Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 20

Tema: Prizreni

  1. #1
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102

    Prizreni

    Prizreni ėshtė qytet nė pjesėn jugore tė Kosovės. Prizreni po ashtu ėshtė qendėr e komunės dhe rajonit me tė njėjtin emėr.

    Tė dhėnat arkeologjike lėnė tė kuptojnė, se ky territor ishte i banuare qė nga antika, kur njihej me emrin Theranda e nė kėtė trevė banonte njė popullsi Dardane. Gjatė shek XI ishte qendėr e rėndėsishme qytetare, mė 1019 Prizreni ishte seli e ipeshkevis tė perandorisė Bizantine. Gjatė shek XII-XIV u vendosėn nė kėto treva pjesėtarėt e popullsisė sllave. Nė kohėn e sundimit tė mbretėrve Dushan dhe Urosh, Prizreni qe herė pas here selia e mbretėrive tė tyre.

    Statistika
    Popullsia-221,374 banorė
    dendesia-345 banorė/km²
    Sipėrfaqja 640 km²
    Adresa e kuvendit ?
    Posta 20 000
    Prefiksi telefonik 0381 29 / 41-925

  2. #2
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102

  3. #3
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102
    Emblema

  4. #4
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102

  5. #5
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102
    Historia



    Qyteti i Prizrenit shtrihet ne pjesėn jugore tė Rafshit tė Dukagjinit, nė rrugėn qė lidhte me parė bregdetin verior tė tokave shqiptare dhe qendrat e tij qytetaro- tregtare me rajonet e brendshme tė Kosovės dhe tė Ballkanit.

    Tė dhėnat arkeologjike dėshmojnė pėr ekzistencėn e njė jete aktive nė teritorin e Prizrenit tė sotem qysh nė antikitet e mė pėrtej, kur njihej me emrin THERANDA e nė kėtė trevė banonte njė popullėsi e pastėr ilire, Dardanėt.Nė shek XI njihet si qendėr e rėndėsishme qytetare. Mė 1019 pėrmendet si njė seli e ipeshkevis tė perandorisė Bizantine. Gjatė sundimit serb (shek XII-XIV) u vendosėn nė kėto treva pjesėtarėt e popullsis sllave. Nė kohėn e sundimit tė mbretėrve Dushan dhe Urosh, Prizreni qe herė pas here selia e mbretėrive tė

    tyre.

    Pas pushtimit nga Perendoria Osmane (1455) Prizreni ndonėse humbi pėrkohsisht rėndesin e tij, u bė pėrsėri qendėr e fuqishme ekonomike, kulturore dhe administrative (qender Sangjaku dhe Vilajeti). Nė shekullin XIX Prizreni ishte qendra e dytė mė e rėndėsishme ekonomiko tregtare e trojeve shqiptare me rreth 1.500 dyqane nė fund tė kėsaj periudhe. Si pas vjetarit turk tė vitit 1874 qyteti i Prizrenit kishte 44.000 banorė nga tė cilėt mbi 35.000 shqiptar.


    Prizreni zė njė vend tė veēantė nė historin e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, u bė kryeqendėr e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, qė u themelua me 10 Qershor 1878. Nė Prizren pati selin e vet edhe Qeveria e pėrkohshme Shqiptare (1881) e kryesuar nga banori i njohur i kėtij qyteti, Ymer Prizreni.

    Nė vitin 1913 vendoset pushteti serbo-malazez me ē'rast njė numėr i madh i familjeve shqiptare nga qyteti u shpėrngulen nė Turqi. Gjatė luftės sė II botėrore banorėt e tij dhe rrethit tė tij u pėrfshin nė Lėvizjen Antifashiste Nadonalēlirimtare. Prizreni u ēlirua mė 17 nėntor 1944.

    Pas luftės deri mė 1947, Prizreni ishte qendra e Qarkut Autonom tė Kosovės. Megjithatė nuk pati ndonjė zhvillim tė ndjeshėm. Edhe mė pas ishte njė ndėr qendrat mė tė prapambetura nė gjithė Jugosllavinė.Nė fund tė viteve tė 50-ta deri nė mesin e viteve tė 60-ta nga Prizreni u shpėrngulėn mbi 3.200 familje nė Turqi.

    Nga e kaluara e bujshme historike, qyteti i Prizrenit ka trashėguar njė numėr tė madh objektesh kulturo -historike. Mė tė rėndėsishme janė : Kompleksi i Shatirvanit, Nėnkalaja, Marashi, Kalaja, Kisha e Shėn Premtės, Kisha e Shėn Shpėtimit, Xhamia e Bajraklisė, Xhamia e Safi Sinan Pashės, Hamamet e qytetit, krojet e qytetit, ura e gurit dhe njė numėr i madh i shtėpive folklorike tė qytetarėve tė trashėguar ndėr shekuj.

  6. #6
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102
    Pozita Gjeografike



    Komuna e Prizrenit me sipėrfaqe prej 640 km2 (5.94 % teteritorit tė Kosovės) gjendet ne jugperendim tė Kosovės dhe me 76 vendbanime dhe me 220.776 banorė nga tė cilėt ne Prizren janė_rreth 110.000 banore_. Prizreni me sė shpeshti quhet: Ana e Prizrenit, bazeni i Prizrenit ose Rrafshi i Dukagjinit. Kufizohet me Komunat e Gakovės, Rahovedt, Suharekė, Shtėrpces dhe Dragashit si dhe me Shqipėrinė dhe Maqedonin.

    pėr kėtė arsye rafshi i Prizrenit gjendet nė lartėsi mbidetare rreth 400 metra dhe disa maje tė Sharrit kalojnė lartėsinė 2000 m tė lartėsis mbidetare. Klima e qytetit ėshtė jashtėzakonisht e Ilojllojshme. Nė viset e ulta pėr shkak tė ndikimit tė klimės mesdhetare dhe verave shumė tė nxehta tė korrurat janė nder tė parat nė Europėn juglindore me pėrparsit e pakrasuheshme pėr kulturat bujqsore: Hardhija e rrushit, pemėt dhe perimet.

    Nė viset majore, dominon klima e alpeve, pėr q'arsye deri nė Qershor nėpėr gropa mbeten sasit e bores me q'rast nė mes tė verės mund tė zbardhohen majet e maleve.

    Ky Iloj i konfiguradonit krijon parakushte pėr pasuri dhe ne resurset tjera , si p. sh.:

    -Nė bal tė sasis sė ujit ėshtė njė ndėr vendet mė tė pasura.

    -Kjo pozitė krijon tė gjitha parakushtet pėr zhvillimin e kulturave bujqesore, blegtorisė, industries ushqimore dhe tė turizmit nė bazė tė modelit tė Austris, Sllovenis, Zvicrės.

    -pėrmes anės sė Prizrenit kalon rruga mė e shkurter qe bashkon pjesėn qendrore tė gadishullit Ballkanik me detin Adriatik.Kjo rrugė, e dia pėr arsye politike nga e kaluara sot nuk ka rėndėsi aq tė madhe , ėshtė njė rast i mire qė me valorizimin e saj te shfrytzohen tė gjitha pėrparsit e saj, duke mare parasysh qė nė tė kaluarėn ka pas ndikim primar nė zhvillimin e Prizrenit.



    Pozita regjionalo-gjeografike e Prizrenit mė sė miri mund tė shqyrtohet me analizėn e pozitės sė tij nė relacion me Kosovėn, rrafshin e Dukagjinit dhe rrafshin e Lumbardhit. Kosova pėrbėhet prej fushave tė Kosovės dhe Dukagjinit. Ato janė tė rrethuara pothuaj nga tė gjitha me bjeshkė tė larta dhe paraqesin njė tėrėsi tė ndarė qartas. Fushat e Kosovės dhe Dukagjinit janė nė pjesėn e mesme tė gadishullit Ballkanik. Kosova dhe me tė edhe rrethi i Prizrenit ka karakter tranzit ndėrmjet regjioneve Panonike dhe Pontike nė njėrėn anė dhe regjionit tė Egjeut-Adriatikut nė anėn tjetėr. Kėto lidhje tranzite mundėsuan fushat, rrafshet e lumenjve dhe kalimet maiGre ndėrmjet tyre nė tė cilat si lidhje natyrore tė lėvizjes sė lehtė ishin dhe janė rrugėt e komunikacionit. Komuna e Prizrenit nė veri kufizohet me komunat e Suharekės dhe Rahovecit, nė jug me komunėn e Dragashit, nė lindje me komunėn e Shtėrpcės dhe nė perėndim me kufirin e Republikės sė Shqipėrisė.

    Prizreni gjendet jashtė rrjetės sė rrugėve magjistrale tė Evropės. Nėpėr territorin e tij kalojnė rrugėt e rėndėsishme tė komunikacionit. Afėrsia e kufirit dhe lidhjet e pandėrtuara tė komunikacionit me Shqipėrin, si dhe malet e larta tė cilat e rrethojnė Prizrenin nga tė gjitha anėt kanė pas ndikim jo tė favorshėm nė zhvillimin e kėtij regjioni. Mirėpo, predispozitat natyrore japin mundėsi tė favorshme pėr lidhjen me regjionet fqinje mė tė largėta, ndėrsa me formimin e lidhjeve kualitative Prizreni do tė ketė njė pozitė dukshėm mė tė mirė si pėr rrjedhat turistike dhe tė mallrave ashtu edhe nė lidhje mė efikase dhe nė integrimin nė hapsirat mė tė gjėra tė Kosovės, Shqipėris, Maqedonisė, regjioneve tjera kufitare dhe tė Evropės.

    Kushtet historike nė periudhat e mė hershme, pozita relativisht jo e mirė nė raport me qendrat kryesore tė komunikacionit dhe tė konsumit, gjithashtu hapja jo e mjaftueshme kah regjionet fqinje, Shqiperisė, Malit tė zi, Maqedonisė, kanė bėrė qė Prizreni nuk i ka shfrytėzuar nė mėnyrė tė mjaftueshme pėrparėsit qė i ka nga pėrbėrja pedologjike e tokės, kushtet klimatike tė klimes mesdhetare dhe kushtet hidrologjike pėr zhvillimin e bujqėsis dhe kushtet natyrore pėr zhvillimin e aktiviteteve turistike dhe rekreative. E gjithė kjo ka ndikim nė strukturėn ekonomike tė Prizrenit.

    Profili fizik jep shenja qė hapja e lidhjeve tė komunikacionit me kėto regjione fqinje ėshtė njė nga qėllimet kryesore nė strategjin e zhvillimit.

  7. #7
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102
    Zhvillimi Ekonomik i Prizrenit

    Prej vitit 1980 – 1999 ndėrmarrjet shoqėrore kanė punėsuar 80% tė fuqisė punėtore tė Prizrenit. Aktualisht, NSH-tė janė duke punuar nė kushte shumė tė vėshtira. Burimi i vetėm i tė hyrave pėr kėto ndėrmarrje ėshtė dhėnja me qera (leasing-u) objekteve tė tyre sektorit privat. Pėr momentin organet komunale nuk kanė kompetenca qė tė administrojnė kėto ndėrmarrje shoqėrore. (Prej vitit 2001 tė gjitha NSH-tė janė nėn UNMIK-un, ndėrsa prej vitit 2002 nėn AKM-nė – Agjensioni Kosovar I Mirėbesimit).

    Profili Ekonomik I Komunės sė Prizrenit



    Bujqėsia

    Bujqėsia me degėt e saj mbetet akoma ndėr burimet e rėndėsishme tė punėsimit dhe jetesės, sepse pėr mė shumė se 50 % e popullatės jeton nė ambientet rurale. Qysh nė kohėn e ish-Jugosllavisė Prizreni ka qenė I njohur pėr pemėt, perimet dhe verėn e tij. Nė Komunėn e Prizrenit me pėrpunimin e qumshtit dhe prodhimin e produkteve prej qumshti merren katėr (4) qumshtore me kapacitet tė kufizuar tė pėrpunimit prej 500 litra deri 15.000 litra pėr njė ndėrrim. Prodhimet e qumėshtit, nė veēanti djathi I freskėt I johur si “Djathi I Sharrit”, ėshtė I njohur nė pėrmasa ndėrkombėtare. Prodhimtaria e drithrave tė realizuara nė Komunėn e Prizrenit pėr vitin 2001 ėshtė 12,565 ton grur dhe 15,040 ton misėr. Mundėsit pėr grumbullim, vendosje dhe ruajtje tė drithrave janė tė mira. Aktualisht ujiten 25 % tė tokės punuese respektivisht 3,300 ha. Ujitja bėhet pėrmes tri hidro-sistemeve: Dukagjinit (2,500 Ha), Radoniqit (400 Ha) dhe Sistemit lokal tė ujitjes (SLU-400 ha).

    Tab. 2.

    Pėrshkrimi
    Hektar
    Struk. %

    Tokė private
    29,289
    45.77

    Tokė shoqėrore

    Nėn sistemin e ujitjes
    34,697

    3.300
    54.23

    Gjithsejt tokė
    63,986
    100.0





    Agrobiznesi

    Prodhimi i pemėve dhe perimeve ėshtė nė rritje e sipėr dhe ofron njė potencial tė lartė pėr themelimin e bizneseve profitabile. Ringjallja e kapaciteteve nė fushėn e agrobiznesit do tė krijojė punėsim dhe tė hyra nė mėnyrė rapide



    “Abi & Elif 19” ėshtė active nė industrinė ushqimore. Kjo kompani ka njė kontratė lisingu 10-tė vjeēare me njė investitor privat dhe deri mė tani prodhimi dhe shitjet kanė qenė shumė tė kėnaqėshme.



    Prodhimi i Verės


    Prizreni ka njė traditė tė gjatė pėr prodhimin e verės sė shijshme. Kapaciteti pėrpunues i verės nė fabrikėn “KOSOVAVERA” nė Krushė tė Vogėl arrinė 2.240 mijė litra. Kjo kompani ėshtė krijuar nė vitin 1952. Para konfliktit tė vitit 1999 kjo fabrikė kishte 130 punėtorė prej tė cilėve tani kanė mbetur vetėm 75. Sektori shoqėror aktualisht shfrytėzon 1070 ha, gjersa sektori privat posedon rreth 550 ha. Prodhimi actual I verės duke pėrfshirė edhe sektorin shoqėror edhe atė privat ėshtė 2.430 tonelata.

    Tab. 3.

    Sipėrfaqja me vreshta
    Hektar
    Pjesėmarrja %

    Pronėsi private
    550
    34.0

    Pronėsi shoqėrore
    1,070
    66.0

    Gjithsejt:
    1,620
    100.0


    Turizmi

    Njė numėr i madh monumentesh historike e bėjnė Prizrenin lokacion shumė atraktiv si pėr vizitorėt e huaj ashtu edhe ata nga Kosova. Trashėgimia historike e Prizrenit jo vetėm qė i tėrheq turistėt nga mbarė Kosova, por edhe ofron mundėsi pėr zhvillimin e turizmit dhe pėr ruajtjen shkathtėsive tradicionale pėr artizanate tė lashta. Duke marrė kėtė parasysh njė numėr i madhė iniciativash tė donatorėve janė fokusuar nė ruajtjen e prodhimit tė artizanateve tradicionale siē janė qėndisja,tepihėt, stolitė e ēmuara etj. duke i ndihmuar vendasit nė themelimin e bizneseve private nė kėtė fushė.

    Sektori privat dhe Komuniteti i Biznesit



    Sektori privat ėshtė duke treguar shenja tė rritjes. Sipas zyres pėr regjistrimin e bizneseve numri i bizneseve tė regjistruara deri nė Mars tė 2003 nė sektorin privat ėshtė mbi 5000. tabela nė vazhdim tregon numrin e bizneseve nė bazė tė llojit tė aktivitetit tė tyre. Pjesa dėrmuese e tyre janė ndėrmarrje eksportuese – importuese.



    Lloji i NVM-ve
    Numri i Ndėrmarrjeve

    Import Export
    2,254

    Baret dhe Restaurantet
    464

    Shėrbimet
    357

    Transporti
    325

    Gjithsejt:
    5,000







    Tabela nė vijim tregon rėnien e fuqishme tė Strukturės sė Ndėrmarrjeve Eksportuese – Importuese sipas kategorisė:



    Struktura e Ndėrmarrjeve Elsportuese-Importuese

    Nr.


    Lloji i aktivitetit


    Numri i Bizneseve
    Numri i tė punėsuarėve
    %



    1.
    Pjesė ndėrrimi
    139
    198
    6.2

    2.
    Dyqane tė auto-pjesėve
    63
    108
    2.8

    3.
    Pompa benzine
    23
    79
    1.0

    4.
    Dyqane pėr artikuj tjerė automjetesh
    8
    40
    0.4

    5.
    Komisionerė
    59
    189
    2.6

    6.
    Me shumicė
    225
    511
    10.0

    7.
    Me pakicė
    324
    488
    14.4

    8.
    Shitore ushqimore
    109
    99
    4.8

    9.
    Tekstil me pakicė
    159
    216
    7.1

    10.
    Veshmbathje me pakicė
    158
    174
    7.0

    11.
    Bare dhe restaurante
    137
    158
    6.1

    12.
    Tė tjera
    850
    819
    37.7


    Gjithsejt:
    2,254
    3,079
    100.0






    Nga gjithsejt 5.000 bizneset e regjistruara nė Prizren ekzistojnė 629 biznese prodhimi dhe zejtari prodhuese, 357 biznese me veprimtari shėrbyese dhe shėrbime zejtare, 464 biznese me veprimtari hoteliere dhe shėrbime hoteliere, 325 biznese me veprimtari transporti dhe 2,254 biznese me veprimtari tė tregtisė me shumicė dhe pakicė, etj.



    Sektori i NVM-ve ballafaqohet me shumė vėshtėrsi dhe pengesa dhe mungesė tė pėrkrahjes nga qeveria lokale dhe ajo qėndrore. Administreata duhet qė pėrpjeket dhe programet t'i drejtojė nė: largimin e pengesave aktuale tė zhvillimit tė NVM-ve, themelimin e njė mjedisi tė favorshėm afarist, objekte dhe trajnime. Kėto programe duhet tė pėrkrahin dhe tė kultivojnė shpirtin e ndėrmarrėsit nė popullatėn e Prizrenit, i cili ndėr shekuj njihet si regjion me tradita biznesi.



    Krijimi i zonave industriale e tregtare ku do tė vendosen kapacitetet pėrpunuese, prodhuese, qendrat tregtare, si dhe organizimi i panaireve do tė krijojnė ambient dhe kushte shumė tė volitshme jo vetėm pėr komunitetin lokal tė biznesit, por edhe do tė tėrheqin kapitalin e huaj.



    Shoqatat Afarsite

    Komuniteti i biznesit nė Prizren ėshtė mjaft aktiv dhe ka njė traditė tė gjatė tė angazhimit kuptimplotė nė ēėshtje lidhur me zhvillimin ekonomik lokal. Organizatat dhe shoqatat nė vijim janė aktive nė Prizren:



    Agjensioni rajonal pėr Ndėrmarrjet e Vogla dhe tė Mesme (kjo ėshtė njė shoqatė nga Eurekna – UNMIK program)

    ESNAF shoqatė afariste

    Shoqatat e zejtarėve

    Klubi i Biznesit tė Prizrenit themeluar nė vitin 1991 (shoqatė afariste)

    Oda Ekonomike Rajonale

    20 OJQ profesionale, active nė fushėn e zhvillimit ekonomik local.

  8. #8
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102
    Kultura



    Qyteti i Prizrenit njihet si qytet me shumė monumente kulturo -historike dhe


    fetare.


    Kėto monumente kulturo -historike dhe fetare edhe pse janė shumė tė vjetra prapė se prap me angazhimin e vet popullatės dhe strukturave komunale kanė aritur qė t'i ruajnė origjinalitetin e vet dhe pėr kėtė arsye Prizreni ėshtė qytet atraktiv dhe tėrheqės pėr shumė vizitorė.


    Ne vazhdim e japim pasqyren e tyre.


    Xhamitė e Prizrenit


    1. Kėrėk Xhamia 1455


    2. Xhamia e Suziut 1412-1413


    3. Xhamia e Jakup be Evrenozit 1526


    4. Xhamia e Kuklibeut 1534


    5. Xhamia Kuklibeut 1543


    6. Xhamia e Mehmet pashės (Bajrakli) 1545 1573/74


    7. Xhamia e Myderis Ali Efendisė (Xh. Ali Hoxhės) 1543-1581 pėsoi nga zjarri 1975


    8. Xhamia e Haxhi Kasėmit (Toska) 1526/3


    9. Xhamia e Maksut pashės 1566


    10. Xhamia e Sejdi Beut 1566


    11. Xhamia e terzive 1721


    12. Xhamia e Markėllėqit (Tabahane) 1808


    13. Xhamia e Sinan Pashės 1615


    14. Xhamia e Emin Pashės Rrotllės 1831/2


    15. Xhamia e Mustafė Pashė Prizrenit 1562/3


    16. Xhamia e Sejdi Beut 1650


    17.Xhamia e Hoqa Mahallės (Mahmud Pashės) 1833 18.Xhamia e haxhi Ramadanit XVIII


    19.Xhamia e Sinan Qatipit (Xhamia E shkurtėr) 1591 20.Xhamia e lagjės sė re 1538


    21.Xhamia e Dragomanit XVIII 22. Xhamia e Tabakhanės XVIII 23.Xhamia e vogėl 1918


    24.Xhamia e kalasė 1828 u rrėnua 1912


    25. Xhamia e Bylbylderės U rrėnua nė kohėn e Jug sė vjetėr


    26. Xhamia e Begzadės 1689


    27. Xhamia e Xhumasė 1455


    28. Xhamia e Budak Hoxhės XVIII













    Teqet


    1. Helveti Baba Osmani nga Serezi 1699/700


    2. Sinani 1576 ose 1589/90


    3. Sinani 1668 ose 1706


    1. Sinani


    2. Kaderi -Zingjirli 1646 ose 1665


    3. Saad


    4. Rufai 1893


    5. Bektashi 1850


    6. Melami 1892


    7. Kaderi Rezaki 1830


    Tyrbet


    1.Dallgėn Babės


    2. Tezxhir Babės


    3. Xhafer babės


    4. Murad Babės


    5. Ymer babės


    6. Veli Babės


    7. kalender Babės


    8. Suziut .


    9. Gazi Mehmet pashės


    10.Musa Kutub Babės


    11.Sheh Ali Koros


    12.Sheh Sylejman


    13.Sheh osmanit


    14.Mahmud Efendisė


    15.Rexhep Efendisė


    16.Vashės


    17.Sheh Hysejnit


    18.Mustafė Lallo Kryeziut -Karabash Babės


    Kishat Ortodokse


    1. Shėn Premta


    2. Manastiri i kryeėngjėjve Mėhill e Gabriel


    3. Kisha e Shėn Spasit


    4. Kisha e Shėn Nikollės

    5. Kisha e Shėn Trinisė


    6. Kisha e Shėn Nikollės Qafa e pazarit


    7. Kisha e Shėn Gjergjit


    8. Kisha e madhe e Shėn Gjergjit


    9. Kisha rrėfimore e Shėn Nikollės e Shėn Premtes


    Kishat katolike


    1.Kishaq e Shėn Mėrisė


    2. Kisha e Shėn Pjetrit


    3. Kisha e tė ngriturit tė zonjės nė qiell


    4. Kisha e Shėn Anės


    5. Kisha e Zonjės Ndihmėtare

  9. #9
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102
    Sporti


    Sporti ėshtė traditė qė kultivohet me tė madhe nė Prizren.. Tė rinjtė Prizrenas janė dashamirė tė mėdhenj tė kėtij lėmi. Momentalisht nė mėnyrė aktive me sport nė Prizren mirren rreth 3000 Sportistė, tė cilėt janė tė organizuar nė rreth 50 klube dhe shoqata tė ndryshme sportive, dhe tė cilėt me shum sukses garojnė nė Ligat pėrkatėse tė Kosovės. Padyshim renditjes prioritare tė klubeve sportive i prinė klubi i futbollit “Liria” dhe klubi i basketbollit “Bashkimi”. Nė shumicėn e klubeve sportive veprojnė shkollat Sportive siē janė: Shkollat e futbollit, tė basketbollit, Volejbollit, Tenis si dhe shkollat e Sporteve luftarake tė cilat aktivitetin e vet e zhvillojnė nė Qendrėn Sportive e cila disponon me fushėn e hapur dhe me sallėn e mbyllur, nė Stadiumin kryesor tė qytetit “Pėrparim Thaqi” me dy fushat ndihmėse, dhe 8 Salla tė edukatės fizike nė kuadėr tė shkollave fillore dhe shkollave tė mesme. Egzistojnė edhe disa pishina tė notit dhe terene te vogla sportive pėr rekreacion.

    Nė Prizren veprojnė kėto sporte: Futbolli, Basketbollit, Hendbolli, Volejbolli, Karateja, Mundja, Xhudoja, Boksi, Atletika, Shenjėtaria, Ēiklizmi, Tenisi, Pingpongu, Skitaria, Noti, Aeronautika, Shahu, Bodibildingut, Bjeshkataria dhe Peshkataria. Pėr sa i pėrket infrastructures sportive Prizreni ka mundėsi dhe kushte ideale pėr zhvillimin e Sportit me gėrshetim tė turizmit nė dy aspekte: ate tė Sporteve Dimėrore tė orientuara nė Prevallac dhe Sporteve ujore nė tė orientuara nė Liqenin e Vėrmicės, me ērast krahas sportit, do tė zhvillohej edhe turizmi.

    Aktivitetet tradicionale sportive:

    Turneu tradicional dimėror nė futboll tė vogėl, Krosi Pranveror pėr nder tė 7 Marsit – Ditės sė Mėsuesit, Aksioni i madh pėr pastrimin e qytetit pėr nder tė 5 Qershorit – Ditės ndėrkombėtare Ekologjike, Takimet tradicionale ndėrkombėtare tė Bjeshkatarėve, Turneu mbarėkombėtar i futbnollit pėr Kadetė pėr nder tė 10 Qershorit – Ditės sė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, Krosi Vjeshtor, Turneu mbarėkombėtarė i mundjes pėr tė rinjė, Turneu i miqėsis ė nė futboll tė vogėl me institucione tė ndryshme vendore e ndėrkombėtare pėr nder tė 28 Nėntorit – Ditės sė Flamurit, Shpallja e sportistėve mė tė mirė tė vitit nė lėmin e sportit mė 29 dhjetor dhe Vrapimi tradicional i Vitit tė Ri qė mbahet ēdo vit mė 31 dhjetor nė orėn 12.00 .

  10. #10
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102
    Lidhja e Prizrenit

  11. #11
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102
    Prizreni Natėn


  12. #12
    Pasioni pėr shkencėn Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,102
    Pamje nga qendra e qytetit


  13. #13
    i/e regjistruar Maska e brigada138
    Anėtarėsuar
    06-06-2005
    Vendndodhja
    ZÜRICH
    Postime
    89
    ja nje foto e lidhjes se prizrenit nga kalaja
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    FAKTET JANE KOKEFORTA

  14. #14
    * Yllėza e forumit *
    Anėtarėsuar
    02-10-2004
    Vendndodhja
    Gjilan
    Postime
    455
    Pikesepari pergezime per temen..
    Ke postuar te dhena mjaft me rendesi per ata qe duan ta njohin dhe te dijne me shume per kete qytet qe une e rradhis ne top peseshin e qyteteve me te mira dhe me me motive nga historia qe ka shqiptaria..
    Personalisht shkoj shume shpesh ne Prizren,bile me ka rene rasti t ekaloj nje vere atje ne internship..ruaj impresione te mira..cka nuk me pelqen ,eshte turkofilizmi i banoreve dhe fshehja e identitetit te tyre duke u turqizuar pa nevoje...perndryshe eshte qytet qe te jep ndjenjen e paqes...
    ArsGothicė

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Humanisti
    Anėtarėsuar
    03-05-2008
    Vendndodhja
    Prizren
    Postime
    278
    Pershendetje Qendi, te pergezoj per postimin e Prizrenit sepse e meriton te postohet, nese ne mesjete Jerusalemi ishte qendra e botes, Prizreni sot eshte qendra historike, patriotike, kombetare, kulturore e gjith shqiptarėve, kudo qe jan.

    P.S: Vetem nje gje, eshte mire te citohen burimet prej nga jane marrur, sepse dikush qe ka bere mund duke shkruar liber mund te hidherohet.
    Ia kalofshi mire

  16. #16
    ...beyond Maska e Alienated
    Anėtarėsuar
    19-09-2005
    Vendndodhja
    Cassiopeia Constellation
    Mosha
    41
    Postime
    3,139
    Pershendetje per qytetin e Prizrenit - me pelqen shume ai qytet dhe uroj qe ta ruani si duhet, sidomos ate pjesen e vjeter qe s'ia gjen "shoqen" kund ne Ballkan.
    Koha ėshtė e maskarenjėve
    Por atdheu i Shqiptarėve

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-05-2008
    Postime
    3
    pershendetje Qendi, tem shum e bukur dhe te falemenderoj per keto informata lidhje me Prizerenin, qytet qe e frenkuentoj bile dy her ne dite kur jam ne pushime ne KS (jam nga Rahoveci). Me qen se ti po dukesh mir i informuar per ket qytet po e shfrytzoj rastin me ta shtru ni pytje ngacmues per ni detaj historik: a eshte e vertet qe ne kohen kur u formua lidhja e Prizeren (a ma von nuk jam i sigurt) normalisht Prizereni u kon dut me u kon kryeqyteti i Kosoves ama nuk u caktu shkaku se ni kryeqytet nuk duhet te ndodhet (n'aspektin gjeokrafik) afer ni kufinit (psh me Shqiperin)? Flm

  18. #18
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-06-2008
    Postime
    83
    Si teme mjaft interesante-prezantimi i qyteteve tona,mirepo zotnia qe ka hap kete teme dhe ka postuar materialin e sipershenuar,do te ishte mire t`ua thot burimin lexuesve ,autorin dhe kush e ka financuar publikimin nga i cili ka postuar te dhenat.Kam pershtypjen se nuk eshte korrekte karshi autoreve,nese ka,shoqates dhe editorit qe ka paguar per kete publikim te publikohet dicka e mos te permendet fare autori dhe donatori.
    Fatkeqesisht,te dhenat e postuara jane mjaft te vjetra 2001-2003 (Publikimi i Komunes dhe Riinvestit te Prishtines-i financuar nga jasht),nuk ka asnje te dhene se ne kete qytet shqiptar ka ndonje monument historik te kombit tone.Ne kete qytet,sipas ketyre postimeve ka vetem kisha sllave,xhami e tece turke dhe pak kisha shqiptare,edhe pse Prizreni eshte qender e Ipshkevise se Kosoves.
    Ju kisha lutur zotnise qe me shume te konsultoje librin e Prof.dr. Esat Haskukes se ndjere :"Analizat e funksioneve te Prizrenit gjate shekujve" i cili liber, eshte monografia me e kompletuar per kete qytet.
    Shnet..!

  19. #19
    Shqiptar nga Prizreni Maska e VETON-JURISTI
    Anėtarėsuar
    15-07-2008
    Vendndodhja
    Ne Prizren ma te bukurin vend
    Postime
    58
    definitivisht qyteti me i mir dhe kryeqyteti i shqiperis etnike

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Renea
    Anėtarėsuar
    12-08-2007
    Vendndodhja
    andej-kėndej
    Postime
    3,131
    Sa koh merr prej Prishtine ne Prizren me autobus ?
    Shqiperi eshte edhe Cameria

Tema tė Ngjashme

  1. Jeta e Prizrenit fillon me Therandėn e lashtėsisė
    Nga Davius nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 03-08-2014, 06:49
  2. Vėllezėrit Ēetaj - Thėrret Prizreni mori Shkodėr
    Nga nosselgae nė forumin Muzika shqiptare
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 01-01-2010, 10:28
  3. Deputet e Kosoves: Jo Prishtina por Prizreni kryeqytet
    Nga Val9 nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 103
    Postimi i Fundit: 18-06-2009, 09:59
  4. Tifozėt e Super Kampiones Tirana
    Nga BlueBaron nė forumin Sporti nėpėr botė
    Pėrgjigje: 157
    Postimi i Fundit: 26-02-2006, 22:05
  5. Kosova me kod tė ri ndėrkombėtar postar
    Nga Arb nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 19-06-2005, 07:40

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •