Close
Faqja 3 prej 13 FillimFillim 12345 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 258
  1. #41
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    Elhamdulilah qė All-llahu mė ka nderuar



    Tregon Ebu Ibrahimi dhe thotė:
    "Isha njė ditė duke udhėtuar nėpėr shkretėtirė dhe papritmas humba rrugėn pėr ku isha nisur. U ndala tek njė tendė e vjetėr, shikova mbrenda saj dhe pashė aty njė njeri, ishte i ulur nė tokė.

    Sapo iu afrova me qetėsi pashė se ky njeri ishte i paralizuar, i kishte tė dy duart e kėputura.

    Ē'ėshtė mė e ēuditėshmja se ai ishte edhe i verbėr dhe ishte i vetmuar, nuk kishte askėnd qė tė kujdesej pėr tė.

    Dėgjova prej tij disa fjalė, qė shpesh i pėrseriste: Falėnderimi i takon vetėm All-llahut, qė me ka nderuar me njė nderė tė madhe mbi shumė krijesa tė Tija.

    Duke e pėrseritur kėtė disa herė, ma tėrhoqi vėmendjen dhe mė shtyri tė interesohem pėr te. Dy duart e kėputura dhe dy sytė e tij tė verbėr dhe nuk posedonte kurrfarė fuqie pėr kujdesjen e vetės. Shikova pėrreth tij dhe kerkoja se mos po shoh dikė prej tė afėrmėve tė tij qė kujdeset pėr te, mirėpo, pėr fat tė keq, nuk pashė askend. Vazhdova t'i afrohem deri sa ndjeu levizjet i mija dhe filloi tė pyeste:

    - Kush ėshtė? Kush ėshtė?

    - I thashė: Esselamu alejkum! Jam njė njeri qė kam humbur rrugėn dhe u ndala tek tenda jote. Po ti kush je? Pse jeton i vetmuar nė kėtė vend? – Fillova unė me pytje: Ku e ke familjėn apo tė afėrmit?

    - M'u pėrgjigj: Unė jam njė plak i sėmuar, qė me kanė lėnė njerėzit dhe me kanė vdekur shumica prej tė afėrmėve.

    - I thashė: Dėgjova nga ju disa fjalė, qė me ēuditėn: Falėnderimi i takon vetėm All-llahut, qė me ka nderuar me njė nderė tė madh mbi shumė krijesa tjera tė Tija, me trego se ēka tė ka nderuar All-llahu ty kurse unė tė shohe tė verbėr me dy duart e kėputura, i varfer dhe askend perreth teje qė interesohet pėr ty?!

    - Mė tha: Tė tregoj, por me njė kusht! Kam njė nevojė tė ma kryesh.

    - I thashė: Me gjithė dėshirė inshallah, vetėm me trego!

    - Mė tha: Po e sheh se jam sprovuar me sprova dhe fatkeqėsi tė ndryshme, mirėpo, prap Falėnderimi i takon vetėm All-llahut, qė me ka nderuar me njė nderė tė madh mbi shumė krijesa tė tjera. A nuk me ka dhėnė All-llahu mendjen, qė tė logjikoj me te?!

    I thashė: Po, si jo!

    - Ma ktheu: Sa e sa njerėzve u mungon kjo begati, janė budalla, tė ēmendur, qė nuk posedojnė mendje?!

    - Shumė ka. - ja ktheva.

    - Pastaj tha: Falėnderimi i takon vetėm All-llahut, qė me ka zgjedhur mbi shumė krijesa tė tjera dhe me ka nderuar.

    - Vazhdoi pėrseri: A nuk me ka dhėnė All-llahu tė dėgjuarit, me tė cilin dėgjoj ezanin pėr namaz, dėgjoj me te fjalėt dhe atė qė kam pėrreth?!

    - I thashė: Po, si jo!

    - Ma ktheu: Sa prej njerėzėve janė tė shurdhėt dhe nuk mund tė dėgjojnė?! Falėnderimi i takon vetėm All-llahut, qė me ka nderuar mbi shumė krijesa.

    A nuk mė ka dhėnė All-llahu gjuhėn, me tė cilėn e pėrmendi Atė dhe mirrem vesh me njerėzit?! Sa e sa njerėz memece ka sot qė nuk flasin?!

    I thashė: Po, vėrtetė shumė ka.

    - Tha: Falėnderimi i takon vetėm All-llahut, qė me ka nderuar dhe me ka zgjedhur mbi shumė krijesa tė Tija.

    A nuk me ka udhėzuar All-llahu nė Islam dhe adhuroj vetėm All-llahun Njė, tė Vetmin, qė nuk meriton tė adhurohet askush pėrveē Tij?! Unė tek Ai llogaris shpėrblimin duke bėrė durim nė sprovat e Tija.

    Sa ka prej njerzėve, qė janė adhurues tė idhujve dhe kryqėve dhe janė tė kėnaqur me mosbesimin e tyre?! Ata kanė humbur nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr. Falėnderimi i takon vetėm All-llahut, qė mė ka nderuar mbi shumė krijesa tė Tija. Kėshtu vazhdoi plaku duke i numėruar begatitė e All-llahut, kurse mua me shtohej ēudia prej imanit tė tij tė fort dhe bindjes sė tij tė madhe, qė plaku edhe nė gjendjen e tij tė mjerueshme ishte i kėnaqur me ato begati qė ia kishte dhėnė All-llahu.

    Thashė me vete: Sa prej tė sėmurėve janė, qė ndoshta nuk janė goditur as sa njė e katėrta e kėsaj qė ėshtė goditur ky plak, apo ndoshta janė sprovuar vetėm me humbje tė shikimit apo tė dėgjimit, apo kanė ndonjė sėmundje tė lehte e qė mund tė llogariten tė shendoshė nė krahasim mė atė qė e ka goditur kėtė plak. Saqė i dėgjon duke u ankuar dhe duke qajtur me zė tė lartė, duke renkuar nga semundja. E atyre vetėm iu shtohet dobėsia dhe iu pakėsohet bindja nė shpėrblimin e All-llahut.

    U thellova nė mendime tė thella derisa m'i ndėrpreu mendimet fjala e plakut duke mė thėnė:

    - A ta them kėrkesen time qė pata? A ma kryen atė?

    - I thashė: Po, inshallah! Cila ėshtė kėrkesa yte?

    E uli kokėn dhe lotėt i rrodhėn nga sytė e tij tė verbėr. Pastaj ngriti koken e tha:

    - Nuk me ka mbetur askush prej familjes perveē njė djalit katėrmbedhjetėvjeēar. Ai ėshtė qė me ushqen, me veshėn, me shtrinė pėr tė fjetur dhe me ngrite pėr ēdo nėvojė. Mirėpo, ka dalė qė dje tė me kėrkojė ushqim dhe nuk ėshtė kthyer mė dhe nuk e di a ėshtė gjallė dhe kthehet apo ėshtė i vdekur dhe ėshtė harruar. Unė, sikurse po e sheh, jam plak i lodhur, i verbėr, ku ta kėrkoj unė i shkreti?!

    E pyeta pėr pamjen e tij dhe cilėsitė e tija nė mėnyrė qė ta njoh nėse e takoj.

    Dola qė ta kėrkoj djalin, po ku ta kėrkoj kurse rruga pėr mua ishte e panjohur dhe nuk dija nga ta kėrkoja, unė vetė kisha humbur rrugėn.

    Vazhdova rrugėn duke ecur nėpėr shkretėtirė, kėrkoja andej kėtej ndonjė njeri tė pyes pėr djalin, por s'ka gjė. Rastėsisht e ktheva kokėn dhe pashė andej tėndes sė plakut njė kodėr tė vogėl, ku ishin mbledhur disa sorra, ishin mbledhur rreth diēkaje. Thashė me vete: Kėto nuk mblidhen pėrveē se rreth ndonjė ngrodhėsire ose ushqimi. U ngrita nė koder dhe u afrova tek kėto shpezė. Kur arrita afėr tyre filluan tė shpėrndahen dhe nė vendin ku ishin mbledhur sorrat ēka tė shoh?! Njė djale i ri i vdekur, trupi i tij i kėputur sikur ta kishte sulmuar ndonjė ujk dhe ka ngrenė njė pjesė tė tij dhe ka lėnė pjesėn tjetėr pėr shpezė.

    Nuk me brengosi djali aq shumė sa me erdhi keq dhe u pikėllova pėr plakun. Zbrita nga kodra duke ecur ne drejtim tė tendės duke qenė nė mes pikėllimit dhe hutise. Duke menduar se a tė shkoj dhe ta lė plakun nė vetmi apo tė kthehem tek ai dhe ta lajmėroj pėr djalin. U drejtova kah tėnda dhe po dėgjoj plakun duke bėrė tesbihė dhe duke pėrmendur All-llahun. Isha i hutuar ēka t'i them, si t'ia filloj...? Me erdhi nė mendje ngjarja e tė dėrguarit tė All-llahut, Ejubit alejhi selam.

    Hyra tek plaku dhe e gjeta ashtu si e kisha lėnė. I dhashė selam. I mjeri, ishte mėrzitur shumė pėr djalin. Sa mė ndjeu mė pyeti: ku ėshtė djali?

    I thashė: Pėrgjigju ti njėhere! Cili prej ju tė dyve ėshtė me i dashur tek All-llahu, ti apo Ejubi, alejhi selam?

    Tha: Ejubi, alejhi selam ėshtė me i dashur tek All-llahu.

    I thashė: Cili ėshtė sprovuar mė shumė, ti apo Ejubi, alejhi selam?

    Tha: Padyshim, Ejubi, alejhi selam.

    Atėherė i tashė: Llogarite djalin tėnd tek All-llahu se tė ka vdekur...!

    E gjeta atė tė vdekur tek kodra, iu kishin versulur ujqėrit mbi trupin e tij. Rėnkoi plaku i mjerė, pastaj rėnkoj pėrseri duke marrė frymė thellė dhe duke pėrseritur fjalėn: LA ILAHE IL-LALL-LLAH...

    Mora ta qetėsojė duke ia kujtuar durimin, mirėpo atij iu shtuan vuajtjet dhe rėnkimet derisa dhe nisa t'ia pėrkujtoj shehadetin (LA ILAHE IL-LALL-LLAH) dhe vdiq nė duart e mia.

    E mbulova me jorganin qė e kishte pėrfundi dhe dola tė kerkoje ndonjė njeri qė tė mė ndihmojė t'ia pregadis xhenazėn. Pas pak pashė tre vetė tė hipur mbi kafshet e tyre. Dukeshin tė ishin udhetarė.

    I thirra dhe m'u pėrgjigjen. Kur u afruan u thashė:

    - Kėtu ėshtė njė njėri musliman i vdekur dhe nuk ka askė qė interesohet dhe mirret me tė, a keni mundėsi qė tė mė ndihmoni pėr ta larė, ta mbėshtjellim nė qefin dhe ta varrosim? Ata pranuan.

    Hyrėn nė tendė qė ta shohin plakun e vdekur dhe ta bartnin pėr ta varrosur. Sapo zbuluan fytyrėn e tij bertitėn: Ebu kulabe... Ebu kulabe...! Pastaj e mora veshė se Ebu kulabe kishte qenė njė prej dijetarėve tė njohur, qe e kishte humbė pleqėria dhe sėmundjet e shumta pozitėn e tij dhe e kishin lenė njerėzit pas dore. Iu kishin mbledhur shumė sprova dhe fatėkeqėsi deri sa ishte vetmuar prej njerzėve nė njė tendė tė vjetėr nė hapėsiren e shkretėtirės.

    Ia pregatitėm xhenazėn dhe e varrosėm.

    Udhėtova bashkė me kėta tre veta dhe mė ndihmuan qė ta gjejė rrugėn pėr nė qytet.

    Nė kėtė natė e pashė ne ėndėrr Ebu Kulaben me pamjen me tė bukur, kishte tė veshur rroba tė bardha dhe ishte plotėsuar pamja e tij, pa tė meta trupore. E pashė duke ecur nė njė vend tė gjelbėruar.

    E pyeta: O Ebu Kulabe, ēka tė ka bėrė ty tė jesh nė kėtė vend kaq tė bukur dhe i shėndoshė fizikisht?

    U pėrgjigjė: Posa mė ka futur All-llahu nė xhenet dėgjova njė zė duke me thėnė fjalėn e All-llahut:

    سَلاَمٌ عَلَيْكُم بِمَا صَبَرْتُمْ فَنِعْمَ عُقْبَى الدَّارِ

    "(u thonė) selamun alejkum, me durimin tuaj gjetėt shpėtimin, sa pėrfundim i lavdishėm ėshtė ky vend." [Err-rrad, 24]
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 22-12-2007 mė 16:07
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  2. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar fisniku-student pėr postimin:

    Brisil (13-10-2013)

  3. #42
    -Holy Sinner- Maska e sam1r
    Anėtarėsuar
    26-11-2007
    Vendndodhja
    FusheKosove
    Postime
    1,697
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    pergezime per temen,shum postime me vler...Allahu jau shperbleft!!
    pershendetje..!!
    ~Once you {fall} into the position of faith,you {begin} loosing your scientific credibility!!~

  4. #43
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    Tregimi i njė studenteje

    Falėndėrimi dhe takon vetėm All-llahut, kurse salavatėt dhe selamet qofshin mbi Pejgamberin tonė [salallahu alejhi ve sel-lem], qė pas tij nuk ka mė tė dėrguar, mbi familjėn e tij, mbi shokėt e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

    Ishte ėndėrra ime qė kėmba tė shkelė nė hapsirėn e univerzitetit. Mė dėshirė tė madhe shpresoja tė vijė momenti ku unė tė bėhėm studente. Do isha e lumtur mė kėtė fat tė madh, me tė cilin njė studente do tė fitonte nje autoritet.

    Kurse sa i pėrket jetės sime fetare, isha shumė e mangėt; nuk i kushtoja kujdes namazit e as adhurimeve tė tjera. Megjithatė, isha e kėnaqur mė kėtė jetė fetare. Besimtarėt e mirėfilltė i shikoja me syrin nėnēmues. Tek unė ishin njerėz tė prapambetur. Tek ata ėshtė e papranueshme ēdo gjė qė ėshtė bashkohore, e re. Ndėrkohė, gjithnjė bija dakord me mendimet qė kishin qėndrime toleruese, tė cilat i dėgjoja nga disa dijetarė qė vazhdimisht dalin nė kanale satelitore. Madje, kėto ishin justifikim i gabimeve dhe keqtrajtimėve tė mija.

    Isha mėrzitur mė me urdhėrat, ndalesat, tė cilat nuk na u ndanin nė shkollė. Dėshiroja tė kem njė liri mė tė plotė. Nė univerzitet do tė veshi ē’tė dua, do veproj ē’dua. Boll mė u ngushtova mė kėshillat dhe gjykimet e mėsueseve; mos vish kėtė rrobė, assesi mos vish rrobe tė shkurta, hiqe nga fytyra kėtė kozmetik.

    Pėr njeriun ėshtė tė orvatėt deri qė tė arrijė piksynimet e tija. Po, do t’i arrijė piksynimet e mija... Gjithnjė mendoja, me padurim pritja ditėn kur do t’i jap fund kėtyre prangave. Dua tė bėhėm femėr me qėndrime, dėshira, mendime tė mija pėrsonale.

    Pėrfundova shkollėn e mesme me rrezultat qė mjaftonte pėr ta regjistruar fakultetin. Sė fundi, m’u realizua endėrra qė shpresoja tash sa kohė. Sė fundi, tashmė unė do tė kem mendimet e mija pėrsonale dhe nuk do tė preokupohem me qėndrimet e tė tjerėve!

    Filloi viti shkollor dhe unė po kėrkoj shoqe, tė cilat do t’mė shkėmbejnė tė njejtat ndjenja dhe pėrjetojnė tė njejta preokupime. Mėnjėfjalė, tė ashtuquajtura femra tė kohės dhe civilizimit, qė kėrkojnė tė njetėn liri sikurse unė.

    U njoftova me disa shoqe dhe lidha me to shoqėri tė ngushtė. Bisedat tona gjithnjė pėrfshinin ēėshtje tė kota, qė nuk kishin vlerė; rreth modės, kozmetikės, kanaleve satelitore, filmave, telenovelave, kėngėve me videoklipat mė tė fundit... thashėtheme, pėrgojime, shpifje, shaka dhe pėrqeshje dhe shumė punė tė kėtij lloji.

    Nė shtepi, babai ishte i zėnė me tregti, vėllezėrit tė gjithė kishin punėt e tyre. Nuk dėgjoja asnjėherė nga ata ndonjė fjalė tė mė kėshillonin apo ndonjė vėrjtje. Jetoja nė njė botė tjetėr tėrėsish ku vet e ndėrtova pėr vete, e qė nuk kisha dėshirė tė ndahem nga ajo. Unė asnjėherė nuk beja ndonjė vepėr tė ligė sa isha e shoqėruar me shoqet e kolegėt e mia (ashtu mu dukte mua).

    Njė ditė, duke pritur autobusin tek dyert e univerzitetit, ja po me drejtohet njė vajzė. Nga forma u dukte se kishte te njėjtat bindje dhe zakone ashtu siē i kishte nėna dhe gjyshja ime, e mbuluar tėrėsisht saqė nuk u shifte nga ajo asgjė. Mė pėrshėndeti dhe zgjati dorėn e mbuluar me dorėza drejtė meje. Dhe unė ia zgjata dorėn dhe e tėrhoqa mė shpejtėsi.

    I thashė:
    -Sikur kėrkon diē nga unė?
    -Tha: Nė realitet oj motėr, ajo qė mė tėrhoqi shikimin tek ty ishte mantili yt. Desha tė pyes pėr modelin e tij.

    U ēlirova dhe i thashė:

    -Ėshtė model francez. Ėshtė modeli mė i ri qė ka zbritur nė treg deri mė tash!
    Tha:

    -A tė shkon mendja se stilisti i kėtij mantili nga Franca e bėri mbi parimet valide qė vlejnė pėr muslimanėt?

    I thashė:
    -Pėr cilat parime e ke fjalėn?
    Mė tha:
    -A nuk e din se hixhabi-mbulesa fetare ka disa kushte: ta pėrfshijė tėrė trupin, tė mos jetė stoli tėrheqės shikimi, tė jetė i trashė e tė mos jetė i tejdukshėm, tė jetė i gjėrė e jo i ngushtė pėr trup, tė mos jetė i ngjajshėm me rrobat e meshkujve, e as me rrobat e pabesimtareve, tė mos jetė i modernizuar. Ndėrsa, mantili yt siē e sheh edhe vet, nuk paron me shumicėn e tyre parimeve fetare. Ėshtė pėrplot me laxhuher e dekorime, ėshtė i ngushtė e gjithashtu i tejdukshem. Madje, i gjason rrobave tė pabesimtarėve. Ty tė shihen duart dhe krahet.
    I thashė:
    -Mjaft... mjaft! Mjafton me kaq. Ju gjithmon bazoheni nė mendimet ekstreme. Ka plot dijetarė, tė cilėt e kan lejuar tė vishen mantile tė tilla.

    Tha:
    -Problemi, oj motėr, nuk qėndron se ē’thotė filani apo filani. Realiteti nuk njihet me pėrsona. Nga ēdokush mirret dhe refuzohet pėrveē nga Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] qė nuk guxohet tė refuzohet diē nga ai.

    Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
    “Dy lloje njerėzve janė nga banorėt e zjarrit qė ende nuk i kam parė: njerėz qė kanė kamxhikė qė dukėn si bishtat e lopėve e me to i rrehin njerėzit, dhe gra tė mbuluara por tė zbuluara, tėrheqėse dhe provokative, nuk do tė hyjnė nė xhennet e as do ta shijojnė aromėn e tij edhe pse aroma e tij ndihet nga njė distancė e largėt” [trasmeton Muslimi]

    Dijetarėt kanė thėnė se ajo qė vesh mantile tė llojit qė e ke tė veshur llogaritet prej grupit tė dytė, qė pėrmendet nė kėtė hadith.

    Gjithashtu Pejgamberi [salallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Cilado femėr qė parfumoset dhe pastaj del pėr nė Xhami nuk i pranohet namazi derisa tė pastrohet.” [Trasmeton ibėn Maxheh]

    Ky parfumi yt i kėndshėm me tėrhoqi mua drejt teje e si qėndron puna me djelmoshat dhe burrat?! Oj motėr, hixhabi-mbulesa ėshtė mbrojte e nderit, pastėrti, mbranė nga sytė e vjedhėsve tė nderit, qė lakmojnė atė qė nuk u ėshtė lejuar. Oj motėr... (dhe kėtu ia ndrėpreva fjalėt):

    -Mjaft... mjaft! Pėrfundoi ēdo gjė. Do tė kėrkoj sqarim pėr kėtė ēėshtje nė tė ardhmen. Pastaj u largova nga ajo.

    Nuk u ndikova shumė nga ky takim.
    Njė ditė tjetėr, isha e ulur nė njė kafiteri me kolegėt e mia. Siē e kishim zakon, tė zgjėrohemi nė bisedat tona e tė qeshnim me zė tė lartė. Dhe mė tepėr se kjo, kishim dhe njė kasetofon, qė e morėm pėr tė dėgjuar kėngė shurdhuese qė tek ne ishin kėngėt me tė dashura. Kėsaj here me gjasė se zėri i kasetofonit ishte shumė i lartė.

    Nė kėto ēaste, po vjen drejt nesh njė vajzė, na pėrshendeti me selam dhe kėrkoi nga ne qė t’ia ulim zėrin kasetofonit qė tė kishte mundesi tė fliste me ne, dhe ashtu vepruam.

    Ishte njė vajzė shumė e bukur, rrobat e saja tregonin njė hijeshi dhe krenari edhe pse ajo ishte e mbuluar tėrėsisht. Por, rrobat qė kishte pėrmbanin njė kombinim tė mirė ngjyrash dhe i rrinin nė trup ashtu siē i takon njė muslimaneje.

    Pritja ēastin tė flasė kjo vajzė, e cila mė mahniti shumė me bukurin dhe veshjen e saj.

    Dhe ia filloi... U bė e dyta qė po na qorton qė po dėgjojmė kėngė. Na kėshilloi qė mė mirė tė dėgjojmė Kur’an dhe kaseta tė dobishme islame.

    U habita nga kjo vajzė fantastike dhe gjithashtu bashkohorė tė na flasė pėr kėsi ēėshtjeve. Por, kėsaj here vendosa qė tė kam nė konsideratė me tepėr dhe tė kėrkoj njohuri mė tepėr pėr mėsime fetare “tė moēme”.

    I thashė asaj:
    -Ndonjėherė, edhe ne dėgjojmė Kur’an, por kjo s’do tė thotė qė ne mos tė kėnaqemi edhe me ndonjė pikė muzikore.

    Tha:
    -Kėtu ka shumė pengesa, Kur’ani dhe muzika nuk ka mundesi tė bashkohen nė njė zemėr. Madje, poqese ndonjėra triumfon nė zemėr nuk ka vend pėr tjetrėn!

    I thashė:
    -Ky ėshtė mendimi yt pėrsonal, dhe nuk ėshtė e udhės qė mendimet e tua t’ua imponosh tė tjerėve. Ne, e dojmė Kur’anin dhe gjithashtu e dojmė muzikėn.

    Tha:
    -Qė t’ua vėrtetoj atė qė thashė dua tė me tregojė cilado nga ju: Kur ėshtė hera e fundit qė ke kėrkuar ndonjė valė tė radios qė lėshon lexime nga Kur’ani Fisnik pėr tė dėgjuar Kur’an?

    Mbetme tė hutuara, asnjėra nga ne nuk e ēeli gojėn. Mbeti vetėm tė ngritnim zėrin e kokfortėsis dhe mashtrimit mes nesh. Njėra nga ne i tha:
    -Nuk ka mbetur pėr ty qė tė na llogaritėsh veprat tona. Ne nuk jemi nė fakultet fetar, e tė na drejtohesh me kėsi kėshillave.

    Tha:
    -Se mos vallė mėsimet e Islamit janė vetėm pėr studentėt e fakulteteve tė sheriatit islam? Dhe tė tjerėt le tė veprojnė ētė dojnė?

    I thashė:
    -Jo...jo. Ajo nuk pat kėtė pėr qėllim. Por, deshi tė thotė se muzika nuk ėshtė haram. Pra, nuk ka ndonjė argument qė ndalon muzikėn.

    Tha:
    -Gjithsesi ka, madje argumente tė shumta. Prej tyre fjala e All-llahut [subhanehu ve tea’a]: “Po ka nga njerėzit qė blenė tregime boshe e me qėllim qė t’i largojnė njerėzit prej rrugės se All-llahut pa pasur kurrfarė fakti dhe pėr t’i marrė ato (ajetet e) All-llahut si tallje. Pėr ta me siguri ėshtė pėrgaditur dėnim i turpshėm.” [Llukman, 6]

    Ibėn Mes’udi ka thėnė se fjala e All-llahut: “tregime boshe” (Lehvel-hadithi) ka pėr qėllim muzikėn.

    Gjithashtu Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Do tė vijė njė kohė pėr ummetin tim, ku do bėjnė hallall amoralitetin, mendafshin, verėn dhe muzikėn.” [trasmeton El-Buhari] Fjale El-meazif nė hadith ėshtė kėnga dhe muzika.

    Kur e panė kolegėt e mia se nuk ia dilnin dot, foli njėra prej tyre:
    -Lėrėni bisedėn me kėto fetaret! Pastaj iu drejtua asaj dhe i tha:
    -Na ke ndėrperė beseden, e shoh se kėshillat dua kan pėrfunduar. Na ler tashi dhe vazho punėt tua!

    Tha:
    -Me falni qė ua ndėrpreva bisedėn! Por edhe diēka, mos harroni se kjo qė bėni ju ėshtė nė kundėrshtim edhe me rregullat e fakultetit tuaj! Pastaj kėrkoi ndjesė dhe u largua.

    Nuk desha tė ballafaqohesha me kėtė vajzė nė kėtė formė tė dialogut tė fuqishėm qė me argumentėt e saja e qiti nė shesh dobėsinė tonė. Pata dėshirė qė gjatė dialogut ta bindi me qėndrimin tim se muzika nuk ėshtė haram. Por, si kam mundesi kėtė kur ajo argumentohet me ajete kur’anore dhe hadithe qė flasin pėr ndalimin e muzikės?!

    Pasi qė vajza shkoi, zgjati dorėn njėra nga shoqėt e mia pėr t’ia ngritur pėrseri zėrin e muzikės ashtu siē ishte dhe pėrseri zbėrthyen tė qeshurat.

    Pas disa ditėve, me takoi kjo vajzė nė fakultet. Erdhi tek unė dhe mė pėrshendeti. Deshi tė kėrkojė ndjesė por ia prita unė e para dhe i kėrkova falje pėr atė qė ndodhi me shoqėt e mia. Mes bisedės kuptova se ajo mėson nė tė njejtin drejtim qė jam edhe unė, u habita nga kjo dhe i thashė:

    -Unė tė kam llogaritur se ti mėson nė ndonjė nga univerzitetėt fetare.

    Mė tha:
    -Pėrse?

    I thashė:
    -Nga interesi yt i madh pėr mesimet fetare. A nuk te pėngon kjo nga mesimet nė fakultet?

    Tha:
    -Assesi! Unė e programoj kohėn. Jeta ime fetare ma shtoi shumė kujdesin ndaj kohės dhe rėndėsinė e saj. Ngaqė ra fjala, unė di tė flas mirė gjuhėn angleze dhe informatikė. Kėto dy janė ēėshtjet mė tė rėndėsishme nė degėt tona. E ndonjėherė ua spjegoj disa mėsime studenteve. Edhe ti, po tė kesh nevojė diēka unė jam e gatshme tė tė ndihmoj.

    Nga kėtu, e shikoja atė me habi dhe para syve tė mi shikoja njė vajzė me vlerė tė madhe. Kurse vetja mu bė shumė e vogėl. Ajo spjegon mesime nė gjuhėn angleze dhe informatik kurse ne humbim kohėn duke qeshur e duke dėgjuar muzikė. A mos vallė ky ėshtė civilizimi, tė cilin e ėndėrrova?!

    Pėr njė ēast ndjeva se kjo vajzė po shpreh interesim pėr mua pėrsonalisht, sikur dėshiron tė lidh shoqėri me mua. Por, si tė lidh shoqėri me te e ajo gjithmonė flet pėr hallallin dhe haramin e kjo ma kujton kohėn kur unė isha nxėnėse e shkollės fillore apo e gjimnazit. Po ē’me duhet kjo punė mua. Kėta ekstremistė, nuk e dinė se koha ka ndryshuar dhe njeriu patjetėr duhet t’i pėrshtatėt kohės nė tė cilėn jeton...

    Mjaftė mė kėto pėrralla tė vjetra: civilizim... qytetrim... pėrparim... Ky civilizimi qė bėjmė ne nuk ėshtė tjetėr vetėm duke veshur pantalone te ngushta, bluze tė hapura, kėpucė meshkujsh dhe duke lyrė fytyrėn sikur fytyrat e akrobateve. Kurse ajo spjegon nė gjuhėn angleze dhe informatikė. Vėrtetė, ajo ėshtė mė qytetare se unė e gjithashtu edhe besimtare e mirė qė nė hollėsi i njeh mesimet e fesė. I ka bashkuar dy tė mirat.

    Ē’ėshtė kjo qė them?! A mos u ndikova nga kjo vajzė deri nė kėtė gradė?! Ku shkuan mendimet e mia tė mėparshme, qėndrimet e mia pėrsonale dhe civilizimi, i cili pandalur e kėrkoja?

    Jo...jo. Duhet qė tė largohem nga kjo vajzė tė mos ma turbullojė jetėn.

    Shpresoja qė kurrė mė mos ta shihja e as ajo mua. E ēdo herė qė e vėreja nga largė merrja rrugė tjetėr qė mos tė mė shohė. Kurse raportet me kolegėt e mia vazhduan ashtu si mė parė. Ndėrsa imazhi i asaj vajze, serioziteti, kultura dhe qytetrimi i saj gjithnjė rrinin nė kujtesėn time.

    Erdhi koha tė realizohet e vėrteta. U sėmura rėndė dhe mu desht tė shtrohem nė spital ku aty duhet tė rri njė kohė tė gjatė. Mė mori malli shumė t’i shoh kolegėt e mia e tė marr ndonjė lajm nga univerziteti dhe pėr mėsimet, tė cilat mė kanė humbur.

    Pas njė jave, mė erdhi njėra nga ato dhe me lajmėroi se shoqėt tjera kėrkojnė ndjesė se nuk kishin mundėsi tė vinin edhe ato pėr vizitė. Nga ajo kėrkova qė t’mi fotokopjojė ligjėratat, qė nuk prezantova. Me premtoi se do ta bėnte kėtė.

    I pritja pa durim kėto ligjėrata, por asnjėra nga ato nuk mė erdhėn. Kujtoja, ē’vlerė ka shoqėria kur nuk ka fryta nė kohėt mė tė vėshtira?! A nuk njifet shoku i mirė nė ditėn e vėshtirė?!

    Vazhdoja tė pres gjithė javėn tjetėr, por mė kot.

    Pas dy ditėsh, mė lajmėruan se jashtė ishte njė vajzė, dėshiron tė mė takojė. Patjetėr thashė tė jetė njėra nga kolegėt e mia, e cila do tė ketė ardhur tė m’i sjellė ligjėratat siē i kisha kėrkuar. Kėrkova nga motra medicinale qė ta lejonte tė hyjė brenda.

    Nė derė hyri vajza, me tė cilėn polimizuam tek hyrja e univerzitetit rreth ēėshtjes sė hixhabit-mbulesės. U bėfasova me vizitėn e saj! Si e mori vesh se unė jam sėmurė dhe jam shtruar nė spital?! Kur e hoqi perēėn-nikabin (petkun qė mbuloi fytyrėn) dhe u ul pranė meje e kuptova se ajo ėshtė mu ajo vajza qė na kėshilloi tek kafiteria. Ajo vajzė qė mėson mė mua nė tė njejtėn degė. Ajo qė u mahnita me bukurinė e saj, qytetrimin e saj, precizitetin qė kishte nė rrobat e saja dhe me pėrsonalitetin e saj tė lartė.

    Gati se nuk besoja se kjo vajzė e civilizuar me kėto rroba qė mbulon tėrė trupin qėndron pėrball meje. I thashė:

    -Ti je ajo?

    Tha:
    -Po. I pyeta shoqėt tua pėr ty dhe me lajmėruan pėr sėmundjen tėnde. Kėrkova nga ato qė tė mė japin emrin e spitalit dhe numrin e dhomės qė tė vijė e tė vizitoj. E pa dyshim se pėr atė qė viziton tė sėmuarin ka shpėrblim tė madh.

    I thashė:
    -Nė relalitet, nuk di se si tė falėnderoj pėr kėto ndjenja tė ngrohta. Pėrveē kėsaj, dua tė kėrkoj falje pėr ēdo gjė qė ka ndodhur nga unė.

    Mė tha:
    -Mos u ngushto nga kjo. Mė e rėndėsishmja ėshtė qė ti tė shėrohesh sepse koha e provimeve ka erdhur tek dera. Pastaj, nga ēanta e saj nxori disa fletė dhe tha:

    -Kėtu i ke tė gjitha ligjėratat qė tė kanė kaluar. E nė fund tė ēdo mėsimi do tė gjeshė pėrblejdhjen e mėsimit nė pika tė shkurta. E unė gjithashtu – inshallah- do tė vizitoj pas njė jave qė t’i sjellė ligjėratat e reja.

    Kėtu nuk munda t’a mbajė vetėn nga lotėt. Kujtova ashpėrsinė dhe kundervimin tim ndaj saj tek hyrja e kafiterisė. Pas gjithė kėsaj ajo sillet me mua me butėsi, dashuri dhe afrim!

    Gjithashtu, kujtova kolegėt e mia, tė cilat u bėnė koprace tė vijnė e tė mė shohin nė spital apo sė paku tė mė telefonojnė.

    Kėtu m’u ndryshuan tė gjitha mendimet dhe imagjinatat qė kisha pėr civilizim, pėrpraim dhe bashkohoritet.

    Tash e kuptova se civilizimi nuk realizohet duke u larguar nga veprat virtyte dhe duke u shmangur gjestėve dhe parimėve tė dobishme.

    Tash e kuptova se bashkohoroteti nuk realizohet duke injoruar fene dhe moralin dhe duke kėmbėngulur nė mendimet dhe kulturat e pavlera.

    Tash e kuptova se pėrparim ėshtė atėherė kur merr pjesė nė dhimbjet e tė tjerėve, iu ndihmon atyre dhe ua lehtėson atyre dhimbjet.

    Tash e kuptova se Islami i ka dhuruar femrės civilizimin dhe i ka dhėnė asaj tė drejta, me tė cilat mund tė ēojė njė jetė tė shkėlqyer nėn hijėn e mėsimėve tė shėndoshta.

    I thashė:
    -Prej tani po shpall deshtimin nė sfidėn me ty. E kam vendosur qė nga ky ēast t’i jap jetės sime kahje tjetėr, duke u pėrputhur me Ligjin e All-llahut [subhanehu ve te’ala], qė tė jem vajzė e mirė sikur ti...

    Iu ndriēua fytyra nga njė buzėqeshje e ngrohtė dhe tha:
    -Oj motėr, mardhėniet tona nuk kishin kuptim tė dyluftimit. E rėndėsishmja ėshtė qė ne tė arrijmė tė gjithė tek mirėsia e sigurtė, tė triumfojmė me tė vėrtetėn dhe tė arrijmė lumturin e gjithherėshme.

    Thash:
    -Po, vėretėt kjo ėshtė e rėndėsishme...

    Marrur nga: www.islamway.com
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  5. #44
    i/e regjistruar Maska e burbuqe1
    Anėtarėsuar
    23-11-2007
    Postime
    220
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Mėsime nga jeta e Muhammed Aliut

    Mėsime nga jeta e Muhammed Aliut


    Ngjarja vijuese ndodhi kur vajza e Muhammed Aliut arriti ne shtepi e veshur ne menyre jomodeste. Dhe ja si e pėrshkruan ngjarjen njera nga vajzat e tij;

    Kur me ne fund arritem, shoferi na shoqeroi se bashku me motren time te vogel Lejlen ne suiten e babait tim. Si zakonisht babai fshihej pas deres dhe qėndronte ne pritje per te na friksuar. Ne shkėmbyem puthje dhe pėrqafime aq sa mundeshim gjate dites. Babai hodhi nje vėshtrim goxha te forte ne ne, pastaj me mori ne prehrin e tij dhe me tha dicka qe kurre nuk do ta harroj. Me shikoi drejte ne sy dhe me tha,

    “Hana, cdo gje qe Allahu e ka bere te vlefshme ne kete bote eshte e mbuluar dhe e veshtire per ta arritur.

    Ku i gjen diamantet?

    Thelle ne brendėsi te tokes, te mbuluar dhe te mbrojtur.

    Ku i gjen xhevahiret?

    Thelle ne brendėsi te oqeanit te mbyllur dhe te mbrojtur ne guaskat e bukura.

    Ku i gjen Florinjėt? ?

    Thelle ne miniera te mbuluar me shtresa te gurit. Kerkohet pune dhe mund per t’i arritur.

    “ Me shikoi me nje seriozitet dhe me tha. Trupi yt eshte i shenjte, Ti vlen shume me shume se sa diamantet dhe xhevahiret, dhe per kete duhet te mbulohesh.”



    Burimi: Marre nga libri : Me shume se hero: Leksionet e jetes se Muhammed Aliut nga kendveshrimi i vajzes se tij

    Perktheu Naim Berisha

  6. #45
    i larguar :-)) Maska e albunkers
    Anėtarėsuar
    10-04-2007
    Vendndodhja
    .............
    Postime
    140
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ju lumshin duart e Allahu ju shperblefte per postimet shume te bukura.
    .....................................

  7. #46
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    TRE TE ROBERUARIT NE SHPELLE

    Dalengadale dielli u pershendet nga toka dhe u zhduk ne horizontin e pafund. E karavani shkonte rruges se tij ne shkretetiren e shurdhet dhe te thate. Asgje nuk degjohej pos goditjeve te patkonjve te kuajve dhe te hingellimes se tyre. Ne veri te shkretetires ndodheshin bjeshke te larta dhe te trishtueshmeā€¦
    Terr qe vinte e shtonte friken dhe jorehatine ne zemrat e tre udhetareve, e bjeshket dhe shkretetira dukeshin edhe me te trishtueshme. Shume shpejt u ngrit nje fortune e forte sikur nje det i terbuar me vale te medha zalli, e cila ua mbushte syte me zalle dhe gati sa nuk i verbonte.

    IDE E MIRE, O SHOK !

    Vetonte, bubullimat gjemonin, qielli i kishte hapur te gjitha dyert e veta dhe binte shi i madh. Ishin ne situate pa rrugedalje. Nuk dinin ku te shkonin. Ku te strehoheshin?
    Njeri prej tyre tha: “me duket se atje eshte nje shpelle, mund te shkojme dhe ta kalojme naten atje, e pastaj te vazhdojme rrugen!”
    Menjehere u pajtuan qe te tre: “Ide e mrekullueshme, o shoke!”
    Hyne ne shpelle. Nga jashte degjkhej zeri i eres dhe renia e shiut. Te ftohtit kishte filluar te kaploje trupin e tyre, dhe u dukej se do te ngrininā€¦!

    “ME KERKONI, DO T’JU PERGJIGJEM!”

    Njeri prej tyre tha: “Qfare nate!” Ende nuk e kishte kryer fjaline e tij, kur u degjua nje ze i trishtueshem dhe nje gure i madh u shfaq papritmas dhe ua fshehu hyrjen ne shpelle. I kaploi merzia dhe paniku. U perpoqen me tere fuqine qe e kishin ta shtynin gurin, po pa sukses. Gati e humben shpresen se do te dalin ndonjehere nga shpella, ndaj iu dorezuan merzise se pamatur.
    Pastaj i nderruan mendimet dhe u pajtuan se asgje nuk mund t’i shpetoje, perveq All-llahut xh.sh. te Cilin vendosen qe ta therrasin ne ndihme me veprat e tyre te mira dhe t’i drejtohen Atij sinqerisht dhe te perulur. Ndoshta All-llahu ua largon atyre kete fatkeqesi.
    Nuk kaluan as disa minuta e ata ne menyre prekese i thishin lutjet e tyre me te bukura dhe me te sinqerta qe me ane te veprave te tyre te mira t’u afroheshin All-llahut.

    MUNDOHEM QE TI KENAQ

    Njeri prej tyre tha: “OZot i gjitha boteraveā€¦Ti di dhe askudh prej Teje nuk di! I kam pasur prinderit ne moshe te cilet me kane ushqyer dhe me kane edukuar ne menyre te drejte. Isha gezimi i tyre dhe mundohesha t’i kenaqja me qdo gje.marredhenjet e mia me tai shin ashtu si deshiroje Ti. Mosdegjueshmerine ndaj prinderve Ti e konsideron si nje nga mekatet e medhaā€¦Ti e di se asgje nuk eshte me e rendesishme per mua se ata, as femijet,as pasuria.
    Qdo mbremje u qoja qumesht te peine, me kenaqesi, para se t’u jepja femijeve te mi, gruas dhe vetes simeā€¦Gezimi im nuk kishte fund kur i shihja se si e pinin qumeshtin te cilin e kasha mjele me duart e mia. E kur e shihja nje buzeqeshje te lehte dhe kenaqesine ne fytyrat e tyre, atehere e njdieja se si fundosesha ne gezim, seopse e kasha bere ate qe me kishte urdheruar All-llahu xh.sh.”

    SE PARI PRINDERIT E MI

    “Nje dite, shkova larg shtepise qe t’i tuboja ca dege. As nuk e kasha marre vesh se sa shpejt me kishte kaluar koha. Kur perendoi dielli, nxitova tek prinderit e mi, ua dergova qumeshtin, por i gjeta duke fjetur. O Zot, Ti e di se sa kam qene i merzitur kur u pata vonuar! Nuk doja t’i zgjoja, e as tabpine qumeshtin para tyre as gruaja, as femijet e as sherbetoret. E mbaja nje tas te mbushur perplot me qumesht dhe pritja qe te zgjoheshin prinderit deri sa agoi drita. Rreth kembeve te mia qendronin femijet e mi te uritur, te cilet qanin, e une thosha ne vete: Se pari prinderit e mi, e pastaj ju, e une do te jem i fundit i cili do te pijeā€¦”

    LUTJA E MIREBERESIT PER PRINDERIT E TIJ

    “E degjova babane si e madheronte All-llahun dhe e falenderonte ate qe e kishte ngjallur pas vdekjes (gjumit). I dhashe atij dhe nenes qumesht, te cilen e falenderuan All-llahun e madheruar. Vazhduan te luteshin qe All-llhu te me shperblente per kete. E ndjeva nje gezim te papershkrueshem.
    O Zot, tere kete e kam bere per hir Tendin, andaj te lutem qe te na e largosh kete gur!”
    Menjehere guri levizi pak, por nuk mjaftonte qe ndonjeri nga tre udhetaret te dilteā€¦, duhej qe edhe ndonje tjeter t’i lutej All-llahut xh.sh.qe t’i shpetoje nga kjo fatkeqesi.

    E KA MBAJTUR PREMTIMIN

    U ngrit tjetri dhe tha: “Ti e di, e te tjeret nuk e dine, se e kam njohur nje vajze, te cilen e doja me shume se te gjithe njerezit. All-llahu i Lartesuar i kishte dhene asaj nje bukuri te papershkruar. Ishte e drejte dhe e devotshme, nuk i bente keq askujt. Ne brendesi deshiroja t’i beja diq te keqe, gje te cilen nuk do te kisha dashur t’i ndodhe motres a nenes sime.
    Shejtani e ndezte zjarrin e epshit dhe me nxiste ne mendime te keqija ndaj saj. Mirepo ajo nuk e pranoi kete dhe me rrefuzoiā€¦
    Ishte e paster, e ndershme dhe e devotshme, e kishte mbajtur premtimin e vet te dhene ndaj meje, se nuk do te bente ate qe eshte e ndaluar.”

    URIA ESHTE VRASESE

    “Nje vit te veshtire, ne te cilin qielli nuk kishte leshur shi, e as toka nuk kishte bereqet, uria e kishte gjetur kete vajze dhe gati e kishte rrezuar. Nxitoi tek une dhe kerkoi ndihme kunder veshtiresive te jetes qe te mos e gjeje vdekja. Nuk kishte as nje cope buke per te zbutur urine. Babai i saj nuk kishte lene asnje dinar e as nje derhem. Une isha i pasur dhe perseri me kapluan mendimet e keqija. Mendova se situate e saj do ta detyroje qe te perkulet dhe te leshoje pe para asaj qe kam kerkuarā€¦”
    I thashe asaj: “Do te te jap qfare te duhet, por duhet ta kryesh ate qfare e deshiroj nga ti !
    Refuzoi dhe u kthye nga erdhi.
    Uria gati e kishte mbytur, e nuk kishte mundesi te kerkonte ndihme nga askush, e as nuk ishte ne gjendje te kerkonte nga te tjeret.”

    LARGOHU NGA MENDIMET E KEQIJA TE SHEJTANIT

    Ne fund, erdhi tek une dhe pa deshire e pranoi ate qfare e kisha kerkuar nga ajo. Ne syte e saj i pashe lotet dhe dhimbjen e thelle. M’i zgjati duart dhe me tha: “Te lutem ! Mos lejo qe mendimet e keqija te shejtanit te te rrezojne. Mos me shfrytezo ne kete menyre, por vetem ne menyre te ndershme. Martohu me mua sipas ligjeve te All-llahut, dhe ta lidhim kuroren para All-llahut dhe para njerezve.
    Fillova te dridhem nga frika dhe me dolen lotet nga frika, duke iu frikesuar hidherimit te All-llahut dhe denimit te Tij. Ia dhashe parate qe i kerkonte. I mori 120 dinare, e lumtur dhe e rehatuar qe nuk i kam bere diq te keqe dhe qe e kishte ruajtur nderin e vet.”

    NUK DESHIROJA ASGJE POS KENAQESISE SATE


    E vazhdoi njeriu tregimin e vet: “Falenderimi i takon All-llahut, i cili me udhezoi ne rruge te drejte ! Nuk iu nenshtrova presionit te shejtanit, por e refuzova, tere kete per hir Tendin, o Zot !
    O Zot, u frikesova nga Ti dhe e lashe te shkoje me parate (edhe pse e doja pa mase). O Zot, une u frikova nga ajo dite kur do te dal para Teje per ta dhene llogarine. Atehere nuk do te me shpetoje e tere pasuria ime. Ate dite nuk do te pranosh askend, perveqse qte qe vjen me bindje te pasterā€¦
    O Zot, e di se e kam bere kete per hir te fisnikerise Sate. Na ndihmo dhe na e lehteso kete situate !”
    Guri levizi edhe ca, por jo edhe aq sat e mundte dikush te dilte nga aty.
    Erdhi rradha tek i treti - ta luse All-llahun per shpetim.

    JEPJA PUNETORIT HAKUN E TIJ !

    U ngrit edhe i treti , pas lutjes se bashkudhetareve te vet dhe tha:
    “O Zot, Ti di e te tjeret nuk dine, se kam pasur pasuri te madhe dhe punetor te mi. me ta sillesha ne menyre te drejte dhe me nder dhe i shperbleja me ate qe Ti ma kishe dhene, andaj ua paguaja punen para se t’u thaheshin djersetā€¦
    Nje dite e kerkova njerin nga punetoret e mi, por nuk e gjeta. Kishte shkuar e nuk e kishte marrur meditjen e tij. Qe nga atehere kishte kaluar shume kohe e une meditjen e tij e deponoja ne pune te reja, keshtu qe ky investim binte fitim te madh. Nje dite, ai punetor u kthye tek une, pasi qe kishte rene ne veshtiresi financiare. Me tha: “Dikur moti kam punuar tek ju dhe nuk e pata marre meditjen time ! Tani ajo me duhet ? A mund te ma paguani ate ?”

    NA SHPETOI NGA KJO SITUATE

    “Iu pergjigja: “ Ne kete lugine, gjithe qka sheh eshte jotja, si rrezultat i meditjeve te tua !”
    Shikoi nga lugina dhe pa deve, lope, dele, aq shume saqe as qe kishte mundur t’i enderronte. U habit dhe gjuha i perzihej, por shume shpejt u zgjua nga gjumi i bukur i cili e kishte kapluar dhe tha: “Po beni shaka, zoteri !”
    Iu pergjegja: “Jo pasha Zotin, une meditjen tende e kam investuar dhe nga ajo u be kjo pasuriā€¦Merri te gjitha ato qe t’i ka dhuruar All-llahu, me fat dhe te jesh qetesuar !”
    Njeriu e morri kopene e tij nga lugina e madhe, duke mos u besuar syve te tij.
    “O All-llah, tere kete e kam bere per Ty dhe per fisnikerine Tende. Na shpeto nga kjo fatkeqesi ne te cilen kemi rene !”

    ALL-LLAHU NUK I HUMB TE MIRAT E BESIMTAREVE

    E guri levizi edhe pak, por kete here ishte e mjaftueshme qe te tre udhetaret te mund te dilnin nga shpella.
    Buzeqeshja filloi t’ua shendrise fytyrat e tyre dhe filluan qe t’u dridhen buzet nga gezimiā€¦
    Ia arriten te dalin nga aty dhe ta vazhdojne rrugen e tyre, duke u kenaqur me fisnikerine e All-llahut, duke besuar se Ai asnjehere nuk harron t’i shperbleje mireberesit.
    O Zot, bekoji punet tona dhe te jene te sinqerta vetem per Ty, Ti i Cili u pergjigjesh lutjeve tona !
    Madherimi te takon vetem Ty, o Zot i boterave !
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  8. #47
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    ARKA E BOTES

    Keshtu e kane quajtur: “Arka e botes”.
    Rrefente tregime ne fotografi per jeten dhe ndodhite ne bote dhe nga historia. Te gjithe femijet me padurim e pritnin ardhjen e saj ne lagjen e tyre.
    Sikur te kisha pasur mundesi ta shihja. Thone se kjo eshte kino levizese. Se ne ekranin e tij mund te shihen pamjet me te bukura dhe mesimet me te qmueshme. Me ishte ngulitur ne zemer si qudia me e parendomte e asaj kohe.
    Mirepo, per fat te keq, ne qytet nuk ka asgje te ngjashme me te. Kjo ishte diq e veqante. Per kete shkak pronari i saj, axha Bajram, e kishte caktuar diten kur qdo qenie e gjalle mund ta shikonte ate.
    Kishin kaluar gjashte dite, kishte ardhur edhe dita e shtate, e pronari i arkes se quditshme ende nuk ishte kthyer.

    QDO PRITJE E KA FUNDIN

    Ne fund erdhi momenti i lehtesimit. Sa na kishte gezuar kthimi i tij, pas pritjes se gjate. E degjuam zerin e borise se axhes Bajram dhe menjehere brofem drejt atij zeri.
    Eh, sa e madhe qe eshte “Arka e botes” ā€“ si nje bjeshke. E ate e mban nje njeri i madh, ne gojen e te cilit gjendet nje bori e verdhe e bakrit, se ciles i bie dhe me te cilen e lajmeron ardhjen e tij. Femijet duartrokisnin dhe bertitnin nga gezimi, duke rropatur me kembe mbi toke, duke e pershendetur bartesin dhe ate qe mban.
    Menyra se si ata e tregonin mikepritjen e tyre, tregonte gezimin e tyre te papershkruar se e shihnin ate. Kjo perseritet ne qdo vendbanim ku kalonte ai. Ky eshte moment i papershkruar i gezimit dhe festimit.

    QDO GJE KA QMIMIN E VET

    Gezimi e kishte kapluar sheshin “Minatori”. Lajmi perhapej neper te gjitha rruget, hynte neper qdo shtepi dhe qdo vesh. Te gjithe femijet, moshatare te mi ishin tubuar ne vendin e ngjarjes, pas vrapimit te furishem se kush do te arrinte me shpejte nga shtepia e tij. Qdo njeri duke i ngritur duart, deshironte te marre nje nga kater karriget e vetme qe i kishte axha Bajram.
    I falenderuar qofte All-llahu qe axha Bajram me meshiroi mua dhe e kuptoi se nga te gjithe, une kisha me se shumti deshire per t’i njohur marifetet e “Arkes se botes”. Filloi t’i tubonte te hollat duke thene: “Femije, paguani para shfaqjes!” E ne e ngutnim qe sa me pare ta leshonte arken e vet, per te na i treguar magjite e veta.

    NJOHES I MIRE I ZANATIT TE VET

    Duke e lajmeruar fillimin e shfaqjes me bori, axha Bajram tha: “Vini re! Juve qe All-llahu ju ka dhuruar shendet dhe shqisa, per te degjuar dhe per te pare ate qe eshte e dobishme, shikoni neper dritaret e vogla ne arke. Zoti jua ruajte shikimin dhe jua mundesofte qe ta kuptoni qellimin e asaj qe do t’ju shfaqet!
    Femije, para jush jane tri mesime, secila ne dhjete fotografi. Mos e leshoni ndonjeren, se nuk do ta kuptoni porosine. Jeta pa porosi eshte e padobishme. Mesimet jane ne forme tregimesh. Shikojini ato dhe degjojini ato me kujdes, duke mos e kthyer vemendjen ne asgje tjeter”.

    MOS BESO NE QDO GJE QE THUHET

    Ne nje menyre te parendomte te ligjerimit, axha Bajram na shtiu ne tregimin e pare te ilustruar:
    Shikoni femije tregimin e pare! Ai e ka porosine e vet! Eshte nje tregim per nje gjuetar mendjelehte. Ai ishte nisur per te gjuajtur me rrjeten e tij dallendyshe te trasha dhe te bukura. Shkonte prej nje fushe ne tjetren , prej nje mali ne tjetrin, duke i vezhguar drunjte nje nga nje, duke e ndjekur nje dallendyshe qe ishte ndalur prane nje perrocke.
    Gjuetari nuk e kishte lehte te kalonte prej nje vendi ne tjetrin. Ne fund kur u lodh u ul ne nje mal te vogel duke e pritur gjahun e tij te pasur.
    U lodh nga pritja e gjate, ndaj u mbeshtet ne nje lis duke e vendosur ne te rrjeten ne te cilen ishte ushqimi terheqes per zogj.
    Papritmas u lekund rrjeta e cila e kishte kapur nje zog. U gezua gjuetari dhe vrapoi nga rrjeta, duke menduar se si po e priste nje darke e shijshme. Gati fluturoi nga gezimi! Sa i bukur dhe i madh ishte ky zog! Me kujdes e liroi ate nga rrjeta dhe e kapi me dore, i mahnitur me pamjen e tij.
    Atehere gjuetari iu drejtua dallendyshes me nje buzeqeshje te nje fitimtari: “Mire se vjen dallendyshja ime e bukur! Sa kohe te gjate te kam pritur!”
    Zogu nga frika filloi te qaje dhe i tha: “Me leshoni zoteri gjuetar. Nuk keni kurrfare dobie nga une dhe nuk do t’jua heq urine juve. Ju lutem, me leshoni!”
    Ne menyre ngacmuese u pergjigj gjuetari: “I kam thirrur shoket e mi tek une ne nje darke te madhe! Si mund ta mendoje kete pa mishin tend te lezetshem!?”
    Zogu heshti pak e pastaj tha: “Me leshoni, gjuetar, une do t’jua tregoje se ku gjendet thesari me i madh ne toke!!!”
    Kur gjuetari degjoi per thesarin, lakmia e madhe ia mori mendte dhe e leshoi zogun.
    Zogu buzeqeshi, fishkelloi sa me bukur qe mundej, kercente prej gezimit duke thene: “A me besove, o mendjelehte, se une vertete e di se ku gjendet thesari? Sidoqofte, mos u merzit. Une do t’i lajmeroj te gjithe zogjte qe te largohen nga ky mal i vogel, e keshilla ime per ty eshte: “Mos beso ne qdo gje qe te thuhet! Ky eshte ai thesar!”
    Dhe zogu fluturoi duke lene gjuetarin e mashtruar.

    LARGOJE ZHGENJIMIN NGA VETJA JOTE

    Tregimi i dyte, femijet e mi, eshte tregimi per humbjen e nje udheheqesi ushtarak. Shikoni me kujdes, ajo do t’ju jape nje mesim te paharrueshem dhe te dobishem.
    Kishte filluar lufta ndermjet dy mbreterive fqinje.
    Udheheqesi i nje ushtrie e kishte thirrur ne dyluftim udheheqesin e ushtrise se dyte. Pas luftimit te rende, e mundi ate, e zuri rob dhe e lidhi me pranga dhe zinxhir, e pastaj e dergoi ne burg.
    Ushtria e kryeushtarakut qe e kishte humbur dyluftimin u shpernda e ushtaret iken neper shkretetire, duke u frikesuar se armiku do t’i zinte, do t’i roberonte dhe t’i burgoste.
    Ndodhi diqka e papritur! Kryeushtaraku i mundur arriti te ike nga burgu e kur arriti tek nje burim ne mes te shkretetires, u ul te pushonte.
    Filloi te mendonte per disfaten e vet te turpshme dhe ndonje menyre qe do ta nxirrte nga ajo situate e rende.
    Ne ate moment vemendja e tij e terhoqi nje bubrrec i vogel qe kalonte prane tij duke bartur nje karkalec te madh, dhjete here me te madh se ai me trup e me peshe.... Por, bubrreci ishte i vendosur ne punen e tij.
    Papritmas buburreci se bashku me karkalecin ra ne nje grope. U mundua te dilte se bashku me trofeun e vet. Karkaleci u mundua te lirohej disa here nga kthetrat e tij, por buburreci vazhdimisht e kapte dhe me te perpiqej te dilte nga gropa, gjersa me ne fund kjo gje edhe i shkoi per dore. Dhe ashtu, krenar se bashku me trofeun e vet, buburreci e vazhdoi rrugen e vet.
    Kjo deshire e flakte dhe ky durim i buburrecit lane mbresa te thella tek udheheqesi i mundur ushtarak. Si ai buburrec, pa e humbur shpresen me sukses e kreu detyren e vet.
    Qante per gabimin e vet; ishte penduar se nuk ishte ne pune me i zellshem dhe me me zemer. Filloi te mendoje se si ta therrase kundershtarin e tij ne dyluftim.
    E mblodhi tere fuqine dhe vendosmerine e vet dhe u kthye vete te kundershtari dhe perseri e kerkoi ne dyluftim. Pas nje lufte te papare dhe te mundimshme, kundershtari i tij ra i vdekur ne toke!
    Keshtu udheheqesi yne ushtarak fitoi dhe krenar u kthye ne mbreterine e vet. Dhe keshtu, nje buburrec me zellin e tij te panderprere ndikoi qe ky ushtarak te nxjerre mesim te dobishem.

    PERDORE MENDJEN TENDE

    I fundit, te nderuar femije, eshte tregimi per te verberin dhe fenerin.
    1. Fotografia e pare, qe do ta shihni, e tregon nje te verber i cili ne njeren dore e mbane qypin e ne tjetren fenerin. Ai del naten nga shtepia e vet dhe shkon deri te sheshi i madh me bunar, ku mblidhen njerezit per te mbushur enet e veta me uje.
    2. I verberi, ngadale duke bartur nje fener mberriti te bunari dhe kur i erdhi rendi, e mbushi qypin e vet me uje dhe u nis per ne shtepi.
    3. Gjate rruges per ne shtepi e takoi nje njeri , i cili u habit se qfare i duhet te verbrit feneri qe ben drite!?
    4. Mendonte me ze: “Qka i duhet te verbrit feneri, qfare ka ai prej kesaj?”
    5. I verberi e degjoi. Kur iu afrua ai njeri, e pyeti me ze: “Qfare te duhet feneri?”
    6. I verberi buzeqeshi dhe i tha: “Sikur vetem pak te mendoje nuk do te me pyeteshe per kete! A nuk e sheh se eshte nate dhe se eshte erresire kudo rreth nesh?”
    7. Njeriu e leviz koken dhe thote: “Ashtu eshte, por ti qfare dobie ke nga feneri kur je i verber?”
    8. I verbri tha: “Hej, njeri me sy, e mbaj fenerin qe ti te me shohesh! Sikur te mos e mbaja, dikush prej kalimtareve do te mund te ndeshej me mua, nga shkaku i erresires”.
    9. Kur e mbaj fenerin te ndezur, e ndriqoj qdo gje perreth vete, ne menyre qe te mos ndeshem me dike dhe keshtu e ruaj enen time te mos thehet. A nuk eshte ashtu, vella?
    10. Njeriu e uli koken nga kjo situate e pakendshme: “Te faleminderit plak ne keshillen dhe urtesine tende! Mos me gjyko! Une jam i paditur dhe i verber edhe pse shoh, e jo ti. Ti je i menqur edhe pse nuk sheh! Pranoje ndjesen teme! Sikur te kisha menduar mire dhe drejte, nuk do ta kisha parashtruar nje pyetje te tille!”
    Sa mire do te ishte sikur njeriu t’i shfrytezonte te gjitha begatite qe i ka dhene All-llahu, ne menyre qe te mos turperohemi dhe te mos pendohemi, si dhe te mos behemi injorante.

    DHE E NDJEKIM ME TE MIREN

    Axha Bajram i ra borise dhe e lajmeroi fundin e shfaqjes dhe tha: “Femije te dashur, per nje shume te vogel te hollash ju i shikuat tregimet e dobishme nga arka e botes. Tregimi i pare flet per pasojat e marrezise, e dyta per frytet e durimit dhe qendrueshmerise, e treta per dobine e perdorimit te mendjes.
    Mbajeni ne mend kete, te dashur femije dhe luteni All-llahun qe t’ju mesoje qe t’i keshilloni te tjeret ne menyre te drejte, ndaj luteni Ate qe te gjithe te jeni te degjueshem dhe ta ndjekim ate qe eshte e drejte”.

    MESIMI I TREGIMIT

    1. Mos beso ne qdo gje qe te thuhet!
    2. Behu i durueshem dhe i zellshem, gjer ne fitore!
    3. Gjithnje perdore mendjen tende!
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  9. #48
    i/e regjistruar Maska e LOGIC
    Anėtarėsuar
    22-01-2006
    Postime
    732
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 5 postime
    DY REKATE DO TĖ MĖ ISHIN MĖ TĖ DASHURA SE SA KREJT DYNJAJA
    Shkruar nga B.C.

    Njė ditė njė dijetar islam kishte shkuar tek varrezat qė t’i vizitonte, tė pėrkujtonte vdekjen dhe tė merrte mėsim nga gjendja e tė vdekurve. Kur u kthye, e pa njė pemė afėr kėshtu qė u afrua tė pushonte nėn hijen e saj, sepse ishte verė dhe ishte vapė e madhe.
    Para se tė ulej, meqė ishte me abdes, i fali dy rekate, pastaj u ul. E kapi njė kotje gjumi dhe kėshtu pa njė njeri nga tė vdekurit, i cili erdhi duke tėrhequr zvarrė qefinin. I dha selam dhe qėndroi te koka e tij.

    - A mė njeh mua? – tha. - Unė jam pronari i kėtij varri afėr teje, erdha tė tė flas pėr njė ēėshtje tė madhe.
    - Ē'ėshtė ajo? – i tha ky.
    - A i ke parė ato dy rekate qė i fale mė parė? – tha ia.
    - Po! – thotė ky dijetari.
    - Pėr Zotin! Unė kam shumė dėshirė tė kthehem nė dynja dhe t’i fali dy rekate tė tilla! –tha ai. Ju o tė gjallė, jeni miskinė! Ju punoni, por nuk dini, ndėrsa ne tė vdekurit dimė (se e kemi parė si qėndron puna), por nuk mund tė punojmė. Na ka dalė nga dora rasti i jetės sė dynjasė.
    U zgjua njeriu nga gjumi duke marrė njė kėshillė tė madhe nga pronari i varrit afėr tij!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 03-06-2008 mė 12:51
    A known mistake is better than an unknown truth.

  10. #49
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    NENA E DESHMOREVE

    A nuk keni degjuar femije te dashur per poeten El-Hansa? Quhet Tumazer, eshte vajza e Amrit, i biri i El ā€“Sheridit. Ajo ishte femra me e dalluar ne fisin e saj, Beni Sulejm.Eshte lindur para ardhjes se Islamit, ne kohen paraislamike. Ishte perfaqesuese e denje e fisit te vet ne sjellje dhe shprehi ā€“ te mira dhe te keqija. Nuk dinte per Islamin e as qe kishte degjuar per te. Me se tepermi interesohej per poezi dhe dinte tregime per arabet dhe te paret e tyre. Dinte te garonte me poete, si dhe merrte pjese me fisin e vet neper beteja te ndryshme kunder armiqve, duke i nxitur dhe duke i trimeruar luftetaret e fisit te saj.
    Kur vellai i saj Sahr ra ne fushebeteje, ajo qau per te dhe nje kohe te gjate mbajti zi per te! Kishte veshur tesha te zeza nga leshi i eger. Dinte shpesh t’i tubonte grate dhe t’u lexoje elegjite e saj, ne te cilat e vajtonte vellane e vet, keshtu qe te gjitha se bashku fillonin te qanin, t’i shqyenin teshat e tyre dhe t’i shkulnin floket.
    Nganjehere bredhte maleve, e edhe neper bjeshke duke vajtuar vellane dhe duke recituar vjersha per cilesite dhe namin e tij, duke ia permendur rinine dhe fuqine e tij dhe duke i pershkruar heroizmat dhe sakrificat e tij. Kishte bere nje fotografi per te te nje heroi te patrembur, i cili e mund qdo luftetare dhe nga i cili dridheshin kodrat. Ishte ne gjendje t’i mbyste dy egersirat dhe te beje te pamunduren.
    Keshtu ndihej poetja El-Hansa ne kohen e xhahilijetit. Ishte kjo menyre e sjelljes ne ate kohe, kohe e cila kishte bere edhe tek ajo ndikim ta madh. Dinte per hakmarrjen dhe luften. I dinte tregimet e adhurimit te idhujve dhe kultin e personalitetit, por i kultivonte edhe zakonet e mira te asaj kohe, sikur qe ishte mikpritja, te ndihmuarit e nevojtareve, sinqeriteti, besa dhe nderi.

    ISLAMI NDERRON SJELLJET E EL-HANSASE

    Islami kishte filluar te perhapej ne mesin e fiseve arabe e njerezit i bashkangjitshin ne menyre masovike. Ua nderronte shprehite dhe sjelljet e kohes se xhahilijetit. Tani i kishte kapluar krenaria dhe fisnikeria. Me Islam u lartesuan shpirtrat e tyre dhe u zbuten zemrat e tyre, keshtu qe njerezit qe hynin ne Islam, i respektonin dispozitat e tij dhe rruget e lartesuara te cilat i therrisnin ne vellazeri dhe ne pune te mira per te miren e Islamit dhe per dobine e gjithe muslimaneve.
    Muslimani si individ nuk mendonte me vetem per veten e tij, por edhe per te miren e gjithe muslimaneve.
    Keshtu qe edhe El-Hansa ndryshoi kur e pranoi Islamin. Filloi te punonte per te miren e gjithe muslimaneve dhe ndryshuan pikepamjet e saj ndaj jetes dhe botes qe e rrethonte. Nuk mendonte me se jeta kryhet me vdekjen dhe se ky eshte fundi per njeriun. Tani ajo e din se All-llahu xh.sh.perseri di t’i ngjalle njerezit pas vdekjes, e kur te vije Dita e Gjykimit do t’ua llogarise veprat e tyre, ata te cilet kane bere vepra te mira do te shkojne ne Xhennet, qe eshte sa qiejt dhe toka, dhe se atje do te jene pergjithmone. E nese kan bere vepra te keqija do te hyjne ne Xhehennem dhe do te qendrojne atje pergjithmone.
    Prandaj, El-Hansa nuk i vajtonte me te vdekurit sikur qe e vajtonte vellane, se Islami e kishte ndaluar vajtimin per te vdekurit, te shqyerit e teshave dhe gerthitjen e fetyres si shenje pikellimi.
    Islami urdheron te jemi te durueshem dhe te lutemi per te vdekurit me deshire qe te jene mire ne ate bote. All-llahu e kishte hapur zemren e El-Hanses per Islamin, keshtu ajo ishte bere besimtare e sinqerte dhe besonte ne All-llahun si Krijues, Islamin si fe dhe Muhammedin s.a.v.s. si te Derguar te All-llahut xh.sh. dhe bartes i porosise se Tij per te gjithe njerezit. Ai i udhezon njerezit ne rrugen e drejte, ne rrugen e miresise, dhe ua terheq verejtjen qe te mos shkojne ne rrugen e se keqes. Kjo eshte porosia e Islamit ā€“ te jemi te degjueshem ndaj All-llahut xh.sh. dhe te Derguarit te Tij.

    EL-HANSA PUNON PER ISLAMIN

    Meqe El-Hansa ishte jashtezakonisht inteligjente dhe i kishte kuptuar Islamin dhe dispozitat e tij ne menyre te drejte, ajo u vu ne dispozicion te fese se vet te re me tere vullnetin qe e kishte. Ne kete ajo ndiente lumturi e cila ia mbushte zemren, si dhe kenaqesi dhe rehati shpirterore. Tani nuk e tronditnin me kurrfare fatkeqesi apo probleme, se tani besonte se qdo gje qe ndodhte ne bote eshte me caktimin e All-llahut xh.sh. dhe eshte me deshiren dhe vullnetin e Tij. Asnje njeriu nuk i ndodh asgje as e mire dhe as e keqe, perveqse kete e ka caktuar All-llahu xh.sh.
    Ajo e lexonte dhe e kuptonte Kur’anin

    “Thuaj: Neve nuk na godet asgje tjeter, perveq qka na eshte caktuar nga All-llahu; Ai eshte ndihmear yni. Prandaj vetem All-llahut le t’i mbeshteten besimtaret”.
    (Et-Tevbe, 51)


    Kuptimi i fjaleve te Kur’anit depertoi gjer ne thellesine e shpirtit te saj. Inteligjenca e saj dhe njohja shume e mire e gjuhes ia mundesoi asaj te kuptonte se keto fjale nuk ishin veqse fjale te All-llahut, fjale te Krijuesit te ketij Kozmosi, se njerezit pa marre parasysh se sa perpiqen, nuk do te mund te krijonin diq te ngjajshme.
    I degjonte fjalet e te Derguait dhe ne to zbuloi te verteten e qarte si kristali dhe thirrjen per t’i sherbyer All-llahut dhe vetem Atij. Devotshmeria e kishte kapluar pjesen me te madhe te zemres se saj e cila plotesisht iu dorezua vullnetit te All-llahut xh.sh.
    Ne nje hadith te cilin i Derguari a.s. i kishte thene Ibni Abbasit ne kohen kur ende ishte femije (ende s’i kishte mbushur dhjete vjet): “Po t’i mesoj o djalosh disa fjale: “Ruaju All-llahut, Ai do te te ruaje ty, ruhu nga All-llahu, Ai do te te ofroje ndihme kur ke nevoje; kur te kerkosh ndihme, kerkoje ate nga All-llahu xh.sh., e nese kerkon diq, kerkoje ate nga All-llahu! Dije se nese te gjithe do te deshironin qe ta bejne nje gje te keqe, nuk do te mund ta benin kete nese All-llahu nuk ta ka caktuar ate; e nese te gjithe do te deshironin qe ta bejne ndonje te mire, nuk do te mund ta benin kete, nese All-llahu nuk ta ka caktuar ate!”
    Per kete El-Hansa ishte rehatuar me jeten e saj, sepse qdo gje qe ndodhte, e shihte i caktim nga All-llahu xh.sh. Nuk merzitej me per vdekjen. I kujtohej se qfare kishte bere kur i kishte vdekur vellai,Sahri, kur i kishte shqyer teshat e veta dhe kishte jetuar ne pikellim me vite te tera. I kishte premtuar All-llahut, pasi qe ia kishte hapur zemren Islamit, se do t’i dergonte kater djemte e vet ne lufte qe te luftojne ne rruge te All-llahut dhe ta mbrojne Islamin dhe shtepite e muslimaneve, ta perhapin fene Islame, ne menyre qe te zhduket politeizmi dhe injoranca. Ata ose do te fitojne kunder armiqve, ose do te vdesin ne rrugen e All-llahut xh.sh. I perkrahte femijet e saj te hyjne ne ushtrine e muslimaneve, nen udheheqjen e Sa’d ibn Ebi-Vekasit, i cili shkonte ne Irak qe me ushtrine e vet te luftonte kunder persianeve, te cilet atehere ishin adhurues te zjarrit, dhe ta zhduke besimin e tyre te kote.
    Feijet e El-Hansase nxituan dhe iu bashkangjiten ushtrise se pandalur te muslimaneve. Ajo i percolli duke i keshilluar qe te jene te durueshem ne lufte dhe duke ua perkujtuar shperblimin e All-llahut xh.sh. per durimtaret, duke ua cituar:

    “O ju besimtare, beni durim, behuni te qendrueshem kunder armikut, rrini te pergatitur dhe, qe te shpetoni ruajuni denimit te All-llahut.”
    (Ali Imran, 200)


    Ua perkujtonte shperblimin e All-llahut xh.sh per te durueshmit ne boten tjeter, se All-llahut xh.sh. ka premtuar se do t’ua ktheje ate shumefish me shume:

    “Kurrsesi te mos mendoni se kane vdekur ata qe rane deshmore ne rrugen e All-llahut. Perkundrazi, ata jane te gjalle duke u ushqyer tek Zoti i tyre.”
    (Ali Imran, 169)


    Ua lexoi nje hadith te te Derguarit a.s.:
    “Ne Diten e Gjykimit deshmori vjen me plagen e tij nga e cila del gjak me ere te miskut” dhe shtoi: “Deshmorit i falen te gjitha mekatet e beraā€¦!”
    Keshtu ajo e ngjallte deshiren tek ta qe te merrnin pjese ne lufte e t’i jepnin jetert e tyre ne rrugen e All-llahut xh.sh., si dhe ua terhoqi verejtjen per turpin e dezertimit. Per kete ua kujtoi fjalet e All-llahut xh.sh.:

    “O ju qe besuat! Kur te ndesheni me turmen e atyre qe mohuan, mos ua ktheni shpinen. Kush ua kthen atyre shpinen ne ate moment veq atij qe kthehet per te luftuar ose per t’iu bashkangjitur nje grupi tjeter, ai ka terhequr kunder vetes hidherimin e All-llahut dhe vendi i tij eshte Xhehennemi. E ai eshte perfundim i keq!”
    (El-Enfal, 15,16)


    Keshtu ua mesonte El-Hansa femijeve te vet fene e vertete dhe te forte, keshtu qe e deshironin hyrjen ne lufte sikur njeriu i etur qe deshiron te futet ne uje diteve te nxehta te veres. Sa kishin qene te vegjel, ajo u kishte dhene qumesht te dashurise dhe butesise, e tani i ushqente me bindje te pastra Islame. Nese qumeshti eshte ushqim per trupin, bindjet e pastra Islame jane ushqim per shpirtin dhe mendjen. Femijet e saj ishin te degjueshem si ne femijerine e tyre ashtu edhe ne rinine e tyre. Asnjehere nuk e kishin pikelluar. I veshen teshat e tyre ushtarake dhe u nisen per ne lufte.

    BETEJA EL-KADISJE

    Udheheqesi ushtarak Sa’d Ibn Ebi Vekkasi arriti se bashku me ushtrine e vet ne El-Kadisije, nje vend i vogel ne Irak. E renditi ushtrine e vet dhe me strategji te madhe e pergatiti ate per ndeshjen me nje ushtri persiane.
    Zhvillohej nje lufte e madhe ne mes te muslimaneve dhe ushtareve persiane. Zgjati disa dite.qdo dite beteja zhvillohej e me kete rritej edhe numri i te vrareve dhe te plagosurve nga te dyja anet. Persianet shfrytezonin nje numer te madhe elefantesh te cilet depertonin me lehtesi neper ushtrine e muslimaneve, duke shkelur me shputat e tyre te medha dhe te renda luftetaret e muslimaneve. Ne shpinat e tyre i mbanin ushtaret persiane te cilet i gjuanin muslimanet me shigjeta dhe shtiza. Per muslimanet ishte kjo nje beteje e rende, por nuk iken, qendruan mjaft mire dhe iu kundervyen persianeve dhe elefanteve te tyre me trupat e tyre dhe shpirtin e forte. Filluan te benin plane per t’iu kundervene armikut te tyre sa me mire dhe per t’i eliminuar elefantet e tyre, te cileve shigjetat dhe shpatat nuk mund t’u benin asgje. Sa here qe dikush u afrohej me shpate, elefantet me feqkat e tyre te gjata menjehere e rrezonin ose e shkelnin me kembe. Ne kete menyre, ra nje numer i madh i trimave qe tentonin te depertonin ne drejtim te elefanteve, por pa sukses.
    Diten e dyte, muslimanet e menduan nje plan. I veshen devet me veshje te posaqme e kokat ua mbuluan me mburoja, keshtu qe dukeshin te trishtueshme me pamjen e tyre, te ecurit dhe kercenimet e tyre. Elefantet u frikesuan dhe nuk sulmonin me. Tani kaloresit mundeshin t’u afroheshin elefanteve dhe me shtizat e tyre te gjata i gjuanin ne sy. Elefantet u tremben dhe filluan te iknin ne drejtim te kundert, keshtuqe filluan ta shkelnin ushtrine e vet e cila shkonte pas tyre. Vdiq nje numer i konsiderueshem i ushtareve persian, e elefantet vazhduan te vraponin gjer tek lumi i Eufratit, ku u permbyten se bashku me ushtaret te cilet i mbanin mbi shpine.
    Muslimanet e kishin parapare katastrofen e armiqeve te tyre, ndaj e shfrytezuan kete dhe i sulmuan nga te gjitha anet. Filloi lufta vendimtare e cila zgjati nje dite e nje nate. Degjoheshin goditjet e shpatave, hingellimat e kuajve dhe tegbiret e luftetareve trima muslimane.
    Diten e dyte, persianet filluan te iknin me shpejtesi te eres dhe te largohen ne te gjitha drejtimet, duke kerkuar shpetim, pasi pane qe komandantet e tyre ushtarak ishin vrare. Ketu ishin vrare me mijera ushtare persian dhe lufta u nderpre. Muslimanet ishin te lumtur qe All-llahu ua mundesoi fitoren. Filluan t’i kerkojne te vdekurit e tyre dhe t’i varrosin ata, ndersa te plagosurve t’ua lidhnin plaget e tyre. Kur i mblodhen te vdekurit nga fushebeteja, e morren vesh se ne mesin e tyre ishin te kater djemet e El-Hansas. Kishin frike qe kete t’ia komunikonin asaj. Udheheqesit ushtarak kjo e kishte goditur shume dhe mendonte se si do te jete nje lajm trondites dhe i dhimbeshem per EL-Hansan. Kishte frike se ndoshta do te binte ne depresion nga pikellimi i papaershkrueshem sikur qe kishte ndodhur me te kur e kishte humbur te vellane. Andaj, ngurunte t’ia komunikonte kete lajm te pikellueshem.
    Pastaj e derguan nje grup te muslimaneve qe t’ia tregonin asaj per kete dhe t’i shprehnin ngushellimet e veta. Si i verejti, nxitoi ne drejtim te tyre, se qdo dita dilte se mos do te merrte vesh diq ne lidhje me ushtrine e muslimaneve. I ndali ata dhe i pyeti, e ata iu pergjigjen: “Djemet tuaj, zonjeā€¦”.
    Ketu i nderpreu ata duke thene: “Nuk iu pyeta per djemet e mi, por me tregoni per rezultatin e luftes!” u pergjegjen: “Fituam, dhe ua kemi shkaktuar humbje te medha!”.
    U pergjigj: “Falenderimi i takon All-llahut, kjo eshte nje dhurate e All-llahut xh.sh.!” vazhdoi te pyeste: “Bijte e mi a kan luftuar me ndere apo kane qene frikacake?”
    U pergjigjen: “Djemet tuaj kane qene nga ushtare tane me trima. Kane luftuar te patrembur para armikut. Tekbiret e tyre ishin me te zeshmet, keshtu qe i trimeronin edhe te tjeret per lufte. Ne krenohemi me ta dhe me nenen e tyre e cila i ka lindur dhe i ka edukuar me dashuri ndaj All-llahut dhe sakrifikimit ne rrugen e All-llahut. Ata jane nderuar me ate qe e kan dhene jeten e tyre ne lufte per All-llahun xh.sh.!”
    Ne kete rast, El-Hansa i tha fjalet e saj te njohura: “Falenderimi i takon All-llahun xh.sh. i cili me ka nderuar me luften e tyre dhe qe jane bere trima! Shpresoj qe All-llahu te me bashkoj me ta ne Xhennetet e gjera, dhe se bashku me ta te shijojme afersine dhe meshiren e Tij!”
    Nuk i pikoi asnje lot, e as nuk veshi te zeza, floket nuk i shkulte, e as fytyren nuk e grithi. I tha fjalet e veta dhe ishte e kenaqur me caktimin e All-llahut, krenare me ate qe kishin bere djemte e saj ne rruge te All-llahut xh.sh.
    Kjo ishte El-Hansa, shembulli i gjalle per qdo nene muslimane dhe shembull i mrekullueshem per ummetin tone. I kishte edukuar femijet e vet me edukate te drejte dhe te vertete Islame, e pastaj i dhuroi ata ummetit Islam, qe te luftojne per te dhe ta mbrojne ate; andaj All-llahu i kishte zgjedhur qe te jen ne afersi te Tij, te jene ata qe do ta shijojne meshiren e All-llahut xh.sh. dhe do te jene prej banoreve te Xhennetit:

    “Kurrsesi te mos mendoni se jane te vdekur ata qe rane deshmore ne rrugen e All-llahut. Perkundrazi, ata jane te gjalle duke u ushqyer te Zoti ityre”.
    (Ali Imran, 169)


    Ky eshte nje premtim i drejte dhe i vertete i All-llahut xh.sh. dhene luftetareve ne rrugen e All-llhahut xh.sh. Sikur te mos luftonin trimat e tille per shtepite e muslimaneve, nuk do te kishin pasur nje fuqi dhe fame qfare e kishin, do t’i humbnin tokat e tyre dhe do t’i merrte armiku.
    All-llahu e meshirofte El-Hansane dhe femijet e saje trima! Ata ishin shembuj me te mire te sakrifices dhe nena e tyre ishte edukatorja me e mire e ketyre trimave. Andaj ia vlene qe muslimanet ta quajne “Nena e deshmoreve.”
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 28-12-2007 mė 09:55
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  11. #50
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,439
    Faleminderit
    3
    21 falenderime nė 21 postime
    ĒFARĖ KĖRKON LYPĖSI

    Allahu i Madhėrishėm nė Kur’anin fisnik urdhėron e thotė:

    “Andaj, jepja tė afėrmit atė qė i takon, e edhe tė varfėrit edhe udhėtarit, e kjo ėshtė shumė mė e dobishme pėr ata qė veprojnė pėr hir tė All-llahut dhe tė tillėt janė ata tė shpėtuarit.” (Er Rrum, 38)

    Para disa dite u takova me njė njeri i cili njė pjėse tė jetės sė tij, vitet mė tė bukura tė rinisė i kishte kaluar me njė grup besimtarėsh. Ata kishin autoritetin e tyre dhe mėsuesit e tyre. Nė fillim ēdo gjė ishte ideale, por me kalimin e kohės filloi tė ndiej njė zbrazėti e diē mė vonė edhe nė njė mėnyrė i tradhėtuar.

    Nuk e kishte tė qartė se ēfarė po ndodhė. Por, kishte vendosur qė edhe mė tej tė sillet nė kėtė grup besimtarėsh. Sa mė tepėr koha kalonte, shkuarja tek kėta shokė dhe dijetarė bėhej mė pak e kėndshme, mė monotone, bile filloi ngadalė tė mungonte nė namaze tė pėrbashkėta.

    Filloi tė ēuditej me vetveten, si ndryshoi kaq shumė, si nuk i sjell mė kėnaqėsi dėgjimi i ligjeratave dhe kėshillave tė autoriteteve tė ditura. Vėrtet ata dijnė shumė, kanė mėsuar shumė gjėra pėrmendėsh, posedojnė gjėra me vlerė, por pėr kėtė shoqėrimi me ata filloi tė zbehej dhe kėnaqėsinė e ndiente nė vetmi.

    Duke mė treguar ky njeri pėr kėtė qė i kishte ndodhur, u hap me mua dhe nga ai dėgjova kėtė tregim interesant.

    Njėher njė i varfėr erdhi te bukėpjekėsi dhe i tha: “Dėhiroj pak bukė ju lutem”. “Sa i menqur je” i tha bukėpjekėsi “vėrtet ke ardhur te bukėpjekėsi i vėrtetė”. Bukėpjekėsi mori librin nga tavolina dhe filloi t’i tregoj lypėsit pėr bukėn. I tregonte pėr miellin dhe elbin, pėr grurin dhe krundet. Aq bukur i fliste pėr kėto gjėra sa qė filloi tė mahnitej me vetveten. Kur ngriti kokėn u habit-pos gjurmės sė parė tė buzėqeshjes nė fytyrė, lypėsi nuk buzėqeshi mė.

    “Unė kėrkoj bukė” tha lypėsi. “Ah, ah” pėrsėri tha bukėpjekėsi “Vėrtet je i menēur, eja me mua, ta tregoj furrėn time”. Filloi ta udhėheq nė shumė koridore, ia tregoi enėn ku pėrgatitej buka duke i thėnė: “Askush nuk ka kėtė kapacitet, kemi tė gjitha llojet e bukės pėr ēdo shije…” Mė pas bukėpjekėsi duke hapur dyert impozante tė qelqit tha: “Kjo ėshtė dhoma jonė pėr inspirim”. Bukėpjekėsi “ndiente” se te lypėsi kishte lėnė pėrshtypje tė madhe. Por, lypėsi nuk fliste fare. Bukėpjekėsi e “kuptoi” heshtjen e tij. Duke e pėrqafuar lypėsin sikurse tė njihen qė moti dhe si tė ishin vėllezėr i tha: “Edhe mua mė mahnit kjo sikurse ty” Bukėpjekėsi vazhdoi mė tutje: “Njerėzit me kilometra largė vijnė tek unė. Njė herė nė javė punėtorėt e mi grumbullohen rreth meje pėr tė dėgjuar recetat e mia me vlerė tė paēmuar, librin e recetave tė jetės”

    Lypėsi ishte ulur ngase nuk kishte zgjidhje tjetėr pėrpos tė dėgjonte bukėpjekėsin e entuziazmuar. “E di ēfarė dėshiron, dėshiron tė mė dėgjon” i tha bukėpjekėsi. “Unė dėshiroj vetem pak bukė” i tha lypėsi.

    “Ah, ah” u pėrgjigj bukėpjekėsi “Sa i menqur je” Pėrsėri e pėrqafoi tė varfėrin dhe e dėrgoi nė paradhomėn e furrės. “Atė qė tani do ta them ėshtė shumė me rėndėsi. E sheh kėtė rrugė? Ka shumė bukėpjekėsa, andaj bėhu i kujdesshėm, ata nuk bėjnė bukė tė mirė. E di, njėri brumit i qet dy lugė krip nė vend se t’i qet njė lugė. Tjetri e nxenė furrėn pėr tre shkallė mė tepėr se sa duhet.

    I varfėri i llomitur, u nis drejt rrugės. “A nuk dėshiron bukė?” e pyeti bukėpjekėsi. I varfėri u ndal, duke i ulur supet e shikoi dhe u pėrgjigj: “Tani e humba apetitin”. “Dėm i madh” tha bukėpjekėsi “Si duket njerėzit nuk dėshirojnė bukė tė vėrtetė”

    Ndoshta vėrtet ndonjėher dėshirojmė t’i ndihmojmė dikujt, por duhet tė kemi kujdes qė individit t’i japim atė qė i nevoitet. Njėra ndėr gjėrat mė tė stėrholluara te secili individ ėshtė zemra e tij. Atė qė njeriui e flet, zemra ia kėrkon, pėr atė qė njeriu mallėngjehet pėr atė zemra qanė, pėr atė qė njeriu gjurmon pėr atė zemra kėrkon.

    Zemra e secilit njeri ėshtė si ena. Rrallė herė kjo enė mbushet. Kur dikush dėshiron tė bisedoj me ne, zemra i kėrkon pėrgjigje, nuk duhet ta rrefuzojmė. Kur dikush na thėrret nė rrugė ose na shikon nė rrugė duhet qė nė njė mėnyrė t’i pėrgjigjemi. Nuk ėshtė me rėndėsi qė tė tregojmė shumė, ose tė tregojmė gjatė, apo tė tregojmė ēdo gjė qė dijmė. Ajo qė ėshtė e nevojshme ėshtė dashuria dhe kujdesi pėr t’ia mbushur zemrėn e tjetrit. Pra, tjetrit duhet ofruar atė qė kėrkon zemra e tij me kujdes, butėsi dhe sinqeritet.

    Muhammedi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtetė Allahu i Madhėrishėm i ka enėt e Tij nė Tokė. Kėto enė janė zemrat, dhe enėt mė tė dashura te Allahut tė Madhėrishėm janė ato mė tė pastrat, mė tė qėndrueshmet, mė tė stėrholluarat” (Shėnon Taberaniu, transmetuar nga Ebu Utbe el-Havelaniu)

    Andaj tė varfėrit jepi bukė e mos ia trego bukurinė e furrės. Ndėrsa zemrės sė pėrvuajtur kėshillė tė bukur dhe mirėkuptim.
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  12. #51
    i/e regjistruar Maska e LOGIC
    Anėtarėsuar
    22-01-2006
    Postime
    732
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 5 postime
    Tė ēmendurit!

    Falėnderimi i takon All-llahut [subhanehu ve teala], i Cili i porositi robėrit e tij me devotshmėri, dhe u premtoi xhennete atyre qė i frikėsohen, ruhen dhe qė shpresojnė nė xhennetet e Tij. I qortoi dhe i frikėsoi me kėrcėnime dhe zjarr ata qė bėjnė mėkate dhe e kundėrshtojnė urdhėrin e Tij, i Cili thotė:

    "Dhe se kjo ėshtė rruga (feja) mė e drejtė (qė e caktova pėr ju) pra pėrmbajuni kėsaj, e mos ndiqni rrugė tė tjera e t'iu ndajnė nga rruga e Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju ashtu qė tė ruheni." [El-En'am, 153]

    Paqja dhe shpėtimi qoftė mbi Pejgamberin mė tė dashur i cili tha: "Me tė vėrtetė zemrat e bijve tė Ademit janė mes dy gishtave prej gishtave tė Mėshiruesit, tė cilat i rrotullon ashtu siē don Ai”. Pastaj tha: “O All-llahu im, qė lirisht disponon dhe drejton zemrat, drejtoi zemrat tona kah nėnshtrimi ndaj Teje.”

    Ju pėrshėndes me pėrshėndetjen islame:

    Es-Selamu alejkum ve rahmetull-llahi ve berekatuhu!

    Allahu i Madhėruar thotė: "Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pėrveē Tij, dhe qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as 'of (oh), as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta, respektuese). E nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: ‘Zoti im! mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl." [Isra, 23-24]

    Kam qenė nė rini njeri i pavarur, zgjohesha nė mėngjes dhe shkoja nė dyqanin, nė tė cilin shitja ne tė: patate, rrush dhe ēdo lloj tė perimeve dhe zarzavatėve. Dhe fitoja disa para tė mjaftueshme dhe me to bleja bukė dhe mish dhe merrja disa perime, te cilat mbeteshin dhe i dergoja ne shtėpi.

    Gruaja ime pėrgatitte ushqim pėr mua dhe pėr vete, nuk kemi pasur femijė andaj kemi ngrėnė ushqim tė thjeshtė. Keshtuqė nuk kėrkonim ndihmė nga askush, dhe askush nuk kėrkonte ndihmė nga ne.

    Njė ditė prej ditėsh e kaploj shtepinė tonė njė gėzim i madhė sepse gruaja ime kishte mbetur shtatėzėnė dhe pėr kėtė e falenderova Allahun, Subhanehu ve teala, qė na kompenzojė durimin tonė me lindjen qė ne e dėshironim.

    Erdhi koha qė unė dhe bashkėshortja ime tė presim me ditė dhe orė pėr lindjen e fėmijut tonė, derisa erdhi nata e lindjes dhe unė pritja lindjen e fėmijut ku papritmas doli mjekja dhe tha: Pėrgėzime... pėrgėzime... Allahu tė begatoi me njė djalė!

    Nė kėtė moment ndihesha shumė shumė i gėzuar nga lindja e fėmijut tonė. Kur ai qeshte qeshnim dhe ne dhe kur qante dridhej shtepia jonė nga tė qajturi dhe kur sėmurej nxihej dita e jonė.

    Ditė prej ditėve rritej nga pak dhe ēdoherė qė fliste nga njė fjalė na shtohej gėzimi dhe arriti nė moshėn e shkollės.

    Nėna e tij tha: Vėrtetė fėmiu jonė ėshtė rritur, ēka tė bėjmė me tė? I thashė: Do ta marrė nė dyqan dhe do t'ia mėsoj shitblerjen, qė tė pėrfitoj nė tė ardhmen.

    Ajo tha: A dėshiron qė djali jonė tė jetė shitės i perimeve, zarzavatėve?!

    Ia ktheva me hidhėrim: Pėrse jo?! A nuk pėrparon askush me profesionin e babait tė tij?

    Ajo tha: Jo vallahi, kjo nuk do tė ndodhė kurrė por patjetėr duhet qė ta regjistrojmė nė shkollė sikur djali i fqiut tonė. Dėshiroj qė djali jonė tė bėhet zyrtar shtetror.

    Mė nė fund u pajtova me mendimin e bashkėshortės sime dhe vendosėm qė ta regjistrojmė djalin tonė nė shkollė. U morėm vesh qė tė ndajmė diēka nga ushqimi i jonė pėr t`ia blerė librat dhe harxhimet e tija qė i bėnte nė shkollė.

    Djali jonė ishte i pari nė klas, ishte i dashur te mesuesi i tij. Arriti nė pėrfundimin e shkollės fillore dhe nė kėtė kohė i thashė gruas sime: Djali jonė Ibrahimi e pėrfundoi shkollėn fillore, tash le tė fillon qė tė punojė nė dyqan qė ta merr profesionin nga pak. A i ngushtohet e ardhmja e tij dhe shkollimi i tij pėr shkak qė tė punojė tek dyqanit tė perimeve?! Patjetėr duhet qė ta regjistrojmė nė shkollėn e mesme – kundėrshton e ėma. Refuzon baba i tij por me kalimin e kohės pajtohet qė djali i tyre Ibrahimi tė regjistrohet nė shkollėn e mesme.

    Shpenzimet shtoheshin dhe ngarkesa rritej por vazhdoja nė sabrin qė e kisha. Kėshtu me vite tė tėra arriti djali jonė Ibrahimi nė pėrfundimin e shkollės sė mesme.

    I thash djalit: Tash a ka mbet edhe diēka?!! Tha djali: Po, o baba, dėshiroj qė tė udhėtoj pėr Evropė, qė tė vazhdoj studimet e fakultetit ajte!

    I thash: Ku ėshtė kjo Evropė?!

    Mė tha: Nė Paris, dua tė vazhdoj studimet atje.

    I thash: All-llahu na ruajt! Pasha madhėrinė e All-llahut, deri sa tė jam gjallė kjo nuk do tė ndodh kurr! Vendosa qė tė qėndroj nė kėtė vendim. Mirėpo, djali im kishte vendosur qė tė udhėtojė, dhe nėna e tij i ndihmonte. Nuk u pajtoheshin me mua, vendosi nėna e tij qė ta shet bylyzykun dhe dy vathet e saj, tė cilat ia kam dhuruar natėn e martesės, qė i kemi ruajtur pėr kohėrat e veshtira por ajo ia dha djalit tė saj.

    Udhetoi pėr nė Francė pa lejen time. U hidhėrova shumė me Ibrahimin, nuk i kam folur mė e as qė jam pėrgjigjur thirrjeve e tija njė kohė tė gjatė, qė ai i bėnte nga Franca. Dikur mė vonė mė ėshtė zbutur zemra pėr tė. Ti e din se ēka nė zemrėn e njė prindi ndaj fėmiut tė tij tė vetėm. Fillova t'i shkruaj, e kam pyesja se ēka dėshiron. Ai gjithnje kerkonte nga unė para, qė i shpenzonte pėr studimet e tij nė Francė. Nė fillim kerkonte nga tridhjetė lira, kurse unė dhe nėna e tij mbeteshim netė tė tėra me bukė tė tharė pėr t'ia plotėsuar dėshirat djalit tonė qė studionte nė Francė.

    Shokėt e tij, tė cilėt studionin me tė, ktheheshin nė pushimet verore tek familjet e tyre dhe tė afėrmit e tyre pėr t'i vizituar ata, por ai nuk kthehej me ta dhe as nuk e shihnim atė. Gjithėherė arsyetohej, kerkonte falje pėr mos prezencen e tij nė pushimet verore dhe thoshte qė kam shumė mėsime.

    Ndryshoi gjendja, filloi qė t'i lyp nga njėqindė lira! I shkrova dhe e lajmerova qe nuk kemi pare dhe e kėshillova qė mos t'i imitojė shokėt e tij se ata i kanė familjet a pasura por ne tė varfėr, jemi nė njė gjendje shumė tė vėshtirė.

    Pėrgjigjėja e tij ishte nė letren e shkruajtur: Kėrkoj para urgjentisht, brenda njė kohe tė shkurtur. U frikėsuam dhe menduam se mos e ka goditur ndonjė e keqe djalin tonė. E shita shtėpinė nė tė cilėn banonim nė tė. Po, e shita me gjysmėn e ēmimit tė saj, vlera e saj ishte katėrqindė lira, por e shita per dyqindė lira. Pėr shkak se e donim shumė djalin tonė. I huazova treqind lira dhe ia dėrgova djati tim Ibrahimit dhe i tregova se nuk posedonim mė asgjė nga pasura e jonė. Ai i nderpreu dėrgesat e tij prej momentit kur i tregova se nuk posedonim mė asgjė nga pasuria.

    Kaluan shtatė vite tė plota pa e parė fytyren e djalit tonė. Mundohesha qė tė marr ndonjė lajm pėr tė, por nuk kemi mundur tė marrim asnjė lajm.

    Mbeta pa shtėpi, qėndronim me njė dhomė tė vogėl me qira unė dhe gruaja ime. Borxhėlitė m'i kėrkonin paratė, por unė nuk kisha para, dhe ata mė paditen nė gjyqė. Gjyqi mė tha: A ke nėnshkruar t'i nė kėto letra? Thashė: Po! Gjyqi mė akuzoi qė t'ua kthejė atė qė ata e dėshironin, pėrndryshe burgu mė priste. Hyra nė burg pėr shkakė tė djalit tim, tė cilit nuk ia kisha parė fyryren e tij qė shtatė vite. Gruaja ime mbeti e vetme dhe nuk ishte askush tjetėr me tė pėrveē All-llahut, subhanehu ve teala. Ajo u detyrua qė tė punojė si shėrbėtore nėpėr shtėpia.

    Pas njė kohe tė gjatė dola nga burgu, kishin kaluar disa vite. Njė fqinjė i imi mė tha: O babai i Ibrahimit, a nuk e ke parė djalin tėnd ?

    I thashė: All-llahu tė dhasht tė mira, ku ėshtė ai?

    Mė tha: A nuk e di se ku ėshtė djali yt apo bėhesh sikur nuk e di? Ai ėshtė nė lagjėn e re. Nė fillim nuk i besova fjalėve tė tija. Si ka mundėsi qė djali im Ibrahimi ėshtė kthyer nga Franca dhe nuk ėshtė interesuar pėr mua dhe as pėr nėnėn e tij. Me gjithatė iu besova fjalėve tė fqiut tim sepse nuk mė kishte gėnjyer asnjėherė shkuam unė dhe gruaja ime te pallati i tij nė lagjen e re. Pėr ne nuk kishte dėshirė tjetėr nė kėtė jetė, pėrveē se ta pėrqafonim atė ashtu siē e pėrqafonim kur ishte i vogėl, qė tė ngopen zemrat tona pas mungesės sė tij tė gjatė.

    Pasi iu afruam derės sė shtėpis, na hapi derėn njė shėrbėtore. Kur na pa me rroba tė vjetra, u largua. Pastaj tha me mendjemadhėsi: Ēfarė dėshironi ?

    I thamė: Duam ta takojmė Ibrahimin!

    Ajo tha: Ai nuk i pranon tė huajt nė shtėpi. Shkoni nė vendin ku punon ai dhe takone atje dhe kerkoni nga ai ēka tė dėshironi!

    I thashė i zemėruar: A ne tė huaj jemi? Unė jam babai i tij dhe kjo ėshtė nėna e tij. U habit shėrbėtorja nga fjalėt tona dhe nuk na besoi neve. Kemi hyrė brenda duke bėrė polemik dhe diskutime. Ibrahimi dhe bashkėshortja e tij dėgjoi diskutimet tona me shėrbėtoren dhe doli i hidhėruar duke thėnė: Ē'ėshtė kjo polemik? Pse gjith kjo zhurėm?! Pas tij doli gruaja e tij Franceze.

    Kur e pa nėna e tij para vete pas njė mungese shtatė vjeēare, i hapi duart pėr ta pėrqafuar tė birin e saj dhe u nis drejtė tij.

    Mirėpo, Ibrahimi me keqardhje u largua nga ajo dhe i fshiu rrobat ku e kishte prekur nėna e tij. I tha bashkėshortes sė tij: Kėta tė dy janė tė ēmendur! Pastaj e ktheu shpinėn dhe hyri me shpejtėsi nė shtėpi. E urdhėroi shėrbėtoren qė t'na largojė nga dera dhe na largoi shėrbėtorja nė mėnyrėn mė tė keqe nga shtėpia e djalit tonė, pėr tė cilin flijuam gjithēka qė kishim.

    Mė goditi mua dhe gruan time njė tronditje e madhe nė kėto momente. A kėshtu o Ibrahim po vepron me prindėrit e tu?!!! Sa netė i kaluam nė pagjumėsi duke u kujdesur pėr ty ?! Sa herė kemi qėndruar tė uritur pėr tė ushqyer ty?! Sa herė kemi qarė qė tė qeshesh?! Ndėrsa tash po na largon nga shtėpia jote nė mėnyrėn mė tė keqe dhe largohesh nga ne dhe na thua se jemi tė ēmendur!

    Po tė ēmendur ishim atėherė kur tė edukonim dhe tė mėsonim ty dhe kur dhamė per ty ēdo gjė qė kishim. Pasha Allahun, sukur ta dija se do tė veprosh keshtu kur tė rritesh do tė kisha mbytur ditėn kur ke lindur me kėto dy duar.

    Pejgamberi, alejhi selam, ka thėnė: "Pajtimi i All-llahut ėshtė nė pajtimin e prindėrve si dhe hidhėrimi i All-llahut ėshtė nė hidhėrimin e tyre." [Transmeton Taberiu nė “Kebir”, kurse hadithin e vėrteton shejh Albani]

    Transmetojnė Ebu Davudi, Nesaiu dhe Ibėn Maxheh me zinxhirė tė saktė nga Abdullah ibėn Amėr ibėn Asi, i cili thotė se tek i Dėrguari i All-llahut erdhi njė njeri dhe i tha atij: “I lash prindėrit duke qarė dhe erdha tė tė jap besėn pėr hixhret.” Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, i tha: "Kthehu dhe bėji ata tė qeshin, ashtu siē i bėre tė qajnė!"

    Transmeton Imam Ahmedi nė Musned dhe Ibėn Maxheh nga Muavije ibėn Xhahime Es-Selmij, i cili kėrkoi leje nga Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, qė tė marrė pjesė nė xhihad me tė. Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem e urdhėroi qė tė kthehet dhe tė sillet mirė me nėnėn e tij. Pasi qė ai nguli kėmbė, Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, i tha: "Mjerė pėr ty…! Rri afėr saj, se aty ėshtė Xheneti."

    Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "All-llahu nuk do t'i shikojė nė Ditėn e Kiametit tre njerėz: Atė qė nuk respekton prindėrit e tij, femrėn qė iu pėrgjanė meshkujve dhe “dejjuthin” (ai qė nuk xhelozon pėr nderin e familjes sė vet). Kurse tre njerėz nuk do tė hynė nė xhennet: Ai qė nuk respekton prindėrit e tij, konsumuesi i alkoolit dhe ai qė u jep lėmoshė tė varfėrve dhe mburet para tyre.”





    Marrė nga libri: Tregime nga jeta e pėrditshme
    Autori: Ali Tantavi
    Pėrktheu: Ymridin Thaqi
    26 Qershor 2007
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 03-06-2008 mė 12:52
    A known mistake is better than an unknown truth.

  13. #52
    i/e regjistruar Maska e LOGIC
    Anėtarėsuar
    22-01-2006
    Postime
    732
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 5 postime
    Shpėrblimi i mirėsisė

    Sa'di dhe Ibrahimi ishin dy shokė tregtarė. Ata e donin njėri-tjetrin ,duke shpresuar e dėshiruar njėherit secili pėr tjetrin atė qė dėshironte pėr vete. Sa'di posedonte njė dyqan tė vogėl, ku nė tė bėnte shitjen e farėrave dhe fruteve. Edhe Ibrahimi posedonte njė dyqan tė vogėl, ku bėnte shitjen e tekstilit dhe rrobave, kurse tė dy dyqanet gjendeshin afėr njėri tjetrit.

    Tė gjithė banorėt e atij vendi e donin Sa'din dhe Ibrahimin pėr arsye se ishin besnik dhe tė sinqertė, e pėr atė Allahu e begatoi tregtinė e tyre dhe i furnizoi me furnizim tė bollshėm. Pas disa kohėve, ēmimet e fruteve dhe farėrave kishin zbritur nė qytet dhe nuk shitėshin ashtu siē shiteshin mė parė.
    Kjo zbritje ndikoi negativisht tė Sa'di. Kėshtu qė ai filloi tė ndihet ngusht nė furnizim. Mirėpo, Sa'di ishte i durueshėm, ngase ai, edhe mė parė kishte pėrjetuar njė krizė tė tillė… e pastaj pasoi lehtėsimi nga ana Allahut.

    Kaluan shumė ditė, ndėrsa tregėtia e farėrave ende nuk qarkullonte siē duhej dhe kriza akoma dominonte. Nė anėn tjetėr, Sa'di posedonte sasi tė madhe farėrash dhe frytėsh tė deponuara nė shtėpinė e tij dhe frikohej pėr prishjen e tyre. Sillej e vėrtitej, muk dinte se ē'tė bentė.

    Nė mėngjes, Sa'di shkoi tė dyqani i tij. Kur ja, po sheh shokun e tij Ibrahimin, duke qėndruar pranė dyqanit tė tij qė e posedonte. U afrua Sa'di tek ai, e pėrshėndeti dhe i tha: "Kam menduar mjaft pėr ēėshtjen time o Ibrahim, ngase kriza e farėrave dhe frutėve ėshtė zgjatur bukur shumė, ndėrsa unė kam sasi tė madhe tė deponuar nė shtėpinė time. Mu pėr kėtė, vendosa tė marrė kėtė sasi tė madhe farėrash dhe frutesh e tė udhėtoj nė njė qytet tjetėr afėr nesh dhe tė bėj shitjen e tij atje.
    Ibrahimi i tha:
    - Mendim i qėlluar o Sa'd, ndėrsa mua me mbetet ta lus Allahun qė tė hap rrugėdalje.
    - Unė nuk kam dėshirė qė ta mbyll dyqanin gjatė udhėtimit tim, - thotė Sa'di, pėr atė kėrkoj prej teje o Ibrahim qė ta hapėsh dyqanin tim, duke qenė unė nė udhėtim, e ndoshta nė ndėrkohė ndryshon gjendja dhe mund tė harxhosh atė qė ka ngelur prej farėrave dhe fryteve .
    Ibrahimi iu pėrgjegj: "Shko o vėllai im, bekimi i Allahut qoftė me ty…,ndėrsa dyqani yt do tė ngelė i hapur ashtu sikur tė ishe ti prezent kėtu.
    Sa'di tha: " Qyteti, nė tė cilin unė do tė udhėtoj, ėshtė vend tregtar. E ti o Ibrahim, nėse dėshiron tė mė japėsh diēka nga mallrat e tekstilit dhe rrobėve, bėri gati ato pėr t'i marrė me vete nė mėngjes.
    Ibrahimi i tha: Mendim ėshtė i qėllur dhe Allahu tė tė shpėrblejė pėr kėtė nder. Unė do tė pėrgatis njė sasi tė tekstilit dhe tė rrobeve qė t' i marrėsh me vehte.

    Sė kėtejmi ditėn e nesėrme, Ibrahimi sė bashku me shokun e tij Sa'din falėn namazin e sabahut dhe shkuan te dyqanėt e tyre. Sa'di mori rrobėt dhe tekstilin, tė cilin e kishte pėrgaditur shoku i tij Ibrahimi, bashkė me mallrat e tij, e pėrshėndeti shokun e tij, Ibrahimin, e porositi atė tė kujdeset mirė pėr dyqanin dhe familjen e tij. Poashtu Ibrahimi e pėrshėndeti atė dhe bėri lutje pėr tė.
    Kaluan ditė e netė dhe gjendja ndryshoi. Ibrahimi bėnte shitjen e mallrave tė tij, tė rrobėve e tekstilit. Ai poashtu ndihmonte shokun e tij Sa'din,duke shitur edhe mallin e tij prej farėrave dhe frutėve.

    Gjatė kėsaj kohe mbretėronte thatėsi e madhe. Si rrjedhojė, toka nuk bėnte frute dhe farėra tė mjaftueshme qė t'i mbulojė nevojat e njerėzve, ndėrsa njerėzit nuk kishin rrugė tjetėr pos qė tė shkojnė nė dyqanin e Sa'dit dhe tė blejnė aty farėra qė u nevojiteshin atyre .Nė kėtė mėnyrė tregtia e Sa'dit lulėzojė madje edhe nė mos prezencėn e tij. E kėshtu u shit e gjithė sasia e farėrave qė ishte nė depo. Sa here qė harxhohej malli Ibrahimi blente mall tjetėr nga vendet dhe kėshtu qė tregėtia e farėrave gjatė kėsaj periudhe qe e sukseshme sikur tė ishte pėrfituar me vite tė tėra. Bile ėshtė pėr t'u habitur se nė tė njėjtėn kohė kur tregėtia e farėrave dita-ditės lulėzonte, tregtia e tekstilit dhe rrobėve dobėsohej, derisa u bllokua krejtėsisht, ngase njerėzit i jepnin pėparsi ushqimit para rrobėve dhe mbulesės.

    Megjithatė, kjo ēėshtje aspak nuk ndikonte tek Ibrahimi. Ai kujdesej pėr tregtinė e shokut tė tij Sa'dit sikur tė ishte tregtia e tij dhe thoshte :"Pa tė meta ėshtė Lartmadhėria e Tij, sa furnizues e Dhurues i mirė ėshtė Ai, e furnizon [begaton] kė tė do pa masė.
    Dhe shpesh i thoshte vetės: "Mesiguri, kjo ėshtė sprovė nga ana e All-llahut, por tregtinė e shokut tim Sa'dit e kam emanet dhe patjetėr duhet tė kujdesem pėr tė, e ndoshta do tė jetė shkak qė tė kaloj kėtė provim ,sepse All-llahu na ka urdhėruar qė emaneti tė kthehet te pronarėt e tyre, ku thotė: "All-llahu ju urdhėron qė t'u jepni amanetin tė zotėve tė tyre" [EN NISA 58]

    Kjo ishte sa i pėrket ēėshtjes sė Ibrahimit. Nga ana tjetėr, Sa'di pat udhėtuar nė njė qytet tregtar dhe me vete kishte marrė mallin e tij dhe mallin e shokut tė tij Ibrahimit. Kaluan shumė ditė dhe tregėtia e Sa'dit nuk pėrmisohej fare, saqė shumica e sasisė sė farėrave dhe frutėve qė kishte me vete u prishėn, gjė qė ishte shkak falimentimi. Ndėrkaq nė anėn tjetėr ėshtė pėr t'u habitur se Sa'di pasi shiti gjithė tekstilin dhe rrobet e shokut tė tij Ibrahimit qė i kishte marrė me vete si dhe pas grumbullimit tė pasurisė sė fituar, ai filloi qė me parat e fituara tė blejė mallra tekstili dhe rrobe tjera dhe t'i shesė aty ku fitoi shumė mė shumė se sa herėn e parė. Tėrė kėtė Sa'di e bėnte nga dėshira dhe nga vullneti i tij, ngase ai ia donte tė mirėn vėllaut tė tij Ibrahimit, ashtu siē e donte pėr vete.
    Shpesh Sa'di vėshtronte tregtinė e tij tė humbur dhe tregtinė e fituar tė vėllaut tė tij Ibrahimit dhe thoshte: "Pa tė meta ėshtė Lartmadhėria e Tij, sa furnizues e Dhurues i mirė ėshtė Ai, e furnizon [begaton] kė tė dojė pa masė. Ndėrkaq sa i pėrket kėsaj qė po ndodh me mua, ndoshta mund tė jetė sprovė nga ana e All-lahut, sepse tregtinė e shokut tim, Ibrahimit, e kam emanet nė qafėn time. Patjetėr duhet tė kujdesem pėr tė, nė mėnyrė qė ta kaloj kėtė sprovė, dhe nuk dua qė tė bėhem tradhtarė [munafik], ngase Pejgamberi a.s ka thėnė: "Shenjat e munafikut [hipokritit] janė tri: kur flet gėnjen, kur premton nuk zbaton dhe kur t'i besohet diēka tradhton.

    Sa'di ndiu nė vete se ėshtė vonuar shumė dhe nuk ia arriti tė aplikojė atė qė kishte shpresuar nga ky udhėtim, kėshtu qė vendosi tė kthehet nė vendėlindje, pasiqė kishte humbur gjithė pasurinė qė kishte me vete .
    Sa'di u kthye nė vendlindje. vajti nė mėngjes te dyqani i tij pėr tė parė se ēka kishte ndodhur dhe pėr tė pėrshėndur shokun e tij Ibrahimin. Ibrahimi kur e pa shokun e tij Sa'din, u gėzua shumė. Me shpjetėsi hyri nė dyqanin e tij dhe mori me vete njė sasi tė madhe parash.i solli pranė Sa'dit dhe i tha: "Merr pasurinė tėnde o Sa'd ! Sa'di e pyeti se si qėndronte puna, e Ibrahimi i tregoi se ē'kish ndodhur gjatė periudhės sė mėrgimit tij, dhe se si All-llahu zgjodhi tregtinė e farėrave dhe fryteve nė anėn e kundėrt tregtia e tekstilit dhe rrobeve ish bllokuar krejtėsisht. U buzėqesh Sa'di dhe tha: subhanall-llah… dhe mori ti tregojė shokut tė tij, Ibrahimit, se ēkishte ndodhur gjat udhėtimit tė tij: Krejtėsisht ishte bllokuar tregtia e farėrave dhe fryteve, ndėrsa tregtia e shokut tė tij Ibrahimit kish lulėzuar dhe Sa'di nxori njė sasi tė madhe parash dhe duke ia dhėnė Ibrahimit i tha: Ja kjo ėshtė pasuria yte e fituar o vėllau im!
    Atėherė Ibrahimi i tha: Kjo qė ndodhi me ne ėshtė njė sprovė nga ana e All-llahut, qė tė na sheh se si e ruajm emanetin, e All-llahu na mundėsoi tė mirėn.

    A mund tė jetė shpėrblimi I veprės sė mirė me diē tjetėr pos me tė mirė ..?
    U ngrit Sa'di, kapi pėr dore shokun e tij Ibrahimin dhe iu drejtuan All-llahut duke e falemderuar pėr begatit dhe tė mirat qė ua kishte dhėnė, e gjuha e secilit prej tyre thoshte : A mund tė jetė shpėrblimi i veprės sė mirė me diē tjetėr pos me tė mirė..?

    Pėrktheu:
    Ebu uvejsi
    A known mistake is better than an unknown truth.

  14. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar LOGIC pėr postimin:

    Brisil (13-10-2013)

  15. #53
    i/e regjistruar Maska e LOGIC
    Anėtarėsuar
    22-01-2006
    Postime
    732
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 5 postime
    Njė ngjarje me Abdullah Ibėn Mubarek!


    Nė kohėn e Abdullah Ibėn Mubarekut nė Meke pėr njė kohė tė gjatė nuk po binte shi.
    Kudo zotėronte njė thatėsirė e tmershme.
    Bagėtia po rrezikohej tė ngordhte , ndėrsa bimėsia po thuaj ishte zhdukur.
    Tė gjithė , duke filluar nga imami i Mekes ( qė nė atė kohė ishte Fudejl Ibėn Ijadi i njohur pėr devotshmėrinė e tij ) ,dijetarėt nė mesin e tyre edhe Abdullah Ibėn Mubarek (tė cilit Allahu shpeshherė ia pranonte duan , njė herė ai luti Allahun qė t'ia kthente sytė njė tė verbėri dhe Allahu ia pranoi duan dhe ia ktheu sytė tė verbėrit) dhe besimtarėt , i bėnin dua Allahut qė t'u lėshonte shi .
    Por prapė se prapė shi nuk po binte , ose thėnė nė mėnyrė tjetėr Allahu nuk po ua pranonte duatė!

    Abdullah ibėn Mubarek ishte shumė i shqetėsuar , pėr gjėndjen qė ishte krijuar dhe nuk po dinte se ēfarė tė bėnte .
    Duke ecur i shqetėsuar atij ia tėrheq vėmendjen njė zė fėmije qė po qante nė heshtje!
    Abdullah ibėn Mubareku u afrua pėr tė parė se kush ishte ai qė po qante .
    Dhe pa aty njė djalė tė vogėl , me fytyrė shumė tė zezė dhe tė shėmtuar.
    Kur e shihje pėr shkak tė shėmtisė qė kishte tė shkaktonte neveri.
    Ky djalė i veēuar nga njerėzit e tjerė , po i bėnte dua Allahut duke qarė .
    Abdullahu pa u hetuar nga djaloshi , u afrua mė afėr me qėllim qė tė dėgjonte duan qė po bėnte ky djalė.
    Abdullah ibėn Mubareku arriti tė dėgjonte fajlėt qė ky djalė po ia drejtonte Allahut Zotit tė botrave !
    Ato fjalė nuk ishin fjalė tė veēanta , por ishin fjalė tė thjeshta dhe nga fjalėt mė tė pėrdorshme ato ditė .
    Teksti i atyre fjalėve ishte:

    "O Allah ! Tė lutem dėrgoje shiun tani , tani, tani!"

    Thotė Abdullah ibėn Mubarek:

    "Sa mbaroi duan djaloshi , ēova sytė nga qielli dhe pasha Allahun aty s'pashė kurrėfarė reje.
    Djali sikur tė kishte marrė pėrgjigjen se duaja iu pranua , u ngrit dhe filloi tė ikte qetė qetė.
    Kur pashė kėtė veprim tė djaloshit ēova edhe njėherė sytė nga qielli kur ētė shoh:
    Kishin filluar tė dilnin retė e para.
    Nuk po u besoja syve .
    Ngela i mahnitur nga kjo gjė ."

    Pas kėsaj Abdullah ibėn Mubareku filloi tė ndiqte nga mbrapa djalin dhe tė shihte se ku do tė shkonte.
    Pasi e pa se ku u fut , u nis pėr tek imami i Qabes , qė siē thamė mė sipėr ishte Fudejl ibėn Ijadi, me qėllim qė t'i tregonte ngjarjen qė e kishte parė me sytė e tij .

    Rrugės duke shkuar pėr tek Fudejli e zuri shiu .
    Sapo arriti tek Fudejli , ky i fundit i gėzuar i tha :

    "O Abdullah ! Allahu na e pranoi duan!"

    Kurse Abdullahu ia ktheu :

    "O Fudejl ! Allahu e pranoi duan , por jo duatė tona !"

    Dhe i tregoi ngjarjen qė kishte parė.
    Pasi u konsultuan me Fudejlin , Abdullahu u nis pėr tek shtėpia ku u fut djali , tė cilit iu pranua duaja.
    Trokiti nė derė dhe po rrinte duke pritur .

    Derėn e hapi njė burrė qė pėr habi tė Abdullahut kishte njė fytyrė tė bardhė.
    E kuptoi Abdullahu se djali qė iu pranua duaja ishte rrob i kėtij burri qė Abdullahu e kishte para syve.
    Nga ana tjetėr burri kur pa Abdullah ibėn Mubarekun tek dera e shtėpisė sė vet u gėzua shumė dhe e ftoi brenda.
    Ai mundohej qė tė bėnte ēdo gjė me qėllim qė ta kėnaqte mysafirin e nderuar.
    Nė fund Abdullahu i tha :

    "Kam ardhur qė tė blejė njėrin prej rrobėrve tė tu!"

    Tha burri me gjithė qef dhe ia nxorri , para tė gjithė rrobėrit me pėrjashtim tė djaloshit qė iu pranua duaja .
    Tha Abdullahu :

    "Nuk ėshtė nė mesin e kėtyre ai rob qė kėrkoj unė !"
    Prandaj tė lutem m'i nxirr tė gjithė rrobėrit e tu !

    Tha burri:

    "Kam edhe njė djalė tė vogėl , tė shėmtuar , dhe qė s'ėshtė i aftė pėr punė .
    Atė doja ta mbaja pėr vete , sepse qė kur ka ardhė nė shtėpinė time Allahu mė ka dhuruar shumė tė mira .
    Unė mendoj se ai ėshtė sebepi qė Allahu m'i ka dhuruar tė gjithė ato tė mira !"

    Por pėr shkak tė respektit qė kishte ndaj Abdullah Ibėn Mubarekut , pronari i djalit pranoi qė t'ia jepte djalin Abdullah Ibėn Mubarekut .

    Abdullah Ibėn Mubareku u gėzua shumė qė ia arriti qėllimit dhe sė bashku me djaloshin dolėn dhe filluan tė iknin pėr tek Fudejl Ibėn Ijadi .
    Ecėn njė copė rrugė , bukur tė gjatė dhe asnji nuk po i fliste njėri-tjetrit.
    Abdullah Ibėn Mubareku kishte turp t'i fliste kėtij djali , sepse atij Allahu ia kishte pranuar duan , kurse Abdullahit Jo!
    Nga ana tjetėr edhe djali kishte turp qė t'i fliste Abdullah Ibėn Mubarekut , pėr shkak tė famės sė tij tė madhe si dijetar dhe muxhahid.
    Kėshtu pra tė dy ecnin pa i folur njėri-tjetrit , derisa djali mori guximin i pari qė tė flasė duke i thėnė :

    "Pėrse mė bleve mua , kur ti kishe mundėsi tė merje nga rrobėrit e tjerė , qė janė mė tė fuqishėm se unė dhe qė janė mė tė dobishėm se unė ?" .

    Tha Abdullah Ibėn Mubarek :

    "O djalosh mua nuk mė duhet shėrbėtor qė tė mė bėjė punėt , por unė ty tė mora pėr shkak tė lidhjes tėnde me Allahun dhe i tregoi gjithėēka qė kishte parė !

    -Cfarė the?
    Ti ke zbuluar lidhjen time me Allahun ?! - tha djaloshi- dhe filloi tė qante me zė!

    Abdullah Ibėn Mubareku pėr ta qetėsuar i tha :

    -O djalosh mos qaj , se vetėm unė dhe Fudejl Ibėn Ijadi e dimė kėtė gjė! .

    -E dika edhe Fudejl Ibėn Ijadi ?! -tha djaloshi dhe filloi tė qante akoma mė shumė!
    Abdullah Ibėn Mubareku nuk dinte se ēfarė tė bėnte qė ta pushonte djalin sė qari!
    Ndėrkaq djali fshiu lotėt dhe i tha Abdullah Ibėn Mubarekut :

    "Mirė , mė jep leje sa tė fali dy rekate namaz !
    Abdullah Ibėn Mubareku kur pa se djali pushoi , sikur u ēlirua nga njė barė e rėndė dhe i dha leje me gjithė qejf.

    Djaloshi mori abdes dhe filloi tė falej , pasi fali dy rekate namaz , hapi duart dhe filloi tė bėnte dua .
    Kur e pa nė atė gjendje Abdullah Ibėn Mubareku , pėrsėri u afrua , pa u hetuar nga djaloshi , me qėllim qė tė dėgjonte se ēfarė duaje do tė bėnte tani djali.
    Ndėrsa djali , pasi lavdėroi Allahun dhe dėrgoi salavatė mbi profetin filloi t'i bėnte dua Allahut me fjalėt:

    "O Zoti im ma merr shpirtin tani , tani , tani!" .

    Kur dėgjoi kėto fjalė Abdullah Ibėn Mubareku u shtang!
    Nuk dinte ēfarė tė bėnte!
    Nuk vonoi shumė dhe djaloshi ra pėrtokė i vdekur.
    Abdullah Ibėn Mubareku filloi tė qante .
    Pastaj tha ajetin:

    "Kjo ėshtė dhuratė e Allahut ia jep Ai kujt tė dojė."
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 03-06-2008 mė 12:52
    A known mistake is better than an unknown truth.

  16. #54
    i/e regjistruar Maska e burbuqe1
    Anėtarėsuar
    23-11-2007
    Postime
    220
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kėshtu mė ka ndodhur: ALO, KAM NEVOJĖ...

    Kėshtu mė ka ndodhur

    ALO, KAM NEVOJĖ…

    Kjo ėshtė historia e njė jete, qė shuhet pa ju dhėnė mundėsia tė lulėzojė. Ėshtė historia e njė qenieje qė bie nga gabimi nė gabim dhe duke mos patur njė udhėzim shpirtėror arrin deri aty sa tė bėhet dhe njė vrasėse. E gjithė kjo qė do t’ju tregoj ėshtė e vėrtetė, mė ka ndodhur mua, por mund tė tė ketė ndodhur dhe ty, ose tė paktėn njėherė nė jetėn tėnde do tė kesh dėgjuar pėr njė gjė tė tillė.

    Ajo ishte njė nga shoqet e mia tė shkollės sė mesme. Ishte njė vajzė e zgjuar dhe e shkathėt. Ajo qė mė bėnte pėrshtyje nė karakterin e saj ishte maturia, pjekuria nė veprimet, qė bėnte. Mė pėlqente tė bisedoja dhe tė rrija me tė, pasi kishim gjėra tė pėrbashkėta. Jeta na ndau pas mbarimit tė shkollės sė mesme. E vetmja lidhje ishin bisedat telefonike.

    Njė ditė, krejt papritur, ia dėgjoj zėrin nė telefon dhe tronditem nga ajo qė mė thotė. Zėrin e kishte tė mekur dhe nuk mund tė besoja ēfarė mė thoshte. Nuk mė shpjegoi gjatė, por mė tha, se donte tė vinte urgjentisht nė Tiranė, pasi kishte ngelur shtatėzėnė me njė shok fakulteti dhe donte tė abortonte. Kishte nevojė pėr ndihmėn time dhe pa mė lėnė kohė tė merrja veten e pėrfundoi telefonatėn duke mė thėnė se do tė mė merrte pėrsėri. O Zot, nuk mund ta besoja! Ajo ishte vajza e fundit pėr tė cilėn mund tė mendoja, se do tė arrinte tė bėnte diēka tė tillė. Mendja mė shkoi tek nėna e saj, qė shqetėsohej pėr tė edhe pėr gjėnė mė tė vogėl. Meraku i saj ishin provimet e sė bijės. Nuk guxoja tė mendoja pėr beben e pafajshme, e cila duhet tė paguante me vdekje gabimet e sė ėmes, qė nuk do t’i jepte shansin ta njihte kurrė.

    O Zot i Madh, Ti je i gjithėdijshėm dhe e njeh shumė mirė natyrėn tonė njėrėzore. Ti vetė na ke krijuar tė gjithėve dhe na do tė gjithėve! Sa tė cekėt jemi nė gjykim…

    Tė kėrkojmė vetėm atėherė, kur jemi rrėzuar, kur kemi ndierė shijen e hidhur tė dėshtimit. Tėrhiqemi pas gjėrave qė na ofron bota, pa ēarė kokėn se ēfarė ėshtė e drejtė tė bėjmė.

    Ditėn tjetėr ra pėrsėri telefoni, ishte shoqja ime, e cila kishte mbėrritur tashmė nė Tiranė dhe donte tė takoheshim. U nisa tek ajo dhe e gjeta nė njė qėndėr taksish me njė ēantė nė dorė. Sa mė pa m’u afrua me tė shpejtė dhe mė pėrqafoi. Nuk folėm, por gjthēka e shprehėm mė shikim. U nisėm pėr nė shtėpinė time dhe, pasi u qetėsua disi, nisėm tė bisedonim. Ajo mė tregoi ēfarė kishte ndodhur. Kishte njohur njė djalė me kombėsi tė huaj dhe, pasi ishin lidhur, kishin vendosur tė kalonin njė natė bashkė. Pas pak kohe ajo kishte kuptuar, se ishte shtatėzėnė dhe kėtu kishin filluar problemet. Arsyet qė pėrse deshte tė bėnte kėtė krim (sipas saj) ishin nga mė tė ndryshme: nuk kishte mundėsi tė vazhdonte shkollėn, do t’i duhej tė hiqte dorė nga ėndrrat, nuk e ndiente veten gati pėr t’u bėrė nėnė. Por ajo qė ishte mė kryesorja dhe mė tragjikja, djali na paskėsh qėnė i fejuar dhe priste tė martohej. Mė kėrkoi ndihmė. Unė i thashė qė nuk mund ta ndihmoja pėr ta vrarė atė fėmijė, por e vetmja gjė qė mund tė bėja ishte t’i gjendesha afėr pėr tė mos e keqėsuar mė shumė gjendjen. Ajo e kuptoi qėndrimin tim dhe nuk kėmbėnguli mė gjatė. Deri nė momentin e fundit i lutesha tė ndėrronte mendje. Ajo u nis e vetme pėr nė spital. Isha shumė e mėrzitur, fjalėt e mia nuk kishin bėrė dobi dhe tani, pasi kishte kaluar nga gabimi nė gabim, ajo po shkonte tė kryente njė krim. O Zot, fėmija, qė sapo ka filluar tė formohet si njė qenie e gjallė do tė paguajė pėr gabimet e saj! Ajo, bebe e pafajshme do ta paguajė me jetėn, papjekurinė dhe dobėsinė e sė ėmės.

    Ngjarjet ndodhėn shumė shpejt. Mbasdite vonė erdhi nė shtėpi. Ishte e dėrrmuar. Tashmė gjithēka kishte marrė fund, ajo e kishte bėrė abortin. Ndihesha e dėshtuar dhe ndieja njė dhembje tė fortė. Isha treguar e pafuqishme pėr ta ndaluar shoqen time tė kryente vrasjen e fė-

    mijės sė saj. Nuk bėnim asgjė. Fjalėt ngecnin nė fyt duke mos arritur tė merrnin formėn e tyre tingėllore. Heshtja rėndonte si plumb mbi ne. Ajo u largua tė nesėrmen nė mėngjes, e vrarė dhe e lodhur, pėr tė vazhduar jetėn e nisur. Pas mbarimit tė shkollės me shumė “dashuri’’ ajo do tė takonte familjen e saj. Pėrfytyroja reagimin, “sjelljen e pafajshme,’’sikur s’ka ndodhur asgjė. Unė ngela me njė dhimbje therėse pėr tė dhe foshnjen e vrarė. Ndoshta, unė e ndieja shumė kėtė gjė, pasi vetė sapo isha bėrė nėnė pėr herė tė parė. Ajo iku pėr t’iu rikthyer jetės duke u shtirur sikur nuk kishte ndodhur asgjė, por ajo qė ndodhi ka lėnė njė plagė nė trupin, shpirtin dhe mėndjen e saj, qė nuk ka pėr t’iu shėruar lehtė.

    Sa shpejt qė ndryshon njeriu! Si ka mundėsi qė njė vajzė e tillė tė arrijė tė kryejė gabime njėri pas tjetrit deri nė krim? Ku shkoi pjekuria...? Ku shkoi maturia...? Ajo qė llogariste veprimin mė tė vogėl, si nuk llogariti, parashikoi pasojat e asaj nate? Dobėsia e natyrės njerėzore qėndron nė nėnvlersimin e gjėrave qė hap pas hapi tė ēojnė nė njė rrugė pa krye, ku ti kurrė s’e kishe menduar se mund tė arrije.

    Tani, pasi e lexuat kėtė histori, mbase do tė thoni, se tė ngjashme me kėtė janė shumė raste tė tjera dhe se ky ėshtė realiteti. Por unė doja t’ju pyesja, se pėrse vazhdon ky realitet kur ne themi se nuk e duam? Pse vazhdon ky realitet, kur ne i edukojmė fėmijėt tanė ndryshe? Pse ne vazhdojmė tė dėgjojmė histori tė tilla? Unė mendoj, se pėrgjigjja e kėtyre pyetjeve ėshtė: ne nuk pranojmė zgjidhjen e duhur. Ne nuk pranojmė ta ndėrtojmė jetėn ashtu siē duhet, pa eksperimentuar njėherė mbi jetėn dhe trupin tonė. I edukojmė fėmijėt tanė dhe na mjafton qė nė dukje ata tė jenė tė mirė dhe tė sillen me edukatė, por diēka shumė e rėndėsishme mungon. Njeriu duhet tė ketė njė edukim tė bazuar nė atė qė ka udhėzuar Krijuesi i Tij. Vetėm nė kėtė mėnyrė ai do tė jetė me tė vėrtetė i edukuar dhe i pėrgjegjshėm pėr ato qė bėn. Nėse pėrsoni i edukuar respekton njerėzit, personi besimtar e bėn kėtė se respekton Zotin. Nėse i pari nė rrethana tė caktuara, kur njerėzit nuk janė pėr t’i gjykuar veprimet e tij, sillet padrejtėsisht, personi i edukuar me besim asnjėherė nuk e bėn kėtė, pasi besimi nė ndėrgjegjen e tij e bėn qė tė ndihet i pėrgjegjshėm nė ēdo moment. Ne nuk duhet tė ndrydhemi dhe tė shtrembėrohemi, kur njihemi me kėshillat dhe mėnyrat qė Krijuesi na paraqet pėr ta ndėrtuar jetėn tonė, por duhet tė shtrembėrohemi dhe tė hidhėrohemi kur njihemi me rezultatet qė sjell shkelja e kėtyre udhėzimeve plot urtėsi.

    Nėse nė njė moment tė jetės sonė do tė arrijmė ta kuptojmė rėndėsinė qė ka pajisja e njė individi me njė ndėrgjegje tė pėrforcuar me besim, atėherė do tė kemi gjetur zgjidhjen e shumė problemeve dhe pasigurive qė vijnė, pikėrisht nga kjo.


    Nga: Amida V.

    www.edukataislame.com

  17. #55
    i/e regjistruar Maska e LOGIC
    Anėtarėsuar
    22-01-2006
    Postime
    732
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 5 postime
    GjysmĖ Ore NĖ Varr! ĒfarĖ Pa



    Me emrin e Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

    Falėnderimet i takojnė Allahut ndėrsa pėrshėndetjet qofshin mbi Muhammedin, familjen, shokėt dhe mbarė pasuesit e tij!

    Vėllezėr!

    Paqja, mėshira dhe begatitė e Allahut qofshin mbi ju!

    Juve po ua pėrcjellim kėtė tregim mahnitės, qe te bėn te qashe dhe qe te zgjon nga pakujdesia.

    A keni vizituar varrezat ndonjėherė? Lexojeni pra!

    Njė njeri rrėfen tregimin e vet e thotė: "Gjysme ore nėn toke" sigurisht se ose i ēmendur ose ka ndonjė fatkeqėsi…E vėrteta ėshtė se mua mė ka ndodhur njė fatkeqėsi, dhe ēdokush qe me ka pare ne atė kohe te vone te natės duke kaluar muret e varrezave sigurisht se ka thėnė: Ose i ēmendur ose ka ndonjė fatkeqėsi.

    * * *

    Fillimi im zė fill tek Sufjan Thevriu, pėr te cilin lexova se kishte njė varr te hapur ne shtėpi, ne te cilin shtrihej kohe pas kohe dhe thirrte: رب ارجعون رب ارجعون O Zoti im! Me kthe prape ne dunja! O Zoti im! Me kthe prape ne dunja! ‏Pastaj ngrihej prej varrit dhe i fliste vetes: Ti u ktheve prape ne dunja andaj ēka do te besh? (A do ta pėrmirėsosh veten apo do te vazhdosh me mėkate)…

    Me kaloi namazi i sabahut pa e falur, dhe siē e dini, nėse muslimani dėshiron te jete i sinqerte, humbja e namazit te sabahut pėr te paraqet-shkakton njė problem shpirtėror, qe nuk e le te qete gjate tere ditės.

    Gjeja e njėjtė me ndodhi edhe te nesėrmen. Thashė: Patjetėr se diē me ka ndodhur. Pastaj kjo gjė sikur mu be rutine. E pashe se me duhet patjetėr te ndalem me vetveten time, qe ta edukoj atė, ne mėnyrė qe te mos shoqėrohet me mėkate e te shkoje kėshtu ne ferr. Vendosa te hyj ne varr qe te jete njė lloj edukimi pėr te. Patjetėr se duhet t'i braktise mėkatet dhe ta dije se varri ėshtė banesa dhe shtėpia e saj (vetvetes sime-nefsit) aq sa te dėshiroje Allahu.

    Ēdo dite i thoja vetes sime se kėtė do ta beje nesėr por ēėshtja sikur arriti fundin kur me kaloi prape namazi i sabahut. Thashė: Mjaft mė! dhe u betova se vendosmėrinė (nijetin) time do ta zbatoj sonte. Pas mesnate shkova, dhe qe te mos me shihte askush mendova: A te hyje nga dera por do ta zgjoja potirin e varrezave apo ndoshta nuk do te jete aty supozova ne vete. Ose a ta kapėrcej murin? Nėse e zgjoj portierin ndoshta me thotė: Eja nesėr apo ndoshta edhe mė pengon qe te hyje kėshtu qe betimi im me humb. ‏Vendosa qe ta kapėrcej murin. E ngrita rrobėn time, e mbulova kokėn dhe me ndihmėn e Allahut u ngrita.

    Edhe pse unė me pare, si xhemat (pėrcjellės i kufomave) kisha qene shume here ne kėto varreza megjithatė mu duk sikur po i shoh pėr here te pare, dhe edhe pse ishte nate me hėnė jam gati te betohem se nuk kam pare asgjė pėrveē zi.

    Ajo nate ishte e erret, qetėsi e frikshme, dhe kėshtu ėshtė heshtja e varrezave. Shume gjate mendova duke qene unė ende mbi mur. Ndjeva erėn e tyre, po, erėn e varrezave, te cilėn e dalloj nga njė mije erėra tjera. Ere hanuti (lloj parfumi qe vihet mbi te vdekurin pėr te mos u kalbur), ere nga e cila ndihet shija e pastėr e vdekjes…

    U ula te mendoja pėr ca ēaste, te cilat kaluan sikur te ishin vite. Oj varreza perse heshtni kaq gjate? Ēfarė fshihni ne brendinė tuaj? Gėzim e begati apo pikėllim e dėnim? Ēfarė do te thoshin banoret tuaj sikur te me flisnin? Ndoshta do te ma thonin fjalėn e te dashurit tone, Muhammedit, alejhi's salatu ve's selam: "‏الصلاة وما ملكت أيمانكم Namazi dhe robėrit tuaj (kujdesuni pėr ta!)".

    Vendosa te zbres poshtė qe te mos me sheh askush ne kėtė gjendje ngase po t e me shihte do te thoshte: Qenka i ēmendur ose paska ndonjė dert te madh! Po ēfarė derti me te madh ka sesa humbja e namazit te sabahut disa here.

    U lėshova ne varreza dhe menjėherė ndjeva njė frike ne zemėr. U mbėshteta pėr muri por nuk e dija se prej ēfarė jam duke u ruajtur? E arsyetova veten tim se kjo ėshtė nga frika e ecjes mbi varre. Po "unė nuk jam frikacak". Apo ndoshta unė vėrtet u frikėsova.

    Shikova ne anėn lindore, ne te cilėn janė varret e hapura, te cilat presin banoret e tyre. Ishte pjesa me e erret e varrezave dhe sikur me thėrriste duke qene e mallėngjyer pėr mua. Ecja me kujdes neper varreza dhe sa here qe kaloja njė varr pyesja: A thua ky njeri ėshtė i lumtur apo i dėshpėruar? I dėshpėruar pėr ēfarė? Pėr shkak se nuk ėshtė falur apo ka qene kėngėtar, lavir…Ndoshta ai, varrin e te cilit e kalova tani pate menduar se nuk ka me te forte se ai ne bote, se rinia e tij nuk merr fund kurrė se ai nuk do te vdesė sikur ata qe vdiqėn para tij. Apo ka thėnė se ende jam i ri, ende ka kohe.

    I madhėruar qofte Allahu qe ua uli kokėn njerėzve me vdekje!!!

    Tanimė e shihja udhėn dhe u nisa tek caku ku menjėherė filluan te rrahurat e zemrės te me shpeshtohen. Varrezat janė ne te djathte e ne te majte ndėrsa unė shikoje ne anėn lindore. Fillova te bej hapat e pare qe njė hap i ngjante njė viti. Ku ėshtė shpejtėsia e kėmbėve te mia? Ēfarė i beri te renda ato? Shpresova qe te mos kishte fare fund kjo distance deri tek varret e hapura ngase premtimi im duhej te zbatohej atje.

    Iu thashė edhe me pare, shume here i kam pare kėto varreza por kėsaj radhe disi ishin shume me ndryshe. Ne koke mė silleshin mendime te ndryshme, madje sikur dėgjoja pėshpėritje pas veshėve te mi. Jo, jo, unė me te vėrtet i dėgjoja dhe sikur ndonjė njeri merrte fryme pas meje. U frikėsova te shikoj prapa. U frikėsova te shoh njerėz larg duke bere me shenje kah unė.

    Iluzione te kėqija. Po kush mund te jete ne kėtė kohe?! Sigurisht kjo ėshtė njė vesves prej djallit por nuk me brengoste asgjė (edhe po te vdisja) ngase unė e fala namazin e Jacisė me xhemat. Ne fund arrita tek varret e hapura dhe i pashe ato.

    Betohem prape se nuk kam pare me te errėta se ato. Si pata guxim te vij deri kėtu?! Si do te zbres poshtė ne varr? Ēfarė me prźt poshtė atje? Mendova qe te mos e pėrmbush premtimin tim dhe ne vend te kėsaj si shpagim te agjėroj tri dite. Jo i thashė vetes sime. Erdha deri kėtu e tash te mos hyje. Duhet ta pėrmbush premtimin por nuk do te zbres tash pėr tash. Do te ulem pak jashtė qe te qetėsoj pak shpirtin tim. Ēfarė errėsire e madhe? Sa i ngushte ishte ai varr? Si ka mundėsi qe kjo grope e vogėl te jete kopsht prej kopshteve te Xhennetit?!

    Subhanallah (i Madhėruar qofsh o Allah!)

    Nata filloi te ftohej ngapak. Ndoshta kjo nuk ėshtė shkak i natės por i frikės dhe rrėqethjes ne zemrėn time nga shikimi i kėtij varri. A ėshtė ky zėri i erės? Nuk ėshtė ere dhe nuk po shoh aspak pluhur ne ajėr? Ndoshta kjo ėshtė njė vesves tjetėr. Kėrkova mbrojtje tek Allahu nga djalli i mallkuar.

    E morra batanijen dhe e shtrova ne toke ndėrsa kėmbėt e mija i mblodha afėr gjoksit dhe mendoja rreth varrit. Ky ėshtė vend qe nuk mund t'i ikėsh.

    Subhanallah (i Madhėruar qofsh o Allah!)

    Ne punojmė qe te kemi ēdo gjė ndėrsa ky ėshtė fundi jone?! Asgjė. Sa shume jemi kacafytur, sa shume kemi pėrgojuar, sa namazin e kemi lėnė e sa kėngėn e kemi preferuar ndaj Kur'anit? E keqja e se keqes ėshtė se ne e dimė se varri ėshtė fundi ynė dhe edhe pse Allahu na e ka tėrhequr vėrejtjen pėr kėtė ne prape harrojmė ose shtiremi sikur nuk e dimė.

    E ktheva fytyrėn drejt varrezave dhe iu fola me zė te ulet por u frikėsova qe ndonjėri prej tyre te ma kthente pėrgjigjėn. O njerėz te vdekur! Vare keni? Perse nuk flisni? Ku i keni zėrat? Ku i keni djemtė? Ku i keni pasuritė? Ku e ku? Si ėshtė llogaria? Me rrėfeni pėr ngushtėsinė e varrit? A i thyen eshtrat? Me rrėfeni pėr Munkirin dhe Nekirin? Me rrėfeni pėr gjendjen tuaj me krimba?

    Subhanallah (i Madhėruar qofsh o Allah!)

    Neve nuk na pėlqen ushqimi i freskėt kur na sjell familja ndėrsa sot ne jemi ushqim i dikujt tjetėr. Patjetėr me duhet te zbres ne varr. U ngrita duke u mbėshtetur ne fuqinė e Allahut dhe zbrita me kėmben e djathte. E shtrova batanijen time dhe e vendosa kokėn aty. Mendova ēfarė do te ndodhte sikur, befasisht, te me hidhej dheu pėrmbi? Ēfarė do te ndodhte sikur varri te me shtrėngonte pėr njė ēast? U shtriva ne krahė te djathte dhe mbylla sytė qe te me qetėsohej zemra ime dhe te mos dridhej me trupi im.

    Sa vend i vėshtirė duke qene gjalle por si do te jete kur te jesh i vdekur? Thashė te shikoj ne Lahd (gropėn e vogėl ne fund te varrit, ku vendoset i vdekuri) Ishte pėrskaj meje. Pasha Allahun nuk di te ketė diē me te erret se ai! Edhe pse ai ėshtė i mbuluar nga brenda megjithatė mua sikur me vinte njė ere e freskėt prej aty. A ėshtė kjo ere e ftohte apo te ftohte nga frika. U frikėsova ta shikoj se mos ndoshta dy sy te xixėlluar do te duken ne errėsirė dh do te me shikojnė me vrazhdėsi. Apo mos po shoh fytyre te ndonjė njeriu, te cilėn e kane mbuluar shenjat e vdekjes, i cili shikon lart duke mos me vėrejtur mua fare. Apo mos ėshtė duke ndodhur ajo qe me pat treguar njė hoxhe qe varroste te vdekurit se njėherė atij i kishte rene duke e varrosur njė te vdekur te shoh njė njeri me sy te fryre, te nxjerrur jashtė dhe duke i dale gjak pėr hunde. Sikur te kishte qene i goditur me ēekan, i cili po ta godiste njė kodėr do ta shkatėrronte. Tere kjo si shkak i lėnies se namazit…

    Vendosa te mos shikoj ne Lahd. Nuk kam force dhe guxim te shikoj diē nga kėto qe i pėrmenda. Ani pse e dija se ai ishte i zbrazet, megjithatė kėto mendime me pengonin qe te shikoja ne te drejtpėrdrejtė ne te edhe pse mundohesha ta vidhja me bisht te syrit.

    Pėrkujtova fjalėn e Muhammedit, alejhi's salatu ve's selam: " لا إله إلا الله إن للموت سكرات Nuk ka zot pėrveē Allahut! Vėrtetė vdekja ka agoni!". E paramendova trupin time se si do te dridhet fuqishėm, si do te mundohem ta kthej atė prape, si do te qajnė familja rreth meje. Ku ėshtė mjeku? Ku ėshtė mjeku? Thotė Allahu:

    "‏فلولا إن كنتم غير مدينين ترجعونها إن كنتم صادقين

    Dhe pėrse, nėse ju nuk jeni pėrgjegjės (pėr vepra), 87. (pėrse) Nuk e ktheni atė (shpirtin tė mos dalė)". (Vakia, 86-87)

    I paramendova miqtė se si me bartin duke thėnė: La ilahe il-la Allah! I paramendova se si me bartin duke ecur shpejt drejt varrezave. E paramendova njė shok, qe ka dėshirė te jete i pari, qe me zbret ne varr. Paramendoja se si iu thotė te tjerėve: Keni kujdes qe ta vendosim mire. Beni gati dėrrasat. E paramendova Ahmedin qė, si tradite qe e ka, ua sjell njė ibrik me ujė pasi qė te vdekurit t'ia keni hedhur dheun pėrmbi. E paramendoja Hoxhėn tone qe iu thotė njerėzve: Lutuni pėr te ngase vėllai juaj pyetet tani ne varr!

    Pastaj ēka? Pastaj ata shkojnė dhe me lėnė vetėm. Sikur melaiket e ndėshkimit kur e panė tabutin duke ardhur bėrtisnin me zėra te frikshėm dhe ishin ne forma tė tmerrshme. Nuk mund t'iu ikėsh. Flasin ndėrmjet vete:

    A ka qene mėkatar?

    Po –pėrgjigjet tjetri.

    A ėshtė pėrcjellės i kufomės apo vet ėshtė kufome, qe nuk ka ku te shkoje?

    Ai ėshtė duke ardhur tek ne –ia kthen tjetri.

    Ejani te shkojmė tek ai qe ta dije se Allahu ėshtė i Fuqishėm dhe Hakmarrės.

    I pashe te me kapnin pėr krahėve dhe me mbanin me vrazhdėsi duke me thėnė: Ēfarė te mashtroi qe nuk e fale namazin e sabahut? A njė njeri si ti i bėn mėkat Allahut, te cilin vetėtima dhe melaiket e madhėrojnė prej frikės prej Tij?! Ti nuk do te shpėtosh sot prej nesh. Bėrtit sa te duash ngase askush nuk te pėrgjigjėt. Fillova te bėrtas: رب ارجعون رب ارجعون O Zoti im! Me kthe prape ne dunja! O Zoti im! Me kthe prape ne dunja! ‏Sikur dėgjova njė fjale prej qiellit qe lėkundi varrin time dhe qe e mbushi te tėrin pesimizėm:

    " كلاّ إنها كلمة هو قائلها ومن ورائهم برزخ إلى يوم يبعثون

    Kurrsesi, (kthim nuk ka) e kjo ėshtė vetėm fjalė qė e thotė ai, e ata kanė para tyre njė perde (distancė periodike) deri nė ditėn kur ringjallen". (Mu'minun, 100)

    Qava aq sa deshi Allahu e thashė: Falėnderimi i takon Allahut te boteve! Ende ka kohe qe te pendohem. Kėrkoj falje tek Allahu i Madhėruar. U ngrita i rraskapitur duke e mėsuar dobėsinė time prej njeriu. E mora batanijen, ia shkunda dheun e varrit dhe u ktheva duke thėnė: I Madhėruar qofte Ai, qe me vdekje ua uli kokėn tiranėve!

    Ai qe mendon se jeta e kėsaj bote ėshtė epsh e dėfrim le ta braktis namazin dhe le te beje ēfarė te doje por fundi i tij ėshtė prape tek Allahu. Thotė Allahu:

    " أفحسبتم أنما خلقناكم عبثا وأنكم إلينا لا ترجعون

    A menduat se Ne ju krijuam kot dhe se ju nuk do ktheheni te Ne?". (Mu'minun, 115)

    Le te dėfrehet e te thotė se dikur do te pendohet por le te mos harroje se atė do ta gjykoje Allahu.

    Mjere pėr atė qė do ta ketė gjykues Allahun e nuk ėshtė pėrgatitur!

    Mjere pėr atė qė nuk i ėshtė pėrmbajtur udhėzimeve tė Tij dhe nuk i ka interesuar fare dėnimi i Tij!

    Iu pyes pėr Zotin ēfarė iu beri te mos iu frikėsoje ky ajet:

    " وَإِذْ قُلْنَا لَكَ إِنَّ رَبَّكَ أَحَاطَ بِالنَّاسِ وَمَا جَعَلْنَا الرُّؤيَا الَّتِي أَرَيْنَاكَ إِلاَّ فِتْنَةً لِّلنَّاسِ وَالشَّجَرَةَ الْمَلْعُونَةَ فِي القُرْآنِ وَنُخَوِّفُهُمْ فَمَا يَزِيدُهُمْ إِلاَّ طُغْيَاناً كَبِيراً

    Pėrkujto, kur Ne tė thamė: "Zoti yt ka pėrfshirė (me dijen e Vet) tė gjithė njerėzit (e di qė kėta nuk besojnė edhe nė ju sjellėsh mrekulli). E atė pamjen tėnde qė ta treguam (natėn e Miraxhit) dhe pemėn e mallkuar (tė pėrmendur nė Kur'an), nuk i bėmė pėr tjetėr vetėm se sprovė pėr njerėz. Ne i frikėsojmė ata (idhujtarėt), po nuk u shton ai tjetėr vetėm se rebelim tė madh". (Isra, 60)

    O Zoti im! Unė kumtova andaj dėshmo!

    Pėrshtati ne shqip: Sedat Gani islami

    www.twbh.com
    www.forum-islamik.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 03-06-2008 mė 12:53
    A known mistake is better than an unknown truth.

  18. #56
    i/e regjistruar Maska e LOGIC
    Anėtarėsuar
    22-01-2006
    Postime
    732
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 5 postime
    Natėn E Martesės



    Paqa dhe mėshira e Allahut qofshin mbi ju!
    Ju lutem qe t'a pėrhapni kėtė tregim,ne mėnyre qe te marrin mesim dhe dobi njerzit prej tregimit te kėsaj vajze te sinqert me Allahun,subhanehu ve teala,…


    Kėtė tregim ua perkushtojme atyre qe e vonojne namazin dhe kerkojne arsye,ne shumicen e rasteve jo te pranueshme...
    Ne vijim tregimi…


    Naten e marteses


    Nata e sontme ishte koha e marteses...Te gjitha pregaditjet ishin bere...Tere familjha ishin preokupuar vetem me dasem ;nena,motrat dhe tere te afermit...Te gjithe e prisnin ekipin e sallonit per zbukurim,i cili kishte premtuar se do te vinte pas namazit te Ikindise,qe t'a rregullonte nusen per dasem te saj.


    U vonua ekipi i zbukurimit…Arriten pak para namazit te Akshamit dhe filluan punen e tyre.


    Nusja kerkonte panderprere nga pergjegjėsja per zbukurim t'a shpejtonin punen, ne menyre qe te kryhej cdo gje para ezanit te Akshamit.
    Pas ca castesh,befasisht u degjuan fjalet e verteta : Allahu Ekber,Allahu Ekber…Filloi ezani ndersa nusja ende i thoshte gruas: Kryeje mė shpejt sepse koha e namazit te akshamit ėshtė e shkurte.Frizerja ia kthente: Kemi ende nevoje per kohe,bė durim!


    Koha kalonte dhe akshamit gati sa i kishte kaluar koha…Nusja ende vazhdonte me kembengulesi per t'a falur namazin...


    Tere njerzit mundoheshin t'a bindnin te mos falej derisa frizerja t'a kryente punen.I thonin: Nese ti merr abdes do t'a prishesh tere atė qe u munduam disa ore.Nusja ishte e vendosur te falej .


    Mendimet i vinin prej ketu dhe atje; bashkoji akshamin dhe jacine e fali pernjehere,nuk ka dert ,mos merr abdes por merr Tejemmum ( qe te mos e prishesh fytyren nga shminkat)…Bė keshtu..Bė ashtu…


    Nusja vendosi te falej,u mbeshtet ne Allahun,subhanehu ve teala,duke e ditur se ajo qe ėshtė tek Allahu ėshtė e perhershme dhe mė e mire sesa ajo qe i ofrojne "te dashurit e saj".


    Papritmas u ngrit qe te marr abdes duke mos ēare koken per "keshillat " e familjes se saj.Filloi abdesin me Emrin e Allahut dhe shtroi sexhaden qe t'ia filloj namazit.


    Allahu Ekber ( Allahu ėshtė me i Madhi)…Po,Allahu,subhanehu ve teala, ėshtė me i madhi,me i madh se cdo gje,mė me rendesi se cdo gje,sado qe te jete e shtrenjte…


    Ja nusja arriti ne uljen e fundit te namazit,por…por c'ndodhi? Para se ajo te ipte selam e t'a kryente namazin,ia dorezoi Zotit te saj shpirtin dhe vdiq keshtu duke e respektuar Zotin e saj dhe duke e kundershtuar shejtanin e mallkuar…


    E lusim Allahun,subhanehu ve teala, qe t'a zbukuroje ne Xhennetet e perjetshme!!!

    www.twbh.com
    Pershtati : Sedat Gani Islami
    enjte (pas jacise)
    Brunei Darussalam
    forum-islamik.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 03-06-2008 mė 12:54
    A known mistake is better than an unknown truth.

  19. #57
    i/e regjistruar Maska e LOGIC
    Anėtarėsuar
    22-01-2006
    Postime
    732
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 5 postime
    Dijetari Dhe Studenti



    Njė dijetar e pyeti studentin e tij: Sa vite u bėn qė mė shoqėron mua?
    Studenti: 33 vite.
    Dijetari: ?farė ke mėsuar prej meje gjate kėsaj kohe?
    Studenti: Kam mėsuar tetė gjėra.
    Dijetari: Tė Allahut jemi dhe tek Ai do tė kthehemi!- tha i ēuditur. Me kaloi jeta me ty ndėrsa ti nuk ke mėsuar me shume se tete gjera.
    Studenti: Nuk kam mėsuar tjera dhe nuk dua te gėnjejė.
    Dijetari: Atėherė m'i thuaj ato tete gjera qe paske mėsuar prej meje!
    Studenti:
    -I-
    Vrojtova dhe shikova me kujdes ne krijesa dhe pashe se secili prej tyre ka nga njė te dashur por kur te shkoje tek varrezat i dashuri ndahet prej tij/saj, kėshtu qe unė te dashur caktova veprat e mira qe kur te hyje ne varr edhe ato te hyjnė me mua.
    -II-
    ž Analizova thėnien e Allahut: E kush iu frikėsua paraqitjes para Zotit tė vet dhe ndaloi veten prej epsheve, 41. Xhenneti ėshtė vendi i tij". (en-Naziat, 40-41), kėshtu qe dhashė mund e derdha energji pėr ta larguar epshin ne mėnyrė qe shpirti im te pėrqendrohet ne adhurim pėr Allahun.
    -III-
    Pashe se njerėzit qe kishin gjera te ēmuara dhe me vlere i ruanin ato qe te mos humbnin. Pastaj meditova fjalėn e Allahun: Ajo qė e keni pranė vetes ėshtė e pėrkohshme, e ajo qė ėshtė te All-llahu ėshtė e pėrjetshme...". (en-Nahl, 96), kėshtu qe sa here qe ne dorėn time binte ndonjė e mire e drejtoja kah Allahu qe te ruhet tek Ai.
    -IV-
    ž Shikova ne krijesa kur ja pashe se tere ata mburreshin me pasuri, familje ose prejardhje, pastaj shqyrtova fjalėn e Allahut: ...e s'ka dyshim se te All-llahu mė i ndershmi ndėr ju ėshtė ai qė mė tepėr ėshtė ruajtur (kėqijat), ". (el-Huxhurat, 13), kėshtu qe iu qasa devotshmėrisė qe te jem i ndershėm tek Allahu.
    -V-
    Pashe se njerėzit fyenin dhe mallkonin njeri tjetrin dhe tere kėtė si shkak i zilise-smirės (hasedit). Meditova fjalėn e Allahut: ... Ne kemi pėrcaktuar ndėr ta gjendjen e jetės nė kėtė botė...". (ez-Zuhruf, 32), kėshtu qe e braktisa zilinė ngase u binda se ndarja e dhuntive behet nga Allahu i Madhėruar.
    -VI-
    ž Pashe njerėzit duke armiqėsuar, bėrė padrejtėsi dhe luftuar njeri tjetrin. Shikova fjalėn e Allahut: Djalli ėshtė armik i juaji, pra edhe ju konsiderojeni armik...". (Fatir, 6), kėshtu qe braktisa armiqėsinė ndaj njerėzve dhe fillova te ushtroj armiqėsinė time vetėm ndaj djallit.ž ž
    -VII-
    žPashe se njerėzit pėr ta fituar idaren (furnizimin) bėnin ēdo gjė, madje edhe gjera te paligjshme. Shikova thėnien e Allahut: Nuk ka asnjė gjallesė nė tokė qė All-llahu tė mos ia ketė garantuar furnizimin e saj...". (Hud, 6), kėshtu qe u binda se unė jam njė prej kėtyre gjallesave te shumta qe Allahu ka pėrsipėr furnizimin e tyre kėshtu qe furnizimin tim qe kam tek Ai e lashė (i bindur se do ta arrije atė ne mėnyrė te ligjshme).
    -VIII-
    žShikova krijesat dhe pashe se secili prej tyre mbėshtetej ne njė krijese te ngjashme me te; ky pėr pasurinė e tij, ky pėr gjėnė e humbur te tij, ky pėr shėndetin e tij, ky pėr qendrėn e tij…Pastaj iu referova fjalės se Allahut: ...Kush i mbėshtetet All-llahut, Ai i mjafton atij...". (et-Talak, 3), kėshtu qe i ika mbėshtetjes ne krijesa dhe punova ne drejtim te mbėshtetjes vetėm ne Allahun e Madhėruar!
    ***
    Mėsuesi: Allahu tė bekoftė!
    ***
    Burimi: http://www.almualem.net/saboora/showthread.php?t=19173
    Pėrshtati nė shqip: Sedat G. ISLAMI

    forum-islamik.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 03-06-2008 mė 12:54
    A known mistake is better than an unknown truth.

  20. #58
    i/e regjistruar Maska e LOGIC
    Anėtarėsuar
    22-01-2006
    Postime
    732
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 5 postime
    Ja Se Cfare Beri Plaku Me Kur'an



    Ky plak nė tė 80-tatė filloi ta mėsonte Kur'anin pėrmendėsh. Tregimi i tij fillon me shkuarjen e tij nė Xhaminė e Pejgamberit, alejhi's selam me kėrkesėn: Dua ta mėsoj Kur'anin pėrmendėsh! Njė mėsues nė xhami, i ngarkuar me kėtė detyre iu drejtua me butėsi dhe respekt pėr moshėn e tij: O prindi im, ti je i shtyrė nė moshė dhe nuk mund ta mbash mend atė por ulu dhe dėgjoje.
    Unė dua te mėsoj pėrmendėsh- insistoi plaku.
    Atėherė lexo- tha mėsuesi i Kur'anit.
    Unė nuk di te lexoj por fillo se pari e m'i mėso shkronjat- tha plaku.
    Mėsuesi filloi t'ia mėsonte shkronjat nga e para dhe, siē rrėfen autori i tregimit, ai mėsonte shkronjat sikur fėmija ne klasėn e pare por cili ishte rezultati? Pas pese vitesh pune te palodhshme plaku 85 vjeēar mėsoi tėrė Kur'anin pėrmendėsh.
    Ja kėshtu kur dashuria pėr adhurim ta pėrshkojė zemrėn e muslimanit atėherė zhduken tė gjitha pengesat nė rrugėn e tij. Ky plak jo vetėm qė ua dha njė mėsim pleqve tė kohės sė tij por ua dha edhe tė rinjve se mėsimi pėrmendėsh i Kur'anit i lehtėsohet ēdokujt qė i qaset kėsaj pune, dhe: A ka kush qė garon kėtė plak bujar?
    Sultan el-Umerijj,
    www.denana.com
    Pėrshtati ne shqip: Sedat G. ISLAMI
    20-7-2007, e xhuma

    forum-islamik.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 03-06-2008 mė 12:55
    A known mistake is better than an unknown truth.

  21. #59
    i/e regjistruar Maska e LOGIC
    Anėtarėsuar
    22-01-2006
    Postime
    732
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 5 postime
    Cfare E Shtyri Kete Femije Te Falet Naten



    Ebu Jezid el Bestami u ngrit tė falė namaz nate kur ja e pa fėmijėn e tij te vogėl pranė. Meqė ishte i vogėl, nata ishte e ftohte dhe pagjumėsia ishte e vėshtirė, e mėshiroi dhe i tha:
    O biri i babait, fle ngase nata ėshtė e gjate.
    E perse ti u ngrite te falesh- ia ktheu djaloshi.
    O biri im, mua me duhet te ngrihem ngase kėshtu ka kėrkuar preje meje Allahu- shtoi Ebu Jezidi.
    Kam mbajtur mend njė ajet kur'anor -u arsyetua fėmija- ku Allahu thotė:
    20. Zoti yt e di se ti dhe njė grup i atyre qė janė me ty, kaloni nė adhurim mė pak se dy tė tretat e natės ose gjysmėn e saj, a njė tė tretėn e saj.". (el Muzzemmil, 20)
    …tash po tė pyes: Kush janė ata qe u falen me Muhammedin, alejhi's selam?- pyeti fėmija.
    Janė shokėt e tij - iu pėrgjigj Ebu Jezidi.
    Nėse kėshtu qenka puna atėherė mos me privo nga nderi i shoqėrimit tėnd pėr adhurimin pėr Allahun.
    Ebu Jezidi i mahnitur tha: O biri im, ti je ende fėmijė dhe nuk ke arritur moshėn madhore?!
    O babai im, unė e kam pare nene time kur donte ta ndezte zjarrin fillonte me drunjte e vegjėl ne mėnyrė qe te ndezėn edhe te mėdhenjtė- u justifikua fėmija. Kam frike se ndoshta Allahu ne Ditėn e Llogarisė do te filloj se pari prej neve te vegjėlve nėse ne nuk e adhurojmė Atė.
    Babait iu mbushen sytė lot nga frika prej Allahut, e lejoi te birin te falej me te dhe i tha: Ngrihu o biri im e falu ngase ti ke me shume merita tek Allahu se sa unė.
    ***
    ?ėshtja e namazit te natės ėshtė duke pėrjetuar njė kurbet te vėrtetė tek muslimanėt. Tė rrallė dhe te pakte janė ata qe e falin namazin e natės ndėrsa i dashuri jone, Muhammedi, alejhi's selam na ka porositur:
    Faleni namazin e nates ngase ai ehte tradite e njerėzve te mire para jush, ehte afrim tek Allahu, ndalese nga mėkatet, shlyerje e te kėqijave dhe largues i sėmundjes nga trupi". (Hadithin e transmeton Tirmidhiu ndėrsa Shejh Albani hadithin e ka cilėsuar autentik)
    Pejgamberi, alejhi's selam, edhe pse i ishin falur te gjitha mėkatet, falej tere natėn saqė edhe kėmbėt nga qėndrimi i gjate ne namaz i ishin ėnjtur. Falej madje edhe kur ishte i sėmure. Kjo jo pėr tjetėr por pėr rėndėsinė dhe shpėrblimin e madh qė ka falja e namazit te natės. Ndėrsa ne; te forte, te shėndoshė, por prape namazin e natės e kemi lėnė anash dhe pėrtojmė, edhe pse kemi mėkate te shumta.
    Pejgamberi, alejhi's selam nxiste dhe stimulonte shokėt e vet pėr faljen e namazit te natės. Abdullah b. Umeri, Allahu qofte i kėnaqur me tė dy, transmeton se Pejgamberi, alejhi's selam i kishte thėnė:
    Njeri i mirė ėshtė Abdullahu sikur tė falej edhe natėn". (Transmetim unanim)
    Ebu Malik el Esh'arijj transmeton se Muhammedi, alejhi's selam ka thėnė:
    Nė Xhennet ka dhoma, brendėsia e tė cilave duke nga jashtė dhe anasjelltas, tė cilat i ka pėrgatitur Allahu per ata qė japin ushqim, flasin butė, pėrcjellin agjėrimin dhe falen natėn kur njerėzit janė fjetur".
    Vėlla musliman!
    Dije se namazi i natės ka njė kėnaqėsi te madhe, pėr hire tė sė cilės tė parėt tanė gėzoheshin kur vinte nata pėr te falur namaz dhe pikėlloheshin kur shkonte ajo e humbnin lezetin dhe kėnaqėsinė e atij adhurimi. Ali b. Bekari ka thėnė: Ka dyzet vite qė pėrveē lindjes sė diellit asgjė nuk mė pikėllon.
    Ebu Hazimi ka thėnė: Asnjė natė nuk kam mundur tė ngopem me kėnaqėsinė e namazit tė natės.
    E lusim Allahun qė tė na bėjė neve dhe juve prej atyre qė falin namaz nate dhe shijojnė kėnaqėsinė e tij.
    Cituar nga: Kisasun min hajati's selef
    www.denana.com
    Pėrshtati ne shqip:
    Sedat Gani Islami

    forum-islamik.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 03-06-2008 mė 12:55
    A known mistake is better than an unknown truth.

  22. #60
    i/e regjistruar Maska e burbuqe1
    Anėtarėsuar
    23-11-2007
    Postime
    220
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Burri im i dashur

    Mbase ndonjėherė do mund tė mendosh se ke bėrė njė gabim qė mė ke zgjedhur pėr bashkėshorte tė jetės, dhe kjo mund tė tė pengoj nė bashkėveprimet ditore qė i kemi. Me kohė frikohem se dashuria jote do tė shndėrrohet nė urrejtje, durimi yt do tė kaloj nė zemėrim dhe situata e qetė mes nesh do zbehet.

    Burri im i dAshur

    Ndoshta kur jeta kalon nė fazėn e ndezur me tensione dhe gjen veten i zėnė me shumė punė, ndodh qė nuk do kesh kohė pėr mua, dhe kohėn qė do duhej ta kaloje me mua do humbiste. Me njė sinqeritet do jap aq sa mundem qė tė bej tė lumtur nė jetė. Por a nuk ėshtė e drejtė qė edhe unė tė kem pėrkujdesjen tėnde? Do tė shikoj tė jem e vėmendshme, por kam frikė se nė sytė e tu mund tė duket e padrejtė dhe e gabuar. Pra mė fal dhe mė buzėqesh, ashtu siē e pėrshkruante tė Dėrguarin Sallahu alejhi ue selem Nėna e besimtarėve Aisha radiuallahu anha.

    Dhe nė kėtė mėnyrė, shpresoj se do tė mė vlerėsosh pėr virtytet e tjera qė i kam. A nuk ka thėnė Allahu nė Kur’an, Ai, i Cili na bashkoi nė martesė dhe vendosi dashurinė nė zemrat tona:

    O ju qė besuat, nuk ėshtė lejuar pėr ju tė trashėgoni gratė (e tė vdekurve) nė mėnyrė tė dhunshme, e as t'i shtrėngoni pėr t'u marrė diēka nga ajo qė ju keni dhėnė atyre, pėrveē nėse ato bėjnė ndonjė imoralitet tė hapur. Ēoni jetė tė mirė me to. Nėse i urreni ato, bėni durim pse ndodh qė all-llahu tė japė shumė tė mira nė njė send qė ju e urreni.(4:19)

    Po ashtu i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mė i ploti besimtar me iman ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė nė moral kurse mė tė sjellshmit prej jush janė ata qė janė mė tė sjellshėm ndaj grave tė tyre”. (Tirmidhiu)

    Burri im i dashur

    Duhet ta dish qe nuk ka krijesė njerėzore qė nuk gabon, vetėm Allahu i Pėrjetshmi ėshtė i Pėrkryer

    Nuk ėshtė e drejte pėr ty apo pėr mua qė thjeshte t’ia marrim gabimet dhe tė metat njeri tjetrit nė llogarinė tonė, derisa tė metat tona t’i lėmė anash. Do mundohem tė jem njė bashkėshorte besnike ndaj teje, dhe tė dėgjoj gjithmonė, por shpresoj se do mė falesh dhe harrosh kur gaboj.


    I kam lėnė prindėrit dhe vėllezėrit e motrat e dashura qė tė jem me ty, Dua qė tė ma mbushėsh zemrėn me dashuri. Tė mė dashurosh si njė rrebesh shiu. Nuk dyshoj aspak qė tė kam zgjedhur bashkėshort. E ēmoj devotshmėrinė tėnde ēdo ditė dhe devotshmėria jote tė bėn tė dukesh si njeriu mė i mirė pėr mua.


    Mė kujtohet ngjarja e shoqėruesit tė resulullahut (Salallahu alejhi ue selem) Ali bin thalib ( Radiallahu anhu) kur ėshtė pyetur nga njė njeri “ E kam njė vajzė, me kėnd ta martoj? Aliu r.a iu pėrgjigj” Ajo duhet ta martoj njeriun qė ka devotshmėri nė zemrėn e tij, nėse ky njeri e do atė, ai do e shkėlqej atė, por nėse nuk e do, nuk do ta lėndoj asnjėherė.” Ne fakt ti je ky . Elhamdulilah, Burri im i dashur dashuria jote mė bėn tė ndjehem si gruaja mė e lumtur nė botė.

    Ndofta kur ndodhemi para njė situate te vėshtirė pėr shkak tė gabimeve tė mia, dhe nė kėtė moment ti do dėshiroje tė kishe njė grua mė tė mirė. Tė lutem bėhu i ndėrgjegjshėm, egoizmi dhe moskujdesi yt mund tė drejtoj nė sjellje jo tė mira. Tė lutem mi pėrmirėso gabimet e mia me butėsi dhe mirėkuptim, mos u bėn i ashpėr ndaj meje.

    Nėse sheh ndonje te metė nė anėn time kujtoje mesazhin e Resulullahut s.a.w.s drejtuar neve.

    "Le tė mos e urrejė besimtari besimtaren. Nėse ndonjė gjė nga ajo nuk i pėlqen, ndoshta mund tė i pėlqeje diēka tjetėr”. ( Muslimi)

    Burri im i dashur,

    Tė lutem tė kėrkosh riskun nė hallall sepse Burri duhet tė marr pėrgjegjėsinė mbi familjen e tij tė dashur.,

    A nuk na ka mėsuar i dėrguari s.a.w.s, kur ka pyetur Muavije ibn Hajde r.a. i Dėrguari i All-llahut, ēfarė detyra ka secili prej nesh ndaj gruas sė vet?” (Pejgamberi) Tha:

    “Ta ushqesh kur tė ushqehesh vetė, ta veshmbathėsh kur kėtė e bėnė pėr vete, mos ta mallkosh dhe mos ta lėsh vetėm askund pėrveē nė shtėpi”. (Hadith hasen, transmeton Ebu Davudi i cili thotė: “Mos e qorto” e ka kuptimin: mos i thuaj “All-llahu tė shėmtoftė”) qė do tė thotė se burri duhet tė pėrmbush nevojat pėr familjen e tij

    Mos u bėn i ashpėr ndaj meje, sepse Resulullahu s.a.w.s. nuk ka qene asnjėherė i ashpėr ndaj grave te tij.

    Burri im i dashur

    Me kujtohet njė hadith nga Resulullahu s.a.w.s “ “Kjo botė ėshtė dėfrim kurse dėfrimi mė i mirė i saj ėshtė gruaja e ndershme”. (Muslimi) Do mundohem te jem thesari yt me i madh, ashtu si unė e ndjej se ti je thesari im mė i madh

    Burri im i dashur

    A e di shpėrblimin qe do marrėsh nga Allahu ne ahiret? A e di se cili ėshtė shpėrblimi pėr ata qe sillen drejtė ndaj grave tė tyre? Shiko me sy,zemėr dhe kuptoje kėtė hadith:” Ata qe jane te drejte, ne diten e gjykimit do te marrin fronin prej drite. Ata jane njerė te drejte, me deliresine e tyre ndaj grave te tyre dhe njerėzve per te cilet jane pergjegjes". ( Muslimi)


    Lus tė jesh njėri prej tyre, dhe unė tė jem mbretėresha nė pallatin tėnd tė bukur.

    Po mundohem tė jem thesari yt mė i ēmueshėm ne dynja dhe ne ahiret.

    Kur te jesh i lirė, mė mėso me diturinė qe Allahu tė ka falur. Nėse nuk ke kohė, mė lejo tė pėrfitoj diturinė e Islamit nė ndonjė mėnyrė tjetėr.

    Sidoqoftė, unė nuk do harroj pėrgjegjėsinė qė kam si grua, ashtu qė mė vonė tė jem njė mėsuese pėr djemtė dhe vajzat tua. A nuk ėshtė nėna mėsuesja e parė pėr djemtė dhe vajzat e saj?

    Do dėshiroja ti mėsonim fėmijėt tanė se bashku ashtu qe te jene bartės te flamurit dhe te jene ne mesin e mutakineve. Dua te jem njė grua besimtare e cila do te sjell familjen time ne xhenet.

    O Allah i Vetmi qe nuk ke shok

    Ti je dėshmitar ne kėtė lidhje martesore, Kam rene ne dashuri me bashkėshortin tim, bere kėtė dashuri ndaj tij ashtu qe te pėrforcoj dashurinė ndaj Teje, Por, lutem po ashtu qe dashuria ime ndaj tij te mos e kaloj dashurinė ndaj Teje. Beje kėtė dashuri kuptimplote.

    Me mbroj zemrėn time ashtu qe te mos te te harroj kurrė. Beje kėtė dashuri pėr mua ashtu qe te mos kaloj dashurinė qe ai ka ndaj Teje, dhe bere shehid pėr hir Tendin, Beje dashurinė dhe lutjen e tij ndaj meje ashtu qe te mos e harroj xhenetin. Nėse dashuria ime ndaj tij me bėn qe te harroj, me pėrkujto dhe me udhėzo, mos me bėn prej te humburve.

    O Allah i mbushur me dashuri, i Cili dhuron Butėsi

    Ti e di nėse zemrat tona janė ne pajtueshmėri dhe se mund ta duam njeri tjetrin. Na bej robėr te dėgjueshėm ndaj Teje. Na bej qe ta mbrojmė se bashku ligjin Tėnd. Bėje kėtė lidhje tė fortė. Bėje kėtė dashuri tė pėrhershme. Na udhėzo nė rrugė tė drejtė. Na i mbush zemrat me dritėn Tėnde e cila asnjėherė nuk shuhet. Na i zgjero zemrat me iman dhe zbukuroje tė dorėzuar nė rrugėn Tėnde. Amin ja rabil alemin

    Gruaja yte

    Shkruar nga Motra Dina istova

    Pėrktheu Naim Berisha
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gimi3 : 03-06-2008 mė 12:57

Faqja 3 prej 13 FillimFillim 12345 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Tregime te ndryshme fetare!
    Nga Zana e malit nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 41
    Postimi i Fundit: 24-01-2010, 03:28

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •