Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 14 prej 14
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e PORTI_05
    Anėtarėsuar
    13-11-2005
    Postime
    294
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Rexhep Mitrovica

    Rexhep Mitrovica

    REXHEP MITROVICA – MISIONAR I KOMBIT, NJĖ JETĖ PĖR SHQIPĖRINĖ ETNIKE

    Shkruan: Fazli HAJRIZI

    Fėmijėria pranė Lumit tė Bardhė

    Rexhep Mitrovica ėshtė njė figurė madhore, komplekse e dramatike, luftėtar i orėve tė para pėr krijimin e Shqipėrisė etnike, njė personalitet i shquar dhe i veēantė i luftės pėr liri, demokraci dhe bashkim kombėtar, njė intelektual i mirėfilltė, drejtues e edukator, pjesėmarrės nė Kuvendin e Vlorės mė 28 Nėntor 1912, nė aktin e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, deputet i Pejės e Gjakovės nė parlamentin shqiptar, ministėr i arsimit (1922-1924), reformator i arsimit kombėtar, kryetar i organizatės “Lidhja Popullore Shqiptare” me seli nė Mitrovicė, kryetar i Komitetit Qėndror tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, kryeministėr i Shqipėrisė.

    Kėtė njeri tė qetė e tė kulturuar, tė urtė, fjalėpak e gojėmbėl, me drejtėsi tė kulluar, qė mendjen e ndritur e zemrėn e zjarrtė, fjalėn e shenjtėruar e veprėn e pavdekshme ua kushtoi atdheut e kombit, literatura historike gjatė periudhės mbi 50-vjeēare e dha nė mėnyrė tė njėanshme, duke e quajtur bashkėpunėtor tė nazizmit, tradhtar, pijanec, tuberkuloz dhe qeverinė e tij kolaboracioniste. Ai, krahas nacionalistėve tė tjerė nga Kosova, si Xhafer Deva, Bedri Gjinaj, Dr. Xhelal Mitrovica, Bedri Pejani, Selman Riza, Ahmet Gashi, Ymer Berisha, Shefqet Shkupi, Luan Gashi, Rexhep Krasniqi, Tahir Zajmi e shumė tė tjerė, dha njė ndihmesė tė shquar nė mbajtjen gjallė tė nacionalizmit shqiptar, tė kulturės, arsimit dhe rezistencės kombėtare.

    Rexhep Mitrovica u lind mė 1888 nė qytetin buzė Lumit tė Bardhė nė njė familje atdhetare. E pa dritėn e jetės nė kohėn kur Lidhja Shqiptare u shua me gjak, kur vendimet e Traktatit tė Berlinit po zbatoheshin nė dėm tė shqiptarėve, nė kohėn kur plagėt e muhaxherėve tė ardhur nga rrethet e Leskocit, Nishit etj. po kullonin dhembje, rrėfimet e tyre trondisnin gur e dru. Erdhi nė kėtė botė nė kohėn kur jehona e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit ishte shtrirė edhe nė Mitrovicė dhe si synim parėsor kishte lirinė dhe pavarėsinė e trojeve shqiptare. Nė vendlindje e kaloi fėmijėrinė.

    Mėsimet e fesė dhe njohuritė fillestare tė diturisė i mori nė gjuhėn turke, ndonėse nė Mitrovicė flitej njė gjuhė e pastėr dhe e bukur shqipe. Si fėmijė i zgjuar, ai pėrcolli me vėmendje bisedat e miqve qė silleshin rreth Shqipėrisė, fatit tė saj. Ato lanė gjurmė nė shpirtin dhe temperamentin e heshtur tė djaloshit me shikim ėndėrrimtar. Kudo e kahdo qė e pėrcollėn valėt e jetės, nė zemėr e nė mendje e mbajti qytetin e bukur e tė pastėr. Shpesh shkruante me mall pėr tė, pėr lumin, pėr kalanė madhėshtore, pėr Trepēėn e artė, rrėfente me krenari pėr luftėtarėt trima e racėn e stralltė shqiptare qė banonte nė kufirin verior tė Shqipėrisė Etnike. Atėbotė nė Mitrovicė vepronte dega e Komitetit tė Lidhjes qė qeveriste vendin dhe organizonte luftėra tė armatosura pėr tė krijuar Shqipėrinė e bashkuar. Forcat e armatosura tė Lidhjes kishin ēliruar Mitrovicėn mė 25 janar 1881. Kėtė detaj e pėrmendnin me krenari banorėt e kėtij mjedisi.


    U nis nė rrugėn e dijes pėr t’iu pėrgjigjur zėrit tė atdheut
    Rexhepi Mitrovica, i cili ishte njė vėrejtės i kujdesshėm, ēdo gjė e regjistronte nė kujtesėn e tij tė jashtėzakonshme. E dallonte dėshira e madhe pėr tė mėsuar. Fill pas mėsimeve nė vendlindje, mori rrugėn pėr nė Shkup, nė kėtė qendėr tė rėndėsishme patriotike. U regjistrua nė Gjimnaz. Pėr mbiemėr mori emrin e qytetit tė lindjes. Ishte njėri ndėr nxėnėsit mė tė zellshėm e mė tė talentuar. Serioz e studioz siē ishte, menjėherė tėrhoqi vėmendjen e mėsimdhėnėsve, tė cilėt tek ai shihnin shpresėn e atdheut, dhe tė shokėve, tė cilėt tek bashkėmoshatari i tyre shihnin mikun besnik e tė sinqertė. Studionte me zell tė madh, duke qenė kėshtu i bindur se atdheu, nė agun e shekullit tė ri, ka nevojė shumė pėr penė e dituri, qė njė ditė do t’i paraprinin jehonės sė armėve tė lirisė. Si gjimnazist i vihet studimit tė disa disiplinave: historisė, gjeografisė, matematikės, mėsimit tė gjuhėve tė huaja etj. Lexonte literaturė artistike, sidomos autorėt klasikė e bashkėkohorė.

    Veprat e rilindėsve i lexonte me pasion. U vu nė kėrkim tė vetvetes, nė kėrkim tė zbulimit tė rolit qė i kish caktuar fati. Librat, pėr tė cilėt kishte njė pasion tė veēantė, u bėnė miqtė e tij mė tė mirė. Si nxėnės i gjimnazit, nėn ndikimin e rilindėsve tanė, filloi edhe vet punėn e nė drejtim tė rritjes sė ndėrgjrgjes kombėtare. Ndonėse ende i ri, ai u bė i njohur dhe i respektuar edhe nė rrethet intelektuale. U njoht me shkrimet e Midhat Frashėrit, tė cilat i pėlqente shumė. Pikėpamjet e tij se vetėm me dituri mund tė bėjmė punė tė mėdha, se shqiptarit, aq sa i duhet buka, i duhet dituria e nacionalizma, se pėr tė rrojtur si komb duhet tė luftojmė pėr t’u bėrė e pėr t’u njohur si komb, etj., i mbėshteste me tėrė qenien.

    Sė bashku me Bedri Pejanin e Sali Gjukėn mė 1908 udhėhoqi njė fushatė propagandistike si parapėrgatitje pėr Kongresin e Manastirit. Tubimin historik tė Manastirit ai nuk e quante thjeshtė njė mbledhje gjuhėtarėsh, po njė Kongres kombėtar pėr ēėshtjen mė tė rėndėsishme tė lėvizjes sonė. U arrit njė shkallė e lartė e ndėrgjegjėsimit kombėtar, njėsimi i abe-ve, i dėshmuan botės pėr qenien e kombit shqiptar, i cili, edhe pse i pranguar, pėrspektivėn e vet e shihte vetėm kah perėndimi. Ndėrgjegjėsimin e bashkimin e shqiptarėve e shihte si shpresėn e vetme pėrballė rrezikut. Ideja e lirisė qė ishte trajtuar nė mėnyrė tė pėrgjithshme nga rilindėsit tanė, tek Rexhep Mitrovica merr trajtim konkret dhe bashkėkohor. Ai ėshtė kundėr lirisė primitive me pushkė nė dorė dhe me vdekje nė dhėmbė, qė ėshtė e egėr dhe e dhembshme, e rrezikshme, por pėr njė liri qė ka hapėsira dhe mundėsi tė jashtėzakonshme.

    Nė decenien e parė tė shek. XX nė Shkup, nė Manastir e nė qytete tė tjera lėvizja kombėtare u gjallėrua shumė dhe po shėnonte njė shkallė tė lartė tė zhvillimit. U themeluan shoqėri, klube kulturore, tė cilat u kthyen nė qendra pėr organizimin dhe drejtimin e lėvizjes kombėtare. Duke shfrytėzuar Revolucionin xhonturk, pas 20 korrikut 1908, d. m. th. pas shpalljes sė Konstitucionit, u hapėn shkolla nė gjuhėn shqipe, si nė Elbasan, Filat, Frashėr etj. Duke hapur shkolla, duke shkruar libra nė gjuhėn shqipe vetėm me alfabetin latin, synohej tė mbahej i bashkuar populli ynė pa dallim feje, regjioni etj. Fill pas Kongresit tė Manastirit (14-22 nėntor 1908) ku u miratua Alfabeti, ky libėr i shenjtė i atdhedashurisė, Rexhep Mitrovica, sė bashku me Sali Gjukėn, i hyri punės pėr dhėnien e mėsimit nė shkollat shqipe me kėtė alfabet. Librat qė u botuan me alfabetin latin tė miratuar nė Kongresin e Manastirit, kalonin dorė mė dorė.

    Deputetėt shqiptarė, si Hasan Prishtina, Ismail Qemali, Shahin Kolonja, Nexhip Draga e ndonjė tjetėr zhvillonin njė aktivitet tė dendur nė parlamentin turk nė Stamboll e nė qendra tė ndryshme. Rexhep Mitrovica ishte i njohur me veprimtarinė e tyre, po edhe me veprimet e hapura reaksionare tė turqve tė rinj, tė cilėt goditnin pa mėshirė e nė mėnyrė tinzare klubet, shkollat kombėtare, patriotėt dhe lėvizjen kombėtare qė u masovizua nė tė gjitha krahinat shqiptare.

    Ai vuri kontakte me rrethet patriotike dhe komitetet e fshehta pėr organizimin e kryengritjeve tė armatosura kundėr regjimit osman. Sulmit tė luftėtarėve shqiptarė tė rrethit tė Mitrovicės, Vushtrrisė e Podujevės, nė fillim tė prillit 1910, kundėr garnizonit turk nė Prishtinė, i parapriu aksioni i pajtimit tė gjaqeve. Kėtė aksion tė pajtimit tė gjaqeve dhe kryengritjen e armatosur i pėrkrahu me tėrė qenien Rexhep Mitrovica. Ai shprehu njėkohėsisht domosdoshmėrinė e njė kryengritje tė pėrgjithshme, mbėshteti Memorandumin e Gėrēės tė miratuar mė 23 qershor 1911 nė Malėsinė e Madhe, 12 pikat e tij tė paraqitura nga Kuvendi qė iu dėrguan Portės sė Lartė, si: njohjen e kombit shqiptar, bashkimin e vilajeteve shqiptare, vendosjen e njė administrate me nėpunės shqiptarė, lirinė e plotė tė mėsimit tė gjuhės shqipe dhe pėr ēeljen e shkollave kombėtare.

    Memorandumi i Gėrēės ngriti peshė shpirtrat dhe zemrat e atdhetarėve duke i dhėnė fund qėndrimit pritės tė disa komiteteve nė krahinat tjera dhe, nė rrafshin politik tė viteve 1912-1913, ai ēonte nė realizimin e kėrkesave tė shqiptarėve, nė krijimin e njė krahine autonome shqiptare. Ndėr tė parėt qė nėnshkroi peticionin pėr autonomi drejtuar prefektit tė Mitrovicės, ėshtė pikėrisht Rexhep Mitrovica, i cili propagandonte idenė se, pėr tė siguruar autonominė e Shqipėrisė, lėvizja kombėtare duhet tė kthehet nė kryengritje tė pėrgjithshme. Rexhep Mitrovica shprehte domosdoshmėrinė e formimit tė njė lidershipi udhėheqės pėr lėvizjen kombėtare, sepse, sipas tij, asaj i mungonte drejtimi dhe organizimi i nevojshėm. Nė detin e hapur e plot tallase, anija pa timonier shpejt mund tė fundoset.

    Edhe nė kėto kohė tė trazuara popullit shqiptar i duhen prijės tė shkathėt qė do ta drejtojnė kah qėllimi. Sipas tij faktori i brendshėm ėshtė kurdoherė imponues, mirėpo mė parė duhet tė sigurohet ndonjė aleat i jashtėm. Nė vetėdijen e tij ishte ngulitur thellė mendimi se pavarėsia ėshtė e vetmja alternativė pėr mbrojtjen e qenies dhe trungut kombėtar. Pavarėsia nuk vjen dhuratė prej askujt. Ajo fitohet me dituri, pėrpjekje tė vazhdueshme, punė kėmbėngulėse, me gjak, prandaj iu bashkua Hasan Prishinės, Mehmet Pashė Derallės, Ali Riza Kosovės duke ideuar njė varg betejash kundėr Turqisė dhe duke i paraprirė nėntorit tė lavdishėm tė vitit 1912. Pas Kuvendit tė Junikut (12 maj 1912) kryengritja nisi tė pėrhapet me shpejtėsi nga Mitrovica deri nė Pervezė.

    Emri i Rexhep Mitrovicės u bė i njohur nė tėrė Kosovėn edhe pėr shpirtin e paepur, pėr besnikėrinė dhe devocionin ndaj ndjenjės nacionaliste. Kryengritja e pėrgjithshme e vitit 1912, pėr shkaqet qė dihen, pėrfundoi pa i arritur plotėsisht objektivat e caktuara. Forcat serbe pushtuan Kosovėn dhe pėrparuan drejt Elbasanit e Durrėsit pėr tė dalė nė det. Shpallja e pavarėsisė ishte bėrė e domosdoshme, pra shpėtimi nė indipedencė ishte zgjidhja mė e drejtė me kėtė akt madhor, mėvetėsia e Shqipėrisė, ekzistenca e saj kombėtare e shtetėrore do t’ishte fakt i kryer pėrpara Fuqive tė Mėdha dhe shteteve ballkanike.


    Nga Shkupi e Mitrovica deri nė Durrės e Vlorė

    Pavarėsinė e kėrkonin shqiptarėt e tė gjitha krahinave qė nga Mitrovica e Prishtina, Shkodra e Shkupi, Tetova e Ulqini deri tek Gjirokastra, Preveza e Janina. Kėshtu mė 14 tetor 1912, nė Shkup, qė ishte kryeqendėr e vilajetit tė Kosovės, atdhetarėt shqiptarė organizuan njė tubim, ku vendosėn qė tė mbahet njė kuvend kombėtar, i cili do tė merrte vendime pėr fatin e atdheut tė rrezikuar. Nė kėtė kuvend morėn pjesė Rexhep Mitrovica, Midhat Frashėri, Bedri Pejani, Sali Xhuka etj. Sipas vendimeve tė kuvendit tė Shkupit nė tėrė hapėsirėn shqiptare filloi zgjedhja e delegatėve pėr nė Kuvendin Kombėtar. Hasan Prishtina mendonte se akti i pavarėsisė sė Shqipėrisė tė bėhej nė Prizren. Mė 16 tetor Rexhep Mitrovica, Sali Xhuka, Bedri Pejani e Midhat Frashėri u nisėn me tren pėr nė Mitrovicė, ku nė kėtė kohė kishte filluar shpėrndarja e armėve. Nga Mitrovica nė Pejė udhėtuan me njė qerre tė mbuluar.

    Pas Pejės, ku qėndruan disa ditė, vizituan Gjakovėn, njė nga qendrat mė tė rėndėsishme tė Kosovės. Aty takojnė Isa Boletinin. Nga Gjakova kalojnė nėpėr Qafė tė Prushit. Nė fshatin Arnė takojnė Ramadan Zaskocin. Disa ditė i kalojnė nė Reē, Mirėditė, te kulla e Oroshit ku takojnė imzot Preng Diēin, pjesėmarrės aktiv tė Lidhjes sė Prizrenit, themelues i shoqėrisė letrare “Bashkimi” nė Shkodėr. Zbresin nė Luginėn e Fanit, nė Rubik, pastaj nė Tiranė e Durrės ku paria ngriti zėrin pėr rrezikun e copėtimit tė Shqipėrisė. Meqė Durrėsi ishte i pasigurt pėr kuvend, u pėrcaktuan pėr Elbasanin. Mė 21 nėntor 1912 Rexhep Mitrovica, sė bashku me Midhat Frashėrin, Sali Xhukėn e Bedri Pejanin, arritėn nė Elbasan, duke shprehur bindjen e tyre se ky qytet ėshtė mė i pėrshtatshėm pėr kėtė akt madhor. Meqė Prizreni dhe Elbasani ishin tė rrezikuara nga pushtuesit serbė e as Durrėsi nuk u gjet i pėrshtatshėm, delegatėt u nisėn pėr nė Vlorė.

    Rexhep Mitrovica porositi bashkatdhetarėt qė tė qėndrojnė me gjithė barbarizmat e shkijeve e tė bashkohen me gjithė armiqėsitė e pėrēarjet qė mbollėn ata e veglat e tyre. Vlora u caktua pėr kuvend sepse paraqiste vend mė tė sigurt e mė tė pėrshtatshėm qė tė korespondihej me Evripėn. Duke kaluar nėpėr Muzeqe, pastaj duke zbritur Ardenicės, takuan karvanin e kalorėsve qė vinte nga Durrėsi me delegatėt e Bukureshtit, Durrėsit, Tiranės, Kavajės etj. me nė krye Ismail Qemalin. Pas pak ditėsh nė Vlorė arritėn edhe delegatė tė Beratit, Janinės, Gjirokastrės, Ēamėrisė etj.

    Me iniciativėn e Ismail Qemalit dhe tė atdhetarėve tjerė, mė 28 nėntor u thirr Kuvendi i Vlorės pėr tė shpallur Pavarėsinė e Shqipėrisė dhe pėr tė formuar Qeverinė e saj tė Pėrkohshme. Kosova, duke qenė e pushtuar nga serbėt, u pėrfaqėsua nė Kuvendin e Vlorės nga Rexhep Mitrovica, Sali Gjuka e Bedri Pejani, delegatė tė Gjakovės, Pejės e Gucisė.
    Njė ditė mė vonė mbėrritėn nė Kuvend edhe Isa Boletini, Mehmet Pashė Deralla, Hasan Hysen Budakova, Tafil Boletini, Dervish Mitrovica, Zejnel Begolli, Halim Musė Bajgora, Ahmet Ali Llapi, Riza Beg Gjakova, Vehbi Dibra, Hajdin Draga etj., tė cilėt u pritėn me gėzim tė madh nga popullsia dhe delegatėt e kuvendit. Delegatėt e nėnshkruan aktin historik tė kėsaj ngjarjeje kulmore.

    Midis nėnshkruesve ishin edhe Rexhep Mitrovica, Midhat Frashėri, Bedri Pejani dhe Sali Gjuka, tė cilėt erdhėn nga Shkupi nė Vlorė bashkėrisht. Ėshtė e vėshtirė tė pėrfytyrohet edhe sot udha mbi dhjetė ditė kėmbė nėpėr male e dhiare tė vėshtira nėpėr tė cilat kaluan kėta atdhetarė pėr tė arritur deri nė Vlorė.

    Serbėt kishin ngritur shumė kurthe e prita. Nacionalisti i flakėt Ferid Vokopola nė kujtimet e tij, lidhur me ato ditė tė vėshtira, nė gazetėn “Pėrlindja e Shqypnijes”, viti II, nr. 6-7 tė dt, 30 janar e 1 shkurt 1914, shkruan: “Vjen shiku im, i ndjeri Nebil Sefa para se tė nisesh pėr Kavajė e mė lajmėron se Komanda Otomane ka burgosur nė hotel tė Shaqir Beut delegatėt nga Kosova, zotėrinjtė Bedri Pejani dhe Rexhep Mitrovicėn. Menjėherė biseduam me shokė dhe morėm udhėn tė vemi, unė, Nebi Sefa e Taulla Sinani me njė patrullė pesė vetėsh pėr t’i liruar…” Dokumentin e Shpalljes sė Pavarėsisė e botuan gazeta “Pėrlindje e Shqypnijes”, organ i Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės si dhe mė vonė edhe Lef Nosi nė pėrmbledhjen e dokumenteve historike, por regjimi komunist i Enver Hoxhės i falsifikoi kėto dhe shumė dokumente tė tjera, duke mbuluar kėshtu emrat e Rexhep Mitrovicės, Midhat Frashėrit, Lef Nosit etj. jo vetėm nga dokumenti pėrkatės po edhe nga historia.

    Emri i Rexhep Mitrovicės u fshi nga ngjarjet mė tė rendėsishme tė vitit 1908-1912, po edhe nga ato tė mėvonshmet, sepse regjimit komunist nuk i konvenonte qė ai tė figuronte si protagonist i Kongresit tė Manastirit, i Kuvendit tė Vlorės etj. Po nė kėtė gazetė dhe po nė kėtė numėr ėshtė shkruar se si nė ēeljen e Kuvendit tė Madh tė Vlorės para delegatėve dhe burrave tė ardhur nga tė gjitha trojet etnike, pas verifikimit tė mandatit foli edhe i respektuari Rexhep Mitrovica: “Si u mbaruan kėto punė, zoti Rexhep Beu mori fjalėn e tha qė si kryetar tė kuvendit tė zgjedhet Ismail Qemal Beu, si shkronjės i parė Luis Gurakuqi e shkronjės i dytė z. Shefqet bej Daiu.

    Delegatėt e pėlqyen kėtė kėrkim dhe tė propozuarit me tė pėrplasur duarsh”. Ismail Qemalit i hyri nė zemėr ky atdhetar. E mori pranė vetes, sepse e respektonte zgjuarėsinė e tij. Rexhepi 24 vjeēar i shpjegoi pėr situatėn nė Kosovė duke i folur me mallėngjim edhe pėr Mitrovicė, vendlindjen e tij. Nė tubimet e protestat qė u organizuan pėr tė kundėrshtuar politikėn hegjemoniste tė serbėve grekėve e malazezve, aktet gjenocidiale tė serbėve nė Kosovė e tė grekėve nė jugun e Shqipėrisė, ai ngriti zėrin fuqishėm, duke demaskuar politikėn diskriminuese edhe nė faqet e shtypit evropian tė kohės. U rreshtua nė radhėt e para tė luftėtarėve qė luftuan pėr etninė shqiptare. Gjatė qėndrimit nė Vlorė, pos me Ismail Qemalin, Isa Boletinin, Luigj Gurakuqin, Midhat Frashėrin, Bedri Pejanin, Sali Gjukėn, u njoht edhe krijoi miqėsi, tė thuash me tė gjitha personalitetet e atyre ngjarjeve dhe ditėve tė shpalljes sė pavarėsisė, si me Dom Nikollė Kaqorin, nėnkryetar, Mehmet Pashė Derallėn, ministėr i luftės, Petro Pogėn, ministėr i drejtėsisė, Myfit Bej Libohovėn, ministėr i punėve tė mbrendshme, Abdi Bej Toptanin, ministėr i financave, Pandeli Calėn, Lef Nosin, Riza Bej Jakovėn, S. Vrijonin, Musa Hakalin, Alan Tragjasin, Mehmet Radhimėn, Qazim Kokoshin, Ahmet Mersinin, Cano Sharrėn etj.


    Ballafaqimi me sfidat e ndeshtrashat e kohės

    Rexhep Mitrovica pėrcillte me vėmendje Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr qė nisi punimet mė 17 dhjetor 1912. mbėshteti fuqimisht delegacionin shqiptar qė udhėtoi nė Londėr pėr t’u takuar me Eduard Grejn, si dhe tė gjithė ata intelektualė qė mbronin interesat shqiptare dhe luftonin pėr njė Shqipėri tė Pavarur me kufij natyrorė, gjeografikė dhe etnikė. U rreshtua nė radhėt e luftėtarėve duke vepruar sa nė jug, sa nė veri pėr tė mbrojtur kufijtė etnikė me flamurin shqiptar dhe nė emėr tė Shqipėrisė sė pavarur.

    Udhėtoi edhe deri nė Janinė gjithnjė duke mbrojtur idenė se ky qytet shqiptar, qendėr e Vilajetit, duhet tė mbrohet me ēdo kusht sepse i takon Shqipėrisė. Largohet prej kėtij qyteti mė 6 mars 1913, sepse aty hyjnė forcat greke, ndėrsa ushtria turke dhe disa vullnetarė tė dėrguar nga Qeveria e Vlorės, dezertuan. Rexhep Mitrovica shprehte indinjatėn e tij ndaj vendimeve tė Konferencės sė Ambasadorėve, e cila mė 25 mars 1913 vendosi kufijtė verilindorė duke lėnė jashtė tyre Kosovėn dhe Shqipėrinė Lindore, tė cilat kalonin nga pushtimi osman nė robėrinė serbo-malazeze. Shqetėsimi i tij ishte shumė i madh, sepse kjo ēonte nė zhbėrjen e Shqipėrisė.

    Kėrkonte nga qeveria qė tė pėrpiqej tė bėnte mė shumė me anė tė diplomacisė pėr t’i kundėrshtuar vendimet e gjashtė fuqive evropiane (Anglisė, Francės, Austro-Hungarisė, Gjermanisė, Rusisė dhe Italisė), ndėrsa qortoi popullin e Kosovės, Shkupit, Tetovės etj. qė nuk reflektuan ndonjė protestė, kryengritje apo therori pėr tė kundėrshtuar ata qė copėtuan dhe e nxorėn Shqipėrinė nė shitje si plaēkė tregu. Pas 30 marsit 1913 dhe dorėheqjes sė disa anėtarėve tė qeverisė, nė Shqipėri mbretėronte njė anarki e vėrtetė. Rexhep Mitrovica, i cili ndodhej nė Shkodėr, nė qytetin qė kurdoherė ishte dashuria e tij, pėrcillte me shqetėsim tė madh gjendjen nė Shqipėri.

    Nė destabilizimin e shtetit shqiptar, nė krijimin e anarkisė dhe nė shpėrthimin e luftės sė brendshme pėr interesat e tyre tė pushtimit, qeveritė e shteteve fqinje nuk lenin gurė pa lėvizur. Qeveritė e shteteve hegjemoniste ia arritėn qėllimit tė tyre, arritėn tė bindin shumė pėrfaqėsues tė Konferencės sė ambasadorėve se shqiptarėt janė njė popull primitiv qė nuk i shtrohet ligjit dhe qė shkatėrron edhe shtetin e vet. Ai kundėrshtoi vendimet e Esat Pashė Toptanit, i cili mė 12 tetor 1913 formoi pleqėsinė e Shqipėrisė sė Mesme nė Durrės, dhe doli hapur kundėr qeverisė sė Ismail Qemalit. Tė gjitha ishin bėrė mbi bazėn e marrėveshjeve tė fshehta midis Greqisė, Serbisė, Malit tė Zi e mė pas edhe me Italisė.

    Megjithatė, pas kėtyre zhgėnjimeve tė njėpasnjėshme, njė shkėndijė shprese ia ngrohu zemrėn e shpirtin. Ishte ky vendimi i 29 korrikut 1913 i Konferencės sė Ambasadorėve pėr statutin e Shqipėrisė, e cila bėhej shtet i pavarur, asnjėanės dhe nėn garancėn dhe kontrollin e Fuqive tė Mėdha pėr periudhėn 10-vjeēare. Shpresonte se, pas njohjes dhe garantimit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė, vėnia nė krye tė shtetit e njė princi evropian do tė qetėsonte gjendjen nė vend dhe do t’i hidhte poshte traktatet e fshehta qė kishin pėr qėllim ta fshijnė Shqipėrinė nga harta e Evropės.

    Nė takimet e herėpashershme me tė huajt qė vinin nė Shqipėri, si dhe me anė tė shkrimeve qė i botonte nė faqet e shtypit tė kohės, Rexhep Mitrovica qortonte me argumente vendimet e Konferencės sė Ambasadorėve, gjykatoren e Evropės, e cila, pa pėrfillur parimin historik, etno-kulturor, duke mos menduar pėr stabilitetin e ardhshėm tė Ballkanit, kishte vendosur arbitrarisht pėr copėtimin e Shqipėrisė, lėnien e Kosovės dhe viseve tė tjera shqiptare nėn pushtues tė ndryshėm. Mė 7 mars 1914 Rexhep Mitrovica mori pjesė nė pritjen qė iu bė princ Vidit, i cili zbriti nė Durrės. Pasuan ngjarjet e tjera edhe mė tragjike. Pas dhjetė ditėsh esadistėt sulmuan batalionin e vullnetarėve tiranas qė shkonte pėr nė luftė kundėr shovinistėve grekė nė jug. Filloi lėvizja bolshevike nė krye me Haxhi Qamilin. Rexhep Mitrovica i dėnoi kėto veprime antikombėtare dhe, pėr atė qė po ndodhte nė Shqipėri, e bėnte pėrgjegjės ēdo shqiptar.


    Student nė Vjenė, takimi me armėt e Skėnderbeut, me Aleksandėr Mojsiun…

    Me fillimin e Luftės sė Parė Botėrore, kur Greqia shpalli tė kryer pushtimin e “Vorio-Epirit”, kur Italia pushtoi Sazanin e Vlorėn, kur ushtria serbe hyri nė Shepėr e arriti deri nė Durrės, ndėrsa forcat malazeze mė 27 qershor 1915 pushtuan Shkodrėn, kur ushtritė austro-hungareze u shtrinė nė Shqipėrinė verilindore e nė atė tė mesme, ndėrsa armata franceze hyri nė jug, pra, kur Shqipėria u kthye nė teatėr tė luftėrave, Rexhep Mitrovica u largua nė Austri.

    Mė 1916 u vendos nė Vjenė. Atje u regjistrua nė fakultet dhe studioi katėr vjet me radhė shkencat pedagogjike. Nė muzeun e kėtij qyteti tė bukur ai vizitonte shpesh armėt e Skėnderbeut, tė vetmet objekte origjinale tė Heroit tonė Kombėtar qė ruheshin aty. Kėto objekte, pėrkrenarja dhe dy shpatat, qė i janė dorėzuar Ferdinandit, djalit tė Perandorit tė Austrisė mė 1588-1593, qė ruheshin tė grumbulluara nė armėtaren e Kėshtjellės “Ambrar”, mė 1888, pikėrisht nė vitin kur u lind Rexhepi, u falėn nga perandori i Austrisė dhe kaluan nė ndėrtesėn e re tė Muzeut tė Vjenės. Ato i zgjonin krenarinė kombėtare dhe i shtonin vullnetin pėr punė mė kėmbėngulėse.

    Rexhep Mitrovica, njė temparament i gjallė, i etshėm pėr dituri, ishte njė vėrejtues i hollė dhe i kujdesshėm. Ēdo gjė regjistronte nė kujtesėn e tij tė jashtėzakonshme. Kohėn mė tė madhe, pas leksioneve, e kalonte nė biblioteka e salla leximi. Arriti tė zotėrojė me lehtėsi disa gjuhė, si atė gjermane, frenge, angleze, italiane, tureke, boshnjake etj. Pos lėndėt nga fusha e pedagogjisė e psikologjiisė, iu vu me vullnet tė madh edhe studimit tė disiplinave shkencore: histrisė, gjeografisė, astronomisė, kimisė, biologjisė, aritmetikės etj., lexonte me ėndje veprat e shkrimtarėve dhe filozofėve tė shquar botėrorė, si autorėt klasikė e bashkėkohės.

    Studioi me vėmendje veprat e Naimit, De Radės, Gjergj Fishtės, Sami Frashėrit etj. Profesorėt austriakė ēmonin lart punėn kėmbėngulėse, sjelljet shembullore, gjykimin e thellė e urtinė e dėshirueshme tė tij. Studentėt e atdhetarėt e tjerė shqiptarė e adhuronin shumė, sepse i mbante nė zemėr dhe nė mendje Kosovėn, Shqipėrinė. Fliste me zjarr e admirim pėr vendlindjen e tij, Mitrovicėn. Me studentėt qė vinin nga anė tė ndryshme tė trejeve shqiptare, fliste me krenari pėr tė kaluarėn e popullit shqiptar, shprehte dhembje tė madhe pėr gjendjen e popullatės shqiptare nėn regjimin serb. Me rastin e festave kombėtare ai i tubonte studentėt, i organizonte qė tė protestojnė kundėr padrejtėsive e vendimeve qė ishin marrė e po merreshin nė dėm tė shqiptarėve.

    Rexhep Mitrovica mbante tė gjallė ndjenjėn e atdhedashurisė dhe ēonte mė tej frymėn nacionaliste. Kishte zėnė njė miqėsi tė fortė dhe tė sinqertė me aktorin kavajas me famė botėrore, Aleksandėr Mojsiun. Atė e pėrcillte nė tė gjitha shfaqjet. Nė ndejat e bisedat me tė, ku ftoheshin studentėt shqiptarė, gjithherė merrnin nė gojė ēėshtjen e atdheut, ēėshtjen e kulturės, tė artit, tė letėrsisė. Pos mallit pėr vendlindjen, natyrshėm shpaloheshin edhe ndjenjat e tjera. Rexhep Mitrovica pėrcillte me vėmendje punėn e Konferencės sė Paqes nė Paris qė u hap mė 18 janar 1919.

    Ai shpresonte se pas pėrfundimit tė Luftės sė Parė Botėrore, mė nė fund Fuqitė e Mėdha fituese (SHBA, Anglia, Italia, Franca dhe Japonia) do tė ēonin nė vend drejtėsinė duke zgjidhur drejt kėrkesat e ligjshme tė popullit shqiptar. Mbėshteti delegacionin e qeverisė shqiptare, i cili shkoi nė Paris dhe i paraqiti Konferencės sė Paqes, gjatė muajit shkurt 1919, dy memorandume. Atėherė e kishte hetuar se SHBA, qė nuk e kishin nėnshkruar Traktatin e Fshehtė tė Londrės nė vitin 1915, mbanin njė qėndrim tė drejtė ndaj ēėshtjes shqiptare. Nė njė letėr qė i dėrgoi nė kėtė kohė Midhat Frashėrit nė Zvicėr, ndėr tė tjera i shkruan: “Nji vllau si ty, qė me tė drejtė ka fitue besimin e krejt kombit, pėr disa shkaqe politike tė mos i jepet leje me shkue nė Paris, ma cenon pak gėzimin e maparshėm. Formova besim tė plotė se po tė kishe qenė ti nė Paris nuk do tė kishin ndodhė kėto paturpsina”. Nė kėtė kohė u formua nė ilegalitet Komiteti “Mbrojtja kombėtare e Kosovės”.

    Pėrmes miqve mori vesh se nė krye tė kėtij Komiteti qė vepronte nė Shkodėr, ishte vėnė Hoxhė Kadri Prishtina. Shpejt vuri kontaktin me mikun e tij tė vjetėr, Bedri Pejanin, sekretar i Komitetit, me bashkėpunėtorėt e veprimtarėt e dalluar, si Hasan Prishtinėn, Bajram Currin, Sali Nivicėn, Hysni Currin, Avni Rrustemin, Elez Isufin, Beqir Vokshin, Tafil Boletinin etj. Pasi mbaroi studimet nė Vjenė me rezultate mjaft tė larta, mė 1920 Rexhep Mitrovica u kthye nė vendlindje, ku nisi misionin e mėsuesit pėr edukimin e brezit tė ri shqiptar me ndjenja tė dshurisė pėr shkollėn, librin, vullnetin pėr dije si detyrim moral ndaj atdheut, si parakusht pėr mbijetesė. U shqua si mėsimdhėnės i pėrgatitur mirė me njė horizont tė gjerė e me njė talent tė madh. Organizoi fėmijėt nė shkollė. Udhėtoi e punoi edhe nė Pejė, nė Prishtinė, Shkup. Atje pėrhapi shkėndijat e dritės e diturisė. Gėzohej pa masė kur shihte bashkėkombasit e vet duke mėsuar abecenė, kur dėgjonte kėngėn dhe fjalėn shqipe. Ishte shumė i afėrt dhe shumė i dashur, kishte takt pedagogjik e sjellje dinjitoze, prandaj tė rinjtė e adhuronin shumė. Qarqet politike serbe, duke njohur cilėsitė intelektuale tė tij, veprimtarinė, influencėn politike nė popullsinė shqiptare, qė kishte shumicėn dėrrmuese nė Mitrovicė dhe nė gjithė vendet tjera tė Kosovės, vazhdimisht e mbanin nė shėnjestėr.


    Rexhep Mitrovica dhe kontributi i tij nė ngritjen e shkollės e arsimit kombėtar

    Duke parė se nė Konferencėn e Paqes nė Paris po bėheshin pazarllėqe tė mėdha nė dėm tė kombit shqiptar, patriotė tė shquar thirrėn Kongresin Kombėtarė tė Lushnjės, i cili i zhvilloi punimet nga 28 deri 31 janar 1920. Kongresi i Lushnjės, pasi e konsideronte qeverinė e Durrėsit si antikombėtare, zgjodhi qeverinė e re tė kryesuar nga Sylejman Delvina. Mė 11 shkurt 1920 kjo qeveri, Kėshilli i Lartė dhe Kėshilli Kombėtar u vendosėn nė Tiranė duke zhvilluar veprimtarinė e pavarur nga pushtuesit italianė. Nė zgjedhjet parlamentare, mė 1921 qeveria e Iliaz Vrijonit nėnprefekturės sė Tropojės i la dy delegatė. Me ndikimin e Bajram Currit nxori deputetėt pėr Partinė Pėrparimtare Mustafa Krujėn, kurse pėr Partinė Popullore nxori Rexhep Mitrovicėn. Qeveria e dalė prej Kongresit tė Lushnjės (Eshref Frashėri, Mehmet Konjica, Ahmet Zogu, Sotir Peci, Hoxhė Kadria, Ndoc Ēoba), duke i njohur aftėsitė organizative, e bindur nė ndjenjat nacionaliste e tė kulluara tė Rexhep Mitrovicės, e ftoi pėr tė shkuar nė Tiranė.

    Mė 26 dhjetor 1921, kjo qeveri, qė kishte kėtė pėrbėrje: Xhafer Ypi, kryeministėr, Hysen Vrioni, ministėr i drejtėsisė, Fan Noli, ministėr i jashtėm, Ahmet Zogu, ministėr i brendshėm, Kol Thaēi, ministėr i financave, Spiro Koleka, ministėr i punėve botore, dhe Ismajl Tezati, ministėr i luftės, e emėroi Rexhep Mitrovicėn Ministėr tė Arsimit nė Kabinetin e Xhafer Ytit. Duke njohur mirė vendimet e Kongresit Arsimor tė Lushnjės (gusht 1920) pėr problemin e sistemit arsimor, tė strukturės dhe pėrmbajtjes sė shkollės, tė njėsimit tė gjuhės nė tekstet shkollore, tė ēėshtjeve didaktike dhe praktike tė punės nė shkollė, Rexhep Mitrovica menjėherė filloi punėn e susksesshme nė shtrirjen e rrjetit arsimor. U pėrcaktua qartė pėr fizionominė e arsimit shqiptar, pėr domosdoshmėrinė e unifikimit tė programeve shkollore, pėr futjen e gjuhės sė huaj qė nga klasa e tretė e fillores etj. Punoi me tėrė qenien nė realizimin e shumė punėve e detyrave nė frymėn e kėrkesave tė Kongresit Kombėtar tė Lushnjės.

    Kongresi arsimor, qė kishte si synim njėsimin e organizimit tė shkollės dhe zhvillimin e mėtejshėm tė sistemit arsimor ekzistues, me iniciativen e Rexhep Mitrovicės, punoi nė drejtim tė sigurimit tė kuadrit arsimor, tė unifikimit tė programeve mėsimore, hartimit tė teksteve shkollore, pėrgatitjes sė disa projektligjeve, tė cilat synonin nė sanksionimin e drejtimeve kryesore qė do tė kishte arsimi nė shtetin e ri, si: organizimi i istitiucioneve qendrore arsimore, dokumentacioni shkollor etj. Kėshtu, Kėshilli Kombėtar nėn udheheqjen e Rexhep Mitrovicės miratoi ligjet: “Mbi organizimin qendror tė Ministrisė sė Arsimit”, “Mbi organizimin themelor tė Ministrisė sė Arsimit”, “Mbi ndjekjen e detyrueshme tė shkollės”, “Mbi emėrime e shpėrngulje mėsuesish”, “Mbi ngritjen dhe mbajtjen e ndėrtesave shkollore”, “Mbi tekstet shkollore” dhe “Mbi bursat”. Rexhep Mitrovica pėrkrahu dhe ndihmoi organizimin dhe mbajtjen e Kongresit Arsimor tė Tiranės (22.7 – 3.8.1922) ku u morėn gjithashtu vendime tė rendėsishme pėr demokratizimin e shkollės, laicizmin e saj, njėsimin e punės mėsimore, u miratua programi i ri i shkollės fillore, u caktuan afatet e shkollės fillore, u vendos qė tė ēelen shkolla tė ulėta profesionale trivjeēare dhe Gjimnazi gjashtėvjeēar, tė ngritet roli i lėndėve shkencore, u shtrua nevoja e ngutshme pėr zbatimin e parimit tė konkretizimit.

    Programi sintetik-analitik qė miratoi Kongresi Arsimor i Tiranės, filloi tė zbatohet qė nga viti 1922-1923. Ky program zbatohej nė tė gjitha shkollat qė ekzistonin atėherė nė Shqipėri dhe, padyshim, ishte njė hap i sigurt pėrpara drejt forcimit tė shkollės shqiptare dhe laicizmit tė saj. Ai preokupohej jo vetėm me ēėshtje tė arsimit po edhe me halle tė atdheut. Nė cilėsinė e Ministrit tė Arsimit, mė 4 korrik 1922 i shkruan Midhat Frashėrit: “Ministria e Arsimit e Shqipėrisė ju emėron si pėrfaqėsues i saj nė Kongresin Ndėrkombėtar tė Tretė tė Edukatės Morale, i cili do tė mbahet nga 28 korrik deri mė 1 gusht 1922” (AQSH, fondi 35, dosja 64, fleta 1). Qė nga Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė mė 28 Nėntor 1912, para Rexhep Mitrovicės Ministra tė Arsimit kanė qenė Luigj Gurakuqi (4.12.1912; 22.1.1914 dhe 15.12.1918), Dr. Mihal Turtulli (13.3.1914), Pjetėr Poga (3.5.1914), Abdi Bej Toptani (28.5.1914), Sotir Peci (31.1.1920; 11.7.1921), Kristo Floqi (9.11.1920), Hil Mosi (16.10.1921), Kristo Dako (7.12.1921) dhe Aleksandėr Xhuvani(12.12.1921), ndėrsa pas tij deri nė pėrfundimin e Luftės sė Dytė Botėrore, kanė qenė: Xhafer Ypi (4.4.1922; 12.2.1927; 1.1928; 5.9.1928), Fahri Gorani (30,10.1923), Stavro Vinjau (16.6.1924), Nush Bushati (21.10.1935), A. Dibra (7.11.1936), Ernest Koliqi (12.4.1939), Dhimitėr Berati (31.2.1941)

    Rexhep Mitrovica mbante njė korrespondencė tė rregullt me personalitetet e shquara tė kohės. Kėshtu mė 16 mars 1921 nga Barcelona i shkruan Rexhep Mitrovicės se ai ėshtė pėr njė regjim republikan: “Puna e qeverimit mė duket se do tė zgjidhesh ma lehtė me nji regjim republikan, ndryshe kena me pasė shumė ngatrresa”. Ai e njofton pėr disa artikuj tė botuar nėpėr gazeta tė njohura, pėrmes tė cilėve sensibilizonte opinionin ndėrkombėtar pėr mizoritė e serbėve. “Kena me pasė kurdoherė nevojė pėr ndihmėn morale e materiale tė ēdo fuqie tė madhe e aq mė tėpėr tė Francės” - rekomandon Midhat Frashėri, duke shtuar se “edhe njė punė sado e vogėl qė tė jetė, nuk bahet pa durim dhe pėrseverencė”. Nė letrėn qė i dėrgon mė 23 korrik 1921, ai i kėrkon Rexhep Mitrovicės qė tė nxitohet nė themelimin e njė shoqate pėr mbrojtjen e tė drejtave kombėtare e njerėzore, ndėrsa nė tjetrėn, qė i dėrgon mė 12 janar 1922, i rikthehet punės kulturore dhe problemeve tė shoqėrisė civile. Ai thotė se sė pari duhet tė hapen shkolla nė ēdo cep tė Shqipėrisė, sė dyti duhet tė ēelet nė Tiranė njė bibliotekė.

    Midhat Frashėri rekomandon qė nė Kongresin e Lidhjes Shqiptare tė Shoqėrisė sė Kombeve tė hyjė Rexhep Mitrovica, Eshref Frashėri, Bedri Pejani, Sejfi Vllamasi dhe Aleksandėr Xhuvani. Me pėrkrahjen e Ministrisė sė Arsimit dhe vėēanėrisht tė Rexhep Mitrovicės, u themeluan organizatat profesionale tė mėsuesve tė Shqipėrisė, si: “Lidhja e mėsuesve tė prefekturės sė Durrėsit” (8 janar 1922), “Lidhja e mėsuesve tė prefekturės sė Shkodrės” (18.6.1922), “Lidhja shoqėrore e arsimtarėve tė Korēės” (23.3.1923) etj., qė ēuan nė krijimin nė Tiranė tė Lidhjes sė Pėrgjithshme tė Arsimtarėve tė Shqipėrisė” (gusht 1924), nė botimin e revistės “Arsimtari”, nė riorganizimin e demokratizimin e shkollės, ngritjen e figurės sė mėsuesit, nė hepjen e shkollave tė mesme, nė zbatimin e arsimit tė detyruar pėr femrat, nė ēeljen e shkollave gjysmėgjimnaze nė disa qytete tė Shqipėrisė, nė akordimin e bursave me kritere tė drejta, nė krijimin e konvikteve pėr nxėnėsit e zonave malore etj.

    Duke qenė Ministėr i Arsimit gjatė viteve 1922-1924, Rexhep Mitrovica inspektoi dhe ndihmoi shkollat shqipe nė veri e nė jug tė Shqipėrisė, ndikoi qė parlamenti shiptar tė japė votbesimin pėr shkollėn profesionale, autorizoi shumėn prej 60 mijė franga ari (afro 12 mijė dollarė) pėr tė plotėsuar ndėrtesėn e kolexhit tė filluar nga turqit mė 1910. Shkolla u pagua nga qeveria dhe pėrgjegjėsia pėr sigurimin e lokalit binte mbi shqiptarėt. Shkolla profesionale shqiptare ose Shkolla Teknike Shqiptaro-Amerikane u krye nė prill tė vitit 1922. Ministri i Arsimit Rexhep Mitrovica bashkėpunoi ngusht me udhėheqėsit e shkollės profesionale, Hari Fultz, Ēarls Holingshed etj. Pas njohjes qė i bėnė SHBA-tė Shqipėrisė mė 28 korrik 1922, Rexhep Mitrovica pati njė takim tė pėrzemėrt dhe me interes me Ministrin e parė amerikan nė Shqipėri, Julisis Grant - Chmithin, i cili arriti nė Tiranė nė tetor tė vitit 1922.

    Rexhep Mitrovica arriti qė pėrmes formave tė ndryshme tė dėrgojė fshehurazi nė Kosovė tekste tė ndryshme. Meqė qeveria SKS kishte mbyllur shkollat shqipe nė Kosovė, ai pėrmes njerėzve besnikė u lidh me mėsuesit e fesė, hoxhallarė e priftėrinj, tė cilėt punonin nė drejtim tė zėnies sė shkrim-leximit nė gjuhėn shqipe dhe nė ruajtjen e identitetit kombėtar. Nė njė letėr qė i dėrgon Dervish Mitrovicės, Rexhepi shkruan: “Shkjaun ma se pari do ta rrėzojmė me dije e pastaj vjen pushka”.

    Vitet 1922-1924 ishin mjaft tė stuhishme e me plot trazira pėr Shqipėrinė, sidomos pėr Kosovėn. Nė Shqipėri ekzistonin dy koalicione tė mėdha politike, secili grup me lidhje tė dobėta nė vetvete. Konservatorėt pėrbėheshin nga klasa e vogėl e pasanikėve, pronarė tokash. Shumica e kėtyre anėtarėve tė kėsaj partie mendonin vetėm pėr interesa pėrsonale.

    Drejtuesit i pėrkisnin klasės sė vjetėr me tituj, klasės sė bejlerėve qė kishin mentalitet feudal dhe shumica e kėtyre prijėsve ishin mbi moshėn mesatare. Partia Popullore, sė cilės i pėrkiste Rexhep Mitrovica, pėrbėhej prej bejlerėve tė rinj mė tė arsimuar dhe ish emigrantė qė luftonin pėr arsimimin e shpejtė tė gjithė rinisė, pėr zhvillimin e shpejtė tė burimeve natyrore, pėr dhėnien e ligjshme tė tokės klasės fshatare punonjėse. Pėrfaqėsuesit e Partisė Popullore ishin reformatorė. Rexhep Mitrovica, i cili si Ministėr i Arsimit arriti tė themelojė shkollėn kombėtare shqiptare, ishte njėri ndėr burrėshtetasit mė me autoritet. U shqua pėr kulturėn e gjerė e drejtėsinė e kulluar.

    Fjala e tij plot elokuencė, mendimi i thellė dhe arsyetimi logjik dėgjoheshin e respektoheshin nė parlamentin shqiptar. Ai ishte zėri i Kosovės e i gjithė Shqipėrisė. Nė qershor tė vitit 1924 jeta politike dhe shoqėrore nė Shqipėri po bėhej gjithnjė e mė e paqėndrueshme nė Shqipėri. Situata po bėhej e pasigurt. Departamentet e qeverisė nuk ishin aktive dhe efektive. Nė gjirin e tyre mbretėronte kaosi. Kjo gjė e shqetėsonte shumė Rexhep Mitrovicėn. Nuk mund tė pritej punė e frytshme as nga Ministria e Arsimit pėrderisa ministri e ndiente veten tė pėrkohshėm dhe tė pasigurt. I ndodhur pėrballė kėtyre ndeshtrashave tė mėdha e provave tė hidhura ai jep dorėheqje.


    Pas udhėtimit nėpėr Evropė, prapė kthehet nė Shqipėri e nė Mitrovicė

    Pas Revolucionit Demokratik tė Qershorit tė vitit 1924 menjėherė kthehet nė vendlindje, nė Mitrovicė, pastaj prapė nė Pejė, Gjakovė e Shkup, ku vazhdon misionin e tij pėr edukimin e brezave tė rinj duke mbjellė farėn e diturisė e atdhedashurisė. Furtuna tė ashpėra po e rrahnin Shqipėrinė. Ai e dėgjoi zėrin e mekur tė atdheut qė kėrkonte ndihmė, prandaj vendosi t’i pėrgjigjet menjėherė. E la Kosovėn dhe u nis nė rrugėn e mundimshme jo drejt Shqipėrisė, por nėpėr Evropė, ku besonte se prej andej mund t’i ndihmonte mė shumė ēėshtjes kombėtare.

    Menjėherė ra nė kontakt me personalitete tė shquara tė politikės evropiane. Shkroi dhe botoi njė sėrė artikujsh duke zbuluar me fakte nė shtypin evropian tė kohės pėr tmerret qė vuante Kosova dhe populli shqiptar i saj prej shovinizmit tė egėr serbomadh. Tuboi pranė vetes intelektualė tė shquar e studentė shqiptarė dhe, pėr ta bėrė tė njohur popullin shqiptar, veproi nė shumė drejtime. Duke cituar veprat e autorėve shqiptarė e tė huaj, duke u thirrur nė burime tė ndryshme relevante ai u shpjegonte disa personaliteteve politike tė huaja dhe opinionit tė kėtyre vendeve se shqiptarėt janė njė komb i qytetėruar, mė i vjetri nė Evropė, prandaj meriton tė hyjė nė familjen e madhe evropiane. Pėrmes studentėve shqiptarė nė Evropė dhe pėrmes letėrkėmbimeve qė kishte me Bedri Pejanin, Sali Gjukėn (deri mė 1925), Midhat Frashėrin, Hasan Prishtinėn, Dervish Mitrovicėn etj., ai vazhdimisht merrte informacione pėr gjendjen nė Shqipėri e Kosovė.

    Mė 1939, me aktin tragjik tė pushtimit fashist tė Shqipėrisė, Rexhep Mitrovica u gjend nėpėr vende tė ndryshme tė Evropės. Tė premten e zezė e priti me dhembje e pikėllim, me indinjate e kundėrshtim, duke e stigmatizuar pėrmes formave tė ndryshme agresionin, okupacionin dhe propagandėn fashiste. Nė fillim tė viteve ’40 u kthye nė Shqipėri.

    Duke vėrejtur se propaganda fashiste ishte shumė e fortė, se radhėt e organizatės “Djelmnia shqiptare”, e cila me urdhėr administrativ ishte zėvendėsuar nė shoqėrinė “Djelmnia e Liktorit Shqiptar” po mbusheshin me tė rinj tė mashtruar nga propaganda fashiste qė pandehnin se mirėqenia dhe fati i kombit tė tyre ishin nė duart e Musolinit, pra duke kuptuar se nxėnėsit shqiptarė, e ardhmja e kombit tė vet, po ndrydheshin e drejtoheshin tinėzisht nė udhė pa krye prej pushtuesve italianė, prandaj edhe duke mos mundur tė durojė e tė heshtė para kėsaj drame tė mynxyrshme qė po pėrjetonte rinia dhe populli i tij, Rexhep Mitrovica mė parė u lidh me atdhetarė tė kohės. I bėnte thirrje tė hapur popullit tė mos e lėnė rininė, shpresat e mėdha tė kombit, tė humbte. I porosiste tė rinjtė tė braktisnin pėrshėndetjet alla romane, tė shkyejnė flamurin e Liktorit dhe tė mbajnė nė gji idealin nacional dhe flamurin me shqiponjėn e zezė dykrenare nė hapėsirėn e kuqe. Nacionalizmin shqiptar e shihte si forcė dhe rrugė tė vetme pėr shpėtimin e kombit.

    Nė takimet dhe lidhjet qė pati me ish nxėnėsit e tij tė dikurshėm, shpjegonte se pavarėsia e atdheut mund tė vijė kur secili prej tyre frymėzohet prej realizimit tė Shqipėrisė etnike. Nė kontakt me intelektualė dhe miq atdhetarė tė orėve tė para ai kėmbėngulte nė bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė. Menjėherė iu ofrua mikut tė vjetėr, themeluesit tė organizatės nacionaliste “Balli Kombėtar”, Midhat Frashėrit, u njoftua me anėtarėt e Komitetit tė fshehtė, patriotėt e shquar, si Hasan Dostin, Thoma Orollogain, Faik Qukun dhe Fuad Dibrėn, prandaj aderoi bashkė me atdhetarėt e tjerė, si Vasil Andonin, Halil Menikun, Ethem Haxhiademin, Jup Kazazin, Enver Bushatin, Kol Tromarėn, Aziz Ēamin, Ali Kėlcyrėn dhe njė plejadė tė tėrė tė rinjsh, duke mbėshtetur pa rezervė programin e hartuar nė prill tė vitit 1939, ku, ndėr tė tjera, shkruan: “Kjo racė, ky komb, ky popull e ndjen veten e tij vėlla dhe tė pandarė prej shoku-shokut. Dhe ka vetėm njė qėllim. Ky qėllim ėshtė:

    1. Tė ketė Shqipėri tė lirė dhe indipendente,

    2. Tė sigurojė njė Shqipėri tė pavarur, tė zonjėn pėr tė jetuar, tė nderuar dhe tė vėllazėruar,

    3. Tė ruajė kufijtė e saj etnikė, tė mbėshtjellė nė njė atdhe djemtė e saj,

    4. Tė jenė gati djemtė e kėtij kombi pėr ēdo sakrificė pėr tė arritur qėllimin e pėrbashkėt,

    5. Pėr tė arritur kėtė qėllim duhet qė gjithė shpresėn mė pėrpara ta kemi tek vehtja jonė. Vehten tonė do ta shpėtojmė ne vet, me sakrificat tona, me pėrpjekjet tona, me dėshirėn tonė. Dhe Zoti ka pėr tė na ndihmuar,

    6. Nacionalizma shqiptare dėshiron qė me kombet dhe me shtetet fqinje tė ketė marrėdhėnie fqinjėsore, tė rrojė nė harmoni me ta. Kjo miqėsi lypset tė jetė e themeluar mbi respektin e tė drejtave tė tė dy palėve. Nacionalizma shqiptare e kėshillon krejt popullin tonė qė tė lėrė menjėanė ideologjitė dhe tė pėrpiqet vetėm pėr Shqipėrinė rreth Flamurit tė Skėnderbeut, me patriotizmė tė patundur” (Arkivi Qendror i shtetit, fondi 14, AP, Programi i hartuar nė prill 1939).


    Themelues dhe kryetar i “Lidhjes Popullore Shqiptare”

    Duke e parė aktivitetin patriotik tė Rexhep Mitrovicės, nė vitin 1941 e emėruan anėtar tė Kėshillit tė Shtetit Shqiptar. Mė 6 prill 1941 gjermania sulmoi Jugosllavinė. Rexhep Mitrovica, si shumė patriot tė tjerė, kėtė e priti me entuziazėm tė madh. Ai ishte i vetėdijshėm se tashti do tė pėrfundojnė barbaritė serbe mbi popullin shqiptar, vrasjet, likuidimet, dėbimet me dhunė, kolonizimi i Kosovės, se do tė bien nė ujė marrėveshjet qė ishin nėnshkruar ose pėrgatiteshin tė nėnshkruheshin e qė kishin pėr qėllim pėrzėnien e shqiptarėve nė Turqi dhe kolonizimin e plotė tė Kosovės.

    Shqiptarėt e Kosovės, tė cilėt tri dekada kishin qenė tė diskriminuar, nuk patėn as arsyen mė tė vogėl tė luftojnė nė krahun serb pėr mbrojtjen e mbretėrisė, tė kėsaj krijese qė ishte fatkeqėsia dhe kobi i tyre. Nė Tiranė arrinin lajme shqetėsuese. Ushtria e mbretėrisė jugosllave edhe pse kapituloi shumė shpejt para forcave tė motorizuara gjermane, para se tė tėrhiqej, u urdhėrua nga oficerėt kriminelė qė tė vrasė ushtarėt shqiptarė e tė terrorizojė qytetarėt duarthatė nė Mitrovicė.

    Posa mori kėto lajme, Rexhep Mitrovica u lidh shpejt me grupin e kosovarėve, me Bedri Pejanin, Xhelal Mitrovicėn, Bedri Gjinėn, Tafil Boletinin dhe me nacionalistėt tjerė. Vendosėn qė menjėherė tė kthehen nė Kosovė. Nė fillim tė majit tė vitit 1941 Rexhep Mitrovica, sė bashku me kryetarin e Komitetit pėr Mbrojtjen e Kosovės, Bedri Pejanin dhe me 120 atdhetar tė tjerė, u kthye nė Mitrovicė. Mė 23 prill 1941 u caktua vija e ashtuquajtur e demarkacionit, ndėrsa nė mesin e majit Kosova u nda nė tri zona pushtuese: italiane, gjermane dhe bullgare.

    Gjermanėt njohėn prefekturėn e Mitrovicės me nėnprefekturat e Vushtrrisė, Podujevės dhe Pazarit tė Ri si autonomi shqiptare dhe, pėr shkak tė burimeve tė pasura natyrore, u pėrfshinė nė zonėn e tyre tė pushtimit. Me marrėveshjen e gjeneralit gjerman Eberhard me prijėsit shqiptarė tė Mitrovicės, Prishtinės, Podujevės, Pazarit, Vushtrrisė, Drenicės, Pejės, Istogut etj. u sigurua sundimi i plotė i shqiptarėve nė kėto vise. Administrata u ishte lėnė nė dorė shqiptarėve. Ushtria gjermane e favorizonte popullsinė shqiptare pėr shkak tė sinqeritetit e besnikėrisė, po edhe pėr hirė tė vuajtjeve nėn regjimin serb.

    Nė qytet dhe gati nė tė gjitha fshatrat e rrethit tė Mitrovicės u hapėn shkolla nė gjuhėn shqipe. Flamuri kombėtar valonte nėpėr ndėrtesat qeveritare. Shqiptarėt morėn pushtetin vendor. Njeriu i parė ishte Xhafer Deva.
    Pos Xhaferit, figura tė tjera tė shquara e me ndikim ishin edhe Osman Ibrahimi – Solidi, Shaban Mustafa – Gashi, Adem Voca, Pajazit Boletini, Ahmet Selaci etj. Prefekt i Mitrovicės ishte zgjedhur Ibrahim Lutfiu, kryetari i administratės Ago Agai, sekretar i tij Kadri Borshi, kryetar gjyqi Shefqet Shkupi, prokuror Kudret Kokoshi, komandant i xhandarmėrisė Pajazit Boletini.



    Nė Mitrovicė u vendos shkalla e lartė gjjyqėsore, u themelua Pleqėsia (Islihati). Shqiptarėt mė eminentė nė Mitrovicė, si Rexhep Mitrovica, Bedri Pejani, Bedri Gjinaj, Ago Agai, Tafil Boletini, Ymer Lutfiu, Kudret Kokoshi, Gjon Logoreci, Ferat e Ali Draga, Vehbi Frashėri, Pajazit Boletini, Shaban Mustafa e atdhetarė tė tjerė qė ishin rreth dy organizatave: Komiteti pėr Mbrojtjen e Kosovės dhe “Lidhja Popullore Shqiptare” (u themelua nė gusht tė vitit 1941), u angazhuan me tėrė qenien pėr tė krijuar rend, paqe e qetėsi.
    Nė kėtė kohė, kur forcat ēetnike sulmonin fshatrat nė veri tė Mitrovicės, Rexhep Mitrovica, i cili ishte zgjedhur kryetar i parė i Lidhjes Popullore Shqiptare (gusht 1941), me nėnkryetar Bedri Pejanin, sekretar Dr. Xhelal Mitrovicėn dhe anėtarėt e kryesisė: Xhafer Devėn, Ali Dragėn, Pajazit Boletinin dhe Shaban Mustafėn, u gjend para njė pėrgjegjėsie tė madhe.

    Menjėherė iu hyri punėve pėr hartimin e planit dhe organizimin e ēetave tė armatosura vullnetare nė zonat kufitare me Serbinė. Me iniciativėn e tij u themelua organizata e rinisė nė krye tė sė cilės u vu Bedri Gjinaj.


    Organizata “Lidhja Popullore Shqiptare” kishte program tė qartė nė rrafshin e zgjidhjes sė problemeve kombėtare. Mitrovica ishte qendėr e kėsaj organizate tė rėndėsishme, e cila, pos nė organizimin e pushtetit vendor qė shikohej nė unitet me zhvillimet nė shtetin amė, harmonizoi aktivitetin e vet nė dy drejtime: tė hapė sa mė shumė shkolla dhe tė krijojė degė tė veta nė Vushtrri, Podujevė, Pazar tė Ri, duke propaganduar qė Qarku i Mitrovicės t’i bashkohet patjetėr Shqipėrisė.
    “Komiteti i Kosovės” dhe “Lidhja Popullore Shqiptare” bashkėpunonin me grupin e vullnetarėve tė ardhur nga Shqipėria, me Vehbi Frashėrin (djali i Mehdi Frashėrit), Ago Agajn, kryetar i administratės nė Prefekturėn e Mitrovicės, Shefqet Shkupin, kryetar i gjyqit, Kudret Kokoshin, prokuror, Kadri Vasilin e bejlerėve tė Borshit, sekretar etj.

    Gjermanėt e pėrcillnin me vėmendje veprimtarinė e organizatave “Komiteti pėr Mbrojtjen e Kosovės” dhe “Lidhja Popullore e Shqiptarėve”. Nė programin e “Lidhjes Popullore” nė rend tė parė theksohej qėllimi dhe strategjia pėr bashkimin e tė gjitha trojeve etnike. Fjalėt se “Vetėm me bashkimin dhe vėllazėrimin e plotė tė gjithė kombit dhe trojeve etnike, me rritjen e vetėdijes kombėtare mund tė shpėtojė kombi shqiptar dhe kultura kombėtare” i pėrsėriste shpesh e i pėrsėriti edhe nė Asamblenė Kombėtare mė 1943, me rastin e zgjedhjes kryeministėr i Shqipėrisė. Nė njė mbledhje tė tri palėve tė interesuara (gjermane, serbe e shqiptare), qė u mbajt nė Krelevė, morėn pjesė Rexhep Mitrovica e Vehbi Frashėri, pėr administratėn Ago Agai, dhe Xhafer Deva, i cili nuk kishte detyrė tė caktuar.

    Delegacioni shqiptar, pas akuzave tė ministrit Aqimoviq pėr gjoja vrasjet qė bėnin shqiptarėt mbi serbėt, ofroi tė dhėna relevante me tė cilat dėshmohej se kjo ishte njė gėnjeshtėr e kulluar sebe. Rexhep Mitrovica dhe Xhafer Deva nxorėn 20-30 fotografi tė shqiptarėve tė masakruar dhe tė hedhur nė Ibėr (1941), duke dėshmuar se shqiptarėt janė ata qė kanė pėrsuar nga kriminelėt serbė. Bedri Pejani pohon se bashkė me Rexhep Mitrovicėn, Ali Dragėn, Vehbi Frashėrin e Kudret Kokoshin kanė qenė edhe disa herė tė tjera nė Beograd, ku kanė paraqitur pikėpamjet dhe qėndrimet e tyre pėr moscopėtimin e Kosovės. Nė njė mbledhje tjetėr qė u mbajt nė Podujevė midis palės shqiptare dhe asaj serbe e ku palėn serbe e pėrfaqėsonte Vojvoda Kosta Peqanci, komandant i ēetnikėve nė kufi, u gjykuan sulmet dhe masakrat e ēetnikėve nė kufijtė veriorė tė Kosovės.

    Me rastin e festės sė 28 nėntorit mė 1941, pėr herė tė parė nė Mitrovicė kremtuan bashkėrisht nė mėnyrė madhėshtore nxėnėsit, qytetarėt, gratė e veshura bukur tė familjeve muslimane e katolike. Nė kėtė kohė gjermanėt urdhėruan qė tė burgosėn ēifutėt e romėt (gabelė e arixhinj) me origjinė nga Egjipti, mirėpo, pas ndėrhyrjes sė Rexhep Mitrovicės, Xhafer Devės, Ago Agait e Vehbi Frashėrit, ky vendim nuk u zbatua, pėrkundrazi, iu mundėsua ēifutėve qė pėrmes korridorit tė sigurt nėpėr Drenicė, tė tėrhiqen deri nė Shqipėri e tutje. Rexhep Mitrovica kishte marrė nė dorėzim detyrėn e Komandantit tė Forcave Vullnetare Shqiptare nė trojet e ēliruara.

    Pos si organizator i veprimeve luftarake, u angazhua me tėrė qenien edhe nė aksionin pėr pajtimin e gjaqeve nė Kosovė. Punoi e luftoi pėr mbrojtjen e tėrėsisė territoriale shqiptare prej sulmeve tė forcave ēetnike. Kur pa se italianėt po i favorizonin forcat malazeze, goditi rėnd ushtrinė e tyre duke shpejtuar rrėnimin e saj. Kjo veprimtari e tij ra nė sy tė fashistėve italianė, tė cilėt nė gusht tė vitit 1943 e arrestuan. U dėnua disa vjet me akuzėn “pėr veprimtari kundėr regjimit italian nė Shqipėri”. Burgun deri mė 13 shtator, bashkė me Bedri Pejanin, Mehdi Frashėrin, Xhelal Mitrovicėn etj. e vuajti nė Porto-Romano afėr qytetit tė Durrėsit. Ndonėse mbi tė u ushtrua njė dhunė e paparė, ai nuk u pėrkul, nuk u thye shpirtėrisht.


    Rexhep Mitrovica-kryetar i parė i Komitetit Qendror tė Lidhjes II tė Prizrenit

    Pas kapitulimit tė Italisė mė 8 shtator 1943, nė Shqipėri u vendosėn trupat gjermane tė Korpusit XXI e XXII. Gjermanėt nderuan Shqipėrinė e ēliruar, indipendente e tė lirė, duke shpallur veten garante tė pavarėsisė sė saj. Komiteti Ekzekutiv i Pėrkohėshim mė 11 shtator 1943 rishpalli pavarėsinė. Nė krye tė kėtij Komiteti u emėrua Ibrahim Biēaku, i biri i Aqif Pashė Elbasanit.

    Nė kėtė kohė Xhafer Deva udhėtoi menjėherė pėr nė Tiranė me njė qėllim tė pėrcaktuar, tė ēlironte nga kampi i Porto-Romanos afėr Durrėsir disa prijės tė njohur, si Mehdi Frashėrin, Rexhep Mitrovicėn, Bedri Pejanin, Dr. Xhelal Mitrovicėn etj. Pas lirimit mė 13 shtator 1943, kėto personalitete formuan njė pėrfaqėsi pėr tė biseduar nė emėr tė Kosovės me pėrfaqėsuesit e dalluar tė Shqipėrisė sė 1913-ės. U formua grupi prej 22 vetash, i cili hyri menjėherė nė bisedime me pėrfaqėsuesin e plotfuqishėm tė shtetit gjerman, Dr. H. Nojbaher (Neubacher). Nacionalistėt shqiptarė aspironin tė ruanin bashkimin e tė gjitha viseve shqiptare. Pėr kėtė arsye ata u organizuan politikisht pėr t’i realizuar synimet kombėtare.

    Duke parė se popullata shqiptare nė disa vise tė Kosovės, sidomos nė veri tė saj, po kėrcėnohej seriozisht nga sulmet e ēetnikėve nacionalistė serbo-malazezė dhe nga bandat komuniste serbo-malazeze-maqedone, me iniciativėn e Xhafer Devės, Asllan Boletinit e Bedri Gjinajt, qė tė tre nga Mitrovica, pastaj tė Musa Shehut, Sheh Hasanit, Lukė Simon Mjedės, Pjetėr Vuēajt nga Prizreni, Tahir Zajmit nga Gjakova, Qazim Bllacės nga Suhareka etj. u shtrua nevoja pėr mbajtjen e njė mbledhjeje pikėrisht nė Prizren dhe zgjedhjes sė njė Kėshilli Ekzekutiv, i cili do tė kujdesej pėr qeverisjen e vendit pėrkohėsisht deri nė formimin e ndonjė organi qeveritar qė do tė dilte nga vullneti i pėrgjithshėm popullor.

    Kjo mbledhje, sipas tyre do tė jetė nė frymėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe do tė quhet Lidhja e dytė e Prizrenit. Mbledhja u mbajt mė 16 shtator 1943. Kuvendi u pagėzua njėzėrit Lidhja e Dytė e Prizrenit. U zgjodh kryesia nė pėrbėrje: Musa Shehu (kryetar), Aqif Bluta (nėnkryetar), Rexhep Krasniqi (nėnkryetar) dhe Bedri Gjinaj (sekretar).

    Nė kuvend u bisedua pėr ēėshtjen e shpalljes sė vullnetit tė popullit pėr bashkimin e viseve tė Kosovės, Dibrės, Strugės, Ulqinit dhe Tuzit me Shtetin Shqiptar, pėr bashkimin e prefekturės sė Mitrovicės me Shqipėrinė, meqė ajo me nėnprefekturat e Vushtrrisė, Podujevės dhe Pazarit tė Ri ndodheshin nėn pushtimin gjerman dhe administratizisht bėnin pjesė nėn shtetin serb; pėr organizimin ushtarak tė popullit dhe pėrgatitjen e mbrojtjes sė kufijve etnikė; pėr krijimin e njė komiteti Qėndror me seli nė Prizren dhe tė nėnkomitėteve nė tė gjitha qendrat e tokave tė liruara pėr tė drejtuar veprimtarinė e nevojshme tė qeverisjes dhe mbrojtjes sė vendit; pėr pėrpilimin dhe aprovimin e Kushtetutės sė organizatės Kombėtare Lidha e Dytė e Prizrenit etj.

    Nė ditėn e dytė, pra mė 18 shtator 1943 nė sallėn e shkollės fillore “Bajram Curri”, ku mbahej kuvendi i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit, hynė Rexhep Mitroviva, Bedri Pejani, Xhafer Deva dhe Xhelal Mitrovica. Me tė hyrė nė sallė, delegatėt u ngritėn nė kėmbė dhe i pėrshėndetėn me duartrokitje duke thirrur emrat e tyre me rend. Rexhep Mitrovica, i emocionuar nga atmosfera festive qė mbretėronte nė qytet e sidomos nė sallėn e dekoruar me flamuj kombėtarė e fotografi tė personaliteteve kombėtare, nė diskutimin e tij para delegatėve, ndėr tė tjera, kėrkoi qė t’i ipet rėndėsi e madhe dy pikave kryesore, siē janė:
    a) Organizimi ushtarak pėr mbrojtjen e vendit kundėr ndonji masakrimi eventual tė popullsisė nga ēetat subverzive,
    b) Regjistrimi i popullsisė sė Kosovės qė deri tash asht neglizhue prej qeverivet tona.

    Rexhep Mitrovica shpjegon gjerė e gjatė rolin qė do tė luante nė Konferencėn e Paqes regjistrimi dhe dokumentat qė provojnė se Kosova ėshtė shqiptare. Ai u bėn apel sidomos arsimtarėve pėr realizimin e regjistrimit tė popullsisė: “Duhet t’ia lėshojmė rrugėn punės e jo fjalėve tė thata nė qoftė se duem me jetue si shtet, si komb, ose si njeri. Lypset kujdesje tė mėdha e duhet derdhun shumė mundime nė tė mbledhunit e dokumentave qė kanė lidhje me interesin e jetės sonė tė pėrbashkėt. Fundi i luftės duhet tė na gjejė krejt kompakt me tė gjitha pėrgatitjet e duhuna pėr me ju ba ballė ēdo kėrcėnimi a intrige politike qė mund tė kėrkojė sigurimi i lirisė sonė tė pėrjetshme”.

    Ky fjalim i zjarrtė qė u pėrshėndet ngrohtė nga delegatėt, veprimtaria e tij e mėhershme mjaft e begatshme, vuajtjet qė pėrjetoi nė Porto-Romano etj., shin arsyet qė i shtyen delegatėt mė 23 shtator 1943 ta zgjedhin kryetar tė Komitetit Qendror, t’i japin besimin qė tė udhėheqė Lidhjen e Dytė tė Prizrenit. Kryesia e Komitetit Qendror pėrbėhej prej shtatė vetash. Ky Komitet Qendror u kryesua sė pari nga Rexhep Mitrovica (18 – 26 shtator 1943), sė dyti nga shkollari e politikani Bedri Pejani (12 tetor 1943 – 26 korrik 1944), dhe sė fundi nga intelektuali poliglot Xhafer Deva (fundi i korrikut 1944 – 19 nėntor 1944. Komiteti Qendror nėn udhėheqjen e Rexhep Mitrovicės organizoi komitetet qendrore tė prefekturave tė Prizrenit, tė Pejės, tė Mitrovicės dhe disa komitete rrethore nėpėr nėnprefektura.

    Lidhja e Dyrė e Prizrenit e kryesuar nga Komiteti Ekzekutiv i zgjedhur nga Kuvendi i shtatorit 1943 iu pėrvesh punės pėr organizimin e luftės kundėr shkaut nė bashkėpunim me qeverinė e Tiranės, e cila ishte bėrė njė qeveri kombėtare qyshse mori fund aneksimi i Shqipėrisė nga Italia fshiste. Komiteti Ekzekutiv i Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit nė Kosovė kreu detyrėn e qeverisė, nė bashkėpunim tė ngushtė me nėpunėsit e emėruar nga qeveria e Tiranės.

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e derjansi
    Anėtarėsuar
    14-04-2005
    Postime
    6,825
    Faleminderit
    12
    113 falenderime nė 89 postime
    gjith ato qe bashkpunun me gjermanin heroj

    Ato qe e luftun? tradhetar.........................
    JO NEGOCIATA VETĖVENDOSJE

  3. #3
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    8,084
    Faleminderit
    57
    44 falenderime nė 43 postime
    Citim Postuar mė parė nga derjansi
    gjith ato qe bashkpunun me gjermanin heroj

    Ato qe e luftun? tradhetar.........................
    Rexhep Mitrovica ka qene qe para 70 viteve per vetevendosje e jo per negociata.
    Te ishte per ata burra shqiptare, sot Kosova ishte Shqiperi e Shqiperia ishte nje nder shtetet themeluese te Komunitetit Europian.
    Por ishte pabesia e komunisteve shqiptare dhe e urdheruesve te tyre serbe qe Kosova dhe gjithe kombi shqiptare te pergjaken, te dhunohen, te masakohen, te perndiqen nga trojet e tyre, tu shkelen lirite dhe te drejtat themelore, te shkaterrohen ekonomikisht e per te mberritur ne fillim te viteve '90 per t'ja nisur edhe njehere nga fillimi.

    Perulje para vepres se Rexhep Mitrovices dhe te gjithe nacionalisteve te vertete shqiptare, qe diten ne ditet me te renda te ruajne te paprekur shqiptarine, dashurine per kombin dhe besen shqiptare!

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e derjansi
    Anėtarėsuar
    14-04-2005
    Postime
    6,825
    Faleminderit
    12
    113 falenderime nė 89 postime
    kosova iu dha Serbise ne vitin 1913
    JO NEGOCIATA VETĖVENDOSJE

  5. #5
    super saiyan Maska e vampiro
    Anėtarėsuar
    04-04-2005
    Vendndodhja
    eneh probe
    Postime
    303
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    qe dmth qe lufta ishte kunder serbit, jo kunder gjermanit

    komunistet me dashje a pa dashje luftuan gjermanin dhe u vellazeruan me serbin

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-03-2010
    Postime
    524
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga derjansi Lexo Postimin
    gjith ato qe bashkpunun me gjermanin heroj

    Ato qe e luftun? tradhetar.........................
    kush e luftoi/?????

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-03-2010
    Postime
    524
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga derjansi Lexo Postimin
    kosova iu dha Serbise ne vitin 1913
    ,,,,,,edhe ju ridha ne 1945 nGa komunistat,,,, mos horo se ne kohen e tije u hapen shkollat shqip ne kosove,dhe merita i qendron MITROVICES DHE ISH MINISTRIT TE Arsimit ERNEST KOLIQIT????

  8. #8
    Mire ėshte puna mire Maska e PLAKU
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    2,463
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 8 postime
    Rexhep Mitrovica e Xhafer Deva

    Shpėrndaje
    8
    Postuar: 3:08 / 15.03.2011
    Komente: 15

    Nexhmedin Spahiu
    Jo qė vetėm nuk duhet qė emėrtimet ‘Rexhep Mitrovica’ e ‘Xhafer Deva’ tė hiqen nga rrugėt e Prishtinės, por do ta kėshilloja Isa Mustafėn qė rrugėve dhe institucioneve tė reja qė do tė krijohen nė Prishtinė t’u jep emrat e kolosėve tė mendimit shqiptar tė etiketuar e tė persekutuar nė kohėn e komunizmit.

    Krimet e nazizmit, komunizmit dhe tė luftės sė fundit

    Kur deputeti Nait Hasani doli me propozim-idenė pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit mė pat rastisur tė bisedoj me diplomatė tė akredituar nė Prishtinė, qė e kundėrshtonin Nait Hasanin. Nė pyetjen time se ēka ka tė keqe nga dėnimi i krimeve tė komunizmit, njėri prej tyre m’u pat pėrgjigjur: krimet e disa nga bashkėluftėtarėt e Naitit (aludimi ishte pėr krimet gjatė dhe pas luftės sė fundit) janė mė tė freskėta dhe nga ato duhet filluar. Propozim-ideja e Nait Hasanit nuk u pėrfill, jo vetėm se ai e teproi me pėrfshirjen e emrave qė s’kishin aspak faj pėr ardhjen e komunizmit nė Kosovė, sepse disa prej tyre ishin lindur pas ardhjes sė komunizmit, por edhe pse Kosova kishte tjera prioritete. Mirėpo, ēfarė ndodhi kėtyre ditėve? Disa dhjetėra bijė e nipėr komunistėsh nisėn njė peticion pėr heqjen e emėrtimeve ‘Rexhep Mitrovica’ e ‘Xhafer Deva’ nga rrugėt e Prishtinės. Arsyetimi: ishin bashkėpunėtorė tė gjermanėve!.

    Rexhep Mitrovica ishte Kryeministėr i Qeverisė sė Shqipėrisė nė periudhėn 1943/44 ndėrsa Xhafer Deva ishte Ministėr i Brendshėm nė kėtė Qeveri.

    Raporti i ambasadorit amerikan pranė qeverisė sė Greqisė, nė Kairo, nė vitin 1944

    Ēfarė shkruante ambasadori amerikan pranė qeverisė sė Greqisė, nė Kairo, mė 1944 nė raportin me titull: “Gjendja nė Shqipėri”? Ai pėrshkruan pesė grupimet politike shqiptare tė asaj kohe dhe unė kėtu po citoj vetėm njė pjesė ku pėrshkruhen qeveria e atėhershme e Rexhep Mitrovicės dhe partizanėt.

    Ja se ēfarė shkruante ambasadori amerikan pėr Qeverinė e Rexhep Mitrovicės:

    “Qeveria ėshtė e pėrbėrė prej njerėzve, tė cilėt nė tė kaluarėn gėzonin respekt nė Vend dhe disa prej tyre llogariten si njerėzit mė tė mirė qė dolėn nga gjiri i Shqipėrisė. Shumica prej tyre nuk njihen si progjermanė tė ndezur e as si fashistė politikė Disa me tė vėrtetė ishin miq tė Anglisė dhe Amerikės. Nuk gabohet nėse thuhet se ata ishin kundėr dominimit italian. Aq sa ndershmėria personale mund ta kapė, ata janė njerėzit me kualitetet mė tė larta prej gjithė atyre qeverive qė Shqipėria ka pasur ndonjėherė. Sidoqoftė, kėta njerėz e pranuan sundimin gjerman dhe qėndruan nė anėn e Gjermanisė. Arsyeja ndoshta ishte se ata me sinqeritet e pėrcjellin politikėn e Chamberlainit. Ata pėrpiqen me ēdo forcė pėr tė mbetur neutral. Shpresojnė pėr ta bashkuar mbarė kombin shqiptar si nė Shqipėri, ashtu edhe nė Jugosllavi, nė njė pjesė kompakte, qė do tė mund tė miratohej prej ngadhėnjimtarėve kushdo qė do tė mund tė ishin ata (gjermanėt, apo aleatėt) (...)”.

    Ja se ēfarė shkruante ambasadori amerikan pėr partizanėt:

    “Partizanėt janė grupi mė dinamik nė Vend. Ata kryesisht gjenden nė Shqipėrinė Jugore. (...) Qėllimi kryesor i partizanėve ėshtė pėr ta sunduar Shqipėrinė politikisht dhe nė ēdo mėnyrė tjetėr. Veprimtaria e tyre kryesore po vazhdohet nė luftėn civile. Programi i tyre fisnik dhe joshės ėshtė pėrgjithėsisht i pashpresė. (...) Partizanėt janė luftėtarėt mė tė mirė, qė dolėn prej gjirit tė Vendit (pėrkundėr mendimit tė pėrgjithshėm, shumica e shqiptarėve nuk janė aq luftėtarė tė mirė). Nė tė vėrtetė, partizanėt nuk bėnė ndonjė gjė tė dukshme kundėr gjermanėve, pėrveē se vranė shqiptarė tė tjerė. (...) Nė marrėdhėnie ndėrkombėtare, ata i pėrngjajnė shumicės sė fanatikėve tė pėrcaktuar pėr tė hipur nė pushtet. Ashtu si ustashi Paveliq (kryeministri i qeverisė kuislinge kroate, 1941-1945, vėrejtja N.S.), hoqi dorė prej Dalmacisė, ashtu si Lenini hoqi dorė prej Rusisė Perėndimore, po ashtu edhe partizanėt shqiptarė janė tė gatshėm ta lėshojnė Kosovėn, vetėm e vetėm pėr ta marrė pushtetin. (...)”.

    Vendet ku jetuan pas luftės Rexhep Mitrovica e Xhafer Deva

    Pas Luftės sė Dytė Botėrore Rexhep Mitrovica (i lindur nė Mitrovicė me 1887) jetoi deri mė 1967 nė Stamboll (Turqi), kurse Xhafer Deva (i lindur mė 1905 nė Mitrovicė) jetoi nė Palo Alto (SHBA) deri mė 1979, ndėrsa deri nė pension punoi nė Universitetin e Stenfordit.

    Nė Shqipėrinė dhe Jugosllavinė komuniste Xhafer Deva u konsiderua tradhtar i popullit e kriminel, por shteti mė demokratik nė botė (SHBA) i kishte dhėnė strehim politik ing.Xhafer Devės. Strehimi i ishte dhėnė nė saje tė kėrkesės sė komunitetit hebre tė Amerikės, i cili nė shenjė mirėnjohje po i kthente tė mirėn ish-Ministrit tė Brendshėm tė Shqipėrisė.
    Xhefer Deva si Ministėr i Brendshėm i kishte kursyer nėn hundėt e gjermanėve jo vetėm hebrenjtė e Shqipėrisė, por edhe ata tė ikurit nga Jugosllavia nė Shqipėri.

    Cilat ishin mėkatet e Rexhep Mitrovicės e Xhafer Devės? Ishin tė vetėdijshėm pėr rrezikun nga komunistėt?!

    Gjatė kohės sa jetoja nė Tiranė, 15 vite mė parė, bisedoja shpesh me ish-tė burgosur politikė. Nė fakt, gjithė Shqipėria e asaj kohe ishte pėrplot ish tė burgosur politikė. Tė gjithė ata flisnin zi e mė zi pėr Enver Hoxhėn, por pėr ata ish tė burgosur qė dikur kishin qenė partizanė, e keqja e Enver Hoxhės pėrfundonte mė 1945. Para kėtij viti pėr ta ishte shoku Enver qė luftoi armiqtė e popullit. Kur pėrmendej emri i Xhafer Devės ata tėrboheshin fare duke thėnė se ka qenė armik, tradhtar e kriminel.

    Njė ditė mora njė libėr dhe u lexova njė faqe prej tij. I pyeta: a e dini kush e ka shkruar kėtė? Zonja Liri Belishova, dikur anėtare e Byrosė Politike, e mė vonė e burgosur dhe e internuar, u pėrgjigj: kėtė sigurisht e ka shkruar dikush nga shokėt tanė qė ka vuajtur tmerret e Enver Hoxhės.

    Atėherė tregova se pjesa qė u lexova ishte pjesė nga artikulli i Xhafer Devės i shkruar mė 1942. Aq mirė e kishte pėrshkruar Xhafer Deva situatėn nė tė cilėn do tė ndodhej Shqipėria nė rast se do tė vinin nė pushtet komunistėt saqė asgjė nuk dallonte nga ajo qė vėrtetė ndodhi mė pas. More po ky nuk paska qenė armik, por ne paskemi qenė budallenj qė bėnim plane ta vrisnim kėtė njeri dhe sollėm nė pushtet tė zezėn tonė - brofi njėri nga ish partizanėt.

    Kjo bėri qė disave t’u turbullohet fare, por disave edhe t’u kthjellet mendja. Njėri nga kėta tha se kriminelet kemi qenė vetė ne komunistėt kur vrisnim njerėz tė pafajshėm vetėm pse ishin tė pasur apo pse kishin funksione shtetėrore. Njėri nga ish partizanėt pėrmendi rastin e atentatit nga dy tė rinj komunistė kosovarė ndaj Ilaz Agushit (atdhetar nga Prishtina, nė shtėpinė e tė cilit tani ėshtė vendosur RTK) atėherė Nėn-Kryetar i Parlamentit tė Shqipėrisė. Njėri prej kėtyre atentatorėve ėshtė gjysh i njėrit prej nėnshkruesve tė peticionit aktual kundėr emėrtimeve Rexhep Mitrovica e Xhafer Deva.

    Shtrohet pyetja se ata qė kanė shkruar peticion kundėr Rexhep Mitrovicės e Xhafer Devės a kanė lexuar ndonjė gjė nga kėta njerėz tė mėdhenj tė historisė sonė apo vetėm kanė dėgjuar tregimet e etėrve dhe gjyshėrve tė tyre tė marrosur me ide komuniste se Rexhep Mitrovica e Xhafer Deva paskėshin qenė bashkėpunėtorė tė gjermanėve?

    Nėse ndokush nga nacionalistėt shqiptarė tė Luftės sė Dytė Botėrore do tė ketė bėrė krime, kėto krime janė minore karshi krimeve tė komunistėve shqiptarė, krime kėto qė jo vetėm janė mė tė mėdha, por janė edhe mė tė freskėta.

    Nga 25 kolosėt e mendimit politik shqiptar (Vaso Pasha, Sami Frashėri, Gjergj Fishta, Faik Konica, Fan Noli, Mit’hat Frashėri, Mehdi Frashėri, Eqrem bej Vlora, Branko Merxhani, Anton Harapi, Vangjel Koēa, Tajar Zavalani, Rexhep Mitrovica, Xhafer Deva, Zef Valentini, Stavro Skendi, Ismet Toto, Safet Butka, Nebil Ēika, Sejfullah Malėshova, Zef Mala, Arshi Pipa, Ernest Koliqi, Krist Maloki e Gjon Shllaku) pėr mėse 50 vite me radhė 22 prej tyre kanė qenė tė ndaluar tėrėsisht kurse tre prej tyre (Vaso Pashės, Sami Frashėrit e Fan Nolit) veprat u janė botuar vetėm pjesėrisht. Po tė lexosh librin e Samiut, tė botuar nė kohėn e komunizmit, shėnimet sqaruese tė redaktorėve poshtė faqeve tė librit janė aq tė neveritshme sa e kupton se si janė debilizuar gjenerata tė tėra shqiptarėsh sa qė tė bėn tė kuptosh se ka qenė krim mė i vogėl ndalimi i tėrėsishėm i Gjergj Fishtės se sa botimi i tillė i cunguar i Sami Frashrit.

    Jo qė vetėm nuk ėshtė e rrugės qė emėrtimet ‘Rexhep Mitrovica’ e ‘Xhafer Deva’ tė hiqen nga rrugėt e Prishtinės, por do ta kėshilloja Isa Mustafėn qė rrugėve dhe institucioneve tė reja qė do tė krijohen nė Prishtinė t’u jep emrat e kolosėve tė mendimit shqiptar tė etiketuar e tė persekutuar nė kohėn e komunizmit. Ndėr kėta kolosė sigurisht bėjnė pjesė edhe Rexhep Mitrovica e Xhafer Deva.
    Pa Kosovė e Ēamėri nuk ka Shqipėri

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e PORTI_05
    Anėtarėsuar
    13-11-2005
    Postime
    294
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga derjansi Lexo Postimin
    gjith ato qe bashkpunun me gjermanin heroj

    Ato qe e luftun? tradhetar.........................
    Lufte te madhe bete ju s kishit ku ti varosnit gjermanet,,, o der,,,jan JU AKOMA E DINI HISTORIN NGA FILMAT E KINOSTUDIOS RACE DERRASH

  10. #10
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    15-12-2010
    Vendndodhja
    ....Europe...
    Postime
    1,184
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga vampiro Lexo Postimin
    qe dmth qe lufta ishte kunder serbit, jo kunder gjermanit

    komunistet me dashje a pa dashje luftuan gjermanin dhe u vellazeruan me serbin

    ...per qato duhet me ja Q* ropt komunizmit....edhe atyre qe jan komunista...

  11. #11
    Mire ėshte puna mire Maska e PLAKU
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    2,463
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 8 postime
    Citim Postuar mė parė nga derjansi Lexo Postimin
    gjith ato qe bashkpunun me gjermanin heroj

    Ato qe e luftun? tradhetar.........................
    o i shkreti ti nese albini i ka tane perkrahesit derrjansa, qe akoma Burrat e medhej te Kombit si REXHEP MITROVICA i quajn trathetar, atehere kurti duhet te sqarohet per cfare VV e ka mendjen?! Pthu cfare ka bo komunizmi, ua paska shkaterru trunin!!! njete i ka quajt enverizmi - titizmi- shkinizmi,trathetar! Kujt kategorie i perket ti dhe kupola jote? Per here te pare e perkrahe HARD, vetem deshiroj qe ta pastron pake gojen, ka menyra tjera per tu perbuz e keqja komunisto-sllave.
    HARD te lumt vetem te lutem pastroje oborin tan se edhe aty ke disa derrjansa me te nejtin mentalitet. Per ate sot Hashimi dhe PDK-ja ka probleme. Kete ta theme sinqerishet.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga PLAKU : 05-04-2011 mė 20:29
    Pa Kosovė e Ēamėri nuk ka Shqipėri

  12. #12
    United States of Albania Maska e USA NR1
    Anėtarėsuar
    18-01-2010
    Vendndodhja
    KU
    Mosha
    48
    Postime
    5,490
    Faleminderit
    2
    15 falenderime nė 14 postime
    Pershendetje Plaku

  13. #13
    Mire ėshte puna mire Maska e PLAKU
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    2,463
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 8 postime
    flm i nerumi USA NR1, po ashtu dhe plaku u pershendet vllazenishet
    Pa Kosovė e Ēamėri nuk ka Shqipėri

  14. #14
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    15-12-2010
    Vendndodhja
    ....Europe...
    Postime
    1,184
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga PLAKU Lexo Postimin
    o i shkreti ti nese albini i ka tane perkrahesit derrjansa, qe akoma Burrat e medhej te Kombit si REXHEP MITROVICA i quajn trathetar, atehere kurti duhet te sqarohet per cfare VV e ka mendjen?! Pthu cfare ka bo komunizmi, ua paska shkaterru trunin!!! njete i ka quajt enverizmi - titizmi- shkinizmi,trathetar! Kujt kategorie i perket ti dhe kupola jote? Per here te pare e perkrahe HARD, vetem deshiroj qe ta pastron pake gojen, ka menyra tjera per tu perbuz e keqja komunisto-sllave.
    HARD te lumt vetem te lutem pastroje oborin tan se edhe aty ke disa derrjansa me te nejtin mentalitet. Per ate sot Hashimi dhe PDK-ja ka probleme. Kete ta theme sinqerishet.
    ...o Plako , me keta qeshtu duhet , sbon ndryshe....


    ....o Plak , sjam shef une aty se asni komunist se kisha lan ...

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 63
    Postimi i Fundit: 24-01-2010, 21:51
  2. Mediat Ne Kosove
    Nga ARIANI_TB nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 26-03-2006, 19:08
  3. ICG: - UNMIK-u ka lejuar ndarjen e Kosovės
    Nga kosovar nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 10
    Postimi i Fundit: 10-06-2002, 07:51

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •