Close
Faqja 2 prej 11 FillimFillim 1234 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 210
  1. #21
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    "Ne shoqėrinė e sotme njerėzore fliten 2796 gjuhe tė ndryshme.Ato ndahen ne 11 grupe kryesore dhe 50 grupe (gjuhesh te vogla). Njerezit qe flasin kėto gjuhe pėrdorin rreth 8000 dialekte "

    "Ne Egjiptin e vjetėr, prifterinjet I kan shkul tė gjitha qimet duke hyrė kėtu edhe qimet e vetullave edhe qerpiket. "




    "Pse Deti i Zi quhet kėshtu?

    Perqindja e vogėl e kripezimit prej 1.9 perqind i jep Detit te Zi njė ngjyrė te erret karakteristike. "




    "Mendohet se qe nga krijimi i shoqerise njerėzore ne botė kanė jetuar mbi 80 miliard njerėz."

    "Kina ka me shumė njerėz qe flasin anglisht se sa vet Shtetet e Bashkuara. "




    "Nėse popullata Kineze renditen ne radhe edhe fillojnė te ecin, rendi nuk do tė ndalet kurr pėr shkak te rigjenerimit te llojit tė tyre."

    "Nėse liron gazra pėr 6 vite e 9 muaj pa u ndalur prodhon gaz te mjaftueshem pėr te krijuar energji pėr njė bombe atomike. "

    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  2. #22
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    Fara e zezė (Nigella Sativa), ilaēi i ēdo sėmundjeje



    Profeti Muhamed (a.s.) gjithmonė i ka kėshilluar muslimanėt tė kujdesen pėr shėndetin e tyre dhe, si njė doktor i vėrtetė i ka dhėnė zgjidhje sėmundjeve tė ndryshme. Nė njė hadith Profeti (a.s.) ka thėnė: “Nė kėtė farėn e zezė gjendet shėrimi i ēdo shqetėsimi, pėrveē vdekjes”
    Kjo ėshtė njė recetė e qartė qė muslimanėve i ėshtė ofruar qė nė shekullin e 7-tė, por fatkeqėsisht si shumė receta tė tjera edhe kjo pothuajse ėshtė lėnė e pa shfrytėzuar. Shekujt e fundit nė botėn islame, pėrparimet nė lėmin e shkencės kane ecur me hapin e njė “ēalamani” dhe detyrimisht, si shumė hadithe tė tjerė, edhe ky thesar ka mbetur jashtė vėmendjes sė shkencėtarėve derisa i ra nė dorė doktorit gjerman, Maren Franz.

    Nisur nga hadithi i profetit Muhamed (a.s.), siē e pėrmend nė parathėnien e librit, doktori gjerman kreu njė sėrė studimesh dhe rezultatet e arritura i pėrmblodhi nė librin me titull “Shėrimi qė vjen nga natyra, Fara e Zezė”.

    Fara e zezė pėrmban vaj acidik tė pangopur, vaj me eter, vitamina dhe njė sėrė substancash tė tjera tė domosdoshme pėr organizmin. Tashmė ėshtė vėrtetuar se vaji acidik i pangopur qė pėrmban Fara e zezė ndikon pozitivisht mbi metabolizmin e trupit, rrit imunitetin dhe ndalon alergjinė.

    Fara pėrmban pėrafėrsisht 38% karbohidrate, 35% vajra tė ndryshėm, 21% albuminė dhe pjesa tjetėr pėrbėhet prej mė shume se njėqind substancash tė ndryshme. Pėr t’u pėrmendur jane: vajrat acidikė tė pangopur, acidi Linolein, acidi alfa-Linolein, vajrat me eter (nigellon, alfa-pinen etj.), vitaminat (B1, B2, B6, Acidi Folik, Niacina), minerallet (hekur, kalcium, magnez, zink etj.) dhe amino acidet.

    Veēoritė e vajrave acidikė tė pangopur:

    • Ndihmojnė metabolizmin e trupit

    • Nevojiten nė rritjen, zhvillimin dhe rinovimin e qelizave

    • Ndihmojnė nė zhvillimin e hormoneve dhe nė formimin e njė sistemi nervor dhe hormonal-mbrojtės tė shendetshem.

    • Pengojnė shtimin e substancave qė dėrgojne sinjale alergjike

    • Ndalojnė qelizat mbrojtėse (imunitare) tė punojnė mė shumė se ē’duhet.

    • Kolesterolin nė gjak e kthejne nė nivelet normalė

    • Pengojnė bllokimin e damarėve duke rregulluar strukturėn e tyre dhe njėkohėsisht shpejtėsinė e qarkullimit tė gjakut

    • Ulin tensionin dhe reduktojnė rrezikun e ashpėrsimit tė damarėve dhe infraktit nė zemėr

    • Ndihmojnė nė pėrmirėsimin e shpejtė tė plagėve

    • Trupi i njeriut nuk i prodhon kėta vajra dhe ėshtė i detyruar t’i marrė nga jashtė, 1gr. vaj i Farės se Zezė ėshtė i mjaftueshėm pėr nevojat ditore.

    Vajrat me eter si Nigellon dhe alfa-Pinen zgjerojnė rrugėt e frymėmarjes, lehtėsojnė kollitjen, pengojnė qelbėzimin dhe ndalojnė dhimbjen. Nėse pėrdoren rregullisht ulin sheqerin nė gjak.

    Vitaminat B1, B2 dhe B6 luajnė rol nė prodhimin e enzimave dhe forcojnė sistemin mbrojtės. Acidi Folik redukton rrezikun e tensionit dhe sėmundjeve tė zemrės, gjithashtu ėshtė i nevojshėm nė rinovimin e qelizave. Antioksidantet si vitaminat A, E, C dhe Beta-Karetin, forcojnė sistemin mbrojtės tė trupit.

    Pėrveē efektit qė jep Fara e Zezė nė sistemin imunitar, metabolizėm dhe zhvillimin e hormoneve, njėkohėsisht pastron trupin nga substancat e dėmshme tė quajtura Toxin, pėrforcon qarkullimin e gjakut, ndihmon nė funksionin e zorrėve dhe rrit shkėlqimin e flokėve dhe lėkurės. Ul tensionin dhe temperaturėn dhe kryen funksionin e antibiotikėve. Ėshtė mjaft efektive ndaj sėmundjeve alergjike si Astma dhe alergjia ndaj polenave.

    Pėr efektin qė ka nė sistemin imunitar ėshtė i kėshillushėm pėrdorimi nė sėmundjet si AIDS-si, kanceri etj.

    Megjithė kėto tė mira qė pėrmban Fara e Zezė, ėshtė vėshtire tė rrijė jashtė vėmendjes sė botės perėndimore. Vitet e fundit nė Europė dhe SHBA vėrehet tė ketė kėrkesė pėr kėtė farė. Nė farmacitė gjermane Fara e Zezė tashmė ėshtė e pranishme nė formėn e saj origjinale si farė, vaj ose tabletė.

    Kėto ishin disa pjesė tė shkėputura nga libri i mjekut gjerman, Maren Franz, i cili ėshtė njė pohim modern i fjalėve qė Profeti a.s ka thėnė shekuj mė parė, ”Nė kėtė farėn e zezė gjendet shėrimi i ēdo shqetėsimi, pėrveē vdekjes.”


    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  3. #23
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    >>>Vazhdim

    Fara e zeze(Nigella Sativa)

    MUHAMEDI alejhi selam tha: Fara e zeze sheron cdo semundje pervec vdekjes.

    Fara e Zeze permban vaj acidik te pangopur, vaj me eter, vitamina dhe nje sere substancash te tjera te domosdoshme per organizmin. Tashme eshte vertetuar se vaji acidik i pangopur qe permban Fara e Zeze ndikon pozitivisht mbi metabolizmen e trupit, rrit imunitetin dhe ndalon alergjine.Fara permban perafersisht 38% karbohidrate, 35% vajra te ndryshem, 21% albumin dhe pjesa tjeter perbehet prej me shume se njeqind substanca te ndryshme. Per t’u permendur jane: vajrat acidike te pangopura, acidi Linolein, acidi alfa-Linolein, vajrat me eter (nigellon, alfa-pinen etj.), vitaminat (B1, B2, B6, Acidi Folik, Niacina), minerallet (hekur, kalcium, magnez, zink, etj.) dhe amino acidet.

    Vecorite e vajrave acidik te pangopur:

    1.Ndihmojne metabolizmen e trupit
    2.Nevojiten ne rritjen,zhvillimin dhe rinovimin e qelizave
    3.Ndihmojne ne zhvillimin e hormoneve dhe ne formimin e nje sistemi nervor dhe hormonal-mbrojtes te shendetshem.
    4.Pengojne shtimin e substancave qe dergojne sinjale alergjike
    5.Ndalojne qelizat mbrojtese (imunitare) te punojne me shume se c’duhet.
    6.Kolesterolin ne gjak e kthejne ne nivelet normale
    7.Pengojne bllokimin e damareve duke rregulluar strukturen e tyre dhe njekohesisht shpejtesin e qarkullimit te gjakut
    8.Ulin tensjonin dhe reduktojne rrezikun e ashpersimit te damareve dhe infraktit ne zemer
    9.Ndihmojne ne permiresimin e shpejt te plageve
    10.Forcon imunitetin , eshte e dobishme per dhimjet e gjoksit kollitjes carjes dhe astmes dhe e dobishme per veshtiresist e frimemarrjes dhe kunder TBC,gjithashtu nxjerr kelbazen dhe ta perforcon memorien.
    11.Thermon guret ne veshke dhe nxjerr qelbin.
    12.Rregullon crregullite e urines,qumshtit dhe ciklit menstrual .
    13. Ndihmon ne mos humbjen e vetedijes apo alivanosjen
    14.E dobishme kunder dhimbjeve te dhembeve.
    15.Rrefuzon bakterien dhe helmet prej trupit dhe mbyt mikrobet
    16.Ule shtypje dhe ben dobi ne dhimbket e kokes.
    17.E dobishme kunder zbehjes.
    18.E dobishme per sy ne pergjithesi
    19.Edobishme kunder ejakulimit te parakohshem.===<<
    20.Stimulues (aktivues) seksual kur perdoret me klander.
    21.Pastron dhe permison zerin
    22.E dobishme ne raste te semundjeve te diabetit.
    23. Vaji I kesaj fare eshte anti biotik perdorimi I ketij vaji sjell urinim te shpesht kjo gje tregon se pastron organet e urines
    24. Gjat shtatezanise nuk preferohet te pihet mirpo preferohet te lihet gjoksi barku dhe kofshet.
    25.Posedon qetesues te melqise ,I dobishem per semundjet e kraharorit

    Trupi i njeriut nuk i prodhon kete vajra dhe eshte i detyruar t’i marre nga jasht, 1gr. Vaji i Fares se Zeze eshte i mjaftueshem per nevojat ditore.
    Vajrat me eter si Nigellon dhe alfa-Pinen zgjerojne rruget e frymarjes, lehtesojne kollitjen, pengojne qelbezimin dhe ndalojne dhimbjen. Nese perdoren rregullisht ulin sheqerin ne gjak. Vitaminat B1, B2 dhe B6 luajne rol ne prodhimin e enzimave dhe forcojne sistemin mbrojtes. Acidi Folik rredukton rrezikun e tensjonit dhe semundjeve te zemres, gjithashtu eshte i nevojshem ne rinovimin e qelizave. Antioksidantet si vitaminat A,E,C dhe Beta-Karetin forcojne sistemin mbrojtes te trupit.

    Pervec efektit qe jep Fara e Zeze ne sistemin imunitare,metabolizmen dhe zhvillimin e hormoneve, njekohesisht pastron trupin nga substancat e demshme te quajtura Toxin, perforcon qarkullimin e gjakut, ndihmon ne funksjonin e zorreve dhe rrit shkelqimin e flokeve dhe lekures. Ul tensjonin dhe temperaturen dhe kryen funksjonin e antibiotikeve. Eshte mjaft efektif ndaj semundjeve alergjike si Asthma dhe alergjia ndaj polenave. Per efektin qe ka ne sistemin imunitare eshte i keshillushem perdorimi ne semundjet si AIDS-si, kanceri etj.Me gjith keto te mira qe permban Fara e Zeze eshte veshtire te qendroje jashte vemendjes se botes perendimore. Vitet e fundit ne Europe dhe SHBA verehet te kete kerkese per kete fare, ne farmacite gjermane Fara e Zeze tashme eshte e pranishme ne formen e saj origjinale si fare, vaj ose tablete.



    Metoda per perdorim:

    Per te rritur : nje luge te vogel ne mengjes dhe ne mbremje duke e tretur me ndonje pije te nxehte

    Per te vegjel: prej 3-12 vjet gjisem luge e vogel ne mengjes dhe mbremje , pas ngrerjes duke e tretur me ndonje pije te nxehte…

    Apo nje luge prej ketij vaji perzihet me nje luge mjalte dhe me qumesht perzihen mire dhe pihen ne mengjes (esell) dhe do te shohish ndryshim ne veten tende.
    Perdoret ky vaj per tu pire dhe per lyerje te trupit.

    Ky produkt nuk permban gjera te shtuara por eshte 100% natyral ,eshte kompresuar ne laborator te ftoft nga fara e zeze qe e ka esencen nga Etiopia
    JU DESHIROJME SHERIM SA ME TE SHPEJT
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 05-07-2008 mė 08:38
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  4. #24
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    THENIE TE MENDJENDRITURVE


    E Pyeten nje Herė OMERIN R.A:

    "Kush eshte me mire per njeriun,heshtja apo te folurit?Sikur ai qe flet te dinte se cfare eshte e keqja e te folurit do te heshte edhe sikur t'i mundesohej te jetonte sa Nuhu a.s,por sikur ai qe heshte te dinte se cfare eshte e keqja e te heshturit do te luste Zotin qe t'i mundesoje te jetojne sa dy jete te Nuhut a.s,vetem qe te flase dhe te udhezoje ne rrugen e drejte dhe te vertete-u pergjigj ai"

    E Pyeten LLUKMANIN e Urtė:

    "Nga e mesove urtesine?-Nga te verberit,-u pergjigj ai.-Se keta pa e njohur mire vendin nuk e hedhin mire kemben."

    E Pyete GAZALIUN:

    "Si e arrite kete shkalle te larte te diturise?-Duke mos pasur turp te pyesja per cdo gje qe nuk e dija-u pergjigj ai."

    ALIU r.a:

    "Askund nuk do te gjeni me shume begati se sa ne dituri.Nese jeni te pasur,dituria ju stolis,nese jeni te varfer ajo ju ushqen,por fundin e saj askush s'mund ta gjeje."

    Eshte Pyetur JUSUFI a.s:

    "Perse rrin i urte,ndersa nen qeverisjen tende ndodhen te gjitha depot e ushqimit te Egjiptit! Ai u pergjigj; se sikur une te ngopem me ushqim kam frike se do t'i harroj ato qe jane te uritur."
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 06-07-2008 mė 14:16
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  5. #25
    krenar qe jam malsor..... Maska e _MALSORI_
    Anėtarėsuar
    21-07-2005
    Vendndodhja
    diku neper bote
    Postime
    2,683
    Faleminderit
    12
    69 falenderime nė 55 postime
    Citim Postuar mė parė nga fisniku-student Lexo Postimin
    "Oqeani mė i madh ėshtė Paqėsori. Sipėrfaqja e tij ėshtė 179.680.000. km. katrorė kurse oqeani mė i vogėl ėshtė Oqeani i Ngrirė i Veriut qė ka 14.090.000 km. katrorė. "



    "Gadishulli mė i madh nė botė ėshtė ai i Arabisė, me sipėrfaqe 2.730.000 km. katrorė. "




    "Thellėsia mė e madhe nė botė ėshtė nė ishujt Mariana, e quajtur ēalenger. Kjo thellėsi arrinė nė 11.033 metra. "


    "Ndėrsa ishulli mė i madh nė botė ėshtė Grenlanda me sipėrfaqe 2.175.600 km. katrorė. "





    "Pika mė e lartė nė botė ėshtė Mont Everest. Lartėsia e saj arrinė nė 8.848 metra. Pėr herė tė parė e pushtuan alpinistėt e Zelandės sė Re, me nė krye Edmund Hilarin, mė 29 maj 1953. "




    "Nervi optik i syrit pėrbėhet prej 500 mijė fijesh tė cilat nėse renditen njėra pas tjetrės do tė arrijnė gjatėsinė 60 kilometra."
    mendohet qe groenlanda te mos jete ishulli me i madh ne bote.shkaku eshte mbulimi prej me shume se 80% te ketij ishulli nga akujt mijera vjeqare.mendohet se groenlanga te jete nje grumbull ishujsh te mbuluar nga akulli.gjithsesi eshte nje hipoteze e forte e gjeografeve por qe akoma nuk eshte vertetuar plotesisht

  6. #26
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    QUKAPİKU

    Qukapikėt i ndėrtojnė foletė e tyre dhe sigurojnė ushqimin duke ēukitur nėpėr pemė. Shpejtėsia, me tė cilėn njė qukapik hap vrima nėpėr pemė ėshtė afėrsisht 40 km/orė. Kjo, nė fakt, ėshtė njė shpejtėsi e jashtėzakonshme qė, nė kushte normale, mund ta dėmtonte qukapikun. Megjithatė, ai ka njė sistem tė veēantė mbyllės nė sqepin e vet, qė e ndihmon tė mos dėmtohet. Nėse ky sistem nuk do tė ekzistonte, sqepi i qukapikut do tė ndahej mė dysh pėr shkak tė shpejtėsisė sė madhe. Pėrveē kėsaj, nėse ndikimi i goditjes do tė shkonte drejt e nė tru, zogu do tė humbiste ndjenjat. Mirėpo njė gjė e tillė nuk ndodh kurrė, pasi Allahu e ka krijuar zogun sė bashku me gjithēka qė i nevojitet. Truri i qukapikut ėshtė i vendosur nė tė njėjtin nivel me sqepin e tij. Muskujt nė pjesėn e ulėt tė sqepit veprojnė si “amortizatorė” dhe amortizojnė tronditjet qė shkaktohen gjatė ēukitjes nėpėr pemė.

    Deri tani kemi pėrmendur disa karakteristika tė qukapikut. Pėrveē tyre, ēdo qukapik ka edhe karakteristika tė tjera tė jashtėzakonshme. Njė lloj qukapiku fsheh lėndė nėpėr pemė. Gjatė verės, qukapikėt shpojnė “vrima” nė njė kėrcu peme tė tharė dhe nė fund tė verės i mbushin kėto vrima me fara, me tė cilat do tė ushqehen gjatė dimrit. Duke vepruar si njė ēekan, ai vendos njė kokėrr drithi nė secilėn vrimė. Kjo i merr goxha kohė qukapikut, sepse ai pėrpiqet tė gjejė kokrrėn qė pėrshtatet me vrimėn e hapur. Nėse vrima ėshtė e madhe dhe kokrra ėshtė e vogėI, atėherė ajo mund tė merret shumė lehtė nga zogjtė e tjerė. Nėse vrima ėshtė mė e vogėl se kokrra e drithit, atėherė ajo do tė dėmtohet ndėrsa futet me forcė brenda. Pėr kėtė arsye, duhet shumė kohė pėr qukapikun qė tė vendosė kokrrėn e drithit.
    Por jo gjithēka mbaron me kaq. Qukapiku ka ende shumė pėr tė bėrė. Meqė me kalimin e kohės kokrrat e drithit thahen, ato bėhen edhe me tė vogla. Kjo do tė thotė qė qukapikėt duhet tė vendosin kokrra drithi tė thata nėpėr vrima.

    Njė qukapik qė depoziton kokrra drithi nė vrimat e njė trungu lisi (majtas, lart) dhe njė lloj tjetėr qukapiku (djathtas).
    Gjithashtu, duhet pasur parasysh se qukapikėt nuk mbledhin vetėm 5 apo 10 kokrra drithi. Njė qukapik drithėrash mund tė vendosė deri nė 50,000 kokrra drithi nė njė pemė tė madhe.
    Duke medituar mbi kėto karakteristika interesante, ne kuptojmė se ekziston njė fuqi e mbinatyrshme qė u mėson kėtyre qukapikėve tė veprojnė kėshtu. Kjo fuqi ėshtė Allahu. Ai ua krijoi sqepin qukapikėve aq tė fortė, sa tė shpojnė lėvoren e pemėve. Ėshtė Allahu Ai qė u mėsoi atyre ēdo gjė qė bėjnė. Nuk ka asnjė zot apo krijues tjetėr pėrveē Allahut. Ai na bėn tė ditur nė Kuran se ėshtė Krijuesi i gjithēkaje:


    Ky ėshtė Allahu, Zoti juaj. Askush nuk e meriton adhurimin pėrveē Tij, Krijuesi i ēdo gjėje, ndaj adhuroni vetėm Atė. Ai ėshtė vėzhgues pėr ēdo gjė. (El-En‘am: 102)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 07-07-2008 mė 15:42
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  7. #27
    Leader Maska e Ribery
    Anėtarėsuar
    10-02-2008
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    830
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Zoti te shperblefte Fisnik
    Shpresoj se keto kuriozitete te sherbejne "Erga-Omnes" e te mesojne te gjithe
    flm edhe nje here

    Be the change you want to see in the world!

  8. #28
    Leader Maska e Ribery
    Anėtarėsuar
    10-02-2008
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    830
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė tokė ekzistojnė 4 oqeane dhe 56 detėra qė sė bashku e formojnė “Detin Botėror” I cili pėrfshin 71% tė sipėrfaqės sė pėrgjithshme tė tokės (316 mil.km2)

    Pėr nga sasia e kripės mė sė shumti ka deti I Kuq ndėsa mė sė paku deti Baltik

    Oqeani mė i madh ėshtė oqeani i Qetė, pastaj oqeani Atlantik, oqeani Indian dhe oqeani i Ngrirė i Veriut.

    Lumi Amazona ėshtė i vetmi lum qė nuk ka tė ndėrtuar asnjė urė mbi tė.

    Njė grek maratonist ka vrapuar 42 km pa u ndalur. Mė sė shumti nė bote ka vrapuar pėr tė dytėn herė qė mban rekordin 42 km e 195 m,

    Nė Evropė patataja ėshtė sjellė nga Amerika nė vitin 1536. Nė fillim e mbillnin pėr shkak tė lulės sė bukėr qė ka, kurse mė vonė filluan ta pėrdorin pėr ushqim.

    Peshku “Pegava” ėshtė lloj ngjallash qė mund tė qėndrojė vėrtikalisht. Kur peshkon, ajo ngritet, kurse me bishtin pėrforcohet mbi shkėmb ose ndonjė trup tjetėr.

    Gjethet mė tė mėdha i ka njė lloj pallme e quajtur “Rafia”, rritet nė brigjet e lumit Amazon. Gjethet e saj tė blerta arrin gjatėsi deri 22 metra dhe gjereėsi afėr 12 metra, kurse bishtin e gjethės e ka 5 metra tė gjatė.
    Njė gjethė e tillė mund tė shtrehoj 10 njerėz.

    Nė Brazil gjatė shek. XX-tė ėshtė vrarė gjarpėri mė i madh nė botė, Anakonda, gjatėsia e tė cilit arrinte ne 35 metra. Pėr ta vrarė kėtė gjigant u desh qė tė goditej me 500 plumba.

    Druri i cili e mban rekordin e trshėsisė nė botė ėshtė “Baobabi”, i cili gjendet nė Tan- ganike me moshė rreth 30 shekuj. Ky dru perimetrin e trungut e ka 47 m, lartesinė 22 metra, ndėrsa perimetrin e kurorės 145 metra.

    Be the change you want to see in the world!

  9. #29
    Leader Maska e Ribery
    Anėtarėsuar
    10-02-2008
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    830
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mė 1560 kirurgu francez Ambruaz Pare i pari bėri gjymtyrė artificiale tė njeriut.


    Mė 1590 holandezi Zaharijaz Jansen qė merrej me optikė, konstruktoi mikroskopin.


    Nė vitin 1790 nė Amerikė ėshtė shpikur turleja e parė pėr shpuarjen e dhėmbėve.


    Lumi mė i gjatė nė botė ėshtė Nili me gjatėsi 6.671 km. qė gjendet nė Afrikė.


    Kina ėshtė shteti mė i madh nė botė me 1.221,692,000 banorė. Nė Mesjetė quhej Katai.


    Gjarpėri i ujit qė jeton nė veriperėndim tė Australisė rreth shkėmbinjėve tė ujit, ėshtė shtaza mė helmuese nė botė. Helmi i tij ėshtė 100 herė mė i fortė se helmi i gjarpėrit Australian nė tokė i quajtur “Tapana e Shkretėtirės” e qė konsiderohet gjarpėri mė helmues tokėsor.


    Rusia ėshtė shteti mė i madh pėr nga sipėrfaqja me 17.075,000 km².
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 13-07-2008 mė 13:04

    Be the change you want to see in the world!

  10. #30
    Leader Maska e Ribery
    Anėtarėsuar
    10-02-2008
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    830
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Peshkun trashanik “Siluris Glanis”- shkencėtarėt erdhėn nė pėrfundim se pėrkundėr kokės sė madhe, ėshtė peshku mė budalla nė Botė, sepse nė pranverė ku bėnė nxehtė, nė breg tė lumit rriten shelgjet dhe nė ujė bien thuprat e kėtij druri sė bashku me gjethet, peshku trashanik me ngutėsi i pėrbin duke menduar se bie ushqimi I tyre i preferuar. Nė lukth kėto fije tė shelgjes lėshojnė alkool qė e bėn peshkun tė humbur.



    Malet mė tė larta nė Ballkan janė Alpet Shqiptare dhe kanė 13 maje me mbi 2.500 metra lartėsi dhe sipėrfaqe 2.240 km².



    Rruga mė e vjetėr nė Ballkan ka qenė “Vija Egnatia” (Vija Egnacia).


    Njeriu mė i gjatė nė botė ka qenė 2.72 metra.


    Nė trupin e njeriut ka rreth 656 muskuj. Disa prej tyre jane 38 cm, e disa mezi arrijne nje milimetėr.


    Maja me e larte ne bote eshte Mont Everest me 8882 m, gjendet ne Nepal.


    Flutura mė e madhe nė Botė ėshtė 270 centimetra katror.


    Qelizėn i pari e zbuloi shkencėtari anglez Robert Hooke me 1665 i cili edhe ia dha emrin. Ky ėshtė zbulimi mė i madh nė mjekėsi, sepse qeliza ėshtė njėsia themelore kryesore e ēdo organizmi tė gjallė.


    Novobėrda ėshtė quajtur Mali I Argjentit e mė vonė Kodra e Re e cila ra nėn sundimin osman mė 1455.


    Maja e Korabit ėshtė maja mė e lartė nė Shqipėri.


    Romani I parė shqiptar ėshtė “Marcja” I Ndoc Nikajt I botuar nė vitin 1899.


    Nė vitin 1530 Prishtina kishte 12 lagje, prej tyre 9 tė krishtera katolike shqiptare dhe vetem 3 muslimane. Sot ėshtė qyteti mė I madh nė Kosovė, pėrkatėsisht kryeqytet.


    Piktori venecian Marco Basaiti qė pikturoi rreth viteve 1500-1530, ka qenė me prejardhje shqiptare.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 13-07-2008 mė 13:04

    Be the change you want to see in the world!

  11. #31
    Leader Maska e Ribery
    Anėtarėsuar
    10-02-2008
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    830
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė qytetin e Amalfit nė Kampani nė kishėn kryesore tė kėtij qyteti, nė vitin
    1506 ngritet pėrmendorja e varrit tė perbashkėt tė familjės sė Skėnderbeut me njė shqiponjė dykrenare shqiptare.


    Katund quhen disa fshatėra nė Dalmaci. Gati nė tė gjithė qytetet e Dalmacisė nga njė rruge mban emrin “Rruga Ilire”.


    Armata e shtetit tė Vatikanit ėshtė armata mė e vjetėr nė botė. Zyrtarisht ėshtė themeluar mė 21 janar 1506, por fillimet e saj shėnohen qė nė vitin 1400. Pėrveē se ėshtė armata mė e vjetėr nė Botė, ajo ėshtė edhe ndėr mė tė voglat, me vetėm 83 ushtarė. Uniformat e tyre kanė qenė tė dizajnuara nga artisti gjenial Mikelanxhelo.


    Libri I parė I shruar shqip ėshtė “Meshari” I Gjon Buzukut. Nė parathėnje tė veprės dėshmon se veprėn e kreu nga 20 marsi 1554 deri me 5 janar 1555.


    Libri ėshtė botuar nė kohėn e humanizmit dhe tė kundėrreformės, kur u krijuan kushtet qė feja katolike tė mėsohej e tė predikohej nė gjuhėt kombėtare. Mesharin e gjeti Gjon Nikollė Kazazi nga Gjakova mė 1740. Ky libėr pėrmban: Librin e Orėve dhe Librin e Meshės. Me kėtė vepėr filloi Letėrsia Shqiptare e Rilindjės.


    Ujėdhesa mė e madhė ėshtė nė Atlantikun Verior me 2.6 milion km².


    Gjaku nė organizmin e njeriut udhėton shumė shpejte: prej zemrės deri te gishtėrinjtė e kėmbės arrin pėr 16 sekonda, deri nė tru pėr 8s, deri nė mushkėri vetėm pėr 6 s.


    M 1592 Galileu Galileo zbuloi termometrin e parė, mirpo termometri me I pėrshtatshėm u punua nė Itali mė 1654.


    Mė 1628 shkencėtari V. Harvej nga Anglia I pari dha shpjegimin mbi qarkullimin e gjakut nė trupin e njeriut.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 13-07-2008 mė 13:03

    Be the change you want to see in the world!

  12. #32
    Leader Maska e Ribery
    Anėtarėsuar
    10-02-2008
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    830
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė Turqi gjendet njė skulpturė, vepėr e natyrės, qė paraqitet njė grua duke qarė. Lotėt e saj rrjedhin me shekuj, por nga burimet e fshehta tė ujit qė ndodhen nėn shkėmb.


    Ujėvara mė e madhe nė Botė ėshtė “Engjėl” e lumit Karao (Venezuelė). Lartėsia nga e cila bie uji ėshtė 1.000 m. Kjo ujėvarė ėshtė vetėm njė nga shumė ujėvarat e larta nė kėto anė te Venezuelės. Emrin e ka marrė sipas pilotit amerikan Xhimi Engjėl i cili nė vitin 1933 e ka vizituar dhe vendosur nė ditarin e tij.
    Ujėvara e dytė ėshtė nė Republikėn Jugafrikane me lartėsi 414 m.
    Ujėvara e tretė ėshtė “Kukenani” nė Venezuelė me 610 m, lartėsi.

    Mali mė I lartė nė Kosovė ėshtė Gjeravica me 2.656 m, lartėsi.

    Xhejson Pitri nga Mexburgu (SHBA), plot 13 vite nuk bėri asnjė mungesė nė shkollė.


    Helmi i Meduzės mund ta mbys njeriun nėse ėshtė nė sasi tė mėdha, ndėrsa shkencėtarėt prej tij po perpiqen tė nxjerrin ilaqin pėr sherimin e sėmundjes sė zemrės.


    Tomas Jang, fizikan nga shekulli XVIII-tė fliste dymbėdhjetė gjuhė kur i kishte vetėm tetė vjet moshė.


    Gjatė ndėrtimit tė kanalit tė Panamasė kanė humbur jetėn mė tepėr se 25 mijė njerėz.


    Masa e virusit ndaj masės sė njeriut mesatar ėshtė proporcionale me masėn e njeriut ndaj masės sė Tokės.


    Gjirafa ėshtė e vetmja kafshė e cila mund tė dalloje ngjyrat, sepse syri i saj ėshtė pėrafėrsisht i njejtė me syrin e njeriut.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 13-07-2008 mė 13:02

    Be the change you want to see in the world!

  13. #33
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    Uji zemzem njė mrekulli



    Nė vitin 1971, njė mjek egjiptian shkroi pėr “European Press” njė letėr se gjoja uji i zemzemit nuk ishte i pėrshtatshėm pėr t’u pirė. Menjėherė mendova se kjo ishte vetem njė formė e paragjykimeve kundėr muslimanėve, pasi kjo shpallje bazohej nė supozimin se pėrderisa Qabja ishte nė njė vend tė ultė (nėn nivelin e detit) dhe e lokalizuar nė qendėr tė qytetit tė Mekės, uji i ndotur i qytetit grumbullohet, pėrmes kanaleve mbedhėse, nė njė pusmbajtės tė ujit.

    Fatmbarėsisht, informacionet pėr kėtė ranė nė vesh tė mbretit Fejsal, i cili u zemėrua shumė dhe vendosi tė vėrtetonte shpalljen provokative tė mjekut egjiptian. Menjėherė urdhėroi Ministrinė e Bujqėsisė dhe Resurseve qė tė shqyrtojė dhe tė dergojė mostėr tė ujit zemzem nė laboratoret europiane pėr tė testuar pijshmėrinė e tij. Mė pas ministria urdhėroi “Xheddah Pawer” dhe “Desalination Plants” pėr t’u kujdesur rreth kėsaj ēėshtje. Ndodhi kėshtu dhe une u inkuadrova si inxhinier desalinimi (inxhinier i Kimisė pėr prodhimin e ujit tė pijshėm nga uji i detit). Isha zgjedhur qė tė kujdesem pėr kėtė detyrė.

    Nė kėtė kohė mė kujtohet se s’kisha asnjė ide se si ishin puset e ujit. Shkova nė Mekė dhe iu raportova autoriteteve tė Qabes qėllimin e vizitės sime. Ata caktuan njė njeri qė do tė mė ofronte mua ēfarėdo ndihme qė t’i kėrkoja. Kur arritėm tek pusi, ishte e vėshtirė pėr mua tė besoja se njė pellg i ujit, mė shumė se njė gropė e vogėl, tė sillte me miliona litra ujė pėr haxhinjtė ēdo vit, qė prej kohės sė Ibrahimit (alejhi selam) shumė, shumė shekuj mė parė.

    Fillova hulumtimin tim dhe mora dimensionet e pusit. Kėrkova nga shoqėruesi tė mė tregonte thellėsinė e pusit. Ai sė pari mori hov dhe u hodh nė ujė, pastaj u drejtua nė kėmbė. Unė pashė se niveli i ujit vinte deri te nėnshpatullat e tij, pastaj ai filloi tė lėvizte prej njė kėndi nė tjetrin nėpėr pus (duke qėndruar tėrė kohėn i zhytur nė ujė) pėr tė gjetur ndonjė grykė apo kanal naftėsjellės.

    Mė erdhi ndėrmend njė tjetėr ide. Uji mund tė tėrhiqet nė mėnyrė tė shpejtė me ndihmėn e njė pompe tė madhe, e cila ishte vendosur te pusi si rezvuar akumulimi i ujit tė zemzemit. Nė kėtė mėnyrė, niveli i ujit do tė binte dhe do tė na mundėsonte tė gjejmė se nga vinte uji. Pėr ēudi, asgjė s’mund tė vėrehej gjatė pompimit, por e dija se kjo ishte mėnyra e vetme pėr t’u gjendur tragu i ardhej sė ujit nė pus. Kėshtu qė vendosa tė pėrsėris procesin. Kėtė radhė e porosita shoqėruesin qė tė qėndrojė nė njė vend dhe tė vėshtroj me kujdes ndonjė gjė tė pazakontė qė do tė ndodhte mė pas. Pas pak, ai papritur i ngriti duart dhe bėrtiti: elhamdulilah, e gjeta. Rėra po kėrcen posht kėmbėve tė mia dhe uji gurgullon nga shtrati i pusit. Nėrkohė qė ne largonim ujin me pompė, ai endej rrotull pusit, duke shėnuar fenomenin e njėjtė nė ēdo vend tė pusit. Faktikisht, rrymimi i ujit pėrgjatė shtratit tė pusit, ishte i njejtė nė ēdo vend, gjė qė mban nivelin e ujit tė pandryshueshėm. Pasi pėrfundova observimin tim, mora mostrėn e ujit pėr ta testuar nė laboratoret evropiane. Para se tė nisesha nga Qabja, i pyeta autoritetet e Mekės pėr puset e tjera. Mė thanė se shumica e puseve ishin tė ndotura. Kur mbėrrita nė zyrėn time nė Xhidah, i raportova shefit tim pėr dėshmitė e mia. Ai mė dėgjoi me shumė interesim, por bėri njė koment shumė iracional duke thėnė se pusi i zemzemit mund tė ketė lidhje tė brendshme me Detin e Kuq... Si ishte e mundur kjo, kur Meka ishte larg rreth 75 km larg detit dhe tė gjitha puset qė gjenden nė qytet ishin tė ndotura?!!

    Rezultatet e testimit tė mostrave tė ujit tė zemzemit nė laboratoret evropiane dhe nė laboratoret tona ishin tė njejta. Ndryshimi ndėrmjet ujit tė zemzemit dhe ujrave tė tjerė ishte nė pėrmbajtjen e kriprave tė Mg dhe Ca. Pėrmbajtja e kėtyre kriprave ishte mė e lartė nė ujin e zemzemit. Ndoshta kjo ėshtė arsyeja qė uji i zemzemit i freskon haxhinjtė e lodhur. Ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme ėshtė se uji pėrmban froride qė kanė efekt gjerminativ. Pėr mė shumė, shėnimet e laboratorėve dėshmuan se uji zemzem ishte i pėrdorshėm pėr pije. Kėshtu, deklarimi i mjekut egjiptian doli i pavėrtetė.

    Sidoqoftė, ishte njė bekim qė u ndėrmor njė studim i tillė pėr tė treguar pėrbėrjen kimike tė ujit. Nė fakt, sa mė shumė tė hulumtosh, aq mė shumė do tė befasoshesh dhe do tė bindesh nė mrekullinė e kėtij uji qė Zoti e bėri dhuratė pėr besimtarėt qė vijnė nga larg, nė kėtė shketėtirė pėr haxhillėk.

    Le tė numėrojmė disa cilėsi tė ujit zemzem.

    Ky pus kurrė nuk ėshtė ndotur, nė tė kundėrtėn, ai gjithmonė i ka plotėsuar kėrkesat pėr ujė, qė kur ka ekzistuar.

    Haxhinjtė qė vijnė ēdo vit pėr haxh dhe umre e njohin pijshmėrinė e kėtij uji dhe kurrė s’janė ankuar pėr tė. Nė fakt, atyre gjithmonė u ka pėlqyer ky ujė dhe i ka freskuar ata.

    Uji ka shije tė ndryshme nė vende tė ndryshme.

    Ky ujė kurrė s’ka qenė trajtuar kimikisht, as kurrė s’ka qenė klorizuar, siē ėshtė rasti me ujėrat e tjerė tė qytetit. Kėtu s’kishte asnjė shenjė tė zhvillimit tė bimėve, gjė qė ėshtė e zakonshme nė shumicėn e puseve.

    Shekuj mė parė, Haxherja kėrkonte, pothuajse, pa shpresė ujė mes kodrave Safa dhe Merua pėr t’i dhėnė djalit tė saj tė vogėl, Ismailit (alejhi selam). Ndėrkohė qė ajo vraponte prej njė vendi nė tjetrin pėr tė gjetur ujė, fėmija i saj i fėrkonte kėmbėt nė rėrė. Pellgu i ujit doli nė sipėrfaqe dhe me mirėsinė e Allahut u shndėrrua nė pus, i cili do tė quhej zemzem dhe qė do tw shwrbente, jo vetėm pėr Haxheren dhe fėmijėn e saj, por pėr milona haxhinj nga mbarė bota.

    Tarik Hussain Riad
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  14. #34
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    Thenje te Mendimtareve te Njohur!!!

    MUHAMMED BIN KAB:

    "Tri gjera i ka njeriu,ai e ka plotesuar besimin:
    --Nese deshiron dicka,por kjo deshire nuk e fute ne pune te lige
    --Nese hidherohet,por hidherimi nuk e largon nga e verteta
    --Nese ka mundesi per te marre dicka,ai nuk e merr ate qe nuk i takon



    MBAJTJA MEND!

    Nje here nje poet i njohur arab i quajtur Mutenebbi,shikonte librat ne nji librari. Zgjodhi njeren prej tyre,e cila kishte afer 20 faqe dhe filloi ta lexonte.Shitesi iu drejtua: "Nese deshiron ta bleni kete liber,atehere me jep parate,nese mendoni ta mesoni permendesh,atehere ju duhet nje muaj."
    "E nese e kam mesuar permendesh,a do te ma dhurosh"-e pyeti Mutenebbi
    "Do ta jap"-u pergjigj shitesi.
    Poeti filloi ta recitonte librin permendesh deri sa mbaroi,pastaj e mori librin dhe u largua.Shitesi mbeti i habitur...




    IMAMI MAGJISTAR.

    Nje beduin,i cili kishte pasur emrin Musa,vodhi nje kulete dhe pastaj hyri ne xhami per tu falur.Ne ate moment IMAMI ishte duke lexuar ajetin Kur'anor:
    "VE MA TILKE BI-JEMIKE JA MUSA.."(CFARE KA NE ANEN TENDE TE DJATHTE O MUSA..")
    Duke menduar,se fjalet e imamit kane te bejne me te,beduini hodhi kuleten dhe doli nga xhamia duke bertitur: "TI JE MAGJISTAR,E JO IMAM."
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 10-07-2008 mė 14:12
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  15. #35
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    Bletėt dhe arkitektura e mahnitshme e hojeve

    Bletėt prodhojnė mė shumė mjaltė sesa kanė nevojė dhe e ruajnė atė nė hoje. Struktura gjashtėkėndore e hojeve njihet nga tė gjithė. A keni menduar ndonjėherė pse bletėt ndėrtojnė hoje gjashtėkėndore dhe jo pesėkėndore?


    Matematicienėt, duke kėrkuar pėrgjigjen e kėsaj pyetjeje, arritėn nė njė konkluzion interesant: "Forma gjashtėkėndore ėshtė forma mė e pėrshtatshme gjeometrike pėr shfrytėzimin maksimal tė hapėsirės sė dhėnė." Njė formė gjashtėkėndore kėrkon njė sasi minimale dylli pėr ndėrtim dhe mban sasinė maksimale tė mjaltit. Pra bletėt pėrdorin formėn mė tė pėrshtatshme.




    Metoda e pėrdorur nė ndėrtimin e hojeve ėshtė shumė interesante. Bletėt e fillojnė ndėrtimin e hojeve nė dy-tre vende tė ndryshme dhe endin hojet njėkohėsisht nė dy-tre rreshta. Megjithėse fillojnė nga vende tė ndryshme, bletėt me numėr mjaft tė madh, ndėrtojnė gjashtėkėndėsha identikė dhe pastaj endin hojet duke i kombinuar ato bashkė dhe duke u takuar nė qendėr. Pika e lidhjes sė gjashtėkėndėshave rregullohet aq mirė, saqė nuk ka asnjė shenjė qė tė dallohet se pjesėt e hojit janė kombinuar.

    Pėrballė kėtij krijimi tė pėrkryer, ne, sigurisht, duhet tė pranojmė ekzistencėn e Zotit, i Cili i ka krijuar dhe mėsuar kėto krijesa. Evolucionistėt duan tė rrėshqasin dhe ta shpjegojnė kėtė me konceptin e instiktit dhe pėrpiqen ta paraqesin atė thjesht si njė karakteristikė tė bletėve. Megjithatė, n.q.s. ka njė instikt tė tillė nė punė, i cili vepron mbi bletėt dhe siguron harmonizimin e punės sė tyre, atėherė kjo do tė thotė qė ekziston njė Urtėsi, e cila sundon mbi tė gjitha kėto krijesa tė vogla.

    Pėr ta thėnė mė shkoqur, Allahu, Krijuesi i kėtyre krijesave tė vogla i mėson ato tė bėjnė njė gjė tė tillė. Ky fakt ėshtė treguar nė Kuran 14 shekuj mė parė:

    "Zoti yt i dha instikt bletės: "Ndėrto shtėpi nėpėr kodra, nėpėr drunj dhe nė ato (koshere) qė njerėzit ndėrtojnė. Pastaj ha nga tė gjitha frutat dhe futu nėpėr rrugėt qė Zoti i ka lehtėsuar pėr ty." Nga barku i tyre del njė lėng me ngjyra tė ndryshme, nė tė cilin ka shėrim (ilaē) pėr njerėzit. Me tė vėrtetė, nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė." (Nahl: 68 - 69)
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  16. #36
    -Holy Sinner- Maska e sam1r
    Anėtarėsuar
    26-11-2007
    Vendndodhja
    FusheKosove
    Postime
    1,697
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Interesante dhe shume te vlefshme keto njohuri shkencore qe i sollet.
    Ju pershendes shume.
    ~Once you {fall} into the position of faith,you {begin} loosing your scientific credibility!!~

  17. #37
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    "Majkell Xhordan fiton me shumė para nga Nike ne vite se sa te gjithė punetoret e fabrikes Nike ne Malazi. "


    "Syte tanė janė po aq te mėdhenjė sikur kur kemi lindur pėrderisa hunda dhe veshet rriten deri sa te vdesim."


    "Merlin Monroe I ka pas gjashtė gishta"


    "Leonardo Da Vinqi I ka shpik gersheret."


    "Me shumė njerėz mbyten nga gomaret ne vite se sa nga rrezimet e aeroplaneve. "


    "Shumė njerėz me shumė frikesohen nga marimangat se sa nga vdekja."
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  18. #38
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    Tė flesh nė krahun e djathtė



    Kėrkime tė ndryshme kanė vėrtetuar se kur shtrihemi pėr tė fjetur nė njėrin krah, njėra anė e hundės mbyllet ndėrsa tjetra hapet dhe vazhdon frymėmarrjen. Po ashtu ėshtė vėrtetuar se ekziston njė lidhje ndėrmjet anės sė hundės qė kryen frymėmarrjen dhe gjysmėsferave tė trurit dhe sistemeve nervore simpatike dhe atyre parasimpatike.



    Kur shtrihemi djathtas bllokohet ana e djathtė e hundės dhe hapet e majta. Frymėmarrja qė kryhet me anėn e majtė tė hundės rrit aktivitetin e gjysmėsferės sė djathtė tė trurit. Duke nxitur gjysmėsferėn e djathtė, njėkohėsisht rrit dhe veprimtarinė e sistemit nervor parasimpatik, ul ritmin e zemrės, ul tensionin dhe ngadalėson lėvizjet (peristaltiken) e stomakut dhe zorrėve. Si rrjedhojė, zemra lodhet mė pak, na zė gjumi mė lehtė dhe ēlodhja ėshtė mė e rehatshme.

    Po nėse shtrihemi nė krahun e majtė, ēfarė ndodh? Bllokohet ana e majtė e hundės e cila bashkė me frymėmarrjen me anėn e djathtė rrit aktivitetin e sistemit nervor simpatik, nė kėtė rast personi duket si i emocionuar, rrahjet e zemrės bėhen mė tė shpejta dhe zemra lodhet mė shpejt. Kjo ēon nė vėshtirėsimin e gjumit. Sepse rritja e rrahjeve tė zemrės, rritja e tensionit, emocioni dhe rritja e pėrqendrimit, pengojnė gjumin.




    Po nėse flihet mbi shpinė ose barkas, ēfarė ndodh? Profeti (a.s.) i pati ndaluar shokėt e tij tė shtrihen barkas. Nė kėtė rast mbi zemrėn, mushkėritė dhe stomakun ushtrohet njė peshė e cila e shqetėson personin dhe vėshtirėson gjumin. Kur shtrihemi mbi shpinė nuk hasim shqetėsime tė tilla por mund tė vonohet gjumi. Personi nuk arrin tė kryejė njė gjumė tė rehatshėm. Sepse nė kėtė rast tė dyja anėt e hundės janė tė hapura dhe nuk do tė stimulohet sistemi nervor parasimpatik dhe, njėkohėsisht stomaku dhe zorrėt do tė kenė vėshtirėsi nė kryerjen e funksionit tė tyre. Pozicioni mė i mirė dhe mė natyral gjatė fjetjes ėshtė ai qė Profeti (a.s.) rekomanduar, tė shtririt nė krahun e djathtė dhe duke i mbledhur disi kėmbėt drejt vetes, dhe qė bota shkencore arriti ta pohojė vitet e fundit. Nė kėtė mėnyrė edhe stomaku me zorrėt janė tė mbrojtura edhe funksioni i tretjes kryhet mė lehtėsisht. Profeti (a.s.) na ka kėshilluar qė tė mos flemė pas ngrėnies dhe pėr tė fjetur tė pėrdorim krahun e djathtė. Ky pozicion ėshtė i ngjashėm me pozicionin qė disponon fėmija nė barkun e nėnės dhe kjo na tregon edhe njėherė se kjo ėshtė mėnyra mė natyrale e fjetjes pėr njeriun.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 15-07-2008 mė 14:47
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  19. #39
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    Verejtje
    Ne kete Temė ,per pos qe nuk obligohet askush te replikoj (sepse nuk e ka atė destinim Tema),eshte e ndaluar qdo replikė e cila konsiderohet e pa nevojshme ...

    Jam Hapes i kesaj Teme me qellim qe te lexohen keto Postime dhe poashtu kam te drejt si hapes i kesaj teme qe te mirmbahet ashtu siq deshiroj une ...

    Per qdo postim qe bie ndesh me destinimin e kesaj Teme ,kam sygjeruar Moderatorin qe te i fshij menjeher...

    Qdo kush mund te paraqet kurriozitete ne kete Temė qe kan karakter Islam,mirpo kemi perjashtime kur kemi te bejme me Kuriozitete Shkencore...

    Juve ju mbetet Ti lexoni dhe te mos i Lexoni
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 16-07-2008 mė 16:32
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  20. #40
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    Ndarja mes dy deteve


    KURANI ka zbritur nė shkretėtirė nė njė kohė kur nuk ka pasur arritje shkencore. Sot, nė shekullin XXI, nė Kuran e gjen veten biologu, astronauti, kimisti, oqeanografi, matematikani, gjuhėtari, sociologu dhe filozofi. Kurani pėrfshin njohuri pėr mbarė njerėzimin. Ai tė jep bazat e pastaj tė thotė “ec pėrpara, zhvilloje shkencėn”. Disa prej ajeteve kuranore prekin edhe mrekulli shkencore, mrekulli tė cilat arabėt e asaj kohe nuk i dinin. Ata i kanė besuar se janė Fjalė tė Allahut dhe janė munduar t'i kuptojnė siē ua ka marrė mendja dhe kanė thėnė “Allahu a'lem”, Zoti e di mė sė miri, dhe njė gjė e tillė ka vazhduar me shekuj.
    Mbas 14 shekujsh, disa prej mrekullive kuranore, tė cilat kanė qenė tė mbuluara si thesar i fshehur, falė Allahut kanė dalė nė shesh me zhvillimin e teknikės dhe tė teknologjisė. Prej mrekullive qė do tė shtjelloja, e cila mė ka ranė nė sy mė shumė se njė herė, ėshtė njė ajet qė flet pėr njė pengesė, njė barrierė e cila gjendet mes ēdo dy detesh. A thua, ēfarė ėshtė ajo barrierė, pse ėshtė, cilat janė specifikat dhe roli i saj, si u zbulua ajo barrierė etj.. Oqeanografėt, ata qė merren me studimin e oqeaneve dhe tė deteve, pas zhvillimit tė teknikės e tė teknologjisė, kohėt e fundit kanė arritur tė zbulojnė se nė mes ēdo dy detesh ėshtė njė barrierė qė i pengon kėto dy dete pėr tė mos hyrė njėri te tjetri dhe nėpėrmjet kėsaj barriere secili prej tyre ruan specifikat e veta pėr sa i pėrket temperaturės, dendėsisė, kripėsisė, tretjes sė oksigjenit e kėshtu me radhė. Dy detet qė janė afėr njėri-tjetrit pėrzihen me njė pėrzierje tė ngadalshme, nė atė mėnyrė qė pjesa e njėrit det qė depėrton thellė nė detin tjetėr merr cilėsitė e kėtij tė fundit dhe anasjelltas duke i lėnė cilėsitė e veta gjatė kalimit nėpėr atė barrierė. Kėshtu, tė dy detet ruajnė gjithnjė natyrshmėrinė e krijuar nga Krijuesi.
    Shkencėtarėt bashkėkohorė kanė arritur t'i zbulojnė kėto fakte pėrmes fazave tė shumta. Pėr atė arsye, ėshtė shumė interesante dhe ia vlen t'i cekim fazat se si arriti t'i zbulojė njeriu kėto fakte shkencore.
    Oqeanografėt kanė zbuluar se ka lloje tė ndryshme ujėrash. Ndryshe ėshtė uji nė Oqeanin Atlantik, ndryshe nė Oqeanin Indian dhe ndryshe nė Oqeanin Paqėsor. Kjo u vu re pėr herė tė parė nė vitin 1873 nga njė ekip shkencor anglez, qė udhėtonte me anijen HMS Challenger. Nėpėrmjet kėtij ekipi shkencor njeriu pėr herė tė parė arriti tė zbulojė se ujėrat nė dete ndryshojnė pėr sa i pėrket dendėsisė sė kripės, temperaturės, dendėsisė sė ujit dhe llojeve tė shtazėve qė jetojnė nė ato ujėra. Ky ekip ka shėtitur mbarė detet e botės pėr tre vjet radhazi pa ndėrprerė dhe i ka mbledhur kėto njohuri tė shumta me anė tė 362 aparaturave speciale tė avancuara pėr studimin e specifikave tė ujėrave tė deteve. Prej rezultateve tė arritura janėMbushur jo mė pak se 29500 faqe, nė plot 50 vėllime. Kėtij ekipi shkencor i janė dashur plot 23 vite pėr tė plotėsuar kėto tė dhėna. Pėrveē asaj se ky udhėtim i parė ėshtė prej zbulimeve mė tė mėdha shkencore, nė tė njėjtin kohė i jep njeriut mundėsinė tė nxjerrė nė shesh pėr herė tė parė fshehtėsinė e madhe rreth deteve, oqeaneve dhe ujit nė pėrgjithėsi.
    Nė vitin 1983 ėshtė marrė njė hap tjetėr i ngjashėm nga njė ekip amerikan nė Gjirin e Meksikės. Ata kanė shpėrndarė nė kėtė vend me qindra aparatura tė avancuara pėr tė marrė specifikat e ujit dhe kanė vėrtetuar dhe kanė gjetur se njė numėr bukur i madh i kėtyre aparaturave po jepnin njohuritė e njėjta pėr ujin e njė vendi pėr sa i pėrket dendėsisė sė kripės sė ujit, nxehtėsisė, shtazėve qė jetonin aty, tretjes sė oksigjenit e kėshtu me radhė. Ndėrkohė, njė grup tjetėr aparaturash po jepnin njohuri tė njėjta nė njė vend tjetėr, duke treguar se tė dhėnat e grupit tjetėr tė aparaturave ndryshonin prej atyre tė parave. Kjo bėri qė oqeanografėt tė kuptonin se qenkan dy dete tė dalluara me veēori dhe specifika. Tani kemi tė bėjmė me njė zhvillim tė madh, pasi kuptuam se paska dy dete qė dallohen mes tyre. Pasi shkencėtarėt vendosėn aparatura tė tilla nė dete tė ndryshme, ata arritėn tė vėrtetojnė se kėto veēori po i dallojnė detet nė mes tyre. Mirėpo, pėrse kėto dete nuk po bashkohen, duke pasur parasysh zbaticėn dhe baticėn, dallgėt e mėdha dhe rrymat e fuqishme? Kjo ėshtė njė pyetje tepėr me rėndėsi qė i shtyu shkencėtarėt tė mendojnė gjatė.

    Pėrgjigjja e kėsaj pyetjeje del nė shesh vetėm nė vitin 1942, kur zbulohet se mes dy deteve qenka njė barrierė dhe me kėtė zbulim kuptohet dhe roli i kėtyre barrierave tė cilat kanė pėr qėllim ruajtjen e specifikave tė njė deti dhe tė tė detit tjetėr. P.sh. kur takohet Deti Mesdhe me Oqeanin Atlantik, te ngushtica e Gjibraltarit, Mesdheu futet me qindra kilometra nė Atlantik, por nėpėrmjet kėsaj pengese i humb specifikat e veta dhe merr specifikat e Atlantikut, dhe anasjelltas, uji i Atlantikut, kur vjen nė Mesdhe, nėpėrmjet kėsaj barriere i humb specifikat e Atlantikut dhe merr specifikat e Mesdheut, sepse Deti Mesdhe ėshtė mė i ngrohtė, mė i kripur dhe me dendėsi mė tė vogėl. Nė vitin 1962 u arrit tė kuptohej hollėsisht roli i kėtyre pengesave nė ruajtjen e specifikave tė ēdo deti, pasi njeriu arriti t'i fotografonte nėpėrmjet satelitit, duke vėrtetuar se detet janė tė ndryshme. Edhe pse duken se janė njė trup, detet kanė dallime tė shumta nė mes tyre, dallime qė pėrmes satelitit shfaqen nga ngjyrat e ndryshme. Njė dijetar musliman i Katarit, me emrin Muhamed Ibrahim, u pėrgatit ta vėrtetonte kėtė nė praktikė. Ai ishte profesor nė Fakultetin e Shkencave nė degėn e oqeanografisė nė Universitetin e Katarit. Ai ndėrmori njė rrugė tė ngjashme me delegacionet e mėhershme me njė anije tė pajisurme aparatura tė mjaftueshme dhe pėr dy vjet ka lundruar dhe ka matur cilėsitė dhe specifikat e ujit tė Gjirit Arab dhe tė ujit tė Gjirit tė Amanit. Pas dy vitesh, 1984-86, ai arrin tė nxjerrė nė shesh se kėto dy dete dallojnė dhe kanė specifika e cilėsi tė ndryshme.

    Pra, shkencėtarėve iu desh gati njė shekull qė tė arrinin tė zbulonin dhe tė kuptonin realitetin e kėtyre pengesave. U deshėn me qindra e qindra shkencėtarė dhe studiues si dhe shumė e shumė mjete qė tė vėrtetohej kjo mrekulli qė na e sqaroi Kurani i Madhėruar jo mė pak se XIV shekuj mė parė. Le ta lexojmė se ēfarė thotė i madhi Allah, Njohėsi i sė fshehtės dhe i sė dukshmes nė suren Rahman 19-22: “Ai i lejoi dy detet tė puqen ndėrmjet vete. Ndėrmjet atyre tė dyve ėshtė njė pengues qė ata tė dy nuk e kapėrcejnė. E, cilėn tė mirė tė Zotit tuaj po e mohoni? Prej atyre tė dyve nxirren margaritarė e diamantė.”
    Allahu nė suren En-Neml, nė ajetin 61 thotė: “...dhe nė mes dy deteve bėri ndarje...”

    Rreth kėtyre ajeteve janė ndalur komentatorėt e Kuranit dhe pjesa dėrmuese e tyre kanė thėnė: se fjala “berzah”, e cila ėshtė cekur se gjendet nė mes kėtyre dy deteve, ėshtė njė perde, barrierė, pengesė, e cila nuk shihet. Kėto ajete kuranore na tregojnė qartė sekretet dhe fshehtėsitė e shkencės sė deteve, tė cilat janė zbuluar sot. Kush e ka ditur mė herėt se detet e kripura dallojnė nga njėri-tjetri, edhe pse nė shikim tė parė janė tė njėjtė. Si tė dallohen kur takohen njėri me tjetrin? Ėshtė gjė normale se pėr sytė e njeriut kur takohen dy lloj ujėrash, ato pėrzihen. Nėse merret njė gotė ujė i kripur dhe njė tjetėr jo i kripur dhe pėrzihen nė njė gotė tė tretė, uji bėhet as i njelmėt e as i ėmbėl, eshtė ligj i natyrshėm ky, por ajeti po tregon se bashkimi nė mes dy deteve po ndryshon njėri prej tjetrit, sepse po tė mos ndryshonin do tė kishte qenė njė det dhe Allahu nuk do tė kishte thėnė dy dete. Allahu ka thėnė se janė dy dete, pastaj se kėto dy dete takohen dhe futen njėri te tjetri. Ai qė lexon ajetin 19 tė sures Rrahman mendon se njė pėrzierje e madhe po bėhet nė mes dy detesh, saqė i humbin specifikat e tyre kur takohen, siē thamė se ėshtė ligj fizik kur pėrzihet uji me ujė. Por kur lexon ajetin 20 tė sures Rahman: “Ndėrmjet atyre tė dyve ėshtė njė pengues qė ata tė dy nuk e kapėrcejnė”, habitesh nga fakti se edhe pse ujėrat pėrzihen, takohen, pengesa nuk mund tė kalohet dhe uji i secilit det ruan specifikat e veta. Si ndodh kjo?
    Pėrgjigjen njeriu arriti ta zbulojė falė Allahut e pastaj falė zbulimit tė shumė mjeteve moderne. Nė tė vėrtetė, kur uji takohet, kjo perde e pengon qė njėri ujė tė marrė specifikat e tjetrit dhe qė tė pėrzihen ndėrmjet tyre. Duke qenė kėshtu, shkencėtarėt kanė zbuluar njė ujė tė tretė, qė ėshtė ndarės ndėrmjet dy deteve, i cili ndryshon prej atyre tė dyve dhe se kjo pengesė “berzah” ėshtė njė zonė pėrmes sė cilės ujėratkaluese filtrohen, i humbin cilėsitė qė kanė pasur dhe marrin cilėsitė e ujit tjetėr. Shumica e komentuesve tė Kuranit kanė menduar se kjo pengesė qė i ndan kėto dy dete ėshtė njė pengesė qė Allahu xh.sh. e ka krijuar dhe se nuk ekzistojnė mjete pėr ta zbuluar atė.

    Ata janė munduar t'i nxjerrin ajetet kuranore nėpėrmjet kuptimeve gjuhėsore, domethėnieve tė ajeteve nga ana e gjuhės, se ėshtė njė perde dhe nuk dimė mė shumė. Po njė numėr tjetėr komentuesish tė Kuranit janė ndalur, nuk kanė dhėnė koment, duke thėnė “Allahu alem”.
    Kėtu Allahu po thotė se dy dete po takohen dhe se nuk mund tė takohen mes tyre. Nėse takohen, pėrzihen. Ajeti nė tė njėjtėn kohė po thotė se nuk pėrzihen nė mes tyre dhe kėtė problem e ka zgjidhur shkenca sot, e cila ka nxjerrė nė shesh rolin e kėsaj perdeje, kėsaj barrikade.
    Cilat janė mrekullitė kuranore nė kėto ajete:

    1. Kurani i Madhėruar, i cili ka zbritur para 1400 vitesh, ka pėrmbledhur nė vetvete njohuri shumė tė holla, tė cilat kanė tė bėjnė me specifikat e deteve, njohuri qė janė zbuluar fare vonė nėpėrmjet mjeteve shumė precize. Allahu thotė:

    “Ai i lejoi dy detet tė puqen ndėrmjet vete. Ndėrmjet atyre tė dyve ėshtė njė pengues qė ata tė dy nuk e kapėrcejnė.” (Er-Rahman:19-20)

    2. Zhvillimet historike dėshmojnė se mė herėt nuk ka pasur njohuri tė detajuara nė lidhje me detet pėrpara udhėtimit Challenger tė vitit 1873, e lėre mė nė kohėn kur ka zbritur Kurani, para 1400 vitesh. Edhe Pejgamberi i Zotit, paqja qoftė mbi tė, jetoi nė shkretėtirė dhe nė jetėn e vet nuk ka shkuar kurrė nė det.

    3. Shkencat e deteve kanė ecur pėrpara vetėm nė dy shekujt e fundit, XIX dhe XX, nė veēanti nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX. Para kėsaj kohe, deti ka qenė njė botė e fshehtė dhe frikėsuese. Njerėzve u ka interesuar tė shpėtojnė prej tė ligave tė detit dhe nuk kanė menduar ndonjėherė se kėto dete ndryshojnė nė mes tyre, deri nė vitet 30-tė tė shekullit XX, kur njerėzit vendosėn aparatura tė shumta nėpėrmjet tė cilave arritėn tė zbulonin dallimet nė mes deteve.

    4. Njeriu ka arritur tė fitojė njohuri rreth kėtyre ndarjeve qė pėrmend Allahu para 1400 vitesh vetėm pasi vendosi aparatura tė ndryshme dhe studioi specifikat e ēdo uji nė veēanti.

    5. Njeriu nuk e ka ditur se uji i dy deteve ėshtė i ndarė, por e mėsoi vetėm pasi bėri kėto studime shkencore. Por ēėshtja ėshtė se a thua Pejgamberi ynė salallahu alejhi ue selem ka pasur aparatura moderne pėr tė zbėrthyer dhe pėr tė zbuluar specifikat e ujit? A ka bėrė ai ndonjė udhėtim nė dete pėr t'i studiuar ato?

    Realiteti ėshtė se ai kurrė nė jetėn e vet nuk ka shkuar nė det. Kjo dijeDhe dritė me tė cilėn ka zbritur Kurani pėrfshin njohuritė mė tė imėta nė atė kohė, kur ka qenė e pamundur qė njeriu tė arrijė ta dijė kėtė tė vėrtetė. Kjo dėshmon qartazi se Kurani burimin e ka prej tė Madhit Allah, prandaj Allahu thotė: “Thuaj: “Atė e shpalli Ai, qė e di tė fshehtėn nė qiej e nė tokė, Ai ėshtė qė fal shumė, ėshtė mėshirues”. (Furkan: 6)

    Kjo mrekulli shkencore e vėrtetuar shkencėtarisht tregon se Muhamedi alejhi selam ėshtė Pejgamber i Zotit dhe se Kurani ėshtė i vėrtetė. Thotė Allahu: “Se nurihim ajatina fil afak”, d.m.th.: “Ne do t'ua bėjmė atyre tė mundshme qė t'i shohin argumentet Tona nė horizonte dhe nė veten e tyre derisa t'u bėhet e qartė se ai (Kurani) ėshtė i vėrtetė.” (Fusilet: 53)

    Pra, kjo ėshtė njėra prej mrekullive qė dėshmon se Kurani ėshtė i vėrtetė dhe se Pejgamberi ka folur atė pėr tė cilėn e ka inspiruar Allahu: “Ue ma intiku anil heva…”, d.m.th.: “Shoku juaj (Muhamedi, qė ju e njihni) as nuk ėshtė njeri qė ka humbur, as qė ka devijuar (nga e vėrteta). Dhe ai nuk flet nga mendja e tij.Ai (Kurani) nuk ėshtė tjetėr pos shpallje qė i shpallet.” (En-Nexhm: 2-4)

    Ky Kuran mbetet mrekulli e Pejgamberit nga ana e Allahut. Mrekulli shkencore kuranore janė zbuluar me emrin e Allahut dhe do tė zbulohen edhe mė tej, derisa tė jetė kjo botė, pasi me zhvillimin dhe pėrparimin do tė zbulohen mrekulli tė tjera qė do tė pohojnė vėrtetėsinė e Kuranit tė Madhėruar.

    Dr.Shefqet Krasniqi
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 16-07-2008 mė 18:20
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

Faqja 2 prej 11 FillimFillim 1234 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •