Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 40
  1. #21
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,618
    Faleminderit
    338
    44 falenderime nė 43 postime
    E more fisnik-studenti,
    na lashte zoti pa ty se ti i paske la durt per murrizi ore ēun o...

  2. #22
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    29-09-2007
    Vendndodhja
    Windy City Chicago.USA
    Postime
    840
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Libiri per Azem Galicen kam qen te Autori ne fshatin Galic te vushtrris qe ta marr librin special per forumin Shqiptar
    , pasi qe kjo ishte edhe kerkesa e juaj

    ktu mund ta shkarkoni
    http://www.speedyshare.com/999713564.html
    kam edhe disa foto te Azem Galices qe me dha Bedriu per forumin
    BEDRI TAHIRI



    AZEM BEJTĖ GALICA

    (Monografi)



    Botim i dytė i plotėsuar





    Botues
    Shkėndija


    Redaktor
    Jonuz FETAHAJ

    Recensues
    Dr. Daut BISLIMI
    Mehmet KAJTAZI

    Korrektor letrar
    Sabit JAHA



    Prishtinė, 2005



    Tim stėrgjyshi, Shaban Tahirit, i cili nė moshėn 85-vjeēare u masakrua nga serbėt para grave dhe fėmijėve galicas qė po i pėrcillte jashtė rrethimit.

    Autori


    DY FJALĖ LEXUESIT

    Figurat madhore tė kombit sa mė shumė qė kalojnė vitet aq mė mirė ndriēohen. Ato nėpėr vite e shekuj pėrherė rrezatojnė dhe i frymėzojnė shkrimtarėt, historianėt, kėngėtarėt, piktorėt, skulptorėt e regjisorėt. Nė mesin e tyre qėndrojnė edhe Azem Bejtė Galica me tė shoqen, Nusen e Maleve - Qerime Halil Radishevėn - Shotė Galica. Pėr kėta ėshtė shkruar pak, krahasuar me veprimtaritė e tyre tė shumta luftarake e patriotike, dhe ende nuk u ėshtė dhėnė vendi i merituar nė Altarin Kombėtar. Luftėrat dhe betejat e tyre mbi dymbėdhjetėvjeēare, kundėr pesė pushtuesve tė ndryshėm, janė simbol i rezistencės kombėtare pėr liri dhe pavarėsi, qė duhet tė shėrbejnė si mėsime tė vlefshme pėr brerzat qė pasojnė.
    Mua, qysh si fėmijė, kur nėpėr oda dėgjoja rrėfimet e pleqve pjesėmarrės dhe pėrjetues tė atyre ngjarjeve tragjike, por krenare, mė pat lindur ideja tė shkruaj diēka pėr kėta dy heronj. Rrėfimet e plakut tė lagjes sime, Rushit Syla, i cili si dėshmi tė betejės sė fundit mbante njė plagė nė krahėror, mė frymėzuan edhe mė shumė. Bisedoja edhe me dėshmitarė tė tjerė dhe ēdo gjė e shėnoja ose e incizoja. Herė-herė provoja edhe tė mbarėshtroja diēka nga ato shėnime, por i pakėnaqur i grisja. Dhe, pėrsėri ia filloja nga e para. Kėshtu veprova shumė e shumė herė.
    Kur mė ra nė dorė libri i Ajet Haxhiut “Shota dhe Azem Galica”, sikur m’u hapėn shtigjet. Shumė gjėra u qartėsuan dhe u vėrtetuan, por prapė ngecja gati nė fillim tė rrugės. Dhe, pėr disa vite pushova sė vepruari.
    Mė 1990, kur u bė rregullimi dhe zbulimi i obeliskut tė kėtij trimi nė Galicė dhe u mbajt njė tubim gjithėpopullor, mua mė caktuan detyrė qė ėa paraqisja fjalėn e rastit. Atėherė pėrsėri iu riktheva shėnimeve. Edhe njė herė dola nė terren dhe i vėrtetova gjėrat. Tash, pos librit tė lartpėrmendur dhe materialeve tė tjera, nė dorė e kisha edhe librin historik e shkencor “Lėvizja Kaēake nė Kosovė (1918 - 1928)” tė Dr. Limon Rushtit. Dhe, mė nuk u ndala derisa e pėrfundova kėtė monografi.
    Nuk pata mundėsi tė gjurmoj dokumente arkivore e shkresa zyrtare, sepse ishin tė mbyllura, tė ndaluara, por shfrytėzova arkivin e pashtershėm tė quajtur POPULL. Aty, thellė nė kujtesėn e tij brilante shpalosa faqet e ndritura tė historisė sonė dhe gjeta plot ngjarje me fakte, tė skalitura me saktėsi e tė ruajtura me besnikėri. Vjelja e tyre e kujdesshme, nė njėrėn anė, dhe shfrytėzimi i literaturės ekzistuese nė anėn tjetėr, mundėsuan hartimin e kėtij punimi monografik me pretendime modeste. Dhe, nėse sadopak ia kam arritur qėllimit, qė nė murin e kalasė sė madhe tė Historisė Kombėtare, ta kem vėnė njė gur tė vogėl, do tė jem i kėnaqur.
    Meqenėse, as nė jetė, as nė art, asgjė s’ėshtė e pėrkyer, edhe ky punim le t’u nėnshtrohet vėrejtjeve dhe sugjerimeve tė gjykatėsit mė meritor - lexuesit tė nderuar, tė cilat i mirėpres.
    Nė fund, tė gjithė ata qė nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr mė ndihmuan, i falėnderoj nga zemra.

    Autori



    Parathėnie e botimit tė dytė

    Kur e botova librin e parė, monografinė “Azem Bejtė Galica”, mė 1995, qe krejt ndryshe, ishte tjetėr kohė e tė tjera rrethana. Lirisė sė rreme kishte zėnė t’i dilte boja e t’i ēirrej maska mashtruese. Edhe botimi, edhe shpėrndarja e tij qenė tė zorshme e tė mundimshme. Rrezikuam dhe hoqėm tė zitė e ullirit, duke pėrbiruar nėpėr vesh gjilpėre, nėpėr gojėt e shqyera tė ujqėrve grabitēarė tė stepeve. Por, megjithatė, ia vlente njė gjė e tillė, sepse libri u prit mirė nga tė gjithė dhe, sa ēel e mshel sytė, u pėrbi nga lexuesit kureshtarė…
    Kryesorja, libri, me tė madhe, depėrtoi edhe aty ku duhej, nė duart e luftėtarėve tė lirisė, duke u bėrė edhe burim i pashterrshėm frymėzimi. Me emrin e Azem Galicės u fituan shumė e shumė beteja tė rėndėsishme. Kur, nė ēantėn luftarake tė Hamzė Jasharit, krahas fishekėve dhe bombave, pashė edhe librin tim, jam ndjerė mė i lumtur se kurrė.
    Dhe, erdhi edhe lufta e lavdishme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Trojet tona stėrgjyshore, sakaq, u shndėrruan nė tokė tė djegur. U dogjėn shtėpitė, u dogjėn njerėzit, u dogjėn librat. Mė 15 mars 1999, krahas gjithė tė tjerave, u dogj edhe biblioteka ime. Mbi 3500 tituj librash, revistash e dokumetesh tė ndryshme u grumbulluam nė oborr dhe u bėnė hi e pluhur nga zjarri i piromanėve mesjetarė. Pėr ēudi, njė ekzemplar i kėsaj monografie kishte ngelur nė dorėn e gjakatarit sypėrdalė, qė komandanonte ekspeditėn e qė dridhej nga inati. Kishte shpėtuar paksa e gjymtuar, pa fotografinė time, tė cilėn e kishte prerė me gėrsherė, mbase pėr tė mė takuar e pėr tė mė njohur mė lehtė. Trimat tanė, me tė zbritur nga shkrepat, fill pas ofensives, e gjetėn, nėn therrimet e obeliskut tė dėmtuar tė Azem Galicės.
    Megjithatė, UĒK-ja, e pėrkrahur edhe nga NATO-ja, ia doli mbanė dhe me sukses realizoi e kurorėzoi synimet tona shekullore. Nė gjakun e bijve dhe bijave tona mė tė shtrėnjta agoi ditė e bardhė, mbiu LIRIA!
    Kosova lehonė shtrėngoi shtatin dhe zuri ta merrte veten…
    Erdhi edhe viti 2004.
    Njė vit, qė pėr galicasit kishte domethėnie tė veēantė. Ishte 80-VJETORI I EPOPESĖ SĖ ARBĖRISĖ SĖ VOGĖL tė Azem Bejtė Galicės. Njė jubile, qė meritonte tė pėrkujtohej patjetėr. Ama, pa njė pėrkrahje mė tė madhe e mė tė gjerė, nuk ia dilnim dot. Nismėn tonė tė mbarė e pėlqyen tė gjithė dhe na dolėn krah: Kuvendi Komunal i Vushtrrisė, Kuvendi Komunal i Skėnderajt, TMK-ja e Zonės sė I, Donatorėt e ndryshėm, Instituti i Historisė i Prishtinės dhe ai i Tiranės etj.
    Dhe, tė gjithė tok, arritėm rezultate tė kėnaqshme. Brenda datave 14 e 15 korrik 2004 u organizuan dhe u reaslizuan:
    - Simpoziumi Shkencor, kushtuar kėsaj ngjarjeje madhore, i cili u mbajt nė Prishtinė, ku studius e historianė, nga Kosova, nga Shqipėria e nga Maqedonia lexuan 22 kumtesa dhe diskutuan pėr kėtė problematikė me peshė kombėtare;
    - Pėrurimi i fazės sė parė tė Kompleksit Pėrkujtimor “AZEM E SHOTĖ GALICA” nė Galicė, ku u mbajt edhe njė Tubim i madh popullor, asi ēfarė veē Azem Galica me bashkėluftėtarė dinte tė organizonte;
    - Akademia Pėrkujtimore nė Vushtrri dhe shumė e shumė aktivitete tė tjera kulturore- artistike.
    Nė kuadėr tė kėtij 80-Vjetori jubilar, edhe unė e pashė tė arsyeshme ta ribotojė librin tim, kushtuar kėaj figure madhore tė KOMBIT, tė cilin nuk mund tė gjesh askund. E bėra kėtė, edhe me qėllim qė tė bėjė ca plotėsime e pėrmirėsime, tė cilat, pėr arsye tė ndryshme, kanė rrjedhė nė botimin e parė.
    Se sa ia kam arritur kėsaj, sėrish fjalėn e kanė mė tė merituarit, lexuesit e nderuar.

    Galicė, korrik, 2005 Autori


    DRENICA

    Lumja ti Drenica e Kuqe
    Asnjė plumb kurrė nuk e huqe.
    (Populli)

    Nė qendrėn e Dardanisė ilire, gjegjėsisht tė Kosovės sė sotme, shtrihet Drenica heroike. Kjo trevė kreshnikėsh, qė nė antikė njihej me emrin Klapotnik na e pėrkujton ēdoherė historinė tonė tė lavdishme nė shekuj. Ky emėr kaq i dashur dhe krenar pėr ne, gjithmonė ka qenė dhe ėshtė tmerr pėr armiqtė tanė. Sa e sa herė armiq tė ndryshėm provuan ta zhdukin nga faqja e dheut, por i lanė eshtrat nė te. Kjo fole trimash u bė sinonim i rezistencės dhe i qėndresės mbarėshqiptare pėr liri dhe pavarėsi kombėtare.
    Drenica pėrfshin njė territor kodrinor ndėrmjet Fushės sė Kosovės nė lindje prej Goleshi e Ēiēavicės, maleve tė Carralevės nė jug, malit Mokna nė veri dhe rrafshit tė Dukagjinit nė perėndim. Pra, ajo paraqet njė territor kompakt, njė tėrėsi gjeografike, nė tė cilėn gravitojnė mėse100 fshatra, kryesisht me popullsi shqiptare. Nė pikėpamje administrative ėshtė copėtuar dhe fshatrat e saja u takojnė disa qendrave komunale: Skėnderajt, Gllogocit, Lipjanit, Vushtrrisė dhe Malishevės.
    Edhe pse pas vitit 1455, kur Kosova pėrfundimisht ra nėn sundimin turk, Drenica mbeti e papėrkulur dhe e panėnshtruar. Kjo zgjati diku deri rreth viteve 1850 - 1860, kur njėfarė Jashar Pasha, sundimtar i Prishtinės, i pushtoi disa fshatra tė kėsaj treve, tė cilat sot e kėsaj dite njihen me emrin Drenica e Pashės. Siē tregojnė pleqtė, ky farė pashai erdhi nga drejtimi i Prishtinės dhe pa ndonjė kundėrshtim tė fortė i pushtoi fshatrat deri te Ēikatova. Kur u vendos aty, i trimėruar nga sukseset e deriatyshme, krahas zullumit shtroi edhe njė kėrkesė tė rėndė e tė papėrballueshme: fshatarėt t’ia dėrgonin njė vajzė nė shatorre (tendėn) e tij. Kur e dėgjuan kėtė drenicasit e morėn si dhunė nderi, fyerje tė rėndė dhe ia kthyen pushkėn, duke mos e lėnė tė shkojė mė tutje. Kėshtu pjesa tjetėr e Drenicės, qė nuk u nėnshtrua, por i mbrojti trojet e veta me armė e me gjak, u quajt Drenica e Kuqe. Pra, qė nga ky moment historik, Drenica ndahet nė dy pjesė:
    1) Drenica e Kuqe ose Drenica e Epėrme, nė veri, qė pėrfshin pjesėn dėrrmuese tė fshatrave (afėr 80) dhe
    2) Drenica e Pashės ose Drenica e Poshtme, nė jug, qė pėrfshin diku rreth 20 fshatra.
    Sidoqoftė, Drenica nė historinė tonė kombėtare, mbetet territor i qėndresės shqiptare, qė secilit pushtues i rezistoi me armė nė dorė. Qė nga Beteja e Kosovės (1389) e deri mė sot, nga kjo trevė dolėn njerėz qė me pushkė e me penė luftuan pėr ēlirim dhe pavarėsi kombėtare. Kėshtu, nė luftėn e parė kundėr osmanėve, nė Betejėn e Kosovės, trimi drenicar, Millosh Nikollė Kopiliqi (nga Kopiliqi i Skėnderajt) do ta plagosė pėr vdekje sulltan Muratin I. Edhe nė luftėn e mėvonshme atiosmane, qė e udhėhoqi Austria, morėn pjesė shqiptarėt. Mė 1689 pas Pikolomenit kishte rreth 6000 shqiptarė, shumica drenicas.
    Emri Drenicė ua shtinte frikėn armiqve. Edhe vetė sulltanin nuk e linte tė qetė nė Stamboll. Sa e sa fermane u nėnshkruan e sa e sa koka pashallarėsh u prenė pėr tė, por kot. Tėrė Ballkani dhe Evropa ishin qetėsuar e nė Drenicė ende s’kishte pushtet tė plotė turk. Edhe atėherė kur provuan ta vėnė pushtetin, mė 1891, dėshtuan: Saraji HAMIDIE midis Llaushės, Polacit e Prekazit, u rrėnua plotėsisht, ndėrsa kajmekami me gjithė nėpunėsit e tjerė u dėbuan brenda natės.
    Pushteti borgjez serb ia kishte dronė kėsaj ane aq shumė saqė e quante “vend graizish”. Konsulli serb nė Prishtinė (gjatė sundimit turk) Branislav Nushiqi (1864 - 1938) lavdėrohej, qė hipur mbi kalė, kishte kaluar nėpėr tokėn e Drenicės. Edhe nė elaboratet e ndryshme qė gatuheshin nėpėr kabinetet e krerėve dhe akademikėve serbė pėr shpėrnguljen dhe zhdukjen e shqiptarėve, Derinca parashikohej si vendi mė i rrezikshėm, prej nga duhej larguar masovikisht popullsia (shqiptarėt). Vetė mbreti Aleksandėr pat propozuar qė ky territor tė shkatėrrohej plotėsisht. Borgjezia serbeendonte se me djegien e fshatit tė fundit dhe me vrasjen e fėmijės sė fundit nė Drenicė, pėr opinionin tonė do tė hiqet nga rendi i ditės edhe vetė ēėshtja shqiptare.
    Numri i atyre qė luftuan kundėr pushtuesve turq, austrohungarezė e posaēėrisht kundėr atyre serbė ėshtė shumė i madh. Nga trevat e Drenicės u dalluan: Bejtė Galica, Ahmet Delia, Shaqir Smaka, Azem Bejtė Galica, Shotė Galica, Mehmet Delia, Lec Gradica, Zenel Baica, Ilaz Reēaku, Fazli Berani, Bajram Tėrnavci, Halit Bajrami, Mehmet Gjeli, Shaban Mangjolli, Shaqir Pirraku, etj.
    Edhe gjatė luftės sė Dytė Botėrore rezistenca dhe revolta mė e madhe kundėr sllavokomunistėve ēetnikė shpėrtheu nė Drenicė. Kėtu ende ruhej amaneti i Azem Bjetė Galicės dhe i shokėve tė tij se “besė me shka nuk ka”. Ky amanet u rikujtua edhe gjatė atyre viteve tė stuhishme. Mė 8 prill 1943, kur nėpėr fshatrat e Drenicės propagandohej pėr vėllazėrim-bashkim, Fadil Hoxha vetė shkoi nė fshatin Berishė. Aty u takua me plakun e menēur tė atij fshati, me Tahir Berishėn, i cili pos tjerash i pat thėnė: “Mos kij besim te serbėt! Gjithmonė na kanė mashtrue e kanė me ju mashture”. Kjo doli e saktė dhe shumė shpejt u vėrtetua. Brenda muajve janar - shkurt 1945 u bė ploja mbi Drenicė. Gjatė kėsaj periudhe tė ndėrlikuar historike nė mesin e shumė tė tjerėve u dalluan: Shaban Polluzha, Mehmet Gradica, Ahmat e Rifat Galica, Sadik Lutani, Azem Aruqi, Imer Fazli Radisheva, Ajet Gėrguri, etj.
    Nga treva e Drenicės, nga Polaci, ishte edhe familja e Hasan Prishtinės (1878 - 1933). Ky ideolog i shquar dhe udhėheqės i palodhur i kryengritjeve tė pėrgjithshme pėr Pavarėsinė e tokave shqiptare, tėrė pasurinė dhe jetėn e dha pėr tė mirėn e kombit. Lirisht mund tė thuhet se veprimtaria e tij luftarake gjatė muajve maj - gusht 1912 e pėrgatitėn ngritjen e Flamurit nė Vlorė.
    Nė mbyllje po e citojmė shkrimtarin tonė tė njohur Hivzi Sulejmanin, i cili shkruan: “Kurrė ky vend, kjo anė me male dhe lugina mesatare, kjo Drenicė e papėrkulur, nuk ka dashur tė dijė pėr asnjė pushtet pėrveē pushtetit tė vet. Kurrkujt pra nuk i ėshtė nėnshtruar. E prej ligjeve njerėzore qė vlenin aty diēka ishte vetėm njė: Ai i Lekės”.
    Dhe, sėrish e njėjta gjė. Amaneti i bezave, mė mirė sė gjetkė, u ruajt pikėrisht kėtu, nė Drenicė. Nė hirin e Feniksve tė lirisė u rilind fara e jonė ēlirimtare- Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, nė krye me Komandantin legjendar, ADEM JASHARIN, e cila kurorėzoi suksesshėm aspiratat tona shekullore, pra solli L I R I N Ė !


    BEJTĖ GALICA (1853 - 1907) - TRIMI I BETEJAVE ANTITURKE

    Shqiptarėt... ē‘armiq pėr vdekje po sa miq besnikė!
    (Bajroni)

    Nė vazhdėn e luftėrave qindvjeēare tė popullit shqiptar kundėr pushtuesve tė ndryshėm, qė pamėshirshėm u vėrsulėn mbi trojet tona, u veēuan disa lokalitete dhe vendbanime pėr njė qėndresė dhe rezistencė tė pėrhershme. Ato, nėpėr vite e shekuj, u pėrballuan rrebesheve dhe stuhive shkatėrrimtare e robėruese, pėr ēka bėnė emėr dhe zunė vend nderi nė faqet e historisė sonė kombėtare.
    Nė mesin e kėtyre vendbanimeve me tradita luftarake e patriotike, emri i tė cilave na ngjall ndjenja tė veēanta respekti e admirimi, qėndron edhe fshati Galicė, i cili shtrihet nė hapėsirėn verilindore tė Drenicės sė Kuqe. E vendosur nė njė rrafshlartė prej 500 metrash lartėsi mbidetare, e rrethuar nga tė katėr anėt me kodra gjysmė tė zhveshura shkėmbore, na i pėrkujton fortesat e papėrkulura ilire. Kanė pasur tė drejtė ata qė kanė thėnė se ai qė e ka pushtetin e shkruan edhe historinė.
    Mirėpo, Galica si dhe shumė fshatra tė tjera shqiptare, e kanė thyer kėtė parim. Ajo me gjakun e bijve dhe bijave tė veta, nė ēdo gur e nė ēdo shkėmb, e shkroi historinė e pashlyeshme, e cila i sfidoi tė gjitha historitė borgjeze e tendencioze qė patėn karakter falsifikues e denigrues.
    Galica ėshtė vendbanim shumė i hershėm. Pėr herė tė parė e gjejmė tė shėnuar nė defterin turk tė vitit 1447 me emrin Kolica. Sikurse shumica e fshatrave tė Drenicės dhe ajo i pėrkiste rrethit tė Vushtrrisė. Emri i saj i parė ka pėr bazė emrin Kolė, qė tregon pėrkatėsinė fetare katolike tė banorėve tė saj dhe bindshėm e dėshmon praninė e tyre nė kėtė vend para ardhjes sė turqve. Kėtė mė sė miri e vėrteton edhe toponomi i sotėm: Livadhi i Kolėbibės, i cili gjendet nė lindje tė fshatit, ku ende mund tė hetohen gjurmėt e njė vendbanimi tė lashtė.
    Tė gjithė banorėt e Galicės i pėrkasin vetėm njė fisi, fisit Kuē. Kuēi bashkė me Hotin dhe Kelmendin, sipas tė gjitha burimeve tė shkruara ekzistuese, janė paraqitur qysh gjatė shekujve XIV - XV, d.m.th. janė ndėr fiset mė tė vjetra shqiptare.
    Nė Drenicė tė kėtij fisi janė edhe banorėt e fshatrave: Prekaz, Obri, Tėrnavc, Murgė, njė pjesė e Tėrdecit dhe njė pjesė e Mikushnicės. Edhe sot e kėsaj dite mbahen kėto lidhje farefisnore dhe pjesėtarėt e tryre nuk lidhin martesa.
    Dikur, para mė se 200 vjetėsh, ky fshat ishte i vogėl dhe i varfėr, siē ishin shumica e fshatrave shqiptare. Nė mesin e atyre familjeve tė pakta shquhej ajo e Abaz Bejtės. Ai i kishte tre djem: Azemin, Ferizin dhe Ibishin. Prej tyre dallohej Azemi. Ishte mė trimi e mė bujari. E kishte vetėm njė djalė, Bejtullahun, tė cilin nmė shumė e thėrrisnin Bejtė.
    Bejta u lind nė pranverėn e vitit 1853 nė Galicė. Qė nga fėmijėria, duke qėndruar nėpėr odat e fshatit, mori mėsime tė mira. Aty i lindi dashuria pėr atdheun e vet, pėr popullin shqiptar, qė po vuante nėn zgjedhėn turke dhe pėr ēdo gjė kombėtare. Krahas tyre, nė anėn tjetėr, i shtohej urrejtja kundėr pushtuesve qė nuk po e linin rehat kėtė tokė stėrgjyshore.
    Azemi e martoi djalin nė moshėn mė tė re se moshatarėt e tij, sepse ishte mashkulli i vetėm nė familje. E martoi me njė vajzė nga Kutlloci, me tė cilėn i pati dy djem: Seferin dhe Zenelin. Pas pesė vjetėsh i vdes gruaja e parė dhe Bejta rimartohet me Sherifen, bijėn e Kurt Selacit, qė ishte i njohur nė tėrė Shalėn e Bajgorės pėr trimėri, bujari dhe menēuri. Me tė i pati edhe tre fėmijė: Azemin, Mihanėn dhe Ademin. Bejta fėmijėt e vet i edukoi nė frymėn patriotike dhe luftarake. Kėtė e bėnte, jo me fjalė, por me veprime konkrete, duke marrė pjesė aktive nė ēdo kryengritje qė organizohej kundėr hordhive otomane.
    Qysh mė 1890 - 1891, kur Perandoria turke bėri pėrpjekje pėr ndryshime administrtive nė Vilajetin e Kosovės dhe pėr vendosjen e pushtetit nė Drenicė, ai u gjend nė radhėt e para. Siē dihet Drenica i pėrkiste rrethit tė Vushtrrisė. Sulltani ishte i interesuar qė tė krijojė njė rreth tė posaēėm nė Drenicė, nė mėnyrė qė ta kishte nėn sundim tė plotė kėtė trevė tė papėrkulshme. Ai si vend tė pėrshtatshėm caktoi lokalitetin midis tri fshatrave tė mėdha tė Drenicės, nė mes Polacit, Llaushės dhe Prekazit. Pasi u bėnė pėrgatitjet e duhura filloi puna nė ndėrtimin e Sarajit. U caktua edhe rendi kush kur duhet tė dalė nė punė “vullentare”. Pėr ēdo ditė lartėsoheshin muret e ndėrtesės e bashkė me to rritej mllefi dhe urrejtja nė zemrat e drenicarėve. Dhe kur u caktua edhe kajmekami me nėpunėsit e tjerė tė Sarajit me emrin HAMIDI vendėsit u ngritėn nė kėmbė. Kėshtu, mė 14 janar 1891, afėr 2000 veta tė udhėhequr nga Ahmet Delia i Prekazit e sulmuan Sarajin. Kajmekami i ri, Kahrema beu dhe nėpunėsit e tjerė, mezi shpėtuan nga flaka dhe lufta. Saraji u dogj, materiali u shpėrnda dhe kėshtu pashai turk (Xhelil Pasha) dėshtoi, nuk arriti ta nėnshtrojė Drenicėn, pėr ēka koka e tij do tė pėrfundonte nė kamarėn e turpit.
    Nė kėtė betejė tė pėrgjakshme u shqua edhe Bejtė Galica. Ai u kishte rėnė nė sy edhe autoriteteve turke dhe pas disa ditėsh arrestohet. Bashkė me njė grup kryengritėsish dėrgohet nė Shkup. Pashai turk kishte dalė nė ballkon dhe po i vėshtronte tė arrestuarit qė ecnin kalldrėmeve tė pluhėrosura. I bėri pėrshtypje njė burrė i hajthėm, me tirq tė zi e plis tė mprehtė nė kokė, i cili ecte krenarisht dhe me njė mospėrfillje. I urdhėroi rojet qė t’ia sjellin brenda ashtu duarlidhur. Posa u fut i arrestuari nė zyrė pashai e pyeti:
    - Si tė quajnė more djalosh i padėgjueshėm?
    - Bejtė Azemi, por tė gjithė mė thėrrasin Bejtė Galica -iu pėrgjigj ai gjakftohtė e duke e shikuar drejt nė sy.
    - Hė, more shejtan a e sheh se Perandoria jonė i ka duart e gjata sa t’ju arrijė edhe nė ato malet tuaja tė egra, ku gjetėn vdekjen mijėra e mijėra ushtarė tanė - vazhdoi pashai.
    - Ore pasha - iu drejtua Bejta - vėrtet Perandoria e juaj i ka duart e gjata, por jetėn e ka tė shkurtėr. Ato trojet tona, ku rriten shqipet nuk durojnė t’i shkelė kėmbė e huaj. Nuk janė mėsuar nė robėri. Burra e gra luftojnė. Edhe vetė toka, po s’pati kush ta mbrojė, hapet dhe do t’ju pėrpijė tė gjallė, por ikni sa s’ėshtė bėrė vonė...
    - Mjaft more zog kaurri - briti me zė hakėrrues pashai, i cili e kishte humbur durimin dhe nga nervoza filloi tė dridhej. Ti do tė kalbėsh nė burgjet tona tė errėta se je nga ajo farė e mallkuar, e cila duhet zhdukur me rrėnjė. Ti na qenkėshe mu nga ajo toka e shpallur haram qė quhet Drenicė, e cila na nxori telashe me shumė se e gjithė Evropa. Nga ai vend ogurzi ishte edhe Millosh Kopili, i cili mė 1389 me thikė tė helmuar e theri sulltan Muratin I, qė kishte ardhur pėr ta ēliruar Kosovėn nga tė pafetė. Ai ua ka lėnė amanet qė tė luftoni kundėr nesh. Ka pesė shekuj qė e sulmojnė tėrė Evropėn, e ju na e dogjėt Sarajin e posangritur. Nė shpirtin tuaj ka hyrė i paudhi dhe s’ju lė tė qetė. Por, ai qė ngritet kundėr Perandorisė sonė tė Shenjtė do tė pėsojė kėshtu si ti, nė qelitė tona tė ftohta. Nga to do tė dilni vetėm tė vdekur…Unė jam katil pėr rebelėt si ju…Merreni e ma shporrni sysh kėtė qafir! - u bėrtiti rojeve qė qėndronin gatitu para derės sė tij.
    Vėrtet, Bejta u dėnua me burg tė pėrjetshėm, me 101 vjet.
    Por fatit nuk I dihet. Porta e Lartė vendosi tė bėjė reforma nė Vilajetin e Rumelisė. Pėr zbatimin e tyre u caktua Hilmi Pasha, i cili arriti nė Shkup mė 12 dhjetor 1902. Ai pėr t’i mashtruar dhe pėrvetėsuar shqiptarėt nė pėrkrahjen e reformave menjėherė e bėri amnestimin e disa tė burgosurve. Nė mesin e tyre u gjend edhe Bejtė Galica, i cili pas 11 vjetėsh doli nga burgu i Shkupit.
    Edhe pas daljes nga burgu Bejta nuk e ndali aktivitetin e vet luftarak e organizativ. U zgjodh udhėheqės i luftėtarėve nga fshatrat: Galicė, Lubovec, Dubovc, Mikushnicė, Beēiq dhe Krasaliq. Nė muajin shkurt tė vitit 1902 i pėrfaqėsoi kėto fshatra nė tubimin e krerėve tė Drenicės qė u mbajt nė kullėn e Ahmet Delisė nė Prekaz. Aty u vendos qė sa mė shpejt tė mbahet njė Kuvend i ngjashėm me ato tė Gjakovės dhe tė Llugės.
    Mė 26 mars 1903, mori pesė nė fushėn e Morinės, nė Kuvendin historik tė Drenicės, tė cilin e udhėhoqi Ahmet Delia. Nė tė u vendos tė kundėrshtohen reformat turke. Pas tri ditėsh, mė 29 mars, mijėra drenicarė, nėn drejtimin e Ramė Lutanit e morėn Vushtrrinė pa pengesa tė mėdha. Tė nesėrmen u nisėn pėr nė Mitrovicė pėr t’u ndihmuar vėllezėrve tė vet shaljanė, tė cilėt e kishin sulmuar qytetin dhe kėrkonin dėbimin e menjėhershėm tė konsullit rus Shēerbinit. Beteja qe e pėrgjakshme. U vranė mbi 300 shqiptarė. Nga kodra e Bairit sulmonin me topa. Aty qėndronte edhe Shēerbini, i cili edhe komandonte. Njė ushtar shqiptar, nė ushtrinė turke, me emrin Ibrahim Halit Popovci, nga Suka e Gjilanit, duke i parė kėto skena tmerruese e dredh pushkėn dhe e qėllon konsullin, i cili vdiq pas disa ditėsh. Edhe nė kėto luftime u dalluan trimat qė i udhėhoqi Bejtė Galica.
    Lėvizja antiturke sa vinte e shtohej. Kryengritėsit shqiptarė kishin pėrfshirė mbarė Kosovėn. Nė muajin korrik 1907 shpėrtheu revolta e armatosur nė Drenicė. Tė gjithė kryengritėsit e kėsaj treve ishin grumbulluar rreth Rezallės dhe Deviēit.
    Shemsi Pasha me forca tė shumta gjendej nė Mitrovicė. Atij i erdhi urdhri nga Stambolli qė sa mė shpejtė tė shuhet me gjak kjo kryengritje. Ky menjėherė i nis dy taborre nėn drejtimin e major Vehbi Efendiut pėr nė Drenicė. Posa arritėn nė Llaushė krisėn pushtet e para. Vehbi Efendiut iu desh tė zbresė nga kali dhe ta ruajė kokėn e vet. Beteja e pėrgjakshme, e cila zgjati tėrė ditėn, u zhvillua midis Rezallės dhe Deviēit. Aty mbesin tė vrarė shumė shqiptarė, nė mesin e tyre edhe njėri nga prijėsit e betejės - Bejtė Galica. Ai kishte mbetur keq, pėrmbys. Njė ushtar i kėsaj ane e njeh dhe don ta kthejė mbarė. Vehbi Efendiu iu kėrcėnua:
    - Largohu more edepsėz se po tė kėpus me kamxhik. Ai ėshtė harambash qė e ka kundėrshtuar dovletin. Ashtu le tė vdesė, pėrmbys!
    Kėshtu, nė muajin korrik 1907, nė fushėn e nderit ra heroikisht patrioti dhe luftėtari 54-vjeēar, Bejtė Galica.
    Pas njė jave turqit ia dogjėn shtėpinė nė Galicė duke i lėnė pa kulm mbi kokė Sherifen me dy thjeshtėrit (Seferin dhe Zenelin) dhe tre fėmijėt e vet: Azemin, Mihanėn dhe Ademin.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga geezer : 18-10-2007 mė 11:42

  3. #23
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,222
    Faleminderit
    4
    17 falenderime nė 17 postime
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  4. #24
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,222
    Faleminderit
    4
    17 falenderime nė 17 postime
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  5. #25
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Azem dhe Shote Galica

    AZEM BEJTA - TRIM I DRENICĖS

    O, Azem Bejta , trim i Drenicės ,
    E i fshatit , o, bash Galicės .
    Ai , me ēetėn e vet kreshnike –
    Ka lanė ngjarje historike .
    Janė kanė trimat – djem t’ pa shkollė ,
    O, kanė luftue pėr Kosovė .

    O, Azem Bejta – trim , o, me za ,
    Shota , kurrė pėr pa ju nda !
    Ai a kanė trim i vėrtetė ,
    O, shumė shokė ka pas si vet !

    O, kėta janė kanė , o, shokėt e tina ,
    Qė s’ kanė ditė se ēka asht ika –
    O, i Lubovecit – Halit Bajrami ,
    Janė kanė shoku ,o, Ramadani ,
    O, shumė trim – Fazli Barani ,
    Hazir Rama , o, prej Vitaki ,
    Bajram Zena e Emin Lati ,
    Edhe a kanė , o, Xhemė Tėrrnavci ,
    Edhe a kanė Shaban Manxholli ,
    Edhe a kanė Mursel Ahmeti ,
    Azem Bejta, o, ju ka pri ,
    O, shumė tjerė janė kanė mas tij .

    O, prej Kosove – shkuen n’ Shypni ,
    O , pėr me i zhdukė do faqezi !
    O, ‘i konak e bajshin n’ Shkodėr ,
    Atė natė shkojke ai Zefi i Vogėl !
    Zefi i Vogėl , o, si asllan ,
    O, vet i dhetėti , o, n’ atė konak .

    O, na u mushė kulla plot shkodranė ,
    Kishte krenė edhe bajraktarė ,
    Azem Bejta ish kanė pa qef ,
    O, ish kanė mlue me qyrk tė vet ...

    O, Zefi i Vogėl, o, majke fjalė –
    Ngoni krenė edhe bajraktarė ,
    Ju shkodranė e kosovarė ,
    Pasha Krishtin , o, be po banė ,
    Jam martue , o, qe dy javė ,
    O, dy nuse , o, i kam marrė ,
    O, t’ katunit , o, t’ venit t’ parė ,
    O, muslimankė , o, ēikėn me nanė !
    Ngoni shokė , Zefi po u thet -
    O, s’ kish gja , o , ma lezet ,
    O, me marrė ēikėn me nanė t’ vet !

    O, zunė po keshin , o, bajraktartė ,
    Azem Bejta , o, mirė po i ngon ,
    Si ke ratė , na u ēojke n’ kamė –
    Zoti u vraftė , o, bajraktarė ,
    Qysh po keshni , o, me kėtė fanė ,
    O, erzin tonė pėr gojė tue marrė ?!

    O, Azem Bejta – trim i Drenicės ,
    Ēka i tha Zefit , o, prej Mirditės –
    Po m’ vjen keq prej konakxhisė ,
    O , s’tė lėshoj gjallė me shkue n’ Mirditė !

    O, Azem Bejta , ia dha besėn –
    Mas kėtij veni , o, ku t’ zatetėm ,
    Maje mend se ēka ke thanė ,
    O, me ‘i herė luftėn , o, kem me e kallė !

    O, nuk na u banė as tridhetė ditė ,
    O , n’ Vau t’ Spaēit , o, janė zatetė ,
    Zefi i Vogėl , o, me shokė t’ vet !
    Haj , medet , po bajnė mileti –
    Janė zatetė Zefi e Azemi !
    Krisi pushka e Azemit –
    O, n’ birė t’ veshit , o, ja ngjet Zefit !
    Krisi pushka – ushtoj mali ,
    O, u vra Zefi , o, vet i katri !
    N’ tanė Shypninė na u shkep haberi –
    O, sod e vrau Zefin , o, Azemi !
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  6. #26
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    03-07-2011
    Postime
    19
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga forum126 Lexo Postimin
    AZEM BEJTA - TRIM I DRENICĖS

    O, Azem Bejta , trim i Drenicės ,
    E i fshatit , o, bash Galicės .
    Ai , me ēetėn e vet kreshnike –
    Ka lanė ngjarje historike .
    Janė kanė trimat – djem t’ pa shkollė ,
    O, kanė luftue pėr Kosovė .

    O, Azem Bejta – trim , o, me za ,
    Shota , kurrė pėr pa ju nda !
    Ai a kanė trim i vėrtetė ,
    O, shumė shokė ka pas si vet !

    O, kėta janė kanė , o, shokėt e tina ,
    Qė s’ kanė ditė se ēka asht ika –
    O, i Lubovecit – Halit Bajrami ,
    Janė kanė shoku ,o, Ramadani ,
    O, shumė trim – Fazli Barani ,
    Hazir Rama , o, prej Vitaki ,
    Bajram Zena e Emin Lati ,
    Edhe a kanė , o, Xhemė Tėrrnavci ,
    Edhe a kanė Shaban Manxholli ,
    Edhe a kanė Mursel Ahmeti ,
    Azem Bejta, o, ju ka pri ,
    O, shumė tjerė janė kanė mas tij .

    O, prej Kosove – shkuen n’ Shypni ,
    O , pėr me i zhdukė do faqezi !
    O, ‘i konak e bajshin n’ Shkodėr ,
    Atė natė shkojke ai Zefi i Vogėl !
    Zefi i Vogėl , o, si asllan ,
    O, vet i dhetėti , o, n’ atė konak .

    O, na u mushė kulla plot shkodranė ,
    Kishte krenė edhe bajraktarė ,
    Azem Bejta ish kanė pa qef ,
    O, ish kanė mlue me qyrk tė vet ...

    O, Zefi i Vogėl, o, majke fjalė –
    Ngoni krenė edhe bajraktarė ,
    Ju shkodranė e kosovarė ,
    Pasha Krishtin , o, be po banė ,
    Jam martue , o, qe dy javė ,
    O, dy nuse , o, i kam marrė ,
    O, t’ katunit , o, t’ venit t’ parė ,
    O, muslimankė , o, ēikėn me nanė !
    Ngoni shokė , Zefi po u thet -
    O, s’ kish gja , o , ma lezet ,
    O, me marrė ēikėn me nanė t’ vet !

    O, zunė po keshin , o, bajraktartė ,
    Azem Bejta , o, mirė po i ngon ,
    Si ke ratė , na u ēojke n’ kamė –
    Zoti u vraftė , o, bajraktarė ,
    Qysh po keshni , o, me kėtė fanė ,
    O, erzin tonė pėr gojė tue marrė ?!

    O, Azem Bejta – trim i Drenicės ,
    Ēka i tha Zefit , o, prej Mirditės –
    Po m’ vjen keq prej konakxhisė ,
    O , s’tė lėshoj gjallė me shkue n’ Mirditė !

    O, Azem Bejta , ia dha besėn –
    Mas kėtij veni , o, ku t’ zatetėm ,
    Maje mend se ēka ke thanė ,
    O, me ‘i herė luftėn , o, kem me e kallė !

    O, nuk na u banė as tridhetė ditė ,
    O , n’ Vau t’ Spaēit , o, janė zatetė ,
    Zefi i Vogėl , o, me shokė t’ vet !
    Haj , medet , po bajnė mileti –
    Janė zatetė Zefi e Azemi !
    Krisi pushka e Azemit –
    O, n’ birė t’ veshit , o, ja ngjet Zefit !
    Krisi pushka – ushtoj mali ,
    O, u vra Zefi , o, vet i katri !
    N’ tanė Shypninė na u shkep haberi –
    O, sod e vrau Zefin , o, Azemi !


    Do me thene Azem Galica e paska vrare Zefin e Vogel ?? Une nuk kam fakte per kte dhe sidomos qe jane takur ne Spac. Me sa di une Zefin e kane vrare ne Has dhe nuk dihet as me urdher te kujt e kane vrare. Gjithsesi ne qofte se e ka vrare Azemi atehere Azemi nuk ka qene trim por spiun kalkulator. Ne qofte se do te kishte qene burre do ta kishte vrare ne Shkoder apo sja mbajti ?? ehehe

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    azemi e ka vrare zefin por jo per motive morale sic kendon ky rapsodi sepse vet azemi i kish dy gra e nuk kish ftyr me vra per kto pune.
    zefi esht vra ne pusi te pabese sikurse vran sabahet tolajn etj.
    urdhri ishte prej hasanit.
    azemi i kish qejf grat por dhe te hollat dmth paret.
    e hasani prishtina nuk kursente qeset me flori me pague vrasesa..
    sikurse ky fahrudini i sotshem qe ka vra sipas pageses.
    e saper rapsod... ai origjinali e ka knu "epopen" e azemit.. dhe sja luan topi..
    le cfar thojn kalemxhijt historiana me porosi te partėjs..

    ..

    azem bejta azem galica..
    ta pau sherrin tan drenica..

  8. #28
    Afer Baba Fajes Maska e Marinari
    Anėtarėsuar
    04-02-2005
    Vendndodhja
    Martanesh
    Postime
    1,027
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Brari Lexo Postimin
    azemi e ka vrare zefin por jo per motive morale sic kendon ky rapsodi sepse vet azemi i kish dy gra e nuk kish ftyr me vra per kto pune.
    zefi esht vra ne pusi te pabese sikurse vran sabahet tolajn etj.
    urdhri ishte prej hasanit.
    azemi i kish qejf grat por dhe te hollat dmth paret.
    e hasani prishtina nuk kursente qeset me flori me pague vrasesa..
    sikurse ky fahrudini i sotshem qe ka vra sipas pageses.
    e saper rapsod... ai origjinali e ka knu "epopen" e azemit.. dhe sja luan topi..
    le cfar thojn kalemxhijt historiana me porosi te partėjs..

    ..

    azem bejta azem galica..
    ta pau sherrin tan drenica..
    Brari, sinqerisht je fenomen i veēante per t'u studiuar. Serbia permes agjenteve te saj ne Drenice dhe Kosove, per t'i lokalizuar dhe shuar perpjekjet per liri, kishte perhapur sloganin: "Azem Bejta-Azem Galica, ta pane sherin krejt Drenica". Kurse tashme edhe ti ne te njejtat vale si peri i kuq serb dhe proserb, ben lojen e tyre pas gati 90 vjetesh!

  9. #29
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    nuk asht kon slogan serbie por vargje rapsodie..

    o marinar..
    e nuk e ka ba vargun serbia por popull-mencuri-urtesia..

    sepse jo serbia po poplli ja pa sherrin azemit..e serbia pat leverdi..

    sikurse pi komunikatave qe keni shkrue ju me kup komunikataxhiun.. qe perfitoj arkani e jo kosova..

    qashtu jan gjanat originall..
    e pallavrat jan si po thoni ju..

    nejse..
    te uroj shendet..
    ty e krejt ju qlirimtarave me prona-hotele e bordela ne pllazhet e shqiprise.. e pumpa benzini rrugve e shesheve te kosovarisė..

    ..

  10. #30
    Mire ėshte puna mire Maska e PLAKU
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    2,463
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 8 postime
    Nese nuk i dini gjenat ashtu si kan ndodhe, nuk eshete mire me fole per asnje qe ka bo emen.
    Azem bejta megjithe qe ishte trim,ai nje kohe bashkepunoi vete me serbet, kete nuk e shkruajn historianet komunist . Megjithe ate Azemi ne fund liftoi kunder jugo-kralevines.
    Ashte e vretete se Azem Bejta nje kohe kur ishte mire me kralevinen i rrihte shqyptaret qe nuk pajtoheshin me albanin e vogel te azemit qe ia kishen premetu serbet, mbasi ta luftojen austro-hungarin sebashku i kishen premetu azemit albani te vogel nje pjese te Drenices, edhe kete mbase si e shfrytezuan i hangeren llafet shkiet si perhere. Mbasi iu kall bishti azemit atehere filloi ai ta kalle krejte Kosoven! Megjitheate Azemi mbetet nje figur e madhe ne histori.




    ndegjoni kengen dhe kenaquni, heshteni. Kanga pershkruan vetem Azem Bejten e mbas prishejes me shkiet, asnje fjale se thote per kohen kur Azemi ishte mire me vlladen e kralit !
    Lavdi Azem Bejtes dhe trimave si ai qe sepaku njehere ia kethyen pushken shkaut.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga PLAKU : 16-07-2011 mė 16:50
    Pa Kosovė e Ēamėri nuk ka Shqipėri

  11. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar PLAKU pėr postimin:

    Kreksi (24-08-2014)

  12. #31
    i/e regjistruar Maska e SKIFTERI&12.05
    Anėtarėsuar
    04-11-2007
    Postime
    424
    Faleminderit
    9
    8 falenderime nė 8 postime
    Citim Postuar mė parė nga Marinari Lexo Postimin
    Brari, sinqerisht je fenomen i veēante per t'u studiuar. Serbia permes agjenteve te saj ne Drenice dhe Kosove, per t'i lokalizuar dhe shuar perpjekjet per liri, kishte perhapur sloganin: "Azem Bejta-Azem Galica, ta pane sherin krejt Drenica". Kurse tashme edhe ti ne te njejtat vale si peri i kuq serb dhe proserb, ben lojen e tyre pas gati 90 vjetesh!
    o marinare ju kan pshtjell telate shum njeri prej tyre po i jep kontakt(spoj)gabimisht.heee sa cirkusi eshte neket forum.

  13. #32
    i/e regjistruar Maska e SKIFTERI&12.05
    Anėtarėsuar
    04-11-2007
    Postime
    424
    Faleminderit
    9
    8 falenderime nė 8 postime
    Citim Postuar mė parė nga PLAKU Lexo Postimin
    Nese nuk i dini gjenat ashtu si kan ndodhe, nuk eshete mire me fole per asnje qe ka bo emen.
    Azem bejta megjithe qe ishte trim,ai nje kohe bashkepunoi vete me serbet, kete nuk e shkruajn historianet komunist . Megjithe ate Azemi ne fund liftoi kunder jugo-kralevines.
    Ashte e vretete se Azem Bejta nje kohe kur ishte mire me kralevinen i rrihte shqyptaret qe nuk pajtoheshin me albanin e vogel te azemit qe ia kishen premetu serbet, mbasi ta luftojen austro-hungarin sebashku i kishen premetu azemit albani te vogel nje pjese te Drenices, edhe kete mbase si e shfrytezuan i hangeren llafet shkiet si perhere. Mbasi iu kall bishti azemit atehere filloi ai ta kalle krejte Kosoven! Megjitheate Azemi mbetet nje figur e madhe ne histori.


    http://www.youtube.com/watch?v=MsunNlesJew

    ndegjoni kengen dhe kenaquni, heshteni. Kanga pershkruan vetem Azem Bejten e mbas prishejes me shkiet, asnje fjale se thote per kohen kur Azemi ishte mire me vlladen e kralit !
    Lavdi Azem Bejtes dhe trimave si ai qe sepaku njehere ia kethyen pushken shkaut.
    po ju qenkeni historjan te pa zbuluare more.mazamakeq per ju

  14. #33
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,796
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    Nė kohėn e austro-hungaris, Tahir Elshani me 32 kaqak i kishte dal nė prit qetnikut Kosta Peqancit dheAzem Bejtės nė Gurakoc.Pas njė gjendje poziconesh tė rrepta,Azem Bejta kėrkon qė tė terhiqet Tahir Elshani me shokėnga pozicionet luftarake, sepse ne i thotė jemi marr vesh per shume gjera!?
    Azemi i ka bėrė me dijeTahirit,… ne jemi marrur vesh me Kostėn Peqanin”!?
    -Ka me qenė flamuri i lirė,-Shkollat shqipe k
    anė m’u qel
    -Kemi me pasė tź gjitha tź drejtat.Tahiri me shokė ėshtź pajtue,i kan leshue armet posht dhe bashkarisht kanė vazhdue pėrPejė.Aty pra ka fillue nje far gazmendi.Gjatė kėsaj kohe i kan sulmue shkiet befas.Ua kanėēkye flamurin kombetar dhe jan detyrue me u terhjek pa pasoja.Kźta qe tź gjithė kan vazhdue rrugėn pėr Junik(zona neutrale) dhe janė vendos nė konakun e Rrustė Beqirve

    Aty kan qenė nź mes tjerash:Zefi i Vogźl,Beqir Efendi Vokshi,Bajram Curri,Binak Alia.Atyka pasź edhe nga Shqiperia.
    Beēir Efendi Vokshi ka propozue me u lidhė me Angline.pėrendimin,konkretisht me Anglin,Aty janė thye ndermjet vedi dhe ka plasź sherri, ka pasė pasoja:ėshtė vra nga Azem Bejta Zefi i Vogėl,
    Beqir Evendi Vokshin nė’Erenik duke u kźthy,i kan dal
    pėrpara dhe e kanė vra bashkė me trup roje.
    Kźsisojt fatkeqesisht hyri vllavrasja dhe mė pastaj kush ka ka mujt me depėrtue.Tahir Elshani u kthye por edhe filloi tė shkatrrohėt qerdhja e kaqakėve.Bajram Curri mėsyeni Dragobin.Azem Bejta u kėthye nė Drenicė.Tahir Elshanin e akuzuen se gjoja i kishte vra dy oficer gjate rrethimit qe u kishin berė shkijetdhe e burgosėn nė kullat e Sheremetit nź Pejė.Ia kanė dhanź njź afat pėr arsyetim ose
    pėrndryeshe i kanė thanė:”kemi me tź pushkatue”!?
    -.Ai i ka thirr burrat tė vertet dhe u ka thanź me qit telallin, pare keni, mall keni, se unė nuk ikam vra ata oficer!?Pra e kanė qit telallin(haberin) nė Pejė e Podgoricź.Janė lajmrue oficeret dhe kanė ardhė nźPejė dhe kanė deshmue se janė vertet gjallė.Oficeret i kanė vizitue edhe dy djemt e
    20 Tahir Elshani kishte tre djemustafen,Osmanin dhe Haxhin.Haxhia nuk ka lanėpasØardhes.Tahir Elshani ka qenė kryetar i dy komunave: Novosellės dhe Leshanit.Tahir Elshani ishte udhheqes i kaqakėve dhe bashkė me shokė, burra tė kombit si:RamėBeka, Hajdin Zeka,Ali Shabani Qazim dhe Azem Vraga,Malź Hakaj, Sali Hoxha,RexhėHaxhia,Ram Murati, Tahir Kadria e te tjerė vazhduen luftėn kunder pushtetit serrb dhebandave qetnike nė Kosovė dhe trevat tjera shqitare.
    Nė kohėn e austro-hungaris, Tahir Elshani me 32 kaqak i kishte dal nė prit Kosta Peqancit dheAzem Bejtės nė Gurakoc pėr ta pengue marraveshjėn dhe arritjėn e tyre nė Pejė.Pas njė gjendje poziconesh tė rrepta,Azem Bejta kėrkon qė tė terhiqet Tahir Elshani me shokėnga pozicionet luftarake, sepse ne i thotė jemi marr vesh me Peqancin per shume gjera!? Ishtekjo njė marraveshje e pėrbashkėt pėr ta luftue austrohungarin,siq e ka pėrshkrue autori Ilaz
    Bicaj nė librin e vet.,kapitulli i III,”Njė pėrpjekje e deshtuar”,faqe
    39-47
    Azemi i ka bėrė me dije pėrseri Tahirit,…
    -ne jemi marrur vesh me Kostėn”!?
    -Ka me qenė flamuri i lirė,-
    Shkollat shqipe kanė m’u qel
    -Kemi me pasė tź gjitha tź drejtat.Tahiri pas kėtyre debatėve tė nxehta, me shokė ėshtź pajtue,i kan leshue armet posht dhebashkarisht kanė vazhdue pėr Pejė.Aty pra ka fillue nje far gazmendi.Gjatė kėsaj kohe i kanėsulmue shkiet befas.Ua kanė ēkye flamurin kombetar dhe jan detyrue me u terhjek pa pasoja.Kėta qe tź gjithė kan vazhdue rrugėn pėr Junik(zona neutrale) dhe janė vendos nė konakun
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 17-07-2011 mė 06:37

  15. #34
    FARK Maska e mebybe
    Anėtarėsuar
    16-09-2010
    Postime
    215
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga derjansi Lexo Postimin
    kuuuuuu shka qet prej asaj goje t'flliqt qiky Brari bre.
    Ky eshte realiteti, e realitet shume i flliqt.
    Nuk me interon partia hiq, por me intereson se pse jan vra shqiptaret mas lufte.

  16. #35
    i/e regjistruar Maska e Lordlover
    Anėtarėsuar
    18-06-2010
    Vendndodhja
    Münster Germany
    Postime
    168
    Faleminderit
    2
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga fegi Lexo Postimin
    Nė kohėn e austro-hungaris, Tahir Elshani me 32 kaqak i kishte dal nė prit qetnikut Kosta Peqancit dheAzem Bejtės nė Gurakoc.Pas njė gjendje poziconesh tė rrepta,Azem Bejta kėrkon qė tė terhiqet Tahir Elshani me shokėnga pozicionet luftarake, sepse ne i thotė jemi marr vesh per shume gjera!?
    Azemi i ka bėrė me dijeTahirit,… ne jemi marrur vesh me Kostėn Peqanin”!?
    -Ka me qenė flamuri i lirė,-Shkollat shqipe k
    anė m’u qel
    -Kemi me pasė tź gjitha tź drejtat.Tahiri me shokė ėshtź pajtue,i kan leshue armet posht dhe bashkarisht kanė vazhdue pėrPejė.Aty pra ka fillue nje far gazmendi.Gjatė kėsaj kohe i kan sulmue shkiet befas.Ua kanėēkye flamurin kombetar dhe jan detyrue me u terhjek pa pasoja.Kźta qe tź gjithė kan vazhdue rrugėn pėr Junik(zona neutrale) dhe janė vendos nė konakun e Rrustė Beqirve

    Aty kan qenė nź mes tjerash:Zefi i Vogźl,Beqir Efendi Vokshi,Bajram Curri,Binak Alia.Atyka pasź edhe nga Shqiperia.
    Beēir Efendi Vokshi ka propozue me u lidhė me Angline.pėrendimin,konkretisht me Anglin,Aty janė thye ndermjet vedi dhe ka plasź sherri, ka pasė pasoja:ėshtė vra nga Azem Bejta Zefi i Vogėl,
    Beqir Evendi Vokshin nė’Erenik duke u kźthy,i kan dal
    pėrpara dhe e kanė vra bashkė me trup roje.
    Kźsisojt fatkeqesisht hyri vllavrasja dhe mė pastaj kush ka ka mujt me depėrtue.Tahir Elshani u kthye por edhe filloi tė shkatrrohėt qerdhja e kaqakėve.Bajram Curri mėsyeni Dragobin.Azem Bejta u kėthye nė Drenicė.Tahir Elshanin e akuzuen se gjoja i kishte vra dy oficer gjate rrethimit qe u kishin berė shkijetdhe e burgosėn nė kullat e Sheremetit nź Pejė.Ia kanė dhanź njź afat pėr arsyetim ose
    pėrndryeshe i kanė thanė:”kemi me tź pushkatue”!?
    -.Ai i ka thirr burrat tė vertet dhe u ka thanź me qit telallin, pare keni, mall keni, se unė nuk ikam vra ata oficer!?Pra e kanė qit telallin(haberin) nė Pejė e Podgoricź.Janė lajmrue oficeret dhe kanė ardhė nźPejė dhe kanė deshmue se janė vertet gjallė.Oficeret i kanė vizitue edhe dy djemt e
    20 Tahir Elshani kishte tre djemustafen,Osmanin dhe Haxhin.Haxhia nuk ka lanėpasØardhes.Tahir Elshani ka qenė kryetar i dy komunave: Novosellės dhe Leshanit.Tahir Elshani ishte udhheqes i kaqakėve dhe bashkė me shokė, burra tė kombit si:RamėBeka, Hajdin Zeka,Ali Shabani Qazim dhe Azem Vraga,Malź Hakaj, Sali Hoxha,RexhėHaxhia,Ram Murati, Tahir Kadria e te tjerė vazhduen luftėn kunder pushtetit serrb dhebandave qetnike nė Kosovė dhe trevat tjera shqitare.
    Nė kohėn e austro-hungaris, Tahir Elshani me 32 kaqak i kishte dal nė prit Kosta Peqancit dheAzem Bejtės nė Gurakoc pėr ta pengue marraveshjėn dhe arritjėn e tyre nė Pejė.Pas njė gjendje poziconesh tė rrepta,Azem Bejta kėrkon qė tė terhiqet Tahir Elshani me shokėnga pozicionet luftarake, sepse ne i thotė jemi marr vesh me Peqancin per shume gjera!? Ishtekjo njė marraveshje e pėrbashkėt pėr ta luftue austrohungarin,siq e ka pėrshkrue autori Ilaz
    Bicaj nė librin e vet.,kapitulli i III,”Njė pėrpjekje e deshtuar”,faqe
    39-47
    Azemi i ka bėrė me dije pėrseri Tahirit,…
    -ne jemi marrur vesh me Kostėn”!?
    -Ka me qenė flamuri i lirė,-
    Shkollat shqipe kanė m’u qel
    -Kemi me pasė tź gjitha tź drejtat.Tahiri pas kėtyre debatėve tė nxehta, me shokė ėshtź pajtue,i kan leshue armet posht dhebashkarisht kanė vazhdue pėr Pejė.Aty pra ka fillue nje far gazmendi.Gjatė kėsaj kohe i kanėsulmue shkiet befas.Ua kanė ēkye flamurin kombetar dhe jan detyrue me u terhjek pa pasoja.Kėta qe tź gjithė kan vazhdue rrugėn pėr Junik(zona neutrale) dhe janė vendos nė konakun
    Shėnim interesant !
    Ėshtė shumė e vertetė se me vrasjen e disa figurave kryesore tė levizjes kaēake, sidomos tė Zefit te Vogel (kapitan Zefit) nga Azem Bejta ose nga njerzit e ti ,nė Kosovė e veēmas nė Rrafshin e Dukagjinit iu dha njė goditje e fuqishme levizjes kaēake dhe perpjekjeve tė shqiptarve per liri ne kohen mes dy luftėrave botėrore.
    Vrasja e dy vellezerve tė Azemit dhe dy serbeve nga forcat bullgare, lidhjet e njohura te Azemit me Kostė Peēancin(kryeēetnikun serb), flasin me se miri se pėrveq anės se ndritshme, Azemi ka edhe anėn e tij tė errėt.

  17. #36
    Skandinavien Maska e TetovaMas
    Anėtarėsuar
    20-03-2008
    Vendndodhja
    Te vendi i xhenetit
    Postime
    2,695
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Citim Postuar mė parė nga alibaba Lexo Postimin
    Nje ushtar i Azem Bejtes duke ruajtur ne kufirin e zones se lire.
    Lutetare sa ti duash ,pore intelegjence jo aspak. Me ne funde te gjithe kane mbaruare duke e tradhetuare njeri tjetrin.

  18. #37
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    Politike
    Berisha, homazhe pėr shkrimtarin Sulejman Krasniqi

    Publikuar te Dielen, 17 Korrik 2011 11:35

    Kryeministri Berisha mori pjesė sot nė homazhet e bėra pėr shkrimtarin Sulejman Krasniqi, i cili u nda nga jeta ditėn e djeshme nė moshėn 74 vjeēare. Gjatė mesazhit dhėnė pėr kėtė humbje, kreu i qeverisė u shpreh se, “Nė tė gjithė personazhet e tij personalitetet e historisė kombėtare, ai frymėzoi shqiptarėt nė pėrpjekjen e tyre pėr tu ēliruar nga pushtimet. Vepra e tij ishte njė frymėzim i madh edhe pėr ata qė bėn luftėn e fundit ēlirimtare nė Evropė, Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės”.Mė tej ndarjen nga jeta tė shkrimtarit ai e cilėsoi si njė humbje tė madhe tė letėrsisė shqipe.

    Ai e mbylli mesazhin ngushėllues me fjalėt, “Lutem qė shpirti i shkrimtarit tė shquar tė prehet gjithmonė nė panteonin e dijes sė kombit shqiptar”. Mė herėt pėr tė bėrė homazhe ndaj shkrimtarit ishte edhe kryebashkiaku i ri i Tiranės Lulzim Basha, i cili nderoi me praninė e tij veprimtarinė e shkrimtarit. Krahas tyre nė homazhe morėn pjesė njė sėrė personalitetesh nga jeta politike e kulturore nė vend.

    gazeta sot


    --


    hmmm..

    zoti berisha..

    dhe FARK beri lufte mos harro..
    A prandaj ske car menderen ti me zbardh kush e vrau Ahmet Krasniqin a?


    ..

  19. #38
    i/e regjistruar Maska e Drenica 97
    Anėtarėsuar
    19-07-2009
    Vendndodhja
    KOSOVE
    Postime
    1,094
    Faleminderit
    1
    10 falenderime nė 8 postime
    Citim Postuar mė parė nga fisniku-student Lexo Postimin
    Dikush qe e di ,te me pergjigjet:

    E kam ndegjuar nje gojedhane qe dikur kishte qen tem diskutimi ne lidhje me Azem galicen...

    Azem Galica kishte qen dikur nje azgan mirpo jo ndonje trim i madh,sa qe pershkruhet si nje person qe per nje fjal goje i ka vrarė njerzit ,vetem eshte nevoitur te thoshte dikush Azem a mundesh ta rrafesh kete njeri ,dhe ai paprit e pa kujtu e rrifte ...

    Mirpo Hasan Prishtina si jurist qe ishte ,dhe ishte majft i zgjuar dhe dinak,qfar bene ,vendos te shkon tek shtepia e Azem galices dhe i thotė amundesh dhe a guxon qe ta vrasesh filan komandantin (serb) dhe ai po more ,si nuk guxoj dhe shkon Azem galica dhe e vret komandantin dhe keshtu ushtria serbe ne at kohe filloi ta perndjek ne menyre qe ta vras dhe kshtu filloi armiqesia ne mes ushtris serbe ne at kohe dhe azem galices ,dhe keshtu kjo ndikoi qe azem galica te luftoj kunder serbeve ...

    Kjo ishte gojedhana ,qe per shum ke e veretetė...
    jemi interesant ne shqiptaret historin e thurim me llafe kafenesh e jo me fakte e as dokumente arkivore e as me tregime te bashkkohanikve te Azemit Azem Bejt-Galica ishte arrestu nga forcat serbe ne fund te vitit 1913 si i burgosur ka qen i detyruar te punoi ne rrugen Mitrovice-Peje me saktesisht ne Vojtesh ku Azemi e mbyt nje shka,nga aty Azemin e dergoin ne kampin e fshatit Runik,ne nje baltak,ky kamp sulmohet nga Drenicaket,Azemi arrin te ike,shkon ne malet e fshatit Mikushnice,aty plagoset dhe arrestohet nga serbet,e dergoin ne Pozharevc,atje qendron rreth nje vit,Austriaket nuk e liroin nga burgu,por te burgosurit shqiptar vrasin rojet ikun nga burgu dhe kthehen kembe nga Pozharevci ne Galice.Arrestimi i pare i Azemit eshte bere pas thyerjes se kufirit
    ne merdare.

    Azemi kurre nuk ka qen mire me pushtetin serb,me pushtetin e mbretrise i kane pase punet mire bajraktaret te cilet e kan pas graden major ne serbin e pare dhe te dyte,ata kan mbledh haraqin 10% per kralin,dhe kan urrejt Azemin.

    Austro-Hungaria vet ka hy ne konflikt me shqiptaret,po flas per drenice,ajo i kishte vesh si xhandar shkiet e Runikut,Drethit,Kerrligates etj te cilet benin terror mbi shqiptaret,kontrole,burgosje,plaqke,mobilizim te meshkujve per ushtrin e A H dhe djegie te shtepive.

    Azemi kishte urrejtje per A H pas keqtrajtimeve dhe mbajtjes ne burgun e pozharevcit,plus ato qe i permenda me heret per A H,ne keto rrethana Azemi
    krijon ceten e tij lufton kunder AH qe ne fakt ishin shkie te kollashinit,edhe koco pecanci luftone kunder AH ,Azemi ben marrveshje me te,por ai tradhtohet nga koco,siq u tradhtua edhe fadil hoxha.

    Azemi nuk ka kerku flamur e shkolla,ai ka kerku qe kufiri i shypnise te jete te GURI I QPUNE dikun te kurrshumlia,kete kerkes Azemi ja ka bere edhe te derguarit te kralit serb ,me te cilin eshte taku ne vitin 1924 ne fshatin DUBOVC te VUSHTRRISE perkthyes ka qen nje VOCA nese nuk gaboi me emrin
    Sherif.
    Kur i derguari i kralit e pyet Azemin per cka po lufton,cilat jane kerkesat tua?
    Azemi i thot une po luftoi per shypnin deri te GURI I QPUEM,perkthyesi i thot nuk ban me fol keshtu me njeriun e kralit,Azemi i thot,thuaj qysh po te tham e mos mi ndrro fjalet,me ti degjuar keto kerkesa i derguari i kralit palon hartat e largohet,pas tre muajve serbia rrethon GALICEN,MIKUSHNICEN dhe LUBOVECIN
    AZEMI vritet ,keto tri fshatra digjen rrafssh me toke.

    AZEMI nuk ka qen kapadai e as bandit,nuk ishte as intelektual,Ai ishte nje nga
    luftetaret e dalluar ne luften e kufirit ne MERDARE,Azemin nuk e kan dasht bajraktaret e agallaret se familja e tij ka luftu edhe kunder tyre TURQVE,turqit ja kan kall shtepin familjes se AZEM BEJTESe ata turqit nuk kishin ardh prej stambolli,po ishin bajraktar e agallar sherbyes besnik te baba sulltanit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Drenica 97 : 19-07-2011 mė 19:29

  20. #39
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime

    Pėr: Azem Bejtė Galica

    Target-RTK: Azem dhe Shote Galica

    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  21. #40
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-09-2016
    Postime
    1
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Azem Bejtė Galica

    Citim Postuar mė parė nga fisniku-student Lexo Postimin
    Dikush qe e di ,te me pergjigjet:

    E kam ndegjuar nje gojedhane qe dikur kishte qen tem diskutimi ne lidhje me Azem galicen...

    Azem Galica kishte qen dikur nje azgan mirpo jo ndonje trim i madh,sa qe pershkruhet si nje person qe per nje fjal goje i ka vrarė njerzit ,vetem eshte nevoitur te thoshte dikush Azem a mundesh ta rrafesh kete njeri ,dhe ai paprit e pa kujtu e rrifte ...

    Mirpo Hasan Prishtina si jurist qe ishte ,dhe ishte majft i zgjuar dhe dinak,qfar bene ,vendos te shkon tek shtepia e Azem galices dhe i thotė amundesh dhe a guxon qe ta vrasesh filan komandantin (serb) dhe ai po more ,si nuk guxoj dhe shkon Azem galica dhe e vret komandantin dhe keshtu ushtria serbe ne at kohe filloi ta perndjek ne menyre qe ta vras dhe kshtu filloi armiqesia ne mes ushtris serbe ne at kohe dhe azem galices ,dhe keshtu kjo ndikoi qe azem galica te luftoj kunder serbeve ...

    Kjo ishte gojedhana ,qe per shum ke e veretetė...
    I nderuar, ne vijim po ju ofroj nje pjese te tesktit ku shihet qarte se kush ka qene ne te vertet Azem Betja Galica si dhe linkun per artikullin.

    Raste si kjo asht edhe rasti nė Zhur i Demė Salihit, nji kangė banale po si kjo e Ramė Alisė, pastaj ajo e Sejdė Zajēefcit, e Isuf Agės, bile kjo shkon aq larg sa nxit urrejtje nderfetare, nė tekstin e saj perdoren fjalet ma banale kunder Maleshit qė del ta merr tė dashuren e vetė dhe per ta marr ban luftė me Isuf agėn. Po si nuk i punon logjika kangtarit e tė mendojė, se po ta kishte dasht grueja Isif agen ajo do i ndihmonte ati nė dyluftim e jo Maleshit. Neve kendojmė kangė dhe e ngritim nė qiell si veprim heroik edhe tradhtinė qė ban Azem Bejta kur vret Zefin e Vogėl, kur vret Beqir Efendi Vokshin dy kėto nga figurat markante tė asaj kohe tė ēeshtjes kombėtare. Pse masi po u dashka tė thurim kangė edhe kur larika na ban viēin, pse nuk thurem kangė per Azem Bejten, aleat i Vojvodė Kosta Simiq- Peēanac nė Luftėn e parė botnore kur sė bashku me ēetniket e Kostės, Azem Bejta zan rob 300 ushtar austriak dhe i dorzon ata nė Mitrovicė te ushtria franceze dhe qė tė gjithė pushkatohen. Ishte edhe kjo nji falemnderim tipik shqiptarė per miqet dhe aleatet austriak qė na ndihmuen dhe mbrojten Shqipninė e Vlorės tė 1912-tes.
    http://www.zemrashqiptare.net/news/i...rin%C3%AB.html

    Cdo te mire,
    Lumi

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Tema tė Ngjashme

  1. Oda ( sofra ) Drenicake
    Nga projekti21_dk nė forumin Shqipe nga Kosova
    Pėrgjigje: 1405
    Postimi i Fundit: 09-09-2017, 21:20
  2. Drenica
    Nga Foleja_ nė forumin Shqipe nga Kosova
    Pėrgjigje: 181
    Postimi i Fundit: 14-01-2011, 00:30
  3. Leter e hapur Heroit te Popullit Ramush Haradinaj
    Nga Bahtir Hamza nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 176
    Postimi i Fundit: 07-08-2010, 19:28
  4. Bahri Haxha
    Nga biligoa nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 30-04-2009, 20:12

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •