Close
Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 38
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e buki19
    Anėtarėsuar
    20-09-2005
    Postime
    313

    Disa te dhena interesante nga Kurani Famelart

    (Me duket se nuk ka problem per tu kuptuar ,prandaj po e postoj keshtu)


    WORD REPETITIONS IN THE QUR'AN



    Apart from the miraculous characteristics of the Qur'an which we have looked into so far, it also contains what we can term "mathematical miracles." There are many examples of this fascinating Qur'anic aspect. One example of this is the number of repetitions of certain words in the Qur'an. Some related words are surprisingly repeated the same number of times. Below is a list of such words and the number of repetitions in the Qur'an.

    The statement of "seven heavens" is repeated seven times. "The creation of the heavens (khalq as-samawat)" is also repeated seven times.

    "Day (yawm)" is repeated 365 times in singular form, while its plural and dual forms "days (ayyam and yawmayn)" together are repeated 30 times. The number of repetitions of the word "month" (shahar) is 12.

    The number of repetitions of the words "plant" and "tree" is the same: 26

    The word "payment or reward" is repeated 117 times, while the expression "forgiveness" (mughfirah), which is one of the basic morals of the Qur'an, is repeated exactly twice that amount, 234 times.

    When we count the word "Say," we find it appears 332 times. We arrive at the same figure when we count the phrase "they said."

    The number of times the words, "world" (dunya) and "hereafter" (akhira) are repeated is also the same: 115

    The word "satan" (shaitan) is used in the Qur'an 88 times, as is the word "angels" (malaika).

    The word faith (iman) (without genitive) is repeated 25 times throughout the Qur'an as is also the word infidelity (kufr).

    The words "paradise" and "hell" are each repeated 77 times.

    The word "zakah" is repeated in the Qur'an 32 times and the number of repetitions of the word "blessing" (barakah) is also 32.

    The expression "the righteous" (al-abraar) is used 6 times but "the wicked" (al-fujjaar) is used half as much, i.e., 3 times.

    The number of times the words "Summer-hot" and "winter-cold" are repeated is the same: 5.

    The words "wine" (khamr) and "intoxication" (saqara) are repeated in the Qur'an the same number of times: 6

    The number of appearances of the words "mind" and "light" is the same: 49.

    The words "tongue" and "sermon" are both repeated 25 times.

    The words "benefit" and "corrupt" both appear 50 times.

    "Reward" (ajr) and "action" (fail) are both repeated 107 times.

    "Love" (al-mahabbah) and "obedience" (al-ta'ah) also appear the same number of times: 83

    The words "refuge" (maseer) and "for ever" (abadan) appear the same number of times in the Qur'an: 28.

    The words "disaster" (al-musibah) and "thanks" (al-shukr) appear the same number of times in the Qur'an: 75.

    "Sun" (shams) and "light" (nur) both appear 33 times in the Qur'an.

    * In counting the word "light" only the simple forms of the word were included.

    The number of appearances of "right guidance" (al-huda) and "mercy" (al-rahma) is the same: 79

    The words "trouble" and "peace" are both repeated 13 times in the Qur'an.

    The words "man" and "woman" are also employed equally: 23 times.

    Will they not ponder the Qur’an? If it had been from other than Allah, they would have found many inconsistencies in it.
    (Qur’an, 4:82)


    The number of times the words "man" and "woman" are repeated in the Qur'an, 23, is at the same time that of the chromosomes from the egg and sperm in the formation of the human embryo. The total number of human chromosomes is 46; 23 each from the mother and father.


    "Treachery" (khiyanah) is repeated 16 times, while the number of repetitions of the word "foul" (khabith) is 16.


    "Human being" is used 65 times: the sum of the number of references to the stages of man's creation is the same: i.e.

    Human being 65

    Soil (turab) 17

    Drop of Sperm (nutfah) 12

    Embryo ('alaq) 6

    A half formed lump of flesh (mudghah) 3

    Bone ('idham) 15

    Flesh (lahm) 12

    TOTAL 65

    The word "salawat" appear five times in the Qur'an, and Allah has commanded man to perform the prayer (salat) five times a day.

    The word "land" appears 13 times in the Qur'an and the word "sea" 32 times, giving a total of 45 references. If we divide that number by that of the number of references to the land we arrive at the figure 28.888888888889%. The number of total references to land and sea, 45, divided by the number of references to the sea in the Qur'an, 32, is 71.111111111111%. Extraordinarily, these figures represent the exact proportions of land and sea on the Earth today.238
    "Kur debatoni pėr ndonjė gjė mundohuni tė fitoj e vėrteta, e jo vetvetja"

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-01-2007
    Postime
    57
    mundemi me kuptu por ma mir me shkrujt n Shqip pasi qe jemi ne FORUMIN SHQIPTAR kish me qen ma bukur ne gjuhen shqipe !
    plot 19 ..

    Fortes Fortuna Adiuvat !

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e buki19
    Anėtarėsuar
    20-09-2005
    Postime
    313
    Nga teksti i siperm po e postoj te perkthyer vetem kete pjese,e cila ishte ne forumin Agnosticizėm dhe ateizėm,por u fshi.Dhe nga se eshte vertet interesant.

    Ne Kuran fjala "burre" dhe fjala "grua" permenden secila nga 23 here,perveq qe kjo ka simbolike te barazimit te ketyre dy gjinive (per here te pare ne historine e njerezimit),gjeja me interesante eshte qe edhe burri edhe gruaja (ne vezore dhe ne sperme) kan nga 23 kromozome ne formimin e embrionit njerezore,e qe shuma eshte 46,sa dhe numri i kromozomeve tek njeriu.

    4:82. A nuk e pėrfillin ata (me vėmendje) Kur'anin? Sikur tė ishte prej dikujt tjetėr, pėrveē prej All-llahut, do tė gjenin nė te shumė kundėrthėnie.

    Ne Kuran,fjala "qenje nerezore",njeri, permendet 65 here dhe eshte e barabarte me numerin e permendjes se fjaleve qe paraqesin fazat e krijimit te njeriut :

    Qenje njerezore 65

    Dhe,toke (turab) 17

    Pike sperme (nutfah) 12

    Embrion ('alaq) 6

    Mishe gjysem i formuar (mudghah) 3

    Kock,asht ('idham) 15

    Mish (lahm) 12

    Totali 65
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga buki19 : 18-01-2007 mė 09:45
    "Kur debatoni pėr ndonjė gjė mundohuni tė fitoj e vėrteta, e jo vetvetja"

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e buki19
    Anėtarėsuar
    20-09-2005
    Postime
    313
    Nese keni pakez kohe,klikoni keto linqe....vertet eshte kenaqesi kur shef keto ndodhi.

    http://www.youtube.com/watch?v=0UKB4AeV2s8

    http://www.youtube.com/watch?v=FC9xh...elated&search=
    "Kur debatoni pėr ndonjė gjė mundohuni tė fitoj e vėrteta, e jo vetvetja"

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135
    Disa zbulime interesante tė Dr. Tariq Al Swaidan:



    Tariq Al Swaidan ka zbuluar disa ajete (versete) nė Kur’anin e
    madhėrishėm se njė gjė ėshtė e barabartė me tjetrėn p. sh. burrat janė
    tė barabartė me gratė. Edhepse kjo ka kuptim vetėm gramatikor, njė e
    dhėnė mahnitėse e fjalės burrė nė Kur’an ėshtė e pėrmendur 24 herė, dhe
    se 24 herė ėshtė pėrmendur fjala grua, kėshtuqė jo vetėm qė kjo frazė
    ėshtė e drejtė nga kuptimi gramatikor, por ėshtė edhe njė e vėrtetė
    matematikore. P. sh. 24 = 24.

    Nė bazė tė analizave tė mėtutjeshme tė ajeteve tė ndryshme, ai ka
    zbuluar se ka pėrputhshmėri nė tėrė Kur’anin, ku thuhet se njė gjė ėshtė
    e njejtė me tjetrėn. Shiko mė poshtė rezultatet mahnitėse tė fjalėve tė
    pėrmendura dhe numrin se sa herė ėshtė pėrmedur nė Kur‘an nė gjuhėn
    arabe.

    Dunja (njėri prej emrave pėr jetė )- 115 herė dhe fjala ahiret (jeta e
    amshueshme)- 115 herė

    Melaike (Engjujt)- 88 herė, shejtani (Satani-)- 88 herė

    Jetė- 145 herė, vdekje- 145 herė.

    Dobi- 50 herė, korrupcion- 50 herė.

    Njerėz- 50, tė dėrguar- 50 herė.

    Iblisi -(mbreti, kryepari i shejtanėve) 11 herė, kėrkimi i mbrojtjes
    prej Iblisit- 11 herė.

    Musibah (fatkeqėsi, kijamet)- 75 herė, falėnderim- 75 herė

    Lėmoshė (sadaka)- 73 herė, kėnaqėsi 73- herė.

    Njerėzit qė nuk janė tė udhėzuar- 17 herė, njerėzit e vdekur- 17 herė

    Muslimanė- 41 herė, Xhihad- 41 herė

    Ari (dukati)- 8 herė, jetė e lehtė 8 herė

    Magji- 60 herė, fitne (ē’ orientim, mashtrim)

    Zekat (tatimi qė paguajnė muslimanėt pėr tė varfėrit)- 32, berekat
    (rritja e bagatisė)- 32 herė

    Mendja- 49 herė, nuri (ndriēimi, drita)- 49 herė.

    Gjuha- 25 herė, predikim- 25 herė.
    Dėshirė- 8 herė, frikė- 8 herė.

    Fjalimi publik- 18 herė, publikimi, reklamimi- 18 herė

    Vėshtirėsi- 114 herė, durim- 114 herė.

    Muhammed- 4 herė, sheriati (mėsimet e Muhammedit s. a. v. s)- 4 herė.

    Burrė- 24 herė, grua- 24 herė.
    Dhe… mahnitėse, a?! Shiko se sa herė paraqiten fjalėt e poshtėshėnuara:

    Salat (falje, namaz)- 5 herė,

    Muaj- 12 herė,

    Ditė- 365 herė,

    Deti- 32 herė, toka- 13 herė

    Deti+ toka= 32+ 13= 45

    Deti= 32/ 45* 100= 71.11111111%

    Tokė= 13/ 45* 100= 28. 88888889%

    Deti+ Toka= 100. 00%

    Shkenca bashkėkohore vonė e ka vėrtetuar se uji e mbulon 71. 111 % tė
    tokės dhe se toka mbetet 28. 889%.

    A ėshtė kjo rastėsi?!
    Pyetja ėshtė se kush ia mėsoi tė gjitha kėto tė dėrguarit Muhammed s. a.
    v. s.?!
    Menjėherė na vie pėrgjigja se All- llahu i Madhėrishėm ia mėsoi tė
    gjitha kėto.

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e XX22
    Anėtarėsuar
    22-10-2006
    Vendndodhja
    usa
    Postime
    388
    Gjithashtu keto tregojne edhe nje peshore jete qe sa te keqija kalon aq edhe te mira do te kalosh,sa vuajtje aq edhe te mira dhe dikush me ka thene ''jeta 7 here te rrezon dhe 7 here te ngre''me te vertete interesante keto qe keni sjelle,isha e bindur per nje peshore qe qendron ne ekuiliber sa here qe anon njera ane menjehere epason tjetra duke e vene ne ekuiliber,ne menyre qe njerezit te mos ankohen se kane vetem te keqija dhe dikush tjeter ka vetem te mira,po ti veresh ne jete keto gjera do te shohesh qe peshorja eshte kudo,do te verehen menjehere edhe pjeset e mira qe te ka servirur jeta gjithmone nen nje peshore mjaft te sakte.Peshorja tjeter e panjohur e jona jane veprat tona dhe me nje ndryshim ,ajo shkon nga do ti dhe rendon atje ku ti vendos me shume.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga XX22 : 18-01-2007 mė 17:13

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-01-2007
    Postime
    57
    Allahu ju shperbleft juve qka i shkruajtet kto me siper , hera pare qe po lexoj diqka te ngjajshme me kto !
    plot 19 ..

    Fortes Fortuna Adiuvat !

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135
    tani do te postoj shume mrekulli te tjera

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e buki19
    Anėtarėsuar
    20-09-2005
    Postime
    313
    Plotesisht pajtohem me ate qe tha xx22.Por duhet te shtoj edhe dicka tjeter qe ka shume rendesi ndoshta edhe esenciale.
    Se pari,eshte shume veshtire te shkruhet nje liber i vellimit te Kuranit dhe gjate tere shkrimit te kihet kujdes se sa here do te permendet nje fjale e caktuar.dmth eshte pothuajse e pa mundur qe te konceptohet nje gje e tille,sidomos kur te kemi parasysh kohen dhe rrethanat se kur ndodhi kjo dhe si ndodhi - shpallja.
    Se dyti,perseritja e fjaleve qe fare nuk jan ne numer te vogel eshte nji garancion qe nuk ka patur ndryshim te Kuranit,perveq garancave tjera qe i dim,nga koha kur ai u shpalle e deri me tani.
    E cka te them per gjerat tjera si psh numri i kromozomeve,e shume gjera tjera qe akoma nuk i kemi zbulur.Kjo e bene Kuranin te perhershem,gjithmon do gjindet ne te dicka e re.
    "Kur debatoni pėr ndonjė gjė mundohuni tė fitoj e vėrteta, e jo vetvetja"

  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135
    “ Kodi Matematik i Kur’anit.
    Ndėr 10 vjeēarėt e fundit shumė dijetarė muslimanė janė ballafaquar me shkencėtarė perendimorė tė fushave tė ndryshme pėr t’u treguar se pėr zbulimet e tyre tė arritura edhe me mjete shumė tė sofistikuara tė kohės, Kur’ani ka folur hapur apo nė mėnyrė indirekte, para mė shumė se 1400 vjetėsh. Kemi parė nė videokasetėn e transmetuar edhe nė TV tona, kur dijetari Z. Ez Zendan zhvillon debate me disa shkencėtarė tė njohur tė universiteteve prestigjoze amerikane, gjermane, japoneze etj. dhe mė nė fund kėta, pėrballė fakteve, pranojnė se Kur’ani s’mund tė jetė vepėr e njeriut; Ai, Kur’ani ėshtė shpallje nga Zoti.
    S’ka rrugėdalje tjetėr pėr njerėzimin veēse tė pranojė atė qė pranuan ata shkencėtarė. Vėrtet Allahu i madhėruar i shpalli Muhammedit a.s. Kur’anin me dijen e Tij dhe i premtoi njerėzimit se gjatė zhvillimit tė tij, do tė vertetohet se Kur’ani ėshtė libėr i Zotit. Ja si thuhet nė Kur’an:
    “ E ju gjithsesi, mė vonė do ta kuptoni vertetėsinė e Kur’anit” (Sad, 88)
    Dhe “ Ne do t’ua bėjmė atyre tė mundėshme qė tė shohin shenjat Tona nė horizonte dhe nė vetėn e tyre derisa t’u bėhet e qartė se Kur’ani ėshtė I vėrtetė. A nuk mjafton qė Zoti yt ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė” (Fussilet, 53).
    Edhe nė librin “Kur’ani mrekulli mė e pėrsosur”, autori Ahmet Didat, publikon e komenton disa rezultate shkencore tė Dr. Reshid Halifes. Nė pėrfundim tė librit, autori i lutet lexuesit qė “ tė popullarizojė kėtė mrekulli tė re tė Kur’anit”.
    Kjo thirrje e autorit do tė ketė frymėzuar me siguri autorin Ahmet Kolgjini, i cili ka paraqitur disa rezultate nė librin “Kodi matematik i Kur’anit” dhe unė, mbasi kam shkruar njė artikull tė ngjashėm nė revistėn “Familja”, organ i shoqatės kulturore “Gruaja”, po pėrpiqem tė paraqes edhe kėtu, disa fakte mė interesante, qė me gjuhėn e matematikės, provohet se Kur’ani ėshtė njė mrekulli hyjnore.
    Celėsi i mrekullisė gjendet nė ajetin e parė tė Kur'anit
    Bismilahirr- Rrahmanirr- Rrahim
    Arfet ( germat ), qė e formojnė ate, janė gjithsej 19 ( nė arabisht).
    S’do tė ishte asgjė interesante deri kėtu, qė janė 19 germa nė kėtė ajet. Por, nė ajetin e fundit, I 30 -ti I sures “Al-Mud-dath-thir”, thuhet:
    “ Mbi tė vigjėlon nėntėmbėdhjetėshi”.
    Profeti Muhammed a.s. nuk ka sqaruar se kujt i referohet ky numėr, prandaj shumė komentues tė njohur tė Kur’anit, me kohė, kanė supozuar se numri 19 i referohet 19 ėngjujve qė do tė mbikqyrin njerėzit nė Xhehenem; disa tė tjerė thonin se numri 19 ka tė bėjė me aftėsinė e njeriut; disa tė tjerė thonin se numri 19 tregon shtyllat dhe urdhėresat e fesė islame.Me gjithate, ēdo komentues supozimin e vet e vazhdonte me fjalėt: “ por Allahu e di mė sė miri”.
    Pikėrisht, kėtė e zbuloi Dr. Reshit Halifa : Nė Kur’an ėshtė pėrdorur sistemi matematikor me bazė numrin 19. Numri 19 ėshtė numėr pa pjestues ( pjestohet vetėm me 1 dhe me 19), ndryshe nga numri 18 qė ka pjestues 2, 3, 3, 9 apo 20 me pjestues 2, 4, 5, 10.
    Le tė shohim disa fakte me tė vėrtetė interesante :
    - Sureja e parė e shpallur “Al-Alak” pėrbėhet prej 19 ajetesh dhe ėshtė e vendosur nė Kur’an nė vendin e 19 nga fundi.
    - Xhebraili herėn e parė qė u paraqit, shpalli vetėm pesė ajetet e para qė pėrbėhen prej 19 fjalėsh dhe kėto fjalė kanė 76 shkronja : 76 = 19 x 4.
    - Nė herėn e dytė Xhebraili shpalli ajetet e para tė sures “Al-Kalem” qė pėrmbajnė 38 fjalė : 38 = 19 x 2.
    - Herėn e tretė Xhebraili shpalli 10 ajetet e para “Al-Muz-zem-mil” qė pėrmbajnė 57 fjalė : 57 = 19 x 3.
    - Nė herėn e katėrt Xhebraili shpalli 30 ajetet e para tė sures “Al-Mud-dath-thir” dhe ajeti I fundit ėshtė “Mbi tė vigjėlon 19-ta”
    -Herėn e pestė Xhebraili shpalli shpalli suren e parė tė plotė “Al-Fatiha”, e cila fillon me deklarimin e parė tė Kur’anit “Bismilahirr-Rrahmanirr-Rrahim”, me 19 shkronja arabe. Kjo vulė gjendet nė tė gjitha suret, tė tilla ka 114 = 19 x 6.
    - Vetė ky verset pėrbėhet gramatikisht nga katėr emra: Ism, Allah, Rrahman, Rrahim. Duke pėrdorur kompjuterin, ėshtė llogaritur se secila prej kėtyre fjalėve ėshtė pėrdorur njė numėr herėsh qė ėshtė i plotėpjestueshėm me numrin 19; kėshtu:
    - Fjala “Ism” ėshtė pėrdorur nė Kur’an 19 herė.
    - Fjala “ Allah” pėrmendet 2698 herė dhe 2698 = 19 x 142.
    - Fjala “ Rrahman” pėrmendet 57 herė dhe 57 = 19 x 3.
    - Fjala “Rrahim” pėrmendet 114 herė dhe 114 = 19 x 6.
    Deri kėtu do tė ishte e mjaftueshme pėr shumė persona, madhėshtia e arritjes sė pėrdorimit tė njė numri pa pjestues dhe tė shumėfishave tė tij, gjatė shtjellimit tė ideve nė njė libėr jo matematik. Por, le ta shohim mė poshtė, ky ishte vetėm fillimi.
    Kur’ani ėshtė i vetėm libėr nė botė qė ka nė krye tė disa sureve disa “iniciale” ose “ shkronja tė shifruara”, tė cilat quhen arabisht Mukatta-at ( shkurtesa). Kėto duket sikur nuk kanė kuptim.Nga 28 shkronjat e alfabetit arab, gjysma e tyre 14, gjenden nė kėto iniciale. Me to janė formuar vetėm disa nga kombinimet e mundėshme dhe pikėrisht 14 tė tillė: 3 njėshe ( Kaf. Nun, Sad), 4 dyshe ( Ta Ha; Ja Sin; Ta Sin; Ha Mim), 4 treshe (Elif Lam Mim; Elif Lam Ra; Ta Sin Mim; Ajn Sin Kaf), 2 katėrshe ( Elif Lam Mim Ra; Elif Lam Mim Sad) dhe 1 pesėshe ( Kaf Ha Ja Ajn Sad).
    Inicialet e treguara janė pėrdorur nė krye te 29 sureve, atėherė, duke mbledhur 14 germat + 14 inicialet + 29 suret = 57 dhe 57 = 19 x 3.
    Duke pėrdorur kompjuterin, ėshtė konstatuar se ēdonjėri inicial pėrmbahet njė numėr herėsh qė ėshtė I plotėpjestueshėm me 19.Le t’i shohim me redhė:
    - Inicialia Kaf. Gjendet nė krye te sureve 42 dhe 50. Nė suren 42 ajo gjendet 57 herė dhe
    57 = 19 x 3. Edhe nė suren 50 ajo shfaqet 57 herė, dhe 57 = 19 x 3.
    - Inicialia Nun. Gjendet nė krye tė sures 68 dhe shfaqet aty 133 herė dhe 133 = 19 x 7.
    - Inicialia Sad. Me tė fillojnė suret 7, 19 dhe 38 dhe shfaqet nė to 152 herė dhe 152 = 19 x 8.
    - Inicialia e dyfishtė Ta Ha. Me to fillon sureja 20. Shkronja Ha pėrdoret 314 herė, ndėrsa shkronja Ta pėrdoret 28 herė. Vėrehet se kėto dy shkronja pėrdoren pra,
    314 + 28 = 342 herė dhe 342 = 19 x 18.
    - Inicialia e dyfishtė Ja Sin. Me to fillon sureja 36. Shkronja Ja pėrdoret 237 herė, ndėrsa shkronja Sin pėrdoret 48 herė, pra tė dyja shfaqen 237 + 48 = 285 herė dhe
    285 = 19 x 15.
    - Inicialia e dyfishtė Ha Mim. Me to fillojnė suret 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46. Shkronja Ha pėrdoret 304 herė, kurse shkronja Mim 1862 herė. Shuma 304 + 1862 = 2116 dhe
    2116 = 19 x 114.
    - Inicialia e dyfishtė Ta Sin. Nė suret qė i pėrmban cilindo nga kėta shkronja si iniciale (suret 20, 26, 27, 28 36, 42) kėto shkronja shfaqen 494 herė dhe 494 = 19 x 26.
    - Inicialia e trefishtė Ta Sin Mim. Nė suret ku pėrdoren kėto shkronja si iniciale, ato shfaqen 1444 herė dhe 1444 = 19 x 76.
    - Inicialia e trefishtė Elif Lam Mim. Kėto shkronja, nė suret 2, 3, 7, 13, 29, 30, 31, 32 pėrdoren 26676 herė dhe 26676 = 19 x 1404.
    - Inicialia e trefishtė Elif Lam Ra. Kėto shkronja, nė suret 10, 11, 13, 14, 15 pėrdoren si iniciale dhe shfaqen ndėr to 9709 herė dhe 9709 = 19 x 511.
    - Inicialia e trefishtė Ajn Sin Kaf. Kėto shkronja nė suret e pėrdorura si iniciale ( 26, 27, 28, 36, 42, 50 ) shfaqen 722 herė dhe 722 = 19 x 38.
    - Inicialia e katėrfishtė Elif Lam Mim Sad. Kėto shkronja nė suret e pėrdorura si iniciale shfaqen 38114 herė dhe 38114 = 19 x 2006.
    - Inicialia e katerfishtė Elif Lam Mim Ra. Me te fillon sureja 13 dhe aty shkronjat pėrbėrėse shfaqen 1501 herė dhe 1501 = 19 x 79.
    - Inicialia e pesėfishtė Kaf Ha Ja Ajn Sad. Me te fillon sureja 19 dhe aty shkronjat pėrbėrėse shfaqen 798 dhe 798 = 19 x 42.
    Me anėn e kompjuterit ėshtė treguar se shumėfish tė numrit 19 janė edhe tregues tė tjerė brenda ketyre inicialeve tė marra mė sipėr. Mė pas ėshtė llogaritur se:
    shkronja Elif pėrdoret 17499 herė dhe 17499 = 19 x 921;
    shkronja Lam pėrdoret 11780 herė dhe 11780 = 19 x 620;
    shkronja Mim pėrdoret 8683 herė dhe 8683 = 19 x 457; etj.
    Gjithashtu, me anėn e kompjuterit ėshtė konstatuar se numrat ( p.sh. kemi krijuar 7 qiej,etj) pėrmenden 285 herė dhe 285 = 19 x 15. Bile, nė qoftė se i mbledhim tė 285 numrat sipas vlerės sė tyre numerike merret shuma 174591 = 19 x 9189. Ka raste qė i njėjti numėr pėrsėritet disa herė. Nėqoftė se kėta i marrim vetėm nga njė herė, merret shuma 162146 dhe 162146 = 19 x 8534.
    Dhe me kėto tė dhėna tė marra me kompjuter, mund tė vazhdohet akoma mė gjatė.
    Kush vallė mund tė krijojė njė mrekulli tė tillė ?
    Me anėn e kompjuterit u muarr edhe pėrgjigja e pyetjes : Cfarė mundėsishė ka tė shkruhet njė libėr i tillė, qė pėrmban sistemin matematikor me bazė 19, me lidhjet dhe kombinimet konkrete dhe qė kjo tė jetė rastėsisht. Pėrgjigja qe:
    Mundėsia qė kjo tė ndodhė rastėsisht ėshtė 1 me 626 septilion dhe 1 septilion = 10000... 0 ka 42 zero. Bile, kjo mundėsi qė konsiderohet nga ēdo shkencė e pamundur, vjen gjithėnjė duke u zvogėluar sepse gjithnjė e mė shumė zbulohen argumente tė reja me po kėtė bazė. E kush pėrveē Allahut, mund tė jetė autor i kėtyre mrekullive ?
    “Thuaj: “Edhe sikur tė bashkoheshin njerėzit me xhinėt pėr tė sjellė njė Kur’an tė tillė, ata nuk do tė mund tė bėnin njė si ky, sado qė do ta ndihmonin njėri tjetrin” ( 17 : 88).
    Pastaj, a mendojmė se po tė kishte humbur gjatė 14 shekujve njė sure do tė kishim 113 tė tilla, shifėr kjo qė nuk plotėpjestohet me 19. Jo njė sure, po edhe sikur njė inicial tė hiqej, tė shtohej apo tė ndryshohej, do tė prishej pjestueshmėria me 19. Pra, do tė shkatėrrohej sistemi matematikor i pėrdorur. Por, edhe kjo ka pėrgjigjen e vet:
    “Ne me Madhėrinė tonė e shpallėm Kur’anin dhe Ne gjithsesi jemi mbrojtės tė Tij” (15: 9).

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135
    Fjala "muaj" ne Kuran permendet 12 here,aq muaj sa ka viti.
    Fjala "dite" ne Kuran permendet 365 here,aq dite sa ka viti.
    Fjala "qiell" ne Kuran permendet 7 here,aq sa qiej ka krijuar Allahu (xhsh).

    Mes dy deteve ka nje mur qe nuk lejon te perzihen

    "Ai (All-llahu) leshoi dy dete te puqen ndermjet vete. Ne mes tyre ka nje mburoje qe nuk i lejon te trazohen"(Err-Rrahman :19-20)

    D.m.th, se mes dy deteve ekziston nje pengese qe nuk i lejon ujerat e nje deti te hyjne ne detin tjeter. Kjo pengese nuk eshte e palevizshme, sepse fjala "merexhe" e perdorur ne ajet ka kuptimin e shkuarjes, kthimit dhe te levizshmerise. Shkenca zbuloi se ujerat e deteve nuk perzihen ndermjet vete dhe ēdonjeri nga ato ruan veēorite e veta.
    Disa dijetare nga Gjermania, me 1962 zbuluan se ne vendin ku bashkohen Deti i Kuq dhe Oqeani Indian nuk perzihen ujerat ne mes dy deteve. Ata verejten se ndermjet tyre ekziston nje vije e qarte ndarese, por ajo nuk ishte e palevizshme, sepse ndonjehere shkonte nga Lindja e ndonjehere nga Perendimi, sipas levizjes se ererave. Gjithashtu , ujerat e kripur nuk bashkohen me ata te embel, siēeshte rasti me lumenjte dhe detet. Pra, kush eshte ai qe ia mesoi Muhammedit a.s, kurse ai u rrit ne shkretetire?

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135
    ZONA ME E ULET NE RRUZULLIN TOKESOR

    Allahu i Madhėruar thotė nė fillim tė sures Er Rum:
    "Elif, Lam, Mim, bizantėt u mundėn nė tokėn mė tė ulėt, por pas disfatės sė tyre, ata do tė fitojnė brenda pak vitesh." (Er Rum 1-4)
    Nė fjalorėt e gjuhės arabe, fjala edna, qė ėshtė pėrdorur nė ajet ka dy kuptime: mė i afėrt dhe mė i ulėt. Nė pėrputhje me ajetin e shenjė, toka e Palestinės (ku janė mundur bizantėt) ėshtė mė e afėrta me Gadishullin arabik, dhe nė tė ndodhet pika mė e ulėt nėn nivelin e detit nė tė gjithė rruzullin tokėsor. Ajo ėshtė Aguari i Detit tė Vdekur, qė ndodhet 392m nėn nivelin e detit. Bizantėt fituan ndaj persėve pas pak vitesh, tamam ashtu siē paralajmėroi Kur'ani.

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135
    Qumėshti i nėnės.


    Qumėshti i nėnės ėshtė njė pėrzierje e pakrahasueshme qė shėrben si burim ushqimor i shkėlqyeshėm pėr foshnjen e porsalindur dhe rrit rezistencėn ndaj sėmundjeve. As ushqimi artificial pėr fėmijė i prodhuar nga teknologjia e ditėve tona nuk mund ta zėvendėsojė kėtė burim ushqimi tė mrekullueshėm.
    Ēdo ditė zbulohen dobi tė reja qė pėrmban qumėshti i nėnės pėr
    fėmijėn. Njė prej argumenteve qė shkenca ka zbuluar rreth qumėshtit tė nėnės ėshtė se pirja e tij gjatė dy viteve tė para tė jetės ka dobi mjaft tė madhe. Nė Kuran jepet njė lajm mjaft i rėndėsishėm 14 shekuj mė parė nė lidhje me kėtė fakt tė zbuluar nga shkenca vetėm kohėt e fundit:
    ”Nėnat duhet t ’i ushqejnė foshnjat e tyre pėr dy vjet me radhė …”(El-Bekare 233)
    ”Ne e kemi urdhėruar njeriun qė tė sillet mirė me prindėrit, sepse nėna e vet e mbajti nė barkun e saj,me vėshtirėsi pas vėshtirėsie dhe pas dy viteve ia ndau gjirin.
    Ji mirėnjohės ndaj Meje dhe ndaj dy prindėrve tė tu, sepse tek Unė ėshtė kthimi juaj. ”(Lukman 14)

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135
    SHENJAT E GISHTĖRINJVE.


    Ēdo njeri,duke pėrfshirė edhe binjakėt qė mezi dallohen nga njėri-tjetri, ka shenjat e tij tė veēanta tė gishtėrinjve. Me fjalė tė tjera,identiteti i secilit ėshtė i koduar nė majat e gishtėrinjve tė tij. Ky sistem i koduar mund tė krahasohet me sistemin e kodit tė vijave,i cili pėrdoret nė ditėt tona pėr identifikimin e prodhimeve tė ndryshme,si prodhimet industriale apo ushqimore.
    ”A mendon njeriu se nuk do t'i mbledhim eshtrat e tij? Po,do t'i
    mbledhim!Madje Ne jemi tė zotė t'i krijojmė pėrsėri edhe majat e
    gishtėrinjve tė tij!” (El Kijame 3-4)
    Theksimi i shenjave tė gishtėrinjve ka njė domethėnie mjaft tė veēantė, sepse secili ka shenjėn e tij unike tė gishtėrinjve,e cila nuk i ngjason askujt.
    Ēdo person qė jeton apo ka jetuar nė kėtė botė ka formėn e tij unike tė shenjave tė gishtėrinjve.Pėr kėtė arsye,shenjat e gishtėrinjve janė njė provė mjaft e rėndėsishme e identitetit,ndaj dhe sot pėrdoren pikėrisht pėr kėtė qėllim.
    Por mė e rėndėsishmja ėshtė se kjo veēori e shenjave tė gishtėrinjve u zbulua nga fundit i shekullit XIX.Pėrpara kėsaj periudhe,njerėzit i shihnin shenjat e gishtėrinjve si disa rrathė tė zakonshėm,pa ndonjė rėndėsi apo kuptim specifik. Ėshtė Kurani ai qė na flet pėr kėtė karakterisikė dalluese tė shenjave tė gishtėrinjve,e cila nuk u kuptua veēse nė ditėt tona.
    Ēdo njeri,duke pėrfshirė edhe binjakėt qė mezi dallohen nga njėri-tjetri,ka shenjat e tij tė veēanta tė gishtėrinjve. Me fjalė tė tjera, identiteti i secilit ėshtė i koduar nė majat e gishtėrinjve tė tij.Ky sistem i koduar mund tė krahasohet me sistemin e kodit tė vijave,i cili pėrdoret nė ditėt tona pėr identifikimin e Prodhimeve tė ndryshme,si prodhimet industriale apo ushqimore.

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-07-2006
    Postime
    82
    valli ku do tė dalish me kėto budallaki pashė besėn, a do tė zbulosh edhenjė herė teoremėn e pitagorės apo ēka. Lej kėto dokrra se nuk tė qojnė asgjėkundi

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135

    Kur'ani fisnik si sfidė pėr pabesimtarėt

    Kur'ani fisnik si sfidė pėr pabesimtarėt

    --------------------------------------------------------------------------------

    Kur'ani nuk ėshtė unik vetėm pėrsa i pėrket mėnyrės sesi e prezanton subjektin por gjithashtu ne te ėshtė vetė mrekullia. Me fjalėn "Mrekulli" ne kuptojmė shfaqjen e njė ngjarjeje supernatyrale dhe tė jashtzakonshme e cila nuk mund tė dublifikohet nga njerėzit.

    Ėshtė vėrtetuar qė Pejgamberi Muhammed, salallahu alejhi ve sel-lem, i ka sfiduar arabėt pėr tė krijuar njė vepėr letrare tė ngjashme me kalibrin e Kur'anit por ata ishin tė paaftė qė ta bėjnė njė kėsi gjėje pėrkundėr fuqisė elokuente dhe letrare qė ata posedonin.
    Sfida pėr tė bėrė diēka si Kur'ani u ishte prezantuar arabėve dhe njerėzve nė pergjithėsi nė tre etapa:

    1. Kur'anin e tėrė
    Nė Kur'an Allahu urdhėroi Pejgamberin, salallahu alejhi ve sel-lem, tė sfidoj tė gjitha krijesat pėr tė krijuar njė libėr nė nivelin e Kur'anit: "Thuaj: Edhe sikur tė bashkoheshin njerezit dhe xhinėt pėr tė sjellė njė Kur'an tė tillė, ata nuk do tė mund ta bėnin si ky sa do qė do ta ndihmonin njėri tjetrin". (17: 88)

    2. Dhjet sure
    Nė tjetrėn Allahu bėri sfidėn tė duket me e lehtė duke i pyetur ata qė mohonin origjinėn hyjnore tė Kur’anit, pėr tė imituar madje edhe 10 sure kur'anore: "Apo pse ata thonė: Ai (Muhammedi) e trilloi ate Kur'anin. Thuaj formuloni pra dhjetė kaptina si ai (Kur'ani) ashtu tė trilluara (sic thoni ju) dhe thirrnin pos Allahut po qe se jeni tė drejte (sikur qė thoni) ke tė doni pėr ndihmė". (11: 13)

    3. Sfida finale ishte tė krijojnė madje edhe njė sure tė vetme pėr ta krahasuar me Kur'anin i cili pėrmban edhe sure tė vogla siē ėshtė ajo El-Keuther (Miresia) me tre vargje: "E nese jeni nė dyshim pėr ate qė Ne ia shpallėm gradualisht robit tonė, atėherė sillnie ju njė kaptinė tė ngjashme si ai (Kur'ani) dhe thirrni (pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotat) pos Allahut nėse jeni tė sinqertė (nė thėniet tuaja se Kur'ani nuk ėshtė prej Zotit). "(2: 23)
    Kėto sfida nuk ishin vetėm fjalė tė pabazuara tė cilat nuk u provuan nga tė gabuar. Pejgamberi Muhammed, salallahu alejhi ve sel-lem, thirri nė monoteizėm dhe nė zhdukje tė idhujtarisė me tė gjitha format e saja dhe nė barazimin e skllevėrve dhe pronarėve tė tyre. Gjėra kėto tė cilat kėrcėnonin tė gjithė strukturėn social-ekonomike tė shoqerisė Mekase nė pergjithėsi dhe pozitėn e fisit Kurejsh nga i cili ishte Pejgamberi Muhammed, salallahu alejhi ve sel-lem, ne veēanti.

    Meka qendra tregtare e Arabisė dhe qendėr shpirtėrore dėshpėrimisht donte tė ndalte pėrhapjen e Islamit. Dhe kundershtarėt e Pejgamberit pėr tė shtypur levizjen e tij duhej tė bėnin njė sure tė vetme si ato qė Pejgamberi, salallahu alejhi ve sel-lem, dhe ndjekėsit e tij recitonin njerėzve.

    Njė numėr i oratorėve dhe poetėve kurejshit u pėrpoqėn tė imitojnė Kur'anin por ata dėshtuan nė kėte.

    Ata pastaj i ofron atij shumė tė madhe pasurie, poziten e mbretit mbi ata dhe gratė mė tė ndershme dhe mė tė bukura qė kishin, vetėm pėr njė premtim tė tij se do tė ndalte tė ftuarin e njerėzve nė islam.

    Ai iu pergjigj atyre duke iu recituar vargun e trembėdhjetė tė sures Fussilet deri sa i thanė atij tė ndalet. (hadithi i koleksionuar nga El_Hakim, El-Bayhaqee, Abu Ya'laa dhe Ibėn Hashim i deklaruar i vėrtetė nga Ibrahim al-Alee nė Saheeh as-Seerah an-Nabaėeeyah, f. 64)

    Kurejshitėt mandej provuan tė torturojnė skllevėrit dhe tė afėrmit e tyre tė cilėt pėrqafonin islamin, njė pėrpjekje e pasukseshme pėr ti kthyer ata nė paganizėm.
    Mė vonė ata organizuan njė bojkot ekonomik kundėr Pejgamberit dhe antarėve tė klanit tė tij, Beni Hashim nė njė pėrpjekje pėr ti nenshtruar me ane tė njė praktike makabre duke i lėnė tė vdesin pa ngrėnė. Por ata dėshtuan madje edhe me kėtė plan. Nė fund vendosėn ta vrasin ate nė shtepine e tij duke dėrguar djem tė rinj nga ēdo klan i kurejshitėve nė mėnyrė qė faji i kėsaj vrasjeje tė ndahet nga tė gjitha klanet, duke e bėrė hakmarrjen e klanit tė Pejgamberit tė pamundur.

    Megjithate Allahu e aftėsoi Pejgamberin, salallahu alejhi ve sel-lem, dhe ndjekėsit e tij tė largohen nga Meka dhe tė bashkohen aty me njė grup tė konvertuarish nė islam tė cilėt u rritėn midis fiseve tė njė qyteti nė veri tė quajtur Jathrib. Islami u pėrhapte me shpejtėsi pėrmes klaneve tė Jathribit dhe brenda njė viti muslimanėt u bėnė maxhorancė. Pejgamberi Muhammed, salallahu alejhi ve sel-lem, ishte bėrė asokohe qeveritari dhe emri i qytetit ishte ndryshuar nė Medina en Nebi (Qyteti i pejgamberit)i cili pastaj u shkurtua nė Medina. Nė tetė vitet e mė vonshme klanet e Mekės dhe fqinjėt e vendet fqinje tė tyre ndėrmorrėn njė seri tė pasukseshme luftrash qė pėrfunduan me pushtimin e vetė Mekės.

    E gjithė kjo gjakderdhje mund tė ishte evituar nėse vetėm kurejshitėt dhe bashkpuntorėt e tyre tė kishin qenė tė aftė tė bėnin vetėm tre rreshta poezi ose proza tė rrjedhshme tė ngjashme me suret e Kur'anit.
    Kjo tregon qė nuk ka dyshim rreth paimitueshmerisė sė stilit tė literaturės kur'anore rreth mrekullisė sė rimės dhe mrekullisė sė ritmit.

    Ėshtė sugjeruar qė paimitueshmerine e Kur'anit nuk ėshtė e vetme pėr poetet anglez si Shekspiri, Chaucer ose poetet e mėdhenj tė ēdo gjuhe tė cilėt pretendohen tė dallohen nė stilin i cili i vendose ate perkrah bashkėkohėsve tė tyre.

    Nėse pėr shembull disa poet tė sotėm do tė studionin shkrimet e Shekspirit dhe tė shkruante nje sonnet nė stilin e Shekspirit nė bojė tė vjetėr dhe nė njė leter tė vjetėr dhe tė thoshte qė ai ka zbuluar njė poem tė humbur tė Shekspirit letėrsia botėrore mund ta pranonte kėtė edhe pas njė studimi tė kujdesshėm. Pra edhe poetėt mė tė medhenj mund tė imitohen. Nė fakt dijetarėt anglez e konsiderojnė se shumica e asaj qė i ėshtė atribuar Shekspirit ėshtė shkruar nga bashkėkohėsi i tij Christopher Marlowe. Kur'ani megjithate ėshtė shumė lartė mbi keto nivele, pėrpjekjet pėr tė shpikur disa vargje janė bėrė pėrmes kohėrave akoma asnjė nuk i qėndron afėr.

    Dhe sic ėshtė pėrmendur edhe me pėrpara, pėrpjekjet pėr tė imituar Kur'anin ishin shumė mė intensive gjatė kohės sė shpalljes kur njohuritė letrare ishin tė njė niveli sesa nė njė kohė tjetėr, ende nuk ishin pėrpjekje tė sukseshme.

    Albislam.com

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135

    kur'ani per dhimbje

    Kur'ani per dhimbje
    Lekura eshte ajo qe ndjen dhembjen e jo i gjithe trupi

    "Njemend, ata qe mohuan argumentet tona, do t'i hedhim ata ne zjarr. Sa here qe u digjen lekuret atyre, Ne ua nderrojme ne lekura te tjera qe ta shijojne denimin. All-llahu eshte i plotefuqishem dhe i drejte(ne ate qe vepron)" (En-Nisa:56)

    Deri vone mjeksia dhe njerezimi mendonte se i gjithe trupi i njeriut perjeton ndjenjen e dhembjes, por disa vjet me pare mjekesia zbuloi se realiteti nuk eshte ashtu, sepse dhembjen e ndjen vetem lekura ku gjienden shqisat ndijuese. Atehere, a nuk eshte ajeti i lartpermendur nje sinjalizim per kete.

    Perndryshe, ēfare kuptimi ka fjala e All-llahut: {...Sa here qe u digjen lekuret e tyre, Ne ua nderrojme ne lekure te tjera qe ta shijojne denimin(e zjarrit)...}. Muhammedi a.s nuk jetoi ne kohen tone qe te zbuloje diē te tille me mjete bashkekohore te mjekesise, por ate e mesoi Njohesi i ēdo fshehtesie, krijuesi i njerezimit.
    __________________

  18. #18
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135

    kur'ani per latresine

    Kur'an per lartesine....
    Shtypja atmosferike ulet me ngritjen nga siperfaqja e Tokes.

    "ate qe All-llahu deshiron ta udhezoje, ia zgjeron zemren atij per (ta pranuar) Islamin. Kurse ate qe deshiron ta lere te humbur, gjoksin e tij ia ben shume te ngushte sikur te ngjitej ne qiell(ne lartesi te larta)..." (El-En'ame:125)


    Ky ajet i All-llahut te Lartesuar zbulon dy fshehtesira:
    E para: sa me lart qe te ngrihet njeriu nga rruzulli tokesor, i ngushtohet frymemarrja, e kjo eshte ajo qe shkenca bashkekohore e deshmoi.
    E dyta: Nga ky ajet nenkuptohet se njeriu nje dite do ta perjetoje kete vetvetiu dhe do te ngjitet ne lartesite qiellore. Ja pra, jane ditet tona ato qe argumentojne kete. Me thuaj, atehere, a mund te jete kjo fjale e Muhammedit a.s?

  19. #19
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135

    kur'ani per Qiellin

    Kur'ani per Qiellin

    "Qiellin ua kemi bėrė kulm tė sigurt,por ata zbrapsen prej atyre argumenteve"
    (El-Enbija: 32)

    Qielli pra ėshtė ai qė mbron Tokė, sikurse kulmi shtėpinė. Vallė prej ēkahit e mbron atė? Dijetarėt bashkėkohorė thonė: Sikur shtypja atmosferike tokėsore tė ishte pak mė e ulėt se qė ėshtė, atėherė shkėndiat e shumta qė ēajnė horizontet e jashtme do ta goditnin Tokėn nė tė gjitha pjesėt e saj. Dhe me kėtė rast do tė ndizej ēdo gjė ndezėse, dhe atėherė qielli nuk do tė ishte mburojė.

    Biologu Frenk Alen nė librin e tij "Zoti zbulohet nė shekullin e diturisė"thotė: "Toka ėshtė e mbėshthellur me njė materie tė gaztė e cila pėrmban gazėrat e nevojshme tė jetės dhe e cila ngrihet mbi rruzullin tokėsor mė tepėr se 500 milje. Kjo mbėshtjellje e tokės arrinė dendėsinė e nevojshme qė ta pengojė derdhjen e miliona shkėndive vrasėse pėr ēdo ditė nė Tokė... Dhe kjo mbėshtjellje atmosferike ruan shkallėn e nxehtėsisė sė nevojshme pėr jetė. Po ashtu, ajo bartė avullin e oqeaneve dhe deteve nė vendet e largėta, brenda kontinenteve, ku edhe shndėrrohet nė shi i cili ringjallė Tokėn pas vdekjes sė saj. Kurse shiu ėshtė burimi kryesor i ujit tė ėmbėl, i cili sikur tė mos ekzistonte, Toka do tė shndėrrohej nė njė shkretėtirė pa shenja jete..."

  20. #20
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    135

    Drita e Henes eshte e huazuar

    Drita e Henes eshte e huazuar



    "Ai (All-llahu) eshte qe beri Diellin shndrites, e Henen e beri drite..."(Junus : 5)
    "I madherishem eshte Ai qe krijoi yjet ne qiell dhe vendosi ne te nje shndrites (Diellin) dhe nje Hene ndriēuese"(El-Furkan :61)

    Pra, vellai ime i dashur, keto dy ajete sinjalizojne se Dielli eshte shndrites - ne gj.arabe dije, qe nenkuptohon se ai ndrit vetvetiu, kurse Hena eshte drite - ne gj.arabe nur, qe nenkupton se ajo huazon driten.
    Kjo, pra, eshte ajo qe zbuloi shkenca bashkekohore, e cila thote se Dielli eshte i zjarrte, kurse Hena driten e saj e merr nga Dielli.

Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Deklarata universale e tė drejtave tė njeriut dhe Islami
    Nga Cappuccino nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 102
    Postimi i Fundit: 30-11-2013, 13:37
  2. Qėllimi i jetes
    Nga Namila nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 28-05-2011, 10:01
  3. Kur'ani, Dituria dhe Shkenca
    Nga Orientalist nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 27-01-2007, 09:31
  4. Fenomeni i terrorizmit – Sfida e rendit te ri boteror
    Nga Enri nė forumin Problemet ndėrkombėtare
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 17-01-2004, 10:59
  5. Bibla Kur'ani Dhe Shkenca
    Nga Saraj nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 24-11-2002, 08:02

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •