Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 4 prej 4
  1. #1
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    8,081
    Faleminderit
    57
    44 falenderime nė 43 postime

    Dalja nga ndarja e fese - Vizita e Papes fillim historik.

    Dalja nga ndarja e fesė - Vizita e Papės fillim historik.


    Kėtė javė u zhvillua njė takim historik. Pėr herė tė tretė njė papė viziton patriarkatin ikumenik nė Stamboll.



    Para rreth njėmijė vitesh ndodhi ndarja ndėrmjet kishės tė perėndimit nė Romė dhe kishės sė Lindjes Konstantinopel, Stambollit tė sotėm. Kėtė javė u zhvillua njė takim historik. Pėr herė tė tretė njė papė viziton patriarkatin ikumenik nė Stamboll.

    Sipas traditės Stambolli ėshtė qėndra shpirtėrorė e tė gjithė botės ortodokse. Patriarku i saj Bartolomeo i parė ėshtė kreu i tė gjitha kishave ortodokse. Titulli i tij "ikumenik" do tė thotė "gjithėpėrfshirės".

    Takimi ndėrmjet Benediktit tė XVI dhe Bartolomeut ishtė shkaku i vizitės dhe pika kulmore e saj. Pėr kishėn Turqia ėshtė njė vend historik. Sepse dikur nė Azinė e Vogėl u vunė themelet e kristianizmit. Konstantinopoja, qė mė vonė u quajt Bizant dhe qė sot quhet Stamboll, luan njė rol tė veēantė kėtu. Kėtu e ka selinė patriarku ikumenik Bartolomeu. Sepse nė fillimet e krishterimit peshkopi i Konstantinopojės u ngrit nė patriark. Nė hierarikinė e patriarkeve tė atėhershem ai vinte menjėhere pas peshkopit nė Romė.

    Pėr qindra vjet konkurruan ai dhe papa i Romės pėr pushtet dhe ndikim. Grindjet teologjike politike ēuan pastaj nė vitin 1054 pėrfundimisht nė ndarjen ndėrmjet kishės perėndimore dhe asaj lindore. Tė dy palėt e ēkomunikuan njėra tjetrėn, e damkosėn njėri tjetrin me anateme, pra e mallkuan njeri tjetrin. Vetėm nė vitet 60 tė shekullit tė kaluar papa dhe patriarku i atėhershėm e hoqėn kėtė mallkim.

    Historiani nga Gieseni Rudolf Grulich thotė: "Me patriarkun e Konstantinopojės Roma ka patur pak probleme dekadat e fundit. Patriarku Atenagoras dhe papa Pali i 6 e kanė hequr mallkimin reciprok direkt pas konsilit tė Vatikanit nė mesin e viteve 60. Nė fakt qė atehere kishat duhet tė ishin ribashkuar. Por ne nuk ndjejmė akoma asgjė nga kjo."

    Sot ortodoksia perbėhet nga 15 patriarkate apo kisha tė pavarura. Nė ēėshtjet e besimit dhe tė struktures sė kishes ata janė nė unison. Por bashkejetesa turbullohet nga tensionet kombėtare ndėrmjet kishave. Edhe marrėdhėnia me Romėn ėshtė e ftohtė. Nėqfotėse tė dy duan bashkimin atėherė tė dy duhet tė bėjnė leshime.
    "Besoj se vetem njė njėri si Benedikti i 16 njė teolog konservator nė mėnyrėn e tij edhe personalitet i fuqishėm i kishes mund ta realizojė kete ngarkesė edhe pėr kishen e vet, pra tė bėjė afrimin me kishen ortodokse."

    Qė nga fillimi i pontifikatit tė tij papa gjerman ka sinjalizuar se rėndėsinė e ikumenes e sheh nė rradhė tė parė nė unitetin me kishėn ortodokse. Kėsaj i shtohet qė identiteti i Evropės ėshtė njė ndėr temat e tij kryesore. Tani pas pranimit tė Rumanisė dhe Bullgarisė nė BE bėjnė pjesė rreth 40 milionė tė krishterė ortodokse. Pėr shkak tė traditės sė tyre ata kanė qėndrim kritik ndaj liberalizmit tė perėndimit. Njė shkak mė shumė pra pėr njė dialog me intensiv ndėrmjet kishės sė perėndimit dhe asaj tė lindjes.

    Por si mund tė afrohen ata konkretisht historiani dhe teologu Rudolf Grulich shprehet me optimizėm. "Ndryshe nga kisha e reformacionit, ortodoksėt kanė njė sėrė peshkopėsh. Shugurimin e priftėrinjve dhe kanė celebrimin e eurkaristise me transformimin, sipas tė cilit trupi i Krishtit bėhet prezent, po ashtu si edhe kisha romane. Ky ėshtė problemi se nė Gjermani duke patur kujdes pėr miqtė tanė protestante e theksojmė shumė pak, se sipas pozicionit katolik nuk mund tė kryhet komunioni i pėrbashkėt me protestantėt, pėrderisa tė mos jenė plotėsuar kėto kushte. Me ortodokset kėto kushte i kemi tė plotėsuara."

    Ka pra mė shumė gjera tė pėrbashkėta, se sa tė ndara. Por aq kollaj nuk bashkohet ajo qė ka qenė e ndarė pėr me shumė se 1000 vjet. Nė fakt ndarja e lindjes dhe perėndimit mund tė hiqet me njė akt tė pėrbashkėt. "Nėqoftėse tė dy krerėt do tė celebronin sė bashku meshėn atėherė shizma (ndarja e bashkėsive fetare) do tė hiqej. Por kėtė tė dy nuk ia lejojnė dot vetes, sepse nė tė dyja kishat ka zėra qė janė kundėr. Patriarku Bartolomeo ėshtė kreu fetar i tė gjithe ortodokesve. Ai ka vetėm 3 mijė besimtarė nė Turqi. Dhe kisha ortodokse greke nė Greqi ka njė degė shumė tė fortė antiikumenike."

    Edhe nė radhėt e peshkopėve dhe kardinalėve katolike ka kundėrshtime pėr tė lėnė traditėn nė favor tė ortodoksisė. Nė kėtė rast kisha katolike pėrshembull duhej ta mendonte edhe njė herė drejtimin e bashkėsive dhe qėndrimin ndaj tė ndarėve, qė duan tė martohen edhe njė herė. Nė kėto aspekte kisha ortodokse ėshtė shumė mė liberale. Nė rradhė tė parė roli i Papės duhet ripėrcaktuar pėr bashkimin me kishėn e Lindjes. Deri atėhere rruga ėshtė e gjatė. Njė fillim historik ėshtė bėrė megjithatė me kėtė vizitė nė Turqi.

    Carola Hoßfeld

    Deutsche Welle
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DYDRINAS : 01-12-2006 mė 18:21

  2. #2
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    8,081
    Faleminderit
    57
    44 falenderime nė 43 postime
    Papa Benedikti kthehet nė Romė pas vizitės nė Turqi

    01-12-2006


    Papa Benedikti u kthye nė Romė pas vizitės katėr ditore nė Turqi, e para vizitė e tij si papė nė njė vend mysliman. Para se tė nisej nga Stambolli, Papa shprehu pėrsėri shpresėn pėr t’i dhėnė fund ndarjes midis sė krishterėve. Komentet e tij u bėnė nė njė meshė pėr komunitetin e vogėl katolik tė qytetit. Ai theksoi se kisha nuk dėshiron t’i imponojė askujt asgjė dhe kėrkon qė njerėzit tė jetojnė tė lirė.

    Dje, Papa Benedikt dhe udhėheqėsi shpritėror i tė krishterėve ortodoksė, Patriarku Ekumenik Bartolomeu, mbajtėn shėrbesa lutjesh nė kishtėn e Shėn Gjergjit nė Stamboll. Tė dy udhėheqėsit premtuan tė vazhdojnė pėrpjekjet drejt bashkimit tė tė krishterėve.

    Papa Benedikt ofroi gjithashtu mesazhe ripajtimi me myslimanėt gjatė udhėtimit tė tij, pėrfshi njė vizitė nė xhaminė e famshme Blu tė Stambollit. Ai mori pjesė bashkė me myftiun e madh tė qytetit, Mustafa Kagriēi, nė faljet e djeshme nė kėtė xhami tė shekullit tė 17-tė.

    Zeri i Amerikes

  3. #3
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    8,081
    Faleminderit
    57
    44 falenderime nė 43 postime
    Papa Benedikti kthehet nė Romė pas vizitės nė Turqi

    01-12-2006


    Papa Benedikti u kthye nė Romė pas vizitės katėr ditore nė Turqi, e para vizitė e tij si papė nė njė vend mysliman. Para se tė nisej nga Stambolli, Papa shprehu pėrsėri shpresėn pėr t’i dhėnė fund ndarjes midis sė krishterėve. Komentet e tij u bėnė nė njė meshė pėr komunitetin e vogėl katolik tė qytetit. Ai theksoi se kisha nuk dėshiron t’i imponojė askujt asgjė dhe kėrkon qė njerėzit tė jetojnė tė lirė.

    Dje, Papa Benedikt dhe udhėheqėsi shpritėror i tė krishterėve ortodoksė, Patriarku Ekumenik Bartolomeu, mbajtėn shėrbesa lutjesh nė kishtėn e Shėn Gjergjit nė Stamboll. Tė dy udhėheqėsit premtuan tė vazhdojnė pėrpjekjet drejt bashkimit tė tė krishterėve.


    Papa Benedikt ofroi gjithashtu mesazhe ripajtimi me myslimanėt gjatė udhėtimit tė tij, pėrfshi njė vizitė nė xhaminė e famshme Blu tė Stambollit. Ai mori pjesė bashkė me myftiun e madh tė qytetit, Mustafa Kagriēi, nė faljet e djeshme nė kėtė xhami tė shekullit tė 17-tė.

    Zeri i Amerikes

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DYDRINAS : 01-12-2006 mė 18:49

  4. #4
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    In Your Mind!
    Mosha
    41
    Postime
    2,289
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Ekziston tema Benedikti XVI viziton Turqinė by NoName

Tema tė Ngjashme

  1. Kush erdhi nė fillim: Kisha apo Dhiata e Re?
    Nga Albo nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 12-02-2013, 11:21
  2. Ilirėt - diskutimi mbi ta
    Nga Leonard Alili nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 111
    Postimi i Fundit: 10-10-2006, 17:02
  3. Nikolas Geixh, vizita nė Himarė dhe fshatrat minoritare
    Nga forum126 nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 36
    Postimi i Fundit: 17-08-2006, 23:36
  4. Doreshkrim Historik Unikal i shek. XVIII
    Nga alumni nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 18-07-2002, 16:47
  5. Vėshtrim i shkurtėr historik pėr fisin e Kelmendit
    Nga Eni nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 23-04-2002, 04:57

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •