Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 3
  1. #1
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    07-12-2006
    Postime
    179

    Historia e Shiitėve *kurandhesunet.net

    Feja e Shi’ajve qe themeluar nga njė Ēifut prej Jemenit i quajtur Abdullah ibn Sebe. Kjo fe ka filluar me vrasjen e Halifes sė drejtė Uthman (radiallahu anhu) dhe u degėzua nė shumė pjesė.

    Halifja Uthman (radiallahu anhu) sundoi dymbėdhjetė vite. Gjashtė vitet e para kaluan nė shenjė tė paqes dhe rehatisė sė mbrendshme, por, gjatė gjysmės sė dytė tė Hilafetit ndodhi kryengritja. Ēifutėt dhe Mexhusėt (Persianėt), duke shfrytėzuar pakėnaqėsinė e njerėzve, filluan tė komplotojnė kundėr Halifes Uthman (radiallahu anhu), dhe duke i publikuar ankesat dhe ofendimet e tyre fituan aq shumė simpati sa qė ishte shumė vėshtirė qė tė dallohej miku prej armikut.

    Mund tė duket befasi ajo se njė sundues i territoreve aq tė mėdha, ushtritė e tė cilit ishin tė pakrahasueshme, qe i paaftė qė tė pėrballet me kėta kryengritės. Sikur tė dėshironte Halifja Uthman, kryengritja do tė mund tė shuhej mu nė ēastin kur ajo filloi. Por, ai ngurronte qė tė jetė i pari i cili do tė derdhte gjakun e Muslimanėve (posaēėrisht sahabėve), sado qė ata tė jenė tė pabindur. Askush s’do tė priste atė qė ndodhi mė vonė. Ai preferonte qė tė sillet arsyeshėm me ta, t’i bindė ata me butėsi dhe bujari. Atij shumė mirė i kujtohej thėnia e Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) , “Njėherė kur shpata tė heqet nga kėllėfi nė mesin e pasuesve tė mi, ajo s’do kthehet nė kėllėf deri nė Ditėn e Fundit.”

    Kryengritėsit kėrkonin qė ai tė abdikojė (tė heq dorė nga pushteti), dhe po ashtu disa nga Sahabėt e kėshilluan atė qė tė veprojė kėsisoji. Ai me qejf do ta pranonte kėtė veprim, por prapė ai ishte i lidhur ndaj zotimit solemn qė i kishte pas dhėnė Pejgamberit. “Ndoshta Zoti do tė vesh ty me njė kėmishė, Uthman” i kishte pas thėnė njėherė Pejgamberi atij, “dhe nėse njerėzit dojnė qė ti ta heqėsh atė, ti mos e heq atė pėr ta.” Halifja Uthman i kishte thėnė njė dashamiri njė ditė kur shtėpia e tij qe rrethuar nga kryengritėsit, “I Dėrguari i Zotit bėri njė marrėveshje me mua dhe unė do tė jem kėmbėngulės nė zbatimin e saj.”

    Pas njė rrethimi tė gjatė, kryengritėsit hynė nė shtėpinė e Halifes Uthman dhe e mbytėn atė. Kur shpata e vrasėsit tė parė e goditi Halifen Uthman (radiallahu anhu), ai ishte duke lexuar vargun: “Vėrtet, Zoti tė mjafton ty; Ai ėshtė Dėgjuesi, i Gjithėdijshmi” (2:137)

    Aliu e pranoi Kalifatin me shumė ngurrim. Vrasja e Uthmanit dhe ngjarjet tė cilat e rrethonin kėtė qenė njė simptom, dhe po ashtu njė shkak i njė konflikti civil nė njė shkallė tė madhe. Tė gjithė udhėheqėsit i bėnė zotimin Aliut pėrveē Muauijes (radiallahu anhu), udhėheqėsit tė Shamit (Siria e madhe). Muauije refuzoi qė tė bindet derisa tė bėhej hakmarrja pėr gjakun e Uthmanit. Vendimi i tij qe bazuar nė faktin se ai nuk ka nevojė qė t’i bindet Halifes derisa Aliu (radiallahu anhu) tė jetė nė gjendje qė ta zbatojė rregulloren e Allahut. Muauije ishte kusheriri i Uthmanit (radiallahu anhu), ashtu qė ai ishte pėrgjegjės qė tė kėrkojė prej Aliut qė t’i nxjerrė vrasėsit nė gjyq. E veja e Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) A’isha (radiallahu anha) po ashtu mori qėndrimin se Aliu sė pari duhet t’i gjykojė vrasėsit. Pėr shkak tė kėtyre kushteve kaotike gjatė ditėve tė fundit tė Uthmanit (radiallahu anhu) ishte shumė vėshtitrė qė tė vendosej identiteti i vrasėsve, ndėrsa Aliu (radiallahu anhu) refuzonte qė ta dėnojė ndonjė, fajėsia e tė cilit s’ishte dėshmuar legalisht. Preteksti pėr takimin e ushtrive nė ditėn e Deves dhe ditėn e Sifinit ishte kėrkesa pėr vrasėsit e Uthmanit nga ana e A’ishes (radiallahu anha) dhe Muauijes (radiallahu anhu), por erėrat e luftės qenė nxitur nga ithtarėt e Abdullah ibn Sebes Ēifutit, pėrbrenda tri kampeve derisa ngjarjet dolėn nga kontrolli i Sahabėve. Ėshtė transmetuar se Aliu, A’isha, dhe Muauije shpesh shprehnin habinė nė pėrēarjen dhe kundėrshtimin qė i rethonte ata.

    Pas kėsaj disa Shi’a e shpallėn Aliun Zot. Ai pastaj i dogji ata tė gjallė me zjarr. Pas vrasjes sė Abdullah ibn Sebes, Shi’ajt qenė ndarė nė shumė sekte tė reja ku secila prej tyre e kishte imamin e vet.

    Shtatėshat apo Ismailitėt, sikurse Shi’ajt, besojnė se pasardhėsit e Muhamedit (salallahu alejhi ue selam), pėrmes tė bijės sė tij Fatima (radiallahu anha) dhe bashkėshortit tė saj Ali (radiallahu anhu) Halifes sė katėrt, janė sunduesit e drejtė tė botės Muslimane. Kėshtu, pasardhėsit e Aliut konsiderohen tė pagabueshėm, dhe me po aq udhėzim tė natyrės hyjnore sa edhe vetė Muhamedi (salallahu alejhi ue selam). Ky sekt e derivon emrin e vet nga Isma’ili, biri mė i vjetėr i Imamit tė gjashtė, Xhafer es-Sedik. Mė 762 p.e.s. Isma’ili vdes para babait tė tij, gjė qė rezultoi nė njė kontest tė hidhur tė trashėgimisė. Pakica e Shi’ajve konsideronin se vija e vjetėr e Imamėve ėshtė e shfarosur dhe zgjodhėn tė birin mė tė vjetėr tė Isma’ilit pėr imam tė ri. Kėshtu ata shpallėn ciklin prej shtatė Imamėve, duke qenė Aliu i pari ndėrsa Isma’ili i shtati, dhe kėshtu Imami i shtatė pas vijės sė tij tė imamėve do tė jetė Mehdiu, apo Mesihu, apo i shtati pas tij, etj…

    Ismailitėt zakonisht kanė qenė tė paktė nė numėr, por tė organizuar mirė dhe tė disiplinuar. Sė shpejti ata u zhvilluan nė kult, duke huazuar ide tė ndryshme nga misticizmi Ēifut, filozofia Greke, astrologjia Babilonase, gnosticizmi Krishter, etj….Kur shkencat sekulariste qenė zbatuar nė Perandorinė Abaside, Isma’ilitėt lulėzuan dhe arritėn tė rekrutojne njė numėr tė madh ithtarėsh tė cilėt formuan njė ushtri guerile tė organizuar mirė. Duke i kombinuar shkathtėsitė e tyre prej dijetarėve dhe rrjetėn nėntokėsore tė jashtėzakonshme tė spiunėve, Isma’ilitėt gjatė shekullit tė 10-tė e vendosėn anti–Halifen e tyre nė Egjipt. Ata e emėruan dinastinė e tyre sipas bijės sė Muhamedit (salallahu alejhi ue selam), dhe kėshtu u paraqit emri Fatimidėt. Nė realitet, ata janė dinastia e njė Ēifuti tė quajtur Abdullah bin Kade, dhe kjo ishte ajo qė ata po ashtu qenė quajtur Abidij. Shteti Abidij nė Egjipt u zgjėrua shpejt dhe pas pak Isma’ilitėt kontrollonin Sirinė perėndimore dhe njė pjesė tė madhe tė Afrikės Veriore, duke mbytur me mijėra Muslimanė. Ata po ashtu ndėrtuan njė kryeqytet tė ri, Fustatin, afėr Piramidave tė lashta, i cili pėr disa vite u rrit tė jetė qyteti mė i madh nė botėn Muslimane, me emrin Kairo.

    Kur dinastia Abidij qe shkatėrruar nga Abasidėt, Isma’ilitėt u ndanė nė dy nėn-sekte: Tejbije dhe Nezirije, tė emėruara sipas dy princave Abidij. Sekti i parė sė shpejti u transformuar nė kult ezoterik, i cili i lėvizte aktivitetet e veta nė nėntokė dhe u bė i padukshėm. Sekti Nezirije e transformoi veten nė Isma’ilizmin para-Abidin, duke zhvilluar njė rrjetė tė agjentėve dhe spiunėve nė tėrė botėn Islame. Organizata mė e njohur brenda Nezirive me gjasė ishte sekta e Vrasėsve qė keqpėrdornin drogėn (Asasinėt), tė njohur pėr vrasjet nė tėrė botėn Islame. Sot, sekti Nezirije janė kthyer nė pacifista dhe gjithnjė e mė shumė duke u bėrė Perėndimorė.

    Prej bastionit Asasin nė Siri, kanė mbijetuar dy nėn-sekte heterodokse, Alevitė dhe Druzėt. Sekti Alevit janė militantė dhe kombinojnė teoritė radikale nga Shi’ajt Isma’ilitė dhe Ithna. Druzėt, nė anėn tjetėr, kanė qenė deri vonė pacifista, duke pritur kthimin e Mehdiut, Halifes psikotik Abidij, el-Hakim, i cili u ‘zhduk’ kur ai dogji kryeqytetin e tij diku rreth vitit 1000 p.e.s. Nė shekullin e 13-tė Druzėt e mbyllėn sektin e tyre, dhe u bėnė njė fis apo popull i dalluar. Ata sot shėrbejnė nė ushtrinė Israilite kundėr Muslimanėve Palestinezė.

    Sekti mė i madh brenda Shi’ajve janė Ithnat apo Dymbėdhjetėshat, tė cilėt pasojnė vijėn autentike tė Imamėve. Kur Shtatėshat zgjodhėn tė birin e Isma’ilit pėr Imam, shumica e Shi’ajve zgjodhėn vėllanė mė tė ri tė Isma’ilit, Muza el-Kazim, si Imamin e shtatė. Ithnat e pėrvetėsuan emrin e tyre ‘Dymbėdhjetėshat’ prej besimit tė tyre nė Imamin e dymbėdhjetė, Muhamed el-Eskerin, i cili u ‘zhduk’ njė ditė dhe kėshtu u bė Mehdiu i fshehur, i cili do tė kthehet nė tokė kah fundi i ditėve. Dymbėdhjetėshat i adhurojnė Imamėt e tyre, nganjėherė si inkarnim i Aliut apo Husejnit. Ata e pėrbėjnė pjesėn dėrmuese tė Shia’jve, duke pėrfshirė kėtu edhe shumicėn e Iranianėve dhe gati 50% tė popullit Irakian.

    Trupi i tretė mė i madh nė Shi’a janė sekti Zejdij apo Pesėshat, tė cilėt mbizotėrojnė nė Jemen dhe nė mesin e disa fiseve nė Arabinė Saudite. Sekti Zejdij pak a shumė janė hyjnizim i kulturės Arabe tė shekullit tė 7-tė, dhe ky sekt ashpėr dėnon gjysėm-hyjėsinė e Imamėve, nė kundėrshtim me Dymbėdhjetėshat. Themelues i tyre ishte Imami i pestė, Zejd ibn Abidin, i cili qe racionalist dhe kėshtu e shpalli si tė pavlefshėm hyjėsinė e supozuar tė tij. Imamėt Zejdij mė shumė janė sikurse Beduinė sesa autoritete hyjnore, dhe kėshtu ata refuzuan udhėheqėsinė e trashėguar dhe janė tė dukshėm vetėm gjatė luftės.

    Thuhet se janė mė shumė se 70 sekte tė vogla Shi’ite nė tė gjithė botėn. Me gjasė, shembulli mė i mirė i kėtyre ėshtė sekti Bahai, i cili ėshtė persekutuar dhe pėrgenjėshtruar si anti-Islamik, por i cili ėshtė duke u rritur shumė shpejt si njė fe e ndarė, duke e bazuar doktrinėn e vet nė ‘paqe dhe harmoni botėrore’ dhe bashkimin e tė gjitha feve. Qendra e sektit Bahai ėshtė nė Israel!!!
    Nė kohen e tyre tė lutjeve kėta kthehen nė drejtim tė "kiblih" e cila gjendet nė 'Akka tė Izraelit, vendi nė tė cilėn gjendet varri i liderit tė tyre Baha'u"llahut. Gjithashtu dhe varret i kthejnė nė atė drejtim. Kėta gjithashtu kan shum tempuj tė tjerė nė Izrael, njė ndėr mė tė rėndėsishmit ėshtė nė Haifa tė Izraelit.

    Gjithashtu tempujt e tyre pėrbrenda ngjajn shum me tempujt e jehudive. Shumica e tė konvertuarve nė sektin bahai janė jehudi.

    Ky ėshtė njė tentim i jehudive pėr shpėrndarjen e fesė sė tyre me njė emėr tjetėr, dhe ska dyshim se tė gjitha tempujt e tyre janė tė financuara nga jehudėt.

    All-llahu i shkatėrroft kėta mashtrues.

  2. #2
    Nderi i Universit Maska e Gostivari_usa
    Anėtarėsuar
    12-08-2005
    Vendndodhja
    Atje ku nuk me gjeni dot!
    Postime
    3,639
    Allahu te shkaterofte ty dhe faren tende qe vjen ketu e sjell shkime me qellim te percarjese se muslimaneve !!!
    Kush dreqin je ti , te vish ketu e te tregojsh se keta jane ne fe te drejte e keta jo , cili faktor je ti more i pa fe !!!
    Po ti je ai JOBESIMTARI ME I MADH KETU - ti je ai qe ke dale nga rruga e KURANIT DHE PROFETIT .
    Sa per informate se sa shikoj une ti ske lidhje me fjalet e Kuranit dhe Profetit .
    1. Muslimanet te gjithe jane vellezer pa dallim kombi e race .
    2. Asnje musliman nuk ka te drejte te vrasi nje musliman .
    3. Ai qe ben propagande percarese nuk eshte musliman ( ky person je ti ILYRIKUM ) .
    4. Ai qe nje muslimani i do te keqen e nem dhe e mallkon duke deshiruar cfarosjen e tij , perseri nuk eshte musliman .
    5. Si fund , cdo musliman i mire dhe i drejte e di qe gjykuesi me i mire ne ceshtje fetare eshte Allahu . Dhe Allahu u ka dhene te drejte njerezve te besojne ashtu sic kane qef ata .
    Ty te pelqen vehabizmi - MBAJE , Dikujt i pelqen SHIITIZMI - LE TA MBAJ , E dikujt i pelqen Kristianizmi - edhe ai leta mbaj ate fe per vehte .
    Dhe si fund Allahu nuk i do zullumqaret !!! Lexo fjalorin e gjuhes shqipe ose Arabe dhe shiko kuptimin e fjales zullumqare !!! Ndoshta ne pershkrimin e fjales "zullumqare" do ta gjejsh vehten tende !!!

  3. #3
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    45
    Postime
    797

    je tmerresisht injorant

    Kjo teme ka nisur ne vetvete me kontradikte prandaj nuk pelqeva ta lexoj deri ne fund pasi do te ishte kohe e humbur.
    do te ceke nej kontradikte te forte:
    Ne fillim zoteria Ilyrikum citon prej faqes vehabiste "kurandhesunet.net" dhe thote:
    "Ēifutėt dhe Mexhusėt (Persianėt), duke shfrytėzuar pakėnaqėsinė e njerėzve," me vone thote: "Por, ai - Osmani - ngurronte qė tė jetė i pari i cili do tė derdhte gjakun e Muslimanėve (posaēėrisht sahabėve)" tani s'po kuptohet keta thone cifutet dhe mexhuset ndersa Osmani i cileson muslimane.
    thuhet: "Aliu e pranoi Kalifatin me shumė ngurrim.", ne asnje histori islame te dijetareve te medhenj nuk thuhet se Aliu ngurronte ta pranonte kalifatin, si dhe per vet faktin se Aliu e pretendonte kalifatin, sikurse ishte rival edhe i Ebu Bekrit per kalifatin.
    vazhdon ne thenie: "Muauije refuzoi qė tė bindet derisa tė bėhej hakmarrja pėr gjakun e Uthmanit. Vendimi i tij qe bazuar nė faktin se ai nuk ka nevojė qė t’i bindet Halifes derisa Aliu (radiallahu anhu) tė jetė nė gjendje qė ta zbatojė rregulloren e Allahut. Muauije ishte kusheriri i Uthmanit (radiallahu anhu), ashtu qė ai ishte pėrgjegjės qė tė kėrkojė prej Aliut qė t’i nxjerrė vrasėsit nė gjyq. E veja e Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) A’isha (radiallahu anha) po ashtu mori qėndrimin se Aliu sė pari duhet t’i gjykojė vrasėsit."
    1- Mu'awijeh as nuk e pranonte Aliun per Halif, keshtu qe koncepti i te bindurit ose i te mosbindurit vjen pas pranimit.
    2- Vertet Mu'awijeh ishte pergjegjes, por pergjgjesi duhet t'ia kerkoje Halifes dhe Aliun ai s'e pranonte per Halifeh, atehere kujt po ja kerkonte, ndonje halifeje imagjinar?
    3- Nese Mu'awijeh kerkonte gjakun e Osmanit, pse u vetshpall Halifeh qe degjeneroi situaten?
    4- Nuk eshte e vertete se Aisheja kishte te njejtin qendrim me Mu'awijen, ajo kerkonte qe te pajtonte mes muslimaneve edhe pse u genjye duke dale ne kamp kundra Aliut ajo e pranoi kete gabim pas luftes se Xhemelit gje te cilen ia kishte paraprire edhe Profeti.
    5 - Ne luften e xhemelit u vrane Talha dhe Zubejri dhe kete te fundit e vrau Ibnu-l-Hakem qe me vone do te ishte pushtetar ne shtetin Emevit, ndersa Talhan e vrane ushtaret e Ibnu-l-Hakem te dy sepse pasi ia kishin dhene besen Aliut, u larguan dhe perseri e pranuan besen duke kujtuar hadithin e Profetit qe i eshte drejtuar Zubejrit t'i thote: "Do ta luftosh Aliun dhe do te jesh i padrejte ndaj tij".
    6- Ndersa ne luften midis Kampit te drejte te Aliut dhe te padrejtit Mu'awijeh u vra Ammar ibn Jasir per te cilin profeti ka thene: "Mjer Ammari, do ta vrase grupi Bugate - rrebel i pabindur", dihet se Ammari ishte ne krah te Aliut dhe ata qe e vrane ishin ushtaret e Mu'awijes.
    Mu'awijeh per t'iu shmangur padrejtesise iu drejtua Aliut dhe i tha:
    "Jeni ju qe e vrate Ammarin sepse ju e nxorret ne fushbeteje"
    Aliu me zgjuaresine e tij te misheruar nga atmosfera e shtepise se Profetit iu pergjigj:
    "Sipas teje, Muhammedi ishte Ai qe e vrau Hamzain perderisa ai ishte qe e nxorri ate ne fushbeteje".
    Imam Shafiu thote: "I kam marre normat juridike dhe sanksionet per "Bugatet" - rrebelet e pabindur qe s'pranojne imamin- prej luftes qe kreu Aliu me Mu'awijen".

    ps/ i thash keto qe te mos spekulosh, "Kini kujdes se nga e merrni diturine"
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

Tema tė Ngjashme

  1. Mosekzistenca historike e "Jezusit" dhe e "Pavlit"
    Nga Qafir Arnaut nė forumin Agnosticizėm dhe ateizėm
    Pėrgjigje: 153
    Postimi i Fundit: 06-03-2015, 11:37
  2. Pasqyra e temave historike
    Nga Fiori nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 31-05-2011, 15:43
  3. Historia nuk ėshtė vepėr e ca “protagonistėve” pa skrupuj!
    Nga Brari nė forumin Sporti nėpėr botė
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 27-12-2008, 20:25
  4. Perse Duhet Studiuar Historia E Luftes Se Ftohte?
    Nga Brari nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 14-11-2005, 02:57
  5. Menyrat e shkruarjes se historise (Historia Virtuale)
    Nga Eni nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 12-11-2002, 15:40

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •