Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 3 prej 3
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Fragmente nga Shėn Grigor Teologu

    Shėn Gregor Teologu




    Ligjėrata 29
    Mbi Birin

    1. Sa thamė mė lart janė ato qė do tė mund tė thotė ndonjė qė tė ndalojė gadishmėrinė dhe shpejtėsinė qė kanė kundėrshtarėt nė tė folur dhe tė tregojė se arroganca ėshtė e rrezikshme nė tė gjitha gjėrat nė pėrgjithėsi, por nė mėnyrė tė veēantė kur ndonjė flet rreth Perėndisė. Madje qortimi nuk ėshtė gjė e rėndėsishme, por shumė e lehtė dhe mund ta bėjė kush tė dėshirojė, ndėrsa tė paraqesė ndonjė mendimin e tij kundėr mashtrimit tregon besim tė fortė dhe urtėsi; prandaj edhe ne tė inkurajuar nga shpirti i shenjtė, tė cilin ata e pėrbuzin, ndėrsa ne i falemi, le tė shprehim cilat janė kuptimet tona mbi hyjninė, si njė pasardhės i njė prejardhjeje fisnike qė vjen nė orėn e tij. Sigurisht atėherė nė tė shkuarėn nuk heshtėm, sepse vetėm ne ekzistonim si tė guximshėm dhe trima nė kėtė, po tani me mė tepėr liri predikojmė tė vėrtetėn, qė tė mos tė gjykohemi pėr frikėn, nė tė cilėn ashtu si thotė shkrimi, Perėndia nuk pushon . Ngaqė ēdo ligjėratė ka dy pamje; nė njėrėn folėsi paraqet pikpamjet e veta, ndėrsa nė tjetrėn pėrmbys kundėrshtarėt, fillimisht do tė paraqesim edhe ne mėsimin tonė dhe pastaj do tė pėrpiqemi tė rrėzojmė kundėrshtimet e kundėrshtarėve. Qė tė dyja pjesėt do tė jenė sa mė shkurt tė jetė e mundur, qė ligjėrata tė mbahet lehtė nė kujtesė, ashtu si ligjėrata hyrėse pėr fillestarėt, - qė ata e shpikėn pėr tė shtypur tė thjeshtėt dhe tashmė tė marrėt, - dhe qė tė mos shpėrndahen kuptimet pėr shkak tė madhėsisė sė ligjėratės, pikėrisht ashtu si shpėrndahet dhe humbet uji nė fushė kur nuk kufizohet brenda tubove.

    2. Konceptet mė kryesore mbi Perėndinė janė tre; anarkia, poliarkia, monarkia. Dy tė parat i pėrdorėn idhujtarėt dhe le tė vazhdojnė t’i pėrdorin. Sepse dhe anarkia ėshtė gjendje ērregullimi dhe poliarkia ėshtė gjendje rebelimi; pra anarki do tė thotė ērregullsi. Qė tė dyja tė ēojnė nė tė njėjtin pėrfundim, domethėnė. Ērregullsinė, dhe krijojnė prishje, sepse ērregullsia ėshtė parapėrgatitje e prishjes. Por ne nderojmė monarkinė, madje dhe monarkinė qė nuk kufizohet nė njė person; sepse ndodh qė edhe njėri tė ngrihet kundėr vetes sė tij dhe tė bėhet shumė; por monarkinė tė cilėn na e realizon barazia e natyrės, uniteti i mendimit, identifikimi i lėvizjes dhe marrėveshja me njė person, gjė qė nuk arrihet nė natyrėn e krijuar. Edhe pse ekziston ndryshim nė numėr, esenca nuk ndahet. Prandaj ndėrsa ėshtė i vetėm nė esencėn fillestare, vazhdoi nė dhiadhė (domethėnė 2) dhe qėndroi nė triadhė. Kėshtu kemi atin, Birin dhe shpirtin e shenjtė. Ati ėshtė ai qė lind dhe buron pa pėsim, pa kohė dhe pa trup; Biri lindet dhe shpirti burohet, ose nuk e di si do tė mundej ndonjė ta karakterizojė, pa pėrdorur fare diēka nga gjėrat e dukshme. Njė filozof grek nė filozofinė e tij pėr shkakun e parė dhe tė dytė, guxoi tė thotė kėto fjalė: “vėrshon si krater”. Ne sigurisht nuk do tė guxojmė tė flasim pėr vėrshim tė mirėsisė, qė tė mos futim lindjen e vullnetshme sikur tė jetė njė tepricė natyrore dhe e papėrmbajtshme, gjė qė nuk shkon aspak ta mendojmė pėr hyjninė. Prandaj mbetemi nė termat tona dhe pėrdorim ‘i palindur’ dhe ‘i lindur’ dhe “buron prej Atit” ashtu si thotė diku vetė Perėndia dhe fjala.

    3. Kur pra, ndodhėn kėto? Kėto janė mė tej kur-it. Dhe nėse duhet tė themi diēka tė guximshme, ato ndodhėn kur ekzitonte dhe ati.
    Kur ekzistonte ati? - nuk ekzistonte kohė qė tė mos ekzistonte. E njėjta gjė dhe pėr Birin dhe shpirtin e shenjtė. Pyetmė pėrsėri dhe pėrsėri do tė tė pėrgjigjem.
    Kur ka lindur Biri? - kur Ati ishte i palindur.
    Dhe kur ka buruar shpirti? - kur Biri nuk ishte buruar por ishte lindur jashtė kohės dhe me mėnyrė qė nuk mund tė shprehet; edhe pse nuk mund tė pėrshkruajmė kuptimin e jashtėkohės (pa kohė) kur duam tė shmangim tregimin e kohės. Sepse “kur-i”, “para tij”, “pas kėtyre”dhe “nga fillimi” nuk kuptohen jashtė kohės, sado qė tė mundohemi t’i kuptojmė. Veēse nėse marrim pėrjetėsinė si njė interval qė shtrihet pa fillim dhe fund dhe nuk ndahet as matet me ndonjė lėvizje, as me rrotullimin e diellit, gjė qė ėshtė pikėrisht koha.
    Si pra nuk janė njėsoj pa fillim kur janė njėsoj tė pėrjetshėm? Sepse vjen nga Ati, ndėrsa nuk ėshtė pas atij. Ajo qė nuk ka fillim, ėshtė dhe e pėrjetshme. Madje ajo qė ėshtė e pėrjetshme, nuk ėshtė patjetėr dhe pa fillim, me kuptimin qė tė mos referohet nė ndonjė burim, domethėnė Atin.
    Pra, pėrsa i pėrket shkakut nuk janė pa fillim. Por ėshtė e qartė qė shkaku nuk ėshtė mė parė se ato pėr tė cilat ėshtė shkak, sepse as dielli ėshtė mė i vjetėr se drita.
    Pra, dhe Biri dhe shpirti janė pa fillim pėrsa i pėrket kohės, edhe nėse ti akoma i tremb mė tė thjeshtėt, sepse nuk janė nėn pushtetin e kohės ato nga tė cilat u krijua koha.

    4. Atėherė si lind Biri nga Ati pa pėsim? - ngaqė ėshtė pa trup. Sepse nėse lindja trupore ka pėsime, ajo jotrupore ėshtė pa pėsime. Dhe unė do tė tė pyes – si Biri ėshtė Perėndi nėse ėshtė krijesė? Sigurisht ēdo gjė qė bėhet, nuk ėshtė Perėndi. Nuk ėshtė e nevojshme tė sqaroj se pėr qėniet trupore janė pėsim koha, dėshira, kujtimet, pėrkujdesja, shpresa, hidhėrimi, rreziku, fatkeqėsia, ndreqja. Tė gjitha kėto dhe tė tjera mė tepėr se kėto, ashtu si e kuptojmė tė gjithė ne, kanė lidhje me krijimin. Habitem se si nuk guxon tė imagjinosh edhe kėtė, njė lloj bashkėqėnieje, dhe interval shtatzanie, dhe rrezik dėshtimi, sepse as tė lindė nuk ėshtė e mundur, nėse nuk u lind sipas kėsaj mėnyre. Pėrsėri duke numėruar llojet e lindjeve, tė shpendėve, tė kafshėve tė tokės dhe tė detit, tė inkuadrosh brenda nė ndonjė nga kėto lindje dhe lindjen hyjnore, e cila nuk mund tė shprehet, apo ndryshe tė kundėrshtosh lindjen e Birit me teorinė tėnde tė ēuditshme. Dhe nuk mund tė kuptosh as kėtė; se Biri, qė kishte lindje mbinjerėzore nė mish, (sepse midis njerėzve ku dėgjove Hyjlindėse Virgjėreshė?), ka dhe lindjen e tij hyjnore krejtėsisht tė jashtėzakonshme, ose mė mirė, Perėndia qė nuk ka tė njėjtėn natyrė me njerėzit, sigurisht ka dhe mėnyrė tė ndryshme lindjeje.

    5. Atėherė cili ėshtė at pa fillim ?- ai qė ekzistenca e tij nuk ka fillim. Qė kur filloi tė ekzistojė, qė atėherė ishte dhe at. Pra, nuk ėshtė bėrė mė vonė at, sepse ekzistenca e tij nuk ka fillim. Dhe ėshtė kryesisht at sepse nuk ėshtė dhe Bir. Njėlloj dhe Biri ėshtė kryesisht Bir, sepse nuk ėshtė edhe at. Tek ne nuk ekzistojnė kėto si cilėsi tė veēanta sepse ne jemi dhe etėr dhe bij dhe vetėm pėr kėtė arsye nuk na ndodh ose njėra ose tjetra. Veē tė tjerash ne rrjedhim nga dy, jo nga njė; kėshtu ndahemi dhe bėhemi gradualisht njerėz dhe ndoshta as njerėz sepse kėto ndodhin pavarėsisht nga dėshira jonė, pastaj i braktisim dhe na braktisin kėshtu mbeten vetėm lidhjet etėr dhe bij, pa gjėrat. Disa pretendojnė se “lindi” dhe “u lind” ēfarė nėnkupton tjetėr, veē asaj qė lindja ka fillim? Pse pra tė mos themi as kėtė, se qė nga fillimi ishte i lindur? Kėshtu lehtė do tė shmangim kundėrshtimet e tua tė kota qė pėlqejnė tė pėrcaktojnė kohėn. A do tė kthesh vallė kundėr nesh shkrimin sepse gjoja ne shtrembėrojmė diēka nga shkrimi dhe e vėrteta? Apo ndoshta tė gjithė e dinė se shumė pėrcaktime kohore pėrcaktohen me kohė tė ndryshme e madje sipas zakonit tė shkrimit, jo vetėm pėr ngjarjet e sė shkuarės ose tė sė tashmes, por dhe pėr ato tė sė ardhmes? P.sh thotė: “pėrse turbullohen kombet” , ndėrsa akoma nuk ishin turbulluar. Gjithashtu “populli kaloi lumin me kėmbė tė thatė” qė do tė thotė se e kishin kaluar. Do tė harxhonim shumė kohė tė numuronim tė gjitha citimet e njėjta tė cilat tė zellshmit i kujtojnė.

    6. Dhe kjo ėshtė kėshtu. Por ē’kuptim ka ajo grindje e paturpėsi qė thonė? – domethėnė “ me dėshirėn e tij e lindi Birin apo pa dėshirėn e tij”? Pastaj mendojnė se na kanė lidhur nga tė dyja anėt, por prangat janė shumė tė kalbura dhe nuk durojnė. Sepse thonė, nėse lindi Birin pa dėshirė,- ėshtė detyruar. – po cili e ka detyruar? – dhe si ėshtė Perėndi kur ėshtė detyruar? Nėse Ati lindi Birin me dėshirėn e tij, atėherė Biri ėshtė fryt i dėshirės; pra si lindi prej Atit? Dhe nė vend tė Atit mendojmė njė nėnė tė re, dėshirėn. Njė gjė ėshtė e mirė tek ata, kur mėsojnė kėto, sepse shmangin vėshtirėsinė tė pranojnė pėsim Perėndie, dhe i drejtohen vullnetit. Nė tė vėrtetė vullneti nuk ėshtė pėsim. Le tė shohim pėrsėri argumentin e fortė tė cilin formulojnė. Mė e mira ėshtė fillimisht me ata tė biem nė kundėrshtim nga afėr. Ti qė kaq lehtė thua ēfarė tė duash, a u krijove me dėshirėn e Atit tėnd apo pa dėshirėn e tij? Nėse pa dėshirėn e tij atėherė ai ėshtė detyruar.
    Ēfarė mizorie! – cili e detyroi? Sepse patjetėr nuk do t’ia hedhėsh kėtė natyrės ngaqė ajo ka dhe urtėsinė. Nėse u krijove me dėshirėn e Atit tėnd, me dy fjalė ti e humbe atin tėnd, sepse u zbulua qė je Bir i dėshirės dhe jo i Atit. Por do tė kaloj tek Perėndia dhe tek krijesat dhe do tė sjell pyetjen tėnde nė urtėsinė tėnde. Perėndia me dėshirėn e tij i krijoi tė gjitha apo nga qė u dhunua? Nėse u dhunua kėtu ekziston dhuna dhe dhunuesi, por nėse krijesat u bėnė me dėshirėn e tij atėherė edhe kėto e humbėn Perėndinė dhe mė tepėr nga tė gjithė ti qė shpik lloje tė tilla mendimesh dhe trillon sofizma tė tillė. Kėshtu dėshira e krijimit ndahet mė dysh si me mur. Por nėse nuk jemi tė dehur, mendoj se dallohen ai qė dėshiron dhe dėshira, ai qė lind dhe lindja, ai qė thotė dhe fjala. Tė parat tregojnė Atė qė vepron, tė tjerat mėnyrėn me tė cilėn bėhet veprimi. Sė fundi dėshira nuk ėshtė krijesė e dėshirės , sepse nuk e pason patjetėr, as lindja e lindjes, as tingulli i thirrjes, por janė fryte tė personit qė dėshiron, ose qė lind, ose qė thėrret. Madje shumė mė lart nga gjithė kėto janė gjėrat e Perėndisė, nė tė cilin lindja ėshtė e njėjtė me dėshirėn pėr tė lindur dhe nuk ekziston ndarės midis tyre. Por edhe nėse e pranojmė kėtė nė pėrgjithėsi, atėherė lindja nuk ėshtė kurrė mė lart se dėshira.

    7. A dėshiron tė bėj disi shaka akoma dhe me atin? Sigurisht ti mė jep tė drejtėn pėr guxime tė tilla. Ati ėshtė Perėndi me dėshirėn e tij apo pa dėshirėn e tij? Dhe qė tė largosh arsyetimet e shkathėta tė tua, unė tė pyes; nėse ėshtė Perėndi me dėshirėn e tij, kur filloi tė dėshirojė? Patjetėr jo pėrpara se tė ekzistojė sepse mė pėrpara nuk ekzistonte asgjė. Apo ndoshta njė pjesė e tij dėshiroi ndėrsa pjesa tjetėr vonoi dėshirėn? - nė kėtė rast bėhet i ndashėm. Si pra nuk ėshtė dhe ky sipas mendimit tėnd fryt i dėshirės? Dhe nėse ėshtė Perėndi pa dėshirėn e tij ēfarė e detyroi tė bėhet? Dhe si ėshtė Perėndi nėse ka vuajtur dhunė dhe madje jo pėr ndonjė gjė tjetėr, por vetėm qė tė jetė Perėndi? Si pra, thotė ka lindur? Si ėshtė krijuar, nėse sigurisht ashtu si mendon ti, ėshtė krijuar? Edhe kjo ėshtė njė ēudi e sė njėjtės vlerė. Ndoshta do tė pėrgjigjeshe se u bė me vullnetin dhe me arsyen por, akoma ti nuk e thua tė gjithė tė vėrtetėn.
    Se, si vullneti dhe arsyeja kishin fuqinė tė vepronin? Mbeten akoma tė thuash dhe tė tjera, sepse kėshtu as njeriu nuk bėhet.

    8. Atėherė si u lind? Nuk do tė ishte e madhe kjo lindje, nėse mundesh ta kuptosh ti, qė nuk di as lindjen tėnde, ose ke kuptuar njė pjesė tė vogėl tė asaj qė ke turp ta thuash. Pastaj mendon se di gjithēka? Duhet sė pari tė mundohesh shumė qė tė shpjegosh zėnien, formimin, lindjen, lidhjen e shpirtit me trupin, tė mendjes me shpirtin, tė fjalės me mendjen, lėvizjen, rritjen, asimilimin e ushqimit, funksionimin e shqisave, kujtimin, harresėn dhe tė dhėnat e tjera tė ekzistencės tėnde. Dhe cilėt janė veprimet e tė dyve, domethėnė tė shpirtit dhe tė trupit, nė cilat janė tė ndara dhe nė cilat bashkėveprojnė midis tyre dhe cilat funksione, qė me kalimin e kohės arrijnė nė pėrsosmėri, kanė shkaqet e tyre njėkohėsisht me lindjen e tyre? Shpjegoi kėto. Por as atėherė nuk mund tė filozofosh pėr lindjen e Perėndisė, sepse kjo ėshtė e rezikshme. Akoma edhe nėse e njeh lindjen tėnde, patjetėr nuk e njeh dhe tė Perėndisė. Por kur nuk njeh as lindjen tėnde, si do tė njohėsh lindjen e Perėndisė? Sa mė i pakuptueshėm ėshtė Perėndia nga njeriu aq mė e pakuptueshme ėshtė lindja qiellore e krahasuar me lindjen tėnde. Nėse nuk beson se Biri ėshtė lindur, ngaqė nuk mund ta kuptosh, atėherė ėshtė koha tė hedhėsh poshtė shumė gjėra tė cilat nuk i kuptove dhe sigurisht para tė gjithave vetė Perėndinė, ngaqė veē guximit tėnd tė madh dhe hiperbolik nuk mund tė thuash se ē’ėshtė Perėndia nė fund tė fundit. Pusho atėherė sė foluri rreth humbjeve, ndarjeve dhe prerjeve dhe tė imagjinosh natyrėn e patrup si tė ketė trup; ndoshta atėherė do tė mendosh diēka tė denjė pėr lindjen e Perėndisė. Si ėshtė lindur? Do tė tė shqetėsoj duke pėrsėritur tė njėjtėn gjė; le ta nderojmė me heshtje lindjen e Perėndisė. Ėshtė shumė pėr ty qė mėsove se u lind. Se si lindi nuk lejohet ta mėsojnė as ėngjėjt dhe shumė mė tepėr ti. A dėshiron ta shpjegoj si? - me mėnyrėn qė e di Ati qė lindi dhe Biri i cili u lind. Mė tė shumtat se kėto janė tė mbuluara me re dhe i shmangen shikimit tėnd tė sėmurė.

    9. (Dhe njė kundėrshtim tjetėr i yti). Ekzistonte Biri dhe e lindi Ati, (pra qėnie ka lindur mosqėnie?) Apo nuk ekzistonte dhe e lindi? Llafazan. Kėto dhe tė njėjtat me kėto kanė lidhje me mua dhe ty, tė cilėt nga njėra anė ekzistonim dhe pėrpara lindjes, si p.sh. Levi nė kraharorin e abrahamit , nga ana tjetėr nuk kemi lindur. Pra natyra jonė pėrbėhet nga diēka qė ekzistonte dhe nga diēka qė nuk ekzistonte, nė kundėrshtim me esencėn fillestare e cila qartėsisht u krijua nga hiēi, edhe pse disa mendojnė se paraekzistonte gjithmonė. Madje tek Perėndia ndodh nė tė njėjtėn kohė ekzistenca me lindjen edhe madje ėshtė pa fillim. Atėherė ku do ta vendosėsh kėtė pyetje e cila ėshtė gati pėr t’u rrėzuar? Ēfarė ekziston mė parė se fillimi, qė tė mbėshtesim atje se dikur ekzistonte ose nuk ekzistonte Biri? Sepse dhe nė tė dy rastet “nga fillimi” do tė bjerė. Nėse pėrsėri pyesim, mos ndoshta sipas mendimit tėnd dhe Ati u lind nga njė ekzistencė paraekzistuese apo nga hiēi, atėherė rrezikojmė tė pranojmė, qė edhe Ati ka dy hipostaza - njė qė ekzistonte mė parė dhe njė qė ekziston tani – ose tė pėsojė Atė qė pėsoi dhe Biri, domethėnė tė rrjedhė nga asgjėja, pėr shkak tė pyetjeve tė tua tė marra dhe tė kullave tė cilat ti i ngre nė rėrė dhe nuk mund tė qėndrojnė tė forta as dhe nė fryrjen e flladit. Atėherė unė nuk pranoj asgjė prej kėtyre tė dyjave dhe mendoj se pėrgjigjja nuk ėshtė e vėshtirė, por pyetja ėshtė pa arsye. Por nėse ti, sipas konceptit tėnd tė zgjedhur, mendon se nė tė gjitha gjėrat njėra nga tė dyja ėshtė e vėrtetė, atėherė dėgjo nga unė njė pyetje tė vogėl. Koha gjendet brenda kohės apo jashtė kohės? Nėse gjendet brenda kohės, cila ėshtė koha? Dhe ēfarė lidhje kanė kėto kohė? Dhe si njėra e pėrmban tjetrėn? Por nėse nuk gjendet brenda kohės me ēfarė urtėsie tė tepėrt fusim kohėn atje ku nuk ka kohė? Gjithashtu pėrgjigjmu nėse shprehja “tani unė gėnjej” ėshtė absolutisht e vėrtetė apo gėnjeshtėr. Sigurisht asnjė nga tė dyja nuk pranojmė. Nuk ėshtė e mundur, sepse po tė thuash gėnjeshtra atėhera shprehja ėshtė e vėrtetė, po tė thuash tė vėrtetėn atėherė shprehja ėshtė e gėnjeshtėrt. Kjo ėshtė absolutisht e nevojshme. Atėherė cila ėshtė e ēuditshmja? Si kėtu ndodhin tė kundėrtat, kėshtu atje qė tė dyja janė gėnjeshtra dhe me kėtė mėnyrė urtėsia jote tregohet budallaqe. Zgjidhmė mua akoma dhe njė enigmė; a ishe i pranishėm nė lindjen tėnde? Tani a je i pranishėm nė veten tėnde? Apo as atėherė dhe as tani? Por nėse ishe dhe je i pranishėm, cili ishte atėherė i pranishėm dhe nė kė ishte? Dhe si njėri ėshtė bėrė dy? Nėse nuk ndodh asgjė nga kėto qė kemi thėnė, si ndahesh nga vetja jote? Dhe cili ėshtė shkaku i ndarjes? Por ėshtė pa vlerė tė kėrkojmė nė njė dhe nė kėtė person, nėse ėshtė i pranishėm nė veten e tij ose jo. Bėhet fjalė nėse tė tjerėt janė tė pranishėm nė veten time dhe jo nėse ėshtė e pranishme vetja ime nė veten time. Patjetėr ėshtė mė tepėr pa vlerė tė pėrcaktojmė nėse egzsistonte ose nuk egzistonte para lindjes ajo qė egzistonte qė nga fillimi. Kjo teori u pėrket atyre qė pėrfundojnė nėn kohėn.

    10. Por pretendon se nuk ėshtė i njėjtė i linduri dhe i palinduri. Madje nėse kjo ėshtė e vėrtetė, atėherė as Biri nuk ėshtė i njėjtė me atin. Nuk ėshtė e nevojshme fare ta them, se kjo teori pėrjashton Birin nga hyjnia dhe jo atin. Patjetėr nėse esenca e Perėndisė do tė ishte “i palinduri”, “i linduri” nuk do tė ishte. Nėse esenca e Perėndisė do tė ishte e dyta, e para nuk do tė ishte. Kush do tė sjellė njė mendim tė kundėrt? Zgjidh atėherė, cilėn nga kėto dy mosnderime dėshiron, o teolog bosh, patjetėr nėse ke qėllim tė mos nderosh. Pastaj si nuk bie dakort se ėshtė e kėsaj esence i linduri dhe i palinduri? Nėse njėra ėshtė e pa krijuar dhe tjetra krijesė dhe unė e pranoj ndryshimin. Sepse natyra pa fillim ndryshon nga e krijuara. Por kur mendon se ndryshojnė ai qė lind nga i linduri, bėn gabim, sepse ėshtė absolutisht e domosdoshme tė jetė e kėsaj natyre. Atėherė diēka ėshtė lindja, kur ka tė njėjtėn natyrė me Atė prej tė cilit u lind. Apo akoma dhe kėshtu; si e kupton tė palindurin dhe tė lindurin? Nėse krahason si cilėsi moslindjen dhe lindjen, sigurusht ndryshojnė. Por nėse u referohesh personave qė kanė kėto cilėsi, si nuk janė tė njėjtė? Mbasi i padituri dhe i dituri nuk janė tė njėjtė ndėrmjet tyre, por i referohen sė njėjtės qėnie, njeriut. Cilėsitė nuk ndajnė esencėn por krijojnė nėnndarje brenda kėsaj esence. Apo ndoshta ėshtė esenca e Perėndisė pavdekėsia, mirėsia dhe qėndrueshmėria? Nėse ndodh kjo, egzistojnė shumė esenca tė Perėndisė dhe jo njė, ose hyjnia ėshtė e pėrbėrė me kėta pėrbėrės, sepse nuk do tė mundeshin tė qėndronin tė thjeshtė midis tyre kėto, sigurisht pėrderisa janė esenca.

    11. Sigurisht kėto nuk i mendojnė, sepse janė elementė njohės tė pėrbashkėt dhe tė qėnieve tė tjera. Madje ajo qė ėshtė karakteristike vetėm e Perėndisė, ajo ėshtė esenca e tij. Nuk do tė duronin tė jetė vetėm Perėndia i palindur ata qė konsiderojnė njėsoj tė palindurin me Perėndinė dhe materien me idenė. Le ta hedhim mė larg errėsirėn e manikejve, por ‘i palinduri’ tė jetė vetėm i Perėndisė. Dhe adami ēfarė ėshtė? A nuk ėshtė krijesa e vetme e Perėndisė? Dhe nė mėnyrė tė veēantė do tė thuash a ėshtė vallė vetėm ky njeri? Aspak. Atėherė ēfarė? Sepse nuk ėshtė njerėzim krijimi; por ai qė lind ėshtė njeri. Kėshtu i palindur nuk ėshtė veēori e vetme e Perėndisė, edhe pse ėshtė veēori vetėm e Atit; ndryshe prano dhe se i linduri ėshtė Perėndi. Sepse lind nga Ati, edhe pse ti je shumė i dhėnė tek “i palindur”. Pastaj, si pretendon qė esenca e Perėndisė nuk ėshtė tė pranosh egzistencėn e tij, por tė mos pranosh mosegzistencėn e tij? Sigurisht, qė Ati nuk ka lindje e shfaq dhe karakteristika i palindur, por “i palindur” nuk ėshtė ajo qė shpreh esencėn, as “i palindur” tregon Atė qė egziston. Atėherė cila ėshtė esenca e Perėndisė? Kėtė pyetje e bėjmė vetėm pėr hir tė marrėzisė tėnde, ngaqė ti shqyrton me hollėsi rreth lindjes; por pėr ne kjo ėshtė gjė e madhe, akoma dhe nėse ndonjėherė qoftė dhe mė vonė e mėsojmė kėtė kur tė shkatėrrohet errėsira qė na rrethon dhe kur tė shkėputemi nga gjėrat e mishit, sipas premtimit tė atij qė nuk gėnjen .
    Pra kjo le tė jetė shpresa dhe mendimi i atyre qė pastrohen drejt kėtij qėllimi. Ne vetėm kaq do tė guxojmė tė themi qė, edhe pse ėshtė e madhe pėr atin, ajo qė nuk buron nga asgjė, nuk ėshtė mė e vogėl pėr Birin, ajo qė buron nga njė at i tillė. Sepse edhe mund tė marrė pjesė nė lavdinė e atij qė nuk ka shkak, ngaqė buron nga ai dhe vendoset fakti i lindjes kaq i rėndėsishėm pėr tė dhe shpresėtar pėr ata, qė nuk fluturojnė poshtė me mendje materiale.

    12. Por ata pretendojnė se nėse Biri ėshtė njėsoj me atin nė esencė dhe Ati ėshtė i palindur, atėherė edhe Biri duhet tė jetė i palindur. E saktė, nėse “i palindur” ishte esencė e Perėndisė, atėherė do tė kishim pėrzjerjen e ēuditshme e “tė lindurit” dhe “tė palindurit”. Por nėse ndryshimi ėshtė pėr esencėn, pėrse e thua kėtė si argument tė fortė? Apo je dhe ti at i Atit tėnd, qė tė mos dallohesh fare nga Ati yt, ngaqė je i njėjtė nė esencė? Apo ėshtė e qartė qė do tė kėrkojmė esencėn e Perėndisė pa zhvendosur cilėsinė, sigurisht nėse e kėrkojmė, nė fund tė fundit cila ėshtė? Qė nuk identifikohet ‘i palindur’ me Perėndinė, do ta kuptosh nga kjo; nėse ishte e njėjtė patjetėr duhej, ngaqė Perėndia ėshtė Perėndia i disave, tė jetė i disave dhe i palinduri; apo ngaqė i palinduri nuk ėshtė i asnjėrit as edhe Perėndia tė mos jetė Perėndi i disave ; sepse gjėrat krejt tė njėjta shprehen dhe me tė njėjtėn mėnyrė. Sigurisht qė nuk ėshtė i disave i palinduri, por i kujt ėshtė? Perėndia ėshtė Perėndi e disave sepse ėshtė i tė gjithėve. Atėherė si mund tė identifikohet Perėndia me ‘i palindur’? Dhe ngaqė “i palindur” dhe ‘i lindur’ janė tė kundėr midis tyre, si ai qė ka dhe ai qė nuk ka, ėshtė e nevojshme tė formulohet teoria mbi kundėrshtimet midis esencave, gjė qė nuk dėshmohet. Apo pėrsėri ngaqė njohėsit paraprihen nga mungesat dhe privimet anullojnė krijesat, nuk do tė jetė vetėm mė e madhe esenca e Birit nga esenca e Atit, por do tė anullohet nga ajo e Atit tė paktėn sipas teorisė tėnde.

    13. Ē’gjė tjetėr tė paevitueshme kanė kėta pėr tė thėnė? Ndoshta do tė kishin si strehim tė fundit kėtė: se nėse Perėndia nuk ka pushuar sė linduri, atėherė lindja ėshtė e papėrfunduar dhe ndonjėherė do tė ndalojė; por nėse ka ndaluar, atėherė patjetėr dikur filloi. Dhe pėrsėri pėr gjėrat trupore flasin truporėt! Por unė akoma nuk them, nėse ėshtė ose jo e pėrjetėshme lindja e Birit, derisa tė analizoj me pėrpikmėri citimin “ ti mė ke lindur pėrpara maleve” .
    Ndryshe nuk shikoj cila ėshtė nevoja e ligjėratės, sepse sipas tyre ka filluar ajo qė do tė pushojė dhe patjetėr ajo qė nuk pushoi, as nuk ka filluar. Pra, ēfarė kanė vėnė re pėr shpirtin ose pėr qėniet ėngjėllore? Nėse kanė fillim duhet tė kenė dhe fund; por nėse nuk pushojnė ėshtė e qartė sipas mendimit tė tyre se nuk kanė filluar. Por sigurisht kanė dhe fillim kanė edhe fund. Argumentimi ynė pra ėshtė si vijon: pikėrisht ashtu siē ėshtė ndonjė kusht pėr kalin, tjetėr pėr kaun, tjetėr pėr njeriun dhe tjetėr pėr ēdo gjė qė i pėrket njė lloji dhe ajo qė merr pjesė nė kėtė kusht, me plot tė drejtė asaj i pėrket dhe emėrtimi pėrkatės, ose ajo qė nuk merr pjesė, kjo ose nuk ka kėtė emėrtim ose e ka nė mėnyrė tė shpėrdoruar, pikėrisht kėshtu ndodh dhe me Perėndinė qė ka njė esencė, njė natyrė, njė emėrtim, edhe pse nė mėnyrė teorike vetėm dallojmė kėto dhe me anė tė tyre dhe emrat. Kėshtu ėshtė Perėndi ai qė quhet nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės dhe ajo qė ėshtė natyrė Perėndia ky ėshtė dhe emri thelbėsor i tij, sigurisht nėse zbulojmė si veshje tė sė vėrtetės gjėrat dhe jo emrat. Kėta ngaqė frikėsohen tė mos konsiderohen se nxisin tė gjitha kundėr sė vėrtetės, pohojnė se Biri ėshtė Perėndi kur dhunohen nga arsyeja dhe dėshmitė e (shkrimit), por Perėndi vetėm sipas emrit dhe fjalės qė i drejtohen, dhe jo sipas esencės.

    14. Por kur u paraqesim fjalinė, atėherė ēfarė? – Biri nuk ėshtė Perėndi i vėrtetė, pikėrisht ashtu si nuk ėshtė kafshė e vėrtetė njė kafshė e pikturuar? Ē’lloj Perėndie ėshtė kur nuk ėshtė Perėndi i vėrtetė? –pėrgjigjen - ēfarė i pengon tė quhen tė dy Perėndira dhe tė jenė tė dy tė vėrtetė? Menjėherė na sjellin si shembull emėrtimin ‘qen’ i cili pėrdoret edhe pėr qenin e tokės dhe pėr Atė tė detit, tė cilėt kanė tė njėjtin emėr dhe janė edhe nė realitet qenėr (sepse ekziston me tė vėrtetė njė lloj i tillė kafshėsh me tė njėjtin emėr) dhe kė tjetėr pėr tė cilin pėrdoret i njėjti emėr, qė ndryshojnė nga natyra ndėrsa marin pjesė nė kėtė emėrtim por nė kėtė rast qė dy qėniet e ndryshme emėrtohen me tė njėjtin emėr, ti o i shkėlqyer, nuk e dallon njėrėn nga tjetra, nėse ėshtė mė e mirė ose mė e hershme apo mė e vonė, ose mė e madhe apo mė e vogėl, gjė qė thuhet. Nuk vendoset asnjė karakteristikė qė ta bėjė tė nevojshėm dallimin midis tyre, sepse as njėri qen ėshtė mė tepėr qen se tjetri dhe tjetri mė pak p.sh. Ai i detit, (peshkaqeni) mė tepėr se i tokės ose e kundėrta ai i tokės mė tepėr se i detit. Pse dhe pėr ēfarė arsye? Akoma dhe nė gjėra me tė njėjtat merita, por tė ndryshme, pėrdoret emėrtim i pėrbashkėt. Nė rastin e Perėndisė ti dallon Atė qė nderohet dhe qė ėshtė pėrmbi ēdo esencė dhe natyrė, Atė qė i pėrket vetėm Perėndisė domethėnė natyrėn e hyjnisė, dhe pastaj ia jep kėtė Atit, ndėrsa privon Birin dhe e ul Atė dhe i jep atij nderim dhe adhurim dytėsor, edhe pse me shprehje dhuron edhe tek Biri emrin e Perėndisė, nė realitet e shkurton hyjninė e tij dhe me mėnyrė shumė dinake kalon nga i njėjti emėr i cili lidh emėrtime tė pėrbashkėta, nė pabarazinė qė lidh gjėra jo tė barabarta. Kėshtu do tė pėrshtatej mė mirė pėr hyjninė shembulli i njeriut tė pikturuar dhe atij tė gjallė sesa shembulli yt pėr dy qentė. Ose ndryshe jep tek tė dy dhe tė njėjtin nderim tė natyrave ashtu si emėrtimin e pėrbashkėt dhe mos fut ndryshim natyrash. Dhe ke humbur dhe qentė e tu tė cilėt i kuptove pėr teorinė e pabarazisė. Sepse nė ēfarė do tė kishin dobi nga ky emėrtim i njėjtė qė sipas dallueshmėrisė tėnde nuk kanė tė njėjtin nderim? Veē tė tjerash nuk pėrike nė tė njėjtin emėr edhe tek qentė qė tė tregosh tė njėjtin nderim, por nderim jo tė barabartė. Si do tė thotė ndonjė mė tepėr, kur ai lufton me veten e vetė dhe hyjninė?

    15. Dhe kur ne themi se Ati ėshtė mė i madh se Biri si shkak, atėherė kėta paraqesin fjalinė e vogėl “qė shkaku ėshtė sipas natyrės” dhe nė vazhdim nxjerin pėrfundimin se “ėshtė mė i madh sipas natyrės” dhe nuk e di, nėse kėta mashtrojnė vetet e tyre ose ata drejt tė cilėve flasin. Sepse ata qė thjesht akuzohen tek dikush, kėto nuk kanė tė bėjnė dhe me vartėsin e tij. Por ėshtė e qartė nė kė dhe cilėn. Sepse ēfarė mė pengon tė formuloj kėtė fjali? - se Ati ėshtė mė i madh nga natyra, pastaj mbasi do tė parashtrojė, qė sipas natyrės, as Ati nuk ėshtė patjetėr mė i madh, prej kėsaj tė pėrfundojė “mė i madh, jo patjetėr mė i madh” ose “ Ati jo patjetėr at”. Dhe nėse dėshiron dhe kėshtu; Perėndia ėshtė esence, por esenca nuk ėshtė patjetėr Perėndi. Nxirre vetė pėrfundimin: Perėndia nuk ėshtė pa tjetėr Perėndi. Por mendoj se sofizma qėndron nė Atė “nė ēfarė” dhe nė zgjerimin dhe vendosjen shpėrdoruese, marifet, qė kanė zakon t’i bėjnė mjeshtrat e kėtyre gjėrave. Sepse ndėrsa ne i japim Atit termin “mė i madh”, ngaqė ėshtė shkaku prej natyrės, kėta e zgjerojnė “mė i madh” dhe nė natyrė. Ndėrsa, p.sh ne themi qė, konkretisht filan njeri ėshtė i vdekur, kėta e zbatojnė kėtė nė mėnyrė tė pėrgjithshme tek njeriu.

    16. Si do tė mund tė lėmė mėnjanė dhe pengesėn tjetėr e cila nuk ėshtė mė pak e rėndėsishme nga ajo e mėparshmja? Domethėnė ata pyesin: - emėrtimi at karakterizon esencėn apo veprimin? Mendojnė kėshtu se na lidhėn nga tė dyja anėt, sepse nėse pėrgjigjemi qė karakterizon esencėn, do tė na konsiderojnė se biem dakort qė Biri ėshtė i njė esence tjetėr, mbasi njė ėshtė esenca e Perėndisė dhe zotėrues i kėsaj ėshtė, ashtu si mendojnė, ati; por nėse pėrgjigjemi qė karakterizon veprimin, do tė konsiderohemi se nė mėnyrė tė qartė pohojmė se Biri ėshtė krijesė dhe jo lindje, sepse ku ėshtė vepruesi, atje patjetėr ėshtė dhe ai nė tė cilin veprohet. Dhe shprehin habinė e tyre: si ėshtė e mundur tė ngjajė krijesa me krijuesin? Do ta respektoja shumė edhe unė vetė dallimin tuaj, nėse ishte e detyrueshme tė pranohej njėra nga tė dyja dhe tė mos i hedhim poshtė qė tė dyja dhe tė pohojmė dhe njė tė tretė qė ėshtė edhe mė se e vėrtetė: se emėrtimi at nuk ėshtė karakteristikė as e esencės, o i shumė ditur, as i veprimit, por tregon lidhjen e Atit drejt Birit ose tė Birit drejt Atit. Domethėnė ashtu si tek ne njerėzit kėto emėrtime tregojnė origjinalitetin dhe familjaritetin, kėshtu edhe tek Perėndia kėta pėrcaktojnė njėllojshmėrinė e natyrės midis atij qė lind dhe tė lindurit. Por nėse pėr hir tuaj, emėrimi at karakterizon ndonjė esencė; kjo nuk do ta largojė Birin nga Ati, por do ta identifikojė sipas arsyes sė zakonshme dhe rėndėsisė (kuptimit) sė vetė kėtyre emėrtimeve. Akoma nėse emėrtimi at tregon veprim, mbasi ti e dėshiron: por as edhe kėshtu do tė na mundni, sepse pikėrisht ky veprim do tė ishte bashėqėnia, ose ndryshe teoria juaj pėr veprimin nė kėtė pikė ėshtė pa vend. A e shikon se si i kalojmė mjeshtėritė tuaja, akoma dhe kur doni tė na luftoni me dinakėri? Atėherė mbasi provuam “fuqinė tėnde tė pamposhtur” nė mendime dhe nė marifete, le tė provojmė dhe “fuqinė tėnde” prej shkrimeve hyjnore, sigurisht nėse pranon tė na dhunosh edhe prej shkrimeve.

    17. Ne sigurisht dhe e kemi kuptuar hyjninė e Birit dhe e predikojmė nga dėshmi tė larta dhe tė mėdha. Cilat janė kėto?
    Emėrtohet: Perėndi, fjalė, nė fillim, me fillimin, fillimi: “nė fillim ishte fjala dhe fjala ishte pranė Perėndisė dhe fjala ishte Perėndi” dhe “me ty fillimi” dhe “unė kam thirrur brezat qė nga fillimi” ngaqė ėshtė Bir i vetėmlindur, “i vetėmlinduri Bir, qė ėshtė nė gjirin e Atit, ėshtė ai qė e ka bėrė tė njohur”
    Emėrohet gjithashtu rrugė, e vėrtetė, jetė, dritė: “unė jam rruga dhe e vėrteta dhe jeta” dhe “ unė jam drita e botės” ; dituri, fuqi: “Krishti, fuqi e Perėndisė dhe urtėsi e Perėndisė” shkėlqim, karakter, ikonė, vulė: “ai duke qenė shkėlqimi i lavdisė sė tij dhe vula e qėnies sė tij” dhe “ikona e mirėsisė” dhe “ mbi tė Ati, pra, Perėndia, vuri vulėn e tij”
    Gjithashtu zot, mbret, ai qė jam, i gjithėpushtetshmi: “zoti bėri qė nga qielli tė binte zjarr nga ana e zotit” dhe “ shkop drejtėsie ėshtė shkopi i mbretėrisė tėnde” dhe “ai qė ishte, ėshtė dhe do tė vijė, i gjithėpushtetshmi”
    Kėto fjalė dhe shumė tė tjera tė kėsaj fuqie, karakterizojnė nė mėnyrė tė qartė, Birin. Asnjė nga kėto nuk ėshtė e fituar mė pas, as u shtua mė vonė nė Birin ose nė shpirtin, ashtu si as edhe nė vetė atin. Sepse pėrsosmėria nuk arrihet me anė tė shtesave. Nuk ekzistonte kohė qė Ati ishte pa fjalėn, ose qė nuk ishte at, apo qė nuk ishte i vėrtetė, ose qė ishte pa urtėsinė, ose pa fuqinė, ose pa jetėn, shkėlqimin, mirėsinė.

    18. Mė numėro dhe ti fjalėt qė ti i pėrdor me besim tė keq, si “Perėndia im dhe Perėndia ynė” “mė i madh” “ krijoi” “bėri” “shenjtėroi” .
    Nėse dėshiron qė u bė dhe shėrbėtor dhe vartės e dha e mėsoi mori urdhėr e ka dėrguar se “nuk ėshtė e mundur” tė bėjė diēka nga vetja e tij ose tė thotė , ose tė gjykojė ose tė falė apo tė dėshirojė . Pėr mė tepėr dhe kėto: padijen nėnshtrimin lutjen pėrgjėrimin pėrparimin pėrsosjen .
    Nėse dėshiron, shto dhe ato qė janė mė tė ulta se kėto, gjumin urinė lodhjen lotėt ankthin dekurajimin .
    Ndoshta me tallje do tė pėrmendėsh kryqin dhe vdekjen, sepse ngjalljen dhe ngjitjen mendoj se do t’i lėsh mėnjanė, ngaqė nė kėto gjendet edhe diēka qė ėshtė mė lart se pikpamjet tona. Do tė thoshje tashmė dhe shumė tė tjera qė s’kanė lidhje me kėto nėse dėshiron t’a bėsh Perėndinė njerėzor dhe tė papranueshėm sipas mendimit tėnd, por pėr ne i vėrtetė dhe i tė njėjtit nderim me atin. Secila nga kėto, sigurisht nuk ėshtė e vėshtirė tė shpejgohet me mėnyrė analitike, pa u ofenduar aspak besimi i drejtė dhe kėshtu tė ndriēohet pengesa e letrės, nėse me tė vėrtetė pengohesh dhe nuk bėn keq me dėshirėn tėnde. Me dy fjalė, ato qė janė mė tė larta jepi tek hyjnia, domethėnė nė natyrėn qė ėshtė mė lart dobėsive njerėzore, ndėrsa mė tė ultat nė pėrbėrjen e cila pėr hirin tėnd u zbraz u mishėrua dhe, nuk e quaj keq tė them, u bė njeri dhe pastaj u lartėsua nė mėnyrė qė me shkatėrrimin e mendimeve tė tua mishore dhe tokėsore tė mėsosh tė jesh mė i lartė dhe tė bashkudhėtosh me hyjninė dhe tė mos tė jesh i dhėnė tek ato qė duken, por tė bashklartėsohesh tek shpirtėroret dhe tė mėsosh ēfarė thuhet pėr natyrėn hyjnore dhe ēfarė thuhet pėr Atė njerėzore.

    19. Ky, tė cilin tani ti e pėrbuz, egzistonte njė kohė qė ky ishte mė lartė se ty. Ky, qė tani ėshtė njeri atėherė egzistonte thjesht Perėndi.
    Mbeti ajo qė ishte dhe Atė qė nuk ishte e fitoi.
    Nė fillim ishte si pa shkak; sepse cili ėshtė shkaku i Perėndisė?
    Por mė vonė u bė njeri pėr njė shkak: (dhe ky shkak ishte tė shpėtosh ti, o sharės, qė pikėrisht pėr kėtė pėrbuz hyjninė, sepse denjoi tė veshė trupin njerėzor).
    Dhe duke pasur si lidhje mendjen u bashkua me trupin dhe Perėndia u bė njeri mbi tokė. Mbasi njeriu u bashkua me Perėndinė dhe u bė njė, me epėrsinė e njė natyre mė tė lartė, nė mėnyrė qė unė tė bėhem kaq Perėndi, sa ai njeri.
    U lind, por ishte dhe i lindur, nga grua por dhe virgjėreshė . Kjo ėshtė njerėzore, ajo ėshtė hyjnore.pa at kėtu poshtė, por edhe pa nėnė atje lart.
    Gjithė kjo ėshtė shtatzani hyjnore, por u njoh nga profeti i cili ndodhej gjithashtu nė bark dhe kėrceu pėrpara fjalės , pėr tė cilin edhe u lind.
    U mbėshtoll me pelena , por doli nga pelenat e varrit me ngjalljen e tij . U shtri nė grazhd por u lavdėrua nga ėngjėjt u lajmėrua nga ylli dhe u adhurua nga magėt .
    Si ti pengohesh nė ngjarjen dhe nuk analizon Atė qė kuptohet?
    U largua nė Egjipt , por nė ikje rrėzoi idhujt.
    Nuk kishte formė as bukuri pėr judenjtė, por pėr davidin ishte i mirė nė bukuri, mė i lartė se tė gjithė njerėzit por vetėtin mbi mal dhe bėhet mė i ndritshėm nga dielli , njė mistagogji pėr tė ardhmen.

    20. U pagėzua si njeri por na lau mėkatet si Perėndi u pagėzua, jo sepse ai kishte nevojė tė pastrohej, por qė tė shenjtėrojė ujėrat.
    U tundua si njeri por fitoi si Perėndi; dhe na inkurajon tė kemi guxim, sepse ai e ka mundur botėn . Pati uri por ushqeu mijėra , dhe ėshtė buka e jetės dhe e qiellit .
    Pati etje por thėrriti: “nėse dikush ka etje le tė vijė tek unė e tė pijė” dhe pėr mė tepėr u premtoi qė besimtarėt do tė jenė burim . U lodh por ėshtė shlodhja e tė lodhurve dhe tė rėnduarve .
    E zuri gjumi por lehtė ecėn mbi det qorton erėrat dhe bėn tė lehtė pjetrin qė po fundosej .
    Paguan taksėn, por e merr nga peshku dhe ėshtė mbret i aryre qė mbledhin taksa.
    E quajnė samaritan dhe tė demonizuar por shpėton Atė qė po zbriste nga jeruzalemi dhe ra nė duart e kusarve njihet nga demonėt i dėbon demonėt, mbyt legjeonin e frymėrave dhe shikon kryetarin e demonėve tė bjerė si vetėtimė . Goditet me gurė, por nuk kapet .
    Lutet por ai dėgjon lutjet tona . Loton por pushon lotėt .
    Pyet ku ėshtė varrosur llazari , sepse ėshtė njeri, por e ngjall llazarin , sepse ėshtė Perėndi.
    Shitet, madje shumė lirė, domethėnė 30 sikla argjendi , por blen botėn dhe madje me ēmim tė madh, me vetė gjakun e tij . Drejtohet si dele nė therje , por ruan izraelin , dhe tani gjithė botėn
    Si qengj pa zė , por ėshtė fjala qė u lajmėrua me zėrin e atij qė bėrtet nė shkretėtirė . U plagos dhe u trajtua keq por shėron ēdo sėmundje dhe ēdo lėngatė
    Lartėsohet nė kryq , gozhdohet, por na rivendos nė drurin e jetės shpėton dhe kusarin qė kryqėzohet bashkė me tė dhe errėson tė gjitha gjėrat e dukshme
    I dhanė tė pijė uthull, ushqehet me vrer . Kush? Ai qė ktheu ujin nė verė , ai qė zhduku shijen e hidhur i ėmbėli dhe mė i dėshiruari .
    Jep jetėn e tij, por ka pushtet dhe ta marrė pėrsėri , ndahet veli i tempullit sepse zbulohen tė lartat, ēahen shkėmbinjtė dhe tė vdekurit ngjallen .
    Vdes , por jep jetė dhe me vdekjen zhduk vdekjen . Varroset por ngjallet .
    Zbret nė ferr por ngre lart shpirtėra;ngjitet nė qiejtė ndhe do tė vijė tė gjykojė tė gjallėt edhe tė vdekurit atėherė ata do tė provojnė fjalėt e tij.
    Nėse kėto tė japin shkakun e mashtrimit, le ta zgjidhin ato mashtrimin.

    21. Kjo ėshtė pėrgjigja jonė ndaj atyre qė flasin me enigma, sigurisht jo me dėshirė, (sepse nuk ėshtė e pėlqyer tek besimtarėt tė jenė llafazanė dhe tė grinden; madje pėr kėtė mjafton edhe njė kundėrshtar) por detyrimisht pėr ata qė bien, mbasi dhe pėr sėmundjet ekzistojnė ilaēet; dhe kėshtu do tė mėsojnė se nuk janė tė gjithėditur dhe tė pamposhtur, nė mėnyrė qė tė plotėsojnė apo tė ēlirojnė ungjillin nga gjėrat e tepėrta.
    Sepse kur braktisim besimin dhe paraqesim fuqinė e arsyes dhe me kėrkimet pėrjashtojmė vėrtetėsinė e shpirtit, pastaj nėse arsyeja duket mė poshtė gjėrave qė duhet tė konceptojė (dhe do tė duket patjetėr mė poshtė, ngaqė bazohet nė organ tė dobėt, mendjen tonė), atėherė ēfarė bėhet? Dobėsia e arsyes duket si dobėsi e misterit tė besimit dhe kėshtu, ashtu siē mendon edhe Pali dituria e fjalės e bėn tė kotė kryqin . Sepse besimi ėshtė ai qė i jep kuptim arsyes tonė.
    Ai qė shpjegon ato qė nuk shpjegohen dhe zgjidh misteret , ai qė na frymėzon edhe ne tė prishim bronket e dogmave tė nxituara , ky kryesisht tė ndėrrojė edhe kėto, dhe nė vend tė mashtruesve t’i bėjė besimtarė, nė vend tė emrit qė kanė tani, t’i bėjė tė Krishterė. Kėtė pra edhe lusim: “ ju kėshillojmė pėr hir tė Krishtit - pajtohuni me Perėndinė” dhe “mos e shuani frymėn” apo madje Krishti tė pajtohet me ju dhe pastaj mė sė fundi t’ju ndriēojė fryma.
    Por nėse ju jeni shumė grindavecė, ne pėr mė tepėr dėshirojmė tė ruajmė pėr tė mirėn tonė dogmėn e trinisė dhe urojmė qė tė shpėtohemi nga trinia, duke qėndruar “tė pastėr dhe tė panjollė” deri nė zbulesėn e plotė tė atyre gjėrave qė dėshirojmė, nė personin e vetė Krishtit, zotit tonė, tė cilit i pėrket lavdia e pėrjetshme. Amin.


    Ligjėrata 30
    Mbi Birin

    1. Manovrat dhe ndėrthurjet e arsyetimeve tė tua i prisha nė mėnyrė tė mjaftueshme me fuqinė e frymės, ndėrsa kundėrshtimet dhe kundėrthėniet e “mbėshtetura” nė shkrimet e shenjta me tė cilat ata qė pėrdorin letrėn keqazi dhe duke fallsifikuar kuptimin e teksteve tėrheqin tė shumtėt dhe shtrembėrojnė rrugėn e sė vėrtetės, i kam anolluar menjėherė dhe ashtu si besoj personalisht, nė mėnyrė tė prerė pėr tė ndershmit dhe mė tė lartit dhe kryesisht cilėsitė e Perėndishme ia dhashė hyjnisė, ndėrsa mė tė ultat dhe kryesisht njerėzoret tek i bėri pėr ne adam i ri, i cili mbetet Perėndi, qė pėsoi pėr prishjen e mėkatit. Nuk u futa nė hollėsi, sepse ligjėrata pėrparon me nxitim, por ti kėrkon pėrgjigje dhe mbi kėtė shkurtimisht, qė tė mos tėrhiqesh me hamendėsi. Pėr tė gjitha kėto do tė paraqes nė mėnyrė tė pėrmbledhur dhe kėto, duke ndarė raportin nė kapituj tė numėruara qė tė kujtohen lehtė.

    2. Sigurisht ata kanė si tė parėn dhe shumė tė pėrdorshme kėtė: “zoti mė krijoi nė fillim tė rrugės sė tij, pėrpara veprave tė tij ”
    Si do t’i pėrgjigjemi kėsaj? Nuk do tė akuzojmė solomonin, nuk do t’i refuzojmė si fjajė tė vjetra tė pavlefshme pėr shkak tė shpėrdorimit tė tyre tė bėrė kohėt e fundit, nuk do tė themi qė fjala thuhet me anė tė gojės sė diturisė sė personifikuar, tė ashtuquajturės shkencė, tė fjalės artificiale me anė tė sė cilės u bėnė tė gjitha; dhe sigurisht shkrimi e ka zakon tė personifikojė dhe shumė qėnie tė pashpirt ashtu siē thotė “ deti tha kėtė dhe atė”, dhe “humnera tha nuk ėshtė tek unė” , dhe “qiejtė tregojnė lavdinė e Perėndisė” , dhe diku shpata jep njė urdhėr dhe nxiten tė kėrcejnė malet dhe kodrat . Asgjė prej kėtyre nuk mbėshtesim, edhe pse disa mė tė vjetėr i pėrkrahėn si pozita tė forta, edhe pse fjala thuhet nėpėrmjet gojės sė kėtij shpėtimtari, tė diturisė sė vėrtetė.
    Sė pari le tė bėjmė njė arsyetim tė shkurtėr. Cila nga gjėrat ėshtė pa shkak? - hyjnia, sepse asnjė nuk ka mundėsi tė na thotė se Perėndia ka shkak; nėse do tė kishte, ky do tė ishte mė i vjetėr se Perėndia. Cili pra ėshtė shkaku i natyrės njerėzore, tė cilin denjoi ta veshė pėr hirin tonė? - patjetėr qė tė shpėtohemi, sepse ē’gjė tjetėr ka mundėsi tė jetė? Atėherė mbasi nė kėtė paragraf gjejmė tė thuhet qartazi dhe “krijoi” dhe “mė lindi” citimi ėshtė i kuptueshėm. Atė qė e gjejmė tė thuhet i shoqėruar prej shfaqjes sė shkakut do ta njohim si tė drejtėn e natyrės njerėzore, ndėrsa Atė qė e gjejmė tė thjeshtė dhe pa shkak do ta llogarisim nė natyrėn hyjnore. Mos “ krijoi” nuk thuhet bashkė me shkakun? Sepse thotė: mė krijoi mua nė fillim tė rrugėve tė tij pėr veprat e tij” vepėr e duarve tė tij e vėrteta dhe drejtėsia , pėr hir tė tė cilėve ka si vajosje hyjninė, sepse kjo ėshtė vajosja e natyrės sė tij njerėzore. Ndėrsa “mė lindi” e thotė pa shfaqje tė shkakut, nėse jo, tregomė ku duket ndonjė shtesė e tij. Atėherė cila fjalė do tė bėjė tė mundur tė drejtėsohet si kundėrshtim nė Atė qė urtėsia quhet krijesė sipas lindjes tokėsore, dhe lindje sipas sė parės mė tė pakonceptueshme?

    3. Pas kėsaj vjen ajo qė quhet shėrbėtor duke shėrbyer mirė pėr hir tė tė shumtėve dhe se ėshtė e shumtė tė quhet “i larti i Perėndisė” . Dhe u bė me tė vėrtetė shėrbėtor me pranimin e mishit, rritjen dhe pėsimet tona, pėr hir tė lirisė tonė dhe tė gjithė atyre qė i shpėtoi nga mėkati qė i zotėronte. Ēfarė gjėje mė e madhe ekziston pėr njeriun e parėndėsishėm sesa tė bashkohet me Perėndinė dhe me anė tė bashkimit tė bėhet Perėndi, dhe kaq tė kujdeset agimi prej sė larti aq sa foshnja e pėrkushtuar qė lindet tė quhet Bir i tė lartit dhe t’i jepet emri qė ėshtė pėrmbi tė gjithė emrat . Ē’tjetėr mund tė jetė ai nėse jo Perėndi?madje tė ulet ēdo gju pėrpara tij i cili pėr ne mori trajtė shėrbėtori atij qė bashkoi ikonėn hyjnore me formėn e shėrbėtorit dhe tė mėsojė e gjithė shtėpia e izraelit qė Perėndia e bėri Krisht dhe zot . Kėto u bėnė me veprimin e Birit dhe me pėlqimin e Atit.

    4. Sė dyti, ēfarė kanė ata si madhėshti dhe mė tepėr tė pamposhtur? Ėshtė shkruar thonė ai tė mbretėrojė deri nė njė pikė, dhe tė jetė i pranueshėm nė qiell deri nė kohėn e ripėrtėritjes sė gjithēkaje dhe tė zotėrojė nė fronin e djathtė derisa tė sundojė mbi armiqtė e tij .
    Dhe pas kėtyre ēfarė? Do tė pushohet nga mbretėria, apo do tė largohet nga qiejtė dhe cili do tė pushojė? Dhe pėr cilin shkak? Ēfarė shpjegues i guximshėm qė je dhe sa i paperėnduar! Madje dhe dėgjon qė “mbretėria e tij nuk ka fund” , por kėtė e pėson sepse nuk di qė “deri” patjetėr nuk ndan tė ardhmen, por thjesht vendos qė “ deri nė njė pikė”, madje nuk anullon dhe “pas kėtyre”. Sepse si ke mundėsi ta kuptosh ndryshe “dhe ja unė jam me ju gjithė ditėt deri nė fund tė jetės” , qė tė mos pėrmendė edhe thėnie tė tjera tė ngjashme? Mos do tė thotė qė pas mbarimit nuk do tė jetė bashkė me ata? Dhe pėr ēfarė arsye? Veē kėtij nuk ke mundėsi tė dallosh ato qė kanė kuptim sepse thotė qė mbretėron nė mėnyrė tė dyfishtė; nga njėra anė si mbret i gjithėfuqishėm i atyre qė duan dhe qė nuk duan, nga ana tjetėr si mbret qė shkakton qėndrimin e nėnshtrimit dhe kėshtu na vendos nėn mbretėrinė e tij ne qė pranuam tė mbretėrojmė nėn tė. Dhe sipas mėnyrės sė parė dhe tė detyrueshme tė tė kuptuarit tė mbretėrisė nuk do tė ekzistojė fund; ndėrsa e sė dytės? Cili ėshtė misioni i saj? Tė na marrė nė krahėt e tij dhe tė na shpėtojė. Pas kėsaj ēfarė nevojitet tė imponohet mbi tė nėnshtruarit? Pas kėsaj shfaqet, qė tė gjykojė tokėn dhe tė ndajė tė shpėtuarit nga tė humburit dhe pas gjykimit lartėsohet si Perėndi nė mes Perėndive , domethėnė tė shpėtuarve, duke i renditur dhe duke i pėrcaktuar se pėr kė banesė ėshtė i denjė secili.

    5. Pas kėtyre vendos dhe kėrkesėn tjetėr, nėnshtrimin, me anė tė tė cilit ti mendon se Biri do t’i nėnshtrohet Atit. Pse e kupton si nėnshtrim qė do tė bėhet dhe ashtu si tani tė jetė akoma i panėnshtruar? dhe nė mėnyrė tė pėrgjithshme a ėshtė e nevojshme tė nėnshtrohet tek Perėndia mbasi ėshtė Perėndi? Flet si tė ishte e mundur pėr ndonjė kusar apo ateist, por kujdes se si pėrparon arsyetimi yt. Ashtu si pėr mua u quajt “mallkim” prishėsi i mallkimit qė mė rėndonte dhe ashtu u quajt “mėkat”, “ai qė ngre mėkatin e botės” dhe ashtu si bėhet adam i ri nė vend tė tė vjetrit, kėshtu dhe mosbindjen time e merr mbi supe si tė tijėn duke vepruar si kreu i gjithė trupit . Dhe pėrderisa unė jam i pabindur dhe kryengritės me mohimin e Perėndisė dhe me pasionet, quhet dhe Krishti i pabindur pėr hatrin tim. Por kur atij i nėnshtrohen tė gjitha (do tė nėnshtrohen dhe me vetėdije dhe me ndryshim), atėherė dhe ky do tė ketė plotėsuar nėnshtrimin e tij, duke mė sjellė mua tė shpėtuarin. Ky ėshtė nėnshtrimi i Krishtit sipas mendimit tim, pėrmbushja e dėshirės atėrore. Biri i nėnshtrohet Atit dhe Ati Birit; Biri duke vepruar, ndėrsa Ati duke pėlqyer, gjė qė e thamė edhe mė sipėr. Kėshtu qė ai qė nėnshtroi i paraqet tė nėnshtruarėn Perėndisė, duke bėrė tė tijėn Atė qė ėshtė e jona. Mė duket se ėshtė e tillė dhe “ o Perėndi, Perėndia im, pėrse mė ke braktJesur?” . Sigurisht nuk u braktis ai nga Ati ose nga hyjnia e tij, ashtu siē mendojnė disa, e cila sikur u tremb nga pėsimi dhe prandaj u largua nga ai qė vuante, sepse dhe nė pėrgjithėsi kush e detyroi dhe tė lindet nė tokė dhe tė kryqėzohet? Por sikundėr thashė me veten e tij ai na simbolizon ne. Ne jemi mė parė tė braktJesur dhe tė shthurur, pastaj thirrur dhe tė shpėtuar me pėsimet e tė papėsuarit. Me tė njėjtėn mėnyrė i ngarkuar dhe me budallallėkun dhe mėkatin tonė, thotė me anė tė psalmit ato qė thuhen nė vazhdim tė thėnies sė mėparshme, sepse ėshtė mėse e qartė qė psalmi 21 i dedikohet Krishtit.

    6. Nėn kėtė frymė thuhen edhe citimet qė: “mėsoi bindjen nga ato qė pėsoi” dhe “klithma” dhe “lotėt” dhe se “u lut” dhe “u dėgjua dhe “adhurimi” . Kėto kryhen me mėnyrė dramatike dhe ndėrthuren nė mėnyrė tė admirueshme pėr hatrin tonė, sepse si fjalė as bindej as nuk bindej; kėto i pėrkasin tė nėnshtruarve dhe tė atyre qė janė mė tė ulėt, ndėrsa e para atyre qė mendojnė mirė, tjetra atyre qė meritojnė ferrin. Dhe si formė shėrbėtori , zbret tek bashkėshėrbėtorėt e tij dhe shėrbėtorėt e tij dhe merr trajtėn e huaj dhe ngarkohet plotėsisht me veēoritė e mia, nė mėnyrė qė nė fytyrėn e tij, ai tė shkrijė (nė mua) tė keqen ashtu si zjarri qiriun ose dielli avullin e tokės dhe unė tė bėhem pjestar i veēorive tė tij pėr hir tė bashkimit. Prandaj merr pėrsipėr tė bėjė bindjen realisht dhe merr pėrvojė prej pėsimit. Sepse nuk mjafton dėshira, ashtu siē ndodh edhe tek ne, nėse nuk pėrparojmė nė realizim. Treguesi i dėshirės ėshtė vepra. Madje nuk ėshtė e keqe tė supozojmė edhe kėtė, se provon bindjen tonė dhe mat gjithēka me pėsimet e tij pėr mjeshtėrinė e njeridashjes, nė mėnyrė qė tė jetė nė pozicion tė njohė prej tė tijave, gjėrat tona dhe pėr ne ajo qė na kėrkohet tė fitojmė, ėshtė aq sa dhe ajo qė na dhurohet, duke llogaritur bashkė me pėsimin tonė edhe dobėsinė tonė. Sepse, nėse me anė tė mishėrimit tė tij largohet drita e cila ndriēon nė errėsirė domethėnė kėtė jetė nga ana e errėsirės sė mbetur, nėnkuptoj tė ligun dhe ngacmuesin, atėherė sa zotėron errėsira qė ėshtė edhe mė e dobėt? Dhe ēfarė ēudie nėse ne zotėrojmė disi, kur ai e shmangu krejtėsisht pushtimin? Ishte mė e madhe ajo qė u largua ai sesa ajo qė u pushtuam ne, gjė qė ėshtė e kuptueshme pėr njerėzit qė mendojnė drejt. Meqė kujtoj, dėshiroj qė tė shtoj nė ato qė thashė edhe kėtė, “sepse, duke qėnė se ai vet vuajti kur u tundua, mund t’u vij nė ndihmė atyre qė tundohen” i cili qartazi na drejton nė tė njėjtin kuptim. Dhe do tė jetė “ Perėndia gjithēka nė tė gjithė” gjatė kohės sė ripėrtėritjes . Jo Ati nė tė cilin do tė shkrijė dhe do tė thithet gjoja Biri, ashtu si zjarri i njė pishtari qė shkėputet pėr pak dhe nė vazhdim pėrsėri bashkohet (dhe le tė mos pengohen me kėtė thėnie sabelianėt), por i gjithi Perėndi, kur nuk do tė jemi mė shumė, ashtu si tani, qė si pasojė e lėvizjeve tė ndryshme tė pasioneve nuk kemi nė veten tonė aspak Perėndi ose kemi pak, por plotėsisht tė mbushur me idetė e Perėndisė, qė tė kemi mundėsi tė nxėmė tė gjithė Perėndinė dhe vetėm atė. Kjo ėshtė pėrsosmėria drejt tė cilės vrapojmė. Dėshmi rreth kėsaj na jep vet pali, sepse Atė qė kėtu e thotė nė mėnyrė tė pėrgjithshme pėr Perėndinė, diku tjetėr e zbulon qarazi nė Krishtin. Ēfarė thotė? “kėtu nuk ka mė grek a judej, rrethprerje dhe parrethprerje, barbarė e skithas, shėrbėtor e i lirė, por Krishti ėshtė gjithēka dhe nė tė gjithė”

    7. Sė treti numėro “mė i madh” . Sė katėrti “Perėndia im dhe Perėndia juaj” . Dhe nėse thuhet vetėm “mė i madh” dhe jo “i barabartė”, ndoshta kjo ėshtė diēka pėr ata. Pėrderisa qė tė dyja i gjejmė qartė, ēfarė do tė thonė guximtarėt? Ēfarė kanė tė fuqishme? Si do tė pajtohen tė papajtueshmet? Sepse a ėshtė e mundur kjo gjė tė jetė mė e madhe se njė tjetėr dhe njėkohėsisht e barabartė; apo ndoshta bėhet e dukshme qė mė e madhe pėrmendet nė Atė qė ėshtė pa shkak ndėrsa e barabartė nė natyrė? Unė pranoj dhe kėtė pėr ēiltėrsinė time tė shumtė. Ndoshta tjetri nuk ėshtė dakort me pikpamjen time dhe thotė qė diēka qė vjen nga njė shkak kaq i madh, nga ai qė ėshtė pa shkak, nuk ėshtė mė i ulėt; sepse ėshtė pjesėtar i lavdisė pafillim, mbasi vjen prej atij qė ėshtė pa fillim ka tashmė lindjen, njė avantazh kaq tė madh dhe tė respektueshėm, sikundėr e konceptojnė ata qė e arsyetojnė. Tė shpjegojė dikush qė (ati) ėshtė “mė i madh” nė natyrėn njerėzore tė (Birit), ėshtė e vėrtetė, por jo e rėndėsishme. Sepse ēfarė ka tė ēuditshme, nėse Perėndia ėshtė mė i lartė se njeriu? Kėto kam pėr tė thėnė tek ata qė paraqesin me mburrje “mė i madh”.

    8. “Perėndi” do tė ishte e mundur tė quhej jo e fjalės, por e tė dukshmit, sepse si do tė ishte e mundur tė jetė Perėndi i vet Perėndisė? Ashtu dhe “ at” quhet i tė dukshmit dhe jo i fjalės, sepse nė tė vėrtetė ėshtė i dyfishtė. Si pasojė ėshtė e kundėrt me pėrfundimin tonė qė e para tė thuhet kryesisht pėr tė dyja, ndėrsa e dyta edhe sipas kuptimit tė drejtė dhe nė mėnyrė shpėrdoruese. Sigurisht thuhet Perėndi, Perėndi nė kuptimin e drejtė tė fjalės, ndėrsa e pėrdorur nė mėnyrė shpėrdoruese at; dhe kjo ėshtė ajo qė krijon mashtrimin tek heretikėt, bashkimi i emrave, ndėrsa ata thuhen dhe nė mėnyrė abuzive dhe nė kuptimin e drejtė njėri pas tjetrit pėr arsye tė bashkimit tė dy natyrave. Dhe ja, njė tregues ku dallohen natyrat, ndėrsa emrat dallohen vetėm nė mėnyrė teorike. Dėgjo palin qė thotė: “qė Perėndia i zotit tonė Jesu Krisht, Ati i lavdisė…..” . Edhe pse janė njė qė tė dyja, jo vetėm nė natyrė, por edhe nė tėrėsinė e tyre tė bashkuar. Ē’gjė tjetėr do tė bėhet mė tepėr e kuptueshme?

    9. Sė pesti, numėro qė ai “ka jetė nė vetvete” , ose “gjykim” , ose “trashėgiminė e kombeve” , ose “ pushtet mbi ēdo mish” , ose “lavdinė” , ose “nxėnėsit” , ose ato sa tjerat qė pėrmenden. Dhe kjo ėshtė veēori e natyrės njerėzore. Por edhe nė natyrėn hyjnore po t’i vendosėsh, asnjė nga kėto nuk ėshtė pa vend, sepse nuk do t’ia thuash si tė fituara mė pas, por si tė bashkėqėna qė nga fillimi, dhe nėn kuptimin e tyre prej natyrės sė produkteve dhe jo prej hirit.

    10. Sė gjashti, vendos qė “nė tė vėrtetė nė tė vėrtetė po ju them se Biri nuk mund tė bėjė asgjė prej vetvetes, pėrveē asaj qė sheh se bėn ati” . Kjo pėrsėri ka kėtė kuptim. Ajo qė ka mundėsi dhe nuk ka mundėsi, nuk ėshtė prej atyre qė thuhen me njė kuptim; por me shumė kuptime. Diku tjetėr thuhet duke pasur kuptimin e mosrritjes sė fuqisė dhe tė kohės sė kufizuar dhe nė lidhje me diēka, p.sh ashtu si nuk ka mundėsi foshnja tė vrapojė, ose qenushi tė shikojė, ose tė mund nė garė filanin. Por me ushtrimin ndoshta, ndonjėherė do tė vrapojė, do tė shohė dhe do tė fitojė garėn me filanin edhe pse ndaj tjetrit nuk do tė ketė mundėsi tė pėrpiqet. Diku tjetėr thuhet duke treguar qė ėshtė diēka qė ėshtė shumė i madh, ashtu si tek “njė qytet i ngritur nė majė tė malit nuk mund tė fshihet” sepse ekziston dhe rasti qė ndonjėherė tė ketė mundėsi tė fshihet, p.sh. Nėse kishte pėrpara tij njė mal mė tė madh. Diku tjetėr ka kuptimin “nuk duhet” ashtu si tek “pėr sa kohė kanė me vete dhėndėrrin nuk mund tė agjėrojnė” ose ai qė shikon trupėrisht (se koha e kthimit tė tij nuk ėshtė kohė privimi, por gėzimi) ose ai qė kuptohet si fjala (sepse ēfarė nevoje kanė tė kreshmojnė trupėrisht ata qė janė pastruar me anė tė fjalės?). Diku tjetėr ka kuptimin “nuk dėshiron”, ashtu si te “ dhe pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, ai nuk bėri aty shumė vepra tė pushtetshme” , sepse pėr shėrimet nevojiten qė tė dyja: dhe besimi i atyre qė do shėrohen dhe fuqia e atij qė shėron, nuk ishte e mundur tė bėjė mrekullira me njė prej tyre, pėrderisa mungonte bashkimi. Mendoj se duhet tė shtojė dhe kėtė bashkė me veprimin e dobishėm, sepse nuk ėshtė i dobishėm shėrimi tek ata qė do tė dėmtohen prej tij pėr arsye tė mosbesimit. I kėtij rendi ėshtė dhe “bota nuk mund t’ju urrejė juve” dhe “si mund tė flisni mirė kur jeni tė kėqij , sepse kėta nuk i pėrkasin mundėsisė por vullnetit. Sė fundi ekziston dhe njė kuptim i tillė; se diēka qė ėshtė e pamundur nga natyra, ėshtė e mundur pėr Perėndinė, nėse ai dėshiron, ashtu si ai vet nuk ėshtė e mundur tė lindet dy herė ). Ose gjilpėra tė lėrė tė kalojė ndėrmjet vetes devenė . Sepse nėse dėshiron Perėndia cili ka mundėsi tė pengojė tė bėhen dhe kėto?

    11. Jashtė prej tė gjithė kėtyre ėshtė krejtėsisht e pamundur dhe e pabesueshme, ashtu si kjo qė do tė analizojmė tani. Domethėnė, ashtu si Perėndia ėshtė e pamundur tė jetė dinak, ose tė mos ekzistojė (sepse kėto do tė ishin pamundėsi dhe jo mundėsi e Perėndisė), ose tė ekzistojė ajo qė nuk ekziston, ose dy herė dy tė bėjnė dhe katėr dhe dhjetė, pikėrisht kėshtu ėshtė e pamundur dhe e pazakontė tė bėjė Biri diēka nga ato qė nuk bėn ati. Sepse tė gjitha ato qė i ka Ati janė tė Birit . Dhe e kundėrta gjithēka e Birit ėshtė dhe e Atit . Pra, asgjė e veēantė, sepse tė gjitha janė tė pėrbashkėta. Sepse edhe vet qėnien e kanė tė pėrbashkėt dhe tė tė njėjtit nder edhe pse Biri e ka nga ati. Nėn kėtė kuptim thuhet dhe “unė jetoj pėr shkak tė Atit” , jo se jeta e tij dhe qenia e tij varen qė atje, por qė atje ekziston i pakohė dhe pa shkak. Mos vallė shikon atin si e bėn diēka dhe kėshtu bėn edhe ai? .. Ashtu si piktorėt dhe shkrimtarėt tė cilėt nuk kanė mundėsi tė arrijnė pikėrisht sipas njė mėnyre tjetėr, veēse vetėm nėse shikojnė prototipin dhe drejtohen prej tij? Por si urtėsia ka nevojė pėr mėsues, ose si ka mundėsi tė bėjė diēka pa u mėsuar? Dhe si “bėn ose bėri” ati? Mos vallė krijoi njė tjetėr botė nė vend tė kėsaj tė tanishmes dhe do tė bėjė tė ardhmen dhe duke parė kėto Biri krijoi kėshtu dhe ai kėtė botė tė tanishme ka mundėsi tė bėjė dhe njė kopjim tė sė ardhmes? Pra sipas kėtij shpjegimi ekzistojnė katėr botė: dy krijime tė Atit dhe dy tė Birit.
    Oh, marrėzi! Dhe kur ose kė pastroi Ati nga lebra dhe i ēliroi nga demonėt dhe sėmundjet dhe ngjalli tė vdekurit dhe eci mbi det dhe bėri kaq e kaq tė tjera duke vepruar mė parė nė mėnyrė qė tė bėjė dhe Biri ato qė ai bėri? Apo mos ėshtė krejtėsisht e qartė qė Ati skicon shėmbullin e kėtyre gjėrave, ndėrsa Biri i kryen, jo si shėrbėtor, as si i paditur, por si njohės dhe zot dhe qė tė shprehemi mė me afrimitet, si vet ati? Unė kėshtu e pranoj Atė qė “ gjėrat nė fakt qė bėn Ati i bėn po ashtu dhe Biri” . Jo se krijesat kanė tė ngjashmet e tyre, por pushteti ėshtė i njėjtė dhe kjo mendoj do tė thotė qė “ Ati im vepron deri tani, edhe unė veproj” . Gjithashtu dhe rregullimin dhe ruajtjen e atyre qė u krijuan, sikundėr e shfaq tek “i bėn erėrat lajmėtarė tė tij” , “ai e ka krijuar tokėn mbi themelet e saj” ( ndėrsa kėto njė herė u bėnė dhe u forcuan), dhe qė forcohet bubullima dhe krijohet fryma gjėra tė cilat nga natyra u krijuan njė herė, ndėrsa veprimi ėshtė i vazhdueshėm dhe shfaqet tani.

    12. Sė shtati pėrmend qė Biri zbriti prej qiellit “jo pėr tė bėrė vullnetin tim, por vullnetin e atij qė mė ka dėrguar” . Dhe nėse kėto nuk i thoshte vet “ai qė zbriti, do tė thoshim qė fjalėn e vendosi njeriu, jo ai qė mendojmė si shpėtimtar ( sepse dėshira e tij nuk ėshtė aspak e kundėrt me tė Perėndisė, mbasi u hyjnizua tėrėsisht), por ai qė ėshtė i ngjashėm me ne; sepse dėshira njerėzore nuk e pason gjithmonė Atė hyjnoren, por vihet pėrballė si me njė shumė tė madh dhe lufton. Kėshtu e kuptuam ndryshe dhe Atė qė “ati im, nėse ėshtė e mundur, largoje prej meje kėtė kupė, megjithatė jo si dua unė, por si do ti” . “o atė, po tė duash largoje kėtė kupė nga unė! Megjithatė mos u bėftė vullneti im, por i yti” , sepse as nuk ishte e pamundur tė mos dijė “ nėse ėshtė e mundur ose jo” as qė dėshira njerėzore tė kundėrshtojė Atė hyjnoren. Ngaqė pra kėtė qė thamė tani e tha ai qė foli (zbriti) dhe jo ajo qė mori, (domethėnė natyra njerėzore), nėn kėtė shpjegim do tė pėrgjigjemi edhe ne. Nuk e thotė sikur tė jetė dėshira personale e Birit tė jetė e ndryshme nga dėshira e Atit, por sikur tė mos jetė e tillė dhe ajo qė del si pėrfundim ėshtė si mė poshtė: jo qė tė bėjė njė dėshirė qė ėshtė e imja, sepse dėshira ime nuk ėshtė ndryshe nga dėshira jote, por dėshira e pėrbashkėt e imja dhe e jotja, mbasi kemi njė hyjni dhe si pasojė njė vullnet”. Sepse shumė nga ato qė thuhen kėshtu thuhen nga ana e pėrbashkėt dhe jo pohuese por mohuese, ashtu si Perėndia nuk e jep frymėn e tij me masė , sepse as e jep dhe as ėshtė e matur, mbasi nuk ėshtė e mundur qė Perėndia tė shtojė Perėndi tek (dikush) ; “dhe se nuk ekziston ndonjė gabim nga ana ime” nuk e thotė sikur tė ekzistojė, por sikur tė mos ekzistojė. Gjithashtu edhe tek “ai na shpėtoi me anė tė veprave tė drejta qė bėmė” mbasi nuk bėmė. Kjo duket edhe prej kėtyre. Ēfarė ėshtė dėshira e Atit? Thotė ėshtė kjo “qė kushdo qė beson tek Biri” shpėtohet dhe arrin ngjalljen e ardhshme. Mos kjo ėshtė dhe dėshira e Atit, dhe nuk ėshtė fare dėshira e Birit? Apo mos vallė ungjillėzohet dhe besohet pa dėshiruar ai? Dhe cili do ta besonte kėtė? Sepse dhe nėse fjala e dėgjuar nuk ėshtė e Birit por e Atit. ka kėtė kuptim. Sado qė tė mendojė ėshtė e pamundur tė pranojė qė e pėrbashkėta ėshtė personalisht e tjetrit apo vetėm e tij; mendoj dhe nė kėdo tjetėr. Nėse bie nė mendime rreth dėshirės sipas kėsaj mėnyre do tė mendosh drejt dhe nė mėnyrė tė respektueshme dhe plot ndershmėri, sipas mendimit tim.

    13. Sė teti ata paraqesin “tė tė njohin ty tė vetmin Perėndi tė vėrtetė dhe Jesu Krishtin qė ti ke dėrguar” dhe “askush nuk ėshtė i mirė pėrveē njė tė vetmi, domethėnė Perėndisė” , por kjo mė duket se e ka zgjidhjen shumė lehtė. Nėse i japim “tė vetmit tė vėrtetė Atit, ku do tė japėsh “unė jam e vėrteta?” . Ndryshe nėse shpjegon kėshtu dhe “tė vetmin Perėndi tė ditur ose “ ai qė i vetmi e ka pavdeksinė dhe rri nė dritė tė paafrueshme” ose “dhe mbretit tė amėshuar, tė pavdekshmit, tė padukshmit tė vetmit Perėndi tė ditur, shkon dhe akuzon Birin nė vdekje dhe nė errėsirė dhe e zhveshe nga i ditur dhe mbret dhe i padukshėm dhe nė pėrgjithėsi nga Perėndi, gjė qė ėshtė qendra kryesore e tė thėnave tona. Dhe si bashkė me tė tjerat nuk do tė humbė dhe mirėsinė, e cila pėr mė tepėr ėshtė vetėm e Perėndisė? Pra, mendoj se “tė tė njohin ty tė vetmit Perėndi tė vėrtetė” thuhet nga njėra anė qė tė pėrjashtohen tė paekzistuarat, tė ashtuquajtura dhe Perėndira, sepse nuk do tė vazhdonte “dhe Jesu Krishtin qė ti ke dėrguar” , nėse “tė vetmin tė vėrtetė” dallohet ndaj atij dhe nėse fraza nuk pėrmendet nė mėnyrė tė pėrgjithshme nė gjithė hyjninė. Ndėrsa “askush nuk ėshtė i mirė” ėshtė pėrgjigje drejtuar mėsuesi i ligjit, ngacmues, i cili i dha atij mirėsinė si njeriut. Pra, i thotė qė mirėsia e tejskajshme i pėrket vetėm Perėndisė edhe akoma nėse pėrdoret si cilėsi e njeriut ashtu si tek “njeriu i mirė nga thesari i mirė i zemrės nxjerr gjėra tė mira” dhe “i dhashė mbretėrisė mirėsinė nė ty”, qė i tha Perėndia saulit pėr davidin dhe “ o zot bėju tė mirė njerėzve tė mirė dhe atyre qė kanė zemėr tė ndershme” dhe sa tė tjera tė ngjashme thuhen pėr njerėzit e lavdėruar tek tė cilėt arriti pasoja e mirėsisė fillestare nė pjesė mė tė ulta. Dhe nėse nga njėra anė tė mbush mendjen nė kėtė, kjo ėshtė e shkėlqyer; por nėse jo, atėherė ēfarė pėrgjigje do tė kesh ndaj atyre qė tė vėrsulen, pėrveē citimeve dhe duke thėnė sipas parimeve tė tua qė vetėm Biri u quajt Perėndi? Ku? Nė cilin citim? Nė Atė “ky ėshtė Perėndia ynė, njė tjetėr me tė nuk mund tė matet.” dhe pak mė poshtė vazhdon “kėshtu ai edhe u pa mbi tokė dhe midis njerėzve banoi.” . Qė kjo thuhet sigurisht pėr Birin dhe jo pėr atin e shfaq qartė vazhdimi, sepse ai ėshtė ai qė na shoqėroi trupėrisht dhe jetoi me ne tė poshtmit. Nė mėnyrė qė nėse mbizotėron mendimi (yt) sipas tė cilit “i vetmi” thuhet qė tė pėrjashtohet Ati dhe jo Perėnditė e trilluara, atėherė mbi zellin tonė pėr tė mbrojtur Birin humbėm atin! Dhe ēfarė gjėje mė tė keqe ose mė tė dėmshme tė kėsaj fitoreje kishte mundėsi tė ndodhė?

    14. Sė nėnti, do tė thonė Atė qė “sepse gjithmonė rron qė tė ndėrmjetėsojė pėr ta” sigurisht mirė dhe shumė mistagogjike dhe humane sepse “tė ndėrmjetojė” nuk ka kuptimin e “kėrkon hakmarrje ashtu si zakonisht pėrdoret nga shumica; kjo ėshtė dhe disi e ulėt, por do tė thotė se ndėrmjeton pėr ne si ndėrmjetės ashtu si thuhet dhe pėr frymėn qė “ndėrhyn pėr ne” . “nė fakt njė ėshtė Perėndia dhe njė ėshtė i vetmi ndėrmjetėsi midis Perėndisė dhe njerėzve, Jesu Krishti njeri” . Akoma edhe tani ndėrmjeton pėr shpėtimin tim, derisa tė mė bėjė Perėndi me fuqinė e mishėrimit, sepse ka edhe trup, Atė qė mori, megjithėse nuk duket mė si njeri i mishėruar me pamėkatshmėritė, nėnkuptoj pasionet e mia njerėzore. Dhe kėshtu “kemi njė avokat tek Ati, Jesu Krishtin tė drejtin” , jo se bie nė gjunjė dhe qarkullon si shėrbėtor pėrpara Atit qė tė lutet pėr ne. Dėboje kėtė dyshim me tė vėrtetė robėrues dhe tė padenjė pėr frymėn. As Ati nuk ėshtė e mundur tė kėrkojė gjėra tė tilla, as Biri tė pėsojė, as duhet tė mendojmė gjėra tė tilla pėr Perėndinė. Por, na bind tė presim me durim ato qė ai pėsoi si njeri, si fjalė qė ėshtė dhe kėshillues. Kėtė nėnkuptoj me ndėrmjetim..

    15. Sė dhjeti, kanė padijen qė askush nuk njeh ditėn e fundit ose orėn, as dhe vet Biri, por vetėm ati . Dhe si nuk di diēka urtėsia e gjėrave, bėrėsi i jetėve, bashkėkrijuesi dhe rikrijuesi, fundi i gjėrave? Si nuk di ai qė njeh gjėrat e Perėndisė, ashtu si fryma e njeriut njeh tė brendshmet e njeriut? ēfarė ekziston mė e pėrsosur se kjo dije? Dhe si nga njėra anė i di pikėrisht gjėrat para kohe dhe mėnyrėn me tė cilėn ato qė janė pėr synimin pėrfundimtar dhe nga ana tjetėr nuk di orėn? Gjėja ngjan me enigmė. Ashtu, nėse thoshte dikush se nga njėra anė njeh pikėrisht gjėra para murit, dhe nga ana tjetėr nuk di murin, ose ndėrsa di mirė fundin e ditės nuk di fillimin e natės; ku njohja e njėrės detyrimisht pėrfshin edhe tjetrėn. Mos nuk ėshtė e qartė tek tė gjithė se nga njėra anė e di si Perėndi dhe nga ana tjetėr si njeri thotė se nuk e di, nėse dikush dallon tė dukshmen nga e padukshmja? Sepse qė tė thuhet atje emri Bir pa pėrcaktim dhe tė mos sqarohet cili Bir ( i Perėndisė apo i njeriut) na lejon tė nėnkuptojmė kėtė gjė qė, duke arsyetuar nė mėnyrėn mė shprestare tė konsiderojmė padijen si diēka qė i pėrket natyrės njerėzore dhe jo asaj hyjnore. Pra, nėse kjo pėrgjigje ėshtė e mjaftueshme dhe e plotė do tė ndalojmė kėtu dhe tė mos mė kėrkoni asgjė tjetėr; por nėse jo, atėherė e dyta qė kam pėr tė thėnė ėshtė se, ashtu si gjithė tė tjerat, kėshtu dhe njohja e madhėshtive duhet t’i jepet shkakut qė tė nderohet si at. Mė duket se nėse ndonjė do tė lexojė citimin me ton tjetėr do ta kuptojė ashtu si dikush nga filologėt tanė se “ as Biri nuk e di ditėn dhe orėn pėr arsye tjetėr, pėrveēse e di ati”. Dhe cili ėshtė kuptimi qė futet? Ėshtė se ngaqė e di Ati, prandaj e di dhe Biri, pra duket qė kjo gjė nė asgjė nuk ėshtė e njohur ose e konceptueshme, pėrveēse vetėm nė natyrėn mė tė lartė.

    16. Duro tė analizojmė rreth asaj qė ai mori urdhėr dhe ruajti porositė dhe bėn gjithmonė ato qė i pėlqejnė Atit dhe pėr pėrsosjen dhe lartėsimin dhe qė “mėsoi tė jetė i bindur nga ato qė pėsoi” dhe rreth kryepriftėrisė dhe ofertės dhe dha veten dhe “i afroi lutje dhe urata atij qė mund ta shpėtonte nga vdekja” dhe ankthin dhe lutjen dhe djersėn dhe ēdo gjė tjetėr tė ngjashme. Por ėshtė e dukshme tek tė gjithė, qė kėto shprehje i referohen natyrės sė dėshiruar dhe jo pėsimit tė tij mė tė lartė dhe tė pakthyeshėm. Dhe nga njėra anė fjala pėr kundėrthėnie arrin deri kaq sa tė jetė njė bazė pėr ata qė kėrkojnė mė tepėr dhe njė pėrkujtesė (koment) i njė shqyrtimi mė tė pėrsosur. Nga ana tjetėr ia vlen njėlloj dhe ėshtė nė pėrputhje me tė mėsipėrmet qė tė analizojmė dhe cilėsitė e Birit, tė cilat janė tė shumta dhe pėrmenden nė shumė veēori tė tij, dhe tė shprehim ēdo tė thotė secili dhe tė tregojmė misterin e emrave.

    17. Dhe le tė fillojmė qė kėtu: hyjnorja nuk ka emėr dhe kėtė e tregojnė jo vetėm tė menduarit llogjik, por edhe hebrenjtė shumė tė urtė dhe shumė tė lashtė saqė na lejuan tė supozojmė. Ata qė nderuan hyjnoren me shkrime tė veēanta dhe nuk e konsideruan tė lejueshme as me vet shkronjat tė shkruajnė dhe pėr Perėndinė dhe pėr gjėrat e tjera mė tė ulta se Perėndia, sepse duhej qė hyjnorja tė ishte e palidhur me njerėzoret deri nė Atė pikė, qė kurrė nuk do tė ishte e mundur tė pranojnė tė shprehet me njė shqiptim tė analizuar, ose natyrė tė pazgjidhshme dhe tė vetme. Sepse as tė gjithė ajrin nuk e thithi kurrė ndonjė deri mė sot, as esencėn e Perėndisė nuk e nxuri kurrė plotėsisht ndonjė mendje ose e shprehu ndonjė shqiptim. Por formojmė nė pėrgjithėsi vetėm njė pėrshtypje imagjinare dhe tė zbehtė dhe jo tė drejtpėrdrejtė duke e skicuar Atė prej veprave tė tij. Dhe teolog i shkėlqyer midis nesh konsiderohet jo ai qė gjeti dhe nxuri gjithēka, mbasi ajo qė kursen domethėnė (mendja njerėzore) nuk nxė gjithēka, por ai qė do tė imagjinojė mė tepėr nga tjetri dhe do tė mbledhė nė njė shkallė mė tė lartė brenda mendjes sė tij shėmbėlltyrėn e sė vėrtetės ose hijesinė ose sido qė ta emėrtojmė.

    18. Nga njėra anė sa tė kemi mundėsi tė tejkalojmė tė afrueshmet pėr ne dhe nga ana tjetėr une jam dhe Perėndi, janė emrat qė i afrohen mė tepėr esencės dhe nga kėta mė tepėr une jam , jo vetėm se kur i foli dikur moisiut dhe iu kėrkua tė thotė cili ėshtė emri i tij dhe i thotė qė t’i thotė popullit “une jam-i” mė ka dėrguar tek ju, por edhe sepse kėtė e gjejmė me mė tepėr kuptim, sepse nga njėra anė emri “Perėndi”edhe pse pėr tė kėtilla specialistėt e marrin prejardhjen nga folja “vrapoj, lėviz”ose nga “djeg”, ngaqė hyjnorja ėshtė gjithmonė nė lėvizje dhe djeg qėniet keqdashėse (qė kėtu hyjnorja quhet “zjarr qė konsumon” prandaj ky emėr ėshtė nga tė quajturat nė ēfarė (domethėnė nė lidhje me diēka) dhe jo absolute, njėsoj edhe fjala zot, qė edhe kjo pėrdoret si emėr i Perėndisė, sepse thuhet “unė jam zoti, ky ėshtė emri im” dhe “emri i tij ėshtė zoti” , por ne kėrkojmė natyrėn e cila ėshtė qėnie nė vetvete dhe jo nė lidhje me diēka tjetėr, qėnia ėshtė nė tė vėrtetė cilėsi e Perėndisė dhe tėrėsisht, as mbaron, as ndahet nga diēka para tij ose pas tij, sepse nuk ėshtė diēka nė tė shkuarėn ose nė tė ardhmen.

    19. Prej emrave tė tjerė disa pėrmenden nė mėnyrė tė qartė pėr pushtetin, disa tė tjera nė planin e ekonomisė hyjnore dhe pėr mė tepėr nėse i kuptojmė dyfish, nga njėra anė trupore dhe nga ana tjetėr mbitrupore p.sh nė mėnyrė tė qartė pėr pushtetin pėrmenden emrat: i gjithėpushtetshėm, mbret i lavdisė ose i jetėve ose i fuqive ose i tė dashurit ose i mbretėrve dhe zoti sabaoth domethėnė i ushtrive ose i fuqive ose i zotėrve ndėrsa nė planin e ekonomisė hyjnore pėrkasin emrat: Perėndi qė shpėton , ose i hakmarrjes ose i paqes ose i drejtėsisė ose i abrahamit, i isakut dhe jakobit dhe i gjithė izraelit , shpirtėror dhe tė lartė. Sepse me anė tė kėtyre drejtohemi nė tre gjėra; me frikėn e dėnimit, me shpresėn e shpėtimit dhe mė tepėr tė lavdisė dhe me ushtrimin e virtyteve, prej tė cilave vijnė kėto. Emri Perėndi i hakmarrjes shkakton frikėn, ndėrsa Perėndi i shpėtimit , shpresėn dhe ushtrimin e virtyteve. Kėshtu me ndėrgjegjen qė ka brenda tij Perėndinė, ai i cili arrin mė shumė diēka nga kėto tė nxitojė drejt fundit dhe drejt pėrvetėsimit tė virtyteve. Dhe kėto janė emrat e pėrbashkėt tė hyjnisė, dhe nė mėnyrė tė veēantė pa fillim ėshtė Ati, ndėrsa i lindur pa fillim Biri dhe i palindur qė buron ose vjen ėshtė fryma e shenjtė. Por le tė vijmė tek emėrtimet e Birit pėr tė cilat filluam prej fillimit tė ligjėratės.

    20. Mė duket pra, se quhet Bir , ngaqė ėshtė njė me atin nė esence dhe jo vetėm kjo, por edhe nga kjo, i vetėmlindur, jo vetėm qė ėshtė vetėm ky nga vet Ati, por dhe sepse sipas mėnyrės sė vetme dhe jo ashtu si linden trupat. (fjalė ) sepse lidhja e tij me atin ėshtė si lidhja e fjalės me mendjen, jo vetėm se lindja e tij ėshtė pa pėsim, por dhe se ėshtė shumė i lidhur dhe se ėshtė lajmėrim i Atit. Do tė ketė mundėsi tė thotė dikush se ėshtė kufizimi me objektin e tij tė cilin cakton ngaqė edhe ky quhet fjalė. Sepse thotė se intelekti i Birit e kuptoi atin dhe Biri ėshtė tregues i lehtė dhe i shpejtė i natyrės sė Atit. Ēdo lindje ėshtė fjalė e heshtur e atij qė lind. Nėse ndonjė thotė se quhet fjalė dhe ngaqė ekziston nė qėniet nuk do tė bėjė gabim, sepse ēfarė ekziston qė tė mos jetė e bėrė me fjalė (rregull logjik)?
    Urtėsi quhet sepse ėshtė shkenca e gjėrave hyjnore dhe njerėzore. Si ėshtė e mundur qė ai qė krijoi arsyet tė mos dijė ato qė krijoi.
    Fuqi, sepse i ruan ato qė u bėnė dhe fut tek ato fuqinė qė tė ruhen.
    E vėrteta , sepse ėshtė njė nė natyrė dhe jo shumė, sepse e vėrteta ėshtė njė, ndėrsa gėnjeshtra ėshtė e ngatėrruar. Dhe ngaqė ėshtė vula e Atit shkėlqimi i pastėr dhe origjinal .
    Ikona , ngaqė ėshtė i njė esencė dhe ngaqė esencėn e ka ky prej Atit dhe jo Ati prej tij. Kjo ėshtė natyra e ikonės, tė jetė shėmbėllesė e prototipit dhe e atij qė thuhet se ėshtė ikona. Vetėm qė kėtu ekziston diēka mė tepėr, sepse nė rastet e ikonave tė tjera pamja ėshtė pamje e palėvizshme e njė prototipi tė lėvizshėm, ndėrsa nė rastin e hyjnisė Biri ėshtė ikonė e gjallė e Atit tė gjallė dhe ka veēorinė e ngjashmėrisė sė plotė, mė tepėr nga ajo qė ka sethi me adamin dhe ēdo i lindur me Atė qė e lind. Sepse tė tilla janė natyrat e tė thjeshtėve, nuk ndodh qė nė disa gjėra tė ngjajnė dhe nė tė tjera tė ndryshojnė, por ėshtė nė tėrėsinė e tij, plotėsisht imitimi i tjetrit, dhe nuk ėshtė njė ngjasim por vet ajo tjetra.
    Dritė quhet ngaqė ėshtė shkėlqimi i shpirtrave qė pastrohen me fjalėn dhe jetėn. Nėse padija dhe mėkati ėshtė errėsirė, dija dhe jeta sipas Perėndisė ėshtė dritė.
    Jetė quhet sepse ėshtė dritė, pėrbėrja dhe esenca e ēdo natyre tė arsyeshme, sepse “nė tė jetojmė, lėvizim dhe jemi” qė me fuqi tė dyfishtė tė fryrjes mbushemi frymėmarrjen e jetės , tė gjithė dhe me frymėn e shenjtė sa jemi nė pėrmirėsim dhe sa mė tepėr frymė aq mė tepėr hapim gojėn e mendjes .
    Drejtėsi , sepse ky ndan sipas vlerės edhe rregullon nė mėnyrė tė drejtė ata nėn ligjin dhe ata nėn hirin, shpirtin dhe trupin nė mėnyrė qė nga njėra anė tė fillojė dhe nga ana tjetėr tė vijė dhe mė e larta tė ketė udhėheqjen e mė tė ultėve nė mėnyrė qė tė mos ngrejė krye mė e keqja ndaj mė tė mirės.
    Shenjtėrim , quhet sepse ėshtė pastruesi nė mėnyrė qė tė bėhet ndokush pėrvetėsuesi i pastėrtisė me anė tė pastrimit.
    Ēlirues , sepse na ēliron nga mėkati qė na zotėron dhe ofron veten e tij si shpėrblenjės , qė na blen dhe pastron botėn.
    Sė fundi, quhet ngjallje , sepse na ngre qė kėtu dhe ndėrsa kemi vdekur nėn mėkatin na risjell nė jetė.

    21. Nga njėra anė dhe kėto janė gjithashtu tė pėrbashkėta (pėr tė dy natyrat) tė atij qė ėshtė mbi ne, por edhe pėr ne si ne, ato qė janė veēanarisht tonat dhe i pėrkasin natyrės sonė tė dukshme, janė si vijon:
    Njeri, quhet jo vetėm qė tė kuptohet me anė tė natyrės sė tij trupore nga truporėt, ndėrsa sipas mėnyrės tjetėr nuk ėshtė e mundur tė kuptohet pėr shkak tė natyrės sė tij tė pakonceptueshme, por edhe qė tė shenjtėrojė me anė tė vetes sė tij njeriun dhe tė luajė rolin e tharmit nė tė gjithė brumin dhe tė shpėtojė nga dėnimi brezin e tė dėnuarve duke na bashkuar me veten e tij, duke bėrė gjithēka mbi tė gjithė sa na u bėnė ne, veē mėkatit, domethėnė u bė trup, shpirt, mendje, tė cilat i ndan vdekja dhe u bė dega e pėrbashkėt e tė gjithė atyre domethėnė njeri, Perėndi i dukshėm, qė (tė bėhet i konceptueshėm) ana e padukshme e tij.
    Bir njeriu , quhet sepse vjen nga adami dhe virgjėresha prej tė cilėve lindi. Nga njėra anė adamin e ka stėrgjysh, ndėrsa virgjėreshėn nėnė tė drejtpėrdrejtė por jo me proēedurėn e lindjes.
    Krisht , quhet pėrsėri ngaqė ka hyjninė, sepse kjo ėshtė vajosja e natyrės njerėzore, e cila nuk e shenjtėron me veprimin e saj ashtu si tė vajosurit e tjerė, por me tė qėnurit plotėsisht prezent nė tė. Natyra hyjnore, kishte detyrė tė bėjė tė quhet njeri natyra e vajosur, dhe tė bėhet Perėndi natyra qė do tė vajoset.
    Quhet dhe udha , sepse nėpėrmjet tij kalojmė ne (drejt hyjnizimit). Derė , sepse nėpėrmjet tij hyjmė. Bari , sepse na ēon nė vend gjelbėrimi dhe na ushqen me ujin e shlodhjes dhe qė atje na udhėheq nė kullotė dhe lufton pėr ne egėrsirat, kthen Atė qė humbet, risjell tė humburin, lidh plagėt e atij qė ka pėsuar thyerje, ruan tė fortin dhe na grumbullon nė grigjėn qiellore me fjalėt e shkencės baritore .
    Dele quhet ngaqė ėshtė therore e therur. Qengj ngaqė ėshtė i pėrkryer. Kryeprift , quhet si i ofruar.
    Melkisedek , pėrsėri ngaqė ėshtė pa nėnė sipas natyrės sė tij tė lartė dhe pa atė sipas natyrės sonė dhe ngaqė ėshtė pa gjenealogji sipas prejardhjes sė sipėrme sepse thotė “dhe nga brezi i tij kush mendoi se ai ishte larguar nga toka e tė gjallėve?” dhe ngaqė ėshtė “mbreti salemit” qė do tė thotė i paqes dhe “ mbret i drejtėsisė” dhe ngaqė u merr tė dhjetėn patriarkėve kur marrin hir duke fituar mbi fuqitė e liga. . Pra tė paraqita dhe emėrtimet e Birit. Midis kėtyre tė qarkullosh me qėndrim si pėr Perėndinė, kur bėhet fjalė pėr emėrtime tė larta dhe me dhembshuri kur bėhet fjalė pėr emėrtime njerėzore. Ose madje tėrėsisht mendo si pėr Perėndinė qė tė bėhesh Perėndi i ngritur prej tė poshtmeve pėr hir tė atij qė zbriti pėr ne prej tė sipėrmeve. Mbi tė gjitha dhe para sė gjithash tė ruash kėtė, dhe nuk ka mundėsi tė adhurosh disa emra mė tė lartė dhe disa mė tė ulėt.
    I parė trupėrisht, “Jesu Krishti dje dhe sot”, ėshtė shpirtėrisht “ i njėjtė pėrjetė” tė jetėve. Amin.

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Smile Fragmente nga Shėn Gregor Teologu

    Shėn Gregor Teologu




    Ligjėrata 29
    Mbi Birin

    1. Sa thamė mė lart janė ato qė do tė mund tė thotė ndonjė qė tė ndalojė gadishmėrinė dhe shpejtėsinė qė kanė kundėrshtarėt nė tė folur dhe tė tregojė se arroganca ėshtė e rrezikshme nė tė gjitha gjėrat nė pėrgjithėsi, por nė mėnyrė tė veēantė kur ndonjė flet rreth Perėndisė. Madje qortimi nuk ėshtė gjė e rėndėsishme, por shumė e lehtė dhe mund ta bėjė kush tė dėshirojė, ndėrsa tė paraqesė ndonjė mendimin e tij kundėr mashtrimit tregon besim tė fortė dhe urtėsi; prandaj edhe ne tė inkurajuar nga shpirti i shenjtė, tė cilin ata e pėrbuzin, ndėrsa ne i falemi, le tė shprehim cilat janė kuptimet tona mbi hyjninė, si njė pasardhės i njė prejardhjeje fisnike qė vjen nė orėn e tij. Sigurisht atėherė nė tė shkuarėn nuk heshtėm, sepse vetėm ne ekzistonim si tė guximshėm dhe trima nė kėtė, po tani me mė tepėr liri predikojmė tė vėrtetėn, qė tė mos tė gjykohemi pėr frikėn, nė tė cilėn ashtu si thotė shkrimi, Perėndia nuk pushon . Ngaqė ēdo ligjėratė ka dy pamje; nė njėrėn folėsi paraqet pikpamjet e veta, ndėrsa nė tjetrėn pėrmbys kundėrshtarėt, fillimisht do tė paraqesim edhe ne mėsimin tonė dhe pastaj do tė pėrpiqemi tė rrėzojmė kundėrshtimet e kundėrshtarėve. Qė tė dyja pjesėt do tė jenė sa mė shkurt tė jetė e mundur, qė ligjėrata tė mbahet lehtė nė kujtesė, ashtu si ligjėrata hyrėse pėr fillestarėt, - qė ata e shpikėn pėr tė shtypur tė thjeshtėt dhe tashmė tė marrėt, - dhe qė tė mos shpėrndahen kuptimet pėr shkak tė madhėsisė sė ligjėratės, pikėrisht ashtu si shpėrndahet dhe humbet uji nė fushė kur nuk kufizohet brenda tubove.

    2. Konceptet mė kryesore mbi Perėndinė janė tre; anarkia, poliarkia, monarkia. Dy tė parat i pėrdorėn idhujtarėt dhe le tė vazhdojnė t’i pėrdorin. Sepse dhe anarkia ėshtė gjendje ērregullimi dhe poliarkia ėshtė gjendje rebelimi; pra anarki do tė thotė ērregullsi. Qė tė dyja tė ēojnė nė tė njėjtin pėrfundim, domethėnė. Ērregullsinė, dhe krijojnė prishje, sepse ērregullsia ėshtė parapėrgatitje e prishjes. Por ne nderojmė monarkinė, madje dhe monarkinė qė nuk kufizohet nė njė person; sepse ndodh qė edhe njėri tė ngrihet kundėr vetes sė tij dhe tė bėhet shumė; por monarkinė tė cilėn na e realizon barazia e natyrės, uniteti i mendimit, identifikimi i lėvizjes dhe marrėveshja me njė person, gjė qė nuk arrihet nė natyrėn e krijuar. Edhe pse ekziston ndryshim nė numėr, esenca nuk ndahet. Prandaj ndėrsa ėshtė i vetėm nė esencėn fillestare, vazhdoi nė dhiadhė (domethėnė 2) dhe qėndroi nė triadhė. Kėshtu kemi atin, Birin dhe shpirtin e shenjtė. Ati ėshtė ai qė lind dhe buron pa pėsim, pa kohė dhe pa trup; Biri lindet dhe shpirti burohet, ose nuk e di si do tė mundej ndonjė ta karakterizojė, pa pėrdorur fare diēka nga gjėrat e dukshme. Njė filozof grek nė filozofinė e tij pėr shkakun e parė dhe tė dytė, guxoi tė thotė kėto fjalė: “vėrshon si krater”. Ne sigurisht nuk do tė guxojmė tė flasim pėr vėrshim tė mirėsisė, qė tė mos futim lindjen e vullnetshme sikur tė jetė njė tepricė natyrore dhe e papėrmbajtshme, gjė qė nuk shkon aspak ta mendojmė pėr hyjninė. Prandaj mbetemi nė termat tona dhe pėrdorim ‘i palindur’ dhe ‘i lindur’ dhe “buron prej Atit” ashtu si thotė diku vetė Perėndia dhe fjala.

    3. Kur pra, ndodhėn kėto? Kėto janė mė tej kur-it. Dhe nėse duhet tė themi diēka tė guximshme, ato ndodhėn kur ekzitonte dhe ati.
    Kur ekzistonte ati? - nuk ekzistonte kohė qė tė mos ekzistonte. E njėjta gjė dhe pėr Birin dhe shpirtin e shenjtė. Pyetmė pėrsėri dhe pėrsėri do tė tė pėrgjigjem.
    Kur ka lindur Biri? - kur Ati ishte i palindur.
    Dhe kur ka buruar shpirti? - kur Biri nuk ishte buruar por ishte lindur jashtė kohės dhe me mėnyrė qė nuk mund tė shprehet; edhe pse nuk mund tė pėrshkruajmė kuptimin e jashtėkohės (pa kohė) kur duam tė shmangim tregimin e kohės. Sepse “kur-i”, “para tij”, “pas kėtyre”dhe “nga fillimi” nuk kuptohen jashtė kohės, sado qė tė mundohemi t’i kuptojmė. Veēse nėse marrim pėrjetėsinė si njė interval qė shtrihet pa fillim dhe fund dhe nuk ndahet as matet me ndonjė lėvizje, as me rrotullimin e diellit, gjė qė ėshtė pikėrisht koha.
    Si pra nuk janė njėsoj pa fillim kur janė njėsoj tė pėrjetshėm? Sepse vjen nga Ati, ndėrsa nuk ėshtė pas atij. Ajo qė nuk ka fillim, ėshtė dhe e pėrjetshme. Madje ajo qė ėshtė e pėrjetshme, nuk ėshtė patjetėr dhe pa fillim, me kuptimin qė tė mos referohet nė ndonjė burim, domethėnė Atin.
    Pra, pėrsa i pėrket shkakut nuk janė pa fillim. Por ėshtė e qartė qė shkaku nuk ėshtė mė parė se ato pėr tė cilat ėshtė shkak, sepse as dielli ėshtė mė i vjetėr se drita.
    Pra, dhe Biri dhe shpirti janė pa fillim pėrsa i pėrket kohės, edhe nėse ti akoma i tremb mė tė thjeshtėt, sepse nuk janė nėn pushtetin e kohės ato nga tė cilat u krijua koha.

    4. Atėherė si lind Biri nga Ati pa pėsim? - ngaqė ėshtė pa trup. Sepse nėse lindja trupore ka pėsime, ajo jotrupore ėshtė pa pėsime. Dhe unė do tė tė pyes – si Biri ėshtė Perėndi nėse ėshtė krijesė? Sigurisht ēdo gjė qė bėhet, nuk ėshtė Perėndi. Nuk ėshtė e nevojshme tė sqaroj se pėr qėniet trupore janė pėsim koha, dėshira, kujtimet, pėrkujdesja, shpresa, hidhėrimi, rreziku, fatkeqėsia, ndreqja. Tė gjitha kėto dhe tė tjera mė tepėr se kėto, ashtu si e kuptojmė tė gjithė ne, kanė lidhje me krijimin. Habitem se si nuk guxon tė imagjinosh edhe kėtė, njė lloj bashkėqėnieje, dhe interval shtatzanie, dhe rrezik dėshtimi, sepse as tė lindė nuk ėshtė e mundur, nėse nuk u lind sipas kėsaj mėnyre. Pėrsėri duke numėruar llojet e lindjeve, tė shpendėve, tė kafshėve tė tokės dhe tė detit, tė inkuadrosh brenda nė ndonjė nga kėto lindje dhe lindjen hyjnore, e cila nuk mund tė shprehet, apo ndryshe tė kundėrshtosh lindjen e Birit me teorinė tėnde tė ēuditshme. Dhe nuk mund tė kuptosh as kėtė; se Biri, qė kishte lindje mbinjerėzore nė mish, (sepse midis njerėzve ku dėgjove Hyjlindėse Virgjėreshė?), ka dhe lindjen e tij hyjnore krejtėsisht tė jashtėzakonshme, ose mė mirė, Perėndia qė nuk ka tė njėjtėn natyrė me njerėzit, sigurisht ka dhe mėnyrė tė ndryshme lindjeje.

    5. Atėherė cili ėshtė at pa fillim ?- ai qė ekzistenca e tij nuk ka fillim. Qė kur filloi tė ekzistojė, qė atėherė ishte dhe at. Pra, nuk ėshtė bėrė mė vonė at, sepse ekzistenca e tij nuk ka fillim. Dhe ėshtė kryesisht at sepse nuk ėshtė dhe Bir. Njėlloj dhe Biri ėshtė kryesisht Bir, sepse nuk ėshtė edhe at. Tek ne nuk ekzistojnė kėto si cilėsi tė veēanta sepse ne jemi dhe etėr dhe bij dhe vetėm pėr kėtė arsye nuk na ndodh ose njėra ose tjetra. Veē tė tjerash ne rrjedhim nga dy, jo nga njė; kėshtu ndahemi dhe bėhemi gradualisht njerėz dhe ndoshta as njerėz sepse kėto ndodhin pavarėsisht nga dėshira jonė, pastaj i braktisim dhe na braktisin kėshtu mbeten vetėm lidhjet etėr dhe bij, pa gjėrat. Disa pretendojnė se “lindi” dhe “u lind” ēfarė nėnkupton tjetėr, veē asaj qė lindja ka fillim? Pse pra tė mos themi as kėtė, se qė nga fillimi ishte i lindur? Kėshtu lehtė do tė shmangim kundėrshtimet e tua tė kota qė pėlqejnė tė pėrcaktojnė kohėn. A do tė kthesh vallė kundėr nesh shkrimin sepse gjoja ne shtrembėrojmė diēka nga shkrimi dhe e vėrteta? Apo ndoshta tė gjithė e dinė se shumė pėrcaktime kohore pėrcaktohen me kohė tė ndryshme e madje sipas zakonit tė shkrimit, jo vetėm pėr ngjarjet e sė shkuarės ose tė sė tashmes, por dhe pėr ato tė sė ardhmes? P.sh thotė: “pėrse turbullohen kombet” , ndėrsa akoma nuk ishin turbulluar. Gjithashtu “populli kaloi lumin me kėmbė tė thatė” qė do tė thotė se e kishin kaluar. Do tė harxhonim shumė kohė tė numuronim tė gjitha citimet e njėjta tė cilat tė zellshmit i kujtojnė.

    6. Dhe kjo ėshtė kėshtu. Por ē’kuptim ka ajo grindje e paturpėsi qė thonė? – domethėnė “ me dėshirėn e tij e lindi Birin apo pa dėshirėn e tij”? Pastaj mendojnė se na kanė lidhur nga tė dyja anėt, por prangat janė shumė tė kalbura dhe nuk durojnė. Sepse thonė, nėse lindi Birin pa dėshirė,- ėshtė detyruar. – po cili e ka detyruar? – dhe si ėshtė Perėndi kur ėshtė detyruar? Nėse Ati lindi Birin me dėshirėn e tij, atėherė Biri ėshtė fryt i dėshirės; pra si lindi prej Atit? Dhe nė vend tė Atit mendojmė njė nėnė tė re, dėshirėn. Njė gjė ėshtė e mirė tek ata, kur mėsojnė kėto, sepse shmangin vėshtirėsinė tė pranojnė pėsim Perėndie, dhe i drejtohen vullnetit. Nė tė vėrtetė vullneti nuk ėshtė pėsim. Le tė shohim pėrsėri argumentin e fortė tė cilin formulojnė. Mė e mira ėshtė fillimisht me ata tė biem nė kundėrshtim nga afėr. Ti qė kaq lehtė thua ēfarė tė duash, a u krijove me dėshirėn e Atit tėnd apo pa dėshirėn e tij? Nėse pa dėshirėn e tij atėherė ai ėshtė detyruar.
    Ēfarė mizorie! – cili e detyroi? Sepse patjetėr nuk do t’ia hedhėsh kėtė natyrės ngaqė ajo ka dhe urtėsinė. Nėse u krijove me dėshirėn e Atit tėnd, me dy fjalė ti e humbe atin tėnd, sepse u zbulua qė je Bir i dėshirės dhe jo i Atit. Por do tė kaloj tek Perėndia dhe tek krijesat dhe do tė sjell pyetjen tėnde nė urtėsinė tėnde. Perėndia me dėshirėn e tij i krijoi tė gjitha apo nga qė u dhunua? Nėse u dhunua kėtu ekziston dhuna dhe dhunuesi, por nėse krijesat u bėnė me dėshirėn e tij atėherė edhe kėto e humbėn Perėndinė dhe mė tepėr nga tė gjithė ti qė shpik lloje tė tilla mendimesh dhe trillon sofizma tė tillė. Kėshtu dėshira e krijimit ndahet mė dysh si me mur. Por nėse nuk jemi tė dehur, mendoj se dallohen ai qė dėshiron dhe dėshira, ai qė lind dhe lindja, ai qė thotė dhe fjala. Tė parat tregojnė Atė qė vepron, tė tjerat mėnyrėn me tė cilėn bėhet veprimi. Sė fundi dėshira nuk ėshtė krijesė e dėshirės , sepse nuk e pason patjetėr, as lindja e lindjes, as tingulli i thirrjes, por janė fryte tė personit qė dėshiron, ose qė lind, ose qė thėrret. Madje shumė mė lart nga gjithė kėto janė gjėrat e Perėndisė, nė tė cilin lindja ėshtė e njėjtė me dėshirėn pėr tė lindur dhe nuk ekziston ndarės midis tyre. Por edhe nėse e pranojmė kėtė nė pėrgjithėsi, atėherė lindja nuk ėshtė kurrė mė lart se dėshira.

    7. A dėshiron tė bėj disi shaka akoma dhe me atin? Sigurisht ti mė jep tė drejtėn pėr guxime tė tilla. Ati ėshtė Perėndi me dėshirėn e tij apo pa dėshirėn e tij? Dhe qė tė largosh arsyetimet e shkathėta tė tua, unė tė pyes; nėse ėshtė Perėndi me dėshirėn e tij, kur filloi tė dėshirojė? Patjetėr jo pėrpara se tė ekzistojė sepse mė pėrpara nuk ekzistonte asgjė. Apo ndoshta njė pjesė e tij dėshiroi ndėrsa pjesa tjetėr vonoi dėshirėn? - nė kėtė rast bėhet i ndashėm. Si pra nuk ėshtė dhe ky sipas mendimit tėnd fryt i dėshirės? Dhe nėse ėshtė Perėndi pa dėshirėn e tij ēfarė e detyroi tė bėhet? Dhe si ėshtė Perėndi nėse ka vuajtur dhunė dhe madje jo pėr ndonjė gjė tjetėr, por vetėm qė tė jetė Perėndi? Si pra, thotė ka lindur? Si ėshtė krijuar, nėse sigurisht ashtu si mendon ti, ėshtė krijuar? Edhe kjo ėshtė njė ēudi e sė njėjtės vlerė. Ndoshta do tė pėrgjigjeshe se u bė me vullnetin dhe me arsyen por, akoma ti nuk e thua tė gjithė tė vėrtetėn.
    Se, si vullneti dhe arsyeja kishin fuqinė tė vepronin? Mbeten akoma tė thuash dhe tė tjera, sepse kėshtu as njeriu nuk bėhet.

    8. Atėherė si u lind? Nuk do tė ishte e madhe kjo lindje, nėse mundesh ta kuptosh ti, qė nuk di as lindjen tėnde, ose ke kuptuar njė pjesė tė vogėl tė asaj qė ke turp ta thuash. Pastaj mendon se di gjithēka? Duhet sė pari tė mundohesh shumė qė tė shpjegosh zėnien, formimin, lindjen, lidhjen e shpirtit me trupin, tė mendjes me shpirtin, tė fjalės me mendjen, lėvizjen, rritjen, asimilimin e ushqimit, funksionimin e shqisave, kujtimin, harresėn dhe tė dhėnat e tjera tė ekzistencės tėnde. Dhe cilėt janė veprimet e tė dyve, domethėnė tė shpirtit dhe tė trupit, nė cilat janė tė ndara dhe nė cilat bashkėveprojnė midis tyre dhe cilat funksione, qė me kalimin e kohės arrijnė nė pėrsosmėri, kanė shkaqet e tyre njėkohėsisht me lindjen e tyre? Shpjegoi kėto. Por as atėherė nuk mund tė filozofosh pėr lindjen e Perėndisė, sepse kjo ėshtė e rezikshme. Akoma edhe nėse e njeh lindjen tėnde, patjetėr nuk e njeh dhe tė Perėndisė. Por kur nuk njeh as lindjen tėnde, si do tė njohėsh lindjen e Perėndisė? Sa mė i pakuptueshėm ėshtė Perėndia nga njeriu aq mė e pakuptueshme ėshtė lindja qiellore e krahasuar me lindjen tėnde. Nėse nuk beson se Biri ėshtė lindur, ngaqė nuk mund ta kuptosh, atėherė ėshtė koha tė hedhėsh poshtė shumė gjėra tė cilat nuk i kuptove dhe sigurisht para tė gjithave vetė Perėndinė, ngaqė veē guximit tėnd tė madh dhe hiperbolik nuk mund tė thuash se ē’ėshtė Perėndia nė fund tė fundit. Pusho atėherė sė foluri rreth humbjeve, ndarjeve dhe prerjeve dhe tė imagjinosh natyrėn e patrup si tė ketė trup; ndoshta atėherė do tė mendosh diēka tė denjė pėr lindjen e Perėndisė. Si ėshtė lindur? Do tė tė shqetėsoj duke pėrsėritur tė njėjtėn gjė; le ta nderojmė me heshtje lindjen e Perėndisė. Ėshtė shumė pėr ty qė mėsove se u lind. Se si lindi nuk lejohet ta mėsojnė as ėngjėjt dhe shumė mė tepėr ti. A dėshiron ta shpjegoj si? - me mėnyrėn qė e di Ati qė lindi dhe Biri i cili u lind. Mė tė shumtat se kėto janė tė mbuluara me re dhe i shmangen shikimit tėnd tė sėmurė.

    9. (Dhe njė kundėrshtim tjetėr i yti). Ekzistonte Biri dhe e lindi Ati, (pra qėnie ka lindur mosqėnie?) Apo nuk ekzistonte dhe e lindi? Llafazan. Kėto dhe tė njėjtat me kėto kanė lidhje me mua dhe ty, tė cilėt nga njėra anė ekzistonim dhe pėrpara lindjes, si p.sh. Levi nė kraharorin e abrahamit , nga ana tjetėr nuk kemi lindur. Pra natyra jonė pėrbėhet nga diēka qė ekzistonte dhe nga diēka qė nuk ekzistonte, nė kundėrshtim me esencėn fillestare e cila qartėsisht u krijua nga hiēi, edhe pse disa mendojnė se paraekzistonte gjithmonė. Madje tek Perėndia ndodh nė tė njėjtėn kohė ekzistenca me lindjen edhe madje ėshtė pa fillim. Atėherė ku do ta vendosėsh kėtė pyetje e cila ėshtė gati pėr t’u rrėzuar? Ēfarė ekziston mė parė se fillimi, qė tė mbėshtesim atje se dikur ekzistonte ose nuk ekzistonte Biri? Sepse dhe nė tė dy rastet “nga fillimi” do tė bjerė. Nėse pėrsėri pyesim, mos ndoshta sipas mendimit tėnd dhe Ati u lind nga njė ekzistencė paraekzistuese apo nga hiēi, atėherė rrezikojmė tė pranojmė, qė edhe Ati ka dy hipostaza - njė qė ekzistonte mė parė dhe njė qė ekziston tani – ose tė pėsojė Atė qė pėsoi dhe Biri, domethėnė tė rrjedhė nga asgjėja, pėr shkak tė pyetjeve tė tua tė marra dhe tė kullave tė cilat ti i ngre nė rėrė dhe nuk mund tė qėndrojnė tė forta as dhe nė fryrjen e flladit. Atėherė unė nuk pranoj asgjė prej kėtyre tė dyjave dhe mendoj se pėrgjigjja nuk ėshtė e vėshtirė, por pyetja ėshtė pa arsye. Por nėse ti, sipas konceptit tėnd tė zgjedhur, mendon se nė tė gjitha gjėrat njėra nga tė dyja ėshtė e vėrtetė, atėherė dėgjo nga unė njė pyetje tė vogėl. Koha gjendet brenda kohės apo jashtė kohės? Nėse gjendet brenda kohės, cila ėshtė koha? Dhe ēfarė lidhje kanė kėto kohė? Dhe si njėra e pėrmban tjetrėn? Por nėse nuk gjendet brenda kohės me ēfarė urtėsie tė tepėrt fusim kohėn atje ku nuk ka kohė? Gjithashtu pėrgjigjmu nėse shprehja “tani unė gėnjej” ėshtė absolutisht e vėrtetė apo gėnjeshtėr. Sigurisht asnjė nga tė dyja nuk pranojmė. Nuk ėshtė e mundur, sepse po tė thuash gėnjeshtra atėhera shprehja ėshtė e vėrtetė, po tė thuash tė vėrtetėn atėherė shprehja ėshtė e gėnjeshtėrt. Kjo ėshtė absolutisht e nevojshme. Atėherė cila ėshtė e ēuditshmja? Si kėtu ndodhin tė kundėrtat, kėshtu atje qė tė dyja janė gėnjeshtra dhe me kėtė mėnyrė urtėsia jote tregohet budallaqe. Zgjidhmė mua akoma dhe njė enigmė; a ishe i pranishėm nė lindjen tėnde? Tani a je i pranishėm nė veten tėnde? Apo as atėherė dhe as tani? Por nėse ishe dhe je i pranishėm, cili ishte atėherė i pranishėm dhe nė kė ishte? Dhe si njėri ėshtė bėrė dy? Nėse nuk ndodh asgjė nga kėto qė kemi thėnė, si ndahesh nga vetja jote? Dhe cili ėshtė shkaku i ndarjes? Por ėshtė pa vlerė tė kėrkojmė nė njė dhe nė kėtė person, nėse ėshtė i pranishėm nė veten e tij ose jo. Bėhet fjalė nėse tė tjerėt janė tė pranishėm nė veten time dhe jo nėse ėshtė e pranishme vetja ime nė veten time. Patjetėr ėshtė mė tepėr pa vlerė tė pėrcaktojmė nėse egzsistonte ose nuk egzistonte para lindjes ajo qė egzistonte qė nga fillimi. Kjo teori u pėrket atyre qė pėrfundojnė nėn kohėn.

    10. Por pretendon se nuk ėshtė i njėjtė i linduri dhe i palinduri. Madje nėse kjo ėshtė e vėrtetė, atėherė as Biri nuk ėshtė i njėjtė me atin. Nuk ėshtė e nevojshme fare ta them, se kjo teori pėrjashton Birin nga hyjnia dhe jo atin. Patjetėr nėse esenca e Perėndisė do tė ishte “i palinduri”, “i linduri” nuk do tė ishte. Nėse esenca e Perėndisė do tė ishte e dyta, e para nuk do tė ishte. Kush do tė sjellė njė mendim tė kundėrt? Zgjidh atėherė, cilėn nga kėto dy mosnderime dėshiron, o teolog bosh, patjetėr nėse ke qėllim tė mos nderosh. Pastaj si nuk bie dakort se ėshtė e kėsaj esence i linduri dhe i palinduri? Nėse njėra ėshtė e pa krijuar dhe tjetra krijesė dhe unė e pranoj ndryshimin. Sepse natyra pa fillim ndryshon nga e krijuara. Por kur mendon se ndryshojnė ai qė lind nga i linduri, bėn gabim, sepse ėshtė absolutisht e domosdoshme tė jetė e kėsaj natyre. Atėherė diēka ėshtė lindja, kur ka tė njėjtėn natyrė me Atė prej tė cilit u lind. Apo akoma dhe kėshtu; si e kupton tė palindurin dhe tė lindurin? Nėse krahason si cilėsi moslindjen dhe lindjen, sigurusht ndryshojnė. Por nėse u referohesh personave qė kanė kėto cilėsi, si nuk janė tė njėjtė? Mbasi i padituri dhe i dituri nuk janė tė njėjtė ndėrmjet tyre, por i referohen sė njėjtės qėnie, njeriut. Cilėsitė nuk ndajnė esencėn por krijojnė nėnndarje brenda kėsaj esence. Apo ndoshta ėshtė esenca e Perėndisė pavdekėsia, mirėsia dhe qėndrueshmėria? Nėse ndodh kjo, egzistojnė shumė esenca tė Perėndisė dhe jo njė, ose hyjnia ėshtė e pėrbėrė me kėta pėrbėrės, sepse nuk do tė mundeshin tė qėndronin tė thjeshtė midis tyre kėto, sigurisht pėrderisa janė esenca.

    11. Sigurisht kėto nuk i mendojnė, sepse janė elementė njohės tė pėrbashkėt dhe tė qėnieve tė tjera. Madje ajo qė ėshtė karakteristike vetėm e Perėndisė, ajo ėshtė esenca e tij. Nuk do tė duronin tė jetė vetėm Perėndia i palindur ata qė konsiderojnė njėsoj tė palindurin me Perėndinė dhe materien me idenė. Le ta hedhim mė larg errėsirėn e manikejve, por ‘i palinduri’ tė jetė vetėm i Perėndisė. Dhe adami ēfarė ėshtė? A nuk ėshtė krijesa e vetme e Perėndisė? Dhe nė mėnyrė tė veēantė do tė thuash a ėshtė vallė vetėm ky njeri? Aspak. Atėherė ēfarė? Sepse nuk ėshtė njerėzim krijimi; por ai qė lind ėshtė njeri. Kėshtu i palindur nuk ėshtė veēori e vetme e Perėndisė, edhe pse ėshtė veēori vetėm e Atit; ndryshe prano dhe se i linduri ėshtė Perėndi. Sepse lind nga Ati, edhe pse ti je shumė i dhėnė tek “i palindur”. Pastaj, si pretendon qė esenca e Perėndisė nuk ėshtė tė pranosh egzistencėn e tij, por tė mos pranosh mosegzistencėn e tij? Sigurisht, qė Ati nuk ka lindje e shfaq dhe karakteristika i palindur, por “i palindur” nuk ėshtė ajo qė shpreh esencėn, as “i palindur” tregon Atė qė egziston. Atėherė cila ėshtė esenca e Perėndisė? Kėtė pyetje e bėjmė vetėm pėr hir tė marrėzisė tėnde, ngaqė ti shqyrton me hollėsi rreth lindjes; por pėr ne kjo ėshtė gjė e madhe, akoma dhe nėse ndonjėherė qoftė dhe mė vonė e mėsojmė kėtė kur tė shkatėrrohet errėsira qė na rrethon dhe kur tė shkėputemi nga gjėrat e mishit, sipas premtimit tė atij qė nuk gėnjen .
    Pra kjo le tė jetė shpresa dhe mendimi i atyre qė pastrohen drejt kėtij qėllimi. Ne vetėm kaq do tė guxojmė tė themi qė, edhe pse ėshtė e madhe pėr atin, ajo qė nuk buron nga asgjė, nuk ėshtė mė e vogėl pėr Birin, ajo qė buron nga njė at i tillė. Sepse edhe mund tė marrė pjesė nė lavdinė e atij qė nuk ka shkak, ngaqė buron nga ai dhe vendoset fakti i lindjes kaq i rėndėsishėm pėr tė dhe shpresėtar pėr ata, qė nuk fluturojnė poshtė me mendje materiale.

    12. Por ata pretendojnė se nėse Biri ėshtė njėsoj me atin nė esencė dhe Ati ėshtė i palindur, atėherė edhe Biri duhet tė jetė i palindur. E saktė, nėse “i palindur” ishte esencė e Perėndisė, atėherė do tė kishim pėrzjerjen e ēuditshme e “tė lindurit” dhe “tė palindurit”. Por nėse ndryshimi ėshtė pėr esencėn, pėrse e thua kėtė si argument tė fortė? Apo je dhe ti at i Atit tėnd, qė tė mos dallohesh fare nga Ati yt, ngaqė je i njėjtė nė esencė? Apo ėshtė e qartė qė do tė kėrkojmė esencėn e Perėndisė pa zhvendosur cilėsinė, sigurisht nėse e kėrkojmė, nė fund tė fundit cila ėshtė? Qė nuk identifikohet ‘i palindur’ me Perėndinė, do ta kuptosh nga kjo; nėse ishte e njėjtė patjetėr duhej, ngaqė Perėndia ėshtė Perėndia i disave, tė jetė i disave dhe i palinduri; apo ngaqė i palinduri nuk ėshtė i asnjėrit as edhe Perėndia tė mos jetė Perėndi i disave ; sepse gjėrat krejt tė njėjta shprehen dhe me tė njėjtėn mėnyrė. Sigurisht qė nuk ėshtė i disave i palinduri, por i kujt ėshtė? Perėndia ėshtė Perėndi e disave sepse ėshtė i tė gjithėve. Atėherė si mund tė identifikohet Perėndia me ‘i palindur’? Dhe ngaqė “i palindur” dhe ‘i lindur’ janė tė kundėr midis tyre, si ai qė ka dhe ai qė nuk ka, ėshtė e nevojshme tė formulohet teoria mbi kundėrshtimet midis esencave, gjė qė nuk dėshmohet. Apo pėrsėri ngaqė njohėsit paraprihen nga mungesat dhe privimet anullojnė krijesat, nuk do tė jetė vetėm mė e madhe esenca e Birit nga esenca e Atit, por do tė anullohet nga ajo e Atit tė paktėn sipas teorisė tėnde.

    13. Ē’gjė tjetėr tė paevitueshme kanė kėta pėr tė thėnė? Ndoshta do tė kishin si strehim tė fundit kėtė: se nėse Perėndia nuk ka pushuar sė linduri, atėherė lindja ėshtė e papėrfunduar dhe ndonjėherė do tė ndalojė; por nėse ka ndaluar, atėherė patjetėr dikur filloi. Dhe pėrsėri pėr gjėrat trupore flasin truporėt! Por unė akoma nuk them, nėse ėshtė ose jo e pėrjetėshme lindja e Birit, derisa tė analizoj me pėrpikmėri citimin “ ti mė ke lindur pėrpara maleve” .
    Ndryshe nuk shikoj cila ėshtė nevoja e ligjėratės, sepse sipas tyre ka filluar ajo qė do tė pushojė dhe patjetėr ajo qė nuk pushoi, as nuk ka filluar. Pra, ēfarė kanė vėnė re pėr shpirtin ose pėr qėniet ėngjėllore? Nėse kanė fillim duhet tė kenė dhe fund; por nėse nuk pushojnė ėshtė e qartė sipas mendimit tė tyre se nuk kanė filluar. Por sigurisht kanė dhe fillim kanė edhe fund. Argumentimi ynė pra ėshtė si vijon: pikėrisht ashtu siē ėshtė ndonjė kusht pėr kalin, tjetėr pėr kaun, tjetėr pėr njeriun dhe tjetėr pėr ēdo gjė qė i pėrket njė lloji dhe ajo qė merr pjesė nė kėtė kusht, me plot tė drejtė asaj i pėrket dhe emėrtimi pėrkatės, ose ajo qė nuk merr pjesė, kjo ose nuk ka kėtė emėrtim ose e ka nė mėnyrė tė shpėrdoruar, pikėrisht kėshtu ndodh dhe me Perėndinė qė ka njė esencė, njė natyrė, njė emėrtim, edhe pse nė mėnyrė teorike vetėm dallojmė kėto dhe me anė tė tyre dhe emrat. Kėshtu ėshtė Perėndi ai qė quhet nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės dhe ajo qė ėshtė natyrė Perėndia ky ėshtė dhe emri thelbėsor i tij, sigurisht nėse zbulojmė si veshje tė sė vėrtetės gjėrat dhe jo emrat. Kėta ngaqė frikėsohen tė mos konsiderohen se nxisin tė gjitha kundėr sė vėrtetės, pohojnė se Biri ėshtė Perėndi kur dhunohen nga arsyeja dhe dėshmitė e (shkrimit), por Perėndi vetėm sipas emrit dhe fjalės qė i drejtohen, dhe jo sipas esencės.

    14. Por kur u paraqesim fjalinė, atėherė ēfarė? – Biri nuk ėshtė Perėndi i vėrtetė, pikėrisht ashtu si nuk ėshtė kafshė e vėrtetė njė kafshė e pikturuar? Ē’lloj Perėndie ėshtė kur nuk ėshtė Perėndi i vėrtetė? –pėrgjigjen - ēfarė i pengon tė quhen tė dy Perėndira dhe tė jenė tė dy tė vėrtetė? Menjėherė na sjellin si shembull emėrtimin ‘qen’ i cili pėrdoret edhe pėr qenin e tokės dhe pėr Atė tė detit, tė cilėt kanė tė njėjtin emėr dhe janė edhe nė realitet qenėr (sepse ekziston me tė vėrtetė njė lloj i tillė kafshėsh me tė njėjtin emėr) dhe kė tjetėr pėr tė cilin pėrdoret i njėjti emėr, qė ndryshojnė nga natyra ndėrsa marin pjesė nė kėtė emėrtim por nė kėtė rast qė dy qėniet e ndryshme emėrtohen me tė njėjtin emėr, ti o i shkėlqyer, nuk e dallon njėrėn nga tjetra, nėse ėshtė mė e mirė ose mė e hershme apo mė e vonė, ose mė e madhe apo mė e vogėl, gjė qė thuhet. Nuk vendoset asnjė karakteristikė qė ta bėjė tė nevojshėm dallimin midis tyre, sepse as njėri qen ėshtė mė tepėr qen se tjetri dhe tjetri mė pak p.sh. Ai i detit, (peshkaqeni) mė tepėr se i tokės ose e kundėrta ai i tokės mė tepėr se i detit. Pse dhe pėr ēfarė arsye? Akoma dhe nė gjėra me tė njėjtat merita, por tė ndryshme, pėrdoret emėrtim i pėrbashkėt. Nė rastin e Perėndisė ti dallon Atė qė nderohet dhe qė ėshtė pėrmbi ēdo esencė dhe natyrė, Atė qė i pėrket vetėm Perėndisė domethėnė natyrėn e hyjnisė, dhe pastaj ia jep kėtė Atit, ndėrsa privon Birin dhe e ul Atė dhe i jep atij nderim dhe adhurim dytėsor, edhe pse me shprehje dhuron edhe tek Biri emrin e Perėndisė, nė realitet e shkurton hyjninė e tij dhe me mėnyrė shumė dinake kalon nga i njėjti emėr i cili lidh emėrtime tė pėrbashkėta, nė pabarazinė qė lidh gjėra jo tė barabarta. Kėshtu do tė pėrshtatej mė mirė pėr hyjninė shembulli i njeriut tė pikturuar dhe atij tė gjallė sesa shembulli yt pėr dy qentė. Ose ndryshe jep tek tė dy dhe tė njėjtin nderim tė natyrave ashtu si emėrtimin e pėrbashkėt dhe mos fut ndryshim natyrash. Dhe ke humbur dhe qentė e tu tė cilėt i kuptove pėr teorinė e pabarazisė. Sepse nė ēfarė do tė kishin dobi nga ky emėrtim i njėjtė qė sipas dallueshmėrisė tėnde nuk kanė tė njėjtin nderim? Veē tė tjerash nuk pėrike nė tė njėjtin emėr edhe tek qentė qė tė tregosh tė njėjtin nderim, por nderim jo tė barabartė. Si do tė thotė ndonjė mė tepėr, kur ai lufton me veten e vetė dhe hyjninė?

    15. Dhe kur ne themi se Ati ėshtė mė i madh se Biri si shkak, atėherė kėta paraqesin fjalinė e vogėl “qė shkaku ėshtė sipas natyrės” dhe nė vazhdim nxjerin pėrfundimin se “ėshtė mė i madh sipas natyrės” dhe nuk e di, nėse kėta mashtrojnė vetet e tyre ose ata drejt tė cilėve flasin. Sepse ata qė thjesht akuzohen tek dikush, kėto nuk kanė tė bėjnė dhe me vartėsin e tij. Por ėshtė e qartė nė kė dhe cilėn. Sepse ēfarė mė pengon tė formuloj kėtė fjali? - se Ati ėshtė mė i madh nga natyra, pastaj mbasi do tė parashtrojė, qė sipas natyrės, as Ati nuk ėshtė patjetėr mė i madh, prej kėsaj tė pėrfundojė “mė i madh, jo patjetėr mė i madh” ose “ Ati jo patjetėr at”. Dhe nėse dėshiron dhe kėshtu; Perėndia ėshtė esence, por esenca nuk ėshtė patjetėr Perėndi. Nxirre vetė pėrfundimin: Perėndia nuk ėshtė pa tjetėr Perėndi. Por mendoj se sofizma qėndron nė Atė “nė ēfarė” dhe nė zgjerimin dhe vendosjen shpėrdoruese, marifet, qė kanė zakon t’i bėjnė mjeshtrat e kėtyre gjėrave. Sepse ndėrsa ne i japim Atit termin “mė i madh”, ngaqė ėshtė shkaku prej natyrės, kėta e zgjerojnė “mė i madh” dhe nė natyrė. Ndėrsa, p.sh ne themi qė, konkretisht filan njeri ėshtė i vdekur, kėta e zbatojnė kėtė nė mėnyrė tė pėrgjithshme tek njeriu.

    16. Si do tė mund tė lėmė mėnjanė dhe pengesėn tjetėr e cila nuk ėshtė mė pak e rėndėsishme nga ajo e mėparshmja? Domethėnė ata pyesin: - emėrtimi at karakterizon esencėn apo veprimin? Mendojnė kėshtu se na lidhėn nga tė dyja anėt, sepse nėse pėrgjigjemi qė karakterizon esencėn, do tė na konsiderojnė se biem dakort qė Biri ėshtė i njė esence tjetėr, mbasi njė ėshtė esenca e Perėndisė dhe zotėrues i kėsaj ėshtė, ashtu si mendojnė, ati; por nėse pėrgjigjemi qė karakterizon veprimin, do tė konsiderohemi se nė mėnyrė tė qartė pohojmė se Biri ėshtė krijesė dhe jo lindje, sepse ku ėshtė vepruesi, atje patjetėr ėshtė dhe ai nė tė cilin veprohet. Dhe shprehin habinė e tyre: si ėshtė e mundur tė ngjajė krijesa me krijuesin? Do ta respektoja shumė edhe unė vetė dallimin tuaj, nėse ishte e detyrueshme tė pranohej njėra nga tė dyja dhe tė mos i hedhim poshtė qė tė dyja dhe tė pohojmė dhe njė tė tretė qė ėshtė edhe mė se e vėrtetė: se emėrtimi at nuk ėshtė karakteristikė as e esencės, o i shumė ditur, as i veprimit, por tregon lidhjen e Atit drejt Birit ose tė Birit drejt Atit. Domethėnė ashtu si tek ne njerėzit kėto emėrtime tregojnė origjinalitetin dhe familjaritetin, kėshtu edhe tek Perėndia kėta pėrcaktojnė njėllojshmėrinė e natyrės midis atij qė lind dhe tė lindurit. Por nėse pėr hir tuaj, emėrimi at karakterizon ndonjė esencė; kjo nuk do ta largojė Birin nga Ati, por do ta identifikojė sipas arsyes sė zakonshme dhe rėndėsisė (kuptimit) sė vetė kėtyre emėrtimeve. Akoma nėse emėrtimi at tregon veprim, mbasi ti e dėshiron: por as edhe kėshtu do tė na mundni, sepse pikėrisht ky veprim do tė ishte bashėqėnia, ose ndryshe teoria juaj pėr veprimin nė kėtė pikė ėshtė pa vend. A e shikon se si i kalojmė mjeshtėritė tuaja, akoma dhe kur doni tė na luftoni me dinakėri? Atėherė mbasi provuam “fuqinė tėnde tė pamposhtur” nė mendime dhe nė marifete, le tė provojmė dhe “fuqinė tėnde” prej shkrimeve hyjnore, sigurisht nėse pranon tė na dhunosh edhe prej shkrimeve.

    17. Ne sigurisht dhe e kemi kuptuar hyjninė e Birit dhe e predikojmė nga dėshmi tė larta dhe tė mėdha. Cilat janė kėto?
    Emėrtohet: Perėndi, fjalė, nė fillim, me fillimin, fillimi: “nė fillim ishte fjala dhe fjala ishte pranė Perėndisė dhe fjala ishte Perėndi” dhe “me ty fillimi” dhe “unė kam thirrur brezat qė nga fillimi” ngaqė ėshtė Bir i vetėmlindur, “i vetėmlinduri Bir, qė ėshtė nė gjirin e Atit, ėshtė ai qė e ka bėrė tė njohur”
    Emėrohet gjithashtu rrugė, e vėrtetė, jetė, dritė: “unė jam rruga dhe e vėrteta dhe jeta” dhe “ unė jam drita e botės” ; dituri, fuqi: “Krishti, fuqi e Perėndisė dhe urtėsi e Perėndisė” shkėlqim, karakter, ikonė, vulė: “ai duke qenė shkėlqimi i lavdisė sė tij dhe vula e qėnies sė tij” dhe “ikona e mirėsisė” dhe “ mbi tė Ati, pra, Perėndia, vuri vulėn e tij”
    Gjithashtu zot, mbret, ai qė jam, i gjithėpushtetshmi: “zoti bėri qė nga qielli tė binte zjarr nga ana e zotit” dhe “ shkop drejtėsie ėshtė shkopi i mbretėrisė tėnde” dhe “ai qė ishte, ėshtė dhe do tė vijė, i gjithėpushtetshmi”
    Kėto fjalė dhe shumė tė tjera tė kėsaj fuqie, karakterizojnė nė mėnyrė tė qartė, Birin. Asnjė nga kėto nuk ėshtė e fituar mė pas, as u shtua mė vonė nė Birin ose nė shpirtin, ashtu si as edhe nė vetė atin. Sepse pėrsosmėria nuk arrihet me anė tė shtesave. Nuk ekzistonte kohė qė Ati ishte pa fjalėn, ose qė nuk ishte at, apo qė nuk ishte i vėrtetė, ose qė ishte pa urtėsinė, ose pa fuqinė, ose pa jetėn, shkėlqimin, mirėsinė.

    18. Mė numėro dhe ti fjalėt qė ti i pėrdor me besim tė keq, si “Perėndia im dhe Perėndia ynė” “mė i madh” “ krijoi” “bėri” “shenjtėroi” .
    Nėse dėshiron qė u bė dhe shėrbėtor dhe vartės e dha e mėsoi mori urdhėr e ka dėrguar se “nuk ėshtė e mundur” tė bėjė diēka nga vetja e tij ose tė thotė , ose tė gjykojė ose tė falė apo tė dėshirojė . Pėr mė tepėr dhe kėto: padijen nėnshtrimin lutjen pėrgjėrimin pėrparimin pėrsosjen .
    Nėse dėshiron, shto dhe ato qė janė mė tė ulta se kėto, gjumin urinė lodhjen lotėt ankthin dekurajimin .
    Ndoshta me tallje do tė pėrmendėsh kryqin dhe vdekjen, sepse ngjalljen dhe ngjitjen mendoj se do t’i lėsh mėnjanė, ngaqė nė kėto gjendet edhe diēka qė ėshtė mė lart se pikpamjet tona. Do tė thoshje tashmė dhe shumė tė tjera qė s’kanė lidhje me kėto nėse dėshiron t’a bėsh Perėndinė njerėzor dhe tė papranueshėm sipas mendimit tėnd, por pėr ne i vėrtetė dhe i tė njėjtit nderim me atin. Secila nga kėto, sigurisht nuk ėshtė e vėshtirė tė shpejgohet me mėnyrė analitike, pa u ofenduar aspak besimi i drejtė dhe kėshtu tė ndriēohet pengesa e letrės, nėse me tė vėrtetė pengohesh dhe nuk bėn keq me dėshirėn tėnde. Me dy fjalė, ato qė janė mė tė larta jepi tek hyjnia, domethėnė nė natyrėn qė ėshtė mė lart dobėsive njerėzore, ndėrsa mė tė ultat nė pėrbėrjen e cila pėr hirin tėnd u zbraz u mishėrua dhe, nuk e quaj keq tė them, u bė njeri dhe pastaj u lartėsua nė mėnyrė qė me shkatėrrimin e mendimeve tė tua mishore dhe tokėsore tė mėsosh tė jesh mė i lartė dhe tė bashkudhėtosh me hyjninė dhe tė mos tė jesh i dhėnė tek ato qė duken, por tė bashklartėsohesh tek shpirtėroret dhe tė mėsosh ēfarė thuhet pėr natyrėn hyjnore dhe ēfarė thuhet pėr Atė njerėzore.

    19. Ky, tė cilin tani ti e pėrbuz, egzistonte njė kohė qė ky ishte mė lartė se ty. Ky, qė tani ėshtė njeri atėherė egzistonte thjesht Perėndi.
    Mbeti ajo qė ishte dhe Atė qė nuk ishte e fitoi.
    Nė fillim ishte si pa shkak; sepse cili ėshtė shkaku i Perėndisė?
    Por mė vonė u bė njeri pėr njė shkak: (dhe ky shkak ishte tė shpėtosh ti, o sharės, qė pikėrisht pėr kėtė pėrbuz hyjninė, sepse denjoi tė veshė trupin njerėzor).
    Dhe duke pasur si lidhje mendjen u bashkua me trupin dhe Perėndia u bė njeri mbi tokė. Mbasi njeriu u bashkua me Perėndinė dhe u bė njė, me epėrsinė e njė natyre mė tė lartė, nė mėnyrė qė unė tė bėhem kaq Perėndi, sa ai njeri.
    U lind, por ishte dhe i lindur, nga grua por dhe virgjėreshė . Kjo ėshtė njerėzore, ajo ėshtė hyjnore.pa at kėtu poshtė, por edhe pa nėnė atje lart.
    Gjithė kjo ėshtė shtatzani hyjnore, por u njoh nga profeti i cili ndodhej gjithashtu nė bark dhe kėrceu pėrpara fjalės , pėr tė cilin edhe u lind.
    U mbėshtoll me pelena , por doli nga pelenat e varrit me ngjalljen e tij . U shtri nė grazhd por u lavdėrua nga ėngjėjt u lajmėrua nga ylli dhe u adhurua nga magėt .
    Si ti pengohesh nė ngjarjen dhe nuk analizon Atė qė kuptohet?
    U largua nė Egjipt , por nė ikje rrėzoi idhujt.
    Nuk kishte formė as bukuri pėr judenjtė, por pėr davidin ishte i mirė nė bukuri, mė i lartė se tė gjithė njerėzit por vetėtin mbi mal dhe bėhet mė i ndritshėm nga dielli , njė mistagogji pėr tė ardhmen.

    20. U pagėzua si njeri por na lau mėkatet si Perėndi u pagėzua, jo sepse ai kishte nevojė tė pastrohej, por qė tė shenjtėrojė ujėrat.
    U tundua si njeri por fitoi si Perėndi; dhe na inkurajon tė kemi guxim, sepse ai e ka mundur botėn . Pati uri por ushqeu mijėra , dhe ėshtė buka e jetės dhe e qiellit .
    Pati etje por thėrriti: “nėse dikush ka etje le tė vijė tek unė e tė pijė” dhe pėr mė tepėr u premtoi qė besimtarėt do tė jenė burim . U lodh por ėshtė shlodhja e tė lodhurve dhe tė rėnduarve .
    E zuri gjumi por lehtė ecėn mbi det qorton erėrat dhe bėn tė lehtė pjetrin qė po fundosej .
    Paguan taksėn, por e merr nga peshku dhe ėshtė mbret i aryre qė mbledhin taksa.
    E quajnė samaritan dhe tė demonizuar por shpėton Atė qė po zbriste nga jeruzalemi dhe ra nė duart e kusarve njihet nga demonėt i dėbon demonėt, mbyt legjeonin e frymėrave dhe shikon kryetarin e demonėve tė bjerė si vetėtimė . Goditet me gurė, por nuk kapet .
    Lutet por ai dėgjon lutjet tona . Loton por pushon lotėt .
    Pyet ku ėshtė varrosur llazari , sepse ėshtė njeri, por e ngjall llazarin , sepse ėshtė Perėndi.
    Shitet, madje shumė lirė, domethėnė 30 sikla argjendi , por blen botėn dhe madje me ēmim tė madh, me vetė gjakun e tij . Drejtohet si dele nė therje , por ruan izraelin , dhe tani gjithė botėn
    Si qengj pa zė , por ėshtė fjala qė u lajmėrua me zėrin e atij qė bėrtet nė shkretėtirė . U plagos dhe u trajtua keq por shėron ēdo sėmundje dhe ēdo lėngatė
    Lartėsohet nė kryq , gozhdohet, por na rivendos nė drurin e jetės shpėton dhe kusarin qė kryqėzohet bashkė me tė dhe errėson tė gjitha gjėrat e dukshme
    I dhanė tė pijė uthull, ushqehet me vrer . Kush? Ai qė ktheu ujin nė verė , ai qė zhduku shijen e hidhur i ėmbėli dhe mė i dėshiruari .
    Jep jetėn e tij, por ka pushtet dhe ta marrė pėrsėri , ndahet veli i tempullit sepse zbulohen tė lartat, ēahen shkėmbinjtė dhe tė vdekurit ngjallen .
    Vdes , por jep jetė dhe me vdekjen zhduk vdekjen . Varroset por ngjallet .
    Zbret nė ferr por ngre lart shpirtėra;ngjitet nė qiejtė ndhe do tė vijė tė gjykojė tė gjallėt edhe tė vdekurit atėherė ata do tė provojnė fjalėt e tij.
    Nėse kėto tė japin shkakun e mashtrimit, le ta zgjidhin ato mashtrimin.

    21. Kjo ėshtė pėrgjigja jonė ndaj atyre qė flasin me enigma, sigurisht jo me dėshirė, (sepse nuk ėshtė e pėlqyer tek besimtarėt tė jenė llafazanė dhe tė grinden; madje pėr kėtė mjafton edhe njė kundėrshtar) por detyrimisht pėr ata qė bien, mbasi dhe pėr sėmundjet ekzistojnė ilaēet; dhe kėshtu do tė mėsojnė se nuk janė tė gjithėditur dhe tė pamposhtur, nė mėnyrė qė tė plotėsojnė apo tė ēlirojnė ungjillin nga gjėrat e tepėrta.
    Sepse kur braktisim besimin dhe paraqesim fuqinė e arsyes dhe me kėrkimet pėrjashtojmė vėrtetėsinė e shpirtit, pastaj nėse arsyeja duket mė poshtė gjėrave qė duhet tė konceptojė (dhe do tė duket patjetėr mė poshtė, ngaqė bazohet nė organ tė dobėt, mendjen tonė), atėherė ēfarė bėhet? Dobėsia e arsyes duket si dobėsi e misterit tė besimit dhe kėshtu, ashtu siē mendon edhe Pali dituria e fjalės e bėn tė kotė kryqin . Sepse besimi ėshtė ai qė i jep kuptim arsyes tonė.
    Ai qė shpjegon ato qė nuk shpjegohen dhe zgjidh misteret , ai qė na frymėzon edhe ne tė prishim bronket e dogmave tė nxituara , ky kryesisht tė ndėrrojė edhe kėto, dhe nė vend tė mashtruesve t’i bėjė besimtarė, nė vend tė emrit qė kanė tani, t’i bėjė tė Krishterė. Kėtė pra edhe lusim: “ ju kėshillojmė pėr hir tė Krishtit - pajtohuni me Perėndinė” dhe “mos e shuani frymėn” apo madje Krishti tė pajtohet me ju dhe pastaj mė sė fundi t’ju ndriēojė fryma.
    Por nėse ju jeni shumė grindavecė, ne pėr mė tepėr dėshirojmė tė ruajmė pėr tė mirėn tonė dogmėn e trinisė dhe urojmė qė tė shpėtohemi nga trinia, duke qėndruar “tė pastėr dhe tė panjollė” deri nė zbulesėn e plotė tė atyre gjėrave qė dėshirojmė, nė personin e vetė Krishtit, zotit tonė, tė cilit i pėrket lavdia e pėrjetshme. Amin.


    Ligjėrata 30
    Mbi Birin

    1. Manovrat dhe ndėrthurjet e arsyetimeve tė tua i prisha nė mėnyrė tė mjaftueshme me fuqinė e frymės, ndėrsa kundėrshtimet dhe kundėrthėniet e “mbėshtetura” nė shkrimet e shenjta me tė cilat ata qė pėrdorin letrėn keqazi dhe duke fallsifikuar kuptimin e teksteve tėrheqin tė shumtėt dhe shtrembėrojnė rrugėn e sė vėrtetės, i kam anolluar menjėherė dhe ashtu si besoj personalisht, nė mėnyrė tė prerė pėr tė ndershmit dhe mė tė lartit dhe kryesisht cilėsitė e Perėndishme ia dhashė hyjnisė, ndėrsa mė tė ultat dhe kryesisht njerėzoret tek i bėri pėr ne adam i ri, i cili mbetet Perėndi, qė pėsoi pėr prishjen e mėkatit. Nuk u futa nė hollėsi, sepse ligjėrata pėrparon me nxitim, por ti kėrkon pėrgjigje dhe mbi kėtė shkurtimisht, qė tė mos tėrhiqesh me hamendėsi. Pėr tė gjitha kėto do tė paraqes nė mėnyrė tė pėrmbledhur dhe kėto, duke ndarė raportin nė kapituj tė numėruara qė tė kujtohen lehtė.

    2. Sigurisht ata kanė si tė parėn dhe shumė tė pėrdorshme kėtė: “zoti mė krijoi nė fillim tė rrugės sė tij, pėrpara veprave tė tij ”
    Si do t’i pėrgjigjemi kėsaj? Nuk do tė akuzojmė solomonin, nuk do t’i refuzojmė si fjajė tė vjetra tė pavlefshme pėr shkak tė shpėrdorimit tė tyre tė bėrė kohėt e fundit, nuk do tė themi qė fjala thuhet me anė tė gojės sė diturisė sė personifikuar, tė ashtuquajturės shkencė, tė fjalės artificiale me anė tė sė cilės u bėnė tė gjitha; dhe sigurisht shkrimi e ka zakon tė personifikojė dhe shumė qėnie tė pashpirt ashtu siē thotė “ deti tha kėtė dhe atė”, dhe “humnera tha nuk ėshtė tek unė” , dhe “qiejtė tregojnė lavdinė e Perėndisė” , dhe diku shpata jep njė urdhėr dhe nxiten tė kėrcejnė malet dhe kodrat . Asgjė prej kėtyre nuk mbėshtesim, edhe pse disa mė tė vjetėr i pėrkrahėn si pozita tė forta, edhe pse fjala thuhet nėpėrmjet gojės sė kėtij shpėtimtari, tė diturisė sė vėrtetė.
    Sė pari le tė bėjmė njė arsyetim tė shkurtėr. Cila nga gjėrat ėshtė pa shkak? - hyjnia, sepse asnjė nuk ka mundėsi tė na thotė se Perėndia ka shkak; nėse do tė kishte, ky do tė ishte mė i vjetėr se Perėndia. Cili pra ėshtė shkaku i natyrės njerėzore, tė cilin denjoi ta veshė pėr hirin tonė? - patjetėr qė tė shpėtohemi, sepse ē’gjė tjetėr ka mundėsi tė jetė? Atėherė mbasi nė kėtė paragraf gjejmė tė thuhet qartazi dhe “krijoi” dhe “mė lindi” citimi ėshtė i kuptueshėm. Atė qė e gjejmė tė thuhet i shoqėruar prej shfaqjes sė shkakut do ta njohim si tė drejtėn e natyrės njerėzore, ndėrsa Atė qė e gjejmė tė thjeshtė dhe pa shkak do ta llogarisim nė natyrėn hyjnore. Mos “ krijoi” nuk thuhet bashkė me shkakun? Sepse thotė: mė krijoi mua nė fillim tė rrugėve tė tij pėr veprat e tij” vepėr e duarve tė tij e vėrteta dhe drejtėsia , pėr hir tė tė cilėve ka si vajosje hyjninė, sepse kjo ėshtė vajosja e natyrės sė tij njerėzore. Ndėrsa “mė lindi” e thotė pa shfaqje tė shkakut, nėse jo, tregomė ku duket ndonjė shtesė e tij. Atėherė cila fjalė do tė bėjė tė mundur tė drejtėsohet si kundėrshtim nė Atė qė urtėsia quhet krijesė sipas lindjes tokėsore, dhe lindje sipas sė parės mė tė pakonceptueshme?

    3. Pas kėsaj vjen ajo qė quhet shėrbėtor duke shėrbyer mirė pėr hir tė tė shumtėve dhe se ėshtė e shumtė tė quhet “i larti i Perėndisė” . Dhe u bė me tė vėrtetė shėrbėtor me pranimin e mishit, rritjen dhe pėsimet tona, pėr hir tė lirisė tonė dhe tė gjithė atyre qė i shpėtoi nga mėkati qė i zotėronte. Ēfarė gjėje mė e madhe ekziston pėr njeriun e parėndėsishėm sesa tė bashkohet me Perėndinė dhe me anė tė bashkimit tė bėhet Perėndi, dhe kaq tė kujdeset agimi prej sė larti aq sa foshnja e pėrkushtuar qė lindet tė quhet Bir i tė lartit dhe t’i jepet emri qė ėshtė pėrmbi tė gjithė emrat . Ē’tjetėr mund tė jetė ai nėse jo Perėndi?madje tė ulet ēdo gju pėrpara tij i cili pėr ne mori trajtė shėrbėtori atij qė bashkoi ikonėn hyjnore me formėn e shėrbėtorit dhe tė mėsojė e gjithė shtėpia e izraelit qė Perėndia e bėri Krisht dhe zot . Kėto u bėnė me veprimin e Birit dhe me pėlqimin e Atit.

    4. Sė dyti, ēfarė kanė ata si madhėshti dhe mė tepėr tė pamposhtur? Ėshtė shkruar thonė ai tė mbretėrojė deri nė njė pikė, dhe tė jetė i pranueshėm nė qiell deri nė kohėn e ripėrtėritjes sė gjithēkaje dhe tė zotėrojė nė fronin e djathtė derisa tė sundojė mbi armiqtė e tij .
    Dhe pas kėtyre ēfarė? Do tė pushohet nga mbretėria, apo do tė largohet nga qiejtė dhe cili do tė pushojė? Dhe pėr cilin shkak? Ēfarė shpjegues i guximshėm qė je dhe sa i paperėnduar! Madje dhe dėgjon qė “mbretėria e tij nuk ka fund” , por kėtė e pėson sepse nuk di qė “deri” patjetėr nuk ndan tė ardhmen, por thjesht vendos qė “ deri nė njė pikė”, madje nuk anullon dhe “pas kėtyre”. Sepse si ke mundėsi ta kuptosh ndryshe “dhe ja unė jam me ju gjithė ditėt deri nė fund tė jetės” , qė tė mos pėrmendė edhe thėnie tė tjera tė ngjashme? Mos do tė thotė qė pas mbarimit nuk do tė jetė bashkė me ata? Dhe pėr ēfarė arsye? Veē kėtij nuk ke mundėsi tė dallosh ato qė kanė kuptim sepse thotė qė mbretėron nė mėnyrė tė dyfishtė; nga njėra anė si mbret i gjithėfuqishėm i atyre qė duan dhe qė nuk duan, nga ana tjetėr si mbret qė shkakton qėndrimin e nėnshtrimit dhe kėshtu na vendos nėn mbretėrinė e tij ne qė pranuam tė mbretėrojmė nėn tė. Dhe sipas mėnyrės sė parė dhe tė detyrueshme tė tė kuptuarit tė mbretėrisė nuk do tė ekzistojė fund; ndėrsa e sė dytės? Cili ėshtė misioni i saj? Tė na marrė nė krahėt e tij dhe tė na shpėtojė. Pas kėsaj ēfarė nevojitet tė imponohet mbi tė nėnshtruarit? Pas kėsaj shfaqet, qė tė gjykojė tokėn dhe tė ndajė tė shpėtuarit nga tė humburit dhe pas gjykimit lartėsohet si Perėndi nė mes Perėndive , domethėnė tė shpėtuarve, duke i renditur dhe duke i pėrcaktuar se pėr kė banesė ėshtė i denjė secili.

    5. Pas kėtyre vendos dhe kėrkesėn tjetėr, nėnshtrimin, me anė tė tė cilit ti mendon se Biri do t’i nėnshtrohet Atit. Pse e kupton si nėnshtrim qė do tė bėhet dhe ashtu si tani tė jetė akoma i panėnshtruar? dhe nė mėnyrė tė pėrgjithshme a ėshtė e nevojshme tė nėnshtrohet tek Perėndia mbasi ėshtė Perėndi? Flet si tė ishte e mundur pėr ndonjė kusar apo ateist, por kujdes se si pėrparon arsyetimi yt. Ashtu si pėr mua u quajt “mallkim” prishėsi i mallkimit qė mė rėndonte dhe ashtu u quajt “mėkat”, “ai qė ngre mėkatin e botės” dhe ashtu si bėhet adam i ri nė vend tė tė vjetrit, kėshtu dhe mosbindjen time e merr mbi supe si tė tijėn duke vepruar si kreu i gjithė trupit . Dhe pėrderisa unė jam i pabindur dhe kryengritės me mohimin e Perėndisė dhe me pasionet, quhet dhe Krishti i pabindur pėr hatrin tim. Por kur atij i nėnshtrohen tė gjitha (do tė nėnshtrohen dhe me vetėdije dhe me ndryshim), atėherė dhe ky do tė ketė plotėsuar nėnshtrimin e tij, duke mė sjellė mua tė shpėtuarin. Ky ėshtė nėnshtrimi i Krishtit sipas mendimit tim, pėrmbushja e dėshirės atėrore. Biri i nėnshtrohet Atit dhe Ati Birit; Biri duke vepruar, ndėrsa Ati duke pėlqyer, gjė qė e thamė edhe mė sipėr. Kėshtu qė ai qė nėnshtroi i paraqet tė nėnshtruarėn Perėndisė, duke bėrė tė tijėn Atė qė ėshtė e jona. Mė duket se ėshtė e tillė dhe “ o Perėndi, Perėndia im, pėrse mė ke braktJesur?” . Sigurisht nuk u braktis ai nga Ati ose nga hyjnia e tij, ashtu siē mendojnė disa, e cila sikur u tremb nga pėsimi dhe prandaj u largua nga ai qė vuante, sepse dhe nė pėrgjithėsi kush e detyroi dhe tė lindet nė tokė dhe tė kryqėzohet? Por sikundėr thashė me veten e tij ai na simbolizon ne. Ne jemi mė parė tė braktJesur dhe tė shthurur, pastaj thirrur dhe tė shpėtuar me pėsimet e tė papėsuarit. Me tė njėjtėn mėnyrė i ngarkuar dhe me budallallėkun dhe mėkatin tonė, thotė me anė tė psalmit ato qė thuhen nė vazhdim tė thėnies sė mėparshme, sepse ėshtė mėse e qartė qė psalmi 21 i dedikohet Krishtit.

    6. Nėn kėtė frymė thuhen edhe citimet qė: “mėsoi bindjen nga ato qė pėsoi” dhe “klithma” dhe “lotėt” dhe se “u lut” dhe “u dėgjua dhe “adhurimi” . Kėto kryhen me mėnyrė dramatike dhe ndėrthuren nė mėnyrė tė admirueshme pėr hatrin tonė, sepse si fjalė as bindej as nuk bindej; kėto i pėrkasin tė nėnshtruarve dhe tė atyre qė janė mė tė ulėt, ndėrsa e para atyre qė mendojnė mirė, tjetra atyre qė meritojnė ferrin. Dhe si formė shėrbėtori , zbret tek bashkėshėrbėtorėt e tij dhe shėrbėtorėt e tij dhe merr trajtėn e huaj dhe ngarkohet plotėsisht me veēoritė e mia, nė mėnyrė qė nė fytyrėn e tij, ai tė shkrijė (nė mua) tė keqen ashtu si zjarri qiriun ose dielli avullin e tokės dhe unė tė bėhem pjestar i veēorive tė tij pėr hir tė bashkimit. Prandaj merr pėrsipėr tė bėjė bindjen realisht dhe merr pėrvojė prej pėsimit. Sepse nuk mjafton dėshira, ashtu siē ndodh edhe tek ne, nėse nuk pėrparojmė nė realizim. Treguesi i dėshirės ėshtė vepra. Madje nuk ėshtė e keqe tė supozojmė edhe kėtė, se provon bindjen tonė dhe mat gjithēka me pėsimet e tij pėr mjeshtėrinė e njeridashjes, nė mėnyrė qė tė jetė nė pozicion tė njohė prej tė tijave, gjėrat tona dhe pėr ne ajo qė na kėrkohet tė fitojmė, ėshtė aq sa dhe ajo qė na dhurohet, duke llogaritur bashkė me pėsimin tonė edhe dobėsinė tonė. Sepse, nėse me anė tė mishėrimit tė tij largohet drita e cila ndriēon nė errėsirė domethėnė kėtė jetė nga ana e errėsirės sė mbetur, nėnkuptoj tė ligun dhe ngacmuesin, atėherė sa zotėron errėsira qė ėshtė edhe mė e dobėt? Dhe ēfarė ēudie nėse ne zotėrojmė disi, kur ai e shmangu krejtėsisht pushtimin? Ishte mė e madhe ajo qė u largua ai sesa ajo qė u pushtuam ne, gjė qė ėshtė e kuptueshme pėr njerėzit qė mendojnė drejt. Meqė kujtoj, dėshiroj qė tė shtoj nė ato qė thashė edhe kėtė, “sepse, duke qėnė se ai vet vuajti kur u tundua, mund t’u vij nė ndihmė atyre qė tundohen” i cili qartazi na drejton nė tė njėjtin kuptim. Dhe do tė jetė “ Perėndia gjithēka nė tė gjithė” gjatė kohės sė ripėrtėritjes . Jo Ati nė tė cilin do tė shkrijė dhe do tė thithet gjoja Biri, ashtu si zjarri i njė pishtari qė shkėputet pėr pak dhe nė vazhdim pėrsėri bashkohet (dhe le tė mos pengohen me kėtė thėnie sabelianėt), por i gjithi Perėndi, kur nuk do tė jemi mė shumė, ashtu si tani, qė si pasojė e lėvizjeve tė ndryshme tė pasioneve nuk kemi nė veten tonė aspak Perėndi ose kemi pak, por plotėsisht tė mbushur me idetė e Perėndisė, qė tė kemi mundėsi tė nxėmė tė gjithė Perėndinė dhe vetėm atė. Kjo ėshtė pėrsosmėria drejt tė cilės vrapojmė. Dėshmi rreth kėsaj na jep vet pali, sepse Atė qė kėtu e thotė nė mėnyrė tė pėrgjithshme pėr Perėndinė, diku tjetėr e zbulon qarazi nė Krishtin. Ēfarė thotė? “kėtu nuk ka mė grek a judej, rrethprerje dhe parrethprerje, barbarė e skithas, shėrbėtor e i lirė, por Krishti ėshtė gjithēka dhe nė tė gjithė”

    7. Sė treti numėro “mė i madh” . Sė katėrti “Perėndia im dhe Perėndia juaj” . Dhe nėse thuhet vetėm “mė i madh” dhe jo “i barabartė”, ndoshta kjo ėshtė diēka pėr ata. Pėrderisa qė tė dyja i gjejmė qartė, ēfarė do tė thonė guximtarėt? Ēfarė kanė tė fuqishme? Si do tė pajtohen tė papajtueshmet? Sepse a ėshtė e mundur kjo gjė tė jetė mė e madhe se njė tjetėr dhe njėkohėsisht e barabartė; apo ndoshta bėhet e dukshme qė mė e madhe pėrmendet nė Atė qė ėshtė pa shkak ndėrsa e barabartė nė natyrė? Unė pranoj dhe kėtė pėr ēiltėrsinė time tė shumtė. Ndoshta tjetri nuk ėshtė dakort me pikpamjen time dhe thotė qė diēka qė vjen nga njė shkak kaq i madh, nga ai qė ėshtė pa shkak, nuk ėshtė mė i ulėt; sepse ėshtė pjesėtar i lavdisė pafillim, mbasi vjen prej atij qė ėshtė pa fillim ka tashmė lindjen, njė avantazh kaq tė madh dhe tė respektueshėm, sikundėr e konceptojnė ata qė e arsyetojnė. Tė shpjegojė dikush qė (ati) ėshtė “mė i madh” nė natyrėn njerėzore tė (Birit), ėshtė e vėrtetė, por jo e rėndėsishme. Sepse ēfarė ka tė ēuditshme, nėse Perėndia ėshtė mė i lartė se njeriu? Kėto kam pėr tė thėnė tek ata qė paraqesin me mburrje “mė i madh”.

    8. “Perėndi” do tė ishte e mundur tė quhej jo e fjalės, por e tė dukshmit, sepse si do tė ishte e mundur tė jetė Perėndi i vet Perėndisė? Ashtu dhe “ at” quhet i tė dukshmit dhe jo i fjalės, sepse nė tė vėrtetė ėshtė i dyfishtė. Si pasojė ėshtė e kundėrt me pėrfundimin tonė qė e para tė thuhet kryesisht pėr tė dyja, ndėrsa e dyta edhe sipas kuptimit tė drejtė dhe nė mėnyrė shpėrdoruese. Sigurisht thuhet Perėndi, Perėndi nė kuptimin e drejtė tė fjalės, ndėrsa e pėrdorur nė mėnyrė shpėrdoruese at; dhe kjo ėshtė ajo qė krijon mashtrimin tek heretikėt, bashkimi i emrave, ndėrsa ata thuhen dhe nė mėnyrė abuzive dhe nė kuptimin e drejtė njėri pas tjetrit pėr arsye tė bashkimit tė dy natyrave. Dhe ja, njė tregues ku dallohen natyrat, ndėrsa emrat dallohen vetėm nė mėnyrė teorike. Dėgjo palin qė thotė: “qė Perėndia i zotit tonė Jesu Krisht, Ati i lavdisė…..” . Edhe pse janė njė qė tė dyja, jo vetėm nė natyrė, por edhe nė tėrėsinė e tyre tė bashkuar. Ē’gjė tjetėr do tė bėhet mė tepėr e kuptueshme?

    9. Sė pesti, numėro qė ai “ka jetė nė vetvete” , ose “gjykim” , ose “trashėgiminė e kombeve” , ose “ pushtet mbi ēdo mish” , ose “lavdinė” , ose “nxėnėsit” , ose ato sa tjerat qė pėrmenden. Dhe kjo ėshtė veēori e natyrės njerėzore. Por edhe nė natyrėn hyjnore po t’i vendosėsh, asnjė nga kėto nuk ėshtė pa vend, sepse nuk do t’ia thuash si tė fituara mė pas, por si tė bashkėqėna qė nga fillimi, dhe nėn kuptimin e tyre prej natyrės sė produkteve dhe jo prej hirit.

    10. Sė gjashti, vendos qė “nė tė vėrtetė nė tė vėrtetė po ju them se Biri nuk mund tė bėjė asgjė prej vetvetes, pėrveē asaj qė sheh se bėn ati” . Kjo pėrsėri ka kėtė kuptim. Ajo qė ka mundėsi dhe nuk ka mundėsi, nuk ėshtė prej atyre qė thuhen me njė kuptim; por me shumė kuptime. Diku tjetėr thuhet duke pasur kuptimin e mosrritjes sė fuqisė dhe tė kohės sė kufizuar dhe nė lidhje me diēka, p.sh ashtu si nuk ka mundėsi foshnja tė vrapojė, ose qenushi tė shikojė, ose tė mund nė garė filanin. Por me ushtrimin ndoshta, ndonjėherė do tė vrapojė, do tė shohė dhe do tė fitojė garėn me filanin edhe pse ndaj tjetrit nuk do tė ketė mundėsi tė pėrpiqet. Diku tjetėr thuhet duke treguar qė ėshtė diēka qė ėshtė shumė i madh, ashtu si tek “njė qytet i ngritur nė majė tė malit nuk mund tė fshihet” sepse ekziston dhe rasti qė ndonjėherė tė ketė mundėsi tė fshihet, p.sh. Nėse kishte pėrpara tij njė mal mė tė madh. Diku tjetėr ka kuptimin “nuk duhet” ashtu si tek “pėr sa kohė kanė me vete dhėndėrrin nuk mund tė agjėrojnė” ose ai qė shikon trupėrisht (se koha e kthimit tė tij nuk ėshtė kohė privimi, por gėzimi) ose ai qė kuptohet si fjala (sepse ēfarė nevoje kanė tė kreshmojnė trupėrisht ata qė janė pastruar me anė tė fjalės?). Diku tjetėr ka kuptimin “nuk dėshiron”, ashtu si te “ dhe pėr shkak tė mosbesimit tė tyre, ai nuk bėri aty shumė vepra tė pushtetshme” , sepse pėr shėrimet nevojiten qė tė dyja: dhe besimi i atyre qė do shėrohen dhe fuqia e atij qė shėron, nuk ishte e mundur tė bėjė mrekullira me njė prej tyre, pėrderisa mungonte bashkimi. Mendoj se duhet tė shtojė dhe kėtė bashkė me veprimin e dobishėm, sepse nuk ėshtė i dobishėm shėrimi tek ata qė do tė dėmtohen prej tij pėr arsye tė mosbesimit. I kėtij rendi ėshtė dhe “bota nuk mund t’ju urrejė juve” dhe “si mund tė flisni mirė kur jeni tė kėqij , sepse kėta nuk i pėrkasin mundėsisė por vullnetit. Sė fundi ekziston dhe njė kuptim i tillė; se diēka qė ėshtė e pamundur nga natyra, ėshtė e mundur pėr Perėndinė, nėse ai dėshiron, ashtu si ai vet nuk ėshtė e mundur tė lindet dy herė ). Ose gjilpėra tė lėrė tė kalojė ndėrmjet vetes devenė . Sepse nėse dėshiron Perėndia cili ka mundėsi tė pengojė tė bėhen dhe kėto?

    11. Jashtė prej tė gjithė kėtyre ėshtė krejtėsisht e pamundur dhe e pabesueshme, ashtu si kjo qė do tė analizojmė tani. Domethėnė, ashtu si Perėndia ėshtė e pamundur tė jetė dinak, ose tė mos ekzistojė (sepse kėto do tė ishin pamundėsi dhe jo mundėsi e Perėndisė), ose tė ekzistojė ajo qė nuk ekziston, ose dy herė dy tė bėjnė dhe katėr dhe dhjetė, pikėrisht kėshtu ėshtė e pamundur dhe e pazakontė tė bėjė Biri diēka nga ato qė nuk bėn ati. Sepse tė gjitha ato qė i ka Ati janė tė Birit . Dhe e kundėrta gjithēka e Birit ėshtė dhe e Atit . Pra, asgjė e veēantė, sepse tė gjitha janė tė pėrbashkėta. Sepse edhe vet qėnien e kanė tė pėrbashkėt dhe tė tė njėjtit nder edhe pse Biri e ka nga ati. Nėn kėtė kuptim thuhet dhe “unė jetoj pėr shkak tė Atit” , jo se jeta e tij dhe qenia e tij varen qė atje, por qė atje ekziston i pakohė dhe pa shkak. Mos vallė shikon atin si e bėn diēka dhe kėshtu bėn edhe ai? .. Ashtu si piktorėt dhe shkrimtarėt tė cilėt nuk kanė mundėsi tė arrijnė pikėrisht sipas njė mėnyre tjetėr, veēse vetėm nėse shikojnė prototipin dhe drejtohen prej tij? Por si urtėsia ka nevojė pėr mėsues, ose si ka mundėsi tė bėjė diēka pa u mėsuar? Dhe si “bėn ose bėri” ati? Mos vallė krijoi njė tjetėr botė nė vend tė kėsaj tė tanishmes dhe do tė bėjė tė ardhmen dhe duke parė kėto Biri krijoi kėshtu dhe ai kėtė botė tė tanishme ka mundėsi tė bėjė dhe njė kopjim tė sė ardhmes? Pra sipas kėtij shpjegimi ekzistojnė katėr botė: dy krijime tė Atit dhe dy tė Birit.
    Oh, marrėzi! Dhe kur ose kė pastroi Ati nga lebra dhe i ēliroi nga demonėt dhe sėmundjet dhe ngjalli tė vdekurit dhe eci mbi det dhe bėri kaq e kaq tė tjera duke vepruar mė parė nė mėnyrė qė tė bėjė dhe Biri ato qė ai bėri? Apo mos ėshtė krejtėsisht e qartė qė Ati skicon shėmbullin e kėtyre gjėrave, ndėrsa Biri i kryen, jo si shėrbėtor, as si i paditur, por si njohės dhe zot dhe qė tė shprehemi mė me afrimitet, si vet ati? Unė kėshtu e pranoj Atė qė “ gjėrat nė fakt qė bėn Ati i bėn po ashtu dhe Biri” . Jo se krijesat kanė tė ngjashmet e tyre, por pushteti ėshtė i njėjtė dhe kjo mendoj do tė thotė qė “ Ati im vepron deri tani, edhe unė veproj” . Gjithashtu dhe rregullimin dhe ruajtjen e atyre qė u krijuan, sikundėr e shfaq tek “i bėn erėrat lajmėtarė tė tij” , “ai e ka krijuar tokėn mbi themelet e saj” ( ndėrsa kėto njė herė u bėnė dhe u forcuan), dhe qė forcohet bubullima dhe krijohet fryma gjėra tė cilat nga natyra u krijuan njė herė, ndėrsa veprimi ėshtė i vazhdueshėm dhe shfaqet tani.

    12. Sė shtati pėrmend qė Biri zbriti prej qiellit “jo pėr tė bėrė vullnetin tim, por vullnetin e atij qė mė ka dėrguar” . Dhe nėse kėto nuk i thoshte vet “ai qė zbriti, do tė thoshim qė fjalėn e vendosi njeriu, jo ai qė mendojmė si shpėtimtar ( sepse dėshira e tij nuk ėshtė aspak e kundėrt me tė Perėndisė, mbasi u hyjnizua tėrėsisht), por ai qė ėshtė i ngjashėm me ne; sepse dėshira njerėzore nuk e pason gjithmonė Atė hyjnoren, por vihet pėrballė si me njė shumė tė madh dhe lufton. Kėshtu e kuptuam ndryshe dhe Atė qė “ati im, nėse ėshtė e mundur, largoje prej meje kėtė kupė, megjithatė jo si dua unė, por si do ti” . “o atė, po tė duash largoje kėtė kupė nga unė! Megjithatė mos u bėftė vullneti im, por i yti” , sepse as nuk ishte e pamundur tė mos dijė “ nėse ėshtė e mundur ose jo” as qė dėshira njerėzore tė kundėrshtojė Atė hyjnoren. Ngaqė pra kėtė qė thamė tani e tha ai qė foli (zbriti) dhe jo ajo qė mori, (domethėnė natyra njerėzore), nėn kėtė shpjegim do tė pėrgjigjemi edhe ne. Nuk e thotė sikur tė jetė dėshira personale e Birit tė jetė e ndryshme nga dėshira e Atit, por sikur tė mos jetė e tillė dhe ajo qė del si pėrfundim ėshtė si mė poshtė: jo qė tė bėjė njė dėshirė qė ėshtė e imja, sepse dėshira ime nuk ėshtė ndryshe nga dėshira jote, por dėshira e pėrbashkėt e imja dhe e jotja, mbasi kemi njė hyjni dhe si pasojė njė vullnet”. Sepse shumė nga ato qė thuhen kėshtu thuhen nga ana e pėrbashkėt dhe jo pohuese por mohuese, ashtu si Perėndia nuk e jep frymėn e tij me masė , sepse as e jep dhe as ėshtė e matur, mbasi nuk ėshtė e mundur qė Perėndia tė shtojė Perėndi tek (dikush) ; “dhe se nuk ekziston ndonjė gabim nga ana ime” nuk e thotė sikur tė ekzistojė, por sikur tė mos ekzistojė. Gjithashtu edhe tek “ai na shpėtoi me anė tė veprave tė drejta qė bėmė” mbasi nuk bėmė. Kjo duket edhe prej kėtyre. Ēfarė ėshtė dėshira e Atit? Thotė ėshtė kjo “qė kushdo qė beson tek Biri” shpėtohet dhe arrin ngjalljen e ardhshme. Mos kjo ėshtė dhe dėshira e Atit, dhe nuk ėshtė fare dėshira e Birit? Apo mos vallė ungjillėzohet dhe besohet pa dėshiruar ai? Dhe cili do ta besonte kėtė? Sepse dhe nėse fjala e dėgjuar nuk ėshtė e Birit por e Atit. ka kėtė kuptim. Sado qė tė mendojė ėshtė e pamundur tė pranojė qė e pėrbashkėta ėshtė personalisht e tjetrit apo vetėm e tij; mendoj dhe nė kėdo tjetėr. Nėse bie nė mendime rreth dėshirės sipas kėsaj mėnyre do tė mendosh drejt dhe nė mėnyrė tė respektueshme dhe plot ndershmėri, sipas mendimit tim.

    13. Sė teti ata paraqesin “tė tė njohin ty tė vetmin Perėndi tė vėrtetė dhe Jesu Krishtin qė ti ke dėrguar” dhe “askush nuk ėshtė i mirė pėrveē njė tė vetmi, domethėnė Perėndisė” , por kjo mė duket se e ka zgjidhjen shumė lehtė. Nėse i japim “tė vetmit tė vėrtetė Atit, ku do tė japėsh “unė jam e vėrteta?” . Ndryshe nėse shpjegon kėshtu dhe “tė vetmin Perėndi tė ditur ose “ ai qė i vetmi e ka pavdeksinė dhe rri nė dritė tė paafrueshme” ose “dhe mbretit tė amėshuar, tė pavdekshmit, tė padukshmit tė vetmit Perėndi tė ditur, shkon dhe akuzon Birin nė vdekje dhe nė errėsirė dhe e zhveshe nga i ditur dhe mbret dhe i padukshėm dhe nė pėrgjithėsi nga Perėndi, gjė qė ėshtė qendra kryesore e tė thėnave tona. Dhe si bashkė me tė tjerat nuk do tė humbė dhe mirėsinė, e cila pėr mė tepėr ėshtė vetėm e Perėndisė? Pra, mendoj se “tė tė njohin ty tė vetmit Perėndi tė vėrtetė” thuhet nga njėra anė qė tė pėrjashtohen tė paekzistuarat, tė ashtuquajtura dhe Perėndira, sepse nuk do tė vazhdonte “dhe Jesu Krishtin qė ti ke dėrguar” , nėse “tė vetmin tė vėrtetė” dallohet ndaj atij dhe nėse fraza nuk pėrmendet nė mėnyrė tė pėrgjithshme nė gjithė hyjninė. Ndėrsa “askush nuk ėshtė i mirė” ėshtė pėrgjigje drejtuar mėsuesi i ligjit, ngacmues, i cili i dha atij mirėsinė si njeriut. Pra, i thotė qė mirėsia e tejskajshme i pėrket vetėm Perėndisė edhe akoma nėse pėrdoret si cilėsi e njeriut ashtu si tek “njeriu i mirė nga thesari i mirė i zemrės nxjerr gjėra tė mira” dhe “i dhashė mbretėrisė mirėsinė nė ty”, qė i tha Perėndia saulit pėr davidin dhe “ o zot bėju tė mirė njerėzve tė mirė dhe atyre qė kanė zemėr tė ndershme” dhe sa tė tjera tė ngjashme thuhen pėr njerėzit e lavdėruar tek tė cilėt arriti pasoja e mirėsisė fillestare nė pjesė mė tė ulta. Dhe nėse nga njėra anė tė mbush mendjen nė kėtė, kjo ėshtė e shkėlqyer; por nėse jo, atėherė ēfarė pėrgjigje do tė kesh ndaj atyre qė tė vėrsulen, pėrveē citimeve dhe duke thėnė sipas parimeve tė tua qė vetėm Biri u quajt Perėndi? Ku? Nė cilin citim? Nė Atė “ky ėshtė Perėndia ynė, njė tjetėr me tė nuk mund tė matet.” dhe pak mė poshtė vazhdon “kėshtu ai edhe u pa mbi tokė dhe midis njerėzve banoi.” . Qė kjo thuhet sigurisht pėr Birin dhe jo pėr atin e shfaq qartė vazhdimi, sepse ai ėshtė ai qė na shoqėroi trupėrisht dhe jetoi me ne tė poshtmit. Nė mėnyrė qė nėse mbizotėron mendimi (yt) sipas tė cilit “i vetmi” thuhet qė tė pėrjashtohet Ati dhe jo Perėnditė e trilluara, atėherė mbi zellin tonė pėr tė mbrojtur Birin humbėm atin! Dhe ēfarė gjėje mė tė keqe ose mė tė dėmshme tė kėsaj fitoreje kishte mundėsi tė ndodhė?

    14. Sė nėnti, do tė thonė Atė qė “sepse gjithmonė rron qė tė ndėrmjetėsojė pėr ta” sigurisht mirė dhe shumė mistagogjike dhe humane sepse “tė ndėrmjetojė” nuk ka kuptimin e “kėrkon hakmarrje ashtu si zakonisht pėrdoret nga shumica; kjo ėshtė dhe disi e ulėt, por do tė thotė se ndėrmjeton pėr ne si ndėrmjetės ashtu si thuhet dhe pėr frymėn qė “ndėrhyn pėr ne” . “nė fakt njė ėshtė Perėndia dhe njė ėshtė i vetmi ndėrmjetėsi midis Perėndisė dhe njerėzve, Jesu Krishti njeri” . Akoma edhe tani ndėrmjeton pėr shpėtimin tim, derisa tė mė bėjė Perėndi me fuqinė e mishėrimit, sepse ka edhe trup, Atė qė mori, megjithėse nuk duket mė si njeri i mishėruar me pamėkatshmėritė, nėnkuptoj pasionet e mia njerėzore. Dhe kėshtu “kemi njė avokat tek Ati, Jesu Krishtin tė drejtin” , jo se bie nė gjunjė dhe qarkullon si shėrbėtor pėrpara Atit qė tė lutet pėr ne. Dėboje kėtė dyshim me tė vėrtetė robėrues dhe tė padenjė pėr frymėn. As Ati nuk ėshtė e mundur tė kėrkojė gjėra tė tilla, as Biri tė pėsojė, as duhet tė mendojmė gjėra tė tilla pėr Perėndinė. Por, na bind tė presim me durim ato qė ai pėsoi si njeri, si fjalė qė ėshtė dhe kėshillues. Kėtė nėnkuptoj me ndėrmjetim..

    15. Sė dhjeti, kanė padijen qė askush nuk njeh ditėn e fundit ose orėn, as dhe vet Biri, por vetėm ati . Dhe si nuk di diēka urtėsia e gjėrave, bėrėsi i jetėve, bashkėkrijuesi dhe rikrijuesi, fundi i gjėrave? Si nuk di ai qė njeh gjėrat e Perėndisė, ashtu si fryma e njeriut njeh tė brendshmet e njeriut? ēfarė ekziston mė e pėrsosur se kjo dije? Dhe si nga njėra anė i di pikėrisht gjėrat para kohe dhe mėnyrėn me tė cilėn ato qė janė pėr synimin pėrfundimtar dhe nga ana tjetėr nuk di orėn? Gjėja ngjan me enigmė. Ashtu, nėse thoshte dikush se nga njėra anė njeh pikėrisht gjėra para murit, dhe nga ana tjetėr nuk di murin, ose ndėrsa di mirė fundin e ditės nuk di fillimin e natės; ku njohja e njėrės detyrimisht pėrfshin edhe tjetrėn. Mos nuk ėshtė e qartė tek tė gjithė se nga njėra anė e di si Perėndi dhe nga ana tjetėr si njeri thotė se nuk e di, nėse dikush dallon tė dukshmen nga e padukshmja? Sepse qė tė thuhet atje emri Bir pa pėrcaktim dhe tė mos sqarohet cili Bir ( i Perėndisė apo i njeriut) na lejon tė nėnkuptojmė kėtė gjė qė, duke arsyetuar nė mėnyrėn mė shprestare tė konsiderojmė padijen si diēka qė i pėrket natyrės njerėzore dhe jo asaj hyjnore. Pra, nėse kjo pėrgjigje ėshtė e mjaftueshme dhe e plotė do tė ndalojmė kėtu dhe tė mos mė kėrkoni asgjė tjetėr; por nėse jo, atėherė e dyta qė kam pėr tė thėnė ėshtė se, ashtu si gjithė tė tjerat, kėshtu dhe njohja e madhėshtive duhet t’i jepet shkakut qė tė nderohet si at. Mė duket se nėse ndonjė do tė lexojė citimin me ton tjetėr do ta kuptojė ashtu si dikush nga filologėt tanė se “ as Biri nuk e di ditėn dhe orėn pėr arsye tjetėr, pėrveēse e di ati”. Dhe cili ėshtė kuptimi qė futet? Ėshtė se ngaqė e di Ati, prandaj e di dhe Biri, pra duket qė kjo gjė nė asgjė nuk ėshtė e njohur ose e konceptueshme, pėrveēse vetėm nė natyrėn mė tė lartė.

    16. Duro tė analizojmė rreth asaj qė ai mori urdhėr dhe ruajti porositė dhe bėn gjithmonė ato qė i pėlqejnė Atit dhe pėr pėrsosjen dhe lartėsimin dhe qė “mėsoi tė jetė i bindur nga ato qė pėsoi” dhe rreth kryepriftėrisė dhe ofertės dhe dha veten dhe “i afroi lutje dhe urata atij qė mund ta shpėtonte nga vdekja” dhe ankthin dhe lutjen dhe djersėn dhe ēdo gjė tjetėr tė ngjashme. Por ėshtė e dukshme tek tė gjithė, qė kėto shprehje i referohen natyrės sė dėshiruar dhe jo pėsimit tė tij mė tė lartė dhe tė pakthyeshėm. Dhe nga njėra anė fjala pėr kundėrthėnie arrin deri kaq sa tė jetė njė bazė pėr ata qė kėrkojnė mė tepėr dhe njė pėrkujtesė (koment) i njė shqyrtimi mė tė pėrsosur. Nga ana tjetėr ia vlen njėlloj dhe ėshtė nė pėrputhje me tė mėsipėrmet qė tė analizojmė dhe cilėsitė e Birit, tė cilat janė tė shumta dhe pėrmenden nė shumė veēori tė tij, dhe tė shprehim ēdo tė thotė secili dhe tė tregojmė misterin e emrave.

    17. Dhe le tė fillojmė qė kėtu: hyjnorja nuk ka emėr dhe kėtė e tregojnė jo vetėm tė menduarit llogjik, por edhe hebrenjtė shumė tė urtė dhe shumė tė lashtė saqė na lejuan tė supozojmė. Ata qė nderuan hyjnoren me shkrime tė veēanta dhe nuk e konsideruan tė lejueshme as me vet shkronjat tė shkruajnė dhe pėr Perėndinė dhe pėr gjėrat e tjera mė tė ulta se Perėndia, sepse duhej qė hyjnorja tė ishte e palidhur me njerėzoret deri nė Atė pikė, qė kurrė nuk do tė ishte e mundur tė pranojnė tė shprehet me njė shqiptim tė analizuar, ose natyrė tė pazgjidhshme dhe tė vetme. Sepse as tė gjithė ajrin nuk e thithi kurrė ndonjė deri mė sot, as esencėn e Perėndisė nuk e nxuri kurrė plotėsisht ndonjė mendje ose e shprehu ndonjė shqiptim. Por formojmė nė pėrgjithėsi vetėm njė pėrshtypje imagjinare dhe tė zbehtė dhe jo tė drejtpėrdrejtė duke e skicuar Atė prej veprave tė tij. Dhe teolog i shkėlqyer midis nesh konsiderohet jo ai qė gjeti dhe nxuri gjithēka, mbasi ajo qė kursen domethėnė (mendja njerėzore) nuk nxė gjithēka, por ai qė do tė imagjinojė mė tepėr nga tjetri dhe do tė mbledhė nė njė shkallė mė tė lartė brenda mendjes sė tij shėmbėlltyrėn e sė vėrtetės ose hijesinė ose sido qė ta emėrtojmė.

    18. Nga njėra anė sa tė kemi mundėsi tė tejkalojmė tė afrueshmet pėr ne dhe nga ana tjetėr une jam dhe Perėndi, janė emrat qė i afrohen mė tepėr esencės dhe nga kėta mė tepėr une jam , jo vetėm se kur i foli dikur moisiut dhe iu kėrkua tė thotė cili ėshtė emri i tij dhe i thotė qė t’i thotė popullit “une jam-i” mė ka dėrguar tek ju, por edhe sepse kėtė e gjejmė me mė tepėr kuptim, sepse nga njėra anė emri “Perėndi”edhe pse pėr tė kėtilla specialistėt e marrin prejardhjen nga folja “vrapoj, lėviz”ose nga “djeg”, ngaqė hyjnorja ėshtė gjithmonė nė lėvizje dhe djeg qėniet keqdashėse (qė kėtu hyjnorja quhet “zjarr qė konsumon” prandaj ky emėr ėshtė nga tė quajturat nė ēfarė (domethėnė nė lidhje me diēka) dhe jo absolute, njėsoj edhe fjala zot, qė edhe kjo pėrdoret si emėr i Perėndisė, sepse thuhet “unė jam zoti, ky ėshtė emri im” dhe “emri i tij ėshtė zoti” , por ne kėrkojmė natyrėn e cila ėshtė qėnie nė vetvete dhe jo nė lidhje me diēka tjetėr, qėnia ėshtė nė tė vėrtetė cilėsi e Perėndisė dhe tėrėsisht, as mbaron, as ndahet nga diēka para tij ose pas tij, sepse nuk ėshtė diēka nė tė shkuarėn ose nė tė ardhmen.

    19. Prej emrave tė tjerė disa pėrmenden nė mėnyrė tė qartė pėr pushtetin, disa tė tjera nė planin e ekonomisė hyjnore dhe pėr mė tepėr nėse i kuptojmė dyfish, nga njėra anė trupore dhe nga ana tjetėr mbitrupore p.sh nė mėnyrė tė qartė pėr pushtetin pėrmenden emrat: i gjithėpushtetshėm, mbret i lavdisė ose i jetėve ose i fuqive ose i tė dashurit ose i mbretėrve dhe zoti sabaoth domethėnė i ushtrive ose i fuqive ose i zotėrve ndėrsa nė planin e ekonomisė hyjnore pėrkasin emrat: Perėndi qė shpėton , ose i hakmarrjes ose i paqes ose i drejtėsisė ose i abrahamit, i isakut dhe jakobit dhe i gjithė izraelit , shpirtėror dhe tė lartė. Sepse me anė tė kėtyre drejtohemi nė tre gjėra; me frikėn e dėnimit, me shpresėn e shpėtimit dhe mė tepėr tė lavdisė dhe me ushtrimin e virtyteve, prej tė cilave vijnė kėto. Emri Perėndi i hakmarrjes shkakton frikėn, ndėrsa Perėndi i shpėtimit , shpresėn dhe ushtrimin e virtyteve. Kėshtu me ndėrgjegjen qė ka brenda tij Perėndinė, ai i cili arrin mė shumė diēka nga kėto tė nxitojė drejt fundit dhe drejt pėrvetėsimit tė virtyteve. Dhe kėto janė emrat e pėrbashkėt tė hyjnisė, dhe nė mėnyrė tė veēantė pa fillim ėshtė Ati, ndėrsa i lindur pa fillim Biri dhe i palindur qė buron ose vjen ėshtė fryma e shenjtė. Por le tė vijmė tek emėrtimet e Birit pėr tė cilat filluam prej fillimit tė ligjėratės.

    20. Mė duket pra, se quhet Bir , ngaqė ėshtė njė me atin nė esence dhe jo vetėm kjo, por edhe nga kjo, i vetėmlindur, jo vetėm qė ėshtė vetėm ky nga vet Ati, por dhe sepse sipas mėnyrės sė vetme dhe jo ashtu si linden trupat. (fjalė ) sepse lidhja e tij me atin ėshtė si lidhja e fjalės me mendjen, jo vetėm se lindja e tij ėshtė pa pėsim, por dhe se ėshtė shumė i lidhur dhe se ėshtė lajmėrim i Atit. Do tė ketė mundėsi tė thotė dikush se ėshtė kufizimi me objektin e tij tė cilin cakton ngaqė edhe ky quhet fjalė. Sepse thotė se intelekti i Birit e kuptoi atin dhe Biri ėshtė tregues i lehtė dhe i shpejtė i natyrės sė Atit. Ēdo lindje ėshtė fjalė e heshtur e atij qė lind. Nėse ndonjė thotė se quhet fjalė dhe ngaqė ekziston nė qėniet nuk do tė bėjė gabim, sepse ēfarė ekziston qė tė mos jetė e bėrė me fjalė (rregull logjik)?
    Urtėsi quhet sepse ėshtė shkenca e gjėrave hyjnore dhe njerėzore. Si ėshtė e mundur qė ai qė krijoi arsyet tė mos dijė ato qė krijoi.
    Fuqi, sepse i ruan ato qė u bėnė dhe fut tek ato fuqinė qė tė ruhen.
    E vėrteta , sepse ėshtė njė nė natyrė dhe jo shumė, sepse e vėrteta ėshtė njė, ndėrsa gėnjeshtra ėshtė e ngatėrruar. Dhe ngaqė ėshtė vula e Atit shkėlqimi i pastėr dhe origjinal .
    Ikona , ngaqė ėshtė i njė esencė dhe ngaqė esencėn e ka ky prej Atit dhe jo Ati prej tij. Kjo ėshtė natyra e ikonės, tė jetė shėmbėllesė e prototipit dhe e atij qė thuhet se ėshtė ikona. Vetėm qė kėtu ekziston diēka mė tepėr, sepse nė rastet e ikonave tė tjera pamja ėshtė pamje e palėvizshme e njė prototipi tė lėvizshėm, ndėrsa nė rastin e hyjnisė Biri ėshtė ikonė e gjallė e Atit tė gjallė dhe ka veēorinė e ngjashmėrisė sė plotė, mė tepėr nga ajo qė ka sethi me adamin dhe ēdo i lindur me Atė qė e lind. Sepse tė tilla janė natyrat e tė thjeshtėve, nuk ndodh qė nė disa gjėra tė ngjajnė dhe nė tė tjera tė ndryshojnė, por ėshtė nė tėrėsinė e tij, plotėsisht imitimi i tjetrit, dhe nuk ėshtė njė ngjasim por vet ajo tjetra.
    Dritė quhet ngaqė ėshtė shkėlqimi i shpirtrave qė pastrohen me fjalėn dhe jetėn. Nėse padija dhe mėkati ėshtė errėsirė, dija dhe jeta sipas Perėndisė ėshtė dritė.
    Jetė quhet sepse ėshtė dritė, pėrbėrja dhe esenca e ēdo natyre tė arsyeshme, sepse “nė tė jetojmė, lėvizim dhe jemi” qė me fuqi tė dyfishtė tė fryrjes mbushemi frymėmarrjen e jetės , tė gjithė dhe me frymėn e shenjtė sa jemi nė pėrmirėsim dhe sa mė tepėr frymė aq mė tepėr hapim gojėn e mendjes .
    Drejtėsi , sepse ky ndan sipas vlerės edhe rregullon nė mėnyrė tė drejtė ata nėn ligjin dhe ata nėn hirin, shpirtin dhe trupin nė mėnyrė qė nga njėra anė tė fillojė dhe nga ana tjetėr tė vijė dhe mė e larta tė ketė udhėheqjen e mė tė ultėve nė mėnyrė qė tė mos ngrejė krye mė e keqja ndaj mė tė mirės.
    Shenjtėrim , quhet sepse ėshtė pastruesi nė mėnyrė qė tė bėhet ndokush pėrvetėsuesi i pastėrtisė me anė tė pastrimit.
    Ēlirues , sepse na ēliron nga mėkati qė na zotėron dhe ofron veten e tij si shpėrblenjės , qė na blen dhe pastron botėn.
    Sė fundi, quhet ngjallje , sepse na ngre qė kėtu dhe ndėrsa kemi vdekur nėn mėkatin na risjell nė jetė.

    21. Nga njėra anė dhe kėto janė gjithashtu tė pėrbashkėta (pėr tė dy natyrat) tė atij qė ėshtė mbi ne, por edhe pėr ne si ne, ato qė janė veēanarisht tonat dhe i pėrkasin natyrės sonė tė dukshme, janė si vijon:
    Njeri, quhet jo vetėm qė tė kuptohet me anė tė natyrės sė tij trupore nga truporėt, ndėrsa sipas mėnyrės tjetėr nuk ėshtė e mundur tė kuptohet pėr shkak tė natyrės sė tij tė pakonceptueshme, por edhe qė tė shenjtėrojė me anė tė vetes sė tij njeriun dhe tė luajė rolin e tharmit nė tė gjithė brumin dhe tė shpėtojė nga dėnimi brezin e tė dėnuarve duke na bashkuar me veten e tij, duke bėrė gjithēka mbi tė gjithė sa na u bėnė ne, veē mėkatit, domethėnė u bė trup, shpirt, mendje, tė cilat i ndan vdekja dhe u bė dega e pėrbashkėt e tė gjithė atyre domethėnė njeri, Perėndi i dukshėm, qė (tė bėhet i konceptueshėm) ana e padukshme e tij.
    Bir njeriu , quhet sepse vjen nga adami dhe virgjėresha prej tė cilėve lindi. Nga njėra anė adamin e ka stėrgjysh, ndėrsa virgjėreshėn nėnė tė drejtpėrdrejtė por jo me proēedurėn e lindjes.
    Krisht , quhet pėrsėri ngaqė ka hyjninė, sepse kjo ėshtė vajosja e natyrės njerėzore, e cila nuk e shenjtėron me veprimin e saj ashtu si tė vajosurit e tjerė, por me tė qėnurit plotėsisht prezent nė tė. Natyra hyjnore, kishte detyrė tė bėjė tė quhet njeri natyra e vajosur, dhe tė bėhet Perėndi natyra qė do tė vajoset.
    Quhet dhe udha , sepse nėpėrmjet tij kalojmė ne (drejt hyjnizimit). Derė , sepse nėpėrmjet tij hyjmė. Bari , sepse na ēon nė vend gjelbėrimi dhe na ushqen me ujin e shlodhjes dhe qė atje na udhėheq nė kullotė dhe lufton pėr ne egėrsirat, kthen Atė qė humbet, risjell tė humburin, lidh plagėt e atij qė ka pėsuar thyerje, ruan tė fortin dhe na grumbullon nė grigjėn qiellore me fjalėt e shkencės baritore .
    Dele quhet ngaqė ėshtė therore e therur. Qengj ngaqė ėshtė i pėrkryer. Kryeprift , quhet si i ofruar.
    Melkisedek , pėrsėri ngaqė ėshtė pa nėnė sipas natyrės sė tij tė lartė dhe pa atė sipas natyrės sonė dhe ngaqė ėshtė pa gjenealogji sipas prejardhjes sė sipėrme sepse thotė “dhe nga brezi i tij kush mendoi se ai ishte larguar nga toka e tė gjallėve?” dhe ngaqė ėshtė “mbreti salemit” qė do tė thotė i paqes dhe “ mbret i drejtėsisė” dhe ngaqė u merr tė dhjetėn patriarkėve kur marrin hir duke fituar mbi fuqitė e liga. . Pra tė paraqita dhe emėrtimet e Birit. Midis kėtyre tė qarkullosh me qėndrim si pėr Perėndinė, kur bėhet fjalė pėr emėrtime tė larta dhe me dhembshuri kur bėhet fjalė pėr emėrtime njerėzore. Ose madje tėrėsisht mendo si pėr Perėndinė qė tė bėhesh Perėndi i ngritur prej tė poshtmeve pėr hir tė atij qė zbriti pėr ne prej tė sipėrmeve. Mbi tė gjitha dhe para sė gjithash tė ruash kėtė, dhe nuk ka mundėsi tė adhurosh disa emra mė tė lartė dhe disa mė tė ulėt.
    I parė trupėrisht, “Jesu Krishti dje dhe sot”, ėshtė shpirtėrisht “ i njėjtė pėrjetė” tė jetėve. Amin.

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Mbi jetėn e Moisiut ose mbi virtytin

    Shėn Gregori i Nisės
    Mbi jetėn e Moisiut
    ose
    Mbi virtytin
    Ligjėrata e parė

    1. Ajo qė ndodh me ata tė cilėve u pėlqen tė ndjekin garat me kuaj dhe qė, nga dėshira qė fitimtar tė jetė kalorėsi pėr tė cilin brohorasin, megjithėse kėtij tė fundit nuk i mungon prirja pėr tė rendur, qė lart ndjekin me vėshtrime garėn dhe si tė munden nxisin kalorėsin tė vrapojė mė shpejt, ndėrsa, nė tė njėjtėn kohė u thėrrasin kuajve e nė vend tė kamxhikut tendosin e tundin duart drejt kuajve, jo se gjestet e tyre luajnė ndonjė rol nė rezultatin pėrfundimtar, por, tė shtyrė prej simpatisė pėr ata qė ndeshen, nėpėrmjet zėrave dhe gjesteve duan tė tregojnė dėshirat dhe interesin e tyre, kėshtu, pra, diēka tė ngajshme po bėj dhe unė, o mė i shtrenjti im ndėr miqtė dhe vėllezėrit. Teksa ti ndeshesh me maturi nė garėn e virtytit, nė udhėn hyjnore dhe me mė shumė forcė vrapon drejt medaljes sė thirrjes hyjnore me hapa tė shpejtė e tė lehtė, unė, me tė thirrurat e mia tė nxis tė ngutesh edhe mė, tė shtosh mė shumė shpejtėsinė dhe seriozitetin. Kėto nuk i bėj i shtyrė nga ndonjė mani e pallogjikshme, por qė tė ofroj gjithēka qė mund tė tė kėnaqė, si biri im i dashur qė je.
    2. Meqė letra qė mė dėrgove para pak kohėsh mė shtronte kėtė kėrkesė, pra, tė tė shkruaj njė letėr me kėshilla pėr jetėn e pėrsosur, mendova, meqė nė fjalėt e mia mund tė mos ketė asgjė tė dobishme, tė tė shkruaj pėr bindjen, gjė qė do tė jetė e dobishme pėr ty. Nėse unė, qė jam nė vendin e atit tė kaq shpirtrave, mendoj se me gjithė flokėt e bardhė qė kam, duhet tė pranoj kėrkesėn e rinisė sė matur, ėshtė mė e natyrshme qė njė i ri tė bindet vullnetarisht, qė tė pasqyrohet tek ty veprimi i drejtė i bindjes sė gatshme, sikundėr tė kam mėsuar.
    3. Kaq sa pėr kėtė. Le tė vijojmė drejt qėllimit qė vura, duke patur Perėndinė udhėheqės nė fjalėt e mia. Mė kėrkove, i dashuri im, tė tė pėrvijoj se cila ėshtė jeta e pėrsosur. Ėshtė e dukshme se ky ėshtė qėllimi yt; nėse atė qė kėrkon e gjen nė fjalėt e mia, merre dhe vėre nė jetė hirin qė do tė shohėsh nė fjalėt e mia. Nė tė dyja rastet unė jam i pazot: se, qė fjalėt e mia tė pėrmbajnė pėrsosmėrinė dhe, atė qė do tė them me fjalė ta dėshmoj nė jetė, them se edhe njėra edhe tjetra janė tej fuqive tė mia. Dhe, ndoshta, nuk jam i vetėm, pasi shumė prej tė mėdhenjve tė virtytit dhe prej atyre qė janė tė shkėlqyer nė virtyt do tė pohojnė se e kanė tė vėshtirė.
    4. Por, duke pėrdorur fjalėt e psalmistit, qė tė mos dukem se trembem edhe atje ku s’ka gjė pėr t’u trembur , do tė tė paraqes qartė atė qė dua tė tė them.
    5. Pėrsosmėria e gjithēkaje qė mund tė matet nėpėrmjet shqisave ėshtė e shenjuar me kufij tė pėrcaktuar. Masa e ēdo sasie i pėrmbahet caqeve tė saj. Ai qė ka para sysh pashin apo dhjetėshen e numrit, di se nga tė fillojė e ku tė pėrfundojė pėr tė patur tė pėrsorurėn. Pėr virtytin mėsuam nga apostulli pėrkufizimin se pėr tė nuk ka pėrkufizim . Apostulli i madh, i shenjtė e mendjethellė, duke vrapuar gjithmonė nė garėn e virtytit, asnjėherė nuk reshti sė shkuari gjithnjė e mė pėrpara. Pėr tė vendi nė garė nuk ishte i sigurtė. Pse? Pasi ēdo e mirė nuk ka kufi nė natyrėn e saj, por kufizohet nga prania e sė kundėrtės sė saj. Ashtu sikundėr jeta kufizohet me vdekjen, drita me errėsirėn dhe, pėrgjithėsisht, ēdo e mirė pėrfundon me gjithēka qė konsiderohet si e kundėrta e saj.
    6. Ashtu sikundėr fundi i jetės ėshtė fillimi i vdekjes, ashtu dhe fundi i udhės sė tė mirės ėshtė fillimi i rrugės tė sė keqes. Fjalėt e mia nuk dolėn tė gėnjeshtėrta, kur thoja se virtyti ėshtė e pamundur tė kufizohet nė pėrsosmėri. Sepse u vėrtetua se ēka kufizohet brenda caqesh nuk ėshtė virtyt.
    Thashė se ata tė cilėt ecin nė udhėn e virtytit e kanė tė pamundur tė arrijnė nė pėrsosmėri. Edhe kjo do tė qartėsohet.
    7. E mira e parė dhe kryesore, natyra e sė cilės ėshtė mirėsi, ėshtė vetė hyjnorja. Ky ėshtė emri i saj dhe njihet prej natyrės. Meqė u provua se virtyti nuk ka kufizim tjetėr veē sė keqes dhe hyjnorja nuk e pranon tė kundėrtėn e saj, pėrfundojmė se natyra hyjnore kuptohet si e pacak dhe e pafund. Por, ai i cili ushtrohet nė virtytin e vėrtetė, nuk merr pjesė nė asgjė tjetėr, veē nė Perėndinė, sepse ai ėshtė virtyti i pėrkryer. Pėrderisa ata tė cilėt e dinė se cila ėshtė natyra e sė mirės dėshirojnė tė marrin pjesė nė tė dhe pėrderisa kjo e mirė nuk njeh kufij, dėshira e pjesėmarrėsit nuk ndalet askund, por shtrihet bashkė me tė pakufishmin.
    8. Pėrfundimisht, ėshtė kryekėput e pamundur pėr dikė tė arrijė pėrsosmėrinė, pasi pėrsosmėria, sikundėr thamė, nuk kufizohet brenda caqesh dhe pėrkufizimi pėr virtytin ėshtė vetėm njė: e pakufishmja. Atėherė, si mund tė arrish nė cakun qė kėrkon, pėrderisa nuk ka asnjė cak?
    9. Ndėrkaq, meqė deri kėtu provuam se pėrsosmėria ėshtė tėrėsisht e pakapshme, kjo nuk do tė thotė se duhet tė lėmė mėnjanė porosinė e Zotit qė thotė: “Tė bėheni tė pėrsosur si Ati juaj qiellor” . Pėr sa u pėrket tė mirave nga natyra e tyre, megjithėse nuk ėshtė e mundur t’i arrish tė gjitha, pėr tė menēurit do tė ishte fitim i madh tė mos hmbnin qoftė edhe njė pjesė tė tyre.
    10. Duhet, pra, tė tregojmė zell tė madh se mos shmangemi pėrfundimisht prej pėrsosmėrisė qė synojmė tė arrjmė, por, duke ecur drejt sė mirės, le ta bėjmė tonėn aq sa ėshtė e mundur. Kjo prirje, pra, tė duash gjithmonė tė kesh mė shumė tė mira, kjo ėshtė pėrsosmėria e natyrės njerėzore.
    11. Pėr kėtė rast mendoj se ėshtė e udhės tė marr pėr shembull Shkrimin. Sepse diku Perėndia, nėpėrmjet profecisė sė Isaisė, thotė: “Ktheni vėshtrimin nga Abrahami, ati juaj dhe nga Sara qė ju ka lindur” . Kėtė porosi u jep Shkrimi gjithė atyre qė enden jashtė virtytit. Ashtu sikundėr ata, tė cilėt deti u ndryshoi kursin pėr nė port, duke parė njė zjarr qė lartohet nga njė vend i lartė, apo duke parė njė kreshtė mali, me tė njėjtėn mėnyrė Shkrimi kėrkon tė kthejė pas nė limanin e vullnetit hyjnor ata qė enden mendjehumbur nė detin e jetės duke u dhėnė shembullin e Sarės dhe tė Abrahamit.
    12. Por, meqė natyra njerėzore ndahet nė mashkullore dhe femėrore dhe, zgjedhja e virtytit apo sė keqes ėshtė lėnė njėlloj nė dėshirėn dhe pushtetin e cilėsdopalė, pėr kėtė, qė mė parė Shkrimi na dha shembullin e duhur tė virtytit. Kėshtu, secili duke kthyer sytė nga korrenspondetja e tij, pra, burrat duke parė Abrahamin dhe gratė Sarėn, tė dyja palėt, nėpėrmjet kėtyre shembujve, udhėhiqen tek virtyti.
    13. Ndoshta do tė na mjaftonte tė pėrmendej ndonjėri nga ata qė u treguan tė suksesshėm nė jetė, pėr tė zėvendėsuar shenjėn e zjarrit dhe tė na tregojė si arrihet tė drejtohet shpirti nė limanin e qetė tė virtytit, pa u lėkundur aspak nga tronditjet e jetės dhe tė mos fundoset nė fund tė sė keqes nga tallazet e njėpasnjėshme tė pasionit. Ndoshta pėr kėtė arsye kemi njė pėrshkrim kaq tė hollėsishėm tė jetės sė atyre burrave tė lartė, nė mėnyrė qė nėpėrmjet imitimit tė shembujve tė tyre tė drejtojmė jetėn tonė drejt sė mirės.
    14. Por, do tė thotė ndonjėri, ē’do tė ndodhė nėse unė nuk jam kaldeas, siē ishte Abrahami, as jam ushqyer nga bija e Egjiptit, siē ishte Moisiu? Asgjė nė jetėn time nuk ngjan me ndonjė nga kėta burra tė lashtė. Atėherė, si tė vendos veten time nė njė rradhė me njėrin prejtyre, pėrderisa nuk mund tė imitoj me veprat e mia atė qė ėshtė kaq larg prej meje? Dhe ne do tė pėrgjigjemi. Tė jesh kaldeas nuk e konsiderojmė as tė keqe, as virtyt, as do tė lėmė njeri jashtė prej jetės sė virtytit pėr shkak se ka jetuar nė Babiloni apo nė Egjipt. Nuk themi se “Perėndia u bėhet i ditur tė denjėve vetėm nė Jude”, as se Sioni, siē mendohet zakonisht, ėshtė banesa e Perėndisė . Duhet tė mendojmė mė hollė e tė vėshtrojmė mė thellė qė tė shohim prej historisė se prej cilėve kaldeas a egjiptas, prej cilės robėri babilonase duhet tė ēlirohemi qė tė shkelim nė tokėn e jetės sė lumur.
    15. Le tė marrim si shembull Moisiun. Le tė tregojmė shkurtimisht jetėn e tij, ashtu siē na e mėson Shkrimi hyjnor dhe, kėshtu, tė kėrkojmė kuptimin e duhur tė historisė, qė tė kemi njė imazh tė virtytit, nėpėrmjet tė cilit do tė kuptojmė se cila ėshtė jeta e pėrsosur e arritshme prej njerėzve.
    16. Thuhet, pra, se Moisiu u lind atėherė kur ligji i sunduesit u ndalonte jetėn fėmijėve meshkuj dhe se nėpėrmjet hirit mori me bollėk gjithēka qė mund tė merrte atėkohė. Madje, qė nė shpėrgėj, meqė ishte fėmijė i hijshėm, i bėri prindėrit tė mos e vrisnin e tė mos e zhduknin.
    17. Por, meqė ekzistonte kėrcėnimi i sunduesit, nuk e hodhėn nė ujėrat e Nilit, por e futėn nė njė kosh tė lyer me zift dhe serė e, kėshtu, e lėshuan nė rrymėn e ujit (kėto na thonė ata qė na kanė treguar me imtėsi jetėn e tij). Njė fuqi hyjnore udhėhiqte koshin dhe e nxorri anash nė njė pjesė tė bregut, duke e hedhur mėnjanė nga forca e valėve. Ndodhi qė atėkohė, ato lėndina ku kishte dalė koshi, t’i vizitonte e bija e mbretit. Kjo gjeti fėmijėn i cili ia plasi tė qarės. Kur e bija e mbretit e pa se ē’hijeshi kishte fėmija, e dashuroi menjėherė dhe e bėri bir tė saj. Kur nė mėnyrė natyrale foshnja nuk pranoi tė mėkohej me qumėsht nga njė grua egjiptase, sipas kėshillės sė njė hebreu u ushqye nga gjiri i sė ėmės.
    18. Pasi la pas moshėn fėmijnore dhe u edukua me mėsimet pagane, me tė cilat mburreshin paganėt, nuk pranoi mė atė nėnė tė rreme e cila e kishte birėsuar, por u kthye tek nėna e tij natyrore dhe u pėrzie me badhkėkombasit e tij. Ndėrsa njė hebre dhe njė egjiptas grindeshin mes tyre, Moisiu mori anėn e njeriut tė tij dhe vrau egjiptasin . Ca kohė mė vonė, kur dy hebrenj grindeshin mes tyre, u pėrpoq t’i pajtonte, duke i kėshilluar tė qetėsoheshin, se ishin vėllezėr, dhe tė mos merrnin pėr gjyqtar zemėrimin, por natyrėn.
    19. Por, kur ai qė e kishte gabim ia hodhi poshtė kėshillėn, kėtė mohim Moisiu e bėri shkak tė jetės shpirtėrore mė tė lartė. U largua nga shoqėria e shumė njerėzve dhe nė vazhdim jetoi vetėm. Kėshtu, u bė dhėndėrr i njė tė huaji, i njė njeriu qė mund tė dallonte sjelljen dhe jetėn e njerėzve. Ky njeri, gjatė sulmit tė barinjve, pa virtytin e djaloshit, pa se si ky luftoi pėrkrah sė drejtės pa kėrkuar ndonjė pėrfitim vetjak. Duke nderuar djaloshin Moisi pėr veprėn e tij dhe duke e gjykuar virtytin qė dilte pėrmbi varfėrinė si mė tė rėndėsishėm sesa pasuria, ky njeri i dha tė bijėn e tij pėr martesė dhe e lejoi Moisiun tė jetonte si tė donte. Kėsisoj, jeta e tij vazhdoi nė mal dhe nė vetmi, ku kujdesej pėr delet e tij.
    20. Pasi kaloi mjaft kohė me kėtė mėnyrė jetese, na thotė historia, iu bė njė perėndishfaqje e mrekullueshme. Ndėrsa drita e mesditės shkėlqente me bollėk, njė dritė mė e shkėlqyer se dielli i verboi sytė. U ēudit nga kjo qė pa dhe vėshtroi pėr nga mali. Pa njė shkurre prej sė cilės dilte shkėlqimi si gjuhė flake, ndėrsa degėt e shkurres rriteshin nė mes tė flakėve, sikur kėto tė ishin ujė . Duke folur me vete tha: “Do tė shkoj atje tė shoh kėtė vegim tė madh” . Dhe kur tha kėtė, mrekullnė e zjarrit e shijoi jo vetėm me sy, por shkėndijat e shklqimit u ndriēuan dhe veshėt e tij. Hiri i zjarrit u shpėrnda nė tė dyja kėto shqisa: sytė ia ndriēonte nėpėrmjet vetėtimave tė rrezeve dhe veshėt nėpėrmjet dogmave tė pavdekshme. Zėri i atij zjarri ia ndaloi Moisiut tė shkelte nė mal, pasi tėrhiqte me vete shoje prej lėkurėsh tė vdekura, dhe i thotė tė heqė shojet e kėshtu tė prekte atė dhé tė shenjtė tė mbushur me dritėn hyjnore.
    21. Por mendoj se nuk duhet tė ndalem shumė nė kėtė histori tė thatė tė Moisiut, por tė merrem dhe me ēka vijon. Pas kėsaj, i forcuar nga perėndishfaqja qė pa, mori urdhėr tė ēlirojė bashkėkombasit e tij nga skllavėria egjiptase. Dhe qė tė vėrtetonte sa mundte mė mirė forcėn qė i dha Perėndia, e provoi kėtė, nėpėrmjet njė porosie hyjnore, me ato ē’kishte nė dorė. Prova ishte kjo: shkopi qė mbante i ra pėrdhé dhe duke marrė shpirt, u kthye nė kafshė, u bė gjarpėr. E mori sėrish nė dorė dhe gjarpėri u kthye nė atė ē’kishte qenė mė parė. Ndėrsa dora e tij, kur e futi nė gji, mori bardhėsinė e borės, dhe kur e futi pėr sė dyti, rimori pamjet e mėparshme.
    22. Tek zbriste Moisiu nė Egjipt, me vete kishte bashkėshorten e cila i pėrkiste kombit tjetėr dhe fėmijėt qė kishte bashkė me tė. Shkrimi thotė se takoi njė engjėll i cili e kėrcėnoi pėr vdekje. E shoqja e qetėsoi engjėllin nėpėrmjet gjakut tė rrethprerjes sė tė birit. Mė pas takoi Aaronin, i cili iu soll pėrpara nga Perėndia.
    23. Mė pas mbledhin gjithė popullin dhe u shpallin atyre tė pėrvuajturve nga punėt e vėshtira ēlirimin nga robėria. Pėr kėtė i shkoi fjalė edhe mbretit, i cili u zermėrua mė shumė se kurrė me mbikqyrėsit e punėve dhe me izraelitėt. U shtoi punėn e detyruar tė bėrjes sė qerpiēit; nėpėrmjet njė urdhėri tė rreptė tashmė jo vetėm qė duhet tė rropaten me baltėn, por duhet tė cfiliten edhe duke kėrkuar kashė e kallama.
    24. Faraoni (kėshtu quhej mbreti i egjiptasve), nėpėrmjet trukeve tė magjistarėve tė tij, u pėrpoq t’u kundėrvihej shenjave qė i dėrgoi Perėndia; kur Moisiu, pėrpara syve tė magjistarėve, ktheu nė gjarpėr shkopin e tij, ata menduan se tė njėjtėn ēudi mund ta bėnin magjistarėt me shkopinjtė e tyre. Por ky veprim mashtrues u provua i tillė kur gjapri i shndėrruar prej shkopit tė Moisiut hėngri shkopinjtė e magjistarėve, pra gjarpėrinjtė qė dolėn prej shkopinjve tė tyre. U provua kėshtu se shkopinjtė e magjistarėve nuk kishin asnjė fuqi mbrojtėse e as mund tė gjallonin, pėrveēse, nė sytė e atyre qė gėnjeheshin lehtė, merrnin formė tė atillė nėpėrmjet trukeve tė ndryshme tė magjistarėve.
    25. Atėherė Moisiu, duke parė se tė gjithė nėnshtetasit ishin tė njė mendjeje me prijėsin e sė keqes , i jep njė goditje tė pėrbashkėt gjithė kombit tė egjiptasve pa pėrjashtuar asnjėrin prej atyre plagėve. Vetė elementėt e qenieve bashkėpunonin me tė nė kėtė goditje kundėr egjiptasve, tė gjithėsa shohim nė gjithėsi: toka, zjarri, ajri dhe uji, duke ndryshuar veprimin e tyre nė shėrbim tė njerėzve. Prej sė njėjtės forcė, tė njėjtėn kohė dhe nė tė njėjtin vend ērregullsia dėnohej, ndėrsa liria prej sė keqes mbetej e paprekur.
    26. Me urdhrin e Moisiut, tė gjitha ujėrat nė Egjipt u shndėrruan nė gjak, derisa edhe peshqit ngordhėn, pasiqė uji mori trashėsinė e mishit, ndėrsa, kur hebrenjtė preknin gjakun, ky ishte ujė. Prej kėtej magjistarėt gjetėn rast tė kthenin nė gjak ujin e hebrenjve.
    27. E njėjta gjė ndodhi edhe kur Egjipti u mbulua nga mizėria e bretkosave, numri i madh i tė cilave, me sa dimė, nuk ishte i natyrshėm, por nėpėrmjet urdhrit tė Moisiut u shfaq dhe njė lloj i ri bretkose. Tė gjithė egjiptasit vuanin nė shtėpitė e tyre prej kėtyre gjallesave, ndėrsa hebrenjtė jetonin pa kėto ndyrėsira.
    28. Kėshtu, dita dhe nata, pėr egjiptasit, nuk kishte asnjė ndryshim, jetonin nė tė njėjtėn errėsirė, ndėrsa me hebrenjtė nuk kishte ngjarė asgjė e re, pėrveē tė zakonshmeve. Sipas sė njėjtės mėnyrė ngjanė dhe gjithė tė tjerat: breshėri, zjarri, flluskat, mushkonjat, mizat, reja e karkalecėve; ēdonjėra prej tyre vepronte mbi egjiptasit sipas llojit tė natyrės sė saj, ndėrsa hebrenjtė mėsonin pėr kėto plagė prej thėnieve tė fqinjėve, pasi ata vetė mbeteshin tė paprekur.
    Mė pas, vdekja e fėmijėve tė parėlindur e bėri edhe mė tė qartė ndarjen e hebrenjve prej egjiptasve; kėta tė fundit vajtonin me lebeti pėr humbjen e tė dashurve tė tyre, ndėrsa hebrenjtė ishin tė qetė dhe tėrėsisht tė sigurtė, duke patur tė siguruar shpėtimin e tyre prej spėrkatjes me gjak; shenjuan me gjak shtyllat e ēdo porte dhe arkitraun qė i lidhte.
    29. Pas kėtyre, ndėrsa egjiptasit e goditur nga vdekja e tė parėlindurve, secili mė vete a tė gjithė bashkė, vajtonin pėr ē’u kishte ngjarė, Moisiu bėhet prijėsi i daljes sė izraelitėve, pasi i kishte pėrgatitur kėta tė merrnin me vete tė gjithė pasurinė e egjiptasve nėn justifikimin se po i merrnin hua. Dhe, pasi kishin ecur tri ditė, na thotė historia , egjiptasit nuk i pėlqeu qė izraeliti nuk qėndroi nėn robėri. Kėshtu, iu kushtua pėrgatitjes luftarake tė tė gjithė nėnshtetasve tė tij pėr tė sulmuar popullin me forcė kalorsiake.
    Kur ata panė pėrgatitjen e kalorėsisė dhe tė kėmbėsorisė u hutuan nga frika, pasi ishin tė paarmatosur dhe tė pamėsuar nė kėto gjėra dhe u hodhėn kundėr Moisiut. Atėherė historia na tregon ēudinė mė tė madhe pėr Moisiun. Ai bėnte dy gjėra tė ndryshme nė tė njėjtėn kohė: me zėrin dhe fjalėt e tij u jepte zemėr izraeletėve dhe i nxiste tė kishin shpresė, ndėrsa pėrbrenda, me mendjen e tij, i lutej Perėndisė pėr ata njerėz tė tmerruar dhe prej porosisė qė i vinte sė sipėrmi udhėzohej si t’i dredhonte rrezikut, sikundėr thotė historia, duke dėgjuar zėrin e pandjerė tė Perėndisė.
    30. Njė re, natyra e sė cilės na ėshtė e panjohur, nėpėrmjet fuqisė hyjnore, udhėhiqte popullin. Pėrbėrja e saj nuk ishte prej avujsh apo tymrash, nė mėnyrė qė ajri tė rėndohej nga avujt e tė kthehej nė masė mjegulle tė dendėsuar prej erėrave. Shkrimi dėshmon se ajo re ishte mė lart dhe tej aftėsisė njerėzore pėr tė kuptuar. Dukuria e mrekullueshme ishte e tillė, saqė dhe rrezatimi i diellit qė shkėlqente pengohej prej saj; u bėnte hije izraelitėve dhe freskonte me njė fllad tė lehtė zhegun e atmosferės, ndėrsa natėn, nga mbrėmja nė mėngjes, kthehej nė flakė dhe me dritėn e saj ndiēonte pėr izraelitėt.
    31. Vetė Moisiu shihte renė, sikundėr mėsoi dhe popullin tė bėnte tė njėjtėn gjė. Kėshtu, mbėrritėn nė Detin e Kuq, pasi pėr atje i drejtonte reja. Kėtu u gjendėn tė rrethuar nga pas prej ushtrisė egjiptase, pa asnjė rrugėdalje, tė ndodhur mes detit dhe armikut. Atėherė Moisiu, i shtyrė nga fuqia hyjnore, bėri mrekullinė mė tė pabesueshme: pasi iu afrua bregut tė detit, goditi ujin me shkopin e tij dhe vendi ku ra goditja u ēa nė mes. Dhe, ashtu siē ndodh me qelqin, i cili, po tė kriset nė njė vend, krisaj vazhson deri nė cepin tjetėr, kėshtu ndodhi dhe me atė det tė pafund i cili kur u ēa nė njėrėn anė, ēarja e dallgėve vijoi e arriti deri nė bregun tjetėr. Moisiu zbriti nė fund tė detit nė vendin ku ky u nda nė mes dhe trupi i tij bashkė me trupat e gjithė popullit mbetėn tė palagur e tė larė nga dielli. Ndėrsa kalonte me kėmbė humnerėn e krijuar nė fundin e thatė tė detit, muret e dallgėve qė lartoheshin nga tė dyja anėt nuk i krijonin frikė. Pasi deti kishte ngrirė nė tė dyja anėt si mur .
    32. Por kur faraoni bashkė me egjiptasit u lėshuan nė det mes kėsaj udhe tė parėshkelur hapur nė det, tė dyja anėt e ujit u ribashkuan dhe, pasi deti u lėshua sėrish, u krijua pėrsėri njė sipėrfaqe e vetme, ashtu siē ishte mė parė, ndėrsa izraelitėt kishin kaluar tashmė nė bregun tjetėr dhe ēlodheshin nga kjo ecje e gjatė dhe e vėshtirė pėrmes detit. Atėherė i kėnduan Perėndisė kėngėn mundėse, atij i cili pėr hir tė tyre ngriti njė monumentin e panjollė, pasi tė gjithė egjiptasit u zhdukėn nėn ujė me gjithė ushtri, me kuaj, me karro e me kėmbėsori.
    33. Pas kėsaj Moisiu rinis udhėtimin dhe, pasi kishte udhėtuar tri ditė nė njė vend tė thatė, e zuri halli pasi nuk mundte tė shuante etjen e popullit. Atje ndodhej njė liqen, rreth tė cilit fushuan, i cili kishte ujė deti, ose, mė mirė tė themi, me ujė mė tė hidhur se ai i detit . Tek rrinin pranė ujit e mundoheshin prej etjes, Moisiut i vjen kėshillė nga Perėndia dhe hedh nė liqen njė copė dru qė ndodhej atypari. Uji bėhet menjėherė i pijshėm, pasi, me fuqinė e tij, druri shndėrroi nė ėmbėlsi natyrėn e hidhur tė ujit.
    34. E, ndėrsa reja bėnte pėrpara, lėviznin dhe ata, sipas drejtimit tė udhėheqėsit tė tyre. Ndėrprisnin ecjen atje ku ndalesa e resė jepte shenjėn e pushimit dhe riniseshin atėherė kur reja u hiqte udhė qė sipėr. Duke ndjekur kėtė udhėheqės, arrijnė nė njė vend tė ujitur me ujė tė pijshėm i cili lagej nga dymbėdhjetė burime me ujė tė bollshėm dhe i bėnte hije njė zabel me palma. Palmat ishin gjithė-gjithė shtatėdhjetė, por, megjithė numrin e vogėl, tėrhoqėn vėmendje tė madhe, pasi ishin tė pakrahasueshme nė gjatėsi dhe nė hijeshi.
    35. Por sėrish, reja udhėheqėse e ngriti popullin qė atje dhe e udhėhoqi nė njė vend tjetėr. Ky vend ishte njė shkretėtirė me rėrė tė thatė dhe pėrvėluese qė nuk e rrihte as flladi mė i lehtė. Edhe kėtu populli zuri tė mundohej nga etja, por njė gur nė njė kodėr, tė cilin Moisiu e goditi me shkop, nxorri ujė tė ėmbėl e tė pijshėm, mė tė bollshėm nga sa ishin nevojat e popullit.
    36. Kėtu, meqenėse filluan t’u mungonin edhe ushqimet, me tė cilat ishin furnizuar pėr rrugė qė nė Egjipt dhe, meqė uria zuri tė mundonte popullin, ndodh mrekullia mė e pabesueshme se gjithė tė tjerat: ushqimi nuk mbin pėr ta nga dheu, siē ndodh zakonisht, por zbret porsi vesė qė sipėr nga qielli. Nė agim binte vesė dhe vesa kthehej nė ushqim pėr ata qė e mblidhnin. Ajo qė binin nga qielli nuk ishin pika vese, siē ėshtė vesa e zakonshme, por, nė vend tė pikave, binin ca kokrriza qė i ngjanin kristalit, tė rrumbullakėt si fara koliandri, shija e tė cilave kishte ėmbėlsinė e mjaltit.
    37. Bashkė me kėtė mrekulli u pa tė ndodhte dhe njė tjetėr: dilnin tė gjithė pėr ta mbledhur dhe, siē ėshtė e natyrshme, ndėrsa tė gjithė ishin tė moshave tė ndryshme dhe me fuqi tė ndryshme, askush nuk mblidhte as mė shumė e as mė pak, sipas ndryshimit tė forcės, por ajo qė mblidhte gjithsecili ishte e barabartė me nevojėn e tij, nė mėnyrė qė mė i fuqishmi tė mos ketė mė shumė, as mė pak i fuqishmi tė mos marrė atė qė i takon. Nė vijim, historia na tregon njė mrekulli tjetėr: ēdonjėri ēonte nė shtėpi aq sa i nevojitej pėr njė ditė dhe nuk ruante asgjė pėr tė nesėrmen. Dhe nėse ndonjėri, prej kurrnacėrisė, ruante njė pjesė tė sė ushqimit tė pėrditshėm pėr tė nesėrmen, gjithė ē’ruhej zinte krimba dhe bėhej e pangrėnėshme.
    38. Na tregohet dhe njė ēudi tjetėr pėr kėtė ushqim. Meqenėse njėrėn nga shtatė ditėt e javės, sipas njė porosie mistike, e nderonin duke e bėrė pushim, ditėn para saj, ndėrsa shiu i ushqimit ishte i barabartė, siē ishte i barabartė dhe mundi i atyre qė e mblidhnin, ajo ēka mblidhnin shtohej dy herė mė shumė nga sasia e zakonshme, kėshtuqė nuk do tė kishin asnjė shkak tė shkelnin ligjin e pushimit nga nevoja e ushqimit. Kėtu duket edhe mė qartė fuqia hyjnore: ndėrsa ditėt e tjera teprica shndėrrohej, vetėm ditėn e Pėrgatitjes, ditėn para Sabatit (ky ėshtė emri i ditės sė pushimit), ajo qė ruanin nuk prishej dhe nuk dukej mė pak e freskėt se e reja.
    39. Mė pas luftojnė me njė komb tė huaj . Shkrimi i quan amalekitė kėta qė u kanosėn. Dhe pėr herė tė parė populli izraelit del nė luftė i armatosur; jo i gjithė populli merr pjesė nė luftė, por u pėrzgjodhėn mė tė mirėt. Kėtu Moisiu tregoi njė mėnyrė tė re tė luftuari. Ndėrsa ushtrinė kundėr amalekitėve e udhėhiqte Jesui, ai i cili u bė prijės i popullit pas Moisiut, Moisiu, qė larg, nga lartėsia e njė kodre, shihte nga qielli, ndėrsa nė tė djathtė dhe nė tė mėngjėr tė i rrinin dy miq.
    40. Atėherė historia na tregon kėtė mrekulli: nėse Moisiu ngrinte duart nė qiell, tė vetėt dilnin mbi armikun; nėse i ulte poshtė, tė vetėt tėrhiqeshin nėn vrullin e tė huajve. Kur ata qė i rrinin pranė e kuptuan se duart e Moisiut ishin rėnduar dhe ishin bėrė tė palėvizshme prejndonjė arsyeje tė fshehtė, i ngritėn lart duke hyrė nėn to nga tė dyja anėt. Por, meqė fuqitė nuk u mjaftonin pėr ta mbajtur mė kėmbė, i vunė njė gur tė ulej dhe, me trupin e tyre, ia mbanin duart tė ngritura nga qielli. Kur bėnė kėtė, tė huajt u mposhtėn pėrfundimisht nga izraelitėt.
    41. Kur reja qė udhėhiqte popullin rrinte pa lėvizur, ishte e domosdoshme tė mos lėvizte as populli, pasi nuk kishte kush ta udhėhiqte. Nėrkohė qė, pa u munduar, kishin me bollėk mejtet e jetesės, pasi qielli qė lart u lėshonte si shi bukėn e ēuditshme, guri poshtė u jepte ujin e pijshėm, ndėrsa reja i ngushėllonte, meqė ishin nė fushė tė hapur, duke u dhėnė mbrojtjen nga zhegu i ditės, kurse natėn daraviste errėsirėn e dendur duke rrezatuar shkėlqimin e saj. Kėshtu, qėndrimi i tyre nė shkretėtirė, nė kėmbėt e malit ku kishin ngritur kampin, nuk haste nė asnjė pengesė.
    42. Ndėrkohė, Moisiu u bė mėsues i hyrjes tek njė nga tė fshehtat mė tė mėdha, tė cilėn vetė fuqia hyjnore, me mrekullitė e saj tė papėrshkrueshme, sipas njė mėnyre mistike ia mėsonte edhe popullit, edhe vetė udhėheqėsit tė tij. Ky mėsim i mistereve ndodhte si vijon. Popullit i ishte thėnė mė parė tė rrinte larg ēdo njolle qė kishte tė bėnte me trupin dhe shpirtin dhe tė pastrohej nėpėrmjet disa spėrkatjeve. Madje, duhej tė rrinin tė pastėr edhe prej marrėdhėnies martesore pėr njė numėr tė caktuar ditėsh, nė mėnyrė qė, tė pastėr prej ēdo shqetėsimi ndjenjėsor dhe trupor, tė shkonin tė pastėr nė mal dhe tė hynin tek misteret (malit i thoshin Sinį). Nė mal u lejohej tė shkelnin vetėm njerėzve tė arsyeshėm dhe atyre qė ishin pastruar nga ēdo njollė. Kujdeseshin dhe merrnin ēdo masė qė tė mos shkelte nė mal ndonjė kafshė e paarsyeshme; nėse ndodhte e kundėrta, populli duhej patjetėr tė vriste me gurė kafshėn qė hipte nė mal.
    43. Mė pas, drita, nga e pastėr dhe e shkėlqyeshme qė ishte, errėsohej nga reja, derisa mali, i rrethuar nga mjegulla, tė bėhej i padukshėm, ndėrsa zjarri qė dukej pėrmes mjegullės kishte njė pamje tė frikshme pėr ata qė e shihnin, teksa pushtonte tė gjithė vendin pėrreth malit, saqė, rrethuar nga zjarri, gjithēka nxirrte zjarr e tym. Moisiu i printe popullit qė ngjitej dhe, sigurisht, edhe ai kishte frikė para asaj qė shihnin, ngurronte, i kishte hyrė frika nė shpirt dhe trupi i dridhej kaq shumė sa as izraelitėve nuk ua fshihte atė qė i ndodhte, por rrėfente se ajo qė shihte e kishte mrekulluar dhe gjunjėt i dridheshin.
    44. Sepse dukuria nuk ishte e tillė qė tė trembte njeriun me ato ē’ka i shihnin sytė, por edhe veshėt u mbusheshin me tinguj tė frikshėm, teksa nga lart buēiste njė zė i frikshėm mbi gjithė turmėn. Pėrplasja e parė e kėtij zėri nė veshėt e njerėzve ishte e rėndė dhe e padurueshme, i ngjante tingullit tė trumbetave, por forca dhe tmerri qė provokonte ua kalonte trumbetave tė shembullit tonė dhe bėhej gjithmonė dhe mė i frikshėm, duke e shtuar gjithnjė e mė shumė forcėn e zėrit. Ky zė formohej prej fuqisė hyjnore pa nevojėn e instrumenteve porfetike, ishte vetė ajri qė artikulonte fjalėn. Fjala nuk merrte njė artikulim tė rastėsishėm, por jepte urdhėresa hyjnore. Ndėrsa tingulli afrohej, rritej gjithnjė e mė shumė, trumbeta tejkalonte vetveten dhe tingult pasues bėheshin gjthnjė e mė tė fortė se paraardhėsit.
    45. Por populli nuk mundej tė duronte gjithė sa shihte e dėgjonte. Prandaj dhe i drejton Moisiut njė lutje tė pėrbashkėt qė tė ndėrmjetojė dhe tė thotė se populli do ta besojė si porosi hyjnore gjithēka qė do t’u japė si porosi, gjithēka qė do tė marrė si mėsim hyjnor prej qiellit. Atėherė tė gjithė zbresin nė kėmbėt e malit, ndėrsa Moisiu mbetet vetėm, duke dėshmuar, me veprimet e tij, tė kundėrtėn e asaj qė ishte. Pasi, ndėrsa tė gjithė tė tjerėt, si komunikonin mes tyre, tregonin guxim pėrpara gjėrave tė frikshme, Moisiu, kur mbeti vetėm dhe pa shokė, u bė i guximshėm. Prej kėtej u bė e qartė se frika qė e kishte zotėruar nė fillim nuk ishte ndjesi e karakterit tė tij, por e kishte ndjerė vetėm prej keqardhjes pėr tė tjerėt qė ishin trembur.
    46. Pra, kur u ēlirua, nė njė farė mėnyre, nga frika e popullit, sikur kjo tė ishte ndonjė peshė, atėherė merr guximin tė hyjė brenda resė, duke u futur, kėshtu, brenda tė padukshmeve, ndėrsa tė tjerėt qė vėshtronin nuk e dallonin mė. Duke hyrė tek tė padukshmet e mistereve hyjnore, qėndronte atje bashkė me tė padukshmen, pa u parė nga tė tjerėt dhe, mendoj, me veprimet e tij i mėson se ai qė dėshiron tė qėndrojė pranė Perėndisė, duhet tė shkojė pėrtej tė dukshmes dhe, duke vėshtruar tė padukshmen dhe tė pakuptueshmen si prej majės sė ndonjė mali, tė besojnė se hyjnia ndodhet atje ku nuk arrin arsyeja jonė.
    47. Atje Moisiu mori urdhėresat hyjnore. Ky ishte mėsimi i virtytit, kulmi i tė cilit janė shpresėtaria dhe tė paturit e ideve qė i pėrshtaten natyrės hyjnore, pasi ajo tejkalon ēdo shembull dhe koncept tė dhėnė e nuk pėrngjason me asgjė nga ato qė dimė. Dhe porosit tė mos e shohim hyjnoren sipas koncepteve tė arsyeshme, as tė pėrngjasojmė natyrėn qė tejkalon gjithēka me ndonjė gjė nga ato qė njohim nėpėmjet koncepteve logjike, por tė besojmė se ekziston dhe tė mos kėrkojmė tė shqyrtojmė se ē’lloji i pėrket, sa e madhe ėshtė, nga vjen dhe si ėshtė, pasi kjo nuk mund tė soditet.
    48. Historia shton dhe arritjet e moralit, duke e paraqitur mėsimin me ligje tė pėrgjithshėm dhe tė pėrveēėm. Ligj i pėrgjithshėm ėshtė ai qė shkatėrron ēdo padrejtėsi, ai qė thotė se duhet tė ketė dashuri pėr tė afėrmin. Kur ky ligj tė hyjė nė fuqi, ē’ka pritet tė ndodhė, logjikisht, do tė jetė: askush nuk do t’i bėjė keq tė afėrmit. Tek ligjet e pėrveēėm renditet nderi pėr prindėrit dhe njė pėrmbledhje e renditur e ēdo vepre tė ndaluar.
    49. Me mendje tė pastėr, nė njė farė mėnyre, prej kėtyre ligjeve, drejtohet pėr tek njohja pėrfundimtare e mistereve, pasi mė parė i ishte shfaqur, papritur, prej fuqisė hyjnore, njė tendė. Dhe jo tendė ishte njė tempull, me njė varietet hijeshie tė papėrshkruar: dyer, shtylla e perde, tryeza, kandile e altar pėr djegien e temjanit, altar djegien e flive, altar pėr theroret dhe pjesa qė nuk shihet e nuk shkelet brenda tė shenjtave. Qė hijeshia dhe rendi e gjithė kėtyre tė mos harrohet dhe kėshtu mrekullia nuk u shfaqet atyre poshtė, kėshillohet qė thjesht t’i mbajė shėnim, por ky krijim i palėndė tė imitohet duke u ndėrtuar prej lėnde, duke pėrdorur lėndėn mė tė shkėlqyer e mė tė shndritshme qė gjendet mbi dhé. Mes kėtyre lėndėve, mė i kudogjenuri ishte ari qė vishte shtyllat dhe, bashkė me tė, argjendi qė ojniste majat dhe fundet e shtyllave, nė mėnyrė qė, sipas meje, ari tė shkėlqente mė shumė me kėtė shkėmbim ngjyrash. Nė disa vende u quajt i nevojshėm dhe bakrri duke u vendosur nė krye dhe nė fund tė pjesėve tė argjendta tė shtyllave.
    50. Pėlhurat, perdet, kopshti i tempullit dhe mbulesa sipėr shtyllave, tė gjitha kėto bėheshin me lėndėn e duhur punuar nė vegėl. Si bojė pėr cohat pėrdornin manushaqen, tė purpurtėn, tė kuqen e ndezur dhe vishnjen e ēelur ose i linin ngjyrėn natyrale tė cohės. Pėr cohat e tjera merrnin li dhe lesh, sipas qėllimit pėr tė cilin pėrdoreshin. Diku, nė hijeshinė e gjithė kėsaj pune, linin vend edhe pėr lėkurėt e kuqe.
    51. Pasi zbriti nga mali, Moisiu i ndėrtoi tė gjitha kėto me mjeshtra tė ndryshėm, sipas shembullit qė i ishte dhėnė. Kur ndodhej nė tempullin e pabėrė me dorė, i veshur me veshjet priftėrore, kur hyri nė shenjtėrore, ligjėroi si duhej tė ishin pjesėt e brendshme dhe tė jashtme, siē urdhėronte ligji.
    52. Rendi i veshjeve fillonte nga ato qė dukeshin, jo nga tė padukshmet. Supet e veshjes ishin tė lyer me llojshmėri ngjyrash , sikundėr, me ngjyra tė tilla ishte bėrė dhe perdja; mbizotėruese ishte filli i artė, kishte mbėrthecka nė tė dyja anėt tė cilat mbanin spaletat dhe kishin smeralde tė lidhur pėrreth me ar. Zbukurim i smeraldeve ishte shkėlqimi i tyre natyror qė lėshonte njė rrezatim tė blertė, por kishte dhe gdhendje tė mrekullueshme, larimi mjeshtėror i tė cilėve nuk paraqiste pamjen e ndonjė idhulli, por zbukurim kishin emrat e gjashtė partiarkėve, tė cilėt ishin tė gdhendur nė ēdonjėrin nga dy gurėt.
    53. Dhe parzmoret qė vareshin pėrpara tyre, bashkė me to dhe rradhėt qė gėrshetoheshin mes tyre njėra me tjetrėn sipas njė mėnyre tė ngjashme me rrjetėn dhe binin mbi parzmore me drejtim pėr poshtė nga tė dyja anėt e spaletave qė kėshtu tė shkėlqente mė shumė, them unė, hijeshia e gėrshetimit nė formė rrjete, gjė qė pėrforcohej edhe nga rroba e poshtme.
    54. Dhe ato ojna tė qėndisura me ar pėrpara kraharorit, ku ndodheshin gurė tė shumėllojshėm tė barabartė nė numėr me partiarkėt, ishin tė vendosur nė katėr rradhė, nga tre nė ēdo rradhė dhe mbanin tė gdhendur mbi vete mbiemrat e fiseve. Pėrbrenda spaletave kalonte kėmisha e cila arrinte nga qafa deri nė fund tė kėmbėve dhe ishte stolisur bukur me thekė tė varura. Buza e poshtme e rrobės nuk e tregonte bukurinė e saj vetėm me larminė e endjes, por edhe me ornamentet e arta. Kėto ishin zilka tė arta me shirita qė stolisnin buzėn e poshtme nė rradhė paralele.
    55. Shiriti i kokės ishte e gjitha vjollcė dhe fleta e metaltė e ballit ishte prej ari tė pastėr gdhendur me njė mbiskrim tė papėrshkrueshėm. Kishte gjithashtu dhe njė rrip i cili shtrėngonte rrobėn e ēlirėt, njė zbukurim tė pjesėve tė fshehta dhe gjithēka qė na mėson simbolikisht pėr rrobėn e qė ka lidhje me virtytin priftėror.
    56. Dhe, pasi njohu tė gjitha kėto dhe gjithēka tjetėr tė ngjashme me kėto nėpėmjet mėsimit tė parrėfyer tė Perėndisė, teksa ishte i rrethuar nga ajo re e cila nuk e lejonte tė shihte, ai vetė u bė mė i lartė se vetvetja nėpėmjet ndihmės sė mėsimeve mistike, kėshtu, duke dalė sėrish prej resė, zbret tek populli i tij pėr t’u komunikuar mrekullitė qė iu shfaqėn gjatė perėndishfaqjes, pėr t’u dhėnė ligjet dhe pėr tė ndėrtuar tempullin dhe priftėrinė pėr popullin, sipas shembullit qė iu shfaq nė mal.
    57. Nė duar mbante dhe pllakat e shenjta, tė cilat ishin krijesė dhe dhuratė e Perėndisė dhe pėr krijimin e tė cilave nuk ishte nevojitur asnjė veprim njerėzor. Edhe lėnda, edhe shkronjat mbi to ishin vepėr e Perėndisė. Shkronjat ishin ligji. Por populli e pengoi hirin, pasi, para se tė zbriste ligjvėnėsi, ishte rebeluar e ishte drejtuar pėr nga idhujtaria.
    58. Pasi kishte kaluar mjaft kohė qėkur Moisiu ishte takuar me Perėndinė nė atė mėsim tė shenjtė tė mistereve, ishte larg ēdo aktiviteti dhe pėr dyzet ditė e po kaq netė vazhdonte tė jetonte atė jetė tė pavdekshme brenda errėsirės dhe pothuajse kishte kapėrcyer kufirin e natyrės njerėzore (pasi gjatė kėsaj kohe nuk iu nevojit ushqim pėr trupin), atėherė populli, si fėmija qė i shpėton syrit tė edukatorit, u lėshua drejt ērregullsisė nxitur nga shtysa tė pamendta. U hodhėn kundėr Aaronit dhe e detyruan priftin tė bėhej prijės si tyre drejt idhujtarisė.
    59. Dhe, pasi e bėnė idhullin nga lėnda e arit (idhulli ishte njė viē), filluan tė gėzohen pėr kėtė pabesi tė tyren, ndėrsa Moisiu, i cili sapo ishte kthyer, theu pllakat e krijuara nga Perėndia, nė mėnyrė qė tė dėnoheshin siē e meritonin pėr gabimin e tyre, duke mos marrė pjesė nė hirin e dhėnė nga Perėndia.
    60. Mė pas, pasi pastroi mallkimin nėpėrmjet gjakut tė Levitėve dhe me zemėrimin e tij kundėr atyre qė ranė nė pabesi shpagoi Perėsninė dhe zhduku idhullin nga faqja e dheut, pėrsėri, me njė durim qė zgjat sėrish dyzet ditė, risjell pllakat, shkrimi i tė cilave ishte bėrė nėpėrmjet fuqisė hyjnore, ndėrsa lėnda ishte pėrgatitur nga dora e Moisiut. Kėto pllaka i risjell duke dalė sėrish nga natyra e njerėzve, duke jetuar pėr kaq ditė sipas njė mėnyre tjetėr, dhe jo sipas asaj mėnyre qė ndjekin njerėzit, duke i mohuar trupit tė tij ēdo ushqim pėr tė cilin trupi ynė ka nevojė.
    61. Kėshtu, pra, pėr hir tė tyre ngriti tendėn dhe u dha ligje, duke themeluar priftėrinė, sipas mėsimit qė iu dha nga Perėndia. Dhe, pasi ndėrtoi gjithēka me mjeshtėri sipas mėnyrės sė duhur: tendėn, dyert, orenditė e brendshme, altarėt e temjamit, altarėt e therores, kandilin, perdet, mbulesat, altarin e pajtimit brenda tė shenjtave, veshjen stolisėse tė prifėrisė, miron, sendet e ndryshme tė nevojshme pėr ceremonitė, vendet e pastrimit, vendet e falenderimit, theroren pėr tė larguar tė kėqiat dhe theroren e shpagimit tė fajeve sipas shembullit qė i dha Perėndia, zgjoi cmirėn e familjes sė tij, sėmundjen e njerėzve qė banon brenda natyrės sė tyre.
    62. Madje dhe i vėllai, Aaroni, i cili ishte nderuar me nderet e priftėrisė, dhe e motra, Miriami, shtyrė nga njė zili prej gruaje , iu hodhėn kundėr pėr shkak tė nderit qė i bėri Perėndia duke thėnė tė tilla gjėra, saqė provokuan Perėndinė tė ndėshkojė kėtė shkelje. Nė kėtė rast Moisiu ėshtė mėse i denjė pėr t’u admiruar pėr ēiltėrsinė e tij. Pasi, teksa Perėndia dėnonte zilinė e pamend tė gruas, Moisiu, duke treguar se ndjenja e vėllait ėshtė mė e fortė se zemėrimi, iu lut Perėndisė pėr tė motrėn.
    63. Kur, mė vonė, populli u lėshua drejt kaosit (shkak i tė cilit ishte mungesa e masės nė kėnaqėsinė e tė ngrėnit. Nuk u mjaftonte qė jetonin tė shėndetshėm dhe pa shqetėsimie, pasi ushqimi u vinte nga qielli, por, pėr mė tepėr, dėshirat mishtore dhe pasioni i mishngrėnies i bėri t’u dukej mė e pranueshme skllavėria e pėrhershme nėn egjitptasit, sesa tė mirat qė kishin pėrpara), Moisiu i foli Perėndisė pėr pasionin qė i kishte zotėruar dhe Ai, duke i lejuar tė kėnaqin dėshirėn e tyre, i mėson se nuk duhet tė bėjnė kėshtu. Papritur, lėshon mbi kamp tufa zogjsh qė fluturonin ulėt me tokėn. T’i gjuaje ishte shumė e lehtė dhe kjo bėri tė pėrmbushej dėshira e tyre pėr mish.
    64. Por, meqė hanin pa masė, lėngjet ekuilibrues brenda tyre u shndėrruan nė burim sėmundjeje dhe tė ngopurit u kthye nė sėmundje dhe vdekje. Ky shembull ishte i mjaftė t’i bėnte tė pėrmbaheshin vetė ata, si dhe ata qė i shihnin.
    65. Mė pas dėrgon spiunė pėr nė tokėn nė tė cilėn shpresonin se do tė banonin, sipas premtimit hyjnor. Asnjėri prej tyre nuk tha tė vėrtetėn, madje, disa prej tyre sollėn lajme tė gėnjeshtėrta dhe tė pėrzishme e, pėr kėtė, populli u zemėrua sėrish me Moisiun. Perėndia i dėnoi tė mos shohin tokėn e premtuar ata tė cilėt nuk shpresuan tek aleanca e Perėndisė.
    66. Ndėrsa ecnin pėrpara nė shkretėtirė dhe pėrsėri u mungoi uji , bashkė me tė u mungoi dhe kujtimi i Perėndisė. Mrekullia e fundit, ajo me gurin, nuk ishte e mjaftė t’i bėnte tė besonin se as tani nuk do t’u mungonte uji. Humbėn shpresat e mira dhe u hodhėn kundėr vetė Perėndisė dhe Moisiut duke ngritur akuza tė ulėta nė mėnyrė qė tė dukej sikur edhe Moisiu u bė pjesėtar i pabesisė sė popullit; por ai sėrish bėn njė mrekulli pėr hir tė tyre, duke shndėrruar atė gur tė fortė nė ujė.
    67. Por pėrsėri, pasioni kafshėror pėr ushqim krijoi dėshirėn e grykėsisė (ėndėrronin ngopjen e Egjiptit, megjithėse nuk u mungonte asgjė nga ato pėr tė cilat kishin nevojė). Kėshtu, cilido nga tė rinjėt qė ngrinte krye, merrte njė goditje mė tė fortė edukuese: i kafshonin gjarpėrinjtė dhe i helmonin .
    68. Dhe, meqenėse u shkaktuan vdekje tė njėpasnjėshme, ligjvėnėsi, i nxitur nga njė kėshillė hyjnore, pasi derdhi bakėrr nė njė formė gjarpri, e vuri nė njė vend tė lartė qė tė shihej prej gjithė kampit. Dhe kėshtu u ndal kėrcėnimi i popullit prej gjarpėrinjve dhe shkatėrrimi u largua. Kushdo qė shihte shėmbėlltyrėn e bakėrrt tė gjarprit nuk kishte pse trembej aspak prej kafshimit tė gjarprit tė vėrtetė, pasi prej njė antihelmi tė pashpjegueshėm tė vėshtruarit ulte veprimin e helmit.
    69. Shpėrtheu njė tjetėr kryengritje e popullit kundėr tij nė lidhje me udhėheqjen dhe disa i ushtronin presion t’ua jepte atyre priftėrinė. Atėherė Moisiu iu lut Perėndisė pėr ata qė fajtonin, por gjykimi i drejtė i Perėndisė ishte mė i fortė sesa keqardhja e Moisiut pėr njerėzit e tij. Me dėshirėn e Perėndisė u hap njė e ēarė nė dhé dhe u mbull pėrsėsi duke marrė me vete pa pėrjashtim tė gjithė ata qė u ngritėn kundėr udhėheqjes sė Moisiut. Tė gjithė ata qė ishin lėshuar si tė tėrbuar drejt priftėrisė, dyqind e pesėdhjetė vetė, u dogjėn nė flakė dhe me pėsimin e tyre erdhi nė vete i gjthė populli.
    70. Dhe, qė njerėzit tė bindeshin edhe mė se hiri i priftėrisė vjen prej Perėndisė mbi ata qė janė tė denjė, mori shkopinj nga pjesėtarėt mė tė shquar tė ēdo fisi. Ēdonjėri prej tyre kishte shkruar vetė mbi shkop se cili ishte ai qė e kishte dhėnė shkopin. Midis tyre ishte dhe shkopi i Aaronit. I vuri nė tempull dhe nėpėrmjet tyre i paraqiti popullit votėn e Perėndisė pėr priftėrinė. Nga tė gjithė shkopinjtė lulėzoi vetėm shkopi i Aaronit, lidhi frutin e pemės (e cila ishte arrė) dhe dha njė frut tė pjekur.
    71. Qė druri i thatė, i zhveshur dhe pa rrėnjė tė merrte papritur jetė dhe tė vepronte si pemėt me rrėnjė, kjo iu duk ēudi e madhe madje dhe tė pabesėve. Dhé, lėvore, ujė, rrėnjė dhe kohė e pėrshtatshme pėr pemėn u bė fuqia hyjnore.
    72. Pas kėtyre, duke udhėhequr popullin mes kombeve tė huaja, nėpėrmjet njė betimi vėrteton se nuk do ta lejojė popullin e tij tė kalojė nėpėr arat e vreshtat e tyre, por do tė ecin pėrmes udhės kryesore dhe nuk do tė kthehen as djathtas, as majtas. Por, meqenėse armiqtė nuk u paqtuan as me kėtė betim, doli nė betejė kundėr kombeve tė huaja dhe bėhet zot i udhės.
    73. Mė pas, njėfarė Balaku, prijėsi i njė kombi mė tė madh (kombi quhej midian), i tmerruar prej sa kishin pėsuar ata tė cilėt ishin pėrzėnė, duke shpresuar se nuk do tė pėsonte tė njėjtėn gjė nga izraelitėt, ofroi aleancėn e tij, jo nė armė e ushtri, por njė magji tė ēuditshme tė njėfarė Balaami. Ky ishte me emėr nė mjeshtėrira tė tilla dhe gjithėsa kishin kėrkuar ndihmėn e tij besonin se kishte njė lloj fuqie nė kėto gjėra. Mjeshtėria e tij ishte orakullia dhe me bashkėpunimin e disa demonėve bėhej i rrezikshėm, duke provokuar tek njerėzit, prej njė fuqie tė ēuditshme, tė kėqia tė pashėrueshme.
    74. Orakulli, duke ndjekur ata qė e ēonin pėrpara mbretit tė atij kombi, prej zėrit tė gomarit tė tij kuptoi ajo rrugė nuk do t’i dilte pėr tė mirė. Mė pas, si kuptoi prej njė vegimi se ēfarė duhej tė bėnte, gjeti se magjia keqbėrėse nuk kishte kaq fuqi sa tė dėmtonte ata qė kishin Perėndinė nė anėn e tyre. Pasi u shty prej njė frymėzimi hyjnor, nė vend tė kryente veprimet demoniake, tha fjalė tė tilla, tė cilat ishin profeci e pastėr mbi gjithēka tė mirė do tė ngjante mė vonė. Ajo qė e ndaloi tė vinte nė veprim mjeshtėrinė e tij pėr vepra tė kėqia e bėri tė ndjente fuqinė hyjnore dhe, duke lėnė pas mjeshtėrinė e orakullimit, profetizon sipas dėshirės hyjnore .
    75. Mė pas, kombi i huaj u shkatėrrua. Izraelitėt kryesuan nė betejė, por mė pas u sunduan nga pasioni i shthurjes me gratė robinja. Kur Finehasi shpoi tejpėrtej me njė tė goditur ata qė u kapėn duke kryer veprimin e ndyrė, atėherė reshti dhe zemėrimi i Perėndisė kundėr atyre qė ishin lėshuar nė bashkim tė paligjshėm. Atėherė ligjvėnėsi hipi nė njė mal tė lartė dhe, pasi i hodhi njė vėshtrim sė largu gjithė vendit tė paracaktuar pėr izraelitėt, sipas premtimit hyjnor dhėnė patriarkėve, braktisi jetėn njerėzore pa lėnė asnjė shenjė apo pėrkujtesė nė shenjė tė largimit tė tij.
    76. Koha nuk e shkatėrroi mirėsinė e tij, as i errėsoi shkėlqimin e syve, as veniti hirin qė i rrezatonte fytyra. Por, gjithmonė ishte i njėjtė nė gjithēka, duke ruajtur, nė natyrėn e ndryshueshme, njė hijeshi tė pandryshueshme.
    77. Ato qė mėsuam nga historia e shkurtėr e Moisiut, t’i paraqitėm shkurtimisht, ndonėse diku u zgjatėm tė detyruar prej vetė temės. Tashmė ėshtė koha tė pėrmbushim nė vepra jetėn qė pėrkujtuam si qėllim tė ligjėratės sonė, ashtu siē e kemi parashtruar, qė kėshtu, prej atyre qė pamė, tė kemi sadopak pėrfitim nė jetėn e virtytit. Le ta nisim, pra, historinė nga fillimi.

Tema tė Ngjashme

  1. Fragmente interesante librash
    Nga [xeni] nė forumin Krijime nė gjuhė tė huaja
    Pėrgjigje: 134
    Postimi i Fundit: 29-04-2014, 18:54
  2. Fragmente interesante librash
    Nga FierAkja143 nė forumin Letėrsia shqiptare
    Pėrgjigje: 91
    Postimi i Fundit: 08-06-2013, 21:17
  3. Fragmente nga jeta e Sahabėve
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 10-04-2010, 13:51
  4. Kurani Dhe Bibla
    Nga (AHMEDI) nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 73
    Postimi i Fundit: 17-01-2004, 01:31
  5. Fragmente nga libri i fundit i Mitro Ēelės
    Nga Sokoli nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 30-11-2002, 12:49

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •