Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 15 prej 15
  1. #1
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    30-10-2004
    Postime
    705
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Kush e vrau Miladin Popoviēin?

    “Kush e vrau Miladin Popoviēin?”


    Miladin Popoviēi i heroizuar dy herė: nga Tito, me “Hero i Popujve tė Jugosllavisė”, me muzeun “Miladin Popoviē” nė Pejė, emrin e tij mbanin mjaft shkolla e rrugė nė Pejė, Prishtinė, Shkup etj., dhe Miladini i vrarė nga nacionalisti shqiptar, Haki Taha. I heroizuar dhe nga E. Hoxha: Miladini u vra nga Tito, sepse mbronte tė drejtėn e shqiptarėve tė Kosovės pėr vetėvendosje. Akademiku Jevrem Berkoviē shkel nė dėrrasė tė kalbur me botimin e rrėfimit tė Radovan Zogoviē-it pėr mikun e tij Miladin. Ribotimi i rrėfimit tė Zogoviēit nga “Gazeta Shqiptare”, me ngarkesė negative ideologjike e politike. E vėrteta historike: Miladin Popoviēi u vra si hakmarrje politike pėr Kosovėn nga nacionalisti i shquar gjakovar, Haki Taha. “Gazeta Shqiptare” 2008,12 shkurt.




    Kush e vrau Miladin Popoviēin? Ėshtė pyetje jo kureshtare, ėshtė me ngarkesė politike e historike. Miladin Popoviēi me Dushan Mugoshėn janė themeluesit e PKSH; ėshtė Miladini, i dėrguari i Titos, kryetari de fakto i partisė pėr tre vjet, qė bashkė me Mugoshėn iu dhanė ngjarjeve kryesore tė luftės fatin qė deshte politika jugosllave, ėshtė po Miladini ai, Ēezari i Kosovės para ardhjes nė vendin tonė, dhe nga tetori ’44 e derisa u vra nė fillim marsi ’45. Interesa politike tė vjetra e tė reja pėr tė nxjerrė nė plan Miladinin me medaljen qė i “takon” nė historinė shqiptare kėtu e nė Kosovė.

    Kush e vrau Miladin Popoviēin? Ėshtė pyetja, me tė cilėn fillon parashtresa e Prof. Kristo Frashėrit nga “Dėshmia e Radovan Zogoviēit pėr vrasjen e Miladin Popoviēit”, tė botuara nė “Gazeta Shqiptare” e 12 shkurtit 2008. Radovan Zogoviēi, mė 22 maj 1981 i rrėfen mikut tė tij, Jevrem Berkoviē, ēka i kishte treguar Miladin Popoviēi pak kohė para vrasjes (fillimi i vitit 1945); dhe rrėfimi i Zogoviēit botohet nga Berkoviēi nė librin e tij memoriaristik “Dnevnici I” (Podgoricė 2007). Zogoviē, Berkoviē dhe Popoviē, qė tė tre malazes e miq tė vjetėr. Ribotimi i rrėfimit tė Radovan Zogoviēit nga “Gazeta Shqiptare” pėr t’i dhėnė fund dilemės 60-vjeēare se kush dhe pse e vrau Miladin Popoviēin: e vrau regjimi i Titos, sepse Miladini ishte mbrojtės i tė drejtave tė shqiptarėve tė Kosovės pėr vetėvendosje, sipas rrėfimit qė Popoviēi i bėnte Zogoviēit pak kohė para vrasjes, dhe nuk e vrau nacionalist kosovar Haki Taha, por qė prej asaj kohe nė opinionin e gjerė popullor e intelektual nė Kosovė e te ne e mė gjerė mbeti Haki Taha, dhe kjo ėshtė e vėrteta historike.

    Tregimi i Radoviēit dhe parashtresa pėr tregimin e tij botohen nga “Gazeta Shqiptare” pesė ditė para shpalljes sė Kosovės Republikė, atėherė kur shqiptarėt nė Kosovė, nė trojet shqiptare e kudo, orė e ēast pėrjetonin gėzim tė madh nė vigjilie tė festės sė madhe; dhe dalja nė skenė e M. Popoviēit, nė pėrkim me ngjarjen mė tė madhe historike, intelektualė kosovarė tė kėtushėm e pėrjetuan si kujtesė se M. Popoviēi “meritoka” nderim si luftėtar pėr “mbrojtjen” e tė drejtės sė shqiptarėve pėr vetėvendosje politike, deri nė atė shkallė sa ai vritet nga njerėzit e Titos, se e “deshi” Kosovėn Republikė; por qė nuk ka kosovar qė M. Popoviēin mos e kujtojė si simbolin e sė keqes, kur ishte kryetari i PKJ pėr Kosmet-in (Kosovė-Metohi), pėr krimet serbe mbi shqiptarėt, veēanėrisht pėr mijėra shqiptarė tė vrarė e masakruar nė janar-shkurt 1945. Interesant ėshtė fakti se shkas pėr kėtė debat bėhet tregimi i Radovan Zogoviēit, i botuar nga Jevrem Berkoviēi, e tė dy iu kanė besuar ankesave e pakėnaqėsive tė Miladin Popoviēit pėr njerėzit e Titos, por ėshtė e besueshme se nuk kishin informacion tjetėr pėr punėn e mikut tė tyre nė Shqipėri nė vitet e luftės, pėr tė shtuar se Jevrem Berkoviēi ėshtė ngutur dhe nuk e ka peshuar sa duhet botimin e tregimit tė Radoviēit, si tė thuash se ka shkelur nė dėrrasė tė kalbur, veēse jeta e tij nė tri dekadat e fundit ėshtė me plot argumente se tregimi i botuar mė 2007 nuk ka prej tij ngasje politike; dhe ndoshta e vetmja arsye pse Radoviēi mendon se Miladini ėshtė vrarė nga njerėzit e Titos, ėshtė se nė fatin e tij (Radoviēi) shihte dhe fatin e vetė M. Popoviēit.




    Mė parė pikėpamja, apo faktet ēojnė nė pikėpamje?




    Vitet e fundi edhe ndonjė media, por veēanėrisht Akademia e Shkencave i ka dhėnė vlera tė veēanta M. Popoviēit nė themelimin e partisė sė komunistėve shqiptarė me mandatin e tė “dėrguarit” tė Kominternit, e qė s’ishte veēse pėrfaqėsuesi i PKJ dhe Titos. Dhe E. Hoxha e ka vlerėsuar Miladinin si mik tė madh tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės dhe u vra, sepse “ishte shprehur pėr tė drejtėn e popullsisė sė shqiptarėve tė Kosovės pėr vetvendosje.”(1) “Gazeta Shqiptare” rimerr ēėshtjen e Miladin Popoviēit me gjetje “argumente” tė forta nė tregimin e Radovan Zogoviēit dhe botimin e tij nga Jevrem Berkoviēi: “Radovan Zogoviēi: shkrimtar, poet, ish-kryeredaktor i gazetės “Borba”, organ i Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste Jugosllave” dhe “Jevrem Berkoviēi, funksionar i lartė i Partisė Komuniste Jugosllave dhe anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Beogradit”, dhe se vetėm me kėsi “argumentesh” do tė bėhej mė nė fund e besueshme e “vėrteta” se Miladin Popoviēi ėshtė vrarė nga regjimi i Titos pėr arsye politike, pse i kishte “kėrkuar” Titos qė Kosova tė bėhet republikė, sepse, tek e fundit, janė dy militantė tė vjetėr tė Titos qė e pranojnė me gojėn e tyre. E vėrteta ėshtė se nė tri dekadat e fundit tė jetės, Radovan Zogoviēi besoj se flaku tej si njė mbeturinė tė qenit dikur kryeredaktor i gazetės “Borba” tė PKJ, po ashtu edhe Jevrem Berkoviēi tė qenit funksionar i PKJ, dhe tė pėrdorėsh sot kėto “argumente” pėr t’i dhėnė fund dilemės mė se 60-vjeēare pėr vrasjen e motivin e vrasjes sė Miladin Popoviēit, kjo nuk i pėrgjigjet sė vėrtetės historike.

    Madje, ėshtė mė shumė se kaq, sepse kinse shkarravitet ADN e ndėrgjegjjes tė Zogoviēit dhe Berkoviēit qė Miladini tė mbetet miku i mirė i shqiptarėve tė Kosovės dhe kundėrshtari politik i Titos pėr tė mirėn e Kosovės, dhe kjo s’mund tė mos jetė me ngarkesė negative pėr shqiptarėt e Kosovės. S’ėshtė aspak e vėrtetė se Radovan Zogoviēi ėshtė vetėm “shkrimtar, poet, ish-kryeredaktor i gazetės “Borba”, organ i Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste Jugosllave”, dhe Jevrem Berkoviēi “funksionar i lartė i Partisė Komuniste Jugosllave.”(2) Dhe, pėr tė parė se ē’ndodh, kur manipulohet me tė vėrtetat, kur censurohen ato, kur ndriēohet njėra anė e medaljes dhe fshihet apo lihet nė errėsirė ana tjetėr e saj, kur kapesh fort pas njė fakti dhe fshin tė tjerėt qė i ke para, apo pėr t’i rėnė mė shkurt, kur kėrkon atė fakt qė josh pikėpamjen e akcilit, historianit a medias dhe asessi jo fakte tė mjafta pėr tė ndriēuar e krijuar pikėpamjen e vėrtetė pėr ngjarjen.

    Dhe pėr t’i hequr fashon e zezė sė “vėrtetės” sė botuar nė “Gazetėn Shqiptare”, tė shohim faqen tjetėr tė identitetit tė dy “militantėve” tė Titos. Radovan Zogoviēi, i portretizuar nga Jevrem Berkoviē, duke marrė ēmimin ndėrkombėtar “Kepi i Shpresės sė Mirė“, Mitrovicė 2006: Populli malazez pati fatin tė kishte poetin e madh Radovan Zogoviē, ardhacakun metohias, qė hetoi rrėnjėt e thella shqiptare tė ngulitura nė tokėn kosovare. Zogoviē u identifikua me plakun Ali Binaku, si protestues ezopik kundėr politikės serbomadhe, shtypjes dhe shfarosjes sė shqiptarėve nė Kosovė. Jevrem Berkoviē: “Poeti i madh malazias, Radovan Zogoviē, vdiq nė Beograd. Sipas amanetit tė tij u varrsos nė njė varr tė vogėl tė Deēanit. Radovan Zogoviēi ju ka takuar tė gjithėve, sa ju [Kosovės] dhe Malit tė Zi. Le tė jetė varri i tij dhe vėllazėria ime e Ali Podrimjes, ato lidhje qė kurrė nuk do tė tradhtojnė, qė me kohė do shndėrrohen nga dashuria individuale nė atė popullore.”(3) Jevrem Berkoviē: Qysh nga viti 1981, Jevremi u pozicionua nė llogoren e zėrave tė paktė nė ish-Jugosllavi qė e mbrojti me pėrkushtim dhe qė e pėrkrahu me guxim rininė shqiptare tė Kosovės, atė rini qė kėrkonte trimėrisht “Republikėn”, ndaj dhe pėrjetoi kėrcėnimet e atakimet e rrezikshme tė regjimit, pėrjetoi shantazhet dhe izolimin. Jevremi ishte nga tė parėt qė nuk u pajtua me pėrgjakjen fashiste tė shqiptarėve dhe Kosovės, ishte zėri i vetmuar qė vinte si nėpėr balada. Jevremi e ka bartur mbi supet e tij njė kohė tė gjatė “kryqin”e tradhtarit tė popullit dhe tė shtetit tė tij pėr shkak tė pėrkrahjes sė shqiptarėve dhe tė Kosovės. Atij shumė herė i ėshtė dashur tė fshihet, tė izolohet, tė mbrohet e ta braktisė dhimbshėm vendin e tij. I vranė truprojen, vetė mori palgė tė rėnda. Shefi i Akademisė Dukleane tė Shkencave (jo tė Beogradit), militanti i lirisė sė popujve, miku i madh i shqiptarėve mezi ka shpėtuar gjallė nga ky akt i shėmtuar. Dhe ky s’ėshtė atentati i parė kundėr shkrimtarit.(4) [Foto e Jevrem Berkoviē-it.] Identiteti i tyre intelektual mbetet nė hije dhe jo pėr mungesė informacioni.

    Dihet se faktet bėjnė ngjarjen dhe ngjarjet historinė, veēse faktet presin tė vlerėsohen drejt pėr nga autoriteti i burimit tė faktit, pėr nga autenticiteti (vėrtetėsia) i faktit, e vėnia e fakteve nė marrėdhėnie mes tyre e nė sitėn e arsyes, pėr tė ardhur pastaj nė rezultanten historike. Ndodh shpesh qė gjendet njė dokument nė arkiv e pa menduar a pa e ditur se ai ėshtė njė rrenashė e madhe, dokumenti mbush faqe gazetash me dossierė; dhe pėr kėtė dukuri tė zakontė qė tė bėn me dhimbje koke, nga tė shumtit i drejtohem njė fakti i lidhur me problemin tonė. Kėshtu, “Letra e panjohur e Enver Hoxhės mbi Kosovėn” (e nxjerrė nga arkivat ruse), drejtuar KQ tė PK (b) tė BS mbi parahistorinė e lindjes sė problemit tė Kosovės dhe metodat e zgjidhjes sė tij (2 shtator1949)(5), kur vihet pėrballė dokumenteve arkivore tė Enver Hoxhės gjatė Luftės, apo me dokumentin e 17 marsit 1948 tė shkruar nga E. Hoxha gati njė vit mė parė nga kjo letėr, ku pa pikė dinjiteti i lutej Titos pėr bashkimin e Shqipėrisė me Jugosllavinė(6), lehtėsisht bindesh se “Letra e panjohur e E. Hoxhės” ėshtė tėrėsisht e trilluar nga vetė E. Hoxha dhe me tė pavėrteta historike. Pėr tė parė anėn tjetėr tė debatit, atė se cilat janė argumentet e rrėfimit tė Radovan Zogoviēit, qė i boton akademiku Jevremi Berkoviē dhe qė ribotohen nga “Gazeta Shqiptare” me parashtresė tė Prof. K. Frashėrit.




    Ankesa e pakėnaqėsi tė Miladinit!




    Akademiku Jevrem Berkoviēi kujton nga rrėfimi (mė 1981) i Radovan Zogoviēit: “[Miladinin] “Filloi tė ankohet pėr Bllazha Jovanoviēin [i dėrguari i P.K.J pranė Komitetit Qendror tė P.K.SH] dhe pėr punėn e tij nė Shqipėri. Mė tha se Bllazha kishte bėrė gabime tė mėdha atje (nė Shqipėri).” Miladini i ankohej Zogoviēit pėr tė kėqijat/padrejtėsitė qė i kishte bėrė Bllazho-ja atij dhe pėr padrejtėsitė kundėr Shqipėrisė. Koēo Tashko nė tetor 1942 i dėrgonte Kominternit raportin pėr mbledhjen themeluese tė PKSH, dhe atje kishte kritika e akuza tė forta e tė drejta pėr Miladin Popoviēin, qė drejtoi mbledhjen themeluese tė partisė, dhe qė ai bashkė me Dushan Mugoshėn ishin faktori subjektiv numėr njė pėr themelimin e partisė.(2) Nė Konferencėn e I tė Vendit tė PKSH (17-22 mars ’42), Bllazho Jovanoviēi vinte i deleguar i Kominternit e me njė letėr tė Titos, dhe s’mund tė vihet nė dyshim se Bllazho-ja kritikat e akuzat e Tashkos me rekomandim tė Kominternit i shkarkonte mbi Miladinin, ndaj dhe ky i ankohej Berkoviēit pėr Bllazho Jovanoviēin dhe, pėrderisa Miladini qėndroi nė krye tė partisė edhe njė vit mė pas (fundshtator ‘44), kuptohet se kritikat qė i bėheshin Miladinit nga Kominterni nuk ishin tė asaj shkalle sa tė vihej nė dyshim misioni i tij i ngarkuar nga Tito, pėrkundėr faktit se ishte besnik i tij e nė ombrellėn e tij. [Foto e Miladinit bashkė me E. Hoxhėn]

    Nė mbledhjen e Plenumit tė II tė Beratit (fundnėntor ’44), nga diskutimi i E. Hoxhės ka mbetur e thėnė prej tij: “Baca [R. Ēitaku] tha se Bllazhua i kish thėnė: Kini mendjen ke M.[iladini]. Unė nuk e dija, Baca s’ma ka thėnė. Kjo do tė ishte njė punė e mirė pėr ne po ta dinim. Bllazhua ka thėnė nė mbledhje se M.[iladini] ėshtė instruktor dhe jo si deri tani. Baca.” Miladini “ėshtė instruktor dhe jo si deri tani”, ėshtė domethėnėse se Miladini nuk ėshtė kryetar i partisė, qė u duk mė sė qarti nė Konferencėn e marsit, qė pas diskutimeve tė ēdo referati konkluzionet i bėnte Miladini, e qė ishte afirmim i kritikave tė Tashkos dėguar Kominternit. Sipas akademikut Berkoviē, Miladini i ankohej Zogoroviēit edhe pėr “pėr punėn e tij [Bllazhos] nė Shqipėri.” E. Hoxha nė mbledhjen e dytė tė Beratit i bėn vlerėsimin mė tė lartė Bllazhos nė pėrgatitjen e Konferencės sė I tė Vendit dhe theksonte se “Shoku Bllazho ka qenė ai qė ka ndihmuar mė shumė nė pėrgatitjen e referateve e sidomos nė atė ushtarak. Kur erdhi Bllazhua, na u duk sikur erdhi P.[erėndia].” Si e tregojnė burimet arkivore, Bllazho bėri mė shumė nga sa thoshte Hoxha, sepse ai shkroi nga fillimi nė fund tė dy raportet kryesore, atė tė Ushtrisė dhe tė Luftės Nacionalēlirimtare, veēse nė librin “TITISTĖT”, gati 40 vjet mė pas, E. Hoxha lėshon rrufetė kundėr Bllazhos e punės sė tij armiqėsore (tė pafaktuar) nė Shqipėri, para dhe pas Konferencės sė I tė Vendit.




    “Parimėsia” e Miladinit!




    Akademiku Jevrem Berkoviē i beson rrėfimit tė Zogoviēit: “Miladini ėshtė ankuar edhe tek unė, edhe te tė tjerėt kundėr Ivan Mulitnoviēit. Mė ka thėnė se Ivani... kishte dėrguar urdhėresa se ēfarė tė bėnin komunistėt shqiptarė. ...Miladini... kishte thėnė se nuk mund t’i diktohet nė atė mėnyrė partisė shqiptare, pasi me tė mund tė bashkėpunohet vetėm nė baza tė barabarta.” Ka plot argumente se Miladini ishte i zhveshur nga ēdo parimėsi nė marrėdhėnie me anėtarėt e qendrorit komunist shqiptar, dhe as mund tė flitet se ka ndonjė gjurmė bashkėpunimi “vetėm nė baza tė barabarta” tė Miladinit me tė zgjedhurit e partisė, dhe ai mori vetė nė dorė timonin e drejtimit politik tė partisė qė nga krijimi e deri shtator ’44, kurse Mugosha drejtimin ushtarak, e qė tė dy spostuan partiakėt shqiptarė tė zgjedhur nga forumet qendrore tė partisė. Miladini, terrorist: “Vija terroriste ishte mė e theksuar te Dushani dhe tek Aliu [Miladini]. ...Nė kėtė pikė unė isha pasqyra e Aliut [Miladinit]. Kur vinte ndonjė nga fronti, ku thuhej se ky apo ay po vepronte keq, dhe ne vendosnim ta vrisnim.”(7) Nė konferencėn e qarkorit tė Tiranės (janar ’43), Miladini akuzohej nga A. Lulo e S. Premte si “kryetar serb nė krye tė partisė” dhe “Miladini ėshtė diktator”, kjo ėshtė e arsyeja kryesore e likuidimit politik e pushkatimit tė Lulos e ndjekja pėr asgjėsimin e Premtes. Qė nga krijimi i partisė dhe gjatė gjithė luftės “Partia dhe K.Q. ishin identifikuar vetėm me Miladin Popoviēin”, siē pohonte E. Hoxha nė mbledhjen e Beratit. Miladini dekonspironte pėr tė eliminuar persona qė i shihte si kundėrshtarė politikė tė tij, a qė s’kishin simpati pėr tė: “Kur raportet vinin nga shokė qė Miladini nuk i kishte nė sy tė mirė, p.sh., raport tė atyre qė ishin ngarkuar me punė me nacionalistėt, kėto raporte mbaheshin nė arkiva tė ekspozuara, e si rezultat ato ranė nė duart e policisė... dhe disa nacionalistė u internuan dhe tė tjerė u burgosėn.”(8) siē ndodhi me figura kryesore tė zgjedhura nė Konferencėn e Pezės e tė tjerė.





    “Mbrojtės” i tė drejtave sė Kosovės!




    Nga rrėfimi i Zogoviēit, nė bisedė me Miladinin: “Ne dhe para luftės, edhe pas luftės, - vazhdon Zagoviēi, - komunistėve shqiptarė iu kemi premtuar Kosovėn e Metohinė, duke menduar se e tėra do tė jetė njė Federatė Ballkanike. Do tė jetė se Miladini i ėshtė pėrmbajtur kėsaj dhe se palėve shqiptare iu ka premtuar Kosmetin.” Nė Rezolucionin e mbledhjes sė grupeve komuniste pėr themelimin e partisė, i shkruar nga Miladini e Mugosha (ėshtė fjala pėr rezolucionin origjinal prej njė faqe e gjysmė, i botuar nga V. Dedijeri mė 1949), nė pika “e katėrta” i ėshtė hequr kryq zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare: “...E me gjithė kėto, nuk duhet tė harrojmė rrezikun e influencės sė nacionalizmit.” (dhe qartė ėshtė fjala pėr tokat shqiptare pėrtej kufijve politikė), qė nė rezolucionin e “quajtur” origjinal fjala “nacionalizmit” ėshtė ndryshuar me nazizmit gjerman, dhe mė vonė (1960) me fjalėn nazizmit, dhe nė tė gjitha botimet shkencore tė derisotme pohohet se nė mbledhjen themeluese tė partisė ēėshtja e Kosovės mbeti e patheksuar, kurse, siē shihet, ėshtė dhėnė mjaft e pėrcaktuar nė togfjalėshin rreziku i nacionalizmit, dhe nacionalizmi s’mund tė ishte veēse ai shqiptar ndaj tokave pėrtej kufijve politikė. Qėndrimi pėr Kosovėn: “Ēėshtja e Kosovės. Pėr shqiptarėt e Kosovės [...] Partia ka heshtur sistematikisht, duke thėnė (fjalėt e Miladinit), se ēėshtja e Kosovės nuk na pėrket neve, por i pėrket PKJ.”(9) Parulla politike (e fundit) e Rezolucionit tė Konferencės sė Pezės: “...Rroftė Shqipėria e lirė, e pandashme, indipendente dhe demokratike!” dhe “e pandashme” do tė thotė: Rroftė Shqipėria etnike!; por pas dy javėve, nė thirrjen e Kėshillit tė Pėrgjithshėm Nacionalēlirimtar, tė 30 shtatorit ’42, me ndikimin e drejtpėrdrejtė tė M. Popoviēit hiqet fjala “e pandashme”; edhe marrėveshjen e Mukjes e grisi Miladini vetė. Tito-ja ka qenė shumė i qartė pėr Kosmet-in, si pjesė e pandarė e Jugosllavisė, ndaj asnjėherė nuk ia ka premtuar atė Shqipėrisė dhe komenti i Radovan Zogoviēit pėr Miladinin se “iu ka premtuar shqiptarėve Kosmet-in” nuk ka asnjė bazė.

    Tito nė letrėn qė daton 6.12.’43 drejtuar “Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste Shqiptare”, nė pėrgjigje tė letrės sė Miladinit tė 29 majit tė po atij viti trajton vetėm ēėshtjen e Kosovės dhe, megjithėse nuk kam nė dorė letrėn e Miladinit, thelbi i saj zbulohet nga pėrgjigjja e Titos: “...gjej tė nevojshme tė pėrgjigjem nė pyetjet e parashtruara nga ana juaj mbi gjendjen e Kosovės dhe tė Metohisė...” Nuk dihet se ēfarė pyetjesh i bėheshin Titos nga Miladini dhe ato tė delegatit shqiptar pėr [Ivan] Multinoviēin, por thelbin kryesor tė tyre e jep Tito nė pėrgjigjen e tij: “Shoku Milo [Miladin] nuk ka tė drejtė, kur thotė se partia jonė do tė duhet tė paraqiste qėndrimin e saj - gjithashtu edhe [partisė] sė Shqipėrisė- mbi ēėshtjen e Kosovės dhe Metohisė....” [Letra e Miladinit dėrguar Titos ka vetėm njė shpjegim: nė shtypin e djathtė, por dhe nė masat e gjera, veēanėrisht nė radhėt e intelektualėve, po bėheshin gjithnjė e mė tė qarta synimet jugosllave ndaj Kosovės dhe Shqipėrisė, emisarėt e Titos kėtu quheshin armiqtė tanė, kjo duket se ėshtė dhe arsyeja qė Miladini i kėrkonte Titos, qė tė dy partitė tė bėnin tė njohur qėndrimin politik ndaj Kosmetit, sepse Miladini e dinte se njė ditė do tė kthehej nė Kosovė, ku urrejtja politike pėr tė ishte bėrė mal.] Tito e pėrfundon letrėn me detyrėn qė shqiptarėt e Kosovės dhe Metohisė duhet tė vėllazėrohen e dashurohen me popujt e Jugosllavisė nė luftė tė pėrbashkėt kundėr pushtuesve gjermanė. Dhe e pėrfundon me konkluzionin: “Jugosllavija e re, e cila po krijohet, do tė jetė njė vend i popujve tė lirė, pra pėr kėtė gjė nuk ka pėr tė pas vend nė tė tė shtypjes nacionale dhe as tė pakicės shqiptare.” Katėr ditė mė pas, mė 10 dhjetor, Shpati [E. Hoxha] i shkruante letėr “Komitetit Krahinor tė Kosmet-it tė Partisė Komuniste Jugosllave” pėr tė reflektuar nė detyrėn qė i jepte Tito “pėr me zhvillue dashurinė vėllazėrore pėr popujt heroikė tė Jugosllavisė” nė luftėn e pėrbashkėt kundėr gjermanėve, dhe iu shkruante: “Nė kėtė luftė antifashiste popuj e kombe po vllazėrohen, po lidhen me gjak nė njė luftė tė pėrbashkėt... vėllazėrimi nė mes popullit tonė dhe popujve tė Jugosllavisė tė bėhet i plotė...” Emisari i Titos nė vendin tonė, Nijaz Dizdareviē, nė librin e tij “Albanski Dnevnik” (Sarajevė 1988) me dokumente e argumente shkruan qartė, se udhėheqja shqiptare qė gjatė luftės e kishte vendosur bashkimin e Shqipėrisė me Jugosllavinė “ dhe nė kėtė pikė ne ishim tė kėnaqur dhe nuk na u desh punė pėr kėtė synim tonin.” Nėse akcili ka argument mbledhjen e Bujanit, ku ishte pjesėmarrės dhe M. Popoviēi, e vėrteta ėshtė se vendimmarrja pėr Kosovėn u pėrcaktua nga pjesėmarrės tė tjerė nė atė mbledhje.





    Dilema 60-vjeēare pėr vrasjen e Miladinit




    Miladini “u vra, sapo erdhi nė Prishtinė. ...Mė vonė ishte pėrhapur njė version, vazhdon Zogoviēi, se ushtarėt jugosllavė diku nė periferi tė Prishtinės kishin zėnė njė shqiptar ballist me flamurin [shqiptar] rreth trupit. Dhe gjoja ai njeri kishte pranuar se kishte vrarė Miladinin. ...Ne edhe para luftės, dhe pas luftės, - vazhdon Zagoviēi, - komunistėve shqiptarė iu kemi premtuar Kosovėn e Metohinė. Mirėpo, kur u kthye [Miladini] nė Jugosllavi, gjėrat rreth Kosovės kishin qėndruar krejt ndryshe nga premtimet tona tė mėparshme. Ndoshta ky ėshtė shkaku i vėrtetė i vrasjes sė tij. Njė gjė ėshtė e sigurt, - pėrfundon Zogoviēi, - se shqiptarėt nuk e kanė vrarė Miladinin.”

    Dhe nė tė njėjtin vit tė bisedės sė Berkoviēit me Zogoviēin, E. Hoxha do tė shkruante: “Jo shumė kohė pas ēlirimit tė Kosovės Miladinin e vranė prapa krahėve njerėzit e UDB [OZNA], sepse ishte shprehur pėr tė drejtėn e popullsisė shqiptare tė Kosovės pėr vetėvendosje. ...Pas kėsaj njerėzit e Titos e trumbetuan se vrasjen gjoja e paskėsh bėrė... njė shqiptar kosovar!... E gjithė kjo farsė kriminale qe organizuar me cinizmin mė tė madh nga Tito e Rankoviēi nė mes tyre edhe Dushan Mugosha... i vunė dekoratėn e heroit tė popujve tė Jugosllavisė.”(10)

    Nga rrėfimi i botuar i Jeremi Berkoviēit, profesor Frashėri vjen nė pėrfundimin: “Ka gati gjashtėdhjetė vjet qė tė dyja kėto pikėpamje tė kundėrta midis tyre qėndrojnė pėrballė njėra-tjetrės, pa qenė asnjėra palė tė thotė fjalėn e fundit, kush e vrau me tė vėrtetė Miladin Popoviēin - nacionalistėt kosovarė apo titistėt serbė. Ndoshta pėrgjigjen e saktė po e jep njė militant i vjetėr komunist jugosllav, Jevrem Barkoviē, me origjinė malazeze, njė shok i Miladin Popoviēit, njėkohėsisht funksionar i lartė i Partisė Komuniste Jugosllave dhe anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Beogradit.” Argumenti mė i drejtpėrdrejtė i Radovan Zogoviēit ėshtė pyetja e tij dhe pėrgjigjja e Millovan Gjillasit: “Pse gazeta “Borba” nuk e ka botuar nekrologun pėr Miladin Popoviēin?” Gjilasi kishte bėrė shenjė me dorė, duke thėnė: “Pse ta botonin qė armiku tė kėnaqet sesi nė vritemi.” Miladin Popoviēi ėshtė vrarė nga nacionalisti shqiptar nga Gjakova, mėsuesi Haki Taha.




    Argumente ...




    Miladin Popoviēi, Hero Kombėtar i Popujve tė Jugosllavisė. Miladin Popoviēi vrarė nga nacionalisti shqiptar, pėr merita tė shquara Tito e dekretoi “Hero Kombėtar i popujve tė Jugosllavisė” dhe, nė rastin e Miladinit nuk ndodhi si me Mustafa Gjinishin qė Enveri dha urdhėr pėr pushkatimin e tij nė pabesi, e po vetė shpalli tri ditė zi kombėtare nė Ushtrinė Nacionalēlirimtare, e shpalli dėshmor dhe mė 1946 i hoqi emrin gjimnazit tė Peqinit e mė pas e shpalli armik; ose Tuk Jakova, nė 28 nėntor 1948 u shpall Hero Kombėtar dhe mė 1953 iu hoq titulli i dhėnė, si me shumė tė tjerė. Me Miladinin ka njė praktikė krejt tjetėr, Tito i la pas Miladinit nderime tė veēanta. Nė Pejė u ngrit e qėndroi deri fare vonė Muzeumi Memorial i Miladin Popoviēit, hero i luftės partizane dhe lider i PKJ pėr Kosmet-in, memoriali ėshtė ngritur nė shtėpinė origjinale tė Miladin Popoviēit, e shekullit 19.(11) Mjaft shkolla, rrugė e institucione mbanin emrin e Miladinit: Njė shkollė e mesme (gjimnaz) dhe njė shkollė e mesme elektrike nė Prishtinė me emrin Miladin Popoviē, dhe shkolla fillore nė fshatin Bostone nė Deēan; edhe disa rrugė nė Prishtinė, nė Pejė dhe Shkup me emrin e Miladinit.(12) Nderimet e shumta qė Tito i bėri Miladinit janė argument i plotė se Miladini ėshtė vrarė jo nga njerėzit e Titos, por nga nacionalisti shqiptar, dhe nuk ka asnjė arsye, as logjikė qė vrasja e Miladinit tė bėhej nga regjimi i Titos dhe po ai tė nderonte kundėrshtarin e vet politik, pse e deshi Kosovėn republikė! Njė absurd qė nė dekada mban gjallė dilemėn kush e ka vrarė M. Popoviēin, sa edhe sot shfaqet si hije mendimi i Hoxhės!

    Nacionalisti gjakovar, mėsuesi Haki Taha ėshtė vrasėsi i Miladin Popoviēit. Vrasja e Miladin Popoviēit ėshtė bėrė me gjakftohtėsi nga njė anėtar i Ballit Kombėtar nė Kosovė, dhe vrasja ngjau nė atmosferėn e zbatimit tė urdhrave, tė 8 shkurtit 1945, tė Komandės Supreme tė Ushtrisė sė lirsė sė popullit.(13) E tė njėjtit mendim ėshtė dhe Open Society Archives (1961): Miladin Popoviē, lideri jugosllav ėshtė vrarė nga njė nacionalist shqiptar nė fillim tė vitit 1945. Kurse Wikipedia pohon: Haki Taha, nacionalist dhe patriot besohet se ka vrarė nė zyrėn e tij Miladin Popoviēin.(14) Argumente jepen edhe nė librin e Prishtinės(15)nga Faik Smajli.(17) “Jam bindur edhe nė bazė tė ca deklaratave qė kam dėgjuar ose lexuar nė raste tė veēanta. E para ėshtė ajo e Fadil Hoxhės, ish-shok shkolle i Haki Tahės, qė e dėgjova nė prani tė shefit tė kabinetit tė tij (Masar Murtezait), si pėrgjigje nė pyetjen time: Si ėshtė e mundur qė Vladimir Dedier, i cili, pėr ēdo gjė qė ka shkruar, ėshtė mbėshtetur nė dokumente konkrete, pėr kėtė atentat ka thėnė: “Dosjen pėr vrasjen e Miladin Popoviēit nuk e kam parė kurrė, por, siē mė kanė thėnė, kėtė e ka vrarė Haki Taha…” Fadil Hoxha, me atė rast, pasi u mendua pak, tha: “Unė mendoj, po ashtu, se Hakiu e ka vrarė Miladinin. Ai ka qenė nacionalist i madh dhe me kėtė ka dashur qė tė mbetet nė histori”. Vesel Rexhepit, ish-drejtor i Shtėpisė botuese dhe shtypshkronjės “Progres” nė Prishtinė, i pranishėm nė kontrollin e trupit tė vdekur tė Haki Tahės. Vėllai i Vesel Rexhepit, Vehbi Rexhepi, fotograf nė Prishtinė: “Haki Taha, atėherė, nėn mantel, kishte veshur njė gozhup me lesh, si i sėmurė (tuberkuloz) qė ishte, nėn tė njė xhemper dhe ishte mbėshtjellė me flamurin kombėtar shqiptar, tė qėndisur me njė parullė nė formė tė harkut me shkronja tė arta: “Kosovės liri- Bashkim me Shqipni!” ...Pleqtė gjithashtu thonė se ato ditė, kur ėshtė vrarė M. Popoviēi, UDB ka vrarė, maltrajtuar e burgosur me qindra shqiptarė nė Prishtinė e mė gjerė.” Edhe patriote Marie Shllaku, me guxim intelektual pohonte nė gjyqin serb: njė nga poezitė e mia ia kushtoj vrasėsit tė Miladin Popoviēit.

    Shpesh tė vėrteta tė mėdha gjenden edhe mes rreshtash, madje edhe nė paranteza. Kėtė e shoh dhe nė burimi: “RFE. Research and Evaluation Department Yugosllav Special. Nr. 1095/1961” Ėshtė intervistė e Dushan Mugoshės, sekretari politik i PKJ pėr Kosmet, detyrė qė mbante qė nga viti 1945, kur u vra Miladin Popoviēi. Dokumenti shkruan: Miladin Popoviēi (njė udhėheqės jugosllav ėshtė vrarė nė vendin e punės mė 1945 nga njė nacionalist shqiptar), dhe ky nacionalist ishte Haki Taha. Nderimet e shumta qė Tito i bėri Miladinit, burime nga militantė tė Titos (Djedieri e Mugosha), nga bashkėkohės nga Kosova, nga studiues tė huaj, tė gjitha bashkė vinė e takohen nė njė pikė tė vetme: Miladin Popoviēi ėshtė vrarė nga nacionalisti kosovar, dhe ky ėshtė intelektuali, Haki Taha.





    Haki Taha, mėsues patriot, martir i Kosovės




    (nga Faik Smajli)




    Haki Taha meriton njė libėr, por kėtu pak nga jeta e tij. Hakiu shkollėn fillore e nisi nė vendlindje dhe e kreu nė shkollėn fillore “Kosova” nė Krumė tė Hasit nė Shqipėri. Gjimnazin e ulėt e kreu nė Shkodėr e Shkollėn Normale nė Elbasan, nė vitin 1939, kur edhe u emėrua mėsues nė Shinavlash tė Shqipėrisė. Nė vitin 1941, me grupin e parė tė mėsuesve qė erdhėn nė Kosovė, erdhi nė vendlindje dhe Haki Taha, bashkė me shokėt e vet Hysni Zajmi, Fadil Hoxha, Xheladin Hana, Zeki Shehu, Muharrem Gazia etj., gjatė verės, organizoi kurset e gjuhės pėr tė rinjtė shqiptarė tė shkolluar mė parė nėpėr shkollat nė gjuhėn serbe. Aty edhe ngjalli ndėr tė rinjtė ndjenjat patriotike dhe frymėn e atdhedashurisė.

    Patriot dhe atdhetar i flaktė, me shėndet tė shkatėrruar dhe i zhgėnjyer me gjendjen dhe situatėn e krijuar pas pėrfundimit tė luftės, kur u mor vesh mashtrimi gjatė luftės dhe nė Konferencėn e Bunjajt, e duke e konsideruar Miladin Popoviēin kreun dhe ideologun e sllavokomunistėve nė Kosovė dhe fajtorin kryesor pėr prishjen e Marrėveshjes sė Mukjes, Haki Taha me gjakftohtėsi tė madhe kreu aktin e vrasjes politike tė Miladin Popoviēit. Gjatė kohės sa ishte Miladin Popoviēi nė pozitėn mė tė lartė politike nė Kosovė ndodhėn tė gjitha ato qė ndodhėn: masakrat pothuaj nė tė gjitha qendrat e Kosovės, luftėrat dhe masakrat nė Ferizaj, Gjilan e Drenicė, largimi i brigadave shqiptare tė Kosovės dhe i brigadave tė Shqipėrisė nga Kosova pėr tė ardhur nė vend tė tyre brigadat serbomalazeze dhe famėkeqja brigadė kriminale e Bokės qė bėri kėrdinė nė Rrafshin e Dukagjinit, ploja e tė rinjve tė mobilizuar shqiptarė dhe masakrimi i tyre nė rrugė pėr nė Shkodėr, Tivar, Dubrovnik e Trogir, vendosja e pushtetit ushtarak nė Kosovė etj. E politikisht, Kosova qė atėherė ishte tradhtuar dhe e mbetur definitivisht nė kuadėr tė Serbisė. Haki Taha me kėtė nuk mund tė pajtohej kurrsesi. Prandaj nuk i mbeti tjetėr pėrveē tė bėnte njė gjest heroik, qoftė edhe duke e sakrifikuar me vetėdije tė plotė jetėn e vet dhe tė tregonte me vepėr atė qė thoshte me gojė dhe e shkruante me penė. Me atentatin e tij heroik e flijoi veten pėr Kosovėn martire, sė cilės i kėndoi nė kushtrimin e tij, botuar nė revistėn “Alternativa” tė shoqatės “Migjeni” tė Ljubljanės.




    Ndajfolet “ndoshta”!




    “Ndoshta” e parė e Jevrem Berkoviēit: “Ndoshta ky ėshtė shkaku i vrasjes sė tij [Miladinit]”: qė Miladini nuk mundi tė mbajė premtimin qė i kishte dhėnė palės shqiptare se do t’iu kthente Kosmet-in (Kosovė e Metohi). “Njė gjė ėshtė e sigurt, - pėrfundon Zogoviēi, - se shqiptarėt nuk e kanė vrarė Miladinin.” Atyre qė e besojnė kėtė, iu mbetet tė shpjegojnė, pse Tito edhe e vrau Miladinin, edhe e mbuloi me lavdi dhe e heroizoi atė, dhe pėr kėtė duhet tė ketė njė arsye tė fortė, cila ėshtė ajo?

    “Ndoshta” e dytė e Prof. Kristo Frashėrit: “Ndoshta pėrgjigjen e saktė po e jep njė militant i vjetėr komunist jugosllav, Jevrem Berkoviē...” dhe sėrish pyetja: Si e shpjegon profesori faktin qė Miladini pushkatohej nga njerėzit e Titos dhe njėkohėsisht dekretohej “Hero i Popujve tė Jugosllavisė” nga Tito, ngrihej Muzeu i Miladinit nė Pejė, shumė shkolla e rrugė nė Pejė, Prishtinė e Shkup etj., mbanin emrin e Miladinit? Njė pyetje qė kėrkon pėrgjigje!

    Pėrballė dy ndajfoljeve “ndoshta” tė akademikut Berkoviē e tė akademikut Prof. Frashėri, solla njė sėrė faktesh e argumentesh, se Miladin Popoviēi ėshtė simboli i sė keqes pėr tė gjithė shqiptarėt e Kosovės e tė Shqipėrisė dhe nuk ka asnjė fije argumenti historik tė pretendohet se Miladini ėshtė vrarė nga rankoviēėt e Titos, ngaqė ishte nė mbrojtje tė Kosovės pėr vetėvendosje, sepse, nė fund tė fundit, nuk ka asnjė shpjegim pse Tito heroizoi aq shumė Miladinin, kundėrshtarin e tij politik. Nderimi i Miladinit bėhej pėr meritat e tij dhe s’ka asnjė arsye tė besohet se nderohej pėr gabime e qėndrime nacionaliste nė tė mirė tė Kosovės, e ky do tė ishte absurdi vetė. Si pėrfundim, s’ka asnjė fije dyshimi se vrasėsi i Miladin Popoviēit ėshtė nacionalisti gjakovar, Haki Taha.




    Shėnime




    E. Hoxha. “Kur lindi partia”, 1981, 394

    2 “Gazeta Shqiptare” 2008,12 shkurt

    3 Santa Kruz 08-11-2006. Nga Fehmi Ajvazi, Prishtinė

    4 Santa Kruz 08-11-2006. Nga Fehmi Ajvazi, Prishtinė

    5 Ymer Minxhozi. Letra e panjohur e Enver Hoxhės mbi Kosovėn

    6 AQSH. Fondi 14/AP, dosja 4, viti 1948

    7 Trajtimi im nė gazetėn “TemA”, 2007


    8 AQSH. Fondi 14, dosja 2/1, 1944

    9 AQSH. Fondi 14, dosja 5, 1942

    10AQSH. Fondi 14/AP, dosja 5, 1942

    11 E. Hoxha. “Kur lindi partia”, Tiranė 1981, 394

    12 By Andreas Riedlmyr, Harvard University. New Series nr. 15/16, 2000

    13 By Alex Dragnich & Slavko Todorovich Vanderbilt University Maryland USA, 2001

    14 Kosovo in the New Yugoslavia. By Wiliam Durich, 2005

    15 Wikipedia the free Enciklopedia, 2001

    16 Tahir Z. Berishės: “Emra qė nuk harrohen - Arsimtarėt veteranė (1941-1951)”, vėllimi I, Prishtinė 1994

    17 Faik Smajli. Haki Taha- mėsues patriot, martir e dėshmor. Prishtinė

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    09-04-2008
    Postime
    58
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    “Kush e vrau Miladin Popoviēin?”

    I lumt dora!

    Perndryshe kjo nuk eshte "Problematika Shqiptare" por histori.

    Pershendetje

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e gjilan55
    Anėtarėsuar
    18-08-2007
    Vendndodhja
    gjilan
    Postime
    311
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime
    shka u kan edhe miladini prandaj nuk kem nevej ta vajtojm.

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Nice_Boy
    Anėtarėsuar
    25-01-2004
    Vendndodhja
    Larg vendlindjes i pa shpi..
    Postime
    4,278
    Faleminderit
    0
    21 falenderime nė 21 postime
    Fatmiri i Stupcave e vrau!! Sa kam qesh me kete emer se mu kujtua nje Humor nga Stupcat kur flasin per kete Miladin Popovicin
    Mė gėnjeu pasuria, jeta vrap mė iku shpejt dhe u thinja u dergja u plaka nė dhe tė huaj do tė vdes..

  5. #5
    kapedan ne mergim Maska e RedDardan
    Anėtarėsuar
    01-02-2008
    Postime
    325
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ja dhe njč artikul tjetčr qč lidhet me atč sipčr Shkruan : BAHTIR HAMZA,
    http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=93914

    Citim Postuar mė parė nga Bahtir Hamza Lexo Postimin
    ROLI I HISTORISĖ NĖ VENDIMET POLITIKE


    Shqiptarėt nė Kosovė, kanė dy faqe
    Forcen e tė vėrtetes historike dhe fuqin politike




    11. Prill .2008.


    Shqiptarėt nė Kosovė, kanė dy faqe,kanė forcėn e tė vertetes historike dhe fuqin politike.Nga kėto dy kande kanė mundesi ngritjen e dashurise pėr jetė,pėr Dashuri,pėr gjum,pėr liri dhe atdhe nė favor tė secilit shqiptar mbi 18.vjete dhe ndergjegjen e vet njeriut.Nga kėtu buron inspirimi qė tė udhėtojnė nė rrugen e edukimit,nga tradita ,kultura autokton Drenicare, Shkodrane, Mirėrditore,
    Korēare,Shqiptare qė sė bashku tė dijnė dhe tė mėsojnė pėr tė kaluarėn dhe nė kėtė udhėtim tė gatiten pėr ardhmėrinė qe tė bėhen qytetarė tė ndershem nė reputacionin e punės dhe tė jetės,tė kultures dhe tė besimit fetar.

    Gjatė pėrvojes sė dhimbshur tė popullit shqiptar kosovar,faktor i rėndesishem i vuajtjeve ishte mungesa e udheheqjes sė mirėrefilltė politike,(si zot shtėpie)pėr zgjidhje politike pėr Kosovėn dhe shqiptaret e Ballkanit.Nė kėtė pasqyrė historike,shofim shqipėtarin me vetvėten.
    Ndėrsa udhėheqja politike aktuale,duhet tė i kushtojė vėmendje serioze mundėsisė sė ushtrimit tė rinise shqiptare nė inkuadrimin e rrjedhave mė tė avansuara ushtarake qė do te i paraqesin vendet e zhvilluara. Dhe nė anėn tjetėr secili shqipatar mbi 18 vjetė ka tė drejtė tė protestojė,tė abstenojė,tė ragojė dhe tė mbrojė tė vėrtetėn historike tė popullit shqiptar nė priudhat e kohes sė vjetėr dhe tė re,kėtė tani na mundėson kushteta e re e Kosoves..

    E vėrteta historike reflekton shumė kontradita qė zhvilloheshin mbrenda permbrenda kufijve tė banuara me shqiptarė dhe poashtu edhe me fqinjėt e rrethuar rreth shqiptareve.
    Besimi,religjioni dhe konfesioni ndėr shqiptarė kurrė nuk kane qenė dhe nuk duhet tė lejohen tė jenė mollė sherri. ashtu si u munduan dhe mundohen tė na paraqesin armiqtė tanė pėr ineresat e tyre politike,pėr interestat e tė hujve, pėr interesat individuale, pėr tė sunduar,kėtu prononcojė kishen serbe ortodokse nė Deēan,me priftin serb Artemije qė kryekėput fenė e lidhe me politiken,dhe krijon armiqesi nė emėr tė fesė, megalamonija e tij,ka godite manastiret shqiptare, gjė qė mundohet tė nderrojė tė kaluarėn historike,pėr tė pervetsue shume kisha shqipėtare nga ato katolike nė ortodokse,duke i qujtur serbe! Dhe as kush nuk e ka kritikuar ketė shtypje Megallomane te priftit serb gėnjeshtar Artimije.

    Mirėpo shqiptarėt e kanė tė njohur gjakmarrjen si plage e vjeter,qė nė njė farė mėnyre edhe ruajti e mbrojti nderin e traditat shekullore shqipetare ,sot ėshte e moderruar dhe nuk paraqet rrezik pėr zhdukje zingjirore.Ky quhet fat dhe emancipim kulturor i shqiptarėve.Nga ky reflektim historik,duhet tė lidhet kandi politik,qė tė i dedikohet zhvillimit tė miqesise ndėr shqiptar dhe me shqiptar,pėr shuarjen e armiqesisė sė vetė shqiptarėve pėr tė mos i derguar ujė nė mullijte e armiqeve,qė mbi shqiptarė atdhetarė,e mbi familje shqiptare, e mbi individ nacionlistė shqiptar me shekuj ,dekada e vite pėrdorėn dhunė tė egėr.

    Qėndresa e atdhetarėve shqiptarė nė tokėn e Arberit qė nga viti 1271 dhe qė para Jezu Krishtit, edhe pas shpalljes sė pavarsisė sė Shqiperisė me 1912,duke ditur varret e stėrgjyshėve tė tyre,deri te GURI I SHPUM,a, (qe eshte afėr Nishit) ,a,e ARTA kryeqytet i Ēamėrise shqiptare,a,e SJENICA bjeshkė e ALPEVE SHQIPTAR,a,e TIVARI (Bari)qytet bregdetar shqiptar i masakres sė mbi 4.ooo shqiptarėve,a,e MANASTIRI (Bitoli)qytet i gjuhės shqipe,a,e,TOPLICA vendlindja e nanės time.Kėto qė ju mungojnė sot Shqipėrisė dhe Kosovės….

    Pra ky reflektim i tė vertetes historike nuk i la zgjidhje tjeter politikes Europjane dhe politikes Botėrore,qė u ndeshen me tė vertetėn historike,pėrpos pavarsisė sė Kososvės.Kandet e historis dhe tė politikes janė kombinim qė krijuan injicimin drejt fitores tė njė populli shqiptar tė roberuar me shekuj qe i ishte kanosur asimilimi.
    Fuqisė politike force i dha e vėrteta historike.Kėtė e bėri i nderuari Presidenti i Amerikės Gjorgj W Bush, i pa vdekshėm pėr mbarė shqipėtarėt,duke u lidhur nė peshėn e moralit kombėtar nė tė vertetėn historike nė shėrbim tė popujve pėr LIRI,pati nderin qė shqiptarėve tė Shqiperisė dhe shqiptarėve tė Ballkanit,Europianėve dhe mbarė Botės tė ju zbardh tė kaluarėn pėr tė njohur historinė e vet popullit shqiptar duke bart me vete forcėn historike tė popullit shqiptar,qė i pari kėrkoi Kosovėn shtet tė pavaruar,nė Shqipėri pėrkrahi shpalljen e pavarsisė sė Kosovės.

    Po tė i kthehemi luftės se dytė botėre,viteve tė kaluara,konkretisht kohės sė “komunizmit “kur atėbote nė Shqipėri ishte shoku Stalin,(Enver Hoxha)me mustaqe dhe pa mustaqe,a, e, e ndėrsa nė Kosovė Marshall Tito dhe Aleksandėr Rankoviq,do tė reflektohet forca politike nė ndikimin e dhunės sė egėr pėr tė harrue tė verteten historike,qė popullin shqiptarė ta lenė pa shkėlqim tė historis,me shperlarje truri ishte pasqyrim i zbehur atėbotė..(populli nė gjumė)

    Nė Kosovė Josip Broz Tito dhe Aleksander Rankoviēi me bashkpunėtorė,
    krijuan politiken e tyre, u munduan tė shuajnė traditen dhe kulturen e popullit shqiptar,pėr tė arritur asimilimin e popullit shqipėtar,qė ishte njė organizim prefekt i dekoruar me “LIRI e BARAZI”,uzurpim i pasurisė nė emer tė “SOCIALIZMIT” dhe”KOOPERATIVAVE”, tė “VELLAZERIM BASHKIMIT” me qėllim tė tretjes sė historis sė Arberit.Marshall Tito dhe Rankovici, dekoruan shokun Enver Hoxha me medalje te Artė,me alternativen e tij komuniste tė injicuar nga Dushan Mugosha dhe tė Milladin Popovicit.(Foto bashkangjitur artikullit).

    Nė ngritejen e mėtejshme nė Shqipėri,populli shqiptar nėn udheheqjen e Shokut Stalin pa mustaqe(Enver Hoxha) qė mvarej kryekeput nga politika Ruse e Kineze, me “REFORMA AGRARE” pesha e varferisė ra mbi popullin,qė alternativa e tij zhveshi popullin dhe nė emer “tė mbrojtjes dhe intergritetit territorial”Stalini pa mustaqe,izoloi popullin shqipėtar dhe krijoi humnerė mes Kosovės e Shqipėrise,ndau gati skajshmerisht popullin shqiptar tė Shqipėrisė nga populli shqiptar i Kosovės,dhe nuk u lejua qė nė asnjė shkollė shqiptare fillore,tė mesme dhe universitet tė Shqiperisė tė njihej e vėrteta historike e Kosovės,pėr Kosovėn, pėr popullin shqipėtar nė pergjithėsi,si nė Kosovė ashtu edhe nė Shqipėri!

    Kjo politikė moniste me njė frymezim pėr atdhedashuri tė rrejshme duke ndėrtuar njė histori tė rrejshme zhvezhi popullin shqiptar tė Shqiperise nga ndjenjat e nacionalizmit dhe atdhedashurisė sė vėrtetė,zbehi dashurinė mes Kosoves e Shqipėrisė,por hasi nė rezistence titanike tė atdhedashėsve,patriotėve,nacionalistėve,tė Kosoves,sidomos tė Drenicarėve,te cilėt me vetėdije tė plotė tė nxitur nga e verteta e historis kanė krijuar karaktere tė betejave tė lavdishme pėr liri,nuk duruan devijim,dhe sakrifikuan pasurinė,vetveten, e familjet e tyre,duke ju ekspozuar njė dhune mesjetare, tė kujtojmė edhe dhunėn tė ushtruar mbi femra dhe mbi vajza drenicare,nė Kosovė dhe nė mėrgim, si dhe likuidimet e nacionlistave individ,gruporė dhe edhe masivė, dhe gjykimet pa gjygj,me dėshmitar tė rrejshėm dhe pa deshmitar krimi,kunder nacionlistave qė kishin pikėpamje kombėtare.

    Mirėpo nė Shqipėrin e cunguar me politikėn e tij shoku STALIN,pa mustaqe.(Enver Hoxha) zhduki shumė intelektualė tė vėrtetė shqiptar,duke i burgosur,duke i internuar e persekutuar nė litar,nė fytyren qytetare,disa duke i zhdukur natėn pa hanė.! Te tjeret i afrojė afėr vetit pėr te iu zhveshė ndenjat e tyre kombėtare, i beri vegla qorre nė pėrzirje tė plitikese kriminale tė shtypjes sė ashpėr tė Dhunshme,mbi nacionlistė shqiptar qė mbronin tashigimin e tyre kombėtare dhe krijonin karakterin e lartė kombėtar.Duke berė trysni dhe vdekje tinxare, e vdekje nė burgje,Satlini pa mustaqe,pėr mes ketyre torturave ai beri pėr vete edhe mė shume komunist tė ndytė e gojė qelburė, tė tjerė pa as njė kualitet tė standardit jetesorė Mbi 50% tė popullit jetonin ne varferi tė skajshme.”Me rracion” ! E shumė shqiptar mbulesat e rimorkiove tė kamionėve qė ishte harrna i bėne pantollona.!

    Koha e komunizmit te shqiptarėt e Shqipėrise dhe te shqiptarėt e Kosovės la pasoja tė ndryshme tė cilat nuk sherohen me dakada! Qė as sot nuk dijne shumė pėr Kosoven ,po,por ka te tillė qė nuk dijnė asgjė, sepse kanė mendime tė ndryshme dhe dallohen nga karakteri i tyre, qė ishin tė vendosur nė mėsimet e Partise dhe tė Satlinit pa mustaqe.Te shqiptarėt e Shqipėrisė gjatė kohės sė “komunizmit”iu humbėn ndjenjat reale atdhetare!Gjeneratat e asaj kohe,u shėndruan nė medium hipnotik,nė marioneten e partisė,ku duhej tė bėhej ēdo gjė qė thoshte e urdhėronte dhe edhe dėshironte PARTIA.me signatur tė Stalinit pa mustaqe.
    Pothuajse nė ēdo shtėpi shqipėtare frymėzonte njė njeri i partis,dhe askush nuk mundej tė shprehte atė qė ndjente me tė vėrtetė.! Lirinė e fjalės.! Jeta e asaj kohe,ishte robėri e ideollogjisė,e partizanėve tė Satlinit pa muetaqe.Ishte fat tragjik i mbarė popullit.Pra nuk jetohej pėr vete,por pėr tė tjerėt! E sot e kanė tė qartė shpikjen e Demokracisė nga zoti Kryeminister, ish President i Shqipėrise, Prof.Dr.Salih Berisha, qė aftesia e z.Salih Berishes, beri qė Shqiperia tė ndryshojė,e popullit shqiptar ia kthej qumshtin e Nanes, qumshtin e shtazes, e shqiptarėt tė i ndėrrojnė edhe kėpucat.


    Kandi politik i shokut Stalin pa mustaqe,(Enver Hoxha) me grushtin e tij tė rexhimit, me bashkpunėtorė arriti qė shqipėtarėt e Shqipėrisė tė i bind se kosovarėt janė “serb” qė dijnė tė flasin shqip!Ky ishte bastardimi mė i turpshėm qė iu bė padrejtesisht shqipėtareve nė Shqipėri,dhe krijoi hendekun me klyshte e tij deri nė thyrjen e Depove Ushtarake,me 1997.duke pėrhapur vllavrasjen dhe luftėn mes shqiptarėve me banda e banditė tė ndryshem criminal siq ishte “Banda e analfabeteve”Zanit tė Vlores” e tj….
    Nga ajo kohė e deri tani gjithė shqiptarėt u bindėn pėr historinė e rrejshme qė e kishin mėsuar! Nga P.P.SH.dhe STALINI pa mustaqe,me grushtin e dhunes,me megallomonin e propagandes sė rrejshme Serbe e Ruse.E NE, nė Kosovė,shqiptarėt autoktonė tė Drenices,tė Kosovės,digjeshim e dergjeshim pėr nėnėn Shqipėri!

    “Shokun Enver Hoxha” e idealizonim deri nė ekstrem,vetėm e vetėm pse ishte udhėheqėsi i shtetit amė tė tyre!E ne kosovarėt nuk e dinim qė shqiptarėt nė Shqipėri nuk e mėsonin historinė e Kosoves,ne nuk e dinim qė shqipėtarėt e Shqipėrisė nuk kishin shtazė shtepiake,pėrveq gomarit! Dhe nuk e kemi ditur se ku dhe kah i qonė mushka shqiptarėt e Shqipėris!

    Nė ish-Jugosllavin e Titos, shqiptarėt e Kosovės,kishin makina,pula, traktora,gjela, mercedesa tė zinj, e pela,dhe pasaporta Jugosllave,nuk u mungonte liria e lėvizjes,dhe gjendja ekonomike edhe pse nė shkallėn mė tė ultė krahasuar me Republikat tjera nė ish Jugosllavi,prap se prap iu ipte mundėsi qė tė lėviznin nėpėr botė dhe qė ata qė e donin vėrtet atdheun,pra intelektualėt ,atdhedashesit,punonin pėr njohjen e vertetė tė historis shqiptare,dhe shprehja e mendimit tė lirė nė familjet e tyre ishte e mundėshme,prandaj nė mėnyre tė themi “ilegale”mėsohej historia e vėrtetė,dhe lexoheshin librat e ndaluara,qė na vishin ilegalisht nėn samar tė gomarėve nga Shkodra , Kuksi, e Tropoja, sidomos “ Lahuta e Malcis, “ e Atė Gjergj Fishtes e tj….
    Te ne nė Drenicė ushqeheshin kokat e njoma tė shqiptarėve tė rinjė,dhe zgjoheshin ndjenjat pėr ēlirim.Babai im shkoi nė mėgrim nė Slloveni me 1964.dhe nga atje me sjellte ngjarjet qe kishin ndodhur ne trupin e Elites kombtare me Ballistė nė Kosovė, me gjermanėt e me z.Xhafer Devėn,...

    Shumė shqiptarė kosovarė,u burgosen , u pėrsekutuan , u masakruan,dhe u likuiduan,nė emer tė “IREDENTIZMIT DHE SEPERATIZMIT”nė emėr tė”NACIONALIZMIT”dhe nė emėr tė “DIFERENCIMIT POLITIK”.
    Nė kėtė politikė diskriminuese udheheqja”komuniste”,nėn urdherat e Rankoviqit nė Kosovė gjeti shumė bashkpunėtorė,si domos nė Deqan, ne Pejė,nė Rugovė, nė Isatog, e nė Drenice, sepse kėto treva shqiptare pas luftes sė parė botėrore, ishin vatrat e zjarrta tė nacionalizmit shqiptar, dhe kėtu u vendos Rankovici dhe beri bashkeputor, miqė e kumar, “pobratima “ trathėtar, shqiptarė tė Kosovės, pėr tė i shtypur kokat e njoma dhe kokat e burrave te kullave,pėr ta shuar karakterin pėr liri tė nacionlizmit shqiptar.

    Ata me njė politikė diskrete,nėpėr gjygjet e atėhershme zgjedhnin rastet e njerėzve qė ishin nė hasmėri,pėr gjakmarrje,dhe meqenėse i dinin zakonet e rrepta tė kanunit,i shfrytezonin ata njerėz,duke i zbuluar nacionalistet dhe njikohėsisht duke nxitur vllavrasjen,sepse i lironin vrasesit me tė vetmen mundėsi qė tė bashkėpunojnė me “komunistet”me Rankoviqin,dhe i shfrytezonin deri sa tė arrinin qėllimet e tyre.pastaj ata njerėz duhet tė fshiheshin nga tyta e hasmit,ose tė ekzekutoheshin nga vetė UDB-ashet,dhe pėr te humbur gjurmė tė kohės u shpalleshin “patriota”!
    Nėn kėtė trysni politike tė luftės sė ftohtė,ushtrohej edhe eleminimi i intelektualėve,dhe nacionalistėve shqiptar,gjithnjė me taktikėn e montimit tė fatkeqėsive tė natyrave tė ndryshme,nisur nga semundjet,paralizimet e trurit motorik,fatkeqėsitė e komunikacioneve,e deri tė ushtrimi i padive private, i proceseve tė montuara me dėshmitar tė rrejshėm,e deri te proceset kur deklarohej se u vra ushtari duke pastruar ose duke luajtur me armėn e tij…..!

    Shumė djem tė rinjė shqiptarė kosovar shkuan nė sherbimin ushtarak “APJ”tė pėrcjellur me ahengje,dhe u kthyen nė arkivole!
    Dėgjoni kėngen e Aziz Kelmendit,ku po i ndajė dy vargje tė asaj kėnge:
    ”Biri i shkines more shka,
    nuk e ka zakon burri me sha”
    Kujtoni Tahir Mehen dhe vajzat e tia.
    Kujtoni Afrim M.Lushtakun,Xhevdet H.Aruqin,e shumė e shumė tė tjerė!
    Kujtoni vrasjen e vajzės nė moshėn rinore Ylfete Humolli,…

    Mė shumė se tė gjitha keto ndjenjat e patriotizmit nė Kosovė rriteshin atėherė kur nuk durohej pozita e qytetarit tė rendit tė dyte,nė truallin tonė!
    Qė tė dijnė se shqipėtarėt e Kosoves janė nė tokėn e tyre,iu mėsoi historia e mėsuar nėpėr Botė,pra historia e vėrtetė,e jo historia e mėsuar nė shkollat e atėhershme komuniste,si nė Kosovė ashtu edhe nė Shqipėri!

    Kjo bėri qė shqiptarėt e Kosovės tė vllazerohen edhe mė shumė,dhe kjo bėri qė shqiptarėt e Kosovės tė krijojne karaktein e luftės pėr liri! Tė vriten pėr liri !
    Mė kujtohet nė vitin 1969.pėr herė tė parė nė shkollen fillore “Vllaznim-Bahskim” nė Gllogovc,mėsuam himin e flmurit kuq e zi,dhe atebotė musuesi im Osman Gashi nga Ujėmiri (“Dobrovod,K.K.Klinė)mbante shenjėn e flamurit kombėtar nė jakėn e kostumit tė tij nė anėn e zemres, dhe pėr kėtė erdhi milicia e atėhershme, e arrestuan para syve tanė nė Klasen –VI-1.pėr tė mos e pare mė kurrė kėtė mėsues!.

    Nga kjo rrjedhė e ngjarjeve tragjike tė shqiptarėve,ende ndihen pasojat,qė po pengojnė shpejtimin e nivelizimit tė ideollogjive mes shqiptarėve tė Kosovės,dhe atyre tė Shqipėrisė!Kjo ndikon nė harmonizimin e ndjenjave vllazėrore sepse tani duhet tė shfytezohet motoja”Vellazerim-Bashkim”.Jemi vėllezer shqiptarė dhe duam bashkimin kombėtar! E jo Enver Hoxhen, e jo komunizmin e socializmin, e jo UDB-ashat,
    Kjo dėshire ėshtė nė zemrėn e ēdo shqiptari tė sinqertė e tė ndėrgjegjėshem,por “BIJTĖ BASTARDE TĖ ETĖRVE DINAK” me gjak tė pėrzierė,nuk na lejojnė tė qartėsojme historine,mendimet e lira,dhe tė kthjellojme tė kaluarėn qė tė jemi bashke nė tė ardhmen! Me ato virtyte njerėzore dhe kombėtare qė karakterizohet dhe qė lidhet populli shqiptar, qė shqiptaret mos tė veprojnė e mos tė vriten nė PABESI,duke e fuqiauar funksionimin e UDB-ashave.

    Nė Kanada,ashtu si edhe nė Amerikė,e edhe nė Europė,ndjehet hendeku qė ende na ndan si pasoje e ndryshimit tė historis dhe politikės sė gabuar! Shqiptarėt numėrojnė ndryshimet e shqiptarėve tė Shqipėrisė me ata tė Kosovės qė i kanė mes vete,dhe kjo mė mundon sė tepėrmi,nga mllefi keta njerėz i quajė ”shqiptarella”sepse: Gjatė leximit tė artikujve tė shumtė qė hasim ēdo ditė nė media tė shkruara dhe elektronike,po lexoj nė shumė web-faqe,nė shumė komente falso.Prandaj i kritikoj duke ju thėne : Thuani tė vėrtetėn me emer e mbiemer, me dėshmi dhe fakte,qė tė mesojme nga gabimet e tė mos i pėrsėrisim ,qė tė mos e pėsojnė fėmijėt tanė atė ēka e pėsuam NE, atė ēka e pėsuan ata para NESH,e edhe ata para,e para NESH!Dhe nuk duhet tė shkelet e drejta e shfaqjes sė mendimit tė lire!Dhe poashtu nuk guxohet tė cenzurohet dhe tė shlyhet e vėrteta e ēdo kohe me dėshmi dhe fakte! Poashtu nuk guxon te shlyhet nga web-faqet e nga faqet e historis,dora e forte e krimit ,e as bllokimi me mjete kėrcnuse pėr likuidimin e Familjeve shqiptare, apo dhe tė individėve nacionalist shqiptar.

    Prandaj nė kėtė kohė tė lirisė,mos u mundoni tė fsheheni pas shprehjes sė fjales “ARSYE”dhe tė mbroni UDB-ashėt,tė cilėt ende na pengojnė nė shkrimin e historis sė vėrtetė,duke i bishtėruar faktet, me”Guximin shqiptar”duke bėrė propaganda tė rrejshme dhe gjithnjė duke zhdukur tė vėrtetėn e vėrtetėsisė!Kėta njerėz nuk lejojnė tė trokitet nė DEREN e Ndėrgjegjes,dhe tė i kthehemi punės pėr Atdheun me sa mė pak pengesa e hendeqe!

    Historia e vėrtetė e popullit shqipėtar mėsohet nga shqipėtarėt e vėrtetė,intelektualėt e akademikėt,e jo nga vllehėt, e jo nga greket, e jo nga serbet, jo nga UDB-ashėt, e jo nga turqit.e jo nga Zogistėt, e jo nga Satlinistėt, e jo nga Enveristėt,.
    Kujtojmė qartė se ēka pėrjetoi Fan.S.Noli,Hasan Prishtina,Luigj Gurakuqi,Shota Galica, e tė tjerė gjatė periudhės tė trathetarit Ahmet Zogut.Zagaristave tė tij ….
    Kujtojmė qartė ēka pėrjetoi Gjergj Fishta,Resul Dullani,Zallo Xhamaqi,Sami Bardha,Riz Metalija,Xhelal Koprencka,Osman Kazazi, Tefik Gabrani,Tomor Aliko,Viktor Dosti, Abaz Kupi,Sami Kupi,Fatbardh Kupi,Zihni Dervishi,Skender Dine,Ptrit Toto,Besnik Duro,Hajro Babameto,Ylber Gjumjani,Bujar Doko,Adem Petrela,Abdullah Berberi,Skender Kosova,Aziz Jareci,Riza Hasho,Njazi Hoxha,Kujtim Koculi,Parid Derani,Petrit Berisha,Bektash Kokona,Ylli Selenica,Ded Gjon Marku,Qamil Kaqmolli,Gjorgji Koqi,Bardhyl Dindi,Napolon Tasi,Xhemajl Alimehmeti,Islam Lleshi,Aqif Selimi,Skender Jenisheri,Baftijar Kokona,Isa Mena,Tefik HasaniRifat Vallteri,Asllan Tagani,Ali Mena,Sinan Hysenaj,Astrit Delvina,Shaqir Qosja,Billall Xhaferi,Pano Toqi,Hivzi Nela,Pjeter Arbnori, Sami Rapishti,e shumė e shumė tė tjerė antikomunistė tė pushkatuar e tė persekutuar nė burgje e internime tė Shqipėrisė,tė Stalinit pa mustaqe(Enver Hoxhes).

    Kjo duhet tė peshohet nė kurorzimin e faktit historik kombetar,dhe tė shqiptarve tė vėrtetė nacionalist e intelektual e tė ndershėm nė qėshtjen kombėtare, duke i dhėnė ndarje Kosovės nga Shqipėria ,duke i pushkatuar intelektualėt qė kishin adresen e karakterit kombėtar tė shprehjes sė mendimit tė lirė,nė adresen kriminale tė P.P.SH.nė emrin e komandantit suprem tė Stanilit pa mustaqe dhe kjo duhet tė peshohet realisht,
    sepse Satlini pa mustaqe asnjė shqiptarė nacionalist nuk e fali nga pushkatimi.!

    Ndėrsa shqiptarėt e Kosoves nė Kosovė nė angazhimin kombėtar,per liri dhe atdhe,qė nga viti 1912/13,-1918-1924-1945-1956-1981-1999-2008. Duke i mbrojte pikpamjet kombėtare, duke krijuar karaterin e luftes pėr liri,kujtojmė ēka pėrjetuan gjatė kohės sė okupimit : Isa Boletini,Bajram Curri,Azem Bejta,Shote Galica,deri nė shuarjen e shtetit nė shtet i quajtuar “ARBANIA E VOGĖL”.(1921-1924) Qė ishte nė Kosovė, ish Jugosllavi.

    Inicijativa dhe Rezistenca nė kohėn e komunizmit nė Kosovė,zhvillohej nga ballistet dhe nga nacionalistė qė kishin fuqi, zemer dhe bindje kombėtare.Duke njohur luftrat e historinė e vėrtetė kombėtare nė shekuj dhe nė vite, ndėr ta tė dalluar janė:Shaban Polluzha,Mehmet Gradica,Rifat Berisha,Ram Ballca,Aziz Zhilivoda,Xhafer Deva,Adem Demaēi,Fazli Grajēevci,Adem Rukiqin,Rexhep Qosaj,REVULUCIONIN E RINISĖ STUDENTORE KOSOVARE,Tahir Meha e deri, deri nė shperthimin e luftės sė fundit 1998./’999.tė U.Ē.K-es, Komandanti legjendar i UĒK-ės Adem Jashari,e, e deri te pramgosja e Akadamik Prof.Dr. Rexhep Qosja.! (Shtator.2007) !

    TRATHĖTIA,FRENIM I IDEALEVE KOMBĖTARE

    “Vendet me te mira na i mori shkau,e me vėlla,vėllaun na ndau”
    Atė Gjergj Fishta.


    Gjurmėt nė kohė dhe e kaluara na mesoi pėr tragjeditė e shumta qė ndodhen te shqiptarėt,nga trathetitė e vet shqiptarėve,tė cilet shiten nderin e vet dhe nderin e familjeve tė tyre pėr shumė pak tė mira matreale,apo pėr ndonje diplomė,apo edhe pėr nderlikime gjakmarrjeje,qė me trathėti u munduan tė zgjidhin problemet e tyre duke shkatėrruar sė pari idealet e shumė tė rinjėve dhe duke demoralizuar njė pjesė tė madhe tė bashkqytetarėve pėr njė interes tė ultė tė kėtyre trathėtarėve,egoizėm qė bėri njerėzit tė i frikohen shprehjes sė mendimit tė lirė.

    Lojaliteti i shqipatrėve nė Shqipėri ndaj “nenes Parti”ishte shumė mė i qėndrueshėm dhe trathėtia e Shqiptarėve tė Shqiperisė ishte njė barikadė e pakapercyeshme sidomos pėr qeshtjen e Kosoves, dhe tė Ēamerisė, e edhe pėr vendet e banuara me shqiptarė ne Maqedoni e nė Mal tė Zi.Nė kėtė rast do tė veqoja trathėtine qė iu bė intelegjences dhe nacionalistėve shqiptarė nė Shqiperi gjatė periudhes sė eger tė komunzmit qė dominonte atje!

    Politika e eger moniste bėri qė njerėzit tė detyrohen tė mendojnė dhe tė besojnė nė atė ēka u servohej,dhe nuk dinin mė mirė! Nė Shqipėri pėr hirė tė kėtij sundimi,njė populli tė tėrė,ju ndalue informimi pėr botėn e jashtme,jetonin me racion, nė izolim tė hekurt,sa qė edhe ata qė ndoshta thithnin ndonjė informatė nga jashtė pėrcilleshin hap pas hapi,dhe nuk lejoheshin tė sensibilizonin,sepse menjėherė me punen e trathėtarėve, pasonte internimi i eger ,burgosja,e nėse nuk bindeshin,edhe likuidimi fizik! Mirėpo nga ana tjetėr kėta trathėtarė forcuan edhe mė shumė idealet e nacionalistėve tė vėrtetė,duke i njohur dhe duke i parė qarte trathetitė, e, edhe urrejtjen sidomos ndaj bashkpunėtorėve tė tyre!

    Nga kjo periudhe ende janė prezente pasojat,dhe kėto vėrehen edhe me shumė nė diasporė! Me shumė keqardhje,e them se organizimi i shqiptarėve kėtu nė Kanada,duke ditur numrin tyre te madh,ėshtė shumė i pėrqarė, krahasuar me komunitetet tjera qė jetojnė kėtu! Ose krahasuar me shqiptarėt e Australisė, apo tė Amerikes, kėtu janė tė pėrqarė e tė vrarė nga sllavėrimi i tyre.

    Njė kohė tė gjate shqiptarėt mbarė nė tė gjitha trojet si nė Shqiperi ,Kosove,Mal te Zi,Maqedoni,Serbi e edhe nė Ēameri,hasen nė barikada qė frenuan dhe edhe ndėrruan kursin e rrugės sė planifikuar tė idealeve kombėtare!
    Nė Kosovė Shėrbimi sekret i ish Jugosllavisė,si OZN-ja e UDB-ja dhe sė fundmi “Crna Ruka”(Dora e zezė)sjellen dhe po sjellin shumė dėme politikės sė atėhershme dhe politikes aktuale!

    E dia qė populli shqiptar nė emer tė BESES,ėshtė shumė besnik,dhe mu pėr kėtė lehtė bie nė kurthat e armikut dinak,kujtojmė vrsajen e mbi 100.shqiptarėve nė thyerjen e kufirit shqiptaro-shqiptar,nė Kosharė,1999…………
    Anmiku dinak, po pregaditė pėr ēdo ditė modele tė reja trathėtie,sė bashku me UDB-ashet,nė synim tė ndryshimit tė opinionit botėror pėr Kosovėn!Kjo u pa dhe u bė e njohur edhe nė Mitrovicė 17 e 18.Mars.2008 qė okupuan Gjykatėn nė Mitrovic.

    Tani qė Kosova u pavarsue,duhet tė jemi mė syqelė se asnjėherė mė parė!
    Ēdo shqiptar duhet tė jetė i vetėdijshėm qė anmiku nuk fle asnjėherė,dhe nuk duhet tė lejojmė hapsirė neglizhences,duhet tė ju kerkojmė pėrgjegjėsi maksimale,kopetentėve pėr zbulimin,dhe shkatrrimin e rrjetit tė bashkpuntorėve tė anmikut.

    Shqipėtaret e Kosoves u ballafaquan me shumė intriga dhe propaganda tė rrejshme,ku kjo mė sė miri u pasqyrue nė rastin e paraburgimit tė Heroit tone kombėtar Ramush Haredinajt,qė ka krijuar karaktere tė betejave pėr liri,si shqiptar nacionalist,dhe nė nė procesin e gjykimit tė tij ishin paraqitur 75 UDB-ash,punėtor tė sigurimit sekret serb,ku ndėr ta ishin 27 UDB-ash shqiptar,duke filluar qė nga numri 6.shqiptar qė ėshtė nga Burimi(Istogu)…….

    Dihet se shqipetarėt e Kosovės vuajten e po vuajnė ende nga serbet dhe hordhitė e tyre,tė cilet dėmtuan familje tė tėra,vetem e vetem qė tė thellojnė hendekun e krijuar,dhe tė mos njohim as tė mos dijme kurrė tė vertetėn tonė tė kaluar!
    Pėr tė arritur kėtė,okupatorėt serb dhe bashkepunėtorėt e tyre “UDB-ashėt,i munduan shumė nacionalistėt e atedhetarėt. Ata qė me politiken e tyre tė gabuar,dhe me devijimn e rruges sė vertetė,duke iu lėnė hapsirė dhe aq mė keq duke iu dhėnė pėrparsiUDB-ashėve, si nė pozita tė mira nė shoqeri,ashtu edhe tė ardhuara te majme nė atė kohė ishin: Fadil Hoxha,Ali Shukriu ,Mehmet Hoxha, Sinan Hasani, Kolė Shiroka, Veli Deva, Xhavit Nimani, Mahmut Bakalli, Ilaz Kurteshi,Azem Vllasi, Shaban Kajtazi, Hysamedin Azemi,Kaqusha Jashari, Islam Bogiqevici,(Bogiqi,) Jusuf Kakarushi,Mehmet Maliqi,Rrahman Morina, e shumė shqiptarella tė tjerė,…

    Nė emėr tė kėsaj ,historia jonė duhet tė shkruhet dhe tė jetė e vėrtetė,me tė mirat e tė kėqijat e kohes, dhe tė gjurmėve nė kohė,! Ashtu si numėrohen atdhetarėt,patriotėt,nacionalistėt,intelektualėt,i deologet,teologet,e tj,duhet tė numerohen UDB-ashėt,shqiptarė tė sigurimit sekret serb dhe ata qė penguin rrugėn e lirisė,qė plaqkiten e rrahen nacionalistė e mėrgimtarė shqiptarė.
    Trathėtarėt me synimet e tyre tė liga, cenzuruan dhe pėrsekutuan libarat tona shqip,prandaj fėmijet tanė duhet tė dijnė se kush ishin OZN-ja,UDB-ashėt, CRNA RUKA dhe se armiku nuk fle kurrė!

    Sot shumė faqe tė internetit i kanė tė shkruara emrat e UDB-asheve,moderatorėt e kėtyre web-faqeve me korrektėsi dhe nė mėnyrė direkte e inderekte pasuruan faqet e historis sonė!Kėta emra do tė i shėnojė edhe njė herė tė marruara nga faqja e internetit:studentet.info.forumi shqiptar,prishtina.team.pashtriku.com, derenica.com.e tj..Pėrsonalisht pėrshėndes dhe falenderoj zotin,Cakiqi,dhe zotin,Berisha,qė me guxim tė plotė,paraqiten listen me emra tė UDB-ashėve.

    OZN-sė-UDB-shet, NĖ KOSOVĖ NĖ VITET 1945-1990?!

    Ata qė pėrbėnin strukturat udhėheqėse tė kėtij shėrbimi famėkeq dhe qė pėrgaditėn mijėra procese gjyqėsore nė bashkėpunim me strukturat politike nė Kosovė, kundėr atdhetarėve shqiptarė,ja disa qė dallohen janė:

    Ēedo Mijoviq Sedo Topalloviq Rajko Vidaēiq Miqa Mijushkoviq Lluka Tomanoviē
    Vllado Shilegoviq Budimir Gajiq,Milosllav Bllagojeviq,Andrija Vujoviq,Radomir Bojaniq,Novak Samargjiq,Kosta Mihajlloviq,Radovan Tapushkoviq,Jovan Rosandiq
    Gojko Medenica,Mirko Iliq,Zhivko Gjurishiq,Vesho Cvetkoviq,Drago Cėrnigiq,
    Angjellko Armush,Shaban Kajtazi,Xhevdet Hamza,Mehmet Shoshi,Jusuf Karakushi ,Mustafa Sefidini,Xheladin Beqiri,Istref Sadikaj Bedrush Shala,Cvetko Llakoviq ,Zenel Gervalla,Tafil Zena,Din Gjoshi,Ramė Ajazi, Aziz Misini,Jakup Hamza,Sahit Bashota,Hajdar Mula,Syla Hetemi,Ahmet Nishori,Jakup Hoti,Ahmet Asllani,Sahit Meraku ,Bafti Jakupi,Pavle Jelisaviq, Vlladen Djordjevici,Mehmet Haskaj,Ibush Kllokoqi ,Drago Dragojeviq, Muharrem Dana ,Sllobodan Mijoviq,Asllan Sllamniku Shefqet Hashani ,Svetisllav Dollasheviqi,Zenun Shala,Naip Hoxha,Refik Tashi,Metush Sadiku,Zejnullah Shala,Hasan Mehmeti,Shefqet Obria,Rajko Ēalloviqi, Metė Kuqi,Ramēe nga Prizreni,Ahmet Dobruna,Qamil Obri, Rizah Graiqevci,Faruk Mehmeti, Mexhid Beqiri,Lutfi Ajvazi,Hajredin Bujupi,Ramush Isaku,Sahit Zogaj,Halim Hajdari ,Bashkim Qerkini,Osman Veliqi,Fahredin Sllamniku,Osamn TrumkolliImer Sllamniku ,Xhemajl Bilkiqi,Hyzer Ahmeti, Nexhmedin Mehmeti,Hasan Salihu Nevzat Jashari ,Ahmet Blakēori,Zenel Hoti,Ajet Istogu,Daut Fetahu,Mehmet Gerguri,Rizah Sadriu,Murat Bajrami, Halim Hajrizi,
    Bislim S.Bogiqevici,(Ramadani)Hysen Hyseni, Isalm Bajrami,Ymer Qorri,Hamėz Shtutica, Latif Hasi,Hajzer Gjoshi,Musli Haxhiu, Shaban Caravadiku,Avdi Gashi,
    Fadil Misini,Ismet Haziri,Pal Selmani,Imer Kuēi,Naman Sijarina ,Ejup Azemi,Ali Halili,Jusuf Hashani,Shaban Hoti,Shaqir Krasniqi,Pashk Berisha,Zeqir Hasangjekaj,
    Mustafė Aliu,Xhafer Kaliqani,Adem Ibishi,Ramadan Ferizi,Avni Sadriu,Nexhdet Gjoci,Sahit Ismajli,Ismail Gėrbeshi,Ejup Bajgora ,Sllobodan Mijoviq,Bejtush Beka, Ismet Baleci,Kemajl Shabani,Xhavit Kuēi,Isa Bunjaku,Zyber Zyberi,Emin Hasi,
    Sylejman Salihu,Hakif Latifi ,Hashmet Baxhaku ,Hilmi Syla,Rifat Berisha,Bajram Munishi,Haki Velija, Hasan Shahini,Muamer Novobėrdaliu, Drita Novobėrdaliu,
    Ahmet Delia,Ejup Kamerolli ,Murat Tėrnava,Flori Bruqi, Lorenc Selmani,Refik Tashi,Faik Nura, Arif H.Ramadani, Deli Ramadani,Sabah Muhaxheri ,Ali Ollani,Sabit Myftari,Ndrec Preni,Selim Ndrecaj,Ali Vllasi-vėllau i Azem Vllasit ,Xhafer Bejiqi,
    Hajredin Bujupi,Latif Maliqi,Bejtush Beka ,Qerim Sllamniku, Rrustem Rrustemi,Abaz Ajvazi,Hajrulla Jashari,Zejnulla Hajrizi,Halit Hasani,Nexhmedin Ajeti,Hilmi Hasani,
    Dėrgut Jakupi,Fazli J.Jakupi, Istarf Sadikaj,Ilaz Maxhuni,Abdullah Rrustemi,Enver Dragusha,Demė Mujaj,Abdurrahman Mulla Enver Kelmendi ,Jakup Llonēari,Nazif Zymberi,Hasan Banushi,Kajtaz Bacaj,Halit Muhaxheri ,Vesel Krasniqi,Latif Dulla,
    Daut Morina,Isa Kastrati ,Glauk Dulla ,Astrit Koshi ,Zenel Celina,Musa Jorganxhiu,
    Jusuf Konstandini,Kemajl Celina,Xhemali Shasivari,Hysen Bajrami,ShasivarDesatni,
    Haxhere A.Nishori,Qerim Buzhala,Avdi Buzhala,Hasan Rrystemi,Ilaz Vranovci, Sylejman Sahitaj,Shefazim Tėrshnjaku,Lulėzim Neziri,Mustafė Maliqaj,Gani Zeneli,
    Azem Haliti,Shaban Maloku,Hysni Topalli,Afrim O.Trumkolli,Bajram Luri ,Sali B.Blakaj,
    Hebib Koka,Avdi Musa,Hamėz Shefkiu,Raif Sėrmaxhaj,Xhavit Basha,Aliriza Osmani,
    Mehmet Neziri, Fatmir Dėrmaku,Halim Hajdari,Naser Shavelli,Fadil Ibrahimi,
    Avdi Maliqi,Ramadan Sėrmaxhaj,Sejdi Kastrati,Emin Kastrati,Shefqet Ibrahimi,
    Idriz Nishori,Haki Haziri,Ramadan Syla,Selim Brosha,Faik Nura,Musa Bajgora………

    Besoj se gjenerata e tyre i njeh dosjet e tyre, dhe inicijativa e trathėtarve,dhe e UDB-ashėve, qė do tė paraqitet nė faqet e histories sonė pėr tė iu bėrė tė njohur brezave tė ardhėshme njohjen e gjurmėve nė kohė.Njiherit pėr tė siguruar tė ardhmėn e Kosovės, sepse Kosova ėshtė vetė shqiptari i saj.E harmonia e lirisė dhe karakteret e betejave tė lirisė nuk guxojnė tė mbeten bosh,jo pėr tė fituar politikisht, por pėr tė i njohur rolin e historis dhe luften e UĒK-es,dhe vendimet politike.

    Vetėm kėshtu i shtohen faqet e reja historis, pėr tė dėshmuar misionet e nacionalistėve shqiptarė tė cilėt kanė qėndruar: nė megrim, nė burgje, nė ndjekje, nė shtypje, nėn grabitje NGA DHUNA E EGER e UDB-ashėve shqiptaro-serbo-shqiptar.,
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga RedDardan : 22-04-2008 mė 08:25

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Humanisti
    Anėtarėsuar
    03-05-2008
    Vendndodhja
    Prizren
    Postime
    278
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Vrasja e Miladin Popoviqit nga Haki Taha ne Gjakov pershkruhet nga pjestari i Lidhjes se II te Prizrenit, Tahir Zajmi, ne vepren " Lidhja II e Prizrenit" e botuar ne vitin 1968. Gjindet ne biblioteken kombetare te Kosoves ne Prishtine.
    Tahir Zajmi ishte nje veprimtar i shquar i Lidhjes por pasiqe u ripushtua Kosova nga partizanet u detyrua te ik ne Belgjik ku dhe shkruan librin ne fjalė.

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    04-03-2008
    Vendndodhja
    kosovė
    Postime
    23
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    sipas deshmive serbe milladini kur u vra nė prishtinė ishte i mbrojtur ng tri Roje. njėra nė hyrje tė nderteses, tjetra diku nė korridor kurse e treta afėr zyres sė milladinit. si ėshtė e mundur qė vrasėsi tė kalojė tė tri rojet pa u ndalur dhe tė kryej atentatin? pastaj burimet serbe thonė se haki taha pas vrasjes u mbyll nė njė pleme tė prishtinės gjoja duke kėnduar kėngė patriotike. policia e kalli plemen dhe sigurisht aty u mbyt ose u djeg dhe haki taha.
    si duket njė skenar i pėrgatitur pėr bukuri.
    ARMIKU TĖ VRET NATĖN DHE TĖ QAN DITEN

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    ti them dhe une dy llafe.. bazuar nga ckam degjuar nga njerez te vjeter qe i kan ditur keto pune para gazetes shqiptare sigurisht e para kristos frasher e para plejades se re te publicistikes kosovaro e shqiptare.. e qe i kan treguar gjerat pa hile e demagogjira e ambalazhe konjukturale..

    pra.. sic del nga shkrimet lart.. ne jugosllavi te titos u jan vene emri miladin popovic shkollave e rrugve..
    ne shqiperi te enverit.. nuk ju dha emri miladin popovic asnje rrugze a shkolleze..
    kjo tregon dicka..

    miladini ka qene ne fakt organizatori i formimit te partise komuniste shqiptare..
    ai dhe dushani mugosh.. kan qene ne fakt instruktoret apo keshill-dhenesit kryesore per udheheqjen e partise se sapo formuar athere.. por dhe te formimit te shtabit te ushtrise partizane..
    pra si ne tirane ku u mblodhen antaret e grupeve komuniste ..si ne labinot ku u mblodh shtabi per te organizuar ushtrine nacional-clirimtare.. ose partizane.. ka qene prezent dyshja miladin popovic e dushan mugosha.. dhe ata te dy i kan dhene vulen cdo projekti apo ideje apo nisme politike ushtarake te pksh-se e kryesise se saje.. si dhe shtabit te ashtuquajtur i pergjithshem i ushtrise nac-cl.
    me vone erdhen dhe te tjere misionare nga partia komuniste jugosllave per te keshilluar apo ndihmuar levizjen nacional-clirimtare..

    per nje pjese te komunisteve shqiptare te asaj kohe.. mendohej se.. partia komuniste jugosllave do te ishte nje mesuese e mire per partine e re te komunisteve shqiptare.. meqense pkj .. kishte nje eksperience te madhe fale asaj se qe themeluar nja 20 vjet para asaj shqiptare.. si dhe fal asaj se.. sic mendonin komunistet e atherdshem.. se nga kjo parti e komunisteve jugosllave merrej lidhje dhe me qendren..pra me kominternin.. sic quhej athere internacionalja komuniste.. por qe ne fakt nuk ish tjeter vec..degez e pkbs-se..pra e kremlinit te stalinit.. shkurt e moskes.h

    mirpo disa komuniste shqiptare.. te brezit konare-ist.. pra nga brezi ish fanolist.. pra nga komunistet e vjeter te llojit zai fundo apo lame kodra.. apo dhe zef mala.. kjo nuk shikohej si pun e mire..
    vet lame kodra ( sejfulla maleshova..) i cili nuk ndodhej ne shqiperi kur u lajmerua se eshte formuar ne tirane nje parti komuniste me ndihmen e shokve jugosllave..
    pat shprehur habi dhe mos aprovim..
    c'eshte kjo parti kish thene ai.. ne e kemi partine tash 20 vjet.. me lidhje direkte me komintern etj e skemi pas nevoje te na vijne jugosllavet te na e formojne.. etjetj..

    duke ndejtur pran miladinit e dushanit.. enveri dal ngadale mori fijet e partise se re te komunisteve shqiptare por dhe komanden ushtarake te shtabit nga ku beheshin lidhjet me formacionet partizane ne terren.. pra dal ngadale enveri filloj te jete nr 1 i partise.. dhe i ushtrise..
    pikerisht ketu ka filluar dhe egoja e tije.. qe pse te mos jem une tani kryesori e cme duhen tani me mua jugosllavet dushan e miladin..
    prandaj ai filloj te nuhase relatat mes miladinit e dushanit si dhe mes ketyre te dyve dhe misionareve te mevonshem jugosllav.. e aty te fuse spica e te heq qafe varesine nga keta e marrjen e punve ne duart e veta..
    ai ishte nje mjeshter i ketyre punve e qe me vone e ktheu ne shkence.. pra qerimin e hesapeve me te gjithe qe mund tja largonin pushtetin absolut mbi shqiperine qe dal nga dal po perfundonte ne duar te partizanve..te udhehequr nga komunistet shqiptare..

    po miladini vete a nuhati dicka?

    miladini thon keta te vjetrit.. kishte nji bindje.. se ai kishte punuar per te miren e shqiptareve.. se i kish bere ata me nje parti te konsoliduar e me nje ushtri te forte qe sipas idese se tije do ta beje shqiperine me te mire se cka qene.. e se krah per krah me vende tjera do ecin drejt rruges se ndritur..sic e kuptonte ai.. te ndertimit te nje shoqerie pa shfrytezime kapitaliste e shovinizma.. nacionaliste.. etjetj peralla apo iluzione.. te kohes.. qe i kish jo vec ai por dhe shum te tjere.. komuniste nga vende te ndryshme te botes..apo me mir me than..te europes ..
    ne fakt miladini e njohu mire enverin.. dhe ne fund ai iku me nje piishmanllek..

    ja bej hallall ka then ai.. gjithcka qe bera per shqiperine (sepse ai keshtu mendonte se kish bere pun te medhaja ne shqiperi) dhe nuk dua asgje si shperblim.. nga shqiptaret.. por vetem nje gje kerkoj.. te me falin qe u lash ne krye nje gomar.. pra nje enver..

    pikerisht kjo e shpjegon se megjithse enveri e mori peshqesh shqiperine nga miladini.. ai kete nuk ja ka falur..pra kete amanet te fundit qe miladini para se te ike e bisedoj me dy-tre persona me rendesi ne shtabin e pergjithshem.. dhe prandaj.. ai nuk i vuri emer asnje shkolle asnje kooperative.. miladin popovic..

    po a beri pun te medhaja miladini ne shqiperi..?

    sigurisht nuk beri.. sepse pun e madhe ne shqiperi.. nuk ishte berja e shqiperise.. kolkoz stalinoist.. dhe lenja e kosoves ne dore te "internacionalizmit" komunist jugosllav.. sepse koha tregoj se..komunistet jugosllav.. sidomos ata serb.. e flaken moti xhamperin internacionalist.. dhe u cfaqen ashtu sic ishin ne gen.. shoviniste te fosilizuar..

    po si e la miladini shqiperine pron te enverit do thot dikush..?
    qenka ko-qe kandari ky brari do thoni ju qe e mendon shqiperine si kepuce te miladinit i cili kur iken nuk e merr me vete po ja le enverit..

    per ata qe nuk e njohin historine ashtu duket si budallallek.. por e verteta eshte keshtu.. qe miladini ja fali enverit shqiperine me apo pa dashje..
    pse..

    sepse ushtria partizane qe farketuan miladini e dushani..u be mjeti i pushtet marrjes.. e kush mori ne dore fijet e kesaj ushtrie mori ne dore dhe shqiperine..

    po si e farketuan miladini e dushani ushtrine partizane..

    fakt eshte se.. pikerisht dushani.. eshte komisari i pergjithshem i formacioneve te para partizane te fuqishme..
    asnje emerim kuadri ne batalionet e brigadat partizane..asnje aksion e operacion ushtarak..partizan..nuk u be pa urdherin pa miratimin e dushanit..si ne shqiperi te mesme e veriut ashtu dhe ne jug.. korce gjirokaster skrapar berat vlore e kudo..

    kudo gjindet dushani.. cdo lab e korcar e skraparlli partizan po jo vetem partizan e ka njohur dushan mugoshen.. calamanin.. ose shokun sal..
    ai nuk la fshat e mal e shpelle e brigade pa e asistuar e kontrolluar.. sidomos ne shqiperine nen shkumbin.. e poshte..

    krejt shtabet e brigadave i merrnin leje e keshilla dushanit per veprimtarine e tyre.. dushani pra ishte koka e ushtrise partizane.. e meqe ai ishte koka.. e partizanve.. e meqe miladini ishte koka e partise.. krejt fati i shqiperise varej nga keta te dy.. e meqe keta .. lane ne krye te partise-shtab.. enverin.. do te thote se.. ja lane enverit celsat e atij pushteti qe morri ushtria partizane.. pra shqiperine e pas 44-tres..

    po c'lidhje ka miladini me haki tahen..

    miladini.. e kam thene me duket dhe diku tjater.. sikurse shum te rinj te asaj kohe.. vuante nga tuberkulozi..
    e din ata qe dine.. se ne vitet e para luftes dyte.. tbc bente kerdine..
    migjeni psh ishte tuberkuloz.. por dhe mijra e mijra njerez an e mban botes vuanin nga kjo semundje..
    penicilina e flemingut akoma nuk e kish filluar mire betejen me tbc-ne..

    me vone prodhimi industrial i antibiotikut ne mbare boten beri qe tbc te marre lemerine.. pra te sherohen nga tbc miljona e miljona njerez ne gjithe planetin..
    por nuk ish vetem penicilina.. por dhe fizika me rrezet radioaktive te kyrive e rontgeneve.. qe i dha hov mjekesise ne zbulimin e parandalimin e sherimin bashk me penicilinen te asaj semundjeje te tmerrshme..

    nejse..

    pra miladini ishte tbc.. por dhe haki taha ishte tbc..pra me tuberkuloz..

    rasti e kish sjelle qe si miladini si haki taha te njiheshin bashke ne jugosllavine e para luftes.. ne senatoriumet e njohura te jugosllavise se athershme..
    pra femija apo i riu haki taha prej gjakove ishte i njohur personalisht me studentin apo te riun apo femijen miladin.. malazezin e kosoves.. ne senatoriumet e athershme.. ku mjekoheshin njerzit me tbc..

    kjo njohje beri ate qe vite me vone kur miladini e la shqiperne.. e erdhi ne kosove dhe filloj te militoje ne komitetin krahoinor.. si funksionar i larte i partise e i pushtetit.. haki taha te takohej me te ne prishtine e te hyje e te dale ne zyre te miladinit pa u penguar nga rojet..

    pra ajo hamendja se si hyri haki taha..kur aty ishin kaq e aq roje ska asnji peshe..

    pra komiteti krahinor ruhej nga nji polico partizan i vetem kurse haki tahaj si mik i vjetr i miladinit hynte e dilte pa pasur nevoj bile as te trokase ne zyr te miladinit..

    kjo eshte e verteta..

    por jo vetem tbc e lidhte miladinin me haki tahen..

    meqe miladini kishte qene ne shqiperi.. e pikerisht nga kjo njihte mire shum shqiptare te shqiperise por dhe qytete e qyteza te shqiperise.. kjo e afronte dhe me haki tahen.. i cili gjithashtu e njihte shqiperine..
    miladini njuihte peqinin dhe elbasanin.. por dhe tiranen..
    edhe haki taha si student i normales kishte njohur elbasanin.. por dhe njerez eminente te kesaj zone..
    ne prag te pushtimit italian.. ne mbare shqiperine rinija e atdhetaret u hodhen ne protesta ..
    ne krye te rinise u vune nacionalistet por dhe disa komuniste te asaj kohe..
    dallimet apo inatet nuk kishin filluar akoma.. prandaj ne demonstrat e prill 39-tes i gjeje te gjithe ne rruge.. si me vone balliste te shquar..por dhe kuadro te shquar te me vone ushtrise partizane..

    pikerisht si nje nacionalist i kulluar qe ishte.. haki taha i gjakoves.. ish- studenti i normales.. se elbasanit.. ishte nje nga figurat me te njohura ne rinine elbasanase te kohes..
    pikerisht ato dite te prillit.. ne elbasan.. vihej ne skene nga trupat teatrale amatore te rinise..kryesisht asaj normaliste.. drama e atdhetarit e shkrimtarit te shquar elbasanas..ethem haxhiademit.. "Skenderbeu"..
    ne rolin e skenderbeuit luante pikerisht haki taha.. i sapo diplomuar ne mos gaboj si mesues..
    populli e pelqeu dramen e ethem haxhiademit si dhe figuren qe interpretonte haki taha.. e ne kontekst me situaten.. kjo drame e ky rol u bene simbolike kombetare ne prag te okupacionit fashist..

    ashtu i veshur si skenderbeu.. doli ne shesh haki taha e bashk me te tjere mbajten fjalime atdhetarizmi para rinise se elektrizuar.. e demonstrata pati efekt te jashtzakonshem..

    pra ky ishte haki taha pak a shume..

    ka shum mundesi qe.. ne prishtinen e sapo bere kryeqender e kosoves.. aso kohe.. haki taha te jete angazhuar si gjithe atdhetaret me ceshtjen.. aq me rendesi per ate kohe.. por dhe sot.. se cdo behet me kosoven..

    do bashkohet me shqiperine.. do jete shtet me vehte apo do ri-kolonizohet perseri nga shovinizmi serb..

    sigurisht qe haki taha ishte per nje kosove te bashkuar me shqiperine..

    e sigurisht kjo ka qene mosmarreveshja e tij me miladinin dhe me orientimet e reja te pkj-se..

    e keshtu me kete ideal.. ai ka qelluar brenda ne zyre te milasdinit..mbi ish mikun e tij.. miladinin.. e pastaj ka dale jashte i tronditur..
    them i tronditur sepse haki taha nuk ishte tipi i vrasesit gjak ftohte.. ndoshta ka qene e para dhe e fundit perdorim arme qe ai ka bere ne jeten e tij prej atdhetari..
    pra ashtu i tronditur ka vrapuar e ka hyre ne nje oborr shtepie aty prane..

    dhe aty e kan gjetur me vone te vet vrare e me flamurin kombetar ne trup..

    hollesi te kesaj ngjarjeje ka treguar dhe qazim vula..miku i tij i afert..

    jam i bindur se zekiria cana i di mire keto ceshtje e mund ti kete shkruar diku..

    do vazhdoj me vone..

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    62
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    56 falenderime nė 48 postime
    Brari! Po te lexoj me vemendje dhe interes te paperfunduar. Domethene? Vazhdo!!!

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    ka nje tendence ne keto vite qe tu ngarkohen krime te bera nga regjimi enverist ca figurave te cilet figurojne si armiq te partise.. pra tu e ven autoresine atyre qe enveri i denoj neper ato famekeqet plenume e pastaj u a syrgjynosi familjen e fisin e vet armiqte i kalbi birucave apo i pushkatoj.. ose atyre qe enveri i etiketoj si revizioniste etjetj..

    shkrunte nje dizaj sofua i laz-d-ruari i ramizit e i enverit.. mbi ngjarje te luftes ne zonen e laberise.. e i hidhte nje sy.. vrasjes se ramize gjebrese.. vajzes partizane e ish studentes se institutit femror tirane.. qe krejt pa faj u pushkatua nga partizanet..

    me perpikmeri te larte ai e qendiste ngjarjen ashtu sic e ka dashur partia te thuhet.. pra duke ja vene fajin.. atyre dhe vetem atyre qe partia mbas lufte ne dekada sipas radhes.. i kishte shpallur armiq..

    dhe ne lidhje me miladfinin dhe dyshanin.. ka tendenca qe tu hidhen tera krimet.. por keto tendenca nuk i thone vetem te shpallurit historiane enveriste por ca birbo te ashtuquajtur te djathte.. pra dhe keta jo vetem tek ceshtja miladin e dushan por dhe ne ceshtja tjera per cudi nxjerrin kriminele po ata qe ka nxjerre enveri si armiq partie..

    e vura re kete ne kujtimet e petritit te velojva te vlores..

    plot krime tregon ai.. per ate zone e me plot vertetesi por per cudi kerkund nuku dalin autore eksponentet hysni kapoiste te zones se vlores.. qe vegjetuan ne bllok a rreth bllokut te enverit per 50 vjet.. perkundrazi i ngrati autoret i gjen tek ca leshko te zones ose tek ata qe gjithashtu ishin denuar nga partia me vone..

    nejse..

    historine e vertete te gjerave duhet ta nxjerrim nga te thenat e te sinqerteve.. por dhe nga te pathenat e mashtrusve..

    puna eshte te dish te lexosh se dhe mashtrusi me i madh..thote te verteten..
    si do thoni ju..

    psh ne se zan caushi.. thote se..skam perdhunuar asnje femer por i kam mbrojtur .. ti si lexus.. kupto.. te kunderten..
    ne se.. enveri thosh se.. kam udhehequr luften per clirim .. kupto..se un enveri kam udhehequr punet qe te jem sundimtar.. e jo te cliroj por te sundoj..

    nje dizaj nexhmija shkrunte kujtime.. e ja botonin keto basho malltezet.. e bollinos..
    vazhdonte me rrena si gjithmone.. asnje pik e presje.. nuk luante nga dokrrat qe ka thene ajo dhe i shoqi dikur..

    ne klasen ku jep mesim zydiu.. vidhen stilolapsa e stilografa e celulara..
    nje dizaj kapet beni..
    ju gjet ne cante nje stilolaps.. i tjatrit..
    nje te perjashtuar benin dhe thane..
    beni i ka pas vjedhur tere stilot e grafet e celo luaret..

    sa mire..shpetuam..

    mirpo edhe se beni e la shkollen e filloj pune ndihmes traktorist ne smt.. te levanit.. a mamurrasit.. ne klase vazhduan vjedhjet..

    pra nuku kish qene vetem beni hajduto villajdut..

    pra thame se.. ne shum shkrime permenden dushan e miladin si kriminele..
    patjeter qe ata nuk kan ndjere dhimbsuri kur togat partizane rreshtoheshin para qyqareve katundaro-atdhetare e i pushkatonin si te ishin pula qe i ka kapur ajo h5-sa..
    e keto kan ndodhur ne zona te ndryshme te vendit.. sepse ne fund te fundit ata nuk ishin shqiptare..
    por cbenin vet shqipot komandante e kuadro..
    dushani ka qene ne jugosllavi e miladinini ne varr kur ndodhi bomba ne ambassad sovietike..
    kush i pushkatoj pa gjyq dhjetra atdhetare te mrekullushem.. me ate rast..
    dihet.. kupola enveroiste.. pa pasur fare nevoje per keshilla nga dushi e miladini..
    shum shkrime historike ja vene fajet kocit te xoxajve.. si ata ne koh te partise punes.. si ata me vone ne kohen pluraliste.. nje e dy koci xoxe ko.qi i xoxes..

    mirpo pse e tregova punen e benit..

    ne burgjet e pas te ashtuquajturit clirim.. fillimisht u burgosen kontigjentet e ashtu quajtura koolaboracioniste apo ballisto-zogiste.. e tek tuk ndonje nga radhet ish partizane qe mendja ja dha te thote ndonje llaf disident kunder regjimit qe po instalohej..

    ra koci xoxe nga fiku..
    ti mond e kupton shprehjen.. ra nga fiku filani..
    thuhej ne koh te partise per ata qe enveri e partia i perjashtonte nga partia e me vone dhe nga te tera .. e qe zakonisht fundi i tyre dihej.. spac burrel a ndonje nga gulaget e internimeve..
    pra ra koci.. e vuuu mileti u gezuan.. more ki koci xoxja i paska bere te tera.. te zezat..
    u gezuan dhe ata .. qe ishin neper burgje..
    dhe kur trokellinin zinxhiro bravat e birucave.. te ngratet mendonin.. ja po vijne te na lirojne se enveri tani e ka kuptuar se jeshem pa faj e se na e beri me pa te drejte koci xoxja..

    mirpo cndodhi..

    a u lirua ndonjeri mbas shpartallimit te grupit armiqesor te kocit te xoxes..?
    a u lirua ndonjeri qe ish denuar si armik i miqesise shqiptaro -jugosllave?

    asnje.. thone ata qe i kan provuar ato kohe e ato biruca..
    u gezuam kote thone ata..se asnje dite sna ulen nga burgu e asnje defter leter sna u dha me shume tu bejme letra grave e nenave e kalamaqerve.. e asnje pik yndyre nuk u shtua ne taso sahanet e supo kazaneve..

    pra miladin dushani.. ose shoku ali.. sic i thoshin miladinit.. apo shoku sal.. sic i thoshin dushanit.. iken nga shqiperia para se te clirohej vendi nga fashizmi e filluan punet e tyre ne jugosllavine qe po benej e titos dal kadale.. e me sakte ne kosove..

    por krimi .. nuk mbaroj me ikjen e miladinit e dushanit..
    pra kjo te shtyn te mendosh se.. e verteta e krimeve duhet sqaruar mire..

    pra edhe se iku beni nga shkolla.. stilo lapset e celularet vazhduan tre vidhen..
    erdh beni nga smt-ja naten e vidhte?

    joo..

    vinte miladini nga varri naten si konstantini e i frynte enverit ne vesh para cdo plenumi.. gjat 40 -50 viteve qe enveri sundonte e miladini krimbosej ne varr?

    joo

    vetem ne vitin..diku nga 1988 a 89.. fotua jo cam i ramizit.. vate ne gjermani.. sdi per cfar dhe deklaroi.. se tani.. ne nuku kemi me te burgosur politike.. pra ato dite ramizi kish pastruar hauret.. qe ti jepte sinjal perendimit..se ja jemi helsinko-zuar.. dhe ne..prandaj na pranoni keshtu mu.t m.utera si jemi..

    me nje llaf inkuizicioni enveroist krimi e vrasja e burgu.. kane qene nje kreshendo e perhershme e regjimit.. nje menyre jetese.. bile e vetmja menyre qe diten.. kupola enveriste gjat enverit e pas vdekjes se enverit.. ta bejne mire e me efikasitet e efektivitet.. ose me laps ne dore kur thosh ramizi..

    pra kanibalet tone skan pasur nevoj per miladin e dushan..

    kte desha te theshnja o mond..

    dalim tek haki taha..

    a beri mire qe e vrau ai miladinin..

    me aq sa i di une rrethanat e asaj kohe.. ne kosove.. mendoj se vrasja e miladinit i ka ardhur si shi ne kallamoq te tyre.. serbo shovinizmit cetniko-partizan qe po instalohej perdhunshem ne kosoven e pas 44-tres..

    pra cetniko pertizanet.. e kan pritur kte ngjarje si nje rast fatlum per te 100 fishuar dhunen.. mbi shqiptaret.. per te c'bujani-zuar dhe at pak shkendij bujani.. qe kish mbetur e per te fshire prapanicen me letrat e pkj-se per vllaznime bashkime e ardhmeri te barabarte te kombeve e kombesive..

    ndonse pra mund te quhet akt heroik veprimi i haki tahes ..vrasja e miladinit popovic.. ne llogari te pergjithshme.. ka qene nje veprim krejtesisht ne dem te shqiptareve te kosoves..

    zakonisht cdo veprim individual.. i kujdo qofte.. por dhe veprim grupezash.. e celulash.. ne emer te cilit do ideali ne dukje te larte.. del i demshem e keq sjelles ne nje popull te llojit te vogel pa aleate .. te fuqishem..




    keshtu i ndodhi dhe kosoves..

    ne ate kohe nje nga te arrestuarit apo te kerkuarit si i menduar si bashk mendimtar apo bashk aksionist ne vrasjen e miladinit.. ka qene qazim vula..
    ai ka qene ato dit ne kontakte te rregullta me mikun e tij haki taha..

    pra ai ndoshta di me shum se te tjeret..

    sdi hollesi per kete qazim vulen.. e kush di le te tregoje..por ajo qe di eshte se.. me von qazim vula arratiset ne shqiperi.. dhe sigurisht do ket dhene llogari per kte ngjarje..
    shqiperia e enverit e futi ne burg qazim vulen.. a per kte ceshtje a tjeter sdi cte them..


    me vone i ngrati qazim.. perfundon ne gulagun enverist.. shtyllas.. ( pran levanit socialisto enveroisto jevgo arixhi pocaqi cobano mocaloro gjinushist) nje fshato-sektor fermo koperative ku ca nga baraket ku flinin sklleverit me partishmeri te larte pra me status kooperativisto fermero-kllas puntore.. perdoreshin dhe si qymeze per te internuarit e regjmit enveroist kanibalo stalinist hysni kapo mehmet shehist e ramizi nexhmije ist..

    aty sic me kan treguar.. atdhetari qazim vula kaloj shum vite si i gulago-zuar.. e pran tij.. jetonte aty dhe drita kosturi.. ish mikja dhe e dashura e shoqja e qemal stafes.. anti-fashitja familjarisht e oreve te para neper demonstrata e rinise se tiranes..
    sigurisht jetonte aty e shkreta.. per "konvaleshence" te detyruar mbas shum viteve burgjeve..

    kuptohet se qazimi me driten ne ate pellg injorance e pleshtash e tartabiqesh enveriste ne cdo kanal e ferre.. do kene lidhur miqesi me njeri jatrin.. e per kete jam i sigurte.. kuptohet miqesi e dy te moshuarve e plakurve neper vuajtje..

    e kuptohet do ken folur dhe per qamal staf e per enver e per miladin..

    kush e ka pare filmin.. papilon..

    eshte nje nga filmat me te medhenj qe ka bere njeriu..

    edhe i ngrati qazim si ai personazhi filmit.. ka menduar arratisjen..

    ose ndoshta nuk e ka menduar por e kan menduar kqendrorasit qe frymezonin sigurimin.. dhe e akuzuan.. se qazimi po bente nje varke diku nga pyllo -shkurret e vjoses aty prane.. e qe me ate varke.. te arratisej.. ne det..
    kush e di te verteten.. por di qe beri perseri burg i ngrati qazim.. me kete akuze..

    ndonji kosovar ketu le te interesohet se mos qazim vula ka lene kujtime a intervista.. gazetareve kosovare.. sepse me duket e pati fatin te jetoje mbas renjes se berlinit te m.urit..

    kaq per tani..


    ..
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Brari : 30-06-2008 mė 05:47

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-06-2008
    Postime
    171
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 6 postime
    Ėshtė pak e besueshme qė haki taha tė ketė qenė shok i ngushtė i milladin popoviqit. Edhe po tė kishte qenė shok i ngushtė i tij nuk ėshtė e besueshme qė ai tė hyjė te milladini i pakontrolluar prej rojeve tė tij kur dihet se nė momentin e vrasjes ai i kishte tri roje. Pse i kishte milladini tri roje? Sigurisht se kishte pozitė tė lartė shoqėrore.
    Po e zėmė se haki taha ishte patriot i madh dhe e vrau milladinin nga mllefi se kosovA MBET PA U BASHKUAR ME SHQIPĖRINĖ por ėshtė e pakuptueshme se njė patriot i madh tė kryente krimin dhe tė fshehej apo tė ikte nga forcat e sigurimit. Patriotet e vertetė nuk fshehen dhe nuk ikin. Ata u dorėzohen organeve shoqėrore dhe e mbrojnė idealin e tyre dhe aktin qė kanė bere.
    Kjo nuk ndodhi me haki tahen. pra ėshtė e vėshtirė tė besohet se ai ka kryer kete vepėr. Pėr tė zbuluar tė vertetėn e thjeshtė duhet tė shikohen tė dy anėt e medales: pra duhet tė ssigurohen materiale nga sherbimet serbe , tė shikohen dokumente, procese te mbledhjeve etj. Sa jemi ne tė informuar, milladini nuk shikohej mirė nga serbomedhenjet dhe plotėsisht ėshtė e sigurtė se kėta ia kanė pėrgtitur kurthin. Edhe pas vrasjes sė tij, serbėt mezi e kanė zėnė nė gojė emrin e tij. Pra studjuesit e mirėfilltė le tė mirren me studimin e kesaj ngjarjeje dhe tė dalė nė spikamė vetem e verteta, qoftė e hidhur pėr dikė apo e embėl. Nuk preferoj qe njerėzit tė behen heronj pa u pa gjė puna e tyre....

  12. #12
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    29-10-2009
    Postime
    358
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Enver Hoxha e ka vra Milladinin Popoviqin, Boshko Buhen , Dushan Mugoshen se e kan tradhetue per kosove , qameri dhe iliride .
    Enveri ka qen shqiptar pika e pikes se pules,ata i ka shti qe ta shkatrroin jugosllavin sepse me prejardhje kan qen me gjak te Enver Hoxhes

  13. #13
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    29-10-2009
    Postime
    358
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Citim Postuar mė parė nga arberi_fr Lexo Postimin
    Enver Hoxha e ka vra Milladinin Popoviqin, Boshko Buhen , Dushan Mugoshen se e kan tradhetue per kosove , qameri dhe iliride .
    Enveri ka qen shqiptar pika e pikes se pules,ata i ka shti qe ta shkatrroin jugosllavin sepse me prejardhje kan qen me gjak te Enver Hoxhes


    http://img510.imageshack.us/img510/4...iladinihz7.png

  14. #14
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    13,942
    Faleminderit
    0
    673 falenderime nė 479 postime
    Komenti i mesiperm ishte nje variant interesant i historise. Ose me sakt nje masakrim imbecil dhe mbllacitje sofre e shoqeruar me pagure me raki.

  15. #15
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime

    Pėr: “Kush e vrau Miladin Popoviēin?”

    Historia e njeriut qė vrau bashkėpuntorin e ngushtė tė Enver Hoxhės

    Emri:  historia-e-haki-tah-euml-s-njeriut-q-euml-vrau-milladin-popoviqin_hd.jpg

Shikime: 4760

Madhėsia:  30.0 KB

    Njė atentat nė mes tė Prishtinės. Pastaj njė vetėvrasje. Ishte vrasja e Milladin Popoviqit njė veprim nacionalist i Haki Tahės, apo eliminim i UDB-sė? Ēfarė fshihet pas vrasjes sė mikut malazez tė Enver Hoxhės. Telegrafi risjell mė poshtė analizėn e Artes Llazanit.

    Nėse pesė rojat partizane, qė ruanin komandantin e qarkut tė Kosovės, 15 marsin e 1945 bėnin njė lojė tė vėrtetė shahu, apo njė lėvizje tė detyruar filash, kjo ka mbetur njė enigmė mė vetvete. Por, e sigurt ėshtė se vėmendja e tyre u shqetėsua pak nga figura e gjatė e njė 28-vjeēari, qė s’u foli dhe drejtoi sytė e gjelbėr nga hyrja e ndėrtesės sė Komitetit Krahinor tė Kosovės.

    Pak minuta mė vonė, po kėto sy paksa mė tė turbullt iu drejtuan daljes, pėrsėri pa tėrhequr vėmendjen dhe pa shqetėsuar lojėn e partizanėve jugosllavė. Nė ēastin qė Milladin Popoviqi do tė gjendej i ekzekutuar me tre plumba, dy nė gjoks e njė nė kokė, mbi tryezėn e tij tė punės, sipas njė versioni ballkanik tė “herostratit”, me fishekėt e mbetur tė 15-shes, gjakovari Haki Taha do tė vriste veten publikisht nė qendėr tė Prishtinės.

    Ajo qė ndodhi mesmarsin e vitit 1945, pak muaj pasi ishte “ēliruar” Kosova, ėshtė njė ndėr tė rrallat histori qė edhe po tė kishte njė “version” tjetėr tė ngjarjeve, pėrsėri do t’i falte viktimės dhe vrasėsit tė njėjtin fat. Qė tė dy do tė kishin vdekur nga tuberkulozi. Por, nėse malazezi Milladin Popoviq, natyrisht do tė kishte jetė pak mė tė gjatė, gjakovari Haki Taha, marsin e 1945 jetonte ditėt e fundit nė kėtė botė. Qė njė njeri i dėnuar nga natyra me vdekje tė parakohshme tė kryejė njė vrasje, ky ėshtė njė fakt historikisht i pranueshėm. Por, ky nuk u bė kurrė shpjegim pėr njė nga vrasjet mė tė mistershme historike, qė lidhin Shqipėrinė me Kosovėn.

    Askush nuk mundi tė thoshte se kosovari Taha e vrau Milladin Popoviqin, njė figurė tė pėrmasave jo tė zakonta pėr kohėn, vetėm nga dėshpėrimi i vdekjes qė e priste. Pas kėsaj dite qė tė dy u bėnė heronj tė llojit tė vet, pėr palė qė nuk do kishin kurrė interesa tė pėrbashkėta. Mbi atentatin, dy figurat dhe tė kaluarėn e tyre u ngritėn dhe dy alibitė mė tė mėdha tė kėsaj ngjarjeje, qė shėrbyen politikisht pėr shumė kohė.

    Dėshmitarėt e paktė tė mbetur gjallė, thonė se Hakiu nacionalist e vrau komunistin qė kishte bashkėpunuar ngushtė me Enver Hoxhėn se kishte shitur Kosovėn dhe se ishte njė ndėr shkaktarėt kryesorė tė ndarjes sė fundme tė dy pjesėve me njė etni. Kurse, pėr mė shumė se 50 vjet Enver Hoxha tha, i bindur, se nė fund tė jetės Taha u pėrdor si kamikazi mė i mirė e UDB-sė pėr tė shuar njė ndėr jugosllavėt mė pro- shqiptar.

    MILLADINI I TITOS APO ALIU I ENVERIT

    I pari qė e ndjeu fundin e keq tė bashkėpunėtorit tė tij malazez qe Enver Hoxha. Tre muaj para se tė ēlirohej Shqipėria, gushtin e vitit 1944, marshalli Tito dėrgoi urdhrin se Milladin Popoviqi duhej tė kthehej nė mėnyrė urgjente nė Jugosllavi. Kasnecėt e Titos i kthyen mbrapsht Hoxhės kėrkesėn qė Milladini tė qėndronte edhe disa muaj pranė tij, duke thėnė se “Popoviqi po dėrgohej pėr njė detyrė tjetėr dhe duhet tė raportonte pėr gjendjen nė Shqipėri”. Enver Hoxha i lejoi vetes vetėm njė pyetje: “Me ē’rrugė do tė shkonte Milladini nė Jugosllavi?”

    “Mal mė mal i pėrgjigjen, jemi akoma nė luftė”.

    Kjo alternativė iu duk e rrezikshme diktatorit tė ardhshėm shqiptar. Pėr njeriun qė i kishte ndenjur afėr pėr katėr vjetėt e luftės me njė besnikėri tė ēuditshme pėr llojin qė i pėrkiste, Hoxha ndėrmjetėson edhe tek aleatėt. Ai u kėrkon oficerėve tė misionit anglez nė Shqipėri qė me anijet ose aeroplanėt, qė shkonin nė Itali ta kalonin edhe Milladinin.

    Gjashtė muaj para se tė vritej Milladin Popoviqi mbėrriti nė Bari me emrin shqiptar “Ali Gostivari”. Po pse duhej tė kishte frikė Enveri pėr jetėn e Milladinit? Tė fundmit jugosllav qė kishte mbėrritur me misione “bashkėpunimi” me komunistėt shqiptarė, nuk kishin gjetur shumė pika tė pėrbashkėta me malazezin Milladin Popoviq, qė Enver Hoxha e kishte kthyer nė “Ali Gostivarin”. Por, kjo nuk ishte hera e parė qė shqiptarizimi ose mė mirė enverizimi i Milladinit i bezdiste njerėzit e Titos.

    Popoviqi kishte mbėrritur nė Shqipėri verėn e 1941-it. I arrestuar nga fashistėt nė Mitrovicė, ai ishte dėrguar nė njė kamp pėrqendrimi. Lirimi i tij nga burgu ishte aksioni i parė qė ndėrmorėn sė bashku, para themelimit tė PKSH-sė tri grupet komuniste shqiptare dhe ndoshta favori i parė qė Milladini i kishte borxh ose “ia dinte pėr nder” Enver Hoxhės.

    Qė nga kjo kohė, Popoviqi u bė i pranishėm nė thuajse qė tė gjitha lėvizjet e kreut tė komunistėve shqiptarė dhe i vetmi jugosllav, qė ia pėrkrahte idetė edhe kur “qendra” ishte kundėr. Influenca e tij tek Enveri ishte e deklaruar. Por, i pranishėm nė mbledhjen themeluese tė PKSH-sė, Milladin Popoviqi sė bashku edhe me Dushan Mugoshėn, u bėnė zemra e njė konflikti qė do tė vazhdonte gjatė mes komunistėve kufitarė. “Jugosllavėt hodhėn pretendimin se dy komunistė jugosllavė, e kishin fjalėn pėr Milladinin dhe Dushanin, krijuan Partinė Komuniste jugosllave”, thoshte Enver Hoxha, duke struar me bindje se “Milladini asnjėherė nuk i ka veshur vetes merita qė nuk i takojnė… pėrkundrazi, hidhte poshtė ēdo aluzion qė mundoheshin t’i bėnin tė dėrguarit e Titos pėr t’i atribuar njė rol qė nuk i takon”.

    Por, Milladini u bė “jugosllavi internacionalist”, qė megjithėse zyrtarisht nuk u quajt kurrė i dėrguari i Titos, ishte nyja e marrėdhėnieve shqiptaro-jugosllave e viteve tė luftės. Pėrkrahėsi i Enverit qė nė kundėrshtimin e krijimit tė njė shtabi interballkanik, prishjen e marrėveshjes sė Mukjes, rezultatet e konferencės sė Bujanit, Milladini u bė i vetmi jugosllav qė kreu komunist shqiptar i besonte. Nė gjurmėt e para tė “tradhtisė jugosllave” Enveri donte thjesht tė ruante jetėn e tė besuarit tė vet malazez.

    ATENTATOR MES NACIONALIZMIT DHE UDB-sė

    “Haki Taha, si nacionalist qė ishte e vrau Milladin Popoviqin, sepse ai kishte grisur tekstin e Marrėveshjes sė Mukjes dhe sė bashku me Enverin kishin lėnė Kosovėn pėr herė tė dytė jashtė kufijve tė Shqipėrisė”.

    Ky ėshtė versioni i tė gjithė atyre qė e kanė njohur gjakovarin Haki Taha dhe qė janė ende gjallė.

    “Haki Taha i pėrkiste asaj kategorie kosovarėsh qė duke njohur tė dyja anėt e realitetit shqiptar, prisnin qė paslufta tė sillte edhe bashkimin e Shqipėrisė me Kosovėn”, thotė Sadik Bekteshi, njė prej shokėve tė atentatorit nė konviktin “Malet Tona”, kur Hakiu vazhdonte para luftės gjimnazin e Shkodrės. “Ai qė nė shkollė ishte nacionalist dhe shpesh nė bisedat tona kėmbėgulte se duhej gjetur momenti qė tė bashkoheshim”, thotė Sadiku.

    Pas gjimnazit tė Shkodrės, Haki Taha, nė moshėn 23-vjeēare vazhdoi Normalen e Elasanit, kurse fillimi i luftės e kthen atė pėrsėri nė Kosovė.

    Njė nga enigmat qė e shoqėrojnė aktin e paemėrt tė atentatorit tė Milladinit, ėshtė vizita e tij e fundit nė Shqipėri. Haki Taha ndodhet nė Shkodėr verėn e vitit 1944, nė tė njėjtėn periudhė kur Milladin Popoviqi kishte marrė urdhrin nga Tito qė tė nisej pėr nė Jugosllavi dhe pritej qė tė kalonte kufirin nga Shkodra. I vetmi qė hedh dyshimin se Haki Taha e kishte pėrgatitur me kohė, para marsit tė 1945 atentatin ndaj Popoviqit, ėshtė nacionalisti Zija Muka.

    Syri

Tema tė Ngjashme

  1. At Zef Pllumi - Deshmia e se Vertetes
    Nga Xhuxh Xhumaku nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 08-04-2015, 19:34
  2. Pandi Kristo deshmon per historine
    Nga Albo nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 29-10-2013, 23:57
  3. Haki Taha - Nacionalisti qe vrau Miladin Popovicin
    Nga DYDRINAS nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 29-09-2006, 13:31
  4. Myslim Islami per Ali Kelmendin dėshmojnė pėr Enver Hoxhėn
    Nga Brari nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 20-06-2004, 15:07
  5. Abaz Ermenji
    Nga Eni nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 12-03-2003, 13:11

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •