Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 6
  1. #1

    Ku po shkon kombi shqiptar?

    Dr. Muhamet Kelmendi.

    Ēėshtja qė do tė shqyrtohet nė kėtė punim i takon situatės aktuale, nėpėr tė cilėn po kalon kombi shqiptar i ndarė nė pesė shtete. Shqiptarėt luftuan dhe paraqitėn synime historike pėr shtetin – komb, por kjo nė emėr tė “demokracisė”u shkel dhe erdhi nė pėrfundim ndarja e tij. Kjo ndarje e vuri nė pytje vetė ekzistencėn e pjesėve tė mėdha tė kombit, sepse duke u ndarė u krijuan edhe elemente tė reja kombėtare, qė nė tė ardhmėn kanė rrezik tė shndėrrohen nė faktor relevant tė kombit tė ri apo tė asimilimit.

    Ndarja e kombit shqiptar nxorri nė dritė idetė me tė errta politike dhe politikanėt mė antikombėtar. Ata, gjithėherė nė emėr tė interesave gjoja kombėtare, e shkelėn pikėsynimin historik tė kombit pėr bashkim; luftėrat e mėdha tė shqiptarėve dhe u pajtuan me faktorin ndėrkombėtar e shtetet okupuese pėr ndarjen e copėtimin e kombit. Aktualisht shqiptarėt janė tė ndarė nė pesė shtete nė Ballkan. E tėrė kjo me iden e ndėrtimit tė shteteve gjoja demokratike dhe tė bashkimit nė kuadėr tė UE, si vend pėr “zgjidhjen” e ēėshtjes shqiptare.

    Qėllimi ėshtė kėtu tė shqyrtohet ndarja e kombit, e cila shkon nė kundėrshtim me luftėrat dhe pėrpjekjet e kombit shqiptar duke dhėnė mendime pėr tė ardhmėn dhe mėnyrėn e zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtare me bazėn e shtetit – komb. Ky pikėsynim ėshtė shkelur dhe aktualisht po sanksionohen dhe u njohen apo po pranohen shtetet ballkanike si subjekte ndėrkombėtar, edhe pse kanė pushtuar territore dhe pjesė tė kombit shqiptar. Dhe, nė fund do tė pėrpiqemi tė japim qėllimin pėrfundimtar dhe historik tė kombit shqiptar, atė tė shtetit – komb.







    1.Zgjidhjet parciale tė ēėshtjes-demėtuan pikėsynimin

    historik tė kombit



    Nė kuadėr tė aktivitetit pė zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare nė Ballkan, decenjet e fundit shėnojnė njė zhvillim pothuajse antikombėtar dhe japin njė kahje tė re, qė pėr kohėn konsiderohet nga klasa politike udhėheqėse si e drejtė. Mirėpo, vetė fakti se njė komb ndahet nė kuadėr tė disa shtetėve, ku pėrveē Shqipėrisė, ėshtė Kosova ende pa shtet, Maqedonia, Mali i Zi e Serbia, qė kanė teritore tė mėdha shqiptare tė pushtuara, duke mos e pėrjashtuar as Greqinė, qė njė territor tė gjerė e ka pushtuar dhe greqizuar, tregon rrezikun qė kalon kombi ynė, si dhe domosdoshmėrinė qė me fakte tė tregohet rruga kah duhet tė shkoj kombi, ndonėse veē kemi ndarje.

    Pėrcaktimi politik i pjesėve tė veēanta tė kombit pėr “zgjidhjen” e ēėshtjes shqiptare nė kuadėr tė shteteve, tregon se politika ishte jo nė lartėsinė e aktivitetit tė bėrė nga kombi.Ajo, pėrkundėr luftės sė drejtė ēlirimtare dhe aspiratės historike pėr komb dhe shtet unik, u shtrebėrua dhe dolėn vetė politikanet shqiptarė nė Prishtinė, Tiranė, Tetovė, Ulqinė e Luginė e Preshevės si faktor qė bėnė “zgjidhje” nė kuadėr tė shtetėve ballkanike, duke e ndarė vendin. Natyrisht se ideja erdhi nga perėndimorėt para dhe nė Konferencėn e Londrės mė 1992 ku e rindanė kombin shqiptar nėpėr shtete. Nėn pikėpamjen gjoja tė mosndryshimit tė kufijėve nė Ballkan dhe tė UE si vend ku zgjidhėn problemet nacionale, u pranuan vetėm ish - republikat slave nė shtete, shqiptarėt u aneksun. Me kėto ide u futėn nė teorinė politike shqiptare,si tė politikanėt, tė disa gjoja analitikė e profesor ndėrkombėtar, qė po e mohojnė tė tė drejtėn e kombit shqiptar pėr vetėvendose dhe bashkim. Ata arritėn tė fuqizojnė iden e tillė dhe tė krijojnė edhe grupet politike nėpėr vende tė tilla, si dhe t’iu japin pushtet e para pėr politikė tė tillė ndarėse tė kombit shqiptar.

    Pėr rrjedhojė tė saj e kemi territorin dhe kombin shqiptar tė ndarė nė disa shtete dhe nė fakt ėshtė kombi i vetėn nė Evropė qė ka ndarje kaqė tė ashpėr dhe ku mbi 50% e vendit dhe popullit ėshtė e ndarė dhe jeton jashtė atdheut, i pushtuar.

    Aktualisht pushtimi i kombit u sanksionua me ligj nė Maqedoni, ku rreth 10 mijė metra katror dhe njė popullėsi prej gjymės milioni ėshtė e pushtuar nga maqedonėt. Nė pozitė tė tillė e kemi edhe Preshevėn, Bujanovcin dhe Medvegjėn, njė popullėsi prej 200 mijė banorėve, vende kėto nėn sundimin serb. Pastaj vjen Mali i Zi, i cili ka pushtuar Ulqinin, Plaven e Gucinė, Hot e Grudė etj., dhe me vullnet tė shqiptarėve u pavarėsua si shtet malazez. Ndėrkaq, RTK-a e transmeton shpalljen e shtetit sovan malazez, shtetit i cili ka pushtuar territor dhe pjesė tė kombit, ka asimiluar territore shqiptare etj. Njė gjendje tė tillė, po shumė mė tė rendė e kemi patur nė Greqi, qė veē i ka asimiluar shqiptarėt. Ndėrsa, Kosova si territor po amortizohet dhe aktualisht ėshtė shndėrruar nė njė vend pa definim, me popull pa bukė, me shumė enkllava dhe po e humb funksionalitetin e vetė si vend, komb dhe shtet i shqiptarėve.

    Nga pushtimi i viseve shqiptare nėn Maqedoni, qė u arritė mė marrėveshjen e Ohrit, qė politikanėt shqiptar e arritėn me palėn maqedone, edhe pse kishin mundėsi tė delnin me subjekt tė barabartė shtetėror maqedon, si shtet konfederativ se paku,sepse ishin nė positė tė favorėshme me luftėn e drejt qė zhvillonin, e duke kaluar aktualisht nė Mal tė Zi, duke votuar pėr shtet sovran malazias, pa nxjerrė ajo pjesė e kombit as tė mira politike, ekonomike e shoqėrore, as edhe si popull shtetformuese, tregon se politikanėt shqiptarė nuk “analizuan” gjendjen. Me verbėsi u pranua Maqedonia dhe po me verbėsi shqiptarėt nė Mal tė Zė votuan njė shtet qė nesėr do t’i shtypi. Madje, jo vetėm atje, po edhe politikanėt nga Tirana dhe Prishtina e pėrkrahėn iden e shtetit sovran maqedon e malazias. Kėta e pėrkrahėn edhe pozitėn e shqiptarėve nė Preshevė, Medvegjė e Bujanov, nėn sundimin serb, vende kėto tipike shqiptare.

    Nė kohėn kur kombet nėpėrmjet shtetėve luftojnė pėr njė fshat a disa qindra hektarė tokė, madje edhe duke pushtuar vende sikundėr ėshtė Serbia, Mali i Zi dhe Maqedonia, kombi ynė (shqiptarėt) masakrohet territorialisht, duke u ndarė e copėtuar midis shteteve slave dhe, atė me pelqimin e klasės politike shqiptare.

    Shiquar nė aspektin taktik kjo nuk mund tė konsiderohet e drejtė dhe si veprim taktik i politikanėve shqiptarė Pėrkundrazi, taktika kėrkon zhvillim tė veēant, sipas vendit e nevojės, por deri nė njė fazė tė caktuar tė zhvillimit tė vetė, ēdo herė nė llogari tė strategjisė. E strategjia e kombit shqiptar ėshtė shteti – komb. Pra, ku del kjo, nėse me territoret tona krijohen tri a katėr shtete slave nė Ballkan. Pse? Sepse nė kohėn kur veē pushtohesh si vend, ndahesh nga atdheu i ytė, ajo nuk ėshtė mė taktikė, po vendim strategjik dhe nė gjuhėn politike d.m.th. pushtim i vendit.

    Teoria qė lindė nga kjo pėr pjesėt e ndara tė kombit shpie kah krijimi i veēorive tė veēanta pėr ēdo pjesė tė ndarė, qė mund tė shprehet duke dėmėtuar edhe pikėsynimin historik tė kombit shqiptar. Dhe, ajo mund tė pėrmblidhet nė dy fusha:

    1. Nė krijimin dhe asimilimin e pjesėve tė ndara tė kombit, duke u asimiluar nė kombe tjera apo duke krijuar komb tė ri, sikundėr kemi muslimanet nė Plavė e Guci,nė Sangjakė etj.,tė cilėt nga pjesėt e kombit shqiptar tė pushtuar nga sllavet e jugut kanė krijuar njė komb tė ri inekzistent dhe,

    2. Ajo demėton dhe zvogėlon kapacitetin e kombit nė aspektin ekonomik, psikologjik, fizik, ushtarak, territorial e shoqėror; pėrkatėsisht e dobėson fuqin vendosėse tė kombit shqiptar pėr tė vepruar nė drejtim tė realizimit tė pikėsynimit historik tė kombit pėr shtet nacional nė territorin e tyre historic nė Evropė.

    Argument tjetėr i teorisė ndarėse tė klasės feminore politike shqiptare ėshtė interpretimi i UE nė fushėn politike, ekonomike dhe kombėtare, njė argument qesharak politik. Ajo nuk ka as bazė politike, as territoriale as edhe shoqėrore. Ata e mbeshtetin iden se rruga e tillė shpie kah krijimi dhe ndėrtimi i demokracisė qė e hapė rrugėn pėr UE, ku tė gjithė janė tė barabartė, padallim kombi, race dhe feje. Kjo teori ėshtė prezente nė Tiranė, Prishtinė, nė politkėn shqiptare nė Maqedoni, Luginėn e Preshevės dhe nė Mal tė Zi. Kudo argumentohen pushtimet dhe ndarjet me demokraci, me UE dhe me gjoja barazi kombėtare dhe shoqėrore nėpėr shtete qė i kanė pushtuar. Tamam sikundėr mos tė njihet pikėsynimet e shteteve okupuese dhe lufta e tyre; e kaluara historike dhe e tashmja, qė kanė bėrė mbi kombin shqiptar, mu serbėt, maqedonėt dhe malazezėt.

    Barazia politike dhe shoqėrore nuk realizohet nė kuadėr tė shtetėve pushtuese, as nė UE, apo nė ndonjė mekanizėm tjetėr. UE veē mund tė ndihmon barazinė, nėse ajo nga brenda funksionon. Siē tregon praktika e vendeve tjera, ajo realizohet nė shtete nacionale dhe janė vetė shtetėt e tilla qė janė anėtare tė UE. Pėr atė ekzistojnė shtetet. Nė kėtė union nuk kemi shtete multinacionale, apo shtete tė krijuara mbi territore tjera,por kryesisht kemi shtete nacionale, qė kanė zgjidhur ēėshtjen nacionale, atė shoqėrore dhe barazinė kombėtare. Madje edhe duke qenė anėtarė tė UE, shtetet luftuan pėr bashkim kombėtar, sikundėr u bė bashkimi i dy Gjermanive nė njė shtet, sepse ēėshtja nacionale ėshtė pikėmbeshtetėse para asaj internacionale dhe demokratike.

    Zgjidhja e ēėshtjes nacionale me shtetin-komb krijon bazėn edhe pėr demokraci tė brendshme tė shtetit, pėr barazi tė kombeve dhe pakicave nacionale brenda shtetit dhe hapė rrugėn e prosperitetit. Dhe, nė kėtė kuadėr ėshtė demėtuar ēėshtja shqiptare dhe e vetė kombeve tjera, sepse vetė baza e demokracisė dhe barazisė siē ėshtė bashkimi kombėtar nuk ekziston, prandaj edhe kombet tjera nuk janė tė barabarta kur dhunojnė kombe dhe konfliktet janė tė paevitueshme midis

    kombeve, atij shtypės dhe tė shtypur. Kurrė nuk mund tė merrėt si e drejtė njė zgjidhje qė pretendon pushtimin e vendit, e jo bashkimin e tij kombėtar. Kjo aspirate jeton nė kombė, pavarėsisht nga devijimet dhe mashtrimet, ndarjet e pushtimet.

    Jamė i mendimit se si faktori i jashtėm, ashtu edhe ai i brendshėm kanė bėrė gabimin historikė, sikurse nė shekujtė e kaluar duke e ndarė dhe pushtuar kombin shqiptar nga shtetėt

    sllave. Faktori i jashtėm duke dashur tė ruaj kronologjinė e vendimeve tė veta pushtuese kundruall shqiptare, duke i njohur shtetet sllave mbi territoret shqiptare, ndėrsa faktori i brendshėm me verbėsi mbajti anėn e tillė, pa shiquar interesat nacionale; analizuar rrethanat dhe faktet tjera relevante.

    Ndarja e kombit shqiptar ka qenė ēdo here gjenerator i krizave, madje edhe i luftėrave nė Ballkan, sepse sikundėr e tregoj e kaluara, ndarja nuk zgjidhi as edhe njė problem. Janė tė njėjtit maqedon, serb e malazez qė kanė dhunuar kombin tone nė vitet 1871-1878, 1910-1913, 1918-1941 dhe nė

    vitet 1944-2006. Dhe, po kėta janė nė pushtet. Nuk ekzistom as edhe njė fakt se kemi ndonjė zhvillim pėrpara nė fushėn demokratike nė Podgoricė, Shkup e Beograd. Edhe me tutje zotėrojnė forcat shoviniste qė do tė shpien vendin kah dhuna dhe do e detyrojnė kombin shqiptar tė lufton pėr bashkim kombėtar tė tij.





    2. Shqiptarėt luftuan pėr komb e territor unik



    Nė luftėn dhe aktivitetin e popullit shqiptar gjatė historisė dhe nė decenjet e fundit tė shekullit paraprak qėllimi ishte qė tė ruhej kombi dhe territor i tij unik

    shqiptar. Pėr njė vend, qytet a krahinė kombi shqiptar ka derdhur rreke gjaku, sepse pushtimi i tyre e tėkurri se tepermi kombin territorialisht dhe e bėri tė pa mundur zhvillimin, funksionimin dhe ekzistencėn e tij nė territorin e tij etnik.

    Gjatė dy shekujve tė kaluar ka humbur kombi shqiptar rreth gjusmės sė territorit tė vet autokton. Nė vitet e 1871-1878 humbėn me vendim tė Konferendės sė Berlinit territoret e Janinės (Qamerisė) dhe territori i gjerė rreth Nishit, Prokupljes, Pirotit e vendeve tjera qė u pushtuan dhe u asimiluan nga Serbia dhe Greqia. Shpata ndarėse u shtri edhe nė Tivar, Ulqinė, Plavė e Guci dhe Hot e Grud. Kjo ndarja dhe humbje e territorit shqiptar u bė nga Fuqitė e Mėdha edhe nė vitet 1912-1913 nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr, qė Kosova dhe viset shqiptare nėn Maqedoni, Mal tė Zi e Serbinė Jugore iu aneksduan kėtyre shtetėve sllave. Edhe mė vonė

    vazhdoi tėkurrja e territorit dhe humbja e pjesėve tė kombit shqiptar nga shtetėt fqinje. S’ka pėriudhė qė shqiptarėt nuk u ndanė nga sllavet.

    Shqiptarėt u ndanė edhe nė decenjen e fundit tė shekullit 20, ku nė vitin 1992 nė Londėr u njohėn nga OKB-a, UE-a dhe shtetėt tjera ish-republikat e Jugosllavisė nė shtete sovrane dhe, atė me territoret dhe pjesėt e kombit shqiptar. Kėshtu u njohė Maqedonia, tash Mali i Zi e Serbia dhe,me njohjen e tillė, edhe territori shqiptar iu aneksua pėr tė tretėn here nga faktori ndėrkombėtar shtetėve sllave. Kjo ėshtė ndarja mė e ashpėr dhe mė e rendė e kombit shqiptar gjatė historisė mijė vjeqare.

    Kėtė ndarja e kundėrshtoj kombi ynė me luftė. Ai luftoi pa ndėrprerė pėr komb dhe territor, pėr shtet unik shqiptar. Vetėm nė decenjėn e fundi tė shekullit XX dhe nė vitet e para tė shekullit XXI u zhvilluan tri lutėra ēėlirimtare, nė

    Kosovė nė vitet 1998/99, nė Luginėn e Preshevės nė vitet 1999/01 dhe nė Maqedoni nė vitet 2000/01 pėr ēlirimin dhe bashkimin e kombit, e tė cilat nga politikanėt e ditės dhe tė interesave individualistike, karrieriste dhe tė veprimeve kriminale ekonomike nėpėr vendet e tilla u injorua lufta ēlirimtare dhe edhe njė here u nda kombi ynė edhe nga vetė “politikanėt”.

    Duhet kėtu theksuar sė lufta e UĒK-sė nė Kosovė, pastaj ajo e UĒPMB-sė nė Luginėn e Preshėvės dhe e UĒK-sė nė Maqedoni, nuk u bė pėr ndarje e ripushtim tė vendit. Ato luftėra u organizuan dhe u zhvilluan pėr shtet, komb dhe territor, qė nga forcat politike tė vendit nėn ndikimin e faktorit ndėrkombėtar u devalvuan, duke marrė karakter tė konfliktėve dhe tė “zgjidhjes” sė ēėshtjes shqiptare nėpėr shtete slave.

    Lufėrat e zhvilluara kishin vetėm njė qėllim: Ēlirimin e pjesėve tė ndara padrejtėsisht nėpėr shtete sllave dhe bashkimin e tyre nė njė shtet kombėtar tė shqiptarėve. Ky pikėsynim nuk humbi nė vlera dhe mbetėt fanarė ndriques pėr gjeneratat e sotme dhe tė ardhme, pavarėsisht nga pozita destruktive e forcave politike qė ishin dhe dolėn nga luftėrat ēlirimtare.

    Kėta e devijuan luftėn e drejtė pėr shtet dhe territor, pėr komb unik dhe i dhanė asaj dimenzione tė paqarta politike, shoqėrore e juridike. Me atė politikė edhe njė here u sanksionua ndarja dhe aneksimi i pjesėve tė kombit, tė cilat po pėrcillėn mė qėllimin pėrfundimtar tė shtetit tė Kosovės, tė demokracisė gjoja liridashėse tė shqiptarėve tė pushtuar nga shtetėt slave, qė kėta i kanė “njohur”. Dhe. nė vend qė tė pėrkrahet lufta e drejtė pėr shtet dhe territor unik, del qėllimi tjetėr, ai i “realizimit” tė drejtave demokratike nga armiqėt.

    Karakteri i luftės sė shqiptarėve ishte i drejtė dhe futėt nė kuadėr tė luftėrave ēlirimtare, tė drejta dhe shumė

    demokratike tė luftėrave nė botė. Asnjė element i luftėrave tė padrejta nuk treguan shqiptarėt; asnjė element tė luftės

    gjenodiciane, terroriste etj., sepse ata u mbrojtjen dhe luftuan pėr ēlirimin e vendit. Faktet tregojnė pėr kėtė tė

    drejtė historike tė kombi. Por, kėtu po i pėrmendim disa faktor qė tregojnė karakterin e brendshėm tė luftės nė kuptimin kombėtar.

    1. Shqiptarėt luftuan pėr t’u ēliruar nga okupatori shekullor serb e maqedono-malazez, tė cilėt i okupuan pėrseri viset dhe territoret tona etnike;

    2. Ajo luftė ishte pėr tė ruajtur terrėsinė territoriale tė kombit, e cila ishte ndarė midis disa shteteve sllave nė Ballkan;

    3. Ishte luftė pėr tė ruajtur kompaktėsinė dhe unitetin e kombit shqiptar tė ndarė dhe nėpėrkėmbur nga shtetet sllave dhe,

    4. Ishte luftė pėr tė ndėrtuar njė sistem tė lirė demokratik dhe shoqėrore, nė tė cilėn qytetarėt e tė gjitha kombėtave do tė jetojshin tė lirė dhe tė barabartė nė shtetin kombėtar shqiptar.

    Kėta faktor flasin pėr jo vetėm pėr karakterin e drejtė tė luftės ēlirimtare tė shqiptarėve, tė sanksionuara edhe me akte ndėrkombėtar, por edhe pėr qėllimin pėrfundimtar tė saj: shtetin – komb. Ajo i tregoi njėherit tė dy faktorėve, si atyre ndėrkombėtar, ashtu edhe klasės sė pandėrgjegjshme politike shqiptare se shqiptarėt nuk e pranojnė ndarjen e ripushtimin e ri; se shqiptarėt e dojnė shtetin demokratik me liri tė gjera dhe mbi bazėn e shtetit – komb, i cili ėshtė bazamenti i ēėshtjes sonė.

    Kėto dy qėllime i japin asaj vlera ndėrkombėtare dhe dimenzionin e luftės sė drejtė pėr komb dhe territor. Eshtė

    tjetėr shtrembėrimi i luftės pėr interesa tjera grupore, lokaliste e individuale, qė treguan politikanėt nė skenėn politike. Por, as kėto interesa, sikundėr nė tė kaluarėn pėr 2 mijė vjet, nuk mund tė shuajnė aspiratat e kombit shqiptar pėr bashkim e liri demokratike. Ato vetėm se e veshtirėsojnė

    apo e ngadalėsojnė ēėshtjen, por kurr nuk mund tė jenė pėrfundimtare.

    Pse?

    Sepse, e ardhmja e kombit ėshtė tė shteti – komb.







    3. Pikėsynimi i kombit shqiptar: shteti - komb



    Nėpėrmjet kėtij shqyrtimi arritėm tek pikėsynimi i kombit, tė pikėsynimi qė ėshtė pėrcaktuar qartė qė nė histori, por qė kėtu vetėm do tė shqyrtohet nė bazėn politike e shoqėrore-territoriale, si dhe nė fushėn juridike pėr shtetin dhe kombin. Kėto dy baza shkojnė juridikisht sė bashku dhe bashkėjetojnė duke ndihmuar dhe kontribuar nė njėra-tjetrėn, tė cilat ndikojnė dhe bashkėjetojnė nė praktikė.

    Ēėshtja kėtu merrė dimenzione mė tė gjera politike, sė nė kuadėr tė vetė kombit shqiptar, pasiqė ka edhe karakter internacional, sepse ēėshtja do tė kapėt pėr shqyrtim mbi bazėn e teorisė shkencore mbi ndėrtimin e shtetit dhe ēlirimin e kombit, qė vetėm me shtet ndihet kombi tėrėsisht i lire dhe e fiton vendin e vetė, gjithėherė mbi praktikėn e ndėrtimit juridik tė shtetit, qė shtetet anėtare tė OKB-sė veē i kanė realizuar. Mbi kėtė bazė edhe janė pranuar si subjekte ndėrkombėtare.



    Shteti



    E fillojmė me shtetin sepse ky organizim i vendit dhe kombit ėshtė bazamenti kryesor mbi tė cilėn realizohen ēėshtjet tjera shoqėrore, deri edhe tė bazės ekonomike,

    pėrveē tė superstrukturės shoqėrore. Kėto dy ēėshtje janė domėthėnėse pėr shoqėritė demokratike, jo vetėm sot, por edhe

    nė tė kaluarėn, ishte shteti baza kryesor qė garantonte zhvillimin dhe prosperitetin e vendit, supėrstrukturėn e kombit etj.

    Shteti si instrument juridik ndėrtohet mbi disa baza qė kombi shqiptar, pavarėsisht ku jeton dhe ē’farė statusi juridik ka vendi, i disponon elementet e shtetit, pėrkatėsisht faktorėt qė subjektet e kombit, qoftė shtet, krahinė a ndonjė status amorfė tė bashkohen dhe tė ndėrtojnė shtetin kombėtar. Vetė fakti i ekzistimit tė kombit si unik dhe tė lidhjeve territoriale, politike, juridike, historike, shoqėrore etj., qė do t’ i theksojmė mė vonė, tregon se pėr kombin shqiptar zgjidhje e vetme ėshtė shteti kombėtar, i cili buron nga vetė vullneti i kombit tė shprehur nė histori dhe faktorėt e shtetit.

    Shiquar nė aspektin juridiko politik, shteti kombėtar i shqiptarėve i plotėson ato elemente tė shtetit, qė vendet tjera, qoftė RF e Gjermanisė, Anglia, Rusia, Franca a SHBA-a etj.,i kanė si vende dhe kombe. Asnjė element mė shumė pėr shtet kombėtar se shqiptarėt nuk e kanė ato shtet. Nė fund tė fundit, elementet e shtetit nuk i zbuluan shqiptarėt, por ato u ndėrtuan nė teorinė e shtetit dhe tė sė drejtės gjatė

    historisė dhe shqiptarėt angazhohen qė edhe kėtu, tek kombi ynė, tė zbatohen.



    Duke marrė pėr bazė shtetin nacional si bazament i tė ardhmės sė kombėt shqiptar, si dhe i domosdosdoshmerinė e ndėrtimit juridik, i kemi ndarė faktet e shtetit nacional nė dy kategorijuridike:

    1. Faktet e brendshme tė shtetit nacional shqiptar dhe

    2. Faktet e jashtme ose ndėrkombėtare tė shtetit nacional shqiptar.

    Nė kuadėr tė fakteve tė brendshme tė shtetit nacional

    shqiptar duhet theksuar elementet e shtetit nacional qė i

    kanė shqiptarėt si komb unik dhe tė territorit tė tyre kompakt. Kėtu dhe pėr kėtė qėllim pėrmendėn nė shkencėn

    juridike disa faktor tė brendshėm, qė tregojnė domosdoshmėrinė e organizimit tė shtetit nacional, pėrveē faktorit forcė (vis), qė nė fakt po del si element kryesor i ndėrtimit tė shtetit nacional. Kėtu po pėrmendim kėta faktor tė shtetit – komb:

    a) Ekzistimi i kombit unik dhe tė formuar politikisht, nė aspektin juridik dhe shoqėror, sikundėr edhe nė klturė e histori,

    b) Territori unik dhe i pandarė i kombit shqiptar,

    c) Ekzistimi i njė popullėsia relative tė vogel apo tė madhe, por tė pėrgatitur dhe demokrativisht e orijentuar pėr jetė dhe punė,

    d) Lufta e gjatė dhe e pandėrprerė 2 mijė vjeqare e kombit shqiptar pėr shtet naciona kombėtar nė kėtė pjesė tė botės,

    e) Shprehja e vullnetit tė kombit shqiptar pėr bashkim

    dhe shtet nacional gjatė historisė( shih: Lidhjen Shqiptare

    tė Prizerenit, Shpalljen e Pavarėsisė Kombėtare nė Vlorė dhe

    Konferencėn e Bujanit), qė kombi shqiptar qartė tregoj

    vullnetin e tij historik,

    f) Ekzistimin dhe pėrmbushjen e faktorėve ekonomik, juridik, shoqėror etj., pėr shtet nacional tė shqiptarėve, qė bashkimi krijon bazėn e pavarėsisė ekonomike tė vendit, duke u barazuar me shtetėt tjera,

    g) Aftėsinė dhe pėrgatitjen politike e juridike tė shqiptarėve pėr tė ndėrtuar vendin dhe pėr tė marrė

    pėrgjegjėsi ndėrkombėtar dhe,

    h) Ndėrtimin e njė shteti juridik kombėtar tė lirė dhe demokraik; tė barabartė dhe ku garantohen liritė dhe tė drejtat nacionale tė grupeve tė qytetarėve me pėrkatėsi tjera nacionale, pa prezencėn e KFOR-tė, OKB-sė, apo OSCE-sė si dhe tė organizmave tė tjerė.

    Faktorėt e pėrmendur pasqyrojnė faktin sė ėshtė gabim i madhė ndarja aktuale, sepse ajo jo vetėn qė nuk zgjidhė probleme, por pėrkundrazi, i thellon ato dhe e vartėson tėrėsisht rajonin nga faktori ndėrkombėtar. Eshtė pikėrisht kjo zgjidhje aneksioniste qė iu dha shqiptarėve nė Ballkan nga faktori ndėrkombėtar qė krijon probleme tė mėdha dhe lenė hapėsira pėr dhunė ndaj shqiptarėve dhe pėr luftė ēlirimtare tė shqiptarėve kundėr shtetit pushtues serb nė Serbi, Maqedoni, Mal tė Zi etj. Ndėrsa, bashkimi dhe ndėrtimi i shtetit nacional shqiptar do t’i zgjidhte problemet e grumbulluara dhe do tė krijonte prosperitet pėr rajonin.

    Tė lidhura kėto me faktorėt tjerė ndėrkombėtar, qė nė kuadėr tė OKB-sė dhe tė UE-sė janė pėrcaktuar si elemente tė shtetėve funksionale, qartėsojnė tėrėsisht shtetin nacional. Nė kuadėr tė faktorėve tė kėrkuar pėr anėtarėsim nėpėr organizmat e tillė, sidomos nė UE, nga vetė ky subjekt

    pėrmendėn:

    a)Ndėrtimin e shtetit tė lirė dhe demokratik, me barazi shoqėrore e kombėtare, me liri dhe tė drejta tė barabarta,si dhe tė aftė pėr tė garantuar ato zhvillime nė vend,

    b) Marrjen e obligimeve ndėrkombėtare pėr barazi midis popujve dhe paqe nė rajon dhe botė sipas akteve ndėrkombėtare dhe vendimeve tė organizmave nė botė,

    c) Ndėrtimi i njė ekonomie tė aftė pėr tė garantuar plotėsimin e nevojave tė brendshme ekonomiko-sociale dhe tė

    obligimeve ekonomike e sociale humanitare ndėrkombėtare dhe,

    d) Ekzistimin e shtetit juridik kombėtar.

    Mbi elementet e tilla tė brendshme dhe tė jashtme janė ndėrtuar shtetėt aktuale nė UE dhe subjektet e OKB-sė; u bė bashkimi i dy Gjermanive dhe linden shtete nacionale nė vitet e fundit tė shekullit XX. I vetmi vend dhe popull nė Evropė qė mbeti i ndarė ėshtė kombi shqiptar. Pėr popullin shqiptar nuk vlejtėn faktorėt e brendshėm dhe ata andėrkombėtar; nuk vlejti padrejtėsia historike e evropianėve tė krijuar kundruall shqiptarėve nė Konferencėn e Berlinit dhe tė Londrės ku u ndanė shqiptarėt, por me ashpėrsi edhe mė to madhe, pėrseri nė Londėr mė 1992 u ndanė shqiptarėt nėpėr shtete sllave tė Ballkanit.

    Madje kombi shqiptar u katandisė me ashpėr sė nė ndarjet e rianeksimet e mėhershme. Me tokėn dhe popullin shqiptar u krijuan shtete tė reja sllave nė Ballkan, shtete qė kurrė nuk kanė ekzistuar (shih: Maqedoninė). Dhe, paturpėsia vazhdon duke dhėnė tė drejta pėr tė ngrenė e ndoshta edhe pėr tė folur shqip, sepse as kjo me ligj nuk po garantohet, nėpėr vende tė tilla, tamam sikundėr me qenė nė

    shtazė dhe mos me ditur pėr tė dalluar tė drejtėn nga e padrejta, shtetin nga mosshtetėsia; kombin nga demokracia; multinacionalizmin e shpikur enkas nė Kosovė nga kombi dhe liria nacionale e shoqėrore.

    Nė tė kaluarėn shqiptarėt luftuan kundėr kėtyre vendimeve aneksioniste ndėrkombėtare. Ata luftuan edhe nė vitet e fundit. Pėr shtet dhe kombė do tė luftojnė edhe nė tė ardhmėn. Prandaj nuk duhet pritur paqe e qetėsi nė kėtė pjesė

    tė botės, gjithė kohėn sa shqiptarėt janė tė ndarė midis

    shtetėve. Vetėm bashkimi kombėtar nė njė shtet nacional e garanton paqen.



    Kombi



    Shteti i lidhur dhe i varur nga kombi krijon bazėn tjetėr tė shtetit – komb, faktin se njė komb pėr tė qenė i lirė dhe pėr t’ u ndėrtuar demokrativisht kėrkohet tė jetė i lirė si ēėnje shoqėrore dhe e krijuar gjatė historisė. E kjo liri e kombit nuk mund tė arrihet nė asnjė shoqėri tjetėr nacionale, shtet tjetėr a pozitė tė pa definuar politike e juridiko-shoqėrore, pa qenė shteti si subjekt i organizimit tė vetėm tė kombit.

    Me anėn e kėsaj kombi lirohet nga frika pėr sundim tė huaj dhe fiton lirinė pėr t’u zhvilluar lirisht pa ndėrhyerje tė jashtme, apo nga shtetet qė e kanė pushtuar dhe sundojnė. Ashtu arrihet tek menjanimi i dhunės dhe terrorit

    mbi komb; tė shkeljet dhe devijimet e kulturės kombėtare, tė historisė dhe trashigimisė; tė ndjekjeve politike e nacionale-shoqėrore Me shtetin komb krijohet gjithashtu edhe mundėsia pėr zvhillimin e tyre dhe futjen nė kudėr tė kulturės botėrore.

    Kombit i duhet liria e plotė politike, ekonomike, shoqėrore, juridike e sociale; njė liri qė e garanton zhvillimin e papenguar tė tij, duke hapur perspektivė qė kėshtu tė eci nė rrugėn e zhvillimit tė kombeve tė lira nė botė.

    Duke u mbeshtur nė konceptin e tillė tė kombit tė lirė shtrohen edhe elementet e kombit shqiptar, pavarėsisht

    ndarjes dhe vendit ku jeton ai, pėrkatėsisht shtetit nė Shqipėri, nė Kosovė, nė Luginėn e Preshėves, nė viset shqiptare nėn sundimin mnaqedon e malazez etj. Pėr kombin ky pushtim ėshtė i huaj dhe nuk ndikoj deri tash nė krijimin e kombėve tė reja pa lindur vetė vyrtytet tjera tė kombit, qė krijohen vetėm me jetėn e gjatė tė ndarė kombėtare dhe tė pushtuar.

    Shkencėtarisht kombi shqiptar i ka tėra elementet e veta unike tė kombi. Ai e ka gjuhėn, kulturėn dhe formimin psikologjik unik, lidhshmėrinė territoriale dhe ka edhe lidhje shoqėrore e ekonomike, si dhe sociologjike. Kėto elemente janė ende ekzistuese, gjė qė tregojnė padrejtėsinė e ndarjes dhe pushtimit aktual nga vendet ballkanike tė pjesėve tė veēanta tė kombit shqiptar. Tėrė kohėn sa janė prezente kėto elemente kombi ėshtė njė dhe i pandarė, komb unik i formuar.

    Vetė fakti i tillė i vyrtyteve unike kombėtare tregon se detyra kryesore e kombit ėshtė bashkimi i tij nė njė tėrėsi territoriale e ekonomiko – shoqėrore, sepse ende i ka ruajtur kombi elementet unike dhe, sė atij i duhet tė heqi pengesat kufitare tė krijuara pėr tė realizuara interesin e kombit.

    Kombi shqiptar nuk e ka shfrytėzuar as vetėvendosjen kombėtare si kombet tjera nė Evropė e mė gjerė. Nė kėtė gjendje pushtuese, atij ia mohuan kėtė tė drejtė univezale pėr kombet ende tė pa ēliruara dhe qė nuk e kanė shtetin e vetė kombėtar. Kjo u mohua gjatė historisė dhe aktualisht nga fuqitė vendosėse tė botės, tė cilėt nė kundėrshtim me vullnetin e tij dhe luftėrat e gjata pėr liri dhe bashkim kombėtar, pėrseri u pushtuan. Ata as edhe njė REFERENDUM nuk e lėjuan dhe nuk e organizuan, por pa i pyetur fare, vetė duke marrė mendimin e njė klase tė vogel dhe tė

    pandėrgjegjėshme politike vendore, si dhe interesin gjeostrategjik dhe atyre tė shteteve sllave, e ndanė dhe e pushtuan kombin, madje shumė me ashpėr sė nė histori.

    Duke e ndarė kombin shqiptar midis shteteve ballkanike sllave atij iu bė edhe njė padrejtėsi historike dhe natyrisht kombi shqiptar ka tė drejtė tė kundėrshtoj vendimet e tilla. Ndėrsa, faktoret ndėrkombėtar, ata tė cilėt e vendosėn pushtim, duhet tė respektojnė vullnetin pėr liri dhe bashkim tė kombit nė shtetin – komb, prandaj edhe vetėvendosjen kombėtare, sepse ėshtė vullnet qė lind dhe mbeshtetet nė pėrputhshmėri me lindjen e kombėve dhe shteteve tė pėrcaktuara me akte ndėrkombėtar edhe tė vetė OKB-sė.

    Nėpėr rrugėn e tillė paqėsore a luftarake, apo qė tė dyjave sė bashku kanė kaluar edhe kombet tjera, kaluan edhe kombet dhe shtetet qė linden me vonė, tash nė gjirin e

    Evropės etj. Dhe, nėpėr kėtė rrugė ėshtė duke kaluar apo do tė kalon edhe kombi shqiptar, sepse nuk e ka realizuar interesin e vet nacional, pėrkundėr formimit tė tij tė lashtė historik.

    Shtetin – komb ėshtė bazamenti i vullnetit tė kombit shqiptar, qoftė nė REFERENDUM pėr vetėvendosjen dhe bashkimin e tij kombėtar, qoftė nevoja edhe nė luftėn ēlirimtare qė

    populli ynė mos sot nė tė ardhmėn do tė bėnė, nėse nuk realizohet ai pikėsynim nė mėnyrė paqesore. Eshtė e drejtė e

    tij gjithė kohėn sa nuk e ka realizuar shtetin – komb tė luftoi pėr atė pikėsynim tė lartė kombėtar. Prandaj, vetėm njė rrugė ėshtė kah do tė shkoj kombi shqiptar, e ajo ėshtė rruga:

    Bashkimi kombėtar nė njė shtet mbi bazėn SHTETIT – KOMB.

    Gjithė kohėn sa nuk realizohet ky pikėsznim kombėtar – kurrė paqe nė Ballkan nuk do tė kėtė. Dhe, pėrgjegjės nuk janė shqiptarėt, por fuqitė vendosese nė botė dhe shtetėt ballkanike, ato qė e vendosėn pushtimin dhe vendet qė e

    pushtuan mbi 50 pėr qind tė territorit tė kombit tone.



    Pėrfundim,



    Duke e shqyrtuar rrugėn kah po shkon kombi shqiptar erdhėm nė pėrfundim sė rruga e vetme qė duhet tė eci kombi ynė ėshtė rruga e shprehjes sė vullnetin tė kombi pėr shtetin-komb nėpėrmjet REFERENDUMIT qė duhet organizuar nė vendet shqiptare. Mos realizimi i kėsaj, lehet nė vend terreni pėr veprimtari tjera, qoftė edhe luftarake.

    Kjo ėshtė rruga e vetme qė shpie kah zgjidhja e drejtė e ēėshtjes dhe natyrisht sė kombi shqiptar do tė eci nė rrugėn e tillė. Ai nuk mund tė mbahet me dokrra e demagogji demokratike, liridashėse e kombėtare, sepse nė vendet e pushtuesra ato nuk realizohen. Kėtė edhe fėmijtė nė djep tashmė e dine, sepse edhe ata e kanė pėrjetuar “demokracinė” fashiste serbe, maqerdone e malazeze. Natyrisht sė politika e tillė e klasės politike shqiptare fiton nė kohė, por kėshtu u veprua edhe nė ish-Jugosllvai nga klasa e atėhershme politike, e megjithate erdhi koha kur mė s’ bėnte punė me genjeshtra politike dhe shpėrthimet ishin tė ashpra.

    Aktualisht po vazhdohet me politikėn e tillė, madje tash edhe me zgjedhje pėr parlamentet serbo-maqedono-malazeze, sikundėr edhe nė Kosovė pėr shtetėt, pėr shtetet qė deri dje dhe aktualisht ende janė tė ndėrtuara nė shtypjen e kombit shqiptar. Kėtė kombi e dine dhe me siguri do tė vėrtetohet sė ato parlamente e shtete sllave nuk janė demokratike dhe liridashėse, e prandaj edhe do tė ngritėn nė veprimtari pėr shtetin – komb. Ndėrsa, nė Kosovė vetėm baza e shtetit sovran tė shqiptarėve, pa kufizime dhe afatizime e ndėrton paqėn. E megjithate, paqa nuk ruhet nėse kombi shqiptar nė pėrgjithėsi nuk ėshtė i lirė dhe i bashkuar nė shtetin – komb.

    Pėrfundimisht mund tė themi sė rruga e popullit shqiptar ėshtė rruga e bashkimit kombėtar nė SHTETIN – KOMB. Dhe, pėr kėtė duhet bėrė thirrje faktorit ndėrkombėtar, shtetėve vendosėse nė Evropė dhe botė qė t, ua mundėsojnė shqiptarėve tė drejtėn e vetevendosjės kombėtare, tė drejtėn e deklarimit tė lirė mbi tė ardhmėn e vetė nacionale. Pra, tė organizojnė REFERENDUM tė lirė pėr kombin shqiptar nė mėnyrė qė kombi tė shprehet pėr tė ardhmėn. Kjo e ndalon ēdo lėvizje tė rrezikshme dhe hapė pėrspektiven pėr paqe tė qendrueshme, duke krijuar terrėn pėr liri dhe barazi shoqėrore, politike e nacionale edhe pėr shqiptarėt.

    Kėshtu ecet pėrpara, e prandaj shteti – komb ėshtė rruga kah do tė shkoj kombi


    Prishtinė, qeshor 2006
    BASHKIM KOSOVE ME SHQIPERINE DHE JO PAZARLLEQE ME SERBINE E GREQINE

  2. #2
    Gazeta Shqiptare, 15/01/2007 - 09:12

    Mafja, mbėshtetja e dyshes Nano-Berisha
    • Bashkim Kopliku


    Kryeministri aktual dhe ish-kryeministri, shtruan publikisht bazat teorike tė grushtit tė shtetit: pėr “qėllime tė larta tė shtetit, pezullohet kushtetuta, e merr nė dorė drejtimin junta Berisha-Nano”—kjo lexohej ndėrmjet rreshtave tė deklaratės sė tyre. Dihet qė z.Berisha, jo me z.Nano, por edhe me Enver Hoxhėn do tė bėnte bashkėpazare, mjafton qė t’i kontribuonte vjedhjes sė votave, qė i duhet se s’bėn, qė tė mbajė karrigen.

    Me tė drejtė do tė thonė shumė lexues, se qe thjeshtė njė bufonadė, se nuk ka asnjė vlerė takimi i atyre dy zotėrinjve, meqė nuk ka asnjė bazė kushtetuese: ata nuk pėrfaqėsojnė asgjė. Por fatkeqėsisht, bashkėpazari i tyre nuk duhet kaluar si i parrezikshėm pėr fatet e Shqipėrisė.

    Zotit Berisha dhe z.Nano, diēka ju jep forcė pėr tė qenė kaq arrogantė. Cila ėshtė kjo diēka?! Ligji jo, sepse nuk ka asnjė ligj shqiptar, qė tė njohė institucionin e ish-filanit (pėrveē se nė pensionet speciale, nė bodigardėt dhe makinėn pėr “tre vjet” pas lėnies sė karriges). Atėherė duhet kėrkuar diku tjetėr, jashtė ligjit.

    Ne na shkon mendja tek mafja: ata tė dy kanė prapa mafjen qė i mbėshtet, prandaj dhe janė tė rrezikshėm pėr Shqipėrinė, por edhe pėr Perėndimin—mos t’i rrejė mendja ndėrkombėtarėt se ata sjellin stabilitet: jo, ata sjellin veēse ’97-ta e ‘98-ta. Quajmė mafje, nė kontekstin e kėtij shkrimi, tė gjithė ato parelinj, qė pėrdorin ēdo lloj forme joligjore e jomorale, pėr tė siguruar fitime sa mė tė mėdha. Pra, gjithnjė nė kontekstin e kėtij shkrimi, mafja nuk ka kuptimin klasik, tė njė organizate kriminale tė mirėorganizuar, me kryetar (padrino etj.), me ushtarė-vrasės etj. Mafja kėtu, pėrbėhet nga disa parelinj akoma tė pa organizuar, bile dhe nė luftė tė vazhdueshme me njėri-tjetrin. Janė kryesisht njerėz qė kanė arritur tė bėjnė para me trafik droge, prostitucioni e veprimesh tė tjera ilegale, por jo vetėm ata. Nė kėtė mafje hyjnė edhe shumė tė tjerė, qė i kanė bėrė paratė me biznese normale, me ndėrtim, me tregti, por edhe me gazetari etj., natyrisht gjithnjė duke shkelur rėndshėm ligjet e shtetit—nė fakt, ėshtė shumė e vėshtirė tė bėsh para nė Shqipėri, pa i shkelur pak ligjet. Emėruesi i pėrbashkėt i tė gjithė kėtyre, ajo qė e bėn njė pareli pjesė tė kėsaj mafjeje, ėshtė gatishmėria e tij qė tė thyejė pakufi, ēdo normė morale e ligjore.

    Quajmė politikanė mafjozė, nė konstekstin e kėtij shkrimi, ata qė kanė tipar kryesor mungesėn tėrėsore tė moralit, tė principialitetit, tė burrėrisė. Po i quajmė kėta politikanė, politikanė mafjozė, pėr t’i dalluar nga politikanėt e tjerė normalė, qė kryejnė aktivitetet e tyre, me moral e burrėri. Nga njėra anė, ėshtė Mafja (ajo qė pėrcaktuam nė paragrafin mė lart) qė ėshtė nė kėrkim tė vazhdueshėm tė politikanėve mafjozė, tė cilėt i do qė t’i futė nė shėrbim tė saj. Mafja do tė marrė tendera me ēmime jashtė tregu, leje ndėrtimi nė shkelje tėrėsore tė ligjit tė urbanistikės etj., duke paguar pėr kėto shkelje, komisione (ryshfete) tė majme: qindra mijėra eurosh. Mafja, normalisht paguan me para tė thata nė dorė, apo paguan nė natyrė, nė formė apartamentesh tė “shitura” me “gjysmė ēmimi”, makinash e mobilime falas etj. Por Mafja paguan edhe me shėrbime tė tjera, si p.sh. me vėnien e masmediave nė dispozicion tė politikanit, me organizmin e shpifjeve nė favor tė tij, dhe nė dėm tė kundėrshtarit. Natyrisht, nė kėtė lloj pagese luajnė rol parėsor edhe disa gazetarė, kryesisht opinionistėt, analistėt: ata qė bėjnė sekserėt e Mafjes—flitet pėr “pasurira” miliona eurosh, qė edhe me paga tė larta, me nga 5000 euro nė muaj, do tė duheshin “gazetarit” nja 1000 muaj pėr ta vėnė njė nga kėto pasuri, dhe jo “5 vjetėt” qė publiku i ka parė e dėgjuar pėr herė tė parė!
    Nga ana tjetėr, janė politikanėt mafjozė, gjithnjė tė gatshėm pėr t’u futur nė shėrbim tė Mafjes, ose pėr tė futur Mafjen nė shėrbim tė tyre. Politikanėt mafjozė janė nė garė tė vazhdueshme me njėri-tjetrin, por nė raste tė veēanta, u duhet tė bėjnė aleanca tė pėrkohshme, sidomos kur ndodhen para goditjeve frontale kundėr pisllėqeve tė tyre—e keni shembullin, me bashkėpazarin Nano-Berisha. Dyshojmė se politikanėt mė mafjozė, kanė rezultuar z.Nano dhe z.Berisha. E dimė qė jo tė gjithė lexuesit do tė jenė dakord me ne—sidomos naivėt militantė, tė pandreqshėm, qė ēfarėdo qė tė bėjė idhulli i tyre, justifikohet. Por, pėr t’i ndihmuar pėr tė gjetur tė vėrtetėn me mend e veta, po ju kujtojmė, fjalėn popullore: “Mė thuaj me kė rri, tė them se kush je”—Nano dhe Berisha po “rrinė” me njėri-tjetrin: bėmat e tyre pra janė tė ngjashme.

    Politikanė mafjozė, krijojnė mekanizma mafjozė, pėr t’i rritur forcėn vetes. Kėta mekanizma janė rrjetet e tyre personale, tė integruara (tė ndėrthurura) nė partitė politike qė udhėheqin. Kėto rrjete ju sigurojnė mbajtjen e kultit tė individit, tek PD-ja, pėr z.Berisha, dhe tek PS-ja, deri para disa muajsh, pėr z.Nano. U duhet kulti i individit, sepse kontaktet me Mafjen nuk bėhen dot transparente, apo tė institucionalizuar (me kryesi partie, me kėshilla kombėtare etj.). Vendimet merren “pa pyetur njeri”, nga vetė “njėshat”. Besoj se e dini se as formalisht nuk ėshtė marrė asnjė vendim institucional, apo i forumeve, pėr kėtė bashkėpazar Nano-Berisha, qė e pamė kėto ditė. Kėto kohė, pėr arsye shumė komplekse, mafjozėve politikė u ka dalė jashtė kontrollit situata. Ata janė nėn njė goditje frontale: kanė dalė forca qė po kėrkojnė tė mbahen zgjedhje tė pavjedhura, gjė qė ėshtė vdekjeprurėse pėr politikanėt mafjozė. Nė kėto kushte, janė tė detyruar tė bėjnė armėpushim e tė bėjnė bashkėpazare. Ata e kanė eksperiencėn e pazareve. Nė 1997-2005, z.Nano bėri ēmos qė z.Berisha mos tė vihej para drejtėsisė pėr ato qė i punoi Shqipėrisė nė vitin 1997, dhe edhe ato tė vitit 1998. Z.Berisha, po bėn ēmos qė mos ta prekė drejtėsia z.Nano pėr tė gjithė akuzat ndaj tij, qė janė rreshtuar nė fushatat “Nano ik”, qė nga akuza pėr vrasje njerėzish (bile edhe tė Azemit), e deri nė ato pėr vjedhje e korrupsion.

    Mafja, me siguri, po mbėshtet me para e pushtet, mafjen politike, duke e bėrė shumė tė rrezikshme situatėn. Ne po jetojmė kohėn kur shoqėria shqiptare po pėrpėlitet nė mes pushtetit mafjoz (Mafje + politikane mafjozė), dhe pushtetit demokratik (votė e lirė e politikanė jo mafjozė). Zgjedhjet lokale tė shkurtit 2007, do tė jenė njė matės se nga po shkon shoqėria jonė: do tė pėrsėritet njė 1997, do t’i largohemi edhe mė tepėr Perėndimit, apo do tė nxirret nė pension edhe z.Berisha, dhe do t’i afrohemi normalitetit, si gjithė tė tjerėt e kėtij shekulli?

  3. #3
    LE TE BEHET DRITE! Maska e Aloa
    Anėtarėsuar
    30-10-2006
    Vendndodhja
    Atje ku qielli takon detin
    Postime
    71
    Me falni qe te gjithe.

    Tek syte qe ti pellcasin ka per te shkuar ky komb pa piken e karakterit.

  4. #4
    Gazeta Kritika, 15/1/2007

    Harresa qė Pėrcjell Miopi

    Tė mos e kujtosh momentin se si u zhvilluan ngjarjet e ardhjes sė lėvizjes demokratike nė Shqipėri, ky brez qė jeton ndėn kėtė brez tė ardhur nga sistemi i pakorrigjueshėm komunist ka tė drejtė tė zgjedhė njėherė Nanon dhe njėherė Berishėn. Ky brez me moshė tė re qė arrin nė 25- 30 vjeē jetoi brenda njė periudhe edhe mė tė zezė se periudha e Enver Hoxhės. Ai jetoi euforinė e pėrgjithshme se pak a shumė tė gjithė po shkojnė drejt demokracisė dhe se diktatura vdiq njėherė e pėrgjithmonė. Pas kėsaj ai jetoi njė propagandė ēorodiste, e cila nė emėr tė lirisė sė fjalės, nė fakt tė korrupsionit dhe kėrcėnimit, agjentėve tė dy partive, shfaqte pushtetin e vėrtetė diktatorial mbi median.

    Ky brez nuk kishte se si ta kuptonte kėtė realitet tejet tė dukshėm.

    Ndėrkaq shkollat krijuan njė analfabetizėm tė ri permes futjes dhe programeve dhe teksteve tė tipit evropian, kur 90% e mėsuesve ishin krejt tė pa pėrgatitur. Rrethet me fshatrat e tyre ishin nė pritje dhe pa inisiativė, ndėrsa Tirana ndėrmerrte aventurėn e Ministrisė Arsimit dhe organizmave studimore tė saj. Kėshtu brenda njė pesėvjeēari fėmijėt detyrohen tė marrin mėsime private. Korrupsioni, imoraliteti, paaftėsia dhe pseudobiografitė vazhduan rrugėn dhe morrėn drejtimin e arsimit. Ky ishte dėrmimi pėrfundimtar pas 1970 ku dynden fletė-rrufetė e shpatat e plenumit tė katėrtė mbi artet dhe letėrsinė, kulturėn shqiptare, duke vijuar me thikat e plumbat ndaj komunistėve qė udhėhiqnin ekonominė dhe ushtrinė. Enver Hoxha qėroi mė nė fund dhe plehrat e tij qė kishin mbetur dhe u ngop me gjak, por i shpėtoi hardhucka Ramiz Alia. Ndofta e shpėtoi Nexhmija. Qė nga ajo kohė nė krye tė bandės komuniste qėndron Ramiz Alia qė pėrgatiti disa qeveri dhe vėrsuli 326 nė Kuēovė, pastaj mė dy korrik bėri masakrėn nė Rrugėn e Kavajės, vrasjet nė Malin me Gropa, kufi, anije, pa llogaritur planin mafioz shkatėrues pėrfundimtar te vendit, hapjen e Ambasadave ku do ikin intelektualėt dhe tė persekutuarit e komunizmit, i cili duke nxjerrė nga burgu tėrė ordinerėt i vėrviti ata brėnda kesaj morie turme me porosinė e kodoshit mė tė paskrupull: Vrisni dhe bėni sa mė shumė krime. Ky veprim justifikonte raprezaljet e komunistėve mbi intelektualėt shqiptar dhe krijonte njė fytyrė prehistoike tė popullit shqiptar. Dhe kėshtu ndodhi. Pritja e ngrohtė qė iu bė shqiptarėve nė fillim shpejt u kthye nė urrejtje.

    Pas kėsaj Ramiz Alija u mor me krijimin e shtetit tė ri dhe vetė vuri kanditaturėn tek Shkolla Partizani. Ndėrkaq pasuritė e Shqipėrisė ishin marrė dhe marrėveshjet me firmat e bandat e huaja ishin bėrė. Kushdo mund tė hyjė nė Shqipėri. Kushdo mund tė marrė ēfar tė dojė.Ministria e Brendshme kalon nė njė funksion tė ri. Organizimin e pasurimit tė komunistėve dhe shitjen e ēdo gjėje qė ekziston mjafton qė tė bjerė fitime. Ai me zgjuarsi gjeti oponentin e Nanos, Sali Berishėn qė u duk nė njė ditė tė bukur nė mitingun tek studentėt duke e nisur kryefjalėn e tij me lavdėrimin e Ramizit. U fishkėllye dhe ai nuk e pėrsėriti. Tė gjithė i besuan atij dhe shumė shpejt ata qė ishin tė parėt e Partisė Demokratike largohen duke lėnė aty vetėm rrjetin e pėrgatitur nga Ramiz Alija dhe ata qė u friksoheshin dosjeve, kėrcėnimi tjetėr denigrues qė jetonte nė tė dy grupet qė ne i quajmė Parti Socialiste dhe Parti Demokratike. Shqipėria tani u shėrben tė gjitha shteteve tė botės. Arabėve, Izraelit, Evropės, Amerikės, Rusisė, Kinės, Jugosllavisė, Greqisė dhe kujdo qė do ta mbajė atė nė pushtet. Tė pafe, ata kanė vetėm njė agresivitet primitive instiktesh qė tė sundojnė duke u proklamuar kryebandit. I gjithė klani qė rrethon kėto dy parti , dhe derivatet e saj lakej me Godot a Metat, Gjinushėt ose Pollot, Milot ose Mustafaj ose Imamt e kinkaleri spiunėsh tė djeshėm ordiner janė po ata qė duhe tė venė pėrpara njė gjyqi jo mė tė vogėl se tė atyre tė krimeve tė dikaturės sė Enver Hoxhės. Kėshtu nuk mund tė flitet mė se po shkojmė nė Demokraci, kur pamja e mjerė e jetės shqiptare ulurin dhe thotė se kjo ėshtė mė pėrtej se njė diktaturė pushtuese.

    Qeveritė e Nanos, Berishės, akuzojnė, vrasin, burgosin dhe zhdukin dosje dhe krijojnė dosje. Bandat lajnė paratė e pista dhe bėjnė traktativat e shitblerjes tė vlerave dhe pasurive tė Shqipėrisė. Shqipėria “pasurohet” madje dhe me tituj shkencorė pa studime vetėm me angazhime partiake. Ngrihet problemi fetar, kur nė vitin 1990 hapen kishat nė Shkodėr dhe e gjithė Shqipėria ishte atje dhe tregonte Shqipėrinė si komb. Por floriri dhe financimi dhe kontigjenti i bandave vinte nga Arabėt. Berisha e bėri Shqipėrinė Islamike kur ai nuk beson nė asnjė fe ashtu si pėrbindshi me noēkė elefanti Gazidede, qė organizoi raprezaljet drejt Jugut, Korēės, duke djegur kishat historike tė Voskopojės qė dhe turku nuk i preku. Ajo lėvizje e 1997 tingėllonte urrejtje Jugė-Veri. Pra Shqipėria ka dy pamje konfliktesh: krijimi i urejtjes fetare dhe krijimi i urrejtjes krahinore. Nano dhe kompania e Gjinushve dhe Milove dhe Berisha dhe kompania Gazidedes, Agim Shehut,etj. Tė dy qeveritė jetojnė dhe janė nė marrėveshje: pushteti tė kalojė nga njera dorė tek tjetra. Kjo do tė thotė qė ai parlament duhet zhdukur dhe me tė dhe Kompania Nano dhe Kompania Berisha. Zhdukja e deputeteve zhduk dhe pseudopartitė qė nė fakt janė banda me ndėrgjegje primitive, prehistorike. Ka ardhur koha qė tė zgjohet njė Parti e vėrtetė. Brezi i Ri duhet tė mėsojė historinė e vėrtetė, tė ketė tė paktėn kurajon tė mos e pranojė skllavėrisht kėtė grabitje barbare dhe galopante nė mes tė njė dite me diell tė plotė.

    Ndėrkaq, tani qė problemi serb zuri vend nė arkiv dhe nuk dihet pėr sa kohė sepse kurva Europė (si e ka cilėsuar Fishta) do ta luaj politikėn e saj nė Ballkan sa here qė ajo mendon tė zbrazė plehrat e saj, ende Shqipėria mbetet djepi i politikės sė fėlliqur tė Evropės. Kosova kalon nėpėr rrugėn tragjike tė konflikteve tė brėndshme. Kjo pėrbėn njė djep spekullimi pėr politikėn agresive tė Evropės ndaj Shqipėrisė, qė ky vend me disa emra historik Pellazg dhe Ilirė u rrudh dhe coptua nga kriminelėt Anglo-Ruso-Francez.

    Ēėshtja shqiptare tani, sikur tė mos mjaftonin tė gjitha kėto, vazhdon tė goditet nė mėnyrė galopante nga shovinizmi ortodoks-shtetėror grek. Ky problem tepėr aktual ka ekzpozuar njė farė Janullatosi, i cili, si u pėrzu nga popullsia ordokse shqiptare kur donte tė shigurohej drejtues i Kishės Autoqefale Shqiptare, si u nxorr nga dera me shqelma e futi me paturpėsinė e tij gagaēi mjek nallban Berisha. Dhe tani ky djall me veladon prifti ka themeluar sigurimin, ushtrinė, krimin ekonomik, politik, korrupcionin ordiner, fyryrėn mė tė degjeneruar tė njė Greqie heterogjene dhe bredh si kali Trojės. Pra nė Shqipėri sundon shovinizmi mė i tėrbuar ortodokso-politik-shtetėror grek njė qeveri qė kėrkon minoritete deri nė Lezhė dhe po aty sundon banda socialiste dhe pseudodemokratike me emrin demokratike, me emrat tejet antishqiptarė Nano-Berisha. Nė kėtė situate artikujt nėpėr gazeta, tė cilat pa pėrjashtim luajnė politikėn e sunduesve me njė korrupcion dhe nėn presione qeveritare mbjellin ēoroditje dhe spostime tė vėmendjes nga situata tejet e rrezikshme (Qosja- Kadare, Agolli dhe Sadija e gruaja shqiptare). Ndėrkaq bredhin pafundėsi fjalimesh gagaēe me njė pseudoerudicion dhe shpėrthen tėrėsia e pornografisė nė emisionet televizive ku sopranos i thonė tenore. Tė gjitha kėto duhet tė vihen nė njė goditje tė vazhdueshme.

    Kėtu e mbi 15 vjet mė parė e kisha lajmėruar Evropėn se nuk ėshtė e lehtė tė tallesh me Shqipėrinė. Tani pėrsėri po i them se, pavarėsisht se ky emigrim ėshtė mė fatal dhe mė i madh se ai i shekujve 15-16, sepse pėrmbledh ajkėn e familjeve dhe tė kulturės shqiptare brez pas brezi tėrėsisht, por ai ka marrė me vehte dhe vazhdon tė mari njė brez tė ri qė fatmirėsisht i ka sytė nga Shqipėria dhe e prek Lindjen dhe Perėdimin e Botės konkretisht. Ndėrkaq Shqipėria nuk mund t’ia mbylli rrugėn emigrantėve, ashtu si Ahmet Zogu dhe Enver Hoxha ua mbylli rrugėn nacionalistėve shqiptarė, qė historikisht erdhėn nė Shqipėri pas7 Prillit 1939, dhe po ata qė mbetėn gjallė me mė tė ritė erdhėn pas 1990. Si rrjedhim pa njė tubim jashtė dhe brenda Shqipėrisė nuk mund tė bėhet asgjė dhe pa njė lidhje me forcat mė demokratike tė Evropės dhe demaskimin e mafiozėve evropianė qė nxjerrin fitime nė Shqipėri dhe na venė neve emrat: Islam, Drog, Prostitut, Transplantim organesh fėmish, kėta kodosh me kollare dhe lėkurė tė lyrtė nga krimi, kėta pederastė pasiv qė njohin nėnat dhe nuk njohin baballarėt se nuk kanė pasur kurrė familje janė pushteti i tretė nė Shqipėri nė koalicion tė ngushtė me islamikėt arab.

    Nderkaq shėmtia e kėsaj parade bulevardeske evropiane, e trupėzuar si gjithmonė nė konceptet aristokratike-feudale franceze, e cila nuk u shėrua kurrė as nga revolucionet dhe as nga kokat e prera qoftė tė mbretit, qoftė edhe tė poetėve si Andrč Cheničr, e nderon 14 Korrikun me prezencėn e banditėve diktatorė kusarė, qė kullojnė gjak 50 vjeēar shqiptar me pėrfaqesuesin e denjė tė kryekriminelit Ramiz Alia. Pseudoshteti shqiptar kalon nė euforinė e mbėshtetjes sė politikės ekonomike kurvėrore bandideske, franceze evropiane dhe lėshon ne mjediset e Ambasades Francezė krenarinė bandideske. Shqiperinė po e vrasin ēdo ditė dhe ēdo orė, thjeshtė, pėrmes premtimeve dhe buzėqeshjeve. Ėshtė njė zakon Francez ashtu siē vranė me buzėqeshje dhe Themistokli Gėrmenjin. Artikujt dhe ulurimat nuk e shpėtojnė Shqipėrinė. Fjalė, Fjalė, Fjalė-e pėrdorur mjeshtėrisht nga Noli nė Lidhjen e Kombeve, ky varg ideo-shpirtėror –politik i Shekspirit, varros Shqipėrinė, nėse vazhdohet kėshtu dhe Alia, Nano, Berisha dhe kompani do tė vazhdojnė tė pėrdorin eskavatorėt qė tė hapin varre sa mė tė thella.

    Mblidhuni ta shpėtojmė Shqipėrinė, Mblidhuni kėtu, kėtu nėn Hymnin e Flamurit.

    Nga Emigranti

  5. #5
    Peace and love
    Anėtarėsuar
    16-06-2006
    Vendndodhja
    usa
    Postime
    1,897
    Nga eksperienca nuk i lexoj fare keto analiza te personave qe u fillon emri me parashtesat Dr.Pr.Dc. etj
    Sot per kuriozitet nisa te lexoj,por nuk shkova dot me larg se dhjete rreshta.
    E njejta menyre te shprehuri,pa ide fare,shkrime qe duken shabllon me dhjetra te tjera te llojit.Me pak fjale bjeri se i bi bukur.

  6. #6
    Manitu Maska e kiniku
    Anėtarėsuar
    08-07-2005
    Vendndodhja
    Mos tė na vijė cudi se cdo frymor nga vete natyra priret tė kerkoj ushqim; Lukreci
    Postime
    869
    Citim Postuar mė parė nga Dr. Muhamet Kelmendi.
    Bla, bla, bla...e bla bla ....Shqiperia, Kosova,edhe bla, bla and bla
    Citim Postuar mė parė nga Bashkim Kopliku
    Bang, bing, bjeri, bum, Maqedonia, Nano, Fatositras, vrc, vrrrr, trttttt,bla,Mafia, trtttt

    Citim Postuar mė parė nga Gazeta Kritika
    Bla,trt,bla,trt,Alija, blablatrttrt,Enver Hoxha, Nexhmije, vrrrr,trt,trus,tras,bam

    Keto padyshim edhe i meritojme sepse nuk mundemi dhe nuk kemi dituri per me mire. Kur nuk din dhe nuk mundesh, nuk eshte turp edhe pse te gjithe tjeret qeshin me ne.

    Shqiptaria per Politikanet\Patriotet e sotem eshte enderr ne vagine te lagur ku cdo gje rreshqet sipas qejfit (sic themi ne nė Kosove).

    Popull i lashte fisnik me blue blood (haha) qe vjedh ne cdo cep, brenda e jashte, brenda me shume sepse legjitimojne vjedhjet e tyre, u japin emer, numerizojne me nene e paragrafe.

    Popull qe me endje thurr vargje e rreshta te pafund duke etiketuar cdokend, ndersa nuk ngritet te heq kundermimin qe vije nga para dyerve te tije.

    Ku po shkon populli Shqiptar?
    Askund. Te tjeret po shkojne dikund e ne po i shiqojme te pashprese nga larg sepse nga afer nuk na lejojne. Shqiptaria leviz, ec e vrapon ne vend e ndonjehere prapa por asnjehere para.

    Pse? Sepse nuk ka fuqi morale. Nuk ka dije, guxim dhe nuk ka karakter.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga kiniku : 18-01-2007 mė 05:52
    Where have all the good men gone
    & where are all the gods?

Tema tė Ngjashme

  1. Nacionalizmi si nocion dhe zbatimi i tij ne praktike!
    Nga Anton nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 24
    Postimi i Fundit: 14-09-2009, 17:27
  2. Partia Islamike Shqiptare
    Nga Hyllien nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 104
    Postimi i Fundit: 27-03-2004, 12:23
  3. Kadare - "Kombi shqiptar nė prag tė mijevjeēarit tė tretė"
    Nga Eni nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 03-01-2004, 04:24

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •