Close
Faqja 5 prej 5 FillimFillim ... 345
Duke shfaqur rezultatin 81 deri 99 prej 99
  1. #81
    Krenar si Shqiptar Maska e Alvlora
    Anėtarėsuar
    17-12-2004
    Vendndodhja
    Toronto, Kanada
    Postime
    92
    Faleminderit
    15
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Flm per kete pershkrimin e bukur ,une kisha nje pyetje ne qoftse ke djeni per Shqiptaret e Kosoves qe erdhen ne diten e pavarsise ne Vlore ku u strehuan, ku fjeti i madhi Isa Buletini, ne ke familje Vlonjate?

  2. #82
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    30-05-2009
    Vendndodhja
    Thorolld ON
    Postime
    231
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    tek familja zogaj lol

  3. #83
    Krenar si Shqiptar Maska e Alvlora
    Anėtarėsuar
    17-12-2004
    Vendndodhja
    Toronto, Kanada
    Postime
    92
    Faleminderit
    15
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    I madhi Isa Buletini.

    Citim Postuar mė parė nga Labiiiii Lexo Postimin
    tek familja zogaj lol
    Tung Labi...
    - Po deshe mund te na i percaktoni Zogaj apo ZOGA.
    - Kush jane keta,(zogaj apo ZOGA) ku kane banuar dhe pse e bene.
    - Dhe do tu lutesh te me thoni nga e dini ju.

  4. #84
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    30-05-2009
    Vendndodhja
    Thorolld ON
    Postime
    231
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    oho shume pjetje paske ti or mik lumi.

    Hetusi nuk na ben dot ketu o alvlora

  5. #85
    i/e regjistruar Maska e xhori
    Anėtarėsuar
    25-12-2006
    Vendndodhja
    MARCHE
    Postime
    1,528
    Faleminderit
    6
    35 falenderime nė 28 postime
    ehhh.. mor is boletin luftove ne gjakov e prishtin ne fund erdhe ne perash e me prishe shtepine
    jeshét prčmč ne aliarčm
    jeshčm more jeshčm
    po drita skeshčm

  6. #86
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime
    Zbulohet shtatorja e Isa Boletinit



    Shtatorja e heroit Isa Boletinit u zbulua nė Isniq tė Deēanit, vend ky i tė parėve tė tij, me qė rast u tha se Isa Boletini shkundi njė perandori dhe vuri nė lėvizje gjithė Ballkanin dhe Evropėn, duke bėrė tė dukshėm kėrkesat pėr liri dhe shtetndėrtim.

    Kryetari i Deēanit, Rasim Selmanaj ka thėnė se Isa Boletini ka qenė luftėtari mė i denjė i tokave shqiptare dhe se ėshtė vrarė pabesisht nė Mal tė Zi.

    “Kufijtė janė vetėm simbolik nė mes tė Kosovės dhe Shqipėrisė. Por, rruga Deēan-Plavė ėshtė prioritet tjerė qė kėrkon pėrkrahjen e tė gjithėve”, ka thėnė Selmanaj, raporton “KosovaPress".

    Ndėrsa, presidentja e vendit, Atifete Jahjaga ka thėnė se ngritja e shtatores sė Isa Boletinit ėshtė nderim qė tė rinjtė po i respektojnė tė parėt tanė.

    “Boletini shkundi njė perandori dhe vuri nė lėvizje gjithė Ballkanin dhe Evropėn duke bėrė tė dukshėm kėrkesat pėr liri dhe shtetndėrtim”, ka thėnė ai.

    E kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi ka thėnė se pas pėrpjekjeve njė shekullore po zbulohet monumenti i Isa Boletinit.

    “Ka qenė njė rrugėtim i gjatė, 100 vjeēar, qė kėtė ditė lirshėm pa dallim tė na bashkon ideali i lirisė sė shqiptarėve dhe ideali i bashkimit kombėtar. Boletini ishte gjithmonė aty ku e kėrkonte ēėshtja kombėtare, pranė Ismajl Qemajli, gjithmonė nė beteja pėr lirin e pavarėsinė e Shqipėrisė. Ai luftoi pėr lirin e tė gjithė shqiptarėve”, ka thėnė Thaēi.

    Ndėrsa kryeministri i Shqipėrisė Sali Berisha, e quajti Isa Boletinin gjeneral tė pavarėsisė sė Shqipėrisė.

    “Isniqi ėshtė vendi ku ai mori frymėzim pėr pavarėsimin e tokave shqiptare. Me kėtė akt i kthejmė burrit tė madh tė kombit njė copėz tė nderit tė madh qė ai na la mbrapa pėr tė gjithė shqiptarėt”, ka thėnė Berisha.

    Berisha ka thėnė se Shqipėria pavarėsinė e saj, kombin, ekzistencėn e tij ja dedikon luftėrave titanike tė shqiptarėve nė Kosovė dhe mbarė trojeve shqiptare.

    Telegrafi
    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  7. #87
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime
    Berisha vizite ne Kosove



    Kryeministri Berisha ishte ne Kosove, ku mori pjese ne disa aktivitete, kushtuar 100-vjetorit te pavarėsisė. I shoqėruar nga krerėt me te larte te shtetit kosovar, Berisha ishte ne Isniq te Deēanit, ku u zbulua shtatorja e patriotit te njohur Isa Boletini, ne nderim te veprės se tij pėr shtetin shqiptar. Presidentja e Kosovės Atifete Jahjaga vlerėsoi lart figurėn e Boletinit dhe te gjithė njerėzve te tjerė qe sipas saj hapen nje epoke pėr shqiptaret. Me heret, ne gjakove u zhvillua edhe ceremonia e zbulimit te shtatores se nje tjeter figure historike, asaj te patriotit Ali Ibra. Duke folur ne kete aktivitet, kreu i qeverise Berisha vlerėsoi kontributin e ketij qyteti ne historinė e kombit shqiptar si dhe rolin e patriotit Ibra.

    Premier Berisha was in Kosovo, where he took part in several activities, dedicated to the 100th anniversary of independence. Accompanied by senior leaders of Kosovo state, Berisha was in Isniq Decani, where it was discovered statue of the famous patriot Isa Boletini, in honor of his work for the Albanian state. Kosovo President Atifete Jahjaga praised Boletin figure and all other people as it opened a new era for the Albanians. Earlier, we gjakove ceremony was held detection statue that another historical figure, what Ali Ibra patriot. Speaking at this event, the head of government Berisha praised the contribution of this city in the history of the Albanian nation and the role of patriot Ibra.

    Vizion Plus
    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  8. #88
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime
    Familja e Isa Boletinit me origjinė nga Isniqi i Deēanit

    Shkruan: Ma.sc.Shkodran Imeraj

    Zbritja nga vendbanimi i pjesės kodrinore-malore dhe vendosja nė Isniq e familjeve tė para

    Nė fund tė shekullit XV, nė qendrėn e sotmet tė Isniqit, u vendosėn Familja Ēetaj, Familja Blakaj, Familja e Bojku dhe pas njė kohė nė kėtė pjesė u vendosėn edhe djemtė e Familjes sė Lekė Vukės. Familja e Ēetajve dhe Familjet e djemve tė Lekė Vukės i takonin fisit tė Shalės.

    Familja e Bojku, u vendos nė juglindje tė fshatit, rreth 100 metra larg qendrės sė sotme tė Isniqit. Kjo familje nė kėtė kohė kishte tri (3) shtėpi.

    Familja e Blakajve ishte vendosur pak mė larg sė Familja e Bojku nė anėn jugore dhe numėronte gjithsej tri (3) shtėpi.

    Familja e Ēetajve, u vendos nė anėn jugperėndimore tė qendrės sė Isniqit, afėr 100 metra larg nga qendra e sotme e Isniqi. Kjo familje kishte gjithsej dy (2) shtėpi.

    Me lėvizjen e familjeve Ēetaj, Blakaj, Bojku dhe tė Lekė Vukės, dhe shpritjes nga pjesa kodrinore-malore dhe vendosja nė tokėn pjellore nė rrafsh, ata fillaun qė tė punonin tokėn dhe tė bėnin hapjen e tokave tė reja tė punės. Nė fillim tė shekullit XVI, trualli i moēėm i familjes sė Lekė Vukės, u trashėgua nga djemtė e tije, Nika, Preka dhe Cana.

    Pas vendosjes nė Isniq, tė djemve tė Lekė Vukės, familja e Nikė Lekės, u vendos nė perėndim tė qendrės sė fshatit, aty ku sot gjendet trualli i Familjes Imeraj dhe i Familjes Maksutaj. Po ashtu Familja e Canė Lekės, djali tjetėr tė Lekės, u vendos nė veri tė qendrės sė fshatit Isniq, nė afėrsi ku sot gjendėt trualli i Familjes sė Tafajve. E djali tjetėr i Lekė Vukės, Preka me familjen e tije, u vendos nė disa metra larg familjes sė tė vėllait Canės, aty ku sot gjinden trualli i Familjes Sinanaj, Mehmetaj dhe Ahmatajve.

    Djemtė e Lekė Vukės, patėn njė shtim shumė tė madh, nga familje e tjera nė fshat por edhe me gjerė. Ky shtim i madh, i detyroi pasardhėsit e Lekė Vukės, qė tė ndahen nė familje me tė vogla.

    Njė shtim tė madh tė familjes pati edhe Mujė Nika (nipi i Lekė Vukės – nė breza Nikė Lekė, Lekė Vuka), ku djemtė e tije Dema, Imeri, Meha dhe Ibra ishin punėtorė shumė tė mėdhenj. Pas njė kohė, u ndanė edhe djemtė e Demė Mujės (Rexha, Halili, Hajdari dhe Ahmeti), ndahen nė dy familje. Hajdari si me i madhi mbeti bashkė me vėllezėrit e tjerė Halilin dhe Ahmetin ndėrsa Rexha mbeti i vetėm me familjen e tijė. Edhe pse trualli i moēėm u nda nė pjesė tė barabarta, Hajdar Dema lėvizė dhe rikthehet nė truallin e moēėm tė gjyshit tė tije, nė vendin e quajtur Brrakat e Poshtme lokalitet nė malet e Isniqit.

    Hajdar Dema, shpėrngulėt pėr nė Boletin tė Mitrovicės

    Pas ndarjes me vėllezėrit e tij, Hajdar Dema, u rikthye nė truallin e tė parėve tė tije nė Brraka tė Poshtme. Arsyet sė pse ai u rikthye nė token e tė parėve tė tyre, nuk ėshtė e dokumentuar me dokumente, por nė popull thuhet sė ai kishte njė mosmarrėveshje me vėllezėrit e tij rreth pasurisė sė tokės, dhe pėr tė ju larguar mosmarrėveshjeve me vėllezėrit ai vendos qė me familjen e tije tė rikthehet nė truallin e moēėm tė familjes. Ndėrsa versioni i dytė rreth shpėrnguljes sė Hajdar Demės pėr nė Brraka tė Poshtme ishte ngase atje ende ishin tė ruajtur mirė godinat e banimit dhe sė ajo pjesė ishte e pasur me kullosa dhe ujė tė bollshėm. Si dėshmi e gjithė kėsaj janė gjurmėt e mullirit tė cilat edhe sot mund tė shihen si dhe mikro-toponimi “Ara e Demės”.

    Se pse Kisha e Deēanit e kishte vė nėn sy Hajdar Demėn dhe familjen e tije ishte sė ai kishte pasuri shumė tė madhe tė tokės nė Brraka tė Poshtėm. Pasuria e Hajdar Demės, shtrihej nga Lumi i Bardhė nė jug deri afėr Qafzave nė vėri dhe shkonte deri tek Kisha e Deēanit dhe Kullės sė Qelisė (lokalitet i vjetėr arkeologjik).

    Pėr Kishėn e Deēanit, vendosja nė kėtė pjesė e Hajdar Demės me familjen e tijė ishte njė pengės, e nxitur nga politika e vėllavrasjeve midis shqiptarėve, duke e kuptuar kėtė dobėsi tė shqiptarėve, ajo filloi qė tė kontribuoi nė kėtė aspekt shumė.

    Nė mugės tė dokumente tė kohės, nė lidhje me largimin e Hajdar Demės nga Brrakat e Poshtme pėr nė Boletin e argumentojmė mė gojėdhėna, ku thuhet sė : “meshkujt e Hajdar Demės, ishin tė zėne me punė, dhe nė mugės tė tyre, pėr bagėtitė kujdesej e bija e Hajdarit, Bardha. Njė ditė prej ditėsh aty rreth vitit 1750, dy djem tė fisit tė Gashit (fisit tė Gashit i takojnė popullata e fshatit tė Deēanit tė asaj kohe), ishin duke u kujdesur pėr bagėtitė nė fushėn punues, ku ne tė njėjtėn kohė edhe e bija e Hajdar Demės, ishte duke u kujdesur pėr bagėtitė nė anėn tjetėr tė Lumit tė Bardh (nė pjesėn e tokės sė saj), djemtė e fisit tė Gashit gjatė ter ditės i thėrrasin dhitė e tyre me emrin “Bardha, Bardha....”. Pas kėsaj ngjarje e bija e Hajdar Demės, Bardha tė nesėrmen nuk i lėshon bagėtitė. Duke e kuptuar kėtė djemtė e Hajdar Demės, e zėnė njė pritė dhe i vrasin dy djemtė e rinj tė fisit tė Gashit. Kjo ishte edhe arsye sė pse nė vitin 1750, Hajdar Dema sė bashku me familjen e tije”.

    Pas ngjarjes sė vrasjes sė dy djemve tė fisit tė Gashit, Hajdar Demės me familjen e tije, nuk i mbeti gjė tjetėr vetėm tė largohet nga toka e tė parėve tė tyre dhe tė vendosėt nė njė vend tjetėr me tė largėt. Duke e kuptuar rrezikun e qėndrimit nė trojet e veta, ai merr rrugė pėr nė fshatin Tomoc tė Istogut. Nė lidhje me rrugėtimin e tė parėt tė tyre pėr nė Tomoc, thekson sė nė fshatin Tomoc, familja e Hajdar Demės e la nipin Shatrin, ku prej tije rrjedhe Familja Shatri.

    Pas lėvizjes prej fshatit Tomoc, familja e Hajdar Demės u vendos nė Bjeshkėn e Sokolicės 6 deri 7 km nė veri tė Mitrovicės dhe me pas nė fshatin Boletin. Gjatė lėvizjes sė familjes sė Hajdar Demės, atij dhe bashkėshortes sė tij, do ti lindė edhe djali Murseli respektivisht babagjyshi i Isa Boletinit.


    Isa (Adem) Boletini – disa tė dhėnė tė shkurta jetėsore dhe lidhjet e vazhdueshme me Isniqin

    Isa Boletini u lind mė 15 janar tė vitit 1864 nga babai Adem Murseli dhe nėna Ajshja, nė fshatin Boletin tė Shalės sė Bajgores. Ai rrjedh nga njė familje e njohur pėr patriotizėm si nė Mitrovicė po ashtu edhe nė tėrė Vilajetin e Kosovės.

    Isa Boletini lindi nė njė kohė kur nė trevat shqiptare nuk kishte depėrtuar nė masė shkollimi, sepse nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX, as qė do tė mund tė bėhej fjalė pėr shkollim nė gjuhėn shqipe, andaj Isa mbeti i pa shkollė. Por nė edukimin e tij, nė frymėn patriotike, ndikoi shumė oda e burrave e cila ndėr vite shėrbeu si shkollė tek shqiptarėt.

    Tė dhėnat pėr jetėn e Isės, sa ishte fėmijė, qofshin a to tė dhėnė dokumentare ose tė dhėnė gojore janė shumė tė pakta.

    Familja Boletini (para se tė arrinte nė Boletin janė thirrur nė popull si Shalė, duke u thirrur nė emrin e fisit tė cilit edhe i takonin), edhe pas vendosjes nė Boletin, u vu nė shėnjestėr tė pushtetit osman. Kėshtu, nė vitin 1830, veziri i madh i Stambolli, mori njė ekspeditė ushtarake nė Vilajetin e Kosovės. Gjatė ekspeditės u shkatėrruan shumė rajone tė Vilajetit tė Kosovės duke pėrfshirė edhe Rajonin e Mitrovicės. Gjatė kėsaj ekspedite, forcat ushtarake tė Perandorisė Osman, sulmuan edhe shtėpinė dhe objektet pėrcjellėse tė familjes sė Adem (Mursel) Boletinit, duke djegė e demoluar gjithēka. Po ashtu, forcat ushtarake osmane, plaēkitėn edhe bagėtitė e familjes Boletini. Duke e parė rrezikun e sulmit osman, Adem (Mursel) Boletini bashkė mė tre vėllezėrit dhe familjen e tij, strehohet tek kushėrinjtė nė Isniq, duke qėndruar atje pėr tri vite rresht.

    Nė vitin 1875, vdes Adem (Murseli i biri i Hajdarit - i shpėrngulur nga Isniqi) Boletini. Pas vdekjes sė Ademit, Ahmeti mbeti vetėm 15 vjeēar dhe Isa mbeti 12 vjeē.

    Nė vitin 1894, familjen Boletini e goditė njė tragjedi, duke u vra Ahmet Boletini, vėllai i madh i Isės.

    Pas largimit nga Brraka e Poshtme, Hajdar Dema, dhe vendosjes nė Boletin, Kisha e Deēanit, e porositi vrasjen e Ahmet Boletinit (babai i Tafil Boletinit dhe vėllai i madh i Isės) mė 1894, e qė edhe sipas Kujtimeve tė Tafil Boletinit, tė botuara nė Tiranė mė 2003, theksohet se : “Ahmeti ėshtė vrarė nga serbi Jovani i Zernosekut, i cili i shtyrė nga Kisha e Deēanit e kishte kryer vrasjen”. Mė tej, Tafil Boletini thekson se i vėllai i Ahmetit, Halili, pas njė kohė e ka vrarė Jovanin e Zernosekut duke e nxjerrė gjakun e tė parėve.

    Me vrasjen e Ahmetit, Isa mbeti vėllai i madh nė familjen Boletini.

    Nė fund tė shekullit XIX dhe nė fillim tė shekullit XX, bėri pėrpjekje pėr tu ēliruar nga pushteti osman si dhe nga kėrcėnimet e shteteve fqinje, e kjo ėshtė kohė kur Isa Boletini, filloi qė tė afirmohej si njė udhėheqės e strateg ushtarak.

    Mė 22 nėntor tė vitit 1908, forcat ushtarake tė Perandorisė Osmane rrethuan dhe mė pas dogjėn Kullėn e Isa Boletinit nė fshatin Boletin. Duke e parė rrezikun nga forcat e Perandorisė Osmane, Isa se bashku me familjen e tij vendoset nė Isniq.

    Nė lidhje me arritjen e Isa Boletinit nė Isniq, nė njė raport konfidencial tė mytesarifit tė Pejės dėrguar Valiut tė Kosovės, konfirmohet se Isa Boletini mė 15 dhjetor gjendej nė Isniq dhe ishte strehuar nė shtėpinė e Hasan Selmonit dhe mjekohej nga Tahir Syla.

    Pėr kėtė shkak forcat ushtarake osmane, nėn komandėn e Xhavit Pashės, rrethuan Isniqin, Strellcin e Epėrm dhe atė tė Poshtėm, me shpresė qė do ta arrestonin Isa Boletinin.

    Pas rrethimit tė Isniqit, ku gjendej Isa Boletini, u dha urdhėr qė tė gjitha gratė, fėmijėt dhe pleqtė tė largohen nga fshati, ndėrsa ai me 700 burra tė armatosur do tė vazhdonte rezistencėn kundėr ushtrisė osmane. Me kėtė rast, Xhavit Pasha kėrkoi nga fshatrat e rrethuar qė ta dorėzonin Isa Boletinin, ose nė tė kundėrtėn do tė sulmoheshin. Fshatrat e refuzuan kėrkesėn e Xhavit Pashės. Mė pastaj ai urdhėroi qė tė sulmoheshin me topa dhe artileri tė rėndė Isniqi, Strellci i Epėrm dhe i Poshtėm.

    Gjatė sulmit tė ushtrisė osmane, nė Isniq u dogjėn 27 kulla, ndėr tė cilat edhe kulla e Selmon Shabanit, Nimon (Hysen) Balajt, Hajdar Tafės, Isuf Bardhoshit, Rexhep Latit, Dervish Mulės, Isuf Keqės, Nezir Bruqit, Tahir Sylės, si dhe ēardaku i Rexhė Ahmetit. Ndėrsa nė Strellc u dogjėn kullat e Feriz Hoxhės, Sami Kamishit, Baki Tafilit, Sadik Vuēės etj. Njėherit, pas sulmit, ushtria osmane nė Isniq arrestoi 36 burra tė cilėt kishin mbėshtetur dhe strehuar Isa Boletinin.

    Burimet historike dėshmojnė se edhe nė mars tė vitit 1909, Isa Boletini qėndroi nė Isniq. Mė 25 mars 1909, forcat osmane nėn komandėn e Xhavit Pashės, e ri rrethuan prapė Isniqin, mė shpresė qė do ta kapnin Isa Boletinin, por kėto pėrpjekje pėrfunduan pa sukses.


    Pėrgatitjet pėr Kuvendin e Parive nė Isniq prill 1910

    Nė fund tė vitit 1909, Isa Boletini ripėrtėriu lidhjet qė kishte krijuar nė pranverėn e vitit 1909. Nė kėtė kohė, Isa, qėndroi nė krahinėn e Pejės, ku u takua mė parin e Isniqit, tė Malėsisė sė Gjakovės, tė Deēanit si mė Sylejman Batushėn, Lush Demėn, Bajram Hasanin, Demė Isufin, Elez Hoxhėn etj. Nė kėtė kontekst nė fillim tė vitit 1910, Isa Boletini, bisedoi nė Isniq me parinė e Rekės e tė Malėsisė sė Gjakovės.

    Isa Boletni, mori premtime nga paria e Isniqit pėr mbėshtetje logjistike nė kėto aspekte:
    - Nė aspektin ushtarak, atij iu premtuan rreth 100 ushtarė vetėm nga Isniqi;
    - Ndėrsa nė aspektin logjistik iu premtua mbėshtetje dhe furnizim me ushqim pėr forcat e armatosura.

    Pas shumė bisedimeve qė pati Isa Boletini me krerėt e nahijeve dhe fiseve tė cilat u zhvilluan nė Isniq dhe fshatrat pėr rreth gjatė tėrė marsit 1910, kėtu njihen negociatat e vėshtira me Sylejman Batushėn, tė bėra nė shtėpinė e Rexhė Ahmetit pėr disa ditė me radhė, mė nė fund arrin qė t’i bindė tė gjithė pėr nevojėn e fillimit tė kryengritjes. Kėshtu, Isa Boletini, ishte shumė i bindur sė vetėm mė lidhjen e Besės, do tė mund tė vazhdohej lufta e pėrbashkėt pėr ēlirim nga zgjedha osmane. Prandaj, u pa se ishte nevojė e domosdoshme thirrja e njė Kuvendi. Pas shumė konsultimeve dhe bisedave tė njėpasnjėshme, nė fillim tė muajit prill tė vitit 1910, nėn udhėheqjen e Isa Boletinit u thirr Kuvendi i Parisė, i cili u mbajt nė Kullėn e Osdautajve nė Isniq. Nė kėtė Kuvend tė Parisė u vendos pėr fillimin e kryengritjes mė 1910 dhe lidhjen e Besės tė Verrat e Llukės.

    Kulla e Osė Dautit nė Isniq, kur nė fillim tė prillit tė vitit 1910, u mbajt Kuvendi i Parive

    Sipas kujtimeve tė Tafil Boletinit, nga ky kuvend ju dėrgua letėr Zenel beg Begollit, ku ndėr tė tjera thuhej: “...Sikurse e keni marrė vesh, tė dy nahijet Pejė e Gjakovė, nė marrėveshje me krahinat e mbarė Kosovės kemi vendos mė lidhė besė tradicionale tė Verrat e Llukės. Lutemi qė edhe delegatėt tuaj brenda dy ditėve tė gjinden kėtu pėr me marrė pjesė nė kėtė besė tė krejt Kosovės...Isniq, prill 1910.... Nga Paria e tė dy nahijeve, Pejė e Gjakovė...”. Po ashtu nė Kullėn e Osė Dautit (Nuredin Osės) u zgjodh kryetari i Kuvendit.

    Nė lidhje me Kuvendin e Parive tė mbajtur nė Isniq, dritė hedhė Xheladin Mjeku, i cili nė punimin e tij me titull “Isa Boletini (1864-1916)-Nė nėntėdhjetė vjetorin e rėnies heroike”, thekson sė “...Nė Besėlidhjen e Isniqit, ishte mbledhur paria nga tė katėr anėt e vendit. Nė atė mbledhje vjen nga Shkupi edhe Bajram Curri. Brenda tri javėsh u arrite qėllimi qė tė organizohej njė kryengritje e madhe me tri komanda tė hartuara nė Isniq : Bajram Curri e Hasan Prishtina udhėhiqnin trimat e Pejės e tė Gjakovės, Isa Boletini dhe Xhemail Prishtina (Berisha) do tė mbronin Mitrovicėn dhe Fushė Kosovėn, ndėrkaq nė anėn e Gjilanit ishin Idriz Seferi dhe Hasan Hyseni...”.

    Kuvendi i Parisė, i cili u mbajt nė Isniq, ka njė rendėsi tė veēantė ngase aty u unifikuan krerėt e Parive, duke bėrė Lidhjen e Besės, e cila ishte shumė e rėndėsishme, pėr rrethanat e kohės dhe organizimin e kryengritjes sė vitit 1910.
    Kėshtu, jehona e Kuvendit tė Parisė dhe e Lidhjes sė Besės te Verrat e Llukės, shumė shpejt u pėrhap nė mbarė Vilajetin e Kosovės.

    Gjithashtu, Lidhja e Besės te Verrat e Llukės gjeti pėrkrahje edhe nga Idriz Seferi, i cili nė kėtė kohė kishte filluar organizimin e kryengritjes nė kaza tė Gjilanit.

    Kryengritja e vitit 1910, pėr Isa Boletinin shėnon njė moment tė veēantė nė personalitetin e tij, prej nga ai merr tiparet e njė tribuni dhe strategu, pa tė cilin nuk do tė mund tė mendohej as njė pėrpjekje dhe ngjarje e rėndėsishme e historisė tonė.

    Isa Boletini, ka dhėnė njė kontribut tė ēmuar nė betejėn te Gryka e Caralevės. Kėshtu, ai nė krye tė 100 luftėtarėve u nis nga Isniqi, sė bashku me Misin Balėn, Isuf Bardhoshin, Mehmet Dervishin, Selmon Shabanin, Deli Xhemajlin, Sadri dhe Nuredin Osen si dhe Ali Musėn, kaloi nė Podgur, nė Drenicė, nė Vushtrri dhe mė 19 prill, arriti nė Sedllarė. Kryengritėsit shqiptar nėn komandėn e Isa Boletinit, zunė Grykėn e Carralevės. Numri i pėrgjithshėm i kryengritėsve tė komanduar nga Isa arriti nė 5000 veta. Nė luftėn e Grykės sė Caralevės, nė mesin e luftėtarėve nga Isniqi u plagos Sadri Osa.

    Isa Boletini, si njė burrė i dėshmuar i pushkės dha kontribut shumė tė madh edhe nė Kryengritjen e vitit 1912, e si rezultat i saj u shpallė Pavarėsia e Shqipėrisė. Ai si udhėheqės i luftėtarėve nga Vilajeti i Kosovės, u ndesh nė shumė beteja me forcat e Perandorisė Osmane dhe atyre tė shteteve fqinjė, tė cilat dėshironin qė tė copėtonin trojet shqiptare.

    Fundi i vitit 1912, popullin shqiptar do ta gjej para sfidave tė mėdha. Pas shumė pėrpjekjeve tė njėpasnjėshme dhe kryengritjes sė pėrgjithshme, pėrfaqėsues tė viseve shqiptare, mė 28 nėntor 1912, nė Kuvendin e Vlorės, Shpallėn Pavarėsinė e Shqipėrisė. Nė kėtė ngjarje historike pėr popullin shqiptar kanė marrė pjesė edhe Misin Bala, Isuf Bardhoshi, Sakė e Sadri Fazlia, Canė Selmoni dhe Arif Bajrami qė tė gjithė nga Isniqi. Kėta luftėtarė tė dalluar i qėndruan pran ēdo herė Isa Boletinit.

    Isa (Adem) Boletini dhe Ismail Qemali, disa ditė pas Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė

    Edhe nė kohėn kur u vra tinėzisht nė Podgoricė tė Malit tė Zi, mė 23 janar 1916, Isa Boletini, kishe pranė kushėririn e tij Misin Balėn nga Isniqi, i cili mbeti i vrarė sė bashku me Isa Boletinin. Prandaj, Isniqi, jo nė vetėm nė tė kaluarėn, por nė ēdo moment do ta kujtoj dhe do ta ruaj nderin dhe respektin pėr figurėn e heroit Isa Boletini dhe bashkėluftėtarėve tė tij. Isniqi, ēdo herė ka dhėnė kontribut tė ēmuar ndėr lufta pėr ēlirim kombėtar. Isniqasit i hasim edhe si luftėtarė tė ushtrisė sė Lidhjes sė Prizrenit mė 1878, nė luftėn pėr mbrojtjen e Plavės dhe Gucisė, nė kryengritjet nga viti 1908 e deri mė 28 nėntor 1912, kur edhe u Shpall Pavarėsia e Shqipėrisė si dhe nė Luftėn Ēlirimtare 1998-1999, e cila u kurorėzua mė ēlirimin e Kosovės e mė vonė edhe mė shpalljen e Pavarėsisė sė Kosovės.

    (Autori ėshtė asistent nė Institutin e Historisė-Prishtinė)
    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  9. #89
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime
    Dokumentar pėr Isa Boletinin





    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  10. #90
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime
    Nė Mitrovicė zbulohet shtatorja e Isa Boletinit

    Nė qendėr tė Mitrovicės, para pak ēastesh, ėshtė bėrė zbulimi i shtatores sė heroit kombėtar Isa Boletinit. Nė kėtė ceremoni ishin tė pranishėm krerėt mė ta lartė tė institucioneve nga Kosova, Shqipėria, Lugina e Preshevės e Maqedonia. Zbulimi i shtatores sė Isa Boletinit u bė nė vazhdėn e aktiviteteve pėr shėnimin e njėqindvjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės.
    Kryeministri i Republikės sė Kosovės, Hashim Thaēi, me kėtė rast ka thėnė se kjo ėshtė njė ditė e madhe pėr Mitrovicėn, Kosovėn, por edhe mbarė popullin shqiptar, pasi qė heroi kombėtar u kthye nė atdheun e vet - nė Mitrovicėn e Minatorėve.

    Ai ka pohuar se tė gjithė shqiptarėt, kudo qė jetojnė - nė Mitrovicė, Prishtinė, Shkup, Preshevė, Tiranė, Ulqin, e diasporė - jetojnė me mendje, shpirt dhe sy tė drejtuara kah Mitrovica.

    “Jemi sot kėtu nė qytetin heroik tė Mitrovicės pėr ta ngritur pėrjetėsisht shtatoren e gjeneralit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, komandantit Isa Boletinit. Kremtimi i njėqindvjetorit tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe atmosfera festive e pėrhapur kudo qė jetojnė bashkatdhetarėt tanė, ėshtė e natyrshme, legjitime dhe meritore, si pėr ēdo komb tė botės sė civilizuar”, ka thėnė Thaēi, transmeton “Kosovapress”.

    Nė emėr tė familjes Boletini, ka folur nipi i heroit, Isa Boletinit, Gazmendi, i cili ka falėnderuar tė gjithė ata qė kanė bėrė ēmos qė gjyshi i tij tė kthehet prapė nė Mitrovicė.

    Para tė pranishmėve kanė folur edhe kryetari i Bashkisė sė Tiranės, Lulzim Basha, ai i BDI-sė, Ali Ahmeti, dhe kryetari i Mitrovicės, Avni Kastrati.

    Shtatoren e ka punuar skulptori nga Durrėsi, Idriz Balani. Ajo ėshtė e gjatė 3.65 metra dhe kap koston prej 60 mijė eurosh.

    Telegrafi
    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  11. #91
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime
    ISA BOLETINI

    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  12. #92
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime
    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  13. #93
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime

    Pėr: Isa Boletini (1864-1916)







    Ibrahim Rugova:"Isa Boletini ishte folklor”


    Ne tetor te vitit 1989, Dr. Ibrahim Rugova dhe Profesor
    Engjell Sedaj, gjendeshin ne Amerike per 300-vjetorin e
    Pjeter Bogdanit. Me kete rast u ishte pėrgatitur nje vizite
    ne kryeqytetin amerikan. Ate mbremje para nisjes se tyre per
    ne Washington e krahasuam me vajtjen e Ises ne London.
    Ibrahim Rugoves nuk i kishte pelqyer krahasimi, dhe shtoi:
    "Isa ishte folklor". Nuk beri asnje koment tjeter.
    Me vone disa gazetare besnike te Lidhjes Demokratike te Kosoves
    qe ishin vendosur ne Amerike pas debimeve me dhune nga puna,
    kishin bere nje propagande shume te ndyre kunder Isa Boletini,
    edhe pse shume historiane dhe shkrimtare te huaj kishin treguar
    respekt te jashtezakonshem per kete hero legjendar te popullit
    shqiptar.

  14. #94
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime

    Pėr: Isa Boletini (1864-1916)

    ARKIVI: Isa Boletini

    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  15. #95
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime

    Pėr: Isa Boletini (1864-1916)

    Njė shekull larg Boletinit - Dokumentar nga Zija MIFTARI e Fatos ZOGAJ

    Dokumentar kushtuar sakrificave pėr kthimin nė atdhe tė eshtrave tė Isa Boletinit

    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  16. #96
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,431
    Faleminderit
    35
    78 falenderime nė 72 postime

    Pėr: Isa Boletini (1864-1916)

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 08-04-2019 mė 03:28

  17. #97
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,431
    Faleminderit
    35
    78 falenderime nė 72 postime

    Pėr: Isa Boletini (1864-1916)

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 08-04-2019 mė 03:33

  18. #98
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,431
    Faleminderit
    35
    78 falenderime nė 72 postime

    Pėr: Isa Boletini (1864-1916)

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 04-08-2019 mė 15:13

  19. #99
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,431
    Faleminderit
    35
    78 falenderime nė 72 postime

    Pėr: Isa Boletini (1864-1916)


Faqja 5 prej 5 FillimFillim ... 345

Tema tė Ngjashme

  1. Rexhep Mitrovica
    Nga PORTI_05 nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 06-04-2011, 08:15
  2. Isa Boletini patriot,apo...?!
    Nga fatlumi18 nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 23
    Postimi i Fundit: 05-06-2006, 13:04
  3. Familja Boletini
    Nga CEZARND nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 25-08-2005, 21:31
  4. Zbulohen eshtrat e humbura tė Isa Boletinit
    Nga Hyllien nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 22-09-2004, 02:18

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •