjė organi tjetėr jo tė komunės.

    9.2. Organet e Komunės sė Gjilanit, kujdesen qė tė gjithė qytetarėt e komunės t`i gėzojnė tė
    gjitha tė drejtat dhe liritė pa dallim race, etnie, ngjyre, gjinie, gjuhe, religjioni, mendimi politik, apo mendimi tjetėr, prejardhjes kombėtare apo sociale, pa dallim prone, lindje apo ndonjė statusi tjetėr, me qėllim qė ata tė gėzojnė tė drejta dhe mundėsi tė barabarta nė shėrbimet komunale nė tė gjitha nivelet. (Neni 4.2 – LVL 03/L-040).

    Kapitulli 2
    Fshatrat, vendbanimet dhe lagjet urbane


    Neni 10
    10.1. Territori i komunės sė Gjilanit pėrbėhet prej fshatrave, vendbanimeve dhe lagjeve urbane, sipas zonave kadastrale qė pėrfshijnė sipėrfaqen prej 515 km².

    10.2. Nė pajtim me paragrafin 10.1 tė kėtij neni paraqiten zonat kadastrale si nė vijim:


    1. Bilinicė
    2. Bresalc
    3. Bukovik-Capar
    4. Burincė
    5. Velekincė
    6. Lladovė
    7. Llashticė
    8. Vrapēiq
    9. Verbicė e Kmetovcit
    10. Gadish
    11. Gjilan
    12. Kufcė e Epėrme
    13. Sllakovc i Epėrm
    14. Livoq i Epėrm
    15. Makresh i Epėrm
    16. Budrigė e Poshtme
    17. Sllakovc i Poshtėm
    18. Livoq i Poshtėm
    19. Makresh i Poshtėm
    20. Dragancė
    21. Dunav
    22. Zhegovc
    23. Verbicė e Zhegovcit
    24. Zhegėr
    25. Inatoc
    26. Kishnapole
    27. Kmetovc
    28. Koretishtė
    29. Kravaricė
    30. Lipovicė
    31. Llovcė
    32. Goden i vogėl
    33. Malishevė
    34. Mozgovė
    35. Muēibabė
    36. Nasalė
    37. Parallovė
    38. Partesh
    39. Pisjan
    40. Pidiq
    41. Pogragjė
    42. Ponesh
    43. Pėrlepnicė
    44. Sllubicė
    45. Stanishor
    46. Stanēiq
    47. Strazhė
    48. Stublinė
    49. Uglarė
    50. Cėrrnicė
    51. Ēelik
    52. Shillovė
    53. Shurdhan
    54. Dobėrqan



    10.3. Me vendim tė posaēėm tė Kuvendit tė Komunės, mund pėrcaktohen lagje, vendbanime
    periferike dhe sheshe tjera komunale.

    10.4. Me rregullore tė miratuar nga ana e Kuvendit tė Komunės do tė rregullohet struktura
    organizative dhe funksionale e fshatrave, vendbanimeve dhe lagjeve urbane si dhe mėnyrėn, kohėn, numrin dhe ēėshtje tjera qė lidhen me zgjedhjen e pėrfaqėsuesve tė fshatrave, vendbanimeve apo lagjeve urbane.


    Neni 11
    Ndryshimi i kufijve tė komunės, mund tė bėhet nė pajtim me ligjin dhe nė bazė tė aprovimit paraprak nga Kuvendi i Komunės.


    Neni 12
    Komuna e Gjilanit feston Ditėn e Ēlirimit tė sajė me 15 Qershor (1999) dhe festat tjera tė parapara me Ligjin pėr Festat Zyrtare tė Republikės sė Kosovės.

    Marrėdhėniet me fshatrat, vendbanimet dhe lagjet urbane
    Zyrat Lokale


    Neni 13
    13.1. Pėr tė siguruar plotėsimin e tė gjitha nevojave tė qytetarėve dhe ushtrimin pėrgjegjėsive nga
    autoritetet lokale, sa mė afėr qytetarėve, komuna pėrmes Kuvendit tė Komunės apo Kryetarit tė Komunės, pėrpos zyrave lokale ekzistuese, me vendim tė posaēėm vendos tė dekoncentrojė kompetencat e veta administrative duke themeluar edhe zyra tjera sipas nevojės nė nivel mė tė ulėt lokal.

    13.2. Zyra lokale duhet tė pėrbėhet nga pjesa administrative dhe duhet tė drejtohet nga personeli i
    cili zgjedhet nga organet e komunės sipas ligjit nė fuqi. Kuvendi i Komunės ēdo vit pėrcakton buxhetin qė parashihet pėr funksionimin normal tė kėtyre zyrave dhe pėr ndonjė projekt tė veēantė me interes publik pėr lokalitetin, mund tė kėrkoj buxhet dhe donacione shtesė nga organet qendrore dhe organizatat vendore dhe ndėrkombėtare.

    13.3. Kuvendi i Komunės me rekomandim tė Komitetit pėr Politikė dhe Financa, me vendim tė
    veēantė, pėrcakton buxhetin, pėrgjegjėsitė, detyrat, organogramin dhe numrin e stafit tė zyrave lokale. Po ashtu sipas formės sė njėjtė tė themelimit, Kuvendi i Komunės mund tė merr vendim pėr shuarjen e kėtyre zyrave.

    13.4. Nė pajtim me Rregulloret lokale, Kuvendi i Komunės bėnė marrėveshje me lagjet urbane, fshatrat dhe vendbanimet tjera pėr brenda territorit tė saj, pėr sigurimin e pėrmbushjes sė nevojave tė banorėve tė komunės. Nėse komuna nuk i kryen obligimet e krijuara nga marrėveshja eventuale, atėherė fshatrat, vendbanimet dhe lagjet urbane, kanė tė drejtė tė kėrkojnė realizimin e saj nė gjykatėn kompetente.

    13.5. Marrėveshja e bashkėpunimit tė komunės me fshatrat, vendbanimet dhe lagjet urbane, duhet t`i pėrmbajė sė paku kėto elemente:

    - objektin e marrėveshjes;
    - kohėzgjatjen;
    - pėrshkrimin e obligimeve pėr palėt;
    - dinamikėn e realizimit tė punėve dhe
    - koston financiare.

    13.6. Objekt i marrėveshjes sipas paragrafi 13.5 tė kėtij neni, mund tė jenė tė gjitha ēėshtjet qė janė nė kompetencė vetanake tė komunės, por jo edhe pėrgjegjėsitė e Kuvendit tė Komunės tė pėrcaktuara me nenin 52.2 tė kėtij statuti dhe me nenin 40.2 tė LVL.





    Kapitulli 3
    Konsultimet dhe pjesėmarrja e publikut
    Konsultimet me Publikun


    Neni 14
    14.1. Komuna duhet ta konsultojė publikun nė mėnyrė qė t`i sigurojė, se vendimet e marruara janė tė bazuara fuqishėm nė fakte dhe qė janė marrė parasysh pikėpamjet dhe pėrvojat e qytetarėve, si dhe qė janė pėrdorur mundėsitė e reja dhe kreative para marrjes sė vendimit dhe qė tė gjitha vendimet e propozuara mund tė zbatohen efektivisht nė praktikė.
    14.2. Komuna gjithashtu duhet t’i sigurojė qytetarėt, qė tė kenė mundėsi ta shprehin mendimin e tyre paraprakisht para se vendimi tė aprovohet nė kuvendin komunal, e qė vendimi domosdoshmėrisht duhet tė ketė mbėshtetjen nga qytetarėt nė fazėn e implementimit.


    Neni 15
    Komuna mund tė shfrytėzoj se cilėn nga format e konsultimit tė shėnuara mė poshtė (si dhe format tjera tė konsultimeve sipas nevojės dhe rrethanave):

    a) fushatat informative dhe tė publicitetit pėr tė promovuar aktivitetet dhe programet komunale;
    b) kontaktet me grupet e interesit, pėr t’i testuar dhe diskutuar politikat;
    c) anketat pėr zbatimin e politikės duke pėrfshirė informimin e klientėve dhe qytetarėve qė kanė interesa.
    d) shpalljet publike tė propozimeve pėr politika apo draft-rregulloret, duke thirrur pėr pjesėmarrje dhe prezantim;
    e) takimet publike;
    f) dėgjimet publike;
    g) studimet pėr vlerėsim tė efekteve tė implementimit tė vendimeve komunale, studime qė duhet tė bėhen nga komisionet profesionale tė caktuara nga kuvendi komunal dhe pėr fushat e rėndėsishme tė qeverisjes komunale.


    Neni 16
    Kryesuesi i Kuvendit tė Komunės, kryetari i Komunės, nėnkryetari dhe komitetet e kuvendit tė komunės, kanė autoritet tė mbajnė konsulta publike, pėr ēdo ēėshtje qė ėshtė nė kompetencat e tyre.

    Neni 17
    Nė secilin rast duhet tė jepet njė arsyetim pėr mbajtjen e konsultave me publikun. Mėnyra e cila shfrytėzohet pėr mbajtjen e konsultave me publikun, duhet tė publikohet 14 ditė pėrpara dhe duhet tė lejohet kohė e duhur pėr pėrgatitjen e prezantimeve. Rezultatet e konsultimeve duhet tė merren parasysh dhe duhet tė bėhen publike para se tė merret vendimi.


    Neni 18
    18.1. Tė gjitha komunikimet nė lidhje me konsultimet duhet tė jenė tė qarta dhe duhet tė pėrfshijnė tė gjitha informatat e nevojshme pėr t’i lehtėsuar pėrgjigjet. Njė dokument konsultues, duhet tė pėrfshijė njė pėrmbledhje prej sė paku dy faqesh tė ēėshtjeve dhe tė pyetjeve kryesore pėr tė cilat janė kėrkuar mendimet e tyre, do tė jetė mė e lehtė pėr lexuesit tė pėrgjigjen, tė kontaktojnė apo tė ankohen.

    18.2. Kur pėrcaktohen grupet e interesit nė procesin e konsultimit, komuna duhet tė sigurojė qė palėt relevante tė kenė mundėsi t’i shprehin mendimet e tyre.


    Neni 19
    Komuna duhet tė sigurojė publicitetin e duhur dhe duhet t’i adoptojė format komunikuese nė mėnyrė qė t’i pėrmbushė synimet e audiencės, pa pėrjashtuar mjetet tjera tė komunikimit. Konsultat e hapura pėr publikun duhet tė publikohen nė faqen zyrtare tė komunės.


    Neni 20
    Komuna duhet tė ketė kohė tė mjaftueshme pėr shqyrtimin e pėrgjigjeve dhe kontributeve me shkrim. Komuna duhet qė nė afat prej sė paku 30 ditėve, e maksimalisht 40 ditė, nė raste tė ēėshtjeve tė rėndėsisė sė veēantė, nga dita e mbajtjes sė konsultimit me publikun ėshtė e obliguar qė pėrmes zyrės sė kryetarit tė komunės t’u jap pėrgjigje kėrkesave me shkrim tė qytetarėve.


    Neni 21
    Pėrgjigjet duhet tė analizohen dhe rezultatet duhet tė bėhen publike, duke iu kushtuar rėndėsi mendimeve tė shprehura, nė marrjen pėrfundimtare tė vendimit. Rezultatet e konsultave tė hapura me publikun duhet tė vendosen nė faqen zyrtare tė komunės dhe nė mjetet tjera tė komunikimit publik.


    Tubimet me publikun


    Neni 22
    22.1. Takimet me publikun duhet tė mbahen nė njė sallė qė ėshtė e mjaftueshme pėr pjesėmarrjen e publikut tė interesuar. Komuna duhet tė mbajė sė paku dy takime me publikun ēdo vit, njė nė gjashtė mujorin e parė dhe njė tjetėr nė gjashtėmujorin e dytė.

    22.2. Pėrveē takimeve tė parapara me nenin 21.1 tė kėtij Statuti, takimet tjera me publikun mund tė mbahen pėr ēėshtje tjera qė janė me interes publik, sa herė qė Kuvendi i Komunės e sheh tė arsyeshme.


    Neni 23
    23.1. Vendi, data dhe koha e mbajtjes sė takimit publik, duhet tė shpallet sė paku dy javė para
    mbajtjes sė takimit. Takimet publike duhet tė mos mbahen nė datat apo kohėn qė nė pėrgjithėsi nuk ėshtė e pėrshtatshme pėr pjesėmarrėsit.

    23.2. Pėrfaqėsuesit e mediave duhet tė lejohen qė tė marrin pjesė nė tė gjitha takimet
    me publikun.




    Neni 24
    24.1. Kryetari i komunės apo pėrfaqėsuesit e tij/saj, duhet ta kryesojnė mbledhjen me publikun. Ai/ajo duhet ta ketė autoritetin, ta pėrcaktojnė procedurėn e cila do tė shfrytėzohet gjatė mbledhjes si dhe ka autoritetin tė mos lejoj diskutimin, pėr disa ēėshtje tė caktuara, qė nuk janė tė lidhura me ēėshtjet e diskutuara, apo qė nuk janė nė kuadėr tė pushtetit tė komunės ose qė nuk kanė tė bėjnė me kompetencat e komunės.

    24.2. Ai/ajo mund tė vendosė tė mos i dėgjojė folėsit tė cilėt prezantojnė pikėpamje tė njėjta, apo i pėrsėrisin ato dhe mund tė pėrcaktojnė njė limit kohor pėr kohėn tė cilėn e kanė nė dispozicion folėsit.

    Neni 25
    Nėse bėhet njė pyetje nė takim publik, e qė nuk mund tė ketė pėrgjigje gjatė takimit, pyetėsi mund tė kėrkojė pėrgjigje me shkrim nė njė periudhė prej minimum 30 ditėsh e maksimalisht 40 ditė, pas ditės sė takimit.

    Neni 26
    Pėr ēdo takim publik mbahet procesverbali i cili duhet tė ruhet me tė gjitha informatat e hollėsishme qė jepen pėr komunė, si dhe tė gjitha propozimet e bėra nga pjesėmarrėsit e takimit publik dhe pėrgjigjet qė janė dhėnė ne pyetjet e bėra. Njė kopje e tė gjitha pėrgjigjeve tė dhėna me shkrim, nė ndonjė datė tė mėvonshme duhet t’i bashkėngjiten procesverbalit tė takimit.


    Neni 27
    Komiteti pėr Politikė dhe Financa, duhet ta shqyrtoj procesverbalin e mbledhjes publike brenda 60 ditėve pas mbledhjes. Komiteti duhet ta shqyrtoj secilin propozim tė dhėnė gjatė mbledhjes dhe pas kryerjes sė konsultimeve tė nevojshme, tė bėjė rekomandimet e duhura nė takimin e ardhshėm tė Kuvendit tė Komunės.

    Komitetet konsultative dhe kėshilli i ekspertėve


    Neni 28
    Kuvendi i Komunės pėrpos komiteteve si trupa punuese tė tij, me vendim tė veēantė themelon komitete konsultative dhe kėshillin e eksperteve nė pajtim me ligjet nė fuqi.


    Neni 29
    29.1. Themelimi i komiteteve konsultative nė komunė, ka pėr qėllim qė qytetarėt dhe grupet tjera tė interesit, tė marrin pjesė aktive nė procesin e vendimmarrjes pėr interes publik.

    29.2. Kuvendi i komunės mund tė themelojė edhe komitete konsultative ad hoc pėr ēėshtje tė caktuara, mandati i tyre pushon pas pėrfundimit tė ēėshtjes.

    29.3. Pėr themelimin e secilit komitet duhet tė votohet me shumicėn e thjeshtė tė anėtarėve tė pranishėm tė kuvendit tė komunės.

    29.4. Anėtarėt e Komiteteve konsultative, duhet tė emėrohen me mandat 3 vjeēar nė baza tė
    rregullta, ku 1/3 e anėtarėve duhet tė emėrohet ēdo vit. Asnjė anėtarė i Komitetit Kėshillėdhėnės, nuk mund tė shėrbejė mė shumė se nė dy mandate tė njėpasnjėshme.

    29.5. Kuvendi i Komunės me vendim tė posaēėm, cakton numrin e anėtarėve tė komiteteve konsultative, ku numri i kėtyre komiteteve nuk mund tė jetė mė i madh se 7 anėtarė.

    29.6. Pėr tė gjitha ēėshtjet tjera qė lidhen me punėn e komiteteve konsultative, do tė zbatohen dispozitat e udhėzimeve administrative me tė cilat rregullohet mėnyra e organizimit dhe tė funksionimit tė komiteteve konsultative nė komunė.


    Neni 30
    Kėshilli i ekspertėve pėrpos fushėveprimit tė pėrcaktuar me ligj, pėr fusha tė caktuara sektoriale mund tė krijoi nėn kėshilla pėr ndihmė profesionale. Pėrbėrja e kėshillit tė ekspertėve dhe e nėn kėshillave duhet tė reflektojė barazi gjinore, mundėsi tė barabarta nė pajtim me ligjin dhe nė proporcion me pėrfaqėsimin politik nė kuvend.


    Format tjera tė konsultimit dhe pjesėmarrja publike


    Neni 31
    Mėnyra nė tė cilėn do tė zhvillohet konsultimi apo pjesėmarrja, do t’i bėhet me dije publikut sė paku 14 ditė paraprakisht dhe do tė lejohet njė kohė e mjaftueshme pėr pėrgatitjen e prezantimeve. Tė gjitha prezantimet e bėra, do tė merren nė konsideratė para marrjes sė vendimit pėrfundimtar.


    Referendumi


    Neni 32
    32.1. Qytetarėt mund tė kėrkojnė qė rregulloret e miratuara nga ana e Kuvendit tė komunės, t’i nėnshtrohen referendumit nė qoftė se njė kėrkesė e tillė nėnshkruhet nga 10% e votuesve tė regjistruar nė komunė.

    32.2. Tė gjitha ēėshtjet tjera qė lidhen me zbatimin e paragrafit 1 tė kėtij neni, do tė zbatohen dispozitat e ligjit nė fuqi.


    Peticionet


    Neni 33
    33.1. Secili person apo organizatė qė ka interes nė komunė, ka tė drejtė t’i paraqes peticion Kuvendit tė Komunės, pėr cilėndo ēėshtje qė lidhet me punėn e Komunės. Peticioni ėshtė kėrkesė pėr Kuvendin, pėr t’u marrė me ēėshtjet specifike apo pėr tė miratuar rregullore dhe vendime tė caktuara dhe pėrbėn njė tė drejtė themelore demokratike.

    33.2. Kuvendi i Komunės duhet tė njohė rėndėsinė e peticionit dhe t’u pėrgjigjet tė gjitha pyetjeve dhe kėrkesave tė pėrfshira nė peticion. Peticioni mund tė rezultojė gjithashtu me mbajtjen e takimit publik, nė tė cilin popullata diskuton pėr ēėshtjet me interes pėr ta, bashkė me zyrtarėt komunal.

    33.3. Tė gjitha peticionet mund t’i drejtohen Kuvendit tė Komunės, Kryetarit tė komunės, Kryesuesit tė kuvendit, komiteteve tė kuvendit apo drejtorive komunale, drejtpėrsėdrejti ose nėpėrmjet postės elektronike ose tė shkruar.


    Neni 34
    34.1. Kuvendi i Komunės nuk do tė ketė parasysh asnjė peticion qė ka tė bėjė me ēėshtjet jashtė pėrgjegjėsive dhe kompetencave tė komunės.

    34.2. Ēdo peticion duhet tė pėrmbajė emrin dhe adresėn e organizatorit(ėve) dhe emrat dhe adresat e personave qė e nėnshkruajnė. Lėnda e peticionit duhet tė shėnohet qartė nė ēdo faqe tė peticionit.


    Neni 35
    35.1. Kryetari i Komunės nė bashkėveprim me kryesuesin e kuvendit tė komunės, do ta paraqes ēdo peticion para Kuvendit tė Komunės, brenda 6 javėve nga dita qė ai/ajo e pranon peticionin, gjegjėsisht nė takimin e ardhshėm tė radhės sė Kuvendit tė Komunės nėse nė afatin e caktuar nuk ėshtė shqyrtuar i njėjti.

    35.2. Kuvendi i Komunės mund t’ia referoj peticionin komitetit pėrkatės tė Kuvendit pėr shqyrtim tė mėtejmė. Organizatori(ėt) i/e peticionit do tė ketė tė drejtė t’i drejtohet pjesėmarrėsve tė ēdo mbledhjeje ku shqyrtohet peticioni.


    Neni 36
    Kuvendi i Komunės do ta marrė vendimin pėrfundimtar lidhur me lėndėn e peticionit mė sė
    largu 3 muaj pasi tė bėhet prezantimi i peticionit nė Kuvendin e Komunės. Vendimi do tė arsyetohet dhe do t’i kumtohet sė bashku me arsyetim organizatorit(ėve) tė peticionit.


    Iniciativa e qytetarėve


    Neni 37
    Qytetarėt mund tė marrin iniciativė pėr tė propozuar projekt - rregullore, brenda kompetencave tė komunės, pėr miratim nga kuvendi i komunės apo me votėn e qytetarėve, nė pajtim me nenin 70 tė LVL.


    Kapitulli 4
    Pėrgjegjėsitė dhe pushteti i Komunės


    Neni 38
    38.1. Komuna e Gjilanit nė territorin e vet, nė kuadėr tė ligjeve ekzistuese ėshtė pėrgjegjėse dhe ushtron pushtetin mbi kėto aktivitete:

    a) zhvillimin lokal ekonomik;
    b) planifikimin urban dhe rural;
    c) shfrytėzimin e tokės dhe zhvillimin;
    d) zbatimin e rregulloreve tė ndėrtimit dhe standardeve pėr kontrollimin e ndėrtimit;
    e) mbrojtjen e mjedisit lokal;
    f) ofrimin dhe mirėmbajtjen e shėrbimeve publike dhe shėrbimeve komunale, pėrfshirė furnizimin me ujė, kanalizimin dhe drenazhin, trajtimin e ujėrave tė zeza, menaxhimin e mbeturinave, rrugėve lokale, transportit lokal dhe skemave tė nxehjes lokale;
    g) pėrgjigje ndaj rasteve emergjente lokale;
    h) ofrimin e arsimit publik parashkollor, fillor dhe tė mesėm, duke pėrfshirė regjistrimin dhe licencimin e institucioneve edukative, punėsimin, pagesėn e pagave dhe trajnimin e instruktorėve dhe administratorėve tė arsimit;
    i) promovimin dhe mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut
    j) ofrimin e pėrkujdesit publik primar shėndetėsor;
    k) ofrimin e shėrbimeve familjare dhe shėrbimeve tė tjera tė mirėqenies sociale, siē ėshtė pėrkujdesi pėr tė cenueshmit, strehimin familjar, pėrkujdesin fėmijėror, pėrkujdesin pėr tė moshuarit, duke pėrfshirė regjistrimin dhe licencimin e kėtyre qendrave tė pėrkujdesit, punėsimin, pagesėn e pagave dhe trajnimin e profesionistėve tė mirėqenies sociale;
    l) banimin publik;
    m) shėndetėsinė publike;
    n) licencimin e shėrbimeve publike dhe objekteve, duke pėrfshirė ato qė kanė tė bėjnė me argėtimin, aktivitete kulturore dhe tė lira, ushqimin, strehimin, tregjet, shitėsit nė rrugė, transportimin lokal publik dhe taksitė;
    o) emėrimin e rrugėve, rrugicave dhe vendeve tė tjera publike;
    p) ofrimin dhe mirėmbajtjen e parqeve dhe hapėsirės publike;
    q) turizmit;
    r) aktivitetet kulturore dhe tė lira;
    s) ēdo ēėshtje qė nuk ėshtė pėrjashtuar shprehimisht nga kompetenca e tyre, apo qė nuk i ėshtė paracaktuar njė autoriteti tjetėr

    38.2. Komuna e Gjilanit si plotėsim i aktiviteteve tė pėrmendura mė sipėr, ushtron pėrgjegjėsitė e
    deleguara nga autoriteti qendror i Republikės sė Kosovės nė pajtim me ligjet, pėr kompetencat vijuese:
    a) shėnimet kadastrale;
    b) regjistrimin civil;
    c) regjistrimin e votuesve;
    d) regjistrimin e biznesit dhe licencimin;
    e) distribuimin e pagesave tė ndihmės sociale (me pėrjashtim tė pensioneve);
    f) mbrojtja e pyjeve qė ndodhen nė territorin e komunės nė kuadėr tė autorizimeve tė deleguara nga autoriteti qendror, duke pėrfshirė edhe dhėnien e licencave pėr prerjen e drunjve nė bazė tė rregullave tė miratuara nga Qeveria.

    38.3. Komuna e Gjilanit, do tė ushtrojė pėrgjegjėsitė tjera shtesė, pėrpos atyre tė pėrcaktuara nė
    nenin 38.2 tė kėtij statuti nė pajtim me ligjet nė fuqi, gjithnjė duke u pėrkujdesur qė kompetencat e deleguara shtesė tė shoqėrohen me financim tė nevojshėm pėr tė pėrmbushur objektivat, standardet dhe kėrkesat e pėrcaktuara nga Qeveria e Kosovės.

    38.4. Shqyrtimin e kompetencave tė deleguara e ushtron organi i Qeverisė Qendrore tė
    Republikės sė Kosovės qė i ka deleguar ato.

    38.5. Ministria e Administrimit tė Pushtetit Lokal (MAPL) nė Pajtim me kreun e X tė Ligjit
    pėr Vetėqeverisjen Lokale ushtron tė gjitha pėrgjegjėsit e saja nė lidhje me mbikėqyrjen e ushtrimit tė kompetencave nga ana e komunės sė Gjilanit, nėse pėrgjegjėsia pėr mbikėqyrjen e komunės nuk i jepet me ligj ministrisė pėrgjegjėse apo institucionit qė ka tė bėjė me lėmi tė posaēme.


    Neni 39
    39.1. Kuvendi i Komunės, miraton akte brenda fushės sė kompetencave tė saja. Asnjė akt i miratuar nga organet komunale, nuk do tė jetė i vlefshėm nėse ėshtė nė kundėrshtim me legjislacionin nė fuqi.

    39.2. Aktet e kuvendit tė komunės vlejnė vetėm brenda komunės dhe pėrfshijnė: Statutin e komunės, rregulloren e punės, rregulloret komunale dhe ēdo akt tė nevojshėm apo tė duhur pėr funksionimin efikas tė komunės.


    Organizatat jofitimprurėse


    Neni 40
    Komuna e Gjilanit e pėrkrah aktivitetin e organizatave jofitimprurėse, duke pėrfshirė edhe organizatat jofitimprurėse tė komuniteteve, aktiviteti i tė cilave ėshtė nė kuadėr tė ofrimit tė shėrbimeve nė kuadėr tė pėrgjegjėsive tė pėrgjithshme tė komunės. Tė gjitha kėto organizata i pėrmbahen ligjit nė fuqi kur ofrojnė shėrbime dhe kur zhvillojnė aktivitete.


    Kapitulli 5
    Aktet formale dhe dokumentet zyrtare


    Neni 41
    41.1. Sipas kėtij Statuti:

    (a) “Komuna” i nėnkupton tė gjitha definicionet nė vijim: Kuvendi i Komunės dhe cilido komitet i tij, kryetar komune, zėvendės kryesues i Kuvendit tė komunės, shef i Administratės dhe Personelit apo anėtar tė Bordit tė drejtorėve dhe ēdo person apo organizatė qė vepron nė emėr tė organeve tė lartpėrmendura dhe me
    (b) “Akt Formal” nėnkuptojmė vendimin unilateral tė marrė nga komuna, i cili ka efekt juridik ndaj njė personi ose mė shumė personave apo organizatave.

    41.2. Pėrveēse nė rastet urgjente, arsyetimet pėr tė gjitha aktet formale duhet tu komunikohen me shkrim palėve, nė kohėn kur ėshtė kryer veprimi formal. Nė raste urgjente kur praktikohet, arsyet mund tė ofrohen edhe gojarisht dhe tė komunikohen me shkrim sa mė shpejt qė ėshtė e mundur. Parimet e proporcionalitetit dhe mirėbesimit duhet tė qeverisin me ndėrmarrjen e tė gjitha akteve formale.

    41.3. Pala duhet tė informohet me shkrim pėr ēdo tė drejtė pėr ankesė dhe pėr procedurėn
    e shqyrtimit qė ekziston nė lidhje me veprimet formale. Kjo informatė do tė jepet kur akti formal ėshtė kryer ose nė raste urgjente sa mė shpejt qė ėshtė e mundur.

    41.4. Tė gjitha kontratat, marrėveshjet dhe dokumentet tjera zyrtare tė komunės duhet tė
    nėnshkruhen nga Kryetari i Komunės dhe nga personat e autorizuar qė tė veprojnė nė emėr tė tyre.


    Informatat


    Neni 42
    Kryetari i komunės do tė vė nė dispozicion tė publikut tėrė materialin publik, ku pėrshkruhen detyrat dhe kompetencat e komunės, organizimi i brendshėm dhe mėnyra se si publiku mund tė shfrytėzoj shėrbimet qė ju afrohen.


    Neni 43
    Tė gjitha shkresat dhe kumtesat zyrtare qė i lėshon komuna do tė kenė emrin, titullin, adresėn dhe numrin e telefonit tė personit qė i ka lėshuar dhe qė mund tė afrojė informata mė tė hollėsishme lidhur me ēėshtjen nė fjalė.

    Neni 44
    Ēdo person mund tė ketė qasje nė dokumentet e komunės nė pajtim me ligjin nė
    fuqi mbi qasjen nė dokumentet zyrtare.


    Neni 45
    Personi qė ka qasje nė dokumentin zyrtar do tė ketė mundėsi ta bėjė njė kopje tė dokumentit pėr nevojat e tij. Komuna mund ta lėshojė njė kopje dhe tė kėrkoj njė tarifė qė nuk tejkalon ēmimin e kopjes.

    Neni 46
    Nėse njė person dėshmon se dokumentin tė cilin e lėshon komuna pėrmban informata tė gabueshme, ai/ajo do tė ketė tė drejtė tė kėrkojė qė ato informata tė pėrmirėsohen falas.


    Gjuhėt

    Neni 47
    47.1. Sipas nenit 8 tė Ligjit pėr Vetėqeverisjen Lokale dhe Ligjit pėr pėrdorimin e gjuhėve, anėtarėt e komuniteteve jo shumicė kanė tė drejtė tė komunikojnė nė gjuhėn e tyre me tė gjitha organet e komunės dhe me tė gjithė nėpunėsit civilė tė komunės.

    47.2. Mbledhjet e Kuvendit tė Komunės, tė komiteteve tė tij, tė ekzekutivit tė komunės dhe tė
    gjitha takimet publike, mbahen nė tė dy gjuhėt: shqip dhe serbisht. Nė rast se ėshtė e nevojshme aktet dhe procesverbalet duhet tė pėrkthehen nė gjuhėn e komunitetit qė nuk paraqet shumicė.

    47.3. Mbledhjet mund tė zhvillohen vetėm nė gjuhėn shqipe nėse tė gjithė personat e pranishėm,
    pėrfshirė anėtarėt e publikut pajtohen.

    47.4. Kuvendi i Komunės do tė miratoj rregullore qė nė mėnyrė mė tė detajizuar do ta rregullon pėrdorimin e gjuhėve brenda territorit tė saj.


    Kapitulli 6
    Organet e komunės


    Neni 48
    Organet e komunės janė:
    1. Kuvendi i Komunės ėshtė organ mė i lartė i Komunės dhe
    2. Kryetari i Komunės ėshtė organi mė i lartė ekzekutiv i komunės.


    Kuvendi i Komunės
    Kuvendi i Komunės dhe komitetet e tij


    Neni 49
    49.1. Kuvendi i Komunės ėshtė organi mė i lartė nė komunė, i cili zgjedhet nė mėnyrė tė
    Drejtpėrdrejtė nga qytetarėt nė pajtim me ligjin pėr zgjedhjet lokale. Kuvendi i Komunės sė Gjilanit ka 41 anėtarė.

    49.2. Pushteti dhe detyrat e komunės ushtrohen nga Kuvendi i Komunės dhe organet e tij, pėrveē kur pėrcaktohen ndryshe sipas kėtij Statuti.

    49.3. Tė gjithė anėtarėt e Kuvendit tė Komunės, kanė tė drejta tė njėjta dhe tė barabarta dhe
    mundėsi pėr tė marrė plotėsisht pjesė nė proceset e Kuvendit. Kuvendi i Komunės kujdeset qė kėto tė drejta dhe mundėsi tė pėrfshihen nė Statutin dhe Rregulloren e punės sė tij.


    Funksionet e Kuvendit


    Neni 50
    Kuvendi i Komunės miraton Statutin dhe e ndryshon atė. Vendimi pėr miratim apo ndryshim tė Statutit, aprovohet nga 2/3 e anėtarėve tė Kuvendit tė Komunės.


    Neni 51
    Kuvendi i komunės e miraton Rregulloren e punės dhe mund ta ndryshoj atė, nėse konsideron se
    njė gjė e tillė ėshtė e nevojshme. Vendimi pėr miratimin apo ndryshimin e Rregullores sė punės, aprovohet mė shumicė tė anėtarėve tė kuvendit tė komunės.


    Neni 52
    52.1. Kuvendi i komunės sė Gjilanit funksionon nė bazė tė LVL, Statutit dhe akteve tjera nėnligjore.

    52.2. Kuvendi i komunės nuk mund t’i delegojė pėrgjegjėsitė e veta pėr marrjen e vendimeve lidhur me:
    a) statutin dhe Rregulloren e punės, rregulloret komunale dhe miratimin, ndryshimin dhe shfuqizimin e tyre;
    b) miratimin e buxhetit dhe planeve investuese;
    c) miratimin e ēėshtjeve tė tjera financiare, tė cilat janė tė rezervuara pėr kuvendin sipas statutit apo rregullores sė punės;
    d) planin vjetor tė punės dhe raportin vjetor;
    e) themelimin e komisioneve tė kėrkuara sipas kėtij Ligji;
    f) Emėrimin dhe shkarkimin e nėnkryetarit pėr komunitete;
    g) zgjedhjen e kryesuesit dhe zėvendės kryesuesit tė kuvendit komunės;
    h) nivelin e tarifave dhe ngarkesave;
    i) krijimin dhe pėrdorimin e simboleve, dekoratave dhe titujve tė nderit tė komunės, nė pajtim me ligjin nė fuqi;
    j) emėrimin dhe riemėrimin e rrugėve, rrugicave dhe vendeve tė tjera publike;
    k) arritjen e marrėveshjeve ndėrkomunale dhe brenda komunale;
    l) marrjen e vendimeve pėr t’u bashkuar me asociacione pėrfaqėsuese tė komunave tė Republikės sė Kosovės; dhe
    m) pėrgjegjėsive tė tjera qė kėrkohen me ligj.

    52.3. Pėr marrjen e vendimeve, kuvendi i komunės mund t’ia delegojė pushtetin e tij komitetit tė kuvendit tė komunės, apo kryetarit tė komunės. Kuvendi i komunės mund tė tėrheqė delegimin e pushtetit nė ēdo kohė.

    52.4 Komitetet nė kuadėr tė kompetencave tė veta lidhur me ēėshtjet e caktuara, mund t’i rekomandojnė Komitetit pėr Politikė dhe Financa dhe Kuvendit tė Komunės shqyrtimin dhe marrjen e vendimeve pėrkatėse.


    Mbledhja e parė, betimi dhe deklarata solemne


    Neni 53
    53.1. Kuvendi Komunės duhet ta mbajė mbledhjen e parė inauguruese brenda pesėmbėdhjetė (15) ditėsh nga dita e certifikimit tė rezultateve tė zgjedhjeve.

    53.2. Mbledhja inauguruese e kuvendit tė komunės, thirret nga kryetari i komunės brenda pesėmbėdhjetė (15) ditėsh nga dita e certifikimit tė rezultateve tė zgjedhjeve.

    53.3. Nėse kryetari i kuvendit tė komunės nuk e thėrret mbledhjen sipas detyrės nė
    paragrafin 2 tė kėtij neni, mbledhja inauguruese thirret nga anėtari mė i vjetėr i zgjedhur i kuvendit tė komunės, brenda pesėmbėdhjetė (15) ditėsh nga data kur kryetari ėshtė dashur ta thirr mbledhjen inauguruese tė kuvendit tė komunės.

    53.4. Nėse anėtari, mė i vjetėr i kuvendit nuk e thėrret mbledhjen sipas detyrės sė tij nė
    paragrafin 3 tė kėtij neni, mbledhja inauguruese e kuvendit tė komunės caktohet me iniciativė tė shumicės sė anėtarėve tė zgjedhur tė kuvendit tė komunės.

    53.5. Mbledhjet e kuvendit tė komunės tė cilat mbahen para zgjedhjes sė kryesuesit tė kuvendit tė komunės, kryesohen nga anėtari mė i moshuar i kuvendit tė komunės qė ėshtė i pranishėm nė mbledhje.





    Neni 54
    54.1. Mandati i ēdo anėtari tė kuvendit tė komunės, verifikohet nga komisioni pėr verifikimin e mandateve qė themelohet nga kuvendi i komunės, para nėnshkrimit tė mandatit nga secili kėshilltar.

    54.2. Anėtarėt e Kuvendit tė Komunės duhet ta nėnshkruajnė betimin solemn si nė vijim:
    “Betohem (ose deklaroj solemnisht) se do t’i kryej me nderė, me besnikėri, pa anime e me ndėrgjegje dhe sipas ligjit, detyrat dhe do t’i ushtroj autorizimet e mia si kėshilltar i Kuvendit tė Komunės sė Gjilanit, nė mėnyrė qė tė sigurohen kushte pėr jetė tė qetė pėr tė gjithė”. (LVL neni 35.4)

    54.2. Anėtarėt e kuvendit tė komunės, tė cilėt nuk e nėnshkruajnė betimin solemn ose mandatin nė pajtim me paragrafėt 1 dhe 2 tė kėtij neni brenda njė muaji pas certifikimit tė rezultateve tė zgjedhjeve, pushojnė tė jenė anėtarė.


    Kryesuesi i Kuvendit tė Komunės


    Neni 55
    55.1. Kuvendi i komunės e zgjedh kryesuesin e kuvendit tė komunės nga radhėt e anėtarėve,
    me mandat tė njėjtė sikurse anėtarėt e kuvendit tė komunės. Propozim lista pėr kryesues tė kuvendit tė komunės duhet tė ketė mė shumė se dy (2) kandidatė tė mundshėm pėr t’u zgjedhur kryesues i kuvendit tė komunės.

    55.2. Votimi pėr kryesues tė kuvendit tė komunės ėshtė me vota tė fshehta. Pėr t’u zgjedhur nė
    votimin e parė kandidati i propozuar kryesues i kuvendit duhet tė marrė mė shumė se gjysmėn e votave tė numrit tė pėrgjithshėm tė anėtarėve tė zgjedhur.

    55.3. Nė rast se nė votimin e parė asnjėri prej kandidatėve nuk e siguron shumicėn e kėrkuar, atėherė dy kandidatėt me numrin mė tė madh tė votave shkojnė nė votimin e dytė. Kandidati qė merr mė shumė se gjysmėn e votave tė numrit tė pėrgjithshėm tė anėtarėve tė zgjedhur do tė zgjidhet kryesues i kuvendit tė komunės.

    55.4. Nė rast se edhe nė votimin e dytė asnjėri prej kandidatėve nuk e siguron shumicėn e kėrkuar, atėherė shkohet nė votimin e tretė. Kandidati qė ka marrė mė shumė vota nė votimin e tretė zgjidhet kryesues i Kuvendit tė Komunės.


    Kuorumi dhe mbledhjet e Kuvendit dhe Komiteteve
    Kuorumi


    Neni 56
    56.1. Kuorumi pėr tė gjitha takimet e kuvendit tė komunės dhe komiteteve tė tij, ėshtė sė paku gjysma e numrit tė anėtarėve tė kuvendit tė komunės. Kuorumi duhet tė verifikohet para ēdo vendimi qė merr kuvendi i komunės.

    56.2. Nė tė gjitha mbledhjet e kuvendit tė komunės dhe komiteteve, tė gjithė anėtarėt,
    duke pėrfshirė edhe kryesuesin e mbledhjes, kanė vetėm njė votė, por kryesuesi e ka njė votė shtesė nė rast tė numrit tė njėjtė tė votave pėr ose kundėr njė propozimi.

    56.3. Kuvendi i komunės dhe komitetet marrin vendime me votim tė hapur, pėrveē
    nėse kėrkohet ndryshe me kėtė Statut dhe me Rregullore tė punės sė kuvendit tė komunės.

    56.4. Nėse ndryshe nuk parashihet shprehimisht nė kėtė statut dhe ligj, vendimet e kuvendit tė komunės aprovohen me shumicėn e anėtarėve qė janė tė pranishėm dhe votojnė.

    56.5. Abstenimet regjistrohen me qėllim tė themelimit tė kuorumit, por nuk merren parasysh nė rezultatet e votimit.


    Mbledhjet e kuvendit tė komunės


    Neni 57
    57.1. Kryesuesi i kuvendit tė komunės i thėrret dhe i kryeson mbledhjet e kuvendit tė komunės.

    57.2. Kuvendi i Komunės mban sė paku dhjetė seanca nė vit, pesė prej tė cilave duhet tė mbahen gjatė gjashtė muajve tė parė tė vitit, siē pėrcaktohet me Rregulloren e Punės.

    57.3. Tė gjithė anėtarėt e kuvendit tė komunės duhet tė njoftohen paraprakisht me shkrim, ashtu siē kėrkohet, shtatė (7) ditė pune para mbajtjes sė mbledhjes. Nė njoftimin e tillė shkruhet:

    a) data e mbajtjes sė mbledhjes;
    b) koha e mbajtjes sė mbledhjes;
    c) vendi i mbajtjes sė mbledhjes;
    d) rendi i ditės pėr mbledhje dhe
    e) materialet e mbledhjes.
    f) tė dhėna tė tjera qė mund tė pėrcaktohen me Statut ose Rregullore tė Punės.

    57.4. Njoftimi dhe materialet e mbledhjes duhet tė respektojnė Ligjin mbi Gjuhėt. I njėjti njoftim duhet t’i shpallet publikut.

    57.5. Njoftimi nga paragrafėt 3 dhe 4 tė kėtij neni duhet gjithashtu t’i dėrgohet ministrisė pėrgjegjėse pėr qeverisje lokale.

    57.6. Nė mbledhjen e tyre tė parė tė ēdo viti vijues Kuvendi i Komunės dhe secili
    komitet duhet t’i caktoj datat fikse, nė tė cilat duhet tė mbahen takimet e rregullta gjatė vitit. Mbledhjet plotėsuese mund tė thirren nė ēdo kohė. Datat e mbajtjes sė takimeve mund tė ndryshohen me vendime tjera.


    Mbledhjet e jashtėzakonshme tė kuvendit tė komunės dhe proceverbali


    Neni 58
    58.1. Mbledhja e jashtėzakonshme e kuvendit tė komunės, caktohet me kėrkesėn e bėrė me shkrim nga 1/3 e numrit tė pėrgjithshėm tė anėtarėve tė kuvendit tė komunės, apo me kėrkesė tė kryetarit.

    58.2. E drejta pėr ta thirrur njė mbledhje tė jashtėzakonshme, gjithashtu pėrfshin tė drejtėn pėr caktimin e rendit tė ditės pėr takimin e caktuar.

    58.3. Pikat e caktuara nė rendin e ditės pėr mbledhjet e jashtėzakonshme, nuk mund tė ndryshohen gjatė mbledhjes.

    58.4. Mbledhja e jashtėzakonshme e kuvendit tė komunės, nuk mbahet nėse nuk janė tė njoftuar me shkrim tė gjithė anėtarėt e kuvendit tė komunės dhe publiku, siē kėrkohet me rregulloren e punės sė kuvendit, sė paku tri (3) ditė pune para datės sė mbajtjes sė takimit.

    58.5. Procedurat e njėjta qė kėrkohen pėr njoftimin dhe ēėshtjet e tjera qė zbatohen pėr mbledhjet e rregullta, zbatohen pėr mbledhjet e jashtėzakonshme gjithashtu.

    58.6. Procedurat e lartpėrmendura nuk zbatohen pėr takimet qė thirren pėr shkak tė rrethanave urgjente.

    58.7. Pėr tė gjitha mbledhjet e Kuvendit tė Komunės dhe komiteteve mbahet procesverbali. Procesverbali pėrmban emrat e anėtarėve qė marrin pjesė nė mbledhje dhe anėtarėve dhe personave tjerė tė ftuar, rendin e ditės, esencėn e diskutimeve, rezultatin numerik tė votimit, ēfarėdo vote qė ka dhėnė ēdo njeri, anėtar dhe propozimet e miratuara apo tė refuzuara.

    58.8. Procesverbalin e mbanė njė shėrbyes civil komunal, i caktuar nga shėrbimet e kuvendit tė
    komunės nė konsultim me kryesuesin e kuvendit tė komunės. Ēdo kush ka tė drejtė ta shikoj procesverbalin dhe ta marrė njė kopje. Procesverbali mbahet nė pajtim me ligjin pėr pėrdorimin e gjuhėve dhe i njėjti duhet tė miratohet nė takimin e ardhshėm tė kuvendit. Procesverbalet duhet tė nėnshkruhen nga kryesuesi i mbledhjeve dhe nga zyrtari i autorizuar pėr mbajtjen e procesverbalit.

    Konflikti i interesave tė anėtarėve

    Neni 59
    59.1. Anėtari i Kuvendit tė Komunės, apo anėtari i komitetit dhe i komisionit, nuk mund tė jetė pjesėmarrės nė marrjen e vendimeve dhe nė procedurat administrative qė kanė tė bėjnė me cilėndo ēėshtje nė tė cilėn ai ose ajo, apo ndonjė anėtar i familjes sė tij apo saj, ka interes personal dhe material. (LVL 03/L-040 neni 38.1).

    59.2. Anėtarėt e kuvendit tė komunės, tė komiteteve dhe tė komisioneve mund tė tėrhiqen vullnetarisht ose me vendim tė shumicės sė atij forumi ose me kėrkesė tė palės sė tretė. Mė pėr sė afėrmi, kjo ēėshtje do tė rregullohet me Rregulloren e punės sė Kuvendit tė Komunės.

    59.3. Anėtarėt e kuvendit tė komunės, nuk mund tė punėsohen nga komuna nė asnjė pozitė nė administratėn e komunės dhe nė tė njėjtėn kohė nuk mund tė jetė deputet tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės.








    Deklarata financiare


    Neni 60
    Nė pajtim me nenin 38.3 tė LVL, ēdo anėtar i kuvendit tė komunės, para mbledhjes sė parė tė kuvendit tė komunės, duhet t’i regjistrojnė deklaratat e plota dhe tė hapura rreth interesave tė tyre financiare dhe obligohen tė shėnojnė ēdo ndėrrim tė gjendjes sė tyre financiare posa ato tė ndodhin nė regjistrin qė e mbanė kryetari i komunės.

    Kompetencat plotėsuese tė anėtarėve tė Kuvendit tė Komunės


    Neni 61
    Nė pajtim me nenin 39 tė LVL anėtari i Kuvendit tė komunės ka tė drejtė:

    1) tė kėrkojė informacione lidhur me ēėshtjet komunale nga kryetari, nga tė emėruarit e tij, nėnkryetari i komuniteteve dhe kryesuesit e komiteteve. Kėrkesa shqyrtohet nė pajtim me procedurat qė do tė pėrcaktohen me Rregulloren e punės.
    2) mund tė paraqes vėrejtje me shkrim ku do t`i bashkėngjiten procesverbalit;
    3) mund t’iu drejtohet tė pranishmėve nė cilindo komision tė kuvendit tė komunės, anėtar i tė cilit nuk ėshtė, por nuk mund tė votojė. Ai apo ajo mund t’i propozojė kryesuesit tė komitetit qė tė diskutohet ndonjė ēėshtje qė ėshtė pėrgjegjėsi e komitetit;
    4) mund tė kėrkojė nga kryetari informacione qė janė tė nevojshme pėr punėn e tij si anėtar. nėse nuk ėshtė i kėnaqur me pėrgjigjen, ai apo ajo mund ta ngrit ēėshtjen nė kuvendin e komunės;
    5) anėtarėt e kuvendit tė komunės, detyrohen tė marrin pjesė nė tė gjitha mbledhjet e kuvendit, tė thirrura nė mėnyrė tė duhur nė komisionet ku ata janė anėtarė, pėrveē rasteve kur ekzistojnė arsye tė justifikueshme pėr mungesėn e tyre;
    6) anėtari i kuvendit tė komunės, lejohet tė mungojė nga vendi i punės pėr periudha kohore qė janė tė domosdoshme pėr kryerjen punėve tė kuvendit.


    Komitetet e pėrhershme dhe Komitetet tjera


    Neni 62
    62.1. Kuvendi i komunės themelon komitete tė pėrhershme si:

    a) Komitetin pėr Politikė e Financa
    b) Komitetin pėr Komuniteteve.

    62.2. Nė pajtim me nenin 51.2 tė LVL, Kuvendi Komunės formon edhe kėto komitete tjera tė nevojshme mė sa vijon:

    a) Komitetin pėr Shėndetėsi dhe Mirėqenie Sociale,
    b) Komitetin pėr Arsim,
    c) Komitetin pėr Zhvillim Ekonomik,
    d) Komitetin pėr Planifikim Urban, dhe Mbrojtje tė Mjedisit
    e) Komitetin pėr Shėrbime Publike, Komunale, Mbrojtje dhe Shpėtim
    f) Komitetin pėr Kulturė, Rini, Sport dhe Ēėshtje Gjinore.
    g) Komitetin pėr Pronė, Kadastėr dhe Banim.

    62.3. Pėrpos komiteteve si trupa tė KK-sė, do tė veprojė edhe kolegjiumi i shefave tė grupeve tė kėshilltarėve qė kanė pėr obligim tė takohen dhe tė harmonizojnė qėndrimet pėr ēėshtjet qė janė nė kompetencė tė KK-sė.


    Neni 63
    Tė gjitha takimet duhet tė thirren dhe mbahen nė pajtueshmėri me Rregulloren e punės. Personi i cili i thėrret apo i udhėheqė takimet, duhet tė sigurojė qė tė gjithė anėtarėt qė marrin pjesė nė mbledhje tė kanė tė drejta tė njėjta dhe tė barabarta dhe tė kenė mundėsi tė marrin pjesė nė tė gjitha veprimet.

    Neni 64
    64.1. Mbledhjet e Kuvendit tė Komunės dhe Komiteteve tė Kuvendit tė Komunės, janė tė hapura pėr publikun, pėrfaqėsuesit e mjeteve tė informimit dhe subjekteve tė interesuara qė ėshtė objekt diskutimi, pėrveē nė rastet qė parashihen ndryshe me legjislacionin nė fuqi.

    64.2. Nė qoftė se Kuvendi i Komunės, gjatė punės sė tij vendos qė nga mbledhja tė pėrjashtohet publiku, duhet tė marrė vendim pėr arsyet e pėrjashtimit tė publikut

    64.3. Kuvendi i Komunės nėpėrmjet Zyrės Pėrgjegjėse pėr Informim, njofton publikun tė paktėn 7 ditė para mbledhjeve tė rregullta ose 3 ditė para mbledhjeve tė jashtėzakonshme ndėr tė tjera me mjetet e mėposhtme:

    a) shpallja publike nė vendet mė tė frekuentuara brenda territorit tė Komunės
    b) mediat e shkruara dhe elektronike lokale dhe
    c) faqen e Internetit tė kuvendit tė komunės

    64.3. Njoftimet publike duhet tė pėrmbajnė:

    a) datėn e mbledhjes
    b) kohėn e mbledhjes
    c) vendin e mbajtjes sė mbledhjes
    d) rendin e ditės me material pėrkatės

    64.4. Komitetet nėpėrmjet zyrės pėrgjegjėse pėr informim, njoftojnė publikun 3 ditė para ditės sė caktuar pėr mbajtjen e mbledhjeve.

    Neni 65
    Ēdo anėtar i publikut, i cili merr pjesė nė Kuvendin e Komunės dhe komiteteve tė tij, me lejen e kryesuesit tė takimit, mund tė bėjė pyetje dhe mund t’i drejtohet mbledhjes. Rregullorja e punės ,mund tė rregullojė tė drejtat dhe detyrat e udhėheqėsit tė mbledhjes gjatė ushtrimit tė detyrės sė tij.

    Neni 66
    66.1. Tė gjithė anėtarėt e Komiteti pėr Politikė dhe Financa, duhet tė zgjedhėn nga radha e anėtarėve tė Kuvendit tė Komunės. Anėtarėsimi nė ēdo rast duhet tė pasqyrojė proporcionin e nivelit tė pėrfaqėsimit tė partive politike dhe pėrfaqėsimin gjinor nė Kuvendin e Komunės.

    66.2. Anėtarėt e Komitetit pėr Politikė dhe Financa, nuk kanė tė drejtė tė jenė edhe anėtarė tė komiteteve tjera.

    66.3. Numri i anėtarėve tė Komitetit pėr Politikė dhe Financa pėrbėhet prej nėntė (9) anėtarėve.

    66.4. Mbledhjet e Komitetit pėr Politikė dhe Financa kryesohen nga Kryesuesi i kuvendit tė komunės. Nė mungesė tė Kryesuesit tė kuvendit tė komunės mbledhjet kryesohen nga njėri prej anėtarėve tė kėtij komiteti.

    Neni 67
    67.1. Anėtarėt e Komitetit pėr Komunitete, zgjedhėn nga Kuvendi i Komunės nga radhėt e anėtarėve tė Kuvendit tė Komunės dhe pėrfaqėsuesve tė Komuniteteve pakicė.

    67.2. Numri i anėtarėve tė Komitetit pėr Komunitete duhet t’i ketė 7 anėtarė.

    67.3. Komunitetet pakicė nė Komunė, duhet tė kenė pėrfaqėsimin e paraparė me Ligjin nė fuqi nė Komitetin pėr Komunitete.

    Neni 68
    68.1. Komitetet tjera tė nevojshme tė parapara me nenin 62.2 tė Statutit, do tė kenė nga shtatė (7) anėtarė dhe nė pėrbėrjen e tyre shumica e anėtarėve tė kėtyre komiteteve zgjedhėn nga anėtarėt e Kuvendit tė Komunės, duke respektuar proporcionin e nivelit tė pėrfaqėsimit tė partive politike dhe pėrfaqėsimin gjinor.

    68.2. Komitetet nė radhėt e veta mund tė kenė anėtar jashtė kuvendit tė komunės, tė cilėt duhet tė kenė pėrvojė adekuate dhe kritere profesionale varėsisht nga komiteti ku emėrohet. Emėrimi i tyre do tė bėhet me propozim tė kryesuesit tė kuvendit tė komunės duke respektuar proporcionin e nivelit tė pėrfaqėsimit tė partive politike dhe pėrfaqėsimin gjinorė.

    68.3. Kuvendi i Komunės pėrpos komiteteve tė pėrhershme sipas nevojės mund tė formojė edhe komitete tjera tė nevojshme.

    68.4. Kryesuesi dhe zėvendės kryesuesi sipas nevojės, i ēdo komiteti zgjidhet nga anėtarėt e komitetit pėrkatės.

    Neni 69
    69.1. Kompetencat, detyrat dhe pėrgjegjėsitė e komiteteve tė tjera tė pėrhershme tė parapara me nenin 62.2 tė kėtij Statuti, do tė rregullohen me rregullore tė veēantė tė miratuar nga Kuvendi i Komunės.

    69.2. Kryesuesit e komiteteve duhet tė pasqyrojnė objektivisht proporcionin e vendeve nė kuvendin komunal pėrveē komiteteve tė pėrhershme.


    Komiteti pėr Politikė dhe Financa


    Neni 70
    70.1. Kryesuesi i komitetit vendos pėr ēėshtjet tė cilat duhet tė shqyrtohen nė kėtė komitet.

    70.2. Komiteti pėr Politikė dhe Financa ėshtė pėrgjegjės pėr shqyrtimin e tė gjitha politikave, dokumenteve fiskale dhe financiare, planeve dhe iniciativave, duke pėrfshirė dokumentet e planifikimin strategjik, Kornizėn vjetore buxhetore afatmesme, planin vjetor tė prokurimit, rregulloren vjetore pėr tatimet, tarifat dhe pagesat, planin vjetor tė punės pėr auditimin e brendshėm, buxhetin vjetor afatmesėm dhe ēdo ndryshim tė buxhetit gjatė vitit fiskal si dhe pėr marrjen e raporteve nga kryetari dhe dorėzimin e rekomandimeve nė kuvendin e komunės.


    Komiteti i Komuniteteve


    Neni 71
    71.1. Komiteti pėr komunitete pėrfshinė nė radhėt e veta shumicėn e thjeshtė nga anėtarėt e kuvendit tė komunės, anėtarėt tjerė janė pėrfaqėsuesit e komuniteteve. Ēdo komunitet qė jeton nė komunė pėrfaqėsohet nga, sė paku njė (1) pėrfaqėsues nė komitetin pėr komunitete. Pėrfaqėsuesit e komuniteteve jo shumicė nė komunė e pėrbėjnė shumicėn e anėtarėve tė komitetit tė komuniteteve.

    71.2. Komiteti i komuniteteve ėshtė pėrgjegjės pėr shqyrtimin e pėrputhshmėrisė sė autoriteteve komunale me ligjin nė zbatim dhe pėr shqyrtimin e tė gjitha politikave komunale, praktikave dhe aktiviteteve pėr t’u siguruar se tė drejtat dhe interesat e komuniteteve respektohen plotėsisht. Komiteti gjithashtu i rekomandon kuvendit tė komunės, masat qė duhet tė ndėrmerren pėr tė siguruar jetėsimin e dispozitave qė kanė tė bėjnė me nevojėn e komuniteteve pėr t’u avancuar, shprehur, mbrojtur dhe zhvilluar identitetin e tyre etnik, kulturor, fetar dhe gjuhėsor, si dhe pėr tė siguruar mbrojtje adekuate tė tė drejtave tė komuniteteve brenda komunės.


    Zėvendės kryesuesi i komuniteteve


    Neni 72
    Nė kuvendin e komunės sė Gjilanit, posti i zėvendės kryesuesit i takon komuniteteve jo shumicė. Postin e zėvendės kryesuesit tė kuvendit tė komunės e mban kandidati pėrfaqėsues i popullatės jo shumicė, qė ka marrė mė shumė vota nė listėn e kandidatėve pėr zgjedhje nė kuvendin e komunės sė Gjilanit. Zėvendės kryesuesi i kuvendit tė komunės pėr komunitete i ushtron detyrat e tija nė pajtim me nenin 55 tė LVL.


    Transparenca publike e punės sė Kuvendit dhe Komiteteve


    Neni 73
    73.1. Me qėllim qė puna e kuvendit tė komunės tė jetė sa mė transparente i tėrė dokumentacioni ju ofrohet kėshilltarėve tė kuvendit tė komunės dhe anėtarėve tė komiteteve para apo gjatė mbledhjes, e qė ndėrlidhen me ēėshtjet e shtruara pėr mbledhje.

    73.2. Takimet e kuvendit tė komunės, komiteteve dhe komisioneve tjera tė tij janė tė hapura pėr publikun. Kuvendi i komunės, komitetet dhe komisionet tjera, mund tė vendosin pėr pėrjashtimin e publikut nga e tėrė apo njė pjesė e mbledhjes, duke pėrfshirė edhe pėrfaqėsuesit e mediave, kur plotėsohen njėra prej kushteve nė pajtim me nenin 45.3 tė LVL. Vendimet pėr pėrjashtimin e opinionit merren me shumicė tė anėtarėve tė kuvendit tė komunės, komiteteve ose komisioneve tjera.


    Neni 74
    Kėrkesat pėr informata qė kanė tė bėjnė me ēėshtjet komunale, tė cilat bėhen nga anėtarėt e Kuvendit Komunal duhet tė adresohen me shkrim tek zyrtari i pėrgjegjės i Komunės nga i cili kėrkohen informatat.


    Informimi pėr anėtarėt e Kuvendit tė Komunės


    Neni 75
    Zyrtari pėrgjegjės i Komunės nė afat prej 15 ditėve duhet t’i pėrgjigjet me shkrim anėtarėve tė Kuvendit tė Komunės. Njė kopje e kėrkesės dhe e pėrgjigjes duhet tė futet nė regjistėr nga kryetari i komunės ose personi tjetėr i autorizuar nga ai, i cili duhet ta shėnoj datėn e kėrkesės sė marrė dhe datėn pėrgjigjes sė dhėnė.

    Neni 76
    Informatat tė cilat bien nė kategorinė e pėrcaktuar nė nenin 45.3 tė LVL, nė bazė tė kushteve tė caktuara duhet tė mos jenė tė hapura. Arsyet pėr njė veprim tė tillė duhet t’i jepen anėtarėve dhe duhet tė ruhen nė regjistėr.


    Ekzekutivi i komunės
    Zgjedhja e kryetarit tė komunės


    Neni 77
    77.1. Kryetari i Komunės zgjedhet nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt nga njerėzit qė kanė tė drejtė vote nė komunė, nė pėrputhje me Ligjin mbi zgjedhjet komunale nė fuqi. Kryetari i Komunės zgjedhet pėr mandat tė njėjtė sikurse anėtarėt e Kuvendit tė Komunės nė pajtim me ligjin.

    77.2. Mandati i kryetarit tė komunės pėrfundon:

    a) kur ta kryejė mandatin e tij;
    b) nėse vdes;
    c) nėse jep dorėheqje;
    d) nėse ndėrron vendbanimin nė komunė tjetėr;
    e) nėse nuk paraqitet nė punė pėr mė shumė se 1 muaj pa arsye;
    f) nėse shkarkohet nga detyra nė pajtim me kėtė ligj;
    g) nė rast tė vendimit pėrfundimtar tė gjyqit qė e privon kryetarin e komunės nga cilėsia juridike dhe
    h) nė rast tė dėnimit pėr vepėr penale me njė urdhėr pėr burgim pėr gjashtė (6) muaj ose mė tepėr.


    Neni 78
    Me rastin e zgjedhjes, Kryetari i Komunės e bėn betimin apo deklaratėn solemne pėrpara anėtarėve tė Kuvendit Komunės. Teksti i betimi ėshtė mė sa vijon: “Betohem (ose deklaroj solemnisht) se do t’i kryej detyrat dhe do t’i ushtroj kompetencat e mia si kryetar i komunės sė Gjilanit, me nderė, besnikėri, paanshmėri, me ndėrgjegje dhe nė pajtim me ligjin, nė mėnyrė qė tė sigurohen kushte pėr njė jetė tė qetė pėr tė gjithė” Kryetari qė dėshton tė japė betimin brenda njė (1) muaji nga certifikimi i rezultateve tė zgjedhjeve e humb mandatin.


    Neni 79
    79.1. Nėse kryetari i Komunės pėrkohėsisht mungon apo pėrkohėsisht nuk ėshtė nė gjendje t`i kryejė detyrat e tij, nėnkryetari i komunės me kėrkesė tė tij ose saj i ushtron funksionet ekzekutive tė pėrditshme dhe vepron nė emėr tė kryetarit tė komunės.
    Suspendimi dhe shkarkimi nga detyra e kryetarit tė komunės


    Neni 80
    80.1. Kryetari mund tė suspendohet dhe shkarkohet sipas procedurave tė parapara nė nenin 64 tė LVL.

    80.2. Qytetarėt e komunės mund tė ndėrmarrin iniciativė pėr largimin e kryetarit tė komunės nė pajtim me nenin 72 tė LVL.


    Pėrgjegjėsitė e kryetarit


    Neni 81
    Kryetari i Komunės i zbaton pėrgjegjėsitė nė vijim:

    a. pėrfaqėson komunėn dhe vepron nė emėr tė saj;
    b. udhėheq ekzekutivin e komunės dhe administratėn e saj dhe mbikėqyr administrimin financiar tė komunės;
    c. ushtron tė gjitha kompetencat, tė cilat nuk i jepen nė mėnyrė eksplicite kuvendit tė komunės apo komiteteve tė tij;
    d. ekzekuton aktet e kuvendit tė komunės;
    e. emėron apo shkarkon zėvendėsit e tij/saj;
    f. emėron dhe shkarkon anėtarėt e tij tė cilėt i ndihmojnė atij nė kryerjen e detyrave;
    g. organizon punėn dhe drejton politikėn e komunės;
    h. propozon rregullore apo akte tė tjera pėr miratim nė kuvendin e komunės;
    i. propozon zhvillimin komunal, planet rregulluese dhe investuese, propozon buxhetin vjetor pėr miratim nė kuvendin e komunės dhe e ekzekuton buxhetin e miratuar;
    j. raporton para kuvendit tė komunės pėr situatėn ekonomiko-financiare tė komunės dhe pėr zbatimin e planeve investuese tė komunės, sė paku njėherė nė gjashtė muaj apo kurdoherė qė kėrkohet nga kuvendi i komunės dhe
    k. mund tė kėrkojė qė kuvendi i komunės ta shqyrtojė njė akt komunal para hyrjes nė fuqi, kur konsideron se akti cenon legjislacionin nė zbatim dhe/apo interesin e komuniteteve.
    l. do tė konsultojė nėnkryetarin pėr komunitete pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me komunitetin jo-shumicė dhe
    m. Aktivitetet tjera qė i caktohen me kėtė statut dhe me ligj.


    Neni 82
    82.1. Pėrpos Pėrgjegjėsit tė pėrcaktuara me nenin 81 tė kėtij statuti, kryetari i komunės nxjerrė urdhėresa administrative dhe vendime brenda fushėveprimit tė kompetencave tė tija.

    82.2. Pėrpos kryetarit tė komunės, urdhėresa administrative mund tė nxjerrin edhe drejtorėt e drejtorive pėrkatėse me qėllim tė mbrojtjes sė interesit publik, nė kuadėr tė kompetencave tė tyre. Lidhur me urdhėresat administrative tė nxjerra nga drejtorėt e drejtorive sipas paragrafit 82.2 tė kėtij statuti duhet tė njoftohet kryetari i komunės.


    Nėnkryetari i Komunės

    Neni 83
    83.1. Nė komunė, kryetari i komunės e ka njė nėnkryetar. Nėnkryetari emėrohet nga kryetari pėr tė njėjtin mandat dhe shkarkohet nga kryetari.

    83.2. Me kėrkesė tė kryetarit, nėnkryetari i ndihmon kryetarit nė ushtrimin e funksioneve ekzekutive tė pėrditshme dhe vepron nė emėr tė kryetarit nė mungesė tė tij.

    83.3. Kur posti i nėnkryetarit mbetet i lirė, kryetari emėron nėnkryetarin e ri, jo mė vonė se tridhjetė ditė pas paraqitjes sė postit tė lirė.


    Nėnkryetari i Komunės pėr Komunitete


    Neni 84
    84.1. Nė Komunėn e Gjilanit, tė paktėn 10% e qytetarėve qė i pėrkasin komuniteteve jo-shumicė do tė kenė njė nėnkryetar pėr komunitete. Nėnkryetari pėr komunitete do tė emėrohet pėr mandat tė njėjtė si tė kryetarit.

    84.2. Emėrimi dhe shkarkimi i nėnkryetarit pėr komuniteteve, propozohet nga Kryetari i Komunės dhe duhet tė miratohet nga shumica e anėtarėve tė Kuvendit tė Komunės, qė janė tė pranishėm dhe votojnė si dhe shumica e anėtarėve tė Kuvendit tė Komunės qė janė tė pranishėm dhe votojnė tė cilėt i pėrkasin komuniteteve jo shumicė.

    84.3. Nėnkryetari pėr komunitete do t’i ndihmojė kryetarit dhe do tė ofrojė kėshilla dhe udhėzime pėr kryetarin lidhur me ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me komunitetin pakicė.

    84.4. Kur posti i nėnkryetarit pėr komunitete mbetet i lirė, kryetari propozon nėnkryetarin e ri, jo mė vonė se tridhjetė ditė pas paraqitjes sė postit tė lirė sipas procedurave tė paragrafit 3 tė kėtij neni.


    Konflikti i interesave

    Neni 85
    85.1. Dispozitat e nenit 59 tė LVL, do zbatohen nė rast tė konfliktit tė interesit tė kryetarit tė komunės. Menjėherė pas zgjedhjes se tyre, kryetari i komunės e ndėrprenė ēdo kontratė apo lidhje qė ka, e cila mund ta vė nė pikėpyetje aftėsinė e tij pėr kryerjen e pėrgjegjėsive tė tij nė mėnyrė tė drejtė dhe tė paanshme.

    85.2. Me rregullore tė punės sė kuvendit tė komunės, mund tė parashihen masat qė duhet tė ndėrmerren pėr tė pėrjashtuar kryetarin nga procedurat e vendimmarrjes dhe nė ato administrative nė rast kur ka konflikt interesi.

    85.3. Dispozitat e paragrafit 1 dhe 2 tė nenit 85 tė kėtij statuti pėr konfliktet e interesit tė kryetarit zbatohet mutatis mutandis pėr nėnkryetarin pėr komunitete.


    Kompensimet:

    Neni 86
    Pėr punėn qė e bėjnė pėr komunėn kryetari i komunės, nėnkryetarėt e komunės, kryesuesi dhe zėvendėskryesuesi i KK-sė, anėtarėt e kuvendit tė komunės, anėtarėt e komiteteve pėrkatėse, anėtarėt e kolegjiumit tė shefave tė grupeve tė kėshilltarėve dhe tė komisioneve funksionale duhet tė kompensohen. Lartėsia e kompensimeve do tė caktohet me vendim tė kuvendit tė komunės, i cili duhet tė jetė nė harmoni ma rregullat e pėrcaktuara nga autoriteti qendror i Kosovės.


    Shkarkimi i anėtarit tė Kuvendit

    Neni 87
    Anėtari i Kuvendit tė Komunės, i cili nuk nėnshkruan betimin - deklaratėn solemne brenda njė (1) muaji pas zgjedhjes pa arsye pushon tė jetė anėtarė dhe nė pajtim me dispozitat e nenit 37.2
    Tė LVL.


    Kapitulli 7
    Drejtoritė dhe drejtorėt e komunės


    Neni 88
    88.1. Nė bazė tė nenit 62.1 tė LVL, administrata komunale organizohet nė drejtori ku pėrfshijnė:

    1. Drejtorinė e Administratės sė Pėrgjithshme;
    2. Drejtorinė e Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale,
    3. Drejtorinė e Arsimit,
    4. Drejtorinė e Financave, Ekonomisė dhe Zhvillimit
    5. Drejtorinė pėr Urbanizėm dhe Mbrojtje tė Mjedisit
    6. Drejtorinė e Inspeksionit
    7. Drejtorinė pėr Shėrbime Publike
    8. Drejtorinė e Bujqėsisė dhe Pylltarisė
    9. Drejtorinė pėr Rini, Kulturė dhe Sport,
    10. Drejtorinė pėr Kadastėr, Gjeodezi, Pronė dhe Banim dhe
    11. Drejtorinė pėr Mbrojtje dhe Shpėtim

    88.2. Ēdo drejtori komunale ka drejtorin qė emėrohet dhe shkarkohet nga kryetari i komunės, nė pajtim me nenin 62.2 tė LVL. Drejtorėt menaxhojnė dhe udhėheqin drejtorinė e tyre nė pėrputhje me udhėzimet strategjike dhe politike tė kryetarit tė komunės dhe nė pajtim me ligjet dhe rregulloret komunale nė fuqi.

    88.3. Drejtorėt i raportojnė rregullisht kryetarit pėr ēėshtjet qė janė nėn pėrgjegjėsinė tyre dhe i ofrojnė atij tė gjitha informatat dhe raportet e nevojshme pėr procesin e vendimmarrjes. Drejtorėt lidhur me detyrat dhe pėrgjegjėsitė e tyre i pėrgjigjen kryetarit tė Komunės.

    88.4. Me propozim tė kryetarit dhe aprovim te kuvendit komunal me vendim tė posaēėm, numri i drejtorive dhe i sektorėve brenda drejtorive mund tė rritet ose zvogėlohet.

    88.5. Kompetencat dhe pėrgjegjėsitė e drejtorive komunale do tė pėrshkruhen me rregullore tė veēantė.


    Neni 89
    Pėrpos drejtorive komunale, kuvendi i komunės themelon edhe kėto zyre:

    1. Zyrėn e Kryetarit;
    2. Zyrėn pėr Integrime Evropiane;
    3. Zyrėn pėr Informim;
    4. Zyrėn Ligjore;
    5. Zyra pėr personel
    6. Zyrėn e Avokatit tė Komunės
    7. Zyrėn e prokurimit;
    8. Njėsia e Auditimit tė Brendshėm;
    9. Zyrėn pėr Projekte;
    10. Zyra pėr Barazi Gjinore dhe Drejta tė Njeriut
    11. Qendra pėr Shėrbime tė Qytetarėve dhe Arkiva.
    12. Zyra pėr Komunitete


    Takimet e kryetarit me drejtor

    Neni 90
    Kryetari i komunės takimet me drejtorėt e drejtorive mund t’i organizojė veē e veē me ēdo drejtor ose nė formė tė organizimit si kolegjium me tė cilėt konsultohet pėr ēėshtjet nė kompetencat e komunės nė pėrgjithėsi dhe tė ēdo drejtorive veē e veē.


    Konfliktet e interesit pėr drejtorėt


    Neni 91
    91.1. Ēdo drejtor do tė pėrjashtohet nga marrja e vendimeve dhe nga procedurat administrative qė kanė tė bėjnė me ēfarėdo ēėshtjeje pėr tė cilėn ai apo ndonjė anėtar i ngushtė i familjes sė tij a tė saj, ka ndonjė interes personal ose financiar.

    91.2. Nga drejtorėt kėrkohet qė tė paraqesin me shkrim ēdo konflikt interesash nė njė regjistėr tė cilin e mban drejtoria pėr administratė dhe personel.

    91.3. Me Rregulloren e punės do tė caktohen masat tė cilat merren pėr t’i pėrjashtuar drejtorėt nga vendimmarrja dhe procedurat administrative ku ata kanė konflikt interesash.

    91.4. Drejtorėt e drejtorive nuk kanė tė drejtė tė jenė udhėheqės tė ndonjė kompanie , institucioni privat apo tė ndonjė organizate joqeveritare qė merret afėrsisht me fushat e njėjta tė drejtorisė qė udhėheqė drejtori i drejtorisė.


    Kapitulli 8
    Shėrbimi Civil Komunal

    Neni 92
    92.1. Shėrbimi Civil i Komunės udhėhiqet nė bazė tė parimeve dhe procedurave tė pėrcaktuara me rregullat mbi shėrbimin civil tė Kosovės. Shėrbimi civil komunal pėrfshin tė gjithė personat e punėsuar nga autoriteti i komunės, rroga e tė cilėve paguhet nga buxheti i Republikės sė Kosovės, pėrveē:
    a) kryetarit, nėnkryetarit/ve dhe drejtorėve tė komunės;
    b) kryesuesit, zėvendės kryesuesit/ve dhe tė gjithė anėtarėve tė kuvendit tė komunės;

    92.2. Drejtorėt e komunės, drejtorėt e institucioneve dhe ndėrmarrjeve nėn autoritetin e komunės dhe nėpunėsit civil tė administratės sė komunės, nuk mund tė jenė anėtar tė kuvendit tė Republikės sė Kosovės apo kuvendit tė komunės ku ata punojnė.

    92.3. Zgjedhjet pėr kuvendin e komunės nuk pėrbėjnė shkak pėr rishqyrtimin e emėrimeve tė shėrbyesve civilė.

    Neni 93
    93.1. Administrata e komunės sė Gjilanit ka udhėheqėsin e personelit. Procedurat pėr zgjedhjen, rekrutimin dhe largimin e tij i udhėheq kryetari i komunės nė pajtim me dispozitat e ligjit pėr shėrbimin civil nė afatin prej 60 ditėsh.

    93.2. Nėse posti i udhėheqėsit tė personelit mbetet i zbrazėt, kryetari i komunės emėron njė anėtar tė lartė tė shėrbimit civil komunal nė cilėsinė e kryesit tė detyrės sė udhėheqėsit tė personelit.

    93.3. Udhėheqėsi i personelit duhet tė ketė kualifikimin superior (fakultetin juridik) dhe tė ketė minimum tri vite pėrvojė pune nė profesion, nėse ndryshe nuk ėshtė pėrcaktuar me ligj



    Neni 94
    Punėsimi nė shėrbimin civil tė komunės duhet tė mbikėqyret dhe rregullohet nga Udhėheqėsi i Personelit, pėr tė siguruar qė shėrbimi civil reflekton proporcion tė drejtė profesional, gjinor dhe etnik. Shėrbimi Civil Komunal si tėrėsi, duhet qė tė pėrmbajė proporcion tė drejtė tė pėrfaqėsimit tė personave me aftėsi tė kufizuar.


    Neni 95
    Tė gjithė shėrbyesit civil komunal, i kryejnė detyrat e tyre nė mėnyrė tė paanshme dhe tė drejtė nė pajtim me ligjin, i zbatojnė dhe i pėrfillin urdhrat e eprorėve tė tyre, pėrveē rasteve kur detyrat e dhėna janė nė kundėrshtim me ligjin ose me tė drejtat dhe liritė e njeriut dhe me tė drejtat e komuniteteve.



    Neni 96
    Kryetari i Komunės nė bashkėpunim me udhėheqėsin e personelit do tė emėrojė njė nėn - komision profesional tė balancuar politikisht i cili do tė ketė 5 anėtar, detyrat e tė cilit do tė jenė kėshillimi dhe konsultimi nė pėrgjithėsi pėr ēėshtjet e resurseve njerėzore qė kanė tė bėjnė me shėrbimin civil komunal nė veēanti me ēėshtjet nė vijim:

    a) kategoritė dhe numrat pėr kategori
    b) mbikėqyrja dhe pėrgjegjėsit
    c) detyrat dhe obligimet
    d) delegimi i detyrave dhe obligimeve
    e) rekrutimi dhe pėrzgjedhja
    f) kushtet e pranimit
    g) fillimi i punės nė zyrė, puna provuese dhe lista rezervė
    h) procedurat ankimore
    i) procedurat e kundėrshtimeve
    j) trajnimi dhe provimet
    k) rishqyrtimi i paraqitjes dhe procedurat e vlerėsimit
    l) pėrparimi dhe suksesi nė karrierė
    m) dosjet dhe referencat e stafit
    n) kohėzgjatja e punėsimit dhe njoftimi mbi pushimin e marrėdhėnies sė punėsimit
    o) pagesat dhe shpėrblimet tjera
    p) pagesa pėr udhėtim dhe mėditjet
    q) pushimi
    r) rregullat e shėrbimit civil komunal


    Ankesat e qytetarėve

    Neni 97
    Ēdo qytetarė mund tė parashtrojė ankesė nė afatin ligjor ndaj vendimit administrativ tė organeve tė komunės, nėse ai apo ajo mendon se i janė cenuar tė drejtat e tij ose saj. Shqyrtimi i ankesave do tė bėhet nė pajtim me ligjin pėr procedurėn administrative.


    Kapitulli 9
    Financat e komunės dhe procedurat buxhetore


    Neni 98
    98.1. Komuna e Gjilanit ka buxhetin dhe financat e saja pėr tė ushtruar kompetencat e saja. Buxheti i komunės pėrbėhet prej tė hyrave vetanake, granteve nga Qeveria e Republikės sė Kosovės tė donacioneve dhe tė hyrave tjera ku mė pėr sė afėrmi rregullohen me Ligjin pėr Financat Lokale dhe aktet tjera.

    98.2. Tė gjitha ēėshtjet qė janė tė lidhura me administrimin financiar tė komunės janė pėrgjegjėsi e kryetarit tė komunės.

    98.3. Kryetari i komunės kėto pėrgjegjėsi qė kanė tė bėjnė me administrimin financiar mund t`i bartė tek nėnkryetari i komunės, te drejtori i drejtorisė pėr financa, ekonomisė dhe zhvillimit ose drejtor tjetėr.


    Neni 99
    Drejtorėt e drejtorive tė komunės do ta mbajnė kontrollin financiar dhe duhet tė sigurojnė saktėsinė dhe tėrėsinė e informatave financiare dhe sistemeve funksionuese brenda drejtorisė sė tyre, si dhe duhet t’i ofrojnė tė gjitha informatat drejtorit tė financave, ekonomisė dhe zhvillimit dhe auditimit tė brendshėm.

    Neni 100
    Drejtori i financave, ekonomisė dhe zhvillimit duhet t’i jep kėshilla financiare kryetarit tė komunės dhe komiteteve tė kuvendit, pėrfshirė kėtu edhe vlerėsimin financiar tė rregulloreve, vendimeve dhe politikave qė shqyrtohen nga kėto organe tė Komunės.


    Neni 101
    Rregullat, procedurat financiare dhe procedurat e prokurimit tė komunės, janė tė pėrcaktuara nga Ministria e Ekonomisė dhe Financave.


    Neni 102
    Drejtori i financave, ekonomisė dhe zhvillimit, do tė paraqesė procedura, rregullore dhe rregulla tjera financiare, qė do tė jenė nė pėrputhshmėri me procedurat, rregullat dhe rregulloret e Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, pėr tė promovuar njė administrim tė fortė financiar brenda komunės dhe nga personeli i komunės.


    Neni 103
    Komuna, mbledh tė hyra vetanake nė pėrputhje me ligjin pėr financat e pushtetit lokal. Tė hyrat pėrcaktohen dhe ndryshohen nga Kuvendi i Komunės nė harmoni me ligjin.


    Neni 104
    104.1. Drejtori i financave, ekonomisė dhe zhvillimit, ėshtė pėrgjegjės pėr koordinimin e pėrgjithshėm tė procesit tė buxhetit, duke pėrfshirė edhe pėrgatitjen e tij dhe ciklin e konsultimit tė brendshėm dhe konsultimit me publikun nė pajtim me ligjin instruksionet dhe udhėzimet e MEF-it.

    104.2. Pas pėrfundimit tė fazės sė konsultimeve me propozimet pėr buxhet, njoftohet kryetari i komunės, komiteti pėr politikė dhe financa dhe i rekomandohet kuvendit tė komunės pėr miratim.


    Kapitulli 10
    Raporti vjetor

    Neni 105
    105.1. Kryetari i Komunės nė konsultim me Komitetin pėr Politikė dhe Financa, duhet tė sigurohet qė raporti vjetor t’i paraqitet kuvendit tė komunės ashtu siē kėrkohet me ligj.

    105.2. Nė mėnyrė qė tė pėrmbushen pėrgjegjėsitė pėr raportim tė Kryetarit tė Komunės dhe Komitetit pėr Politikė dhe Financa, duhet tė ndėrmerren veprimet si nė vijim:

    1 nė pajtim me ligjin nė ēdo buxhet vjetor tė komunės duhet tė pėrfshihen objektivat e komunės nė lidhje me aktivitet, ku pėr tė cilat ėshtė pėrgjegjėse Komuna;
    2 objektivat duhet tė mbahen nėn mbikėqyrje tė vazhdueshme;
    3 duhet tė ndėrtohen mekanizmat pėrmes tė cilėve monitorohet arritja e objektivave dhe
    4 tė identifikohen nevojat aktuale dhe ato tė ardhshme dhe tė pėrcaktohen mjetet pėrmes tė cilave sigurohet pėrmbushja e tyre.


    Neni 106
    106.1. Buxheti i komunės duhet tė jetė i balancuar, i pėrgatitur nė mėnyrė transparente dhe i bazuar nė kritere objektive.

    106.2. Buxheti duhet tė pėrmbajė planin pėr aktivitete dhe udhėheqje ekonomike brenda vitit fiskal, dhe duhet tė pėrfshijė tė gjitha parashikimet e tė hyrave, shpenzimet kapitale dhe tė pėrditshme tė komunės. Ai gjithashtu duhet t’i ndajė fondet ekzistuese pėr nevojat e shpenzimeve tė komunės.

    106.3. Organet komunale kompetente, me akt tė veēanet janė tė obliguara tė pėrcaktojnė procedurat buxhetore, standardet financiare dhe rregullat e furnizimit qė i plotėsojnė kriteret e parapara me ligj.


    Miratimi i buxhetit

    Neni 107
    107.1. Komiteti pėr Politikė dhe Financa, ėshtė pėrgjegjės pėr propozimin e buxhetit, pėr formulimin dhe hulumtimin e drejtimit strategjik tė komunės nė tė ardhmen.

    107.2. Viti fiskal i komunės fillon me 1 janar. Kryetari i komunės ia dorėzon Kuvendit tė Komunės buxhetin komunal pėr miratim sa mė shpejtė qė ėshtė e mundur, pas njoftimit pėr lartėsinė e fondit tė ndarė pėr vitin vijues.


    Buxheti i Ndėrmarrjeve publike komunale


    Neni 108
    108.1. Ndėrmarrjet komunale tė cilat kryejnė shėrbime publike komunale i dorėzojnė Kuvendit tė Komunės buxhetin e tyre pėr miratim. Buxheti i propozuar duhet tė pėrfshijė strukturėn e tarifės sė propozuar pėr kryerjen e shėrbimeve dhe duhet tė dorėzohet deri me 1 dhjetor para vitit tė ardhshėm fiskal. (Neni 25.1 – LVL)

    108.2. Nė rast se njė ndėrmarrje afron shėrbime publike lokale, pėr mė shumė se njė komunė, komuna bėnė marrėveshje me komunat gjegjėse pėr lartėsinė e tarifave dhe mbikėqyrjen e pėrbashkėt tė veprimtarive tė asaj ndėrmarrje. (Neni 25.2 – LVL).






    Marrėdhėniet ndėrkomunale dhe partneritetet
    Bashkėpunimi ndėrkufitar i komunave.


    Neni 109
    109.1. Kryetari i Komunės pas konsultimeve me Komitetin pėr Politikė dhe Financa, duhet tė prezantoj rekomandimet pėr Kuvendin e Komunės, pėr marrėveshjet tė cilat mund tė jenė tė nevojshme nė bazė tė nenit 28 dhe 29 tė Ligjit pėr vetėqeverisje Lokale.

    109.2. Kuvendi i Komunės vendos pėr lidhjen e marrėveshjes ndėrmjet komunave pėr ushtrimin e pėrgjegjėsive dhe pushtetit nė bashkėpunim me njėra tjetrėn.

    109.3. Kryetari Komunės pas konsultimit me Komitetin pėr Politikė dhe Financa, duhet t’i prezantoj rekomandimet e tij tek Kuvendi i Komunės, nė lidhje me marrėveshjet tė cilat kanė tė bėjnė me menaxhimin e ndėrmarrjeve komunale, pėr mbikėqyrjen e shėrbimeve tė pėrbashkėta publike qė ofrohen nė mė shumė se njė komunė.

    109.4. Kuvendi i Komunės mund qė brenda kornizės sė ligjit, tė bėj marrėveshje qė tė bashkėpunojė dhe tė formojė partneritete me kuvendet tjera komunale, ashtu qė tė kryejnė detyrat qė janė nė interes tė pėrbashkėt.

    109.5. Kuvendi i Komunės mund tė bashkohet me kuvendet tjera komunale nė asociacione pėr mbrojtjen dhe promovimin e interesave tė pėrbashkėta.

    109.6. Bashkėpunimi ndėrkufitar ndėrmjet komunės sė Gjilanit dhe komunave tjera jashtė vendit, mund tė bėhet vetėm nė pajtim me ligjin.


    Auditimet


    Neni 110
    110.1. Komuna ka obligim qė sė paku njė (1) herė nė vit tė bėjė auditim tė brendshėm nė pajtim me ligjin.

    110.2. Autoriteti qendror autonom, bėn auditimin e jashtėm tė komunės nė baza vjetore, nė pajtim me ligjin nė zbatim tė Auditorit Gjeneral tė Republikės sė Kosovės.

    110.3. Komuna gjatė kontrollit tė auditimit tė brendshėm dhe atij qendror autonom, do tė sillet dhe ndėrmarrė ēdo veprim nė pėrputhje me ligjin.

    110.3. Tė gjitha raportet e auditorit dhe pėrgjigjet e autoriteteve tė komunės janė publike.


    Pasuria e Komunės


    Neni 111
    111.1. Komuna ka tė drejtė tė posedojė dhe menaxhojė pasuri tė luajtshme dhe tė paluajtshme.

    111.2. Komuna ka tė drejtė tė shes dhe tė jap me qira pasurinė e luajtshme dhe tė paluajtshme sipas ligjit, me pėrjashtim tė shitjes sė tokės e cila rregullohet me ligj tė posaēėm.

    111.3. Komuna mbanė dhe udhėheq regjistrin e pronės sė luajtshme dhe tė paluajtshme qė e kanė nė shfrytėzim dhe posedim.

    111.4. Kryetari i komunės emėron komisione (ad hoc) me qėllim tė regjistrimit tė pasurisė sė tundshme dhe tė patundshme tė komunės mė sė voni njė (1) muaj para pėrfundimit tė vitit fiskal.

    111.5. Tė drejtėn pėr tė emėruar komisionin pėr regjistrimin e pasurisė, kryetari mund ta delegoj nė drejtorinė e financave.


    Kapitulli 11
    Dispozitat e pėrfundimtare

    Procedurat pėr ndryshim dhe plotėsimin e statutit tė komunės


    Neni 112
    112.1. Iniciativa pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Statutit tė Komunės mund tė ndėrmerret nga:
    1. kryetari i Komunės;
    2. njė e treta (1/3) e anėtarėve tė Kuvendit tė Komunės dhe
    3. me iniciativėn e 10% qytetarėve me tė drejtė vote nė komunė .

    112.2. Propozimi pėr ndryshimin e Statutit tė Komunės duhet t’i dėrgohet Kuvendit tė Komunės pėr shqyrtim fillestar. Kuvendi i Komunės para shqyrtimit final, duhet ta konsultoj publikun nė lidhje me atė propozim, ku afati pėr konsultim me publikun nuk mund tė jetė mė i shkurt se 14 ditė dhe as mė i gjatė se 30 ditė.

    112.3. Ēdo propozim pėr ndryshimin e Statutit tė Komunės duhet tė miratohet nė Kuvendin e Komunės.

    112.4. Pas pėrfundimit tė periudhės sė konsultimit, kuvendi i komunės, duhet tė vendosė se a do ta miratoj Statutin me ndryshime, pas shqyrtimeve tė tė gjitha vėrejtjeve tė marra.

    112.5. Kuvendi i Komunės me rastin e marrjes sė vendimit pėr ndryshimin dhe plotėsimin e Statutit tė Komunės, emėron njė komision tė veēantė i cili do tė jetė i balancuar nė aspektin profesional, politik, etnik dhe gjinor.


    Neni 113
    Nė rast kur ekziston ndonjė konflikt midis dispozitave tė kėtij Statuti me dispozitat e Ligjit pėr vetėqeverisjen Lokale, dispozitat e ligjit do tė mbizotėrojnė.


    Neni 114
    Ky Statut hynė nė fuqi ditėn e aprovimit nga Kuvendi i Komunės dhe nėnshkrimit tė tij nga kryesuesi i Kuvendit tė Komunės.



    Neni 115
    Pas hyrjes nė fuqi tė kėtij Statuti pushojnė tė vlejnė dispozitat e Statutit nr. 01.3736/0101 tė miratuar me datėn 16.04.2008 dhe aktet komunale tė mėparshme nė ato pjesė ku janė nė kundėrshtim me statutin e komunės.


    Neni 116
    Me aprovimin e kėtij Statuti tė gjitha aktet tjera tė komunės do tė harmonizohen brenda tre (3) muajve me statutin nė fuqi.

    Neni 117
    Interpretimin autentik tė dispozitave tė kėtij Statuti e bėnė Kuvendi i Komunės.

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga YlliRiaN : 18-04-2009 mė 10:14

  13. #13
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    08-02-2008
    Postime
    1,240
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėrlepnica

    Fshati Perlepnice eshte vetem 7 km larg nga qendra komunale, e Gjilanit, ndersa nga magjistralja qe e lidh kete qytet me Bujanocin dhe Kosoven Lindore, Perlepnicen e ndan vetem 2 km.Ndryshe nga shumica e fshatrave, jo vetem te komunes por edhe te gjith Kosoves, Perlepnica pati nje zhvillim solid te infrastruktures qe para 30 vitesh. Keshtu rruga qe lish fshatin me magjistralen qe lidh Gjilanin me Bujanoicin eshte ndertuar ne fillim te viteve shtatdheta, kohe kjo prej kur dy breza asfalti pershkojne edhe dy rruget kryesore te fshatit. Ndersa ndertimi mbi fshat, I pendes per akumulimin e ujit te pijes ne lumin e Perlepnices, I ka mundesuar Perelepnices qe te lidhet me ujsjellsin, po keshtu qe ne gjysmen e pare te viteve shtatdhjeta kjo gje ishte e rrale ne ate kohe per fshtarta e Kosoves.

    Mbi fshat kalon edhe rruga e vjeter malore qe qone deri ne Artane, qytet i vjeter mesjetar, me tradita te pasura qytetrimi dhe xehrtarie. Prandaj duke qene ne afersi te metropoli te tille te mesjetes, edhe Perlepnica ose me saket brigjet mbi fshat, ne drejtim te Artanes, fshehin pasuri arkeologjike qe presin interesimin e arkeologeve.

    Liqeni artificial, akumulues i Perlepnices ku merr ujin e pijes pjesa me madhe e Gjilanit, qendron tashe 25 vite si kurorre mbi koke fshatit Perlepnice duke shtuar bukurine bregoreve qe e rrethojne. Ndersa lart mbi te me pamjen e tij epike qendron hijerende “Guri I Kershit”, ku bejne folene shqiponjat dhe ku pastaj ato nisin fluturimin e tyre duke qare fuqishem ajrin e paster malor.

    Me reth 3500 banore, rreth 400 shtepi, (gjithqka rreth ose peraferssisht sepse regjistrimi I banoreve si ne tere Kosoven nuk eshte bere tash 27 vite as ne Perlepnice…), shume shitore pijetore dhe se fundit edhe disa Internet Caffe, Perlepnica nuk dallon shum nga mesatarja e fshatrqave qe e rrethojne. Por Perlepnica e ka edhe nje tradite qe e veqon nga fshatrat tjere. Ajo ka traditen e “prodhimit” te mesuesve. Perlepnica ka, mesues shume mesues…Dhe kur jemi te mesuesit le te na lejohet nje digresion; Perlepnica qe para 60 e ca vitesh, duke e kuptuar rendesine e arsimit, ka filluar te ndahet ne shenje si fshati me numer ndjeshem me te madh te mesuesve ne krahasim me fshatrat tjere. Prej atehere pra, siq thuhet shpesh me shpoti, fshati yne ka pas edhe vashdon te kete mesues “edhe per export”. Kjo e dhene sidoqofte, paraqet njefar treguesi per shkallen mbimesatere te arsimit te qytetareve te perlepnices krahasuar me rrethin. Dhe kjo shkalle prape e shpjegon me se miri edh atmosferen tolerante dhe harmonine qe mbretron ne mes te njerezve te ketij
    fshati, Apo ndoshta anasjelltas…..


    Pėrlepnica Thesar Arkeleogjik


    Pėrlepnica, ėshė njė ndėr fshatrat mė tė mėdha nė anamoravė. Supozohet qė daton si vendbanim qysh nga mesjeta. Nė vendin e ashtuquajtur Harrnica, mund tė ishte njė vendbanim I lashtė mesjetar, kjo mbet ende njė suposim. Duke qenė me shekuj tė qeverisur nga sundues tė ndryshėm, zhvillimi dhe ruajtja e traditave tė lashta tė vendbanimeve apo varrezave ka qenė e pa mundur.
    Qysh nė shkollėn fillore kur arsimtari I historisė, Gani Nexhipi, apo arsimtari I gjeografisė, Ismet Bajrami, flitnin pėr Novobėrden-Artanen, jasht kontekstit e pėrmendnin edhe Perlepnicėn, se ishte njė paralagje e Artanes dhe njihej si vendbanim qysh nga Ilirėt. Nė kohen kur ėshtė ndėrtuar penda, nė gėrmim e sipėr janė gjetur disa mure, por nga pushteti I atėhershėm kurrė nuk ėshtė interesuar tė ftoj arkeologė pėr te studjuar. Nė tė gjitha ato shtėpi tė vjetra tė cilat janė rrėnuar dhe nė hapje e sipėr tė themeleve tė shtėpiajve tė reja, nė tė shumten e rasteve jane gjetur qypa, shpata, dhe gjėsende tjera qė askush nuk ka mundur tė identifikoj lashtėsin. Mirpo kėto tė gjitha janė trajtuar si tė parėndėsihme dhė tė pavlerė. Gjė qė janė zhdukur qė kurrė mos tė gjinden prap.
    Edhe pėr emrin Perlepnicė, nuk ka kurrfar deshmije se ky emėr ėshtė pėrdorur me heret. Supozoj si nė rastet e shumta tė Kosovės, ky emėr ėshtė ndėrruar nga ndonjė emėr i lashtė Ilir nė kėtė tė sodit, qe tingullon me shumė nė emėr Bizantin. Perlepnic, Cerrnic, Kamenic, Kopernic, Bilinic, edhe shumė emra tė tjerė qė perfundojn me prapashtesen “nic”., nuk tingullojnė fare Shqip mirpo nė munges tė fakteve dhe toponimve tė lashta ėshtė e pamundur tė dihet gjeneza e ketyre vendbanimeve.
    Nuk i perkas asnjė lėmije tė gjuhes, arkeologjis apo edhe tė historisė, edhe pėrkundėr mungesės tė informatave dhe dokumenteve qė argumentojnė, nė atė qė Pėrlepnica ėshtė vendbanim I lasht Ilir, dhe me popullat Ilire. Mirpo tė vetmen dėshmi kam emėrtimet e toponimeve tė Pėrlepnicės, qė pėrdoren nga fshatarėt brez pas brezi, si p.sh;
    • Guri I preht
    • Guri I shpum
    • Guri I zi
    • Ledina e madhe
    • Lugu I trapadinave
    • Livadhi I Hales
    • Osoji
    • Pajsoji
    • Rraskėrrcat
    • Harrnicat
    • Udhėkryqt
    • Jazbinat
    • Brijat
    • Cicorrkat
    • Terhonet
    • Kushlinat
    • Gjelbesinat
    • Plehnishtat
    • Mullini I bardh
    • Te lisi etj etj.
    Nėse janė te sakta tė gjitha ato pohime se Artana ishte njė qendėr e kultures evropiane, dhe gjersa nė vendet skandinavike, Vikingėt e lashtė hanin darken e tyre me duart e perlyera nga balta. Banoret e rrethines sė Artanes, pėrdornin lugėt dhe pirunin e krijuar me xehet qė nxirreshin nė kėtė minier. Le tu mbeted arkeologėve dhe historianėve tė anamoraves dhe mė gjerė, tė vertetojnė kėtė. Le tė gėrmojnė nė nėntoken shumė tė pasur tė Harrnicave, ku mu aty mund tė lexohet e kaluara, qė shumė lehtė mundė tė ndriqoj tė nesėrmen nė rrugėn e integrimit nė kulurat evropiane.
    Nje foto ku mendohet se ku fshihen keto mbetje arkeologjike
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga YlliRiaN : 17-07-2009 mė 12:28

Tema tė Ngjashme

  1. Pamje nga Gjilani
    By Irfan in forum Albumi fotografik
    Pėrgjigje: 73
    Postimi i Fundit: 27-12-2012, 17:55
  2. Derbi i madh lokal kosovar: FC DRITA vs. FC GJILANI
    By YlliRiaN in forum Futbolli shqiptar
    Pėrgjigje: 17
    Postimi i Fundit: 16-01-2009, 20:08
  3. Shqipėria...ēerdhja e "ish" tė dyshuarve islamik!
    By creation in forum Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 38
    Postimi i Fundit: 04-02-2007, 23:00
  4. Zgjedhjet parlamentare nė Kosovė
    By Albo in forum Portali i forumit
    Pėrgjigje: 275
    Postimi i Fundit: 15-05-2005, 14:50
  5. Gjilani - Model i Tolerances Etnike - Ashtu Qofte!
    By alumni in forum Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 25-04-2002, 10:43

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •