Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 17
  1. #1
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216

    Avdi Ibrahimi

    KUSH E VRAU LAJMĖTARIN

    Novelė

    Autori: Avdi Ibrahimi



    Botues

    VATRA



    Redaktor

    Rifat Kukaj



    Recensent

    Jonuz Fetahaj



    Ballina

    Eshref Qahilishulli i shpresės





    AVDI IBRAHIMI



    KUSH E VRAU LAJMĖTARIN

    Novelė



    VATRA - Prishtinė 2000




    I



    Fshati Verona kish njė natyrė poetike marramendėse. Atje dukej jeta mė e pėrshtatshme pėr rikujtime skenash idilike. Njė ditė, nė fund vere, Hektori fillkat vendosi tė dilte nė natyrė pėr t’u ēmallur me bjeshkėt e kėtyre anėve. Por, ja, qė vetėm nuk do ta linte Vasha e ėndrrave tė tij. Mė tu takuar me Vashė Gurin, u morėn veshė qė tė vazhdonin shetinė sė bashku. Ajo ishte si hėna qė shkėlqente dhe ndriste qiellin. Dhe, ajo Vashė me tė vėrtet ishte e bukur, tamam si njė ėndėrr poeti!

    Hektorit ia kishte tėrhequr vėrejtjen Vasha.

    Hektor a t’i marrim disa gjėra ushqimore me vete se,nuk i dihet udhėtimit, nuk thotė kot urtia popullore: “E di kur nisesh, por nuk e di se kur kthehesh”.

    Atėherė, Hektori i vuri dorėn mbi supe dhe i tha, paksa mė tė tallur: Mirė lė tė bėhet ashtu siē thua ti.

    Hektori e kishte dshuruar atė. Po e dashuronte ende.

    Duke ecur u gjendėn rrėzė pyellit.Tė guri i Matoosit, qė pėrshkonte rruga. Pyelli ishte i dendur, me lisa tė gjatė, siē thoshte poeti dhe, i thellė. Aty valviteshin togje hije tė zeza, kish sheshe drite dhe hije, re tė murrme me ndėrēelje drite qė binte nga copat e kthjellta tė qiellit tė asaj fundvere.

    Kish dhe shpella tė thella, gropa errėsirash e humnera tė pista. Pastaj dėgjoheshin dridhje lisash, shushurim kafshėsh, zhaurim ujėrash, rrėshqitje zvarranikėsh, pėrpėlitje zogjėsh, krrokama korbash, vaje shtrigash, psherėtima zanash e pėrplot fshehtėsi tė tjera qė ruante pyelli nė fund tė atyre fshehtėsive tė thella. Ndėrkohė Lumi i Zi gjarpėronte rrugės sė tij me mizėri insektesh qė ngriheshin pėr tė vėshtruar se ē’musafirė i vinin malit.Ata zhytėshin mė nė thellėsi tė pyellit dhe, pothuaja se ishin afruar Gurit tė Matoosit, ku kishin pėr qėllim tė kalonin piknikun nė atė fund vere.

    Po afronte nata. Ata kishin tendur shatorin dhe pėrgaditeshin tė darkonin.Vasha kish ndezur zjarrin me shkarpa tė thata. Era e mishit tė pjekur pėrhapej nė shkėmbin e Matoosit dhe arrinte deri atje thellė nė pyell ku dėgjoheshin ulurimat e ujqve.

    Hektori nė heshtje shikonte zjarrin dhe seē murmuriste me vete: Zjarri! Zjarri…

    Kjo fuqi e panjohur iu ngrit nga thellėsia e shpirtit dhe ia shpėrndau mendimet,andej nga koha e antikitetit, njėkohėsisht kujtoi guximin e papeshuar tė Prometheut qė ia kishte rrėmbyer zjarrin zotėrave dhe ua kishte sjellur njerėzve.

    Pastaj kujtonte ngjarjet qė lidheshin me luftėn e zjarrit jetėdhėnės pėr ulmarėt, qė e kishte lexuar qysh nė bankat e shkollės nė romanin e Zhozef Ronit. I kishin mbetur thellė nė kujtesė Naoja dhe Hamla, simbol i dshurisė dhe vazhdimėsisė sė jetės njerėzore. Por, thirrja e Vashės pėr tė darkuar e zgjoi nga kėto mendime qė e kishin dėrguar tė trokiste nė dyert e parahistoriesė.

    Pas disa ēastesh darkuan dhe u ulėn mė pranė zjarrit qė ndriste nė errėsirė. Dy buzė tė pėrflakura u ngjitėn mbi njėra tjetrėn, pastaj njė shtrėngim i fuqishėm i njė marrėzie erotike siē do tė thonin namuzqarėt, i pushtoi mendjet e dy tė dshuruarve, nga pasioni i zjarrtė epshor i tyre filluan t’i hedhin poshtė rrobat dhe, tė lakuriquar mbetėn pėr afro njė orė tė pushtuar pėr njėri tjetrin, tek dukeshin tė ishte Naoja dhe Hamla.

    Ndėrsa flora e fauna shqiptare shikonin kėtė skenė dashurie,kėtė kryevepėr tė perėndisė, me atė natyrė tė mrekulluar nga njė madhėshti pėrrallore e hyjnizuar prej artit dhe poezisė sė poetit tė vrarė nė megrim.

    Pėrposh tyre Lumi i Zi ēante perms maleve tė veshura ma bare e drurė, perms fushave pjellore, qė kishin filluar tė merrnin ngjyrėn vjeshtake, duke vazhduar rrjedhės sė vet u jepte jetė, pishave gjethe mbajtėse, lisave gjetherėnės e degėshumtė, murrizave therrtarė, gėshtenjave tė ėmbėla, arrave tė forta, shkurreve, lajthive tė egra, plepave tė bardhė dhe shelgjeve lotuese, qė nė krahėt e tyre pėrshkonin errėsirėn, bufi dhe hutni.

    Ndėrkohė u dėgjua njė klithmė dreri qė kish njėfarė blegėrimi tė zemėruar. Hingėlliu pėrzieshėm njė at shale. Pastaj nata u mbush me ulurima tė panjohura nėpėr pyell.

    Vasha mė trimėri kundėrshtoi sa mundi ndiesinė e ēuditshme natore tė pyellit qė jepte mistere tė llahtarshme.

    Hektori, ja largoi asj mendimet nga kjo ndiesi baladike dhe filloi t’i tregoj legjendėn pėr Gurin e Matoosit. Ēdo pyell kish legjendėn e vet. Edhe ky pyell kishte tė tijėn:

    Legjenda ka njė lashtėsi tė largėt. Para shumė shekujsh nė atė gur qė ne tė dy e pamė gjatė ditės, me atė lartėsi perj dhjetra metrash, e gjėrėsi prej qindra metrash ky shkėmb i hyrė i tėri nė barkun e malit Maja e Zezė, me ato shpella qė disa prej tyre kishin formėn e harqeve dhe siē i zumė nė gojė emrat e tyre, ku njėri quhej furra, mėpastaj mulliri, oda e miqve, dhoma e fjetjes, shpella e bletėve, qė ndodhej nė lartėsinė mė tė madhe tė kėtij shkėmbi kėshtjellė, si dhe nėn tė ndodhej dhoma e daullės, siē e quajnė barinjtė e fshatit Verona.

    Mu nė shpellat e kėtij shkėmbi ka jetuar njė njeri i quajtur Mato Osja, pra rronte kėtu me shėrbėtoren plakė, Vorbullėn dhe me gruan e vetė Jetikėn, si dhe me tridhjtė trimat e tij. Sa here qė sė largu dukej Zeshkani i pėrtej detit me ushtrinė e tij tė zezė, ai do tė kaloj kėtej nė token dardane, ashtu siē kalojnė meteorėt e zjarrtė, qė shkatėrrojnė fushėn, ērrėnjosin drurėt dhe pėrmbysin ēdo gjė pėrpara vetes. Dhe, pakkush do tė guxonte t’ua prente rrugėn qė sillnin kėto furtuna tė ushtrisė sė zezė tė Zeshkanit.

    Pra,gjithēka dridhej pėrrethkėtij shkėmbi tė shndėrruar nė njė lloj kėshtjelle tė tipit dardan, por qė burrat trima e kreshniku i tyre Mato ishin pėrgaditur pėr mbrojtje nga kjo furtunė e stuhishme.

    Matoja ishte njė trim, si Gjeto Basho Muji, u gjasonte atyre kreshnikėve tė rrallė tė Jutbinės. Ishte shpatullgjėrė, kishte duar tė fuqishme, qė po ta shtrydhte gurin, do ta bėnte qė nga ai tė dilte uji, kish dy sy si dy grykė bucelash, hante njė dele tė vaktit, kish kėmbėn sa qafa e kalit, pinte verė me plloskė. Ishte i sprovuar nė duele betejash dhe nė ēdo luftė dilte fitimtar, madje nė rast nevoje dinte tė pėrdorte edhe dinakėrinė ndaj kundėrshtarit.

    Atij i ndihmonin zanat e orėt e malit nė momente mė tė vėshtira, pra, kėto qenie i rrinin gati dhe i mėsonin artin e luftės.

    Vasha ngriti mbi hektorin njė vėshtrim tė thellė. Habitej se nga e dinte ai kėtė legjendė.

    Pas disa ēastesh,hektori vijoi:

    Legjenda thotė se Matoja sa here qė kishte dalur nga kėshtjella, ai vetėm vriste e priste armikun, atėherė fillonin kėrditė e mėdha. Me tridhjetė trimat e tij do ta shfaroste ushtrinė armike tė Zeshkanit dhe sė fundi merrte rrugėn e folesė sė tij, duke marrė mė vete plaēkėn e luftės. Dhe dukej tamam si ajo Shqiponja qė fluturonte majave tė larta pėr nė ēerdhėn e vetė. Pastaj jehonte kėnga e rapsodit popullor:



    Pėr xhehnem i nise ushtarėt e zi,

    Kėshtu e pėson armiku qė vjen nė Dardani!



    Porse edhe Zeshkani nuk tėrhiqej pėrgjithnjė. Por, pas disa vjetėsh ai do tė sillte forca tė reja, nga pėrtej detit, pėr t’i zėvėndėsuar tė vrarėt, porse pėr aq sa do tė shtohej kjo ushtri pėr aq edhe do tė pakėsohej nga Matoja dhe trimat e tij. Dhe kėnga do tė jehonte pėrsėri:



    Ē’ta ka hije shpata,kreshnik vigan

    Po kėrkon Zeshkanin ,t’i del nė mejdan!



    Populli pas ēdo beteje di t’i kėndonte kėngė pėr fitoren. Kushedi sa here armiku kishte mėsyrė kėtė kėshtjellė, por ai do tė kthehej me disfatė e humbje tė madhe si nė njerėz po ashtu edhe nė teknik luftarake. E assesi ky vend, nuk binte qė nuk binte nė duart e Zeshkanit.

    Trim i legjendės kishte ndjenjėn e krenarisė dhe nė asnjė betejė nuk tėrhiqej pa e thyer ushtrinė armike edhe pse pala kundėrshtare me ushtarė dhe teknikė luftarake ishte ku e ku mė e madhe. Pas shumė betejash e fitoresh tė matos, Zeshkani me ushtrinė e tij tė madhe bėri njė plan strategjiko-ushtarak, pėr ta bėrė njė rrethim tė hekurt tė kėshtjellės pas njė afati tė shkurtėr. Matoja me trimat e tij do tė dorėzohej…

    Mirpo kėshtjellarėt i kishin marrė me kohė tė gjitha masat e duhura pėr ta kaluar me sukses kėtė rrethim. Ata kishin pėrgaditur ushqime e tė mira tjera materiale pėr jetesė qoftė edhe pėr disa vite po tė mbetėshin tė ngujuar. Kishin mbushur fuqitė me verė, mishra tė thatė nga bagėtia qė e kishin therrur, elb, tėrshėrė, i kishin mbushur pėrplot hambarėt. Brenda kishin ndėrtuar mullirin me tre gurė pėr bluarje tė drithit, qė i sillte lumi nėntoksor Simeont, qė kishte ujė tė mjaftueshėm, ndėrsa ujin pėr pije e siguronin nga Pus i Atit qė gjendej Brenda Kėshtjellės. Ndėrsa hall tė madh do tė kishin pėr drurėt e zjarrit pėr ngrohje dhe pjekjen e bukės nė furrė. Pėr sigurimin e drurėve mė tepėr kujdesej Vorbulla plakė dhe gruaja e matos, Jetika.

    E, pas disa vitesh tė mundimshme, njė ditė vere nė natyrė, pėrderisa po mbledhnin shkarpa, plaka dhe nusja, disa nga ushtarė tė Zeshkanit qė kishin qenė nė vrojtim tė kėshtjellės, mbi malin e saj kishin vėrejtur dy njerėz dhe kishin vajtur e i kishin zėnė kėto dy fatkeqe robber dhe i kishin nisur drejt Majės sė zezė,aty ku Zeshkani kishte njėrėn prej bazave kryesore.

    Pas shumė torturave e shantazheve qė i bėhen Jetikės, megjithatė, ajo as edhe njė fjalė nuk do ta nxjerrė nga goja. Kėshtu armiqve nuk ua kishte dhėnė qoftė edhe sekretin mė tė vogėl. Dhe me t’iu dhėnė rasti ajo hidhet nga shkrepi i lartė i majės sė zezė, ku do tė gremiset e tėra nė atė humnerė tė thellė. Edhe sot e kėsaj dite ajo maje e lartė malore quhet guri i Jetikės.

    Ndėrsa shėrbėtorja plakė Vorbulla, nxjerrė sekretin pėrpara torturave tė armikut, duke u treguar atyre sesi Matoja dhe trimat e tij do tė dorėzoheshin! Ajo nė hollėsi u kishte treguar se pushtimi i kėshtjellės do tė bėhej, nėse e gjenin njė Kali tė fuqishėm, por tė bardhė, ta dėrgonin atė mbi malin qė mbulonte Kėshtjellėn. Aty, Atin ta ushqenin me taxhi pėr tri ditė e tri net dhe, assesi tė mos i jepet ujė pėr tė pirė. Atėherė, Atin do ta kaplonte njė etje e tmerrshme sa tė filloj tė ēukėrmon me thundrat e para pa pushuar para vetės…

    E ta ni ē’duhet tė bėjmė ? - pyeti Zeshkani.

    Atėherė, Vorbulla u kishte thenė qė ushtarėt tė merrnin kazma e lopata e tė gėrmojnė mu tek vendi qė pak mė pare Ati ka groposur me kėmbėt e para tė tija. Pas disa ditėsh gėrmimi tė ushtarėve pushtues, del vrulltas njė gurrė e madhe uji sa qė pėrfshin ēdo gjė qė gjeti pra vetės…

    Po tani ?

    Ē’duhet tė bėjmė? - i kishte thenė Zeshkani, Vorbullės. Mos pandehni se me kėtė qė bėmė e arritėm qėllimin tone, pėr marrjen e Kėshtjellės, qė mė vite tė tėra nuk kam mundur assesi ta pushtoj me as njė mjet.

    Vasha, tani e varur nė buzėt e tregimtarit, pėrpėlitej pėr tė mėsuar pėr tragjedinė. Priste e drithėruar.

    Ndėrsa, Hektori pas heshtjes sė tij,vijoi:

    Legjenda pastaj shpjegon, se si Vorbulla u kishte shpjeguar rendėsinė e daljes sė kėsaj gurre mbi sipėrfaqėn e tokės.

    Ja, thoshte ajo, ky ujė ėshtė qė e ka mbajtur gjer mė sot kėshtjellėn e pa pushtuar nga ana juaj. Me ndeljen e kėtij burimi jetėsor, ata pas pakė ditėsh do tė dalin nga ngujimi i Kėshtjellės, sepse pa ujė assesi nuk mund tė jetohet.

    Dhe, vėrtetė shpjegon legjenda qė, pas disa ditėsh Matoja dhe trimat e tij dalin nga ngujimi dhe fillojnė njė luftė tė rrebtė me ushtrin okupatore, sa qė nga kjo luftė dridheshin mallet, u tmerruan diell e hėnė. Toka kishte harruar tė lėvizte rreth bushtit tė vet, yjet ishin zbehur, ndėrsa dielli ishte zėnė nga retė e pisėruara.

    Lumi u mbush me ushtarėt e veshur me tė zeza, tė cilėt u shndėrruan nė gurė tė zi, prej nga duket se pėr kėtė edhe quhet Lumi i Zi. Por, ja, qė kjo ushtri ishte aq e madhe sa nuk kishte tė sosur. Pas disa ditė luftimesh, tė tridhjetė trimat vriten, ndėrsa kreshniku i legjendės, Matoja plagoset pėr vdekje.

    Atėherė, Zeshkani urdhėron ushtarėt qė kreshnikut t’i vihen prangat e qnit qė ishin tė trashė sa njė lis pishe. Prangat ia vejnė nė qafė, e pėrēmojnė deri nė atė masė sa nga keqardhja edhe dielli pėr shtatė ditė me radhė nuk do t’i lėshojė dritėn tokės. Po edhe nė kėtė pėrbuzje kreshniku ynė i kėrkon qė t’i del nė dy luftim Zeshkani, por atij nuk do t’ia mbante pėr ta provuar mejdanin me tė.

    Atėherė, Matoja do tė kėrkonte prej tij, sė paku t’i plotėsonte njė kusht para se tė vritej, pra kėrkonte nga ai dėshirėn e fundit:

    Ē’dėshirė keni?- e kishte pyetur Zeshkani.

    Dėshiroj qė ta shohė pėrpara kėmbėve tė mia Vorbullėn plakė!

    Kjo dėshirė do t’i plotėsohej dhe ,Vorbullėn do ja sillnin mu pranė tij. Ajo drithėrohej e tėra sap o iu paraqit kryezotit tė saj.

    E, Matoja donte qė mė duar tė tij tė fuqishme ta shqyente si bretkosėn, porse duart i kishte tė lidhura me pranga.

    E, Matoja dėshironte t’i jepte njė shqelm vdekjeprurės, porse kėmbėt i kishte tė pranguara.

    Atėherė i afrohet dhe zė me dhėmbė kokėn e saj dhe me njė tė lėvizur tė shpejtė ia shkul nga trupi dhe ia gjuan kokėn tutje. Legjenda pastaj shpjegon se koka i kishte fluturuar pėrtej gurit tė Jetikės, nė njė vend paksa tė zhveshur tė pyellit dhe sot e kėsaj dite fshatarėt e Veronės e quajnė atė vend Vorbullzinė
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  2. #2
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    Tėrė thesarėt e kėshtjellės u grabitėn nga kusarėt e Zeshkanit. Ata hynė nė tė gjitha vendet ku kohė mė pare kishte banuar Matoja me trimat e njerėzit e tij. Por u kishte mbetur e fundit pėr ta plaēkitur atė shpellėn mė tė lartė nė Kėshtjellė, ku Matoja kishte rritur bletėt…Flitej pastaj se aty kishte pasur nėntė qypa mjalti. Udhėheqėsi i ekspeditės plaēkitėse kishte urdhėruar ushtarin e tij Romin, qė mė anė tė litarit tė hynte nė atė shpellė dhe t’i ngarkonte tetė qypa mjalti, ndėrsa qypi i nėntė t’u lihej bletėve…Romi nuk e pėrfillė urdhėrin dhe i ngarkon tė nėntė qypat dhe, nga lart me anėn e litarit ua lėshon nė tokė. Mė nė fund edhe ai vetė fillon tė lėshohet nėpėr litar.

    Por mė tė arritur nga mesi i kėshtjellės, befas i duket se litari i ishte shndėrruar nė gjarpėr e ai nga frika i largon duart nga litari. Kėshtu bie nė greminė i vdekur.

    Po pastaj si thatė?

    Thash: vijoi Hektori,se qė nga ajo kohė kur kishte ikur Zeshkani me ushtrinė e tij famėkeqe e deri nė ditėt tona, asnjėri mė nuk ka banuar a jetuar nė kėtė kėshtjellė prej guri!

    E pse?

    Sepse , kreshniku Mato Osja e kishte mallkuar!

    E sheh se si Brenda atyre shpellave kanė mbetur gjurmėt e njė tė kaluare tė largėt, po tė hysh nėpėr ato shpella do tė dėgjosh do zėra qė tė ngjallin frikė. Ata zėra tė tmerrshėm, ato gjėmė tė llahtarshme qė dalin nga gjiri i shkėmbit, nga ku hera-herės ngrihret njė britmė e mprehtė dhe njė dam-dume e dalur nga shpella e daullės. Atėherė tė gjithė barinjtė e fshatit dhe fshatrave tjera, qoftė dhe njerėzit e rastit ikin tė frikėsuar, se nata ėshtė gati pėr t’u shfaqur dhe, kė e zė terri pranė kėtij shkėmbi kėshtjelle do ta rrėmbejnė djajtė dhe ai njeri mė pastaj do tė jetoj i ēmendur…



    *



    E tillė ishte legjenda e pyjeve, pėr Gurin e Mato Osit, qė nėpėr shtėpitė e fshatit Verona, fshatarėt e tregojnė here pas here, jo pa frikė. Porse besimet e kota Vashė nuk kanė lėnė rrėnjė tek unė, ndėrsa nė kohėrat e mėparshme dhe burrat me mendje tė kthejlltė dronin dhe besonin nė demonėt, ėngjėjt, vampireėt, lugetėrit. E di fare mire, qė vite mė pare kur u shfaq nė mendjet e njerėzve ai lugati qė ishte ngritur nga varrezat e Rrezinės mbi xhaminė e fshatit. Pastaj kuēedrat, fantazmat e ndryshme ende tregohen tek vendasit.

    A tė kujtohet ai njeriu me kitarė?

    Po. Mė kujtohet e ke fjalėn pėr atė poetin nga Dukagjini qė vinte pėr pushim nė fshatin tone.

    E , pse mė pyete pėr tė?

    Eh!...me siguri ai kishedi sa here i ka dėgjuar me vėmendje kėto legjenda, nga fshatarėt e Veronės. Ai, thonė fshatarėt, i ka shėtitur pėllmbė pėr pėllėmbė kėto bjeshkė tė mrekulluara. Kush e di sa here ka hyrė pėr kurreshtje nėpėr thellėsitė e kėtyre pyjeve. Andej, fishkėllimat e erės duken si vaje misterioze; klithma bishash; dhe nga legjenda aq here tė dėgjuar, qė fatalisht robėron tėrė qenien.poeti me siguri ka mbajtur shėnime pėr kėto legjenda. Ka ndodhur disa here pas dėgjimit tė kėtyre legjendave, ta merrte nė dorė kitarėn dhe me shokun e tij tė ushtrisė, i cili i binte mire fizharmonikės, sė bashku krijonin njė mini – orkestėr, me ato jone tė ėmbla, frymzuese dashurie. Shumė nga ato melodi qenė krijuar prej tij. Pastaj shpjegimi pėr lulet dhe thuarja e tyre nė vargje ishin gjėra mė tė bukura pėr tė.

    Ata njerėz qė gjendėshin pranė tij pėrjetonin ēastet mė tė mrekullueshme tė jetės, thoshin fshatarėt, qė kishin pasur rastin tė rrinin mė tė nė natyrė apo nė dhoma miqėsh. Ai do tė lozte pastaj si tė qe nė teatėr Halilin e Hajrinė, njėkohėsisht luante tragjedinė e Hamletit nga Shekspiri. Do tė lozte me njė shkathtėsi pasionante qė i ngazėllente tė pranishmit. Ai qe njė artist i vėrtetė dhe njė shpirt poet i talentuar.

    Vasha,ndjeu vetėn tė ēlodhur e tė lumtur qė po kalonte piknikun me Hektorin.
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  3. #3
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    II



    Natėn e kaluar, me njėzet e tetė shtator, Hektorit i ndodhi njė gjė e ēuditshme. Kishte njė parandjenjė tė papėrcaktuar edhe pse nuk ishte mistik i parandjenjave dhe magjive as qė u besonte. Ishte duke lexuar “Kanunin”e Lekė Dukagjinit, po merrte njohurit e para nga kjo vepėr shkencore e Shtjefėn Gjeēovit, kur ndėr tė tjera nė kėto kodifikime shkruhej:

    “Shtėpia e shqiptarit ėshtė e zotit dhe mikut”.

    Plak mbi plak, kanuni s’njeh”.

    “Lajmėtari nuk bie nė faj, pėr fjalėn e thenė, sepse flet nė emėr tė atij qė e dėrgon”.

    “Po e gjete thiun nė dėm, bjeri pushkė”.

    Ja, kėto ligje tė maleve, ē’njohuri e rrallė nga lėmi i tė drejtės zakonore, ē’admirim sollėn nėpėrmjrt kėtyre normave, tė stėrgjyshėrve tanė, ē’thesar i shtrenjtė i kultuerės sonė kombėtare, ē’njohuri e rrallė ka dalur nga shpirti i njė populli ndėr mė tė lashtėt nė Ballkanin e trazuar.

    Dikur vonė la librin e hapur e ra nė gjumė…

    Mirpo, gjumi i iku. Ē’tė bėnte?

    Asgjė nuk pipėtinte. Trembej, Hektori, pėrse ishte aq qetėsi.

    Mendimet i vinin tė shkapėrderdhura dhe pėrbluante mėri nė pushtuesin. Papritmas iu duk sikur nė dhomėn e fjetjes i hyri njė e qeshur, krejtėsisht e pnajohur. Iu shfaq befas njė figure e ndritshme me pamje tėrheqėse, me njė fytyrė qė shkrepėtiu midis territ! Kish hapur sytė dhe shikonte nė hapsirrėn e errėt. I vijėzohej fytyra e poetit tė vrarė nė megrim…Shikimi i tij ngulmues e shigjetoi nė zemėr dhe diēka e ndrydhi pėrbrenda.i pėrflkaur nė fytyrė i tha:

    “Hektor vazhdo rrugėn qė ke nisur. Vazhdo tė lexosh dhe tė shkruash pa diktate! Vazhdo tė jesh i tillė ēfarė je, se nuk mbyllėn jo, shtigjet e shpresės”.

    Shtigjet e shpresės duan t’i mbyllin njerėzit e pa dinjitet e analfabetėt. Edhe ata qė janė tė shitur tek i huaji. Ata janė si nata e trishtimit e tė pashpresė. Tė pashpresėt janė si kali i Trojės, si krrokama e korbit, si vaji i shtrigave. Kėto krijesa monstruoze trishtimi dhe tmerri tė mbulojnė si terri…Pashpresa ka dalur nga kutia e Pandorės, porse nė saje tė Prometheut u mbyll kjo kuti e pashpresė dhe, nė tė kishte mbetur vetėm shpresa. Pashpresa, sollitėligėn, xhelozinė, smirėn, shpifjen, pėrtacinė, hipokrizinė dhe grykėsinė ambicioze qė shėmbėllejnė nė Memfistofelin te Gėteja…Ndėrkaq shpresa sjelljallėrinė, mbarėsinė, dashurinė, urtėsinė, menēurinė, guximin dhe diturinė, qė u shėmbėllejnė engjėjve tė Fan Nolit…

    Duke soditur nė hapsirė dhe duke e pėrshkruar disi atė pikllim tė paqartė, i dukej se Brenda hapėsirės sė errėt endeshin shpirtėra tė lig qė vdekja u rrinte nė pėrgjim, tė ardhur nga zjarri skėterrė i Dantes pėr ta vrojtuar poetin e vrarė nė megrim.

    Tėrė natėn u pėrpėlit me kėto pamje tė ēuditshme. Krijesa ogurzezė po e pėrcillte edhe pas vdekjes poetin, i cili nuk mund t’i shpėtojė syrit tė keq, veshit tė hapur, duarve qė prekin hiqin, hije qė shkasin nė errėsirė, mendjes sė krisur dhe klaneve plehra, mashtruesve tė pėrkryer qė gjithnji pėrsėrisin tė njejtėn, rojeve tė mjegullės qė mbi ujin e turbullt gjėmojnė plogshėm kah Dardania…

    Nga tėrė ky ankth dhe fare i shkallmuar, hetoi, se mendimet i fluturonin te varri i poetit. Mbi atė varr qė gjasonte nė njė lulishte, qė terrin shqyente njė flake pishe. Dhe, hėna atė natė ulej mbi tokė. Pėr t’i bėrė homazh poetit shėnjtor, i cili rrinte mes dritės sė yjeve…Ndėrsa fantazma e Hamletit sillej mbi varr, pėr ta hetuar ēėshtjen mbi vrasjen e poetit!...

    Ē’pėrbluante dhe ai ashtu nėpėr tru…fantazma e Hamletir tė ēmendur, Princit tė Danimarkės, tė hetoj vrasjen e poetit. E pakuptueshme!...Ēfare e shtyn kėtė fantazmė tė ngulmojė nė zbulimin e vrasėve tė njė poeti ballkanas .Vrasėsit e tij deri diku janė tė njohur pėr opinionin.

    Ē’do tė thotė kjo?

    Ē’madhėshti e kėsaj tragjike!

    - Ē’do tė thotė i tėrė ky avaz? Shpejgohu tė lutėm Hamlet se s,marr gjė vesh nga kjo punė!...

    - Po si s’kuptoni, krimi ka ndodhur nė njė nga shtetet mė tė fuqishme tė Evropės plakė…

    Mė shqetėson fakti,se kjo Evropė edhe mė pėrpara nėpėr konferencat e saja, tashmė tė njohura nga historia botėrore, kombit tė poetit i kishin bėrė krimet ndėr mė tė mėdhatė qė i njeh historia. Ata mund tė zgjidhnin midis krimit dhe drejtėsisė.

    Por jo, mu ky shtet dhe shtetet e tjera tė mėdha tė kėsaj evrope e shėrbyen krimin. Prandaj dua qė ta pastroj ndėrgjegjen time si qytetar i Evropės dhe, ngriti zėrin i drithėruar nga nervozizmi: - hidhni poshtė mėkatet! Tregojeni shpitrin lakuriq, zhvishuni nga ata tituj bombastik si tollumbace tė fryra, kinse jeni pėr drejtėsi. Ē’fjalė e tituj tė zbarzur. Drejtėsi pėr ligje, madje, madje, thoni se janė ligje demokratike…Lerėni kėto gjepura, zėvėndėsoni mė mire tėrė kėto maska, me njė fjalė tė vetme, interese tė ilustruara, nga kozmetika franēeze e ajo e Bizmarkut…Interese tė mjera! Ambicie tė ēmendura! Atėherė keni thenė tė vėrtetėn…Kriminelėt i janė tė njohur drejtėsisė botėrore, por asaj i duhet tani pamėshirshėm tė dėnojė krimin dhe kriminelėt. Nėse doni ta shfajsoni veten nga krimi!...

    Nė terrin e kėsaj nate mbretėroi nė Hektorin njė heshtje magjistare, qė mbushi hapsirėn e zbrazėt. Drithėrohej nga kėto figura fantazmogorike qė i bėnė ligjėrime nė trurin e tij, por qė i dukej se fantazmat kishin dalur nga libri i hapur “Kanuni” i Lekė Dukagjinit, qė me tė mbyllur librin, iu kthyen ndjenjat e shkapėrderdhura te nisma e shpirtit…
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  4. #4
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    III



    Kish lėnė dritaren hapur .Mendjen e kish te ajo nata kur u shfaq ajo fytyra e vijėzuar e poetit dhe, po mundohej, ah!...Sikur tė mė shfaqej pėrsėri e tė bisedoja me tė pėr shumė gjėra…Ai kishte besim tek forca e ndėrdijes qė do ta orientonte kah ai besim nė vetvete. Pėr diē tė tillė kish lexuar nė librin e Xhozef Marfit, ku mes tjerash kish nėnvizuar:”…Ndėrdija ėshtė burim i idealeve, i synimeve dhe i veprave njerėzore. – Nėpėrmjet saj Shekspiri i njohu tė vėrtetat e mėdha ,tė fshehura me shekuj nga lloji njerėzor”.

    Ashtu siē mendonte, po ashtu edhe do tė ndodhte, pas pak ēastesh u duk pėrsėri ajo figura paksa e njohur tani pėr Hektorin, porse me njė formė tjetėr nga nata e mėparshme. Poeti kėsaj radhe u paraqit me kurorė mbi krye dhe nė dorė mbante lapsin dhe njė degė ulliri, qė gjasonte nė perėndinė e dijes dhe paqes.

    Kjo figure madhėshtore qė i paraqitej, i dukej si njė lloj drite qė is hpėrndante tmerret e natės sė errėt.

    Pastaj filloi bisedėn Hektori. Me paraqitjen tuaj tė pare qė isha i befasuar dhe jashtėzakonisht i habitur asgjė nuk mėsova pėr ju dhe, dua qė tė di:

    Kush jeni ju?

    Emrin tim doni ta mėsoni?

    Quhem, Lajmėtar Ēlirimi!

    E cili jeni?

    Jam njė nga tė arratisurit nga Atdheu dhe i mėrguar nė Landin e Baden Vyrtenburgut nė RF tė Gjermanisė, i vendosur nė Untergrupenbah. Jam arratisur nga atdheu im shumė i dashur pėr arsye politike. Me profesion jam gazetar. Letėrsinė dhe muzikėn i zotėroj mire…

    Tjetėr?

    Ēfarė t’u them tjetėr?!

    S’po kuptoj a vėrtet ju jeni Lajmėtari!?

    P, po pėr kėtė tė jeni mė se tė sigurt.

    Kurse unė ju dija pėr tė vrarė e ju mė shfaqeni i gjallė.- Nga kjo e papritur njė djersė e ftohtė filloi t’i dukej nė ballė.

    Jo! – tha, - Nga ana fizike vėrtet tradhėtia mė ka vrarė, porse nga ana shpirtėrore jam i pavdekshėm. Njėkohėsisht shpirti im kryengritės lėviz nga njė skaj nė skajin tjetėr nė Shqipėrinė etnike…Kėshtu dua ta pėrmbush misionin e nisur…Nga forca e ndėrdijes suaj u shfaqa edhe te ju!...

    Urdhėroni, pra, ē’dėshironi tjetėr tė pyesni?

    Dua t’ju pyes: Si dėshtoi atentati paraprak ndaj jush?...

    Po,- vijoi Lajmėtari – njė ditė janari kisha dalur nė dritare dhe po shikoja rrugėn pėrposh banesės sime. Nga dritat e elektrikut shikoja tek po sillej atje poshtė njė njeri fill, i vetėm. Porse edhe shikimi i tij i pėrhumbur ishte ngulitur kah dritarja ime. I kishte ngulur sytė si dreqi…

    Ti e njihje atė?

    Nuk di nė e kisha pare dikund. Nga sjelljet, e kuptova se ishte ndonjėri nga ata bashkėatdhetarėt e mi…Zura tė mendoja pėr kėtė njeri, mos rastėsisht e kishte zėnė nata kėtejpari dhe, me siguri nuk dinte nga t’ia mbante. Pas gjithė kėsaj skene, vendosa tė dilja e ta ftoja pėr konak atė tė panjohur…

    Me tė dalur jashtė e thirra:

    Hej,ti!

    Ē’keni? - mu pėrgjigj i panjohuri.

    Mė duket se jeni andej nga Kosova?

    Po! – u pėrgjigj i panjohuri. – Nga, Kosova jam! Duke pėrbluar nė mendje se si mė erdhi shansi qė tani ta vras. Por, diēka nga thellėsia e shpirtit mė erdhi njė si arsyetim tjetėr ta lė pėr mė vonė…

    Ē’doni? - mė pyeti i panjohuri.

    Edhe unė nga andej jam! – thash,eja nė banesėn time, sonte po tė pranoj pėr mik shtėpie…Eja!...Tė panjohurit iu rėnqeth tėrė trupi nga tė ftohtit. Pati njėfarė ndruajtje. Pastaj e ndoqi prapa.

    Ky i fundit e udhėhoqi nėpėrmjet kthinave tė ndryshme tė ndėrtesės dhe e dėrgoi drejt nė dhomėn e miqve. I kėrkoi ndjesė se askend nga familja nuk e kishte aty, pos vėllait qė ishte nė dhomėn tjetėr dhe i nxėnė me disa punė…

    Dhoma ku i pritnin mysafirėt ishte e mobiluar thjesht. Kish njė minder tė pastėrt me qoshe, njė tavolinė pune, mbi tė njė makinė elektrike shkrimi, e disa letra tė shpėrndara gjithandej, si dhe disa karrige, e nja dy kolltuqe e njė vitrin tė bukur. Nė ballin e dhomės binte nė sy portreti madheshtor i Hasan Prishtinės. Artisti gjenial kish pikturuar heroin. Sigurisht qė nuk ishte takuar me Hasan Prishtinėn, por e kish punuar nė bazė tė fotografisė dhe parafytyrimeve…Njė bukuri qė di ta bėjė vetėm artisti dhe jo kushdo…Ē’fuqi jete jepte vėshtrimi i patriotit tė vrarė nga zagar tė Ahmet Zogut nė Selanik. Q’ėmbėlsirė shihej nė buzėqeshjen e tij prej urtaku dhe, njėkohėsisht prej trimi. Veshja e tij ishte bėrė me njė elegance. Po ajo ēanta e mbėrthyer nga dorė e majtė…Ah! Ē’pasuri! Epo,tė lumtė piktor!

    I ulur nė minder i panjohuri nė bisedė me Lajmėtarin i tregonte se ishte nga Rajoni i Rrafshit tėDukagjinit, afėr maleve tė Sharrit dhe se quhej Analfabet Fushta, qė fliste si i pėrhumbur…Pastaj ra heshtja…Pėr atė kohė Analfabeti mbeti ėndėrrtarė njė cope here. Ai besonte nė Muhamed Arabin duke e vizituar te Guri i Qabesė. Besonte edhe nė Jezu Krishtin e kryqėzuar nė Kalvar golgota, nė Guatam Budėn…Nė Mahavirėn, por nuk dinte nėse besonte nė vetvetėn. Ai i kishte shkapėrderdhur mendimet nė luftėn pėr para si haxhiu i Qabesė sė Pėrdrinės, nė fuqin pėr tė arritur nė majat e larta tė politikės analfabetiste, nė prestigj pėr t’u dukur nė skenė se edhe ai ėshtė njėfar *** – muti, ne reputacion dhe abuzim. Jeta e tij nuk ishte asgjė tjetėr pėrpos fuqi e parapėrgaditur pėr tė hyrė nė skenėn e politikės. E politika nga filozofėt njihet si njė tirane qė urdhėron ēdo gjė kundėr brendisė sė shpirtit.

    “ Sa mikpritės qenka ky njeri! Sa i zgjuar qė mė duket, sa i dashur e i afėrt me njerėz! Sa i kulturuar e ē’talent qė paska. Ndėrsa unė nga Shefi im kam marrė urdhėr ta vras. Ky nuk e di qėllimin tim…” – mė dukej se fliste me vete Analfabeti.

    Njė vale gjaku e vėrshoi nėpėr kokė. Sytė e tij flakėritėn.

    Mik i nderuar…- thirri Lajmėtari. – Mos dėshironi tė bini, pėr tė fjetur. Ju shoh se jeni paksa tė lodhur. Disi mė dukeni si i pėrhumbur? Pse s’flisni zotėri? Mos keni nevoj pėr gjėsend?

    Analfabeti si i hipnotizuar shtrėngoi nė dorėn e tij dorėzėn e revolės…Lajmėtari vėrejti gjestin jo njerėzor tė tij. I tha:

    - Vini pėr tė mė vrarė? Keni marrė urdhėr nga ata tė UDB-sė pėr tė kryer atantat ndaj meje?!

    - Po! – tha si i pėrhumbur Analfabeti.

    - Pse?

    - Kėshtu mė kanė urdhėruar?

    - Po kush tė ka urdhėruar?

    - Shefi im zotėri…- ai mė ka thenė se duhet ta vrisni

    Lajmėtarin, se ėshtė spiun i Jugosllavisė!...

    - Keni argumente pėr njė akuzė kaq tė rendė kunder meje zotėri?!

    - Unė personalisht nuk di asgjė, por Shefi mė ka thenė se pėr kėtė egzistojnė disa fakte?!...

    - E keni menduar e peshuar mire kėtė fare pune, se mos ju ka future shefi nė lojra dinake? Mos ėshtė ky njė gjykim tepėr i gabuar pėr mua!...

    - Eh! Sa jam lodhur nga kėto thashetheme qė fliten e pėrfliten kundėr meje, pa kurrfarė argumenti. Kam bindjen time se kėto thashetheme burojnė dhe gatuhen nė kuzhinat e kryeqendrės jugosllave dhe, ndoshta edhe t’i Analfabet je bėrė njėra nga veglat qorre tė tyre. Mos edhe t’i je nga ajo pjella e Qoftėlargut? – mendoi Lajmėtari me vete dhe tha: “ I gjori, ndoshta vetėm di tė zbatoj urdhėrat e eprorėve tė tij, pa i kuptuar fare”.

    - Zotėri s’keni pse mė ofendoni me fjalė tė rėnda. Nuk jam vegėl e shkaut, por jam nė luftė kundėr tij, andaj largoni nga koka e juaj ato mendime tė gabuara qė i krijuat pėr mua, unė i takoj Lėvizjes…

    - Oh! Jo zotėri.

    Sikur tė ishe kėshtu si thoni, nuk do ta merrje pėrsipėr njė detyrė kaq budallaqe. Ti je njeri i lėkundur, lum miku. Ju s’jeni njė krushk lirie, sado qė e mbani veten pėr tė tillė. Mendova njėherė se mos u ndodhėt rastėsisht pranė banesės time, se thotė urtia popullore: “Rasti ėshtė mbret i botės”. Dhe, kėshtu mendova mos rastėsia na bėri edhe miq…

    Por, ja qė ju kishit ardhur me qėllim tė caktuar. Sa po preket dorėzėn e revolės mendoja se kishit shpirtin e njė trimi, por edhe kjo s’qe asesi e vėrtetė. Po tė ishit trim do ta kryenit atentatin dhe kėshtu di ta kishit kryer porosinė e Shefit tuaj. Juve u mungoi guximi. Kėshtu i zbuluat qėllimet tuaja pa e bėrė krimin…Atėherė thash, mos kishe shpirtin e njė spiuni tė paguar, por tani po kuptoj se ju jeni mė i poshtėr se njė spiun jugosllav. Qė tani po jepni proven se i takoni kategorisė sė qyqarėve.

    Derisa po flisja, rastėsisht kryqėzova krahėt.

    Analfabeti zemėrdridhur si ajo pėrralla e lepurit, ēoi dorėn nė brez dhe jeta e Lajmėtarit qe nė rrezik, por i priu fati,Lajmėtari e kėrcėnoi duke i thenė qė tė ulė dorėn, se e dinte fare mire qė nuk kishte guxim ta shkrepte armėn.

    Ju keni frikė, menduat se po tė qėlloni nė mua, vėllau im gjendet nė dhomėn tjetėr, nuk do t’ju linte tė gjallė tė iknit. Ju nuk jeni aq naiv sa dukeni. Juve ju kanė dėrguar pėr tė mė vrarė, mė tė vėrtetė jeni nga soji i lapėrdharėve e po prandaj keni frikė.

    Po kjo do t’u kushtoj shtrenjtė. Njėherė tjetėr nuk do t’i shpėtoni atentatit. Murmuriti analfabeti.

    Shkoni, Analfabet, shkoni, as qė do tė ēaj kokė pėr ju nė tė aedhmen, sikundėr s’jam bėrė merak as nė tė kaluarėn. Juve nuk ju pėrcjell mėqė jeni qyqarė pėr tė huajin, ndėrsa trim pėr vėllaun…Shkoni ju lutem…Shkoni nė rrotė tė s’ėmės!...

    Lajmėtari kish hapur derėn.

    Po vėllai i tij,Liri, kishte zėnė derėn, pasi nga dhoma e tij kish dėgjuar bisedėn…

    Lėre tė shkoj kjo qelbėsirė Liri, asgjė mos i bėj…Mos ia merr as revolėn…Lėre tė shkoj ky qyqar…Po e fal…Se s’ka ditur se ē’bėn…Ndėrkaq , Analfabeti u largua, s’pa se nga iku, i tramkosur nga turpi. Sytė iu kishin terratisur, kaq rendė i tronditur kish pyetur veten: “Oh…ndoshta vėrtet jam bėrė qyqar?...”

    Fantazma e Lajmėtarit u zhduk njėkohėsisht nga vegimet e tij ėndrrimtare. Shpirti i Ljmėtarit i shndėrruar nė fantazmė fluturoi drejt qiellit tė hyjėshėm, me premtimin e dhėnė se do t’i shfaqej Hektorit, nė ndonjė nga netėt tjera…Ndėrsa gjumi po i qepej nė sy duke i lėnė ēdo gjė tė mjegulluar.
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  5. #5
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    IV



    Ngjarja e asaj nate qė kish ndodhur nė banesėn e Lajmėtarit, i dukej Brenda vetes si njė zbrazėtirė e jetės qė shpjente drejt nė greminėn e thellė qė asgjė s’mund ta mbushte.

    I prishur nė fytyrė, i zbetė nė dukje, udhėtonte duke menduar e shpresuar nė Shtutgart do ta gjente Shefin.

    Gjatė udhėtimit i dėrmuar nė shpirt e mundonte njė tortur e tmerrshme. Kujtonte veten se mos ish vėrtetė njė vegėl qorre nė duart e Shefit, i cili me dinakėrin prej Uliksi, dinte ta keqpėrdorte. Nė ēast ndjeu njė ndryshim tė shlirshėm. I dukej se qielli dhe toka ishin gremina e jetės sė tij, pasi qė ato mbanin kaq padrejtėsi, meqė deshi ta privonte nga jeta, njė tė pafajshėm, i shtyrė prej tė tjerėve.

    - Jo,jo! Oh! Mos isha i manipuluar prej tė tjerėve! - pėshpėriti thellė.

    - Me t’u ndalur autobusi nė stacionin kryesor tė Shtutgartit, me nxitim, Analfabeti u drejtua nga zyra e Shefit. Sapo hyri nė zyrė, gjeti Shefin ulur nė karrige tek punonte diēka nė kompjuter.

    - Ah,ju jeni zotėri?

    - Po,unė… - tha me njė zė paksa tė ngjizur, me nervozizėm vijoi:

    - Zotėri,Shef mė jepni pėrgjigje tė sinqertė nėse u ka mbetur diēka nga sinqeriteti…

    - Po si! – i tha Shefi.

    - Njė natė mė par, mė thatė se Lajmėtar Ēlirimi ishte njė nga spiunėt jugosllavė. Mė patėt thenė se pėr kėtė posedoni edhe fakte!

    - Po, po! – tha Shefi paksa i habitur.

    - Atėherė qė tani dua tė mi tregoni ato fakte, ku i keni?

    - Po ē’ju duhen faktet. Ju e vratė atė? – ia ēakėrriti sytė.

    - Jo, jo! – tha Analfabeti.

    - E pse?

    - Sepse pata frikė!...

    - Ah, qyqar! – bėrtiti me njė zė tė lartė Shefi. – Pse?...Pse?...

    - Sepse duhet tė njihem me faktet, nė ėshtė ai me tė vėrtetė spiun…Mua mė ėshtė mbushur mendja se ai kurrė s’ka pėr tė qenė spiun! Ėshtė e kundėrta e asaj qė thuhet. Ai ėshtė njė patriot e shkuar patrioti. Dhe, ja kjo ėshtė ajo qė mė brengos, qė mė tmerron, qė mė ēmend nė kėto vite tė veprimtarisė. Prandaj, ndjej diēka tė zezė nė brendin e shpirtit tuaj, zotėri Brusha! Pėr here tė par ia pėrmendi emrin Shefit tė tij. Shpeshherė, nė netėt e gjata tė pagjumė, dėshiroja qė ta ndriēoj brendėsin tuaj tė errėt. Shpeshherė fantazia ime rrokullisej nė gjirin e dallgėve rrėmbyese.

    Ishin ato dallgė qė paralajmėrojnė shtėrgatėn, qė luftonin ashpėrsisht nė zemrėn e tij pendestare.

    Brusha u rrėnqeth, pastaj stepi.

    Ē’do tė thuash me kėtė?

    - Ju jetoni nga njė botė e errėt pasionesh dhe ambiciesh tė sėmura, qė ju rrokullisin nėpėr retė e ndotura tė dėshirave tuaja tė errata dhe lakmive tė ulta.

    Mė kuptoni zotėri, ku i keni argumentet qė thoshit?

    Brusha fare i qetė iu pėrgjegj:

    Zotėri, Zefi uluni tė bisedojmė shtruar siē kemi biseduar dhe here tė tjera!

    Ishte hera e pare qė ia pėrmendi emrin e vėrtetė pėrpara sekretareshės sė tij, ajo pėr here tė pare dėgjoi e mrin e vėrtetė! Pra emiri Analfabeti kishte qenė emri konspirativ i Zefit! – Rrini i qetė zotėri Zefi! Besomė mua. Se mendja jote agonizon, zemra jote vuan pėr gjėra tė kota, dora jota qenka dridhur, por mendo se vetėm njė dyshim sado i vogėl qoftė, mund t’i tradhėtojė tė gjitha. Prandaj qetėsohuni dhe, kini besim nė mua dhe shokėt tu, duhet me ēdo kusht tė vazhdoni bashkėpunimin me ne, nė atė mėnyrė, thuase s’ka ndodhur asgjė e jashtėzakonshme.

    Kėshtu e mori me tė mire Zefin duke i premtuar qė sė shpejti do t’i mėsonte tė gjitha, mbasi sė shpejti do tė mbahej mbledhja e kėshillit drejtues tė Organizatės politike ku ata vepronin.

    Pas pak ēastesh Zefi u largua nga zyra. Hapėroi si i lodhur pėr nė banesėn e tij. Rrugės pėrhidhej nė perden e imagjinatės. Pse kėshtu? Kundėrshtonte me gjithė fuqinė, ndiesin e ēudishme tė marrėzisė. Nė atė gjendje shpirtėrore hyri nė banesė. I dėrrmuar ra nė shtratin e tij.Kujtimet i fėrfėllonin atje nė vendlindjen e tij ku kishte punuar si kontrabandist kuajsh. Ajo pėr tė ishte punė e lehtė dhe s’merakosej fare pėr problemet qė i dilnin nga kjo kontrabandė prej xhambazllėku. Pas pak ēastesh kish fluturuar nė botėn e lumtur tė Morfeut…*



    *Morfeu – Zoti i gjumit sipas mitologjisė.
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  6. #6
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    V

    Pse disa njerėz i shohin gjėrat me paragjykime? Pse mė tepėr i besohet rrenės sė tė vėrtetės? Kush ėshtė fajtor pėr kėto botėkuptime dhe kapricie tonat pėr tė paragjykuer jo drejtė? Pse kaq shumė thashetheme nė mjediset tona? A nuk do tė ishte mė mire sikur tė ulemi e sheshit t’i shohim gjėrat ashtu siē janė? Pse ėshtė e pėrhapur si njė epidemi pseudovlera dhe pseudonjeriu? Pse jemi kaq shumė tė ndarė e tė pėrēarė deri nė gėrditje nėpėr parti politike, shoqata e grupe tė ndryshme klanesh, kur jemi nėn thundrėn e huaj?! Njė popill i ndarė nga shteti amė, siē jemi ne shqiptarėt e Kosovės sė shumėvuajtur, nuk i duhet, urrejtja, paragjykimi, mostoleranca, mosmirėkuptimi, mosdurimi ndaj vėllaut, fyerja dhe nėnēmimi! Ndoshta imponimi nė hallkat e panumėrta tė vargojve tė jetės sonė, ka ndikuar edhe nė vetė mėnyrėn tone tė te menduarit. Sigurisht qė nė trurin tone janė ngulitur ato pykat e tė huajve, qė na mbajtėn, e po na mbajnė ende tė robėruar nė sa e sa shekuj. Ata lane shumė vrragė nė ne, na lane pengesat e ngritura si hekurat e grilave, lane ato vese tė mykura qė ciasin si vaje shtrigash, lane atė thyerjen shpirtėrore e mendore, njė populli ndėr mė tė vjetėr e mė tė vyer tė ballkanit e pse jo edhe tė Evropės?! Lanė pėr ne fyerje tė panumėrta qė nuk i bartin as karvanet e shkretėtirave arabe, as trenat e Japonisė sė largėt, as aeroplanėt transportues amerikan, as edhe anijet e mallrave transportuese angleze. Nė vargun e gjatė tė rasteve tė tilla, i barti mbi kurrizet e tij njė popull i tėrė, siē i quan njė analist i ynė nė “Tragjikėt e Ballkanit”. Pse ? nė tragjedinė tone kolektive tė jetoj i huaji nė lumturi!...}ē’pėrpjekje mbinjerėzore bėri ky popull pėr t’i mbijetuar shekujt e trazuar dhe, ende nuk arriti nė fitorėn e tij pėrfundimtare qė tė jetoj i lire dhe i bashkuar. Kush po e pengon kėtė popull qė vazhdimisht po has nė mosukses?! A ėshtė pėr tė gjitha kėto fajtor gjithnjė vetėm i huaji, apo edhe vetvetja e tij? Cila ėshtė nė tė vėrtetė, apo tė dyja sė bashku bashkėudhėtojnė me ne? Pse tėrė kjo paaftėsi?

    Njė gjendje e tillė edhe pėr sa kohė do tė vazhdojė! – pyeti veten Hektori…O Zot, ēfarė ironie! Po ejani t’i bashkojmė mendjet dhe zemrat e t’i luftojmė kėto mbeturina tė kohės sė mbrapshtė qė na u varėn e na varen ende si “ishulli i gjarpėrinjve” qė pine gjakun tone tė pastėr shqiptar, qė na i varėn si googolėt e maskenballėve tė “Natės sė Shtrigave”, si “Kufomat e gjalla” haitiane, si shpirtėrat e parahatshėm”angleze, si Drakulla karpatiane dhe, si fakirėt e Indisė, qė levitojnė dhe ecin nėpėr zjarr. Deri kur do tė lozim rolin e njė makine me ecje tė rendė e mė sy tė pa ninėza…Ta heqim e zhdukim nga hapsira jonė shqiptare farėn e kėtyre barojave tė kėqia qė po metamorfizohen nė udhėkryqet tona! Nėn petkun e mosnjohjes sa duhet dhe tė mos interpretimit tė drejtė, nga vetė doktrinat ideologjike e fetare tė apostujve tė shumtė.

    Andaj, na vetė duhet t’i luftojmė me kėmbėngulje nė tė drejtėn e tė jetuarit me dashurinė e forces dhe arsyes pėr tė qenė tė lire e tė bashkuar…

    Nga jasht u dėgjua zilja, njėkohėsisht Hektori ktheu kokėn. Derisa ishte hapur dera dhe tė pragu u duk shoku i tij i idealeve, Loni. Pas njė pėrqafimi , si shoku me shokun qė e shtrėngojnė dorėn, hynė nė dhomėn gjatoshe me dritare tė kthyera nga perendimi e me mure tė veshura me rrasa gurėsh pėrjashta. Brenda muret ishin tė veshura me dėrrasa prej pishe qė shkėlqenin nga pastėrtia. Zunė vend nė mindere, njeri pran tjetrit dhe ia nisen nga biseda. Biseda rridhte e qetė pėr ngjarjet e kaluara me peripeci tė ndryshme e tė dhimbshme, pėr ngjarjet e kohės qė po jetonim e qė janė tė ngarkuara me ngjarjet e rėnduar politike me plot tė papritura. Biseduan mė pastaj pėr letėrsinė. Kishin pasur rastin qė tė dy tė kishin lexuar “ Mbi Rrebelimin” e Osho Rajnesh, nė mes tė tjerash Loni shpjegoi disa mendime tė Rajneshit.

    Ndėr tė tjera tha:” Qetėsi pėr rrebelin ėshtė drita e tij e vėrtettė, harmonia e zemrės sė tij, shkrirja e tij nė rezistencė. Tė gjitha konfliktet me mendjen janė vetėm pėr shkak tė kujtimeve nga e kaluara. Te rrebeli mendja mė nuk ėshtė e ndar, e copėtuar, shizofrenike”, - e plotėsoi Hektori.”Mendja e tij ėshtė bėrė njė tėrėsi organike”.

    Ashtu ėshtė, - tha Loni dhe vazhdoi:

    “Njeriu thoshteRajneshi, me tėrė forcėn evet lufton kundėr synimeve tė veta pėr tė vėrtetėn – sepse tradicionalistėt e mėsojnė se nuk duhet tė kėrkohet e vėrteta. Tė bindin se ajo tanimė ėshtė e gjetur, kėshtu qė vetėm duhet tė besohet nė tė. Ti vetėm beso!”.

    Edhe pėr Lajmėtarin ėshtė thenė se e vrau UDB-ja jugosllave dhe, kaq. Ēdo kėrkim i mėtutjeshėm konsiderohet si revolt. Si diēka e padėshirueshme. Kurrė s’ėshtė thenė e vėrteta e plotė pėr vrasjen e tij dhe atyre dy tė tjerėve qė u vranė sė bashku me tė. Nuk ėshtė e mjaftueshme e thėna se e vrau armiku dhe mė kaq t’i vihet pika, sepse lind pyetja tjetėr: Armiku kė ka angazhuar nė kėtė krim? Sa veta ishin? Cilėt ishin?! A janė kapur kriminelėt nga ana e drejtėsisiė pėr ta marrė dėnimin e merituar? – Me sa kam njohuri unė – tha kėsaj radhe Hektori, - deri sot nuk ėshtė dėgjuar publikisht tė jetė dėnuar ndonjeri nga kriminelėt pėr kėtė krim!...

    Si rrjedhoj po na del se krimi ėshtė mė i forte se drejtėsia, pėrderisa rron krimi. Pėrderis krimi vazhdon si i tillė, ne jemi tė detyruar t’i marrim masat dhe tė pėrgaditemi pėr vetmbrojtje.

    Loni kishte aftėsi t’ia kuptonte mire tronditjen shpirtėrore Hektorit. Kurrė ndonjėherė nė jetėn e tij nuk i kish qėlluar tė ndeshej me njė shfaqje tė tillė si ajo fantazma e Lajmėtarit tė Hamletit. Qfarė ēudirash tė befasishme po ndodhin te ky njeri kaq i edukuar, kaq modern, kaq i gjerė nė mendime. Ky njeri ėshtė i rrahur i kalitur nė pėrvojėn e jetės, sa i mėsuar e largpamės qė ėshtė, sa nuk ėshtė goditur me tė madhe nga armiku dhe ka mbetur i pazbuluar nė veprimtarin patriotike kundėr pushtuesit serb. U shkund nga kėto mendime dhe vijoi :

    - Hektor, - tha Loni. – kam dėgjuar qė jeni mjaft kurreshtar tė mėsoni tė vėrtetėn se kush e vrau Lajmėtarin!

    - Po ! – tha Hektori. – Jam vėrtet i interesuar dhe kur tė ndriēohet kjo vrasje do ta ndjej veten tė lehtėsuar.

    - Nėse kjo gjė u intereson ,me siguri se do ta mėsoni.Unė kam mendimin se ju jeni mjaft mendjemprehtė. Jeni i zgjuar dhe i shkathtė. Ju lutem mos mė keqkuptoni pėr kėto lavdata. Ju jeni njė njeri i zoti dhe, i gatshėm pėr ēdo sakrifice pėr ēėshtjen e atdheut tone tė shenjtė…Jeni hokatar, zemėrmirė, i drejtė nė gjykime dhe kurrė nuk mė ka rėnė t’u dėgjoj tė paragjykoni pėr ndokend. Jeni i zoti, nė momente mė kritike dini ta pėrmbani vetėn. Jeni aq i forte sa pėr tė mirėn e atdheut edhe tė sakrifikoheni. Keni forc dhe fantazi pėr tė pėrballur tė papriturat.Andaj, duhet punuar shumė pėr t’i pėrmbytur ato kohėra tė tė pasurit dhe influences, qė drejtojnė fatet e njerėzimit. Mendoj se tani ėshtė koha e autoritetit dhe arsyeshmėrisė. Kėshtu pra shoku Hektor sė bashku me shokėt e celules e kemi pleqėruar punėn se ju jeni person i pėrshtatshėm, meqė milicia jugosllave nuk ka, pale, sa tė dhėna pėr ju dhe nuk ju konsideron si tė rrezikshėm pėr pushtetin nė fjalė Pra,kjo tė krijoi mundėsi ty dhe neve, qė legalisht me njė detyrė tė caktuar tė shkoni nė Gjermani…

    - A jeni i gatshėm pėr njė detyrė tė tillė? A i pranoni udhėzimet qė do t’i merrni njė pėr njė nga ana ime? – e pyeti Loni.

    - Posi,pajtohem plotėsisht dhe jam i gatshėm pėr ēdo gjė, qė mė ngarkojnė shokėt, sipas mundėsive tė mia. – U pėrgjegj Hektori.

    - Ne kemi mbėledhur disa deviza pėr shpenzime tė udhėtimit,q ė ju do t’i merrni mė vete. Nėse dėshironi mund ta merrni mė vete edhe shoqėn tuaj tė jetės…

    - Pajtohem plotėsisht dhe patjetėr qė do ta marr me vete edhe tė dashurėn Vashė!

    - Do tė shkoni nė Gjermani nė qytetin e Shtutgartit. Atje do ta takosh njė njeri qė ėshtė yni. Dhe, ai ėshtė i organizuar. Emrin e ka Shpėtim. Atė e kemi vėnė nė dijeni pėr ēdo gjė. Pra, ai di tė gjitha pėr ju! Pėr ēdo gjė vetėm mė tė do tė konsultohesh dhe pastaj tė veprosh. Pėr gjėrat e rendėsishme tė Organizatės sonė s’ke nevojė tė kėrkosh ndihmėn e askujt tjetėr.Qartė!?...

    - Po, po,fare qartė.

    - Atje, Shpėtimi do tė ju gjejė banesėn dhe punėn. Do tė ju jape udhėzimet ē’tė ėshtė e nevojshme pėr veprim tė mėtutjeshėm!

    Fjalėt e tij rridhnin zakonisht tė qeta, si ujėrat e njė lumi qė nuk rrjedh i rrėmbyeshėm. Tė dukej qė ky zė vinte nga varri i poetit tė vrarė nė megrim. Ky zė dukej sikur dilte edhe nga varri i poetit tė vrarė nė zyrat e UDB-sė, pra atij poeti qė quhej poet i flamurit tė kombit…Dhe, vėrtet ai ishte bėrė njė me flamurin qė mbante atė shkabėn e zezė nė mes tė fushės sė kuqe…Gjaku i tij ia kishte shtuar edhe mė shumė bukurinė dhe madhėshtinė kėtij flamuari aq tė mrekullueshėm tė Skėnderbeut…Ndėrsa ata tė dy po bisedonin, Vasha u solli dy gota ēaji kamomili dhe mori me vete filxhanat e kafesė. Doli menjėherė nga dhoma e pritjes me njė buzėqeshje diskrete, duke mos dashur t’i pengonte ata nga biseda qė ishte nė pėrfundim e sipėr.

    Loni pa humbur kohė vazhdoi bisedėn nga aty ku e kishte lėnė ende tė pambaruar.

    - Atje ėshtė me rendėsi qė ju tė mbani tė njejtin qėndrim, pra, pa anime me tė gjitha grupet politike qė veprojnė e punojnė nė dobi tė ēlirimit kombėtar. Ta respektosh dhe t’i dalėsh nė krahė ēdo qėllimi tė mirė tė tyre…Tė jesh kundėr ēdo pėrēarje, thashethėmeve dhe, kundėr grindjeve tė grupeve politike qė atje janė tė shumta dhe tė larmishme nė spektret politike. Detyra jote prej intelektuali kėrkon tė gjesh shtigje e mėnyra pėr tė shpėtuar nga kthetrat e mafias dhe sherbimeve tė huaja sekrete. Njerėzit tanė, ata patriotė tė flaktė, t’i lidhish ndėrkohė me vendlindjen e atdheun. Tė sillesh me gjakėftohtėsi ndaj arrogantėve tė ndryshėm qė mund t’u paraqiten nė raste tė ndryshme.Poashtu me gjakėftohtėsi mendo nė ato detyra qė tė presin, sepse tė duhet pėrpjekje dhe mund i madh. Armiqtė nuk flenė, thotė urtia popullore, ata tė godasin kur nuk i pret.Tė ruhesh nga gjarpinjtė e gjakut e tė zemėrimit, i qetė e i relaksuar pėrgaditu nga ēdo e papritur qė mund tė tė vijė nga tė pabesėt dhe spiunėt. Spiunėt serbė dhe bashkėpunėtorėt e tyre janė shumė tė aftė pėr gėnjeshtra e shpifje…Ata janė tė kushtėzuar pėr t’i sajuar kėto shpifje…Ata falsifikojnė dokumente e deklarata tė rrejshme qė ē’ke me ta…Ndaj autoriteteve gjermane sillu me korrektėsi, nėse mundėsh takoje ndonjėherė gazetarin gjerman Pllug, korrespondentin e gazettes “Die Aktelle Reportage”,se ai mund tė di diēka mbi vrasjen e Lajmėtarit .

    Ah! Gati harrova. Dua tė ta jap edhe kėtė kėshillė: mos harro tė lexosh literature qė vjen nga Shqipėria, e sidomos tė preferoj ta lexosh librin e shkrimtarit Nasho Jorgaqi ”Mėrgata e Qyqeve”, se nga ai libėr do tė mėsosh gjėra me vlerė pėr misionin tend. Pas njė heshtje e pyeti sėrish:

    - Mė kuptove mė sa tė thash?

    - Posi!

    - Mendo mire,shoku Hektor!...

    - I kam parasysh tė gjitha, ato qė mi the shoku Loni.

    - Keni diēka tė shtoni?

    - Jo, jo! – tha Hektori.

    Atėherė kėtu po e pėrfundojmė. Tė uroj suksese nė kėtė rrugė! – dhe u pėrqafuan vėllazėrisht.

    Pa vonuar Loni doli drejt e nė qendėr tė fshatit Verona. Zuri autobusin, i cili zuri tė ēante nėpėr hapsirėn e pafundme.
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  7. #7
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    VI



    Vasha, me tė marrė lajmin pėr vdekjen e motrės mori rrugėn pėr nė fshatin Diellon, aty ku kishte motrėn e martruar. Sapo arriti nė shtėpinė e Vejziut, pa nė oborr nėnėn dhe motrat e saja, tė cilat kishin ardhur paksa pėrpara.

    Me tė pare Vashėn ia morėn kujės. Ajo pa gjithė ato lot helmi.

    Dhe rėnkoi thellė.

    Sa lot pėrvėlues qė rrodhėn nga sytė e saj. Ata lot ishin pika helmi qė i pikonin nga zemra e lėnduar.

    Mezi qėndroi pėr pak kohė para trupit tė sė vdekurės. Pikasi atė trup tė gjatė, tė drejtė, qė i dukej si tė ishte njė trup i fjetur. Pa ato flokė tė dendura dhe tė derdhura mbi supe si vale Drini. Fytyra i kish marrė nė tė bardhė, si ajo bora e Bjeshkėve tė Sharrit, njė e bardhė e pastėr, qė vinte dhe pėrzihej me njė ngjyrė tė verdhė si ai ari i minierės sė Trepēės nė Mitrovicė. Sytė i kishin mbetur tė hapur qė shikonin diku nė horizontin e pafundė. Ishin ata sy tė kaltėr, si ngjyra e detit me bonakė .I bėhej qė ata sy ishin ndėr mė tė bukurit qė kishte pare ndonjėherė. Pa ato buzė tė bukura e tė kthyera paksa pėrpjetė dhe tė kuqrremta sikur dielli kur zė e perėndon. Ajo s’kish pritur kurrė qė ajo tė ishte bėrė si nje lule e bukur qė ēel nė stinėn e pranverės. Dhe, nė njė ēast u krrus, ngriti kokėn e mbi ball i la njė tė puthur, paksa tė gjatė, tė shenjtė, mortore.

    Me sy tė pėrlotur tha:

    O,Flutur,motra ime! Flutur, lule vetmohimi, mishėrim i mirėsisė, e mbarove mė nė fund ėndrrėn, e pushove sė vuajturi!...T’i nuk e deshe jetėn me Vejziun qė ktė fat ta caktuan tė tjerėt, sipas traditės sė turkoshakėve tė dikurshėm u martove. Pra, e pėrmbushe deri nė fund fatthėnėn tėnde tė trishtuar, sepse me tė vuajtur nuk jetohet…

    Sa e sa here m’i ke besuar kėto vuajtje dhe, ja qė tė vranė! Lamtumir, pra Flutur…Flej nė paqėn e pėrjtshme tė ėndrrave engjėllore, se t’i vetė engjėlli ishe…Flej e qetė motra ime e dashur…Ndėrsa unė sipas mundėsive qė kam, do tė kujdesėm pėr kalamajt tu…

    Gratė vajtonin nė zė: oi…oi…oi…dhe nisėn pėr t’ia veshur Fluturės rrobat e nusėrisė, pėr ta pėrcjellė me ato rroba pėr nė banesėn e pėrjetshme…Duke ia hequr rroba qė e kishte zėnė vdekja, nė gjyksoret e saja gjetėn njė letėr qė Flutura e kishte shkruar para se tė bėnte vetėvrasje. Nė letėr shkruante: ”Kjo letėr i takon Vashės, motrės sime tė dashur…”

    Vasha mori letrėn dhe nuk e hapi fare. E futi nė gjirin e majtė tė saj, me mendim se do ta lexoj mė vonė.

    Pa vonuar u bė ceremonia…Flutura po varrosej me nderime nga tė pranishmit e shumtė. Fytyra e Lonit shkrepėtinte midis atyre njerėzve. Fytyra Vejziut ishte e zbehtė si ajo e hėnės nė tė sosur.

    Sapo mbuluan varrin e Fluturės, Lonit iu kujtua ajo kėnga e dhembshme qė kishte Brenda njė dashuri tė madhe, por se nuk i kujtohej nėse ajo kėngė kishte autorin apo ishte e kėnduar nga populli:

    “ Do vete t’i zbuloj varrė

    Ta shikoj se ē,nur ka marrė,

    Nur tė kuq a nur tė bardhė,

    Nur tė kuq a trendėlinė

    S’mė kujton mua tė zinė.



    Tė kujtoj e qaj me lot,

    Po jam thellė e s’thėrras dote!...”

    Si e mban kjo kėngė tėrė atė dashuri tė pėrzier me dhembje tė madhe! Kjo perlė e poezisė gojore!

    Me pėrfundimin e ceremoniesė sė varrimit, njerėzit kokėulur u shpėrndanė dhe shkun nėpėr shtepit e tyre, pėrpos mė tė afėrmėve tė tė vdekurės qė kthyen nė shtėpinė e Vejziut pėr t’i pritur njerėzit qė vinin pėr ngushėllime sipas traditave qė kemi.

    Pas disa ditėsh, Hektori po bėhej gati tė nisej pėr nė Perėndim. Do tė udhėtonte pa Vashėn, sepse s’ishte e mundur tė udhėtonin bashkė…Vasha e pėrcolli me lot nė sy, duke i uruar rrugė tė mbarė dhe suksese nė punė.

    Asaj ju shtua edhe njė brengė tjetėr.largimi i Hektorit pėrkohėsisht nė Gjermani,do t’i gėrvish edhe mė plagėn e sė motrės. Sa mundej ajo pėrmbahej para tė tjerėve. Nė buzėmbrėmje hapi letrėn e Fluturės.Duart i dridheshin dhe zuri ta lexonte me mallėngjim:

    “ E shtrenjta motėr Vashė!

    Mos u habit gjatė leximit tė kėsaj letre e dashura ime.Mė tej,nuk munda ta duroj skėterrėn nė shtėpinė e burrit.Jeta aty mė ishte bėrė e padurueshme dhe e kufizuar nė rutinėn e pėrditshme.Unė doja tė bėja njė jetė mė aktive pėr ē’ėshtjen kombėtare.Prandaj edhe doja tė jetoja sipas idealeve tė mia.Por,ah! M’i kish ndaluar tė gjitha ky far fetari i idealizmėz muhamedane,me nder me thenė…Ma kish ndaluar rrugėn drejtė lirisė dhe lumturisė njerėzore.Sa shumė isha e zhgėnjyer me kėtė njeri qė ma nxiu jetėn…Po,ah!Motėr,motėr,zemra ime kish dashuruar gjithnjė Lonin.E do ta dua edhe nė jetėn e pėrjetshme.Atė njeri,shpirt njeriu.Lonin e bukur,Lonin e urtė,Lonin e ditur,pėr atė gjithnjė mė rrahu zemra.Por?...Tė tjerėt ishin ata qė vendosėn pėr fatin tim tė zi.Oh,aq barrė mjerimi e dhembje ran mbi mua,aq i zi qe fati im,vetėm e vetėm pse zemra ime dashuronte Lonin,e jo Vejziun qė pėr ēdo ditė nė shtėpi m’i binte disa haxhillarė fanatik,qė pėr nji grusht para tė merrnin nė qafė.Martesa me Vejziun qe ajo e panjohura qė mė ndrydhte shpirtin si errėsira e trishtshme.Vjehrra ogurzezė,qė falte pesė vaktet,mė dukej se ia kalonte edhe shtrigės sė pėrrallės…Si nėna dhe i biri…Tradita mė bėri qė t’i bindem dėshirės sė prindėrve.Nuk e pata guximin tend motėr e nderuar .Ti e zgjodhe fatin tend me njeri shumė tė mire,ēfarė ėshtė Hektori.Por,mė e keqja mė ndodhi kur me katilin Linda edhe tre fėmijė…Ah! Sa mė dhimbsen kėto krijesa tė pafajshme e, ndoshta edhe tė pafat!?Kėto krijesa tė pafajshme,kėto copa tė zemrės sime mė shtynin tė jetoja sot pėr nesėr.Njė ditė ndodhi ajo qė s’duhej tė mė ndodhte.Nė shtėpinė e Vejziut u bė njė rrėmujė.Vjehrra mi bėri fyerjet ndėr mė tė poshtrat qė mund t’i bėhen njė qenies njerėzore…Unė pėr here tė pare atė ditė s’mund durova mė dhe ia ktheva fjalėn vjehrrės.Vejziu i kishte dėgjuar tė gjitha dhe mė rrahu aq forte,sikur tė isha ndonjė shtazė! Isha tėrėsisht e shkallmuar dhe e tronditur nė shpirt.Atėherė shkova nė bodrumin e shtėpisė,mora njė shishe tė vogėl dhe futa nė gji.Kjo levizje e imja nuk i shpėtoi vjehrrės.Ajo mė pėrcolli.Dėgjova kur tha:”Ja kėsaj i trembėsha!”Plaka klithi:

    Flutur,Flutur!Pėr here tė pare qė kur jetoj nė kėtė shtėpi tė mallkuar,ma pėrmendi emrrin.

    Flutur,pse e fshehe atė shishe nė gji?

    Unė iu pėrgjigja me njė zė tė egėr,qė aspak nuk pėrkonte nė natyrėn time…- Sepse t’i bushtra plakė dhe yt bir,po mė detyroni…Prandaj kam vendosur qė njėherė e pėrgjithmonė tė ndahem nga kjo jetė qė mė ėshtė bėrė aq e padurueshme…Sa mė as qė dua tė jetoj fare.Mė rrodhėn dy pika loti nėpėr faqet e mia tė skuqura.Dy pika loti mė rrodhėn nga hidhėrimi,nga helm i jetės.Mė dukej se isha bėrė si ai Gjon Zaveri i Spasses.Pastaj njė mallengjim i fuqishėm ma shtrėngoi zemrėn time tė pikėlluar.Nė ato caste kujtova babin dhe nėnėn,vėllezėrit dhe motrat dhe nė veēanti ty motra Vashė,qė mė sė shumti mė ndihmove nė jetė.Ty dhe Lonit ua pata hapur zemrėn time tė pikėlluar si ai mal i Pikėllimės qė ėshtė nė afėrsi tė Kukėsit.Njėkohėsisht nė kėto ēaste mendova njėherė se mos ky mallengjim do tė bėnte ndonjė ndryshim nė shpirtin tim tė vrerosur.Por,ah!Jo,jo!...Me kohė kisha vendosur tė vdisja.Hija e vdekjes mė kishte pushtuar qė moti dhe isha e palėkundur.Do bėj vetėvrasje me kupėn e mbushur me helm Sokrati…Tė ikja nga burrėziu nuk bėnte,se do tė pėsonte familja dhe,unė pėrherė do tė jetoja si bija e mallkuar! Nė fantazinė time pėr tė fundit here e rikujtova skenėn mallėngjyese pėr babain tim naiv qė ish…Ē’nėnė se,e cila vetėtinė nga mirėsia…Ē’vėllezėr qė kurrė s’ia bėjnė fjalėn dysh babait edhe pse ai nė tė shumtėn e rasteve nuk ka tė drejtė!...Mua fatmjerėn aq shumė mė deshtėn…Ē’fėmijė do tė bėhen kėta jetimė fatmjerė?...}’jetė do tė bėjnė pa nėnėn e tyre?...Ah,Loni!Ike pėrgjithmonė nga jeta ime.O Lon i dashur mos harro tė mė sjellėsh lule mbi varrin tim qė mė padurim po mė prźt!...

    Derisa mė ngulfatnin minutat mallėngjyese,kur shpirti mė valvitej sin jė lule e kėputur nga saksia dhe,po regėtinte,mė dukej se zemra do tė mė pėlciste.

    O motra ime!...Vuajta shpirtėrisht nga kėto dy krijesa ogurzeza qė ma dėrmuan zemrėn…

    Oh Vashė!Pse kaq shumė padrejtėsi nė kėtė jetė? A s’mė thua: pse,pse.pse?...

    Do tė vdes o motra ime! O Loni im! Dhe,mos mendoni se ėshtė lehtė vdekja e parakohshme tė ndillet…Por,kur tė kihet parasysh fati tragjik imi nga njerėz kriminelė atėherė…ndoshta edhe unė po futem nė radhėt e kriminelėve me qė po vetėvritem,por ama ju lutem shumė tė mos mė qortoni se, mbase e dini se unė jam njė kriminele e pafajshme!Mbase duhet ta dini…

    Dua t’i kėrkoj falje Perėndisė.Dhe ai ndoshta do tė mė qortojė pse s’durova sa duroi Erveheja…Po Erveheja kishte tjera halle…

    Ndėrsa unė dua tė shpėtoj nga burri kurvar.Nga ky dhunues femrash…Dua tė shpėtoj nga ky shpirtzi pėrgjithnjė.Dua tė shpėtoj nga ky njeri me shpirt tė djallit…Dua tė shpėtoj dhe nga vjehrra zemėrzezė,qė plagos rendė zemrėn njerėzore…

    Dhe sė fundi, ia dhashė njė vaji tė egėr dėshprimi,kujtova atė Niobėn nga mitika…Pastaj oh!Ah!Heu!...Pastaj lėshova drejt gurmazit tim helmin nga kupa e Sokratit tė pėrvuajtur,pėr t’i kėnaqur derrat…

    Oh,Loni! Jam e shtyrė tė vetėvritem pėr fajin e tė tjerėve…O Loni!...Loni…O Vashė,motra ime e dashur. Ndihmomėni.Por, kjo ndihmė mė ėshtė tepėr e vonuar…O nėnė…Vdiq…vdiqa…vdiqa nėna ime…Lamtumirė Loni qė tė kam dashur aq shumė…

    Ju dua dhe ju pėrqafoj pėr herėn e fundit…e fundit…e fu…n…it!”

    “F L U T U R A”

    E mbylli letrėn e lagur me lotė pikėllimi dhe, padashur i doli pėrpara ajo me buzėqeshjen e ngrirė, me shikim kah fėmijėt qė i kish lėnė jetimė.

    Se si e solli ndėr mend maksimėn: ”Ēdo lindje ėshtė vazhdimėsi e tė jetuarit, ēdo jetė ėshtė pėrplot dhembje e tė papritura. Qė tė ndalet dhembja duhet njohur procesin. Vetėdija ėshtė ajo qė njeh thelbin e proceseve.Por proceset janė nė thelbin e mosdijes…”

    Mė pastaj ēdo gjė ra nė heshtje atė ditė vjeshte me shi…
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  8. #8
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    VII

    Ē’brengė e madhe me goditi mu nė zemėr. Kujtimi i Fluturės sė vdekur s’po mė lė tė qetė! Kujtimet pėr tė mė janė ngulitur thellė nė mendje.Deh! Kujtime…kujtime qė gjurmojnė filozofinė e sė kaluarės.Vetėm kujtime ėshtė jeta…Fatkeqėsia dhe tragjedia pikėlluaka shpirtin rendė. Dashurinė time ndaj Fluturės tė tjerėt ma rrėmbyen, na rrėmbyen diēka qė ishte tėrėsisht e jona, por qė nė fund ne tė dyve na mbeti vetėm miqėsia e sinqertė ndaj njėri-tjetrit…

    Forca e ndėrdijės shpirtėrore tė tėrhiēka nė mendime mbi jetėn,vdekjen dhe pavdekėsinė, ėshtė e qartė se ka shumė njerėz qė veprojnė sipas prirjeve tė zemrės. Katoni, deputet i patriakatit tė Romės sė vjetėr veproi sipas prirjeve tė zemrės, si ithtar i “zakoneve tė mira”, tė tė parėve dhe, qe kundėrshtari i luksit dhe shfrenimit moral. Nė Francė femra i jep kuptim ēdo shoqėrie sipas prirjeve tė zemrės. Francezi nuk pyet: A ėshtė zotėria nė shtėpi? Por, a ėshtė zonja aty? Kurse Ēajupi kish pasė shkruar sipas prirjes sė zemrės pėr zvicėranin: Sa burrė i pa nderė! Ē’grua e pa vlerė. Edhe sot e kėsja dite ruhet me fanatizėm besa shqiptare sipas prirjes sė zemrės. Madje, pėr kėtė ka edhe njė legjendė qė tregon se si Konstandini i kish dhėnė besėn motrės sė tij Doruntinės qė sa here qė tė mėrzitej te burri, ai do tė shkonte ta vizitonte motrėn. Dhe, sipas rasteve do t’ia sillte edhe nėnės nė shtėpi. Por kishte ndodhur ajo e papritura se nė luft me armikun vriten qė tė gjithė vėllezėrit dhe kėshtu nuk ka mundur t’i shkojė nė vizitė asnjėherė Doruntinės. Ajo e kishte kujtuar e zhgėnjyer besėn qė ia kishte dhėnė i vėllai. Dhe, vėrtet ai e mban besėn e dhėnė, ngritet nga varri dhe e sjellė nė shtėpi motrėn Doruntinė. Pra, prirja e zemrės e kishte ringjallur Konstandinin pėr ta mbajtur besėn e dhėnė.

    Tė kėtilla janė ligjet e natyrės ato jetojnė nė kundėrshti me njėra – tjetrėn.Prandaj, shpirti kundėrshton materien, vdekja qėndruaka nė farėn e lindjes, lindja qėndruaka nė forcėn e krijimit dhe krijimi qėndruaka nė farėn e pėrkushtimit.Vetmia dhe heshtja e kishin dėrguar Lonin nė kėto mendime tė padukura filozofike. Nė ēast iu duk se njė fuqi e padukshme e kapi dhe e shpuri nė zbrazėtinė e pafundme tė gjithėsisė. Disi para vetės pa pafundėsinė e pamatshme tė errėsirės sė tmerrshme qė qėndronte si njė varr i pafund.. Nė atė pafundėsi kish ngritur krye krimi me njė shpatė tė madhe tė flakėruar. A e sheh? Kjo shpatė ka shkatėrruar Trojėn dhe Trojanėt. Pėr t’ua marrė pastaj atyre ato thesare aq shumė tė dėgjuara nga Homeri. Kjo shpatė e krimit ka sjellė kėtu edhe Laokontin e menēur. Kjo shpatė ka sjellė edhe Sokratin, Cezarin, Lajmėtarin dhe atė Fluturėn qė shkėlqeu nga nuri i bukurisė…Po kushedi edhe tė tjerė kanė pėr tė ardhur kėtu…

    Nga kjo kllapi dikur u zgjua dhe prirja e zemrės i dha fuqinė pėr ta kundėrshtuar krimin…Dhe, vazhdoi me kėto mendime filozofike:

    Vėrtet krimi qėndruaka nė farėn e padrejtėsisė. Ndėrs padrejtėsia qėndruaka nė farėn e drejtėsisė. Drejtėsia qėndruaka nė thelbin e forces dhe forca e drejtėsisė ėshtė nė farėn e mire tė dritės.

    S’ka fat mė tė mire se sa tė jesh nė farėn e mire tė dritės. Ja, kjo ėshtė ajo jeta qė tė shpie nė pavdekėsi. Dhe, mendimet iu ndėrprenė kur futi dorėn nė xhepin e xhaketės, ku nga aty nxori atė faculetėn qė ia kishte dhuruar dikur Flutura. E kujtoi atė miqėsi tė pastėr qė kish pasur me tė e qė nė dashurinė rinore ia kishin rrėmbyer tė tjerėt!...
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  9. #9
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    VIII



    Hektori kishte kaluar rrugės fare mire dhe nuk i kishte ndodhur diēka e vacantė pėr ta shėnuar nė ditarin e tij. Me tė arritur nė cakun e duhur, pra, nė banesėn qė mė kohė ia kishte siguruar Shpėtim Drinasi, meqė ky ka qenė i njoftuar me kohė pėr ardhjen e Hektorit nga ana e Lonit. Kish pushuar nja dy ditė tė mira nė banesė. Natėn e tretė kish vendosur tė dilte nė shėti pėr t’u njohur me qytetin e Shtutgartit.Pėr here tė pare po shkilte mbi atė udhė copash betoni qė shndėrrisnin nga dritat e neonit.Pėrgjat atyre rrugėve henore nė tė katėr drejtimet, pėr tė vendosur nga cili drejtim t’ia mbante. Edhe pse nuk kishte asfarė rendėsie se kah t’ia mbante atė natė kishte dalur sa pėr ta humbur kohėn. Erdhi te udhėkryqi atje ku tė dy autostradat kryesore kryqėzonin qytetin. Gjatė ditės aty do tė bubullonin makinat, porse nė mbrėmje prej ores njėzet e tridhjetė minuta, nga rregullat e komunikacionit ish i ndaluar qarkullimi i automjeteve. Dhe, tani kėto autostrada ishin fare tė qeta nga ai gumzhim monoton i atyre makinave. Ato rrugė ngjanin nė rrjedhėn e lumit nė stinėn e thatė qė u mbetėn vetėm gurėt nė shtratin e tyre dhe rrezatimi hėnor.

    Zgjodhi tė ecte nėpėr rrugėn qė tė shpie nga teatrot e qytetit, se vet ky qytet ishte njė teatėr i tragjedive tė mėdha njerėzore, sidomos pėr tė huajt.

    Udha ishte e gjatė dhe pa se hija e tij po i qėndronte besnike dhe, po e ndiqte prapa nė ēdo lėvizje. Pėrgjatė rrugės ai pa vila luksoze, me njė komoditet tė lartė perėndimor, ndėrtesa tė bukura e tė larta qė zbukuronin hapsirėn pėr rreth, ku me vėshtirėsi depėrtonin gjatė ditės rrezet e diellit dhe, natėn ato tė hėnės. Ai dėgjoi me kėnaqėsi trakullimėn e lehtė tė kėpucėve nėpėr ato copa betoni.

    Mė tutje dėgjoi njė murmurimė tė qeshurash nė kopshtin e njė shtėpie tė pėrhėnė? Nga dritat reflektuese tė neonit shihej njė mbishkrim te kopshti ku shkruante: “Well come in guten liebe!” Eci edhe pakėz mbi njė pjesė trotuari tė pasheshtė. Aty nga lule dhe bar i shpeshtė, kishin humbur copat prej betoni. Padshur hyri nė atė kopsht qė tė dukej se ishte kopshti mė i bukur nė botė apo njėra nga shtatė mrekullitė e botės, ku turma njerėzish ishin tubuar aty.

    Pėr njė ēast qėndroi pa lėvizur,u befasua kur pa nė kopshtin e bukur tė asaj shtėpie njė grup tė rinjėsh tė pa pėrmbajtur nga pasionet e shpėrthyera erotike. Po tani kjo? Pyeste veten: ē’teatėr! Ata ishin vetė turpi i botės. Nguroi paksa, por vazhdoi mė tej tė shikonte Hektor Dardani, njė lloj mjegulle ia terratisi sytė. Iu duk se ata tė rinjė e nė mes tyre ishte edhe njė grua paksa mė e moshuar nga vetė ata, qė tė gjithė ishin tė lakuriqėsuar e tė shfrenuar. Mos qe njė ėndėrr qė ja kishte mjegulluar mendjen, meqė ishte tani larg Vashės, por, jo, ajo nuk qe ėndėrr.

    Ēuditej pėrherė e mė shumė se si instikti s’po e lėshonte tė largohej nga ajo skenė, me ata djem e vajza tė lakuriqėsuar. Pa aty argėtimet e tyre epshandjellėse ,qė Erosi, Zoti i dashurisė, i kishte ngjitur pranė njėr-tjetrit dhe shkėrdheheshin si lepujt. Pa madje Panin e maskuar me kokėn e Cjapit tek i fuste kobrėn e tij nė mes kėmbėve asaj gruaje bjondinė e cila ndjente njė knaqėsi tė madhe. Pastaj i shikoi tėrė ata djem me muskuj tė fryer e tė forte, shikoi tėrė ato vajza qė i mbanin gjinjtė si vezėt e gjelit tė egėr dhe u dukej kėrthiza si tė ishte mu aty mesi i botės. Ajo ēfarė tė ēudiste mė tepėr ishte trupi i tyre rinor me lėkurė tė sedeftė qė shkėlqente si ngjyra e argjendit tė pėrpunuar.

    Pikasi djem e vasha sė bashku me atė gruan bjonde, tek shėtisnin nėpėr kopsht mes pėr mes dritave tė neonit, tė ekstazuar, tė palodhur me orė tė tėra. Ishin krijesa tė pėrmbushura me ekztazė, i ushqente me zjarrin e dashurisė sė tėrbuar Erosi dhe Pani, kėta zotėr qė mbisundonin dashurinė, ndonjėherė kėto krijesa tė pėrēudnuara mund t’i shoqėronin edhe me kafshėt qė i kalėronin. Pra, ata me siguri kėrkonin edhe vetė kėtė lumturi tė pistė tokėsore. Edhe pse pėr Hektorin ishte tepėr e hidhur, mė nė fund ju kujtua edhe ajo deputetja italiane Ēiēolina, qė kish hyrė nė parlamenti e Italisė tėrėsisht e lakuriqėsuar dhe tė gjithė deputet italian ishin ngritur nė kėmbė duke duartrokitur pėr kėtė amazone…

    Nga kėto skena tė turpshme qė kish pare, nisi nga Brenda tė revoltohej dhe fillo tė murmuriste vetmevete:

    Ky rrezik po rritet ēdo ditė e mė shumė nė ato vende tė botės ku njerėzit jetojnė tė shthurur e nė anarki, mos diēka e tillė mund t’i ndodhė edhe Shqipėrisė Zonjė tė Naim Frashėrit, e asaj Lukes sė Migjenit, a Trashės tė roman i Qosjes?!...

    Kjo shthurje morale e orgjive duhet t’i trondisė autoritetet e larta dhe mė forcėn e ligjeve t’u japin fund kėtyre njerėzve tė shthurur e tė pėrēudnuar.

    Satirat, nimfat, faunet, tribadat, Danjolli i Sherkės, Sabiti, Lukja, iu duk se ishin rikthyer pėrsėri tokės sė plasaritur…Dhe, ja pėr ēudi Ai pa se tėrė kjo pamje kishte qenė njė premierė e shfaqur nė teatėr…nė regjinė e Weirit…

    Atėherė,Hektori kish kuptuar se ajo shtėpi me atė kopshtin e mrekullueshėm, kishte qenė njė nga ato shtėpitė qė bėjnė gjirime filmike.

    Vetja iu duk se kish humbur nė njė ishull tė mjegullt. Kujtoi, Vashėn qė e kish lėnė nė shtėpi tė pikėlluar pėr humbjen e motrės. Sigurisht kjo pėrzierje e mjegullt ia solli nėpėr tru kuptimin se pėrse kishte ardhur nė kėtė ishull tė mjegulluar nga tymtoret e fabrikave me oxhaqe tė lartadhe, u pėrmbajt. U kthye nė banesė. Gjeti drekėn e paprekur.

    Botės nuk poi shkon ndėrmend se njeriut poi shtrihet njė rrjet merimange qė po i vie erė qelbi dhe mjerė ato krijesa qė ngatėrrohen nė fillin e kėsaj rrjete misterioze. Sa tė kuptimta janė vargjet e poetit nė megrim kur thotė:

    Njeri ku je

    Tė lėnduan rendė me poezi

    E arte apstrakte,

    Tė kanė mbėrthy

    N’regjistra e akte,

    Se je njeri

    S’u shkon ndėrmend.

    Sa larg atdheut iu dik vetja nga ato tri ditė nė megrim. I dukej si tė ishin tre shekuj tė rendė jete!...I dukej se kish ardhur nga larg, nga atje ku lind dielli. Pra, prej andej ku fillonte bota dhe qė ish degdisur atje ku perėndin dielli saē i kuq, ku pėrfundonte bota!

    Pėr dis ēaste deshi tė bindte veten se ishte nė ėndėrr dhe se do tė lirohej prej kėsaj ėndrre,qė i dukej se kishte zgjatur shumė, gati tre shekuj. E pushtoi njė ndenjė e thellė nga qetėsia, nga ajo heshtje, nga ajo errėsirė ferri qė po vazhdonte ta rrethonte.
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  10. #10
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    IX



    Tė nesėrmen,Hektori filloi nga puna nė restoranin “Liburnia”, qė ishte jo larg varrezave tė Bad Castatatit, nė qytetin e Shtutgartit. Pronari i restoranit ishte njė shqiptar nga Tetova. Hektori do t’u sherbente musafirėve me ushqim dhe pije. Nė ndėrkohė aty erdhėn disa mysafir. Ai i disponuar dėshironte tė kishte sa mė shumė punė, se kėshtu i thoshte ndėrgjegjja, pra, u shpreh me mirėsjellje ndaj mysafirėve duke i afruar sherbimin e duhur. Atė ēast u foli me ēehre: ”Mirė se keni ardhur!”. ”Mirė se u gjetėm!”, ia kthyen ata. ”Dėshironi gjė pėr tė ngrėnė a pėr tė pirė?!” Secili nga ata zgjodhėn gjellėrat pėr shijen e vetė, pastaj kėrkuan pėr pije verė, birra tė ftohta, ndonjė gotė shampanjė. U solli ē’ishte pėr t’u sjellė. Dhe, duke u thenė: ”Ju bėftė mire!”.

    Kėshtu Hektori lėvizte nga njė tavolinė nė tjetrėn, ndėrsa mysafirėt disa vinin e disa largoheshin nga restorani. Nė njė nga tavolinat dy ēifte se ēfarė po ēuēurisin njėri me tjetrin dhe hanin e pinin me shije. Pra, puna nė restoran ishte qė mė sė shumti pėrdoreshin fjalėt me pale tė ndryshme, dikush fliste me njė mirėseardhje! Tė tjerėt me njė mirėsejugjetėm apo mirėardhėshi e mirėmbetėshi, e kėshtu me radhė sipas rastit. Dikur vonė pas ores njėzet e dy, paksa zbrazej lokali dhe, kjo i mundėsonte njėfarė pushimi Hektorit. Por befas nė lokal hyri Shpėtimi.

    A,kush qnka?!

    Ja! – tha nga gėzimi Hektori.

    Ē’e mire tė solli kėtej?

    U pėrqafuan si dy miq e shokė tė ngushtė qė ishin dhe zunė vend te ajo tavolina afėr banakut, tryezė kjo qė ishte e rezervuar pėr punėtorėt qė punonin nė kėtė restoran.

    Pėr ,Hektorin ky ishte njė cast gėzimi.Morėn nga njė birrė pėr ta pirė,se pėr tė ngrėnė mendonin ta linin pėr mė vonė.Paksa i hutuar,Shpėtimi pyeti:

    Hė? Si tė duket puna nė restoran?

    Po, tani pėr tani, mire mė duket!

    Hektori i tha Shpėtimit, mbasi tė rrallohen mysafirėt mund tė

    Darkonin e natyrisht gjatė darkės mund edhe tė bisedonin.

    - Jo! – tha Shpėtimi. – Darkė nuk mun tė ha. Por pėr tė biseduar mund tė bisedojmė!...



    - Mirė,le tė bėhet ashtu siē thua!

    Shpėtimi ia nisi i pari bisedės, i bindur se Hektori do ta dėgjonte me ėndje:

    - E sheh atė njeri qė ka flokė, vetulla dhe qerpikė tė verdhė nė tė bardhė? Atė njeriun abrash, qė rri me ata tre tė tjerėt nė tavolinėn afėr qoshės, nė tė djathtė tė lokalit?

    - Po, tha nga hutia Hektori. – Pėrse!?

    - E pra, ai njeri ėshtė Brusha Sejfiu, pėr tė cilin keni dėgjuar tė flitet shumė rreth vrasjes sė Lajmėtarit…

    - Nė atė ēast Hektori u rėnqeth dhe mbajti veshė mė mire.

    - E sheh atė burrin ēeherengrysur e leshrazi qė ėshtė ulur me ato dy tė tjerėt pranė dritarės te ajo lulja qė ka formėn e shqiponjės. Ai kėtė ēast qė ėshtė duke ju dhėnė shenjė, qė tė shkoni pėr t’ia bėrė llogarin e pagesės…- dhe, kėtu ndėrprenė bisedėn pėr pak ēaste. Hektori vajti dhe ua bėri lloagarinė. Ata paguan dhe u pėrshėndetėn. S’vonoi e u largua edhe zotėri Brusha me tė tjerėt. Nė restoran kishin mbetur dy ēifte bashkėshortesh vendas, tek mbushnin tė disponuar gotat me shampanjė franceze.

    Shpėtimi e dinte se Hektori ishte besnik dhe nuk ruhej prej tij.

    Hektori ktheu ku qe mė pare dhe biseda vazhdoi:

    - Tė thash pėr atė individin qė desha tė flas, emrin e ka Kėndim dhe ėshtė njė burrė trim. Pra, Brushėn siē e pa edhe vetė, ai ecėn si kėndez. Brusha dhe Kėndimi dikur ishin miq dhe, tani mes vete janė armiq!

    - Pėrse?

    - Pėrse pra…Kjo ndodhi pas dėshtimit tė atentatit nė Lajmėtarin, nga ana e Zefit, atentat ky qė kurrė nuk iu sqarua Zefit tė penduar, por e tėra mbeti ashtu e mjegulluar!

    - Kjo ēėshtje pse mbeti e pasqaruar?

    - Si ka qenė, ashtu edhe ka mbetur. Po ama kėtė qė do ta them tani mbesin mes nesh!

    - Tė mbetėm besnik patjetėr.

    - Ai, Brusha assesi nuk kish hqur dorė nga qėllimet e tija apsurde dhe, nga abstraktėsia e arsyetimeve se, gjoja Lajmėtar Ēlirimi ishte agjent jugosllav. Pra, Brusha nuk kishte pasqyrim adekuat tė realitetit. Andaj, pėrpiqej qė mė ēdo kusht t’i jepte fund kėsaj ēėshtje dhe, t’i fshinte gjurmėt e atentatit tė dėshtuar. Pėr atė ai e mbante njė qėndrim opskurantist ndaj Lajmėtarit.

    Hektori lėshoi njė ofshamė, me njė oh tė dhimbshme. – Sa keq mė vjen. Oh, sa mė ēuditni…Vazhdoni, vazhdoni rrėfimin. – Ai pastaj vazhdoi: - posa mė kujtohet, nė fillim tė javės sė dytė tė nėntorit tė vitit 198…Brusha kish vajtur nė banesėn e mikut tė tij, zotėri Kėndimit, banesa e tij ndodhet mė nė thellėsi tė asaj rruge teatrore te “Kopshti i dashurisė” siē e quajnė gjermanėt. Pallati nr.90.kati i shtatė, apartamenti i II-tė.

    Me tu takuar me Kėndimin nė banesė, Brusha me atė gjykimin e tij tė humbur, i vardiset Kėndimit qė ta bind, se gjoja duhej t’ia bėnte njė shėrbim tė madh atij dhe atdheut, po ta vriste njė njeri. Pėr kėtė sherbim do ta shpėrblente me njė shumė tė madhe parash. Deh! Harrova tė tregoj edhe kėtė, se Kėndimi si trim qė ėshtė ka edhe njė ves tė keq. I kish ndodhur ndonjėherė tė vriste njerėz me para, pėr sherbimet sekrete tė huaja. Pra, ish njė trim dhe njėkohėsisht edhe njė vrasės, qė kish vepruar nė fshehtėsinė mė tė madhe.

    Brusha dhe Kėndimi ishin marrė vesh, mė nė fund dhe kishin caktuar ēmimin pėr vrasjen e viktimės…por, me tė pėrfunduar marrėveshjen, Kėndimi kish pyetur pėr emrin e njeriut…

    - Oi, edhe ti mė kto gjėra? - kish murmuritur me nervozizėm Brusha.

    - Ē’te duhet emri i njeriut?!

    - Po dua tė di se kė do qėrojė nga kjo botė.

    - Oi, sa mė merzite! Njė dy dhe po ato fjalė! Kė do ta vrasė? Pėrse jeni kaq kėmbėngulės pėr ta mėsuar emrin.

    - Domosdoshmėrisht dua tė di atė emėr, pėrndryshe s’e vras dot kushdoqoftė ai njeri.

    - Do ta mėsoni…Kėsaj radhe Brusha s’pati nga t’ja mbajė dhe, me njė zė tė dridhur kish folur:

    - Po ėshtė fjala pėr njė njeri tepėr tė rrezikshėm, sepse tė gjitha grupimet politike nė diasporėn shqiptare kanė njė simpati tė vaēantė pėr tė. Dhe grupi im politik ka mbetur disi nėn hije, pėrpara tij. Ky njeri po bėn punė tė mėdha. Kėtij njeriu kam filluar t’i trembem, - tha zotėri Brusha. – Unė qė s’i trembėsha kurrkujt nė jetėn time.

    - Mė intereson vetėm emri i tij dhe asgjė mė shumė. - Tha, Kėndimi kėsaj here me nerva tė tensionuara.

    - Lajmėtar Ēlirimi, thatė?!

    E kaploi njė heshtje e rėndė ogurzezė. Bėri oh!

    Sa njeri i keq qė jeni.Ohu, ėshtė shum e vėshtirė kjo ēėshtje. Ohu, kush ia hyn kėsaj pune!

    Lerėni , mos bėni ojna me mua!

    - Po ju flas pa ojna zotėri, kėtė kurrė s’mund ta bėj edhe, sikur tė ma jepni floririn e mbarė botės!

    - Pse? Pse? – U hakėrrua Brusha. Dhe lėshoi njė psherėtimė tė thellė dėshprimi, duke e ripėrsėritur psenė.

    - Sepse ky njeri pėr mua ėshtė i shenjtė. Apo mė mire t’u them njė Shenjėtor! A mė kupton? Ju qenkeni njė opium pėr mua dhe shoqėrin shqiptare. Dhe, qė nga ky moment Unė jam nė opozitė me ju… - Mbase duhet tadini, se kam pėr t’ua thane edhe kėtė. Vėrtet kam vrarė…Po, kam vrarė armiqtė e vatanit tim, mbase kam vrarė edhe njerėz tė tjerė pėr interes tė Shtetit gjerman, jam zhytur ndoshta edhe nė ato grupet mafioze, qė kontrabandojnė armė, drogė e gjithēka tjetėr, vėrtet kam qenė orėprerė e orėshar, ėshtė e vėrtetė se orėziut nuk i qesh kurrė buza. Vėrtet e meritoja qė tė mos mė pėrfillte askush qė nuk tė pyet as pėr osh,as pėr balosh.Vėrtet mua mė interesonte vetėm ajo thėnia popullore: “Tymi tė shkojė drejtė, pa le tė jetė oxhaku i shtrembėr”. Kėtu pushoi pakėz, mori frymė dhe vazhdoi: - Kėtu dua ta bėj njė pėrjashtim pėr vetėn time. Po hiqem me njė anė vetė. Por, mbase e dini, ka nė atdheun tim tė robėruar dhe nė Shqipėrinė e pėrgjysmuar dhe, ngriti dorėn nė drejtim tė Kosovės plagemadhe, qė jetojnė nė tė mijėra njerėz, burra, gra qė s’kanė vjedhur kurrė, qė s’kanė vrarė asnjeri. Qė punojnė me zell tė madh dhe fitojnė tė ardhurat e tyre materiale me djersėn e ballit, e ē’tė punuar se…Po si nuk ditkeni se ē’punė tė madhe bėjnė minatorėt, po si nuk ditkeni se ē’punė tė rendė bėjnė ndėrtimtarėt nė ndėrtimin e vendit dhe jashtė tij. Po si nuk ditkeni pėr gjithė ata mėsues, profesorė, inxhinier, eckonomistė, mėrgimtarė, e ēka tjetėr…Pa ē’harrova?!...Pra, janė ata njerėz qė fitojnė me mjeshtrinė e tyre nė arte tė ndryshme qė dhanė kontributin e tyre dhe bėnė emrin Shqipėrisė tė nderohej kudo dhe ngado nėpėr botė, siē ishte Onufri me pikturat e tij gjeniale, qė mund tė radhitėn nė njėrat nga shtatė mrekullit e botės, po si s’ditkeni pėr atė arkitektin e madh Sinanin, pėr arkitekt Isain nga Skrapari qė ndėrtoi tempullin e dashurisė sė Taxh Mahallit, pėr atė dijetarin e madh qė kish shkruar enciklopedin turke”Kamus al alam”, pėr Shėn Jeronimin qė i pari ua pėrktheu evropianėve Biblėn, po si nuk ditkeni pėr atė poetin e madh tė romantizmit qė tė zbutė me poezinė e tij zemrėn e ngurosur, po si nuk ditkeni pėr shkrimtarin e madh nė kohė tė sotme qė shkroi njė kryevepėr, “Kush e solli Doruntinėn”, po pėr atė mjekėrr bardhin nga malėsia, qė shkroi atė librin e famshėm, “Vdekja mė vjen prej syve tė tillė”, pra pikėrisht nga kėta njerėz atdheu ėshtė i pėrparuar, dhe tek kėta njerėz varet shpresa pėr njė tė ardhme tė lumtur pėr atdheun e shumėvuiajtur dhe tė ndarė ngado nė kufij shqiptaro-shqiptar. Nga kėta njerėz dhe shumė tė tjerė si kėta, atdheu ynė nė botė ėshtė i respektuar.

    Pra,tėrė kjo armatė njerėzish tė vyeshėm e punėtorė janė e ardhmja e atdheut. Ju mbase kėto duhet t’i dini, zotri, Brusha! Lėrini ato ambicie tė sėmura qė ua kanė mbėshtjellur trurin tuaj tė ndryshkur. Qėllimet tuaja lideriste, po ju fusin nė atė batakun e madh dhe, zor se mund tė dilni pastaj nga aty…

    Tej ju zotėri Brusha shoh njeriun e pabrymosur. Te ju e vėrej atė Don Kishotin shqiptar. Ju bėni atė punėn e pacipė dhe kėshtu po e katandisni veten dhe grupin tuaj, kinse politik, drejt greminave tė pafundme, apo drejt njė skėterreje danteske. Ju thjeshtė abuzoni shoqėrin tuaj. Dhe, vėrtet ju e teproni me atė tė drejtė qė shoqėria juve u ka besuar! Ju ēudit kjo? Megjithatė unė po flas vetėm pėr ata qė kanė tė drejtė dhe janė nė rrugėn e vėrtetė. Dhe mu kėta njerėz qė pėrmenda mė parė, shpresojnė shumė nė Lajmėtarin. Hė!? Ē’mė shikoni ashtu? Mu ky njeri flet me bindje tė thellė pėr njė kryengritje qė do tė ndodhė nė tė ardhmen, si mjeti mė i domosdoshėm nė Kosovėn e lidhur me prangat e barbarėve sllavė.E, pot a vrisja, sipas teje, kėtė njeri, do t’u prishja ėndrrat ēlirimtare bashkėatdhetarėve tė mi. Dhe si t’u ngrija shpresat aq njerėzve qė s’mė kanė bėrė asnjė tė ligė!

    Oh! Zoti im, pastaj do tė shtrėngohesha tė vetėvritėsha, sepse tepėr e poshtėr do tė mė dukej jeta dhe vetvetja.

    Ja se ēfarė kisha pėr tė thenė.

    Brusha rrinte si i pėrhumbur, pėrgjithmonė i firuan shpresat te Kėndimi. Tė gjitha kėto i kisha dėgjuar e pare vetė. Kisha hyrė nė banesėn e Kėndimit pa mė diktuar Brusha e Kėndimi. Mėqė ata nuk mė kishin vėrejtur kur hyra, po ashtu pa mė hetuar ika nga aty. Por kjo ishte krej njė rastėsi e imja.

    Pra, Brusha e kishte pritur krejt ndryshe pėrgjigjen. E folura e Kėndimit e kishte dėrmuar dhe, ishte bėrė si njė i pėrhėnur, i kishte mėshuar mė nė fund drės sė banesės dhe, u arratis.

    Kėshtu kishte folur trimi, Hektor i tha Shpėtimi.

    Pra, ky fare Kėndimi kishte qenė jashtė ēdo morali dhe tė njerėzishmės ,i gatshėm pėr veprime tė prapshta dhe i shkėputur nga shoqėria. Ky ishte ishul i mjegullt, qė kish mpreh kunja kot, ky keqbėrės i rrezikshėm e mposhti tė keqėn. Pra, po e pėrcjell atė epokė tė keqe, tė prishur dhe tė helmatisur. Tani po i afrohet faqezdritur epokės sė njerėzishme dhe, pėr kėtė kish ndikuar me forcėn e bindjes Lajmėtari. Po ky njeri sot Hektor, mund tė tė them se ėshtė ndėr mė tė mirėt nė kėtė qytet. Pikėrisht pėr kėtė e ka prishur miqėsinė me zotri, Brushėn – pėrfundoi kėtu rrėfimin Shpėtimi.

    Ja se ēfarė na tregoi. Dreq o pun! – tha Hektori. – Vallė krimi dhe kriminelėt janė pjestarėt edhe tė kėsaj ndėrtese…- tha paksa mė tė qeshur!

    Ta marrim edhe nga njė kafe zotėri Shpėtim? Nė shoqėri me ju ndjej vetėn pėr mrekulli dhe, kjo mirėsi e juaja mė shpie deri nė sentimentalizėm, kėshtu qė nuk do tė isha vetėm i lumtur. Do doja qė sonte tė jeni mysafir i’mi qė sė bashku ta ndajmė gėzimin dhe hidhėrimin, pse jo edhe harenė edhe lotėt…
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  11. #11
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    X

    Njė mesditė qershori, Vasha po priste autobusin nė qytezėn e Derazanit. Me vete kishte edhe njė valixhe me plaēka. Pas pak pa se si lėkundej autobusi nė njė shllung pluhuri tek hyri nė stacionin e nisjes. Tamam ishte ai autobusi qė po e priste Vasha, pėr tė udhėtuar nga kjo qytezė pėr nė Qytetin Therandė, ku nga kėtu pastaj do tė vazhdonte udhėtimin pėr nė fshatin Verona…

    Me tė hyrė nė autobus, pa udhėtarėt qė udhėtonin pėr nė kėtė relacion. Timonieri mbylli dyert dhe ndezi motorin. Nisi autobusin nė drejtimn e caktuar. Aty nga mesi, Vasha u ul nė ulėsėn, afėr njė nuseje qė dukej e pashme si hėna pesmbdhjetė. Ajo ishte njė bjonde me sy tė kaltėr si ujėt e liqenit. Hundėdrejtė si qiriu i Naimit. Faqekuqe si lulja e trėndafilit, porse nga shikimi dukej paksa e pikėlluar. Pasi u morėn veshė se do tė udhėtonin sėbashku deri nė stacionin e fundit, Vasha mendoi me vete: ”Ja pra, kur njeriu udhėton, me siguri se do tė takoj njerėz tė ndryshėm”. Nė kasetofonin e Timonierit dėgjohej zėri i kėngės:

    - “Hej, hej me gojė hapur,o ka mbetė Serbia!

    - Thonė kush ėshtė ai Selman Kadria!?...”



    Ndėrkohė, tė dėgjuarit e kėsaj kėnge, ia ndėrpreu Nusja, e cila e pyeti:

    - Motėr prej nga jeni?

    - Jam nga Lumbardhi! – tha Vasha.

    - Jeni e martuar?

    - Po! – tha Vasha. – Jam e martuar nė fshatin Veronė. – Dhe, u prezantua duke ia treguar edhe emrin.

    - Po ju, prej nga jeni? – e pyeti Vasha.

    - Jam nga fshati Bukėjonė. E martuar jam nė fshatin Luginė afėr Derazanit dhe mė quajnė Lulėborė. Fshati im nuk ėshtė larg fshatit ku ju jeni e martuar.

    Lulėbora po udhėtonte me atė plakun me size dhe me dy fėmijė tė saj,djalė e vajzė. Ata dy fėmijė ishin tė bukur dhe tė shėndetshėm, tė pastėr e tė veshur me shije. Vasha e kish kuptuar se ata ishin tė Lulėborės. Edhe ata tė hareshėm shkonin tė dajallarėt. Vasha Pyeti:

    Ky plaku ėshtė prindi i yt, apo vjehrri?

    Lulebora uskuq e tėra nė fytyrė dhe paksa e turpėruar tha:

    Jo motėr, ky ėshtė bashkėshorti im!

    Mos mė ēuditni! – tha Vasha.

    S’po tė ēudis,po ashtu ėshtė!

    Po, pėrse u martuat me kėtė?!

    Sepse qė kur isha e mitur mė dhunuan. Asgjė nė botė s’ėshtė mė e fortė se vuajtja – vazhdoi me plot dhembje, me njė zė tė ulėt, tė shpjegonte ngjarjen qė i kishte ndodhur… - Ah, motėr, motėr. Atėbotė isha ēupė paksa e egėr, por tek unė kish marrė hov gufimi i trupit, ndėrsa gjoksi kishte zėnė tė mė fryhej dhe ,njė ditė gushti tė vitit 198…erdhi nė shtėpinė tone teto Lumturia, e cila kėrkoi nga prindėrit e mi qė tė mė lejojnė m’ua t’i ndihmoja atė ditė nė punėt e fushės. Me ne atė ditė tė zezė qe edhe kusheriri i Teto, Lumturisė.

    - Po atė ditė kishte kaluar dielli nga malet e Breznicės dhe vargmaleve tė Sharrit, pra, kishte kaluar mesdita, kur papritmas unė dhe kusheriri i teto Lumturisė u ndodhėm afėr njėri – tjetrit. Befas, ai far Sabiti mė mbėrtheu nga kyēi i dores dhe mė tėrė forcėn qė kish mė tėrhoqi pranė vetes.

    - Tė ka ardhur koha tė shalohesh! – mė tha.

    - Siē dukej , ai tėrė kohėn mė kishte pėrcjellė nė misėrishte ku punonim. E skuqur nė fytyrė nga turpi u dridha e tėra, si ato fletėt e plepit tė egėr qė i dridh puhia. Gjithēka pėr mua ishte e papritur. Kur, ja, duart e tij mė mbėrthyen pėr beli, qė m’u dukėn si dy duar tė ngrira dhe, tė hekurta, si prej tė vdekuri. E friksuar tej mase, brita aq sa munda; mos bre Sabit. Mos more, tė lutem, se jemi edhe kusherinjė! Por gjithēka qe e kotė. Dora e tij ma mbylli gojėn me atė forcėn prej djalli qė kishte. Frrika pastaj vetvetiu m’u largua dhe zura tė dėnesė pa zė. Me tė gjitha forcat u pėrpoqa t’u ikja atyre duarve tė gurta, po ama si e mitur qė isha nuk ia dola t’u shpėtoja dot kthetrave tė korbit mizor…

    Nė atė gjendje shpirtėrore qė ishte, nga ēmenduria e epsheve tė papėrmbajtura djallėzore, me ata sy tė fryer qė tė shponin si sytė e dreqit, e luta tė mė lėshonte. “Mos more se jemi kusherinj!” Por ai aspak s’mė kurseu, por shpėrtheu si shtaza nė mua, mė shau me fjalėt mė tė ndyta. “ E imja tani je! E imja dhe, e askujt tjetėr! Nuk ka aspak rendėsi pse jemi kusherinj! Rėndėsi ka qė unė tė kėnaqem me ty”. Pastaj ra njė heshtje varri! Futi nė mua atė thikėn prej kasapi, qė pėrdhunisht shqeu virgjėrinė time. O, Zot, unė nuk lėviza mė, si tė isha ndonjė kufomė e gjallė dhe, mė kapluan afshet e etheve, e disa tė dridhura, si tė ishte ditė acari. Befasisht u dėgjua njė zhurmė nė misėrishte. Dhunuesi e ndjeu atė zhurmė. U tėrhoq pasi kishte shfry epshin. Njė zė gruaje u dėgjua duke thirrur: “ Lule,Lule !” Ajo qe teto Lumturia, e cila mė gjeti tė shkallmuar dhe m’u afrua duke belbėzuar nga shqetėsimi dhe pyeti: “ Ē’tė ka ndodhur bija ime?...” Oh, bėrtita sa munda. “ Ti je fajtore pėr gjithė kėtė tragjedi ? E di se si mė ka pėrdhunuar ky far biri i bushtrės !” Dhe, ashtu e shastisur siē isha thash nga thellėsia e zemrės: “ Mallkimi im raftė mbi atė mizor !...” E mallkoi edhe teto Lumturia.

    Njė heshtje e rendė ra nė misėrishte. Poshtė nė fushė derdhej njė mjegull e bardhė, si tė ishte ndonjė tufė delesh.

    Teto, Lumturia dhe, e mitura Lule e dinin mire se nga ajo ngjarje qė kishte ndodhur, do tė kishte pasoja tė rėnda pėr tė dyja palėt. Do tė flitej e pėrflitej andej- kėndej, gjithēka…Gojėt e njerėzve s’mund tė ndaleshin mė. Kjo ishte mė se e sigurt. Dhe, teto Lumturia mė bindi qė tė mos plaste sherri, duhej qė tė heshtnim kėtė ngjarje tė ndyrė e tepėr tė hidhur!?

    Pėr kėtė si e mitur qė isha, edhe unė u binda. I duhej vėnė kapaku kėsaj pune. E fshehem krimin. Veprėn e ligė tė faqeziut. Pa njė pa dy it hashė, shporrmuni sysh, do tė pėrpiqėm tė harroj kėtė krim tė shėmtuar tuajin. Ju jeni njė hijenė kundėr drenushės, ē’ambicie faqezezė. Mė sa u pa ai as qė u bė merak fare pėr kėtė krim tė shėmtuar. Pėrkundrazi, nė fytyrėn e tij u sajua njė buzėqeshje e mjerė dhe, u largua. Nga ai ēast tmerri kurrė mė nuk e kam pare.

    Jeta mė rrodhi mė ankthe, pa ditur kur do t’i ēelej kapaku kėsaj pune? Por, hė, pėr hė, e u bė ē’u bė, e mbyllėm nėn dry kėtė plagė tė madhe zemre! Vendosa: mė tė mos dilja nga shtėpia. E binda disi familjen se jam e sėmurė dhe kaq! E dija veten se i ngjaja asaj nusės sė turpshme dhe mė dukej sikur jetoja nė njė shtėpi tė huaj. Isha bėrė tamam nuse nė shtėpi tė huaj. Isha egėrsuar sin jė bishė e plagosur. Si njė bishė e plagosur isha bėrė. Ēdo gjė pėr rreth mė mbyste, sytė e tij, si ata sytė e qoftėlargut nuk mė linin tė qetė.

    - Ēfarė qoftėlargu se?

    - Ma kishte helmuar jetėn!

    Jetoja ashu kot sė koti, mė dukej ndonjėherė se tėrė kupa qiellore mė binte mbi supe. Nga kjo zallahi mė zihej fryma dhe ēkopsitja pullat nga jaka e xhaketės. Kisha pėrshtypjen se unė duhej tė mbytėsha, ndėrsa nga barku diēka shpejtonte tė mė dilte. Diēka po mė shkrehej pėrbrenda. Nuk e di nėse i kasha kaluar shtatė apo tetė muaj nga ajo ditė e kobshme qė qe pėr mua fatmjerėn.

    Hej botė e prishur! – shkrofitja.

    Jam e humbur. Jam e mbytur nga njė dorė krimineli, qė mė

    Ka dėnuar tė rroj pėrjetėsisht e mbyllur nė njė qoshe tė dhomės duke punuar qėndisma, pėr t’i derdhur lotėt e mi tė helmta edhe pse nė moshė kaq tė re. Kisha pėrshtypjen se dikush po mė tėrheq me pėrdhunė nga fund i ferrit. Diēka nė mua ishte e copėtuar nė thela-thela, pas tė cilave pėrplasej njė hije makabre…Kisha menduar disa here qė ta mbysja veten…Po, ama nga kjo mė kishte shpėtuar njė ndenjė qė kisha pėr brenda se jeta ėshtė para meje dhe, ajo do tė dijė qė nė tė ardhmen tė ma kthejė lumturinė e humbur. Diēka e tillė mė kishte humbur nga thellėsi e shpirtit. Nga kjo ėndėrr e bukur mu qfaqėn disa dhimbje tė mėdha brenda barkut tim tė fryer.

    Nga dhembjet e padurueshme qė mė kapluan mė ēuan nė spital. Mjeku kujdestar na kish drejtuar pėr nė Repartin e Lehonave. Babai me Nėna ishin ēuditur pse duhet tė shkoja nė atė Repart!? Unė ende si kasha mbushur tė shtatėmbdhjetat!...- nuk isha ende as e fejuar, e lėre mė tė isha e martuar. Po, mjeku me zėrin e tij tė vendosur kishte urdhėruar qė tė shkonim pėr atje. Ai u tha prindėrve tė mi se ēupa do tė lind fėmijė…Pra, nė fund, me tėrė ato dhimbje qė kasha pėrjetuar, unė u tregova atyre se ēfarė mė kishte ndodhur disa muaj mė pare, nė misėrishten e teto Lumturisė!

    Nė spital pas disa ditėsh kasha lindur njė fėmijė qė nga dhimbjet e mėdha qė kisha pasur as qė e dallova se ēfarė gjinie ishte. Prindėrit e mi ishin kujdesur me anė tė mitos, qė u kishin dhėnė mjekėve tė kėtij reparti spitalor, unė kopilin e bėrė tė mos e shihja kurrė mė. Pra, ky qe krimi edhe mė i rendė se a i mėparshmi. Pas tri ditėsh dola nga reparti i lindjeve duke i fshehur tė gjitha gjurmėt, sikur tė mos kishte ndodhur asgjė. Por, fjala kishte marrė dhenė dhe dihej gjdo gjė; unė nuk isha vetėm njė vajzė e pėrdhunuar, por kasha lindur edhe kopilin, kėshtu kisha turpėruar rendė nderin e familjes sime. Njėherit isha bėrė edhe nėnė tepėr fatkeqe! Sabiti kishte marrė tė gjitha masat e duhura qė tė mos dilte fare para gjyqit, pasi ai kishte shumė tė njohur qė kishin pozita tė larta shtetėrore. Kėshtu kishte kamufluar tėrė ngjarjen e pėrdhunimit sikur ajo kishte qenė njė rastėsi qė ne tė dy kishim fajin e barabartė!? Ndėrkaq pėr mua dihej se ēfarė dėnimi do tė mė priste…Nė vend qė tė dėnohej krimineli, u dėnua pafajėsia…Pra, u dėnova unė. E, mė martuan pėrdhunisht mė kėtė burrin plak, siē po e shihni zonja Vashė, ėshtė edhe qorr nė njė sy. Siē po e shihni pra, unė vendosa tė jetoj kėshtu e nėpėrkėmbur prej tė tjerėve. Sepse, nuk isha unė qė ia kasha prishur dikujt lumturinė pėr tė jetuar. Ishin tė tjerėt ata qė ma rrėmbyen pėrdhunisht lumturinė time sa qė kisha ėndėrruar se do tė jetoja nė harmoni tė plotė. Por kjo kishte qenė vetėm ėndėrr qė mė kishte mashtruar mua tė mjerėn…

    Nuk jam as e para as e fundit qė shohė se si krimi ngadhnjeu mbi drejtėsinė! Njė fat tė tillė pati edhe ajo Erveheja.

    Me kėto fjalė pėrfundoi rrėfimin e hidhur dhe filloi tė thellohej nė mendime sikur i numėronte shekujt. I kujtoi me radhė Penelopėn, Teutėn mbretėreshėn ilire, Ervehenė e Kyqyk Qamit, Desdemonėn e “Othellos sė Shekspirit, Norėn e Kelmendasve, e sa tė tjera…

    Dikur tha:

    - Tė mė falėsh o motra Vashė, se ndoshta tė kam mėrzitur nga ky bashkėudhėtim. Po ama dije edhe kėtė se bashkėshortin tėnd Hektorin pėr tetė vite me radhė e ka m pasur shokė klase. Ishte nxėnės i sjellshėm dhe i shkėlqyeshėm nė mėsime.Tė mos harrosh se ngjarjen ta tregova nė besim.

    - A, sa mė dhemb! Tha, Vasha.

    Autobusi kishte arritur nė qytetin Therandė. Ndėrsa udhėtarėt zbritnin nga autobusi. Nga dera e hapur dėgjohej kėnga “Shqipėri mos thuaj mbarova”, tė rapsodit Dervish Shaqja.

    Vasha u pėrshėndet pėrzemėrsisht e me lotė nė sy me Luleborėn, me premtimin e dhėnė qė do ta vizitonin njėra – tjetrėn.

    Ishte kjo njė ngjarje e dhembshme e pashpjegueshme pėr Vashėn. Sapo arriti nė shtėpi Vasha, motra e Hektorit, Drita me gėzimin e papėrmbajtur ia shtriu letrėn tė cilėn ia kishte dėrguar Hektori nga mėrgimi. Nė pliko gjeti dy letra. Njėra ishte pėr tė dhe, tjetra ishte e adresuar pėr Lonin. Nė shtėpi pastaj i terguan se Hektori kish dėrguar edhe njė shumė tė mire devizash, nga ku kish porositur familjen t’i dėrgoheshoin Lonit dhe, shokėve tė tij…Njėkohėsisht nė pliko Vasha gjeti edhe billetė udhėtimin e paguar pėr aeroplan. I sugjeronte Vashės tė nisej pėr nė Gjermani tė mė i dashuri i saj, Hektori.

    Ky lajm e gėzoi dhe mbeti e kėnaqur. U pėrgjėrua nga dhembja, pėr fatin e zi, qė kishte Lulebora. Kujtoi pastaj virgjėrinė e saj! Ē’virgjėreshė ore, kur ia kish marrė nderin ai?...Ai .Memfistofeli i pėrēudnuar! Oh! Ec e ndali tani fjalėt e botės!...

    Kushedi me ē’urrejtje e shikonin tė njohurit e saj! Kush e di sa delinxhi i janė vardisur tė gjorės? Duke e menduar atė pėr lavire e tė pamoralshme, e ēka jo tjetėr. Ē’ti thoshte zemra Vashės pėr kėto vuajtje tė saj, qė ua kalonin edhe vuajtjeve tė nėnės sė Doruntinės e tė Konstandinit. Ē’i kishte bėrė ai shpirtkazmė, njė Luleje kaq tė bukur.

    I mallkuari ia nxiu jetėn. Ē’fatkeqėsi se. Kush e di sa here ajo kishte menduar vetėn pėr tė vdekur. Iu kujtua vdekja e Fluturės…Ndėrsa, Lulebora kishte gjetur forca pėr tė mbetur gjallė. Nga gjithė ato vuajtje kishte mbetur e gjallė edhe ajo Erveheja. Por se ajo mė nė fund kishte pėrjetuar njė fat tė mire, ndėrsa Lulebora jo. Jetonte ashtu e vuajtur, vetėm qė ta nxirrte nė shesh tė vėrtetėn ehidhur.

    Sa ēiltas i kishte folur.

    Tragjedia e saj e gėrryente nė shpirt.Ky rrėfim qė lidhej me Luleborėn e bukur si Zana e malit. Kjo qe njė aksiomė, qė e la me ankth. E gjora ajo! Ē’paska pėrjetuar! Egėrsira ē’i paska punuar! Bah, ē’pushta mban kjo tokė! Ē’fundrrinė, ēfryu Vasha zemėratėn e saj!...
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  12. #12
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    XI



    Ajo kishte prishur zinė pėr motrėn. Po bėhej gati tė nisej pėr udhėtim nė Gjermani…

    Ē’pamje tė bukur kishte marrė Vasha…Ajo ishte njė grua e re, bardhoshe dhe e hijshme e belkėputur. Kish veshur fustan belor, nė qafė kish vėnė gjerdanin me gur tė ēmuar. Kish lyer flokėt me brilantin, i shkelqente ajo fyturė e bukur si gur margaritari. Sytė e zezė ia shtonin bukurinė. Po ato duar tė buta e punėtore, me ato buzėqershi, sa bukur i rrinte nė dorė ai bylyzyk ari. Pėrtypte nė gojė ēamēakėzin e ēuditėrisht kishte marrė njė pamje krejtėsisht tjetėr. Me sa kujdes kish pėrgaditur valixhen dhe kishte future aty edhe biralecėt qė i kishte gatuar pėr Hektorin. U bė koha pėr t’u nisur.

    Jeni gati, kunata Vashė? – tha Mirushi.

    - Po, po gati jam! – gjegji Vasha. Mori valixhen nė dorė dhe doli me kujdes nga dhoma.

    Kishin ardhur ta pėrcillnin tė gjithė tė afėrmit e saj. Babi dhe, nėna u pėrshėndetėn tė fundit me Vashė duke i thėnė:

    - Udhė e mbarė bija jonė! Kush e di… A do tė na shohėsh mė?

    - Posi? – tha Vasha. – Do tė shihemi patjetėr. E unė do tė ju shkruaj, do t’ju telefonoj. Oh! Kurrėn e kurrės s’do t’ju harroj…O tė afėrmit e mi! O’ atdheu im!

    - Tė fala shumė, na i bėnė Hektorit! – thane si nė duet.

    - Tė fala paēi dhe mirė mbeēi! Hyri nė makinė dhe u nis…Me njė boshllėk nė zemėr.

    Pas disa orėsh udhėtimi,arritėn mė nė fund te aeroporti i Shkupit. Aeroplani pėr nė Shtutgart do tė nisej nė ora njėzet e tridhjetė minuta. Nė kohėn e duhur Vasha hypi nė atė aeroplan udhėtarėsh. Pas pak ēastesh, pikėrisht nė orarin e caktuar aeroplani u ēua nga pista aeroportuale, ēau ajrin qiellor dhe u zhduk si xixėllonja nė hapsirė. Ndėrsa ,Vasha pėr njė ēast kujtoi vargjet e poetit:

    Kush e di, kush e di

    Pėrse gjysma e fytyrės mė rri:

    E vrantė e plotė vrerė

    E gjysma plot diell e pranverė !



    O pėrse pėrse

    Si sot – si dje:

    Nė njėrėn - gėzimi mė dritėron

    E nė tjetrėn - loti mė pėrvėlon !

    Kėto vargje ishin njė lloj autoportreti pėr vetė Vashėn, e cila lėshoi dis klithma nė vete:

    Oh, Flutura !

    A, Luleborė.

    Heu, Hektor, mė batisi malli pėr ty.

    Ora ishte tre kur stjuardesa i lajmėroi udhėtarėt se kishin arritur nė aeroportin e Shtutgartit. Aeroplani ra nė pistė dhe u ndal. Ajo zbriti nga aeroplani “Lufthanza” dhe, po ecte drejt asaj rruge qė tė ēonte pėrjashta ndėrtesės aeroportuale. Po kėrkonte me sy Hektorin nė atė turmė tė madhe njerėzish. Papritmas u gjend afėr Hektorit. Me duar tė afruara, pushtuan njėri – tjetrin. Nxorėn disa fjalė belbėzake, ndėrsa njė re bredharake verore shkėlqeu si brilanti mbi qytet. “Bbubu sa mė ka marrė malli pėr ty Hektor! Zhurma e automjeteve tė shumta tė shurdhonte. Sirenat buēisnin ndonjėherė. Nė ato pallate gjigante, sigurisht qė njerėzve ua prishnin paksa qetėsinė e natės. Ata tė dy njėkohėsisht u puthėn, si tė ishin dashnorėt e Venedikut.

    Kėshtu u ēmallėn njė ēikėz me njeri – tjetrin dhe psherėtinė:

    - Hektor!

    - Vashė! Si je?...Si janė nga shtėpia? Si janė shokėt?...

    - Mirė, mire janė…- U pėrgjegj Vasha, fytyrēelur, e buzėqeshur.

    Hektori u mallėngjye shumė, sepse nė raste tė tilla, njeriu mendon tė afėrmit. Ai kujtoi Ajshen, e cila e kishte rritur me vuajtje e nė varfėri tė madhe. Ajo ishte paksa e mbyllur, por fjalėėmbėl. Edhe babanė e kish tė pėrvuajtur. Me ata sy tė zezė e flokėthinjur. Shpeshherė ia kishte pare atė plagėn qė kishte marrė nė krahun e djathtė, gjatė luftės antifashiste-nacionalēlirimtare, nė Tivarin e mallkuar. I kujtohej se si nėna Ajshe i rrinte me goten e mbushur qumėsht,, kur babai Selani sėmurej. Po mendimet mallėngjyese iu davaritėn nga sirena e makinės, e cila po i priste kėta tė dy bashkėshortė, pėr t’i dėrguar nė banesė.

    Ah mė erdhi ndėrmend, po si ėshtė Loni?

    - Ėshtė fare mire, tė bėnė shum tė fala. Mė ka dhėnė edhe njė letėr pėr ty…

    Vasha pa njė banes dy dhomėshe, njė koridor me banjo. Dhomat ishin mobiluar mire, ēdo gjė shkėlqente nga pastėrtia. Ēdo gjė ishte e rregulluar mire e nė vendin e vet. Ajo e dinte se Hektori nuk mund tė rrinte aty ku nuk ka rregull e pastėrti.

    - Kėtu do tė banojmė ne tė dy. A e di se sa tė kam pritur?! Ai mbylli derėn e dhomės. Ia hodhi krahėt nė qafė. E mbėshteti kokėn pranė gjirit tė saj dhe ashtu tė heshtur qėndruan pa thenė asnjė fjalė. Regėtinin vetėm tė rrahurat e zemrės.

    Pas pak Vasha u nda, duke e tėrhequr si me naze pėr dore. U ulėn nė kanape. Duke hapur valixhen disa kopse tė fustanit iu ēkopsitėn. Gjiri i saj i fryer me atė formėn rrumbullake, me thithkėn e ngritur si vezė e pulės sė egėr, e bėri tė dridhej nga afshet e dashurisė Hektorin. Ajo e mbėshteti kokėn nė prehėrin e tij. Ai me kujdes ia perkėdheli flokėt qė lėshonin erė brilantini dhe i kapluan qė tė dy, disa dėshira tė hazdisura. Njėkohėsisht me dorėn tjetėr ia ēveshi fustanin belor, e afroi pranė vetės duke e shtrėnguar me njė mallėngjim tė paparė sa rrallė ndonjėherė. Aty kėtu – kėtu shkėmbenin ndonjė fjalė. Ajo ngriti duart, ia ēveshi rrobat Hektorit duke e perkėdhelur ėmbėl me ato duart e buta. Ajo qė ndjeu ai nga ato duar tė buta e kishte pėrjetuar edhe here tė tjera, por jo ashtu si kėsaj here. Ora kishte vajtur nė pesė!

    Mė vonė Vasha u ngrit pėr t’i bėrė kafetė, ndėrsa Hektori nga kėto ēaste tė lumtura, nuk ēmallej dot. Pinė kafetė dhe hėngrėn disa biralecė qė i kishte sjellė nga Kosova. Pas pak Vasha ra nė gjumė pėr t’u ēlodhur.

    I lumtur nga prania e saj shpalosi letrėn pėr ta lexuar:

    “Shoku Hektor! “

    Kėtė letėr pot a dėrgoj pėrmes bashkėshortės tėnde…Ē’tė kemi nevojė, t’i dhe shokėt tanė na lajmėroni. E di se ku!...Tė keni kujdes ju dhe shokėt tjerė atdhetarė, se tek zotėri Brusha nga Kosova kanė ardhur dy njerėz tė dyshimtė…Ne kemi mendimin se ata janė spiunė…Nė letrėn pėrcjellėse po jua dėrgoj edhe kėtė letėr qė e lexoi Drenusha Gaqo, nė varrimin e shokut tone tė shtrenjtė Dinit, nė emėr tė Organizatės sonė politike…Letrėn po ua dėrgojmė me qėllim qė ta botoni nė gazetėn “ Zėri i Atdheut”,gazette kjo qė del tek ju nė megrim…Ju mbase e dini se kėtu nė Kosovė mbretėron censura e rreptė e shtypit tė lire. Njė letėr tė tillė as qė e botojnė fare. Ngushllime pėr Dinin. Shum tė fala t’i bėni Shpėtimit…Pėrshėndetje tė zjarrta atdhetare pranoni nga ana ime. Ju dhe shokėt e tjerė…ju pėrqafoj me mall…Liri pėr Kosovėn…”

    “L O N I”

    Pas tri ditėsh. Nė njėrėn nga faqet e gazettes “ Zėri i Atdheut”, Hektori lexoi kėtė shkrim pėrkujtimor:

    “… Tė enjtėn, mė 12 nėntor tė vitit 199…Nga revista televizive shqiptare, nė ora tetėmbdhjetė e dyzet minuta, bubulloi njė lajm i zi, mbi vdekjen e Din Barutit,kėtij martiri tė Kosovės dhe gjithė Shqipėrisė…

    Tė premtėn me 13 nėntor nė ora katėrmbdhjetė e tridhjetė minuta,nė varrezat e Therandės legjendare, u varros me nderime tė larta Dini, po aty ku u varros vite mė pare edhe e ėma e tij, Qėndresa.

    Vdekja e kėtij martiri ėshtė njė humbje qė s’ka tė matur. Vdiq njėri nga luftėtarėt mė tė devotshėm qė veproi kundėr pushtuesve serbomdhenj…Ai ndoqi shembullin e gjithė atyre heronjėve e dėshmorėve qė ranė pėr lirinė e shqiptarizmės. Ai eci gjurmėve tė vėllait Meritonit dhe motrės Lindita,qė sot prehen nė altarin e lirisė,nė varrezat e dėshmorėve tė kombit nė Kukės tė Ri, mu afėr varrit tė tė madhit Hasan Prishtina. Ai sa qe gjallė kurrė nuk u pajtua me kėta kufij artificial qė pėrdhunisht armiqtė e shumtė ia kishin ndarė pa tė drejtė Shqipėrisė. Ai pėr kėtė u bė zėri mė i dėgjuar kundėr kėsaj padrejtėse, qė na sollėn shekujt dhe vitet e mbrapshta. Ai me shpirtin e tij tė zjarrtė pėr asnjė ēast nuk u pajtua me zgjedhėn e robėrisė sė gjysmės sė kombit. Mu pėr kėtė bishat armike, disa here e kishin mbyllur nė qelitė e burgut, nė ata hekura qė ciasnin si veje shtrigash kur hapeshin e mbylleshin. Po ama, Ai i pėrballoi tė gjitha dhe qėndroi stoikisht deri nė frymėn e fundit tė jetės sė tij, pėrplot peripeci. Mbeti i pathyeshėm nė idealin e tij pėr liri,ēlirim e bashkim kombėtar.

    Vdekja e kėtij martiri, ka ngjallur e do tė ngjallė njė pikėllim tė madh tek tė gjithė ata qė kanė ditur ta kuptojnė mendimin e tij prej idealisti. Kjo vdekje do tė ngjallė njė pikėllim edhe mė tė madh ndėr ata tė cilėt e kanė njohur mė pėr sė afėrmi jetėn etij tė bujshme dhe,sidomos ndėr ata qė e kanė dashur si shok e mik.

    Urrejtja qė kish ndaj ēdo armiku dhe kolaboracionisti, por njėherit dashuria qė kishte ndaj atdheut e ndaj ēdo atdhetari e miku, e bėn edhe mė tė madh kėtė shpirt prej atdhetari tė zjarrtė.Merita e pavdekshme e tij qėndron nė atė se ishte njė veprimtar e luftėtar i palodhur i ēėshtjes sė shenjtė kombėtare. Ata qė e njohėn Dinin e shtrenjtė, do tė dine ta shfaqin mirėnjohjen dhe respektin e ēmuar pėr tė. Por,nė vend qė tė dėshprohemi, le tė veprojmė nė frymėn e drejtė pėr tė cilėn ai synonte.Kėshtu do tė nderohej mė mire kujtimi pėr Dinė Barutin.

    Emri dhe vepra e tij do tė rrojė me shekuj!

    I shtrenjti Dinė, prehu i qetė nė token atėrore!

    Sa tė jetė bota shqiptare, Ju do tė rroni…”



    Therandė, 13 nėntor 199… Organizata politike

    “ Pėr lirinė e dardanisė”



    Ēdo patriot ka edhe njė histori mė vete, mendoi Hektori, gjithnji burra ka rritur vendi, tha ai, i shkuan disa tė ngjethura nė trup. Shikoi diellin teksa ngritej me ngadalė midis atyre tre lapidaryėve tė mermerta nė varrezat e Bad Castatit. Brenda nė dhomė dėgjoi zėrin baritor tė Vashės qė kėndonte mė zė tė ulėt kėngėn:

    Nga mėrgimi vjen njė fjalė,

    Ja kanė vrarė shqipes njė djalė.

    Jo s’je vrarė poeti ynė!

    Je bėrė krah pėr shqiptarinė…

    Kjo kėngė e preku thellė nė shpirt Hektorin, vetja i dukej si tė qe nė ėndėrr, mendimet i pėrziheshin me kėngėn e Vashės, me thirrjen e Lajmėtarit pėr Bashkim…I dilte pėrpara Dini fytyrėqeshur…Po tani ku ėshtė Dini?...Jo, jo! Mirė e kishin thenė shokėt, “Sa tė jet bota shqiptare ju Dinė Baroti do tė rroni!”...

    Pse o Zot pa na pyetur neve e more Dinin?!...

    Ah! Sikur tė shkoja deri nė atdhe, ta gjej atje Dinin dhe ta pėrqafoj…Siē mė pėrqafoi ai mua atė ditė, kur u nisa pėr megrim! Oh! Dini…Shkove dhe t’i nė botėn e amshuar.

    Kur mė pėrcolle mė fole, se dita agimprurėse ėshtė afėr?! Dhe t’i kėtė ditė nuk e prite fare! Ah, sa mė lodhin kėto mendime!

    Hyri Brenda nė dhomėn e pushimit ku Vasha kishte lėnė dritaren hapur. Pėrjashta dėgjohej freshėllima e erės…
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  13. #13
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    XII



    Ecte rrugės Hektori pėr nė punė, nė restoranin “Liburnia”. Aroma e luleve verore ia guduliste hundėn.Cicėrimat e zogjve i zhbironin veshėt.Dėgjonte edhe zukatjen e lehtė tė insekteve qė fluturonin ulėt.

    Dikush e preku nė krah.

    Ah! Ju jeni zotėri Brusha.

    - Po tė keni mirėsinė tė udhėtojmė sė bashku deri nė restoran,atje ndoshta do tė gjejmė kohė qė tė flasim nė qetėsi.

    Dhe pėr t’ju plotėsuar kjo dėshirė nė restoran ende nuk kishte asnjė mysafir.

    - Urdhėro, ulu! - E ftoi Hektori.Dhe u ulėn sė bashku te ajo tavolina ku shpeshherė ēlodhej Hektori.

    - Zotėri,Hektor! – Ai e filloi i pari

    - Si urdhėroni zotėri Brusha!?

    - Po ja s’i t’jua them… - Dhe gėlltiti pėshtymėn qė i ishte mbėshtjellė nė fyt.

    - Po j‘ua them se mjeshtria ime ėshtė qė t’i di tė gjitha. Nuk mjaftohem tė di se ēka ka ndodhur, por edhe ē’mendojnė njerėzit,madje shumė here edhe ia kam qėlluar dhe ia kam arritur kėtij qėllimi. Sepse kam mėsuar shumė nga gabimet e tė tjerėve. – Ngriti gotten e birrės me sy tė gaculluar,me njė tė gėzuar e pėr tė mire…

    - Gėzuar qofshi! – ja ktheu Hektori. Duke mos i dhėnė shenjė, pohimi a mohimi:

    - Fol, pra,ē’deshe tė bisedosh me mua?

    - Po desha tė them se mė mire ta tregoj unė atė punėn e Lajmėtarit, se sa tė shpjegojnė tė tjerėt.

    - Po ē’po mė ngatėrroni mua mė kėtė punė!...Unė shoh punėn time, e jo punėn e tė tjerėve…Siē e shihni kėtu kam ardhur tė punoj, me qėllimin e vetėm qė ta ndihmoj familjen sepse kemi halle…

    - Si duket s’tė vjen mire kjo bisedė, ė?...Mos u bėj sikur nuk ju intereson asgjė pėr vrasjen e Lajmėtarit. Ēdo njeri qė ka ardhur nė kėtė Qytet ka dėgjuar ngjarje nga mė tė ndryshme mbi vrasjen e Lajmėtarit. Mos u bėj ,pra,neri artificial, sikur nuk tė vie aspak keq pėr kėtė vrasje?!

    - Pėrkundrazi mė vjen shumė keq dhe vrasja e Lajmėtarit e ka prekur thellė nė zemėr ēdo shpirt shqiptari qė ka pak gjak tė sojit tėvet. Po ashtu mė ka prekur edhe mua.

    - Ti fole me fetishizėm pėr tė! Po sikur ta mėsonit tė vėrtetėn pėr tė! Atėherė do ta krijoni njė opinion krejtėsisht tė kundėrt pėr tė.

    - Opinioni pėr tė ėshtė i njohur pėr tė gjithė,me pėrjashtim tė disave. Nėse ju keni njė vlerėsim tjetėr, atėherė thueje hapur! E tė mos flasėsh si ajo ėma e Zeqos majė thanes.

    Papndehur u ndėgjuan ecejaket e dy mysafirėve tek hyn nė restoran. Hektori u ngrit nė kėmbė, u pėrshėndet me ta duke u dėshiruar mirėseardhje! Ata pastaj u pėrshėndetėn me Brushėn dhe, pastaj u ulėn nė tavolinė me tė. Brusha mė pastaj e njoftoi Hektorin duke i thėnė se ai syfryri quhej Sabit Delenxhiu dhe ky tjetri faqezbehtė e hundėmadh, quhej Vejziu, qė kishin ardhur prej Kosove pėt ta vizituar Brushėn.Pėr ēudin e Brushės, Hektori i nifte mire qė tė dy. Madje me Vejziun ishin edhe baxhanak. U befasua prej nga kėta dy njiheshin me Brushėn?!

    - Atėherė edhe aq mė mire , ne u bėmė edhe miq me Hektorin! tha pėrsėri me njė buzėqeshje dinake Brusha.

    Pėr njė cast ra heshtja. U dėgjua fėshfėrima e krahėve tė ciripupjes, tek pėrplasej xhamave tė vitrinės sė restoranit. U dėgjua edhe fėrfėrima e gjetheve tė atij bliri qė ndodhej mė nė qoshe tė restoranit. Aroma e luleve nė restoran, u ndie thellė nė vrimat e hundės sė Hektorit. Afshi i bėrxollave tė pjekura e tė fėrguara, sikur e solli nė vete. Nuk e bėri tė gjatė, i vuri pėrpara tri pjatat me bėrxolla, qė afshonin nga avulli, tri sallata tė pėrziera me lakėr.tranguj,domate, karrota tė grira dhe tri gota lėngje pemėsh.Qė tė tre filluan tė hanin me shije.

    Hektori qėndronte nė kėmbė, kredhur nė mendime. Mėrmėritime vete:“Nuk i zihet besė gjarpėrit. Ja se si u bėnė bashkė! A,jo,jo, nuk jam njė mendje me ta. E cili nuk di se kush janė kėta? Sot i bėjnė hunjėt,nesėr i djegin. E cil nuk di se ēfarė ėshtė sabiti. Sot tė bėn pėr mik e nesėr ēmos tė shpif. E cili nuyk e di pėr atė ngjarjen e Sabitit qė e pėrdhunoi atė tė miturėn Luleborė!...Dhe, qė tani tė gjithė e thėrrasin me nofkėn Delenxhiu. E cili se di se kush ėshtė Brusha? Po a nuk ėshtė ai i biri i Rifatit qė e preu babin e vetė me sopatė, pėr njė rrip tokė qė ia kishte dhėnė mė mė shumė vėllait tij, Haradinit kur ishin ndarė.Cili nuk di se Brusha ėshtė i biri i asaj lavires qė i kishte bėrė harabat meshkujt dhe kishte qenė tepėr e pangopshme nė seks…Cili nuk di pėr Vejziun? Ai mbahet pėr muhamedan i devotshėmdhe, nganjėherė shkon deri nė ekstrem dhe, apsurditete fetare. Po Vejziu a ėshtė i biri i Qerimit, i cili kur kishin ardhur nazistėt gjerman nė fshatin Diellon i kishin zėnė tre veta robber teksa i ruanin bagėtin arave tė fshatit, nė atė kohė tė fundvjeshtės sdė 194…Sepse barinjtė s’kishin pasur mė vetet document-identifikimin.Dy i kishin liruar,sepse familjet e tyre kishin pranuar se ata janė tė afėrmit e tyre.Ndėrsa kur shkuan te Qerimi, nazistėt gjerman e kishin pyetur:

    - A e njihni ju,kėtė njeri?

    Qerimi i kishte rrudhur krahėt dhe, me njė zė tė pėrgjysmuar, ishte pėrgjigjur se fare nuk e njihte kėtė njeri dhe,ja kishte qitur gjuhėn pėrjashta vėllait tė tij.Kishte mėrmėritur me vete. “ Ja tani, etrė pasuria do tė mė mbetėt mua se Hajrullahu ishte ende i pamartuar…”

    Atėherė gjermanėt e kishin pushkatuar pėrpara syve tė Qerimit. Duke e detyruar atė ta varroste kėtė partisan rrebel!...Po a nuk ėshtė ky Vejziu qė e detyroi tė helmohej e bukura Flutur?! Gur e dru ndjenė dhembje pėr atė Fluturėn e mirė…Ja se, ēfarė njerėz janė kėta! Dhe, tani i pėrkasin tė njetit grupim politik “Kreshnikėt e Kosovės sė Pavarur”, pėr njė cast mbeti me acar nė zemėr.Kur papritmas zėri i Brushės ia ndėrpreu mendimet.E pyeti:

    Hektor ē’do tė bėsh nesėr?

    - Asgjė nesėr e kam ditė pushimi dhe, do tė ēlodhem nė banesė.

    - Domėthėnė qenke i lire!

    - Po i lire jam. – Psherėtiu me gjysmė zėri Hektori.

    - Atėherė tė ftoj qė nesėr tė urdhėrosh pėr darkė, meqė edhe kėta dy zotėrinj, do tė jenė aty. Do tė vazhdojmė nė banesėn time atė bisedėn e lėnė pėr gjysmė?!



    *

    Sabiti dėrdėlliste diēka e fliste me rrotulla asaj pasdreke. Djallėzitė e tij s’kishin tė mbaruar.

    Ndėrkaq,Hektori vriste mendjen:

    - Medet, medet, Sabit Delenxhiu, qenka bėrė bilbil nga goja. Madje ,madje , ia kalonte edhe atij bilbil gjezarit. E fliste kodra pas bregut. E, fliste fjalė e hale, se kėrkonte kallėza gruri nė akullnaja tė Sibirit. Mė duket se ky e bėnte atė punėn e dreqit tė Gėtes! E, paraqitej sikur tė ishte kryeheroi i kombit shqiptar! Po, jo edhe atij botėror!

    Qė kur isha student nė Universitetin e Prishtinės, jam marrė me politikė tė fshehtė ilegale e patriotike…politikėn enjoh nė gishta…Jam vetė Aristoteli?!

    - A s’ėshtė kėshtu zotėri Brusha?

    - Po,po pohuan Brusha dhe Vejziu,njėzėri.

    - Zotėri, Sabit mos e zgjat kaq shumė muhabetin. E di fare mire, qė nė ēdo pikpamje jeni i ndershėm. Tė njoh fare mire se nga i njeti fshat jemi, po ama politika nganjėherė tė bėn tė pamėshirshėm ndaj kundėrshtarit…

    Nė kėtė rast Hektori, po pėrgaditej paksa me indiferentizėm dhe pėrbluante tė pėrgaditej nga ndonjė e papritur qė mund t’i vinte nga kėta njerėz hipokrit.

    Brusha vazhdoi:

    - Hektorin e kam pasur nxėnės, Ka qenė njėri nga nxėnėsit mė tė mire tė shkollės fillore “Sali Shabani” tė fshatit Veronė?!...Ky ish nxėnės ii mi vėrtet rrjedh nga njė familje e varfėr, por familja e tij disa here ėshtė treguar se ėshtė e ndershme dhe e padjallėzuar. Mė kujtohet si sot kur fshatarėt e mi,me nė krye kryexhandarin e kralit Pashiq, tė mėhallės sė epėrme, e nė emėr tė gjithė mėhallės sė rrezinės sė fshatit Verona, varnė pabesisht Hoxhėn e fshatit, Orhan kalanė . lėre qė e kishin vrarė nė emėr tė besės sė dhanun, se ai duhet tė dilte nga ngujimi i shtėpisė sė tij pėr tė biseduar me kėta tė mėhallės Rrezinė, ku vetė halite i kishte thenė se je nė besė tė fshatit dhe, ai kur kishte dale tė porta e shtėpisė, halite dhe Hamza i Ramės kishin hapur zjarr nga pushkėt e tyre dhe, e kishin lėnė tė vdekur nė vend Hoxhėn, pastaj kishin pėrhapur nėpėr fshat fjalėt se ajo familje a individ qė do tė shkontė pėr varrim tė Hoxhės apo pėrkryeshėndoshė tek familja e Orhanit, do tė leēitej nga fshati. Kėshtu familja e Hoxhės ishte leēitur me pa tė drejtė dhe, ishte vrarė edhe nė besė!…

    Familja e Hektorit e kishte kuptuar me kohė se, fare lehtė ėshtė tė jesh i mire…Po ama mė vėshtirė ėshtė tė jesh i drejtė. Kėshtu qe familja e Selman Dardanit vendosi tė ndiqte udhėn edrejtė e tė arsyes. Kjo familje kishte marrė pjesė nė varrimin E Hoxhės. Iu gjetė pranė nė ēdi nevojė kėsaj familje tė ardhur nga treva e LLapit heroik. Dhe, kėshtu dy familjet i kaluan peripecitė e shumta sė bashku…”Ē’mė dėgjojnė veshėt?! – u habit Hektori. – Edhe ky njeri ditka ndonjėherė tė flasė tė vėrtetėn. Qė kur kėshtu?!”

    Familja e Hektorit ka edhe merita tė tjera burrėrore,fliste Brusha. Selmani kishte mbajtur nė ilegalitet edhe kaēakėt e malit qė luftonin pėr lirin e vendit kundėr pushtuesit shkja, e sidomos gjatė dimrit, kur ata kishin nevojė mė sė shumti dhe pikėrisht nė njėrėn nga shtėpitė e tyre ishte bėrė edhe organizimi nė fshehtėsinė mė tė madhe pėr vrasjen e Spiro dellocit dhe Filės sė Sahisė. Kėta dy tė fundit ishin tė njohur pėr krimet dhe masakrat e tyre qė kishin bėrė ndaj kabashasve. E pastaj nė atė mbledhe nė baza vullnetare ishte paraqitur pėr t’i vrarė kėta dy kriminelė kreshniku i kosovės Sali Shabani…

    - Ty, hė dreq! – ofshani thellė Sabiti. Tėrė kėto merita ia pėrkujtonte familjes sė Hektorit, Brusha. Kėto tė dhėna nuk i pėlqyen as Vejziut!...

    - Aha, mė erdhi ndėrmend edhe kjo ngjarje pėr gjyshin e Hektorit. Pasi kishte mbaruar lufta nacionalēlirimtare, kur ēetnikėt serbė edhe kolaboracionistėt tanė tė veshur me uniforma partizane, vranė nė qendėr tė fshatit Veronė, duarlidhur Jakupin e Azemit, me arsyetimin se kishte qenė ballist i Shaban Polluzhės. Vrastarėt e uniformuar me dhunė i kishin mbledhur njerėzit e fshatit ta shihnin Jakupin e ngrirė, trupi i tė cilit qėndronte mbi dheun e tokės mėmė. Dhe , i kishin detyruar pastaj fshatarėt qė tė pėshtynin mbi kufomėn e martirit. Pothuaja se tė gjithė tė pranishmit nga frika frika e rankoviēistėve e titistėve gjakatar,kishin pėshtyrė padashje nė Jakupin e martirizuar… Por, i vetmi kishte qenė Selman dardani, qė s’kishte pranuar ta bėnte njė poshtėrsi tė tillė. Atėherė kryeoficeri i milicisė e kishte rrahur para tė gjithėve, pėr t’ua shti edhe mė frikėn nė palcė shqiptarėve. E kishte kėrcėnuar pse oficeri serb pse nuk pranaoi ta pėshtyjė si tė tjerėt kėtė reakcionar qė njihej nga tė gjithė?!...

    Ai gjakftohtė dhe ashtu i larė nė gjak, iu kishte pėrgjigjur oficerit tė tėrbuar serb.

    - Sepse ėshtė shumė lehtė pėr ta pėshtyrė e poshtėruar tė vdekurin…Po sikur tė ishte bacė Jakupi gjallė, ta kishte ladruar nėnėn ty dhe tė gjithė neve kėtu!

    Atėherė oficeri serb kishte mbetur gojėhapur.E kishin liruar Selmanin me gjithė tė tjerėt. Fshatarėt kishin mbetur tė habitur nga ky qėndrim tejet i derjtė dhe burrėror i Selmanit…

    - Me sa did he kam njohuri unė, hektori po ecėn gjurmėve tė familjes. E, njėkohėsisht me sa jam nė dijeni ky nuk i takon ndonjė grupimi politik. A ėshtė kėshtu o’ish nxėnėsi im? – Ashtu ėshtė! – tha Hektori.

    - Prandaj nė emėr tė grupit politik “Kreshnikėt e Kosovės”, tė ftoj qė t’i bashkangjitesh radhėve tona.

    - Tani e kuptove pse mė paskeni ftuar – tha me ironi Hektori.

    - Ke tė drejtė zotri Brusha, - gjėmoi zėri i sabitit, - Njeriu i pa organizuar ėshtė si peshku nė zallė,apo mė mire tė them njė hiē nė mesin e njerėzve. I kėtij mendimi ishte edhe Aristoteli, jam dakord me propozimin e shokut Brusha,se Hektori duhet tė na bashkangjitet neve.

    Edhe ,Vejziu me gjysmė zėri pranoi propozimet e tė dy shokėve tė Organizatės sė njejtė politike.

    Hektori si gjithmonė i qetė,foli me ton tė ulėt si ajo rrjedha e lumit tė ngadalshėm qė shkon qetas fushės:

    - Mos m’u zemėro zotro Brusha as ju tė dy… Se njė vendim tė tillė nuk mund ta marr tani pėr tani!...Pėr kėtė mė duhet paksa kohė…Pas njė kohe ju do tė merrni pėrgjigjrn time, se kėshtu mė duket e ka kjo punė.

    Atėherė t’i japim kohė qė tė mendoj! – Tha Brusha.

    I japim! – thane tė dy dhe e mbyllėn kėtė muhabet.

    Pas njė heshtje paksa mė tė gjatė, pėrsėri bisedėn e hapi zotėri Brusha: - Ku e patėm lėnė atė bisedėn dje qė folėm unė dhe ti pėr Lajmėtarin.Biseda pėr tė janė bėrė edhe herave tė tjera nė mes disa shokėve tanė tė organizuar. Lajmėtari nė tė shumtėn e rasteve e shikonte tė ardhmen e Kosovės se ajo do tė ēlirohej nga okupatorėt serbė vetėm me luftė dhe me armė nė dorė dhe,nė programet e tyre duhet ta kish ēdo organizat politike ilegale,kėshtė do tė pavarėsohej dhe bashkohej Kosova me viset e saja me Shqipėrinė. Dhe, shpesh e pėrsėriste mendimin e Marksit se jeta ėshtė luftė e pandėrprerė.Ndėrsa unė dhe bashkėmendimtarėt e mi, i japim mė shum rendėsi mendimit paqėsor,se vetėm kjo rrugė do tė ishte fuqia udhėheqėse, ku do ta shpiente vendin e tokave tė robėruara drejy pavarsisė,ku Kosova do tė duhej tjetėrsohej nė komb Kosovar.Dhe, nė asnjė mėnyrė s’duhet tė bashkohet me shtetin amė Shqipėrinė e varfėr dhe staliniste!?...Pėr njė cast Hektori mendoi: “ Po pikėrisht Rankoviēi,Tito,dhe,Gjillasi ishin ideatorėt kryesorė pėr humbjen e identitetit shqiptar nė Kosovė pėr t’i bėrė shqi[ptarėt me identitet tė ri kombėtar kosovar,siē ua hodhėn boshnjakėve nė Bosnje dhe popujve nė Maqedoni…”. Nga ky mendim e shkundi zėri i Brushės.Pra, siē e shuhni ne dhe Lajmėtari ishim tė ndarė nė mendime krejtėsisht tė kundėrta nė vijėn politike. Kjo kundėrshti nuk do tė na kishte ndarė edhe aq shumė,me tė dhe organizatėn e tij politike “Ēlirimi i Tokave Shqiptare dhe Bashkimi me Shqipėrinė”, ku mė dukej se vetė ai ishte njėri nga drejtuesit kryesor tė kėsaj Organizate. Sikur ne tė mos kishim disa fakte se ai ishte spiun i sllavėve tė jugut!? – dhe, ia lėshoi nė prehėr njė dosje me disa shkresurina Hektorit… - Pa urdhėro e lexoi se ēfarė shkruan pėr Lajmėtarin dhe, do tė bindesh edhe vetė se kush ishte nė tė vėrtetė ai fare patrioti. - Tha paksa me ironi brusha. – Ja kėto dokumente i kemi zbuluar nga kutia postale e tij!?...

    Ē’ėshtė ky provokim, zotėri brusha? Ē’do nga unė?

    - Ē’ka pėr t’u ēuditur? Zotėri, Hektor, nuk ėshtė asfarė provokimi. Ky ėshtė vetėm njė sqarim. Unė dhe shokėt kemi mendimin se ku t’u bindesh kėtyre fakteve, pastaj do tė pėrhapni kudo kėtė tė vėrtetė! Si njeri i paanshėm qė jeni do t’ju besojnė mė lehtė njerėzit. Kėshtu do tė ndalej ai fare miti qė ėshtė krijuar pėr tė…

    Mori dhe i lexoi me vemendje disa nga ato shkresurina, qė ju duken se ishin qė tė gjitha tė shpifura, prandaj pyeti:

    Nga kush e morėt ēelsin e kutisė postale tė Lajmėtarit?

    - Kėtu u zu ngushtė Brusha. Teksa e kapluan djersėt. Foli disa fjalė, si pėrēartė e belbėzoi.

    Atėherė hektori iu drejtua: - S’keni pėr se arsyetoheni,ėshtė krejtėsisht e qartė. Dikush nga autoritet gjermane tė korruptuar nga ndonjė diblomaci e jashtme ju ka ndihmuar ta merrni ēelsin e kutisė postale tė kėtij tė fundit. Edhe pse kjo gjė me ligj ėshtė rreptėsisht e ndaluar. Me sa unė pashė e lexova nga kėto shkresurina apo mė mire ti quaj shkarravina, mė dukėn tė gjitha tė trillshme dhe tė dala nga zyrat e ambasadės jugosllave. Kanė qėllimin e vetėm pėr ta komprometuar figureėn e pastėr tė Lajmėtarit, qė tė fusin nė pėrēarje nė mes tė shqiptarėve dhe mė lehtė t’i bėhej atentati atij!...Nėse nė tėrė kėtė lojė keni hyrė nga naiviteti ose mosdija, mendoj se ende keni kohė pėr t’u penduar. Pėr kėtė duhet tė kėrkoni falje publike pėrpar opininonit shqiptar… Por, nėse ju kėmėngulni ende se kėto shkresurina tė pshurrta janė argumente tė mjaftueshme pėr t’i bindur njerėzit qė s’marrin vesh nga kėto punė, se Lajmėtari paska qenė agjent i jugosllavėve atėherė ju gėnjeni vetėn e jo tė tjerėt, sepse nuk keni aspak tė drejtė. Me kėto dėr – dėre, vetėm sap o ju dalin gėnjeshtrat sheshit. Mos harroni se po dilni qesharak, pra, kur s’keni ara nė mal, pse bėni dava me ēakejt? Ose ēkalli bėri kėrdinė e deleve, a ujkut i doli nami. Pra, tė jeni i kujdesshėm nė veprimet tuaja, se mė kėto qė thoni ju po e ndihmoni fshehjen e krimit dhe kriminelėt ēakej. Bėje mė mire atė qė duhet, e mos u beso gėnjeshtrave. ‘Nuk bėjnė mollat nė bore”,thotė urtia popullore.

    Kėshtu e shprehu Hektori mendimin e tij haptas, kurse Brusha dhe ata dy bukuroshat e kuptuan qartė se tė gjitha pėrpjektet pėr ta bėrė pėr vete kishin dėshtuar nė ēdo pikpamje.

    Nė kėtė mėnyrė iu shtua bindja edhe mė se delja e zezė kurr nuk bėhet e bardh dhe,as e bardha e zezė…

    Me kaq u ndėrprenė debatet. Pa vonuar Hektori u ngrit duke u thenė natėn e mire dhe doli…



    *

    - Ardhja e tij tek ne qe njė paralajmėrim i ėuditshėm,por shpresoj se do tė mė besoni se jam nė gjendje ta kuptoj se sa i drejtė ishte gjesti i tij. Madje, madje tani po e di se mė kė kam tė bėjė, e nuhat se ai ishte njė njeri i zgjuar dhe e dėgjuat edhe ju vetė se sa it hellė ishte nė mendime edhe pse dukej se nuk merr gjė vesh nga politika. Siē e vėrejtet edhe ju tė dy, ai na la gojėhapur qė tė treve. Me zgjuarėsin e tij na bindi se nuk ėshtė nga ata qė mashtrohet prej frazave demagogjike…

    Tė gjitha kėto fjalė Brusha i shqiptoi me mirėsjellje, porse fuqishėm dhe me njė fare ngulmimi,pėrpara Sabitit dhe, Vejziut.

    - Uluni! – u tha Brusha,i cili ende nuk ish liruar nga hutimi e shqetėsimi qė e kishte kapluar.

    Ata u pėrkulėn lehtė dhe pastaj u ulėn.

    - E vėrejtjet se sin a e tha hapur se nuk do tė bėhej anėtar i yni. Njė mospranim kaq tė pabesueshėm as qė e prisja nga Hektor Dardani. Si mė duket ky gjest i tij ka qenė paksa i nxituar, kuptohet nga ato sqarimet tuaja tė ēuditshme. – Tha, Sabiti dhe vazhdoi duke iu drejtuar Brushės. – Ideja qė po mė imponohet vetvetiu ėshtė disi e frikshme, por qė mė pare ju lus, qė tė mos habiteni nga kjo ide qė unė e kam planifikuar. Shpresoj se do tė pajtoheni edhe ju…

    Brusha ēakėrriti sytė,thuaja se shpejtonte qė ta studjonte tėrėsisht atė ide kushedi se ēfarė mendonte… - fol or, pse gėlltitesh?!

    Atėherė mē dėgjoni. Unė atė njeri e njoh ngaherė edhe,pse dikur isha aq i padrejtė ndaj tij. Nuk i kam lėnė dy gur bashkė duke i pėrgaditur lloj-lloj kurthash e intrigash qė ai ndoshta s’i ka ditur se unė vetė isha autori i tyre. E,pse? Sepse i frikėsohesha rivalitetit tė tij nė politikė. S’dua ta arsyetoj tani vetėn, se mes meje dhe,atij ekzistojnė mospajtime tė ngahershme. Kėtu u pa qartė se mospajtimet me tė do tė thellohen edhe mė, se ai s’i bėn lajka askujt. Ėshtė kėmbėngulės nė qėllimet etij tė drejta.Kam njė tipar fatkeq dhe parim qe tė njeriu tė shoh gjithnji njė rrezik se ka pėr tė na denoncuar e demaskuar pamėshirshėm pėrpara ligjit tė popullit…pėr ta bėrė tė dyshimt tė vėrtetėn e tij pėrpara masave popullore ėshtė e dobishme qė ne tė trillojmė ndonjė gjė pėr tė. Me kėtė nuk dua tė arsyetohem, por kėto arsye nuk kam pse t’i fsheh prej jush.

    - Po ēfarė tė shpifim kundėr tij? – thanė Brusha e Vejziu me njė ankth.

    - Mendoj se duhet tė pėrhapim fjalė,sikur Hektori ėshtė agjent i KOS-it a i UDB-sė dhe, se ka ardhur nė megrim pėr t’i pėrēarė grupimet tona politike e patriotike shqiptare. Kėtė kulaē naivėt e gėlltin lehtė, ndėrsa ambasada jugosllave do t’i fryjė me dashamirėsi kėtij zjarri tė ndezur prej nesh. Dhe, kėshtu kur tė pėrflitet ndėr njerėz e pavėrteta, do tė arrij qėllimin se ka diēka tė vėrtetė nga kjo, – shpjegoi kėshtu Sabit Delenxhiu.

    - Po nga kėto shpifje e trillime nuk u komprometua Lajmėtari,- tha si me dyshim Brusha.

    - A. Lajmėtari ke qenė diēka tjetėr, ai ka qenė i organizuar dhe efekti i kėsaj propaganda nuk ka qenė nė nivelin e duhur. Ndėrsa pėr Hektorin ėshtė diēka tjetėr, ky nuk ėshtė i organizuar nė ndonjė nga grupet politike dhe, njėherit ėshtė in jė kategorie tė ulėt kundrejt Lajmėtarit dhe asnjė nga grupimet politike nuk do tė interesoheshin pėr ta mbrojtur, por pėrkundrazi do tė heshtin pėr kėtė.

    - Atėherė…foli Vejziu, - tė pėrhapim fjalė se Hektori ka ardhur me detyrė tė caktuar nga Kosova, pėr ta vrarė Brushėn e ndonjė tjetėr?!

    Idetė e tij janė tė ēuditshme dhe, njėkohėsisht tepėr apsurde, po, ama kėshtu e do puna. Nuk thuhet kot se politika ėshtė kurvė e madhe. Pra, secili kundėrshtar i yni, qė s’do tė pranoj tė jetė nėn ndikimet tona, di ti pret i njejti fat. Mendonte Brusha. Sabiti zgjodhi rrugėn mė tė sigurt pėr tė dalur nga kjo zallahi qė na u krijua. Duhet tė sigurohem se s’do tė gėnjehem kėsaj radhe…

    - Apo s/ėshtė kėshtu? – fėrkoi duart i gėzuar Brusha. – Pra shokė fshehtėsitė tona s’duhen treguar askujt.

    Ashtu siē ishin ulur pranė njėri-tjetrit qė tė tre e rrahėn kėtė ēėshtje nė detaje tė hollėsishme. Mė nė fund vendosėn tė veprojnė sė bashku pėr arritjen e qėllimit. Ata nuk i fshehėn njėri-tjetrit se kanė ambicie tė madhe pėr karrierė, pėr para, pėr femra, pėr autoritet tė dhunshėm dhe, pozita tė larta nė pushtet.

    Pa ne s’ka mundėsi tė jetoj a tė ekzisoj asnjė shoqėri politike, - pėrfundoi Sabiti.



    *

    I tėrhequr nė vete, u tret nė mendime bukur gjatė. Nga ato debate qė pati me ata tė tre, kish zėnė ta kuptonte thelbin e vėrtet tė gjėrave. Mirė e kishte thenė Sokrati: “ Njerėz tė mire e tė vėrtetė dhe,njerėz tė poshtėr e tė kqinj, ka pak, kurse mesatar ka me shumicė”. Kjo shumicė ėshtė si ajo vala e detit kur nga stuhia me vrull mbi valėn tjetėr bie dhe pėrplaset gjėmueshėm drejt bregut tė gurėzuar, mbi tė cilin shkuma e bardhė kreshtohet. Kėshtu ndodh edhe nė politik; njė pale pėrplaset, njė tjetėr ngritet. Sa tė drejtė kishte Sokrati kur pas dėgjimit tė ligjeratės pėr Homerin i kishte bėrė pyetjen: “ Cili ėshtė mė i mire, Akili a Odiseu”?. Ipia, i cili njihej si kozmopolit i pare nė botė kishte menduar dhe kishte thenė se: “ Ėshtė mė i mire Odiseu, sepse mashtron me dituri, e ai qė bėn mėkat me dituri ėshtė mė i mire se ai qė bėn mėkat me padituri”. Pra ai qė kėrkon tė vėrtetėn nė politikė do tė pėrndiqet deri nė likuidim.

    Kurse smira dhe shpifja qėndrojnė si pėrbindėsh pėr t’i ndezur kėto ura ogurzeza?!

    Po sa kuptimplote ėshtė kėnga e dalkė nga gjiri i popullit dhe jetėsimi i saj nė artė nga rapsodi:

    Pyet Dardania,kjo nėnėloke

    Kush ja vret bijtė kėsaj toke?

    Kush iv ret e ja pėrgjakė?

    Herdokur, do tė marrim hak!



    Pyet Dardania me zė trishtimi:

    Kush tė vrau Lajmėtar Ēlirimi?!

    Kush tė vrau, hė, jut haftė dora?

    Sa tė pabesė qenė ata horra…

    Ja, pra, vrasja, shpifja, smira, ja kalojnė edhe, pėrbinshave neveritės, shkatrrimtarėt e jetės sė njerėzve tė ditur e tė pastėr kombtarisht, njerėzit e pabesė ja kalojnė edhe Luciferrit, dhe tė tillėt punojnė kundėr shqiptarisė.

    Ja si e kishte pėrshkruar Volteri nga njė autor i frymės sė ligjeve juridikisht drejtėsinė:

    “Drejtėsia dhe e drejta ide tė kota janė…

    Tė mos kursejnė asnjė tė drejtė mbretėrinė kanė”.

    Kėto vargje tė neveritshme shpesh here do tė dalin nga goja e panda e minstrave tė drejtėsisė.I tillė kishte qenė edhe Fatoni, minister i Ptolemeut tė ri. Ja se si janė njerėzit e pushteteve! Ata duke qenė tė vetėmashtruar,duke menduar se kanė tė drejta tė pakufizuara pėr t’i zbatuar ligjete e drejtėsisė, kėshtu ndalojnė lirin e tjetrit. E duke e ndaluar lirin e tjetrit, ata humbasin e dhe lirin ndaj vetes. Kėshtu shkelin edhe vetė zbatimi e atyre ligjeve.}’hipokrizi ndodhin nė botė, mendoi hektori. Ē’djaj ishin ata tė tre, o Perėndi!...

    Nga kush e ka marrė atė ēelsin e kutisė postale tė lajmėtarit ai far Brusha? Dhe u mundua njė cope here si ata detektive kur janė pėrpara dilemave tė mėdha e tepėr delikate pėr ta zgjedhur enigmėn. Mbase e ka marrė nga ai Fislara nga theranda ka pas urdhėr tė veproj ashtu?!Apo ia ka siguruar ai ndihmėsi i ambasadės jugosllave, ai Balushani trashaman?! Por, mė bindėse mė duket t’ia ketė mundėsuar ai far gazetar Lamani? Au! Ndoshta qė tė gjithė kanė qenė tė vetėdijėshėm nė kėtė lojė tė madhe tė Shefit tė Policisė tė fshehtė jugosllave, Doleviēit tė dhajamosur. Ndoshta ka pasur mundėsi ndonjė i sigurimit shqiptar,meqė Lajmėtari i kishte dėrguar letėr Enver hoxhės se Mehmet shehu kishte qenė agjent i Titos,pėrkatėsisht i jugosllavisė?! Kėtu in gatėrrohej lėmshi. Pėrsėri enigma rrinte pezull e pazgjidhur. Nuk e dallonte dot se cili sherbim i fshetė e kishte organizuar vrasjen. Sherbimi i fshehtė jugosllav,kjo i flente mė tepėt nė mendje…ndėrsa sigurimi shqiptar dhe ai gjerman nuk i dukeshin gjithaq tė qėndrueshėm. Po ē’ėshtė nė natyrėn time qė nuk mė lejon t’i fshehė as edhe tė metat e mia. Po sa intriga thurėn rreth kėsaj vrasjeje tragjike! Po mua ē’mė duhen kėto gjėra kur unė kurrė s’kam patur kontakte me kėta njerėz, tė asaj kohe?! Pėr tė gjitha kėto a jam i vetėdijėshėm se po shprehem paksa hapur para tė tjerėve. Por, kėtė here mė duket se sinqeriteti ndaj tyre qe i domosdoshėm pėr rasti e Lajmėtarit. Mė kujtohet dhe fjala e tij pėr sinqeritetin kur thoshte: “Sinqeriteti ėshtė burim i ēdo gjeniu”,sigurisht kėtė shpreheje e ka marrė nga Born. Bah! Po unė e di fare mire se s’jam asfarė gjeniu. Jam adhurues i sinqeritetit. Dhe njė zė i dilte nga brendėsia e shpirtit e i pėshpėriste pa rreshtur.

    Vazhdo!...Vazhdo!...Hej mos u tremb e as mos u ndal nga rruga qė ke nisur.Njė rast i tillė nuk duhej humbur. Ky ėshtė njė gjest fisnik.tė gjitha kėto janė nga ato qė ju ndjeni pėr humbjen e bijėve mė tė mire tė kombit…Ju kishte paraqitur fantazma e Hamletit…Dhe,e kishte qortuar se s’bėn asesi tė ndalesh nga kjo rrugė e shenjtė!...
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  14. #14
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    XIII



    Frynte puhia e ngrohtė e verės. Ata tė tre kishin ngjeshur altoparlantėt nė mendjet e tyre tė zijosura si ajo bloza e oxhakut dhe kishin lėvizur, njėkohėsisht kishin bėrė disa takime me njerėzit e mėrgatės, pėr ta pėrhapur lajmin se cili ishte Hektor Dardani. Me ēfarė qėllimi kishte ardhur ai nė Gjermani? Kėtyre fare megafonėve tė intrigave kish pranuar nė baza vullnetare t’u baskangjitej edhe Shkeko Laska, i cili isht i njohur pėr kontrabandist armėsh dhe mbante disa lidhje me kontrabandist drogash. Ky i fundit nuk i takonte ndonjė grupimi politik se ishte njė analfabet qė mezi shkruante emrin e vet. Pėrkrahja qė u jepte kėtyre tė treve kunėdr Hektorit ishte vetėm njė nga inatet personale tė tij qė kishte ndaj Hektorit, sepse ky i fundit kohė mė pare e kishte qortuar pėr aventurat e rrezikshme qė bėnte Shkekoja. Mė kot ishte pėrpjekur pėr ta bindur qė tė largohej nga kjo rrugė e fėlliqur dhe, nė tė ardhmen tė punonte tė fitonte nga djersa e ballit. Po ku di dhia ē’ėshtė taxhia, thotė urtia popullore. Dhe, Shkekoja kish filluar ta urrente Hektorin pse kish guxuar ta qortonte! Kėshtu, pėrshpėritja e trillimeve kishte zėnė vend tė njė grup i vogėl njerėzish qė manipuloheshin lehtė nga qdo kush. Intriga kėto tė Brushė karrieristit, Sabit pallavraxhiut, Vejzi demagogut dhe, Shkeko batakēiut. Pjesa dėrmuese e mergimtarėve as qė ua kishin vėnė veshin kėtyre thashethemeve bajate. Madje nė njė rast tė Ndėrmarrja Ndėrtimore “Rozenbergėt” u kishte hasur sharra nė gozhdė!...Aty punonte Shpėtimi, tė cilit i qe afruar Sabiti duke i shushuritur si qyqe diēka tė veshi, mirpo tė tjerėt, qė ishin pranė tyre i dėgjuan fjalėt e fundit! Vampiri e njeh Lugatin.

    - Shpėtim, tė mė falėsh, por nuk rrija dot pa tė treguar se kush ėshtė nė tė vėrtetė Hektori?! Ne njihemi ngaherė.

    Shpėtimi kthen kokėn kah shokėt e punės. Mollzave tė faqeve i kalonte njė dridhje e lehtė inatēore qė mezi e mbante. Shpėtimi po mendohej…Ai u mat ta merrte lopatėn se i kishte humbur kufijtė e durimit nga kjo shpifje neveritėse, por pėr njė ēast u ndal duke menduar me vete: “ Pa dale-dale ta shohim se ku don tė dalin kėta horra e shpifarakė tė ndyrė?!”. Mė pas iu afrua Brusha, ndėr tė tjera i tha:

    - Shpėtim, si ma ke shėndetin?

    - Siē mė shihni, jam fare mire, - foli paksa me ironi Shpėtimi.

    - Po si ju shkon puna ore?



    * Vampiri njeh lugatin. – Njeriu i keq e njeh shokun e tij, i ligu shkom me tė ligen.



    - Fort mire, qe besa ! – kur i ke shokėt e vyeshėm, tė mire dhe, kur shohin vetėm punėn e vetė dhe jo tė huajen, tė duket dita njė orė dhe, vazhdimisht ndjehem i disponuar me kėta shokė.

    Po tė kini mirėsinė tė na vini prapa pėr njė ēast, - tha Brusha i skuqur nga fytyra e tij vezake.

    - Ē’do tė thuani me kėtė? – pyeti Shpėtimi.

    - Kėtu na dėgjojnė punėtorėt…Ejani pas nesh…

    - Po ku doni qė tė shkojmė ?

    - Kudo, mjafton qė tė flasim pa na dėgjuar tė tjerėt pėr disa minuta te ajo baraka e punėtorėve, pėr shembull!

    - Shkojm, - tah Shpėtimi. – Arritėn te vend i piketuar. – Flisni pra, ē’doni tė tregoni?

    - Zotėri, - filloi Sabiti pas njė heshtje tė shkurtėr, - duhet t’ua bėj me dije njė gjė; Hektor Dardani ėshtė spiun i Serbisė dhe se ka ardhur kėtu nė perėndim me detyrė tė caktuar. Pėr kėtė tė jeni i sigurt. Ne jemi shumė mire tė informuar dhe pėr gjithēka i kemi treguar edhe zotėri Brushes, unė dhe Vejziu.

    - Unė nuk di, pėrse kėto duhet tė m’i tregoni edhe mua?!

    - Zotėri, - tha befas, - ju duhet ta mėsoni se nuk ėshtė e mjaftueshme ajo qė treguam. Ne ju admirojmė dhe ndjejmė keqardhje qė nuk dini pėr planet e Hektor Dardanit?!

    - Ē’rėndėsi kanė pėr mua planet e Hektorit? – Shpėtimi vėshtroi me habi kėta njerėz.

    - Atėherė dėgjoni! – tha Sabiti. – Ka madje njė rendėsi tė vaēantė pėr ju, nė planin e Hektorit. Ai ėshtė i dėrguar nga ana e KOS-it qė t’ju vrasė juve?!

    - Ē’do tė thuani me kėtė?!

    - Siē e dėgjuat, kjo ėshtė njė e vėrtetė!

    Shpėtimi pėr pak ēaste u mendua: “ Pėrherė ky far Brusha dhe kėta fare horra sajojnė gjėra tė tilla”, - njėkohėsisht pėrtypi pėshtymėn qė kishte nė gojė. U habit nga kėto thėnie tė tyre. Hektori ėshtė burrė i mire, i pastėr si loti. Ēka i shtyn kėto qelbėsira qė ta komprometojnė edhe kėtė njeri shpirt njeriu? Ai kurrė s’ka vjedhur askend, kurrė nuk ka mashtruar njeri, s’ka bėrė qoftė edhe mė tė voglėn tradhti ndaj askujt. Kurrė nuk ėshtė gjetur nė delengjillėqe. Ėshtė i drejtė nė gjykime. Kurrė s’paragjykon. Mė e rėndėsishmja ėshtė se sinqeriteti i tij ėshtė nė nivelin mė tė lartė!...Nuk duhet lejuar kėta horra e hipokrit ta fyejnė Hektorin kėshtu para meje, mendoi mė vete Shpėtimi. Mori lopatėn nė duar dhe ngriti zėrin e tij kėrcėnues. – Si gėnjeni ndėr sy, zotėrinjė? Ju nė kohėn e titizmit zullumqar, askund nuk na keni lėnė tė qetė duke e ngritur nė qiell atė fare demagogu tė pshurraftė, tani ju ka rėnė ai sistem i fėlliqur i vetėqeverisjes jugosllave dhe, i jeni bashkangjitur pluralizmit falso, keni zėnė pėrsėri ato pozita kyēe nėpėr parti, kinse demokratike, mu tani nė vend se tė mirreni me vepra bujare, fisnike qė kėshtu t’i pastroni sadopak ato biografi tuaja tė turpshme e kolaboracioniste qė i patėt nė tė kaluarėn jo fort tė largėt, pėrsėri po veproni nė drejtimin e gabuar duke njollosur e shpifur njerėzit mė tė mire tė shqiptarizmės, pėr ta shuar etjen e ambicieve tuaja faqezezė…ju pra, paskeni mbetur po ata ujq tė vjetėr, porse me gėzofin e ndėrruar prej demokrati!... Pasi duhet ta dini se nuk ekziston dritare nė Oqean, ėshtė nė tė mirėn tuaj qė tė ndaheni pėrfundimisht nga kjo politikė dredharake, qė gjason nė ato dredha tymi qė dalin mbi oxhaqe, se nuk njollosen, jo, yjet dritėbardhė. Nuk mbulohet dielli me duart tuaja tė pėrlyera. Andaj, shporrmuni sysh, hė, tė poshtrit e botės…se vetėm kėto dėr-dėre ju kanė mbetur o tė mallkuar! Si nuk po e shihni veten se kush jeni ju?! Shporrmuni sysh, hė, minjtė nė mur ua ladrofsha!...Dėgjoni mire se ē’po ju them…Ty Brushė krimineli, ty Sabit intriganti, ty Vejzi demagogu!...Dėgjo ti Shkeko dallaverexhiu, lėrėni mė kėto pisllėqe, shpifje, intriga, horrllėqe tė qelbura, se pėr flamur kam pėr t’ju vrarė si rrufeja qė shkrep prej qielli me kėtė dorėn time.

    Po dėgjova tė flisni edhe dikund tjetėr kėso fare theshethėnash?!...Tani nga thembrat t’i veni gishtat e kėmbėve…

    Punėtorėt i kishin rrethuar qė tė katėrtit, vetėm prisnin sinjalin e Shpėtimit pėr t’ua bėrė mė butė shpinėn se barkun kėtyre horrave. Por, Shpėtimi u tha t’i lenin tė shkonin. Duke ju dhėnė njė tė share, kėtu shfryu zemėratėn e tij. Nga tėrė kjo ngjareje ju krijua bindja pėrfundimtare Shpėtimit pėr tu ndarė pėrfundimisht me kėta njerėz hileqar…Ata ikėn me bishtin ndėr kėmbė nė rrugėn e tyre tė pistė…Zhurma e makinės ia dha me nxitim udhės, derisa Shpėtimi i humbi nga sytė. Para mėrgimtarėve recitoi kėto vargje tė kėngės kuptimplote:

    “ Tė lumtė dora trim Avni,

    s’tė harron nėna Shqipėri!”

    Pas pak ēastesh ra heshtja. Nė ndėrmarrje dėgjohej gumėzhitja e veglave tė punės tė shtrėnguara nga duart e vyera.
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  15. #15
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    XIV



    Atė ditė qielli ishte bilur. Buisnin njerėzit nė atė fillim vere. Blirėt ia shtonin edhe mė bukurinė qytetit. Dėgjohej bubullima e kambanave tė kishės ortodokse nė Shatėrvan, te qendra e qytetit, ato tė kishės katolike nė qafėn e Pazarit, ndėrsa minareja e xhamisė sė Sinan pashės kishte prekur qiellin bilur tė asaj dite.

    Pėrgjat trotuarit qė ndodhej nė nėnstacionin e autobusėve tė Therandės, taksistėt tė bezdisnin duke thirur kalimtarėt. “ A ju duhet Taxi”. Tregtarėt reklamonin mallėrat e tyre tė gjithfarshme. Shiteshin duhan-cigare “LM”, ”HB”, ”President”, ”Durrės special”, Shiteshin shishe konjaku “Skėnderbeu”, shishe me raki rrushi “Fernet”, e mallėra tė tjera tė ardhura nga tregu i Shqipėrisė. Shkrepse tė llojeve tė ndryshme zvicerrane e koreane, kikiriki tė fėrguar. ”test” pėr larje enėsh, veshėmbathje pėr tė rritur e fėmijė. Pak mė tutje nė qarshin e “Shtrumfave”, nėn autoparkingun e takxive, bėheshin kontrata kontrabandistėsh nė njė fare gjysmė ilegaliteti, bėhej shitblerja e armėve tė zjarrit. Shiteshin e bleheshin, revole “TT” ruse e kineze, pastaj “Zbrojevka” ēekosllovake, qė silleshin me njė ēmim mesatar deri nė njėmijė e pesqind marka gjermane, pėr tė gjitha llojet e pistoletave dhe, revolverėve. Armėt automatike silleshin me njė ēmim prej dy mijė e pesqind deri nė tre mijė marka gjermane. Pa arritur te shitorja “ Komuna e Parisit”, nė thellėsi tė dyqaneve zejtare, ndeshi nė fytyrėn e hareshme tė profesor Kalimashit .

    - O, Loni! Po ē’na i ke tharė sytė ore mik i nderuar!?

    - Si ia ēoni nė atė zyre gjenish ? – tha me tė qeshur Loni. Anoppse e dinte se Profesori shumė rrallė shkonte nė atė zyrė partiake sa pėr ta takuar ndonjėherė Dinė Barutin.

    - Po tėrė gjenitė e Kosovės , janė mbledhur nė atė zyrė?! – qeshi mė tė madhe Profesori dhe, i dukej edhe mė hunda e tij qė i gjasonte sqepit tė shqiponjės. U pėrqfuan me nejri-tjetrin e mė kėso batutash u nisėn drejtė pėr nė kafiterinė “Mulliri”, qė ndodhej pėrballė atij rrapi qindvjeēar nė Marash tė Therandės. Atje e kishin lėnė tė takoheshin me mėsuesen Dodonė Janina…Pėrgjatė rrugės, Kalimashi e pyeti Lonin:

    - Mė sa kam dėgjuar kohė mė pare, kishe qenė nė Shqipėri?!

    - Ashtu ėshtė. Isha nė Shqipėri dhe, keni shumė tė fala nga Shkab Kreshtaku…

    - Tė fala paē! – po a kemi diēka tė re nga andej?

    - Mė sa unė kuptova nga biseda qė pat me Shkabėn, duhet tė pėrgatiteme pėr luftė se, tingujt e sa j janė afėr…

    - Ju besoni se vėrtetė ėshtė afėr kjo kryengritje e armatosur.

    - Besoj si nė dritėn e diellit dhe, shyqyr Zotit qė do tė ndodhė diēka e tillė. Se pacifistėt, e pushtuesi mjaft na kanė poshtėruar, pėrbuzur e shfrytėzuar. Kėta tė parėt me politikėn e tyre demagogjike dhe falso kanė mashtruar, kinse me paqe do tė arrihet pavarėsia.!... ky i dyti me dhunėn e tij tė paparė e me plaēkitje, burgosje tė pashembullta nė historinė e njerėzimit s’po ndalet sė shkatėrruari ēdo gjė shqiptare, - tha Loni me zėrin e tij tė vendosur.

    Nja njėzet minuta mė vonė kishin arritur nė kafiteri, ku uji i Lumbardhės po rrotullonte njė gur mulliri qė rrethohej nga disa plepa tė gjatė. Pėrmbi kafiteri qėndronte Kalaja e ndėrtuar qysh nė kohėn e sultan Muratit tė pare. Ndėrsa matanė lumit qėndronte stoike ndėrtesa e vjetėruar e lidhjes Shqiptare. Pasi kishin zėnė vend nė tavolinė nė kopshtin e kafiterisė tė shtruar bukur nga ata gur tė lumit tė betonuar, nė platonė pėrjashta. Kamarierja u solli dy raki rrushi dhe dy gota me uj mineral tė Banjės sė Kllokotit. Loni ia pa asj kemerierės gjirin qė luhatej si ato fletėt e Rrapit qindvjeēar, kur fryen puhia. Ndėrsa profesor Kalimashi as qė e kishte shikuar kamarieren me gjoksin e tetovuar me atė figureėn e dragoit.

    - Do tė ketė luftė dhe kėtė luftė do ta udhėheqė krahu i armatorsur qė ėshtė formuar vite mė pare nė Drenicėn heroike tė Hasan Prishtinės, Azem Bejtės, Shotė Galicės, Shaban Polluzhės, e Tahir Mehės…Kėshtu thotė Shkaba o profesor Kalimashi, Hyri, Loni pėrsėri nė temėn qė kishte biseduar gjatė rrugės…

    Ndėrsa profesori si mė tė tallur tha:

    - Kujdes se po na dėgjon Paqėsor Taratori, ai kryetari i partiesė, pastaj vaj halli pėr ne?!... – dhe, vazhdoi se do tė pėrfshihet nė tė ardhmen jo fort tė largėt Kosova nga flakėt e luftės, pėr kėtė jam mė se i bindur. Njėkohėsisht mendoj se shkėndijat e para tė saj do tė jenė tė qarta, organizimi fillestar do tė jetė nė nivelin e lartė. Porse pacifistėt pėr t’i ruajtur kolltuqet e tyre do tė orvaten tė pėrhapin shumė tė pavėrteta, qė kėtė luftė tė drejtė tė krahut tė armatosur drenicar ta trajtoj si vepėr tė shkijeve. Sepse , tani pėr tani, disponimi i pjesės mė tė madhe tė popullit ėshtė kundėr luftės sė armatosur…Porse koha do ta bėjė tė vetėn. Orvatjet e tyre pėr ta etiketuar krahun e armatosur si vepėr e armikut do tė dėshtoj me turp. Ēdo periudhė historike zhvillohet sipas ligjeve dialektike, se ndryshimet nė jetėn shoqėrore bėhėn pikėrisht nga lufta e tė kundėrtave. Siē thoshte Gurakuqi : “Ndėr kundėrshtime s’ban me u ligshtue, mjer ai qė nuk qėndron…” . Kjo luftė e tė kundėrtave nė shoqėrit njerėzore ėshtė njė parapėrcaktim se paqja e rreme pėr tė pushtuarin do tė thotė luftė. Por, ama edhe lufta ka artin e saj. Tani pėr tani ne nuk e dijmė se cilėt do tė jenė bartėsit e kėsaj lufte qė do tė pėlcasė. Nėse i prijnė njerėzit qė kanė dije dhe guxim por qė e njohin artin e luftės, njėherit janė bijė besnik tė ēėshtjes shqiptare, atėherė pasojat e kėsaj lufte si nė njerėz, po ashtu edhe nė dėme materiale, do tė jenė minimale pėr ne, e hė pėr hė, nė masa katastrofale pėr armikun. Po kush garanton se me paqe zgjidhet problemi ynė i pazgjidhur? Pėr, kėtė kohė tė mjaftuesheme kanė pasur pacifistėt, por deri mė sot nuk bėnė asgjė prej gjėje! Por siē e ceka mė lartė se edhe lufta e ka artin e saj. Kėsaj radhe po flas paksa me figura, pėr shembull, vjen njė ushtarak apo komandant njėsiti dhe, thotė: “Bėhu gati qė tė vish me ne qė tė luftosh pėr lirinė e Kosovės!”. Mirpo, nė kėtė rast unė do ta pyesja veten, sė pari, a ėshtė tamam ky ushtaraku besnik i ēėshtjes shqiptare dhe, a jam unė tamam Kalimashi?

    Kush do ma zgjidhte kėtė enigmė? Kush do tė mė dėshmonte se ky ushtarak dhe njėsiti i tij vėrtet i kanė rrokur armėt me qėllimin e vetėm pėr ta ēliruar token shqiptare nga zgjedha e tė huajit dhe, nuk i kanė rrokur armėt edhe pėr qėllime tė tjera? Pėr shembull si akt patriotik, a sa pėr ta larė vetėn e tyre nga tė palarat qė i kanė pasur gjatė periudhės sė robėrisė. Kėtu e kam fjalėn pėr ata individė qė mund tu bashkangjiten luftėtarėve tė vėrtet tė lirisė, pėr qėllimet e tyre karrieriste qė pėrfitojnė nga raste tė tilla.frikėsohem nga kėta tipa njerėzish qė fshehin nė veten e tyre interesa tė ngushta individuale a patriotike. Kėtė radhė cilin duhet dashur si vėllaun, luftėtarin apo interesin? Dobia e tė pushtuarit ėshtė qė ta dojė luftėtarin e jo pushtetarin, kurse dobia e hipokritit ėshtė qė ta dojė interesin. Ju zotėri mė thoni se duhet bindur njerėzit qė t’i bashkangjiten krahut tė armatosur. Po unė nuk di nėse kam kėtė tė drejtė i nderuar Loni, t’u them njerėzve, unė jam pėrcaktuar dhe, pėrkrahu me vendosmėri krahun e armatosur tė Kosovės, prandaj o njerėz tė Kosovės dhe, ju shqiptarė tjerė ju duhet tė veproni siē veproj unė?... – dhe, mė njė buzėqeshje nėn buzė e ndėrpreu kėtu bisedėn. Pėr njė ēast ra heshtja.

    I ishte kujtuar Lonit dialogu pėr luftėn qė kishte pasur vite mė pare, e qė i dukej se atė dialog po e bėnte sot me Din Barutin e ndjerė. Profesori po murmuriste tė njejtat fjalė, ato qė i kishte thenė atė vit mė 199…kur pushtuesi kėrkonte dorėzimibn e armėve nga ana e shqiptarėve… ai qe njė vit si ai aksioni famėkeq i Rankoviēit nė vitin 1956-57-tės. Por qė hovin atij fare zullumquri komandantit tė milicisė Shoshkiqit tė tėrbuar qė rrihte me dajak burrat, grate dhe fėmijėt shqiptar tek u kėrkonte armėt, ia kishte ndalur kreshniku i Kosovės Besim Ndreca, qė populli e kishte pėrjetėsuar nė kėngė:

    E tėrė Kosova nė flake trishtimi,

    Nga plaēkitja e torturimi,

    Me re tė zeza e mbuluar,

    Nga zingjir tankėsh pushtuar.



    Si dikur nė atė tė ziun akcion,

    Pushtuesi armėt po i kėrkon,

    Dorzo armėm Besim Ndreca,

    Se pėrndryshe t’u fik jeta!



    Largo komandir ato hordhi,

    Ma ken xėnė diellin mbi krye,

    S’e dorzoj armėn sa tė jam gjallė,

    Kot po mė sillesh kėtu vėrdallė!



    Pėr atdhe jo s’mė dhimbet jeta,

    Pėr ju o dėshmorė qė rate nė beteja,

    Si nė Paris jehoi alltia,

    Gjithmonė rroftė Shqipėria!



    Kreshniku i Kosovės kurrė s’pėrkulet,

    Lufton rrept e nuk pėrgjunjet,

    Arma ime ėshtė drejtėsia,

    Derdhi plumbat nga alltia.



    Suharekė seē po pyet,

    Vallė nė ē’kohė jemi?

    A mos u ringjall,

    Ai Avni Rrustemi!



    Mos qe Selman Kadria

    A Besimi nga Malėsia e re?

    Jo ore, ishin qė tė tre,

    Tek derdhnin plumba pėr atdhe…

    Ah, Dini, Besimi…ky ishte njė mozaik pėrfytyrimesh. Dini posedonte dijen, Besimi guximin. Dini dhe Profesori tė cilėt gjithnji dinin tė arsyetonin veprimet e tyre. Por, Avni Rrustemi, Selman Kadria e Besim Ndreca me vepra konkrete i realizonin ato. I dukej Lonit, se kėta ishin si ato binarėt e trenit tė hekurudhės. Pėr ta vazhduar rrugėn treni drejt cakut tė tij duheshin tė dy binaryėt, kėshtu ai e tėrhiqte kėtė paralele tė dijes dhe guximit. I kujtonte pastaj ato vėshtrime tė Dinit ma ata sytė e tij ngjyrė kafeje, atė gojėn qė gjithnji i buzėqeshte, nga ajo gojė gjitnji nxirrte fjalė tė arsyeshme me plot bindje , posa rrjedhshėm e ēiltėr fliste…

    Po ato vijat e fytyrės qė tregonin se kishte vuajtur shumė nga okupatori barbarė dhe, hafijet…Po atė ballin e gjėrė e tė rrudhosur, por qė shkrehte krenari. Po ajo hunda e tij e shtypur krrutane qė i dukej si tė ishte hunda e boksierit Peci. Kush e di sa here ja kishin shtypur ata inspectorėt e UDB-sė, Vesel Krasniqi, Latif Dulla, Daut Morina, Isa Kastrati, Astrit Koshi, Zenel Celina, Musa Jorganxhiu, Xhemali Shasivari, Qerim Buzhala, Mustaf Maliqaj... E sa tė tjerė emra tė fėlliqur qė ta qojnė krupėn. Po atė konstruktin e trupit qė e kishte tė drejtė dhe tėrė muskuj si tė Mic Sokolit. Po Besimi me atė shtatin e tij prej kreshniku tė legjendave, qė mbante gjithnji veshur tesha tė zeza dhe njė republikė tė zezė nė kokė. Ndoshta ato i vishte si kėngė zie pėr Kosovėn. Kishte njė vėshtrim tė rrebtė kur tė shikonte me ata sy tė zezė e vetulltrashė e mustaqezi, por, pėrbrenda ishte njė shpirtbardhė e zemėrtrim. Atė ditė maji, nė vendin e tij tė punės vrau nė lule tė ballit atė komandantin famėkeq tė stacionit tė milicisė tė Lejdinės afėr qytetit tė Therandės. Pastaj zhvilloi njė betejė tė rrebtė tė Pus i atit, fill i vetėm kundra qindra milicėve tė armatosur deri nė dhėmbė, tė cilėt ishin tė ndihmuar edhe nga artileria dhe, helikopterė ushtarak. Nė atė betejė la pėr vdekje disa komandant policie e ushtarė tė vrarė e tė plagosur. Ra heroikisht nė atė betejė tė pabarabartė duke kėnduar kėngėn e Tahir Mehės:

    Jehojnė rreptė kėto mallet tona,

    Tahir Meha, hė mė tė lumtė dora.

    Nė ēastėt efundit tė jetės sė tij, i kishte vajtur mendja te gruaja, te fėmijėt tė prindėrit e vėllezėrit, por Kosova pėr tė kishte qenė mė e madhe se tė gjithė. Pėr tė fundit here kishte klithur: “ Mė mire i vdekur se i nėnshtruar! Lamtumirė Kosova ime e shtrenjtė! Lamtumirė nėnėmadhja Shqipėri! Lamtumirė Suharekė se zullumqarin ua hoqa…”

    Sa fatkeq qė janė ata qė po zgjohen, por mė fatkeq janė ata qė flenė, tė tjerėt qė i grishin qė ta vazhdojnė gjumin duke pare ėndėrra pėr diell! Mendoi Loni me zemėratė.

    Por mendimet ia prishi zėri i profesorit.

    - Po ju Loni pse heshtni? – jepeni edhe ju mendimin tuaj, se ne asgjė nuk jemi duke vendosur, po ne thjeshtė po bėjmė njė bisedė tė lire.

    - Ah! Po, profesor, - unė mendoj se lufta do t’i pėrfshijė tė gjitha shtresat e afta tė shoqėrisė tone dhe asnjėrit nuk do tė mund t’i ndalohet e drejta pėr tė luftuar pėr lirin e vendit. Pastaj lufta i ka ligjet e veta, ēdo keqbėrėsi do t’i jepej denim i merituar. Mendoj se kryengritja do tė jetė e pėrgjithshme, radhėve tė saja do t’i bashkohen shumica e njerėzve. Kėtė mendim kam zotėri profesor. Me qė nuk erdhi gjer mė tani Dodona ajo shoqja ime, atėherė mė duhet tė shkoj pėr ta takuar nė njė vend tjetėr.

    - Mirė, shko takohu me Dodonėn, mbasi tė keni mbaruar punėn, sonte do tė jeni mysafirėt e mi.

    - Nėse mė premton koha do tė vijmė patjetėr, - tha Loni duke u pėrshėndetur me tė. Njėkohėsisht ca djersė ia pushtuan trupin, me nxitim u nis drejt shtėpisė sė Din Barutit. Aty e kishte lėnė tė takohej me disa shokė tė Lėvizjes dhe, me Dodonė Janinėn.



    *



    - “Ah, sa mjerime me janė grumbulluar, sa dhembje e plagė zemre, sa katranosje mė janė shtuar viteve tė fundit, vetėm e vetėm pse s’pranoj tė jem nė lidhje me ndonjė klan!” – kjo e panjohur e pėrzier me njė ankth tė trisht ia ndrydhte shpirtin, si ai gurmulliri qė e ndrydhė dhe, e bėn pluhur kokrrėn e grurit. “ Si shumė kam dėrdėllisur me ato ara-marat e mia nėpėr pajtime gjaqesh e nė ndeja odash. Mos jam bėrė ndonjėherė si ai njeriu ēapaēul. Mos u lavdėrova paksa para Lonit, pėr flakėt e luftės qė i kemi afėr…Po sikur vėrtet tė ndodhi lufta!?...E professor Kalimashi tė mos e rrokė nė duar armėn e lirisė, qė aq shumė e pata trumpetuar vite mė pare, se pushka ėshtė ēėshtje jetė a vdekje…Ē’flasė unė ēapraze e gagėritėm si bretkosat. Po nė mos e rroksha pushkėn nė duar, unė do tė di t’i nderoj ato roje vigjilente tė trojeve tona, ato shpresa besnike tė lirisė, qė do tė jenė tmerri i ēanaklėpirėsve e i pushtuesve gjakatar. Dhe, pėrsėri i shfaqej njė amulli mendimi. Po, ama, zemra i anonte nga agimet e bardha, nga e mira, nga e drejta, nga e moralshmja, nga virtyti, kjo e ngushllonte. Dikur u kujtua dhe e pyeti gruan e tij Hėnėn.

    - Po ē’kemi ori grua pėr darkė, se ndodh qė tė na vijnė mysfir sonte?

    Hėna ngriti vetullat pėrpjetė tek po palonte disa ēarēafė pambuku tė porsa lara, njėkohėsisht dėgjohej shushuritja e ujit tė ēezmės.

    Mish me bizele. Do ta bėjė edhe njė sallatė tė pėrzier.

    Dang- ding, bėri zilja. Profesori e hapi derėn, ishin Loni me Dodonėn.

    - O, mire se vini!

    - Mirė se ju gjejmė! – ia kthyen ata.

    - Ejani de, ē’prisni!

    Ata hynė brenda. Profesori ia prezantoi Hėnės mysafirėt e sapo ardhur.

    - Si kaluat me shokėt, a mė falni edhe me shoqet? – tha profesor Kalimash Gjeloshi.

    Mirė, mire! – thane qė tė dy.

    Profesori e dinte se ata dy dashuroheshin prej kohėsh. Ia pa pastaj flokėt asaj ngjyrė gėshtėnje, ata dy sy tė blertė e vetullat fiskajė, ato buzė tė holla e tė kuqe si trėndafili. Ajo e shikonte me buzagaz Lonin. Profesori tek ata tė dy shihte njė dashuri tė pastėr bilur.

    - A patėt ndonjė debat politik me shokėt e shoqet?

    - Posi! – tha Loni. – Patėm dhe shumė madje. Profesor jam befasuar se ē’bibliotekė tė pasur paskeni. Nuk priti pėrgjigjen e profesorit, por sėrish vazhdoi:

    - Unė me Dodonėn qė sot e tutje do tė jemi lexuesit e pasionuar tė kėsaj biblioteke. U ngrit nė kėmbė e nisi tė lexonte titujt e librave, autorėt e tyre: Hegeli, Heminguej, Homeri, Kadare, Kamy, Qosja, Hoxha, Beketi, Markezi, Agolli, Gėte, Aligeri, Niēe, Kazanzaqi, Marksi, Pushkini, Miltoni, Naimi, Noli, dhe, ndeshi nė veprat e Lajmėtarit, fap shfletoi dramėn: “Procesi”. E nė mes tė tjerash deklamoi kėta rreshta: “…Shoku im ėshtė gjithė ai shqiptar, punėtor, fshatar, zejtar, intelektual popullor i cili ėshtė ngritur deri nė atė shkallė tė ndershme sa ēėshtjen e ēlirimit e bashkimit kombėtar e shfrytėzon kundėr shovenizmit jugosllav…Ēėshtje e bashkimit me nėnėn Shqipėri, nuk e merr si punė, qė mund tė bėhet apo qė mund tė presė pėr mė vonė”. Ndėrsa profesori ishte ngritur nė kėmbė, kish kapur pėr dore Dodonėn, e po i pėrsėritnin fjalė pėr fjalė atė qė e lexonte Loni dhe, sikur tė hynte ndonjė nga fqinjėt e profesorit, do tė mendonin se banesa e tij ishte shndėrruar nė teatėr…! A mos ndoshta profesori dhe, mysafirėt e tij kishin shkalluar?!

    Ndėrsa, Loni vazhdonte tė lexonte: “…Por si luftėtar qė duhet tė marr zjarr me dhembje, me ngut,, me alarm…” Ky ishte njė ēast hareje nė kėtė banesė.

    - Ē’agjitator i flakt i bashkimit shqiptar, paska qenė Lajmėtari, - tha me njė zė tė butė Loni dhe, lexoi titujt tjerė nga veprimtaria e tij letrare: “ Konjush e Verdhė”, “Fluturojnė e Bien”, Shenjat e Shenjta”, qė tė gjitha kėto ishin pėrmbledhje poezish…

    Ē’pėrkushtim tė madh paska pasur nė planin e tij shoqėror e politik. Albert Kamy nė librin e tij “Guri i Sizifit”,thoshte:”…Koha do ti jap jetė kohės dhe, jeta do t’i sherbejė jetės…Ajo ėshtė e gatshme tė paguaj…” Dhe, ja kjo mbrėmje te Kalimashi dhjetė fish mu pagua, - pėshpėrti mė vete Loni.

    Ata biseduan pėr shumė gjėra deri vonė.Biseduan pėr letėrsinė, artet, muzikėn, bile edhe pėr politikėn. Tė nesėrmen Loni sė bashku me Dodonėn, ishin bėrė gati tė shkonin secili nė punė tė vetėn.

    - Daleni, more, ku po shkoni? – tė hamė njėherė mengjesin, pastaj shohim e bėjmė, - thane Kalimashi e Hėna.

    Po ata tė dy kėrkuan lejen e tyre se mė s’mund tė rrinin, se ishin qė tė dy tė zėnė me punė. Kėshtu me lejen e profesorit morėn ato librat e Lajmėtarit dhe, disa gazeta ilegale qė dilnin jashtė atdheut si “Zėri i atdheut”, “Liria”, dhe “Shqipet e lirisė” e disa tė tjera. U ndanė me njė dėshirė tė madhe pėr t’u takuar sa mė shpesh qė tė jetė e mundur. Ndėrsa,Dodona poi thoshte Lonit. – Sa mire qė mė njohe me profesorin, e pe sa njeri me shpirt tė kulluar qė ishte , sa zemėrbardhė e i dashur dukej?

    Dodona ishte ulur nė minder dhe po lexonte ato gazetat ilegale qė i kishin marrė tė profesori. Ajo ia kishte hapur sytė dhe po lexonte, nė mes tė tjerash nė gazetėn, ”Shqipet e lirisė”, shkruante: “…Letėrnjoftim pėr Lajmėtar Ēlirimin…” pėrgjigje dhėnė kėsaj gazete nė Lion tė Francės, ku ai atė vit i kishte bėrė njė vizit kėsaj gazete.

    “…Dita dhe viti i lindjes: 1 tetor 1945 Dukagjin.

    Profesioni: Gazetar, kėngėtar, poet, dramaturg, nga pak edhe politikan.

    Pesha e trupit dhe, gjatėsia: 81 kg. me gjith krevat.

    Ngjyra e syve dhe, e flokėve: E blertė, ngjyrė gėshtėnje.

    Shenja nė horoskop: Peshorja.

    Shkrimtari: Kadare, S.Beket.

    Kompozitori: Bethoven, Bah, Hend.

    Artisti figurative (piktor): Onufri, David Selanica, Van Gog, Odhise Paskali.

    Kėnga e juaj: Njė lule qė mė ka ēelė mbrėmė.

    Shkencėtari: Anshtajni.

    Aktori: Piter o’Tul, Mia Farou, Reshat Arbana.

    Figura historike: Skėnderbeu, Ali Pashė Tepelena, Hasan Prishtina, dhe, Avni Rrustemi.

    Prirjet: Muzikė, pikture, poezi, dramė.

    E meta: Gjėrat i ndjej me gjith shpirt, i urrej demagogėt dhe, kozmopolitėt.

    Virtyti: prirja pėr t’ua falur gabimet njerėzėve qė ndjejnė pendesė.

    Ē’ka ju bėn tė lumtur: Njė letėr nga Kosova, njė fjaė e mire pėr Shqipėrinė, njė cikėrrim njerėzie, mjafton ta pėrmbush me lumturi zemrėn time.

    Ē’ka ju nevrikos: Shpifja, hipokrizia, shija dhe, mendimi i huajtur pėr hir tė modes.

    Prej kujt turpėroheni: Prej gjeneratave qė shkuan.

    Tipi i femrės suaj: Femra e prajshne,me prirje tė mira.

    Libri: “Tė mallkuarit e botės”, “Kush e solli Doruntinėn” dhe, poema “Pėr nėnėn Shqipėri”.

    Poezia: “Tė birt e shekullit tė ri”, “ Hymn i flamurit”,”Rroftė Shqipėria etnike”.

    Filmi: “ Nusja dhe shtetėrrethimi”,” Nėntori i dytė”, “ Udha e shkronjave” dhe, “Liri a Vdekje”.

    Motoja: Suksesi nė punė.

    Dėshira: Bashkimi i tokave Shqiptare me Shqipėrinė dhe, bashkimi i dy Gjermanive…

    Lulja mė e dashur: I dua lulet.

    Ambienti mė i dashur : Vendlindja.

    Hobi: Tė ndjell kohėn e ardhshme qė tė vijė sa mė shpejt…

    Faji i juaj mė i madh: Vėshtir ėshtė tė jesh fajtor edhe gjykatės!

    Vepra juaj mė e madhe: Pa vepra tė mėdha e tė mesme.

    Rob i cilave shprehje jeni: Duhanxhi i pasionuar.

    Ambiciet: Tė njerėzishme, tė durueshme nė ritmin e pandalshėm tė punės produktive.

    Fjala e urtė: Bashkojmė mendjet dhe armėt.

    Nga kanuni: Falja e gjakut. Plak mbi plak kanuni s’njeh.

    Njė mendim filozofik: I njejti ujė i ujit tė gjitha bimėt, por ato nuk janė tė njejta.

    Kė do mė shumė: Prindėrit dhe, atdheun.

    Ēka urreni tek njerčzit: Smiren, demagogjinė dhe, mendjemadhėsinė.

    Ē’ka ēmoni tek njerėzit: Mirėsjelljen, punėn me vlerė, vlerėn artistike, ēiltėrsinė dhe, pak mė shumė sinqeritetin.

    Porosia e juaj: “ Mė pak fjalė, mė shumė punė, qė tė jemi mė tė lumtur…”.

    Ē’pėrgjigje tė ēiltra dhe, domėthėnėse dhe, njėherit e dhėmēoi mollėn me dhėmbėt e saj tė fildishtė, ndėrsa nė horizont po dukeshin ca re tė katranosura. Ajo lexoi dhe artikuj tė ndryshėm nė ato gazeta, qė tė frymėzonin, tė jepnin shpresa me ato mendime mjaft tė thella, e me ndjenja tė larta atdhedashurie…Ja edhe njė tjetėr shkrim i shkruar nga Lajmėtari po nė atė gazetėn qė lexoi mbi letėrnjoftimin e tij, ku ai ndėr tė tjera shkruante se: …Do tė derdhim edhe pikėn e fundit tė gjakut tone dhe, do tė ngadhnjejmė mbi armiqtė e mbi ēanaklėpirėsit e ēdo ngjyre”. Dhe, vazhdonte mė tutje: “…E sėmura e Ballkanit, Jugosllavia, kėmba-kėmbės po i afrohet shtratit tė njė vdekjeje tė turpshme…Ē’kanė intelektualėt nė Kosovė qė ta ēajnė kokėn dhe, t’i trazojnė tė pėrbrendshmet duke dėrdėllisur, duke mbajtur “ligjerata” tė ethshme, se nuk po i dalin dot zot realizimit tė tė drejtave dhe, lirisė krijuese nė kuadėr tė sistemit shovenist jugosllav…?!”. Nė fund tė artikullit ishte shėnuar viti 1980 botuar nė Lion.

    Ē’mendime tė parathėna dhe profetike! Po a s’janė kėto: “Shenjat e shenjta”, tė shenjėtorit tone?!

    Shiko, pa shiko, ē’njeri paskemi pasur dhe unė deri mė sot se kam ditur fare! Kush ėshtė Lajmėtari? Por mendje dhe zemra i rrihte atje se kush e vrau Lajmėtarin?! Hej ju thaftė dora, jut thaftė. Dhe, kishin zėnė t’i digjnin faqet.Pėrjashta farfurinte dielli.
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  16. #16
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    XV



    Kish dėgjuar nga tė tjerėt, pėr atė shpifje qė kishin bėrė ata, Xarnavelėt dhe, kishin folur ngado xexerica edhe pse i njihte mire se kush ishin ata Xiberrakė. E ofshani thellė. Oh! Pse athua, nuk e dini, pse?! Kėto maska i vini. Jo! jo! ju kurr s’bėtė hiēgjė. Ju gjithnji i shmangeshit shikimit tim, ktheheshit nga rruga e iknit me nxitim. Dhe, kujtoi atė thėnien nga psikologjia e suksesit: “ Budallallėku del pėrpara qė ta shohin, menēuria rri prapa qė tė shoh”. Andaj as qė ua kishin vėnė veshin atyre fjalėve tė “xhevahirta”, qė i kishin pėrhapur ata katėr shpifarakėt e xhindosur. Tė pacipėt ishin munduar kot tė pshtjellonin ara-mara. Po ē’mė hynė mua kėta nėpėr kokė…Dhe, mendoi mė vete, yha, po kėta cili nuk i di se kush janė?! Po t’i lė ore le tė ngopėn me lugė tė zbrazur. Dhe, shikoi qiellin yjendezur, nė atė natė dhjetori. Kėshtu ju zgjuan kujtimet, qysh nė kohėn e rinisė fillestare, kur ishte ende nė atė moshėn e papjekurisė. “Atėherė, mė joshnin shumė gjėra, natyrisht gjėja mė e pare ishte ajo e idesė materialiste e dalur nga shkencat e filozofisė marksiste, ku kundėr kėsaj ideje kishin dalur edhe disa ide tė tjera fraksioniste. Pėr shembull siē ishin mazohistėt pėr idenė e trockizmit, e pėr disa tė tjerė qė ndoshta pėr atė kohė mund tė thuhej se ishin me ērregullime psikike si maoistėt qė duheshin shėruar tė psikoanalisti Zigmond Frojdi. Qė tė gjithė kėta ishin plotėsisht tė bindur se vetėm ata thonin tė vėrtetėn dhe, idetė e tjera ishin tė pabaza me fraza boshe e katėrcipėrisht rinore karshi filozofisė sė tyre tė bazuara gjoja nė baza tėrėsisht shkencore”.

    Nė ndėrkohė nga kėto mendime e zgjoi Vasha duke e pyetur.

    Hektor, pa mė thuaj se ēka ishe duke menduar?

    - Po kujtimet mė kishin dėrgua te koha e rinisė. Dhe, i shpjegoi njė pėr njė ato qė kishte menduar…!

    - Sikur ta avzhdoni tani duke biseduar me mua rrjedhėn e atyre mendimeve, se mė duken tepėr interesante dhe,sikur ju keni zėnė tė ndryshoni nė konceptin e mendimeve tuaja nė fazėn e pjekurisė suaj, nėse mund ta quaj kėshtu?!

    - Nuk ėshtė edhe aq i lehtė ndryshimi i tė menduarit pėr idetė filozofike, siē mendoni ju e dashura Vashė. Por disi po pėrpiqem ta shoh edhe mendimin e kundėrt meqė tani jetojmė nė kohė pluralizmi. Pėr shembull kohė mė pare kisha lexuar mendimet filozofike tė “Demokratit”Rousseaut, kėtij teoriticienti tė demokracisė dhe sovranitetit tė “Vullnetit tė popullit”,dhe, nga gjithė kėto mendime e fraza tė paraqitura nga ai, bien nė antagonizma me idetė e tjera filozofike, por qė tė gjithė disi shprehin mendimin e njė tė vėrtete. Dhe, kur lexoni librin e Isaiha Berlinit “Katėr ese mbi lirinė”, ka njė argument krejt tjetėr mbi lirin e pluralizmit. Berlini thot: “…Po shikoni, e gjithė kjo ėshtė njė gjė e bukur, pėr kėto qė po proklamojnė dhe, qė besojnė vetėm nė njė tė vėrtetė nuk ėshtė liri. Liri do tė thotė qė tė tė lėnė vetėm. Liria ėshtė sferė e autonomis dhe, hapsirė e pacėnuar politike tė cilėn nuk mund ta prekė asnjė autoritet apo grupim politik. Nė tė vėrtetė thotė Berlini, “kėto pseudo liri tė larta” qė na i shesin profetėt e njėshit, janė paksa tė rrezikshme. Ata proklamojnė se njė vlerė e vėrtetė ėshtė mbi tė gjitha tė tjerat. Kėshtu mė nė fund, individi me lirinė e tij shkelet. Kokat hiqen. Madje me miliona. Ndėrsa shpirti i traditės liberale politike ėshtė besimi se askush nuk e di sekretin e qėllimit dhe, secila nga kėto meriton tė respektohet, mu nga ky “pluribus del edhe liria jonė”.

    Kėtu, Hektori e ndėrpreu bisedėn pėr njė ēast duke marrė frymė thellė, ajri i dhomės sė vale i pėrshkoi nėpėr mushkėri.

    Ndėrsa, Vasha e cila kishte studiuar nė fakultetin filozofik dega: Gjuhė dhe letėrsi shqipe, nė kryeqytetin tone, i kishte parashtruar pėrsėri kėtė pyetje:

    - Atėherė cilėn nga kėto ide filozofike i parapelqen i dashur Hektor?

    - Po si tė them – unė pėr vetėn time nga ēdo filozofi apo ide ideologėsh tė ndryshėm, do ta kisha marrur zjarrin e do ta kisha lėnė hirin. Pra, nga secili do ta merrja tė dobishmen dhe, do ta hudhja tė padobishmen, pėlqej tė saktėn dhe tė jam kundėr tė paskatės. Pėr shembull vite mė pare, njė filozof yni, qė dergjet edhe sot e kėsaj dite burgjeve serbe kishte thenė nė librin e tij “Filozofia politike e ē’ėshtjes shqiptare”; “Bukuria sublime e demokracisė duhej tė ekzistonte vetėm pėr budallenjtė si unė. Politikėn pushtetarėt e kishin redaktuar pėr dallavere dhe pėr pazarllėk. Bėnin tregti me opcionet politike si sot, si dje, dhe, nuk e ndejnin se fjala ishte pėr interesa fundamentale tė njė populli tė tėrė”.

    Si rezultat i kėtyre botėkuptimeve tė rrotulluara mbi demokracinė, sot nuk ka vetėm ngecje, por edhe retradime tė rėnda dhe tragjike tė proceseve politike. A nuk na ka mėsuar historia gjer mė tani…! Se frytet e fitoreve kurrė nuk i kan gėzuar ata qė kanė bėrė betejen, por ata qė fare s’kanė marrė pjesė nė ato beteja, ja njė shėmbull tė tillė ka edhe kjo poezi:



    “ Ata qė nė beteja gjėmuan

    Nuk janė as nė lista

    Ata qė prapa grilave pėrgjuan

    U gdhin ministra”.

    Pse ndodh diēka e tillė nė jetėn tone shoqėrore, politike e kulturor, nuk e di, pėr kėtė rroposje jam shumė i shqetėsuar…Nė kohėn e tanishme mendoj se na duhet njė mbinjeri, qė ta shpėtojė kombin nga kjo katandisje. Kėtu i ndėrpreu teptisjet e ndenjave, ju duk vetja se kishte thenė fjalė tė tepėrta.

    Vasha dėshironte tė bisedonte edhe mė, por Hektorit nuk ju kishte dukur e arsyeshme qė tė bisedonin mė pėr gjėra tė tilla, ju drejtua Vashės me kėto fjalė: E dashura Vashė, a e di se shtatmbdhjetė kallnori po afrohet, do t’ishte mire qė ta pėrgaditėsh njė material me shkrim dhe, atė ta lexosh atė ditė kur edhe ėshtė dita e pėrkujtimit tė Lajmėtar Ēlirimit.

    - Posi, Hektor do ta pėrgatis atė shkrim, qė t’i thua. Dhe, aty pėr aty, ju kujtua thėnia e atij shkrimtari – “ po e bėmė bashkimin nuk humbim! Po e vramė trdhtinė nuk humbim…” E ushqente shpresa se do tė vijnė ditė mė tė mira edhe pėr popullin e arbėrit…Kėshtu i zuri gjumi qė tė dy tė pėrqafuar ashtu vishkull me njėri-tjetrin, nė dhomėn e tyre tė vale. Mjegulla kishte zbritur mbi qytet.



    *

    Shpirtrat e ēoroditur, tė atyre njerėzve mizorė e mė botėkuptime tė thella prej Oktopadėsh, iu dukėn kur dėgjoi nga Loni nėpėrmjet njė shoku qė kishte shkuar nė Gjermani se Xhadiu, me tė pabesė ja kishte punuar atij far Isakut qė i kishte pasur tė strehuara nė shtėpinė e tij ato dokumente sekrete tė Organizatės ilegael “Pėr lirinė e Dardanisė”. E kishte mashtruar si ėshtė mė sė miri atė fare qyqari tė pabrumosur e qė kishte qenė njeri lojal i disa njerėzve nė Lėvizje qė kishin ndikim tek ai.

    Por nė emėr tė kujt, i kishte rrėmbyer ato dokumente? Nė emėr tė cilit moral? Kur dihet se Xhadiu ka qenė sipėrfaqėsor nė organizatė politike?! Nė shėrbim tė kujt ishte vėnė ky faqezi, sa tė shkoj aq larg nė tradhtinė e tij qė ia kishte bėrė Organizatės qė kish vepruar nė ilegalitet tė thellė…Kėshtu kishte filluar dekonspirimi i organizatorėve dhe, tė organizuarve tjerė nė kuadėr tė kėsaj Organizate Ēlirimtare anti Serbi.

    Organizata Ēlirimtare po jepte punė tė ēmuar nė ēėshtje atdhetarie. Pas kėtij dekonspirimi kishin filluar tė pėrndiqen anėtarėt e dekonspiruar nga ana e okupatorit serb dhe, atij koleboracionist. Kush ishte lidhur me tė pabesin. Si kishte dėpėrtuar ky komplotist i pabesė nė radhėt e kėsaj Organizate dhe, tani kishte kaluar nė grupimin politik tė Brushės dhe, Sabitit? Aha! Po nuk thuhet kot se i ligu njeh tė ligun. Ah! Medet pėr atdheun po mbeti nė duart e kėtyre Oktapodėve. Kush ishte kjo Sfingė e pėrbindshave? Ēfarė Sfinge ore, ajo ishte gremisur. Po ajo Sfinga nuk ishte asgjė pėrpara kėtyr Oktapodėve ēorroditės.

    Koha e sotme bshkėkohore nuk duhet tė bazohet nga ata qė ēdo kujt i imponohen me lajka e servilizėm prej pakurrizorėsh qė pėr njė emėr bajraktari, apo pėr njė karrige pushteti qė ende nuk e kemi, janė nė gjendje qė tė pine edhe gjakun e nėnės sė vet, e lėre mė, qė mos t’i tradhtoj “shokėt e vet tė idealit”, siē kishte bėrė Xhadiu.

    Por tashmė duhet tė punohet intensivisht e mė menēuri pėr tė nxjerrė nga mendja e shpirti i njeriut esencėn e besueshmėrisė dhe, tė qėndresės stabile, tė arsyeshmėrisė. Pra tė bėhet njė lloj ndeshjeje e tė arsyeshmės me tė parasyeshmėn…E vėrteta tė ndeshėt ballė pėr ballė pa u frikėsuar me tė pavėrtetėn e shėmtuar…E moralshmja ta fundosė nė Had tė pamoralshmėn Paniotike. Kėshtu mania e tėrbimi e ēmendurisė, tė bėhen vetėtimė e mekur e kafshėrisė e cila po jep shpirt nė shekullin e ri qė po vjen sė shpejti. Njerėzit naiv tė mos jenė viktima tė kėsaj marrėzie jonjerėzore. Kėta fatkeq duhen shpėtuar nga kėta shantazhist qė nė fshetėsinė e tyre ruajnė krimin e mistershėm. Kėshtu i trokeste nė kokė ideja: Kush e vrau Bajram Currin, nuk mė duket se ai ka vrarė vetėn?! Atė e ka vrarė tradhėtia. Kush e vrau Luigj Gurakuqin e ditur?! Avni Rrustemin shpresėn djaloshare tė shqiptarisė?! Kush e vrau diellorin Hasan Prishtinas?! Kush e vrau Papa Kristo Negovanin e shkolluar?! Kush e vrau Qemal Stafėn…Kush e vrau Halim Spahiun, Emin Durakun, Meto Bajraktarin, Xhevdet Dodėn…?! Kush e vrau Enver Hadrin…?! Kush i vrau Rexhep Malėn e Nuhi Berishėn…?! Kush i vrau Afrim Zhitinė e Fahri fazliun…?! Po si ndodhi qė nė ditėn e vrasjes sė Lajmėtarit tė gjendej aty pranė ajo vetura”Citroen” me targė tė Zvicrrės dhe ajo vetura tė ishte e shokut mė tė ngusht tė Kandilit, tani tė fikur…?! Po pse, pikėrisht nė natėn e krimit Kandili duhej t’i telefononte me ēdo kusht Bules…?! Po ku mbeti ajo revolja qė kishte qenė e destinuar pėr likuidimin e Lajmėtarit…?! Kuushsh i vrau…Kuuushshsh…Kuuuushshshsh…i vrau?! Hamlet tė lutem ma zgjidh kėtė enigmaė…Shqiptoi kėto fjalė Hektori dhe, kėshtu kishte filluar pėr ta vėnė nė gjumė fyelli i Nolit qė ju kishte dukur se ai tingull muzikor poi vinte nga varrezat e Bostonit.



    F U N D

    1995 – 1998 , Suharekė
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  17. #17
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    Recension



    PĖR FATIN E NJERIUT NĖ KOHĖ DHE HAPĖSIRĖ



    (Duke e lexuar novelėn e Avdi Ibrahimit

    “ KUSH E VRAU LAJMĖTARIN”)





    Shkruan: Jonuz Fetahu - Shkrimtar,nė gazetėn ditore “Kosova Sot”e premte 19 maj 2000 dhe e premte 7 korrik viti 2000.



    Emri i Avdi Ibrahimit,pėr njė pjeės tė lexuesve tanė,viteve tė fundit ėshtė i johur,sepse ai u prezentua nė dekadėn mė tė vėshtirė tė krijimtarisė letrare dhe artistike tek ne.Ai botoi dy vėllime me poezi:SFIDĖ PĖR MĖMĖDHENĖ (1994) dhe GJĖMIMI I DARDANISĖ (1997),mirpo,sprovėn e tij prej krijuesi, ky krijues i letrave tona shqipe e bėri edhe nė zhanrin e prozės duke bėrė pėrpjekje qė tė spikasė tema tė pėrditshmėrisė sonė,tė njeriut tė vogėl nė hapsirė dhe kohė,jo vetėm pėr tė,por edhe tė njeriut qė me veprėn,perpjekjet dhe angazhimin e vet arriti tė vė gurėthemelin e forte tė ē’shtjes kombėtare shqiptare,jo vetėm nė Kosovė,por edhe mė gjėrė.E kėtillė ėshtė edhe novela e kėtij krijuesi “KUSH E VRAU LAJMĖTARIN” qė,pa dyshim shėnon njė kualitet tė ri nė prozėn shqipe,e para,sepse Brenda dhjetė viteve tė fundit lexuesi nuk ka pasur rast tė lexojė njė novelė,e cila do tė joshė,pėrkatėsisht do ta bėjė pėr vete,e dyta,lėnda apo mė mire tė themi brumi pėr tė ndėrtuar kėtė maket artistik ėshtė i nxjerrė dhe i sendėrtuar duke marrė atė qėnėsoren qė e ka hetuar,e ka prekur,e ka ndijuar,e ka pėrjetuar me gjitha krajatat,me gjitha baticat dhe zbaticat qė ia krijon vetė jeta nėpėr horizonte dhe labirinthe tė kohės.Pse e ka zgjedhur kėtė temė autori tė tillė pėr shqyrtim ? Duke e lexuar kėtė prozė,dashur e padashur ne mėsojmė pėr njė periudhė kohore tė gjysėmshekullit tė njėzetė,kur vetėdija e njeriut tone u brymos me ndjenja patriotike dhe atdhetare,qė bėri pėrpjekje pėr t’u ēliruar njėherė e pėrgjithmonė nga zgjedha e tutorial e huaj,por edhe tė ndajė -shapin prej sheqerit e njerėzve tanė qė ishin kolaboracionist bashkėpunėtorė dhe sahanlėpirės pėr njė kocėkė premtimi dhe jete komode,duke pasur syzet e errėsirės e kurrė nuk e shohin dritėsinė qė e ndjejnė sė pari nė shpirt e zemėr atdhetarėt dhe revolucionarėt,bijėt dhe bijat mė tė shtrenjta tė Gjysmės sė Atdheut tone.E kėtillė,pra ėshtė novela KUSH E VRAU LAJMĖTARIN,qė heroi kryesor,strumbullari i tėrė novelės ėshtė atdhetari ynė Jusuf Gėrvalla qė ra fli pėr idealet e veta pėr njė ardhmėri mė tė mire e tė lumtur tė popullit tone nė pėrgjithėsi,por duke mos lėnė anash edhe galerin tjetėr tė pėrsonazheveqė nėpėr kaptina tė novelės,secila veē e veē luan njė rol tė rendėsishėm,sepse thyhen botėkuptimet,zhvillohet njė luftė psiko-filozofike e personazheve siē janė: Brusha njė njeri servile nė shėrbim tė tė huajit,Hektori njė personazh i pa epur dhe qė ka piksynim shembėlltyrėn e Lajmėtarit shkon gjurmėve tė tij pėr ta ēuar amanetin e tij nė vend,Lulėborėn,Vejziun,Vashėn,Profesor Kalimashin e shumė tė tjerė qė secili ėshtė gdhendur nė mėnyrė tė veēantė dhe ėshtė pikėshėnuar,ėshtė vijėzuar me virtytet,karakterėt e forta dhe tė liga,me bagazhin e jetės duke e bartur tė mirėn dhe tė keqen me vete,por qė kurrė duke mos harruar se nė kėtė ndėrdyzash kohore njėra pale bie nė provim e tjetra,ajo qė ėshtė brymosur me atdhetarizėm e me edukate shqiptare arrinė tė dale nė syprinė duke pėrkujtuar gjithėherė se vetėm nė shembujt e dale nga filozofia dhe psikologjia e jetės,e veprave tė mėdha tė atdhetarėve tanė qė nga periudha e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit e deri nė ditėt e sotme,arritėn qė tė notojnė pėrherė nė ėndrrallėn e tyre deri tė realiteti i ditėve tė sotit,pra deri te liria qė,siē vėrehet nė novelė,paralajmėrohet se do tė ndodhė kur perms dialogjeve dhe monologjeve qė i hasim nė kėtė prozė aq tė lehtė,por qė ka njė rrjedhė autori, sepse fitohet pėrshtypja se ai duke bėrė jetė mė libra e pėr libra,arrinė,pra,ta sendėrtojė pikėqėllimin e vetė qė ta jape njė prozė tė nivelit tė lartė artistik.Sepseerms dialogut tė zgjedhur, perms figurshmėrisė, perms nėntekstit tė dhėnė nė kėtė novelė,pa dyshim se mund tė thuhet edhe mė tepėr,por mendojmė se pėr analiza mė tė thella,pėr shkoqitje mė tė gjėrė,do tė thuhet paksa mė gjėrėsisht nė shqyrtimet dhe trajtesat letrare.Mirpo, tė themi nė fund se pėr lexuesin tone kjo prozė ėshtė njė sihariq dhe njė mirėkėndje qė ndjehet dhe lexohet nga njė penė ēfarė ėshtė ajo e Avdi Ibrahimit,i cili mė njė pėrkushtueshmėri e zell,por edhe mė njė pėrvojė tė nxjerrė nga tė tjerėt,porse kurrė duke qenė i ndikuar,por duke e ruajtur origjinalitetin dhe stilin e tė rrėfyerit arriti tė na dhurojė njė prozė qė do tė lexohet mė ėndje dhe do tė mbahet mend gjatė e do tė gjej vend nė bibliotekat tona.Urojmė qė autori tė na befasojė edhe mė vėllime tė tjera.Urojmė…



    Kritika letrare



    Shkruan:Ali Jasiqi nė Revistėn”KOSOVARJA”faqe 36, Qershor Viti 2000.



    Vrasja e pandriēuar



    Kush e vrau Lajmėtarin - ėshtė titulli i novelės sė Avdi Ibrahimit,tė kėsaj vepre qė qėndron nė mes tė novelės dhe romanit.Sipas pėrshkrimeve tė personazhit,ngjarjeve qė shtjellohen nė vepėr nuk ėshtė vėshtirė qė tė dėshmohet se Lajmėtar Ēlirimi nė tė vėrtetė ėshtė atdhetari,patrioti,poeti e muzikanti Jusuf Gėrvalla,qė u vra pabesisht bashkė mė tė vėllanė e njė tjetėr,vrasje qė edhe sot e kėsaj dite ka mbetur e pandriēuar.Veprimtaria e tij e nxit autorin qė tė gjurmoj fakte,tė imagjinojė ngjarje e personazhe nė mėnyrė qė vepra e tij tė hedhė njė fije drite nė ndriēimin e kėsaj ngjarjeje tragjike.Nė tė vėrtetė nė qendėr tė vėmendjes sė lexuesit dhe tė ngjarjeve tė novelės nuk ėshtė Lajmėtari,por Hektori,njė personazh ky i paepur qė gjurmon fakte e tė dhėna pėr tė ndihmuar nė zbulimin e nxitėsve tė kėsaj vrasje dhe arsyet e shkaqet qė e kanė nxitur kryerjen e saj.Hektori qė ka pikėsynim shembėlltyrėn e Lajmėtarit pėr tė shkuar gjurmėve tė tij qė do t’i mundėsojė ta ēojė nė vend amanetin e tij nė vend,vėshtirė mund tė lirohet nga dilemat se kush nė tė vėrtetė ėshtė nxitės i likuidimit fizik tė idolit tė tij.Mos,vallė kėtu ka gisht sigurimi shtetėror i Shqipėrisė apo edhe ai gjerman ? Megjithatė,nė bazė tė tė dhėnave dhe fakteve vjen nė pėrfundim se vrasjen e ka nxitur dhe e ka organizuar Shėrbimi Sekret Jugosllav,kundėrshtari i tė cilit ishte Jusuf Gėrvalla.Dorasi gjithsesi vjen nė plan tė dytė nė krahasim me nxitėsit dhe organizatorėt.Autori nė fund tė veprės shtron dilemma para lexuesit dhe para organizatorėve.

    Autori, nė fund tė veprės,shtron dilemma para lexuesit se kush mund tė ishin vrasėsit e shumė figurave tė shquara shqiptare,nė mesin e tė cilėve e numėron edhe kėtė tė fundit.

    Avdi Ibrahimi nė kėtė vepėr ka vijėzuar disa personazhe,qė kėtu janė dhėnė sipas metodės”bardh e zi”.Nė njė anė kemi Hektorin,Lonin,Profesor Kalimashin,Vashėn,Lulėborėn e ndonjė tjetėr qė simbolizojnė njerėzit e mirė,idealė e patriotė,e nė anėn tjetėr Brushėn,Vejziun,Sabit,Dilinxhiunetj. pėrfaqėsues, tėsė, keqės,imoralit, antinjerėzorės,qė zhytėn gjithnji e mė shumė nė ujėra tė turbullta me veprimet e ndyra,e mbi tė gjitha,ēka ėshtė edhe mė e keqe,janė antikombėtarė.Kjo mėnyrė e trajtimit ia ul vlerėn veprės,qė megjithate do tė pritet mire nga lexuesi.





    Fragment nga novella ”KUSH E VRAU LAJMĖTARIN”nė Revistėn “Kosovarja” qershor 2000.faqe 36. veēoi kėtė fragment Ali Jasiqi



    Avdi Ibrahimi



    Pjella e qoftėlargut

    Lajmėtari vėrejti gjestin jonjerėzor tė tij. I tha:

    Vini pėr tė mė vrarė ? Keni marrė urdhėr nga ata tė UDB-sė pėr tė kryer atentat ndaj meje ?

    Po tha si i pėrhumbur Analfabeti.

    Pse ?

    Kėshtu mė kanė urdhėruar !

    Po kush tė ka urdhėruar ?

    Shefi im,zotėri…Ai mė ka thenė se duhet ta vrasėsh Lajmėtarin, se ėshtė spiun i Jugosllavisė !...

    Keni argumente pėr njė akuzė kaq tė rendė kundėr meje zotėri ?

    Unė personalisht nuk d’i asgjė,por Shefi mė ka thenė se pėr kėtė ekzistojnė disa fakte ?!

    E keni menduar e peshuar mire kėtė fare pune,se mos ju ka future Shefi nė lojėra dinake ? Mos ėshtė ky njė gjykim tepėr i gabuar pėr mua !...

    Eh ! Sa jam lodhur nga kėto thashetheme qė fliten e pėrfliten kundėr meje,pa kurrfarė argumenti.Kam bindjen time se kėto thashetheme burojnė dhe gatuhen nė kuzhinat e kryeqendrės jugosllave dhe ndoshta edhe t’i Analfabet je bėrė njėra nga veglat qorre tė tyre.Mos edhe t’i je nga ajo pjella e Qoftėlargut ?-mendoi Lajmėtari me vete dhe tha: “ I gjori,ndoshta vetėm d’i tė zbatoj urdhėra tė eprorėve tė tij,pa i kuptuar fare”. Zotėri s’keni pse mė ofendoni me fjalė tė rėnda.Nuk jamė vegėl e shkaut, por jamė nė luftė kundėr tij andaj largoni nga koka juaj ato mendime tė gabuara qė i krijuat pėr mua,unė i takoj Lėvizjes…

    Oh ! Jo zotėri.Sikur tė ishit kėshtu si thoni nuk do ta merrje pėr sipėr njė detyrė kaq budallaqe.Ti je njeri i lėkundur,lum miku.Ju s’jeni mė askė,pra ju nuk jeni njė krushk lirie,sado qė e mbani veten pėr tė tillė.Mendova njėherė se mos u ndodhėt rastėsisht pranė banesės sime,,se thotė urtia popullore:”Rasti ėshtė mbret i botės”.Dhe,kėshtu mendova mos rastėsia na bėri edhe miq…







    U PROMOVUA NOVELA“KUSH E VRAU LAJMĖTARIN”



    Nė sallėn e madhe tė shtėpisė sė kulturės”Xhemajli Berisha”nė Prizren mbrėmė klubi letrar F.S NOLI e promovoi novelėn “Kush e vrau Lajmėtarin”tė autorit Avdi Ibrahimi.



    Mbrėmja promovuese filloi me leximin e njė fragmenti tė novelės nga Alma Berisha,ndėrkaq recensenti z. Jonuz Fetahaj ndėr tė tjera tha:Novela”Kush e vrau Lajmėtarin”pa dyshim shėnon njė kualitet tė ri nė prozė,sepse Brenda dhjetė vjetėve tė fundit lexuesi nuk ka pasur rast tė lexojė njė novelė qė tė josh pėr ta lexuar me njė frymė.Duke lexuar kėtė prozė,dashur e padashur mėsojmė pėr njė periudhė kohore tė gjysėmshekullit tė njėzet kur vetėdija e njeriut tone brymoset me ndenja atdhetare.Strumbullari kryesor i veprės ėshtė atdhetari ynė Jusuf Gėrvalla qė ra fli pėr idealet e larta,kurse edhe galeria tjetėr e personazheve ėshtė realizuar artistikisht.Secili personazh ėshtė i gdhendur nė mėnyrė tė veēantė dhe ėshtė pikėshėnuar me virtytet e forta e tė liga duke e bartur tė mirėn dhe tė keqen.Liria nė kėtė novelė paralajmėrohet se do tė ndodhė,ku nėpėrmjet dialogjeve dhe monologjėve shpaloset niveli i lartė artistik.Avdi Ibrahimi na ka dhuruar njė prozė qė do tė lexohet me endje dhe do tė gjejė vend nė biblotekat tona,tha nė fund.J.Fetahaj.Ndėrkaq Sabahudin Cena professor nė SHP tha se kėtė novelė e ēmoj sin jė hap tė guximshėm,sepse novela ndėr ne ėshtė deficit.Pėr nga burimi prozaik kjo ėshtė novelė e shkuar novelės,kurse pėr kah strukturimi i tablove del novel e kuptimit poetik…Hektori i patrembur e krenar ėshtė personazh i njė realiteti tė pakapshėm,por tė mundur,prandaj tė autori i kėsaj novele e ēmoj guximin qė t’i hyjė kėsaj teme,vendosmėrinė e tij pėr tė hyrė nė thyerjet tona politike dhe stilin narrative qė tė pushtojė qė novela tė lexohet pandėrprerė…Shefqet Canhasi professor tha se tema e vrasjes sė bijėve tanė nė megrim ėshtė njė brum i shėndoshė prandaj shkrimtarėt tanė kanė nevojė dhe duhet ta shfrytėzojnė imagjinatėn dhe fantazinė pėr tė krijuar art,sepse jeta e tyre ka qenė njė ngjarje e pasur.Ndėrkaq Yrjet Berisha e shtroi dilemėn nė ėshtė roman ose novelė vepra “Kush e vrau Lajmėtarin”.Temat historike janė tė rrezikshme,por kėshtu ka filluar edhe Kadare.



    Shkruar nga: Rami Berisha nė gazetėn ditore “Bota Sot” 18 qeshor 2000. faqe 8.



    E shtunė 27 maj 2000.nė Gazetėn “DITA”nė faqen pėr Kulturė



    B o t i m e t ė r e j a



    AVDI IBRAHIMI “KUSH E VRAU LAJMĖTARIN”



    Shkrimtari Avdi Ibrahimi,vjen para lexuesit me njė vepėr tė vaēantė nė prozė tė titulluar”Kush e vrau Lajmėtarin”.Sipas pėrshkrimeve tė personazhit,ngjarjeve qė shtjellohen nė vepėr,nuk ėshtė e vėshtirė tė dėshmohet se Lajmėtar Ēlirimi ėshtė nė tė vėrtetė muzikanti,poeti, dhe patrioti Jusuf Gėrvalla,qė u vra nė vitin 1981 nė rrethana ende enigmatike.Veprimtaria e tij e shtyri autorin tė gjurmojė fakte,ngjarje dhe personazhe nė mėnyrė qė tė hedh dritė nė ndriēimin e kėsaj ngjarje tragjike.Megjithatė,nė bazė tė tė dhėnave dhe fakteve vjen nė pėrfundim se vrasjen e Jusuf Gėrvallės e ka nxitur dhe organizuar Sherbimi Sekret Jugosllav.Vrasėsi vjen ēdo here nė plan tė dytė nė krahasim me nxitėsin dhe organizatorėt.Autori nė fund tė veprės sė tij shtron dilemma para lexuesit dhe para organizatorit.kush mund tė ishin vrasėsit e shum figurave tė shquara shqiptare,nė mesin e tė cilėve edhe kjo figure qė po pėrmendim.Autori Avdi Ibrahimi nė kėtė vepėr ka vijėzuar disa personazhe qė kėtu janė tė dhėna sipas metodės “bardh e zi”,vepėr kjo qė ka njė karakter tė vaēantė pėr krijimtarinė tone letrare.Libri ėshtė botim i Shtėpisė Botuese “Faik Konica”Prishtinė.



    Shkruar nga: S.Haxhiaj
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

Tema tė Ngjashme

  1. Veprat dhe cilesite e besimtarit te vertete te Zotit
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 14-07-2012, 10:39
  2. Haxhillėk? Cka eshte haxhillek? Cka don te thote Haxh?
    Nga Rroni01 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 15-01-2010, 14:33
  3. Popujt e zhdukur
    Nga Fatih nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 15
    Postimi i Fundit: 03-01-2010, 19:27
  4. Anilda Ibrahimi ne Torino
    Nga BenAlbani nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 04-04-2009, 15:16
  5. Islami Nė Trojet Iliro-shqiptare Gjatė Shekujve
    Nga Arber gerguri nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 02-02-2009, 16:01

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •