Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 14 prej 14

Tema: Anton Pashku

  1. #1
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,787
    Faleminderit
    0
    25 falenderime nė 25 postime

    Anton Pashku

    Fragment nga romani "OH" i Anton Pashkut


    Anton Pashku, "OH",
    Rilindja. Prishtinė, 1990.
    Fq. 7-12



    KUR U KTHEVA, me nder me thanė, prej nevojtores, ku pėr pak nuk mė zuni gjumi, e ndoshta dhe do tė mė zinte, e besa dhe do ta bajsha nji sy gjumė tė rrastė sikur tė ēlirohesha mirė dhe sikur duqi i cigares tė mos m'i kishte djegė gishtat, u ndala para pasqyrės ku, tue i pa qyrat e jargėt qė mė kishin ardhė deri te thembrat e kambėve dhe tue i pre me kujdesin ma tė madh me gėrshanėt qė vizllojshin, sė paku mue mė dukej se i prejsha me gėrshanėt qė vizllojshin aqė shumė, sa m'i lėbyrshin sytė, m'u kujtue se kisha harrue ta lėshoj ujin pėr ta shpėrla nevojtoren. M'u desht tė kthehem pėrsėri nė nevojtore per ta lėshue ujin dhe pėr ta ndėgjue vrushkullin e tij, pėr ta ndėgjue zhumhurin e vrushkullit tė ujit qė ra rrėmbyeshėm e treti nė kanal pa marre gja me vete. Dhe s'kishte ē'tė mirrte kur unė, me gjasė, po ha vetėm gjana qė po me bajne kaps nga disa dite rresht. Kurse tue vojtė ne nevojtore per tė dyten herė dhe tue u kthye pėrseri te pasqyra, per pak nuk u rrėxova: rreth meje, kahmos rreth meje, kishte rriska vizllimash, nė te cilat mirrsha ne thue; ēudė, s'i kisha pasė pre qyrrat e jargėt, po ē'kisha pasė pre vizllimen e gėrshanėve dhe, nė vend se qyrrat e jargėt, nuk di ku i kisha trete gershanet, kėshtu qė tashti m'u desht qe jarget e qyrrat t'i pres me copat e vizllimave tė gėrshaneve. Dhe, keshtu, pak i lehtuem, tue qendrue bukur mirė para pasqyrės, e krova sjetulIėn qė mė digjte nga djersa ( disa here me radhė u mora ere gishtave, te cilėt nuk ishin te mermė, por as te ndohtun nga ndonji gja qe tash do te kundėrmonte rande), mandej shikimi m'u ndal nė kerthize, nuk di pse m'u ndal aty dhe pse e shikova aqė gjatė kerthizen time, mandej e nxora gjuhėn, gjithashtu nuk di pse e xora gjuhėn dhe pse me te pėrpiqesha me e lėpi mjekrėn e, nganjihere, dhe majėn e hundės sime. Kurse ma vonė, nė pasqyrė, i pashė dejt e mufatun te qafės sime dhe sytė qė i zgurdullojsha gjithnji e ma tepėr padijtė pse po i zgurdullojsha aqė shumė; sytė e mi aqė shumė te zgurdulluem panė nė pasqyrė gjunin e saj te bardhė, gashtėn e gjunit tė saj tė bukur, gashtėn e gjunit tė femnės qė tane ditėn e lume, qe nga agu e deri mė tash, e tash vetėm dhe nji grimė kohė na ndante prej muzgut, ndejti e shtrime ne shtrat pa e thanė asnji fjalė. Dikur u largova prej pasqyrės, tue krue edhe ma tutje sjetullėn, dhe u ndala para akuariumit tė vogėl: dy peshq, qė s'dukeshin as tė mjerė e as tė lumtun, as tė hutuem e as tė habitun, dy peshq, pra, rrijshin pezull dhe gati pa luejtė fare midis hapėsinės sė akuariumit tė vogėl, ndėrsa peshku i trete, qė kish disa pika tė kuqrremta nė trup, pika tė kuqrremta qė shiheshin aty kėtu nėpėr atė trup tė vogėl, lėvizte pajada poshtė e nalt nėpėr akuarium. Mbasi shtrati mė dukej si tė ishte nė fund tė ndonji shkretine tė paskajshme, e jo nė dhomėn e randueme nga heshtja qė trazohej vetėm nga ofshamat e saj, ofshamat e rralla tė asaj femne, ofshamat e lehta, por tė gjata, qė me dukeshin tepėr tė thekėshme, e s' dijsha pse mė dukeshin aqė tė thekėshme, qė mė cimbojshin, e s'dijsha pse dhe si mė cimbojshin u shtrina nė dysheme, ku kryet e palova afėr. kambės sė femnės qė kish rrėshqitė e dalė jashtė shtratit. Vazhdova tė shikoj akuariumin e vogel, ata dy peshqit qe rrijshin pezull dhe atė te tretin me disa pika tė kuqrremta ne trup qe bridhte poshte e nalt nepėr akuariumin e vogėl; ato lėvizje tė tij tė pazashme m'i kujtuen valėt, nė tė vėrtetė lėvizjet e valėve tė lehta tė liqenit. Nuk di pse m'i kujtuan bash valėt e atij liqeni. Njimend, nuk di pse m'i kujtuen, njimend s'di pse e kisha nxjerrė gjuhėn dhe pse me atė gjuhė isha pėrpjekė me e lėpi mjekrėn, madje edhe majėn e hundės sime, dhe pse i kisha zgurdullue sytė kur qesh para pasqyrės, me ma pre, me ma pre thonin qė tash, kėshtu po thonė, s'e kam (e pse bash thonin e jo gishtin, e pse bash gishtin e jo kambėn, e pse bash tane kambėn e jo tanė do ren, e pse bash tane doren e jo tane krahun, e pse bash tanė krahun e jo kėrthizen, e pse bash kerthizen e jo qafėn ose kryet, e pse bash thonin e gishtin dhe tanė kamben e doren bashkė me tanė krahun dhe kerthizen e qafėn dhe kryet e jo bash qyrrat dhe jargėt?), nuk di, jo, njimend nuk di, nuk di pse m'i kujtuen levizjet e valėve tė lehta te liqenit, nuk di pse ma kujtuen liqenin, ah, liqenin e vogėl artificial, faqen e zhubravitun tė atij liqeni tė vogel artificial. Ma kujtuen diten kur qeme, kur une e ajo qemė atje, ne atė liqe diku midis bjeshkėve. Ranėn e imtė, atė pak ranė tė imtė buzės sė atij liqeni artificial. Heshtjen. Mandej, diellin. Dhe qiellin. Dhe gėrshetat e rrezeve tė diellit mbi ose nė valė. Kaltėrine e qiellit mbi ose ne valė. Mė mirė: diellin nė kupė tė qiellit qė, bashke ėe nji copė te madhe te qiellit, ish fundosė nė liqe tė vogėl artificial. Dielli e qielli korkolliteshin nė faqen e atij liqeni artificial, nė faqen e zhubravitun tė tij ku ēdo gja pėrflakej: uji kallej e bahej prush ( pata ndezė nji cigare nė nji gacė, tė cilėn e pata marrė nga ai prush i ujit). Mirėpo, nuk kallej vetėm uji; kallej dhe ajri. Ajri kallej dhe bahej hi ( gacėn, me tė cilėn e pata ndezė cigaren, e pata futė nė atė hi). Ai hi, qė mue nuk mė bante kurrfarė pėrshtypje, derdhej mbi liqenin e vogėl artificial, mbi bjeshkėt, mbi majat e bjeshkėve. Derdhej. Ai hi. Ai ajr qė bahej hi. Derdhej. Madje edhe ajo, ulun pranė meje, zu me murmuritė:
    - Eu, hi! . . . Eu, hi! . . . - tha dhe i shtriu duert, thuese priste tė binte ai farė hini nė ato duer tė saj. Kurse duert e saj tė shtrime dukeshin si dy lugė tė shprazta.- Hi, po bie hi!
    - Hi?! .. . Hi, hėm, hi?!
    - Pse, a pėr ty, ky hi, s,asht ndodhi?
    - Pėr mue asht krejt njisoj.
    - Lehtė pėr ty, kur gishtat i ke pa thoj.
    - Ti, moj ... - thashė dhe deshta t'i them dhe diē, por nji rreze dielli ra, u thye dhe vdiq mbi ose nė valė, nė kurrizin e nji vale tė liqenit tė vogėl artificial. E kur ajo rreze dielli ra, u thye dhe vdiq mbi ose nė valė, heshtjen mbi liqenin artificial e coptoi nji pingrimė e shkurtė, por e shqerun, e nji zogu. E lypa me shikim, u pėrpoqa me e pa atė zog, por nuk e pashė. Njimend, mė bahej se i ndėgjojsha flatrat, mė bahej se e ndėgjojsha fėrfėrimėn e flatrave tė atij farė zogu, por ai farė zogu nuk shihej askund. Pastaj, pėrsėri, ra nji heshtje e randė, tė cilėn, tash, rrekej pėr ta trazue nji gjinkllė e strukun diku nė nji shqopė, mbrapa nesh. Kurse unė vazhdova me e soditė liqenin e vogėl artificial. Pashė se mbi ose nė valėt e tij aty kėtu, vdisnin edhe rreze tė tjera tė diellit. Para se tė vdisnin e tė vorroseshin nė thellėsitė e liqenit,gėrshetat e rrezeve tė diellit vizllojshin si vistra xherdanėsh. Vizllima e tyne e mbramė shpėrndahej nė tė katėr anėt e liqenit artificial. Por, nganjėherė, nuk dukeshin si vistra xherdanėsh; mė bahej sikur para syve nuk i kisha rrezet, po diē qė i ngjante eshtnave tė skeleteve tė coptuem, eshtnave tė shpėrlamė mirė e mirė nga uji qė tash vizllojshin nė diellin e copėn e qiellit qė korkolliteshin nė faqen e zhubravitun tė liqenit. Madje, kur ndodhte tė takoheshin valėt, mė bahej sikur ndėgjojsha edhe takarritjen e topitun tė tyne. Mirėpo, ndodhte qė tė mos duken as si vistra xherdanėsh, e as si eshtnat e skeleteve tė coptuem qė tash notojshin mbi ose nė valėt e liqenit. Kur nuk dukeshin as si vistra xherdanėsh dhe as si eshtna tė skeleteve tė coptuem, mė bahej se para syve kisha nji vistėr peshqish qė kishin dhanė shpirt dhe, tash, barku i tyne i bardhė pėrkundej mbi valė. Kėshtu, unė nuk dijsha ē'ishte ajo qė vizllonte nė diellin dhe nė copėn e qiellit qė korko lliteshin nė faqen e zhubravitun tė liqenit. Por edhe sikur tė dijsha, asgja nuk do tė mė shqetėsonte. Pėr mue ishte krejt njisoj a vizllonte ky apo ai send.
    - Shėndosh kryet, - thashė, madje, se kapuēa kemi mjaft!
    - Mirė, - tha ajo, - por ē'me ba kur po laknisen fort shpejt?
    - Paj, i ndėrrojmė..



    ....

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Ifigjeni
    Anėtarėsuar
    28-09-2003
    Vendndodhja
    Dikund ne bote
    Postime
    17
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Arrow

    Fragment tjeter nga po ky roman, botim i vitit 1979 i "Rilindjes", Prishtine (para se te perpunohej ne gjuhe letrare, eshte botuar persepari ne gegnishte prizrenase...)

    fq 92-93


    Nese dikujt i pelqen te jete mizogam, si mue, a mos do te thote kjo se ai asht edhe mizoped? ... Paj, kjo asht qesharake, ju lutem shume, kjo shpifje asht shume qesharake... Mizoped?!... Mizoped, ani kush - une!... Po kjo te ban te dhihesh gazit!... E si te mos dhihesh gazit kur dihet se une, ju lutem shume, kur dihet se une jam babe i tridhete femijeve!... A mund te quhet mizoped nji njeri qe i ka ba tridhete femije?!... Njimend, keta tridhete femije jane femije ilegjetime, ilegjiteme, por s'ka randesi qe jane ilegjetime, ilegjetime. Ka randesi qe i kam ba une, une, une... E di, e di, ka tipa te cileve nuk ju pelqejne femijet ilegjetim. Por, mue me pelqejne ma shume se femijet legjetime... Tash mund ta bani pyetjen: mire, pse te pelqejne ma shume se femijet legjetime?... Pse?... Hem, paj pse une mendoj ma thelle, ma holle dhe shume ma larg se ata qe urrejne mizogamine. Ēfare do te thote kjo? Kjo do te thote se une shoh shume ma larg se mund te shohin te tjeret nga ēatite e shtepive te veta, shtepive perdhecke... Do te thote se unemendoj per perspektiven e kesaj bote, te ketij planeti... Ē'due te them mekete? Me kete due te them se femijet e mi ilegjetime dhe femijet ilegjetime te te tjereve jane shpresa e ketij planeti... Pse jane sh[resa e ketij planeti? Jane shpresa e ketij planeti, sepse femijet ilegjetime zane fill ne shtratin tim, mandej lindin ku me e dijte ku, rriten e burrnohen, prape, ku me e dijte ku. Pra, as qe i njoh e as qe me njohin. Pra, jane te botes... Nuk vuejne prej do kufizimeve, prej do absurdeve, prej do komplekseve qe burojne nga origjina dhe mandej thadrohen keq ne mendjen dhe shpirtin e njeriut... Bahen njerez te lire dhe te ēliruem... Asnjani prej tyne nuk mund te vueje nga mizoksenia. Ata nuk mund te dine ē'asht mizoksenia. S'do te kete gja qe mund te jete e huej, qe mund t'ju duket e huej... Femijet ilegjetime bahen njerez te shendoshe... Bahen qytetare te botes... Ata nuk mund te mendojne per ēatine time, ata mendojne per ēatine e botes... Nuk me mbrojne mue, ata mbrojne boten. Bota asht ma e randsishme se une. Une vdes, por bota mbetet...fq 92-93
    dridhe Like dridhe
    :^xhan2

  3. #3
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,787
    Faleminderit
    0
    25 falenderime nė 25 postime
    (Kujtim M. Shala, "Bota Sot", 6 dhjetor 2003)


    VOX-i I ANTON PASHKUT


    Raporti ndėrtekstual me Shkrimin e Shenjtė tek "Oh" del, me pėrbėrės tė caktuar, edhe nė planin formal tė tekstit Njė ndėrdialog formash ky. Nėpėrmjet figurave tė diksionit, qoftė edhe tė rimės, nė raste, Pashku bashkėthur format e poezisė me tė prozės; si nė tekstet e vjetra kanunore pėrgjithėsisht.

    Sistemi letrar. Jo vetėm teksti si sistem, por shkrimi nė sistem. Kėsodore dalin sė bashku teoria pėr tekstin si sistem e teksti (praxis-i) si sistem.

    Sistemi letrar. Sistemi jo vetėm si rend, si stil, por si nivele teksti, nga shenjuesit formalė te strukturat e tekstit (struktura kompozicionale, ajo e personazheve etj.). Antoni ka punuar gjatė e thellė me tekstin. Deri te njė sistem i plotė shenjues. "Ikja" nga pėrcjellja e tė dhėnės, nė tė mirė tė shenjimit tė saj, del si njė shenjė e modernitetit tė kėsaj vepre; si njėra nga shenjat e njė pėrkatėsie tė tillė tė saj. Shkrimi nė sistem, te Pashku, shtrihet nga struktura kompozicionale, nėpėr figurat letrare, te ligjėrata poetike e stili. Teksti i Antonit ėshtė i rrumbullakuar formalisht. Njė rrumbullakim i tillė assesi s'e vėshtirėson komunikimin me idetė, meqė edhe shenjat formale tė tij zhvilloben nė ide: jo ideja si figurė, por figura si ide. Kėsisoj, ajo mbetet njė vepėr e hapur. Dialogjika nė veprėn e Pashkut sprovohet e gjen provėn e vet gjerėsisht. Sa herė qė thuhet Antoni im, nis dialog i ri me veprėn e tij.

    Romani "Oh" ka pėr farė tregimin. Dorėn nė zemėr, tregimi ėshtė farė e prozės pėrgjithėsisht. Tregimi tek "Oh" nėnkupton nivel (rrėfimor, gjithsesi) tė tekstit. Ky roman ka disa nivele tė tilla. Kėto nivele, aty, lidhen me kohėn e fabulės. Nė tė vėrtetė, koha e fabulės nė "Oh" ėshtė dyfaresh: reale (tash, njė e tashme hipotetike), fiksionale (atėherė). E para ėshtė kohė tipike e rrėfimtarit. E dyta - e personazhit - rrėfimtar pėrgjithėsisht; e njė rrėfimi qė shtresohet vertikalisht (ne kohė). Shtresimi i tillė siguron njė sistem jo vetėm narrativ, por edhe kompozicional.

    Te ky roman, po nė kėtė sistem zhvillohet struktura e personazheve. Nis me njė Unė tė paemėrtear e me njė Ajo, si "emra" tė S e Y, pėr t'u shkallėzuar deri te personazhet-simbolike. Personazhi i njė niveli rrėfimor, nė nivelin tjetėr merr rolin e personazhit - rrėfimtar, qoftė edhe si njė retor. Njė strukturė personazhesh kjo e ndėrtuar nė sistem.

    Sistemi poetik ėshtė ruajtur edhe nė planin e sintaksės poetike, tė ligjėrimit, domethėnė tė stilit. Tipike pėr prozėn e Pashkut (pėr romanin "Oh" sidomos) janė periudhat bashkėrenditėse shtuese, bile sisteme periudhash tė tilla.

    Rashkėrenditia e tillė. nė ligjėrim ecėn nė logjikėn e njė rrethi. Kėsofare, ligjėrata, pasi tė jetė zhvilluar, kthehet nė pikėn e nisjes. Njė periudhė kėsilloji shfaget sa herė nė tekstet biblike. Nė kėtė kuptim, proza e Pashkut hyn nė raporte ndėrtekstuale (kėtu nė raporte ndėrstilshmėrie) me Shkrimin e Shenjtė.

    Raporti ndėrtekstual me Shkrimin e Shenjtė tek "Oh" del, me pėrbėrės tė caktuar, edhe nė planin formal tė tekstit. Njė ndėrdialog formash ky. Nėpėrmjet figurave tė diksionit, qoftė edhe tė rimės, nė raste. Pashku bashkėthur format e poezisė me tė prozės; si nė tekstet e vjetra kanunore pėrgjithėsisht.

    Te tekstet dramatike, sistemi formal gjen "territorin" e vet ideal. Meqė tekstet e tilla, pėrpos pėr t'u lexuar. shkruhen pėr t'u shfaqur nė skenė, plot-i (kėtu kompozicionalisht i pėrmbysur) bėhet farė formale e tekstit tė plotė dramatik. Jo se ky tekst nuk mbetet lidhur me idetė (ekziston teatri i ideve, andaj edhe dramaturgjia e tillė), porse forma e tekstit promovohet si medium i parė qė siguron lidhjen me skenėn. Njėkohėsisht, ajo, forma, sidomos me pėrbėrėsit paratekstualė, sugjeron tipin e leximit. Tekstet "vrapojnė" pas lexuesit-model.

    Sistemi brendatekstual i tekstil dramatik tė Pashkut, shenjohet nėpėrmjet shenjuesve formalė (strukturės formale didaskalike); "Gof"; Njė epilog, Mbas njė epilogu, Para njė prologu. Njė prolog. Domethėnė, shenjohet njė sistem formal i pėrmbysur, nga njė epilog te njė prolog.

    Shenjuesit e tillė tė sistemit janė tė vlefshėm si pėr leximin, si pėr procesin e vėnies sė tekstit nė skenė, meqė shenjojnė intencė moderne tė thyerjes sė procedeut, qė fabulėn e thur nė rendin shkak-pasojė.

  4. #4
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,787
    Faleminderit
    0
    25 falenderime nė 25 postime
    BOTIMI I NJĖ ROMANI

    “OH”

    Anton PASHKU


    Gazmend KRASNIQI



    Nė ditėt e sotme, tė mbushura me mistifikime e ēmistifikime nga mė tė rėndomtat, ngjarjet e mirėfillta lerare rrezikojnė tė anashkalohen. Sepse sot kur flitet pėr gjithēka, pėr ēdo tollumbace ajri, pėrveēse pėr faktorė letrarė, mund tė anashkalohet njė ngjarje e tillė siē ėshtė botimi pėr herė tė parė brenda kufinjve shtetėrore tė Shqipėrisė i romanit “Oh” tė Anton Pashkut. Kėtė libėr tė botuar nė Prishtinė qė prej tridhjetė vjetėsh (me disa botime tė njėpasnjėshme), tė interesuarit e kanė futur nė dorė prej kohėsh, por nė shtypin e kėndejshėm ėshtė pėrmendur vetėm shkarazi. Pėr hir tė sė vėrtetės duhet thėnė mė mirė qė nuk ka rėnė pré e shkarravitėsish, si mbijnė si kėrpudha, me motiv e pa motiv. E gjithė kjo ka vetėm njė shpjegim: nuk ngjiten nė nivelet e tij, sepse ky libėr xhojsian, me aftėsinė pėr t’ua prerė rrugėn shkrimtarėve naivė, kėrkon kritikė e studiues tė nė kalibri tjetėr, qė do tė ēonin peshė gjithė superstrukturėn e letrave shqipe. Kritika dhe studimi shqiptar, tė sfilitur prej sociologjisė tė letėrsisė, nė kėtė libėr pėrballen me strukturėn e paparė dhe mundėsitė e mėdha shprehėse tė shqipes artistike, gjėra qė pėrcaktojnė dinamikėn e re te hierarkia e ardhur nga realizmi socialist e lufta e ftohtė. Kjo vepėr pikante moderniteti shqiptar i ka mundėsitė tė zgjojė reflektime nė tė gjitha kahjet e atmosferės letrare deri nė tekstet dhe antologjitė shkollore, ku, nė tė vėrtetė, siē dihet, duhet tė nisė gjithēka, nėse duam tė orientojmė drejtė kulturėn dhe njerėn nga shtyllat e saj, letėrsinė. Nėse letėrsia shqiptare ka mjaft autorė qė shėrbejnė pėr tė rritur numrin e lexuesve, ēka, sidoqoftė, ėshtė njė kontribut, ajo ka edhe autorėt e vet cilėsorė, nga tė cilėt pret vlera reale dhe shtysa pėr zgjerimin e hapėsirave tė saj krijuese, duke hyrė nė raporte serioze me letėrsinė mė tė mirė bashkėkohore.


    Rasti i Anton Pashkut, heshtja dhe ishullimi i tė cilit shpjegohen vetėm me anė tė vetdijes sė lartė artistike, ėshtė rasti i shkrimtarit tipik qė vjen nė ndihmė tė shpjegimit se e ashtuquajtura “formė”, me tė cilėn abuzohet vend e pa vend, shpesh deri nė alergji, ėshtė njė shumė keqkuptimesh, gjithmonė jashtėletrare. Prandaj, nėse kultura modeste shqiptare, gjithsesi e pėrmbushur nga shpirtėra tė mėdhenj, kėrkon fytyrėn e saj tė vėrtetė nė kushtet e njė lirie politike dhe ideologjike, pas pesėdhjetė vjetėve nėn diktatin e totalitarizmit, duhet tė pėrvijojė mė sė fundi kriteret e saj tė sakta qė e shohin letėrsinė vetėm si letėrsi, ku do tė kuptojė se gjithė kjo zhvendosje qė kėrkohet te mendėsitė e ngulitura thellė nuk ėshtė e lehtė, sepse kėrkon strukturat e duhura, me mungesėn e tė cilave po spekullohet pėr ditė. Por arsyeja dhe vullneti i mirė do tė mund tė vendosnin piketat e para. Rasti i njė prozatori tė plotėsuar si Anton Pashku i jep letėrsisė shqiptare mundėsinė tė fitojė lexues mė cilėsorė, ēka do tė ishte nderi i njė kulture si kjo e jona, ēka do tė hiqte mundėsinė e vazhdimėsisė sė spekullimeve tė lodhura akademike e mediatike shqiptare, sepse rasti i mėsipėrm ėshtė rasti i njė fenomeni tė buruar natyrshėm, jashtė ēdo fabrikimi a klisheje tė paracaktuar diku, jashtė ēdo inferioriteti tė mjerė a superioriteti pėr tė qeshur. Duhet tė jetė e qartė pėr tė gjithė se Anton Pashku nuk ka nevojė pėr ne, veprėn e tij prej artisti brilant e ka mbyllur vdekja fizike, por jemi ne tė gjithė, aspiruesit e tė vėrtetės artistike, qė kemi nevojė pėr tė: pėr tė vėnė nė dukje gjeninė e gjakut e mundėsitė e pashtershme tė shqipes artistike, sepse ai i pėrket atij grupi tė vogėl artistėsh konsekuentė (raste fatlume pėr ēdo letėrsi), te tė cilėt s’ka vlerė numri i faqeve, por shkuarja drejt fuqisė mė tė epėrme tė artit tė tyre, art qė, ashtu si vera e mirė, do t’i shfaqė cilėsitė me kohė. Do tė ishte i pafalshėm pėr ne besimi i verbėr ndaj njė kohe prej konsumizmi tė cekėt si kjo qė kalojmė: edhe tradita jonė ka shembuj tė shumtė tė daljes nė dritė tė figurave tė saj pas shumė vitesh, por unė dua tė marr njė shembull nga njė kulturė e madhe siē ėshtė ajo franceze. Libri “Lulet e sė keqes” i Sh. Baudelaire (1821-1867) pėrfillet ngado si njė nga pranverat mė tė mira tė letėrsisė moderne, por tek Marcel Raymond, autori i librit tė njohur “Nga Baudelaire nė Surrealizėm”, do tė gjesh frazėn “... me 1905 Baudelaire ende nuk pėrfillej si njė autoritet...”


    Vlera e vėrtetė e artit vepron ngadalė dhe, padyshim, Anton Pashku ka shtatin e njeriut tė sė ardhmes.

  5. #5
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,787
    Faleminderit
    0
    25 falenderime nė 25 postime
    (Anton Pashku lindi nė Has tė Thatė tė Prizrenit. U shkollua nė Prizren dhe nė Prishtinė. Deri nė vdekje punoi redaktor nė gazetėn "Rilindja". Ėshtė autor i disa vėllimeve me tregime: Tregime (1961), Njė pjesė e lindjes (1965), Kulla (1968), Kjasina (1973), Lutjet e mbrėmjes (1978). Ai ka shkruar dy drama: Sinkopa (1969), Gof, 1976 dhe romanin Oh (1971).
    Tregimet e para Anton Pashku i botoi nė vitin 1957. Pėr afro tridhjetė vjet punė krijuese letrare, ai botoi relativisht pak, por, pėr nga vlera artistike, vepra e tij zuri vend nė krye tė panteonit letrar kombėtar.)


    Jam hasjan. Nuk kam lindur nė Has, mirėpo tė gjithė, babai, nėna, kushėrinjtė, i gjithė farefisi vjen prej atje. Jemi nga Karashėngjergji, njė fshat i rrethit tė Prizrenit. Aty ėshtė i varrosur Shtjefėn Gjeēovi. Epo, unė s'e pėrjetova fare Karashėngjergjin. Kam lindur nė Grazhdanik, fshat tre-katėr kilometra larg qytetit tė Prizrenit, nė drejtim tė Nashecit. Interesante ėshtė se sot, vėshtirė qė do tė mė njohnin atje. Gati kurrė s'e vizitova mė Grazhdanikun, pas lindjes. Bile, dyshoj se do tė mė lejojnė tė varrosem atje, kur tė vdes...?! Sidoqoftė, sipas dokumentit kishtar jam lindur mė 1 janar tė 1937-shit, kurse sipas atij zyrtar - mė 3 janar 1937. Mbiemrin Pashku e kam prej gjyshit. Ai quhej Pashk. Pėrndryshe, familja ime i takon Bytyēėve (fis i Thaēit), qė banonin pėrtej Pashtrikut, pėrmbi Gjakovė. Edhe sot, ai vend quhet Bytyē - Bujani dhe fshatrat pėrreth... Ato janė brenda rajonit tė Bytyēit. Me tė ardhur nė Karashėngjergj, tė parėt e mi themeluan fshatin e vet - tė Bytyēėve. Ndėrrimi i mbiemrave filloi pas '45-shit. Ku ta di pse, ishte dekret zyrtar... I bėrė nėpėr zyret e pasluftės.
    "Vox clamantis..."
    Nė "Rilindje" punova 34 vjet. Mirėpo, nė rubrikėn e kulturės punova vetėm deri mė 1971, kur njė grup i krijuesve tė rinj, nė mesin e tė cilėve isha edhe unė, e botoi njė tekst problematik, i cili mė vonė u pagėzua si "Manifest", njė shkrim kritik i botuar nė tė pėrditshmen "Rilindja" me titull "Vox Clamantis in Deserto" (zėri i tė dėshpėruarit nė shkretėtirė) qė pat bėrė bujė tė madhe. "Vox..."-i nė tė vėrtetė ishte paraqitje e bindjeve kritike tė njė gjenerate tė re tė letrarėve kosovarė lidhur me gjendjen nė kulturė, me pozitėn e krijuesve dhe frymat estetike tė asaj kohe. Pėrmes tij, ne praktikisht i shpallėm luftė realizmit socialist dhe tė gjitha marrėzirave kulturore qė bėheshin tek ne, e qė ishin ndikim i Shqipėrisė, gjegjėsisht i ideologjisė social-komuniste. E tėrė kjo u shndėrrua nė njė skandal tė madh qė filloi tė merrte edhe pėrmasa politike. Ndėr nėnshkruesit e "Manifestit" ishin Rexhep Ismajli, Gani Bobi, Ali Podrimja. Mensur Raifi, unė dhe disa tė tjerė. Qe bėrė problem i madh.
    Enverizmi (kulturor)...
    Nė kėtė, shumė ka ndikuar Tirana e asaj kohe, ėshtė e vėrtetė. Atje, letėrsia ishte tėrėsisht nėn ndikimin e strukturave politike. E gjithė kjo pasqyrohej nė mesin e atyre krijuesve kosovarė qė Tiranėn e merrnin si udhėrrėfyes kulturor. Interesant ėshtė se tendencat e tilla antikulturore qė vinin nga Shqipėria ishin nė pėrputhshmėri tė plotė me "politikėn kulturore" tė ish-Jugosllavisė. Ishin komplementare. Edhe pse, zyrtarisht, lihej bindja se rrymimet nga Shqipėria ishin tė dėmshme pėr shtetin jugosllav - pėrherė ka ekzistuar njė "bashkėpunim" specifik ndėrshtetėror nė kėtė. S'mund tė mohohet se, pėr Jugosllavinė, njė ndikim i tillė i Shqipėrisė ishte i levėrdishėm, sidomos sa i pėrket infuentimit tė kosovarėve me doktrinėn socrealiste. Kėtė e konsideronim rrezik tė tmerrshėm. Ē't'i bėsh... Nė fund, enverizmi (kulturor) lėshoi rrėnjė tė thella kėtu. Ishim tė pafuqishėm. Atėbotė, ishte rrezik tė sulmohej realsocializmi nė kulturė. Tė shpallnin tradhtar, element antikombėtar.
    70-shi...
    Megjithatė, periudhėn "realsocialiste" nė krijimtarinė kosovare s'do ta kisha definuar si destruktive, assesi. Aty nuk pat tentime tė kėqija, pati vetėm mosdije tė madhe, jokreativitet tė plotė. Sepse, tė gjithė ne (ne dhe ata) ishim te interesuar tė shkojmė pėrpara, mirėpo s'i kishim orientimet e garta, e lėre mė tė pėrbashkėta. Atėbotė, qėndrimet kulturore nė frymė tė realizmit socialist ishin fenomen mbarėshoqėror, nė letėrsi, art, arkitekturė. Merrej si diēka krejt normale.
    Kėtu, ishte tek 1970-shi, vit dė plasoi njė gjeneratė tė fortė, intelektualisht superiore. Por qė zenitin e vet do ta mbante vetėm dy vjet dhe, kjo ishte e tėra. Pas 71-shit filloi rėnia...
    Kė e kisha pėrmendur prej asaj kohe? Paj, e ke Rexhep Ismajlin, Eqrem Bashėn, Ali Podrimjen, Gani Bobin (qė merrej me letėrsi nga aspekti sociologjik), etj. Mirėpo, u penguan. Me presione tė ndryshme politike.
    ... dhe sot
    Se e kam me vend apo jo, kėtė mund ta vėrtetoni nėse i lėshoni njė sy gjithė asaj qė botohet sot, e qė ėshtė nėn ēdo nivel civilizues. Rrallė qė ndonjėri vlen diēka. Kėtė e marr si pasojė tė edukatės afatgjate realsocialiste - mospėrpjekja pėr tė zėnė hapin me kohėn. Ėshtė interesant se gati asnjė rrymė kulturore/letrare apo mėnyrė e tė menduarit e kohės sė re qė ishte/ėshtė aktuale nė botė - s'ėshtė reflektuar fare ndėr ne. E tash, njeriu mund tė gjejė aty-kėtu tė tillė qė lexonin dhe shkruanin nė frymė tė kohės, pėrjashtime kualitative. Por, tė tillėt mbetėn vazhdimisht tė vetmuar, mbetėn ishuj. Ēdo shkretėtirė ka oazat e veta qė s'mund tė merret nder pėr te... Oazat mbesin vetėm oaza, pėr aq sa shkretėtira mbetet shkretėtirė.
    Quo vadis...
    Ama askund, hiē. Jokreativiteti politik dhe shoqėror ka lėnė pasoja tė kėqija. Fundja, sa i pėrket tė ashtuquajturit kreativitet politik, unė s'i jap fare rėndėsi dhe as qė besoj se ndėr ne mund tė ekzistojė diē e tillė. S'kuptoj dot se si ai qė i thotė vetes krijues, nuk ulet tė punojė, tė shkruajė, tė mėsohet tė mendojė - por merret me gjėra qė nuk varen fare prej tij: diskuton pėr Kombet e Bashkuara!! Tė shkruarit e njė tregimi tė vetėm ėshtė shumė mė e levėrdishme se debati mbi qėndrimet e Butros Galit. Thuajse, pėr Butros Galin, Kosova ėshtė punė jete a vdekjeje (!)...
    Pastaj, pa ndryshuar punėt nė Shqipėri, nė trurin shqiptar, nė mendimet e tija, vėshtirė se mund tė ndryshojė diēka edhe tek ne. Ata ende lexojnė Agollin e Kadarenė... Nė Shqipėri ende shkruhet si pėrpara, marrė nė pėrgjithėsi. Ndoshta ka ndonjė filiz tė pėrparimit, por, ato do tė ishin vetėm nuanca shumė tė vogla dhe, vėshtirė se mund tė premtojnė diē.



    (Marre nga revista letrare Ars)

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    15-11-2006
    Postime
    14
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    ANTON Nike Berisha

    Vetėdija mitike e qenėsisė dhe e qėndresės


    Asnjė antologji e tregimit shqiptar, hartuar mbi bazėn e kritereve letrare-artistike, nuk do tė mund ta linte anash tregimin "Kulla" tė Anton Pashkut. Themi kėshtu duke pasur parasysh faktin se ky tregim nuk ėshtė vetėm ndėr mė artistikėt brenda krijimtarisė tregimtare tė autorit e tė prozės tregimtare shqiptare nė pėrgjithėsi, por ėshtė edhe ndėr mė komplekset si qasÄÄÄÄÄje e si shtjellim, si strukturė tekstore dhe si sistem i ndėrliqshėm kuptimor, e si rrjedhojė e gjithė kėsaj, edhe krijim me njė kontekst poetologjik jashtzakonisht tė pasur, pėr shumēka i papėrsėritshėm.
    Ēka e bėn tė kėtillė kėtė tregim?

    Shqiptim artistik i mitit tė kullės

    Nė qenėsinė e vet tregimi "Kulla" ngritet mbi mitin pėr kullėn, qė nėnkupton mitin pėr qenėsinė, pėr ekzistencėn dhe pėr qendresėn e njeriut tonė nė rrjedhė tė shekujve. Mbi bazėn e pėrvojės historike, e cila materializohet e metaforizohet nė mėnyrė tė veēantė nė kėtė prozė, shqiptohet dhe interpretohet njė botė komplekse, realitet, qė nė esencė ėshtė vetėdije mitike e krijuar nė njė diakroni tė pafund tė ekzistencės. Nė tregim nuk jipet as platforma, as modeli i gjallimit, nuk jipen as pėrgjigje pėr problemet e ndryshme e as pėr shkaqet e krijimit tė mitit tė kullės, por shqiptohet qenėsia e kėtij vetėdijsimi; nė tė nuk gjakohet e vėrteta e thjeshtė historike - nė kohė e hapėsirė tė veēantė - pra nuk transponohet realiteti i zhveshur, por pėrceptohet e shprehet thellėsisht rrafshi metafizik i kėsaj ekzistence si dhe padrejtėsia metafizike, qė u manifestua nė rrjedha tė kohės. Me fjalė tė tjera, nė kėtė prozė nuk bėhet qartėsimi i rrjedhave dhe i fakteve tė njohura historikisht, i personave e i ngjarjeve konkrete, por mbi bazėn e pėrvojės historike, qė lidhet sidomos me dramėn, tragjikėn, me qėndresėn e me sakrificat, krijohet realiteti i veēantė, i cili, nxitur nga fakti historik, bėhet qenėsi, bėhet fakt i ri, fenomen i realitetit dhe i botės shpirtėrore. Nė tė vėrtetė, kjo qenėsi artistike e krijuar merr funksion tė dyfisht: shpreh qenėsinė e sė kaluarės e tė tashmes, i bėn ato artistikisht tė pėrjetshme, por bėhet edhe vetė pjesė e pandashme e veprimit, e konkretėsisė ekzistenciale; njėherit krijon bazėn e pėrspektivės sė tė ardhshmes. Duke shprehur dhe duke bėrė njėsimin e kohėve - pėrmes rrėfimit - tregimi "Kulla", gjithnjė si projeksion artistik i vetėdijes, merr pėrmasėn e theksuar mitike. Nė esencė shqiptimi i objektit artistik, mėnyra e qasjes dhe e interpretimit tė qėndresės sė njeriut tonė nė rrjedhė tė shekujve, nuk pohohen, nuk shprehen nė mėnyrė eksplicite, gjė qė ėshtė e lidhur ngushtė me mėnyrėn e shtjellimit tė strukturės sė tekstit e tė gjuhės sė pėrdorur poetike. Pėrkundrazi, "Kulla" ėshtė krijim qė ngritet mbi njė bazė qė cilėsohet me njė sistem jashtėzakonisht tė veēantė tė tė shprehurit thellsor. Po qe se kėtė e themi me termat e gramatikės gjenerative tė Ēomskit, atėherė gjithė ajo qė trajtohet nė kėtė prozė, konkretėsia e metaforizuar, ngjet nė rrafshin thellėsor, ku pėrqėndrohet dhe realizohet thelbsisht gjithė proza e kėtij autori (ajo tregimtare dhe romaneske), por dhe dramat e tij. (Pikėrisht kjo thellėsi e pėrceptimit, e transponimit dhe e trajtimit tė ēėshtjeve tė ndryshme i ka shtyrė disa studiues tė theksojnė "hermetizmin", "moskomunikativitetin" e kėsaj proze, tė pohojnė se tregimet e tij janė "fantastike", qė shprehin botėn obsesive tė autorit, pra janė pa objekt konkret trajtimi, pa bazė reale!) A. Pashku mitin pėr kullėn, qė nė esencė shpreh mitin pėr qėndresėn dhe ekzistencėn, nuk e shpreh dhe nuk e shqipton me gjuhėn dhe me stilin qė e cilėson mitin si lloj letrar e si formė e transponimit tė fenomeneve tė botės metafizike. Tregimit tė vet Pashku nuk i jep pėrmasėn sakrale, me tė cilėn cilėsohet miti, por sakralitetin e zėvendėson me shumėkuptimėsinė, me krijimin e strukturės tekstore nga e cila del mesazhi artistik dhe krijohet njė kontekst poetologjik i pasur, qė ėshtė i lidhur ngushtė me gjuhėn poetike. Pikėrisht gjuha poetike nė kėtė tregim, si dhe nė prozėn e tij nė pėrgjithėsi, merr karakter mitik nė kuptimin e forcės shprehėse artistike dhe amshueshmėrisė sė funksionimit dhe tė ekzistencės sė saj.

    Rrėnimi - zhvendosja e konvencave

    Tregimi "Kulla" nuk ka njė objekt artistik tė thjeshtė - tradicional, ku do tė mund tė ndiqeshin rrjedhat e gradacionit tė fabulės (ndodhisė): fillimi, etapat e zhvillimit, mbarimi. Ai nuk ėshtė i ndėrtuar mbi njė ide qėndrore, as nuk pėrdor vetėm njė formė tė rrėfimit, tė monologut, tė dialogut etj.; objekti i tij ėshtė njė shumėsi objekteshÄ artistike, njė spekter, njė mozaik tėrėsor, ku pjesėt nuk janė krijuar mbi bazėn e radhitjes kierarkike, por janė krijuar e funksionalizuar mbi bazėn e krijimit e tė forcimit tė tėrėsisė shprÄehėse e kuptimore, tė tėrėsisė sė ndikimit estetik, duke u lidhur e duke u plotėsuar me njėra tjetrėn nga rrafshe e forma tė shumta e tė ndryshme, qofshin kur ato ndodhen nė raport tė ndėrsjellė kushtėzues e determinues, qoftė kundėrvenės e kundėrshtues. Mėnyra e pėrceptimit, e shtjellimit dhe e shqiptimit tė objektit artistik nė tregimin "Kulla" nė esencė shprehet si rrėnim i konvencave tė prozės sė realizmit, pra nė kėtė krijim rrėnohen - zhvendosen konvencat e fabulimit dhe narracionit tradicional. Nė vend tė parimit kierarkik e tė kronologjisė, me ēka cilėsohet proza tradicionale, nė tregimin "Kulla" vendosen lidhje shumplanshe paradigmatike; krijohet njė sistem kompleks paradigmatik, qė nuk veēohet pėr pėrshkrimin, vlerėsimin, shpjegimin, pohimin, por pėr thellėsinė dhe begatinė e shprehjes, pėr krijimin e realitetit sa mė tė ndėrliqshėm e tė pavarur artistik. Ndėrtuar mbi parime tė kėtilla ėshtė krejt e natyrshme qė pėr tė depėrtuar nė strukturėn tekstore e nė sistemin kuptimor, qė del nga struktura gjuhėsore e tregimit, kėrkohet mė shumė pėrkushtim e dije, pra pėrceptimi dhe receptimi i "Kullės" ėshtė i vėshtirė. S'do mend se kjo vėshtirėsi nuk nėnkupton abstraksionin e objektit tė trajtuar nė kėtė prozė, por pėrkundrazi, ndėrliqshmėrinė, shumėshtresinė dhe pasurinė e strukturės gjuhėsore tekstore. Pra rrėnimi i konvencave tė prozės tradicionale nuk ėshtė vlera kryesore e kėtij tregimi, por para se gjithash mėnyra origjinale e vrojtimit, e shtjellimit tė tekstit poetik, e ndėrtimit tė tėrėsisė shprehėse e kuptimore nėpėrmjet tė pjesėve, tė cilat shprehin forcėn e tyre qenėsore nė krijimin e tėrėsisė si kohezion i pėrbėrėsve kryesorė tė krijimit letrar-artistik dhe si forcė e ndikimit estetik te marrėsi.

    Uniteti i rrafsheve kundėrvėnėse - kontrastike

    Proza "Kulla" ėshtė ndėrtuar mbi bazėn e dy rrafsheve tė ndryshme kundėrvėnėse, tė cilat mu nė raportin kontrastik tė tyre shprehin madhėshtinė e tėrėsisė, kohezionin e tyre. Tregimi ėshtė pėrceptuar si njė sistem i antitezės poetike, jo pėr tė theksuar pavarėsinė e rrafsheve kundėrvėnėse brenda strukturės tekstore, por pėr ta shprehur, nė nivelin sa mė tė lartė, unitetin shprehimor dhe kuptimor, qė krijojnė mikrostrukturat e krijimit artistik nė rrafshet e kėtilla kontrastike. Nė kėtė prozė, siē theksohet qysh nė faqen e parė, ēdo gjė qė ngjet - ndodh: fillonte prej dikah thellė nė pafundėsi dhe mbaronte diku lart, por gjithashtu thellė nė pafundėsi. Nė kėtė diakroni tė pakufij (skaje tė kundėrta paradigmatike) nėpėrmjet tė formave tė ndryshme tė shqiptimit, autori fut njė varg elementesh tė shumėsisė sė objektit artistik. Dhe pikėrisht raportet e krijuara midis kėtyre elementeve, si sistem mikrostrukturash nė raport me makrostrukturėn, veēoritė shprehėse e kuptimore, forca qė ato marrin brenda strukturės sė tekstit, shprehin disa nga tiparet kryesore e origjinale tė kėtij tregimi dhe tė Pashkut si prozator.
    Rrafshet kundėrvėnėse paradigmatike tė "Kullės" janė, me njė anė: tymi, errėsira, fillimi i natės, heshtja, shikimi i ngrirė, hapėsira e pėrhimtė, kjasina, rėra pėrvluese, lot e tym, galtina, gėrmadhat, kulet, kulja e madhe fantazmagorike, psherėtima, gjaku, hejza, zapullima, thika, thika nė sy, zėri i pėrvajshėm, pylli (qė) ka sulmuar kullėn, kasapi (si njollė) mė e errėt si errėsira, kukuvriqi etj., ndėrsa nė anėn tjetėr: kulla, plaka, bardhoka, tarrabeci, kali, kreu i rrėnjėve, delta e lumit, zogjtė, kėmbora, dielli qė nė ag zinte tė flakėronte etj. Kėto dy rrafshe janė jashtėzakonisht tė lidhura e tė varura midis tyre; nga aspekti tematik dhe kuptimor ata nuk synojnė kiararkinė. Nė vend tė kėtij raporti, qė shpesh e ndeshim nė krijimet tona letrare, ata varėn e kushtėzohen nė mėnyrė tė ndėrsjellė; i cilėson njė varėsi e brendshme, qenėsore, sepse nė kėtė mėnyrė e bėjnė mė tė plotė imazhin, ashtu siē ngjet edhe me mesazhin poetik, qė del si rrjedhojė e ballafaqimit dhe e funksionalizimit tė tablove, tė situatave e tė mendimeve brenda strukturės sė veēantė tekstore.
    Raporti kontrastik nuk shprehet vetėm nė ballafaqimin e dy rrafsheve, qė i pėrmendem, por edhe brenda njė rrafshi. Kėshtu, fjala vjen, kjo shprehet me vdekjen dhe jetėn e plakės, e cila ėshtė kreu i rrėnjėve; pėr tė mėsojmė vetėm pas vdekjes; vetėm pas kėtij akti shpaloset esenca e veprimit dhe e simbolizimit tė saj; mbas varrimit ajo pėrtėrihet nė kujtesėn e njerėzve, sakralizohet simbolika e rrudhave, e rrėnjėve tė saj. Ngjashėm ndodh edhe me kullėn: ajo ekziston ndėrmjet qėndresės dhe rrėnimit - shkatėrrimit; atė e mban gjallė dhe e ripėrtrin kėmbora, e cila, pėrkundėr pėsimeve tė kullės, ėshtė e pazhdukshme, e paasgjasueshme. Pra plaka vdes, por nuk vdes esenca e qenėsisė, e simbolikės, e funksionit tė saj, nuk vdesin rrėnjėt, siē nuk zhduket e nuk asgjasohet kulla, po prej mbetjeve (gėrmadhave, kuleve etj.) ringjallet, vazhdon ekzistimin dhe qėndresėn. Ky ekzistim dhe kjo qėndresė nė tregimin "Kulla" marrin njė pėrmasė mitike, e cila bėhet pjesė e vetėdijes dhe merr tiparin sakral. Dhe sa mė shumė qė kulla (bashkė me kėtė edhe qėndresa) pėson, sa mė shumė qė ndihet prania e kuleve, e gėrmadhave, e kulprave (qė kanė veshur gati tė gjitha muret e kullės dhe kanė zėnė tė hyjnė edhe nėpėr fregji), dega e rrapit (qė don tė hyjė ndėrmjet gurėve tė kullės) etj., aq mė tepėr ajo bėhet mė e qėndrueshme, siē bėhen mė konzistent e shenjėzues kryet e rrėnjėve, kėmbora, tarrabeci, delta etj., qė koekzistojnė fuqishėm brenda tėrėsisė; ato varen dhe i japin njėra tjetrės nė nivele e pėrmasa shumplanshe:
    "Paj, si tė them, mė vonė, disi, nuk mė pėlqente ta krahasoja (plakėn) vetėm me rrėnjė".
    "Por, rrėnjėt janė tė bukura!".
    "Janė, por nuk mė duket se kryet e plakės sonė mund t'i ngjante vetėm kreut tė rrėnjėve tė thella".
    "Kurse mua mė duket se mund t'i ngjante vetėm rrėnjėve qė s'ndahen dot nga thellėsitė e veta".

    Imazh vetėdijsor dhe kohė mitike

    "Kulla" nuk ėshtė as prozė fantastike, as e ngritur mbi bazėn e ėndrrės, as shprehje e realitetit tė mirėfilltė historik; ajo s'ėshtė as realitet i modelit tė pėrrallės, qė shprehet si kundėrvėnie e realitetit tė vėrtetė, si mohim i tij. Siē theksuam edhe mė parė, realitetin, faktin historik ky tregim e merr vetėm si bazė, si nxitje, si motivim, si rrafsh bazor njohės - njohje qė nuk ėshtė e rastit, siē nuk ėshtė asgjė e rastit nė kėtė prozė pėr shumēka komplekse.
    Realiteti i tregimit "Kulla" qenėsisht lidhet me pėrvojėn e historisė kombėtare tė popullit tonė, qė ėshtė krijuar nė vetėdije si refleksion i konkretėsisė historike. Ky realitet, kjo empiri historike, shprehet nėpėrmjet njė shumėsie ēėshtjesh, veprimesh, situatash, personazhesh, objektesh, shpresash tė rrėfimit dialogėsh etj. Nėpėrmjet shumėsisė sė objekteve tė trajtuara, krijohet njė gjerėsi e thellėsi, njė unitet i qėndrueshėm e funksional, qė e shpreh mė plotnisht realitetin, mundėson, nėpėrmjet strukturės tekstore poetike, shqiptim dhe interpretim mė kompleks tė tij. Pra kjo shumėsi, pos tjerash, shpreh pėrshtypjet e ndryshme subjektive tė personazheve ndaj realitetit tė njėmendtė objektiv (nė kohė tė ndryshme), qė ėshtė qenėsore pėr qasje moderne, sepse nė kėtė mėnyrė shmanget mundėsia e subjektivizmit tė njė personazhi (sipas Erich Auerbach-it). Veprohet nė kėtė mėnyrė pėr arsye se vetėdija, natyrisht edhe krijimi i veprės letrare mbi bazėn e funksionimit tė saj, siē ndodh dhe nė tregimin "Kulla", nuk ėshtė e varur nga rrjedha kronologjike (term i David Daiches), nga ndodhitė, suksesiviteti i veprimit, i mendimit etj., por nė formė sistemi (zbatohet edhe paralelizmi), ajo anticipon dhe vepron nė retrospektivė. Nėpėrmjet aluzioneve dhe kundėrshtimeve tė brendshme qenėsore, krijohet nė vetėdije rrjedha e ballafaqimit tė dukurive nė raporte kundėrvėnėse e kundėrshtuese, pra krijohen tė gjitha mundėsitė pėr unifikimin maksimal tė rrėfimit, qė nė kushte tė tjera, tė shqiptimit tradicional tė realitetit objektiv (bardh-zi, mbi bazėn e varėsisė sė rrjedhės kronologjike etj.) ose tė imitimit tė tij kjo do tė bėhej pjesėrisht ose nuk do tė mund tė bėhej fare. Nė kėtė mėnyrė brenda vetėdijes, rrjedha e ngjarjeve, pėrceptimi i imazheve, shqiptimi i botės sė personazheve veprojnė pavarėsisht nga kategoria e kohės dhe e hapėsirės, pra fushėveprimi nė diakroni e sinkroni ėshtė i pakufij.
    Personazhet nė tregimin "Kulla", si dhe nė gjithė prozėn e tij tregimtare madje dhe nė romanin "Oh", nuk janė asgjė tjetėr pos shenja, figura nė funksion (term i Gunther Anders-it), nė tė vėrtetė janė funksione, qė brenda strukturės tekstore, funksionalizohen nė tėrėsinė e sistemit kuptimor, gjė qė pėr A. Pashkun gjithnjė ka rėndėsi tė dorės sė parė. Kjo tėrėsi si e tillė pastaj do tė krijojė njė nėntekst tė veēantė qė e bėn kėtė tregim artistikisht mė konzistent. Mėnyra e pėrceptimit dhe e shqiptimit shumindividual nė vetėdije, shprehimėsia e shumėfisthė nė vetėdije (term i Auerbach-it) nuk ėshtė ēėshtje e re pėr letėrsitė e tjera. Mirėpo Pashku ėshtė origjinal nė kėtė tregim, sikur se nė gjithė prozėn e tij, sepse nuk ndjek e nuk imiton asnjė autor qė krijon sipas kėsaj mėnyre, edhe pse prej tyre ka mėsuar nė mėnyrė kreative. Ai ndryshon prej tė tjerėve pėr kėndvėshtrimin e problemeve, pėr kompleksitetin e varėsisė dhe tė raporteve qė i krijon nė strukturėn gjuhėsore, pastaj pėr tė "folurit e pėrjetuar", pėr "monologun e brendshėm", pėr "sigurshmėrinė objektive". Pra Pashku dėshmon origjinalitetin pikėrisht pėr funksionet dhe sistemimin e pėrbėrėsve brenda tėrėsisė, brenda konceptit artistik tė krijimit, duke i parė nė dritėn e empirisė historike nacionale. (Nė qoftė se, fjala vjen, pėr Kafkėn bota nė pėrgjithėsi ėshtė objekt i frikės dhe i qėllimit, nė kėtė tregim bota shqiptohet si raport i ndėrsjellė i tragjikės dhe i qėndresės).
    Mėnyra komplekse e pėrceptimit tė botės e tė dukurive tė saj dėshmohet nė kėtė tregim edhe me pėrdorimin e kategorisė sė kohės. Nė esencė koha e prozės "Kulla" ėshtė kohė qė ngjet nė vetėdije; ėsthė pjesė e vetėdijes, prandaj ajo ėshtė e pakufij; i pėrket tė kaluarės, tė tashmes dhe tė ardhshmes. Kjo mėnyrė e pėrceptimit tė kohės i jep asaj pėrmasėn mitike, por njėherit edhe pėrmasėn e objektivimit. Nėpėrmjet tė kohės sė "jashtme" dhe kohės sė "brendshme", kohės "reale" dhe kohės "subjektive" zgjerohet mundėsia e pėrceptimit thellėsor e kompleks, e integrimit tė shumėsive shprehėse e kuptimore, e shpalimit tė shumėsisė sė shtresave tė vetėdijes historike, por edhe tė vetėdijes transcendentale, metafizike. Duke pėrdorur kohėn nė kėtė mėnyrė krijohet mundėsia pėr t'u thelluar e pėr ta kuptuar mė thellėsisht realitetin ekzistues, por edhe tė pėrspektivės sė kohės dhe tė simbolikės gjithėpranuese tė ndodhive (sipas E. Aurbach-it). Kjo formė krijon mundėsinė e projeksionit tė tė folurit mitik, i cili nė kėtė mėnyrė e krijon realitetin e ri; nga rrafshi i empirisė historike kalon nė vetėdije e prej aty, nėpėrmjet tė artit tė fjalės, e pasuron atė realitet nėpėrmjet rrėfimit qė shndėrrohet nė shenja dhe si i tillė funksionon nė formė tė mvehtėsishme. Kėshtu, plaka, kasapi, tarabeci etj., janė refleksione tė realitetit historik, por nga realiteti "real" janė transponuar nė realitetin "subjektiv" i cili nė tregim funksionon si i pavarur dhe i mvehtėsishėm, si pėrvojė e re.
    Koha "reale", e "thjeshtė" nė prozėn "Kulla" ėshtė fare e shkurtėr: nis me fėllimin e natės e mbaron po ashtu me fėllimin e asaj nate. Ndryshimi midis fillimit dhe mbarimit tė kėsaj kohe ekziston. Nė fund tė tregimit thuhet: "...dhe fėllimi i natės, qė pėrvidhej nėpėr frengji. Mė duket se ėshtė afruar agu". Koha "fiktive", "subjektive", e "brendshme" ėsthė e pakufijshme (diakroni e pafund). Nė esencė gjithė koha - kohėsisht shumė e gjatė - e tregimit "Kulla" zgjat nė vetėdije, siē ngjet edhe nė romanin "Oh", por dhe nė disa proza tė tjera tė kėtij autori. Kjo kohė preferohet, pėrfillet e pėrdoret nga Pashku pėr arsye tė krijimit tė hapėsirės sa mė tė madhe, tė pakufijshme pėr shtrirjen e rrėfimit, unifikimit tė shtresave tė tij, pėr tė shqiptuar probleme komplekse tė realitetit jetėsor, qė manifestohen e koekzistojnė nė formė tjetėr nė vetėdijen e njeriut, nė vetėdijen si qenėsi sintetike aktive. Pikėrisht shprehimėsia e shumfishtė e vetėdijes ndonjėherė shkakton hutimin e lexuesit tė kėtij tregimi ose krijon pėrshtypjen se ai ėshtė abstrakt, tejet i "ngarkuar", sė kėndejmi i vėshtirė pėr kuptim. Kjo ngjet pėr shkak se Pashku nė kėtė prozė e then konceptin e kronologjisė sė ngjarjes, rrėfimit, veprimit, tė shqiptimit tė karaktereve, tė situatave. Ai me qėllim e pėrqėndron vėmendjen nė detaje tė "parėndėsishme", por qė sygjerojnė dhe krijojnė kontekst kompleks qenėsor, nėpėrmjet tė tė cilėve nė mėnyrė tė pabesueshme, shprehet dhe vėrehet pasuria e realitetit dhe thellėsia e secilit ēast qė i jipemi pa qėllim (Auerbach). Mbi bazėn e pėrceptimit tė kėtillė tė ēėshtjeve e tė dukurive tė ndryshme nga qenėsia e pėrvojės sė historisė sonė, Pashku krijon njė realitet artistik tė papėrsėritshėm. Dhe po qe se nė tregimin "Kulla" ka diēka qė ngritet mbi tė tjerat, qė synon tė mitizohet nė mėnyrė konzistente, atėherė ky mitizim shprehet para se gjithash nė rrafshin e thėnies artistike, si vlerė gjithkohore. Nėse nė kėtė kontekst mund tė bėhet fjalė pėr krijimin e mitit tė prozės shqipe si art, si vetėdije artistike, atėherė Pashku me tregimin "Kulla" i ka dhėnė njė nga pėrmasat mė tė thella, ka arritur njėrėn ndėr pikat mė tė larta.

  7. #7
    Administratore Maska e Fiori
    Anėtarėsuar
    27-03-2002
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    3,012
    Faleminderit
    2
    111 falenderime nė 101 postime
    Nė 71-vjetorin e lindjes sė shkrimtarit

    Anton Pashku, shkrimtari modern i letrave shqipe, stilisti i dallueshėm i mėvetėsisė, tė cilit, pavarėsisht nga rrjedha e viteve, s'mund t'i pakėsohet a s'mund t'i firojė asgjė prej shkrimeve. Kjo ka tė bėjė me aftėsinė e artit tė mbijetesės, cilėsi e shkrimtarėve tė vlerave tė veēanta estetike.
    Anton Pashku u lind mė 8 janar 1937. Ē'prej shkrimit tė parė nė "Jeta e re" mė 1955, vepra e tij letrare u formėsua si njė vepėr e identitetit tė lartė artistik, kryesisht nė prozė dhe nė gjininė e dramės: "Tregime", 1961, "Nji pjesė e lindjes", 1965, "Kulla", 1968, "Sinkopa" (dramė), 1969, "Oh", 1971 (botimi i katėrt mė 1990), "Kjasina" (tregime tė zgjedhura), 1973, "Gof" (dramė), 1976, "Lutjet e mbrėmjes" (tregime tė zgjedhura), 1976, "Tragjedi moderne" (drama), 1982, ndėrsa kompletin e veprave e botoi "Rilindja" mė 1986, sipas renditjes: Tregime fantastike; Romani "Oh"; Tragjedi moderne, dhe njėkohėsisht duke mos pėrmendur nė kėtė paraqitje riotimet.

    Anton Pashku mbetet njė lloj fenomeni letrar me njė prirje tė vazhdueshme drejt pėrsosmėrisė artistike; vepra e tij pėrmban shumėsinė e mendimit, shumėsinė figurative tė fjalės dhe njėkohėsisht vetėdijen e lartė estetike tė ngritur deri nė model. Vetė shkrimtari pat shėnuar se "Gjuha e veprave artistike nuk ėshtė dhe nuk mund tė jetė njė "gjuhė normale". Ajo nuk ėshtė e tillė as atėherė kur, fjala vjen, artisti i fjalės merr e shkruan pėr "gjėrat mė normale" nga jeta e njeriut. Shenjat e gjuhės sė tij janė shenja tė gjuhės poetike. Kur janė tė ngjeshura mirė e mirė pranė njėra-tjetrės, kėto shenja krijojnė aso relacionesh tė reja qė mund tė kyēin ndėr to eksplozionet e panumėrta jetėsore qė kanė intensitete shumė tė larta".

    Vepra letrare e Anton Pashkut prezanton nė mėnyrėn mė tė pėrkryer dramatikėn e jetės, pavarėsisht nga zhvendosja e saj nėpėr kohė qė duket sikur ėshtė e palėvizshme, e ngrirė, dhe nė kėtė kontekst, ajo prezanton fatin e njeriut nė pėrgjithėsi, si individ apo si kolektivitet njerėzor. Mė saktė, ai kundron rrethin ekzistencial tė njeriut dhe formėson njė tekst tė tillė letrar ku mund tė nxirren segmente tė shumtė kuptimorė. Aty ka simbolikė dhe pėrmes saj kundrohet fati i mjedisit, fati i personazheve; nė rast se hiqet mbulesa e simbolikės, mund tė kundrohet mė me lehtėsi kthjelltėsia e mjedisit dhe e personazheve. Aty mitet sikur preken, kthjelltohen, sikur hetohet atmosfera artistike, njė atmosferė krejt sugjestive, me njė harmoni a kombinim ngjyrash, qė mund tė shėrbenin si dekor nė lėvizjen e jetės dhe vdekjes, dhe natyrisht, kėto shumė pranė njėra-tjetrės. Por, mė tepėr se e ndjenjės, vepra e Pashkut ėshtė vepėr e mendimit dhe dendėsia e saj mbėrrin nė kufijtė mė tė dukshėm tė maksimales. Ndėrsa, realizimi i njė teksti cilėsisht tė lartė, ėshtė arritur vetėm pėrmes njė pune tė studiuar imtėsisht.Kėtė gjė e ka shpjeguar vetė autori pėr njė nga veprat e tij: "Nė dramėn "Gof", pėr shembull, zbatova matematikėn dhe teorinė engjyrave. Mirėpo, sė pari, shfletuam tė gjitha gazetat e periudhės '37-'38-'39. E thithėm krejt atė pluhur. Tek pastaj, fillova tė pėrdor trekėndėshin: kjo vjen deri kėtu, kjo tjetra mbėrrin deri aty. Saktė e pėrcaktoja intensitetin e shprehjes..."

    Pa kurrfarė dyshimi ėshtė mbėrritė nė mendimin se Anton Pashku mbetet njėri prej stilistėve mė tė mėdhenj nė letėrsinė tonė. Vepra e tij ėshtė parė nė shumė anė a kėnde venerimi, ēka flet se kjo vepėr ėshtė kthyer nė pikė referimi tė vazhdueshme. Dendėsia e mendimit dhe estetika e lartė e tekstit, ka bėrė qė shpesh vepra e tij tė jetė vėshtirėsisht e kuptueshme, siē dėshmon gjithashtu se teksti i tij, qoftė nė dramė, nė prozė tė shkurtėr apo dhe nė romanin "Oh", kėrkon njė rilexim apo njė vėmendje maksimale nė tė lexuar.

    Vlerėsimet pėr kėtė vepėr janė tė shumta dhe kritika letrare (kryesisht nė Kosovė) e ka ndjekur admirueshėm krijimtarinė e tij prej fillimeve tė publikimit, pavarėsisht se njė vepėr letrare si e tij, ose mė mirė, njė vepėr letrare si e Anton Pashkut,edhe sot kėrkon venerime pas venerimesh. Me tė drejtė ėshtė konstatuar se "Anton Pashku mbetet Xhojsi i letėrsisė shqipe" (I.Rugova); "Pėrdor metodėn e shkrimtarėve tė shquem tė Perėndimit dhe asht nėn ndikimin e tyne. Veprat e e Foknerit dhe Xhems Xhojsit, Tomas Vulfit dhe tė tjerėve, ma tepėr shkrimtarė anglo-amerikanė, tė cilėt i ka pasė si lektyrė nė takimet e pėrditshme me librin-kanė ndikuar ma shumė se tė tjerėt" (H.Mekuli).

    Nė Shqipėrinė e para viteve '90, kur nė letėrsi socrealizmi kish frymė mbizotėruese, as qė mund tė bėhej fjalė pėr qarkullimin e veprės sė Pashkut: tek-tuk ndonjė tregim i botuar dhe gjithēka tjetėr e mbuloi heshtja. Sidoqoftė, afėrsisht edhe nė kėto rreth dy dekada vite tė hapjes sė Shqipėrisė, funksionon ende njė lloj anatemimi krejt i pashpjegueshėm, gati-gati cinik: vepra e tij e plotė s'ėshtė botuar ende nė Tiranė, kur nė Prishtinė ajo ėshtė botuar dhe ribotuar disa herė, duke pėrfshirė kėtu edhe botimin pėr nxėnėsit e shkollave tė mesme nė kolanėn "Lektyrė shkollore".

    Anton Pashku u nda nga jeta mė 31 tetor 1995. Ai la pas njė vepėr solide letrare, me shfaqjen e saj mė tė dukshme tė modernitetit, vepėr qė mbetet nga shfaqjet mė tė dukshme tė mjeshtrisė letrare, me prirje tė vazhdueshme pėr kah pėrsosja e tekstit. Si ēdo krijimtari e madhe dhe qė dallohej menjėherė prej letėrsisė vegjetuese, tė pėrkohshme, tė letėrsisė pėr letėrsi, u fut dalngadalė nė rrethin e vlerave estetike mė tė qėndrueshme tė letrave shqipe, ekskluziv pėr kah fryma letrare, pėr kah ndriēimi i fjalėve, i frazės, i figurave, i kuptimshmėrisė. Shkurt, njė shkrimtar qė krijoi harmoni artistike nė krejt veprėn e tij.


    Shekulli

  8. #8
    INTER Maska e Fittox
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Postime
    1,152
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė Stuhi

    Tek "Nė stuhi" shfaqet personi i molisur nga jeta, dera e shtėpisė dhe trari mbi tė; fėrshėllima e stuhisė dhe rrėkėllima e trarit; vetėm kaq. Pėr kėta pėrbėrės rrėfen narratori, nė vetėn e tretė. Molisja ėshtė gjithėpėrfshirėse dhe subjekti-personazh ndien nevojėn tė ikė nga trualli i vet, por nuk e le sedra, e mbase diēka mė e thellė. Stuhija ushtron njė terror dhe Ai, ankthshėm, e ndien peshėn kėtij terrori qė artikulohet pėrmes rrėkėllimit tė trarit qė mban peshėn e shtėpisė. Dhe, nė vend tė rebelimit, tė ikjes, pason tėrheqja, rrudhosja dramatike nė vetvete. Rrethi mbyllet pėrfundimisht dhe stuhia zotėron si nė pranga hapėsirėn (Truallin).
    Inter Campione d'Italia!!
    2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013... 2500

  9. #9
    INTER Maska e Fittox
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Postime
    1,152
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kulla

    Te Tregimi "Kulla" mund tė merret si model-bazė tematike e pjesės dėrmuese nė krijimtarinė letrare tė Anton Pashkut. Pėrveē temės sė dashurisė, qė shtrihet nė njė pjesė tė vogėl tė veprės sė tij tėrėsore letrare, nė kėtė tregim janė tė mpleksura: motivi i lashtėsisė, i dramės shqiptare nėpėr shekuj, i qėndresės, i ekzistencės, i aktualitetit dhe i vizionit tė sė nesėrmes. Kjo do tė vėrehet sidomos tek romani "Oh", ku ky model tematik shtrihet thellė deri nė Iliri dhe njėkohėsisht, nė mbėshtetje tė asaj pėrvoje dhe tė gjasave aktuale, projektohet e ardhmja. Nė kėtė rrėfim, pėrmes jetės sė dy brezave, tė kapėrthyer dhe tė shtrirė nė tėrėsinė ekzistenciale kolektive tė kombit, shprehet aktualiteti i rėndė, ankthi i banorėve tė kullės.
    Ėshtė pėrvoja e Plakės, pas vdekjes tė sė cilės Djali projekton tė nesermen e vet duke e mbartur tutje pėrvojėn nga e kaluara. Biri, plot ankth, ndien se qėndresa dhe ekzistenca e Kullės ėshtė nė rrezik dhe sajon mekanizmin mbrojtės pikėrisht nė sajė tė trashėgimisė simbolike tė saj. Pėrmes traditės, rrėfimtari shpalon kulturėn shpirtėrore kolektive si mburojė simbolike nga kanosja e shprishjes prej dhunės sė ushtruar nė kohėn kur ėshtė shkruar tregimi. Dhuna e ushtruar brutalisht pėrballė mekanizmit tė traditės kulturore kombėtare dhe tėrėsisė shpirtėrore kolektive, nė art del e pėrkohshme, kalimtare dhe pa gjasa triumfi. Kėshtu pėrmbyllet tregimi antologjik "Kulla", me ngadhnjimin e sė nesėrmes, me lidhjen jetike tė Birit pas trollit e kullės: rrėfimtari ėshtė gjithmonė banor i kullės; brenda saj e kujton tė shkuarėn nga e cila projekton dhe pėrcakton perspektivėn.
    Edhe rrethi tematik i vetmisė, ai i tėrheqjes nė vete nga ēensura e shtypja, edhe rrethi tematik i dhunės dhe i krimit, qė zėnė vend qėndror nė prozėn tregimtare tė Anton Pashkut, janė rrjedhim i shtypjes dhe i dhunės sė ushtruar mbi qenien kolektive shqiptare, historikisht dhe aktualisht. Ky version regjional dhe kolektiv nė prozėn e Anton Pashkut unķversalizohet si vlerė artistike dhe si mesazh, si filozofi dhe si parim moral.
    Inter Campione d'Italia!!
    2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013... 2500

  10. #10
    INTER Maska e Fittox
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Postime
    1,152
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Klithma

    Te tregimi "Klithma" mozaiku dhe detajet janė pak mė tė bollshme: terri, hėna, kreshta e malit, lumi; tė gjitha tė mbėrthyera nga telat e heshtjes. Heshtin qyqja dhe bulku, ndėrsa lart, i paarritshėm, ylli.
    Nė kėtė univers tė ngujuar tė acarit, shpėrthen thekshėm klithja qė ēan hapėsirėn e tendosur nėn ankthin e pėrgjithshėm. Dhe dėgjohet krrokama e korbit. Trandet gjithėsia nga kjo klithje: paskėsh ndodhur krimi! Hėna fshihet: tė mos jetė dėshmitare. Hija e vdekjes e kaplon vendin (Truallin?)...
    Nė tė dyja rastet, data nė fund tė tekstit ėshtė jo vetėm ēast i rėndėsishėm, por, do tė thoshim, pėrbėrės i barabartė nė shumėsinė narrative. Bėhet fjalė pėr jehonėn e aksionit famėkeq, tragjik pėr Kosovėn dhe shqiptarėt: aksionin e UDB-sė pėr mbledhjen e armėve, njė nga terroret mė tė egra qė u pasua me disa qindra mijėra shqiptarė tė shpėrngulur me dhunė drejt Anadollit tė Turqisė. Ky krim, duke u artikuluar si shqetėsim i shkrimtarit, mbetet si dėshmitari mė i fuqishėm i kėsaj tragjedie. Si ēdo krijues i madh, Anton Pashku ishte i pakapshėm pėr deshifrimet dhe interpretimet banale tė ēensurės komuniste antishqiptare. Nė artin e vet letrar, gjatė tėrė jetės, krimin e ushtruar nė vendin e vet, nė Kosovė, Pashku do ta stigmatizojė nė shkallė universale, siē ndodh me artin e madh.
    Inter Campione d'Italia!!
    2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013... 2500

  11. #11
    askushi Maska e Askusho
    Anėtarėsuar
    27-08-2012
    Postime
    668
    Faleminderit
    0
    14 falenderime nė 12 postime
    ANTON PASHKU
    (tregime)



    Anton Pashku lindi nė Has tė Thatė tė Prizrenit mė 1937. U shkollua nė Prizren dhe nė Prishtinė. Deri nė vdekje punoi redaktor nė gazetėn "Rilindja". Ėshtė autor i disa vėllimeve me tregime: Tregime (1961), Njė pjesė e lindjes (1965), Kulla (1968), Kjasina (1973), Lutjet e mbrėmjes (1978).Ai ka shkruar dy drama: Sinkopa (1969), Gof, 1976 dhe romanin Oh (1971). Tregimet e para Anton Pashku i botoi nė vitin 1957. Pėr afro tridhjetė vjet punė krijuese letrare, ai botoi relativisht pak, por, pėr nga vlera artistike, vepra e tij zuri vend nė krye tė panteonit letrar kombėtar Anton Pashku sjell njė frymė krejtėsisht moderne nė traditėn e prozės shqiptare. Ēėshtja bosht nė rrėfimin romanor tė Anton Pashkut ėshtė veēanėrisht vetėdija e autorit pėr pozitėn e tij dhe perspektiva e synimit tė kėtij rrėfimi. Shtresimin ironik gjatė gjithė rrėfimit, rrėfimtari do ta derdhė e ta pėrhapė tėrthorazi, e jo si deklarim tė qėllimshėm dhe moralizues. Reflekset ironike dhe aludive pėrjetohen drejtpėrsėdrejti nga lexuesi dhe janė mė mbresėlėnėse se njė fotografi e gjallė e njė realiteti absurd. Rrėfimtari e nis udhėtimin nga njė kohė e pacaktuar qė gjatė ecjes fiton peshėn e njė vatre tė gjallė dhe jehona e reflekseve tė sė kaluarės shfaqet si pėrsėrķtje e pafund e dramės sonė kombėtare. Ky vizion i fuqishėm dhe largpamės i veprės sė Pashkut qė pėrbėn tharrmin krijues tė tij, realizohet pėrmes strukturimit tė nėntekstit ironik tė rrėfimit. Kjo gjė e nxit dhe e motivon parreshtur lexuesin qė ta kėrkojė atė qė nuk thuhet, atė qė duke heshtur, e bėn lexuesin tė jetė zėri kryesor. Vdiq mė 1995



    KITARA



    Zemra ime vallėzon vetėm atėherė kur dėgjon titrimin e telave tė kitarės. Vetėm shpatat e zėrit tė saj mund ta copėtojnė brengėn dhe t“ua falin flatrave tė harresės. Po, vetėm kitara, kjo kitarė qė rri pėrpara meje e varur aty nė mur, mundet.
    Edhe pse tash frik jam mėsuar tė luaj me telat e saj, kitara ime lėshon zėra qė, duke u ngatėrruar ndėrmjet vete, krijojnė jone, pėr mua shumė tė hareshme. Vetėm pėr mua! Them vetėm pėr mua, sepse tingujt e saj janė shumė tė ēuditshėm. Nuk mund t“i kuptojė, ose nuk do t“i kuptojė, gjithkush: qajnė kur duhet tė gėzohen, gėzohen kur duhet tė qajnė.
    Si tash mė kujtohet vaji i vashės, qė m“u lut t“ia kėndoj njė kėngė. Pranova. Mora kitaren nė duar. U ula pranė dritarės, duke shikuar nė qiellin e natės, i cili, nėpėr dritaren time, dukej katėrkėndėsh me fillim, por pa fund. Pėlqeva telat dhe gishtat e mi zunė tė luajnė nėpėr to. Tingujt e kitarės pėrcillnin fjalėt e kėngės pėr Hėnėn e dashuruar nė njė yll qė tradhtoi Diellin, i cili, zemėruar pamasė, shkreu qė ta shėmtojė pėrgjithmonė fytyrėn e Pabesės.
    -Pse t“u mbush mendja ta kėndosh kėtė kėngė?-pyeti ajo dhe sytė ia mbytėn bulzat e lotėve qė i gufonin pajada.
    Rrudha krahėt. Rrudha edhe ballin. Nuk dita ē“t“i them. Dita, por diēka mė lidhi nė fyt.
    -Po pse, pse po loton?-dėgjova pyetjen mbasi doli prej gojės sime.
    -Si…pse?!-tha ajo duke u munduar pėr t“i ndalė lotėt, qė i rridhnin nėpėr faqe.
    -Si, tė lutem, si ka mundur Dielli tė bėhet aq mizor…
    -Mizor?!
    -Po, po!-tha ajo—Si ka mundur tė bėhet aq mizor ndaj Hėnės, e cila pėr ēdo mbrėmje del pėr ta stolisur lumin tonė me shtyllėn e artė tė rrezeve tė veta?
    -Shtylla e artė e Hėnės?
    -S“ėshtė e Hėnės.
    -Po e kujt ėshtė?
    -Fol sa tė duash, por ti s“je duke prekur telin e solit?
    -Unė?
    -Ti, pra. Tė Pabesės…-thashė dhe u ndala. Mendimin, qė desha t“ia them asaj, e pėrtypa nė heshtje.
    Mė shikonte. Pesha e shikimit tė saj, qė mė kaploi, ishte tepėr e rėndė. Ishte e rėndė sa s“bėhet.
    -Mirė, mirė!-thashė.
    Preka telat e kitarės sime. U krijuan tinguj qė s“kishin lidhje me njėri tjetrin.
    -A di ēka,-tha ajo,-ta lėmė Hėnėn.
    -Ta lėmė, nėse na lė.
    -Mos u tall!
    -Nuk po tallem.
    -Atėherė, pra, jipja kėngės pėr sumllėn e djersės!
    -Pėr sumllėn e djersės, pa tė cilėn nuk mbin as therra pėr gardhiqe?
    -Po, ke tė drejtė.
    -S“dua!
    -Pse?
    -S“dua t“ia them asaj kėnge, sepse ėshtė e dhimbshme.
    -Ani qė ėshtė e dhimbshme, ani.
    -Por ti s“e merr vesh!
    -Si nuk e marr vesh!-tha ajo.-Vėllaut tim tė vogėl ia shoh sumllėn e djersės sa herė qė mundohet ta gėnjejė nėnėn…
    -Eh…-thashė unė.
    Njė e qeshur, pėr mua fare e pakuptimtė, shpėrtheu nė gojėn e saj. Ishte aq therrėse dhe e padurueshme, sa mua mė hypi gjaku nė krye.
    Shikova nėpėr dritare: m“u duk se njė yll kishte zbritur dhe tashti ishte mu pėrpara syve tė mi. Ēova dorėn dhe mora hov: desha ta thej kitarėn nė njėrėn kėmbė tė atij ylli. Por, sjellja shkoi kot: ylli ishte larg, atje lart duke hequr valle me shokėt e vet.
    -Ha, ha,ha!-dėgjohej e qeshura e saj.
    Mora kitaren. Drodha njė tel. I thashė:
    -Pėr ty, pėr lėkurėn tėnde pa asnjė pore!
    Ndali tė qeshurit. Mė shikoi me ballė tė mrrolur. Drodha tė gjashtė tela e i thashė:
    -Pėr ty, pėr ty qė m“je tingull i pazėshėm!
    -Paska tinguj tė pazėshėm?
    -Ja, paska!
    Brofi nė kėmbė. Bėri njė hap dhe u ndal pėrpara meje.
    -Shiko veten, o i mjerė!-tha ajo.
    -O gjuetar i ėndrrave, a s“po sheh se je krejt lakuriq!
    -Unė?
    -Ti, ti…A s“po sheh se ke mbetur lakuriq?...A s“po sheh se kitara tė solli nė kėtė ditė tė zezė?...Hidhe atė kitarė e mos rri kėshtu lakuriq, se do tė bėhesh gazi i botės…
    Zonjusha Vulė lėvizi vendit. Megjithatė, shtrėngova kitarėn. Kitara u dalldis. Kurse ajo u mrrol edhe mė shumė. Dikur fluturoi jashtė, duke mbyllur derėn me forcė.
    Mbeta vetėm unė, kitara dhe tingujt e saj magjikė qė pėrpiqeshin pėr ta zhdavaritur rrapėllimėn e derės sė mbyllur…

    Shkurt, 1957



    LĖKURA E VERDHĖ E LIMONIT



    1.
    Pushoi sė menduari pėr diellin dhe rrezet e tij, qė pėrvidhen nėpėr dritare. Dielli dhe rrezet prānė sė zgjuari te kjo ato ndjesi qė gjithmonė e shtyjnė tė mendojė pėr bukurinė e madhėshtinė e tyre. Ato, tashti, iu duken tė rėndomta. E pėr gjėra tė rėndomta kishte vendosur disa here tė mos e vriste mendjen.
    Shumė, shumė herė e qortonte veten, kur jipej mbas gjėrave tė imta.
    Dėshira e saj ishte tė pėrjetonte ngjarje tė mėdha. E kjo, edhe pse e vogėl, shumė e vogėl, e dinte se ato kėrkojnė lot. Tė mėdhenj. Sa kokrra e thanės.
    Dhe filloi t“ia ketė zili motrės sė saj tė madhe. Ajo dinte tė qajė. Ajo. Kurse kjo nuk dinte.
    Ēuditej me vetveten: pse nuk dinte tė derdhė lot nga sytė e saj tė vegjel?
    I kujtoheshin fjalėt e motrės sė saj tė madhe, e cila, sa herė i prekte sytė me facoletė-sytė dhe mollėzat e faqeve me facoletė, thoshte:
    “E shtrydha, e shtrydha limonin!““

    2.
    Nė tryezė ėshtė njė pjatė me tre limonė. Vajza merr njė. E shikon me habi. E hudh prej
    dorės nė dorė. Mundohet tė dijė ēfarė lėngu ėshtė ai brenda, mbėshtjellė nga lėkura e verdhė. Por, ajo ėshtė e pafuqishme, aq e pafuqishme sa qė nuk mund ta shtrydhė. Njė habi e re e kaplon. S“ka mundėsi ta marrė me mend se pse nuk ėshtė e zonja pėr t“ia nxjerrė lėngun. Hidhėrohet me vetveten. Edhe me lėkurėn e verdhė tė limonit. Merr thikėn dhe e pret pėrgjysmė.
    “Ē“bėre?“ pyet e motra e madhe, e cila s“pat si ta fshehė zemėrimin e saj.
    “Ja, preva limonin, por unė motėr, s“po qaj?!“
    Heshtje.
    “Pse s“po qaj?“ pėrsėriti kjo. “Si ndodh me ty kjo gjė? Ti na pėrlotesh sa s“ka, kur e shtrydhė limonin?“
    “Po, unė e shtrydhi e nuk e pres!““i tha motra.
    “Po pse, a nuk ėshtė e njėjta gjė?“ pyeti.
    “S“ėshtė.“

    3.
    Nė sytė e saj u vendos njė hije pikėllimi. Shikimin ia turbulluan lotėt. Por, lotėt e saj nuk ishin kurrfarė rremash lundrues. E dinte mandej se lotėt janė njė grusht guralecash nė xhepin e detarit, anija e tė cilit ėshtė nė rrezik tė pėrplaset pėr ndonjė valė tė tėrbuar…

    Mars, 1957

  12. #12
    askushi Maska e Askusho
    Anėtarėsuar
    27-08-2012
    Postime
    668
    Faleminderit
    0
    14 falenderime nė 12 postime

    Anton Pashku - tregim

    NĖN QARR PO RRINTE VASHA



    Syni s'e sheh synin matanė hundės,
    zemra e sheh zemrėn matanė bjeshkės

    (Thuhej dikur nė Has)



    1.
    Qetėsinė, befas, e zhdavariti rrokullisja e njė guri.

    2.
    Mbasi guri theu qafėn teposhtė malit, Dila e Marisė desh tė ēohej pėr tė parė ku i kishte delet dhe a mos ishin trembur, por therra e murrizit, qė iu ngul pardje kur shkoi ta kthejė njė qengj qė kish mbetur mbrapa grigjės, - e theri nė thembėr, e cila po i mblidhte qelb. E kėputi dhembja e fortė: pėrsėri u shtri nėn qarr. Ballin ia rimuan djersėt. U zbeh. Mbylli sytė.
    Gjėja e fundit qė pa Dila, para se t'i lėshonte kėlkatėset, ishte qielli i gjerė ding me bashka tė reve qė, pėrtueshėm, udhėtonin dikah...

    3.
    S'i ndahej dhembja. Therra e therte pajada. Iu duk se do tė mbetej pėrgjithmonė aty, nėn qarrin plak. Se nuk do tė mund tė ēohej kurrė pėr t'i prekur kryet nė krahoshėn e varur nė rremin e njė dege tė qarrit mė tė moēėm, mė krahėhapur, mė majėlartė se asnjė qarr tjetėr nė kėto anė.
    “O zot”, mendoi, "a e di kush sa asht i vjetėr ky qarr - dhetė, njizet, njiqind apo, ndoshta, pesėqind vjet?"

    4.
    Kur nxente dielli, qarri lėshonte njė hije tė gjerė e tė rrasėt qė ta flladiste shpirtin. Aty mund tė shtrohej sofra pėr nja, mos i thashin rrenė, njėzet e katėr burra, njėzet e katėr cuba. Dhe ndoshta pėrnjėmend, mendoi kjo tashti. janė ulur ndonjėherė aq burra tė dheut, aq cuba tė malit – ku e di ti se jo! Por, megjithatė, s'kishte parė a dėgjuar kurrė se nė hijen e qarrit tė saj tė dashur tė kishin hėngėr e pirė njėzet e katėr burra, njėzet e katėr cuba me mustaqe vesh mė vesh – ku e di ti se po!

    5.
    Tė gjithė e quanin Qarri i Dragonit. "Njā tė kemi!" i thoshin gjyshja e nėna. "Mo' atje, se t’shiton zana!"

    6.
    Gjyshja e nėna na i k'in pas kallėzuar se moti, aq moti sa askush i gjallė nuk e dinte kur, njė Drangua kishte pas rėnė nė dashuri me Zanėn, shtatselvinė e katundit tė tyre.
    Mirėpo qė nė djep, nė djepin me kaptell tė shkruar me brisk pėr mrekulli.
    Drangonin na e ki'n pa' fejuar me njė tjetėr. E tjetrėn, tė cilėn kurrė s'e kishte parė, s'ia donte se s'ia donte zemra.
    Po dhe Zanėn qė nė djep nė djepin qė pėrkundte gjyshja gjithmonė nė zi, na e ki'n pa' fejuar me njė tjetėr. E tjetrin, tė cilin kurrė s'e kishte parė, s'ia donte se s'ia donte zemra.
    Kur ki'n pa' marė vesh, vrer i zi na ish bėrė babai i Zanės, mullan plot qelb e gjak tė keq na ish bėrė babai i Drangonit, kurse njė ditė prej ditėsh, Zana e Drangoni ki'n pas bėrė fjalėt pėr tė ikur nė mal – tinėz. Dhe ata ki'n ikur – tinėz. Dhe te qarri na i ki'n pas parė pėllumbat e zogjtė krahėshkruar – tė lumtur. Pėllumbat e zogjtė, mbasandej, kishin fshikur krahėt nė ajrin e pastėr tė qiellit tė kthjellėt si loti, dhe ki'n fluturuar gjithė ditėn e lume pėrmbi katund pėr t'u kallėzuar njerėzve se Zana e dashka Drangonin – si ara e shkrumuar shiun. Por, askush s'i dėgj'onte.
    Se katėr burra, katėr rrotela tė kėrleshur, babai i Zanės, babai i tė fejuarit tė Zanės, babai i Drangonit, babai i sė fejuares sė Drangonit haheshin. E kishin shkrehur: pėrshesh tė bėheshin.
    Dhe pėllumbat e zogjtė krahėshkruar u trembėn nga krisma e martinave, plasja e kobureve, tymi i zi i barotit; tymi i zi i luftės fis me fis flaka pėrlau shtatė copė katunde.
    E u kthyen pėllumbat e zogjtė, e i kallėzuan Zanės e Drangonit pėr ēdo gjė qė kishin parė. Zana e Drangoni ishin pikėlluar shumė, dhe ki'n thirrur pėllumbat e zogjtė e ki'n thėnė:
    "Amanet, o more pėllumba! Amanet, o more zogj! Kur t'na shihni se jemi shtri njani pranė tjetrit, ejani dhe ngjyeni nga nji pupėl nė gjakun e varrėve tona dhe shkoni e i lėshoni katund m'katund, shtėpi m'shtėpi. .. "
    Njė qyqe e ngratė pat kukatur tri herė midis dy degėve tė njė lisi shumė tė thatė.

    7.
    Vashės qė rrinte nėn qarr, Dilės sė Marisė, iu duk se ishte shtrirė mu nė vendin, ku, Zana e Drangoni, kishin ndėrruar jetė. Zemrėn ia kaploi njė nderim fort i thellė. Bile, luajti pakėz vendit, ashtu si luante edhe babai i saj kur pėrmendej emri i pajtorit tė oxhakut tė tyre.

    8.
    Heshtte.

    9.
    Tinėz, ngadalė, e zuri dėshprimi. Kurrnjėherė s'i ishte dukur vetja mė e vetmuar, mė e ngratė, se tashti. Ēdo kush e kish harruar – iu duk. Iu bė se s'kishte njeri tė lemė qė mendonte pėr tė. E, pra, aq shumė dėshironte qė tė mendonte dikush pėr tė.

    10.
    E mori gjogu i ėndrrave, i cili, si duhia, e ēoi nė trok drejt njėfarė vendi tė panjohur, nė njė copė toke nė midisdisit tė detit. Eu, po kjo ishte njajo toka e ēuditshme, pėr tė cilėn i kish kallėzuar Delia i Ndreut, i Ndre Delisė. Ē'mos i kish kallėzuar:
    atje, nė atė farė toke tė bukur, tė cilėn e kishte parė kur kish qenė nė "ushtrinė e detit", dielli nxen gjithė ditėn e lume
    kurse nata
    nata s'ėshtė natė, si kėtu
    – hėna, sa njė kallamboēe e ēerepit, del nga deti dhe zdritė tokėn midis ujit tė njelmtė, tė cilit s'i dihet skaji.
    "A kurrė s'bie shi?"
    "Bie, por nuk asht si ky i yni, qė t'ban gozhdar!"
    "Po thue?"
    "Jo, pėr kėta dy sy! Tekembrama, do ta shohėsh... "
    "Kush ... unė?!"
    “Ti".
    "Unė?!"
    "Unė e ti".
    "Bashkė?!"
    "Pojzi".
    "Po a je ti nė mend? A s'e ditke hiq se m'kanė dhanė?!"
    "Si s'e ditkam, moj Dilė ... “
    "Ani edhe ty ta kanė zanė nji tjetėr!"
    Delia i Ndreut, i Ndre Delisė, e kish shikuar drejt nė sy, tė cilėt Dila, prej turpit, i kish paluar. Delia, mbasandej, ia kish kapur krahun dhe ia kish shtrėnguar aq fort, sa Dila s'pat duruar pa i thėnė:
    "Uf, djalė, djalė ... ē'je tu' ba kėshtu?"
    "Mos u tremb, moj Dila e Marisė, mos u tremb!" kish thėnė Delia i Ndreut, i Ndre Delisė. "Mos u tremb, ani qė deti asht i gjanė e i fellė!, Do tė dalim matanė dhe do tė mbėrrijmė nė tokėn nė midisdisit tė tij".
    Dila pa se Delia ish burrė qė s'i vetėtonte ashkja e syrit.

    11.
    Dėgjoi shushurimėn e gjetheve, qė zuri t'i fėrkonte njė erė e lehtė, e cila sillte pika shiu tė ftohtė. Ēeli sytė: qielli ish ndrysur nė tė katėr anėt. U ēua, mezi u ēua: pa delet e tubuara nė njė rogė – krejt tė frikėsuara nga murmurimat dhe vetėtimat. I ndolli, dhe ato u nisen mbas Diles sė Marisė qė ecte duke shqepuar, qė mbahej me tė vėshtirė: therra nė thembėr e therte pajada. Kurse mali ushtonte. Nėpėr ushtimėn e tij tė mnershme iu bė se dėgjoi njė zė njeriu, i cili e thėrriste. U ndal. Delet ikėn para saj dhe, me krye teposhtė, tretėn nė shtegun e ngushtė dredha-dredha qė shpjente nė katund. Mbeti vetėm. Pa kur njė si tojė e zjarrtė; tojė rrufeje, u rrek pėr ta zdritur malin. U dėgjua njė murmurimė e hatashme; si me dorė, diēka e preku nė zemėr dhe e lėshoi pėr dhé. Mbasi u rrėzua, mendoi se e vrau rrufeja.
    "E pata!" tha dhe zuri tė priste pėr tė vdekur. Priste. Por, ama, nuk vdiste. Bile, si nė kllapi, diktoi se dikush po e bante. Ngutshėm.
    "Aman, o zot, ty t'kofsha true, a m'kallėzon – kah je tu' m'ēue?"
    "Kah deti. .. Nė midisdisit tė detit... "
    "Ani me therrė nė thembėr?"
    "S'asht gja therra... Therrėn do ta qėrojė deti... "
    "Aman, o zot. .. "
    “O, s'jam zoti, s'jam, moj Dila e Marisė, po jam Delia i Ndreut, i Ndre Delisė!"
    Njė kalė i bardhė, ama mė i bardhė se korja e borės, qė sall zjarr nuk villte prej gojės, kaptoi Brinjėn e Lisit tė Gjatė dhe doli e treti nė Bjeshkė tė Lagamirit...

    12.
    Bash kur kafexhiu po ia thoshte me zė . tė ulėt "po bjen shiu sixhim-sixhim, ē'po i qet vegshit ***** tym", nė kafenenė e vogėl tė katundit – krejt i pėrlloēur e me shpirt nė fyt, - u rras Biba i Lleshit, Llesh Bibajt.
    "N'kambė, sokola!" bėrtiti. "N'kambė, bre trima me fletė, se pėr qiell e pėr dhé na u nxi ftyra pėr jetė!... A s'pasket ndie?... Nji Drangue, nji thi karathi, na e muer Dilėn nėpėr shi... “Turr mbas meje!" tha Biba i Lleshit, i Llesh Bibajt dhe turravrap e theu qafėn pėrjasht.
    Kurse Leka i Gjonit, i Gjon Gjolekajt, tha:
    "Ēudė, ēudė e madhe!"
    "Hė, ēka polli?" pyeti Deda i Gjinit, i Gjin Gjidedajt.
    "S'e di hiq, bre burrė i dheut, pse njani sy nuk e sheh tjetrin?"
    "Dihet, he burrė!" ia kthei Deda i Gjinit, i Gjin Gjidedajt. "Fajin ma tė madh e ka hunda!"
    "Hunda e ka fajin, pojzi!" ia priti Leka i Gjonit, i Gjon Gjolekajt. "E di, por s'po di ē'duhet t'bajmė me kėtė hundė?"

    Qershor, 1959
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Askusho : 03-09-2012 mė 18:44

  13. #13
    askushi Maska e Askusho
    Anėtarėsuar
    27-08-2012
    Postime
    668
    Faleminderit
    0
    14 falenderime nė 12 postime

    Anton Pashku - tregim

    ANTON PASHKU



    JETA DHE VDEKJA



    Nuk e pa ma diellin tue u luhatė nė valėzat e lehta tė lumit tė gjanė; e kishin mėshefė mbas shpinės sė tyne kodrat, pėrmoi tė cilat qielli ishte i shkarravitun pa kurrėfarė lidhje, si prej dorės sė pėrlyeme tė fėmisė, me ngjyrė tė kuqe, tė cilėn ai mandej mundohet me e fshi ngutshėm, tinėz nanės. Ktheu kryet dhe zu tė kundrojė lėvizjet e gjalla tė peshqve tė vegjėl, tė cilėt bridhshin papra bregut atypari, rreth kambėve tė tij tė zhytuna n’ujin e kthjellėt qė pranė bregut asht i vokėt dhe gati i palėvizshėm. Pėr ēdo mbramje ia kishte anda me ardhė e me i llapėrēitė kambėt nė lum, me soditė syprinėn e tij qė zhubravitet vetem prej ndonji peshku qė kėcen, pėrhidhet dreqnisht n’ajėr e, tue i vetue luspat e barkut, pėrdridhet edhe nja dy a tri herė, rrėxohet dhe zhytet n’ujė ku, nė fillim, sajohen shum valėza tė vogla qė shkojnė lehtas tue u pėrhapė ngadalė kah bregu. Kjo lojė i pėlqente. Lojė e valėzave tė qeta. Dhe, sa herė qė rrin ulė nė vendin e tij tė zakonshėm, kėtu, aty pak ma poshtė burimit tė cemtė, shikimi i tij ndalet gjithmonė tue shetitė nėpėr to, prej valėzės nė valėz, nė krahnorėt e tė cilave dridhet, pėrkundet andshėm si me dashtė me ra me fjetė dielli qė, ashtu si shef ky, i duket se asht tue u kotė. N’ato ēaste i duket se pushon. Si foshnjė. Si fėmi. Dhe- ate pėrherė ia ka pasė anda me e pa. Ashtu tė ēkujdesun. Tue ndejtė lirisht. Tė qetė.
    Por, kėshtu ndodh kur asht mot i mirė, si ky qė asht tue zgjatė sa ditė, sa kohė. E kaherė ka qė nuk i ka ndodhė mos me e pa. Vetėm njiherė i ndodhi. Atėherė kur lumi i ishte dukė si ndonji rrugaē qė thyen e vjedh ēdo gja qė sheh pėrpara … Atėherė kishte qenė mėngjez. Tė gjithė grepat i kishte pasė lėshue me zanė peshq. Kudo pėrreth kishte ra nė pre njė heshtje e randė, tė cilėn mezi mundnin me e pėrtypė gjelat me kikirimėn e tyne. Kishte pasė zgjedhė barkėn e tij pėr me lundrue nė lumin qė i dukej se rridhte qetėsisht, ndėrsa atje larg, si kėlbaza tė mėdha, shiheshin vransinat qė ishin turrė me kaplue qiellin. N’at ēast i kishte ra ndėrmend se, nė mbramje, ia kishte pasė qėllue shum bukur se moti do tė vėrshonte e tė mirrte tanė fushėn- edhe pse gati tė gjithė tjerėt kishin pasė profetizue mot tė mirė. Prap e kishte lidhė barkėn nė vendin e saj dhe ishte ulė pranė grepave e, tue shikue syprinėn e lumit qė kishte marrė nji ngjyrė tė mbyllėt, mbėshtuell cigaren.
    Grepat nuk lėviznin vendi qė kishte qenė gjithmonė i pasun me ta, kishte ndie se si nė dorė e kishte pasė lagė nji pikė e madhe shiu. Ajo ishte pėrhapė nėpėr lėkurėn e dorės sė tij, dhe ky ishte pasė mbetė tue shikue me nji buazėqeshje disi tė pakuptimtė. Mandej kishte pa nji pe tė hollė zjarri tue gjarpnue nėpėr qiell. Mbas saj ishte ndėgjue nji murmurimė e gjatė, sė pari e fortė, shum e fortė, qė kishte ardhė tue u zvoglue, fashitė. Dhe, prap-heshtje e zapllueshme, tė cilėn kaherė nuk e kishte pasė ndie aq tė randė. I dukej se ajri ishte rrallue. E pėrreth, ishte terrinė. Ndėgjonte ma thekshėm zhumhurin e valėve kah rrahshin barkėn e tij, qė puthte bregun orė e ēast. Edhe grepat luejshin me ujin, ose ma mirė me thanė, uji me ta. Dhe kishte vėshtrue: vendi i dukej si i shkretė dhe nuk mundej me pa tjetėr, pėrveē nji kalorsi qė e diktoi tue ardhė Xhadės sė Madhe. Ishte i krrusun dhe, kėtij, n’ēast, ia kishte pasė marrė mendja se ai ishte i plaguem.i kishte dalė pėrpara me e pyetė se prej nga vinte ashtu, por ai i kishte thanė se duhej tė shkonte nalt, atje te Lugu i Karcejve.
    Atje lumi me siguri kishte dalė prej shtratit tė vet. Kishte gufue. Dhe ndjeu disi, nė shpirt, njifarė parandjenje tė zymtė, e cila e kishte pėrshkue nėpėr tanė trupin e tij. Tash i dhimbeshin njerzit qė ndodheshin atje, te Lugu i Karcejve, tue u mundue me e ndalė, me e vu pėr shtrat tė vet lumin qė vinte gjithnji e ma tepėr, shum e ma shum, tue u trazue, tue ardhė ma i trubullt. Grepat i muerėn valėt dhe ky, pėr nji ēast, mbeti tue shikue kah tretshin teposhtė. Barka ishte plot me ujė, kurse pėrskaj shavarit tė madh syni i zu nė diēka tė pajetė, qė notonte nėpėr lum. I ra pėrreth, zdathi opingat, pėrvoli pantollonat deri nė gjujė, hyni n’ujin e shqetėsuem dhe – dora i ndeshi nė trupin e nji ushtari tė vdekun. E tėrhoq nė breg. Ky nuk kishte pa kurr aso petkash ushtarake. Ushtarėt qė kishte pa nė qytet kishin rrobe e kapele tjera. Nė gjoks kishte pasė nji pllakė me disa shkronja dhe fjalė tė nji gjuhe tė huej, kurse nė brez tė ngjeshun kėllėfin e thatė tė revoles. Kishte pasė edhe ēizme tė mira. Njiherė i kishte shkue mendja ma ia marrė, por menjiherė i ishin kujtue fjalėt e babės qė i kishte thanė se – asht keq me marrė gja prej tė vdekunit. Padashas, fare padashas pėr ku me dijtė se ēka i shpėtoi dora dhe shtyni ushtarin e huej, i cili nė setėr kishte nji medalje qė nė tė vėrtetė ishte njifarė kryqi si i thyem. Valėt e kapėn, e rrėmbyen ushtarin e huej dhe shkonin tue e shty pėrpara. Ky e shikonte at trup qė gjithnji e ma tepėr zvogėlohej nė sy, pa dijtė mirė se pse u tregue aq i ftohtė ndaj tij dhe ma nė fund nuk e nxuer nė breg. Shum pak ia trazoi ndiesit ai trup i atij ushtari tė huej. Dhe, nė heshtje, ia kishte kthye shpinėn. Ishte ulė pranė barkės, pėrskaj tė cilės notonte nji tra. Prej blozės, me tė cilėn ishte e pėrlyeme, ia muer mendja se ishte i kulmit tė ndonji shtėpije. Mandej mbi valė pa edhe nji derė. Dikur edhe nji shtrat. U shtang. Pėr bri barkės u pėrplas nji trup fėmije. Kėte nuk e kishte pa deri mė tash. I ishte dukė se kishte pasė gufue prej mbrendėsisė sė valėve. Hyni n’ujė deri nė shokė, e muer fėminė, e lėshoi nė breg dhe – u ndal tue e shikue. S’e njihte. Nė sytė e tij shikoi diēka si tė fikun me zor. Kjo gja e pikėlloi. Dhe muer kupinin, rrėmihu me te dheun dhe e vorrosi aty, nė breg. Kur e lėshoi plisin e mbramė mbi vorr, i iku shikimi plot troha pikllimi andej kah lumi, ku pa nji herė nji, mandej dy, dikur tre e, nė fund, shum trupna njerėzish … Nxue njenin, mnadej tjetrin, nxuer shumė … dhe nisi me i vorrosė. Vorrosi nji, dy, tre … U lodh. Tanė trupi i dhimbte. Por vorroste edhe ma, derisa iu thye kupini.
    Tash trupi edhe me dashtė, s’kishte me ēka me rrėmihė dheun. Prandej u shtri. Shiu binte papra. Ndėgjonte hukamėn e egėr tė lumit, kah i cili nuk ndiente ma kurrfarė vullneti me shikue. E dinte se nėpėr valėt e tij notonin njerėz, njerėz tė vdekun. Edhe shum e shum ushtarė tė huej. Edhe pjesė t’orendive tė shtėpijave, dyer, duer tė thyeme dhe ēkamos. Por, lumi i sillej papra para sysh. Ate nuk e kishte pa kurr t’atillė. E, pra, pėrherė ishte frigue se nji ditė do ta shihte ashtu. Tė ēmendun. Me tė vėrtetė, kishte pasė mendue, pse katundi nuk kishte ndreqė nji pendė tė fortė? Mendėt i kishte te Lugu i Karcejve. Ku me dijtė se ēfarė mundimesh heqin njerzit atje, ku me dijtė! Ky, i shtrimė nė ranė, i lagun qull vetėm e mirrte me mend se ēka ndodhte atje. Mendonte: sikur ta dijnė njerėzit, qysh tash do t’ia nisnin me ndėrtue nji pendė tė fortė edhe pse asht stuhi. I dukej se, mu atėherė, ishte ēasti pėr nji punė tė kėtillė, sepse njerėzit me sy, me veshė e me shpirt shihnin dhe provonin shkumėn e idhėt tė valėve tė lumit tė tėrbuem. Dhe n’atė egėrsi tė tij, ky mendonte se duhej tė ndėrtohej penda. Mendonte, mandej, se me kėtė mendim ndoshta bante nji perjashtim tė rrallė. Por, e dinte se mashtrohej. Nuk ishte vetėm. Pėr kėtė ishte i sigurt. Por, ia kishte anda me mendue kėshtu pėr veti: se ishte i pari. E, sikur tė ndodhej atėherė atje dikund nė Lugun e Karcejve, menjiherė kishte me u thanė njerėzve me e ndreqė pendėn. Ndoshta kishin me e shpallė tė marrė? Nė kėtė dyshoi. Sepse ky do t’u thoshte: burra, tash sa jemi tue u pėrpjekė me dėbue ujin prej arave e fushės sonė, tash, pra, ta ndreqim pendėn! Me nji rrugė dy punė! Tė bajmė kėshtu, qė tė mos kthehet kurr ma ujė me shkretnue gjallnin tonė!… Mandej do tė buzėqeshte kur do ta pyetshin- se me ēka me e ndėrtue at pendė tė fuqishme? O, kėtu tash i ishte dukė se ishte lehtė me i bindė se penda e bukur dhe shum e fortė do tė bahej sikur nė themelin e saj tė pėrdoreshin gurėt, shkambijt e shkėputun prej maleve. Buzėqeshi: sikur tė bajmė kėshtu! Por, ndoshta, edhe bajnė, more bablok-kishte pasė mendue atėhere i shtrimė nė ranė, i lodhun prej vorrimit tė trupava tė njerėzve. Por, lodhjen dhe tė gjitha mendimet tjera nė atė ēast ia kishte zėvendėsue dėshira me dijtė se sa vorreza kishte ba, sepse as vetė nuk e dinte se sa ishin ato qė i kishte ēelė me kupin … Atėherė i ra ndėrmend trupi i fėmisė. U trishtue. Iu kujtue, mandej, edhe trupi i ushtarit me petka tė ēuditshme, me kėllef tė zbrazėt nė brez e me medaljen e kryqit nė setėr, tė cilėn e shtypin duert e valėve. Tash fėmija ishte nė vorr, pranė tij, kurse ushtari ku me dijtė se ku-ishte zhdukė moti prej syprinės sė lumit. Buzėqeshja e fėmisė nuk e linte me u kotė, kurse hija e shkueme e ushtarit tė huej e qetsonte . ajo e solli atė buzėqeshje tė fėmisė. E ate lumi i ēmendun, zhumhuri i tė cilit e kishte pasė lodhė. Tė tanė: nė mbarė trupin, nė veshė, nė sy. Dhe, atbotė, kėlkatset i ishin lėshue … I kujtohej se e kishin pasė zgjue prej kllapisė sė randė disa zane, disa jehona ēekajsh tė mėdhyenj, njifarė zhurme. E kur kishte pasė ēue kryet, tė cilin e kishte ndie tė randė, kishte pa njerėzit tue punue diēka: zbardhonte nji themel i gjatė dhe i trashė, zbardhonin dy themele nga tė dyja anėt e lumit. Pranė tyne: gurė, shkambij. Asi gurėsh e shkambijsh pėr tė cilėt kishte mendue se ishin shum tė mirė pėr ndėrtimin e pendės. Por, pėr kėtė gja nuk donte me u ēuditė. I dukej punė e natyrshme. Ishte ēue. Kishte pa se barka e tij ishte e lidhun ende nė vendin e saj tė zakonshėm, por me brij tė thyem prej valėve t’ujit. Kurrgja, kishte mendue, kurrgja s’asht kjo, kam duert dhe mundem me e ndreqė! Mandej ishte ulė nė vendin e vet, aty pak ma poshtė burimit tė cemtė, uji i tė cilit ishte ma i kthjellėt se pėrpara. Aty kishte mbetė tue shikue ato muret e gjata, qė shkojshin gjithkah, kah gjarpnonte lumi. Ai lum tash, mendonte, nuk do tė mundet me dalė ma prej shtratit tė vet – do tė jemi tė qetė prej tij! Nė heshtje shikonte syprinėn e lumit, tė cilėn prap kishin pasė fillue me e xiglue peshqit e vegjėl, tė cilėt sikur sonte, bredhshin pranė kambėve tė tij tė zhytun n’ujė.

  14. #14
    askushi Maska e Askusho
    Anėtarėsuar
    27-08-2012
    Postime
    668
    Faleminderit
    0
    14 falenderime nė 12 postime

    Anton Pashku

    Anton Pashku - foto
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

Tema tė Ngjashme

  1. Anton Pashku
    Nga dodoni nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 24-11-2003, 13:58
  2. Figura te ndryshme te letersise
    Nga Leila nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 11-09-2003, 21:05
  3. njeri nder romanet me te bukura ne letersien shqipe. "OH" Anton Pashku
    Nga macia_blu nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 20-11-2002, 20:19

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •