Close
Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 55
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Post Argumenti dhe Argumentimi

    Gjatė pjesėmarrjes nėpėr diskutime tė ndryshme nė forum, has shpeshherė tre lloje tė ndryshme shkrimesh (postimesh). Nga njėra anė, ekzistojnė shkrime tė zhveshura nga pikėpamja strukturore, si pėr shembull, replikat e ēastit, mungesa e qendrimit ndaj njė ēėshtje tė parashtruar, etj. Nga ana tjetėr, pėrballem me shkrime tė cilat marrin njė formė strukturore, pėr arsye se paraqitet njė argument, njė qendrim i autorit (le t’i konsiderojmė anėtarėt si autorė pėr hir tė kėsaj teme). Mirėpo, nė kėtė pikė, shkrimet kategorizohen nė bazė tė strukturės sė rrjedhės tė logjikės apo arsyetimit tė tyre, qė do tė thotė se kemi argumentim tė dobėt dhe argumentim tė plotėsuar (tė fortė, tė qendrueshėm).

    I shtyrė nga kėto tre kategori shkrimesh, vendosa tė hap kėtė temė me objektivat nė vijim. Sė pari, do tė paraqes njė pėrkufizim tė detajuar tė argumentit: struktura, investigimi i shkrimeve nga pikėpamja argumentative, identifikimi i argumentit, linjės sė arsyetimit dhe konkluzioneve. Sė dyti, do tė ekspozoj forcėn e njė argumenti (pra, shkallėn e qendrueshmėrisė sė linjės sė arsyetimit deri nė pikėn ku rrjedhin konkluzionet), bazuar mbi kategorizimet e ndryshme tė argumentėve.

    Pra, objektivi qendror i kėsaj teme ėshtė paraqitja e strukturės sė argumentit, identifikimi dhe analiza e argumentit dhe argumentimit tė njė teze, si dhe ekspozimi i fuqisė sė njė argumenti tė dhėnė (nė bazė tė klasifikimeve tė tij), duke ndjekur planin e mėposhtėm (tentativ):

    I. Argumenti

    II. Argumentimi
    1. Argumenti deduktiv
    2. Argumenti induktiv
    3. Falsitetet (Tipet e argumentimit tė gabuar ose tė dobėt)

    III. Referenca pėr lexim tė mėtejshėm

    Pjesa ku do tė ndalemi mė gjatė ėshtė pika 3, Falsiteti, sepse linja e arsyetimit apo argumentimit logjik ėshtė pikėprerja e thyerjes sė argumentit me qendrueshmėrinė e tij.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 02-08-2007 mė 04:33
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Argumenti dhe Argumentimi

    I. Argumenti

    1. Ē’ėshtė Argumenti

    Tė gjithė ne na ėshtė dhėnė rasti tė shkruajmė njė esse, tė pėrpilojmė raportin e njė kėrkimi shkencor, dikujt edhe tė shkruajė njė libėr letrar ose jo. Pėr tė pėrpiluar edhe shkrimin mė tė vogėl, na ėshtė dashur tė shqyrtojmė materiale tė shumta, tė cilave u referohemi me emrin ‘burime’. Nė tė vėrtetė, meqenėse leximi i burimeve tė shumta paraqet njė detyrė tė vėshtirė dhe tė gjatė, problemin e shqyrtimit tė burimeve e kemi tejkaluar duke cekur materialet bazė. Nė procesin e ‘cekjes’ sė materialeve, jemi pėrqėndruar (ose tė paktėn ashtu supozoj) tek seksioni hyrės i burimit, si dhe tek paragrafet pėrfundimtare tė kėtij tė fundit, ku kemi arritur tė gjejmė konkluzionet e shkrimit. Pėr kėtė arsye, kemi arritur tė kuptojmė qėllimin e pėrpilimit tė materialit, pra, ēėshtjen kryesore qė trajtohet pėr krah me qendrimin e autorit ndaj asaj ēėshtje. Megjithatė, para se tė nxirrnim pėrfundimet tona, na ėshtė dashur tė gėrmojmė mė thellė nė materialin bazė pėr tė shqyrtuar, nė mėnyrė kritike, ‘zinxhirin’ e arsyetimit tė pėrdorur pėr tė arritur nė konkluzionin e dhėnė. Ėshtė pikėrisht ky lexim dhe shqyrtim kritik qė na intereson tė zhvillojmė mė sė gjeri.

    Nė pėrgjithėsi, pėr secilin autor qė lexojmė, apo pėr ēdo material bazė (burim) qė shqyrtojmė, duhet tė jemi tė aftė tė kryejmė dy pika kryesore. Sė pari, duhet tė identifikojmė qendrimin specifik qė autori mban ndaj njė ēėshtje tė caktuar (dhe tė parashtruar). Sė dyti, duhet tė identifikojmė mėnyrat ose formulimin qė autori ka pėrdorur pėr tė suportuar qendrimin e tij. Nėse arrijmė tė identifikojmė qendrimin dhe formulimin (ose paraqitjen) e evidencave suportuese, atėherė kemi arritur tė identifikojmė argumentin e materialit tė dhėnė.

    Paraqitur nė mėnyrė skematike sipas gjykimit tė shėndoshė, argumenti ka formėn e mėposhtme:

    Argumenti = Perfundimi + Arsyetimi

    Ata qė kanė vizituar Parthenonin, mund tė bėjnė analogjinė se Parthenoni ėshtė argumenti, pėrfundimi ėshtė pedimenti, dhe arsyetimi ėshtė tėrėsia e kolonave, tė cilat suportojnė pedimentin:


    Teksa paraqitja strukturore e argumentit ėshtė dhėnė nė mėnyrė atomike dhe tė pėrgjithshme, shpeshherė mund tė hasen argumente, arsyetimi kryesor i tė cilėve suportohet nė mėnyrė rekurrente nga arsyetime dytėsore. Edhe nė kėtė rast, koncepti i argumentit nuk humbet (nga pikėpamja strukturore). Natyrshėm, lindin pikėpyetje tė tipit “jo ēdo strukturė e tillė mund tė konsiderohet argument.” Faktikisht, ēdo strukturė pohimesh qė pėrbėhet nga njė tėrėsi pėrfundimesh tė suportuara nga njė tėrėsi arsyetimesh pėrbėjnė njė argument. Atėherė, pikėpyetjet lindin tek fuqia ose qendrueshmėria e njė argumenti tė dhėnė. Kėtė do ta diskutojmė gjerė e gjatė mė vonė.

    Po japim njė shembull tė thjeshtėzuar. Konsideroni pohimin e mėposhtėm:
    S’ka gjė tė keqe me konsumimin e alkoolit, sepse sapo pashė njė sondazh, ku mbi 80% e njėrėzve e pėrdorin rregullisht.

    Ky ėshtė njė argument, sepse mund tė idenfikojmė fare qartė pėrfundimin, i cili ėshtė: “S’ka gjė tė keqe me konsumimin e alkoolit.” Gjithashtu, mund tė identifikojmė arsyetimin: “Sepse 80% e njerėzve e pėrdorin rregullisht”. Pra, identifikuam pėrfundimin bazuar mbi arsyetimin: “Pse ky pėrfundim?” – “PĖR SHKAK TĖ kėtij arsyetimi.” Sigurisht, qendrimi i autorit tė kėtij argumenti ėshtė implicit, por i qartė: ai ėshtė nė favor tė konsumimit tė rregullt tė alkoolit.

    Pohimi i mėsipėrm nuk ėshtė e thėnė tė jetė domosdoshmėrisht i vėrtetė, apo i fortė (i qendrueshėm). Pėr hir tė pėrcaktimit tė strukturės, na mjaftojnė shembuj tė thjeshtė, tė fortė ose jo, argumentesh.

    Pėr ta mbyllur, po paraqes njė shembull tjetėr argumenti, pa gjykuar mbi qendrueshmėrinė e tij:
    Patjetėr qė Zoti ekziston! Nėse nuk do tė ekzistonte, atėherė e gjithė baza morale do tė humbte dhe bota do tė kthehej nė njė vend tė lemerishėm.
    Identifikojmė pėrfundimin (konkluzionin) fare qartė: “[Patjetėr qė] Zoti ekziston”. Arsyetimi pėrkatės pėr suportimin e kėtij konkluzioni pėrbėhet nga dy evidenca: e para lidhet me bazėn morale, “[sepse pėrndryshe] baza morale do tė humbte”, dhe e dyta ėshtė mė e drejtpėrdrejtė: “[sepse pėrndryshe] bota do tė kthehej nė njė vend tė lemerishėm”. Edhe njėherė, nuk do tė diskutojmė rreth vėrtetėsisė sė kėtij pohimi. Mjaftoi qė treguam se ky pohim dhe paraprijėsi janė argumenta.

    Mė lart pėrmendėm se mund tė identifikojmė njė linjė arsyetimi nė mėnyrė rekurrente. Pra, jepet pėrfundimi kryesor, i cili suportohet nga njė arsyetim. Ky arsyetim suportohet nga njė nėn-arsyetim, e kėshtu me rradhė. Kėto nėn-arsyetime janė, nė fakt, evidenca pėr mini-argumentin. Ky mini-argument ėshtė, nė tė vėrtetė, njė arsyetim kryesor i pėrfundimit kryesor. Nė kėtė mėnyrė, formohen paragrafet, essete, librat, vėllimet e librave, etj.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 31-07-2007 mė 07:17
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    2. Identifikimi i Linjės sė Arsyetimit

    Dy shembujt e dhėnė mė lart pėrfaqėsojnė dy argumente fare te thjeshta, tė cilat nuk hasen shpesh nėpėr shkrime akademike. Nė kėto tė fundit, argumenti paraqitet nėpėrjet njė linje arsyetimi, e cila fillon me qendrimin e autorit, vijon me zinxhirin dy-palesh mini-argument + arsyetim, dhe pėrfundon me nje konkluzion qė mbėshtet qendrimin e shprehur mė parė (nė mėnyrė eksplicite ose jo). Argumentit kryesor tė njė esseje (shkrimi, raporti, kėrkimi, etj.) i referohemi mė pėrgjithėsisht si tezė. Pra, teza e njė materiali ėshtė argumenti kryesor, i cili suportohet nga njė linjė arsyetimi. Ne ēdo hallkė tė zinxhirit tė arsyetimit gjejmė njė argument dhe evidencat pėrkatėse. Meqenėse ēdo argument suportohet (sado fort ose dobėt), atėherė edhe teza (argumenti kryesor) do tė suportohet eventualisht, saqė nė fund tė materialit, del pėrfundimi i autorit. Se sa e fortė ėshtė linja e arsyetimit, kjo varet nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė dhe tė pashmangshme nga qendrueshmėria e cdo (mini-) argumenti tė kėsaj linje.

    Siē mund ta merrni me mend, hallkat e kėsaj linje argumentimi mund tė konvertohen nė paragrafe, ku ēdo paragraf ekspozon pikėn e tij (mini-argumentin) dhe vijon me evidenca nė favor tė asaj pike. Mė tej, paragrafet duhet tė lidhen nė mėnyrė logjike, pėr tė suportuar nė kėtė mėnyrė tezėn (ose argumentin kryesor) tė paraqitur nė fillim tė materialit.

    Qendrueshmėria logjike e linjės sė arsyetimit varet gjithashtu edhe nga shkalla e qartėsisė sė shprehjes sė tezės nga autori. Nėse njė material i dhėnė nuk ka njė tezė tė deklaruar qartė (pra, edhe njė qendrim tė autorit), atėherė linja e arsyetimit mund t’i kalojė kufijtė logjikė, duke implikuar argumente tė tėrėsisė sė falistetit. Pėr kėtė do flasim nė vazhdim, por paraprakisht po ri-shkruaj njė postim qė kam bėrė mė parė.

    Me pak fjalė, struktura e njė shkrimi akademik dhe pėrbėrja e linjės sė arsyetimit mund tė pėrmblidhet si mė poshtė.

    Teza Pėr tė filluar njė shkrim tė ēdo lloj forme, duhet tė perpilosh njė tezė (ose njė pikė kryesore), ta deklarosh atė nė kokėn e shkrimit, tė shpallėsh qendrimin tėnd ndaj saj, dhe ta pėrkrahesh kėtė qendrim gjatė gjithė shkrimit duke ndjekur njė lineancė mjaftueshmėrisht logjike. Kjo linjė pėrmbledh dy pėrbėrės kryesorė: logjikėn informale dhe mendimin kritik. Kėtyre komponentėve i referohemi si linjė argumentimi tė tezės sė shprehur nė fillim.
    Teza mund tė marre forma te ndryshme retoriku, duke qenė edhe atomike nė vetvete.

    Argumentimi Nė vazhdim, autori duhet tė sigurojė mjaftueshmėrisht shumė evidenca nė favor tė tezės qė ka parashtruar. Kėto evidenca mund tė marrin formėn e fakteve (shkencore, historike, etj.), shembujve tė mjaftueshėm nė favor tė qendrimit tė shprehur, ose njė shembull i gjatė por i logjikshėm dhe i kompletuar. Si do qė tė jetė, kėto evidenca pėrfshihen nėn termin 'argument'. Njė argument i ēfarėdoshėm duhet tė pėrfaqėsojė njė hallkė tė fortė tė linjės logjike tė argumentimit. Prandaj, paraprijėsi dhe pasuesi i njė argumenti tė dhėnė duhet tė jenė tė lidhur nė mėnyrė logjike dhe transitive, duhet tė vijojnė. Gjithashtu, njė argument mund (ose duhet) tė pėrmbajė pretendime tė autorit, pėrfundime tė ndryshme, ose pohime themelore.

    Nė mėnyrė qė tė mbrojė qendrimin e vet duke pėrdorur linjėn e tij tė argumentimit, autori duhet tė marrė parasysh pikat e mėposhtme:

    - A ekziston ndonjė shpjegim 'ndryshe' qė mund t'i dobėsojė argumentat e dhėnė?
    - A janė tė lidhur logjikisht komponentėt e ēdo argumenti tė dhėnė?
    - A ekzistojnė kundėrshembuj tė fortė ndaj pohimeve tė njė argumenti tė dhėnė?
    - A ekzistojnė evidenca krahasuese ndaj pretendimeve tė dhėna nė njė argument?
    - Si mund ta pėrforcoj arsyetimin e njė argumenti tė dhėnė?

    Duke mbajtur ndėr mend kėto pyetje, autori bėhet bindės dhe e pėrforcon linjėn e tij tė argumentimit me fakte, evidenca, dhe shembuj tė fortė e tė zgjedhur. Nė kėtė mėnyrė, ai pėrforcon karakteristikėn analitike te shkrimit dhe, pėr pasojė, anėn logjike tė vijueshmėrisė sė 'hallkave' tė argumentimit.

    Perfundimet Nė fillim, autori jep tezėn dhe qendrimin e tij. Nė vazhdim, ai pėrdor njė linjė logjike argumentimi. Nė fund, ėshtė e domosdoshme tė pėrpilojė shkurt dhe saktė perfundimet (konkluzionet) nė favor tė qendrimit tė tij.

    Si pėrfundim, nė njė artikull tė dhėnė, Koka (teza+qendrimi i autorit)<-->Trupi (argumentimi i autorit)<-->Fundi (konkluzionet e autorit), pėrfaqėsojnė (me pak fjalė) mėnyrėn akademike tė tė shkruarit.

    Nė ēdo shkrim, mjafton tė identifikohet konkluzioni dhe qendrimi (pra, argumenti kryesor) i autorit, sepse kėto pėrbėjnė tezėn. Mė tej, nė ēdo paragraf, kėrkohet pėr evidenca (arsye, arsyetime) nė favor tė tezės themelore. Konsiderohet, gjithashtu, vijueshmėria logjike e kėtyre evidencave nė favor tė argumentit themelor.

    Nė postimet e ardhshme do tė ndalem tek tėrėsia e argumenteve false (tė gabuara, tė dobta), duke pėrkufizuar tė gjithė grupet e tyre krah mė krah me shembuj realė.
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    II. Argumentimi


    Mė sipėr ekspozuam strukturėn e argumentit, duke dhėnė njė formulė (argumenti = pėrfundimi + arsyetimi) si njė ndihmesė pėr identifikimin e tij. Nė terma tė tjerė, argumenti pėrbėhet nga njė konkluzion (qendrim, pohim) si dhe nga tė paktėn njė premisė (arsyetim). Siē u pėrkufizua mė lart, premisa (arsyetimi) jepet si evidencė pėr tė suportuar konkluzionin, i cili ėshtė pretendimi (qendrimi) i shprehur paraprakisht nė formėn e tezės, ose i nėnkuptuar deri nė fund (ku shprehet nė mėnyrė eksplicite).

    Nė vija tė pėrgjithshme, argumenti ndahet nė dy kategori: deduktiv dhe induktiv.


    1. Argumenti Deduktiv

    Njė argument quhet deduktiv kur premisat e tij (ose pohimet, ose linjat pėrkatėse tė arsyetimit) sigurojnė (tė paktėn me shqyrtim tė parė) evidenca tė mjaftueshme nė favor tė konkluzionit. Pra, nėse pretendohet se premisat e argumentit garantojnė konkluzionin e dhėnė, atėherė argumenti cilėsohet deduktiv. Prandaj, do tė ishte tejet e paqendrueshme nėse do tė pohohej se premisat janė tė sakta ose tė qendrueshme, por konkluzioni del i gabuar (fals).

    Pėrkufizimi i mėsipėrm ėshtė bashkėrenditės dhe i prerė, sepse njė argument deduktiv ose ėshtė i tillė nė bazė tė kritereve tė dhėna nė pėrkufizim, ose nuk mund tė quhet argument. Pra, nuk mund tė konsiderohet deduktiv njė argument i cili pėrmban disa pohime tė vėrteta dhe disa pohime tė gabuara, sepse asnjė nga kėto pohime tė bashkėrenduara nuk do tė nxirrnin vėrtetėsinė e konkluzionit.

    Argumente deduktive hasim shpesh nė shkencat natyrore. Pėr shembull, silogjizma ėshtė njė argument deduktiv i rėndėsishėm nė shumė prova matematikore. Pėr thjeshtėsi, konsiderojmė rastin e mėposhtėm:
    Tė gjithė liderėt e forumit janė oligarkė. Borix ėshtė lider forumi. Prandaj, Borix ėshtė oligark.

    Premisat e kėsaj silogjizme janė dy fjalitė e para. Konkluzioni ėshtė fjalia e fundit, nisur nga premisat. Ky argument ėshtė deduktiv, sepse konkluzioni i nxjerrė vėrtetohet nga dy premisat, po tė konsiderohen absolutisht tė vėrteta. Kjo do tė thotė se, nėse premisa e parė nuk ėshtė e vėrtetė, atėherė nuk ėshtė e thėnė qė Borix tė jetė oligark. Pra, konkluzioni shpallet nga premisat.


    2. Argumenti Induktiv

    Njė argument quhet induktiv kur premisat e tij sigurojnė (tė paktėn me shqyrtim tė parė) njė farė niveli mbėshtetje (por, jo domosdoshmėrisht mbėshtetje tė plotė) pėr konkluzionin. Pra, linja e arsyetimit rrit gjasat qė konkluzioni tė jetė i vėrtetė. Siē nėnkuptohet nga pėrkufizimi, induksioni na lejon mė shumė hapėsirė pėr tė gjykuar rreth konkluzionit. Pra, njė argument induktiv ėshtė i suksesshėm sa herė qė premisat e tij paraqesin evidenca tė pranueshme (dhe logjike) nė mbėshtetje tė vėrtetėsisė sė konkluzionit.

    Fleksibiliteti i argumentave induktivė i jep linjės sė arsyetimit mundėsinė qė as tė mos pranohet si absolutisht e saktė, as tė mos hidhet poshtė si absolutisht e gabuar. Prandaj, mund tė pohojmė se njė argument induktiv i dhėnė ėshtė relativisht mė i qendrueshėm ose mė i dobėt se njė argument tjetėr induktiv.

    Argumentet induktive nxjerrin njė pėrfundim tė pėrgjithshėm bazuar mbi njė numėr tė fundėm premisash tė cilat dėshmojnė drejt atij pėrfundimi. Konsiderojmė shembullin e mėsposhtėm:
    1. Planeti Mėrkur rrotullohet nė trajektore eliptike rreth diellit
    2. Planeti Venus rrotullohet nė trajektore eliptike rreth diellit
    3. Planeti ynė rrotullohet nė trajektore eliptike rreth diellit
    4. Planeti Mars rrotullohet nė trajektore eliptike rreth diellit
    Atėherė, edhe planeti Pluton rrotullohet nė trajektore eliptike rreth diellit.

    Pra, nisur nga katėr fakte bazė (premisa), ne nxjerrim, nė mėnyrė induktive, konkluzionin se planet Pluton rrotullohet rreth diellit. Ne dimė qė ky konkluzion ėshtė i vėrtetė. Por, nė dy-tre shekuj mė parė njė premise e tillė si premisa 3 (e jo mė konkluzioni) do tė dukej absurde dhe qesharake. Pra, vėrtetėsia e konkluzionit bazohet nė disa – por jo absolutisht nė tė gjitha – premisat. (Vėreni shprehjen ‘nė trajektore eliptike’. Nėse kjo nuk do tė ishte pėrdorur, atėherė argumenti nuk do tė quhej i plotėsuar.)

    Nė pėrgjithėsi, argumentimi induktiv paraqet dy problema kryesore. Sė pari, mund tė mos kemi shumė evidenca (premisa tė tjera) nė dorė pėr tė nxjerrė njė konkluzion tė pėrgjithėsuar. Nisur nga shembulli i mėsipėrm, fakti qė ne vėrejmė se planetet ‘e vegjėl’ rrotullohet nė trajektore eliptike rreth diellit, nuk do tė thotė se edhe planeti Pluton ndjek njė trajektore tė tillė, por jemi tė sigurt se ėshtė kėshtu (sigurisht, Newton e vėrtetoi dhe e pėrgjithėsoi pėr cdo objekt qiellor).


    Si pėrfundim, argumentimi deduktiv pretendon se garanton plotėsisht konkluzionin e paraqitur, ndėrsa argumentimi induktiv thjesht rekomandon konkluzionin e paraqitur.

    Nė vijim, do tė paraqes disa pika kryesore rreth vlefshmėrisė dhe falsitetit tė argumentave deduktivė dhe induktivė, duke vijuar me kategoritė e ndryshme tė argumentave qė konsiderohen tė dobta ose false.
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    3. Falsitetet

    Qė tė vlerėsohet objektivisht vlefshmėria e njė argumenti, duhen ekspozuar paraprakisht tipet e dobta ose false tė argumentave. Ky ėshtė edhe njė nga objektivat e kėsaj teme. Mė poshtė vijon lista e falsiteteve qė do tė ekspozoj mė nė detaj nė vazhdim.

    Argumentim Ad Hominem (Rrethanor dhe “Gjithashtu dhe Ti”)
    Argumentim Ad Ignorantiam
    Petitio Principii
    Pėrgjithėsimi i Njėanshėm
    Falsiteti “Straw Man” (Falsiteti i "Dordolecit")
    Falsiteti i Justifikimit
    Falsiteti Non Sequitur
    Falsiteti i Dykuptimshmėrisė (Ekuivokimit)

    Argumentim nė bazė tė Autoritetit
    Argumentim nė bazė tė Besimit (Famės)
    Argumentim nė bazė tė Traditės
    Argumentim nė bazė tė Pasojave tė Besimit
    Argumentim nė bazė tė Ndjenjave
    Argumentim nė bazė tė Frikės
    Argumentim nė bazė tė Lajkės
    Argumentim nė bazė tė Risisė
    Argumentim nė bazė tė Mėshirės
    Argumentim nė bazė tė Talljes
    Argumentim nė bazė tė Zemėrimit

    Pėrbėrja
    Shkak i Diskutueshėm (Cum Hoc, Ergo Propter Hoc)
    Shkak i Gabuar (Post Hoc, Ergo Propter Hoc)
    Injorimi i njė Shkaku tė Zakonshėm
    Ndarja
    Tė Menduarit Bardhė e Zi
    Falsiteti i Kumarxhiut
    Falsiteti Gjenetik
    Argumentim nė Bazė tė Shoqėrisė sė Keqe
    Atakimet Personale
    Pėrgjithėsim i Nxituar
    Falsiteti i Gjakftohtėsisė
    Gjallėrimi Ēorientues
    Perdja e Tymit
    Falsiteti i Subjektivizmit
    Hunda e Gamiljes (Reductio Ad Absurdum)
    Deklarimi i Veēantė
    Nė Qendėr tė Vėmendjes
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 27-07-2007 mė 06:33
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Sinops

    Pėrpara se tė filloj me ekspozimin e falsiteteve, e gjykoj tė nevojshme tė paraqes rastin mė tė shpeshtė tė pėrpilimit tė tezės, trupit tė arsyetimit dhe pėrfundimin nė mėnyrė verbale.

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 31-07-2007 mė 07:17
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Ē’ėshtė Falsiteti

    Hasemi shpesh me gabime tė formave mė tė ndryshme dhe pėrdorim po aq shpesh justifikimin “ēdo njeri gabon”, justifikim tė cilin e admiroj, pasi ka merituar tė klasifikohet si veēori e mendėsisė sė pėrbashkėt. Por, po tė tregohemi tė kujdesshėm, do tė vėrejmė se justifkimi i mėsipėrm “shfajėson” gabimet faktike, qė lindin atėherė kur gabojmė rreth njė sėrė faktesh tė dhėna (tė paraqitura). Nga ana tjetėr, ekzistojnė pėrgjithėsisht edhe gabimet nė arsyetim. Kėtyre tė fundit i referohemi me termin falsitet.

    Mė nė detaj, falsiteti ėshtė njė argument (bazuar nė pėrkufizimin strukturor tė argumentit: pėrfundim + arsyetim), premisat e tė cilit nuk sigurojnė evidenca tė mjaftueshme pėr pėrfundimin pėrkatės. Meqenėse argumentet ndahen nė dy kategori – deduktive dhe induktive – ėshtė e pritshme qė edhe falsitetet (argumentet e dobėta, tė gabuara) tė kategorizohen njėlloj. Pra, falsiteti deduktiv konsiderohet njė argument i cili ėshtė i pavlefshėm (ose i pavend), sepse mund tė pėrmbajė premisa tė vėrteta teksa konkluzioni ėshtė i gabuar (fals). Mė tej, falsiteti induktiv ėshtė njė argument i cili duket si induktiv (me shqyrtim tė parė), por premisat e tij nuk paraqesin evidence tė mjaftueshme nė favor tė konkluzionit (i cili ėshtė i pėrgjithshėm, siē argumentuam mė lart). Kjo do tė thotė se, megjithėse premisat e dhėna mund tė jenė tė vėrteta, ato nuk i rrisin gjasat e vėrtetėsisė sė konkluzionit. Njė shembull i falsitetit induktiv (falsitet, ky, mė pak i dallueshėm) ėshtė argumenti i mėposhtėm:
    “Charlize Theron ėshtė aktore e pėrkryer. Umma Thurman ėshtė aktore e pėrkryer … Al Pacino ėshtė aktor i pėrkryer. Tė gjithė aktorėt hollivudianė janė tė pėrkryer.”
    Konkluzioni (fjalia e fundit) nuk ka probabilitet tė lartė pėr tė qenė i vėrtetė, nisur nga disa premisa (fjalitė e para) qė mund tė jenė tė vėrteta. (Krahasojeni kėtė shembull falsiteti induktiv me shembullin e dhėnė mė lart pėr argumentin induktiv rreth trajektores sė planeteve.)
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti ‘Ad Hominem’


    Pėrkthyer nga latinishtja, ‘Ad Hominem’ do tė thotė ‘kundėr personit (njeriut)’. Nėn kategorinė ‘Argumentum Ad Hominem’ pėrfshihen tė gjithė falsitetet, ku njė pėrfundim, pretendim, apo argument hidhet poshtė nė bazė tė ndonjė fakti tė pavend rreth autorit qė ka prezantuar atė pėrfundim, pretendim, apo argument.

    Ky falsitet pėrbėhet nga dy pjesė. Tek e para, goditet karakteri i autorit tė argumentit nėn shqyrtim, apo rrethanat e tij. Tek e dyta, kjo goditje merret si evidencė pėr tė suportuar argumentin e ‘goditėsit’:



    Pra, autori Borix deklaron njė pėrfundim. Goditėsi atakon karakterin e Borix dhe konkludon se pėrfundimi i Borix ėshtė gabim. Ky lloj argumentimi nga ana e goditėsit ėshtė njė rast tipik i falsitetit ad hominem dhe mund tė duket mė qartė nė shembullin e mėposhtėm:

    Njė anėtar i Partisė Socialiste:
    “Pra, sipas rezultateve tė kėrkimit tim shkencor, zgjedhjet parlamentare tė 3 korrikut 2005 nė Shqipėri shfaqin parregullsi nė procesin e votimit.”
    Njė person tjetėr:
    “Ti je socialist, s’do mend qė do tė pohosh atė. Prandaj, unė nuk tė besoj.”

    S’do mend qė tė gjithė ne e kemi hasur kėtė shembull falsiteti (madje, edhe kur nuk je anėtar partie). Vėreni qė kam shtuar frazėn “sipas rezultateve tė kėrkimit tim shkencor”. Nėse ajo frazė do tė mungonte, atėherė do tė ishte mė e vėshtirė ta cilėsonim personin e dytė si njė person goditės, megjithėse argumenti do tė ishtė sėrish ad hominem.


    Raste specifike tė argumentimit Ad Hominem


    Rasti “Gjithashtu dhe ti”

    Ky rast ėshtė njė formė e zankonshme e falsitetit ad hominem dhe ndodh atėherė kur goditėsi bazohet nė ‘tė shkuarėn’ e autorit tė argumentit nėn shqyrtim. Pra, rrjedha logjike ėshtė si mė poshtė:



    Shembulli i mėposhtėm e qartėson kėtė rast falsiteti:

    Njė anėtar i Partisė Socialiste:
    “Pra, sipas rezultateve tė kėrkimit tim shkencor, zgjedhjet parlamentare tė 3 korrikut 2005 nė Shqipėri shfaqin parregullsi nė procesin e votimit.”
    Njė person tjetėr:
    “Kėshtu the edhe pėr zgjedhjet e kaluara, tė cilat dolėn qė ishin tė rregullta. Prandaj, unė nuk tė besoj.”

    Pra, “personi tjeter” (goditėsi) merr pėr evidencė njė gabim faktik nė tė kaluarėn e autorit duke e goditur atė, nė mėnyrė qė ta pėrdorė si evidencė pėr pėrfundimin e tij se zgjedhjet e 3 korrikut ishin tė rregullta. Mė specifikisht, konkluzioni i goditėsit “Prandaj, unė nuk tė besoj”, ka si evidencė suportuese fjalinė “Kėshtu the edhe pėr zgjedhjet e kaluara, tė cilat dolėn qė ishin tė rregullta.” Por, kjo evidencė ėshtė njė falsitet Ad Hominem “Gjithashtu dhe ti”, sepse bazohet te njė gabim faktik nė tė kaluarėn e anėtarit tė Partisė Socialiste.

    Termi “Gjithashtu dhe ti” ėshtė ideuar nė bazė tė insinuancės sė falsitetit nė fjalė: “Edhe nė tė shkuarėn”, “Gjithashtu edhe herėn e kaluar”. Megjithatė, ky lloj falsiteti nuk bazohet vetėm nė tė shkuarėn e autorit ‘nėn goditje’. Ai bazohet edhe nė veprimet dhe sjelljet e atij autori. Pėr shembull, nėse pranojmė si tė vėrtetė pėfundimin qė “Duhani shkakton kancer”, dhe duke ditur qė “Borix pi duhan”, atėherė njė i afėrm i Borix mund tė bėjė falsitetin: “Duhani s’ėshtė ndonjė gjė e keqe. Nė fund tė fundit, edhe Borix pi duhan.”


    Rasti “Rrethanor”

    Ky falsitet ndodh atėherė kur njė person ‘godet’ pėrfundimin, pretendimin, apo argumentin e njė personi tjetėr (autorit) duke pretenduar se autori ka argumentuar nė atė mėnyrė vetėm pėr interes vetjak. Nė shumė raste, kjo ndodh pėr arsye tė rrethanave tė autorit, tė cilat mund tė jenė bindje politike, bindje fetare, etniciteti, e tė tilla. Forma e kėtij falsiteti paraqitet mė poshtė:



    Shembulli qė kam paraqitur nė pjesėn ku pėrshkruhet falsiteti Ad Hominem ėshtė i vlefshėm edhe pėr kėtė rast. Pra, goditėsi ndėrton njė argument ad hominem rrethanor, duke pretenduar se autori (anėtari i Partisė Socialiste) ka paraqitur argumentin nė fjalė pėr shkak tė bindjeve tė tij partiake.


    Nė tė dyja kėto raste, si dhe nė pėrgjithėsi, argumenti ad hominem ėshtė po aq i fortė sa “…njė shtėpi e ndėrtuar nė rėrė.” Ky falsitet ėshtė shumė i shpeshtė (qoftė kėtu nė forum, ku nuk pėrjashtoj vetveten, qoftė edhe nė jetėn e pėrditshme shoqėrore dhe shkencore).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 31-07-2007 mė 07:18
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti ‘Ad Ignorantiam’


    Pėrkthyer nga latinishtja, Argumentum Ad Ignorantiam do tė thotė (literalisht) “argument bazuar mbi injorancėn”. Kėtij lloji i referohemi edhe si ‘Barra e Vėrtetimit’. Falsiteti Ad Ignorantiam ndodh atėherė kur njė provė apo vėrtetim i nevojitur (i detyruar) bėhet nė anėn e gabuar tė ‘barazimit’, por mund tė haset shpesh edhe nė rastin kur njė mungesė evidence e njėrit krah merret si evidencė e fortė pėr krahun tjetėr. Verbalisht, forma e kėtij falsiteti ėshtė:



    Mė poshtė po zgjedh dy shembuj pėr ta qartėsuar falsitetin e kėtij argumenti.

    Shembulli 1 – Adaptuar nga ‘The Blind Watchmaker’ (R. Dawkins)

    Njė prift ka argumentuar:
    “Ngjyra e lėkurės nuk ėshtė e shpjegueshme nga premisat Neo-Darwiniane. Nėse arinjtė polarė dominojnė polin e veriut, atėherė duket se nuk ka patur nevojė qė ata tė evoluonin me nje ngjyrė tė bardhė lėkure.”

    Pra pėrfundimi i autorit (priftit) tė kėtij argumentimi ka si premise bazė vėshtirėsinė e priftit pėr tė kuptuar premisat e Teorisė sė Evolucionit. Pra, nisur nga injoranca, prifti nxjerr njė pretendim pėr krahun tjetėr (evolucionistėt) dhe ua lė atyre barrėn e vėrtetimit. Krahu tjetėr (R. Dawkins, nė rastin tonė) argumenton se prifti ėshtė gabim, sepse nuk i njeh mirė premisat e evolucionit. Ky (pretendimi i priftit) ėshtė njė shembull tipik i argumentimit Ad Ignorantiam.

    Shembulli 2

    Personi A:
    “Mendoj se qeveria duhet tė rrisė pagat e nėpunėsve shtetėrorė.”
    Personi B:
    “S’mė duket ide e mirė; buxheti i shtetit ėshtė i vogėl.”
    Personi A:
    “Si mund tė jesh kundėr rritjes sė pagave?”


    Mund tė pohojmė se argumentimi nė kėtė shembull i apelon injorancės. Kuptohet nė mėnyrė implicite se Personi A, i cili bėri njė pretendim, ia lė “shtetit” apo Personit B barrėn e vėrtetimit tė pretendimit tė tij, teksa personi B e kundėrshton nisur nga ndonjė mendim praktik. Vėreni se Personi A nuk ka bėrė dy pretendime, por argumentimi i tij ėshtė njė: “Nuk mund tė jesh kundėr rritjes sė pagave, prandaj mendoj se qeveria duhet t’i rrisė ato…” Nė kėtė formė, argumentimi ad Ignorantiam bėhet mė i qartė.

    Duhet tė theksojmė njė veti tė falsitetit ad Ignorantiam. Pėr sa kohė qė krahu tė cilit i bie barra e vėrtetimit nuk e suporton argumentimin e vet me evidenca tė mjaftueshme kundrejt pretendimit fillestar, atėherė ky i fundit konsiderohet i vėrtetė. Kthehemi pėr pak ēaste tek shembulli 2 mė sipėr. Pėr sa kohė qė “shteti” apo “Personi B” nuk vėrteton pretendimin e tij se “…pagat nuk duhen rritur”, atėherė argumentimi i personit A mbetet i vėrtetė. Si pėrfundim, nuk ėshtė e nevojshme vetėm ta pėrcaktojmė njė argument si njė falsitet ad ignorantiam, por ėshtė e domosdoshme gjithashtu tė paraqesim evidenca suportuese kundrejt atij argumentimi.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 31-07-2007 mė 07:18
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti ‘Petitio Principii’


    Pėrkthyer nga latinishtja, ‘Petitio Principii’ do tė thotė (literalisht) ‘tė kėrkosh [njė premisė] si me porosi’. Ky falsitet ndodh atėherė kur bėhet njė argument apo pretendim dhe quhet (drejtpėrdrejt ose jo) si i vėrtetė, por nuk jepen evidenca suportuese nė favor tė pretendimit. Pėr ta paraqitur verbalisht:



    Siē kuptohet, kjo linjė arsyetimi ėshtė e gabuar, sepse tė pranosh si tė vėrtetė konkluzionin e argumentit nėpėr premisat e kėtij argumenti nuk pėrbėn evidenca bindėse. Gjithashtu, ta marrėsh vėrtetėsinė e ēfarėdo qoftė pretendimi (premise) si tė mirėqenė nuk konstituon nė evidencė. Nė tė gjitha rastet e njėjta, kėto arsye vlejnė pėr ta konsideruar kėtė linjė arsyetimi si falsitet.

    Shembulli 1

    “Zoti duhet tė ekzistojė. Mbi tė gjitha, shumica e njerėzve besojnė nė Zot.”

    Sigurisht, ky shembull paraqet njė argument (nga kėndvėshtrimi strukturor), sepse jepet njė pėrfundim (“Zoti duhet tė ekzistojė”), i cili suportohet nga njė pretendim apo premisė (“[sepse] shumica e njerėzve besojnė nė Zot”). Autori i kėtij argumenti e ka paraqitur si tė mirėqenė (petitio principii) vėrtetėsinė e premisės nė fjalė, e cila nėnkupton edhe vėrtetėsinė e konkluzionit tė dhėnė. Ky arsyetim ėshtė i gabuar.


    Shembulli 2

    “Kjo ėshtė kėshtu siē them unė. Mė beso, se jam mė i madh se ty.”

    Nė tė vėrtetė, njė fqinja ime ėshtė rreth 90 vjeē, mė e madhe se mua, por ėshtė (jo pėr faj tė saj) analfabete. Nėnkuptohet falsiteti i ‘kėrkimit tė njė premise si me porosi’, pra, ‘petitio principii’ ėshtė i gabuar logjikisht.

    Ky falsitet njihet ndryshe si 'Argumentum in Circulo', si dhe 'Tautologji' (nė shkencat ekzakte dhe nė Logjikė).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 31-07-2007 mė 07:18
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Pėrgjithėsimi i Njėanshėm

    Ky falsitet ndodh atėherė kur nxirret njė konkluzion i pėrgjithshėm (mbi njė popullatė elementesh, le tė themi) bazuar nė njė sampul sugjestiv (tė njėanshėm, tė preferuar, subjektiv) apo tė paragjykuar. Paraqitja verbale e kėtij falsiteti ėshtė:



    Disiplina e Statistikės dhe Probabilitetit luan njė rol kryesor nė pėrcaktimin e rregullave pėr zgjedhjen e njė sampuli elementėsh nga njė popullatė e dhėnė. Sampuli duhet zgjedhur me kujdes dhe me imtėsi, nė mėnyrė qė konkluzionet qė nxirren tė jenė sa mė inductive ndaj tė gjithė popullatės. Teksa studimi i tė gjithė popullatės do tė ishte zgjedhja perfekte, kosto dhe faktori kohė nuk e mundėsojnė njė gjė tė tillė. Sigurisht, bėhet fjalė pėr njė popullatė me njė numėr tė fundėm, por tė madh elementėsh, apo me njė numėr tė pafundėm elementėsh. Pra, sampuli duhet zgjedhur me shumė kujdes.

    Megjithatė, ekzistojnė raste kur sampuli zgjidhet posaēėrisht pėr tė arritur njė konkluzion tė pritshėm nga ai sampul. Nė kėtė mėnyrė, bėhet njė studim, falė tė cilit pretendohet se meqenėse tė gjithė elementet e sampulit (apo elementet e vrojtuara) gėzojnė X veti, atėhėrė tė gjithė elementėt e popullatės gėzojnė tė njėjtėn veti. Faktikisht, elementėt e vrojtuar janė tė njėanshėm, sepse u zgjodhėn me qėllim tė paramenduar pėr tė arritur nė konkluzionin se tė gjithė elementėt e popullatės gėzojnė vetinė X. Ky ėshtė njė falsitet jo i rrallė, qoftė nė rangjet akademike, qoftė nė rangjet e tjera.

    Shembull: Nėse Kryeministri i Shqipėrisė kėrkon tė nxjerrė njė pėrfundim rreth shkallės sė korrupsionit nė administratė dhe nėse vendos tė bėjė njė sondazh mbi nėpunėsit e institucioneve shtetėrore, atėherė nuk ka pėr ta njohur me saktėsi shkallėn e korrupsionit, sepse sampuli i zgjedhur do tė ishte i njėanshėm dhe nuk do tė pėrfaqėsonte plotėsisht mendimin e qytetarėve tė gjerė.


    Ky falsitet ėshtė i shmangshėm nė rastet e sampujve nė vijim:
    1. Sampul i Rastit: Nėse elementet e njė populate zgjidhen nė mėnyrė rastėsore (pra, nėse rasti ėshtė ai qė zgjedh), atėherė sampuli i formuar ėshtė i paanshėm (objektiv). Megjithatė, krijimi i njė sampuli ideal rasti ėshtė tepėr i kushtueshėm.
    2. Sampul i Shtresėzuar: Elementet e popullatės klasifikohen nė grupe bazuar mbi veti tė pėrbashkėta tė elementeve. Paskėsaj, njė sampul i rastit formohet me elementė nga tė gjitha grupimet. Pėr shembull, popullsia e Shqipėrisė mund tė klasifikohet nė disa grupe etniciteti. Nga kėto grupe, INSTAT zgjedh njė sampul me elementė pėr njė studim tė ēfarėdoshėm, dhe pėr tė nxjerrė njė konkluzion objektiv e pėrgjithėsues pėr popullsinė e Shqipėrisė.
    3. Sampul Intervalor: Elementet e njė sampuli tė rastit apo tė shresėzuar merren nė njė kohė tė parė dhe nė njė kohė tė dytė. Paskėsaj, sampujt krahasohen dhe nxirret, nė kėtė mėnyrė, njė konkluzion objektiv.


    Njerėzit shpeshherė nxiten nga paragjykimet apo njėanshmėria nė mendim e gjykim pėr tė ndėrtuar njė sampul tė papranueshėm. Nė fund tė fundit, ėshtė mė e thjeshtė tė pėrpilosh njė sampul tė tillė nga pikėpamja e kohės dhe e kostos. Si do qė tė jetė, njė sampul i tillė nėnkupton njė konkluzion tė papranueshėm, dhe njė argument fals.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 31-07-2007 mė 07:18
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti i Dordolecit (Straw Man)


    Falsiteti i ‘Dordolecit’ (ose ‘i Gogolit’, si tju duket mė e frikshme) ndodh atėherė kur personi X nuk e merr parasysh konkluzionin e personit Y dhe paraqet njė version tė shtrembėruar, tė keqinterpretuar, ose tė ekzagjeruar tė atij pozicioni, per ta goditur me pas. Shablloni i kėtij arsyetimi ėshtė:



    Ky lloj arsyetimi ėshtė fals, sepse tė godasėsh njė version tė shtrembėruar tė njė argumenti tė paraqitur mė parė nuk konstituon vėrtetim tė falsitetit tė atij argumentimi. Kjo mund tė bėhet pėr shumė arsye nga personi Y (le tė themi), njė ndėr tė cilat ėshtė tė lėndojė personin X, ose ta frikėsojė atė.

    E shoh tė nevojshme tė nxjerr nė pah njė fakt. Nuk ka asgjė tė gabuar nė konstatimin e argumentit tė kundėrshtarit. Madje, nė shumicėn e rasteve, ėshtė e rėndėsishme qė ai argument tė ri-pohohet, nė mėnyrė qė tė analizohet (dhe mė tej tė goditet ose jo). Por, falsiteti i dordolecit qendron nė njė vend tjetėr: Goditėsi e ri-pohon argumentin e kundėrshtarit, por nė njė version tė shtrembėruar, tė pasaktė, tė ekzagjeruar. Pėr ta qartėsuar kėtė falsitet deduktiv, po jap njė shembull:

    “Teoria e Evolucionit pretendon se kompleksiteti nė univers rritet me kalimin e kohės. Por, sipas Ligjit tė Dytė tė Termodinamikės, ēdo rritje nė kompleksitet ėshtė e pamundur. Pėr kėtė arsye, Teoria e Evolucionit ėshtė kontradiktore me ligjet e termodinamikės.”

    Nė fakt, Teoria e Evolucionit (apo e Pėrzgjedhjes Natyrore) ka tė bėjė me organizma biologjikė dhe nuk thotė asgjė rreth kompleksitetit fizik tė universit nė tėrėsi. Pra, autori i kėtij argumenti (mbase ndonjė kreacionist) e ka shpėrdoruar rezultatin e Teorisė sė Evolucionit, pėr tė vėrtetuar falsitetin e asaj teorie. Sidoqoftė, ai shpalosi falsitetin e argumentit tė vet, duke marrė qendrimin e njė dordoleci (sigurisht, pa ndonjė banalizim e bėra kėtė analogji).

    Falsiteti i Dordolecit (pėr nga analogjia se dordoleci ėshtė njė version i shtrembėruar i njeriut tė gjallė nė mbrojtje tė arave pėrkatėse) ėshtė i thjeshtė pėr t’u identifikuar pa patur nevojė tė mendohesh gjatė, sepse sa herė qė haset njė qendrim i njė personi kundėr njė personi tjetėr, kur i pari pretendon diēka mendjelehtė apo tė trashė pėr tė dytin, atėherė po shtrembėrohet njė argument i caktuar. Kjo linjė arsyetimi ėshtė e gabuar (dhe si gjithė tė tjerat mė lart, e papranueshme).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 31-07-2007 mė 07:19
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti i Justifikimit


    Ky falsitet ndodh atėherė kur Personi X justifikon veprimet e tij kundrejt Personit Y, duke argumentuar se Personi Y do te vepronte njėlloj (ose ka vepruar mė parė njėlloj), sepse asgjė nuk do ta pengonte:



    Kjo linjė arsyetimi konsiderohet e gabuar, sepse ēdo lloj veprimi fals qė njė person pretendon tė kryejė kundrejt njė personi tjetėr ėshtė reciprokisht e gabuar.

    Shembull 1:

    “Ne goditėm zemrėn e perėndimit, sepse ata na kanė marrė tokat tona.”

    Pra, ky lloj arsyetimi ėshtė i gabuar, sepse (nga pikėpamja logjike) nuk mund tė justifikosh njė veprim nisur nga njė pretendim i ndonjė veprimi reciprok tė supozuar ose qė ka ndodhur ose qė supozohet se ka ndodhur.

    Shembull 2:

    Personi A: “Mendoj se dėnimi me vdekje nuk ka kuptim.”
    Personi B: “Ndėrsa unė them qė vrasėsit meritojnė tė vriten nga shteti, pėr pasojė tė veprimeve tė tyre!”

    Mendoj se ky shembull e qartėson idenė e falsitetit tė justifikimit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 31-07-2007 mė 07:19
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti ‘Non Sequitur’

    Pėrkthyer nga latinishtja, ‘non sequitur’ do tė thotė ‘qė nuk vijon’, ose mė saktė 'pa lidhje'. Ky falsitet ndodh atėherė kur konkluzioni nuk vijon (pėr pasojė) nga premisat. Kėtė linjė argumentimi e dėgjojmė shpesh nė politikė, kur politikanėt e pėrsėrisin aq shpesh njė argument non sequitur, sa qyetarėt nuk arrijnė ta dallojnė mė falsitetin. Njė nga shembujt mė tė pėrshtatshėm ėshtė pohimi i mėposhtėm, tė cilin e kemi dėgjuar pothuaj tė gjithė:

    “Ne do tė fitojmė, sepse Zoti ėshtė me ne.”

    Pra, pėrfundimi ėshtė “Ne do tė fitojmė” dhe premisa ėshtė “[sepse] Zoti ėshtė me ne”. Nga kėndvėshtrimi logjik, argumenti i mėsipėrm mund tė konvertohet nė kėtė formė:

    “Nėse Zoti nuk ėshtė me ne, atėherė ne nuk do tė fitojmė.”

    Por, premisa “Zoti nuk ėshtė me ne” merret si e pavėrtetė (sepse ėshtė deklaruar vėrtetėsia e sė kundėrtės). Atėherė konkluzioni nuk ėshtė “Ne nuk kemi se si tė fitojmė”. Kjo nuk ėshtė e thėnė, sepse ‘ata’ mund tė fitojnė gjithėsesi.

    Njė shembull tjetėr tipik i shekullit tė 20 ka qenė:
    “Ne i duam tė gjithė popujt e botės dhe nuk urrejmė askėnd, sepse jemi Marksistė.”

    Mund t’i duash tė gjithė popujt e botės edhe pa qenė Marksist. Pėr mė tepėr, tė bazohesh nė premisat e veprave tė njė personi (p.sh. Marksi ose Lenini) pėr tė nxjerrė njė konkluzion specifik tė pėrgjithshėm, mund tė konsiderohet falsitet petitio principii (shih mė lart): “Pse?” – “Sepse kėshtu ka thėnė Shoku Stalin.”

    Nė pėrgjithėsi, mund tė pohojmė se, nisur nga njė argumentim non sequitur, nėse nxitet diskutimi, atėherė mund tė kalohet nė argumentim tautologjik. Kjo do tė thotė se, nėse nuk vihet nė pah falsiteti (ose nėse nuk kuptohet) menjėherė, atėherė efekti shumėzues i tyre e zhvesh linjėn e logjikimit, duke sjellė debate tė shumta e tė kota dhe (mbase) duke harruar pikėn thelbėsore tė tė gjithė ēėshtjes fillestare.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 13-07-2007 mė 05:17
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti i Dykuptimshmėrisė (Ekuivokimi)


    Falsiteti i Ekuivokimit ndodh atėherė kur njė person argumenton duke pėrdorur njė kuptim tė dytė (ose tė errėt) tė njė fjale apo shprehje tė caktuar, kur nė fakt pritet tė arsyetojė nė mėnryrė tė paekuivokueshme. Shembulli i mėposhtėm e qartėson kėtė pėrkufizim:

    Personi A:
    “Unė kam njė besim tė fortė nė Zot”
    Personi B:
    “Jam munduar, por nuk arrij ta pėrfytyroj besimin nė Zot. Mė ndihmon ta kuptoj se ē’do tė thotė?”

    Personi A:
    “Pėr shembull, ti ke besim se kur punon nė kompjuter, monitori nuk do tė shpėrthejė. Gjithashtu, ti ke besim tek familja jote. E kupton?”

    Koncepti i besimit i pėrdorur nga Personi A nė fillim tė dialogut ėshtė i ndryshėm nga kuptimi i sė njėjtės fjalė qė ky person ka pėrdorur nė mbyllje tė dialogut, sepse ai po pėrpiqet t’i mbushė mendjen Personit B se edhe jo-besimtarėt kanė besim. Kėtu del kontradikta logjike.

    Njė shembull tjetėr qė mė vjen ndėrmend ėshtė pėrdorimi i shprehjes “zemer njerėzore” gjatė ndonjė diskutimi. Nė fakt, ka vetėm njė organ tė quajtur zemėr dhe kjo nuk pėrcaktohet nga klasifikimi i qenies. (Sigurisht, kėtu pėrjashtohen insinuatat figurative, pasi po flasim pėr argumentimin dhe falsitetet logjike.)

    Njė rast mė i pėrgjithshėm ku mund tė argumentohet me ekuivokim ėshtė silogjizma. Nė pothuaj ēdo premisė tė saj, njė fjalė apo shprehje e njėjtė pėrdoret vazhdimisht me kuptim tjetėr. Teksa kjo silogjizėm mund tė mos duket falsitet me njė shqyrtim tė parė, falsiteti i ekuivokimit mund tė nxjerrė nė pah pikė-thyerjen e linjės sė arsyetimit.
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti ‘Ad Verecundiam’


    Falsiteti Ad Verecundiam (lat. ndaj respektit), apo Argumentimi nė bazė tė Autoritetit, ndodh atėherė kur personi qė po arsyeton nuk ėshtė i kualifikuar apo nuk ka autoritet legjitim pėr tė bėrė pohime e pretendime rreth njė ēėshtje tė caktuar. Nėse njė person pa autoritet legjitim nė njė subjekt tė caktuar bėn njė pretendim rreth atij subjekti, atėherė linja e arsyetimit konsiderohet e gabuar. Prandaj, argumentimi Ad Verecundiam ėshtė njė falsitet me formėn e mėposhtme:



    Skema e mėsipėrme formalizon konceptin ‘Ad Verecundiam’. Falsiteti ndodh atėherė kur shtojmė operatorin e mohimit NUK (ose JO) pėrpara ēdo premise. Nė kėtė rast, nėse personi NUK ėshtė ekspert nė njė fushė tė caktuar, atėherė pretendimi i tij NUK ėshtė i vėrtetė (pra, ėshtė fals).

    Shembulli mė tipik, qė tė gjithė kemi hasur apo rreth tė cili kemi dėgjuar, ėshtė kur njė person (sado ekspert nė cilėndo fushė) kthen pėrgjigjen “Sepse kėshtu them unė!” Nė tė vėrtetė, ky ėshtė njė argumentim nė bazė tė autoritetit, sepse personi merr pėr bazė autoritetin e tij (tė ēfarėdo shkalle) pėr tė argumentuar njė pretendim apo pėrfundim.

    Sigurisht, njė argumentim i tillė mund tė justifikojė njė konkluzion tė vėrtetė, por fakti qė ky konkluzion del nga premisa tė pohuara nga njė person i pakualifikuar nuk e justifikon vėrtetėsinė nė fjalė. Prandaj, janė pėrpiluar standardet e mėposhtme pėr tė gjykuar rreth pranimit tė vėrtetėsisė sė njė argumenti qė mund tė konsiderohet si falsitet:
    1. Personi pritet tė jetė ekspert i fushės sė cilės i pėrket ēėshtja nėn shqyrtim. Pėrcaktimi i shkallės sė ekspertizės paraqet njė detyrė tė vėshtirė, por tė realizueshme. Pėr shembull, pėr tė vlerėsuar kredencialet akademike tė njė personi tė pėrfshirė nė argumentim (profesor, autor kėrkimi shkencor, etj.), atėherė kėrkojmė evidenca rreth arsimimit tė tij (shkolla pasuniversitare, le tė themi). Gjithashtu, pėr tė vlerėsuar nėse Borix nuk kryen falsitet kur deklaron se “di tė lidhė kėpucėt”, atėherė shqyrtojmė eksperiencėn e Borix nė lidhjen e kėpucėve. Nė pėrgjithėsi, vlerėsimi i kredencialeve bazohet nė arsimim (njė detyrė mė e thjeshtė), si dhe nė eksperienac tė lidhura. Sigurisht, tė diskutosh rreth gjykimit tė njė personi si ekspert fushe ėshtė njė detyrė mė e vėshtirė, pasi lindin debate tė mėdha, ku mund tė pėrfshihen falsitete tė tjera.

    2. Argumentimi i personit pritet tė bėhet pėrbrenda fushės sė tij tė ekspertizės. Nėse Borix (informaticien) mban njė fjalim tė gjatė ku argumenton nė favor tė heqjes sė apendicitit nga trupi i njeriut, pėr arsye se nuk ka ndonjė funksion dhe vetėm mund tė komplikojė shėndetin, atėherė ky argumentim do tė konsiderohej njė falsitet ad verecundiam, sepse, pavarėsisht sa i vėrtetė ėshtė konkluzioni, Borix nuk ėshtė ekspert i fushės sė mjekėsisė. Pėrkundrazi, nėse Borix do ta niste fjalimin e tij me termin “Sipas Dr. X nė veprėn e tij Y’, atėherė konkluzioni i argumentimit do tė pranohej, pėr sa kohė qė edhe Dr. X (tė cilin Borix citon) paraqet premisa (evidenca tė mjaftueshme) nė veprėn e tij Y nė favor tė heqjes sė apendicitit.

    3. Argumentimi i personit ėshtė i pranueshėm nga njė numėr i pėrshtatshėm ekspertėsh tė tjerė tė sė njėjtės fushė. Njė disertacion doktorature ėshtė shembulli mė i pėrshtatshėm. Megjithatė, njė temė nė shkencat ekonomike mund tė jetė tepėr e diskutueshme, sepse jo njė numėr i vogėl teorish ekonomike bien ndesh me njėra-tjetrėn. Prandaj, njė ekspert i njė teorie ekonomike mund tė argumentojė kundėr tezės qė bazohet nė njė teori tjetėr ekonomike.

    4. Personi pritet tė jetė i paanshėm nė argumentimin e tij. Nėse personi mban anėn e dikujt apo tė diēkaje teksa pėrpiqet tė nxjerrė njė konkluzion tė pėrgjithshėm, kryen (me ose pa vetėdije) njė falsitet. Meqenėse ekspertėt janė njerėz dhe njerėzit janė prehė e paragjykimeve dhe anėsive, atėherė ky falsitet ka njė frekuencė tė shpeshtė. Sigurisht, asnjė person nuk mund tė jetė plotėsisht objektiv. Pėr kėtė arsye, vėrtetėsia e njė argumentimi qė duket si falsitet nė bazė autoriteti duhet tė pranohet me njė shkallė tė mjaftueshme gjykimi.

    5. Fusha e ekspertizės dhe subjekti pėrkatės janė legjitimė. Nėse fusha, sė cilės i pėrket subjekti nėn shqyrtim, nuk ėshtė njė fushė njohurie (si pėr shembull, magjia, disa terapi kineze, mjekėsia popullore), atėherė pretendimet qė bėhen rreth atij subjekti nuk do tė jenė shumė tė besueshme.

    6. Autoriteti mbi tė cilin bazohet argumentimi duhet tė jetė i pėrcaktuar dhe i identifikuar paraprakisht. Nėse argumenti bėhet nė bazė tė njė autoriteti tė paemėrtuar, atėherė kryhet falsiteti i Autoritetit tė Paidentifikuar. Pėr shembull, nėse Borix do tė pohonte se apendiciti duhet tė hiqet pėr shkak se ‘njė mjek nė njė vepėr ka argumentuar ashtu’, pa dhėnė emrin e mjekut dhe tė veprės sė tij, atėherė Borix po kryen falsitetin nė fjalė.


    Nė pėrgjithėsi, argumentet ‘ad verecundiam’ shfaqin njė frekuencė tė lartė pėrdorimi dhe shfrytėzimi nga shume njerėz. Por, duhet bėrė njė kujdes i madh teksa vlerėsohen argumente tė tilla, sepse jo nė pak raste, njerezit mund t’u referohen ekspertėve tė gabuar, apo mund tė ‘shpikin’ ekspertė tė fushės vetėm pėr tė kėmbėngulur nė vėrtetėsinė e konkluzionit tė tyre. Gjashtė kushet e ekspozuar mė lart janė ato qė dallojnė njė argumentim fals nga njė i saktė.

    Shembull 1.
    “Horoskopi thotė se muajin tjetėr do tė mė rritet paga.”

    Fusha e astrologjisė nuk pranohet si njė fushė e kualifikuar njohurie.

    Shembull 2. Disa Teori Konspirative konsiderohen se pėrmbajnė argumentime ad verecundiam, sepse nuk u referohen fushave tė kualifikuara tė njohurisė, dhe as ekspertėve tė fushės sė Teorisė Konspirative.

    Shembull 3. “Numri im i fatit ėshtė numri 3, sepse ai pėrdoret pėr mirė nė Bibėl.”

    Autoriteti, nė kėtė rast, ėshtė Bibla. Meqenėse ky autoritet nuk pranohet si fushė e kualifikuar njohurie (dhe meqenėse premisa e pėrfundimit nuk pėrmendet gjėkundi nė librin nė fjalė), atėherė argumenti ėshtė pėrfundimisht i gabuar.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 31-07-2007 mė 07:19
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti ‘Ad Populum’


    Falsiteti ‘Ad Populum’ (lat. bazuar mbi njerėzit), ose Argumentimi nė bazė tė Besimit, ndodh atėherė kur nxirret njė pėrfundim nga premisa qė bazohen nė besimin e shumicės sė njerėzve: “Shumica beson se pretendimi X ėshtė i vėrtetė, prandaj pretendimi X ėshtė i vėrtetė.”

    Ne seksionin e falistetit petitio principii, kam paraqitur njė shembull falsiteti: “Unė besoj nė Zot, sepse shumica e njerėzve besojnė.” Nė fakt, ky mund tė konsiderohet si njė falsitet ad populum, por premisat nga tė cilat mund tė jetė nxjerrė pėrbėjnė njė argument tautologjik. Nė pėrgjithėsi, pėr tė bėrė dallimin midis dy ose mė shumė falsiteteve tė ngjashme, ėshtė e domosdoshme tė vlerėsohet skema e rrjedhės logjike: Si ndėrlidhen premisat pėr tė nxjerrė konkluzionin?

    Shembull 1: Shpeshherė, nėpėr faqe tė ndryshme Interneti, lexojmė “10 milion vizitorė (qė hyjnė nė faqen tonė) nuk ka se si ta kenė gabim…” Kjo ‘parrullė’ nėnkupton faktin se faqja vizitohet nga njė numėr i madh njerėzish, prandaj ėshtė ‘e lartė’. Nė fakt, pohimi i mėsipėrm ėshtė njė falsitet ad populum. (Mė specifikisht, termi latin nė kėtė rast do tė ishte ‘ad numerum’ – bazuar mbi numrin.)

    Shembull 2:
    “Shumica e shqiptarėve mendojnė se integrimi europian ėshtė ide e mirė, prandaj duhet tė integrohemi nė Europė.” Nė fakt, besimi i shumicės sė shqiptarėve nuk suporton me evidenca tė mjaftueshme konkluzionin pėr t’u integruar nė BE.

    Shembull 3: (Marrė nga shkrimi i njė anėtari tė forumit) “Meqenėse shumica e anėtarėve ateistė ofendojnė anėtarėt besimtarė tė komuniteteve fetare tė forumit, atėherė ata nuk duhet tė marrin pjesė nė ato komunitete.” Ky lloj falsiteti mund tė emėrohet edhe ‘consensus gentium’, por ėshtė gjithėsesi njė falsitet ‘ad populum’.

    Nė ēdo rast qė haset njė argumentim bazuar mbi besimin e shumicės, ėshtė me vend tė bėhen pyetje tė ndryshme, tė cilat kanė pėr qėllim zbulimin e evidencave qė suportojnė konkluzionin e argumentimit tė dhėnė.
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti ‘Ad Antiquitatem’


    Falsiteti ‘Ad Antiquitatem’ (lat. bazuar mbi ‘tė vjetrėn’ ose ‘praktiken’), apo Argumentimi nė bazė tė Traditės, ndodh atėherė kur induktohet njė konkluzion, teza e sė cilit pretendohet tė jetė e vėrtetė, sepse bazohet nė njė traditė, zakone, veprime praktike apo tė shpeshta, e tė tilla: “Kjo ėshtė e saktė, sepse kėshtu kemi ecur gjithmonė.” Kjo, nė tė vėrtetė, ėshtė njė logjikė false.

    Megjithatė, kultura e njė shoqėrie e vėshtirėson pėrcaktimin e falsitetit ad antiquitatem. Nėse njė fenomen social ėshtė i lidhur ngushtė me kulturėn e njė vendi, atėherė pėrfundimi “Kjo ėshtė kėshtu” justifikohet nga premisa. Sidoqoftė, premisa mund tė suportohet nga evidenca tė veēanta apo tė papranueshme pėr njė kulturė tjetėr, dhe nė kėtė pikė del vėshtirėsia e pėrcaktimit tė falsitetit.

    Shembull 1. “Bar do hamė dhe parimet nuk i shkelim.” E thėnė me terma jo-figurativė, konkluzioni i famshėm mund tė jepet si : “Nuk do t’i shkelim parimet, sepse kėshtu kemi ecur qė nga fillimi.” Kjo premisė (e bazuar nė traditėn politike) nuk jep evidenca tė mjaftueshme nė favor tė pėrfundimit tė induktuar.

    Shembull 2. “S’ka ndonjė tė keqe tė pimė kafe nga Blloku. Tė gjithė njerėzit atje ulen.” Kėtė falsitet e gjen nė mendjen e pothuaj ēdo shqiptari qė jeton nė Tiranė. Falsiteti del nga njė zakon praktik.

    Shembull 3.
    Kur i dhashė dikujt njė artikull tė Dr. Peter Atkins pėr ta lexuar, pėrgjigjia qė mė ktheu pas disa ditėsh ishte: “Eh, shumicėn e gjėravė qė jepeshin nė artikull akoma nuk i kam hasur nėpėr studime. S’m’u duk artikull aq akademik.” Fakti qė ky person nuk ėshtė nė gjendje tė kuptojė plotėsisht premisat e artikullit tė Atkins, nuk do tė thotė qė ai artikull nuk ėshtė “aq” akademik. Prandaj, falsiteti qėndron nė njė induksion tė gabuar.

    Shembull 4. Nė bazė tė traditės socio-politike shqiptare, mund tė pėrpilojmė shumė falsitete ad antiquitatem:
    - “Dil me kėmbėn e djathtė, se tė ecėn mbarė.” (Ky mund tė konsiderohet edhe falistet non sequitur. Por, po tė bėjmė pyetjen “Pse?”, atėherė pėrgjigjia ka gjasa tė larta tė ketė lidhje me ‘tė vjetrit’.) Nė kategorinė e bestytnive shqiptare apo tė huazuara nga kultura tė tjera (kryesisht lindore), mund tė gjenden pa masė tė tilla falsitete.

    - “Studentėt nuk tregojnė mė respekt pėr ne [profesorėt]. Deri dje, ata ngriheshin nė kėmbė teksa ne hynim nė auditor.” Pra, pedagogu bazohet nė njė veprim praktik tė perėnduar pėr tė justifikuar konkluzionin e tij se ‘respekti ka humbur’. Tė tilla argumentime (jo mė aq tė shpeshta nė shoqėrinė shqiptare) klasifikohen si falsitete ad antiquitatem.

    Shembull 5. Vajtja nė kishė ēdo tė dielė nė vende me tradita fetare mund tė justifikohet ose nga besimi, ose nga nje falsitet ad antiquitatem (tradita). Nė tė dyja rastet, premisat mund tė justifikohen nga njė falsitet ad populum.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 14-07-2007 mė 21:09
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Falsiteti i Pasojave tė Besimit


    I quajtur ndryshe si falsiteti logjik i Argumentimit nė bazė tė Dėshirės, ky falsitet ndodh atėherė kur shpallet vėrtetėsia e nje konkluzioni bazuar mbi tė paktėn njė premisė qė autori dėshiron/beson tė jetė e vėrtetė (ose e gabuar), sepse premisat nuk kanė evidenca suportuese ndaj konkluzionit. Pėrkundrazi, ato bazohen rrėnjėsisht nė njė besim apo tė dėshirė tė autorit. Thjesht tė besosh se diēka ėshtė e vėrtetė, nuk e bėn atė tė vėrtetė. Shabllonet e ndryshme qė mund tė pėrfaqėsojnė kėtė falsitet janė:

    • Konkluzioni k ėshtė i vėrtetė/i gabuar, sepse nėse njerėzit nuk do ta konsideronin tė vėrtetė/tė gabuar, atėherė pasojat do tė ishin negative. (Falsitet nė bazė tė Besimit)
    • Do tė doja qė konkluzioni k tė ishte i vėrtetė/i gabuar. Prandaj, k ėshtė e vėrtetė/e gabuar. (Falsitet nė bazė tė Dėshirės)



    Shembull 1.
    Operacioni Barbarossa, plani Hitlerit pėr pushtimin e Bashkimit Sovjetik, ėshtė njė shembull i mirėfilltė Falsiteti nė bazė tė Pasojave tė Besimit nė fitore. Pra, Hitler besonte (dhe e ka shprehur publikisht) nė njė fitore tė forcave gjermane. Ata mund ta kishin pushtuar BS, por argumentimi ishte, gjithėsesi, njė falsitet logjik.

    Shembull 2. “S’besoj se do tė ketė ndonjė luftė tė tretė botėrore. Armėt bėrthamore do tė shfarrosnin gjithēka.” Fakti qė ky person nuk e pėlqen luftėn bėrthamore, nuk do tė thotė se nuk do tė ketė ndonjė luftė. (Nė kėtė pikė, edhe unė preferoj ta bėj kėtė falsitet!)

    Shembull 3. “Pa fenė, jeta nuk do tė kishte kuptim.” Ky argumentim bazohet nė dėshirė personale tė personit, por nuk vėrteton qė jeta pa fenė ėshtė e pakuptimtė. Dikush tjetėr mund tė argumentojė se ‘sikurse jeta nuk ka kuptim, feja nuk ka pse ekziston.’ Nė tė dyja rastet, kemi tė bėjmė me falsitete ekuivalente.

    Shembull 4. “Provimi ishte i vėshtirė. S’e kuptoj pse duhen provimet, teksa zgjuarsia nuk matet me to.” Fakti qė ky person nuk pėlqen sistemin, nuk do tė thotė se sistemi ėshtė i gabuar. Ka evidenca tė tjera qė mund ta vėrtetojnė njė gjė tė tillė, jo njė dėshirė personale, e cila konsiderohet njė falsitet logjik nė kėtė rast.

    Shembull 5. Deklarimi i politikanėve tanė nė njė fitore elektorale tė sigurt (tė gjithė i kemi dėgjuar) ėshtė njė tjetėr falsitet logjik. “Ne do tė fitojmė kėto zgjedhje, ėshtė e padiskutueshme.” Fakti qė politikani ka dėshirė tė fitojė zgjedhjet, nuk do tė thotė se do t’i fitojė zgjedhjet. Gjithashtu, ky lloj falsiteti quhet ‘Vetėbesim i Tepruar’ dhe bazohet rigorozisht edhe nė Teorinė e Probabilitetit.

    Theksojmė se Argumentimi bazuar mbi Pasojat e Besimit ėshtė ndryshe nga Argumentimi nė bazė tė Besimit (Ad Populum), sepse ky i fundit paraqet njė konkluzion nisur nga pretendimi i njė shumice njerėzish (apo grupimesh).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 16-07-2007 mė 08:30
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,326
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Argumentimi nė bazė tė Ndjenjave


    Falsiteti logjik i bazuar nė ndjenja, apo emocione, ndodh atėherė kur njė konkluzion i pretenduar ėshtė i vėrtetė (ose jo), sepse favorizohet nga ndjenjat (emocionet). Pra, nėse ndjenjat e njė personi manipulohen nė mėnyrė qė ai person tė pretendojė se njė konkluzion i caktuar ėshtė i vėrtetė, atėherė kryhet njė falsitet logjik. Siē kuptohet, nė vend tė paraqitjes sė evidencave nė favor tė konkluzionit, premisat pėrmbajnė emocione tė forta.

    Ky lloj arsyetimi ka njė frekuencė tė lartė tė shfrytėzuari nė politikė. Shumė fjalime politike janė tė shkruara me ndjenja dhe emocione, nė mėnyrė qė tė jenė bindėse tek opinioni publik. Nė fakt, opinioni mund tė zhgėnjehet thjesht, por ato arsyetime janė pėrfundimisht jologjike.

    Logjika e kėtij arsyetimi thyhet atėherė kur personi emocionohet ose preket aq shumė, sa ‘verbohet’ pėr tė suportuar njė konkluzion. Pėr shembull, nėse dikush (nisur nga karizma) frymėzon dikė tjetėr se kosi ka ngjyrė tė zezė, atėherė ky person ka mundėsi ta pranojė konkluzionin, pėr arsye se karizma e tė parit e ka mbushur me ndjenja tė veēanta konsiderate. Le tė kalojmė nė disa shembuj mė pranė realitetit.

    Shembull 1. “Tė gjithė pėrdorin platformėn DigitAlb. Tė gjithė kanė ecur pėrpara. Po ti?”. Ky argument mund tė nxisė disa qė tė blejnė platformėn DigitAlb. Nė fakt, ėshtė njė falsitet logjik, sepse nėse personit qė e blen i drejtojmė pyetjen “Pse e bleve?”, atėherė pėrgjigjia (naive) do tė ishte “...qė tė mos mbetesha prapa.” Pra, kėtu del falsiteti logjik.

    Vlen pėr t’u pėrmendur fakti se argumentimi qė i apelon ndjenjave mund tė bėhet jashtėzakonisht bindės dhe tepėr i vėshtirė pėr t’u identifikuar. Pėrdorimi i logjikės ėshtė shpeshherė mė i vėshtirė se pėrdorimi i ndjenjave dhe shpeshherė argumentet me emocione janė mė tė pranuara dhe mė bindėse se argumentet e logjikshme, si nė shembullin vijues.

    Shembull 2. (Marrė nga njė temė e forumit).
    - “Shqiperia si shtet amė i shqiptareve mban pergjegjesi ndaj cdo shqiptari dhe ka per obligim (edhe historik) te perkrah dhe mbeshtes te gjithe shqiptaret dhe synimet e tyre politike etj. brenda dhe jashte kufirit te saj te tanishem, sic ben Serbia per shembull me qytetaret e saj serb (brenda dhe jashte kufirit te saj shteteror).”
    - “Shqiperia e Kosova do te jene nje pas disa vitesh. Pa Shqiperi nuk ka Kosove, e pa Kosove nuk ka Shqiperi, jane nje trup.”


    Argumentimi i dytė ėshtė mė i zhveshur dhe kuptohet qartė qė nuk ėshtė i fortė. Argumentimi i parė bazohet mbi ndjenja dhe ėshtė njė nga arsyetimet mė bindėse, por fatkeqėsisht jo-logjike, sepse i apelon (nė mėnyrė implicite) emocioneve dhe ndjenjave (“Shqipėria – shteti amė me obligim historik”). Tė dyja kėto linja arsyetimi janė, gjithesesi, falsitete.

    Duhet pėrmendur gjithashtu fakti se argumentimi nė bazė te ndjenjave kėrkon aftėsi tė veēanta. Pėr shembull, mjafton qė njė person tė jetė karizmatik dhe argumentimet e tij emocionale mund tė pėlqehen tej mase.

    Si pėrfundim, identifikimi i njė falsiteti bazuar mbi ndjenjat ėshtė po aq i vėshtirė nė linja tė sofistikuara arsyetimi sa dallimi i kėtij falsiteti me argumentime tė tjera tė dobta. Pėr shembull, nė shumicėn e rasteve (sidomos nė fjalime e debate politike) falsiteti bazuar mbi ndjenjat mund tė ngatėrrohet fare thjesht me argumentimin Ad Hominem.

    Le ta mbyllim me njė shembull tė fundit nga politika:

    Shembull 3. “Njė vit mė parė, pas zgjedhjeve tė pėrgjithshme parlamentare tė tre korrikut, nė tė cilat shqiptarėt me njė vendim historik dhe me kushte te veshtira, me votėn e tyre realizuan rotacionin paqesor tė pushtetit dhe u ndanė me njėrin nga regjimet mė kleptokratike tė planetit. Rotacioni paqėsor i pushtetit mė tre korrik tė vitit 2005 ishte njė arritje historike pėr qytetarėt shqiptarė, sė pari, sepse ato larguan me votėn e tyre njė regjim qė u instalua nė vitin ’97 me dhunė, armė, djegje dhe shkatėrrime, sė dyti, qytetarėt shqiptarė fituan me votėn e tyre, nė njė rast unik nė zgjedhje jo tė lira dhe tė ndershme, sė treti, rotacioni i pushtetit ishte i njė rėndėsie historike, sepse shqiptarėt me votėn e tyre pėrmbysėn sistemin kleptokratik tė bazuar nė vjedhjen, shpėrdorimin e pasurive tė tyre dhe dhunimin e votės sė tyre tė lirė, me lidhjet e qeveritarėve dhe zyrtarėve tė lartė tė tė gjitha niveleve me krimin e organizuar, ndėr mė tė rrezikshmit nė Europė.
    (Shkeputur nga njė fjalim i kryeministrit aktual tė Shqipėrisė, me rastin e njėvjetorit tė qeverisjes sė tij.)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 18-07-2007 mė 03:25
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Kundra Ateizmit !
    Nga _Mersin_ nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 11
    Postimi i Fundit: 12-05-2011, 07:26
  2. Pėrgjigje: 46
    Postimi i Fundit: 01-04-2009, 06:40
  3. Adhurim
    Nga abdurrahman_tir nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 05-02-2009, 06:08
  4. Ekzistenca e Zotit
    Nga Klevis2000 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 32
    Postimi i Fundit: 23-03-2006, 14:56
  5. Kur mungon argumenti
    Nga Albo nė forumin Kulturė demokratike
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 18-02-2003, 15:06

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •